25 gegužės 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
„Norfos“ grupės įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis pasakoja, kaip 1993-iaisiais, būdamas 24-erių, pradėjo verslą be pinigų — nuo sulčių fūros iš Vengrijos ir parduotuvės iš metalinių rėmų iki tinklo su 160+ parduotuvių ir 4500 darbuotojų. Pokalbyje jis išskaido, kur nukeliauja kiekvienas pirkėjo euras, aiškina, kodėl „Lidl“ atėjimas Norfai tapo geriausia reklama, ir atskleidžia, kodėl atsisakė daugiau nei 200 mln. eurų pasiūlymo už dalį verslo, nors iki šiol pripažįsta bijantis visko netekti.
Pagrindinės temos
Transkriptas
kad padaryt Lietuvai kažko gero, mes ja kvosim pinigus ir dar įsigys krūvą priešų. Jūs 24 metų įmonėj įkūrėte. Tą verslą pradėjom daryt be pinigų. Nu tai milijonierius, savo verslas turbūt keliasi kokią devintą, pusryčius tarnas atneša. Gali būt, kad už trijų mėnesių nieko nebėra. Jeigu prarastumėt viską, jūs to kažkada bijojot. Aš ir šiandien dienai bijau. Ar galima būti sėkmingam, jei [muzika] esi geras žmogus? Ar reikia lipti vis dėlto per galvas? Matau kai kuriuos mūsų konkurentų veiksmus. Veiksmai prasilenkiantys su morale.
Čia labai primityvu. Tai kokia didžiausia suma buvo, kurią jums įvardin? Galit atskleist? Buvo virš 200 milijonų. nesutikot? Ne, nesutiko. [muzika] O kodėl, bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems šiema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Klausyk, ar teko patirti jausmą, kai kūnas tiesiog pasako? Tai ne liga, bet valgai ir galvoji, ar po to vėl bus tas sunkumas?
Kūno burbuliavimas, skrandžio kažkoks keistas jausmas, kad kažkas ne taip. Ypač po streso, kelionių ar vaistų, kai atrodo, kad virškinimas išėjo atostogų, o tave paliko kankintis. Tai ženklas, kad žarnyno mikroflora prašo tvarkos. Ir čia į pagalbą ateina maisto papildas bijult. Čia ne viena stebuklinga bakterija, o net 14 skirtingų [muzika] padermių, tam kad žarnynas gautų įvairovės ir grįžtų į normalesnį ritmą. Ir kas svarbu, tai yra premium produktas. Bakterijos apsaugotos, kad realiai pasiektų žarnyną ir nereikia jokių ypatingo [muzika] laikymo sąlygų.
Jei nori mažiau netikėtų reakcijų po maisto ir daugiau tiesiog paprasto lengvumo, Biocult yra labai logiškas restartas iš vidaus. O tau turiu ypatingą pasiūlymą. manovaisinė.lt su kodu tap geresniu gausi min 40% nuolaidą. Jūs valdote 100. Jūs mane patikslinkit, bet aš kokią informaciją išsitraukiau, tai va tokią radau. 160+ parduotuvių. Pas jus apyvarta 956 milijonai, apie milijardas, ane? Ir 4000 darbuotojų. E, 3500 Norfoj ir 1300 Rivonui. 4500. Ir kas svarbiausia, kad jūs man asmeniškai atrašėte į laišką. Aš buvau nustebęs.
Aš parašiau į bendrinį elektroninį paštą ir jūs man asmeniškai atrašėte kodėl. Kaip yra iš tikrųjų paprasčiau. Aš, aišku, turiu tokių situacijų, sakysim, kai aš noriu su kažkuo susitikti, su tuo žmogum. Nu būna, kad a bendravęs, būna, kad nebendravęs ir nu e kreipiesi kreipiesi į jį ir jis mane nusiunčia pas administratorę. Tai po to administratorė derina derina laiką su juo, derina su manim ir tas labai ilgai užtrunka. Ir faktas, kad, nu, sąžiningai kartais netgi būna tokių situacijų, kai tai kitai pusei reikia to susitikimo, ne man.
Tai aš atvirai pasakius nu nu nuo nu kaip pasakyt nusisukau nuo viso šito derinimo ir pasakau, kad neturiu laiko. Antras dalykas, aš manyčiau, kad irgi, nu, jūs tą pastebėjot, kad tai vyko, nu, arba būtų atsakymas ne be jokių, arbangi atsakymas buvo taip, tas įvyko labai greitai ir mes sutaupėm labai daug laiko. Taip. Lietuvoj juokaujama apie Norfą, kad tai yra pigu, paprasta, be jokių grožybių. A ar tai sąmoninga jūsų strategija? Nu, jeigu taip žiūrėti, e, kas Lietuvoj darėsi, vadinkim, tai kai mes padarėm pirmąją parduotuvę, pradėjo plėstis Maxima ir buvo tokia ekonomija, lygtais ekonomija.
Jo, taip. Eko eko. Jo. E, kur po to nupirko Rimy. Mhm. E ir dar buvo daugiau kitų, bet jeigu taip žiūrėt, sakysim iš tokių du stipriausi žaidėjai, ai, iki buvo jo, iki atsidarė 92 metais iki buvo. E tai o mes buvom tokiam vadinkim net ne kūdikystės a stadijoj, bet dar manau prie jo išnešiojime [juokas] iš tikrųjų mes buvom mes buvom didmenininkai ir pinigų, jeigu lyginant su tom trim kompanijom, pinigų mes neturėjom ir mes tą, nu, tą verslą pradėjom daryt be pinigų.
Kaip galima pradėt verslą daryti be pinigų? Nu aišku čia visais reiškia tai be pinigų su nu sakysim manyčiau, mūsų lėšos, kurias mes tuo metu turėjom, lyginant su tais trim mūsų konkurentais, tai tikrai padalint iš 10 minimumų, jeigu ne iš 50 ar iš 100. Tai savaime suprantama, kad mes ir negalėjom to lygio parduotuvių atidaryt, kaip jie atidarinėja tuo metu. Tai jūs tiesiog atidarėt. Kokia jūs, kaip atrodė pirma parduotuvė? Pirma parduotuvė buvo iš viso pati pirma, nu aišku nelabai šiandien dienai kas nors pavadintų parduotuvė.
Mūsų lėšos, kurias mes tuo metu turėjom, lyginant su tais trim mūsų konkurentais, tai tikrai padalint iš 10 minimumų, jeigu ne iš 50 ar iš 100. Tai savaime suprantama, kad mes ir negalėjom to lygio parduotuvių atidaryt, kaip jie atidarinėja tuo metu.
Nu aišku yra dabar tokių parduotuvių, nu ne angaras iš tikrųjų čia labai netoli buvo pati pirmoji parduotuvė. E Verkiu 29 kampo. A po to jau ant kampo persikėlė. M čia jau antroji lokacija tos pačios vietos. Tai buvo metalinių tokių suvirinti rėmai, ant kurių buvo išpjautos, išpjautos, sudėtos a nu DSP vadinamos tos plokštės [atsikrenkščia] ir ant jų prekės e sudėtos aišku be jokių vitrinų, be nieko. Pradžioj be šaldytuvų, po to jau antras antras dublis. Ten persikėlėme jau tada šaldytuvius statėme prie Senius.
Ir tai buvo, bijau pasakyt gal kokie 95 metai, nes 97ais mes po to išskaidėm, buvo Norfo, po didena atskyrėm Norfos mažmeną. Tai sakysim pačios parduotuvės truputį anksčiau prasidėjo negu Norfos mašmenos įmonėj. O jūs nebijojot tokio tokio paprastumo parduotuvę tą daryt tais laikais, kai jūs sakot jau buvo Makimos iki, kurios statė prabangesnes parduotuves, patrauklesnes, a ten nežinau, kvepiančias su muzika grojančio, jūs tiesiog taip vadint kabutėse angarą, OSB plokštės ir tiesiog prekės sudėtos. E tuo metu, kai mes tą darėm, tarp kitko, dar maksimos, tos maksimos nebuvo, buvo taupa.
Mhm. E, irgi tikrai neatrodė, kaip dabar atrodo. E, iki atrodė tikrai jau tuo metu prabangiausiai atrodė iki iš tikrųjų ir ekonomija turėjo labai daug pirkėjų čia ant kampo. Jie po to pradėjo plėstis, nu, ar nuomotis, ar supirkinėt parduotuves. Tai, nu, jie irgi, aišku, geriau atrodė, bet, nu, iš tokią, vadinkim, apibarčiausią parduotuvę galbūt buvo ta ekonomija. Mhm. O aš žinau, kad jūs praeitais metais a nežinau, koks čia jūsų žingsnis įdomus toksai, kad jūs nusipirkot Gedimino dev Vilniuje.
Kokie jūsų planai? Ar čia gal bus koks nors Norfos flagmanas? A ne, čia tik investicija, vadinkim investicija. Mes a nes ten Lidlas yra. yra Lidlas, yra jo sutartis yra, nu, dar tikrai yra koketas metų gana ilgokai. Ir kur yra dar niuansai, sakysim, iš iš parduotuvės, sakysim padarymo, kad gerą parduotuvę padaryt, reikia, nu, nemažai kvadratinių metrų, vadinkim. Dabar mes po truputį vis atidarinėjam to hiperformato parduotuvę, tai ten bendras plotas parduotuvės yra apie 4000 kv m. Lidlo užamas plotas ten bus kažkur apie 1200.
Mhm. m 12 kv met plote tu neatidarysi a didelio asortimento parduotuvės, nes neužteks ploto. Tai aišku, mes ten turim tokį atsarginį variantą, jeigu kas, jeigu nuomininkai nuomininkai dėl kažkokių priežasčių norėtų išeiti, kad padaryti per duštus, ten ir būtų 4000 kažkur tais. Tai dabar ten yra maisto kažkokia tai foodkortas, tai būtų nebent variantas pirmą aukštą ir antrą aukštą vieną didelę parduotuvę dar. Nu čia blogiausia, bet šiuo metu mes tikrai, kadangi irgi sutartys yra ilgos ten drabužių parduotuvių, tai šiuo metu tas variantas šiuo metu net sakykim taip neanalizuojamas iki vykdymo proceso, bet nu jis galvoj egzistuoja toksai, jeigu jeigu kas, kad mes tu tie planas B yra, bet jūs galvojat, pavyzdžiui, Vilniaus centre, nes visos parduotuvės Vilniaus centre yra būtent tokios labai mažos.
A ir to pasirinkimo asortimento tikrai nedaug. Vienintelis turbūt Lidlas, kuris turi tokį, sakyčiau, vienodą pasirinkimą absoliučiai visur, nes prekių kiekis ten ribotas yra, ten penki jogurtai ir viskas, tai jie kažkaip ir sugeba įsitekti į tą kvadratūrą. O tokia parduotuvė didelė, matot, matot perspektyvą 4000 kvadratų Gedimino prospektą? Aš tikrai matau perspektyvą vien dėl to, kad pačių žmonių tikrai centre yra daug ir nu netgi tie tie gyventojai, kurie gyvena centre, jie yra priversti didesniam apsipirkimui kažkur važiuoti iš centro.
Aišku, jie ten tą tos dienos pirkimą tikrai gali padaryti, nu, tokį nedidelį, bet, nu, jeigu kažką reikia pasigaminti, jau kažką sudėtingiau, vadinkim, tikrai neužteks to asortimento. kaip Lidl atėjimas paveikia jūsų a veiklą ir visą tinklą ir iš esmės ar jūs matėte šiaip pokytį visose parduotuvėse, net ne tik savo Norfos tinkluose bet aš taip aš nu su Lidlu atėjimu mes a pastoviai turime virš 10% apyvartos kilimo. Nei vienas tinklas tokio kilimo, sakysim, tuos tuos nuo Lidlo atėjimo tikrai neturėjo.
Praktiškai visą laiką pas mus yra didžiausias apyvartos kėlimas. Nu aišku savaime suprantama, Lidlo, Lidlo apyvartos kilimas tikrai, kai jis nuo nulio pradėjo, tikrai buvo didesnis. Mhm. E, bet šiuo metu paskutinius jau du ar tris, man atrodo, du du metus paskutinius mes Lidlo tą kėlimą irgi lenkiame. O su kuo tai susiję, kad būtent Lidlo atėjimas paskatino jūsų tokį didesnį augimą? Aš tai galvoju, kad Lidlas labai mums gerą darbą padarė. Tai žmonėm išaiškino, kad kad prekės visur yra tinkamos ir jis tikrai darė labai didelę marketinginę kompaniją ir pirkėjai tuo pačiu pasižiūrė į mus.
Mhm. ir ir nu aišku ko skirtumas sakysim nuo kas iš tikrųjų įvyko bendrai e mažmeninėj rinkoj su Lidlo atėjimu, tai mes akivaizdžiai matome vitrinų mažėjimą, nu šviežių produktų, vadinkime mažėjimą traukimosi kituose tinkluose. A, o mes darom atvirkščiai. Nu, aš turiu savo draugų tarpe, kurie turi kavines ir vat visai neseniai su vaikystės drauge buvau susitikęs ir jinai turi valgyklos a dienos pietų ir sako: "Norfai mėsa geriausia, sako, šviežiausia." Kodėl kodėl vat būtent žmonės taip pasako? Nes aš esu ne kartą girdėjęs mėsa ir pieno produktai.
Čia jūsų išskirtiniai produktai rinkoje, kuriuos jūs a kažkokiu būdu geriausiai išgaunate, kad žmonės taip vertina. Ne, tai mėsa mūsų pačių skerdykla ir mes a mėsą paskam sakysim tuos gyvulius grynai pagal užsakymą. Mes neskčiam jų tol, kol nėra užsakymo. Sakysim, jeigu, nu, normaliu principu veikia taip, kad mėsa jau būna paskersta, sakysim, nu, gyvuliai, gyvuliai būna paskersti ir laukia užsakymo. Mūsų atveju gyvuliai yra gyvias, tiktai tuo atveju mes jau vykdome užsakymą. A tai reiškia švie švieszesnė mėsa ane?
Nu, šiandien vat šiandien iš tikrųjų kas yra skerdžiama, rytoj bus parduotuvėse. OK, supratau. A mes turime dar mūsų laidos partnerio Apolo Kino klausimą, kuris užduoda klausimus iš filmų ir būtent mūsų sekėjai galite komentuoti po šią laida ir laimėti du pakvietimus į Apollo kiną. Tai filmas The Founder. A tai yra istorija apie Ray Crrock žmogų, kuris iš mažo McDonald brolių užkandines padarė pasaulinę imperiją. Filme yra garsi scena, kur Crok sako: "Jeigu mano konkurentas skęstų, aš įkiščiau jam į burną žarną su vandeniu."
Dainiau, Lietuvos prekybos versle ar galima būti sėkmingam, jei esi geras žmogus? Ar reikia lipti vis dėlto per galvas? Mes šlangos nekištume tikrai. A ir niekados to nedarėm. Aišku, sakysim, aš matau, matau kai kuriuos mūsų konkurentų veiksmus. Nu vis tiek, kai tu tam versle dirbi, tai labai akivaizdžiai matai, kur yra, nu, veiksmai prasilenkiantys su morale. E, nu, man būna, kad darbuotojai sako, kad mes turime analogiškai atsakyti, bet, sakau, jeigu mes tai pasielgsime, tai tas procesas dar labiau užsisuks.
Mes šlangos nekištume tikrai. A ir niekados to nedarėm.
O apie kokias vertybes jūs čia dabar kalbate? Čia čia visumoj aišku tas šviežias yra atvejis ten su tuo kainų lyginimu. Ten aišku, kad ir jis padirbtas, vadinkim padirbtas a ten nėra problemų, ten nusileidi tą kainą šiandien ir viešini, koks tu kietas esi. Nu čia labai primityvu, taip tik čia kur kalbat apie tą krepšelį, numeris vienas pigiausias. krepšeliai tai numeris vienas. Čia kitas dalykas yra. Tu susitari, galimai susitari su ta vertinimo įmone, padaro pagal tave tą krepšelį vertinimą arba informuoja, kokią parduotuvę nuvažiuosi ten, nuleidžia kainą, po to pakelia.
Nu, žinot, primityvu labai viskas. Mhm. E, tikrai mes nenorim eiti į tokius dalykus, nes aišku mes galim lygiai tą patį daryt, bet, nu, sakysim, aš gi puikiai žinau, sakysim, vieni tinklai daro taip, kiti nedaro, tai jeigu mes dar prisidėsim, tai visi, visi iš tikrųjų mes turime daryti, kad pirkėjui būtų geriau ten sakysim asortimentas, šviežumas, patogumas ir visa kita. ir neužsiiminėti šitokiom nesąmonėm. A, nu, matot, žmonės Lietuvoj labai myli akcijas. Tai akcijos, akcijos yra pirkėjui yra geras dalykas.
Aš labai atsiprašau, kad jau nutraukiau, [juokas] nes man čia yra įprastas klausimas ir labai dažnai atsakinėju. Tai mes tikrai siekiame, kad tų akcijų būtų kuo daugiau ir kuo geresnių, nes iš tikrųjų gerą akciją suorganizuot, nu tikrai reikia labai daug darbo įdėti. Čia nėra taip paprasta. Mes tikrai negaunam tom kainom pastoviai, kokiom mes galim per akcijas padaryt tuos pardavimus, vadinkime. Aišku, ne visas pramoniminėm prekėm yra kainos stabilios. Jos kaip nuperki tokios, nu, sakysim, tuo labiau, kai iš Kinijos nuperki, niekas ten akcijom neduoda jokių prekių.
Bet aš kalbu apie maisto prekes, tai jeigu mes gaunam akcininius kiekius, sakysim, su gera kaina, tai tuo atveju mes ir mielai darom akcijas ir mes labai stipriai iš savo pusės nuleidžiam kainą tam, kad pritrauktume pirkėjus į tą parduotuvę. Ir nėra jokios paslapties. Čia nu neišduosiu. Čia visi mažmenininkai tą žino, kad, pavyzdžiui, gali pirkėjas ten, sakysim, dėl vieno, dviejų, trijų produktų [juokas] ateit į parduotuvę, e, nupirkti tuos akcinius produktus. Mes ten nieko neturėsim jokios naudos, gal netgi ne naudą turėsime, e, jeigu įvertinus išlaidas, bet prie to pačio dar nupirks tris ar 10 produktų, iš kurių po to išsilygins viskas.
O sakykit, yra kažkoks privalumas atsirasti prekybos centruose? Turiu omeny tokia kaip Akropolis ir panašiai, nes, tarkim, a pastebėjau dažnai labai būna Rimi ir Maxima kažkaip tai juose atsiranda. A ar turit savo parduotuvę kur nors tokiam kaip Akropoly ar kažkas panašaus Lietuvoj? Mes turime savo prekybos centrus nuosavybėje, tai sakysim mes juos esam. Į kitų valdomus prekybos centrus nu mes nesam beveik atėję. Nu, man atrodo, kad niekur ne nesame. Ir viena iš priežasčių yra, kaip taisyklė, ten nuomos kaina būna labai aukšta.
Ir kadangi ta nuomos kaina yra labai aukšta, tada automatiškai tu turi pardavinėti brangiai. Mhm. Nu, o brangiai pardavinėt mus tas netenkina. Nu, ten yra dar keletas aspektų, sakysim. Vienas tai yra nuomos kaina. Po to visi, visos tos komunalinės išlaidos, a, e, kaip taisyklė būna kažkodėl brangesnės negu tam centre, kuris bus laukuose. E, ir po to dar yra bendrosios išlaidos. Nu, bendrosios išlaidos, aišku, bet koks a tos prekybos centro tinklo valdytojas, aišku, kuo kuo aukštesnės tos bendrosios išlaidos, tos jie tas bendrąsias patalpas geriau sutvarkys, bet vėl viskas dedasi į prekės kainą.
Po to dar sėkmės mokestis, laimės mokestis. [juokas] Nu, tarp kitko, egzistuoja ir tokie. Taip, aš aš susidūręs esu gyvenartos mokestis jeigu Taip, taip, taip. A pakalbėkim šiek tiek apie kainas. Aš prisimenu, esu girdėjęs jūsų interviu praeitais metais važiavau vasarą į Palangą. A, užstrigom kamštyje ties Kaunu, ten buvo remontas ar avarija ir kaip tik jūs kalbėjote apie kainas ir kas sudaro kainą. A tai žmonės dažnai įsivaizduoja, kad parduotuvėse nuo prekės a Norfo ar kiti centrai uždirba 50%.
Ar galit tiesiog dekonstruoti, pavyzdžiui, 1ą eurą a kiek uždirba parduotuvė ir kur ta prekės kaina nueina? Tarkim, euras pieno, euras mėsos, euras duonos, euras kavos ar arbatos. Sakysim, prekė kainuoja 1€ parduotuvėj 1€ yra. Tai PVMO dalis yra grubiai ten, jeigu neklystu 18,5%. Dabar neatsimenu iš tikrųjų reikia dalinti 1€ iš vieno 21 17 gal 18 nu kažkas minus 18 nu padalinus iš karto gautume. Tai 18% ta sudedamoji dalis yra. Mes atlyginimams sumokame kažkur apie 9% a 9% nuo apyvartos visiems atlyginimams.
Nu tiek mums kainuoja darbuotojai. Devyni su kapeikom netgi. Ir bet yra niuansas, a, kad 4% nuo tų darbuotojų eina mokesčiams. Tai tu aš tuos 4% perdedu į valstybės pusę. Gal jau ir šiais metais šiek tiek daugiau bus. Gal bus daugiau. Čia praeitų metų skaičiavau. Čia praeitų metų kaip tik ruošiaus laidą ir skaičiavau. Tai dabar aš paėmiau, nu, kaip pasakyt, perkeldamas tuos mokesčius į tą pusę, tai gavosi, kad Norfos jau, nu, sakysim be mokesčių, vadinkim tas sudedamoji dalis gaunasi kainoje, įskaitant PVMą, labai stipriai pabrėžiu, 15%.
Mhm. O valstybės sudedamoji dalis gaunas plius minus, aišku, čia netiksliai, reiktų tiksliai labai skaičiuoti. Aš tarp kitko, irgi su paklaida ten į abidvi pusės po kokius 10%, ne 10% tų dedamųjų, bet jeigu 15%, tai 15% į kitą pusę. Tai valstybės dalis yra 24,5 kainoje. Jeigu nebeliktų jokių mokesčių, reiškia, visos kainos atpiktų 24,5. Tiktais aš visą tą pasakoju [atsikrenkščia] dėl finansinio raštingumo, ne dėl to, kad aš noriu, kad nuimtų mokesčius. Jokiu [atsikrenkščia] būdu ne. Tiktai tiek, kad man labai nepatinka, kai, nu, žmonėms iš tikrųjų labai trūksta finansinio raštingumo.
Tai valstybės dalis yra 24,5 kainoje. Jeigu nebeliktų jokių mokesčių, reiškia, visos kainos atpiktų 24,5.
A [atsidūsta] žinai, tas jausmas grįžti po darbo, galva darūžia, o kūnas tau sako: "Nu, davai, padaryk ką nors dėl savęs." Ir tada prasideda klasika: Nėra jėgų, nėra nuotaikos. O gal reikia kažkokių baltymų, kretino, riebalų degintojo? O kur viską pirkti, kad nereikėtų naršyti po 15 skirtingų svetainių? Tam yra mrbiceps.lt. Čia viskas yra apie žmones, kurie tiesiog stengiasi ir vieną dieną sportas, kitą dieną darbas, o trečią dieną tiesiog nori jaustis gerai. mrbiceps.lt dirba Baltijos šalyse su daugiau nei 100 patikimų prekės ženklų.
Asortimente rasite viską nuo A iki Z. baltymai kretinas aminorūgštys funkcinė mityba. Viskas kasdieniai gerai savijautai. O ką vertina pirkėjai? Tai greitis ir patikimumas. Dauguma užsakymų pasieks jus per vieną darbo dieną. Ir čia ne šiaip pažadas, nes MR Biceps jau pasirinko daugiau nei 160.000 tū klientų Baltijos šalyse. Tad viskas, ko tau reikia pradžiai ir ne tik rasi mrbiceps.lt. Tai dabar jeigu tai paimtume eurą, tai 25 beveik proc keliauja valstybėj. Valbėj jo. A jūs pasiliekate sau 15. Jo, tai 40% skaitykit, vat jau nuėjo, tai 40 nuo EUR 40 centų jau nuėjo mums kartu su valstybe.
Mhm. O kiek, pavyzdžiui, tada 60 centų yra jau tos prekės savikaina. Kaip jūs matote vat prie to euro, a, kiek gali kaina padidėti, kokia ta gali būt maisto infliacija per ateinančius 12 mėnesių, jeigu situacija nesikeis ir kaip prognozuoja labai nemažai visokių karo istorikų, kad, nu, čia karas tikėtina nesibaigs ir mes čia kažko tai gero nematysime ir su tuo susitaikyt reikia, kad tokios kuro kainos liks. Žinot, vat labai keista. Man irgi keista, tarp kitko, šiandien dienai mes, nu, vakar dienai, šiandien dienai nedrįsiu sakyt, vakar dienai mes tikrai negavom dar jokių ištekėjų noro pakelt kainų.
dar visi laikosi, ane? Jo. E, ir mes puikiai, nu, kadangi dar ir turim gamybą, mes savo prekių tikrai neturim poreikio kelt. E, todėl, kad, nu a išskyrus, aš pasakau su kepyklom, nu, sakysim, klausimas yra dėl gamtinių dujų kainos, bet ir tai šiandien dienai tos kainos yra kol kas dar tos pačios. O kas turi nutikti, kad kainos tos pakiltų? A paprastai vyksta taip, kad nu idėjiškai pavyzdžiui tiekėjai [atsikrenkščia] tiekėjai bet kokiu atveju jie iš tikrųjų suinteresuoti, kad jo produktą pardavinėtų lentynose kuo pigiau, nes kuo pigiau produktą pardavinėja, tuo didesnė apyvarta.
kuo didesnė apyvarta, aišku, jiems ir savikina sąlyginai tada žemesnė pasidaro dėl kiekio. M a jeigu jisai pakels kainą, reiškia, mes irgi automatiškai pakelsim, reiškia, jo produktą pradės mažiau pirkti. Bet aišku, kai kai ateina toks momentas, a, kai jie pradeda gaminti sau į nuostolį, nu, vis tiek jie privalo kelti tą kainą, e, nes arba tada bankrutuosi. Mhm. Tai sakysim, vienas variantas, tu nekeli kainą, bet tada apyvarta pradeda prieš tave žaisti, nes kuo tu daugiau parduosi, tu tuo didesnį minusą turėsi.
Jeigu pakelsi kainą ir per daug pakelsi, tu sustabdysi pardavimus. Kai sustabdysi pardavimus, tu automatiškai vėl tavo savikaina pakils ir vėl tada turėsi kelt. Tarp kitko, mūsų valstybė su mokesčiais labai panašiai elgiasi ir tas tiekėjas stengiasi ne daugiau pakelt kaip jo konkurentas, tame, kad jis būtų konkurencingas lyginant su savo konkurentu. Turiu omeny tos panašios produkcijos tiekėjų. Tai dabar aš įsivaizduoju, kad tiesiog visi tiekėjai, gamintojai, jie a tokiam a stagnacijos periode, kai jie ir bijo kelti, nes stebėjimo stebėjome periode, nes nežino, kas bus, bijo kelti, kad neatbaidyti savo klientų ir tiesiog visi yra laukimo fazėj.
Taip. Ir iš tikrųjų vat nu aišku adresuoja, pavyzdžiui, į mus, kad mes šalia priimsim ar nepriimsim tą produkciją, o mes tai labai taigi yra labai, nu, mes ne tame, kad nuo mūsų, ale čia priklauso. Jeigu ta produkcija bus perkama, faktas, kad jinai bus mūsų lentynose. Jeigu jinai bus a neperkama, mes jos atsisakysim. Ir tame irgi yra pavojus. O jūs skaičiavot, pavyzdžiui, kiek Norfai užima akcinių prekių prekybą iš apyvartos jūsų? A priklausomai nuo grupių? Taip. Vat grynai visos apyvartos, tai ne buitinės chemijos apie 90%.
Su akcijom prasiduoda. Jo, tai viena iš tokių, vau, viena iš tokių grupių, kur, nu, didžiausias kiekis akcijų e greitgenančiuose produktuose. Faktas, kad ten mažesnis kiekis kavose apie 80 90. Tai išeina taip, kad žmonės realiai a perka ne pagal būtinybę čia ir dabar, bet kai pamato akciją, užsiperka tikrai taip ir laiko namiuose, ane? Tikrai taip. A aišku, jeigu įvyks taip, kad jisai nenusipirko, tai jis tada galbūt nueis į tą tinklą, kur pardavinėja už aštuonis. O tenka parduoti kažką tai minusą, pavyzdžiui, yra tokių prekių, kur kur nieko neuždirbate, bet parduodate tam, kad pritraukti klientą ir jisai pirktų.
tenka tikrai būna tokių situacijų. Dabar žiūrėjau visa, nu čia tarp kitko, pirmas atvejis, kai visa kiaušinių grupė grupė yra nuostolinga. A nekalbant jau išlaidų, nu a čia jau tą be jokių išlaidų, be nieko yra nuostolis. A tai yra konkurencijos pasekmė. E tinklai nusileido taip kainas. Pas mus visą laiką yra ta politika, kad mes statom kainą tokią, kokia yra žemiausia rinkoje. E, ir mes balandžio mėnesį iš kiaušinių visos grupės mes turime tikrai nemažą nuostolį. Žodžiu, a, žmonės pirkdami kiaušinius a realiai gavo dovanų iš jūsų.
Nu, kokius bijau pasakyt, jeigu būtų nuėję nusipirkti į paukštyną, nu, ir sakysim būtų pirkę tokiais kiekiais, k, nu, tą kainą, kokia jis mums parduoda, jie būtų mokėję brangiau. Geras. Čia su ta apyvarta aš pasakysiu, turbūt mūsų Lietuvoj mes esam tokia maža rinka, kad nu turi galvoti kaip kaip padidinti apyvartą, nes kitaip kainos augs. A atrodo didelės, žinot, kaip sako, ateinu į kavinę, restoraną, kaina už patiekalą tokia didžiulė, o jie dar sako, kad blogai gyvena. Tai taip, jie jiems ir kuo jie tą kainą kelia.
Jie, aišku, jie tame užburtame rate yra. Jie kelia kainą. e, mažina dar klientų skaičių ir po to turi vėl kelt kainą ir tada save nusižudo. Mhm. Ir aš tai puikiai esu matęs, nu, sakysim, kai, e, jeigu ateina blogi laikai ir tau labai sunku sunku pasidaro, reikia nekelt kainą. Nu, aš kalbu apie įmonę. A, o reikia leist kainą, atvirkščiai daryt. Aišku, tada yra rizika, ar išvažiuosi, ar neišvažiuosi. Tikrai yra rizika, bet jeigu tu kelsi kainą, va taip va pakėlei kainą, dar praradai, nu, klientus, dar pakėlei kainą, tai 100%ė savižudybė.
Jeigu ateina blogi laikai ir tau labai sunku sunku pasidaro, reikia nekelt kainą. Nu, aš kalbu apie įmonę. A, o reikia leist kainą, atvirkščiai daryt. Aišku, tada yra rizika, ar išvažiuosi, ar neišvažiuosi. Tikrai yra rizika, bet jeigu tu kelsi kainą, va taip va pakėlei kainą, dar praradai, nu, klientus, dar pakėlei kainą, tai 100% savižudybė.
O taip, tai 50 ant 50 pasiseks ar nepasiseks. Aš dabar prisiminiau, buvo cukraus mokestis. Jūs galvojat, jisai apie sveikatą ar apie apie [juokas] a eilinį pasipelnymą tiktai a kažkaip pagražintu tokiu knygos viršeliu. A ešku neanalizavau, bet mano asmeninė nuomone e nu tikrai nesumažėjo pardavimas tų, vadinkim cukraus gėrimų. Tiktai tiek, kad ten dar yra tam tikrų niuansų, kur irgi nelogiški, kai visą laiką, bet tai eilinis pasipelnimas, nu, į biudžetą, bet, nu, aš nesakau, nu, biudžetui pinigų reikalinga, bet, nu, nereikia apsimetinėt.
Tai yra mokestis surinkti pinigus, jokiu būdu ne sveikata. A, bet, nu, biudžetą reikia rinkti. Tai iš viso jie neteisingai padarė. Tai yra nesąmonė. Dabar a cukrus, jeigu taip galvoti apie sveikatą, dabar galvojam tik apie sveikatą. Nu tikiuosi, kad mokslininkai nustatė teisingai ir cukrus žalą daro. Nu aš irgi taip pat galvoju. E tai koks skirtumas, koks cukrus, ar kepinyje, ar aluje, ar koloje? Jokio, jokio. Nu, mano nuomone, jokio. Aišku, čia mokslininkų reikia klaustis, mano supratimu, jokio. Ir įsivaizduojat, tikrai vienu momentu Lietuvoj buvo akcizas ant cukraus, ne ant gėrimų, ant cukraus.
Ir dabar įsivaizduojat kuomo, ką jie padarė? Ant cukraus nėra. ant tam tikrų gėrimų, ant tam tikrų produktų yra. Įsivaizduojat, kiek reikia buhalteriam nu darbo įdėt, kad suskaičiuoti tą visą, kiek visokių nesusipratimų būna po to, visokių patikrinimų ir visokių klaidų tikrai didesnė. Taigi yra labai paprasta. Iš cukraus gamyklos išėjo cukrus, uždėtas akcizas ant jo ir po to, kur į kokį produktą papuls tas cukrus, jau jisai bus su akcizu. Jei mes norime padidinti pajamas gyventojams, nu, darbo užmokestį, mes turime pakelti BVP vienam gyventojui.
Mhm. [atsikrenkščia] Kuo daugiau dirbs valstybiniam sektoriuj, tuo BVP bus mažesnis, nes reikia, kad versle dirbtų, nu, gyventojai, kad BVP kurtų. Ir va čia ir yra ta problema. Jeigu mes kelsime darbuotojus iš verslo į bedarbystę arba į e į viešąjį sektorių, mūsų pajamos tikrai nekils. Mhm. Liūdna. A kai kalbam taip, tai atrodo liūdnai paišom ateitį. Ne, neliūdnai yra gerai, viskas gerėjęs. Vis tiek bet kokiu atveju reikia pripažinti ir po, nu, tikrai po Vilniaus gatves, kai pasivažinėji, matom automobilius, visa kita.
Labai gerai, labai gerai. Ir aš aš iš tikrųjų ne, nu, kaip pasakyt, kai kalbu, aš kalbu problemas, bet, nu, jeigu lyginsim per 30 metų ten su viršum Lietuva padarė stebuklingą pažangą. Tikrai taip yra. Tiktai man gaila ir liūdna, kad jeigu mes turėtume proto daugiau, tai mes tikrai per kokius 10 metų galėtume pasiekt Šveicarijos lygio. Mhm. Ir viskas. Tai čia ir čia čia tarp kitko ne ne kiek darbo reikia, kiek proto. Palinkėkime. O dabar aš norėčiau prie jūsų a nes jūs kaip asmenybė iš tikrųjų nu per gyvenimą daug esat patyręs, daug padaręs ir esate vienas turtingiausių, sėkmingiausių žmonių Lietuvoje.
Patirties turite begalę. Aš su jumis noriu labai taip asmeniškai pakalbėti ir jūs tikiu, kad iš jūsų gims labai daug idėjų ir įkvėpimo kitiems jauniems, kurie galbūt sėdi ir galvoja, ką daryt. O kaip jam pasisekė? O kaip jisai padarė? O kaip jisai, ką jisai darė? Vat jūs 29 metų, 29 metų įkūrėt Norfą, pradėjot. M atrodo, kad jaunesnis, dar jaunesnis. Kiek jums metų buvo? Nežinau. Reikia susiskaičiuot. 90 ne 93. Rivona buvo įkurta pirmoji įmonė iš tikrųjų 93 jeigu kiek metų buvo tai 25 nebuvo 24 buvo.
24 metai. Papasakokit man tiesiog įdomu. Žiūrėkit 24 metai dabar 24 metų a ten vaikinai, merginos klubuose ten tą, na čia vat vieną darbą keičiu, kitą darbą keičiu, čia vaibas, nevaibas. Jūs 24 metų įmonę įkūrėte Rivoną, kuri iki šiol veikianti įmonė. A, papasakokit tas akimirkas, kaip jūs priimat sprendimą įkurt įmonę, kaip, iš kur tas verslumas, a, noras daryti, ne, tai mes gyvenom gi kitam laikmety, sakysim, nuėjus nuėjus į darbą, e, kažkur įsidarbinus, dar dar reikėjo gauti dar darbą.
labai stipriai pabrėžiu. E tai uždarbis būdavo, nu, dar tais talonais, bet stalonai, man atrodo, į litus perėjo ten viens prie vieno. Čia dar prie Vagnorkių turi tą omeny prie Vagnorkių, jeigu neklystu. Aš aišku to laikmečio neatsimenu, bet grubiai būdavo apie 100 dolerių, tai realus atlyginimas kai kur kitur būdavo 200. Mhm. Tai sakysim vienas dalykas, kad eit ir jokių variantų tų faktas, kad už tuos 200 litų išgyvent nebuvo. Antras dalykas vis tiek, nu, aš esu sakęs, kad iki įmonės iki įmonės atidarymo, kaip pasakyt, aš užsiiminėjau spekuliaciją.
Buvot spekuliantas. A Sovietų Sąjungoj a užsiėmėt a baudžiamąja veikla. Jo, [juokas] tiktai, kad jau buvo sugriuvus Sovietų Sąjunga, ačiū Dievui, bet pradėjot prieš ar po pirmieji veiksmai. Nu, bet nėr ko slėpti, aš manau, kad daugeli susijung Ne, ne, ne. Taip, čia buvo pilni traukiniai tu metu važiuodavo į Maskvą. O jūs a kaip patraukėt būtent į maisto viso šito prekybos verslą? Kas buvo? Jūs radot žmonių, kurie jus pastūmėjo? Ar jūs tiesiog miegojot, skaitėt knygą, gimė idėja? Ne, ne, ne, ne.
buvo labai paprasta, nes a sakysim pati pirminė paklausa iš tikrųjų buvo žmonės nieko nepirko tuo metu, išskyrus maistą, nieko nepirko. Jeigu tavo saugumo sistema šiandien yra kaimynas Petras, kuris kartais pamato, kas nutinka kieme, laikas atnaujinti sistemą. Išvažiuoji savaitgalį prie jūros, o iš galvos niekaip neiškrenta mintis. Ar namai saugūs, kas ten naktį stovinėjo prie vartų, kas per garsas buvo kieme, ar tas garsas buvo vėjas, ar kažkas daugiau. O Petras tuo metu ką daro? Miega. Ir tau neramu.
O tavo ramybei padės Reolink. Išmanios apsaugos kameros, kurias [muzika] gali sumontuoti pats tiesiog per pusvalandį. Telefonas praneša viską realiu laiku, kad ir kur bebūtų ir Petras gali ilsėtis. Naujas modelis Elite [muzika] Flood Light F751W. Viena kamera, 180° matymo kampas, 3000 liumenų prožektoriai ir kai kažkas prieina prie namų, iš karto šviesa, sirena ir vaizdas. Dirbtinis intelektas skiria žmogų nuo voverės ar automobilio ir tai šiek tiek yra tiksliau negu Petras. O jeigu nėra kaip pravesti laidų, nebėda, ji veikia beveliu režimu.
Rinkis patikimą sprendimą. Pats būsi ramus, o Petras galės atostogauti. Ir koks buvo, kaip jūs tą maistą pradėjot prekiaut? Nu, sakot, prekiausiu maistu. Hm. Nuo ko čia? Ne, nes nesakai, nesakai, [juokas] jau darai. Paprasčiausiai, kai kai jau įkūrėm įmonę, tada galėjom galėjom nu važiuoti į užsienį, e, ir kažką užpirkt. Tai vis tiek pagrinde tai faktas, kad buvo, nu, importas. Tai pati pirmoji iš tikrųjų pats pirmasis sunkvežimis buvo atvežtas sulčių sulčių sunkvežimis. Mes kartu važiavom su vairuotojais, vežė grynus pinigus, kad susimokėti už tas sultis.
Mes kartu važiavom su vairuotojais, vežė grynus pinigus, kad susimokėti už tas sultis. Netgi nieko nesusitarė pagal adresus į Vengriją. Atvažiuoji su fūra ir sakai: "Noriu sulčių tiesiog taip tiesiog."
Netgi nieko nesusitarė pagal adresus į Vengriją. Atvažiuoji su fūra ir sakai: "Noriu sulčių tiesiog taip tiesiog. Mhm. Ir aišku, jeigu tu tais laikais tokių kvailų dalykų nebūtum daręs, tikrai nieko nebūtum padaręs, bet čia toks visiškai vabank. Tai čia, nu, avantiūros, taip, avantiūros. Tai čia tiktai 20 kelių metų žmogus taip ir gali daryt, nes nes jeigu vyresnis būtų, tikrai į avantiūrą tokia neitum. Įsijungė loginis mąstymas, a, kritikas vidinis, bet bet vyresnį ir nepadarė tų va tokių dalykų, todėl, kad tai yra nelogiška.
Tai nusipirkot tas sultis, atvažiavot ir kaip nusistatėt kainą, už kiek parduot? Ai taip. Ne, mes žiūrėjom. Tai čia lygiai tas pats. Vis tiek buvo ir kitokių sulčių tų. Mes žiūrėjom už kiek kitos sultys pardavinėjamos ir kad greitai parduot, mes atvežėm nepažįstamas, sakysim, rinkoj sultis. Tai reikėjo mums pigiau pardavinėti. Mhm. Aišku, buvo tok, kad pradėjo pykt, kad mes per pigiai leidžiam ten tt. Ir o tas pardavimas, tai irgi tos parduotuvės tuo metu, kai mes atsivežėm tai tikrai ten man atrodo nu vadinkim nei Vilniaus prekybos ne, nu gal buvo pirmosios parduotuvės, bet nu dar labai nestipriai.
Tai viskas vykdavo gi prekyba per bazes. Tai per bazes a nuveži į bazes atvežė, nu jau su mažesniu sunkvežimiu išrašai e kiek kas nori sąskaitas išrašai ir išmėtai. Po to, kai jie parduoda, susirenki pinigus. Ir jūs taip nuo sulčių pradėjęs užsiėmėt prekių įvežimui į Lietuvą, ane, ir tiesiog kitiem tinklam parduodavot. Po to, po to, kadangi taip gavos, kad, nu, ale, mes didmeniškai pradėjom pardavinėt, aš neatsimenu iš tikrųjų, kažkas buvo antras sakysim tas, ai po to gal vėliau buvo tasai full detal mineralinis vanduo būdavo tokie buteliukai tikė nežinau.
Tai mes taip dar dabar, man atrodo, Tomas Philips parduoda jį. Gali būti jau dabar aišku nebeturi jis populiarumo, bet praktiškai jeigu vanduo, taip būdavo būtent tas buvo labai tarp kitko įdomiai viskas. A tai va tas fullatar vanduo, bet čia jau po kažkurio laiko. Po to Elmahoster sultys a vokietijoj nu pilsti tuos, e brolių aliejus. A ir dar kažkas ketvirtas. Tai ant tų keturių iš tikrųjų mes sėdėjom, nu nemažai laiko, tiktai tiek, kad mes iš tik ne vieninteliai buvom importuotai tų visų dalykų ir galim sakyt tos visos kitos įmonės žymiai stipresnės buvo negu mes.
Mhm. E, tiktais, nu, kažkok va taip va tuo lankstumu, lankstumu kažkaip įsivyniojam ir buvo vis tiek ten vykdavo kova, kad ekskliuzyvą ten duotų, ten vis tiek važinėdavo tas įmonės. Tai žinau, kad praktiškai visų mes visus beveik buvom praradę tam tikru laiku, ne vienu metu, bet tada mes ieškojom užkaitalų tom prekėm ir tuo būdu mes pradėjom įvežinėti analogus ir atvirai pasakius aš manyčiau, kad jie turėtų pykt ant mūsų, nes mes pastūmėm juos su kitom prekėm, nes atsimenu vietoj to full detalerio tokius žalius buteliukus vokiškus analogą analogas pradėjominėt.
Aišku, tiek rinkos mes nepaėmėm, bet pasistūmė. Sakykit, čia gi 90ieji. Kaip su mafija, kaip su viskuo? Buvo kažkokių tai grasinimų, atėjimų dėl stogo, dėl kažkokių dalykų? Nu, buvo bandymų. tik buvo bandymų, bet sakysim kažkaip a [sušnarpščia] tiesiogiai mes gal nesam mokėję, ne galo nesam mokėję, bet tokių nu vadinkim vis tiek saugos, sakysim struktūras esam samdę ir taip toliau teko. Jo, bet ir būda yra buvę, kad ir ofis buvo atėję. Bet o kaip kaip jautėtės tada? Jaunas toksai kai nemaloniai aišku nemalonus e nemaloniai.
Nu ką aš pasakydavau? Nukreipdavau, sakydav eikit tartis va ten pas juos. Bet apvagimų būdavo. Mhm. Tų jau tokių tiesioginių banditizmo apvagimų. Ne tai, kad čia kažką, nu, ne tokio. Nu jo, yra. Tarp kitko, čia jau ne Lietuvoj, a, Lenkijoj viena fūrą pavogė. Oho. Tai įsivaizduoji, kai verslo pradžia, tai tokia nuostoliai yra labai ten jau buvo apie, man atrodo, kai Lenkijoj apie 98 metus pavogim. Ai, jau šiek tiek vėliau jau buvot įsivažiavęs į verslą. Jo, jo, jo.
Bet irgi skaudu buvo labai, nes dar tikrai ne, nu, ne tos apimtys. A mes turime mūsų a sekėjos Rūtos Barysienės klausimą, kuri gauna dovanų Londževix maisto papildą. Jeigu jūs norite gauti maisto papildo dovanų, eikite į mano profilį, užduokite klausimą kitam pašnekovui ir jos klausimas labiausiai iki šiol nevykęs sandėris versle, dėl kurio galbūt norėtumėt atsukti laiką ir kažką padaryti kitaip? Galbūt aš, nu, kaip ir nereiktų daryt. Aš tikrai tų dalykų nedaryčiau, bet yra vienas niuansas iš tikrųjų.
saky iš kiekvieno nepavykusio projekto tu tikrai gauni patirties ir ta patirtis tikrai kaip taisyklė būna dažnai nebloga, nes pirmiausiai tai e tai jau čia 100% įgauni patirtį, ko nereikia daryti, e kur nelįst nelįsti. Jo, tai šičia tai garantuotas. Antras dalykas, a, kažkoks naujas projektas daromas ir nepavykęs, tai reiškia, tu esi išėjęs iš savo komforto zonos ir tu darai pirmą kartą ir tos patirtys būna visai kitokios kitu kampu. Ir kiek aš dariau tokių projektų, tą patirtį atvirai pasakius kažkiek aš galėdavau po to perkelti į tą, nu, vadinkim pagrindinį verslą.
Iš kiekvieno nepavykusio projekto tu tikrai gauni patirties, ir ta patirtis tikrai kaip taisyklė būna dažnai nebloga.
E, ir aš tai manau, kad iš tų nevykusių sandorių aš vis tiek finale išlįsdavau iš lošėjęs. Kaip jūs vertinat vieną iš paskutinių savo tokių nevykusių, nežinau, ar negalima vadint nevykusių, bet aš žinau, kad a, nu, jūsų nuotaika nebuvo viena geriausių su medicinos centru. Jo. Kokių pamokų čia išsinešėt, jeigu sakot, tai kur pritaikysit tas pamokas, papasakokit. Net dabar, jeigu taip visumoj sakysim, labai daug sužinojau apie medicininę sistemą, aišku, ne apie ligų gydymus, nes aš iš viso nesidomėjau, bet bet idėjiškai net sakysim aš sužinojau, kokie specialistai būna, sakysim medicinoj, medikai.
Aišku, ne visus juos žinau, bet vis tiek žymiai daugiau žinau, nes iki tol man tai buvo labai sudėtinga. Dabar jau jeigu kažką suskaudo, žinosit, pas ką kreiptis iš karto. Daug daug daug daugmaž žinosiu. Aišku, ne 100%, bet daugmaž žinosiu. Bet tai o jūs negalvojat, kad a nu čia kas buvo tokia kaip čia turiu pinigų, būtų įdomu pabandyt naują veiklą. Atrodo a gera veikla, atrodo prasminga klinika, sveikata. Kodėl gi ne? A jūs pagalvojat, kad gali būti tokie tokie pagaliai kišami į ratus ir kad jums nepavyks padaryti, kai atrodo jūs tiek jau jau tiek padaręs per tiek metų ir nepavyko.
Aš tikrai apie tai galvojau. E bet nu paprastai gyvenime yra taip. A nes nu dažnai mes susiduriam ir aš netikiu, kad ateity nesusidursim su problemomis. tikrai labai dažnai būna, bet vis tiek tu kažkokiu būdu sutvarkai. Bet kas yra įdomiausia, kad pas mus reikia tvarkyti nevadinkim tą padarymo patį procesą. Pas mus reikia daryti, kad tau leistų dirbti, pramušt, kad leistų dirbti. Tai paprasčiausiai, nu, sakysim, aš kai aš pamačiau, kaip tai yra sudėtinga, kad mums leistų dirbti, aišku, aš galvoju, kad per kokius penkis metus, penkis metus aš mes tą būtume prasimušę, aš galvoju, bet įsivertinau, kiek man reikės skirti tam energijos.
Antras dalykas, tai tikrai buvo, nu, sakysim, su tikslu, kad padaryt kažko gero, sakysim, uždirbus pinigus, kad padaryt Lietuvai kažko gero. Aišku, faktas, kad pats pagrindinis dalykas buvo galvota ir apie darbuotojų sveikatą, kad jie turėtų kur sakysim gydytis, bet po to įsivertinus a nu kiek reikės, kad mano laiko gali būti taip, kad nueidinės net 80%. O sakysim, ten pinigų jokių nėra ir nebuvo. Tiktais mums išlaidos buvo ir būtų ateity. Tai aš pagalvojau, niekam nereikia, mes mes eikvosim pinigus ir dar įsigysi krūvą priešų.
Mhm. Ir, nu, sakysim to viso nereikia niekam. Tiksliau, tas tas iš tikrųjų tą visą sveikatos sistemą, kur idėjiškai turėtų palaikyt vat gerai atsirado naujienos, kad pirmyn darom visa kita, nu jiems nereikėjo. Esat tarp turtingiausių žmonių Lietuvoje. A į sąrašą tikrai top 100 patenkate. A kada nustojot skaičiuoti savo asmeninius pinigus? Kada buvo tas momentas, kai jau pinigai nebetapo svarbūs? Nes aš įsivaizduoju, kai 24 metų pradėjot, jūs sakėt: "Pinigai buvo svarbūs, jums buvo svarbu uždirbti, nes paprastam darbe ne."
Bet kada yra tas skirtinis momentas, kai jau yra toks pinigų srautas, jog pinigai nebetampa tas draivas, kuris veža jus, kada kada nustojat juos skaičiuot? Aš gal vėl priklausomai vėl kokiam pirkiniui mes puikiai suprantam, kad ir šiandien dienai aš privalau skaičiuot. Aš tikrai ne šiuo metu neprivalau skaičiuot ten į kokį restoraną nueisiu ar kokiam viešbuty apsistosiu, visa kita. Čia jau nebeaktualu. Mhm. Bet vis tiek, nu, aš esu įsitikinęs kad kad beveik visi žmonės, nu, įskaitant pačius turtingiausius, vis tiek kažkokiam pirkiniui jie turi skaičiuot.
Tiktai pirkinio lygis yra skirtingas. Aišku, tai sakysim, jeigu taip žiūrėti, nu, sakysim iki automobilio lygio, kad aš neskaičiuoju, tai gal kokie penki metai jau pasidarė neaktualu. Tiktai tiek, kad aš nemėtau pinigų. O kaip jūsų požiūris į pinigus šiaip keitėsi per tuos visus metus, kai a uždirbot vis ir daugiau, ir daugiau, ir daugiau. E kuo daugiau uždirbi, tuo iš tikrųjų turi daugiau problemų. E, šiuo metu mano, sakysim, uždirbimo dydis, įmonės uždirbimo dydis, labai stipriai pabrėžiu, įmonės uždirbimo dydis susiveda į problemų kiekį, nes, a, jeigu, pavyzdžiui, Gedimino 9 nupirkai, įgavai visas jo problemas, čia yra automatiškai.
Kuo daugiau uždirbi, tuo iš tikrųjų turi daugiau problemų.
O kaip asmuo, asmeninius pinigus, a ne verslas, bet kaip žmogus vat uždirbamus pinigus, kaip jūsų požiūris į pinigus keitėsi? Nes jūs, aš suprantu, jūs labai save tapatinat su verslu, bet vis tiek jūs esat kaip žmogus, kaip asmuo ir uždirbat sau, savo išlaidom vaikam, automobiliam, sodybai kelionėm ne? Tai jeigu anksčiau aš tikrai, nu, sakysim, kad ir kažkas ten sugedo, ir dar kas nors ar kažką naują iš tikrų tikrai galvodavau, kad to negaliu daryti. Nu, sakysim dėl sumos.
Aišku, priklausydavo nuo sumos. Tai šiandien dienai aš, sakysim, tam lygmeny galiu leist viską ir ir nesuku dėl to galvos. Mhm. Čia tikrai to nepaneigsi, bet ten e puikuotis automobiliais ten nuperkamais kas pusę metų, man tai svetima. O kaip, kiek jūs tris vaikus turit? Keturis. Keturis? Taip. Aha. Nu, reiškia, turėjot perduoti kažkokią tai patirtį, kažkokią tai žinias, kažkokį tai elgesį su pinigais. Kaip jūs vaikus auklėjot? Nes a labai iš tikrųjų daug šeimų susiduria su tuo klausimu, kaip tinkamai išauklėti vaikus, kad jie nebūtų išlepinti.
Pas jus, nu, vis tiek pragyvenimo lygis yra aukštesnis ženkliai ir ir a turite kur kas didesnį kapitalą. A kokios jūsų buvo auklėjimo strategijos, kad tie visi keturi vaikai nu užaugtų a geri dori piliečiai? Nu žinot ar pavyko bent jau? Nu, visi tėvai galvoja, kad jų vaikai geriausi. Čia labai gerai galvoj. Jo, šito manau sunku būtų nuneigti. A ir nu kaip prieš svetimus, tai tikrai mes visi galvojam, nors kartais būna, kad ir papykstam, ir visa kita. Manau, kad čia visi tą tą patį tą pačią, vadinkim a mąstymą turi.
Aš galvoju, kad sakysim iš finansinės pusės, tai jie kaip aš neišlaidūs į mane [juokas] taupus, jo, taupus ir tikrai nemėto pinigų. Ir aš, aišku, mes čia pasijuoksiu. Tai nu anksčiau kaip keliaudavom, a būdavo taip, kad vaikai, nu, mažesni prisisako. Aš visą laiką, kai išvažiuodavom duodavau nu sakysim lauktuvėm pinigus kiekvienam. Mhm. A ir po to vis tiek, kai kažkur išvažiuoji, tai eini valgyt, visa kita. Ir jie, kaip taisyklė, labai daug norėdavo, nu, prisisako visko, pakrapšto ir viską palieka.
Tai a tą, nu, ir po to jau įvedėm tokią taisyklę, kad va arbatpinigi jūs gavot, bet a aišku maistą užsisako tiek, kiek norite, bet kiek nesuvalgėte, reiškia, kiek patiekalas kainavo, kiek procentų nesuvalgėt, reiškia, grąžinat man pinigus iš tų kišenų pinigų. Iš tų kišenių pinigų. Jo, tai šiandien šiai dienai, nu, jie aišku suaugę beveik visi. Tai šiai dienai tai jeigu pabandau aš ką nors palikti, tai jie mane auklėja. [juokas] Jo tokio sako: "Tu dabar susimokėk į taupyklę."
Jo, jo, jo. Ir tarp kitko tas ant tiek yra, kad nu maisto turi pasiimti tiktai tiek, kiek suvalgysi. Mhm. Nes man tai labai erzina iš tikrųjų, kai matai, kaip per pusryčius restorane, nu kur pusryčiai būna įskaičiuoti, viešbutyje skaičiuoti ir nešasi nešasi krūvos maisto ir po to palieka nesuvalgyti ant stalų. O jūsų vaikai dirba kartu su jumis? Ne, šiuo metu ne. Visi keturi vaikai nedirba jūsų versle? Ne ne. Vau. O kodėl? A ar tai sąmoningas jų sprendimas, nenoras dirbti, ar tiesiog taip susidėliojo?
Aš nežinau, aišku, kaip bus ateity, ar jie norės, ar nenorės. Nu, vis tiek bet kokiu atveju aš neabinas esu. A, bet pradžioj reikia, kad pamatytų, kaip yra kitur nes a bus blogai, jeigu negalės palyginti, nes a pirmiausiai, nu, vėl a vienas dalykas, kad sakysim eiti į pagrindinę poziciją sakykim dabar nu vadovauj šit 5000 žmonių kolektyvui, truputį ankstoką, ne ankstoką metų atžvilgiu, bet ankstoką patirties atžvilgi atžvilgiau. Antra, antras dalykas, nu, atėjus kaip taisyklė gi mes gi irgi matom tą, kad vat, kad ir eiliniai darbuotojai, kad ten, kur dirbu, ten yra labai blogai.
Ir tas pati geriausia patirtis yra tada, kai tu pamatai įvairių tų situacijų, sakysim, įvairių darbų. Tai turi pasižiūrėti iš tikrųjų, kai kai kaip yra nepriklausomoj rinkoj. Mhm. Bet jau svarstėt, ane, apie tai, nu, kas kaip po jūsų verslas? Ar ar perleisit, nes čia labai svarbu, a, kam pereis keturi vaikai, a, nei vienas su jumis nedirba, bet kažkada tai vis tiek jūs turbūt ar jūs galvojat dirbsit iki pat paskutinės dienos, ar vis dėlto kažkada norėsit sustoti ir pasimėgauti jau to laisvalaikio?
Sąžūdingai aš šiuo metu nenoriu spręst. aišku a labai nori advokatų įmonės nuspręst už mane šitai [juokas] kaip aš testamentus surašyt tinkamai an nu testamentus tu gali pats susirašyt, bet jie nori struktūrą sukurti kad kiekvienais metais jiems sumokėti. Mhm. E čia nu labai mano nuomone toks jų didelis, sakysim, noras, aišku, finansinis. E, o mano atveju, nu, mes pasišnekam iš tikrųjų. Vat irgi tas klausimas yra, nu, jeigu kas nors atsitiks, taip toliau, visa kita. Jeigu kas nors atsitiks, nu, man, o koks man skirtumas?
Nu, jum tai taip. A tai o sakot jie tegul tarpusavy išsisprendžia. Jolai sprendžiasi. O kam man viso šito reikia? Vienas dalykas. O tie visi, nu, sakysim, kurie turėjo verslus ir viską sutvarkė, kad vaikai perimtų ir visi verslai ten po to klestėjo. Šiaip ir labai dažnai sako, kad antra karta ištaško visus pinigus. Kažkaip tai buvo taip. Tai sakysim netgi jeigu tu viską sudėliosi ir taip toliau, tai nėra jokių garantijų, kad tikrai taip įvyks. Vienas dalykas. Antras dalykas, ten man tai kartais juokingai atrodo, nu, suformuoja ten per fondus, kad, nu, kad tam ale vaikui ten tiktais galės kažkiek išsiimti.
Ir man tai labai svarbu, kad jis ten neviršytų pinigų, kai aš būsiu miręs, o man vienodai. Mhm. Kaip jūs patys susiorganizuosit ir pasidarysit, taip ir turėsit. Ko neįmanoma nusipirkti už pinigus? A ir žmonės gyvena iliuzija, galvoja, kad pinigai tai išspręs. Sveikatos, manau. Aišku, tu sveikatą pasitvarkyt gali, bet nusipirkt negali. Kada jūs šitą, kada šitą supratote? Nes aš visą laiką tą žinojau, nes mano mama anksti mirė, o tėtis labai dažnai a ligoninėse būdavo. Mhm. Tai aš tą labai gerai mačiau, kaip artima, nes mano mama irgi anksti mirė ir aš dėl tos priežasties ypatingai pradėjau rūpintis savo sveikata.
Sveikatos, manau. Aišku, tu sveikatą pasitvarkyt gali, bet nusipirkt negali.
Tarp kitko, aš irgi kaip, nu, gal ir pasekmė to yra, tai griežtai vieną kartą metuose pasitikrinu sveikatą. E, ir galvoju, nu aišku, ne aš ne aš tikrinu, bet į tą žiūriu rimtai. O sportuojat kažką kaip sportuoju, bet sportas susiveda į sporto klubą nuėjimą du kartus į savaitę, jeigu neišvažiavęs būnu niekur. Ir du kartus pas kinezeterapeutą. Kinezeteroterapeutas dirba mūsų ofise ir visas ofisas gali eiti pas jį. Nu tai vis tiek jau keturi kartai per savaitę. keturi kartą, išskyrus, kai išvažiuoji, nu, vidurkis gautų iš tikrųjų 3 3, su5.
Tai kaip atrodo Dainiaus a diena? Kada keliatės, kai kada sportuojate? Kaip atrodo jūsų diena? Žadintuvas užskamba bešios. Oho. E kartais būna, kad anksčiau atsikeliu, padarau mankštą. Kartais būna, kad be 106 atsikeliu, bet praktiškai ne su žadintu pats atsibundu. Priežadintuvo jau, bet dėl viso pikto užvestas. A, užvestas. Jo, nu vien dėl to, kad ramiau jaustis, a, kad neįvyktų taip, kad pramiegotų. Prausies, prausies nueinai, pavalgai, išvažiuoji, prieš septynias turi išvažiuot į darbą pus. Priešų turi būti darbe griežtai.
Pas mus griežta apskaita, į darbą negalima vėluoti. Net ir vadovui, net ir vadovai užtrukti, užsilaikyti, kaip sako. Ne negalima negalima. OK, teisingai. Nuo viršaus pavyzdys turi būt rodomas. Taip. A, o po to darbe viskas priklauso. Sakysim, aš tų einamųjų iš tikrųjų dalykų tikrai turiu labai nedaug, bet sakysim tie visi nestandartai ir nu anksčiau labai daug važinėdavau po gamybines tas vietas, dabar mažiau važinėju. Tai kai išvaž važiuodavai, tai keldavais kokią ketvirtą, kartais trečią. Vau. E, kad aštuntą būti tenais, aštuntą, septintą.
E, nu, pirmoj vietoj, vadinkim taip. Tai dabar žmonės, kurie galvoja, kad fu, tai milijonierius, savo verslas turbūt keliasi kokią devintą, baseine išsimaudo, pusryčius tarnas atneša, o čia pasirodo 400 ryto keliasi, važiuoja kažkur tai beše mankšta, jau, jau septalima vėluoti. Tai čia žmonės samdomi taip stropiai nedirba. Tai dabar yra tiktai klausimas, e, [atsikrenkščia] kaip tu nori, sakysim, iš finansinės pusės gyvent, jeigu tu nori, sakysim, atmestinai darbe dirbti, nu, aišku, aš jokiu būdu nenoriu apie samdomus žmones taip pasakyt, bet, nu, sakysim vėl yra tų, kur mažai uždirbt uždirba ir labai dejoja, bet visą laiką reikia paklaust, ką tu padarei, ką tu pasiekei, kaip tu mokisi, ką tu darei, kaip tavo protiniai sugebėjimai ir taip toliau.
Faktas, kad protiniu darbu dirbdamas daugiau pinigų uždirbsi. Mhm. Čia, aš manau, niekas to nepaneigs. Tai čia aišku vienintelis atvejis, kuris negalioja, aš labai stipriai pabrėžiu, nes po to interpretuot, jeigu žmonės turi negalią, tai aš visą laiką sakau, kad visuomenė a turi turi nu pasirūpint ir stipriau pasirūpint, negu dabar rūpinasi visuomenė negalią turinčiais žmonėmis. Mes turime mūsų partnerio Volfo Enggelmano nealkoholinio klausimą ir jisai nori, kad jūs nusikeltumėt šiek tiek į praeitį. Ir jeigu šiandien būtume 25 metų ir turėtumėte pradėti viską nuo nulio, bet šiandien 2026 me, į kokį verslą Lietuvoje neitumėt jokiu būdu, o į kokį pultumėt stačia galvą?
Tai greičiausiai tą verslą, kurį kurį darau, neičiau ne dėl to, kad nu sąlyginai, kad neišmanyčiau ar dar ko nors ar kad sunkus, todėl, kad jo šiandien dienai būtų neįmanoma padaryti. e, nuo nulio pradėt šito verslo šiandien dienai nebeįmanoma. Ir aš, sakysim, tie, kurie pradeda ten, nu, vis pasiskelbia ten, tai vienas, tai kitas pabando lietuvišką lietuviško kapitalo įmonę ten su kelių milijonų ten pradinių pradinių kapitalų. Galiu drąsiai pasakyt, kad tai yra neįmanoma. Nu, turi būt virš virš sugebėjimų, sakysim, žmonijos nebent būt.
Aišku, taip 100% ne. Nu aišku, kaip taisyklė, mes visi žmonės galvojam, kad mes patys kiekvienas mes galvojam, kad mes esam patys protingiausi. Tai mes tą padarysim, bet aš asmeniškai, nu, tą verslą daręs paprasčiausiai buvo toks laikmetis, kai buvo tuščia rinka ir šiandien dienai tikrai ta rinka yra užimta gana. Aš ne tame, kad atkalbinėt, bet mes matėm jau nemažai įmonių, kurios pradėjo, kurios bankrutavo, kuri e nu norėjo didesnį verslą padaryt, mažmeninį. Nekalbu apie kaimų parduotuvę. Kaimo parduotuvę galima atidažinėti.
O kur matot perspektyvą šiandien? IT verslas. IT IT visas verslas ten sakysim, kad ir tie finansai, e, viskas, kas susiję su IT technologijomis. Čia, aišku, krypčių gali būt įvairių. Tai dabar atkreipkim dėmesį, kas, kas dabar tie, vadinkim jauniausi jauniausi turtingi žmonės. Visi, kurie susiję su IT. Nu taip. ir kas tai yra jų laikas iš tikrųjų, todėl, kad nu jie jau gimė su šitom technologijom, jie jas sakysim pas juos jau mąstymas yra susidėliojęs per tas technologijas ir jie gerai supranta, kaip generaliai tas viskas vyksta.
O vyresni vyresni žmonės jie neperpranta iš tikrųjų, todėl, kad nu aišku jie gali būt vartotojais, gali būti ir nesakau, kad programuotojais negali būti, gali, bet jaunimas turi labai didelį pranašumą. Tai ką aš girdžiu, kad a su IT verslu, jeigu tenai neriant, tai galima uždirbti didelius nežmoniškus pinigus. A bet vis tiek gi žmonėm reikia paslaugų, reikia prekių, reikia kažkokios prekybos. Ar mes dar turime čia kažkokių tai tokių nišinių a verslų ar paslaugų sferų, kuriose įmanoma išsiplėsti Lietuvoj ir padaryti gerą biznį?
Ar visgi jau viskas taip yra užimta ir tiek daug konkurencijos, kad jeigu ir kažką pradėsime, nu kaip ir, pavyzdžiui, nežinau, tiesiog kavinę atidarysime, tikėtinai jau iki tinklo išaugti bus labai sunku. Nu kodėl, jeigu aš dėl kavinės tai, pavyzdžiui, nesutikčiau, kad iki tinklo iššaukti negalima. Tuo labiau va dabar ypatingai va dabar kaip tik yra gera proga tą padaryt, nes a nu mes kaip tik apkalbėjom, kad sunku senbuviams. Mhm. O kai sunku senbu, tada reikia naujam atsirasti. O kodėl jūs pats ar esat bandęs a maisto?
Ne, nesu bandęs. Bet turit turit visą ta prasme visas, kaip čia sakant infrastruktūrą, turite a produktus. A, atrodo, jums savika būtų kur kas žemesnė visa tai daryti. Kodėl a pabandėt mediciną? O kodėl nepabandyti šito verslo? Mediciną aš bandžiau visai kitais, sakysim, tikslais, o ne verslo tikslais. Nu, sakysim, čia biškį aukštesnė čia verslas būtų. Antras, aš jau irgi tą supratęs, kad, pavyzdžiui, nu, kad ir kavines atidarinėti, nu, kad kažką pasiekti, reiktų minimum 10 metų, reikėtų savo energiją padėti.
Tai mums paprasčiau yra dar vieną papildomą parduotuvę pati, negu tai daryt. Iš tikrųjų vat čia ne šiaip sau yra, nu, užsieny ypatingai populiaru, kad užsienio kompanijos laikosi tiktai vienos krypties. Mhm. Ir jos nesimėto. Daro tą, ką moka. Daro, ką moka. Ir sakysim jau nu man mano jau amžiuj to, sakysim, naujų verslų tikrai nebereikia ir Mhm. M mes ir taip jau per daug įvairių turime. O jums, a, tekę gauti pasiūlymą, kad parduotumėt savo visą Norfos verslą? Yra tekę gauti keletą pasiūlymų.
Kokia didžiausia suma buvo, kurią jums įvardino? Galit atskleist? Nu, turėjau dalinį iš tikrųjų pardavimą. Dalinį dalinio verslo pardavimą. Ne visą. A nu ne taip jau ir seniai, nu žiūrint, kas tas neseniai yra. Mhm. Tai buvo virš 200 milijonų. Norėjo dalį jūsų verslo nupirkt? Taip. nesutikot? Ne nesutikau. O kodėl? Dvi priežastys. E, nemanau, kad šita kaina yra teisinga. Antras dalykas, o ką aš darysiu dar kol kas vėl, nu, aš tikrai ne ne nesuprasiu. E, aišku, jie mielai, manau, įsidarbintų mane, bet aš nejaučiau tada azarto.
Dvi priežastys. E, nemanau, kad šita kaina yra teisinga. Antras dalykas, o ką aš darysiu dar kol kas vėl, nu, aš tikrai ne ne nesuprasiu. E, aišku, jie mielai, manau, įsidarbintų mane, bet aš nejaučiau tada azarto.
Gal dalinis tas ir yra su mintim, kad jūs šalia būtumėt, nes supranta, kad be jūsų. Taip. Nu, antras dalykas dabar, nu, kokią logiką parduoti? Aš puikiai, žinot sąžiningai a, aš mielai, mielai sakysim leisčiau kažkam verslą tvarkyti. tikrai mielai leisčiau tvarkyt, kad garantuotų sakysim tas pajamas, nes vienas dalykas, sakysim tas pajamas, nu pelną pajamą kaip norim, nes jeigu tu gauni tą tokį pelną, tu gali vystytis. Visi aišku sakys, kad pelnas, nu, kad tu uždirbtum. Pagrindinis dalykas yra iš tikrųjų pelno, e, kad galėtų įmonė vystytis, nes, nu, vat, nu, čia taip irgi įdomu dėliadienį buvau pieniniai ir, nu, lenkų ten toks įrengimų gamintojas jau atvežė sutartį.
Buvo net keista, e, ta tie įrengimai kainuoja 3 milijonai į sutartį nebuvo sutarta atsitiktinai. Aš nuvažiavau ir jis atvažiavo ir jis jau buvo pasiruošęs. Ten direktoriaus parašai, viskas buvo, viskas, sąlygos buvo suderintos ir aš be problemų galėjau parašą uždėti, kad viskas, nu ten pataisėm biškį, uždėjau parašą ir viskas. Labai yra lengva ir malonu dirbt, kai tu nu randi vadinkim tinkamus pasiūlymus kažkokioms tais naujovėms ir tu jas gali pirkt, kadangi tų yra finansinių resursų, nes, nu, jūs, manau, jeigu teko susidurt, kad yra krūva pašnekovų, kurie sako, kad jie negali to daryt, nes neturi pinigų ir bankas neduoda ir taip toliau, ir taip toliau.
Mes galime šiam momentui mes praktiškai galim viską laisvai daryt, beveik viską, nu, Lietuvos lygmeny. Mhm. Ne, nu neįpatingai. O užsienyje, užsienyje jūs turit užsienyje parduotuvių? Ne neturim. O, pavyzdžiui, jūsų konkurentai plečiasi į užsienį, net ir lietuviškas kapitalas. O jūs kodėl į Baltijos šalis neinat? E, ar turit planų? Nenuėjom, kai buvo laikas, o dabar jau nebe laikas. Mhm. Ir kad lygtai visko užtenka, dar ko nors trūksta. Bet aš kiek iš jūsų girdžiu, tai man atrodo jūs niekada nesustosit dirbti, nes jeigu jums jau siūlo pinigus parduoti verslą ir jūs sakot: "O ką aš tada veiksiu?"
Tai jums a tai jau tam jau jums tai yra ne visiškai ne dėl to, kad jūs a dėl pinigų dirbate, jūs dirbat tik dėl to, kad kitaip net neįsivaizduojat turbūt kaip nesikelti be 106, kaip nevažiuoti į darbą pus. Matot, yra iš tikrųjų, nu, kad ir tas darbo režimas ir visa kita, nu, sakysim, gyvenimo ta tvarka, jeigu prarandi gyvenimo tvarką, a, sakysim gali tu vis tiek žmogus turi kažko užsiimt. Nu, greičiausia gali po to atsirasti visokie, sakykim, blogi, kenksmingi tie įpročiai alkoholio vartojimas ir taip toliau ir taip toliau.
Nes vis tiek kažkuo save turi užimti ir sakysim ten nu pasakys, kad ten tu darysi ten nežinau, kad ir sportuosi, bet sportuosi jau beveik 60 metų, manau. Nu, sportuot gali, nu, mėgėjiškai, bet jau ten, kad jau vien tame, tai tikrai nebe. Ir žmogus turi kažką daryti, nes jeigu tiktai žmogus nieko nedaro, tai yra degradacija. A jūs su ta mintim kas būtų, jeigu būtų gyvenat, jeigu, tarkim atsitiktų taip, kad, nu, kažkas su verslu atsitiktų, jeigu prarastumėt viską, jūs to kažkada bijojot?
A aš aš ir šiandien dienai bijau. Ir aš, nu, aš manau, kad kiekvienas protingas žmogus a nu tą, ką aš ir pasakiau apie tą jaunimą, jis nėra įsitikinęs, kad rytoj bus viskas tvarkoj. Ir aš jokiu būdu nesakau, kad aš to bijau, bet aš puikiai suprantu, kad įvairūs dalykai gali atsitikti ir gali nieko nelikti. Mhm. Taip, kad čia nėra jokių garantijų, kad čia jau viskas, tu esi garantuotas iki savo gyvenimo pabaigos. Gali būt, kad, pavyzdžiui, už trijų mėnesių nieko nebėra.
Aš ir šiandien dienai bijau. Ir aš, nu, aš manau, kad kiekvienas protingas žmogus, tą, ką aš ir pasakiau apie tą jaunimą, jis nėra įsitikinęs, kad rytoj bus viskas tvarkoj. Ir aš jokiu būdu nesakau, kad aš to bijau, bet aš puikiai suprantu, kad įvairūs dalykai gali atsitikti ir gali nieko nelikti.
[juokas] Ačiū jums, Dainiau. Dėkui. Ačiū labai už šiandienos pokalbį. A ir palinkėsiu tik kuo didžiausios sėkmės versle, kad nenutiktų a nieko blogo, ką ten sakėt galėtų nutikt po trijų mėnesių. Tai svarbiausia, kad viskas būtų tik geryn, kad Lietuva klestėtų. Ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiką, paspausti mygtuką prenumeruoti ir parašykit savo komentarą, ką manot apie šią laidą. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. [muzika] เฮ