3 lapkričio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Kaip tuos 1000€ investuotum ir kaip paskirstytum? Supraskim, kad iš 1000€ų milijonas nepasidarys. Investavimas nėra visiškai apie tai nėra stebuklingų dalykų. Vartojimo kreditai, kas čia? Paskolos virkti tam, kurių jums turbūt nereikėjo, tam, kad daryti įspūdį žmonėm, kurie jums nerūpi. Per 10 metų JAV ekonomika paaugo, 50%, Kinų 70%, Europos septynis. Kaip sako, geri laikai gimdo silpnus žmonės, silpni žmonės atneša blogus laikus. 300.000 buvo išviliota iš žmogaus. Taip. Antroj pakopoj yra 10 milijardų sukup. Vau, finansų įstaigoms reikėtų samdyti kalėjime sėdinčius žmones.
Kas atsitiktų, jeigu mes visi pradėtume atsidėti 10%? Baisu būtų. Būtų baisi ekonominė krizė. [Muzika] Pinigai yra tokia keista tema. A mes apie juos visi galvojame, bet kažkaip tai atvirai apie juos bijome kalbėti. Apie tai, kiek uždirbame, apie tai, kur mes kaupiame arba kažką su jais darome. Kažkokia tabu tema. Kodėl? Nežinau, ar čia pas lietuvius, bet gal tu labiau atsakysi. A, bet aš jaučiu tą tokį vat nuotaiką tokią, žinai, kad mes apie tai bijome kalbėti. Na, aš manau, kad tai labai laikoma labai asmeninių dalykų.
Visų pirma tai lygiai taip pat, pavyzdžiui, paklausti žmogaus, kiek tu uždirbi, yra visiškas tabu. Čia vos neįžeidimas gali būt, kad lindimas į į tavo kišenes ir panašiai. A, tačiau kokioj Skandinavijoj galima pasitikrint internetu gerai paieškojus, ta prasme, gali konkretaus žmogaus atlyginimą surasti tiesiog bent jau Suomijoj, ta prasme. Mhm. Tai čia turbūt kultūrinis dalykas. A kitas dalykas, santūrumas lietuvių iš tiesų yra. Tai yra mes galbūt kartais norim pasigirt automobiliu, bet a bet kiek uždirbi arba kiek turi pinigų, tas yra paslaptis.
Vėlgi pavydo baimės įvairios galbūt gal šitie dalykai. Nu tai ir šeimos, ir vyras su žmona turbūt ne ne visada pasišneka apie tai, kiek iš tikrųjų uždirba arba kiek išleidžia ir kur išleidžia. Va, pas mus šeimoj, tiesą pasakius, irgi aš nežinau, kur žmona išleidžia pinigus. Tai o žinai, vat tu pasakei vieną tokį įdomų dalyką, kad pas mus statusas yra automobilis ir tie patys, kurie turi labai gerus automobilius, neretai a savam rate būna paverkę, kad nėr pinigų. A ir ką aš pastebiu, kad yra toks fenomenas, kad net žmonės, kurie uždirba pakankamai daug, bet gyvena nuo algos iki algos.
Tai čia būtent ta spraga, jog kažkada tai jaunystėj mes neišmokėme valdyti pinigų ir po to einame per gyvenimą taip, jog net uždirdami penkis, septynis ar 10.000 vis tiek nerandame iš ko taupyti ir galų gale a laukiame visą laiką kitos algos, nes mūsų gyvenimas ir yra per daug geras. Ar kur čia yra problema? Kodėl a žmonės negeba taupyti? Man kartais algoritmas išmeta YouTube a tokius filmukus Old Money versus New Money. Tai ir ten man atrodo labai glūdi daug tiesos.
Tai pas mus nėra arba beveik nėra tų old money, tai yra senų iš kartos į kartą perduotų pinigų. Mhm. Ir nekalbu apie tai, kad ten butas paveldėtas ar kažkas, bet tų tokių realių finansinių instrumentų, sakykime, investicinių fondų, ten didelių sąskaitų, sakykim, kurias reikėtų administruoti ir prižiūrėti ir valdyti. Ir tada reiškias mes mokomės praktiškai šioje kartoje mokomės valdyti tuos pinigus. Kadangi, kaip minėjau, tų mokslų ne mokomės, tai mokomės iš savo klaidų tiktai ne iš vadovėlių, o iš savo klaidų dažniausiai.
Tai tas ir gaunasi, kad pačioje pradžioje nesuformuoti įgūdžiai a nuo pat jaunystės taupyti, atsidėti, investuoti, nu jie neatsiranda taip greitai. Ir kai gauna žmogus didesnį atlyginimą, jisai tiesiog ką padaro, tai yra realizuoja savo svajones, kurios buvo negal negalvojant apie tai, kad reikėtų kažkaip tai, na, valdyti tas lėšas. Ir kaip bebūtų, tai yra ganėtinai plačiai paplitę. Aš ir savo rate žinau žmonių, kurie iš tiesų a uždirba tikrai pakankamai daug, bet vat su tuo investavimu arba pinigų valdymo na nu yra ne kažką, nu vienintelis kas tai turbūt vat jeigu atsiranda daugiau pinigų, nu tai vienas kitas vat žmogus nusiperka ten antrą ar trečią butą, na, ir jį nuomoja ir čia tuo irgi baigėsi.
Tai nėra blogai iš tikrųjų, bet nes ypatingai per paskutinius 15 metų, tai ten pasižiūrus statistiką 15 metų iš tikrųjų lietuviai neprašovė, nes Lietuvos nekilnojamas turtas brango brangiau daugiau negu bet kokia kita klasė. Čia, kai tu kalbi apie Old Money, tai yra būtent, kad žmonės suprastų, jeigu nežino šitų terminų, tai iš filmų ar serialų tos šeimos, kuriose vaikai paveldi didžiulius verslus ir ofisai yra dangoraižio viršutiniuose aukštuose ir maždaug jisai važinėja su savo vairuotoju ir tuos bando pinigus toliau valdyti ar ten tęsia įmones kažkokios tėvų, senelių įmonę ir panašiai.
Čia, kai tu kalbi apie Old Money, tai yra būtent, kad žmonės suprastų, jeigu nežino šitų terminų, tai iš filmų ar serialų tos šeimos, kuriose vaikai paveldi didžiulius verslus ir ofisai yra dangoraižio viršutiniuose aukštuose ir maždaug jisai važinėja su savo vairuotoju.
Tai pas mus tikrai tokių verslų galbūt va tie verslai ir dabar po nepriklausomybės ir kuriasi, kur vaikai ir paveldęs ir žinom nekilnojam ateina taip taip nekilnojamo turto vat magnatų mūsų be pavardžių, bet jų vaikai paveldė tuos verslus ir tikėtina, kad jie toliau tęs tuos verslus ir perduos savo vaikams. Tai tokių verslų jau yra, bet tai kaip ir tu sakai, pas mus yra new money, tai yra viskas nuo nulio. A, bet jeigu mes grįžtume prie pačio taupymo, vat, kaip ir tu sakei, gal tu galėtum pasidalinti tom pamokom, tie kurie mus klauso, kaip visgi pradėti, kad ir atrodo žmogus uždirba, bet jis nesugeba sukaupti.
Ir problema yra tame, kad yra dažniausiai sakoma, juodai dienai reikia kažkokio tai rezervo, pradiniam įnašui reikia rezervo, visur, kur mes kažką tai norėtume ar pasiimti paskolą, ar prarastume darbą, ar atsitiktų kažkokia nelaimė, reikia kažkokių tai santaupų, na, nes kitaip bus blogai. A kaip pradėt nuo nulio kaupti santaupas, a, jeigu atrodo, kad neturi iš ko? Na, tai yra keturi žingsniai tokie ganėtinai paprasti. Tai pirmas žingsnis yra em uždaryti visus vartojimo kreditus, jeigu tokie yra apskritai, ir pamiršti adresą, kur kur iš kur jūs jį gavote.
Vartojimo kreditai, kas čia vartojimo tai yra, reiškias paskolos, kurios pirkti daiktam, kurių jums turbūt nereikėjo, tam kad daryti įspūdį žmonėm, kurie jums nerūpi. Tai a tai sakykime ten visokie m nu naujausi iPhoneai iki metų sakykime kreditai kur kuriuose kurie kainuoja ten 16 18% sakykime metinių nes jeigu tokius turi nėra jokios prasmės taupyti nes reiškias kad jeigu taupysi ir uždirbsi 10% mokėsi palūkanas 18% nu tai vis tiek nuostolis visiškas nuostolis save suvalgysi a antras dalykas tikrai kreditines korteles persižiūrėt, jos yra geras dalykas šiaip, bet limitus reikėtų numušti iki iki minimumo, nes irgi žinau žmonių, kurie, pavyzdžiui, traktuoja tai kaip, na, čia mano pinigai į priekį ir nors ir turi pinigų, bet laiko ištuštintą kredinę kortelę, kur vėl ten moka 15-1%.
Tai tikslas yra, kad žmogus neturi pinigų, naudoja tą kreditą, taip, ir po to, pavyzdžiui, 30 dienų praeina, neapmoka ir nuo tos sumos jau eina del pinigai palūkanos. Taip, palūkanos. Tai ir plius tokie dalykai labai žeidžia galimybę pasiskolinti, nes jeigu eisite į banką kredito, tai kreditinės kortelės limitas, netgi jeigu jis neišnaudotas, jisai bus, pavyzdžiui, jeigu jum duoda 10.000 1000 € limitą, tai jisai bus dalinamas iš 12, reiškias maždaug ten kiek čia gaunasi mintinai 800 kažkas tai eurų per mėnesį ir tie 800 € bus minusuojami iš jūsų am pajamų ir tiktai po to bus skaičiuojamos jau galimybės grąžinti paskolą.
Tai va, turint tokį kritinę kortelę gali prisižaisti ir turėti reikalų ne net paskolos negauti pagaliau. Ger šito tai tikrai nežinau. Tai va, tai vienas dalykas, šitus užsidarom. Am antras dalykas, kai šitą padarom, tada turime sukaupti bent trijų, geriausiai šešių mėnesių išlaidų rezervą. Tai a kai kur sakoma pajamų, čia vėlgi priklausomai kaip kiek pajamos su su išlaidom dera, bet išlaidos yra tas trys šešeši mėnesiai turėtų būti einamojskaitoj arba netgi grynais pinigais priklausomai, kaip kaip yra tie pinigai, kad jie būtų arti kailio.
Tai čia antras dalykas. Trečias dalykas, a, turiu interesų konfliktą, nes dirbu draudimo bendrovėje. Tai bet trečias momentas yra vis tiktai turėti gyvybės draudimą. Tai čia yra klasika dėl labai paprastų priežasčių. Jeigu turime įsipareigojimus bankui, nekilnojamo turto paskolą, tada a mes ir esame tas, kuris ją moka, yra ant pečių nešasi. turėtume vis tiktai turėt draudimą, kad jeigu nutikus nelaimei likusi šeima, na, neturėtų problemų ir galėtų spręsti savo problemas kitas, bet ne kur gyventi ar kaip gyventi. O tai turiu omeny, pavyzdžiui, jeigu aš dabar neturiu vaikų, neturiu žmonos, bet turiu didelę paskolą, tarkim, nekilnojamo turto, bet mano paskolos persiduos, pavyzdžiui, mano tėčiui, kuris yra pensininkas vienareikšmiškai taip.
Ir tas draudimas padės man tuo, kad paskolą padengs draudimas ar visgi tas ta skola buto pereis kažkaip tai kaip tas draudimas suveiks? Draudimas suveiks taip, kad nutikus nelaimei išmokama naudos gavėjui pinigai, kuris yra nurodytas. Beje, ką reikia pabrėžti, išmokami be teismo jokio sprendimo, o tiesiog iš karto. Mhm. Ir tuos pinigus žmogus gali disponuoti, tai jis gali dengti tą paskolą iš karto, pavyzdžiui, gesinti ir uždengti arba tiesiog mokėti dalimis ir turėti dar kažkokių tai santaukų. Žodžiu, gauna tuos pinigus, ap kuriais esu apsidraudęs ir jisai jau galvoja, ką su jais daryti.
Nes čia paprastai bankai ir prašo arba netgi skatina, sakykime, sudaryt gyvybės draudimo sutartį ten 20-3% turto perdrausti, bet reikia turėt mintyje, kad tokie 20- 30% perdraudimai yra tiktai bankui pačiam, tai jisai pats jaučiasi saugesniu. Jeigu jums kas nors nutiks, bus buferis, jus galima lengviau parduot nekilnojamą turtą, kainos vyravimo galimybės ir taip toliau. Jeigu norime tikrą apsaugą, turėtų būti 100% sumos, paskolos draudimas tam žmogui, kuris a jam moka ir arba neša pagrindinę pinigų dalį. Jeigu dviese, pavyzdžiui, šeimoj a moka paskolą per pusę, tai galima per pusę apsidrausti vienam ir kitam, kad nu savo riziką suvaldyti.
Tai vienas draudimas. Ir antras draudimas, kuris yra reikalingas, tai yra kritinės ligos, nes Lietuvoj lietuvaičiai turi tikrai nelabai gerą statistiką. iki 65 metų praktiškai kas kas penktas žmogus a sulaukia vienos iš trijų diagnozių. Tai yra e infarktas, insultas arba onkologinė liga. Tai 20 25% priklausomai ten svyruoja tie skaičiai, bet kiek teko žiūrėt statistikos, tai maždaug kas penktas žmogus tokią diagnozę sulaukia iki 65 metų. Ką tai reiškia? Atrodo baisu, bet yra vėl geroji dalis, kad iš tų sulaukusių diagnozė apie 70% pasi atsistato.
Tam, kad atsistatyti reikia paprastai apie metų laiko. Reabilitacija, gydymai ir panašūs dalykai. Ir natūralu, kad dažnai dirbt žmogus jau nebegali tokioj situacijoj. Ai, čia būtent tam, tai tam suvaldyti šitą riziką, ta rizika turėtų irgi būti drausta maždaug apie metai laiko išlaidų, nes tuos metus kažkaip turėsi pragyvent, jeigu negalėsi dirbti. Nes šituo atveju būtent ir žmonės būna, sakote, bet gydymas gi nemokamas mūsų valstybėj ir taip mok, bet gyvent iš kažko reikia, taip, jeigu ypač neturi santaupų. Jo, tai čia trečias žingsnis.
E, o ir paskutinis, ketvirtas žingsnis, tai yra kaip geriausiai, kai gauni patį pirmą atlyginimo eurą, tai 10% atsidėti taupymui ir investuoti ten, kur supranti. Tai a jeigu nesupranti, tai turi investuoti į save tam, kad suprasti ir tada toliau investuoti ten, kur supranti. Mhm. Tai tai čia viskas tinka ir nekilnojamas turtas, ir akcijos, obligacijos, fondai, verslai kažkokie tai pas draug pas draugą galima įdėti į verslą kokį nors, jeigu į tai yra įmanoma. A viskas tai, ką supranti ir jokiu būdu ne tai nepirkti to, kas kuo rekomenduoja kas nors ir tu nesupranti, kaip tai veikia.
Žodžiu, jokių Telegram a signalų, jokių ten dar kažkokių kripto piniginių su 50% metinių palūkanų ir panašiai, ane? Taip. Tai va tada ir prasideda tas va 10% jisai turi būt visada. Jeigu neturi jokių santaupų ir nežinai kaip daryti, tai turi pereit tuos keturis žingsnius, susitvarkyti savo ūkį, kaip sakant, išsišluoti visas dulkes, visus vartojimo kreditus išluoti, kuriuos kartais žmonės mėgsta pasiimti ir tada pradėti investuot po truputį. [Muzika] Ar kada jauties, lyg būtum tas perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą.
Yra toks dalykas Vita Biotex ultra ašvaganda maisto papildas. Viena tabletė. O jausmas lyg išgėrė visos švagandos plantacijos galią. Net 6000 mg šaknų galios. Ir tie vitanolidai, na, jie kaip superherojai tavo kūnui. O vitaminas B6 grynai kaip tavo asmeninis treneris, kuris padeda nepavirsti į zombį nuo streso. Tai va, jei jauti, kad baterijos išsos, pabandyk. Aš bandžiau ir galvoju, kad čia yra mano nauja supergalia. Gal ir tavo. O mes grįžtam atgal į pokalbį. O klausyk, a Mariau, a kiek mes Lietuvoj turime žmonių, nežinau, ar yra tokia statistika, kurie realiai a sąžiningai nuo pat jaunystės atsideda tuos, kad ir 10, gal ir daugiau procentų, bet va tas 10% mes turime kažkokį tai statistinį duomenų žmonių mes turime Lietuvoj.
M tokios statistikos tikrai nėra, bet gal iš patirties, iš to, kiek pats dirbi šitoj srity iš kitos pusės galima papjaustyti, sakykime, kaip žmonės investuoja. Tai jeigu pensijinius antros pakopos fondus laikysime, tai beveik visi investuoja. Mhm. Nes vis tr% jo 2 3% tuos 3% tiksliau deda. Tris taip. A nes tai yra virš milijono suskaitų, tai iš aktyvių žmonių maždaug tiek ir mes ir turim kažkur. Tai a bet tai sunku laikyti investavimų, nes tai yra vis tiktai pensijinis visiškai produktas.
A dabar jeigu laikysime nekilnojamą turtą investiciją, tai mes super investuotojai esam, nes išsiskiriam tuo, kad turbūt kokia dabar bijau suklyst, bet virš 70% žmonių turi savo nuosavą nekilnojamą turtą namų ūkių. Tai jie reiškias bent taip irgi investuoja. Ir dažnai tas tas sakykime, jeigu tai būsto paskola ir įmoka, jinai viršija netgi tuos 10%. Tiktai vėlgi problema, ar traktuosime investiciją, būstą, kuriame mes gyvename, nes vis tiek kažkur mes turėsim norėjau iš karto sakyt, turėsime gyventi. Tai ir plius tenais visą laiką esame linkę išleisti daugiau pinigų negu negu reikėtų gerinti ir panašūs dalykai.
A dabar jeigu laikysime nekilnojamą turtą investiciją, tai mes super investuotojai esam, nes išsiskiriam tuo, kad turbūt kokia dabar bijau suklyst, bet virš 70% žmonių turi savo nuosavą nekilnojamą turtą namų ūkių.
Gerai, labai geras pavyzdys yra, sakykim, nusipirkime du butus, vienas šalia kito visiškai identiškus, vieną nuomoti, o kitą kitam gyventi. Ir ir nuėję ten pamatysime drastiškų skirtumų. Tai yra vienur bus unikali užsakyta virtuvė, kitur ikėja bus pats geriausias pasirinkimas. A vienur bus brangios užuolaidos, kitur kitur užuolaidų net nebus, nes užstoja vaizdą nuomininkui žiūrėti per langą ir panašiai. Tai čia vat čia kitas dalykas. Tai čia vėlgi investuotojų dabar a tie, kas investuoja, pavyzdžiui, a per per periodinius tokius investavimus kaip gyvybės draudimas, yra apie 500.000 sutarčių Lietuvoj.
Mhm. Tai jau čia penktadalis, taip galima sakyt. Jo, čia jau yra tų žmonių. Dabar kas investuoja į trečią pakopą, tokių sąskaitų turbūt yra dabar kokie 70.000 kažkur turėtų, bet čia gali būt, kad ir dubliuojas tie patys žmonės. Jo, čia gali būt, kad labai labai netgi tikėtina, kad dubliuojasi. tų, kurie investuoja ir bent per metus laiko atlieka nors vieną veiksmą jau su akcijom, obligacijom, ten fondais yra kažkur apie m nu sakykim iki 50.000 žmonių. Oho, tik tiek, tik tiek.
Eik tu sa. Nes čia vat buvo visai neseniai buvo kalbėta apie investicinę sąskaitą ir ten buvo vertinama, kiek žmonių tai galėtų pasinaudoti. Tai būtent buvo berods Lietuvos banko duomenys buvo 50.000 tiktai aš tikrai negalvojau, kad taip mažai. Jo, tai tai vėlgi čia bet čia parodo preferencijas. Mes labai nekilnojamą turtą mylim. Mhm. A kas labai skiriamės nuo kokių ten šveicarų ar ten austrų ar britų. Nu, pas mus va, pavyzdžiui, jaunimas, ane, Arnas, a, 25 metai investuoja. Nuo kelių metų tu investuoji, nu va m, į akcijas, į fondus, ane?
Nu, šaunuolis. Nu jau ateina kita karta. Jo, taip, taip, jau kita karta kažkaip. Ir gal čia yra a tas ir socialinių tinklų įtakos dalykas, jog susikūrė labai daug visokių YouTubeo kanalų apie finansus. A YouTube labai daug yra tos informacijos, o YouTube tikrai mes turime labai daug vartotojų ir ypač jauna karta jie žiūri tą YouTubeą. A per televiziją gal ne tiek daug kalbama, bet bent jau vat socialiniai tinklai ir visa kita. Ir Mariau, tu pastebi tą augimą tarp to, kad žmonės pradėjo investuoti.
Aš suprantu, kad skaičius 50.000, 1000, na, yra labai mažas, bent jau 500.000 į gyvybės draudimą investuoja ten į viską sudėjus. Gal mes turėsim kokius 700.000 žmonių. Duok Dieve, bet ar tas augimas juntamas per paskutinius metus, ar jisai yra ženkliai mažesnis negu kitose šalyse, kurios irgi yra po sovietinės šalys? Nes aš įsivaizduoju, kad čia ir sovietinės sąjungos įtaka yra, jog sovietų sąjungoj mes praradom, tėvai mūsų prarado daug pinigų, nes jie irgi ten a vaiko pinigus atidėjo ten kažkokiam žiguliukui, ten dar kažkam.
Po to tie pinigai konvertavosi, jie visi prarado. Vietoj tų rublių gavo ten kelis šimtus litų ir gavosi, kad, žinai, nepasitikėjo sistema. Tas vat lyginant su kitom šalim po sovietinėm, ar mes greičiau augame investavime, ar visgi mes čia esame lygiai tokia pačiam lygy, ar atsiliekame? Neturiu duomenų dėl kitų šalių galvoje, tai sunku pasakyti, lyginti su kitom valstybėm. Am galiu pasakyt iš praktikos, kadangi 15 metų teko teko dėstyti universitete su su dirbti su studentais ir būtent a įmonių finansų srityje, kuri iš esmės persipinusi su investavimu.
Tai a tikrai yra didelis pokytis per tuos 15 metų tai, ką kokius klausimus užduodavo studentai e prieš tai ir kokius dabar užduoda. Tai pokytis yra milžiniškas ir ir Artur, tu tikrai teisus, kad kad būtent YouTubeas, visi Tiktokai ar ten sakykime tie socialiniai tinklai, jie turbūt ir yra tas variklis, kuris prastūmė arba pastūmė idėją žmonėms, kad galima tokiu būdu praturtėti. Mhm. Em, bet čia vėl matau tam tikrą problemą, kad tam socialiniuose tinkluose dažnai propaguojamas toksai greito praturtėjimo mechanizmas, kas investavimas nėra visiškai apie tai.
Investavimas yra nuoseklus savo lėšų valdymas siekiant ilgalaikių tikslų, bet kaip ir visur mes norime labai čia ir dabar ir labai greitai. Tai tai va čia yra tas irgi a turbūt vienas iš tokių, sakyčiau, žalingų dalykų, kuris irgi atsiranda ir kuris gali e apkartinti šiek tiek gyvenimą, nes kai tu pradedi vaikai vaikytis greito pelno, tai reiškias aukštos grąžos, aukšta grąža lygu aukšta rizika, jinai niekur nepabėga, nėra stebuklingų dalykų. Tai tai va čia yra šitas dalykas. Ačiū tau už tavo laiką.
Jeigu tau patinka tai, ką girdi, prisijunk prie mūsų bendruomenės ir paspausk mygtuką prenumeruoti bei pasidalink komentaruose, jeigu atradai kažką apie save šioje temoje. O mes tuo tarpu grįžtam atgal į pokalbį. Galiu tave šitoj vietoj sustabdyt šiek tiek, kad tu pasakytum skirtumą tarp aukštos grąžos ir tos realios grąžos. Kodėl? A noriu iš tavęs tą išgirsti? Dėl to, kad galbūt tai duos ir leis žmonėms suprasti į ką nesivelti, nes tai yra puikus rodiklis a tiem vadinamam skemam. a kur bandomi išviliot pinigai, nes jeigu žmogus nėra susidūręs su investavimu, jisai nesupranta skirtumo tarp aukšta ir žema rizika.
Kas yra reali grąža ir kas yra ta per aukšta rizika, kuri yra, nu, tikrai jau gali būti jog apgaulė. Tai vėlgi akcijos arba tas į verslą investavimas, tai yra normali grąža. A, na, sakykime 10 ilgametė, sakykim 10% yra metinių gražu. Įvertinus vat, pavyzdžiui, ten visas krizes, kokios buvo ten kokia 20 metų statistika bus. apie 10%. A jeigu tai yra skola kažkokia, tai bus 6 8% ir į tai taikomės. Viskas, kas yra už 15% ribos metinės grąžos, jau tai yra tikėtinai, kad tai yra iš kažkur slypi rizika ir tą riziką turime labai aiškiai identifikuoti.
Viskas, kas yra už 15% ribos metinės grąžos, jau tai yra tikėtinai, kad tai yra iš kažkur slypi rizika ir tą riziką turime labai aiškiai identifikuoti.
Jeigu jau einame link to, kad, pavyzdžiui, nu siūlo kas nors paskolinti pinigus, daleiskim ir duos 20%. Na, tai labai labai aiškiai turi išsirašyti ant lapo, kokias rizikas prisiimė, jeigu jis bankrotuos, jeigu jisai kokia tikimybė, kad apgaus apskritai, kokia tikimybė, kad, sakykime verslas tas tvarus ir taip toliau. A tai vat jau sakyčiau viskas, kas virš 15% jau yra m na tikrai neša didelę riziką. Čia turbūt jau galioja ta taisyklė, kur kalbėjom pradžioj, kad turi tikrai žinoti, kur investuoji, suprasti.
Jo, jo, jo. Ta prasme, ta ir turi ir čia atsiranda va dabar ir tas supratimas, kur kai tu supranti, kur tu lendi, a jisai taip pat mažina riziką, nes sumažėja netikėtumų faktorių skaičius. Nelendi ten, kur nesupranti. Jo, nes jeigu jeigu tu nesupranti, reiškias, tau bet kada, kaip sako, kiškį iš kepurės gali ištraukti ir ir sakysi, o kas čia buvo? Mhm. Tai vat va čia ir irgi yra taisyklė, kur turi būtinai suprasti, kur tu eini. Kodėl lietuviai dar vis nepasitiki investavimo iki šiol?
Čia vat keistas dalykas yra iš tikrųjų, kai žiūri pranešimus apie sukčiavimo atvejus ir kokio dydžio sumos yra šviliojamos, labai stebina. Stebina tikrai, kiek kiek daug pinigų ir daug žmonių pasimauna. Neseniai skaičiau, 300.000 buvo išviliota iš žmogaus. Taip. Ir kaž praeity man teko dirbti su klientais kalbant apie investicijas tiesiogiai sakykime na tas vadinamas į frontą įėjimas su su klientais, kur dar anksčiau, kai dar nebuvo duomenų apsauga, kur tu gali ten bet kam skambinti suradęs telefoną kokį nors ir ant koks yra didelis arba būdavo didelis pasipriešinimas, kur tu atneši daiktą, kuris realiai uždirba pinigus ir nepasitikėjimo kiekis yra didžiulis, bet lygiagrečiai a sukčiai sugeba išvilot.
Reiškias bankai ir bankų darbuotojai turbūt netinkamai atlieka tą savo darbą arba jie yra ant tiek suvaržyti am įvairių reguliavimų, kad jie negali kai kurių žodžių net naudoti ir ir tas įtikinimas gaunasi nebeefektyvus. Tuo tarpu sukčiai, na, tai sugeba. Tai kažkada tai teko ir pajuokauti, kad finansų įstaigoms reikėtų samdyti kalėjime dirbančius dirbančius kalėjime sėdinčius žmones. jiems oficialiai mokėt atlyginimą ir jie lais skambina tenais jie labai greitai priviliuotų klientų priviliuotų klientų bet čia aišku nerimta visiškai tai tai va tai tai tai iš kur tas nepasitikėjimas tai ką mes kalbėjom ta prasme pinigų turbūt reformos kai keitėsi kelios valiutos, kur daug kam nepasisekė kai liko su be santaupų arba santaupos virto pelais kai kam pasisekė kurie turėjo paskolų ir paskolos virto pelais.
Mhm. Kur, kaip sako, už džinsų kainą išmokėjau visas visą visas tas skolas. A tai vienas dalykas. Kitas dalykas, be abejo, buvo a blogų atvejų. Tai be abejo, visi tie 98-ųjų ten bankų krizės kritimai ir panašūs dalykai, kas irgi davė nepasitikėjimą ir kuris išlieka 28. A paskui 28 jie labai stipriai sužalojo rinką. Aš atsimenu kokius po aštuntų, devintų metų iki kokių turbūt 12 13 gal praktiškai kažkur apie keturis kokius metus e būdavo, jeigu kalbi su kuo nors apie investicijas, sakydavo: "Eik tolyn, čia yra nesąmonė."
A, jo, tai yra buvo žmonės žiauriai purtėsi šito dalyko, nes praradimai buvo labai dideli. M, ir jeigu kalbėtume apie praradimus, tai Lietuvos tas, be abejo, tais aštuntais, devintais daug kas investavo būtent Lietuvos rinkoj dar, a, vietos rinkoj. Ir reikia nepamiršt, kad Lietuvos kapitalo rinka buvo viena turbūt, jeigu ne labiausiai, tai viena turbūt kokiam trejetuke iš pasaulyje labiausiai nukentėjusi. Oho. Nes kritimas sudarė apie 70%. Vau. Tai tai kai kuriais atvejais tai tai va ten buvo tikrai didelių praradimų.
Ir reikia nepamiršt, kad Lietuvos kapitalo rinka buvo viena turbūt, jeigu ne labiausiai, tai viena turbūt kokiam trejetuke iš pasaulyje labiausiai nukentėjusi.
O dar turim įmonių, kurios neatsistatė net iki to lygio, kurios buvo 27 du sepis auntais metais, kad taip nukrito, kad net neatsistatė, nes dažniaus reikėtų tikrinti, bet manau, kad turėtų jau visos turėtų būt atsistatę, nebent kažkokios specifinės, sakykime. Tai jeigu būčiau šaltais nervais a neišsiėmęs ir nesureagavęs, tai vis tiek būčiau dabar į pliusą išėjęs. E bendrai rinka vienareikšmiškai rekordinėse aukštumose. Tai taip. Aišku, buvo galima investuoti į kokį SNORO banką arba ūkio banką. A, nu tada taip, tada būtų liūdna tada istorija baigėsi, užsidarė istorija š šiuo atveju tuo tarpu kas turėjo akcijas SNORO banke ar aišku jeigu tai nėra pačios SNORO akcijos, bet kokios kitos, nesvarbu kokos ten tarkime ten pieninės kokios nors lietuviškos arba panašiai ar ten a tai jau praktiškai po kelių savaičių, kai
pradėjo veikti administratorius banke, e, buvo galima išsivesti tiesiog vertybinius popierius. Vat čia irgi dar vienas pavyzdys, ko žmonės bijo investavimo, nors tie vertybiniai popieriai, jie yra labai saugūs dalykas. Čia reikia ir paminėt turbūt, kad nesvarbu kokiam įranky, jo, a tu laikytum juos ar ten ar bet kur, jeigu tu nori, tu visą laiką gali perkelti, jeigu jeigu savininkas nėra pats brokeris, nes man atrodo yra įmonės, kur žmonės investuoja, bet savininkas yra pats brokeris ir tu ne taip paprastai gali persivesti akcijas.
A, jeigu neklystu, turi privalai parduot, bet čia prasideda išvestiniai visokie priemonės, kur kur tu net neperki tiesiogiai, bet perki kokį nors įrankį. Jo, bet bet čia dažniausiai sudėtingi dalykai. Jeigu perkat gryną produktą, taip. Tai netgi vat žinai, kai žmonės sako, tai nesaugu yra investuoti į akcijas, nes nes dabar gi karas, neaišku, kaip čia bus, vat užsidarys bankai, aš aš ir viską prarasiu. Tai kaip Maria yra, jeigu aš turiu tenai dabar S&P viso pasaulio fondus, taip toliau ir turiu juos tenai, nežinau, ir nu kažkaip kažkokiu stebuklingu būdu viskas užsidaro čia Lietuvoj ir aš nežinau, užsidaro tas bankrutuoja.
A aš gi galiu išsiimti tas akcijas ir persivesti kažkur kitur. Iš tikrųjų taip. Vertybiniai popieriai netgi ir blogiausiu atveju, sakykime, nelieka fiziškai pačios įstaigos, jeigu tai vis tiek yra visokie duomenų veidrodžia veidrodžiai, kurie kurie sakykime kažkur yra saugūs ir tie duomenys jie vienareikšmiškai bus. Plius am reikia suprasti, kad visi vertybiniai popieriai yra saugomi ne depozitoriumuose. Tai depozitoriumai yra didelės saugyklos, kurios žino konkrečiai, kiek kuriame kurioj įstaigoj tų yra savininkų ir kas jie tokie. Tai jinai yra daugialypė, daugiapakopė.
Pavyzdžiui, jeigu lietuviškas koks nors bankas perka akcijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis naudojasi dar kitu tarpininku, kuris taip pat turi duomenis apie tai, kas jūs savininkai. Tai tai šituo atveju tai yra saugios investicijos ir ir ir prarasti tų duomenų yra praktiškai turbūt, kad nu teoriškai galima sugalvot, kaip tai padaryti, bet praktiškai tai turbūt nebeįgyvendinama. Ar tu matai, e ryšį tarp to, kad kurie patyrė 29 metų krizę, jie gyvena šiek tiek sąmoningiau, kukliau, negu tie, kurie yra new money ir yra dar iki 30 metų arba ten apie 30 metų ir nepatyrė patys fiziškai, na, buvo per jauni, kad patirtų jų tėvai gal patyrė, bet jie gyveno tam laikotarpy, buvo sąmoningi, bet jie finansiškai to nepatyrė.
Jie kažkaip tai kitaip su piniga elgiasi ir jie nenutuokia, kad gali atsitikti taip, kaip atsitiko. Ir, pavyzdžiui, visos tos kalbos apie ateinančias krizes, kad čia pučiasi burbulas, taip toliau, jie kažkaip žiūri pro pirštus, kad nesąmonė, žiūrėk, čia viskas kyla, viskas normaliai, toliau leidžiu, toliau gyvenu ir taip toliau. Nevertina tų uždirbtų pinigų. jauti tą skirtumą, ar visgi ir tie, kurie patyrė 29is jau dabar yra a mato proro rožinius sakinius gyvenimą, nes viskas čia per paskutinius penkis metus taip kyla kažkokiu, nežinau, čia kokia net ne geometrinė progresija, čia viskas fantastiškai labai a kyla tiek atlyginimai, tiek turtai, tiek akcijos, a kripto, nu atrodo viskas, ką kuo prisilieti, viskas kyla tiktai.
A čia mes visi jau pakeitę ar visgi jaučiasi tas, kad tie patyrę 29is krizę šiek tiek yra skeptistiškesni ir racionalesni? Na, kiekvienas išbandymas padaro tave stipresniu. Tai čia faktas. A ar visus padaro? Klausimas, nes kai kurie nustojo apskritai investuoti ir gal net negrįžo. Gė gali būt tos baimės buvo netgi per daug. Gali būt kai kuriais atvejais. Tai dabar kalbant apie ar ar tos tos krizės užgrūdina, tai ir verčia racionaliau. Taip, verčia. Aš aš galiu pats iš savo patirties pasakyti.
Aš pradėjau investuoti 2000aia metais, tai 2000ieji ten 2001 buvo tokie ten rugsėjo 11 tenais ten visi ten tie tokie vos ne pasaulio pabaigą įsivaizdavom visi žiūrė per televiziją. Jo, tas pasaulio pabaiga, milenium. Jo, jo, jo, jo, jo. Tai a paskui atėjo į Europos Sąjunga 2004 metais, viskas persguliavo Lietuvoj pradėjom investuoti dar daugiau aktyviau ir septintais metais jau atrodė, kad čia, nu, jau dirbti jau tikrai čia nebereikės iš viso, nes čia tikra tiktai Excelyje skaičiuoji, skaičiukai verčiasi, skolinasi dar daugiau pinigų, kad dar daugiau investuoti ir ir kai su svertais, tai labai gražiai verčiasi ir atrodo tas atlyginimas, kur tu gauni iš savo kasdieninio darbo toksai menkstančiai mažas ir tada devintų metų krizė ir viskas apsiverčia ir pasirodo, kad tas atlyginimas, kur gavai, labai labai šaunus yra
ir ten Excelyje nulių sumažėjo gerokai. Tai tai taip, mes tada, aš ir save pamenu, septintais metais mes manėm, kad nu jau ten rizika yra suvokiama tiktai, kad tu mažai uždirbi, tai yra blogi metai, o daug uždirbti yra normalu. Mm. Tai ir po to, kai devintais metais nutiko, viskas, visi pradėjom vėl vadovėlius prisiminti, kas čia buvo, kaip čia buvo, kodėl buvo, ką reikėjo daryti, kas buvo blogai padaryta ir taip toliau. Ir tada tos teorinės žinios, jos kažkaip tai visai kitaip atrodyt pradėjo.
Tai yra, kad, na, vis tiktai tas rizikas reikia valdyti. Tai taip, aš sutinku, kad dabar jau praėjo 15- 16 metų ir reikia suprast, kad užaugo jau nauja karta, kuri kuri nėra mačiusi realaus sukrėtimo, ta prasme, nei pandemija buvo kažkoks labai didelis sukrėtimas finansų rinkoms, atvirkščiai atsigavimas kažkoks. dar netgi toksai buvo užtaisas paleistas, kur dar daugiau nei ten sakykim a kažkokių tai rimtesnių sukrėtimų, nu, buvo tų pasvyravimų, bet jie visą laiką pasitvirtind kas įsitvirtino, tai yra tas e pirkimas, kai krenta.
Tai nes kiekvienas kritimas yra sutinkamas dabar tiktai kaip galimybė dar pigiau nusipirkt kažko tai ir atšokti atgal. ko anksčiau nebuvo, beje, ko anksčiau nebuvo, nebuvo visi tokie trasos čia vat buvo šet šiais metais Donaldas Trumpas, kai atėjo į valdžią, kovo mėnesį visi susiėmė už galvų, kas čia bus su pasauliu, buvo 20% pakritimas, bet nieko tai nejaudina, ta prasme, tiesiog nusipirko dar daugiau. Tai iš taip yra karta, kuri nežino, kaip gali būti ir kaip bus, nes tai yra neišvengiama.
Ta prasme didesnės sukritimai, didesnės krizės, ypatingai poų augimų, jos visą laiką būna. Kada jinai bus, nieks nežino. Bet o kažkokių prognozių, pavyzdžiui, iš to, kas vyksta pasaulyje, a arba pavyzdžiui, mūsų geopolitinėj situacijoj yra tavo manymu, kažkokių tai tokių jau ženklų, jog tai artėja, nes apie tą artėjimą kalbėjom 2020is. Tada a prieš a Rusijos ir karo ir Ukrainos karą kalbėjome, kad jau artėja, kai karas prasidėjo, jau sakėm, kad čia bus krizė ir vis šnekam, šnekam, tada palūkanos užkilo a kosmiškai vėl sakėm, kad bus krizė, bet kažkaip išeina vis taip, žinai, kaip tas žasis, a sausa iš vandens išplaukėam ir išplaukėam, bet bet ir atrodo ir toliau va skaitau straipsnį, vėl nekilnojamo turto kainos kyla jau ten į kosmosą kyla jau.
Atrodo, mes tuoj gyvensim geriau iš Paryžių, žinai. A, nu, tokių požymių yra, ta prasme, yra tie požymiai, kad apskritai yra įmonės yra labai brangios, ypatingai brangios šiuo metu. Tai yra jau lipam vidutiniai skaičiai yra ten 2023 metiniai pelnai, kai sakykime buvo kaip teko į universitetą eiti, ten visą laiką vadovėliuose parašyta, kad yra tas 10 15 metinių pelnų. Čia yra jau tokia jau 15. Labai didelė kaina yra. Čia jau labai gerai. Labai gerai. Jo, o čia 23 ar 25 arba ten kai kuriais atvejais net kokia Tesla, pavyzdžiui, buvo ten 1000 pasiekus metinių pelnų, tai ten praktiškai pusė krikščionybės laikotarpio reikėtų pralaukti, kad kad sakykime atsipirktų tokia kaina.
Aišku, jinai dabar pagerėjo tas rodiklis, bet vis tiek jis labai aukštas. Tai tai tų pervertinimų yra ir ir tos rizikos yra. Bet čia yra dar vienas momentas, apie kurį galima galima pašnekėt visada. E ta krizė jinai, be abejo, mumis išmokė kaip kad kaip vertinti, kad būti šiek tiek atsargiam, kad turėti planą B, kad turėti kaip atsitraukti, jeigu jau kažkas bus. Bet iš kitos pusės mum padarė jinai tokią didelį įspūdį, nes jinai iš tikrųjų buvo didelė. Jinai lyginama su ta tarpukario krize, didžiąją depresija.
Am jinai nebuvo tokia didelė bent mano manymu, bet tikrai viena iš rimčiausių nuo per paskutinį 100 metų. Ir tai reiškias tie, kas tą matė mums padarė tokį įspūdį, kad visos krizės turi būti tokios didelės ir tokios skaudžios. E, bet taip nėra, nes galima sakyti, kad tos krizės kažkiek ir buvo. Tai yra ir tos pandemijos, ir to karo, tik jos buvo negylios ir labai trumpos. Mhm. Ir bendram kontekste mes vis dar laukiam tos didžiosios tokios, kur tokio generalinė turėtų būti generalinis valymas.
Jo, generalinis valymas jisai gali pasikartot, nes, nu, istorija rodo, kad tie tos problemos arba sakykime ciklai jie kartojasi. Tiktai jinai nebūtinai gali būti taip arti. Matom tokių didelių krizių vat kaip devintų metų tarpukario didžioji depresija. Tai 100 metų reikėjo vos ne laukti, kada vėl bus. Nors per tą tarpą dar buvo ten mažų dar ten maž turbūt kokios devynios galima tokios kokias devynias aštuonias suskaičiuot. Tai žinai, čia galbūt žmonės laukia to momento, kai kalbėjom kriz laukia. Bet čia vėlgi tas laukimas tų krizių irgi toksai savotiškas sportas gaunasi, nes kai 2009 metų, ta prasme, pavyzdžiui, iš a ten 98 tos Rusijos vadinamos krizės, visi išėjo, nukentėję labai stipriai.
tų išlošusių praktiškai nu ne nelabai buvo vienetai buvo vienetai buvo. Devintais metais kai kurie visam tam kontekste dar ir išlošė, nes turėjo ten, sakykim, pinigų, kai kiti norėjo turėti pinigų, bet turėjo daiktų, kurių niekam nebereikėjo. A čia mano atveju taip nutiko, nes aš 29is a pirkau būstą, jo. Ir kaip tik a krito kainos ten, nu, kosmiškai nukrito kainos. Ir aš tiesiog a iš vienos merginos nupirkau butą už jos paskolą, nes jai tiesiog nu jinai neturėjo iš ko mokėt.
A čia mano atveju taip nutiko, nes aš 29is a pirkau būstą, jo. Ir kaip tik a krito kainos ten, nu, kosmiškai nukrito kainos. Ir aš tiesiog a iš vienos merginos nupirkau butą už jos paskolą, nes jai tiesiog nu jinai neturėjo iš ko mokėt. Jinai sako: "Tu man tiesiog padenk paskolą ir viskas ir ir aš išeinu sausa."
Jinai sako: "Tu man tiesiog padenk paskolą ir viskas ir ir aš išeinu sausa." Tai buvo va tokie atvejai gal ir dabar tie visi dabar man atrodo žmonės to ir laukia, žinai, kad pasikartotų vėl. Tai dabar ir laukia ir laukia labai stipriai su nekilnojamu turtu buvo du dviejų gal net trijų galima sakyt metų štilis. praktiškai čia su su karo pradžia, bet tai susiję su labai daug į veiksnių, ne tik karu, ta prasme, ne karas čia išgąsdino visus.
karas išgąsdino, bet ne tiek ne nekilnojam torte, nes nu praktiškai du trys metai buvo ir Europoj, ir ir Lietuvoj buvo štilis, kainos nekrito, bet visiškai išplokštėjo, jokio pokyčio praktiškai nebuvo. M ir dabar jos pradėjo čiuošt į viršų, bet tuos du tris metus tikrai laukia žmonės, kada dabar jau, nu jau dabar tikrai atpiks tas nekilnojamas ir tada tikrai pirksiu. Taip. Ir dabar pralauki tuos tris metus. A, palūkanos pradėjo mažėti. A niekas niekur nekrenta ir o tu tris metus laukei nekilnojamo turto, taupėjai ir pinigų dar prisitaupei per tą laiką.
Taip, nes indėliai šoko į rekordines aukštumas. Už 20 milijardų dabar jau jau yra pinigų sąskaitose, guli pas lietuvius ir dabar gaunasi kitas. Dabar žiurkių lenktynės gaunasi, kas pirmas, kas spės nusipirktų bent jau už tą kainą, kur dabar tą, kurią manė, kad jinai per aukšta. Taip. Nes, nes nu tie tas lietuvių mylėjimas to nekilnojamo turto yra nesvietiškas. Bet čia tik ir Lietuvoj tos kainos taip kyla, nes a su kitomatas Eurostatas a skelbia pastoviai duomenis a du indeksus, tai yra nekilnojamo turto ir nuomos.
Tai Europoj lygiai taip pat buvo yra dviejų metų ištilis. Čia pagrindinė priežastis yra palūkanų augimas. Tai yra žmonės ne vėlgi čia užaugo karta, kuri nežinojo, kad pinigai kainuoja ir jiems buvo labai palūkanoms augant pasidarė labai sunku. E nes palūkanoms augant didėja įmoka, a reikia didesnio įnašo, a reikia didesnio atlyginimo, o tu neturi. Ir ir vat šitas ai tikrai auriboras visas senulinis buvo. Tas buvo netgi neigiamas minus buvo netgi pus% minus. Tai ten kai kurie žmonės, netgi aš turiu seną būsto paskolą, buvau priartėjęs prie to, kad jau persivers palūkanos į kitą pusę, ta prasme, tai tai va, tai buvo štilis du tris metus ir paskui a dabar Eurostatos duomenys rodo, kad jau nuo šių metų pradžios pradėjo nekilnojamo turto kainos lipti į viršų.
Jos yra aukštesnės, negu buvo prieš tai. ir ir nuomos kainos taip pat lipa į viršų kartu su su sakykime nori podkasto recordin Vilnius tau duoda pirmą šansą visiškai nemokamai aš žinau kaip baisu gali būti pradėti neturi kur filmuoti nežinai nuo ko pradėt o dar ir kainuoja recordtin Vilnius nori duoti galimybę visiškai nemokamai nufilmuoti tavo pirmą valandos podkastą profesionalioje studijoje. Ką tu gausi? Vieną valandą filmavimo, montavimą ir tavo epizodas bus patalpintas Recordin Vilnius YouTube kanale. Dalyvauti labai paprasta.
Komentaruose parašyk savo podkasto idėją apie ką, kodėl nori kurti ir kuo tai gali būti įdomu kitiems. Kiekvieną savaitę išrinksime vieną laimingąjį, kuriam padėsime padaryti pirmą žingsnį. Neturi patirties, tuo geriau. Ieškom ne profesionalų, o drąsių svajotojų nuo moksleivių iki senelių. Komentuok dabar po šio video ir galbūt jau kitą savaitę. sėdėsi šioje studijoje? Kaip tu galvoji, dabar šiais laikais nekilnojamas turptas m yra dar yra vis investicija? Ar tai tampa jau prabangos preke? E ir ir jau nebėra investicija, kai tu ką tik sakei, kad kainos vėl toliau auga į viršų.
Investicijoj yra viskas, kas duoda grąžą iš esmės pinigų srautą generuoja. Tai jeigu nekilnojam tada duodam klausimą, nekilnojamas turtas gali generuot grąžą ar negali? Jeigu pats gyveni jame, tada neduoda, tada duoda srautą, bet neigiamą, nes, kaip sakau, tada ta virtuvė yra pati puošniausia, užuolaidos brangiausios, grindys vieną kart gyvenime yra dedamos ir turi būti atsparios net atominiam karui, e, ir taip toliau. Tai reiškias, jeigu jisai gali generuot, jeigu aš jį galiu išnuomoti, tai yra puiki investicija, nes jinai ir kaina keičiasi, ir dar galiu gauti srautą pastoviau iš nuomos.
Tai tokiu atveju yra investicija. Dabar jeigu aš jame gyvenu, nu kaip pasakyt, aš tikėtina, kad eurų turėsiu daugiau ateityje, ane? Bet jeigu aš norėsiu parduoti ir išsikelti ir nekeisiu savo gyvenimo kokybės, mano išlošimas niekur nebus, nes aš jeigu parduosiu brangų būstą, aš turiu ir norėsiu panašiai brangiai nupirkti. Skirtumo nebus. Tai va čia ir skiriasi ta investicija ar ne investicija. A šiaip įperirkamumo indeksai rodo, kad lietuvių kvadrato tas įperkamumas nėra labai, kad jisai kažkur pabėgtų, nes atlyginimai labai stipriai auga.
per paskutinį dešimtmetį, praktiškai 10 metų mes matome e plius minus keli procentai maždaug daug apie 10% kasmetinį augimą, ko Europa niek nėra mačiusi čia paskutiniu metu. Bet ar tie atlyginimai ir toliau galvoja taip augs? Neturėtų taip augti, nes tokiu tempu judant mes irgi pulsime į bėdą, pasidarysime brangūs, bet neturtingi. Mhm. Tai jau dabar neišveš verslas tiesiog neišveš verslas ir čia yra rizika. Čia yra rizika, kurią apie kurią vis daugiau šnekama. Tai yra ir ne minimalios algos didinimas, sakykime, septynimliais žingsniais netgi tų pačių pensijų.
Pensijos pas mus mažos, bet bet, na, sutikime, kaip dabar jau yra kalbama apie 12% didinimas, jau yra kažkas tai kažkas tai tokio, nes tai gimdo labai didelius lūkesčius. Vėlgi už 10 metų augimas atlyginimo žvėriškas ir mes jau irgi turime kartą, kuri nesupranta, kad atlyginimas gali nedidėti, pavyzdžiui, arba sumažėti, pavyzdžiui, net neįsivaizduojamas dalykas. Ne, tokio dalyko nieks neįsivaizduoja. Iš jaunos kartos tai įsivaizduoji, kad jie net ne pagalvot čia čia ir yra ir ir ne tik jauna karta ir tie tai jau pagyvenę irgi jau atmintį praranda jie po truputį, ta prasme, nes nes tai formuoja lūkesčius.
Nes čia vat ir yra ta prasme atlyginimai auga investicijom nėra pinigų. Paradoksas visiškas. Anksčiau prisimenu būdavo, kad ateini į darbą, gauni atlyginimą, tris metus dirbi, tą patį atlyginimą gauni, ateini, paprašai didesnio, įvertina kažkiek, tai pakelia, toliau sau dirbi, žinai, dabar jau kas pusę metų normalu yra ateiti atlyginimą paprašyt didesnio, o netgi ir neprašant tau didina, kad tiktai nepabėgtum. Ta prasme, tas atlyginimo didėjimas tapo tiesiog a norma. Taip, taip. Tai aš aš tinka matyti darbo pokalbius. Tai tai ateinant, turėt nuostatą, kad 10% jau čia yra sutarta praktiškai yra normalu, bet galima galbūt 12 ar 15% ta prasme išspausti.
Tai čia vat čia tas irgi tas išlipimas, kaip sako, geri laikai gimdo silpnus žmones, tai tai o paskui silpni žmonės atneša blogus laikus, tai ir paskui vėl užsidaro ratelis. Tai tai šitoj vietoj, na, iš tiesų čia čia sakyčiau, e turime mes tos rizikos, nes mūsų lūkesčiai yra labai užauginti. O atsakant į nekilnojamą turtą, ar jisai prabanga? Tai vėlgi nuo lūkesčių priklauso, nes mes irgi, aš manau, kad irgi šiek tiek turime užsiauginę lūkesčius, nes a kai nuvažiuoji į kokį nors Londoną, pavyzdžiui, į į paprastą žmogaus uždirbančio pinigus būstą, nu jisai pagal lietuvių standartus tai būtų kažkoks toks avarinės būklės maždaug, nes nelygios sienos, kažkokia šv švilpiantys langai Viktorijos laikų.
Tai čia vat čia tas irgi tas išlipimas, kaip sako, geri laikai gimdo silpnus žmones, tai tai o paskui silpni žmonės atneša blogus laikus, tai ir paskui vėl užsidaro ratelis.
A, mažas nesvietiškai. Mes pripratę gyventi, vat pas mus atvažiuoja draugai iš Anglijos, tai jie sako: "Jūs gyvenat kaip, nu, mūsų akimis visi yra čia milijonieriai, nes lygios sienos, kurios patikrintos su šviestuvu, kad išgaudyti visus visus nelygumus, ten viskas iš iš išgrąžinta, daug kvadratų ir ir panašiai." Tai čia irgi lūkesčių mes prabangiai gyvenam, tiesą pasakius, pasižiūrėjus netgi ir į tuos pačius pietines valstybes, tenais tie standartai yra gerokai mažesni. Nu taip ir mes, žinai, dabar jau žiūrime į tą būstą kitaip.
turi būti atskiras darbo kambarys, vaikui kambarys. O aš prisimenu ten, žinai, vaikystė a 60 kvadratų, trijų kambarių butas, a kur kambariai po aštuonis kvadratus, žinai, ir gyveni ir viskas puiku buvo. A dabar jau standartai pasikeitė, reikia ir to ploto didesnio ir visko. Kai kvadrato kaina auga, nu automatiškai ir tas įperkamumas visai kitoks. Tai aš manau kad e na vat lietuvių kilmės ekonomistas, kuris Nobelio premiją yra gavęs, Šilleris, jis daug rašė apie turto vertes ir ten jo ta elementari formulė, jinai ten sako: "Turi žiūrėti per kiek mėnesių tau atsiperka a jeigu tu būstą nuomotum, pavyzdžiui, tai paprastai toj klasikinėj teorijoj yra sakoma, kad 15 20 metų, jeigu per 15-20 metų e nuomos kaina padengia būsto kainą, tai yra pirktinas daiktas.
M jeigu virš 20 metų jau greičiausiai, kad žiūrint finansiškai turbūt, kad neapsimoka jo, nu, pervertintas jau reiškia pervertintas ir pirkti nebe nebereikėtų. Tai čia vat galim visi savo būstus paskaičiuot labai paprastai ir ir turbūt gausime atsakymą, kad arti to pervertinimo būsime. Tai čia turiu omeny, jeigu, pavyzdžiui, aš a dabar esu toj situacijoj, jog noriu nusipirkti būstą, užeinu į skelbimų portalą, pažiūriu, jisai kainuoja 500.000, 1000. Tada pažiūriu toj lokacijoj nuomas maždaug kiek gaučiau už nuomą. Tarkim nuomą 2000 skaičiuoju ir žiūriu.
Aha, 15 metų reiškia gera kaina. Jeigu nuoma viršija 20 metų, reiškia, per brangiai noriu. Einu derėtis. Nu arba labai noriu, arba labai noriu. Ir suprantu, kad išmetu. Nu ta prasme ne tai, kad išmetu, bet permoku tuo laiko momentu permoku. Galbūt paskui ateity viskas pasikeis ir, pavyzdžiui, ten nuoma pradėjo pakils stipriau negu kaina ir susiniviliuos. Bet, nes permokėt irgi gali, jeigu labai nori. Nu noriu vat šitoj vietoj ir viskas. Nu, ta prasme viską emocinis pirk emocinis pirkins, bet tiesiog būtų gerai, kad t pats suprastum, kad esi, kad tai yra emocinis pirkinys.
Nu čia žinai kaip turbūt emocinis pirkinys perkant rūbus, emocinis pirkinys perkant automobilį. Nu kaip automobilį, pavyzdžiui, kai ateini prasidedi sakai pirksiu automobilį, pasiskiriu ten X sumą pinigų. Aha. Nu toksai. Nu, bet pažiūrėsiu, kas gautųsi, jeigu dadėsiu dar 5000. O jau geriau gaun. O jeigu dar penkis, o jeigu dar penkis, o jau visai gerai. Tada pažiūri į tą, kurį žiūrėjai prieš tai, nu tas jau kažkoks visai nelabai geras. Nu ta prasme, nu kaip aš čia galėjau sugalvot tokią nesąmonę.
Tai tai va taip ir užsiperkam visokių daiktų ar rūbų, ar ar sakykim ar ar automobilių, ar ten nežinau kas ten, laivai ar bet kas, ir kompiuteriai, telefonai ir panašiai. Čia hipotetiškai tavęs paklausiu, kas atsitiktų, jeigu mes visi dabar vienu metu pradėtume atsidėti 10%. Baisu būtų. Baisu būtų baisu. Baisi ekonominė krizė turbūt, nes turbūt devyni, nu, globaliai, jeigu taip pradėtų, jeigu Lietuvoj pradėtume daryt, tai turbūt, kad nieko nenutiktų baisaus, bet bet irgi irgi padarytų. Įsivaizduokime 10% sumažėja visiem apyvarta.
Vartojiškumas visas. Taip, visas visas visas absoliučiai nuo nuo maisto iki iki baldų peržiūrų 10% nustotų, sumažėtų. Viskas. būtų 10% mažiausiai kritimas, bet greičiausiai būtų dar didesnis, nes e nes prasidėtų spiralinis judėjimas, ta prasme e vienų nuostoliai didintų kitų nuostolius ir na kaip krizės metu įsisukama į spiralę, iš kurio sunku išsisukti. Tai taip, kai mes kalbame, kad taip reikia daryti, jeigu visi taip darytų, būtų labai blogai. Tai ką tik dabar atkalbėjom investuoti. Nu ne, tai čia va čia vėlgi, kai mes kalbėjom apie tuos turtinguosius ir neturtinguosius, tai vat už tai ir yra, kad 1% žmonių pasaulyje valdo pusę turto.
Mhm. Ten dabar gal kitokie tie skaičiai, bet čia prieš porą metų, man atrodo, Davosas skelbė šitus duomenis, kad 1% valdo pusę turto, 99% valdo kitą pusę turto ir ten ir ten paskui dar baisiau ten viskas skaidosi, nes ten jeigu dar paimi 10% turtingųjų, tai ten jie dar atsikerpa ten turbūt pusę arba daugiau negu pusę ir ten lieka tiem 80% išvis ten ašaros. Žodžiu, mes tos marionetės, žinai, na, mes nelabai, tiesą pasakius, yra internete daug tų paieškų, kur gali įsivesti savo atlyginimą ir kiek kiek procentaliai tu pasaulyje atrodai.
Tai lietuviai tenais atrodys labai labai neblogai, nes nepamirškime, kad ten Afrikos valstybėse kai kur yra doleris dienai yra skurdo riba. Tai čia pati Indija net arti lietuviai taip blogai negyvena. Net svaj ne svajonėse jos košmaruose net ne nes nu net ne negebėtų turbūt išgyventi tokiose sąlygose. Mes vis kalbam apie investavimą. Gal šiek tiek padetalizuokime, kad duoti praktinių patarimų žmonėms. A ir vienas iš jų tai m gal tu vat pavyzdžiui žmogui, kuris dabar turi 1000 € ir norėtų pradėti investuoti, a kaip tuos 1000 € investuotum ir kaip paskirstytum ilgalaikė perspekty įsivaizduokim tam žmogui yra 30 metų, jisai paklausės, sako: "Nu gerai, čia vyrai šneka, reikia pradėti investuoti."
Jeigu turim 1000 € tai vienareikšmiškai kolektyvinio investavimo objektus naudot toks sudėtingas terminas iš įstatymo. A a čia įstatyme taip aprašyta. Taip ir vadinasi kolektyvinio investisavimo subjektas. Kisas vadinasi tai a a o kas tai yra? Tai yra reiškias sutelktas investavimas. Tai yra kur žmonės deda pinigus į kažkokį tai didelį daiktą. Gali būti investicinis fondas. A, tokiu atveju, jeigu tai yra nedidelė sumos, tikrai rinkčiausi, nes neieškočiau kažkokių egzotikų. Tai yra rinkčiausi tikrai, kas leidžia man investuoti į kokias Jungtines Amerikos Valstijas.
Galbūt dar galima paskaidyt šiek tiek Europos pasiimti. Mhm. A galbūt jeigu norim kažkokios šiek tiek egzotikos, tai galbūt Azijos kažkokį fondą pasiimti, bet per daug nekreipiant dėmesio į tai, kokios ten konkrečios įmonės ar kažkas, tai yra kitaip sakant, į rinką, pavyzdžiui, S&P 500 tenais ten kokie 500 kompanijų yra labai išdiversifikuota. Jeigu kas nors bankrotuos, net nesuprasi, net nepajusi, nu nebus jokios įtakos. Ir ir tai yra saugiai galima už jeigu investuojam, investuot reikia tada kokie 10čiai metų mažiausiai, kas irgi Lietuvoj yra tema, nes visi turi vieno vienerių metų perspektyvą.
Dažniausiai aš investuoju, o po metų žiūrėsiu, ką daryt. Ne, jeigu investuoji, tu turi tą monetą mėtyti, kad pasiekti tą tą reikiamą rezultatą, nes mes nežinom, kas įvyks rytoj ir kas įvyks po pusės metų ar po metų. Gali būt tikrai krizė ištikti ir teks laukti 10 metų, kad viskas atsistatytų. Ir taip, taip buvo ir taip ir bus. Tai va 10čiai metų ir daugiau investuojant, tada tu gali tikėtis iš tokios investicijos gauti ten 10 12% vidutinės grąžos, įskaitant ir neigiamus periodus, kurie neišvengiamai bus.
Tai va tokiu būdu per kolektyvinį investavimą aš galiu gauti gerą pasirinkimą įmonių, mažus kaštus ir ir ir nereikia man sukt galvos, nes supraskim, kad iš 10 iš 1000€ milijonas nepasidarys. Čia nebent tiktai pasūkčius gali nebent kas mėnesį po 1000 investuosi. Jo, tai tada gali pasidaryti ir ganėtinai greitai. O o o o šitoj vietoj reiškias aš uždirbinėt turiu sekliai ir nepamiršti dar prie to 1000 pridėti kas mėnesį savo 10% ir tada viskas važiuoja. O jeigu žmogus, tarkim, 30 metų nuspręstų, gerai, aš imu tą fondą, ar tai yra normalus variantas tiesiog vat pasirinkti vieną, du fondus ir visą gyvenimą kas mėnesį ten investuoti ir ten, nežinau, nuo 30 metų, 55 metų nusprendžiau, viskas užteks ir tada tiesiog tuos pinigus išsiimti.
Na, tas Fire yra strategija, kur tenais investuok anksti, anksti išeik į pensiją. Tai jinai sako labai paprastai, kad e tu turi pasiekti tokį turto lygį, kuris leistų išimant ne daugiau 4% portfelio per metus padengti savo metines išlaidas. Tai čia kiekvienam labai asmeninis tas skaičius yra. Tai turi omeny, pavyzdžiui, aš sukaupiau tenai 2 milijonus, jo, išsitraukiu 4% 80.000 Aha. Susimoku dabar bus 20% susimoku 20% a lieka mano pinigai o likutis, kurį aš palieku, jisai toliau gi dabar kadangi bus investicinė sąskaita, tai net nesusimoki.
Na, tas Fire yra strategija, kur tenais investuok anksti, anksti išeik į pensiją. Tai jinai sako labai paprastai, kad e tu turi pasiekti tokį turto lygį, kuris leistų išimant ne daugiau 4% portfelio per metus padengti savo metines išlaidas.
Net nesusimoki tik tiek, kiek išsiimi. Jo. Aha. Ir reiškia tų pinigų turėtų pakakti. O likę pinigai ten du milijon 920.000 giminėms ir vaikams. Jie toliau dar ir auga. Taip, jie auga, nes jeigu 4% išiminėsi, tu nepaisant to, koks portfelis būtų, netgi labai konservatyvus, jeigu portfelis būtų, jisai augtų toliau. Mhm. Reiškia, kad O jeigu agresyvesnis, pavyzdžiui, akcijų fondu, tai ir turim mintyje, kad tai yra ilgalaikis portfelis, tai jisai gali toliau augti netgi ir su visai gera grąža.
Mhm. OK. Ir tada ir čia vat yra tas skaičius, kuris kuris kiekvienam labai individualus. Jeigu mano poreikiai minimalūs, o gali būt minimalūs, nes vėlgi, jeigu kalbam apie tai, kad išeinam į pensiją, tai tikėtina, kad jau nėra jokių kreditų. Nu nėra, nes jų nieks nieks ir neduoda. Tai nėra kreditų. A turi kur gyventi. A kokie poreikiai? Ta prasme, nu tai fiziologiniai išgyventi ir pramoginiai. Nu tai va čia ir yra. Ir tai yra labai santykinis dydis. 80 kai kam gali būt per daug.
Mhm. Tai čia aišku galvojant, kad turi 2 milijonus ir ir išleisti 40.000 per ar ten 30.000, o gal 20.000. tū, nes, nu, sutikime, vidutinis atlyginimas Lietuvoj yra sukasi apie 1500, ane? Tai kas tai yra? Tai yra 18.000 € per metus ir ir padaugink, bet iš tokių pinigų sukaupti 2 milijonus irgi nelengva. Tai 2 milijonų nereikia sukaupti, kad gauti 18.000 per metus. Tai tam, kad gauti a reikia padauginti iš 25. Tai kas čia gaunasi? Apie pusę milijono nepilnai.
Reikia apie 400.000 1000 turėti ir gausi tą vidutines pajamas iš savo to portfelio. Ar tai yra įmanoma? Įmanoma tikrai. Įmanoma tikrai. Jeigu ypatingai pradedant nuo ten 20 metų pavyzdžiui tai realiai jau ties 40 metų tu galėsi fire principu išeiti į tą ankstyvą pensiją ir savo vidutinį atlyginimą gauti ir jau gyventi iš tų 4%. Jeigu tu neturi lūkesčių gerinti savo gyvenimą, jo, jeigu neturi lūkesčių labai stipriai pakelti savo gyvenimą, tai yra įmanoma. tenkina tavo gyvenimas koks yra 40.
Palieskim šiek tiek antrą pakopą, nes tai irgi yra viena investavimo dalių ir dabar tai yra labai aštri tema, nes a kitais metais, aš kaip suprantu, žmonės atsiims antros pakopos pinigus. Kiek prognozė yra pinigų bus įpurkšta į Lietuvos cirkuliaciją ekonominę? Tai reikia pasakyti, kad pensijų fondų antroji pakopa yra dabar galvoju, bet turbūt trečias pagal dydį investavimo instrumentas Lietuvoj. Tai pirmas yra nekilnojamas turtas. Čia yra įvairių skaičiavimų, bet ten dešimti milijardų, galbūt net ir 100 turbūt siekia, ta prasme, tas visas turtas.
A antras, antras yra a gryni pinigai, kur laikomi virš 20 milijardų a šiandien dienai. Vau. A antroj pakopoj yra 10 milijardų sukaupta. Vau. Tai a tai visi čia kažkaip apie savo pinigus galvoja, bet mes visi galvojam tokiam lygmeny ten, nu, priklausomai kiek esi sukaupęs ten 1000 ten 50 40.000 50.000 kai kuriais atvejais. A tai ir tą klausimą mes ganėtinai taip paprastai svarstome. A nu gerai, nu čia 2000 € klausimas, pavyzdžiui, pas mane nedidelis, jeigu sukauptas turtas.
jisai atrodo menkavertis. Kas čia, ką čia spręsčiau čia? Paėmu, pasiėmiau ir viskas. Ir iš iš iš ir išleidau tą šaldytuvą pasikeičiau, dar ką nors tenais ten ar į Turkiją išskridau ir ir viskas tuoj ir baigsis. Bet tas klausimas yra rimtas. Aš kodėl nuo to pradėjau, kad suprasti kiek didelis tai yra klausimas. Tai yra didžiulis klausimas, kuris palies šitą turtą. Kiek milijardų įlies. Tai dabar praeitą savaitę buvo ar užpraitą, nesvarbu. Čia neseniai buvo padaryta paskutinė apklausa. Am ir ir 60% žmonių pasakė, kad atsiims savo lėšas.
Tai 6 milijardai. Tai čia matematiškai dabar kyla klausimas, kurie atsiims ir gali būt prasilenkimas. Ir mano įtarimas yra, kad tas skaičius gali būti pakankamai didelis, nes tie, kas turi daug sukaupę, jie kaip ir galėtų palikti tuos pinigus tam fonde ir jie supranta prasmę ir esmę, kodėl jie ten yra kaupiami. Jie tikrai supranta ir tikrai supranta, kad yra geras daiktas, bet jie greičiausiai pasiiminės lėšas dėl to, kad e atsibodo reformos ir ypatingai šios reformos. Ši paskutinė reforma jinai suduoda milžinišką žalą pačiai sistemai, nes fondų dydis susitrauks, kas reiškia, kad pabrangs tie vadinamie anuitetai, kurių daug žmonių žodžio nesupranta, bet tas mechanizmas, per kurį išmokamos lėšos atsėjus pensijiniam amžiuji.
Tai yra tai paaiškinkim anuitetas su kako 65 metai. Anit, jo, tada jūsų grubiai taip sakant sumą dalina iš 20 metų. Jeigu sukaupi 20.000 dalina iš 20. Tai yra 1000. Tą 1000 dalina iš 12 mėnesių. Tai a kas čia lieka? Vėl apie 80 € ir tą 80 € jums kas mėnesį išmokinės. Likusi suma bus valdoma šiek tiek investuojama. Ten galima pasirinkti, kaip jinai bus valdoma bet iš tiesų va tas 80 € tas anuitetas. E minus iš jo dar bus minusuojama e pati paslauga, nes jinai irgi kainuoja.
Administravimas. suskaičiavimas. Paskui yra rizika, kad jūs gyvensite labai ilgai arba kažkas gyvens trumpai. Ir ir jeigu sistemoje lieka mažiau žmonių ir mažiau pinigų, tai to viso sistemos administravimas gula ant mažesnio kiekio. Reiškias, tai sumažins netgi tas išmokas, a, kurios bus mokamos ateityje. Ir ir tai vienas momentas. Kitas momentas čia, jeigu taip tiksliau paaiškinus, tai įsivaizduokim yra a namo bendrija, jo. Ir pusė butų išnyksta. Pusė butų išnyksta, bet o stogas, stogą reikia dengti, reikia remontuoti ir t dalinsi tą jau ant stogą ant tų pusės butų.
Tai šitas momentas, jisai kenkia iš tikrųjų. A kitas momentas, kaip sakau, čia yra suteikiamas šansas išeiti ir greičiau, nu dažniausiai tokių šansų nepasitaiko. Tai tas, kas turi rimtą pinigų sumą, greičiausiai nuspręs pasitraukti. A, plius dar pasitraukiant dalis lėšų turės grįžti į Sodrą, bet už tai gausite taškų Sodros, kas reiškia, kad įgysite pranašumą prieš tuos, kurie nekaupė anksčiau, nes tu galėsi nusipirkti Sodros taškų, iš kuriuos ateity gausi didesnę pensiją. Tai čia yra toksai patrauklumas dar. Aišku, ten klausimas dėl kainos, jinai galbūt per šiek tiek per aukšta, bet vis tiek mes nežinom ateity tos pensijos tikrai jau.
Tai šitas o o tie, kas turi didesnes lėšas, jie tiesiog nueis į trečią pakopą, gyvybės draudimą, į dar kažkur tai arba į akcijas tiesiog suinvestuos, arba į fondą suinvestuos ir jis turės kontrolę tų pinigų. Tai šitie aš manau, kad neprisidarys sau daug bėdos. Čia geruoju atveju. Geruoju atveju, bet daug jie atsiims, nes nu vis tiek jeigu sukaupi kokią 50.000 1000 greičiausiai uždirbi tikrai a šiuo laiko momentu turbūt daugiau negu 5000 € ir tikėtina, kad moki elgtis su pinigais, nors nebūtinai nėra tai rodiklis.
Tai tai vienas dalykas a tai vat šitie jie gali nedaug žmonių, bet daug procentų pinigų išnešti, nes kažkur apie 2% žmonių turi virš 50.000, 1000, bet jie bendram katile sudaro didelę pinigų masę. Tai jeigu 60 ir jie juos įeis tie 2% 2% taip gali būt daugiau. Ir tada yra baimė kita, kad gali būti dar sekantys politikai, kurie priiminėja sprendimą, sakys po dviejų metų jau kai baigsis reforma, sakys: "Tai čia nieko neliko, uždarom, kam čia reikalinga tokia sistema."
Tai va čia yra rizika, kad jie jie suvokdami šitas rizikas žmonės jie trauksis. O kiti, kurie mato tuos ten 2 3000 5000, jie irgi pasitrauks, nes turi galimybę va dabar va čia ir dabar pasiimti tuos kelis tūkstančius eurų ir nelaukti ten tos savo senatvės, nes neturi neturi jokio priraišumo ar kokios sakykime, nu, nes čia ne ta suma, dėl kurios verta toliau a kaupti ir tenai tikėtis, kad tu gausi tuos 30 € plius prie savo pensijos. Ir daugelis žmonių gi ir dėl to abejojo, sako: "Tai kaip aš čia kaupiu?
Ir daugelis žmonių gi ir dėl to abejojo, sako: "Tai kaip aš čia kaupiu? Ir 65 metų man dar kas mėnesį išmokės. O jeigu aš, sako, tik 70 metų sulauksiu ir mirsiu, tai aš net tais pinigais nepasinaudosiu ir tai teks mano vaikam. Tai dėl ko aš čia kaupiu?"
Ir 65 metų man dar kas mėnesį išmokės. O jeigu aš, sako, tik 70 metų sulauksiu ir mirsiu, tai aš net tais pinigais nepasinaudosiu ir tai teks mano vaikam. Tai dėl ko aš čia kaupiu?" Tai gerai, aš tuos penkis pasiimsiu ir dabar ką nors veiksiu su jais. Taip, nes tie 5000 dabar yra, nu, jie jie jie iš karto materializuojasi į apčiuopiamus daiktus, ta prasme, ką aš galėčiau dabar padaryti, jeigu gaučiau 5000, o jeigu nekaupiau niekada, tai išvis tie 5000 labai fainai atrodo, nes tai gali būt, jeigu dirbu apie vidutinį atlyginimą, trys mėnesiai papildo iš karto gaunama.
Taip. Ir ką tai reiškia ekonomikai būtent tai, kai va šitie žmonės tuos pinigus išsiims ir paleis į vartojimą? Tai reiškia, kad kelis de e kaip pasakyti kelias dešų procento BVP pakilimą, nes tikrai Estijoj mes matėm buitinės įrangos a pirkimų padidėjimą, mes matėm e atostogų pardavimų padidėjimą A, iš esmės vartojimo padidėjimas, tai yra momentinis toksai pinigų išleidimas, kur jeigu ateis kokie, nes Estijoj apie pusę pinigų kažkur į vartojimą iškeliavo. Tai jeigu pritaikysim tą pačią taisyklę, jeigu tikrai išeis 60% pinigų ir 3 milijardai pateks į vartojimą, na, tai artimiausius du metus turėsime tokį pagyvėjimą.
Gerai. O k čia toksai fiktyvus fiktyvus a pagyvėjimas. Tai reiškia, kad tos įmonės, kaip tu sakai, kelionės, buitinė technika, a ten tikėtina bus keliami kažkiek tai vėl atlyginimai, a bus daugiau pardavimų, didesni pelnai, a akcijos kils, a bet po dviejų metų, po dviejų metų kas tada? A juk pinigai baigsis? Tai čia išvis mes turime labai įdomų laikotarpį. A, kitais metais tikrai pasipils nuo sausio piros dienos, kai tik priiminės paraiškas, e, lavina pinigų, kuri ateis balandžio mėnesį, nes balandį pradės išmokinėt.
Vienas momentas, e, čia tikrai bus keli milijardai eurų. Antras momentas, e, Lietuva gauna iš Europos Sąjungos 6 milijardus gynybai, a, lėšas. Jie ateina, dalis iš karto nukeliaus, aišku, į ginkluotės pirkimą, kur čia Lietuvoj neliks, bet dalis likskiose dalykuose kaip a kareivinių statyba, gelžbetonis, kitaip sakant, tai keliai, kareivynės, visi šitie dalykai, jie jie čia liks tie pinigai ir jie čia suks, kels visą paklausą. Statybos sektorius statybos sektorius. Tada, e žiūrint iš klasikinio požiūrio gynybą, finansavimas, jisai išsiskaido dabar va, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos biudžete į tris dalis.
1a trečioji keliauja ginklams, 1/3 infrastruktūrai Gelžbetonui ir 1/3ji personalui. Tai va tie pinigai, kurie ateis iš į dar gynybą, jie pūs ir ir personalo poreikį, ir pinigų čia liks. Tai 2 trečiosios tų pinigų kažkaip tai turėtų likti čia Lietuvoj. Tai va. Tai ir dar ateina Europos Sąjungos paramos. Tai artimiausius du metus mes čia galime turėti tikrai tokį visai įdomų laikotarpį, kai pinigų stumdymas bus į vieną ir į kitą pusę ganėtinai didelis. O po to, kaip tyčia, po 2027 metų ateina nauja Europos Sąjungos rėmimo programa, kuri baigėsi 27 metais ir labai tikėtina, kad jinai bus mums labai stipriai apkarpyta, nes mes būsime išsipūtę ekonomiškai ir mus tikrai pripažins ekonomiškai išsivysčiusią valstybę ir paramą skleistums tiems, kas yra skurdesni.
Ir jau dabar žemės ūkiui yra buvo diskusija, ne diskusija, bet jau yra pasiūlymas, kaip pavyzdys žemės ūkio rėmimui 20% 28 metais nuimti pinigų. Tai klausimas, kaip kitos srity bus suskaičiuotos, nes dabar jau jau po truputį projektuojamas tas, kas bus su 28. Tai vat čia a tas 28 metų toksai gali būti šuoliukas, sakykime, į kažkokį tai sudėtingesnį laikotarpį, kur pinigų mes būsim pripratę prie didelių pinigų masių. Ir prie to, be abejo, prisidės ir ta antra pakopa, nuo kurios mes pradėjom.
Bet čia ką norėjau pailiustruoti, kad sutampa labai daug a finansavimo, kuris ateina į Lietuvą ir tokiom rimtom rimtom sumom. Tai paprastam žmogui, jeigu dabar vat tiesiog paimkim paprastą žmogų, gyvenantį iš vidutinio atlyginimo, dirbančiam, a kokius gyvenimo sektorius jam tai palies ir ką jis pastebės, nes iš to, ką tu pasakei, ateina labai daug pinigų. reiškia 1/3ioji nukeliauja personalų gynybos, tai reiškia atlyginimai visa kita didės. A valstybės sektoriuji. Reiškia valstybės atlyginimai padidės. Automatiškai turės ir aplinkui įmonės, kad konkuruotų didinti kažkaip tai atlyginimus.
Įpurkš krūvą milijardų pinigų į vartojimą. Reiškia irgi a verslininkai kažkurie ten elektroninę prekyba užsiima muiliukais, perliukais ten ir kitais dalykais pajus a na prekybos padidėjimą. keliones irgi padidės Vilniaus oro uostas vėl skelbs rekordinius išskridimus a ir taip toliau. A ar tai reiškia, kad žmonėm brangs produktai, brangs kelionės, gali viskas brangti ir po to po dviejų trijų metų 28 metais mes mes ir pajusime dabar tą krizę, apie kurią mes čia laidos pradžioj kalbėjome. A nes per daug gerai pradėsim gyventi.
Tai kad kainų ne nemažins visi šitie procesai, tai faktas. A, produktų kainos, gal jos ir jos be abejo, didesnės, jos visada didėja, bet bet nedidės tokiais dideliais tempais, nes tai yra vis tiek europinė rinka ir jeigu čia pas mus labai didelės kainos bus, tai tikrai atsiras kas atveš pigiau. Tai mes vis tiek pr dabar paskutiniu metu procesas buvo toks, kad spaudėmės, spaudėmės, spaudėmės link tų Vakarų Europos. Jos vijomės, vijomės ir nu praktiškai esame pasiviję. važiuo nuvažiavę ar į Vokietiją, ar į Prancūziją, nuėję į parduotuvę, ten nelabai stebimės tom kainom.
Jos praktiškai tokios pačios arba netgi kai kuriais atvejais dar pigiau gali būti, bet čia dėl specifikų. Bet kas brangs tikrai tai paslaugos visos, kur yra žmogus, nes mes gausim pinigų, išleisim kelionių organizatoriui, organizatoriui skaus daugiau pinigų, tada jisai am išleis lengvesnę ranką kirpėjui. Kirpėjas pasikels kainą, nes norės gaut daugiau pajamų ir ta spiralė jinai įsisuks. Tai aš manau, kad vat paslaugų kainos, nors jau mumis jos irgi stebina pagal augimo tempus, bet jos toliau augs, nes a pinigų tiesiog yra per daug.
kai daug pinigų, labai visi nori, juos leidžia. Tai tai va čia iš ką, kaip sako, ką paprastam žmogui kokią žinutę išgirsti. Tai vienas dalykas, kad kainos didės, tai faktas, bet antras dalykas, tuo nereikia e piktintis, nes greičiausiai ir paties atlyginimas augs dėl tos pačios priežasties, dėl tos pačios spiralės. A ir antras dalykas, nuo ko pradėjome, tai a jeigu atsiranda daugiau pinigų, gal kartais daugiau pataupyt reikia. norim išleist tuos kelis eurus ir politikai norėjo labai pasirodyti tokie geradariai, nors iš tikrųjų tas sprendimas jisai reiškia, kad aš paimu tavo pinigus, nes tai yra mūsų pinigai ir tau juos įdedu į kitą kišenę.
Ir aš atradau žiauriai geras. Čia nėra nieko nieko geresnio dalyko negu žmogui perkelti pinigus iš jo pačius, iš vienos kišenės į kitą ir jisai jaustis laimingas. Ir dar prie viso šito pasiimti PVMą. Oi, pasiimti PVMą, e, išpūsti Sodrą šiek tiek, nes grįš pinigai ir ne nemenka dalis Sodros į Sodrą grįš. Tada padidinti tą sąskaitą, pensijas ir čia gaunasi visai winwin situacija, tiktai trumparegiška. Bet labai daug, žinai, m situacija piešė tokią kaip Estijoj, kad Estijoj tas buvo mokesčių kėlimas, a, antros pakopos pinigų išdalinimas ir dėl to stagnavo visa ekonomika.
Tuo tarpu mes Lietuvoj augame ir labai sparčiai ir Estijos ekonomika tik dabar pradeda rodyt atsigavimo ženklus. Ir a daug buvo spekuliacijų, kad lygiai tą patį mes dabar darome ir kartojame lygiai tą pačią klaidą ir kad tikėtina gali sustoti ekonomika, kaip tai buvo Estijoj. A ar tu nematai, kad galėtų taip nutikti? Ar vis dėlto yra kažkokių tai vat tų dar gynybos, pinigų, įpūtimo ir taip toliau, kas gali būti, kad mus a paveiks teigiamai labiau ir mes nepajusime to kaip Estijoj?
Tai kur pas mus tas panašumas yra? Tai panašumas, kad mūsų lūkesčiai yra labai stipriai užauginti. Nu apie ką irgi kalbėjom, ta prasme 10% augimas, tai čia jau duotybė yra, nors tol gražu taip nėra. Tai lūkesčius užsiauginę labai didelius. darom tą patį veiksmą, pensinius pinigus išdrąkom, kas reiškia, kad lūkesčius mūsų netgi tenkins labiau ir didinam mokesčius tam, kad a tenkinti tuos padidėjusius lūkesčius. Tai vat per šią prizmę mes labai panašėjam. Tiktai mums sekasi viena dedamoji, kad mūsų eksporto ringos yra išskaidytos pakankamai ir mūsų valstybėms pakankamai dar, sakyčiau, taip pusėtinai sekasi.
Tai panašumas, kad mūsų lūkesčiai yra labai stipriai užauginti. Nu apie ką irgi kalbėjom, ta prasme 10% augimas, tai čia jau duotybė yra, nors tol gražu taip nėra.
Nes mūsų, e, pagrindinis dabar eksporto eksporto šalis yra Lenkija. Lenkija auga ir auga sparčiai. Mhm. Antras yra Vokietija. Vokietija kaip amžinai stagnuoja. Čia ten antro ketvirčio 03% susitraukimas, bet nu vis tiek jinai sukasi apie nulį ir stagnuoja, bet jinai tokia didelė, kad mūsų Lietuvos verslas randa ten vis tiek tam stagnuojančiam organizme ką suvalgyti. Ir tada paskui sekančios rinkos yra skandinavai ir latviai. Tai skandinavai jau jie pradeda lipti iš tos sąstingio, kur buvo pora metų. Tai mums vat tas eksportas, jisai mums tempia ekonomiką.
Bet ką verslas sako, nereikėjo didint šitaip mokesčių, nes tai kenkia verslui pačiam, kuris gali pradėti lūžinėti, nes nutaikytas mokesčių didinimas į į didesnes pajamas gaunančius žmones, į tie, kurie sukuria daugiau produkto, jie labiausiai pajaus visus šitus dalykus. O tuos mokesčius turės atsiimti per kažką tai kito, per kainą per per kainą turės atsiimti. Tai tai va čia ir yra tas tas panašumas, kad mes iš tiesų labai gerai gyvenam, bet rizikuojame visą tą balansą su suardyti ir ir būtų buvęs tikrai protingesnis principas, kuris buvo siūlomas iš pat pradžių verslo buvo pasiūlytas, tai yra ne ten tampyti mokesčius ten visokius gyventojų pajamų mokesčius, ten ieškoti kažkokių pinigų, kur jų nėra, bet paimti ir padidinti du mokesčius tiesiog labai paprastai buvo iš pat pradžių 1% procent pelno mokestis, 1%
pridėtinės vertės mokestis, ką valstybė būtų tikrai susimokėję. Ir jeigu pieno pakelis būtų pabrangęs vienu centu arba net nebūtų pabrangęs, nes jeigu jis kainuoja 99 centus, verslas nepadarys 1€o, nes ta kaina marketing marketingologi galvą pradės skaudėti nuo to, kad 1€ tai būtų viskas tvarkoj ir tas padidėjęs vartojimas jis per PVMą dar kaip tik nuimtų per per karštį šiek tiek, nes tas, kas daug leis, daug ir susimokėtų PVM. O kodėl galvoja valstybė nėjo šitu keliu? Nes bijo politikai priimti sprendimą su pridėtinės vertės mokesčiu, nes visiem yra imprintingas.
Visi atsimena 2009 metus, kai laikinai buvo padidintas nakties reforma ta e nakties reforma laikinai buvo padidintas a prizinės vertės mokestis nuo 18 iki 20%. Mhm. Tai ir tada buvo e ir tas veiksmas, nors jisai buvo tikrai teisingas ir normalus, a tas veiksmas visiem asocijuojasi su krize, nes tarsi tas mokestis ir sukėlė tą krizę, nors iš tikrųjų mokestis buvo keliamas dėl krizės pačios, kad padėtų, jo, kad padėtų ir ir jis padėtų surinkti biudžetą, nes kitaip nebuvo kitos išeities jokios ir ir dabar kiekvienas politikas, kuris pamini žodį po pridinėsiu vertės mokesčio kilimas.
jisai bijo, kad jo rinkėjai jį nuteis už šitą sprendimą, bet iš to, kas įvyko ir kokius mokesčius pakeitė, ta ta visa mėsmalė taip sudėtingai viską padarė, kad man atrodo, kad dar sunkesniu keliu nuėjo. O plius kiek buvo piketų apie nekilnojamo turto mokestį ir panašius dalykus, tai aš nežinau, ar tikrai jie pasidarė sau geriau a kai tavo pasiūlymas galbūt reakcija būtų tuo metu neigiama, bet tai būtų supaprastinę viską buhalteriškai, pačiom įmonėm būtų paprasčiau ir mes galbūt ir Europos rinkoj atrodytume kitaip.
O dabar tos painavos tiek, kad, na, atėjus kažkokiam tai investuotojui iš užsienio a neriant į šitus mokesčius, nu, tikrai atrodys tamsus miškas. Ar ar pas mus mokesčiai nėra dar tokie sudėtingi kaip užsieny? Jie sudėtingi ir jie sudėtingėja su kiekvienu sprendimu. Toks vaizdas, kad tikslai yra visą laiką išrašomi, kad a lengvinti sistemą, mažinti a mokestinių tarifų mišką, bet kiekvieną reformą, kiek prieš kiek turbūt kokie 19 18 metų maždaug taip stebiu biudžeto surinkimą, e, atidžiau, tai kiekvieną reforma jinai daro vis sudėtingesnį mechanizmą.
Ir dabar, pavyzdžiui, tie, kurie balsavo už tą visą reformą, jeigu jų paklaustume, taip vat be pasiruošimo išvardinti, pavyzdžiui, visus gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kiek yra, aš aš pats bijau, kad turbūt, kad suklysčiau juos išvardinti vien. E, o jau nekalbant apie tai, kada ir kokiu momentu jie yra taikomi, bet tiesiog procentines dalis išvardint, jau būtų problema ir tai yra klyskelis. A, beje, apie protestus, tai iš tikrųjų žmonės ne visai ten protestavo, kur reikia, nes nekilnojamo turto mokestis iš esmės, nu taip jisai sumažino tą mokestį, surinkama bus turbūt, kad klausimas, ar ne mažiau negu dabar.
Čia, žinai, man panašu į Orvelo gyvulų gyvulių ūkį, kai a viskas buvo užmaskuota vienu, o problema buvo visai kitur žinai. Taip. Ir o tie mokesčiai, kurie liečia gyventojų pajamų mokestį, tai jie jie vis tiek atsi palies anksčiau ar vėliau kiekvieną dėl labai paprastos priežasties, kad yra sudedamos ribos, kada įsijungia mokestis vienas arba kitas lygis peržengus tam tikrą ribą. O atsižvelgiant, kad neišvengiamai visų pajamos auks su laiku, visi papuls į aukščiausią su laiku papuls vis į aukštesnę kategoriją, nors gyvenimo kokybė nepasikeis dėl to.
Tiesiog bus mokama daugiau mokesčių, nes tie atlyginimai jie didėja, bet jie e kaip pasakyt, dalimi dengia pabrangusias kainas. Kaip sakant, gyvenimo kokybė auga, bet neauga taip sparčiai, kiek procentaiškai auga atlyginimas. Tai, beje, ir su nekilnojamu turtu tas irgi labai yra įdomus dalykas, nes anksčiau ar vėliau augant nekilnojamo turto kainoms, ten sugūžės visi po truputį ir jisai su laiku taps normaliai visuotinu mokesčiu. Paskutinis klausimas, a, ir toks asmeninis, tikiuosi galėsi pasidalinti kažkokiu tai formatu. A, pats Mariau, a kur investuoja ir kaip atrodo tavo, a, visas pyragas, investicinis a pajamų investicinis pyragas, kaip pas tave yra sudėliota a kaip ir tu sakei, sau ir tavo ateities kartoms tas investicinis portfelis, a, kur tu pats dėlioji pinigus?
Dabar daugiausiai yra išsipūtęs nekilnojamo turto portfelio dalis dėl kai kurių pirkinių. O šiaip e o procentais jeigu kaip ką reiškia išsipūtęs, žinai, nes a pas kai kuriuos yra taip išsipūtęs, kad turi penkis nekilnojamo turto objektus ir 20.000 fonduose. Na, sakyčiau, turbūt kokia 80% nekilnojamas turtas. Anksčiau būdavo 50 ant 50 maždaug. Taip. OK. O dėl kokios priežasties išsipė? Tiesiog buvo parduotos a likvidžios investicijos ir nupirktas nekilnojamas turtas. a investicijai ar ar investicijai. Tai tai dabar yra pasikeitę, bet šiaip mano tikslas yra judėti daugiau į likividžias akcijas.
Tai a obligacijų aš neturiu arba išvis netgi sakyčiau, kad asmeniškai turbūt net ir neturi labai senai tiktai turėjau. Mhm. Tai praktiškai akcijos ir akcijos konkrečiai konkrečias bendroves. Aš iš tų, kur nelabai tikiu, kad galiu įveikti rinką, bet labai įdomu. Bet dar bandai žaist, bandai žaist? Band kai kuriais epizodais taip pavyksta rinką apžaisti, ypatingai gerais laikotarpiais, kai yra kai augimas, bet kadangi aš, kaip sakau, toleruoju riziką, nu galiu, suprantu, kad galiu prarasti daug pinigų ir dėl to, na, galbūt ne visai ramiai, bet galiu miegot naktį, tai kritimo metu pas mane kritimai irgi dideli būna.
Tai prisiimama rizika jinai man duoda didelius bangavimus. Tai tai va tai šiaip mano tikslas yra 50 nekilnojamas 50% akcijų turėti. O kai tu kalbi apie a tuos 20% į fondus ir akcijas, a kiek eina į pačią riziką? Su kokiom sumom, su kokia pyrago dalimi tu linkęs esi rizikuoti? Aš neturiu fondų, turiu akcijas konkrečiai. Tikai tiktai akcijos 20% tik akcijos. tokio kaip SNP viso pasaulio neturi. Ne, nes pasakysiu dėl ko? Dėl to, kad aš daug laiko valdžiau investicinius portfelius ir fondus ir man tas labai patiko.
Tai a ta prasme konkrečiai įmonės analizė, pasižiūrėjimas, k kur investuoti, kodėl investuoti, a sekti naujienas, tai būtent dėl to ir ir pas mane sektoriai, nu, tai aišku to didžiojo septyneto tu niekaip negali ignoruoti. Jeigu jo neturi, tai čia, kaip sakant, ten viena ar kita komponentė, kaip sakant, e, nu, būsi turbūt išstumtas iš rinkos, greičiausiai aplenks rinką tave, jeigu jo neturėsi. Tai o paskui yra automobilių pramonė ir finansų sektorius. Man įdomiausias tokie tokie sektoriai. Bet lyginant, pavyzdžiui, a to pačio banaliausio SNP viso pasaulio fondo ir tavo akcijų a grąža metinė, kiek procentų skiriasi nuo to, ką tu darai asmeniškai analizuodamas ir, pavyzdžiui, žmogus, kuris pasyviai tiesiog investuotų ir gautų tuos ten 10% 12.
geru laikotarpiu, kai yra augimas, aš lenkiu S&P, sakykim, 5 6% tikrai. Mhm. ta prasme, bet ilguoju periodu, nu, iki šiol man sekėsi jį aplenkti, bet bet a dabar tiktai bandau taip greitai atgaminti procento, ten iš karto nepasakysiu, jis jau daug, bet tai jeigu taip ir grubiai, tai žodžiu prie geriausių norų a a kad jeigu norite uždirbti 5% daugiau turėtumėt įdėti a belekiek daugiau darbo ir laiko į analizes. Tai paprasta, ta prasme tikrai a kaip pasakyt, raginu investuoti a apskritai, nes kitos išeities nėra kaip kaip didinti vertę, bet tada reikia investuoti ten, kur supranti.
vienas dalykas ir tikrai nerinu užsiiminėti akcijų atsirinkimu, analize ir panašiai, nes tai reikalauja žinių ir tai reikalauja daug laiko ir reikalauja rizikos tolerancijos, nes tu rinkdamasis konkrečią bendrovę prisiimi jos riziką ir su visais visom išeinančiom ištakom, kaip pavyzdys sakau, amai analizuoji automobilių rinką, a turi turi kokį nors Volkswageną, kuris jisai yra, nu, visi vokiška, vokiška kompanija, patikima kompanija ir dieselgatas netikėtai ir ką ir minus 50%. Vat už tai, kad tu pasiėmei akciją, kur buvo, na, galima sakyti sukčiavimas klaidinant a išmetamųjų dujų rodiklius.
Tai va, tai tai rodo vat kaip viena akcija gali sujaukti. gali būti labai sėkmingas, bet tau minus 50% ir per trumpą laiką nusibraukė visi pasiekimai. Primena mano senelio amžinatils istoriją, kuris pradirbo Forde daugiau negu 30 metų, a, gyveno Amerikoj ir Fordo visa istorija, kai ten iki iki vieno dolerio, iki vieno cento akcijos nukrito ir praradimai buvo virš 90%. Mhm. Ir po to, aišku, ten kažkiek tai atšoko į viršų, bet tikrai žmogui, kuris visą gyvenimą kaupė ir ir turėjo didelę dalį akcijų būtent Fordo įmonei, tai jam labai pasijautė ir vat tai yra puikus pavyzdys.
Primena mano senelio amžinatils istoriją, kuris pradirbo Forde daugiau negu 30 metų, a, gyveno Amerikoj ir Fordo visa istorija, kai ten iki iki vieno dolerio, iki vieno cento akcijos nukrito ir praradimai buvo virš 90%.
Aišku, jisai buvo iš tų, kuris diversifikavo ir pensiją nugyveno tikrai labai gerai, nes a vat man turbūt tai ir buvo didžiausia pamoka matyti senelį, kuris a investavo nuo 25 metų ir ir kai mes čia kalbėjom apie 10%, tai tu pats gal nežinau, nustebs, ar nenustebi, gal tau ir tavo tarpe yra tokių žmonių, bet mano senelis investuodavo 40%. Mhm. Jis visą gyvenimą investavo 40%, jisai išėjo į pensiją 62 a ir taip nugyveno beveik iki 100 metų. Dar būdamas 90 metų pirko naujus automobilius iš salono.
Mhm. Nes tiesiog gaudavo tiek dividendų ir turėjo tokios pajamos. Ačiū, Mariu, kad atėjai. Ačiū visiems, kad žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti, nes mūsų skaičius kiekvieną dieną auga. Dėka jūsų ir aišku parašykite komentarą, ar jums buvo naudinga šita laida. O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ [Muzika]