20 balandžio 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Banko ekonomistas Aleksandras realistiškai, be panikos dėlioja, ką Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir prasidėjusi energetikos krizė reiškia Lietuvai: trys scenarijai pagal konflikto trukmę — nuo greitos deeskalacijos iki metus trunkančio karo su 13–14% infliacija. Pokalbyje — kada brangimą pajusime piniginėse, kas laukia NT kainų, būsto paskolų ir antros pakopos pensijų, ir kodėl kiekviena krizė galiausiai „nužudo pati save“.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Lietuvai kritinė konflikto reikšmė ir trukmė yra šeši mėnesiai. Jeigu užsitęstų hormuzų sąsio uždarymas, tai maisto pritrūktų apie 15% pasaulyje. Jeigu konfliktas truks 12 mėnesių, tai infliacija Lietuvoj pasieks apie 14%. Kuro kainos atsistatymas iki 150. Ar tai realu? Tai aš duosiu vieną geležinį argumentą. Vau. Realiai nematau scenarijaus, pagal kurį Antakanuoje mažėt. Antros pakopos pinigai nuvertėjo 50 milijonų, ane? Apsimoka išsiimt antrą pakopą vat šiuo metu? Bet kokia krizė nužudo pati save. Ar tu manai, kad pasaulis nebus toksai, koks jis buvo?
Garantuoju, kad ten bus. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Rytas. Atsidarai laptopą, o ten 12 langų, 30 žinčių, penkios skubios ir dar kažkas skambina. kur tas telefonas. Pradedi vieną darbą, po minutės jau kitas. Tada kažką greitai atsakai vietoj hello parašai help staiga supranti, kad visą dieną judi.
Nu, bet kaip visada nieko iki galo nepadarai. Pažįstamas jausmas. Tiesa, tokiai dienai yra maisto papildas Neurozan. Jis skirtas, kai visko yra per daug, o reikia aiškumo ir susitelkimo, kad mintys nustotų šokinėti ir pagaliau susirikiuotų į vieną liniją. O kas keičiasi su Neurozan tavo kasdienybėj? Uždėtys nebeatrodo kaip chaosas. Lengviau išlaikyti fokusą, pabaigti pradėtus dalykus ir neperjunginėti dėmesio kas 20 sekundžių. Ir svarbu, Neurozan nėra stimuliantas. Jis netempia ir nekelia nervinės įtampos. Tiesiog padeda tavo protui dirbti stabiliau. Viena tabletė per dieną ir viskas.
Jei dabar jausmas toks, kad visko per daug, užeik į manovaistinę.lt lt ir su kodu tap geresniu gauk minus 40% nuolaidą. Labas Aleksandrai. Labas. Aš aš aš galvoju, kad šiandien mes turėtume m laidą nepadaryt labai pesimistinę, bet padarykime tokią realistinę, žinai, kad žmonės iš tikrųjų suprastų a kokiam mes dabar pasaulyje gyvenam, kas iš tikrųjų vyksta globaliai. Nes turbūt yra žmonių, kurie arba išvis neskaito antraščių, arba net nesidomi, kas vyksta ten, pavyzdžiui, yra ne. nors sunku patikėt, kad negirdėję, bet turbūt daugelis girdėjo, bet gal nelabai domisi.
Tai jeigu taip tu bendrai paaiškintum tie, kurie šiek tiek yra atitolę arba net galbūt skaito, bet tik skaito antraštes ir mato tiktai padidėjusios degalų kainas. Kas vyksta globaliai su ekonomika šiuo metu, kai tokie dalykai vyksta ir ane, a, būtent karo veiksmai ir hormuzų seseros uždarymas. Vyksta labai panašūs dalykai, kaip ir 2022 metais, kai pasaulis iš esmės buvo ties energetikos krizės pradžia. Tai de facto ta energetikos krizė jinai iš esmės prasidėjo. Čia yra bloga naujiena. Mhm. Bet gera naujiena, kadangi mes sutariam, kad kalbėsim realistiškai, yra tai, kad mes dar kol kas nematome infliacijos bangos.
Tas faktas, kad dabar pradėjo didėti naftos kaina ir pabrango kuras dar nereiškia, kad rytoj viskas pradės brangti. Tai vat, pavyzdžiui, Lietuvos atveju turi praeiti maždaug keturi mėnesiai nuo energetikos kainų augimo pradžios pasaulinių, ane, e, iki realaus infliacijos padidėjimo. Tarkim, vat maisto segmente mes skaičiuojame, kad turi praeiti maždaug šeši mėnesiai, tai yra maistas dar vėliau reaguoja į šituos dalykus. Bet o nėra taip, kad čia yra dabar a priežastis ta, jog dar tanklaiviai plaukia ir mes dar tos naftos kaip ir turime ir dar rinka taip nereaguoja, nes aš a pažiūrėjau, kad 20% kuro buvo gabenama iš hmūzo sąsvarių.
Reiškia, pasaulyje 20% kuro sumažėjo, ane? A tanklaivai plaukia dviračio greičiu. Šiaip pasidomėjau, aš net nežinojau, kad jie taip lėtai plaukia. Ta prasme, jeigu, pavyzdžiui, nuo hormuzo sąerio daplaukti iki Amerikos, ten reikia dviejų ar daugiau mėnesių. Ir dabar tanklaiviai, kurie pasiekia Ameriką, Aziją, jie išplaukia sausį, išplaukia gruodį. Ir kaip rodo paskutiniai duomenys, kad į Ameriką paskutinis tanklaivis atplauks balandžio 15, Europoje atplaukia 10 dieną, o Azijoj jau pirmą dieną ir kad tos naftos, kurios atplugdė, jos gali užtekti tik dviem mėnesiam ir tada reikės naudoti rezervus.
Tanklaivai plaukia dviračio greičiu. Šiaip pasidomėjau, aš net nežinojau, kad jie taip lėtai plaukia. Ta prasme, jeigu, pavyzdžiui, nuo hormuzo sąsiaurio daplaukti iki Amerikos, ten reikia dviejų ar daugiau mėnesių.
O jau dabar rezervai yra panaudoti. A ką tai reikštų a pasauliui krizės atveju arba šiaip degalų krizės atveju? Ar tai nėra, kad a mes tą smarkiau pajausime, kai tanklaiviai suplauks ir tų tanklai daugiau neateina? Gal vienas toks pastebėjimas, taip teisingai, jau ir mūsų sąsū plaukia apie 20% naftos ir ne tik naftos, bet ir trąšų ir kitų įvairių svarbių žoliavų. dujos trašos dujos trąšos nafta pagrindiniai aspektai. Bet ką labai svarbu suprasti, kad jau dabar a šalys tame regione jau tarpusavyje darėsi ir apeidinėjau ir mūsų sąsvariai.
Ir aišku, kad apeiti viso sąsvario ir kažkaip pakeisti naftos kryptį, kai tuo sasvorių plaukia 20% naftos pasauly yra labai sunku. Bet manau, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip kartais ją parodo spauda, kad tuoj pasibaigs nafta, tuoj viskas mes turėsim viską čia, nežinau, uždaryt, ane? Nėra jinai tokia dramatiška. Faktas, kad yra problemų, tą atspindi ir naftos kaina, nes iki krizės jinai kainavo 60-70 dolerių už barelį. Dabar vat mums kalbant ryte šiandien kavu 111 ir aišku, kad jinai vat toliau svyruos, bet situacija aš manau, kad nėra tokia dramatiška ir iš esmės jau matosi šiek tiek kur judės konfliktas.
Aišku, aš čia tikrai galiu klysti ir gal yra rizikinga dabar komentuoti, kiekvieną dieną viskas keičiasi, bet iš esmės man asmeniškai panašu, kad a bus pasiekti regioniniai susitarimai tarp Irano ir Europos Sąjungos. Irano ir kitų įvairių valstybių. Arba tai bus susitarimai vienas ant vieno, tai yra šalis atskira su Iranu, arba, tarkim kažkoks tai blokas su Iranu. Bet faktas, kad Iranas po truputėlį praleidinėja tuos laivus. Jau dabar vat mums kalbant ryte buvo pakankamai gera statistika, kad laivų judėjimus mūsų sasūrio atsigauna, bet faktas yra tai, kad už tai reikėjo susimokėti.
Man atrodo, ten 2 milijonai dolerių kainuoja. Taip, taip, taip. Tai vat mes turėsime iš esmės, ką padarė Amerika su tarifais. Iranas irgi de facto kažką panašaus padarys su tarifais ir tie laivai ploks. Aš manau, kad taip tikroj situacijoje yra pakankamai rizikinga ir jinai bet kada gali pasikeisti į tą blogą pusę, bet iš kitos pusės nebūčiau kol kas linkęs ją labai taip a dramatiškai dramatizuot, aš manau. Nu gerai, mes dar padėliosim su tavim tris scenarijus ir dramatišką scenarijų padėliosim.
Kas jeigu? A dar mes turime žinai a mūsų žiūrovo klausimą Mindaugas Busilą, kuris gauna dovanų well man maisto papildą. Tai jeigu jūs irgi norite gauti dovanų, eikite į mano profilį ir užduokite klausimą kitam pašnekovui. Ir jisai šiek tiek nori pakalbėti apie a infliaciją, nes Lietuvos bankas ką tik sumažino BVP augimo prognozę ir padidino infliacijos lūkestį šiemet jau iki 56%. A prieš kelis mėnesius buvo tik trys, tuo tarpu Europoje paaugo nuo 1,9 iki 2,5. Ar tokio tempo pokyčiai yra normalu, ar tai jau panika?
Ir kodėl Lietuva taip reikšmingai didina infliacijos prognozes lyginant su Europos Sąjunga? Infliacijos trajektorija Lietuvoj ir eurozonoj jinai priklaus nuo to, kiek ilgai truks konfliktas. Tai, pavyzdžiui, jeigu konfliktas truks tris mėnesius, infliacija sieks maždaug 6%. Jeigu konfliktas truks devynis mėnesius, infliacijoje padidės iki 9%. Jeigu konfliktas truks 12 mėnesių, a, ir energetikos kainos bus dabartiniame lygyje, tai infliacija Lietuvoj pasieks apie 13-14%. A, Lietuvai kritinė konflikto reikšmė ir trukmė yra šeši mėnesiai, nes ties trimis mėnesiais mes dar matysime a realaus atlyginimo padidėjimą.
Tai yra vidutinis atlyginimas kils sparčiau negu kainos. Tarkim, vat šiuo metu mes matome, kad jeigu konfliktas truks tris mėnesius, tai atlyginimai pakils maždaug 7%, infliacija 6%. Tai grubiai kalbant dar mes tą to, bet statistiškai dar į viršų. Bet tai palauk, trys mėnesiai, tai čia nuo pat pradžios tai išeina, mes jau pusantro mėnesio esam, tai dar pusantro mėnesio ir jeigu neužsibaigia, tai koreguot prognozes iš naujo ir aišku, kad mes nekoriguosim ir BVP augimo koreguosim šiek tiek žemyn, bet su tuo yra mažiau problemų, bet aišku, kad koreguosim aukštynę infliacijos infliacijos prognozę ir tie šeši mėnesiai yra mums kritinė riba, kadangi tokiu atveju, kaip ir minėjau, infliacija seks apie 9%, atlyginimų augimas gali būt šiek šiek tiek lėtesnis negu 7% nus ekonomikos augimas sulėtės ir tada jau ta
reali gyventojų perkamoji galia jau jinai pradės mažėt ir ties tuo momentu gali būti, kad vartotojai jau pradės šiek tiek mažint savo išlaidas ir jau prasidės šiokie tokie sutrikimai ir vidaus rinkoje. Klausyk, a dabar vat kaip tik labai geras metas su tavim pakalbėt scenarijus. Mhm. Nes ką tik tu jau jau šiek tiek pagąsdinai, nes aš nežinau, bet man atrodo, kad Trumas yra visiškai nenuspėjamas ir jisai toks išprotėjęs, kad jeigu jisai tai, ką grasina padaryti kiekvieną dieną ten susprogdinti elektrines, taip toliau, tai gali užsitęsti karas kur kas ilgiau ir ne 12 ir gal ir iki kelių metų, nes prisiminkim kokį Afganistaną irgi ten buvo, žinai, trumpa invazija, kuris tiesė 10 metų, ane?
Man atrodo, kad Trumas yra visiškai nenuspėjamas ir jisai toks išprotėjęs, kad jeigu jisai tai, ką grasina padaryti kiekvieną dieną, ten susprogdinti elektrines, taip toliau, tai gali užsitęsti karas kur kas ilgiau ir ne 12 ir gal ir iki kelių metų, nes prisiminkim kokį Afganistaną irgi ten buvo, žinai, trumpa invazija, kuris tiesė 10 metų.
Tai jeigu taip užsitęstų, tai vat padėliokime šiek tiek a scenarijus A ir B ir C. Ir tada kokios to perspektyvos galėtų būti? Tai pirmasis scenarijus. Karas yra ne baigėsi per artimiausius porą mėnesių. Hurmuso seseris atsidaro. Kas nutinka su kainomis? Per kiek laiko tai pajuntome savo piniginėse? Aš manau, kad tai yra realistinis scenarijus. A nes čia teisinga, teisingai tu pasakei, kad karas gali tęstis, bioturmuzų sasūras gali atsidirėt. Aš manau, kad tai yra labiau panašu į tiesą. E, kariniai veiksmai tikrai gali tęstis, bet jau aiškiai aiškiai matosi, kad ir pats Iranas irgi nori uždirbti pinigų atstatyti ekonomiką ir jiems pasiekti susitarimus dėl ramūzo sasorio atidarymo yra ir politiškai, ir ekonomiškai labai naudinga.
Tai iš esmės manau, kad tai yra pakankamai realus scenarijus, kad per porą mėnesių situacija susitvarkys. Tokiu atveju sakyčiau, kad realiai naftos kaina gali nukristi iki 85 90 dolerių už barelį. su laiku galbūt jinai sumažės ir dar labiau, jeigu rinka matys, kad iš esmės tas judėjimas vyksta pakankamai pakankamai stabiliai. Tai tokiu atveju iš esmės mes turėsim pakankamai trumpalaikę trumpalaikį tokį sutrikimą pasaulio ekonomikoje ir po kelių mėnesių tikėtina, kad situacija kažkiek tikrai gali ir stabilizuotis. Bet tuo atveju kuro kaina, pavyzdžiui, Lietuvoj dabar ten dyzelis 230, tai tas kuro kainos atsistatymas iki 150 iki 40, kas buvo dar prieš tris keturis mėnesius, ane?
Ar tai realu, ar mes jau esame užstrigę ties kažkokiais 2 euris ir ta kaina stabilizuosis ir realiai jinai nemažės? Ar gali gyventojai matyti sumažėjimą? Manau, kad labai trumpu laikotarpiu aišku, kad tai yra mažai realu, nes rinka turi visgi suprasti, kad konfliktas sprendžiasi arba išsisprendė. turi būti kažkokių teigiamų žinių apie ir ne tik žinių, bet ir faktinės statistikos. Žodžiu, a realiai gyvenimas grįž ten, kur yra ir mes taip tokią tik kuro bangą pajausime vasarai, kad į Palangas šiek tiek bus brangiau nuvažiuot, bet realiai ten maistui, a šildymui ateity tai įtakos neturės.
Mes kažkaip grįšime į savo įprastą gyvenimą. Taip, nes kalbant apie maistą, kaip mes skaičiuojame, mes žiūrime a na ekonomietiškai, ekonomiškai tai yra koreliacijos ir mes žiūrime e kada atsiranda stiprus ryšys tarp energetikos kainų pasaulyje ir Lietuvos maisto kainų pokyčių. Ir mes matome, kad va tas pirminis toksai pakankamai stiprus ryšys, jis atsiranda su maždaug penkių šešių mėnesių atotrūkiu. Tai kitaip sakant, gal šiek tiek maistas ir pabrangs, bet tai nebus labai jau ten kritinis. spalio mėnesį kažkur tai a gerai scenarijus B ne toks jau fainas karas yra netęs iki metų pabaigos, iki 27 metų sausio.
Ukrainoj niekas nesikeičia, karas toliau tęsiasi su Rusija. Europa toliau nedraugauja su Rusija. A kaip atrodo 2027 metų Lietuva? Tai turint omeny, kad karas vyksta ir ane, hormuzzo seserius neatsidaro. Jeigu mes sakome, kad energetikos kainos liks dabartiniame lygyje, tai metų gale ekonomikos augimas sieks maždaug a ties 1%, ta prasme, mes dar nebūsim recesijoj, bet kitos Baltijos valstybės jau atsidirs tie stagnacija. Mūsų ekonomikos ciklas yra šiuo metu stipriausias. Latvija Estė šiek tiek nuo mūsų atsilieka, tai mes išlaikom ekonomikos augimą, bet Latvijos, Estijos ekonomikos yra tie stagnacijos riba ir visose valstybėse infliacija siekia apie 13-1%.
A atlyginimo augimas šiek tiek sulėtėjo dėl to, kad ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėja. A, na, ir aišku tada mes de fakto turime jau rimtesnę situaciją, kai gyventojai pradeda mažinti savo vartojimo išlaidas, pradeda taupyti, verslas irgi mažina apsaukas, nes energetika yra brangi, įmonės mažina investicijas, kyla palūkanos, tai tokiu atveju mes turėsime jau tokį rimtesnį ekonomikos augimo sulėtėjimą, bet dar de facto neturėsime recesijos. Bet kalbant apie gyventojų perkamąją galią, tai jau tikrai bus retės. O kai tu sakai sumažint savo išlaidas, kur žmonės dažniausiai vat kai vyksta tokie pokyčiai, ką jie dažniausiai mažiausiai perka?
Nes man atrodo maistas toksai kaip ir a kai mes matom šventinius stalus ir pensininkės a gaudamos mažą pensiją vis tiek nukrauna stalus krūvą maistu. Man atrodo, mes maisto neatsisakysim. Tai kur žmonės nustos eiti, kur leisti pinigus, a kur labiausiai, kokios kokios verslo kategorijos tai jus? Tai va, tai mes irgi kaip tik padarėme tokius skaičiavimus ir pasižiūrėjome a kada atsiranda tas stiprus neigiamas ryšys tarp energetikos kainų augimo a ir įvairių vartojimo segmentų. Tai yra keli segmentai, tai yra a IT a ir elektronika.
Iš esmės buinė visa technika. Viskas, anp. IT elektronika, buitinė technika. A, maistas, kaip bebūtų keista, maistas ne tik Lietuvoj, bet ir visose Baltijos valstybėse turi labai didelį neigiamą ryšį su energetikos kainų augimu. Čia kalbu apie maisto mažmeninio prekybą ir realiai mes puikiai matome tokį pavyzdį Estijoj, kur bendra mažinių prekybų po truputį atsigauna, bet maisto mažminėjų prekybų toliau krenta, nes ta gyventojų perkamoji galia tenais yra suvaržyta. Tai kažkas panašaus būtų ir pas mus. irgi žmonės pradėtų riboti įvairių nebūtinų maisto produktų išlaidų išlaidų ribojimą.
Tai gali būt, nežinau, sūriai ten sausainiai, kažkokie desertai, a tie maisto produktai, bet be kurių galima iš esmės išti ir jų tikėtina kaina paaugtų dar labiau. Taip. E, taip pat online bažmeninė pareigyba gali nukentėti a ilgu galiojimu visokiausi, visokiausios prekės ir vienintelė kategorija laimės, tai yra naudotų prekių mažininė prekyba. Jinai yra viena iš nedaugelio segmentų, kur koreliacija su energetikos kainom yra teigiama. Tai kitaip sakant, kai pasaulyje labai stipriai kyla energetikos kainos, labai dažnai Lietuvoje naudotų įvairių sakykim tarkim drabužio ane ir kitų daiktų pardavimai pakankamai stipriai kyla.
Keliaukime į trečią scenarijų. Scenarijus C. Karas Irane eskaluojasi daugiau nei metus. Ukrainoje irgi negerėja situacija. Pats pesimistiškiausias variantas. Koks tada realus BVP nuosmūkis? Ar tai jau krizė lygio 2008 73 metų? Na, tai tikėtina, kad kitų metų pirmą, antrą, ketvirtį jau tada mes turėsime ir Lietuvos ekonomikos tokį nedidelį techninį kritimą, bet aišku, kad turėtume ir gerokai didesnį gyventojų perkamosios galios kritimą, tada jau stotų ir eurozonos pramonė, kuri ir taip šiuo metu pakankamai sudėtingai laikosi. Ir jau mes, manau, kad ir Lietuvos ekonomikų tokiu atveju atveju būtų ant stagnacijos ribos, bet vat sakau, kalbant apie ekonomikos ciklą, čia gal labai daug dramos nematyčiau, nes iš visų šitų niuansų mūsų verslas gali ir labai stipriai laimėti, bet vat gyventojų perkamoji galia a infliacija bus tas aspektas, kuris tikrai labai
ribos ekonomikos ciklą. kalbant apie tą laimėjimą, em nebūtinai, kur mes čia galim laimėt tokioj krizėj, mūsų eksportas ir pramonė. Ir kaip bebūtų keista, a kai aš va tarkim ir kalbu pats su su banko klientais, su gamintojais, man jie sako, kad mums yra gerai ir kai Vokietijos ekonomika krenta, ir kai Vokietijos ekonomika auga. Tai šiuo atveju, aišku, Vokietijos ekonomika tikrai neaugs, o jinai mažės. Ir priežastis yra ta, kad kai Vokietijos pramonė, Vokietijos ekonomikos flagmanas turi problemų, nežinau, su energetikos kainom arba ten su užsakymais, e jie žudo savo vietinius tiekėjus, atsisako mažesnių tiekėjų paslaugų ir duoda kontraktinius užsakymus tom valstybėm, kur galima pagaminti komponentus pigiau, bet kokybiškai.
Ir viena iš tų šlių yra Lietuva, kuri turi milžinišką pramonę. Pas mus pramonės daro beveik penktadalį viso Lietuvos BVP. Tai ir vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, kuris iš esmės viską eksportuoja, išskyrus maisto pramonė, kuri parduoda viską viduje. Ir mūsų įmonės tikrai puikiai sugeba išnaudoti tą Vokietijos pramonės recesiją, bet jeigu su faktu jie su tuo, kad jie liks pigiausi vis tiek. E, bet kol kas yra tiktai vienas Lietuvos pramonės sektorius, kuris jau tikrai susiduria su tuo atlyginimo konkurencingumo problema, tai yra tekstilė.
Visi kiti sektoriai iš esmės kuo puikiausiai važiuoja. Mes turim, aišku, pavienių situacijų, kai išeina labai žinomi varai, bet tai yra neišvengiamybė, nes taip darbo kaštai kyla, bet globaliai mūsų pramonė nėra silpna, nepaisant to, kad kyla atlyginimai, įmonės tikrai šiuo metu jaučiasi pakankamai pakankamai gerai. Tai va tokiu atveju a eksportas Lietuvoj gali laimėti, bet kaip ir minėjau, ta vat vidaus vartojimo rinka gali būti šiek tiek apribotą. A kaip čia atrodytų, žinai, aš pamenu 2008 metus, kai buvo tuo metu krizė, tai labai taip pasimatė ant žmonių elgesio.
Kavinės ištuštėjo, žmonės pradėjo labiau namie sėdėti, kviestis draugus į svečius. Ko dabar retai būna, dabar visi susitinka kavinėse, baruose, žinai. Tada taip labai greitai viskas pasikeitė. Jau žinai, ateidavo su buteliuku į namus ir tipo visą vakarą ir vakaruoja ir jau kai namie apšyla, tada kažkur eina, žinai. A ten išėjimų tokių didelėm grupėm į prabangius restoranus nebuvo. O kad jau ten reiktų rezervuot kažkokį staliuką, tai išvis kalbų nebuvo. Tiesiog ateini į restoraną, visą laiką vietos būdavo. Dabar mes gyvenam tokiu laiku, kai jeigu tu savaitę prieš nerezervuai penktadienį vakare staliuką, tu žiūr ir negausi.
Kavinės ištuštėjo, žmonės pradėjo labiau namie sėdėti, kviestis draugus į svečius. Ko dabar retai būna, dabar visi susitinka kavinėse, baruose, žinai. Tada taip labai greitai viskas pasikeitė.
A ar šitas ženkliai pasikeistų ir galėtų būti taip, kaip buvo, ar jau mes esam įpratę ir vis tiek žmonės išlaikys tą savo gyvenimo būdą tokį, koks yra dabar? Jo, labai geras klausimas. Jeigu ir bus Lietuvoj ekonomikos sulėtėjimas, jisai tikrai nebus tokio lygio kaip 2008 metais, nes šiuo metu va tarkim aš kaip ir sakiau, ane, jeigu a darom prielaidą, kad energetikoj šita krizė tęsis 12 mėnesių, kas jau yra taip pakankamai agresyvu, mūsų ekonomikos augimas vis tiek sieks apie 1,6%.
Jisai bus per pus lėtesnis negu šiuo metu mes matome, bet tikrai bus ne minus 15. E, 20089 meis Lietuvos ekonomika krito 15%, Latvijos krito dar labiau apie 18-19%. Jei tu nesi papildų žmogus, super, taip bent nepirksi to, kas gražiai atrodo, bet nieko nereiškia. Vienas paprastas filtras skeptikams. Rinkis gamintoją, kuris realiai valdo kokybę, o ne tik priklijuoja etiketes. Biotech USA būtent taip ir pozicionuojasi. Ilgametė patirtis skaidrumas nuosavos laboratorijos ir gamybos linijos. Plius jų produktus renkasi sporto klubai ir profesionalai.
Net FC Barselona futbolo klubas ir jų global partneris sporto papildų kategorijoje. Tai vieni žinomiausių sporto mitybos maisto papildų gamintojų Europoje, dirbantys jau daugiau nei 25 metus. Jų asortimentas žiauriai platus. baltymų produktai kreatinai aminorūgštys vitaminai, mineralai ir papildai, kuriuos žmonės renkasi energijai, koncentracijai ar atsistatymui rutinoje. Ir jeigu jūs norite pasižiūrėti absoliučiai visą Biotech USA papildų liniją, būtinai užsukite į misbiceps.lt, kurių nuorodą rasite aprašyme. Tu sakai, kad tada buvo perkaitosi, bet mes gyvenam tais laikais, ane? Nu, aš įsivaizduoju, kad vis tiek tuo metu irgi buvo labai protingų žmonių, kurie stebėjo rinką, stebėjo tą a kaitimo lygį.
Ir turime Apollo kino a mūsų partnerio klausimą, kuris dažnai remiasi filmais ir turbūt teko matyti filmą Didžioji skola: The Big Short, taip? A tai filme Didžioji skola pasakoma apie situaciją prieš pat 2008 metus. pasaulinė finansų krizę, kuri kažkam dabar gali atrodyt, jog panašėja su dabartine ekonomine situacija. Filme pasakojama, kad didžiausios krizės dažnai būna matomos iš anksto, tik dauguma jas ignoruoja. Ką tu šiandien matai ekonomika, ko dar nemato arba ignoruoja eiliniai žmonės, arba galbūt mes matome tiesiog viską labai gražiai ir vėlgi praleidžiame kažkokius tai ženklus, kuriuos praleidome dabar, nors įsivaizduojame, kad jau dabar viską matome.
Tai kol kas ir Eurozonoj, ir ir Lietuvoj mes matome, kad ekonomikos ciklas lieka gerokai aukštesniame lygyje negu prieš recesiją, bet a ekonomikos augimas yra šiek tiek sustojęs. Tai kol kas mūsų indikatoriai, kurie tikrai, kaip ir minėjau, yra tikslūs, jie nerodo, kad artėja kažkoks armagedonas arba kad situacija labai stipriai keičiasi žemyn. Faktas, kad energetikos kainos kandžiojasi. Faktas, kad a vartoti verslas yra šiek tiek sunerimę, bet daugumoj verslo šakų viskas yra, kaip sakyt, biznis as usual. Kol kas įmonės nespėjo pajausti kažkokio labai didelio va dabartinės energetikos krizės poveikio.
Mes dabar labiau turime tokią baimę ir neapibrėžtumą, bet ekonomikos ciklas lieka pakankamai stiprus ir mes netgi šiuo metu nelabai skubame karpyti būtent ekonomikos augimo prognozę. Faktas, kad infliacijos prognozes mes padidinome, bet ekonomikos augimo prognozė mes neskubam karpyti ir mes matome, kad ekonomika turi visus šansus toliau kilti. Tik aišku šiek tiek lėčiau lėtesniu tempu negu iki šito konflikto pradžios. 28 per kiek laiko įvyko tas visas toksai sprogimas, nes ten, nu, nežmoniškai viskas auga, ten viskas buvo gerai.
Per kiek laiko ta krizė ten įvyko, kad ten visas pasaulis sustojo? M, na, iš esmės per per porą ketur, kas yra pakankamai pakankamai normalu Lietuvoj taip pat mes turėjome a ganėtinai gerą 2008 metų pabaigą, bet jau aštuntų metų pabaigoj jau ekonomikoj pradėjo važiuot žemyn. Na, ir tada sekantys du trys ketvirčiai buvo tiesiog pražūtingi, bet čia irgi labai svarbu paminėti, kad bet kokia krizė nužudo pati save. Ir tą irgi labai svarbu paminėti ir kalbant apie dabartinę krizę.
Bet čia irgi labai svarbu paminėti, kad bet kokia krizė nužudo pati save. Ir tą irgi labai svarbu paminėti ir kalbant apie dabartinę krizę. Ir aš visada parodau labai gerą analogiją su europietiškų dujų kaina Rusijos Ukrainos konflikto pradžioj, kai ta kaina pakilo iki nežmoniško, bet jinai nužudė pati save, nes aukšta dujų kaina ir šiuo atveju aukšta naftos kaina reiškia, kad ir vartotojai, ir verslas pradeda mažinti naftos arba dujų vartojimą ir kaina nužudo pati save.
Ir aš visada parodau labai gerą analogiją su europietiškų dujų kaina Rusijos Ukrainos konflikto pradžioj, kai ta kaina pakilo iki nežmoniško, bet jinai nužudė pati save, nes aukšta dujų kaina ir šiuo atveju aukšta naftos kaina reiškia, kad ir vartotojai, ir verslas pradeda mažinti naftos arba dujų vartojimą ir kaina nužudo pati save, aišku, per recesiją. Faktas, kad tai būtų būtų krizė, bet ne viena krizė netrunka amžinai. Čia yra pirma gera naujiena. Ir antra gera naujiena, kad visi šitie ekstremumai, kaip mes matome dabar, naftos kainų šolius, jie žudo patį save.
O jeigu užsieny sakoma, kad gali kaina ir iki 150 200 dolerių už barelį pakilti, ane, jeigu taip įvyktų, kad kaina būtų 150 už barelį, a kaip tai atsispindėtų na kuro kainomis Lietuvoje? Kiek tada galėtų kainuoti kuras degalinėje? Apie 250, 260, bet aš manau, kad tokiu atveju ir valstybė jau a įjungtų tokį rimtesnį režimą, tikėtina, kad būtų mažinami akcizai. Tai kažkokią dalį to padidėjimo tai kompensuotų, bet be abejo, kad jeigu nafta kainuotų 150 dolerių, net ir tokios dabartinės degalų kainos atrodys kaip projos.
Nu jo. O klausyk, kaip tu žiūri į tą šių centų mažinimą Lietuvoje, kuomet kaimyninė šalis sumažino 40 centų Lenkija. A dabar jau svarsto, kad daugelis, nu aš net neabejoju, kad tenai a Marijampolės ir tos visos Suvalkijos pusė važiuos į Lenkiją užsipilti. A turbūt fūros irgi sustos užsipilti Lenkijoj. A ar ką ką mes nuo to pajusime a kaip šalis a kuro atžvilgiu ir kodėl Lietuva nesiima tokių drąsiškų veiksmų? Nes nu tie 6 centai tai toksai žinai simbolinis, bet ne net gal net jų nereikia.
Na, labai svarbu. Taip, Lenkija iš tiesų kalbant apie ekonomikos skatinimą elgiasi gerokai agresyviau negu Lietuva. Bet man bus labai įdomu pasižiūrėti a kaip tarkim po kelių metų atrodys Lenkijos ekonomika. Pasakysiu dėl ko. Dėl to, kad pagal Europos Komisijos prognozes šiais metais Lenkijos valstybės skola jau priartės prie 60% nuo BVP. Lietuvoj apie 45%. Tai rinkose 60% riba jinai jau skaitosi tokia, ties kurią valstybė turi imtis kažkokiu veiksmu ir karpyti įvairias išlaidas, galbūt mažiau agresyviai skatint ekonomiką. Lenkija, manyčiau, kad gali atsidurti netikėtai tarpstagnacijos riba tuo metu, kai Lietuvos ekonomika, aš manau, kad toliau kils, nes jie neturi euro.
Reiškia, kad rinka į jų tokį žaibišką skolos augimą gali reaguoti dar šiek tiek agresyviau, negu jeigu tai įvyktų pavyzdžiui Lietuvoj. Mhm. reiškia, tu palaikai tą tokį, kad akcizo nemažinimą ir tie 6 centai yra labai logiškas sprendimas, ane? Tai gal išvis tų 6ų centų nereikia, nes, nu, žmonės tai tikrai degalinėse to nepajaus. Gal a kaip ir žinai vat net Šimkus Lietuvos banko vadovas a sako, kad a didelio poveikio galutinei degalų kainai tai neturės. Na aišku, kad 6 centai su dabartinėm kainom, tai aš manau, kad tai tikrai nėra kažkoks tai miržiniškas poveikis, bet šituo atveju aš sakyčiau valstybei svarbu parodyti, kad jinai mato problemą a ir bent šiek tiek bando padėti ir verslui, ir vartotojam, nes mano supratimu tai yra valstybės pareiga.
tas žaidimas turi būti e ši abiejų pusių, ane? Nes šiuo metu nei verslas, nei vartotojai nėra kalti, kad atėjo krizė, kad pakilo negalai, kad gali brangti maistas ir ir visa kita. O kaip tu žiūri į tai, kad, pavyzdžiui, mes gi sakėm, kad tai nėra tiktai kuras, ane, tai yra vis dėlto yra trašos. ir trašų šiaip iš hormuzzo sąsiaurio po visą pasaulį labai labai daug išeidavo. Ir sakoma, kad jau dabar trūksta atrašų tiek, kad jeigu užsitęstų hormuzų sąsrio uždarymas, tai maisto pritrūktų apie 15% pasaulyje.
ar Lietuva patenka į tuos a procentus, ar mes tas trašas gauname iš kažkur kitur, nors a 22 metais mes uždarėme a visus ryšius su Rusija. a tiek dujų, tiek kuro, tiek trašų klausimų, ane? Dabar va čia lyg ir trašas norėtų iš Baltarusijos kažkaip tai, bet mes irgi to nenorime, ane? Tai va tas hurmo Zaserio uždarymas ir trašų klausimas, kiek jisai turės a poveikio pasaulio ekonomikai ir ypatingai Lietuvos ekonomikai? Jisai turės tikrai poveikį ir tikrai atrašų kaina padidės, nes ta pusila yra šiuo metu labai suvaržyta, bet poveikis Lietuvai ateis maždaug po pusės metų, bet nesitik Tikėčiau, kad tai ateis kaip a miržiniška maisto infliacijos banga.
Po truputį, po truputį, po truputį mes matysime pabrangimą, bet tam, kad mes pamatytume tokį jau miržinišką poveikį maisto kainom, konfliktas turi pakankamai stipriai užsitęsti. A trąšų judėjimas turi išlikti labai stipriai ribotas ir turi praeiti nemažai laiko, jeigu konfliktas truks mėnesį, du, trys. Ir jeigu vat kaip va dabar urmūzų sasrius bent šiek tiek atsidaro, tai tikėtina, kad mes neprieisime iki tokio, na, lieptos galo, ne, kai mes matysime miržinišką maisto infliaciją. Yra toks galimas scenarijus, a, jog a užsitęsus a trašų krizei, a, jaunimas arba žmonės iš miestų gali pereiti į provinciją, tam, kad pradėtų auginti savo pigesnes maisto žaliavas.
A, nes jos bus tiesiog tokios brangios ar brangesnės parduotuvėse. Ar toks scenarijus įmanomas? Ar visgi mes toliau visi miestuose būsim, niekas nieko neauginsim, viską tiktai importuosim arba tenai pirksim jau užaugintą fabrikuose didelėse fermose ir nuo sodų ir taip toliau. Į šitą mes net nebegrįšim. Na, aš labai abejočiau šito šito scenarijaus tikimėm, bet aišku geras klausimas, bet manau, kad tikrai ne. Manau, kad apskritai žmonių migracija regionais jinai sustiprės, bet ta migracija yra dėl pakilusių neekonomių turto kainų sostinėje, bet ne dėl pakilusių maisto kainų.
Aš manau, kadangi tikrai turime ganėtinai stiprų ekonomikos ciklą, kuris yra vienas stipriausių Europoj ir tikrai stipriausias Baltijos regione, iki tol, kad mūsų žmonės pradėtų judėti regionus, auginti savo maisto, na, tai čia turi būti, nežinau, maisto infliacija 100% ar netgi daugiau. Tai manau, kad iki to tai galbūt tai nėra visiškai neįmanoma, bet šiuo metu tikrai tai tikrai nėra bazinis scenarijus, kurį mes piešiame. Nu gerai, bent jau tiek nuraminai, žinai. Aš įsivaizduoju dabar DNC kartą aš neįsivaizduoju nusipirkti sodą, žinai, ir savo lysvę ten kažkokią, nors va tu sakai jį užmesti kraustysis, tai gal žinai prie progos tą lysvelę ir pasisodins jau, žinai, savo pomidorą, savo agurką.
Taip, taip. Dėl to aš, pavyzdžiui, manau, kad mūsų regionai turi pakankamai gerų perspektyvų, nes a ilgainiui mes matysime priešingą migracijos tendenciją. Dabar mes matome a tendenciją, kad žmonės iš regiono migruoja į sostinę, nes čia yra daugiau galimybių gauti darbą, užsidirbti, bet tai turi ir savo kainą. NT kainuoja, paslaugos yra geriaokai brangesnės. Ir dar prie šito prie NT prieisim. Aš dar, žinai, dėl liekant ties paskutiniu kuro klausimų, nes aš noriu tave iš visų pusių šiek tiek pakankinti.
Tu dabar paišai viską taip, kad įsivaizduokime, kad viskas kaip buvo, taip ir lieka, ane? Ir hmūzo sąsūis atsidaro, bet mes žinome, kad jau dujų terminalus yra a Iranas sunaikinęs GCC šalyse, ane? Tai reiškia, kad juos atstatyti reikės penkių metų. Reiškia, penki metai iš tų terminalų dujos nebeeis. Jeigu Iranas pradėtų bombarduoti ir naikinti kitus naftos dujų a terminalus, tai iš esmės a dujų ir naftos kiekiai iš hormuzzo sąsio šiaip ar taip sumažės dėl pačių terminalų nebuvimo. kas tokiu atveju bus sukūo kaina ar ar pasauliui užteks, ar tada bus nauja realybė, aukštesnės kainos ir tą trūkumą mes turėsime iš kažkur kitur paimti.
Ir čia kitas klausim kita klausimo dalis. Ar Trampas nespecialiai a perėmė Venesuelą tam, kad taptų vienu iš lyderių naftos klausimu ir parduotų brangiau naftą Europai ir Azijai vietoj hormuzų sąsiaurų? Taip, tai kalbant apie dujas, a man labai patiko ta frazė iš kažkur kitur. Bet čia ir yra pagrindinė šito klausimo, kaip sakyt, naratyvas ir tema, nes a rudenį tokiu atveju prasidėtų konkurencija tarp Europos Sąjungos, e, Kinijos ir kitų regionų dėl a tos mažesnės dujų posiūos, nes Europos Sąjunga į šitą pavasarį atėjo su pakankamai žemų a dujų lygių dujų saugyklose.
Tarkim, Olandijoj, kiek pamenu, dujų sauglų užpildymų lygis yra apie 10% tiktais. Tai Europa kol kas kol kas Europos dujų tie vadinami futčurai tie sandoriai jie nerodo nieko blogo, bet aišku, kad ta tendencija tos kainos gali tikrai pasikeisti. Ir tuo tokiu blogiausiu scenarijaus atveju a Europa praded konkuruot su Kinija dėl mažesnės dujų pusilos ir atitinkamai dujų kaina kyla, nes taip dujų yra mažiau, jos iš kažko reikia gauti, reikia pildyti dujų saugyklas. Na, ir atitinkamai daugio kaina rudenį gali pakilt.
Bet tai gerai, Kinija tai laisvai gali pirkti iš Rusijos. Neturi jie ten jokių, jie draugauja. Mes tuo tarpu su Rusija visiškai nedraugaujom, kur buvo viena pigiausių dujų šaltinių. E, iš hormuzo, sąsų dujų nėra. Iš kur mes tas dujas paimsime? Kas kas mūsų tiekėjai bus? Iš Amerikos. Amerika yra šiuo metu vienas iš tokių didesnių a pasturinės energetikos žaidėjų. Jo, ir nemažai naftos eksportuoja. Mhm. Ir taip pat taip pat ir dujų, bet kalbant apie Venezuelą, ten yra gerokai sudėtingesnė situacija negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
E ta venisuolietiška nafta jinai tinka tikrai ne viskam. Jinai yra labai tiršta, ją labai sunku apdoroti ir iš jos padaryti tikro kurą, nes, tarkim, iranietiška nafta, ir arabo regiono nafta, jinai yra ne tokia tiršta, ne tokia probleminė. Ją perdirbti yra gerokai lengviau. Tam, kad Amerika galėtų perdirbti ir ir veneušką naftą, a, turi būti labai stipriai pritaikytos naftos perdirbimo gamyklos. Jie turi a nemažai tokių gamyklų, kurios gali tą naftą perdirbti, bet vis tiek bet kokiu atveju aš manau, kad reikės nemažai investicijų tam, kad ta infrastruktūra pakiltų.
O kita problema, kad Venezuelos nafta egzistuoja ant popieriaus, bet ne praktikoj, nes dėl sankcijų, dėl ekonomikos krizės naftos infrastruktūra Venesuel yra labai, na, apribota, sužlugdyta ir užtruks tikrai ne dviejų, ne trijų mėnesių, tam kad ta infrastruktūra būtų atstatyta. Tai aš manau, kad šiais metais nafta iš Veniselos tikrai rinka negrįš. Nu taip pasižiūrėjus, a, jeigu niekas neatsistato, tai žiema laukia a sudėtinga dėl pačių dujų kaim neatsistato, taip, nes mes turėsime jau infliacijos šolį Lietuvoj vat vasaros gale rudenį.
Tada naujas šildymo sezonas ir klausimas, kas bus toliau su europietišku dujų kaina. A, eurozonoje turėtume ekonomikos sulėtėjimo de facto recesiją. Lietuvoj ekonomika augtų, bet jau ne visi sektoriai trauktų ekonomiką į viršų ir jau ta situacija būtų būtų tikrai niūresnė su sąlyga, kad a laivų judėjimas urmo asių neatsistatys. Aš visgi manau, kad jisai atsigaus ir manau, kad a tai sakykim tam nerimui, ane, ir tai ir krizėj yra pagrindo, bet viena yra sakykime tos puodos santraštės, o kita yra realybė.
Ir realybė bus tokia, kad a net jeigu karo veiksmiai nepasibaigs, aš labai tikiu ir manau, kad laivų judėjimų su Rumzu Sasiuri atsigaus. Ne iki to lygio, kuris buvo prieš konflikto pradžią, bet jisai bus pakankamai adekutus ir pakankamai didelis. Svarbiausia, kad dar liktų ką vežti, kad ir atsidaryt są. Mačiau problemų, nes jeigu čia, žinai, susibuostos tas karas su terminalų sprogdinimais, tai po to neliks iš ko tą pumpuoti nafta ir iš dujas, žinai. Tai svarbiausia šito dar nesunaikintų ir būtų viskas gerai.
Bet gal ir čia, žinai, iš vienos pusės labai geras dalykas. Klausyk, mes atsinaujančią energiją galėsim pradėti gaminti, mes galėsim investuoti į tai, nes tada mes neturėsime, nebūsim priklausomi nuo nieko. Ir a kaip tas atsinaujinančios energijos a jau vystymasis Lietuvoje mums pagelbėja dabar. Mes a mes kažkiek tai kompensuosime iš to, ypač vasarą a tų kuro kainų padidėjimo, ar tai labai ženkliai nekeičia? Mes tikrai kompensuosim ir Lietuva neblogai atrodo pagal atsinaujinančių energetikos šaltinių dalį. nuo elektros gamybos ir atrodo pakankamai stipriai.
Bet a kalbant apie visą Europos Sąjungą, aš manau, kad reikia ieškot kažkokių kitų variantų a pigesnių, tvaresnių ir tai yra atominė energetika. Aš manau, kad a a Europa padarė pakankamai didelę strateginę klaidą atsisakiusi atominės energetikos po fukušimos krizės, ane, avarijos ir ta šmėkla iki šiol mus vejasi. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl eurozonos ekonomika taip ir neatsigavo nuo Rusijos Ukrainos karo pradžios ir nuo to, laikų praktiškai de facto stagnuoja, nes energetikos kainos pakilo, jos yra ganėtinai aukštos ir Europa neteko savo konkurencingumo lyginant su mūsų pagrindiniais konkurentais.
Tai kas būtų, jeigu mes turėtume Ignalinos atominę elektrinę? Kaip Lietuva dabar atrodytų? Mes vienareikšmiškai būtume Europos Sąjungos ekonomikos stiklo flagmanu, nes ir be atominės energetikos mūsų ekonomika yra viena stipriausių a Europoje. Gal mes šiek tiek atsilikam nuo Ispanijos pagal ekonomikos ciklą, bet mes būtume vienareikšmiški lyderiai ir atrodytume tikrai labai labai stipriai. Gaila, gaila. Aišku, kad taip tokie buvo sprendimai priimti. Na, šis klausimas dabar visiem opus. Jei pinigai guli tiesiog sąskaitoje, tai jie aišku nedirba. O po visų pokyčių su antra pakopa daug kas liko su tuo pačiu klausimu.
Tai kas būtų, jeigu mes turėtume Ignalinos atominę elektrinę? Kaip Lietuva dabar atrodytų? Mes vienareikšmiškai būtume Europos Sąjungos ekonomikos stiklo flagmanu, nes ir be atominės energetikos mūsų ekonomika yra viena stipriausių a Europoje. Gal mes šiek tiek atsilikam nuo Ispanijos pagal ekonomikos ciklą, bet mes būtume vienareikšmiški lyderiai ir atrodytume tikrai labai labai stipriai.
Gerai, o ką dabar su jais daryti, kad neišleisti tiesiog buitinei technikai? Vienas paprastas variantas Lietuvoje yra savi. Pirma tarpusavio skolinimo platforma, veikianti jau beveik 12 metų ir prižiūrima Lietuvos banko. Ten gali diversifikuoti savo pinigus net keturių paskolų tipais. vartojimo, ūsto, verslo ir NT plėtros. Pradėti galima mažais žingsniais, nes minimali investicija į vieną paskolą yra tiktai 10 €. Kas patogu, kiekviena paskola turi reitingą su aiškiai parodyta rizika, nemokumo tikimybe ir fiksuotomis palūkanomis visam laikotarpiui. O vartojimo paskoloms yra papildoma opcija.
Investuotojų fondas. Atsisakai dalies palūkanų, bet jei nemoka, fondas kompensuoja investicijos dalį ir sukauptas palūkanas. Ir dabar pasiūlymas. Registruokis su kodu geresnis ir gali gauti iki 1000 premiją 1% nuo per pirmus tris mėnesius investuotų sumos. Ir svarbiausia noriu priminti, jog investavimas visuomet susijęs su rizika. Pakalbėkime šiek tiek apie palūkanas ir Euriborą. A nes na tikrai a jeigu taip paimtume, kiek Lietuvoj žmonių perka būstą su paskola? Ne, pakankamai nedidelė dalis. Nedidelė. Mes daugiau kešų perkam. didesnė dalis gyventojų perka kešų, jeigu mes pasižiūrėtume, jeigu tikrai nesitikė taip, nes Eurostatas turi duomenis apie gyventojų skolos santykį su BVP.
Tai aš dabar tiksliai neatsiminsiu to skaičiuko, bet a Lietuvoje gyventojų įsiskolinimo santykis su BVP yra vienas iš mažiausių Europoje. Pavyzdžiui, Skandinavijos regione gyventojų įsiskolinimai sudaro apie 100% nuo BVP. Pas mus skaičius yra gerokai gerokai mažesnis. Tai aišku, kad dabar e jaunimas tikrai yra labiau linkęs skolintis, bet tikrai ne tokia didelė dalis gyventojų iki šiol perkaustas su paskolas. Turbūt Jenzy karta jau a kešų nelabai įperka dabartinių kainų. Gal tie vyresni žmonės pritaupę, perka, bet turbūt ta tendencija keičiasi.
Aš sutinku sutinka čia tikrai taip, bet de facto kol kas mes esame vieni iš antilyerių Europoje pagal šitą rodiklį. A dabar per šešis mėnesius Euriboras jau paaugo nuo 2,1 iki 2,59. Teisingai? Šešių mėnesių orioras. Nu aš bent jau tiek perskaičiau. Trijų mėnesių orioras šiek tiek mažesnis, bet rinkų prognozė šiuo metu yra tokia, kad a vat iki krizės trijų mėnesių orias siekia lygiai 2%. Rinkų prognozė, kad metų gale trijų mėnesių riboras sieks 2,8%. Ką tai reiškia žmogui, kuris turi būsto paskolą?
Tai vienareikšmiškai reiškia šiek tiek didesnių būsto paskolų įmokas su sąlyga, kad tos prognozės e įsipildys. Mes skaičiuojame, kad vienas 25 bazinių punktų, bazinių palūkanų parinimus euro zonoje Lietuvos vidutinio būsto paskola, jos įmoka padidina apie 20 €. Tai rinka per mėnesį. Per mėnesį, taip. Mhm. Tai rinka mano, kad šiais metais Europos centrinis bankas maždaug tris kartus gali padidinti bazines palūkanas. Tai yra trys padidinimai po 25 bazinius punktus. Reiškia, kad standartinė būsto paskola per mėnesį tokiu atveju bus 60 € brangesnė negu šiuo negu šiuo metu.
Kiek čia turi būt įmoka, kad pabrangtų 60 €? Kokia čia įmoka per mėnesį plius minus? Nes Vilniaus mieste būt tų kainos dabar tokios, kad čia, žinai, labai sunku įsivaizduot. Tai pas mus vidutinė būsto paskola yra 144.000 €. Jeigu mes darom prielaidą, kad jinai yra imama 25 metų laikotarpį, tai prie 2% euribor įmoka būtų 732 €. Prie 4% euribor apie 900. Va tokie yra ryžiai. O 150 € daugiau, 160 € daugiau. OK, supratau. Nu tai jau ženklų skirtumas, jeigu kažkas moka, pavyzdžiui, 1000 už brangesnį butą, tai jau mokės apie 1300 1250.
sąlyga, kad rinkos prognozės išsipildys ir Europos centrinis bankas padidinęs palūkanas, kuo aš gal nebūčiau labai linkęs tikėt, nes rinka labai dažnai būna neteisi. Ar gali pasikartoti arba būti blogesnis scenarijus nei am 2022 metais? Ne negali negali ane? Negali dėl vat, kaip ir minėjau, iš vienos pusės e rinka mato tris bazinių palūkanų padryimus eurozonoje. Ar tai yra įmanoma apskritai? Aš sakyčiau, kad labai sunkiai dėl kelių aspektų. Tai 22 metų liepą, kai Europos centrinis bankas pradėjo kelt palūkanas, infliacija eurozono kėlė ne tik energetiką, bet ir vidaus rinką ir paslaugų infliacija, nes tuo metu ekonomikos ciklas eurozonoje buvo labai stiprus.
A vidutinis atlyginimas eurozonoje augo 5,5%. Tai yra labai daug, kaip eurozona, tai yra kosminiai skaičiai ir infliacija kėlė ir stipri ekonomika, ir tai, kad darbuotojai spaudė darbdavus, kad jie keltų keltų atlyginimus, nes kyla kainos. Ir įmonės galėjo tą padaryt, nes ekonomikos ciklas buvo pakankamai stiprus. Tu gerai pasakei interviu pradžioje, kad kartais kaina pati nužudo save. Ir mes vat kaip tik turime mūsų a partnerio Volfo Engelo, nealkoholinio klausimą. Ar mes dabar gyvename tylioje ekonominė iliuzija, kai atlyginimai auga, NT pirkimai laikosi, kainos pučiasi ir ar dabartiniams geopolitiniams įvykiams vykstant, ar nebus taip, kad NT kainos luš?
Tai ar nebus taip, kad tos ypatingai aukštos nekilnojamo turto kainos Lietuvoje pačios save suvalgys ir jos turėtų kristi? Čia matyt bus viena vienas iš tų atvejų, kai aukšta kaina nenužudo pati savęs, nes aš realiai nematau scenarijaus, a, pagal kurį antakinos Lietuvoje mažėtų. O dabartinė situacija rinkose tas energetikos kainų augimas, aš manau, kad dar tik išpūs ant kainos į viršų, nes nauji projektai, kurie pradedami vystyti šiuo metu, jie yra vystomi su naftos kaina, kuri siekia apie 111 dolerių už barelį.
atitinkamai brangsta dažai statybinės medžiagos, kai kurių medžiagų gali pritrūkti, tai tai tiktai didins NT kainas per būtent tą kaštų dedamą. Bet ar prie tokių aukštų kainų vis dar liks žmonių, kurie a pirks nekilojamą turtą? Nes, na, jau dabar Vilniaus mieste aplink centrą, centre nu jau tampa kainos realiai beveik neįperkamos daugeliui žmonių. jau dabar gali įpirkti tiktai tie, kurie tikrai uždirba aukštas pajamas, nes, nu, vitutinis butas Vilniuje, pavyzdžiui, ten 80 kvadratų, kur anksčiau skaitėsi normalus butas gyventi, dabar gali kainuoti ir pusę milijono tuščias be nieko, ta prasme, dar reikia susiremontuoti.
Tai kainos tikrai yra labai labai aukštos ir ne tai aš nekalbėčiau net centre, čia gali būti butas net naujininkuose kažkur tai arba net Šnypiškėse a kur anksčiau net būdavo skaitoma, kad tiesiog nu paprastas rajonas, o dabar jau jie šitie rajonai tampa prabangūs. Tai aš duosiu vieną geležinį argumentą, kodėl ant t kainos toliau kils. Aš asmeniškai vieną iš rūikulių, kurį aš labai seku, tai yra Eurostato domeris, kurie parodo, kokia dalis gyventojų a kiekvienoj Europos Sąjungos valstybėj gyvena nuosvo bute arba nuomojama bute.
Tai pavyzdžiui Danijoj Vokietijos skaičius yra 46%. Mažiau negu pusė visų gyventojų gyvena nuosavam bute. Tikėtina dėl to, kad jie nebegali įsigyti nuosa būsto ir yra priversti jų nuomotis. Ten yra pakankamai e geros ir stabilios nuomos sąlygos. yra labai stabilūs kontraktai, bet mano asmeninė nuomone, jeigu žmogus galėtų nusipirkti butais, jis tikriausiai nusipirktų savo, o ne nuomotųsi iš kažko. E, Lietuvoj skaičius yra 83% ir mes esame vieni iš lyderių Europoje pagal šį rodiklį. Tai yra 83% visų gyventojų gyvena nuosavam būste.
Tai pavyzdžiui Danijoj Vokietijos skaičius yra 46%. Mažiau negu pusė visų gyventojų gyvena nuosavam bute. Tikėtina dėl to, kad jie nebegali įsigyti nuosa būsto ir yra priversti jų nuomotis. E, Lietuvoj skaičius yra 83% ir mes esame vieni iš lyderių Europoje pagal šį rodiklį.
Tai vat ir atsakymas, ar kainos ten dar kils taip ir labai stipriai, kadangi mums yra dar šviesmečiai tol, kol mes pagal NT įerkamumą arba jo probleminį perkamumą pasiektume, tarkim, Danijos arba Vokietijos lygį, tai nematau šiuo metu scenarijaus realiai kalbant, kad artimiausiu metu an kainos mažėtų. Kada kokia yra riba kainos Lietuvoje, kad žmonės daugiau nuomotųsi negu pirktų? Nes dabar vidutinė kaina, man atrodo, pigiausia kvadrato kaina Vilniuje yra 3500. A nu jau mes matome ir po 12, ir 14.000 už kvadratą Vilniaus centre, ane, kur čia atrodo utopija, bet a yra perkančių, nors yra ir butų, kurie stovi jau po du tris metus, niekas jų neperka.
A kokia ta kaina yra, kur jau žmonės nepirks, o verčiau nuomuosis? Na, nežinau, tiesą sakant, kokia gali būti tokia kaina. Čia jau tokia būtų labai agresyvi spekuliacija, bet matau vieną aspektą, gal kurį akcentuočiau, yra tai, kad jau dabar šiek tiek matosi problemų su būsto perkamumu pagal statistiką, nes labai įdomiai atrodo a gyvenamųjų namų ir gyven ir ir būtų pardavimai. Tai būtų pirkimo pardavimo sandorių skaičius šiuo metu yra labai priartėjęs prie to lygio, kurį mes matėme iš karto po COVIDo pabaigos, kai rinka buvo labai karšta.
Tuo metu, kai namų sandorių skaičius yra labai stipriai mažesnis, yra 15% atsilieka nuo to postkovidinio piko. Tai va čia matyt yra tų aukštų kainų pasekmė, kad namai visgi yra sunkiau aperkami ir žmonės didesnis plotas, taip, didesnė kaina ir jeigu žmonės perka, tai visgi renkasi a butus, o neus. Nors COVIDo metu mes matėme pakankamai prieškią situaciją, kaip tik žmonės labai agresyviai pirko namus, nes dar bus iš namų ir ir visi kiti dalykai. Reiškia, tiesiog a ateity matysime daugiau projektų su mažesniais butais, a mažesnės kvadratūros, su daug mažų kambariukų.
Grįšime prie to, kai buvo statomi sovietiniai blokiniai namai, 62 kvadratai, trys miegamieji, a, mažas tualetas, maža vonytė, virtuvytė, ta prasme, bus daug kambariukų, bet mažas plotas, kad tiktai visi įsitektų. Aš gal sakyčiau, kad ne visai taip bus. Aš manau, kad mes matysime gyventojų migraciją iš sostinės į į kitus miestus ir dėl to, kad ta kainų sostinė tikrai yra labai aukštas ir dėl to, kad visgi COVID labai stipriai pakeitė darbo kultūrą. Labai labai stipriai. Nu jo, nuotolinis darbas ir taip toliau.
Notolinis darbas tikrai įgalina žmones a a dirbti regionuose, į sostinę grįžti vienai dviem dienom, čia praleisti vieną dieną ofise ir išvažiuoti atgal. Ir aš manau, kad tai irgi yra neišvengiama. ir tokie a miestai, kurie yra už sostinės, netgi tie patys kurortiniai miestai, kaip nežinau Birštonas Druskininkai ir kiti turi daugybę galimybių, kadangi žmonės renkasi ir komforto, mažiau kamšsčio, mažiau spusčių, mažiau visokiausių kitų problemų. Nekakanus yra mažesnės ir manau, kad regionai a turi tikrai daugybę galimybių vystytis. Aš, žinai, savo net tarpe turiu linkėjimai Tomui.
A labai super gydytojas, chirurgas ir jisai tikrai, nu, Vilniuj daug metų dirbo, a, daug žmonių sveikatą gelbėjo ir dabar išsikrausto į Klaipėdą dėl finansinių sumetimų. Tai vat vienas iš tų jau emigravusių į kitą miestą, žinai, kur palieka sostinę tik dėl to, kad nu iš tiesų tapo per brangu. A ir pamatė komfortą tenai. A mažesni atstumai, mažesni kamščiai, arčiau darbas, mažiau išlaidų, kuras tas pats ir taip toliau. Taip, ir šiuo metu daug kas nurašo Lietuvos regionus tarsi, kad jų ekonomikos perspektyvos yra labai prastos, nes kyla atlyginimai, pramonė gali išeiti iš regiono, bet ateis paslaugos, ateis gyventojai ir viskas tais regionais bus gerai.
Labai super gydytojas, chirurgas ir jisai tikrai, nu, Vilniuj daug metų dirbo, a, daug žmonių sveikatą gelbėjo ir dabar išsikrausto į Klaipėdą dėl finansinių sumetimų.
Tai tu man num tu brėži tokią ateitį, kad a buvo dabar etapas, kai augo didmiesčiai, realiai, regionai ten uždarinėjo banko skyrius, mokyklas, darželius. ten realiai nebuvo ten dabar nėra kur mokytis ir a su didelėm problemom susiduria ten gyvenantys žmonės, nes daugelis jų išvažiuoja, liko tik senimas, jaunimas visas išvažiavo. Tai tu matai, kad dabar tas jaunimas tikėtina gali grįžti į tuos miestelius ir tenai pradėt kurti gyvenimą dėl to, kad tiesiog bus per brangu gyventi Vilniuje. Aš manau, kad Lietuvos ekonomikos struktūra labai stipriai transformuosis.
Manau, kad ilgainijoj mes nebetapsime, nebebūsime industrinė šalimi. O kaip bebūtų keista, mes dabar de facto esame industrinė šalis, nes mes pagal pramonės dalį nuo BVP esame labai netoli Vokietijos. Vokietij o atrodytų, žinok, visiškai priešingai. Nepasakytum, kad mes čia gamybą užsiimam. Todėl, kad a beveik visos a mūsų įmonės, kurios gamina kažką Lietuvoj, nieko čia neparduoda ir viską eksportuoja, išskyrus maisto pramonę. Žodžiu, mes turime savo produktų, kurių patys nenaudojam. Mes kol kas de facto esame labai stipri industrinė šalis ir kaip ir sakiau, Vokietijoj pramonės daro apie 18% nuo BV, o pas mus apie 15%.
Tai manau, kad pramonės dalis ekonomikoje mažės, tai yra neišvengiamybė, bet į tą pramonės vietą ateis paslauginės įmonės labiau inovatyvios, a, kuriom tas labai spartus atlyginimo augimas nėra toks baisus. Ir manau, kad ir regionuose tai irgi labai stipriai matysis, nes pramonė pagrinde yra regionuose, tai vietoj pramoninių įmonių ten atsiras daugiau paslauginių bendrovių. Tu sakei 83% turi savo būstą. Tai reiškia šiaip nuomos biznis Lietuvoje nėra pats geriausias, nes jie nuomojas tiktai kiek a 17 18% Lietuvos gyventojų. Visi turi savo būstus.
Tai kaip su nuoma bus? Ar ar verta investuoti į turtą sau pirkti? Aš kaip suprantu, verta dėl to, kad kaina augs, tai savo turtas augs. Bet ar verta dabar investuoti į būstą, kurį tu nuomotum? Nes šiaip lyginant nuomą su užsieniu, jeigu paimtume tą patį plotą, tą pačią net vertę su kokia ten nežinau a Barselona Marbėja ta pačia Italija, ten už nuomą gali gauti už tą patį turtą, už tą pačią vertę du tris kartus daugiau negu Vilniuje, kur Vilnius atrodo sostinė.
Aš jau nekalbu apie kitus didmiesčius. Kaip su nuoma? Ar nuoma irgi augs? A ar jinai vis dėlto lieka tokia dar neaiški? Aš sakyčiau, kad a ilgainiui dalis gyventojų, kurie gyvena nuosavam būste Lietuvoj mažės būtent dėl ant kainų augimo ir nuomos rinka tikėtina plėsis, bet jinai mano supratimu pasikeis, nes į pavienių žaidėjų vietą tikėtina ateis kažkokie didesni instituciniai žaidėjai ir mes matysime kažką panašaus. kaip pavyzdžiui toj pačioj Danijoj, kai a investiciniai fondai stato namą, namus, kvartalus ir juos nuomoja.
Pas mus šiuo metu rinka yra labai tokia diversifikuota, nes yra daug pavienių mažų investuotų. Manau, kad ilgainiui bus daugiau tokių didesnių institucinių investuotojų, kurie iš esmės tur formuos kainą. Net Niujorke labai populiarus šitas momentas, jog tenai, kai statomas yra dangoraižis, a, pusė dangoraižio parduodama privatininkams, pusė yra išnuomojama. Realiai tas pats vystytojas, a, pusę dangoržio aukštų pasilieka nuomai ir tenai labai daug nuomininkų gyvena, bet tie kontraktai yra kur kas tvaresni, a, kur nuomininkas turi daugiau teisių netgi į tą nuomą ir jisai taip paprastai nebus išmestas į gatvę.
A, pas mus gal dėl to kartais bijo nuomotis, nes niekada negali žinot, mėnesį prieš įspėsi ir jau viskas turi išeit. Čia taip pat manau, kad situacija labai pasikeis ir ta visa rinka taps labiau tokia reguliuota, institucionalizuota ir kadangi ateis tikėtina kažkokie didesni fondai, atitinkamai ir tos vat sąlygos kontraktinės, jos irgi pasikeis ir bus ta rinka, na, tokia labiau brandi. Gal pasakyčiau, čia būtų teisingas žodis. A, na, kita labai svarbi tema šiais metais, tai yra antra pakopa.
Ir mes žinome, kad dabar antros pakopos pinigai nuvertėjo, man rodos, 50 milijonų, ane, maždaug 6 7% tiek, kiek nukrito. Taip, kaip rinkos žmonės galvoja, kad čia iš jų atėmė pinigus, kad čia valdžia kalta. A tai gal tu galėtum paaiškinti a trumpai a kaip čia su ta antros pakopos pinigais, į ką jie reaguoja, kad žmonės nu tiesiog duoti jiems suvokimo, kas tai per pinigai, kodėl buvo metų pradžioje 10.000 sukaupta, dabar 9.000 PVZ. Kitas dalykas, tai ką sako ta statistika, kur žmonės juos išleis?
Tai gal aš pradėsiu nuo gerų naujienų ir gal šiek tiek žmonės a gal pernelyg stipriai pergyvena, kad jų pinigai nuvertėjo, bet žiūrėkit, naftos kaina nuo konfliktų pradžios pakilo apie 70%. Europinės akcijos grubiai tapimant nukrito maždaug 7%. Tai prie tokio energetikos kainų šoko dabartinis kritimas yra juokingas. Čia net net nepavadinsim kritimu. Čia gal korekcija. Čia net net ir korekcijos nėra, nes net ir tiesiog svyravimas, nes pagal apibrėžimo korekcijos nuo piko a indeksas arba akcija turi nukristi apie 10%.
Naftos kaina nuo konfliktų pradžios pakilo apie 70%. Europinės akcijos grubiai tapimant nukrito maždaug 7%. Tai prie tokio energetikos kainų šoko dabartinis kritimas yra juokingas. Čia net net nepavadinsim kritimu.
Tada skaitosi korekcija. Tai Europos akcijos dar netgi neėjo į korekciją su miržiniško energetikos kainų šuoliu. Tai be abejo, kad a rinka a įkalikuliuoja ir galimą palūkanų padidėjimą, ir galimą ekonomikos sulėtėjimą. Ir Amerikoje taip pat įvyko įmonių virčių, ta prasme, akcijų virčių kritimai, bet tai yra labai mažas kritimas lyginant su tuo potencialiu kritimu, kuris a galėjo atsitikti, jeigu rinka būtų milžiniškam strese. Jeigu būtų milžiniamškam strese, tai dabar antrą pakopą iš nu šiaip iš esmės dabar apsimoka išsiimti antrą pakopą.
Vat šiuo metu ar geriau visgi palaukti, nes yra dviejų metų langas, gal geriau palaukti kitų metų ir dabar to nedaryti, nešokti į tą traukinį ir va dabar su nukritusiom a antros pakopos vertėm juos išsiimti? Labiau sutikti š tiesą sakant, nes aš manau, kad rinka privers Amerikos prezidento administraciją ieškoti konflikto pabaigos, nes Amerikos infliacija yra labai jautri energetikai, jautresnė negu Eurozonoj, kadangi pas juos rinka yra nereguliuojama. A, ir akcijų indeksų kritimai, galimas infliacijos šolis, a, rinkimai, kurie bus Amerikoje, rudenį labai svarbūs, jie tikėtina privers Trampo administraciją kažkokiu būdu ieškoti variantų užbaigti konfliktą, pasiekti su Iranu susitarimą ir atidarytų rumozų sąstrių, ne?
Kitu atveju, jeigu Iranas iš tiesų pradės ten, nežinau, imti pinigus už tai, tai manyčiau, kad labiau tikėtina, kad mes iš tokio radikalaus scenarijaus eisime į labiau pozityvų scenarijų, ne tokį gerą kaip kaip iki krizės, bet tikrai ne kažkokį armagoninį. Tai ir su šita mintim aišku, kad akcijų rinka turėtų turėtų atsigauti. Ir apskritai kalbant apie akcijų kainas, šiaip ilgo laikotarpiu akcijų kainos dažniausiai kyla, tai aš tikrai neskambėčiau išsidinėt iš pensijų fondų, nes šiandien akcijos pakrito, nežinau, po pusės metų ar po metų gali jie pakankamai stipriai kilti.
Visų yra rizikų ir akcijų rinka yra pakankamai neprognozuojamas dalykas, bet aš manau, kad dabar reikia galbūt labiau tikėtis, kad mes iš eskalacijos pyko einame į de eskalaciją. Tokiu atveju, aišku, kad akcijų indekso kaina tikėtina, kad turėtų kilt. Žodžiu, geriau palaukti kitų metų. Šiaip geriausia palaukti to rinkiminio etapo, nes aš kiek žiūrėjau istoriškai, visą laiką prieš a tą čia kaip čia vadinasi pusinį vidutinio termino rinkimai. Vidutinio termino rinkimai visą laiką prieš Amerikos prezidento vidutinio termino rinkimus būna krentančios rinkos ir po to jos atšoka į viršų.
Tai tikėtina, kad, nu, kitais metais mes turėsim atšokimą. Tai taip, nes a netgi iki konflikto pradžios buvo labiau tikėtina, kad respublikonai pralaimės rinkimus, a demokratų pozicijos politikoje sustiprės. Tokiu atveju rinkoms tai būtų gera naujiena, nes rinkos suprastų, kad a Trumas turės mažiau galimybių įvesti tarifus arba imtis kažkokių tokių a kitų veiksmų, kurie kurie tikrai drebina rinką. Ir aišku, kad tas stabilumas ir politikos prognozuojamumas, jisai e rinkom būtų geras signalas. Dabar šiuo metu a jeigu Amerikoj iš tiesų pradės kilt infliacija a ir Trumo populiarumas dar labiau mažesnė, gali būti, kad respublikonai pakankamai stipriai ir pralaimės rinkimus.
Ir tai rinkom bus gera naujiena, kadangi tai leidžia, tai iš esmės reiškia dar tokį didesnį stabilumą ir ir gerokai didesnį Amerikos politikos prognozuojamumą. Ar gali papasakot jūsų a tas tyrimas atliktas su su žmonėm, kur tuos žmones pinigus išleis? A kur gi visgi nu žmogus, aš kaip suprantu, antrą pakopą turbūt išsiima tarp 40 60 metų dabar kažkur tai plius minus toks amžius, ane, žmonių, kurie išsiiminėja tas antras pakopas. Kur gi jie tuos pinigus išleis? Šiaip pakankamai įdomiai atrodo rezultatai, nes a 18% mūsų apklaustų gyventojų planuoja tuos pinigus investuot patys.
Aha. E, 9% planuoja mažinti esamus įsipareigojimus bankams ir paskolas padengti paskolas. Taip. Ir toliau jau eina investicijos į būstą. Tai trys tokios didelės kategorijos. A, investicijos įsiskolinimo mažinimas būstas ir NT. Na, ir jau šiok mažesnė dalis yra kelionėm ir kažkokiem tokiem egzotiniam pirkiniam. Dar yra privati sveikata. Aš tai girdžiu, kad palauk 18 ten tai išeina kokie 40% visgi a tuos pinigus panaudos sąlyginai protingai. Tai reiškia, kad reinvestuos, padengs paskolas, taip toliau, bet kita 60% dalis tai tiesiog ką įleis į ekonomiką.
Jo, mes taip ir galvojame, kad apie 60% pinigų bus skirta vartojimui, apie 40% pinigų bus a skirta protingom išlaidom. Klausyk, ar tas išleidimas pinigų ekonomika nepadidins infliacijos? Ar tai nėra, kad dar blogins ekonominę situaciją Lietuvoj? Sutikčiau, kad aišku, kad toks pakankamai didelis pinigų įlėjimas jisai paskatino infliaciją, nes mes manome, kad pensijų reforma prie ekonomikos augimo šiais metais pridės 08%us punktų. Tai, kitaip sakant, be pensijų reformos tas ekonomikos augimas būtų a stipriai lėtesnis negu mes turėsime šiuo metu.
Bet aš jau girdėjau, kad prognozavo vieną skaičių a antros pakopos išsiėmimo, bet mato, kad kur kas daugiau žmonių išsiima. ar ta prognozė nebus, kad jums reikės koreguoti pagal paraišų paraiškų skaičių ir kas tokiu atveju bus, kai a per du metus a šalis gaus papildomų pinigų? Realiai mes ką ką žmonės dabar daro? Iš vienos kišenės į kitą iš vienos rankos į kitą ranką įsideda ir išleidžia, kurių nebūtų išleidę, ane? Tai dabar tuos pinigus išleis, 60% žmonių išleis pinigus, per du metus užkels ekonomika, tie pinigai baigsis.
A ir kaip tada mes po dviejų metų, kai tie toks įsiliejimas bus į rinką pinigų, sukurtos gal papildomos darbo vietos galbūt, žinai, ten va žmonės leis kelionėm, paslaugom, taip toliau. Per du metus atsiras daug visokių paslaugų įmonių ten klestės ir po dviejų metų tie pinigai baigsis. Kas tada? Na, aš gal labiau prognozuočiau šiokį tokį greitesnį pinigų išleidimą. Aš ko asmeniškai bijau, kad ne du metai, nepaisant ne du metai, o trys keturi mėnesiai, nes tie žmonės, žmonės didelis, nes aš manau, kad dabartinė energetikos krizė jinai daug a daug ką pakeis, nes iki energetikos krizės niekas nematė infliacijos šuolio.
Dabar mes manome, kad po keturių penkių mėnesių į Lietuvą ateis infliacijos bangelė arba banga, priklausomai nuo to, kaip toliau keisis konflikt konfliktinė situacija, bet labai gali būti, kad žmonės a numano apie galimą kainų augimą ir tie pinigai, kurie bus išimti vat dabar, jie bus labai greitai įlieti į ekonomiką, tai paskatins a vartojimą. Mes turėsime V formos vartojimo ciklą, tiktai atvirkštinę Vą, ane, kai iš pradžių turėsime miržinišką miržiniško šolį į viršų, tie pinigai bus suvalgyti ir suinvestuoti ir tada rudenį jau ta vartojimo rinka gali ateiti į, na, šiokį tokį sulėtėjimą.
Tai ta prasme aš žmones tikrai puikiai suprantu, nes iš tiesų yra rizikų, kad dabar ta energetikos krizė pasaulyje tikrai gali sukelti kainas, bet labai gali būti, kad a einami į kitus metus mes jau matysime tokį pastojų, ta prasme apstojusį vartojimą, sulėtėjusį vartojimą, nes dalis žmonių pinigus išleis dabar, o dalis žmonių galbūt lauks kažkokio tai kainų pakritimo, a, kai karas pasibaigs, bet trumpuo laikotarpiu matyčiau, pakankamai didelė vartojimo šalį Lietuvoje. Nu aišku, čia ir verslam bus toksai šiek tiek peilis, nes jie parduos prekes, kurias užpirko mažesnėm kainom, po to tokios savikainos užaugs, jie privalės pirkti aukštesnėm kainom, o jau žmonės išsileidę pinigus tų prekių nebepirks.
Ir tada tai išeina taip, kad Palanga negalės skūstis, kad vasara buvo bloga, nes pinigų rinkoje atsiras tiek, kad vasarėlė bus oli, mes gerai pasitūsinsim, gerai praleisim vasarą. Kate ten 250 už litrą. Normaliai važiuosim į tą Palangą. iš antros pakopos pinigių prisiėmė, bet jau va rudenį žiūrėk su naujais mokslo metais žiūrėsim, kad reikia namie pasėdėt. Jau dabar su autobusu va su traukiniu 50% pigiau važiuosim visur. Ir labai, labai daug kas priklausys nuo to, kokia bus dujų rinkos perspektyvų rudenį, nes jeigu dar mes matysimes šildymo sąskaitas, tai jau tada tikrai tas ekonomikos ciklas ketvirtą ketvirtį jis bus jau toks pakankam stipriai palietėjęs.
A jau mes jeigu kalbam šiek tiek apie žmonių elgseną ir gyvenimą, tai kaip suprantu vasara gal bus ir visai nebloga. a iš antros pakopos pinigų kompensuosime tas brangias kuro kainas ar panašiai. Bet vat įdomus dalykas su lėktuvo bilietais, a nes jie jau šiek tiek pabrango, nes aviacinis kuras kerasinas, ane, nuo nuo 85 dolerių pašoko iki 15 200 dolerių už barelį. Ryer jau kalba apie 10% skrydžių atšaukimą. Didžiausias a pasaulio oro uostas Dubajaus a tai dirba, tai nedirba, nukreipia skrydžius per kitur.
Skrydžių jau ir taip nevykdo. Man atrodo Kataro Vilinijos, Emirato Vilijos nutraukė skrydžius. A ar pigūs skrydžiai jau praeitis ir ar mes grįžtam vėl į tuos laikus, kai skraityti buvo, na, tokia prabangos prekė jau. Jeigu tu jeigu tu jau kažkur skrendi ir kažkam pasaky skrendi, visi sako: "O, jau skrendi jau reiškia fainai. Tai manyčiau, kad artimiausiu metu tai tikrai bus pakankamai didelė prabanga, nes Europa yra gana stipriai priklausoma nuo dyzelino ir būtent to kerosino, aviacinio koro importo iš arabų regiono, tol, kol nebus a tiekimo grandinio stabilizavimosi, tol skrydžiai bus brangūs.
Jau kažkur skrendi ir kažkam pasaky skrendi, visi sako: "O, jau skrendi, jau reiškia fainai." Tai manyčiau, kad artimiausiu metu tai tikrai bus pakankamai didelė prabanga.
Kalbant apie visas tiekimo grandines, problema yra ta, kad a Irakas ir kitos kaimyninės šalys, e juos iš esmės sustabdė naftos gavybą. Ir tai yra antra a didelė konflikto problema, nes viena yra a logistikų sutrikimai, kurie šiuo metu vyksta, o kita yra investicijos į naftos gavybos atnaujinimą. A logika yra tokia, kad kadangi neįmanoma transportuoti esamos pagamintos naftos ir produktų, a, gamintojai sumažino gavybą, kadangi sandėliai tose rinkose yra pilnai pripildyti ir tiesiog nėra galimybių saugoti tų tų naftos produktų.
Tai net jeigu urmuzas bus atidarytas ir kažkokiu būdu konfliktas pasibaigs, dar reikės dviejų trijų mėnesių, tol kol Irakas ir kaimyninės šalys atnaujintų naftos gavybą ir jinai grįžtų į tokį įprastą ritmą. Tai manau, kad šitą vasarą kalbant apie skrydžius, bus tikrai brangi. A reiškia pirkti bilietus reik dabar. Na taip, dabar jau man atrodo irgi yra per vėlu, nes ir dabar Europoje dizeliniai fičurai pakilo į neregėtus aukštumus, tai jau iš esmės reikėjo birutus pirkti prieš mėnesį vasario viduryje, kol dar konfliktas neprsidėjo.
Tai gal dabar prie patarimų tokių pereikim. Tai jeigu esi dabar paprastas lietuvis, su vidutiniu atlyginimu, augini a kelis vaikus, a turi būsto paskolą, a kokios būtų svarbiausios rekomendacijos šiandien? Vat a kaip elgtis protingai, kad pasiruošti visiem trim scenarijam? Nu įsivaizduokim, aš labai norėčiau tikėti Aleksandrai, kad tikrai įvyks tas pirmas scenarijus, apie kurį tu čia labai daug kalbėjai, nes tu nenori liūdint. Aš žinau, tu pats sakei, kad tu nenori liūdint mūsų Lietuvos žmonių. Ir aš irgi labai nenorėčiau, kad čia viskas sustotų ir kad tikrai am gatvės ištuštėtų, restoranai užsidarytų, žmonės nustotų, žinai, leisti gerai laiką ir mes visi galvotume, kaip čia tiktai maisto nusipirkti, ane?
Tai labai nesinorėtų šito scenarijaus, bet įsivaizduokime, kad mes gi nežinome, kaip bus, mes nežinome, kaip čia vystysis tas karas ir visgi ruoštis reikia. A tai kaip dabar paprastam žmogui pasiruošt? Pirma tai visada reikia turėti atsirginių pinigų ir manyčiau, kad a optimaliausias skaičiukas yra maždaug pinigų rezervas, kuris leistų be didesnių problemų pragyventi maždaug pusę metų. Mhm. A čia aišku yra jau tobulas tobul bet didesnių problemų tai yra susimokėt paskolą, kurą užsipilt, pavalgyt, visi tie dalykai, ką kasdien leidų ištaudos iš esmės labai stipriai nepasikoreguotų žemyn, tai visą laiką reikia stengtis turėti kažkokį rezervą ir manau, kad ta rekomendacija bus aktuali ir šiemet, ir kitais metais, ir dar kitais metais, nes pasaulis eina į labai nestabilų laikotarpį, a kas bet kada gali pasibaigti recesija didesnė ar mažesnė, tai
Pirma tai visada reikia turėti atsirginių pinigų ir manyčiau, kad a optimaliausias skaičiukas yra maždaug pinigų rezervas, kuris leistų be didesnių problemų pragyventi maždaug pusę metų.
manyčiau, kad pirmaj rekomendacija tai yra turėti vat tam tikrą pinigų rezervą. Šita prasme a Lietuvoj situacija labai stipriai gerėja, bet mes atstekame nuo kitų europinių šalių, tai pas mus ta pagalvė, kurią žmonės turi, dar nėra tokia didelė. Tai manau, kad a kokia Lietuvoj dažniausiai pagalvė? Kokio porą mėnesių, ane? Y porą mėnesių. Taip. Tai trūksta trūksta trūksta. Tai vat aš manau, kad pirmiausia vis tą reikia stengtis turėti piniginių nuostragų, nes tokių nestabilumų ateityje aš garantuoju, kad bus tik daugiau, nes jeigu tu prarasi darbą ir turėsi tik dviejų mėnesių, ar tu per du mėnesius tikrai sugebėsi susirasti darbą, tada jau bus problema.
Tai šešių mėnesių jo, pats logiškiausias. Aha. E ir antras, tai nepanikuoti, nepasistoti tai panikai. Taip, tos antraštės atrodo pakankamai baisiai. E, brangstantys degalai, akcijų rinkos kritimas, bet a tai va čia antra rekomendacija. Vat šio rekomendacija visose krizėse matyti ir galimybę, nes man asmeniškai šita krizė yra puiki galimybė apsipirkti ir aš pirku fondus tas pačias europietiškas akcijas. Aš visgi tikiu, kad Europos ekonomika po truputį atsigaus ir man asmeniškai dabar yra puiki proga nusipirkti įvairių ETFų su 7% nuolaida.
Aš galiu sau leisti išlaukti, kol jie atsigaus, nes jie tikrai atsigaus. Ir vis tiek pabaigai 2030 metai Lietuva įvyksta pesimistinis variantas. Karas Rusijoj tęsiasi. A, Iranas su Amerika nesusitaria šiom savaitėm. Hurmūzo sąsiauris galbūt atidarytas, bet naftos terminalai susprogdinti, kiekiai dvigubai sumažėja, GCC šalys visos merdėje, bando atstatyti 50 metų į priekį tuos terminalus. Tai reiškia 50 metų į priekį naftos kiekiai sumažės bet kokiu atveju. A, Amerika gal kažkaip tai pastato gamyklas, pradeda Venezuelos tą naftą perdirbti ir parduoti Europai.
Tai aišku kainos bus brangesnės, nes iš to Trumas tikrai norės pasidaryti pinigus. A santykiai su Rusija toliau blogi. A mes iš tenai jokių naftos produktų dujų neperkam. A antros pakopos pinigai ištaškyti. A įvyksta palūkanų kilimas. Kaip galėtų tada atrodyti Lietuva po penkių metų ir jeigu toks scenarijus įvyktų, ką ką kaip va šitam scenarijui pasiruošti? Vėlgi pirmiausia matyt a nepanikuoti, nes bet kokia krizė jinai savyje turi ir daug galimybių. Aš manau, kad Arturi dar vieno gal aspekto tu nepaminėjai, tai yra a kokio dar blogo aspekto čia neįtraukiau sąjungos ir bendradarbiavimo tarp Amerikos ir Europos susilpnėjimas.
Mhm. M a ir tokiu atveju pasaulis eina deglobalizacijos keliu, tiek kalbant apie ekonomiką, tiek kalbant apie politiką. A, bet Europos Sąjunga tokiu atveju sustiprėja, bet nesusilpnėja, nes a jeigu jeigu viskas dėl globalizacija įvyksta, Azija sau, Amerika sau, Europa tuo metu sustiprėja, ane, pritraukinėja vėlgi, na, imasi ekonomikos skatinimo, imasi labiau tokių probiziness a a biurokratijos ir ir veiksmų. grįžta atominė energetika, sumažėja biurokratija, yra grąžinami verslai atgal į Europos Sąjungą, tam yra metama daug pinigų. sustiprėjo atominė energetika, Europa tampa vėl konkurencinga, yra miržiniškos investicijos į gynybą, energetikos nepriklausomybė ilgainiu tampa ne tokia svarbia tema Europoje, nes mes galėsime, tarkim, su atomine, su atsinaujančiu energetika ištrūpinti energetiką patys ir visas regionas sustiprėja, o ne susilpnėja.
Mano nuomone, šiuo metu Europos Sąjunga, kalbant apie savo santvarką, išgyvena tą pykinę turbulenciją, bet aš labiau tikiu, kad a regionas iš to išeis stipresnis, bet labai stipriai pasikeits. Mhm. atitinkamai ir Lietuvai perspektyvos yra pakankamai geros, bet aš tikiu, kad, na, žinai, mes turime gal tikiuosi, mes turime protingų galvų ir valdžioje. Kodėl valdžia arba galbūt jau svarsto atominės elektrinės atstatymą atgal? Ar jeigu ir tokį sprendimą priimtų, kiek metų tai užtruktų, kad tapti visiškai nepriklausomiam nuo a elektros, o turėti va tiesiog atominę elektrinę ir ir taip atpyginti visą gyvenimą?
Tai galbūt bus jau kažkokios tai kitos, galbūt ne tokios didelės, o kažkokia mini reaktoriai, apie ką dabar yra kalbama. Manau, kad, na, mažiausiai penki septyni metai, nes tai yra pakankamai ilgi ir ir brangūs projektai. A, bet kažkaip manyčiau, kad a Europa būtent eis šituo keliu ir energetikos a dabartinė energetikos krizė, kuri kartojasi antrą kartą per penkis metus, jinai tikrai paskatins Europos Sąjunga labai imtis kažkokių a sprendimų, kurie ne tik užtikrins ir ir a tą žalio kurso testinomą, bet ir ekonomikos ciklo neužsilinkimą ir atsigavimą.
Žodžiu, turime suprasti, kad jeigu liksime priklausomi nuo imperinių šalių, tokių kaip Rusija ir Amerika, tai ilgai nevažiuosim. reikia tapti nepriklausomiams. Jo, ir turime suprasti, kad einame į laikotarpį, kuris bus labai įkūpinas daug nestabilumo. Tas laikotarpis tik prasidėjo ir a atitinkamai pagal tai reikia ir formuoti savo ir investicinį portfelį, ir pinigus turėtų atsargų a ieškoti galimybių iš to uždirbti, nes tokios krizės ir krizelės, tai yra puiki proga vėlgi kažkokias tai akcijas arba t patent nusipirkti pigiau ir tai yra ir rizikos laikotarpis, bet ir milžiniškų galimybių laikotarpis.
Ar tu manai, kad pasaulis nebus toksai, koks buvo? A garantuoju, kad nebus. Jau geopolitiškai keičiasi viskas, ane? Amerika de facto išeina iš Europos, kalbant apie politinį interesą. Amerikos fokusas tampa Kinija. A Europa turės daug problemų spręsti pati ir manau, kad išsispręs tiktai tas Europos Sąjungos projektas pakankamai stipriai pasikeis ir taps mažiau biurokratizuotas. A ir mes, kai mes mokėmės universitete, mums dėstytojai sakė, kad globalizacija yra gera ir kad jinai tiktai stiprės. Tai panašu, kad globalizacija yra tikrai gerai, bet a ir pasibaigia.
Mhm. Ačiū tau, Aleksandrai. Ačiū. Tu esi labai didelis optimistas. Man patinka. Aš tikiuosi, kad tai padėjo nuraminti žmones, bet aš turbūt nuo savęs pridėsiu visą laiką, žinot, a galvoti apie geriausia, bet vis tiek ruoštis blogiausiam ir turėt bent jau šešių mėnesių rezervą tikrai reikia, nes jeigu taip atsitiks, kad ir atsitiks scenarijus B, kur infliacija pakils ir taip toliau, tai vis tiek a tai pajus visi žmonės ir tam reik būt pasiruošus. Na, neužmigti. Žinai, kaip sako, jeigu jau žmonės pradeda viską matyti pro rožinius sakinius ir galvoja, kad krizės nebus taip, kaip buvo anksčiau, tada jau krizė, reiškia, artėja, nes visi užsiliuliavo ir per daug gerai gyvena.
Tai, nu, būkit tokie realistai, visko gali būt gyvenime. Tai va, ačiū tau dar kartą. Ačiū visiems, kur žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir rašyti komentaro. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ