16 kovo 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Santykių ekspertas Arnas, vedantis porų mokymus ir konsultacijas, griauna įsitikinimą, kad konfliktus būtina „išspręsti“ — dalis nesutarimų poroje išliks visada, o svarbiausia pykstantis išlaikyti ryšį, o ne įrodyti, kas teisus. Pokalbyje — lygiavertiškumo testas nuo pinigų iki asmeninės erdvės, frazės, kurios gesina arba sprogdina barnį, ir atsakymas, kodėl santykiui pasikeisti užtenka vieno sąmoningo žmogaus.
Pagrindinės temos
Transkriptas
kad po konfliktų išliktų artumas, nereikia spręsti konflikto. Kodėl taip sunku atsiprašinėt? Ne visi atsiprašymai naudingi. Yra atsiprašymų, kurių nereikėtų daryt. Mes pradedam kurt santykį tada, kai pradedam jaustis blogai, nes iki tol tai viskas savaime gaunasi. Finansinės paslaptys [muzika] yra neištikimybė. Žmonės nekalbadienį sakėt, trys mėnesiai yra buvę. Eik tu sau. Yra konfliktų, kurie santykiuose bus niekada [muzika] neišspręsti. Ar kartais santykiuose įsimylim ne žmogų, o pažįstamą skausmą? Dar viena tiesa, už kurią nekenčia žmonės. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.
Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekia jus. Jeigu tu gyveni režimu, dar truputį ir pailsėsiu, tai dažnai problema net ingumas, o per ilgai užspaustas stresas ir tada gaunasi klasika: dirglumas, prastas miegas ir lėtesnis [muzika] atsistatymas. Dėl to daug kas į rutiną įtraukia ultrašvagandą. maisto papildą skirtą padėti palaikyti atsparumą stresui, energijos balansą ir atsigavimą po krūvio. Čia 600 mg ekstrakto ir net 7% vitanolidų. Koncentruota, stipri dozė, kurią žmonės renkasi tada, kai nori jaučiamo, bet ramaus poveikio.
Pridėtas ir vitaminas B6, kuris padeda sumažinti nuovargio poveikį. Ir turiu jums gerą žinią, nu kaip visada, manovaistinė.lt lt su kodu tap geresniu gausite net 40% nuolaidą ultrašvaganda maisto papeldui. Sveikas sugrįžęs. Labai malonu netgi sakyčiau. Po kelių metų a vėl susimatom ir aš žinau, kad tu visai čia prieš kelias dienas turėjai puikų savo mokymų seminarą. Taip. A mačiau labai gerų atsiliepimų sulaukei. Net neabejoju. visą laiką įdomūs su tavim pokalbiai, nes turbūt santykiuose žinių turi labai labai daug ir iš asmeninės patirties.
E deja, čia norėčiau sakyt, nes dažniausiai ta asmeninė patirtis nebūna lengva, skausminga būna, bet per tai augam. A žinai, prieš mums pradedant laidą, aš kuomet ruošiausi ir mes kalbėsime apie konfliktus, mūsų šita visa laida bus skirta tam. Taip, [sušnarpščia] pora duomenų 2023 met Eurostat a duomenimis Lietuva buvo tarp es šalių su aukščiausiu neapdorotų skyrybų atvejų skaičiumi. Taip pat oficialus statistikos Lietuvos portalas nurodo, kad 22 metais vidutinė iššyrusios santuokos trukmė buvo 13 metų. A šiaip skaičiai rodo, kad nu vis kuo toliau, tuo mažiau vaikų ir daugiau skiriamės.
Tokie žinai individualistai tampame, savęs žiūrim tokie vartotojiški tokie ten vartotojai savanaudžiai. Taip. A ką žmonės daro santykiuose kasdien? Kas žudo abipusių pagarbą? Jeigu taip pažiūrėsim į tipinę porą, kuri ateina į santykius, įskaitant mane, mes ateinam praktiškai be jokių žinių, kaip gaunasi. Nu arba kaip matėm kažką, tai nu vat taip ir gaunasi, žinai. Ir tada pažiūrėkim, ką matėm. Nu vat vaikystėj aš ten klausiu, ar tu esi matęs, kaip konstruktyviai brėžia ribas a tavo tėvai? Kas sako, tos ribos yra?
Mhm. A ar matęs, mačiusi, nu, kaip taip konfliktuoja išlaikydami ryšį poroje? Kaip konfliktuoja ryšį? Prie ko čia ryšys ir konfliktas? Čia konfliktas jau nebe ryšys. Taip, viskas, mes jau čia mes gi susipykom, mes jau esam konflikte [sušnarpščia] ir baigėsi ties tuo, žinai. Ir mes suprantam, kad jeigu aš niekada nemačiau, niekada nesimokiau, koks šansas, kad man netyčia gausis? Mhm. nu nykstamas turėtumėm sakyt. Bet žinai, ar ar, pavyzdžiui, va tas, ką tu sakai dabar mokėjimas a kurti santykį ir pagarba, tai yra labai susiję dalykai ar pagarba jinai ateina iš kitų dalykų?
Aš manyčiau, kad betarpiškai susiję, nes vienas pagrindinių dalykų, kuriant santykį, apie kurį žmonės nekalba, apie lygiavertiškumą poroje. Tai pagarba yra gebėjimas neaukštint savęs ir nežemint kito arba atvirkščiai nesižemint ir neaukštint kito. Tai čia ne tik turbūt santykiuose, tai tai absoliučiai visur galima. bet kokiam ryšyje, ne tiktai poros santykiuose, santykiuose su tavim, santykiuose su bet kuo, su kolegom, su ir yra nu tokių santykių, kuriuose tą lygiavertiškumą nu sunku išlaikyti, nes a tie santykiai kitokie yra su vaiku.
Pagarba yra gebėjimas neaukštint savęs ir nežemint kito.
Ten aš negaliu būt lygiavertis, nes aš turiu kontroliuoti jo gyvenimą, kad gebėčiau apsaugot jį. Nu ne, negalim mes lygiavertiškai diskutuot, ar jis gali visą dieną tiktai saldumynus ir guminukus valgyt. Taip. Mhm. A, bet žinai, aš kažkada esu su tavim kalbėjęs ir tu taip sakai, tuomet sakei, kad ir turbūt dabar gali tą daryti, bet tu pamatai, kuomet poras, tu taip jau per 30 sekundžių gali matyti, kokia jų santykių situacija. Sekundes tu pats interpretavai galbūt, aš nežinau, gal kelios minutės, gal 10 minučių, bet jeigu aš matau interakciją su žmogum, taip, am draugų rate, kai atsiranda draugų draugai, aš galiu po kažkiek laiko pastebėti ir ne tik aš.
Žmonės, kurie netgi praeina mokymus pas mane, sako: "Taigi aš jau matau pas tą problemas, pas tą problemas, pas tą." Ir jeigu, pavyzdžiui, tu matai, kad pora yra ant skyrybų slenksčio, a gal jie to patys nejaučia. Į ką tu atkreipi dėmesį? Kas ką tai kas parodo? Tai žinai, reikėtų gal apibrėst, kad aš nematau, ar jie yra ant skyrybus lenksščių, ar ne. Aš matau, kad yra problemų ir kokia yra skausmo tolerancija pas žmogų, aš nežinau, nes yra porų, kurios yra tokiam skausme, kur aš jau seniai būčiau išsiskyręs, o jie dar vis kenčia, o jie vis dar kankinasi vienas su kitu.
Ir yra porų, kurios, nu, sakyčiau, čia nedidelė bėda, o jie jau sako: "Mes esam ant skrybų lenkščio, bet aš matau, kad jiems, a, nėra gerai." A ką tu matai? Am matau, kad atsiranda vienas kito menkinimas. E, ir jeigu atsiranda vienas kito menkinimas, aš žinau, kad tai negali praeiti be pasekmių. Gali kokį pavyzdį duoti dabar buitiškai? Taip, vat, pavyzdžiui, t draugai susirenkat a pas tave namuose ir vat tu matai tą situaciją, kaip tas menkinimas prie kitų gali atrodyti.
E, nu pati ta gal labiausiai bijoma situacija, kad prie draugų a pajuokia tave. Ai, mano, žinai, Artūras tai visą laiką ten kokią nesąmonę pasako. Jis ne ten niekad normaliai negali nepajuokaut kokių nesąmonių ten. Mhm. Ir tu jau ir žinai ir vienas dalykas būna pasako pats sakinys, nu va toks nebūtinai dar reiškia menkinimo, nes gali būti, kad Artūras atgal sako: "A, jo, jo, aš čia nu aš aš toks esu ir matai, kad jam neskauda, bet jeigu tu pažįsti, nu, žmogaus kūno mikrošraiškas, tu gali matyt, kad jam skaudėjo."
Mm. Ir jeigu tu matai, kad pajuokavo, jam skaudėjo, jau nekalbant, jeigu nejuokauja, o tiesiog, nu, tiesioginė agresija užsiima ar kažkokia pasyvi agresija užsiima, nu, tai žinai, kad tai nepraeis be pasekmių ir pasekmės bus. Galbūt labiau užsidaręs bus Artūras jau namie. Galbūt, nu, čia atsiprašau va tavo jau nebe juokaus. Jo, jau galvos mano bajeriai lėkšti, tai aš gal iš viso be bajerio. Bet žinai, tai vienas dalykas, kaip žinai, mes bandom a kontroliuot kito žmogaus elgesį. bausmen bausmėmis ir pastiprinimais, kaip nu behavoristinį tokį metodą taikom lyg antrai pusei, kad aš dabar išauklėsiu tave.
Vat aš vat prie kitų pasakysiu, koks tu blogas dabar gal tu taip nebesielgsi ir pasikeisi. Jo, bet problema yra tame, kad pirmas dalykas neveikia, nes a nu gerai, gal prie tavęs taip nesielgs, kitur taip elgsis ir dar atsiras net didesnis noras, bet kitas dalykas, tai mes sugriaunam ryšį ir prarandam galimybę apskritai m veikti konstruktyviai vienas kitą. M o dar be menkinimo kas galėtų būti? Kokie dar ženklai? Em, kai poros, nu, kai stebi iš šono ir matai, kad nesigauna jiems, a, nu, yra toks instink, žinai, labai tokia plati tema, kur praeitą kartą šiek tiek kalbėjom apie instinktyvias reakcijas mūsų ir gali pastebėti, kad nėra instinktyvaus saugumo pas vieną arba pas kitą.
Ką reiškia instinktyvus saugumas? Tai nereiškia, kad, nes bendras saugumas, tai reiškia, ar ten mes esam fiziškai saugūs, ar turim pakankamai lėšų, ar turim namus, ar turim ką valgyt, nu, ir ten kiti dalykai, ar ne? Bet gali būt, kad visi šitie dalykai išpildyti yra, bet instinktyviai žmogus vis tiek nesijaučia saugus, nes am antropologiškai vystantis vis dėlto yra dviejų rūšių tos instinktyvios reakcijos medžioklės ir rinkimo, a kurios yra plačiausiai išsivysčiusios ir jose yra skirtingas poreikis jaustis saugiam ir rinkimo instinktuose esantis žmogus jaučiasi nesaugus, nors kaip ir viskas yra.
Žinai, kai būna sako, taigi viską turi, ko tau dar trūksta, bet vis tik kažkoks nelaimingas. Jo, bet nu vat ir būna ne ko tu nelaiming? Nu dažniausiai žinai jeigu taip statistiškai imsim, čia bus stigmatizuota tokia situacija, koks nors vyras ten viskuo aprūpina šeimą ir ir žmonai sako, kuo tu nelaiminga? Va, vaikai sveiki, viską turi, dirbt nereikia. ar ten nu čia jau įsijungia ir žeminimas jau iš mano vis žinai bet čia toks jau galbūt jos slopinimas severializacijos slopinimas ž tai žinai vat kai kai slopinimas tai jau iš karto ir menkinimas ir ir nu tas nelygiavertiškumas bet jeigu sakai vat jeigu nebūtų nelygiavertiškumo kas dar tai tada būna kad tiesiog tu matai kad nu pokalbiuose a visiškai jis yra atstumas nėra ryšio, nėra jokio, jokių gestų, mikro
gestų, prisilietimų, kur tas žmogus jaustųsi gerai. Ir vienas, jeigu poroje pradeda žvalgytis ir nu vakarėlis vyksta ar ten kažkokia susiėjimas ir vienas vis bando ieškot kito, o kitas jaučiasi nu gerai savo kailikšto po vakarėlį ir visiškai nekreipia į savo partnerį partnerio dėmesio, nu tai mes jau turim irgi iššūkį a ar ieškoti savo partnerio, nežinau, ten vat vakarėlį sporto klube sportuojant kažkur tai a būnant renginy, tai yra normalus instinktas, a ieškoti savo antros pusės. A ar visgi tai yra jau tokia kaip ir kontrolės savybė?
Na, čia jau galim pereit vos ne į kitą teoriją, į prieraišumo teoriją ir ten jeigu paimsim žmones, kurie yra turi anksčius attachment stilių tą tokį, kada jiem nerimaastinga, tai jie pernelyg bando ieškot ir visur turbūt klausimas pusiausvyros. Tai panašu, kad, nu, kažkiek to ryšio porose turėtų matytis, jeigu mes esam normaliuose santykiuose. E, jeigu matosi pernelyg daug ryšio, tai dažnai irgi e indikuoja, kad nėra viskas gerai, nes bandoma žūt būt, būt kartu. Nu, pavyzdžiui, a, klasikinė situacija, kurią aš matau, jeigu poroje buvo kokia nors neištikimybė, nu, kažkas labai labai skausmingo ir viduj labai stipriai skauda, a, pamačius viešoj erdvėj tą porą, a, jeigu jie dirba su tuo klausimu, jeigu ten nėra, nu, jau išsidrąskę, tai jie netgi labai lipšnūs atrodo ir labai gražiai atrodo.
per daug net kur tu tipo ir ir žinai ir tas idealizuotas paveikslas vat nieko nesuprantančiam a apie santykių dinamiką žmogui vat jaunuoliui, kuris ką tik atėjo, gali atrodyt va kokia graži pora, kaip turi būt. Taip. E aš kai žiūriu, aš žiūriu įtariai, tai nereiškia, kad yra blogai. Gali būt, kad jie tikrai išgyvena, nu, tam tikrą suartėjimo periodą. gali būt, kad nebuvo jokios neištikimybės ir viskas yra gerai, bet gali būti, kad tai yra kompensacija to vidinio skausmo, kurį aš jaučiu.
Ir aš noriu bent jau viešai parodyt, nu, kad pas mus viskas gerai, kad kitos kiti nekiptų prie mano partnerio partnerės, žinai. Kai tu girdi, kad poroje yra sakoma frazė: "Aš tai darau vardant santykių". Mhm. M a tai ar tai yra tikrai vardant santykių, ar tai yra tiesiog kažkaip tai a kažkoks užmaskuotas savanaudiškumas? Am dažniausiai, jeigu man reikia jau pasakyti, kad aš noriu kažką daryti dėl santykių arba reikia pagrįsti kitam, tai tikėtina, kad mes jau pereinam a į tokį bandymą įrodyt.
O bandymas įrodyti, nu jau yra nesutarimo kažkokio indikacija, pradžia galbūt. O tu kuomet vedi mokymus, a tikėtina turi kažkokį patarimą, kurį pasakai vyra vyrams ir moterims, su kuriuo jie nelabai sutinka arba supykdo? Koks jis yra? Aš, man atrodo, praeitą kartą sakiau šitą patarimą, kad užtenka vieno žmogaus santykiuose, kad santykis keistųsi. Ir čia yra labiausiai pykdantis patarimas. Hm. Aš vis dėlto, žinai, aš galvoju, gerai, nu įsivaizduokim, kad vienas santykiai yra sąmoningas, nu o kitam visiškai dzin, ta prasme, sako, valgyk savo tą sąmoningumą su pusryčiais, tu prie manęs nelįsk.
Užtenka vieno žmogaus santykiuose, kad santykis keistųsi. Ir čia yra labiausiai pykdantis patarimas.
Ar tikrai a tai gali išgelbėt t santykį, jeigu vienas yra visiškai kardinaliai prieš? Gerai, aš remsiuos mokslu dabar visiškai. OK. 2005 metais atliko tyrimą su didelių porų skaičium ir testavo jų emocinį intelektą pagal šitą testą ir buvo stebinantys rezultatai. Du rezultatai akivaizdūs buvo, kad jeigu abiejų partnerių emocinis intelektas pagal tą testą yra žemęs, jie a deklaruoja prastesnį pasitenkinimą santykiais. Nu akivaizdu, buvo aiški koreliacija. Jeigu abiejų testų įvertis yra aukštas, jie deklaruoja didesnį pasitenkinimą santykiais. Bet labiausiai nustebinusi dalis, kad jeigu paimtumėm poras, tiksliau paėmė poras, kur vieno įvertis emocinio intelekto yra aukštas, o kito ne, tai jų rezultatai ne tai, kad nenusileidžia, bet kartais net viršija porų, kur abiejų įverčiai yra geri.
Hm. O kuo tai galima paaiškint? A tuo, kad jeigu mes turim situaciją, kurioje reikia emocinio suvaldymo, pažinimo, suvaldymo, am sustojimo galų gale, tai užtenka, kad vienas žmogus arba nežemintų kito brėžtų ribą, arba sustotų, kad bendra situacija nepavirstų chaosu. Aš aš girdžiu, ką tu sakai. Čia šiaip iš tikrųjų turbūt taip ir veikia, nes jeigu vienas yra a sąmoningas ir jisai moka kontroliuoti save, laiku sustoti, nekonfliktuoti, tai faktas, kad tų konfliktų ir visko sumažės ženkliai ir plius jo reakcija bus į kitą nesąmoningą žmogų savo poroje visai kitokio.
Bet ar nėra taip, kad po kurio laiko gali pradėtis jaustis poroje? Na, toks vaibas, žinai, kad vienas viską daro, o kitam dzin ir plaukia pasroviu. Žinai, nebus taip, kad kažkada, žinai, tipo vardant ko aš čia viską darau? A kodėl tam nusispjaut? Ir jisai žinai a toksai kaip kaip eina, taip eina. Lepteli leptelių aš turiu atleisti, sukontroliuoti, valdyti čia taip toliau. Ir toks visas darbas ant mano pečių. Nu va ir čia susiduriam su pirmuoju mitu. Kodėl žmonės pyksta ant mano to pasakymo.
Todėl, kad kai mes galvojam apie darbą, nu vat tą emocinį intelektą, kažkodėl mūsų galvoj iškyla vaizdas, kad aš turiu prisitaikyt. emocinis intelektas arba tas gebėjimas valdyti visą situaciją, konflikto valdymas, nėra tik prisitaikymas, jis yra ir ribų brėžimas, pavyzdžiui, ir jeigu aš turiu kompetencijas, kas vyksta santykiuose, tai aš, nu, turiu ir suvokimą, kad aš negaliu atsidurti situacijoj, kur aš nuolatos prisitaikau arba viską nešu vienas. Reiškias, aš brėšiu ribas antrai pusei, kas man nepriimtina santykiuose, ką aš matau, kad kitaip turėtų būt.
Ir rezultate antrai pusei nėra taip, kad netenka dirbt. Tiesiog jo arba jos darbas a būna nepasirinktas, nes tu kai kai supranti, tu kai ir renkiesi, bet nu jau įmetus į situaciją, kur tenka kažkaip su su nesąmoningai mokytis. Nu, paimkim, žinai, tą pačią situaciją, kur praeitą kartą apie ribas kalbėjau, kad neišsiplėsti ir apie ribas negrįžt. A, kalbėjau 21 amžiaus problemą. Man nepriimtina kalbėti su žmogum, kai jisai skrolina telefone, žinai, vat pasiėmęs, ar ne? E, tai jeigu aš turiu emocinių kompetencijų ir nubrėžiu ribą, kaip praeitą kart pasakojau, antra pusė negali ir toliau tiktai skrolint ir ir kalbėtis, nes aš nekalbu, kai jisai skrolina, ja, jis turi kažkaip prisitaikyt.
Taip, taip taip. Jis turi išmokt, žinai, nu čia toks labai paprastas paprasta situacija, bet yra ir sudėtingesnių ribų. Ir galų gale yra ir ta, nu, galutinė riba, kad jeigu man santykis yra nepriimtinas ir žmogus elgiasi toksiškai kažkaip, net nebūtinai yra toksinė asmenybė kažkokia, bet, nu, tiesiog elgesys yra tam tikras, tai a aš galiu atsitraukt iš paties santykio. Mes visada turim teisę m nebenorėt būt tokiame santykyje. Mhm. Ir jeigu aš turiu emocinių kompetencijų ir aš matau, kad elgesys su manim yra toksiškas, tai aš nu nebūsiu tame santyje.
Jei sportuoji, dažniausiai stringi ne ties motyvacija, o ties rutina. Ne visada surenki baltymų ir progresas salėje lėtėja. O po treniruotės jautiesi lyg išgręžtas rankšlostis. Papildai turi būti patikimi. Ne tie, kurie gražiai atrodo ant lentynos, o tie, kuriuos gamina žmonės, suprantantys, ką daro. Active la tai prekinis ženklas, kuris neperka GTV formulių. Jie turi savo laboratorijas, savo gamybos linijas ir visą procesą kontroliuoja patys nuo pradžių iki galo. Active Lab turi net šešis kokybės kontrolės etapus. Tai reiškia, kad prieš jų produktui atsidariant jūsų rankose, jis praeina tikrinimus žaliavoms, pakuotėms, etiketei, formulėms ir galutinei kokybei.
Ir kas svarbiausia, tai duoda absoliučios ramybės. Tu žinai, kad tai, kas parašyta ant pakuotės, atitinka realybę. Ir jeigu tu nori pasižiūrėti active labiją, įsivertinti ko reikia tau, viską rasi misbiceps.lt. Nuorodą rasi aprašyme. Aš su tavim noriu pažaist žaidimą. A ir kad tu įvardintum, ar ši situacija yra visiškas redflegas. Mhm. Ar yra pataisoma. Ir tiesiog vienu sakiniu, kiekvieną situaciją paaiškint. Čia iškart apsunkinai gyvenimą. Plius minus. Labai gyvenimiškos situacijos. A tiesiog kuomet sėdėjau, galvojau tiek apie save, apie draugus, skaičiau internete ir aš pagalvojau, kad na tikrai žmonės atpažins save ir jiems bus labai naudinga išgirsti a tavo, sakyčiau, verdiktą.
Mhm. partneris visuomet vėluoja ir sako: "Aš toks esu." Tai, kad partneris vėluoja nuolatos, greičiausiai nepasikeis radikaliai. Ar tai yra m redflegas? Priklauso nuo to, kiek kitam partneriui priimtinas toks elgesys ir kiek ne. Nes jeigu mes turėsim vieną, kuris yra visiškai am punktualus asmuo, kuris [sušnarpščia] kuriam yra peilis ten kabutėse, žinai, kai kažkas vėluoja, o kitas nuolatos vėluoja, nu tai bus nuolatinis ne ne nesutarimas. A ar galima pataisyti? Tai galima pataisyti tą paskutinę dalį. Aš toks esu ir čia nieks nepasikeis.
Tai, e, šitas sakinys, a, rodo, kad vat, nu, mes jį, kai girdim, turbūt jaučiam, kad tame nėra santykio. Mhm. Savanaudiškumas grynai, nu, toks yra lyg ir bandymas arba gintis, arba m žemint kitą. Neaišku kontekstas, tai neaišku, kaip čia viskas, žinai, yra pasakoma, bet tai yra jau vat, nu, santykio ir to ryšio nebuvimas. Aš toks esu, aš nepasikeisiu, tu nori prisitaikyk. ar ne? Santia yra skirtumų valdymas ir mes, e, galim išmokti priimti tikrai dalį skirtumų, kurie mums nėra kritiniai, bet tai, kas yra kritiniai vienam ir kitam yra skirtinga.
Nu yra tam tikra, žinai, universali dalis, ten smurtas koks nors yra gal kritiška. Visiems bent jau norėčiau tikėt, ar ne? Bet vėlavimas, aš tikrai žinau porų, kur abu vėluoja ir ir ir nesiparina. Taip. Ir ir čia yra ne ne joks ne redflegas, o tiesiog jų buvimas, žinai, kur a po pykčio jis arba ji dingsta visai parai. Nu tai para nedaug. A čia dar nedaug. A nu aš žinai, aš turiu tokių rekordų, kur žmonės nekalbadienį sakė trys mėnesiai yra buvę.
Aš turiu tokių rekordų, kur žmonės nekalbadienį sakė trys mėnesiai yra buvę.
Eik tu sau. Trys mėnesiai namuose vaikštai, kad lyg nematai žmogų. dramblys kambary, kurio nieks nemato. Tai a pataisoma slapta susirašinėja su buvusių ar buvusia mergina vaikinu. Pataisoma. Aš nežinau, čia sakinį sakyt ar ar tiesiog taip nežinai. Šiaip įdomu, a kokia kokia gali būt priežastis, jog susirašinėtų slapta su buvusiu? O kokia priežastis, jeigu atvirai susiraš, kad ir taip, nu, nu žinai, tai slapta yra natūrali turbūt reakcija, jeigu tai vyksta netyčia, žinai, kiekviena iš tų reakcijų gali būt visiškai nepataisoma ir visiškai toksiškas santykis ir gali būt tik viena iš indikacijų apie visiškai, žinai, ten a ten tarkim ta pati tyla paros, jinai gali būti po a nu tokių žmonių, kur vienas žmogus bando izoliuot kitą, kontroliuot visiškai ir, nu, iš tų santykių vienareikšmiškai reikia bėgt, nieko ten
ne netaisysi, žinai. Bet jeigu imsim vidutinius santykius, kur ten po kažkokio konflikto kažkas nemoka savireguliacijos ir ir pasitraukia į tylą ir nemokam grįžti į tą santykį, tai visa tai išmokstama yra. Plius sprendžiant emocinį bagažą mažiau norėsis tokio elgesio. Tai tas pats ir ir su tuo kitu atveju. susirašinėju su kažkuo. Dažniausiai, jeigu aš nu pasakočiau nuo asmenin tas istorijas iš konsultacijų, kai žmonės ateina, tai tas susirašinėjimas prasideda ne nuo to, kad o sugalvojau, kad dabar parašysiu kažkokiai savo ex ir ten kažkas bus.
tiesiog įkėliau kažkokią nuotrauką, ar ten kažkas įkėlė, uždėjo ten kažkokį laiką, kažkas pakomentavo, amšė, kaip ten jautiesi. Galvoju, nu negerai būtų dabar atrašyti nu prieš savo ten žmoną ar ten savo vyrą, bet a bet ir nu nemandagu tam žmogui neatrašyt. Mes girišk ten parašiau kažką parašė dar ir žinai toks atrodo vis žingsneliu į priekį ir po to jau vis sunkiau pasakyt apie tai. Mhm. pradžioj galėjau pasakyt, kad man expo žinai iš karto. Jo, iš karto ten ėjau gatvėj, susitikau savo ex, pasisveikinom ir ir nuėjom.
Nu čia yra, pavyzdžiui, toks dalykas, kurį a pasakius, jis yra niekinės reikšmės greičiausiai santykiuose, nepasakius, taip, jis gali būt labai reikšmingas, slėpimas. Taip. Kodėl tu slepėi? Kodėl tu a tave matė su tavo ex, žinai, ten Rim prasilenki ir O čia dar blogiau, jeigu dar kažkas matė, o tu tiesiog praėjai ir nu tiesiog nepasakei. Vat žinai, bet čia pirmas žingsnis jau, nu nepasakiau kelias dienas, o po to dar parašė žinutę. Nu kaip dabar sakysiu, kad pamačiau ir dabar dar susirašinėjau, nu gal nesakysiu nieko, nors nieko nėra dar tam susirašinėjime, bet po to žodis po žodžio pradeda atsirast ten kažkokie seni sentimentai.
Nu dabar kaip aš dabar sakysiu, jau reikia kažkaip trintas žinutes. Ir taip žmonės pakliūna į nu vat tam tikrą situaciją. Aš neteisinu, kad tai yra teisingas elgesys. Aš tiktai bandau papasakot am fenomeną tą iš to, iš to, ką girdžiu, neslėpkit, iš karto pasakykit. A aš esu radikalaus atvirumo atstovas. Aš apskritai sakyčiau, kad nu labai daug dalykų išsisprendžia mano santykiuose dėl to atvirumo, bet aš negaliu to sakyti visiems, nes žinai, radikalus atvirumas ateina ir su atsakomybe, ką daryt su po to tom emocijom.
ir radikalus atvirumas, kai kitam žmogui tu stengiesi pasakyti, dar ateina ir suvokimu, kaip tą informaciją ir kokią informaciją aš galiu pasakyt, nes tai nereiškia, kad bet ką, bet kada turiu pasakyt. Nu, a žinai, čia susirašinėjimas vieną a bet jeigu, pavyzdžiui, bendrauja, nu tarkim yra santykiuose pora Mhm. Ir ten, nežinau, mergina arba vaikinas su savo buvusiu, gal net žinai, ten turėjo kokį nors ten net ne draugą ar draugę buvusią, bet Friends with benefits, žinai, kur tipo ten seksas, dar kažkas, tai ir toliau bendrauja ir ten kavos susitinka, žiūrė, čia tik draugai.
A, bet apie tai praneša savo partneriui, kad va toks buvo žmogus, buvo tokia mergina, su kuria ten buvo kažkas, tai bet mes likome draugais, toliau bendraujam, viskas OK. Ar tai yra normalu, ar iš jos įmanom įmanomas toks likęs santykis, kad tai jeigu siejo toks intymus dalykas, vėliau gali žmonės vienas į kitą žiūrėt be intymumo? Jau bendrai gali žiūrėti be intymumo vienas į kitą po kažkiek laiko, bet labai svarbus kontekstas. Nes jeigu mes pasiimam porą, kuri bendravo kažkada ir dabar turi kažkokių interesų, nu galų gale interesas yra gali būt bendri vaikai, jeigu ten imsim, nu santykį, kuriame buvo vaikai, ar ne?
Tai jie tikrai gali pereiti į labai normalų santykį, kuriame nebėra intymumo, nebėra romantikos. Yra tiesiog a gražus santykis tarp dviejų žmonių, kaip tarp dviejų draugų, tarp dviejų mė coparenting, žinai, nežinau lietuviško išsireiškimo tėvų, kurie bendrai augina, žinai, vaikus. Retai tai būna, bet, nu, įmanoma. E, jeigu tai yra buvęs Friends with Benefits, nu, atvejis, tai jie galėtų būti dažniausiai nėra vis dėlto, nes čia mes prieinam prie m amžino klausimo, ar vyras su moterim gali būt tiesiog draugais.
Ir aš esu atstovas pozicijos, kad gali su sąlyga, kad yra tam tikri interesai. Nu, pavyzdžiui, aš paimsiu savo santykius. Dovilė turi daug draugų, fotografų, nes jin yra fotografė. Ir jie turi, nu, jie susitinka ten, bet ar buvo tarp jų kas nors? Ne, nebuvo, bet net jeigu būtų buvę, bet yra tam tikras interesas ir [atsikrenkščia] santykis tikrai yra pabaigtas ir jie nu daro ten kažkokį, nežinau, projektą kartu žodžiu, ne draugystės, bet kažkoks kitoks interesas, bet jo, bet ne tas ne kur yra tikrai pavojinga draugystė.
Tai yra, sako, nu, aš negaliu tau pasipasakot, aš einu pasipasakosiu, žinai, savo draugui, fotografui. A, nu tada mes turim iššūkį, nes jeigu jinai nueina papasakotų, nu čia hipotetiškai, nes nes taip nėra, e, nueitų papasakoti, kuo arnas yra negeras, tada atsiranda pažeidžiamumas a santykio paties. nepažeidžiamas bendrai kaip kaip nu vat ryšio priemonė, bet toks santykio pažeidžiamumas. Ir dėl to, pavyzdžiui, netgi žinai m labai pavojinga a kai žmonės gali neturėt jokios praeities, bet su savo bendradarbiu pradeda kalbėtis: "Man santykiuose tas ir tas negerai, o mano santykiuose tas ir tas negerai."
ir ten atsiranda ryšys, nes čia yra, nu, toks kompensacinis ryšys. A jisai vyksta mokymuose, tarp kitko. Ir dėl to, nu, žinai, aš ten turiu a tokias grupines konsultacijas vyrams, moterims ir sako: "Daryk bendras." Aš sakau: "Negaliu daryt bendrų." Sako, kodėl? Nu, sako gi mes labai gerai, nu, pamatytumėm skirtingus, žinai, pozicijas iš vyrų, iš moterų pusės. Bet pagalvok, kas vyksta. Įsivaizduok, žmonės turi santykiuose iššūkių kažkokių ir ateina į grupę ir ten mato, nu, tarkim, moteris atėjo į grupę ir mato vyrą, kuris dalinasi savo emocijomis apie savo santykius, o jos vyras namuose apie emocijas nešneka dešimtmetį.
Mm. Nu koks, nu, koks vaizdas? Taigi, koks vyras jisai dalinasi arba vyras atėjęs mato kitą moterį, kuri supranta jį, žinai, ir namuose jis ne nejaučia supratingumo. Ten pastarąjį penkmetį, dešimtmetį. ir galvoja va tokiam, bet žinai, bet ten yra izoliuotas ir kontroliuojamos aplinkos santykis, kada žinai kažkas Aš girdžiu, ką tu sakai. Taip skamba pavojingai, atsiranda labai pavojingai ir iš to atsiranda labai nemažai neištikimybių. Nu žinai, jų nieks neplanuoja, bet jos gimsta tame, kai santykiuose yra blogai. Nu tai nes pirma prielaida santykiuose ne neuri būt viskas gerai ir tada turi patekti į aplinką, kur kažkas parodo priešingą elgesį, nei aš turiu namuose ir tai, ko man trūksta, važiuojam.
Žinai, būna vat a iš tikrųjų daugeliui santykyje tie konfliktai arba barniai dienos eigoje kaip kaip norma yra. Taip. Nu, konfliktai yra normalu šiaip ne nedemonizuokim jų. Jie jie yra reikalingi. Jo, bijot nereikia. Per juos, per juos šiaip tai labai gerai rišasi santykis. A ypač, žinai, vienas vienas apie kitą daug sužinai, jeigu mes išmokstam juos suvaldyti. Jo, taip, taip. Bet a kiek reikia gerų momentų, kad atsiverti konfliktinę situaciją? Čia žinai kaip būna, sako vieną blogą dalyką pasakei, tai reik 10 gerų dalykų padaryt.
ar ten vieną blogą padarei, 10 gerų, kad atsiverti. Gotman institutas yra daręs tyrimus ir ten yra m dešimtim kartų turėtų atsverti a viena bloga situacija ten geros situacijos. A bet aš labiau realistas esu, nes jeigu paimsim nu tipinę porą, nu nėra ten to atsivėrimo dešimtim kartų, nes ten 20 keliais kartais kot mano institucijas buvo nustatęs. M bet ai, jeigu vienas barnis, 20, reikia gerų emocijų. Tu įsivaizduoj, nu ten 20 kelių net [juokas] tai, bet a nu pažiūrėkim paprasčiau.
A barnis barniui nelygu, nes tas barnis gali būt visai ne negatyvus, jis gali būt net pozityvus. Žinai, problema, kad mes į konfliktą žiūrim kaip įvykį, kurį reikia išspręst, nu, kur vat, žinai, atrodo, taigi išspręskim konfliktą ir viskas ir baigsis. Tai vat šitoj vietoj kaip tik noriu iš karto užduoti klausimą nuo mūsų partnerio Volfo Engelmano, nealkoholinio, kuris ir klausia, beje, kokie bendravimo principai padeda šeimoms nesutarimus spręsti pagarbiai, kad net po konfliktų išliktų artumas. Labai geras klausimas, kad po konfliktu išliktų artumas.
Nereikia spręsti konflikto. Aš m žiaurią tiesą pasakysiu. Klausei prieš tai, už ką nekenčia. Tai dar viena tiesa, už kurią nekenčia žmonės, yra konfliktų, kurie santykiuose bus niekada neišspręsti. O kokius nors kelis pavyzdžius gali įvardint? Nu vat, vienas vėluoja, o kitas ne. Aha. Tai gali būt, kad jisai amžinai liks. Mes eikit orlyv žodį. Mes sutarėam, kad nesutarėm. Nu t, žinai, vėluoja ir ten gali būt tas radikalus, kur sakiau ne nesutaria, bet gali būt, kad vienas sako: "Taigi, nu aš pas tave atėjau a į podkasto laiku lygiai, ar ne?"
Tai dar viena tiesa, už kurią nekenčia žmonės, yra konfliktų, kurie santykiuose bus niekada neišspręsti.
Kitas sakys: "Čia jau vėluojam mės, nes dar tu batus turėjai gi persijauti ir ten, nu, tai čia jau ne, mes ne laiku atėjom ir mes turim ne sutarėm, kad nesutariam galų gale, žinai, kad aš turiu vienokią poziciją, kas yra laiku, kitas turi kitokią poziciją, kas yra laiku. Ar ten aš turiu poziciją, kad vaikus reikia leisti į am valstybinę mokyklą, kitas turi, kad į privačią mokyklą. Ir mes sutariam, kad nesutariam, mes turim skirtingą matymą. Tai yra normalu turėt tam tikrų konfliktų, kur mes iki galo gyvenimo ne nerasim turbūt bendrystės.
Bet problema, kad jeigu mes bandom ieškoti tiktai sprendimo visą laiką, kas teisus, kas pirmas pradėjo, tai ryšys tai griūna. Ir jeigu griūna ryšys, tai mes po to turim tų vat 20 ten kelis tuos pozityvius turėti a atkūrimus. Bet jeigu mes ryšio negriaunam ir konflikto metu mūsų tikslas yra nenustatyt, kas buvo teisus ar kas pradėjo, o konflikto metu pagrindinis tikslas yra išlaikyti ryšį, mes turim visiškai kitokią situaciją. Kaip tu tokią vat situaciją tikrai spręstum, jeigu vienas už valstybinę, kitas už privačią mokyklą ir sakai nereikia spręsti, tai į kurią tai vaikas be mokyklos liks tada išeina.
Taip, jeigu nespręsi, nu vis tiek reik kažkaip nuspręsti. A yra konfliktų, kuriuose sprendimas bus kokiu atveju priimtas ir kažkuriam, žinai, nu nereikia tokio sudėtingo sprendimo. Važiuojam ir vienas sako, reikia į kairę, kitas į dešinę. reikia sukt, nu, kad patektumėm į, žinai, studiją ir kažkur vis tiek reikės nuspręst sukt. Tu negali ne kur kažkuris turės taip e nesukt tai turbūt nuspręs tas, kuris vairuoja arba tas Bet klausimas tada, kas po to įvyksta, ar mes žinai a žinai lygiavertiškumas, nes čia ne tik lygiavertiškumas gali būti, žinai, a gali būti, kad ne aš pradėjau konfliktą, gali būti, kad ne aš buvau teisus.
E, sumaišiau. Gali būt, kad ne, aš pradėjau ir aš buvau teisus. Nu, tai yra abi, abi pusės mano gali būt, kad ne, aš pradėjau, aš esu teisus. Ir nepaisant to konflikto metu, a, išsakydamas m sužeidžiau antrą pusę emociškai. Tai yra pasakiau piktesnį žodį, pavadinau kažkokiu epitetu, nu vat kažkas įvyko tokio. Ir vis tiek atsiprašyt reikia ir man m pripažint, pripažint, validuot kito jausmus, atsiprašyt, nes nu atsiprašymas neturi būt susijęs su tuo, ar aš teisus, ar aš, žinai, pradėjau, ar ne.
Kodėl taip sunku atsiprašinėt? Dėl to, ypač su to su tokiu artimu žmogum, su savo antra puse, su kuriuo tu leidi kiekvieną dieną. Nu žinai, čia puokštė visų priežasčių yra nuo emocinių traumų vaikystėj, kur ten versdavo atsiprašinėti kažko, bet jeigu žiūrėt į tą tokią m ai, nu jo, tada atrodė atsiprašymas kaip žeminimas. Taip, bet pamatai tu iš karto ir pasakai, pagrindinis dalykas vis dėlto yra galia. Jeigu aš santykiuose nenoriu lygiaverčio santykio, nenoriu partnerystės, o aš atėjau į santykius, kuriuose nu noriu išlikti galios pozicijoj ir ta galios pozicija netgi būna romantizuojama.
Ten pradžioj susitinka, žinai, princų ir Pelenės istoriją, susitiko koks nors labiau m pasiekęs jau gyvenime a vyriškis merginą ir ten ištraukė ją iš socialinio rato tam tikro, nu, ir galvoja, kaip čia viskas gražu. Pradžioj gražu, o kuo, žinai, kuo tai pavirs? Jie dažniausiai ne ne negalvoja pačiai pradžioj, neišdėlioja. Ir a tai paversta kuo, kad galų gale jinai pradeda jaustis menkinama. Jisai nori išlaikyt tą savo galią. Nes kodėl jie pasirinko tą santykį pačioj pradžioj? Taigi jisai norėjo ne tai, kad aš noriu valdyt, jis norėjo būt greičiausiai reikalingas, norėjo būti naudingas, norėjo būt vertinamas.
Tai ateina iš emocinio bagažo, iš praeities dažniausiu atveju jinai norėjo būt saugi, apsaugota, nu, su kažkuo, kas tikrai ja rūpinsis ir irgi ateina iš emocinio bagažo, iš praeities. Bagažas yra neišspręstas dažnu atveju. žmonės neina į terapijas, ne? E, nu, pavyzdžiui, toj paroj ilgainiui jinai pradeda jaustis menkinama nuolatos iš to saugumo, nes jisai bando saugot, bet gaunasi tėčio dukros santykis. Mhm. Ir o jisai jaučiasi nuolatos nepakankamas, nes kad ir ką duodu, jai vis tiek negerai. Bet tėčio dukros santykis negali santykiuose ilguoju laikotarpiu būt, nu, sukurt ryšio ir, nu, gimsta didžiulė problema ilgainiui.
Tėčio dukros santykis negali santykiuose ilguoju laikotarpiu būt, nu, sukurt ryšio ir, nu, gimsta didžiulė problema ilgainiui.
Žiūrėk, jei bankai į tavo aprašymą žiūri taip, lyg prašytum paskolos skrydžių į kosmosą, visada yra paprastesnis variantas. [muzika] Savi.lt yra finansavimo ir investavimo platforma, kur žmonės skolina [muzika] žmonėms ir jei planuoji didesnį pirkinį arba reikia pinigų verslui, tai yra ta vieta, kur gali kreiptis. vartojimo paskola iki 35.000 €. O jei jau turi paskolų kitur, būtinai pasitikrink refinansavimą. Savi, net 40% [muzika] paskolų sudaro refinansavimas geresnėmis sąlygomis. Ir čia mūsų bonusas. [muzika] Su kodu tap geresniu vartojimo ir refinansavimo paskoloms gausit dar geresnę kainą.
Verslui irgi yra gerų [muzika] naujienų. Trumpa iki 12 mėnesių verslo paskola su palūkanomis nuo 8%. [muzika] Taip pat per valstybės programas, pavyzdžiui, iltė portfelinės garantijos trys gali gauti iki 100.000 € be NT įkeitimo ir be asmeninio [muzika] laidavimo. Tad jeigu reikia finansavimo, prieš priimant sprendimą tiesiog užsuk į savi.lt ir pasitikrink sąlygas bei nepamiršk apie tap geresniu nuolaidos kodą. A kaip atpažinti tuos tėčio dukros, mamos sūnaus santykį? Nes ne, aš įsivaizduoju, kad būna ir mamos sūnaus santyk, be abejo, be jokios abejonės.
A kokie yra pirmi tokie indikatoriai, kad tai jau linksta link to? A aš pradedu a reguliuot sprendimus. Kitas žmogus turi atsiklaust. Nu tai vat aš turiu vaikų m du septynmečius, tai jie turi atsiklaust: "Tėti, ar galėsim tėti? Ar leisi tėti? Negali pats nuspręst ir paimt ir padaryt." Jo, ir mes turim, žinai, jau situaciją, kad jeigu sprendimai, aš netgi darau tokį testą, imu per įvairias gyvenimo sritis ir analizuojam, kas vyksta, žinai, a, finansai ir turit prot finansinų valdymo modelį ir koks jis yra, žinai, dažnai atveju neturim, o tada jeigu neturim, tai kaip yra tie finansai?
Nu ten jo finansai yra mūsų finansai, mano yra mano. [juokas] Tai kaip čia dabar yra? Čia partnerystės santykis ar aš nesakau, kad mes turim vienodai uždirbti. Aš tik sakau, kad finansų valdymo modelis yra, nu, šitas jau ar ten žinai, bet bet kodėl šitas toksai a tą modelį, kurį tu pasakei, nu jisai labai dažnai bu dabar aš kažkaip tai gal negirdžiu taip dažnai, bet anksčiau aš tai girdėjau ir labai dažnai, kad a moteris uždirba sau, o vyras a šeimai.
Nu čia yra tas stigmatizuotas požiūris, kad tarp lyčių pasiskirstymo e ir netgi supraskit teisingai, aš nesu tas, kur turėčiau sakyt, koks yra teisingas šeimos modelis, ar ne. Ir jeigu šeimai yra gerai, kur ten vyras viskuo rūpinasi ir moteris a rūpinasi namais, nu ten tas istoriškai anksčiau buvęs nu normalizuotas, žinai, dabar jau jisai labiau gal išeinantis iš modos modelis. Nu viskas gerai. Jiems klausimas, ar tame yra nelygiavertiškumas, nes tas pats modelis gali būt, kur poros finansai yra sudėlioti.
Sako, mes turim finansų valdymo modelį. Taip, didžiosi didžiąją pajamų dalį uždirba ten jisai ar jinai, bet mes esam susidėlioję pasiskirstę ir aš žinau, kiek yra mano pinigų. Aš žinau, žinau, kiek yra jo pinigų. Aš žinau, kas yra bendri pinigai ir man nereikia prašyt pinigų, nežinai, nu a gali būti tas pats modelis. Vienas uždirba ir aš žinau, kur yra mano pinigai. Arba gali būt tas pats modelis ir moteris sako: "A, nu tai kai aš paprašau, tai duoda man."
O, o tai ką reiškia? Tai mano vaikas paprašo ir ir aš jam aš jau vaikui stengiuosi padaryt, kad jam nereikėtų prašyt, kad jis turėtų labai aiškią dieną ir laiką, kada ir kiek jis gaus pinigų, kad jisai ne neturėtų, žinai. Tai o jeip, čia jau čia jau visiška kontrolė. Bet tai žinai, bet mes čia tik čia tik finansus palietėm, tada paėmėm namai. Kokie yra namai? Mūsų namai, mano namai, jo namai, jos namai. Mhm. kieno namai yra ir tada ir čia vėl ne apie j žinai kai aš pradedu kalbėt iš karto sako tai čia teisiškai priklauso ten jo mamai buvo, čia priklauso ne tame esmė esmė kuo ką aš tai laikau žinai kieno tenais yra taisyklės ar aš galiu jaustis kad čia yra mūsų namai ar jie
turi bendrą tam tikrą erdvę kur mes bendrai sutarėam taisykles ar jie turi erdvę kur yra mano kampas lentyna kambary kur aš darau taisykles ir ar turi jis ji savo kambarį kampą žinai kur jo jos taisyklės yra kaip laikas pasiskirsto T poroje kaip laikas susidėlioja. Ar aš turiu savo asmeninio laiko? Jisai turi savo asmeninio, jinai turi savo asmeninio laiko ir mes turim bendro laiko. Ar jisai turi bet kokį laiką, kada jisai nori? O aš turiu atsiklaust, jeigu reikia išeit ir vaikus kažkam palikt.
Nu aš imu standartines situacijas, nes dažnesnė vis dėlto tokia, bet būna, kad ir vyras turi atsiklaust, nes moteris viską kontroliuoja, kaip sprendimus priimam, žinai. Aš vat galiu ir vat taip eini per taškus ir aš galiu labai aiškiai pradėt matyt. yra tėčio dukros ar ten mamos, sūnaus santykis ar ne? Sprendimai sako: "Nu, mes bendrai priimam sprendimus." Nu, gerai, tai bendrai priimat, kaip pritariat abu. O jeigu vienas nori į valstybinę, kitas į privačią, kaip tada priimat sprendimus? Nu tada tada mes turim logiškai argumentuoti, kas žinai susidėlioja.
Gerai, sakau, loginiai argumentai atrodo kaip viskas gerai. Tai lygiavertiškai, kai čia logiški argumentai. Kas iš jūsų poroje labiau vertina loginius argumentus, kas emocinius? Tai jo, tai jisai loginius vertina. Man tai nėra labai svarbūs jie ir mes turim situaciją, žinai, nes mes vėl turim persvarą, kad loginiai argumentai yra vertingesni nei emociniai. Ir aš suprantu, kad tam tikrose situacijose, nu taip, nu bus, nu ten, žinai, aš tai galvojau, kad sakysi, jis uždirba, tai jis ir nusprendžia ir tokių būna sako jo sprendimai prim, nu tai kai jau tada liečia pinigus, tai jisai nusprendžia, bet nu tada mes jau iš anksto būnam išsiaiškinę, jeigu nuo finansų pradėjom, kad jau yra problemų.
Žinai, vat tam ryšy, kur mes palietėm tą seną tokią, žinai, a strategiją finansuose, vyras išėjimą į moterį sau, a, man turbūt čia labiausiai gąsdina tai, kad o jeigu vyrui, pavyzdžiui, bus kažkokia nesėkmė, bankrotas, taip toliau, ar po to ta moteris, kuri tik sau uždirba, jinai bus linkusi dalintis ir išlaikyti vyrą? Neaišku, nes jie nėra partneriai. Mhm. ir ar tada ir pabėgs, žinai, kai pamatys sunkumus pas vyrą, ypač jeigu yra tas, žinai, susiformavęs ilgalaikis ten tėčio dukros santykis ir ir jisai rūpinasi ir tada jinai praranda ir tą pseudo saugumą dar, nu, ten tą finansinį, nes sakau pseudo, nes jisai yra lengvai atimamas, jis yra ne jis ne ne nu jo, nes visa kontrolė yra jo tiesiog a nu čia tu tikrai žinai apie tą lygybę pakalbėjai
labai praktiškai a bet visgi aš dar nelygybė lygiavertiškumą lygiavertiškumą Nes kai bandai siekt lygybės, aš žinai problema su lygybe pasakysiu, kad žmonės sako: "O tai kuo blogai lygybė?" Lygybė blogai yra ta, kad mes jeigu matuotumėmės, ką gero duodam santykiuose, nu gal nebūtų taip ir blogai, bet mes matuojam ir ką blogo patyrėm. Tai reiškia, kad jeigu man skaudėjo, aš noriu tau lygiai tiek pat atsilygint. Vat prisimink va tą rankų pavyzdį, ar ne? Tai jeigu viena ranka užgavo kitą, tai dabar aš turiu tau atgal keršyt.
Ir čia jau ateis už akį. Nu tai nešel lygybė, taip. M ir ta lygybė santykiuose nelaiko mus vieniu, laiko mus priešais tarpusavy. Bet dabar tai labai populiaru. Čia lygiai susimokam, lygiai mokam už būstą, lygiai komunalinius, lygiai per pasimatymą kavytę susimokam. Vieną kartą tu, vieną kartą tu. Žinai, vieną kartą vienas, kitą kartą kitą sumoka už kavą. Nebūtinai yra blogas scenarijus, nes tai gali būt lygiavertiškas. Jeigu jie panašiai uždirba, jis gali būt ir lygiaver. Lygybė gali būt lygiavertiška, bet ne visa lygybė yra lygiavertiška.
Mhm. Bet jeigu mes paėmam situaciją, kur, žinai, a, vienas turi 10 metų daugiau gyvenimo patirties, pavadinkim, turi verslą, kitas tiktai pradeda savo gyvenimą ir sako: "Mes dabar lygiai įvažiuokim ten atostogų, nu, tu negali, tai aš važiuoju." [juokas] Nu, tai žinai ir staiga lygybė nebegiavertiška tampa, ar ne? Taip, ir mes nebe partneriai esam. Pasiimsiu kitą ką nors. O jinai tai gali žiūrėk aš imu ją. [juokas] Nu arba tu turi paklust man. Nu vat čia prasideda žinai iššūkiai.
A paliečiam šiek tiek buitį, nes čia mes pakalbėjome apie tą, žinai, a visą lygiavertiškumą, bet buitis, o vaikytė, va čia tai būna, žinai. A kaip su Laurinaičiu kalbėjom, aš sakiau smulkmenos. Jis sako, smulkmenų nėra, [juokas] viskas yra ne smulkmenos. Kiekvienas konfliktas yra ne smulkmena ir tai yra konfliktas. A tik žmonės labai mėgsta, žinai, tipo smulkmenom paslėpti. A kai pora sako: "Mes pykstamės dėl puities." A ką tai dažniausiai reiškia? Iš tikrųjų tai reiškia, kad jie turi nesutarimų ir skirtingai mato situaciją bendrai paėmus.
O jeigu tau reiktų, pavyzdžiui, tris tokius tokius auksinius standartus buityje išskirti, gal kurie tau padėjo, tarkim, tavo patirtyje arba tavo klientams, a trys standartai, kurie taip neakivaizdžiai, labai gerai sutvarko visus, nu ne visus, bet daugumą konfliktų a buityje. Tokie trys standartai. bendri standartai, jeigu žiūrėt, tai yra gairės labiau ir jos yra apie lygiavertiškumą, kaip ir sakiau, apie tai, kad vienas turi turėt savo erdvę ir kitas turi turėt savo erdvę, nes jeigu mes, žinai, buityje pykstamės ir poroje yra paslėptas neliavertiškumas, yra dar toks reikalas, kai viskas bendrai, mes viską, pas mus, sako, nėra, mes viską bendrai darom, pas mus visi pinigai bendri, e, visas laikas bendras.
Tai tokiuose santykiuose yra am dažniausiai abu prisitaikančio tipo žmonės. Jie vienas su kitu bando prisitaikyt ir jie yra čia yra labai didžiulė problema. Dažniausiai jie sako: "Pas mus konfliktų net nėra daug arba jų nėra." Ir po kažkiek laiko žmonės sako: "Aš dūstu santykiuose." Nu, dažniausias apibūdinimas, sako, mane dusina santykiai. Aš nebežinau, ką daryt. Kodėl taip yra? Todėl, kad aš nebeturiu savo asmeninės erdvės. Aš negaliu priimt savo asmeninių sprendimų, aš negaliu turėt savo asmeninės tvarkos kažkur. Mhm.
Tai v čia yra tos gairės, kurios turėtų būt buityje, kad aš turiu turėt laiko sau, tam kad galėtumėm turėt laiko kartu. Aš turiu turėt savo erdvę, tam, kad galėtumėm palaikyt kažkokią rast bendrų susitarimų bendroj erdvėj. Tai aš kaip suprantu, jeigu buityje mato numestą kojinę, patyliukai surenka, nieko nesako, kitas irgi ten užsimerkę į kažkokius dalykus ir tipo sau suvalgo, bet viešai visiem deklaruoja, kad ne, mes neturim konfliktų. Taip. Ir ir ir jie nekonfliktuoja. Ir žinai, nu, pavyzdžiui, aš esu tikrai netvarkingas žmogus, nu.
visuomenės standartais lyginant. A ir jeigu man, žinai, reikėtų ir neseniai sulaukėm pagyrimo iš vienų draugų, kur atvažiavo, sako, kaip jūs tokią tvarką palaikot namuose, o aš esu netvarkingas, žinai, tai nereiškia, kad su Dvile nesipykstam. Dovil ir taip vis tiek pyksta ant manęs, kad aš kažkur palikau, nes man aš net nematau, kad aš palikau kažkur ten vat švarką numest ar ar įėjęs, bet aš turiu savo darbo kambarį, kuris yra nu ženkliai netvarkingesnis nei visi kiti kambar, kur akivaizdžiai matosi, kad ten tavo kambarys.
Taip ir sako ten toks chaosas ant to tavo stalo. Man gerai tas chaosas, bet jeigu aš neturėčiau savo vietos, kur aš galiu laikyt chaosą, man ženkliai sunkiau būtų namuose išlaikyti tvark, nes man Bet tu stengiesi bendrose erdvėse pas bendrose erdvė aš dedu pastangas, kad būčiau tvarkingesnis. Dovilė deda pastangas a priimti, kad kažkur vis dėlto bus padėti mano ten batai ar švarkas numestas, ne vietoj. Nu, būna, kad pabambam viens ant kito, ten pasinervinam. Pavyzdžiui, žiūrėk, a, a, tokia situacija čia visą laiką su šiukšlėm labai gerai eina situacijos.
A klasikinė klasikinė, taip, bet čia kiek kitokia. Sako, išėmė šiukšles iš šiukšlių dėžes ir pamiršo įdėti maišą. Ir aš jam sakau 50 kartų. Ar tu gali įdėti maišą? O jisai negirdi. Aš 50 kartų jam pakartojau. Jisai vis to maišo neįdėjo. Ir aš tada galvoju, o tai tau buvo pačiai sunku įdėti tą maišą? Nu man taip atrodo žinai. Ar lengviau 50 kartų pasakyt? Ar lengviau 50 kartų pasakyt ir laukti, kol jisai įdės. Bet vėlgi šitoj situacijoj jinai jaučiasi nusivylus.
jinai a sako, kad jisai jos negirdi. Kitu atveju, nu, iš kitos pusės, ar va tikrai čia lengviau jos negirdi ir jis ir aš pasak žin grįžkim į konfliktų valdymo. Dabar moterys komentaruose tave suvalgys, sakys: "Kaip negirdi, ką jis čia mažas vaikas. Su tokiais išvis vyrais tada nereik nebūti, kurie tavęs negird." Aš pabandysiu iš išreikšti, ką reiškia girdėti. Ta metafora yra kaip žaidimas besimėtant kamuoliu. Aš tik kamuolio neturiu, žinai. E, kai mes mėtomės kamuoliu, tam, kad vyktų sklandus mėtymasis, mes turim ir gražiai mest kitam žmogui.
Kai mes mėtomės kamuoliu, tam, kad vyktų sklandus mėtymasis, mes turim ir gražiai mest kitam žmogui. Kitas žmogus turi gražiai pagauti ir turi gražiai mest mumis atgal.
Kitas žmogus turi gražiai pagauti ir turi gražiai mest mumis atgal. Ir mes turim pagaut. Ir kamuolys turi būt tokio dydžio, kad aš gebėčiau pagaut. E ir tą lengvai galima pamatyt žaidžiant su vaikais. Aš vat kadangi auginu septynmečius, tai sąlyginai neseniai mokėmės su jais mėtyt kamuolį ten prieš kelis metus ir ir aš tada pamačiau, kaip viskas dėliojasi, nes nepaisant to, kad aš paimu kamuolį, kurį jie lengvai gali pagauti ir metu jiems jiem ne visada sekasi pagauti, nu, tiksliau pradžioj nesiseka pagauti.
Ir jeigu jiems nesiseka pagaut, ką jie daro su kamuoliu? Gali atspėt, ar ne? Man meta gražiai, ar ne? Sviedžia. Taip. Kodėl? Ne dėl to, kad aš negražiai juos mečiau, o dėl to, kad jų įgūdžiai ne, nu, lėmė, kad jie negalėjo pagaut, bet jie jaučiasi, nu, užgauti gal, gal susigėdę gal gal bando kažkaip, nu, vat, kad ir tu nepagautum dabar čia susidėliot. Nu, tai yra nu toks vat instinktyvus elgesys. Panašiai vyksta pas mus su konfliktais, nes kai mes paimam konfliktą, tai mes, nu, ką metam kitam žmogui?
Pirmiausia tai a nu kamuolį apibūdinkim. Būna, kad metam kažkokį reikalavimą, kažkokį prašymą, a, kažkokį priekaištą, kažkokį savo jausmą būna metam, kad man skaudu buvo ir ir kiekvieną iš tų dalykų pagaut nėra lengva. Pirmas dalykas, ką aš metu, aš turiu m prašymą, kad pakeistų a šiukšlių maišą. Ar aš turiu poreikį, kad jisai prisidėtų prie buities, kas yra dides ženkliai didesnis svoris, jauti? Nes, nu, šiukšlių maišas yra tiktai viena, jeigu tikrai yra problema tik šiukšlių maišas, nu ten yra dabar net šiukšliadžės, kurios pačios pakeičia, bet greičiausiai ne.
Greičiausiai yra neteisybės jausmas dėl mental load to vadinamo, kad jai viskuo reikia rūpintis, jisai gal visiškai neprisideda. Jis net maišo pakeist negali. O jis net maišo neprisideda. Ten gal visa buitis. O gal jinai nori būt išgirsta ir jisai seniai negirdi, dar didesnis ir dar spygliuotas tas kamuolys, žinai, yra. Ir aš metu jį dabar ir tada kaip aš jį metu, ar aš gražiai pasakau, ar aš jį sakiau su priekaištu? Nes jeigu aš kodėl aš imu vaiką? Todėl, kad jeigu aš žmogui, o pabrėžkim, mes didžioji dalis nemokėjom konfliktuot, nesimokėm, kuris nemoka gaudyt kamuolio metu ir dar negražiai ir didelį daiktą.
koks šansas, kad jis pagaus? Tai ar mes norim kovoti vienas su kitu, kas, žinai, nepagaus kamuolio, kas dažniausiai konfliktuose vyksta, ar aš noriu mokytis, kad vat, nu, žinai, padėt kitam žmogui, a, pagauti ir ir kad pats pagaučiau. Ir tai gaunasi, ką metu, nu vat mes turim pirmiausia sau atsakyt, tada mes turim mest tokiu būdu, kiek tas žmogus moka pagauti, nu, kiek jis yra brandus konflikto valdyme. Čia, žinai, aš jau dabar iš karto įsivaizduoju, gal jisai buvo ten kažkuo užsiėmęs, jinai jam ten gali būt, kad situacija tiktai buitinė yra, gali būt, kad tiesiog nu tikrai yra, žinok, nes ką reiškia pagauti?
Tas irgi yra pagauti. Reiškias validuoti kito žmogaus jausmus, emocijas, poreikius. Validuoti nereiškia patvirtinti, kad aš taip pat mąstau. Gali būt, kad, pavyzdžiui, tu sakai man kažkokį priekaištą ir aš sakau, a, nu, aš nežinau, ką su tuo daryt, bet aš nenoriu, kad tu taip jaustumėsi. Tai yra irgi validacija, pasakymas, kad, nu, aš nenoriu, kad tu taip jaustumės. Aš aš matau, kad tu taip jauties. Ir validacija, žinai, dažnai žmonės sako, nu, tai ir supratimas kito jausmų. Ir tada sako: "Aš suprantu, kaip tu jauties."
Ir čia yra vienas pavojingiausių. A nes žmogus sakys: "Nieko tu nesupranti". Būtent. Todėl, kad ypač kai vyras sako moteriai, aš suprantu, nu kaip mes galim suprast, kaip jinai jaučiasi ten ciklo metu, nu ar kaip jinai jaučiasi nėštumo metu? Nu, mes nesam buvę, mes negalim spręst, bet aš galiu matyti, aš galiu, žinai, kai jin sako, kad vat sakau, jisai negirdi, tai jis iš tikrųjų ne negirdi, nes jisai nevaliduoja jos to jausmo. Ir jeigu jisai sakytų, aš matau, nu pavyzdžiui jinai žinai išreikštų ir jisai matytų, ką jin iš tikrųjų meta ir sakytų: "Aš matau, kad tau reikia pagalbos iš manęs buityje."
Iš tikrųjų matau. Ir matau, kai kiek tu daug dirbi ir kiek tu daug pastangų įdėjai į visą situaciją, kad šeimoje nieko netrūktų, kad vaikai būtų sotūs ir sveikai maitintųsi ir kad mes važiuotumėm antos. Aš matau. E, ir aš galiu pasistengti pakeisti maišą. Man būna sunku ir nu tada aš galiu paaiškint, kodėl man būna sunku. Gal ten daug dar be streso. A, bet jeigu tu man primintum, a, kai, žinai, iši, kad išnešus šiukšles, reikia dar pakeist, man būtų lengviau ir žinai ir ir staiga nebėra konflikto, nes jinai jaučiasi išgirsta, jeigu jeigu tikrai toks poreikis jos buvo.
Tu taip įvardinai dabar, kad, nu, realiai viskas išsprendžiama, bet yra kokie buities tokie konfliktai, kurie yra neišsprendžiami, dėl kurių verta skirtis porai? A yra konfliktų, dėl kurių mes nebūsim pasiryšę dėti tiek darbo, kad juos išspręstumėm. Yra net ne konfliktai, skirtumai žmonių. Ir kai mes būnam poroje, ypač vakarų pasaulyje, tai mes turim teisę nuspręst, nu, žinai, kiek aš turiu tolerancijos ir su su kokiu skirtumu aš esu pasiryžęs gyvent, su kokiu ne. Nu, mes praeitoj laidoj kalbėjom apie ten skirtingą požiūrį į geopolitinę situaciją.
Vienas palaiko Rusijos propagandą, kitas lietu nu ar tikrai aš noriu su tuo žmogum kurt santykiai? Bus sunku. Ar įmanoma? Nu, greičiausiai įmanoma, žinai. E, tiktai bus nuolatinis toksai nerimas viduj, stresas kažkoks. Jo, bet bet bus tikrai daug tokių klausimų, kur bus labai sudėtinga. A tai aš aš istorijoj esu matęs ir tų porų, kurios randa bendrą sutarimą, kai vienas nori monogamiškų, kitas poligamiškų santykių, kur atrodo, nu, čia neįmanoma, ar ne? Ir esu matęs, kai neranda sutarimo, kai vienas nori vienų atosakų per metus kitas keturių.
Ir dėl to gali skirti ir dėl to skiriasi, žinai. Tai vat kuo didesni skirtumai, tuo labiau augt reikės emociškai mums, kad priimtumėm juos. A, kuo mažesni jie, tuo. O šitoj vietoj, kur vienas nori vienų, kitas keturių, kodėl tas, kuris nori vienų, a, ten to kito trim atostogom neišleidžia su draugais ar su tėvais? Nu vat ir matai, kaip mes iš karto pereinam į tai, kad mes norim išspręsti. O taigi yra labai akivaizdu, čia yra sprendimas ane? Nu, a, [juokas] ačiū.
Kodėl? Klausyk, tikrai a šiaip ir turim a tokį klausimą, kuris atėjo iš mūsų žiūrovų. A ir šis autorius laimi Neurozan maisto papildus. Tai Artūras Peckys, jisai klausia, kokiais metodais stiprų loginį analitinį mąstymą turinčiam vyrui išmokti klausyti partnerės nesistengiant jai žarstyti patarimus, kai tuo metu partnerei reikalingas a klausymas, emocinė parama ar paguoda? Mes turim per mažai žinių apie santykius ir vadovaujamės tik m siauroj labai perspektyvoj, logikoj, tiktai savo pasaulio perspektyvoj. Nu kaip aš matau, kas logiška yra?
Kai aš pradedu matyt ne tik savo pasaulio logiką, bet ir bendrą santykių logiką, kaip veikia mūsų emocijos, kaip veikia instinktyvios reakcijos, kaip veikia konfliktai, aš pradedu matyti, kad logiška yra validuoti jausmus prieš pasakant savo argumentus. Nes kol aš nevalidavau kito žmogaus emocijų jausmų, jisai netgi yra tiek emocijose, kad net priekinė smegenų žievė yra mažiau aktyvi. Ten net nėra tiek etatų, kurie priimtų mano informaciją loginę. Tai jeigu aš vadovaujosi logika ir nu žinai paimsiu kitą metaforą, vadovaujosi logika ir aš turiu a labai a gerą kokį nors a pasiūlymą įmonei bendradarbiauti, tai aš neatėjęs nesakysiu, nežinau, administratoriui apie tą pasiūlymą ir ir sakysiu, nu va įmonė jau atsisakė būtų laimėję labai daug.
Man pirmiausia logiškai reikia prieiti prie sprendimą priimančių asmens. Mhm. kad prieičiau, man reikia išmokti validuoti kito žmogaus emocijas, kito žmogaus jausmus. Man reikia išmokti pažinti, man reikia išmokti išklausyt ir tada aš galėsiu pasakyt, tai žinai, čia tiktai platesnis kontekstas, kur tą logiką reikia naudot. Aš pats esu žiauriai analitinio mąstymo. Bet kodėl a čia kažkaip yra stereotipiškai, ar iš tikrųjų yra taip, kad a a vyr vyrų lytis yra labiau linkusi į patarimus, į analitinį mąstymą, į logiką, į tą racionalų tokį sprendimų būdą.
O moterų lytis labiau į emociją, į tą tokį palaikymą. Joms reikia, kad jas išgirstų, išklausytų. A nes, nu, aš bent jau įsivaizduoju, kai mes bachūrais susitinkam, tai mes iš karto, žinai, blemba, problemų ten turiu, tai klausyk, daryk tą, o geras čia iš karto mes sprendimų ieškom kažkaip tai. A čia yra tiesiog prigimtis ar ar mes nuo to, kad augom aš t dabar tave papraukosiu. Ar tikrai nėra moterų, su kuriom tu susitikęs pradedi sakyt ir sako: "Jo, ieškom sprendimų iš karto padarom tą, tą, tą ir tą, nu, jeigu darbo kažkokie santykiai ir žiūrėk tada mes matom, kad stereotipas tai subliukšta, nes yra aplinka ir kaip aplinka kita ne visaišys, instinktyvios reakcijos, kuriose mes esam tuo metu.
Dabar tiem, kurie dalina patarimus iš karto, jiems reiktų validuoti jausmus pirmiausia ir tik tada, kai emociškai pajaučia, ko žmogus iš tikrųjų tas tavo partneris nori, ar tai bus vyras, ar moteris žmogus, a tuomet jau gali išsiaiškinęs, validavęs jausmus, a išklausęs, jeigu tas žmogus vis dėlto paklaus patarimo, tik tada jį duoti. Tu gali net nelaukt, kol paklaus. Tu gali paklaust, ar tas žmogus nori, jo, ir tu gali išsiaiškint, jeigu tu validuoji mes labai supaprastinam, žinai, paimsiu tokį pavyzdį, kuo skiriasi mėgėjai ir profesionalai.
Buitiškai mes žinom, bet duosiu apibrėžimą ir tada bus lengviau a sudėliot viską į lentynėles. A profesionalas yra žmogus, kuris padaro taip, kaip reikia. Mėgėjas tas, kuris padaro taip, kaip gaunasi. Ir kas liečia komunikaciją, didžioji dalis mūsų esam mėgėjai. Vis dėlto mes darom kaip gaunasi. Ir jeigu vat Artūras užduoda tą klausimą, tai kaip man vadovautis logiškai, tai reikia reikia pereit į profesionalią komunikaciją. O tai yra loginis, labai loginis veiksmas komunikuoti logiškai, nu ta prasme taip, kad pasiekčiau efektą.
Profesionalas yra žmogus, kuris padaro taip, kaip reikia. Mėgėjas tas, kuris padaro taip, kaip gaunasi. Ir kas liečia komunikaciją, didžioji dalis mūsų esam mėgėjai.
Ne kaip gaunasi, o kad pasiekčiau efektą. Mhm. M ir tai reiškia, kad aš turiu matyti kontekstą ne tiktai savo emocines žaizdas, bet ir tai, kas vyksta ant partnerės, nu čia šiuo atveju partneris turbūt gyvenime. Ir tada atsiranda poreikis validuoti, pasiklausti, žinoti, kas tai nereiškia išklausyti kiekvieną kartą ten visko, tai reiškia ir brėžti ribas kartais, kada tu neturi, nu, pavyzdžiui, gali būt, kad aš neturiu emocinio resurso, tuo metu aš esu pavargęs. Buvo sunki labai diena, darbe yra streso daug.
Ir aš grįžus grįžęs namo girdžiu ten labai daug priekaištų, kažkokio puolimo, kur kurio aš ne negaliu tuo metu priimt. Nu vat negaliu pagaut. Tu meti man, žinai, kamuolį ir aš matau, kad aš jo ne negaliu pagaut. O jeigu dar 10 kamuolių iškart Jo. ir dar 10 skrenda į mane, nu negaliu. Viskas, aš aš matau. Tai aš galiu gi sustabdyt ir galiu sakyt, nu šiuo metu aš negaliu a atliepti į tavo poreikius. A man reikia atsitraukti. Mes galim grįžt prie šito pokalbio po pusdienio, po pusę savaitės.
Aš nežinau, kokia situacija, žinai, ir ar ten po 15 minučių ir tada gali, žinai, aš nurimsiu, nueisiu ten į dušą ar aš nurimsiu, išsimiegosiu ir tada mes galėsim pakalbėt apie tuos dalykus ir atsitraukti ir atsitraukti su meile, atsitraukti ne su pykčiu, ne trenkt durim, kaip žinai, kaip aš jaunystėj darydavau, trenkdavau durim ir sakydavau, nu ir susirask geresnį ir eik tu ten dar ten triukšiais skiksmarž. Nu žinai, tai čia skirtingi dalykai, kaip mes galim atsitraukt ir jeigu mes išmokstam atsitraukt ir po to sugrįžt, kas yra svarbu patys, nu patys ar ar kai mus žinai, bet čia daugiau, žinai, jau turbūt jeigu pats pasakiau, tai pats ir turėčiau sugrįžt, ne?
Nes žmonės paima šitą patarimą, sako: "Aš atsitraukiau". Sako: "Bet dabar man ne dar labiau puola." Sakau, kai tu atsitraukei, tu grįžai, ar ne? Arba kai tave kalbino, tu linkęs buvai? Ne. Nu tai akivaizdu, kad kitą kartą, kai tau mes bandys padaryt, įspaust tave į kampą, kad tu nepabėgtum, nes kai tu pabėgi, tu nebegrįžti. O jeigu tu bendrauji su pora, koks yra pats didžiausias a toksai įspėjimas, raudona vėliava a sakinys apie pinigus, kur tu matai, kad o o pavojus.
A, nu gal tas, kur sakiau, kad kaip aprašo, duodu arba kažkas tokio, arba vat ten tie mano tai mano pinigai. Mhm. Jo, tai mūsų nu toks klausyk, va čia iš karto žinai man toks turbūt yra ar tiktai santuokoj turėtų jau atsirasti mūsų? Ar gali būti pora, kuri gyvena kartu a ne santuokoj, bet draugauja, kartu gyvena, gal vaikų neturi. A jau saky iš viso gerai, pradėkim nuo to, kada yra tas tikras partnerystės santykis, kaip jį išmatuoti, nes daugelis vadina, žinai, a tikrą santykį tada, kai yra santuoka.
A nu bent jau laukia, kol pasipirš, nes kol nepasipiršo, tai čia nieko rimto. Taigi žiedo neuždėjo, reiškia, nerimta. Nu bent jau taip girdi, traktuoja, ane? Santuoka, tai viskas jau, žinai, kažkodėl ypač po santuokos daug skyrybų atsitinka. Vat čia irgi įdomus toks atvejis. Ir kitas dar etapas, kad kol vaikų nėra, tai ne šeima. A tai jeigu taip žiūrėtume šiek tiek paprasčiau, ane, nežiūrėtume į tuos tokius a standartizuotus etapus, bet iš jausmo, iš bendravimo, iš to partnerystės dalyko, kada jau atrodo, kad tai yra tikrai santykis ir jau kada turėtų būti mes jau bendras biudžetas be visokių santuokų?
Nu, bet nepalengvinsiu aš tau, aš labai iš mokslo perspektyvos žiūriu ir sociologijoj kaip tik žinai, mes analizuojam tyrimą, kas yra šeima, ką laikom šeim šeima. Jeigu vyras gyvena Anglijoj, moteris gyvena Lietuvoj su vaiku, jai bendrai šeima yra ar ne šeima? Neišsiskyrė. O jeigu vyras su žmona gyvena Anglijoj, o vaikas gyvena namuose pas senelius Lietuvoj, šeimoj ar ne šeimoj? Nu žinai, mes ne mes neturim atsakymo. Tai vat, kai imam logiką, mes turim imt labai plačią logiką, jeigu mes norim iš tikrųjų, nes tas supaprastinimas toks, kad vat jeigu jau buvo santuoka, tada jau turi būt bendra.
yra automatiškai neteisingas. A nu visoj apimty jisai bus teisingas tiktai nu tam tikrai tam tikram kiekiui žmonių. Jeigu mes norim matyti bendrą paveikslą, tai turim plačiau žiūrėt. Ir šeimos, finansų susitarimai, jie gali atsirast tada, kai mes tiesiog pradedam draugauti net nuo tam tikro taško, nes mes einam į kavinę, kas kavą pirks. Tai yra jų šeimos finansų sutarimai. Tiktai tiek, ar klausimas, ar bendri, ar ne? Ar ten bendrą kortelę pasidaryt, nu, gal ankstoką dar šiek tiek, bet tai yra bendras sutarimas, kada jie nusprendžia.
Ir yra gal klaidingas suvokimas apie visą konfliktų sprendimą. Praeitam epizode tikrai, kai buvom kalbėjom, kad mums nereikia išspręst visų problemų. Ir tas pats šeimos finansų valdymas, mums nereikia tobulo finansų valdymo modelio iš karto įsidiegti, nes jis greičiausiai gali būt net neįmanomas arba per didelis a, žinai, atstumas tarp to, kas buvo ir kas bus. Mums reikia tiesiog geresnio, e, kokybiškesnio, labiau lygiavertiškumą kuriančio, nei prieš tai buvo. O šiaip tu tikrai turi patirties su finansų modeliais, šiaip poroms, a yra kažkokie modeliai vienas, o gal du, trys, aš nežinau, bet gerai gairės, gerai gairės, kurios padėtų išvengti konfliktų, kur tu matai, kad krūva žmonių Lietuvoje tiesiog to netaiko.
Ai, finansų valdymo gairės yra pasekmė to, koks yra santykis. Ir jeigu mes neturim santykio normalaus, pavyzdžiui, yra nelygiavertiškas santykis, mes gairių nesugebėsim sukurt, nes kai aš papasakosiu gaires, iškart pamatysi, kaip, nu, su nelygiavertiškumu jos pjausis. A, gairės yra tokios, kad mes turim turėti finansų valdymo modelį, kuriame kiekvienas iš žmonių turi savo asmeninių lėšų ir yra bendros lėšos, kurios yra skirtos mūsų bendrai sutariamoms išlaidoms. Ir dabar, žinai, nu tai čia vat gairė labai prasta ir kaip susidėliot vienas scenarijus, visus pinigus, kuriuos uždirbam, dėt į bendrą ir tada paskirstyt sau, kitam ir bendrom.
Kitas kiekvienam turėt savo išlaidas, bet dėti tam tikrą dalį į bendrą pinigų dalį ir nu tam tikrą kiekį sau turėt. Kitas yra, kai vienas ženkliai daugiau uždirba ir yra ten, pavyzdžiui, įsipareigojimai kažkokie šeimai, verslams, dar kažkam, tu net negali sudėt visko bendrai. Tai gali būti, kad a yra iš vieno žmogaus finansuojamas bendras išlaidų krepšelis ir netgi finansuojamas kažkiek kažkiek kito žmogaus asmeninių lėšų krepšelis, kur kuris galėtų ir čia yra nu m matai skirtingos situacijos. O, e, finansiniai kažkokie finansinės paslaptys yra neištikimybė.
Yra finansinė neištikimybė, toks net terminas. Mhm. Finansinė neištikimybė a yra beveik visuomet, o gal aš net sakyčiau, visuomet neištikimybės dalis, nes jeigu aš esu neištikimas, tai man reikia kažkokią dalį pajamų ir kažkokią dalį išlaidų nuslėpti. Nu kažkur nu kavą galų gale pirkau kažkur kur gal ne ne neatrodo kaip slėpimas, bet nu yra tu čekio vis tiek negali parsinešt, ar ne? Ir ir ir turėt. Tai reiškia, kad finansinė neištikimybė gali būti arba indikacija ir pradžia link kitų neištikimybių, arba gali būt, nu, izoliuota tiktai finansų skolos, paskolos kažkok skolos paskolos lošimai priklausomybės ir ir taip toliau.
Finansinė neištikimybė a yra beveik visuomet, o gal aš net sakyčiau, visuomet neištikimybės dalis, nes jeigu aš esu neištikimas, tai man reikia kažkokią dalį pajamų ir kažkokią dalį išlaidų nuslėpti.
Ten ten tokie dalykai. Bet žinai, vat, nu, kai apie konfliktus kalbėjom, galvoju vieno dalyko nesu paminėjęs ir jis kritiškai svarbus yra. E, aš sakiau, kad santykiuose užtenka vieno pastangų, kad viskas spręstųsi. Yra kelios temos, kur neužtenka vieno pastangų. Ir viena iš temų yra neištikimybė. Mhm. Nes neištikimybėj, jeigu vienas nori spręsti, o nu žinai, aš noriu, kad santykiuose viską mes būtumėm ryšyje ir aš galiu mokytis brėžt ribas, aš galiu mokytis valyt duot kito jausmus, bet kitas slepia nuo manęs a finansus, moteris, vyrus, nesvarbu loš, nu kažką lošim, tai aš galiu stengtis kiek noriu ir aš nesuprasiu, kas vyksta.
Tiesiog jeigu aš turiu daug kompetencijų, aš galų gale pamatysiu, kad tai yra toksiškas santykis, kad kažkas ne nevyksta. Jeigu aš esu tas, kuris padarė skriaudą netgi, nu ten ar lošiau, ar ten buvau neištikimas, ar dar kažkas ir aš noriu lygiaverčio ryšio, bet antras žmogus nenori. Jis yra nusprendęs, kad aš dabar laikysiu tą, žinai, įvykį, tą nuoskaudą kaip kozerį tam tikrą, kur išmesiu per kiekvieną konfliktą. Aš irgi vienas ne nesugebėsiu sut. Tai vat yra vietų, kur reikalingas abejų įsitraukimas.
Tai yra neištikimybė [atsidūsta][aikteli] e, intimumo klausimai dar irgi, nu, nes vienam Mhm. M sunku išspręsti. O esu Oi, kiek dabar man iš karto ir vienas, ir kitas iš karto ir vienas, ir kitas, kad kurio nepamiršt. Bet dar noriu prie finansų vieną tokį a labai dabar turbūt ir populiaru, ir labai svarbu ir jau mes vis tiek einame ir gyvename toje kartoje, kuri yra edukuojama tą daryti, tai yra investuoti. Ir ką daryt, jeigu vienas poroje, pavyzdžiui, nu įsivaizduokim, pora susipažįsta ne 20, ne nuo nulio pradėjo, susipažįsta vėliau.
Ir vienas, tarkim, yra investuojantis, jau yra susikūręs kapitalą didžiulį, tarkim, tenai, žinai, pas jį požiūris į senatvę vienoks ir o kitas yra tas, kuris, žinai, ai, a, gal aš negyvensiu ten tiek, va, išvis nieko neturi, gyvena šia diena, taip toliau ir tokioj va poroj. A kaip kaip tada atrasti bendrus tikslus? A ar į tai tiesiog nekreipti dėmesio, ar visgi tai yra pasmerkta, jeigu vienas į savo tolimesnę senatvę žiūri pro pirštus, o kitas labai stengiasi ir gal kažko sau šiandien neleidžia, kad galėtų vėliau sau leisti ir supranta, kad dabar jisai daro tai už abu, jeigu jie gyvens visą gyvenimą kart.
Čia dar vienas skirtumų valdymas, nes dar vienas didžiulis skirtumas, kurį reikia išmokti ir ar aš galiu su juo gyvent, ar ne žmogui tik nuspręst. Mes iš šono nenuspręsim, bet net nereikia, kad būtų, žinai, vienas status su kapitalu. Gali būti, kad jie pradeda nuo nulio, bet vienas sako: "Investicijos yra mūsų bendras reikalas." Ir, nu, iš bendrų lėšų mes ten turim tam tikrą bendrą ir va ten dedam investicijom. O kitas gali sakyt: "Ne, ne, man nepriimtina ir tu nori, tu investuok."
Ir žinai, trumpuoju laikotarpiu, jo, gal jokio skirtumo. Tai bendros lėšos ten yra bendros. Mes turim asmenines, kiekvienas ten turim po ten po 1000 kiekvieną mėnesį, kurį išleidžiam sau, ar ne? Bet vienas tą 1000 investuoja nuolatos, o kitas nieko nedaro. Ir vienas sukaupia pensinį kapitalą, o kitas ne, nuimkim, žinai, 30 metų į priekį, 40 metų į priekį. Ir kaip tada žinai vienas 65 vienas su milijonu, o kitas su pensija. Taip. Ir turbūt šitam taške tam, kuris yra su milijonu arba ten su potencialiu milijonu, yra klausimas, ar jam priimtina tai, kad jisai rūpinsis ir savim, ir greičiausiai kitu žmogum, nes nu natūralu, kad ateity kitaip bus vėl nelygiavertis santykis ir jūs pradėsit griaut ryšį.
Čia turbūt yra apie tai, kad jeigu a abu daro ir abu daro, vienas, kad ir daugiau, kitas mažiau, bet abu tai daro ir kad būdant tų 65 metų nebūtų taip, kad vienas a su nuliu, o kitas a ten žinai kaip ir tu sakai, vienas 1000 turėjo, kitas 1000 turėjo. 1000 leido, žinai, ten, tu, nežinau, žvejybai, ten dar kažkam papildam ten linksmi nusigėrė, kazinke varė, o kitas 1000, žinai, investavo, investavo, investavo. Tai vienas pramogavo 30 metų, o kitas taupė.
Ir dabar, kai 65 supranti, tai tas, kuris taupė, turės išlaikyt abu. Bet mes vis tiek, mes, jeigu žiūrėsim į poras, kurios ne, nu, negyvena kaip kambariokai, iš tikrųjų turi ryšį, tai mes veikiam vienas kitą ir tas taupantis po truputį įtraukia į tai, kad, nu, kažkiek reikia taupyt, tas leidžiantis turbūt įtraukia kitą, kad reikia ir pasimėgaut šia diena žinai nu, atsiranda balansas. Taip, mes nesueinam į visišką turbūt vien vienodumą, bet mes galim nu bent jau prieiti prie tokio taško, kur mes ir toleruojam tą kito elgesį ir netgi suprantam, kodėl tas elgesys yra.
Bet čia turbūt ir yra tas tikras santykis, taip? Tai tai yra ryšys. Problema, kad mes, nu, neturim to ryšio ir tada mes jau ten skiriasi mūsų nuomonės ir konfliktai ir bandom. Aš noriu šiek tiek prie to ryšio ir meilės pereiti ir mes turime nuo mūsų partnerio Apolo kino a klausimą a kuris dovanoja vienam iš mūsų žiūrovų, kuris komentuos po video du pakvietimus į filmą ir kovo 27 dią pasirodys filmas pastatytas pagal a Colen Hoove romaną "Viskas primena tave".
Šioje istorijoje meilė gimsta ten, kur logiškai ji neturėtų egzistuoti. Tarp žmonių, kurios sieja tragediją. O vienas iš jų yra dėl jos kaltas. Ar kartais santykiuose įsimylim ne žmogų, o pažįstamą skausmą? Jeigu žiūrėsim Vakarų pasaulį, aš manau, net ne kartais, o dažniausiai, jeigu ne visada, nes a em trauma bondingas turbūt yra girdėtas terminas ir ir žiūrovams, trauminiai ryšiai lietuviškai būtų išvertūs. Tai kai mes sueinam vienas su kitu kartu, tai mūsų tas romantinis tas įsimylėjimas pačioj pradžioj, tie draugeliai pilve ir jų kilmė, nu, nėra iki galo išaiškinta, bet aš esu didelis tikėtojas tos hipotezės, kad vis dėlto a kai mes renkamės, mus pritraukia tam tikras kompensavimas mūsų emocinių žaizdų.
Tai yra vat, nu kaip paimkim tą pavyzdį, kurį analizavau. Jeigu aš buvau namuose vaikystėje, jaučiausi nereikalingas, aš pradedu ieškoti santykio, kuriame būčiau labai naudingas, labai vertinamas, labai reikalingas. Ir kur aš surasiu tokį žmogų? Aš surasiu tokį žmogų, kuris jaučiasi nesaugus. Tada jam bus labai reikalingas va toks, nu, kuris rūpinasi, ar ne? Tas, kuris nesaugus, ieško irgi jam vidutinis žmogus atrodys per daug grubus, per daug ne, nu. nenuspėjamas. Reikia tokio, kuris, nu, žud jau čia dėl manęs, a, e, žygius darys, žinai, milžiniškus ir ir tokiu būdu jie sueina kartu.
Ir tai vat, nu, trauminiai ryšiai. Vienas norėjo būt labai saugus emocinio bagažo, kitas norėjo būt labai reikalingas emocinio bagažo ir jie yra kartu. Mhm. Ir pradžia, įsimylėjimas, nes atrodo labai romantiškai, manim galų gale rūpinasi, aš galų gale naudingas. ir tęsiasi ir tada pradeda žlukti tas ryšys, nes galų gale aš ne nebe tiek noriu, žinai, kad manim rūpintųsi, aš jau noriu savasties kažkoks kitas, aš jau nebesijaučiu toks naudingas, nebesijauži toks reikalingas ir tada klausimas, ką su tuo darom?
Bet tai klausyk, tą ką tu sakai, tai taip išeina, kad instinktas tas pirminis, ko mes norime iš kito, mus klaidina. Taip, mes turėtume tada ieškoti to, kuris mus netraukia [juokas] bet bet vakarų kultūroj vartotojiškai mes prie to neprieisim greičiausiai, todėl, kad istoriškai tai yra tam tikros kultūros, kur sujungia. Nu ten tėvai nusprendžia, dvasiniai lyderiai nusprendžia, kas kas bus su kuo. Čia kaip ir pas žydus, taip. Ir statistiškai tai tos poros nėra a labiau išyrančios, jos netgi yra tvaresnės.
Mhm. Ir ir tada žydai gi sako, žinai, kad su bet kuo gali sugyventi. Tai bet taip ir yra, žinai. Netgi, žinai, tas pradinis įsimylėjimas, jis padaro tokį didžiulį atotrūkį tarp to, kaip aš jaučiausi pradžioj ir to, kokia yra realybė. Nes kai nukrinta rožiniai akiniai ir mes pradedam, žinai, aš netgi sakau, kad mes pradedam kurt santykį tada, kai pradedam jaustis blogai, nes iki tol tai viskas savaime gaunasi. Tai iš tikrųjų kas žinai va čia ir tu labai gerai pasakei, nukrenta rožiniai akiniai, tai žlugdo santykius kas iliuzija, kad turėtų viskas būti kaip pradžioje ar ar visgi ta rutina, kuri mus po to aplanko?
Nes kai nukrinta rožiniai akiniai ir mes pradedam, žinai, aš netgi sakau, kad mes pradedam kurt santykį tada, kai pradedam jaustis blogai, nes iki tol tai viskas savaime gaunasi.
Ne, ne pati rutina. Mūsų žaizdos tos emocinės, vat, kurios pritraukia tie ten, nu, jeigu mes kalbėsim apie trauminius ryšius, a, jie pačiai pradžioj mums buvo kompensuojami. Nu, tai reiškias mes vienas kitą labai tobulai atitikom, bet mes tada pradedam kisti tam santykyje, nes santykis jau mus sujungia, įsijungia rutina ir tada mums reikia realių įgūdžių kurti ryšį, kurių mes nebūtinai turim. Bet jeigu nėra trauminiai a santykiai, ane, ir tarkim pora, tai nieks jų nežudo dažniausiai pora susi sus Bet žinai kaip būna sako anksčiau tai jisai ten man tą tą anksčiau jinai tai vat kai tik pradėjom draugaut ir ten seksas buvo geras ir ten tą ir čia šitą ir dar pagamindavo.
Dabar ten a po dviejų metų ten iš viso jau vienas kitam nieko nestebina, žinai, jau rutiniškai priprato gyventi ir žinai sako va tada buvo tada buvo čia kaip prie ruso buvo geriau, tai čia buvo, žinai, santykių pradžioj buvo geriau. Tai visgi čia ta iliuzija sukurta, kad viskas turi visą laiką būti taip, kaip santyk iliuzija santykiuose mes kintam ir mes, nu aš dabar tikrai esu ne pirma versija Arno, su kuriuo gyvena Dovilė. Ir Dovilė yra ne pirma versija.
Nu tai yra esmuo tai tas pats, bet versija tai jau yra skirtinga. Aš save pažįstu visiškai kitaip. jinai pažįsta ir mes turim dėl to turėt įgūdžius suvalyt skirtumus, turėt įgūdžius brėžt ribas, kai mūsų poreikiai yra pažįsti. Turim turėt įgūdžius a konfliktuoti, suvaldyt konfliktą, kad išlaikytumėm ryšį. Turėt įgūdžius atsiprašyti, kai pažeminam kitą. Nu, įgūdžiai yra esmė. Žinai, kai žmonės bando dėlioti am kada santykiai vat pavyks ar nepavyks, vat reikia panašų žmogų, ne, reikia skirtingų, kad ten vienas kitą pritraukti.
Nei tas, nei tas nėra svarbu. Svarbiausias dalykas, ar tas žmogus turi, bet dažniausiai neturės, tai ar bent jau nori įgūdžių, kaip valdyti tą, kaip kurti tą ryšį. Palietei du dalykus: intymumą ir neištikimybę. A pakalbėkime apie seksą, [juokas] laidelę. Taip. A kokį tu esi patį blogiausią patarimą girdėjęs apie seksą ilgalaikiuose santykiuose? M tiesiog susip ne bandau išreikšti žodžiais kurie neturėtų dviprasmybės, kad m jeigu trūksta sekso, dažniausiai s, nu čia dažniausia problema, kur sako man čia per mažai intymumo, per mažai sekso, dingo aistra, tai sako jeigu man kasdien dienotų, viskas būtų gerai.
Nu čia toks būna, žinai, ne net ne tiek patarimas, kiek žmogaus reikalavimas iš išm [atsikrenkščia] nes kiekis retai yra atsakymas. Labai retai yra atsakymas. E, nors problema dažniausiai yra, sako, vat, nu, čia yra per mažai pas mus to sekso todėl kad e mylėjimosi metu mes patenkinam ženkliai daugiau poreikių nei tiktai seksualinio pasitenkinimo. Ir net seksualinio pasitenkinimo poreikis, aš pats esu daręs apklausą, nėra numeris vienas. Emocinis ryšys yra numeris vienas ir seksas yra, seksualinis pasitenkinimas yra antras.
A, nu čia nėra labai didelė imtis, bet, a, tai ką mes galim iš to matyti, kad jeigu mes neturim kitų būdų, nu vat esam nelgiavertiškam santyky, ten instinktyvūs konfliktai kažkokie, žinai, daug ten nuoskaudų iš praeities, nesugebam konfliktų valdyt ir mes turim vienintelį būdą, kaip galim patenkint emocinį poreikį, tai yra sekso metu, mylėjimosi metu aš galų gale jaučiuosi reikalingas, priimtas ir ir žinai, tai tada Mes intymumui, va tam intymiam gyvenimui užkraunam per didelį krūvį. Ir jeigu išnyksta seksas, išnyksta viską, visą kitą iš karto, jeigu mes gebam kitu būdu patenkint tuos poreikius, intymumui tenka ženkliai mažesnis krūvis.
Ir mes, nu, aš ką galiu pastebėti iš žmonių, kurie ateina su skundu, žinai, kad čia per mažai mylimės, čia dingo aistra, jeigu jie išmoksta patenkint, pas juos sako: "Nu, aš net nebeturiu tokio m perdėto poreikio seksui, kad nu kad man būtinai reikėdavo." Tai nėra, kad ne nemalonu, nėra, kad nenoriu, bet jis nebėra toks, kur angliškas žodis yra geras ndinės, kur nu tu kur tau taip reikia, kad tu pradedi pykti, jeigu kažko ne perteklinis poreikius ir tas perteklinis poreikis, jis turi iššūkinis, tada mes poroje nebesugebam priimti nei neigiamo atsakymo, nu, nes gali būt, kad kitas žmogus nenorės sekso.
O čia čia iš tikrųjų būna dažnai, jeigu, pavyzdžiui, priima, a pasako, kad nenori, tai priima kaip am kaip čia net pasakyt, primą kaip įžeidimą, lyg tavęs fiziškai nenori, lyg tavęs vat ir tada žmogus a nustojo inicijuoti seksą, nes pasijautė nenorimas, nes jam atsakė nustumtas nustumtas pasijaučia pagrinde. E, nu ir bet tame ir yra problema, kad mes įsivaizduok, jeigu tu neturi ryšio, ne, nu neturi jau kelias, žinai, dienas ar ten savaitę, tu neturi jokio emocinio ryšio ir seksas yra tas būdas, kaip tu galų gale jautiesi, kad, nu, mes esam kartu ir tave atstumia, tai tave atstumia visą ir su emocini, su viskuo, bet jeigu tave atstumia tiktai seksualiai ir sako, nu, vat šiandien a ne ta diena, kur žinai, bet tu ryšį jauti, nu, tai tiktai
seksualinis poreikis, nu, pirmas dalykas ir patys galim pasitenkint, bet a ir vyrai, ir moterys, bet a iš kitos pusės tai nėra tiek skausminga. Ir tuo labiau, kai mes turim ryšį, mes žinom, kad tai tikrai nutiks. Mhm. Mes žinom, kad tai bus. Bet yra ir kita pusė, yra ir aistros pusė. nu tiesiogiai aistros ta mechanika, kurią reikia suprasti, kad jeigu žmonės ne į jai nėra įsigilinę, tai tada irgi yra iššūkis, nes a mes a kai nesuvokiam, kai žinai kaip vyksta m geismo atsiradimas poroje, a nes geismas yra dviejų rūšių, jis yra spontaniškas arba šitas atliepiamasis, tai em spontaniško geismo atstovai, jiems nieko nereikia, jiem tiesiog užsinori mylėtis.
a tiem, kuriem yra atliepiamasis, jiems reikia aplinkybių, kuriose atsiskleistų tas geismas. Ir jeigu jų yra nesulaukiama ir yra daromas spaudimas, a žmogus neatlaiko to spaudimo, nu, ir prasideda seksas per nenorėjimą. Nu, negaliu sakyt gal, kad ten prievartavimas, bet nu toksai, nu, gerai poreik iš poreikio, iš to reikalo. Kartais tų sąlygų užtenka, kad atsiskleistų geismas ir viskas būna tvarkoj, bet dažniu atveju tai tampa toks ne tik iš poreikio, bet jis ir nemalonus vienam asmeniui. O jeigu būtų neprobleminis santykis, bet tiesiog tarkim tas santykia, jo neprobleminiam santykyje ar ar sekso planavimas yra jau santykių griūtis?
Ne, absoliučiai ne. Tiktai reikia, žinai, kai tu klausei, vat koks patarimas yra prastas, tai prastas patarimas yra planuot seksą. Planuot seksą nėra kartais jis nėra pats blogiausias patarimas, bet jis yra ne idealus, nes idealu būtų planuoti laiką intymumui, kurio metu galbūt bus seksas, galbūt ne. M čia tu turi omeny, pavyzdžiui, vakaras, rytas, dar kažkas, ane? Taip, mes turim planuoti veiksmus, kurių aplinkoje, jeigu abu turi spontaninį sekso, nu, tą geismo, a, rūšį tokią, nu, žmonės pažįsta save ir dažniausiai, tai tada tinka ir planuot seksą.
Bet jeigu yra, e, dažniausiai vienas poroj yra vienoks, kitas toks arba abu turi, žinai, atliepiamąjį geismą, m, tai tada logiškiau yra planuoti laiką, kuriame atsiskleistų ir mes būtumėm pakankamai saugūs poroje pasakyti, kad, nu, žinai, pabuvom, mes emocinį ryšį patenkinom, bet nu nu nėra geismo man šiandien. Aš nenoriu per prievartą savęs versti ir nu tiesiog per daug gal darbų, per daug ten streso, per daug dar kažko ir ir kitą kartą, bet jeigu yra suplanuotas tas laikas ir kada kitas bus tas laikas, nėra tokio didelio skausmo.
Tai nėra, kad tave atstumia, tu jautiesi priimtas ar ten priimta, bet tiesiog nu pats aktas ne mhm nevyksta. O jeigu, pavyzdžiui, poroje tiktai vienas inicijuoja seksą, o kitas a neparodo to noro, bet žodžiais išreiškia vėliau, kad a tarkim, nu nežinau, kaip čia nupiešyt tą situaciją. Šiaip dabar galvoju, nu įsivaizduokim, tik vyrukas inicijuoja seksą visą laiką. pirmas turi pradėti, nors mergina visiškai ne neneigia, kad jinai visą laiką nori, a, bet jinai niekada nesiima pirma žingsnio. Taip, būna tokių situacijų ir būna ir labai nemažai būna atvirkčių ir dar dažniau moterys turbūt skundžiasi tuo, kad aš turiu inicijuot seksą.
Vyrai nesiskundžia, nes maždaug čia tokios stigmos yra, kad čia taip turi būt žinai. M a tai eina kalba apie gebėjimą komunikuoti apie intymius dalykus. Gebėjimas komunikuoti apie intymius dalykus labai nebloga ir šiaip indikacija, kas poroje darosi. Ar mes gebam kalbėtis ar ne, ar tai kaip čia dabar vat šitą čia iš viso čia problema ar ne išsakyt poreikį? Jeigu nėra problemos, tai tada nėra problema, bet jeigu aš vienas ar viena inicijuoju ir negebu apie tą poreikį išreikšt, man per daug gėda, per daug nepatogu, tai tame yra problema bendravime.
Net ne, žinai, pačiam sekse. Jeigu aš išreiškiu poreikį ir antra pusė visiškai nekreipia dėmesio į mano poreikį, tikėtina problema yra lygiavertiškume, vėl ne pačiam sekse. Mhm. A o jeigu a ten išsakau ir antra pusė bando atliekt, bet nesigauna, tada gali būt, kad problema yra vat seksualiniuose klausimuose ir ten galbūt emocinėse patirtyse iš praeities ar kažkokiam, žinai, dar turbūt su ilgalaikiais santykiais a gali ateiti toks momentas, kuomet partneris seksualiai nebetraukia. Bet tu jį myli, jisai vis tiek tau yra, nu, visas gyvenimas ten, žinai, ta prasme, tu be jo gyvenimo neįsivaizduoji, bet seksualiai galbūt kūnas, a, dar kažkas nebetraukia.
Ką tokiais atvejais daryti? M priklauso nuo nuo poros. Yra priežastys, kodėl taip nutinka. gali būt tiesiog m tokios išorinės priežastys, nežinau, ten [atsidūsta] a apsileido žmogus ir ir ten fiziškai reikia, tai jos irgi turi, žinai, sprendimą, kodėl taip įvyko. Pirmiausia reikia priežastį spręsti, o ne, žinai, pasekmes, kad ten apsileido. Tai tai dabar tu susitvarkyk, gal tenais yra kažkokios sunkumai gyvenime, gal ten kažkokie sprendimai, kuriuos reikia priimt. Na, tos neištikimybės turbūt ir atsiranda kartais dėl ir tokios priežasties.
Ir fizinis poreikis gi jis išlieka, bet to potraukio kūnui nėra. Ir tada kaip tokioje poroje, aš nežinau, ar tu turėjai tokių atvejų, bet kokie yra sprendimai? A nes tu sakai ieškoti priežasties, taip toliau, bet klausimas čia dar tas pats žmogus nori ieškoti priežasties, kiek tai užtruks. Bet dėl to ir sakau, šitie klausimai yra neišsprendžiami, jeigu tik vienas žmogus nori, o kitas ne. Nu, pavyzdžiui, e, intymumo yra iššūkiai ir matom, ten vienas apsileidęs, kitas ne. Ir tas apsileidęs sako, aš nenoriu nieko ieškot, man gerai kaip yra.
Ir mes suprantam, kad, nu, aš esu atsidūręs bergdžioj situacijoj. Aš negaliu kontroliuot kito žmogaus, kad tu ten pradėk ar sveikiau maitintis, ar sportuok ne. Mhm. Ar ar ten išsimiegok čia čia iš karto kyla klausimas, ar likti su tuo žmogum? Jo. Ir ir nu nėra taip paprasta jau atsakyti ir nieks negali, bet jeigu abu nori spręst, tada yra galimybė išspręst. Tada tiktai laiko klausimas, pastangų klausimas, kiek mes tai spręsim, žinai, ir ir susidėlios. Aš noriu dar su tavim pereiti šiek tiek prie konfliktų valdymo, a trumpai prasibėgti, nes mes kažką kalbėjom, bet aš noriu tokių, žinai, gairių a kaip spręsti tuos konfliktus, a nes ir tu dabar savo Instagrame dalini patarimus, tokius vaizdžius a per savo reus.
Iš tikrųjų visiem rekomenduoju pažiūrėt. Labai fainą. A sveikinu labai kūrybiškai gražiai darai. A manau, kad būsi vienas iš tų a populiarių a profilių, kur visi žiūrės reus apie santykius. Ne, čia žinai čia priežastis yra Dovilė. Čia visi Laurai Doviliai, nes nesinai sutiko filmuotis pas mane, žinai. Nu va, puikiai linkėjimai jai. Taip. A, ar tu galėtum pasidalinti trim frazėm, kurios akimirksniu mažina konfliktą, ir trim frazėm, kurios susprogdina konfliktą? A, nu, pradėkim nuo sprogdinimo. Gerai [juokas] lengviau. O tu, o tu, OK, šita tikrai yra, kur tu mes.
Taip. O tu, o tu, o tu, o tu išvedi, o, o tu vakar padarei žinai, atsišaudymas per o. Toliau. Taip. A tada ne frazė, bet nu jinai yra tyla, tyla. Nu tas silent treatment vadinamas arba nekalbadienį lietuviškai vertimas toks ir apie dieną, bet tai būna nekalba savaitės, nekalba mėnesiai. Taip, tai nekalbėjimas, žinai, sako, tai aš nieko nedariau. E tyla yra viena stipriausių manipuliacinių priemonių, žinai. Mai net jeigu tu nori atsitraukti, nu į tą tylą tu gali išeit su kažkokiu sakiniu, fraze pasakyt, k kad jo, kad man reikia laiko, aš grįšiu.
Tyla yra viena stipriausių manipuliacinių priemonių.
Nu ir tada jau išeit iš to. Nu tai šitie du tikrai yra, jeigu trečią iš tokių, nu tai epitetai, kada mes pradedam a užgaulioti nebe elgesį, bandyti įvertinti, o generalizuojam ir tavo asmenybė puolu, tu išvis esi ten nevykėlis. Mhm. M žinai, nu dabar aš nenaudoju tų žodžių į eterį gal kur, kuriuos dažniausiai kiti naudoja. OK. O trys frazės, kurios a a sumažina konfliktą akimirks, m validacijos frazės visos jad ir kokias paimsim, tai aš matau, kad tu taip jautiesi ir matau, kad tokioj situacijoj tikrai galima taip jaustis.
Nu, dar ta frazė, kuri man patinka, kartais sako, nu, aš neturiu emocinio resurso pasakyt, kad aš matau, kad aš nieko nematau. Bet mes galim pasakyt, kad, nu, aš nežinau, ką pasakyti. E, vat tylą pakeist. Aš nežinau, ką pasakyt, bet aš nenoriu, kad tu taip jaustumėsi. Mhm. Aš noriu, kad mes sutartumėm. Tai yra išreiškimas savo intencijos, žinai. OK. bendrai. Nu ir turbūt kadangi ta tyla yra tas baisus dalykas, tai ir atsitraukimo frazė, kad man reikia laiko ir aš grįšiu.
Dar prie turbūt sprogdinimo sakyčiau, tinka niekada visada. Niekada visada. Tai čia tie vat sakau generalizavimai, kur vat tai kai mes pradedam užpulti arba tu niekada, tai yra tavo jau asmenį puola jau nebe elgesį, o kad tu niekada, tai tavo asmenybė yra su defektais jau ne net ne tavo elgesys, žinai. Jo, či dar žinai šiek tiek prie atsiprašinėjimų būna sako, reikia išmokt atsiprašyt ir mes kalbėjom, kad žmonėm labai sunku atsiprašyt, nes čia silpnumas, a, galios pozicijos praradimas, bet būna daug porų išmoksta atsiprašinėt ir tada atsiprašau atsiprašau atsiprašau atsiprašau, bet įsivaizduokim, kad atsiprašo už kažką tai, ką padarė, bet po trijų dienų vėl tas pats, vėl t ne visi atsiprašymai naudingi.
Mhm. Išvis yra yra atsiprašymų, kurių nereikėtų daryt, [atsidūsta] kurie žaloja santykį, kurie net griauna ryšį. Tai tie atsiprašymai, kur mes darom manipuliatyviai, nu, tam, kad pabaigčiau konfliktą, atsiprašysiu nors atsiprašau ir atsiprašau, baigiam čia tiesiog viskas, ar ne? Nu, gali būt kažkas nereikšmingo ir mes tiesiog taip atsiprašom. Jo, bet gali būt, kad aš atsiprašau nors manipuliatyviai, a, nu gerai, pabaigsim dabar, nes man reikia, kad išeitumėm ten į kažkokį, žinai, renginį. O viduj tai ir jaučiu nuoskaudą. Ta nuoskauda yra palaidota ir nespręsta, žinai.
A ir ir problemos lieka. Kitas atsiprašymas, nubrėžiau ribą. E antra pusė yra nepatenkinta, kas yra normalu. Tame nieko čia blogo nėra, nes kai mum brėžia ribas, mes ne nelabai ir galim būt patenkinti. Bet tada aš neišlaikau to nepasitenkinimo antros pusės ir sakau, nu tai atsiprašau tada, kad čia ai atsiprašiau už savo nubėržą ribą. nubrėžta riba ir tada mes siunčiam tą sumišusį signalą mix signalą žinai kur iš vienos pusės brėžiu ribą, iš kitos pusės atsiprašau, kad brėžiu tą ribą, tai kaip čia dabar čia yra ta riba, čia nėra tos ribos, čia čia tau toleruoja to elgesį, ne netoleruoja to elgesio.
Tai labai pavojinga, žinai. Tai mes galim atsiprašyt e už formą, kurią aš išsakiau ribą. Nu, pavyzdžiui, aš sakiau ribą, bet neturėjau kažkaip savireguliacijos, ne nesugebėjau pasidaryt ir ten aprekiau, žinai, brėždamas ribą. Nu tai už savo toną aš galiu atsiprašyt, bet ne už pačią ribą. Gerai. O a pietų kultūrose rėkimas tai yra ganėtinai normalu tenai karšta. Ir Lietuvoj yra ar rimas visą laiką blogai. Ne, aš vienas svarbesnių tokių reikalų, kai kalbi su porom ir ypač jeigu ten turi draugų, kuriems reikia patarimo, tai vertinti ne universaliais mąstais, o bandyti neteisti ir pažiūrėti, kaip ta pora bendrai nu pati mato visą tą situaciją, nes aš esu matęs porų, kurie nusiunčia ant tų trijų raidžių, triaukščiais keiksmažodžiais išvadina tu ten šliundrą ten dar kažkokią.
Ir čia yra jų m įprastas antradienis. Ryto a ryto pokalbiukas. Jo, ryto pokalbiukas toks prie kavos. Ir jie net neįsižeidžia tiek daug, kai yra porų, kurios išgirdusios dešimtadalį to sakinio jau skirtųsi, žinai. Mhm. Ir bet nu taip yra, kad jie atėję iš tam tikros kultūros, tam tikros, žinai, terpės, kur buvo taip įprasta. Nu, ten tunkimkim t statybose ten kaip kalbasi yra skirtingai nei kaip IT pasauly kalbasi. Taip. Jeigu tu su statybininku kalbėsi, kaip eiti į pasaulį, tu darbų nesulauksi.
Jo, tu [juokas] ir tu darbų nesulauksi ir ir žinai, ir j tavęs nesupras greičiausiai, būsi neišgirstas. Nu taip. Ir ir tai reikia bandyt suprast, kaip jie tą žodyną vertina. Vat ar pas juos pats rekimas savaime, žinai, būna toleruotinas. A universaliai tai nu geriau aišku, kad mažiau to būtų, bet aš pats esu regėksnys, žinai. Bet, pavyzdžiui, jeigu esi charakterių rėksnys ir tave bando visą laiką slopint, nerėk tu čia a ir dar kažką, tai bando kontroliuot, kad nerėktų.
Jo, čia kontrolė. Tai vat ta kontrol, bet gali brėžt ribas. Aha. Aha. O ką reiškia brėžt ribas? Aš pakeliu balsą, nu pradedu ten rėgt arba labai sunku dėl pakelto balso sakyt, brėžt ribą, nes ką reiškia pakeltas balsas? Kur čia? O dabar jau pakėliau balsą, ar ne? Žin čia nu su tuo aparatu nevaikščiosi. Nu, bet būtent tai tai tu geriau kažką objektyvaus tokio turėt, ten epitetai kažkokie jungti, keenksmažodžius įjungiu, ar ne? E sako: "Man nepriimtina ir jeigu tu naudosi epitetus, aš atsitrauksiu iš pokalbio."
Ir aš tiktai panaudoju epitetą. Sako, nu jeigu mašinom, žinai, vieta, kur dažniausiai konfliktai vyksta, yra automobilis, nes negali atsitraukt žmogus. Nu taip, nu negali išlipt, uždarytas ir, bet yra tiktai pseudo, nu žinai, gal yra ten prie minus 20 gal ir nereikia lipt, žinai, bet jeigu šiaip yra normali situacija, paprašo sustot ir išlipa ir tu supranti, kad tu negali tų epitetų naudot. Nu, žinai, vieną kartą galvosi, ai, išlipo, antrą kartą išlips, trečią kartą supras, kad tu nebegali naudot tų epitetų ir tai nėra kontrolė.
E, riba yra, ką aš darau, kai tu darai. Nu, tai reiškia, kaip aš elgsiuos, kai tu darysi. Ir tada labai aiškiai pasidaro, žinai, žmonės sako: "Ne, nieks čia nepasikeis." Po dviejų kartų sako: "Žinok pasikeitė." Tai žodžiu, rodyti veiksmais, ne kontroliuoti neaiškinti. Nu, ypač tuo metu, kai esam pikti. Kas iš to, kad mums aiškins? Priekiniai smegenų žieviai ten tų etatų nelabai yra. Aš mačiau tavo vieną iš resų, kur tu kalbi apie paieškos sistemą, kai partneris tave naudoja kaip paieškos sistemą.
Taip. A kur padėjai, kur padarei, k ten aš pats esu labai kaltas dėl šito. Tu esi, tu naudoji tu Aš naudoju Dovilę. Dovilė yra googlas. Naują rsą nufilmavom, dar neišėjo. Išeis, nežinau, gal kartu su šituo epizodu, kur a atėjom filmuot. Atėjo filmuotojas rilų filmuot. ir sako: "Žinai ką, reikės prailgintuvų." Ir aš, "Dovile, tu visą laiką [juokas] taigi kai praeitą kartą buvo ten padėta, pats nufilmavai Rilsą prieš tai, [juokas] žinai. Nu tai tai būna tai, bet čia yra, žinai, tas Rilsas ne apie tą paieškos sistemą."
Tai yra m toks terminas, kuris lietuviškai gal ne neturi tikslaus vertimo. Mental load. E, mhm, mes dažnai žiūrim vat kiek neteisybės jaučiam ties darbais, kiek mes darom, bet yra dar kitas dalykas, kiek mes jaučiam mintyse apkrovos nuolatinės dėl dalykų, kuriuos turim prisimint. Ir nu čia statistika irgi negailestinga, kad moterys dažniausiai neša tą mental la didžiulę ir jeigu atsiranda neteisybės jausmas, iš to gali atsirasti nu daug problemų santykiuose, nu tas pats neliavertiškumas tenais klestėti pradėt. Tai e tas paieškos sistemos naudojimas reiškia, kad nu dar papildomai didinam tą mentalinę apkrovę.
Tam a priverčiam jaustis taip lyg kad jinai turėtų dar daugiau visko prisimint. žinai ir ir taip nu žinai ten turi prisiminti vaikų gimtadienius, turi prisiminti ką kada vaikams reikėjo pasiimti, turi prisiminti kada ten buity reikėjo viską kažką pakeisti ir ir ir dar arnas su tuo prailgintuvu. Ir dar prailgintuvo jam trūksta [juokas] dar aš turiu žinot, kur tas prailgintuvas žinai. Jinai čia ką tik suruošė, viską sutvarkė, kad ateitų tas, supranti, operatorius, o dar ir pralgintuvą pats pasirūp.
Bet taip ir yra, žinai, net ir pas mus šeimoj didesnis tas mentalinis krūvis ta mental. O, žinai, gal ir visai tinka tas vertimas. Pas tave podkaste atrasiu. Mentalinis krūvis. Ment. Jo. A mano mama amžinatels jinai kitaip jinai taip gudriai darydavo. Jinai buvo ta, kuri viską suslėpdavo. Sakau suslėpdavo, nes aš tikrai nerasdavau ir mano tėtis niekada nerasdavo. Bet ir buvo taip, kad jeigu mes lįsdavom į virtuvę kažko tai ieškot, jinai sakydavo: "Stop, sėdat, aš išimsiu." Jo. Ne, žiūrėk, ir tai yra galim iš prieš tai imt temos, tai yra jos erdvė.
Taip. Ir čia jos buvo tvarka. Ir žinokit, jinai žiūrėkit, jūs ne nelįskit, bet jeigu mamos nėra namie ir man kažko reikia, va čia tais laikais mobilaus nebuvo. [juokas] Taip taip taip. Vargščia mama, kai jinai grįždavo į tą savo erdvę, aš iš kambario jau nebeišeidavau. [juokas] Žinai, aš tam Rilsui apie paiešką ir kontrarsą po to sukūriau, nes lygiai taip pat pas mus namie yra. Kodėl aš Dovil dar papildomą tą mentalinį krūvį uždedu? Nes jinai būna, kad pakeičia vietas daiktų, nes jinai tiesiog tvarkosi, sugalvoja, o čia bus geriau.
Ir antras rsas yra iš tikros mūsų gyvenimo situacijos. Aš ateinu pasiimti maišelių, nu ten tokios ikėjos maišeliai žinai vienkartiniai kai kažką reikia įsidėt ir nebėra jų tenais. O jų yra, nu, ten trys dėžutės skirtingų dydžių. Galvoju, nu, negalėjo visų pasibaigt. Tiesiog tiesiog jų nebėra ir man jų reikia paklausti, žinai. Ir ir sveikų santykių indikacija yra, kad jūs nebijot paklausti. Nu nėra taip, kad žinai, nu tai vat dabar jau pas Arną paklausiau, tai dabar nebeklausiu. Ne, yra atvejų, kur mes tikrai, žinai, galim patys prisimint ir prilgintuvus.
A aš ir dėl to visai pelnytas jos pyktis yra, bet yra ir tų atvejų, kur mes turim teisę paklaust, nes nu tavo mama paslėpdavo daiktus jūsų atžvilgiu. Jai tai nebuvo paslėpimas. Ai padėjo, kur patogiau jai. Palinkėkim visiem mažiau konfliktų. Ne, gal mažiau nereikia. Geras daugiau savireguliacijos. Daugiau savireguliacijos, sveikų konfliktų. Mokykitės per konfliktus. A pažinsit vienas kitą. Nebijokite konfliktų, bet a turbūt ką ir tu sakei, nepalikite kabėti konfliktui ore. Ten neišeikite uždarę duris, a nieko nepasakė. Ir bet santykiai yra įrankis, būdas, kuriuo mes galim nuolatos stabiliai augti, nes mes ten turim nuolatos iššūkių, kuriuos reikia spręst, o iššūkį ir daro mūsų.
Ačiū tau, Arnai, ačiū, kad apsilankei. A tikiuosi, kad mūsų pokalbis buvo išties naudingas a visiems, kurie mus klausė. Būtinai sekite Arno profilį. Tikrai faini realsai, daug ką pasisemsite sau gyvenime. Tai ačiū tau dar kartą. Ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti ir parašyti komentaro. Ir susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki [muzika]