28 liepos 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
90% lietuvių kenčia nuo vitamino D chroniško trūkumo. Oh my god. Tinkamai gyvenu, netinkamai gyvenu. Čia aš senėju, nesenėju. Saldžiai, valgymas prieš mėnesines dar pablogins PMS. Moterim šitą svarbu žinoti. Tikiu, kad visos bet kokios ligos priežastys, bet kokios blogos būklės priežastys yra psichologinės. Ar be papildų mes galime tikėtis ilgamžiškumo? Ne, tas žmogus galbūt labai daug stresuoja, dirba sunkų darbą, daug sportuoja, rūkyti, gerti pornografiją, narkotikai. Mums nesinori ilgai gyvent. Mum norisi ilgai kokybiškai gyventi. Šitą reikės tikrai pabandyt.
[Muzika] [Muzika] เ เฮ [Muzika] [Muzika] Mes galim roulint. Labas, Rūta. Labas. A šiandien mes su tavim nersim į ilgamžiškumo temą. A narpliosim šią popso temą, kuri yra iš tikrųjų, nu, aš nežinau, turbūt per paskutinius penkis metus a išvešėjusi visur. Labai trendina. Turim, turim Brian Jožoną, kuris iš viso yra žmogus eksperimentas, kuris tą trendą dar labiau trendina. Ir Lietuvoj turim net konferencijas, visokius ten susitikimus ir taip toliau šia tema. Tai na tu esi tas žmogus, kuris šioj srity nardo, gyvena, gyveni ir su papildų kūryba ir taip toliau.
Tai prieš mums pradedant, aš išsitraukiau tokią įdomią statistiką, kad pasaulio vidutinė gyvenimo trukmė nuo 66,8 metų, kas buvo 2000aia metais, iki 2019 metų padidėjo 6 su5 metų. Tai per 19 metų mūsų amžius ir taip padidėjo. Labai sparčia. Tai kodėl ta ilgamžiškumo tema išvis turėtų būt svarbi, a jeigu ir taip pas mus viskas gerėja. Mhm. Tai va čia ir esminis momentas yra tai, kad pats ilgamžiškumas per se, ar ne, mums nesinori ilgai gyvent, mum norisi ilgai kokybiškai gyventi.
Ir dabar gaunasi, kad ilgėja gyvenimo trukmė, bet žmonės turi daug lėtinių ligų ir jie kankinasi senatvėj. Tai būtent tas visas ilgaamžiškumo longževity trendas yra apie tai, kad kaip išgauti kuo daugiau kokybiško gyvenimo metų, o ne tiesiog gyvenimo metų. Tai gal tu galėtum patarti kažkokius aiškius pirminius žingsnius, kad savo gyvenimą, kokybišką gyvenimą prailginti 50 metų a apie tai, ką tu ir kalbi, ane? Nu, tarkim, suėjus 70 metų, kad aš ne su a kokiu ramščiu vaikščiočiau ir ten negalėčiau užlipti į penktą aukštą, bet kad aš užbėgčiau į tą penktą aukštą ir galėčiau būti gyvybingas kaip 30 ar 40.
Mhm. Taip. Tai a čia vat norėčiau iškart tokį tyrimą įdomų padarytą pristatyti. Tai Amerikoj 2023 metais buvo atliktas didelis tyrimas, kur buvo ištirta m 12.000 žmonių vyresnių negu 60 metų ir paaiškėjo, kad 80-90% jų turi bent vieną arba dvi lėtines ligas. Mhm. Ta prasme, tai yra, nu, didelis skaičius, nes realiai tą mūsų ilgamžiškumą labiausiai ir įtakoja lėtinės ligos. Tai yra širdies kraujagyslių sistemos ligos, vėžinės ligos, kvėpavimo takų, judėjimo aparato ir visas tikslas ilgaamžiškumo yra būtent tų ligų prevencija.
Tai iš tikro geros žinios yra tos, kad a kasdieninėmis priemonėmis tikrai tikrai galima prailginti savo kokybiško gyvenimo trukmę dešimčia ir daugiau metų. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotis? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. A, nu čia, žinai, toks labai visą laiką abstraktus dalykas sveikai gyventi, judėti, nu, bet čia, žinai, nu, taip abstraktu ir taip visi juda ir visi skaito, kad jie jau pakankamai juda, pakankamai sveikai maitinasi, bet gal galima kažkaip tai aiškiau nurodyti maždaug kokia linkme eiti.
yra sklando, žodžiu, visur ta informacija, kad reikia miegoti ten septynias aštuonias valandas per dieną, bet kiek iš tikro, žinai, reikia miegoti, tai aišku yra individualu, e, ne tiek yra svarbu miego trukmė, kiek miego kokybė ir kada eini miegoti ir kada keliesi. Čia iš tikro yra esminis momentas, nes vakare nuo maždaug 22. aktyviausiai gaminasi augimo hormonas, kuris yra atsakingas už viso organizmo atstatymą, riebalų deginimą, a, smegenų atsistatymą ir taip toliau, ar ne? Ir jisai aktyviausiai, gaminasi nuo 22 iki 1 val.
Vakare nuo maždaug 22. aktyviausiai gaminasi augimo hormonas, kuris yra atsakingas už viso organizmo atstatymą, riebalų deginimą, a, smegenų atsistatymą ir taip toliau, ar ne? Ir jisai aktyviausiai, gaminasi nuo 22 iki 1 val. nakties.
nakties. Tai jeigu norime gerai jaustis, ilgai gyventi ir būti sveiki, yra labai gera paslauga sau eiti anksti miegoti, tai yra iki 22 valos. Aha. Tai o kas būna, jeigu mes tuo metu nenueinam miegoti? Tai ką, kai mes esam budrūs, augimo hormonas nesigamina? Jisai gaminasi tris kartus lėčiau. Aha. Jo. Ir esmė tokia, kad vakare pradeda gamintis melatoninas, miego hormonas ir tuo pat metu reiškias ir tas somatotropinas pradeda gamintis. Tai čia mes tiesiog prarandame kelias aktyvias valandas jo gamybos.
Tai šitą reikėtų dalyką žinoti. Tikrai gali būt keičiantis požiūrį į miego visą rutiną šitas dalykas. O iš ryto reikia keltis patartina tarp 6 valandos, kada kortizolio lygis yra aukščiausias, nes būtent kortizolio spaikas ryte mus ir pažadina ir tada nereikėtų, nu, kaip sakant, per prievartą dar bandyti išmiegoti tenais kažkiek papildomų tų valandų, nes jau gaunasi, kad tavo kūnas jau yra budrumo a būsenoj, jam jau reikia eiti daryti, o tu dar vis miegi. O kaip su tais žmonėm, kurie, pavyzdžiui, gali miegot iki 10, net neprabunda tarp šešių, aštuonių, tai jiems yra geriau tada su žadintuvu keltis ir privers save atsikelti būtent tam aukščiausiam kortizolio taške?
Ar jų kortizolis gaminasi būtent tada, kai jie prabunda ten 900, 10 ryto? Jų kortizolis šiek tiek vėliau gaminasi, nors šiaip jis yra kaip ir cirkadinio ritmo dalis kortizolis, o cirkadinis ritmas priklauso nuo saulės ir tamsos režimo, ar ne? Šviesos ir tamsos. E taip, tokių žmonių būna, bet labiau, tiesą pasakius, tie visi pelėdos ir Vyturiai yra labiau išmislas negu negu iš tikro egzistuojantis kažkoks, nežinau, genetiškai nulemtas žmogaus modelis. Am, persimiegoti nėra gerai, bet per prievartą keltis anksti irgi nėra gerai.
Nu, čia reikėtų iš tikro daugiau savidiscipliną užsiimti. OK, tai vienas iš dalykų, ką mes galim pakeist, tai miega. Kas dar būtų, kad prailgintume tą kokybišką gyvenimą senatvėj? Taip, tai be abejo, mityba. Tai visi, visi vėlgi čia šneka, ar ne? Sveika mityba, kaip čia kaip čia maitintis? Tai vis tik esmė yra em pakankamas kalorijų kiekis, bet neperviršytas, ar ne? Mhm. E ir subalansuota mityba. Tai reiškias, kad mes turėtumėm gaut tam tikrą kiekį mikroelementų ir makroelementų, baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat skaidulų.
Ir aišku valgymas tam tikru paros metu negerai yra tenais vakarais valgyt ar ten anksti ryte. O ką reiškia pakankamai valgyti? Žinai, nes nu tu pati esi moteris ir žinai, kiek moterys kankinasi su tuo savo svoriu ir visą laiką joms atrodo reikia numesti tuos 1 2 kogramus ir jos, toks jausmas dažnai neprivalgo. Jos vengia valgyti ir dažnai tada ką daro, tai aš jau dabar ir vyrai tokie patys, aišku, čia anksčiau galbūt jeigu grįžtume 30 metų atgal, vyrai taip nežiūrėjo į savo kūną, kaip dabar.
Ir vyrai irgi tie, kurie labai prisižiūri ir valgo mažiau ir nesurenka tų visų reikiamų elementų. Tai a kur čia yra grėsmė, kad pakankamai valgyti? Kodėl tai yra svarbu? Tai va čia labai geras ir įdomus dabar kontraversiškas dalykas, kad iš tikro moksliškai am įrodyta, kad ilgaamžiškumui naudingiau yra turėti nedidelį kalorijų deficitą, 10-20% nuo tavo bazinės kalorijų normos. Am, tai reiškias tas neprivalgymas, pavadinkime, yra naudingas sveikatai, nes tiesiog mažina bendrą uždegimą, skatina atsistatymą, gerina detoksifikaciją organizmo ir taip toliau.
Iš tikro moksliškai am įrodyta, kad ilgaamžiškumui naudingiau yra turėti nedidelį kalorijų deficitą, 10-20% nuo tavo bazinės kalorijų normos.
Tai a šitoj vietoj e didelis turbūt uždavinys yra suprasti, ką reiškia pakankamai pavalgyt, bet nepersivalgyt, ar ne? Tai čia gal toksai galėtų būti, a, su mažu alkiu visą laiką esu, žinai, nu, tipo, kur pavalgai ir norėtum dar, bet jau va čia reikia sustot. Taip. Tai vat labai čia gerai iš tikro yra toks terminas metabolinis lankstumas. Ar yra tekę girdėti? Ne. Žodžiu, e, tai organizmo gebėjimas vietoj gliukozės energijai pradėti naudoti riebalus, ar ne? Ir normalus sveikas žmogus, žodžiu, gali išbūt tarpas tarp valgymu gali būti keturios, penkios valandos.
Tai čia ir skaitomas yra geras metabolinis lankstumas, kad tu nenori valgyti per tas kelias valandas ir ateina, sakykim, tada nu pavalgei pusryčius, po keturių penkių valandų valgysi pietus ir tau ne negraužia skrandžio iš šalkio ir gerai jautiesi. Tai a būtent vat į tai reikėtų remtis, nes žmonės daug užkandžiauja šiaip. O užkandžiavimas būtent visą laiką palaiko tą gliukozės kiekį kraujyje ir gaunasi, kad tu neturi to lankstumo ir gaunasi, kad tu visą laiką jautiesi šiek tiek alkanas. Nu, šitas mitas atėjęs iš kažkada ten anksčiau, kad turi valgyti po truputį daug kartų ir tada užkandžiauti tarp maistų ir žmonės vat kažkaip tai prisiklausė tos tokios klasikinės informacijos ir dabar tą daro.
Nors aš asmeniškai aš tau galiu pasakyti, man labiausiai ir geriausiai padėjo susitvarkyti su mano svoriu, su mano kūnu ir su mano savijauta tada, kai aš nustojau visiškai užkandžiauti. Ir ką aš darau? Aš tiesiog valgau 900 ryto, tada aš valgau antrą, tada aš valgau kokią 6.30 ir tada valgauštą tokią paskutinę vakarienę. Tai mano vakaras gaunasi toksai, žinai, a imlesnis maistui, bet dienos eigoje aš nieko daugiau neužkandžiauju. Aš tiesiog valgau maistą, bet be užkandžių. Labai labai, labai gerai.
Labai geras metabolinis lankstumas. Reiškias, dėl to tavo metabolizmas geras, gerai dega natūraliai riebalai be didelių pastangų. Tai čia yra sveiko žmogaus požymis. A tai reiškia mažiau užkandžiauti. Geriau didesni normalūs valgiai, sotesni, bet be jokių užkandžių. Taip, nes tada visą laiką laikosi pakilusi gliukozė, pakilęs insulino lygis, a mažėja jautrumas insulinui ir, žodžiu, užsiverda visa kaskada norėjimo valgyt vėl. A smegenų rūko, nervingumo, kai kas dirglus jaučiasi. Ir plius nenumesi papildomų kilogramų, jeigu pastoviai laikysis pakilęs insulinas, nes jis yra anabolinis hormonas ir jisai trukdo riebalų deginimo.
Tai tu nori pasakyt, kad yra svarbiau net net ne kalorijos, bet būtent tas insulino pakilimas, ane? Čia gali būt, mano nuomone nepopuliari iš tikro, bet tikrai aš tikiuosi, kad artimiausiu metu jau pagaliau tai bus moksliškai tikrai labai aiškiai pagrįsta. Ne kalorijos esmė. žmogaus metabolizmas prisitaiko prie kalorijų kiekio. Būtent tas metabolinis lankstumas ir ir parodo, kad žmogus gali ir daug valgyti, ir mažai valgyti, ir jo svoris išsilaikys toks pat, nes mes visi turime daugiau mažiau turime tam tikrą svorio tašką, kas yra mūsų bazinis nulemtas genetiškai svoris normalus.
Ir tame svoryje mes jaučiamės geriausiai. Mūsų, žodžiu, atrodom geriausiai, jaučiamės geriausiai, mūsų organizmas gerai funkcionuoja. Ir būtent jeigu turim gerą išlavintą metabolinį lankstumą, vieną dieną galim suvalgyt 3000 kalorijų, kitą dieną galbūt 1500 kalorijų ir tai nedarys įtakos jokios mūsų mūsų svoriui. Geras. Taip, nes tiesiog greičiau sudegina arba lėčiau degina. Supratau. Žodžiu, neužkandžiaukit. Va, tiesiog normalūs valgymas, jėga. Žinai, aš dar tokią įdomią analizę radau. Proto proteominę analizę parodė tris senėjimo bangas. 34 metų, 60 metų ir 78 metų.
Tai yra tas amžius, kada mūsų kūnas labiausiai a pasensta. Tai reiškia, kad mūsų kūnas išvaizda, visas turbūt vidiniai organai viskas laikosi, laikosi, laikosi. 30 34 metų bam kažkoks yra pokytis. Tada 60 ir 78 metai. Brian Johnson Brian Johnson kalba garsiai labai apie savo biologinio amžiaus mažinimą. Ir ar yra kokie paprasti dalykai, kurie turi didžiausią įtaką tam biologiniam amžiui, ką mes galėtume taikyti, kad jį mažinti? Nes skamba tai kaip futūristinis toks kažkoks neįmanomas dalykas, kad čia turėtų kažkokiom technologijom, medicininėm priemonėm tą daryti, bet kažkaip tai jį vat galima mažint, nes jisai sako, kad jam yra ten arti 50, bet jo biologinis amžius yra kažkas apie 20 keli metai.
Mhm. A ir ką iš visai tai reiškia? Taip, tai kas nežino, biologinis amžius yra tai toks amžius, koks mūsų kūno ląstelių amžius. Žodžiu, koks iš tikro mūsų kūnas yra, kiek mūsų kūnui meto. Tuo tarpu chronologinis amžius yra tas, kuris parašytas pase, ar ne, tiek, kiek mums metų. M tai Brian Johnson jisai, jo tikslas yra atsukti tą savo senėjimo, tai yra biologinį laikrodį. Ir nors jam vat yra ten kel 40 kažkiek metų, jisai tikrai yra jį gerokai sulėtinęs.
Dabar nepasakysiu kiek, bet ten ar ar vos ne pusiau, ar ne? Tai reiškias, kad per 12 mėnesių jisai pasensta tik šešis mėnesius. M tai ir viskas vėlgi atsirėmė, nors jisai yra žmogus eksperimentas ir labai mes matome tą jo išorinį gyvenimą kaip reiškias bandantį daug visokių technologijų, biohakų, vartojanti daug papildų, bet vis tik vis tik 7080% viso šito longevity dalyko ir biologinio amžiaus priklauso nuo mūsų gyvensenos. Tai būtent nuo miego, mitybos, sporto, a, socialinių ryšių, visų šitų pagrindinių dalykų.
Jeigu mes neturėsim šitos bazės susitvarkę, jokios technologijos, krijojos saunos tenais ir varo kameros nepratęs mūsų ilgaamžiškumo ir nesumažins, neat jaunins mūsų. Ar kada jauties, lyg būtum tas perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą. Yra toks dalykas Vita Biotic ultrašvaganda maisto papildas. Viena tabletė, o jausmas lyg išgėrė visos švagandos plantacijos galią. net 6000 mg šaknų galios. Ir tie vitanolidai, na, jie kaip superherojai tavo kūnui, o vitaminas B6 grynai kaip tavo asmeninis treneris, kuris padeda nepavirsti į zombį nuo streso.
Tai va, jei jauti, kad baterijos išsos, pabandyk. Aš bandžiau ir galvoju, kad čia yra mano nauja supergalia. Gal ir tavo. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Tai žodžiu, jeigu aš a tų bazinių dalykų nedarau ir einu į kažkokias klinikas ir darausi tenai lašelines, kažkokias krio kameras ir taip toliau, tai yra mažesnė nauda negu aš, pavyzdžiui, tiesiog paprastus dalykus daryčiau gyvenime, kurie atneštų man kur kas didesnę naudą. Taip, gerokai mažesnę. Tikrai nenuvertinu, viskas gerai. Jos turi naudą tie dalykai ir kažkiek tikrai padeda.
Ypač jie padeda iš tikro tos visos technologijos tam kartui tu ten susilašinęs kokią nad lašinę iš nu iš karto pasijunti geriau, energingesnis, žinai, ar ten nuėjęs į kokį col plundžą, reiškias ledinį vandenį lindęs. M e bet jeigu tu blogai miegosi tą naktį, ar ne? Jeigu tu valgysi nesąmones, tai tu eik kiek kiek nori tuos visus ten krijojos saunas ir ir ne neturės ląstelės iš ko. Visų pirma, jos turi savyje turėt daug medžiagų, būt gerai pailsėjusios, turi būti įvykusi regeneracija, baltymų sintezė tam tikra, kad tas kūnas galėtų atsistatyti.
M supratau. M aš net a radau tokį įdomų tyrimą, kad greitas ėjimas susietas su 16% jaunesniu epigenetiniu amžiumi palyginti su lėto ėjimu. Tai reiškia, tie žmonės, kurie greičiau vaikšto, a jie net vėlgi tą lėtina savo senėjimą. Taip taip. Net ėjimo greitis ir tas lemia. Taip, taip. Nes vėlgi viskas susiveda į kardijo, ar ne? Yra kardio tos zonos tam tikros. Tai būtent vat trečia, ketvirta zona, tas vadinamas ištvermės a kardio tai yra pats geriausias ilgaamžiškumui, nes mes treniruojam savo širdį, mes treniruojam savo judėjimo aparatą, raumenis ir ir raumenų masė palaikom, nes vėlgi vienas iš pagrindinių problemų su amžium, kur kur atsiranda, yra sarkopenija, raumenų masės nkimas, ar ne?
Labai svarbu būtent mum palaikyti tą raumenų masę, nes tai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę senatvėje. O kai tu sakai trečia, ketvirta zona, gal galėtum patikslinti, ką čia reiškia, nes žmonės tikrai nesupras a kokias čia zonas, čia zonas, kur rajonuose ar kur čia dabar tos zonos ieškot. Taip, tai kardio treniruotės, a, yra skirstomas tokias zonas nuo pirmos iki penktos pagal širdies susitraukimo dažnį, ar ne? Pagal mūsų pulsą. Tai, sakykime, antra, trečia zona yra 120, 130, 140 dūžių, širdies dūžių per minutę.
Tai čia būtent šitas vat ištvermės vadinamas kardio ir jisai yra, nu, ne tai, kad sveikiausias, bet tikrai mažiausiai pastangų turi dėti ir gausi geriausią rezultatą. M tai čia realiai, jeigu, pavyzdžiui, sportuoji a treniruotės metu ir ganėtinai intensyviai su trumpom pertraukom tarp pratimų, čia tie, kurie iš iš tanginio vaikšto, tai jie ir palaikys tokį maždaug pulsą. Tai čia yra pats naudingiausias pulsas. O jeigu kardio darai, tai bėgimas ar kažkas turėtų būti ne aukščiau 140, bet ir ne žemiau 120.
Taip, taip, taip. Čia va tos antra, trečia zona arpa, nu sako, ta prasme dar ir tas aukštesnis variantas galimas, ketvirta, penkta zona, kada pulsas jau tenais 150, 160 pasiekia. Am bet sunku daryti tokias treniruotes. Žmogus paprastai jaučiasi labai labai pavargęs. Nu žodžiu, visas sportas yra gerai. Reikia tiktais jo atitinkamai pasirinkti krūvį. OK, tai žinom, kas yra a tos zonos, bet dar yra vienas iš rodiklių, tai yra VO2 Max. Ir aš žinau, kad tai yra labai svarbus rodiklis ilgaamžiškumui.
Ar gali čia šiek tiek papasakot, kas tai yra ir kaip jį prižiūrėti ir koks jisai turėtų būti? Nes vieni, nu, pavyzdžiui, mano VO2 Max, a, laikrodis, beje, šitas matuoja, tai rodo 52. Čia gerai, ar ne? Daug čionais yra. A gerai, tai pradėkim nuo Dumax yra tyrimas, kuris parodo ir biologinį amžių, va čia vienas iš būdų, kaip sužinoti savo biologinį amžių, e tiek kardiovaskulinės širdies kraujagyslių sistemos pajėgumą. Tai reiškias, kadangi tai yra pagrindinė sistema mūsų organizme, nuo kurios priklauso labai daug dalykų visos kitos sistemos ir taip pat mūsų sveikata ir chroninių ligų buvimas arba nebuvimas, tai labai verta karts nuo karto įsitirti šitą dalyką.
Pats tyrimas gan paprastai atliekamas. Reiškias, nu, yra klinikos, kurios turi tą dviratį vadinamą. A, ateini ir tu turi 10 minučių minti dviratį. Kyla, reiškias, kaip pasakyt, sunkumas. Kas minutę tau pakelia, kad šiek tiek sunkiau ir sunkiau ir sunkiau. Ir tu 10 minučių mini ir tau tuo pačiu metu yra uždėta tokia kaukė didelė visa ir tu, reiškias kvėpu nu kvėpuoji tą kaukę kaip normaliai tarsi mintum dviratį į kalną ir kvėpuotum. Ir tuo, to reiškias kvėpavimo metu yra jau pasiekiamas pikas tavo kažkoks fizinio jau pajėgumo, kur tu jau ten beprotiškai smarkiai mini, ar ne?
Ir tu visą laiką kvėpuodamas išskiri a angliav CO2 ir anglies dvideginį ir pagal tai, žodžiu, aparatas matuoja, jisai ten gali pamatyti, koks tavo yra a deguonies tūris, maksimalus deguonies tūris plaučius ir ir tai yra, žodžiu, kadangi daug duomenų yra per per daug laiko surinkta, yra padarytos grafos kur žodžiu, kur pagal savo amžių ir pagal savo fizinį pasirengimą tu turi patekti į kiek litrų per minutę. Tai vis vyrų, moterų aišku skirtingi, nes visų pirma mūsų plaučių tūriai skirtingi dėl mūsų tiesiog anatomijos.
Tai am aš dariausi, mano, pavyzdžiui, buvo 41 ar 42 l, tai yra irgi labai labai geras, kaip tiesiog excellent buvo parašyta, kaip moters atletės vos ne. Bet aš ir daug sportuoju visą gyvenimą ir aš darau kvėpavimo pratimus. Tai 52 kaip vyrovo irgi turbūt yra labai labai geras. Dabar aš nesu tikra, kaip šitie e šitos technologijos visos matuoja, nes žinau, kad tas dviratis yra auksinis standartas. Tai ta prasme aš esu matavęs su dviračiu, tai parodė tą patį, nes man man ir buvo įdomu.
Aš pasidariau su dviračiu, man parodė 50 51, man atrodo, ir tada aš a su laikrodžiu gal mėnesį pavaikščiojau ir pažiūrėjau, kad labai panašiai ten vienu skiriasi, gal dviem skiriasi, žinai. Bet būna pakrenta iki 49, po to užkyla 52 labai nuo treniruočių. Ir aš pastebėjau, žinai kas? Kai aš pradedu labai daug kardio daryt, man krenta. O kai aš, o aš kai sportuoju tiktai su svoriais ir palaikau 125, 140 pulsą ir greitai vaikštau, nedarau intensyvių kardijo, mano V2 max padidėja.
Ir aš pastebėjau, žinai kas? Kai aš pradedu labai daug kardio daryt, man krenta. O kai aš, o aš kai sportuoju tiktai su svoriais ir palaikau 125, 140 pulsą ir greitai vaikštau, nedarau intensyvių kardijo, mano V2 max padidėja.
Tai man būtent labai veiksminga yra vat būtent zona antra, trečia. A, kurios taip būtent šitos zonos man yra pačios geriausios. Tai turbūt ir degina riebalą ir gerina VO2 max. Taip, taip. Ir vis tai kiekvieną O kaip galima gerinti VO2 max? Tai vat būtent tiktai per zonas. Nu tai pirminis ir pagrindinis yra taip, sportas. Sporto metu mes priverčiam savo plaučius dirbti daug aktyviau, tai kaip sakant strečinam jų tą, kadangi vis tiek plaučiai yra diafragma. Pagrindinis didžiausias, žodžiu, kvėpavimo raumuo.
E, mes stiprinam tą raumenį ir jo galimybę susitraukinėti ir ir padidinti tą plaučių tūrį deguonimi pripildyti. Ką dar vadu Maksas rodo, be to, kaip svarbu yra ir kada svarbu jį pradėt tirtis? Nu vat pas mus čia vaikinukai 25 metai, jiem čia labai svarbu dabar TV VO2 maxą žiūrėti ir galvoti, žinai, ar čia dar žinai ir taip aišku, kad geras bus. arčiau, žinai, arti 40 ten 35 a 60 metų labai svarbu įsivertinti ir kiek tas V2 maksas iš tikrųjų svarbus yra kaip rodiklis.
Svarbus jisai pripažintas kaip vienas iš geriausių biologinio amžiaus, reiškias rodiklių, nes vis tiek mes gauname tą biologinį amžių galim įsitirti per epigenetinius testus, galima išsitirti va per šitą, galima per tyrimus įvairius. Am ką dar parodo m tai žmogaus fizinį fizinį pajėgumą apskritai kiek jisai gali. Jeigu sakykim jo VO2 ma yra aukštas labai, tai jisai o jisai sportuoja kažką, kas yra, pavyzdžiui, lengvas fizinis krūvis, nu dėl kažkokių priežasčių, tai jis tikrai gali bandyti didinti svorius, pavyzdžiui, savo arba tenais bėgti ilgesnę distanciją, jeigu jisai bėga, iš galės tą padaryti, nes jo kūnas geba tą padaryt, jo plaučiai geba tą padaryt, ane?
Taip. O kada pradėti? Tai kažkaip pastebėjau, kad tas visi pradeda labai domėtis Landževity maždaug nuo 30 metų. Tai tai turbūt iki 30 dar žinai tas žmogus dar taip pusiau formuojasi apskritai visom prasmėm ir psichologiškai, ir fiziškai. Tai jo ir taip turbūt gal labai dažnai nereikia to darytis kas kelis metus, bet vėlgi priklausomai nuo gyvenimo būdo, pavyzdžiui, jeigu, nu, kaip pavyzdys, apsirgo žmogus ir labai stiprų plaučių uždegimą turėjo, pasveiko, gal ir galbūt jaučia, kad kažkaip nedakvėpuoja, nu, žinai, būna kartais toks jausmas, gal visai verta, gal visai verta išsitirti, pasižiūrėti, gal tenais kažkoks yra sumažėjimas, o tai gal gali sukelti, žodžiu, ir parodyti, kad yra kažkokia tais liga, kaž fibrozė kažkokia ir pasekmė to plaučių uždegimo.
O kaip mes galime pamatuoti visus šitus dalykus, apie ką mes kalbam? Na, įsivaizduokim dabar vat mus klauso ir sako: "Nu gerai, o tai kaip man sužinot, čia aš tinkamai gyvenu, netinkamai gyvenu, čia aš senėju, nesenėju, ar čia sulėtinęs aš tą senėjimą? A koks mano tas biologinis amžius?" Ar yra kažkokių paprastų matavimo būdų, kaip mes galime pasimatuoti šiuos dalykus ir žinoti, kokia mūsų asmeninė situacija? Ar čia tiesiog pagal savijautą? Bet, žinai, kartais jinai gali būt apgaulinga. Gulinga, gulinga.
Galų gale žmogus, kūnas turi tą savybę, kad akumuliuojasi visi dalykai ir iš pradžių mes nieko ne nematom ir po to, kai praplyšta ligų maišelis, tai tada prasideda. Tai taip, gera žinia vėlgi, kad daug ką dal ką galima pamatuot, daug ką galima ištirti. Tai paprasčiausias dalykas, reikėtų bent vieną kartą metuose pasidaryti laboratorinius tyrimus kraujo, ar ne? Išsitirti vitamino D koncentracija, cholesterolį trigliceridus gliukozę a pasitikrinti kepenų inkstų funkciją. Tai čia tokie mineralūs pasitikrinti. Tai čia turėtų visą laiką būti viskas idealiai, ane?
Jeigu viskas idealiai, reiškia, viską darau gerai. Normos ribose čia indikatorius. Dabar jau šiais laikais tie laboratoriniai tyrimai, matai, labai yra, kaip sakant, plati plati amplitudė, kas yra norma, bet kas yra optimalu tau yra šiek tiek jau kitaip. Ir dabar iš tikro gydytojai jau daug apie tai šneka visuomenės sveikatos ir ir gyvensenos gydytojai apie tai, kad e nu ten nežinau, mineralo koks nors a yra nuo iki a reindžas, ar ne? Tai bet galbūt tas žmogus Magnis, pavyzdžiui, koks nors, tas žmogus galbūt labai daug stresuoja šio gyvenimo periodu, dirba sunkų darbą, daug sportuoja, tai jam jam netinka, jeigu bus prie apatinės normos ribos, jam reikėtų daug daugiau, kad būtų viršutinė koncentracija.
Tai vėl vėlgi reikia labai žiūrėt pagal gyvenimo būdą. Jo, reikia, kad specialistas paaiškintų, rūpintųsi, žodžiu, kad jo, galima daug ką matyti iš tų tyrimų, bet toli gražu ne viską. Kitas dalykas, kas šiais laikais yra itin populiaru ir labai dėl to džiaugiuosi, yra visokie elektroniniai technologiniai prietaisai, gadžetai tokie, ar ne? M nežinau, ar jisai čia tas man Apple Watch geras. Man atrodo, labai populiarūs tie žiedai yra. Mhm. Aš turėjau turiu tą žiedą iš tikro winkelis metus sekiau tą savo miegą.
Nu, fainai tikrai pamatyti, pasižiūrėti, suprasti, kur problematika. Pavyzdžiui, pas mane visą laiką buvo mažai gilaus miego fazės, kuri kuri yra reikalinga atsistatymui, kūno atsistatymui, smegenų atsinaujinimui. Ir aš nesuprasdavau kame problema. Ir aš pradėjau eksperimentuot su savo miegu ir pradėjau anksčiau eit miegot, nes paprastai eidavau 11 12 ir tas miegas būdavo, nu, toks 75% ir dabar, kai pradėjau anksčiau eit miegot, jisai gerokai pasitaisė, pakilo iki 90. Tai tikrai faina savistabai ir ir kažkokių savo įpročių keitimui, žinai.
Tai jo Apple Watches Garmin gliukomatis. Tas pats labai fainas dalykas pasižiūrėti, kaip tavo kūnas reaguoja į įvairų maistą, ypač, nu, angliavandenius, ar ne? Ai, nes irgi čia individualu. Individualu, žinok, labai žmogus priklauso moterim tai išvis nuo ciklo dienos priklauso. Ten, sakykim, oiacijos metu labai gerai toleruoja gliukozė, ta prasme, didelis jautrumas insulinui, o prieš menstruacijas gali būt labai labai blogai. Dideli spaikai ir dideli, O nėra, kad moteris tai gali jausti individualiai, ta prasme, intuityviai. A, jeigu jinai, tarkim, yra prieš menstruacijas, tai jinai ir mažiau valgyt nori ir jinai, pavyzdžiui, ar ar čia vėlgi įprotis?
M čia įprotis ir savidisciplina, bet vis tik ne prieš menstruacijas moterys labai nori valgyt. Saldžiai, riebiai, o čia atvirkščiai yra blogai. Taip, o čia yra labai blogai, nes kaip tik jautrumas tada būna sumažėjęs insulinui ir gaunasi, kad mes daug duodam nesveiko gliukozę kupino maisto ir taip tikrai kenkas ir jisai užkyla gliukozė, tada aišku viskas atsideda į riebalus. dipas tada smegenų rūkas, nuotaikų kaita irzlumas, žodžiu, valgymas angliavand saldžiai, valgymas prieš mėnesines dar pablogins PMSą. Oh my god.
Ne prieš menstruacijas moterys labai nori valgyt. Saldžiai, riebiai, o čia atvirkščiai yra blogai. Taip, o čia yra labai blogai, nes kaip tik jautrumas tada būna sumažėjęs insulinui ir gaunasi, kad mes daug duodam nesveiko gliukozę kupino maisto ir taip tikrai kenkas ir jisai užkyla gliukozė, tada aišku viskas atsideda į riebalus.
Štai moterim reikia šitą svarbu žinoti. A nu įdomiai. Šiaip aš jau ne pirmą kartą girdžiu, kad labai svarbu tuos tyrimus daryti. Ir kas įdomu, kad pas mus kas metus gi a sveikatos apsauga išskiria tuos tyrimus kiekvienam žmogui pasidaryt visiškai nemokamai, bet retas juos darosi. Pamiršta iš viso, kad reikia juos pasidaryti. Trūksta edukacijos, trūksta priminimo žmonėm trūksta, kaip sakyt, motyvacijos. Nežinau, galbūt jie netiki, kad galima čia kažką pakeist, padaryt, gal šiek tiek tingi domėtis, tai nežinau. Mano misija yra su su visu mano zenių judėjimu kad žmonėm primint apie sveikatos galimybes ir kad galima labai daug patiem padaryt.
Žinot, būna taip, jog reklamą darai su didžiausiu malonumu. O dėl to, jog tavo aplinkoje ir vienas iš mano kolegų šį daiktą vartoja ir jam nuoširdžiai tai patinka, tai čia būtent yra tas atvejis. Pjaunu grybą. Taip, taip. Vadinasi, nejuokauju, bet juokai baigiasi tada, kai paragauja. Nuo kapsulių iki sirupo vaikams, nuo miltelių į kavą iki ekstraktų smegenų veiklai, energijai ar odai. Čia tie grybai, apie kuriuos paskui gūgline. Kas čia per liūto karčių stebuklas ir kodėl taip gerai jaučiuosi.
Ir jei norit pabandyti, dabar pats laikas. Pas juos šiuo metu vyksta velykinis išpardavimas iki 30% nuolaida absoliučiai viskam. O jeigu apsiperki už 100 € ir daugiau, dar ir dovanų gausi. Taip, kad šventės gali būt ne tik su margučiais, bet ir su grybais. Pajaus skirtumą užeikite pjaunugryba.lt ir išbandykite jau šiandien. A dar tu šiek tiek užsiminei apie cirkadinį ritmą. Aš čia norėčiau tiktai apsistoti, nes cirkadinis ritmas toks kaip ir mistinis dalykas. A nelabai kas apie jį girdėjęs, nelabai apie jį kas nors kalba.
Jau tu šiek tiek užsiminii apie tai, kada keltis ir kada eiti miegoti. O kaip, pavyzdžiui, su cirkadiniu ritmu ir dienos režimu, kada sportuoti, kada maitintis, ar tam turi įtakos, ar ar mums reiktų gyventi pagal cirkadinį ritmą, ar geriau pagal tai, kaip mes norime tiesiog kaip patinka. Mhm. Idaliu tikrai būtų labai didelė paslauga sau, savo kūnui ir indėlis į sveikatą gyventi pagal circhainį ritmą, nes jisai yra biologinis laikrodis, kuris e reguliuoja mūsų e organizmo visas sistemas. Tai, pavyzdžiui, kortizolio aukščiausias lygis yra per pietus maždaug apie 12 valandą.
Vyram testosterono taip pat panašiu metu. Tai reiškias, kad tuo metu reikia daryti aktyviausius visokius dalykus. Ar tai yra protinė veikla, ar tai yra fizinė veikla, sportas. Žodžiu, vat pirmoj dienos pusėj yra geriausiai a hormonai remia tave, suportina tavo reiškias gyvenimo būdą. Ir tada į antrą dienos pusę jau viskas po truputį slopsta, kortizolis mažėja, dėl to vakare mes būnam dažnai sekę, pavargę, dėl to geriau neplanuoti kažkokių darbų ar rimtų susitikimų, o jau kaip tik ruoštis e poilsiui, ar ne?
Vakare išsiskiria melatoninas, miego hormonas, kuris ruošia mus, reiškias, jau kad eisim ilsėtis, naktį išsiskiria tas augimo hormonas. Tai žodžiu, vis viskas yra cirkadinio ritmo pasekmė, dalyvavimas ir jisai įtakoja mūsų virškinimo sistemą. Pavyzdžiui, geriausiai virškina tada, kada yra kortizolis nu šiek tiek pakilęs ir testosterono ir tenais, žodžu, geriausiai veikia visi virškinimo fermentai, ar ne, išskiriami. Dėl to reikėtų didžiausią maisto kiekį suvalgyti pietus apie popietį, ar ne? Į vakarą tada mažiau, nes automatiškai jau silpniau veikia šiek tiek virškinimo sistema.
Tai reiškia, jeigu aš sportuoju anksti ryte ir nuo ankstaus ryto iki piros 12 val, tai yra geriausias laikas sportui, jeigu aš turiu tokią galimybę, nes dalis žmonių, žinai, sako, nu, man darbas 900 prasideda, tai tada kelkis anksčiau, pasportuok, nes vis tiek kortizolis jau išsiskiria nuo 6 ryto, tai čia yra tinkamas laikas sportui. Geriausia iš tikro sporto atrė, aišku, dabartinis gyvenimo būdas, nu, ne, negalim dažnai mes dėl darbo, ar ne, tenais ar ten kažkokių šeimos dalykų to ryto paskirt, galų gale rytą dažnai norisi paskirt protinei veiklai kažkokia arba miegui, arba miegui.
Tai dauguma žmonių renkasi sportuot popietyje ar vakare, bet reikia prisimint, kad jeigu jie jaučiasi gerai, turi pakankamai energijos, tai gerai, bet kad po to nebūtų, kad tu po treniruotės prisivalgai beprotiškai, nes tu būni jau pavargęs ir po dienos emociškai ir dar išsekini save salėj. A, žodžiu, šitą dalyką. Ir kitas dalykas labai nu neužsibūstint prieš naktį, nes, nu, sportas vis tiek tonizuoja, išsiskiria tenais krūva visokių adrenalinų, noradrenalinų ir gaunasi, kad tu tonuse toksai tampi. Ir jeigu O jie blokuoja melataniną gamybą ar ar ne?
Jo, šiek tiek gal netiesiogiai, bet turi sąsajos, kad jeigu tu esi vėlgi kortizolis būna užkilęs ir automatiškai tu nenori miego ir nu kortizolis tai blokuoja, jo, jis automatiškai tada serotoninas ir melatoninas nesigamina. O jeigu mes dėliotume idealų planą, dabar įsivaizduok vat Rūta, dabar įsivaizduok, kad nėra žmogui problemų su kažkokiais darbais, jis juos gali pasislinkti. Dabar įsivaizduokim, žmogus nedirba tiesiog, nu vat norim sudėlioti pagal tai jisai prisitaikys darbus ir visus kitus dalykus. Tai ta, kai tai, ką mes kalbėjom, apibendrinkime ir tokį vat, žinai, nuo ryto iki vakaro idealų planą, kaip tu ir ką darytum pagal ilgamžiškumo protokolą.
Vat kaip atrodytų diena. Gerai, gal pradėsiu nuo vakaro, nes geresnis atspirties taškas yra. Gerai. Žodžiu, em, eiti miegoti reikia, nu, eiti link lovos, pavadinkime, 930 vakare, 10 gulėti lovoj, ar ne? Dar galima paskaityti am dvi valandas prieš tai, nu, valandą nežiūrėti jokius ekranus, reiškias, jokių kompiuterių, jokių telefonų, nes mėlyna šviesa a labai aktyviai iš tikro šviečia, veikia mūsų akių receptorius ir ir negali gamintis normaliai melatoninas ir ir serotoninas miegui, ar ne? Tai tai va tada jau stengiamės užmigti, užmiegam, nu, sakykim iki pus.
11 11 tada pirmoj nakties pusėj tas tobulas geriausias atsistatomasis miegas vyksta. Antroj nakties pusėj daugiau jau to rem miego, kuris atsakingas už mūsų kūrybiškumą, produktyvumą, žodžiu, už tokius softines a skillsus softinius. Na, ir tada keltis tarp 6 ir 8 ryto, kada natūraliai, jeigu išeina, ta prasme, jeigu leidžia aplinkybės natūraliai be žadintuvo keliamės, tada išgeriam stiklinę vandens arba kažkokio kito skysčio, kuris būtų be cukraus, bet pažadintų pirškinimo sistemą. Iškart atsikėlus valgyti nėra gerai. Reikėtų palaukti bent valandą ar pusantros.
Tada, reiškias jau aktyvuojasi visa virškinimo sistema, fermentai. Am, gerti kavą taip pat reikėtų tik praėjus 60-90 minučių po atsibudimo, todėl, kad tuo metu, kai mes atsibundam, dar šiek tiek yra likę adenozino, žodžiu, medžiagos, kuri išsiskiria kaip šalutinis melatonino apykaitos produktas ir jisai sukelia mum egoistumą. Ir jeigu mes užgeriam kofeinu iš karto, tai niekur nedingsta tas adenozinas. jis tiesiog nueina į šoną, kol kofeinas veikia ir po to, kai kofeinas po 6-8 aštuonių valandų baigia veikti, pagal savo skilimo pusperiodį, grįžta vėlgi tas adenozinas ir sukul sukuria mum tą miego įstumą.
Ai, va kodėl dieną tada miego norisi. Taip, taip. Tai kas iš ryto iškart atsikėlęs geria kavą, tai yra negerai. Reikia gerti ją praėjus valandai ar pusantros. OK. Nes kofeinas turi tokį vat poveikį. Tai tai va tada ta prasme e jeigu negeriat kavos, tai jau galit po valandos, po pusantros valgyti, nes jau kaip ir minėjau, virškinimo sistema yra atsibudus. Tai kas čia gaunasi? Nu čia jau gaunasi kažkur po aštuonios devynios taip? Bet čia tik tuo atveju, jeigu jo žmogus vat kažką nori aktyviai veikt, gal eit sportuot ar eiti dirbti priklausomai.
Aš pati labai aišku mėgstu tą protarpinį badavimą, tai aš stengiuosi iki pietų bent jau iki 12 valandos nevalgyti. Taip pat šituo periodu galima suvalgyti daug maisto ir kaip sakant jisai nelabai eis į kūną, nes vis tiek aktyviausias metabolizmas. Am žodžiu, daugiausiai energijos turim, daugiausia raumenų darbo vyksta, žodžiu, sudeginam daugiausiai. Tai stipriausias maistas tuo metu. Na, ir tada pavakarė, antra dienos pusė, tie visi hormonai leidžiasi. Mes jau, kaip sakant, po truputį link poilsio judam. jau nebedarom kažkokių stiprių darbų, stengiamės išvengti kažkokių stiprių emocinių trigerių, žinai, kažkokio ten susitikimo darbinio, kur jisai gali ten mums tiek sunervint, kad po to negalėsim nusiraminti ir užmigti.
M am grįžtam namo, valgom lengvą vakarienę, o laikas su šeima, turbūt ten laikas su šeima, skiriam laiko artimiejem, pabendraujam, laikas su knyga, užsiimam kažkokiais hobiais ir stengiamės vengti ekranų. M a nace. A, nu čia manau, kad čia įgyvendinama. Galbūt sportą įdėčiau, žinai, iš karto atsikėlus tiem, kurie, pavyzdžiui, po to dirbti turi ir negali sportuoti ten tarp 900 ir pirmos. A ir realiai tai, ką tu papasakojai, galima šitą grafiką kiekvienam inkorporuoti. Taip. Nebent kažk kažkam reiktų keltis ten ir dirbt nuo septynių, bet vėlgi, žinai, jo, sportas vat ryte gerai, bet tikrai sunku žmogui, kuris turi darbą nuo šuonių iki penkių, nu jisai jam tik vakaras real.
Nu tada reiktų keltis dar anksčiau. Taip. A Amerikoj, beje, aš esu matęs ir nemažai, kiek kiek aš buvęs, tikrai nemažai toj Amerikoj. Tai tenai aš tikrai buvau nustebęs, kai aš ateidavau 600.00 ryto, dar ypač kai Jžetlagas yra, žinai, ir tu keliesi trečią ar 40000 nakties ir ką veikti? Nu tai einu į džymą ir aš galvoju, kur aš ten durnelis nueisiu, bus tuščia, atvažiuoju ten 500 ryto, o džymas pilnas. Ir aš galvoju, pas mus a Lietuvoj tu atėjęs 6 rytą vieną kitą žmogų matai.
Pas mus a Lietuvoj tu atėjęs 6 rytą vieną kitą žmogų matai. 500 ryto jau jisai sausakimšos. Visi prieš darbą sportuoja, tai ten ta kultūra jau yra kitokia daug metų ir tenai žmonės tą rytą vis tiek išnaudoja sportui, kad vakare turėtų laiko šeimai ir nesportuotų.
500 ryto jau jisai sausakimšos. Visi prieš darbą sportuoja, tai ten ta kultūra jau yra kitokia daug metų ir tenai žmonės tą rytą vis tiek išnaudoja sportui, kad vakare turėtų laiko šeimai ir nesportuotų. Tu šiek tiek užsiminei apie protarpinį badavimą, tai gal ir pereikim prie mitybos, nes protarpinis badavimas buvo madingas. Prasidėjo jo mada prieš 15 metų, bet tokia labai smarki. Buvo tokių fanatikų, kurie ten visus durniais vadino, kurie to nedarė. žinai, nes maždaug čia vienintelis būdas yra tiesiog maitintis, tai geresnio nėra.
Tai tu man pasakyk, kas yra geriau protarpinis badavimas ar tiesiog kalorijų reguliavimas ir insulino reguliavimas. A ar tas proterinis badavimas tikrai yra ženkliai geriau ir jigu aš juo nesivadovauju, tai aš čia kažką prarandu? Mhm. Tai a tai yra šiek tiek skirtingi dalykai. Tai gal žodžiu kalorijų apribojimas tai yra tiesiog sumažinimas 10 ar 20% dienos kalorijų normos ir valgymas mažiau, ar ne? Bet tu valgai, nu, visos dienos metu. Tuo tarpu tarpinis badavimas yra, kai tu pasirenki tam tikrą laiko tarpą, kada tu išvis nevalga, nevalgai maisto, o per kitą laiko tarpą tu suvalgai visą savo dienos kalorijų normą.
Tai tu kaip ir ne nemažini kalorijų e skaičiaus, bet tu valgai tam tikru metu. Ir protarpinis badavimas yra paremtas vėlgi tuo pačiu cirkadiniu ritmu, ar ne? Nes mes tada, sakykime, pasirenkam valgymo, e, ir nevalgymo tarpą, nu, sakykim, 16. Va čia tai, ką aš darau, tai reiškia, 16 valandų nevalgau, aštuonias valandas valgau. Tai aš pus, nu, pirmą maistą dienos valgau 12. dienos, o paskutinį apie 8 vakaro, ar ne? Nu, taip va ir gaunasi 168, kaip sakant. E, teoriškai neturėtumėm numest tvorio, bet kadangi viskas, žodžiu, susideda vis tiek į metabolizmo lankstumą, į reguliavimą, tai gaunasi, kad tu ir svorio gali numesti rinkdamasis proarpinį badavimą.
Tu aktyvuoji autofagiją. Autofagija tai yra organizmo savybė senas nereikalingas ląsteles a suvalgyti. Žodžiu, yra tam tikros ląstelės, ten natūralūs skilleriai, vadinasi, ir taip toliau, kurios tas senilines ląsteles, kurios potencialiai gal ir nėra blogos, bet turi galimybę tapti blogomi, supiktibėt supyktibėti, tai organizmas pats, žodžiu, pasirūpina jų išnaikinimu. Tai būtent tai vyksta, kada žmogus yra 14-1 valandų nevalgęs, prasideda ta, a, autofagija. Tai yra naudingas procesas. Tada reiškias a ilgai nevalgius vėlgi išsiskiria neurotropinis faktorius. Tas, žodžiu, BDNF baltymas, kuris yra atsakingas už smegenų regeneraciją, mažėja visam kūne uždegimas, nes tu duodi organizmo virškinimo sistemai pailsėti ir jisai gali sutelkti pajėgas į kitus procesus, ar ne, į ląstelinį lygmenį ir taip toliau.
Tai em nežinau, kodėl nuslugo tas bumas protarpiniu būvimo, nes tai yra iš tikro geras dalykas, reikėtų tuo laikytis. A, tai tikrai pagerina protinę veiklą žmonėm, pasidaro protas aiškesnis, kada jie reiškias protarpiškai badauja. O, o, o sakyk, a, pavyzdžiui, koks yra geriausias tada rekomendacinis tas nevalgymo langas? Dėl to, kad aš esu girdėjęs ir 12, ir 14 a ten 10, ir 168, kažkas iš viso daro 24. M a bet nu ne visi gali 16 valandų nevalgyti ir koks yra koks yra pats minimaliausias langas, kuris jau turi naudos.
Mhm. Taip. Tai pati bazė, ką tikrai nu negaliu sakyt privalomai, bet rekomenduočiau visiem, visiem pasirūpinti, kad taip būtų. Tai 12, ar ne? 12 valandų valgai, 12 duodi pasilsėt savo virškinimo sistemai. Tai čia tikrai nėra sudėtinga. Tu netrieamas anksti į darbą, tai tu 800 ryto pavalgai pusryčius ir vakarienę pavalgai 700 vakaro. Nu jo. Nu pavyzdžiui, aš ten tą 900 pusryčiauju, tai 900 vakaro vėliausiai pavalgau ir viskas. Ir tada jau čia gaunasi 12 valandų. OK. Taip. A o ką per tas 12 valandų, tarkim, tai čia kas išeina, kad aš negaliu nieko valgyti, tai tik vandenuką gerti.
O jeigu aš, tarkim, ryte amino rūgštes išgeriu ten arba karnitiną kokį, čia jau skaitosi, kad aš sulaužiau badavimo langą, tai reikia žiūrėt. Aminor rūgštys konkrečiai jos turi kalorijų, nes jos yra baltymų sudedamosios dalys. Am karnitinas ne nesu tikra irgi aminurūgštis turbūt turi kažkiek. Žodžiu, esmė yra ne nesukelti gliukozės šuolio. Pavyzdžiui, labai rekomenduotina ir ypač moterims, kadangi pas mus labai aktyvi ir plati ta hormonų sistema palyginus su vyrais. yra nutraukinėti badavimą riebalais, ar ne? Nes tu neužki organizmo gliukozę, negauni gliukozės ir insulino šuolio, o gauni kokybiškų riebalų, pavyzdžiui, MCT aliejaus, kuris iš karto yra paverčiamas energija, nesikaupia kūne riebalų pavidalu, tai tu gauni energijos, bet tu techniškai techniškai nutrauki badavimą, bet autofagija ir toliau gali vykti ir ir visos tos badavimo naudos.
Tai, e, kaip sakyt, teoriškai taip, reikėtų vartot tiktai vandenį arba kažkokius gėrimus, kurie neturi kalorijų. Nu, arbata, ar ne, tinka, kava tinka, bet ir mes kalbėjom, pameni, prieš laidą, kad, a, saldiklis irgi tau asmeniškai nekėlė insulino. Tai jeigu jisai nekelia, tai, tarkim, jeigu aš susimaišyčiau kažkokiu elektrolitu a su saldikliu treniruotės metu, tai irgi aš nesulaužyčiau to badavimo lango, ane? Taip, taip. E, teoriškai šitaip būtų galima žodžiu stengtis kad nu tas gėrimas tada turėtų kuo mažiau kalorijų arba jų neturėtų, bet tu va dabar paminėjai, kad sportuot einant, tai vis tik kaip yra su vyrais, gal šiek tiek kitaip jūs galite toleruoti fizinį krūvį nepavalgę.
moterim yra nerekomenduotina sportuoti nepavalgius ryte ar ar kažkada po pietų griežtai. Todėl, kad pas mus yra, nu, sakau, ta hormonų sistema, pas mus gi virš 30 visokių hormonų veikia, tikrai daug daug daugiau negu pas vyrus ir gaunasi, kad mes savo organizmą alinam, mūsų nėra tema sutverta, e, sportuoti neturint energijos. Tai būtinai reikia tada, kaip ir minėjau, riebalai, geriausias dalykas, MCT aliejus. A, nu, arba pavalgyti prieš. Ai, tai reiškia, ryte, jeigu mergina nori sportuoti a prieš darbus, tai jinai turėtų išgersti kažkokių tai riebalų, a, kad šaukštę ten riebalų, kad skrandyje atsirastų kažko tai šaukštą arba nu bananą suvalgyt, ta prasme, ir ta gliukozė, jeigu jau eini ryte sportuot, nu, tai reikia tos gliukozės moterim.
M, ok. A, nu, turbūt neapkrauti organizmo, bet kažką tai įsimesti į skrandį, kad vis tiek kažko gauti, kad nebūtų tuščiu. Nu taip, ane? O vyrai gali, nu, pas vyrus vienas ten hormonas, testosteronas ir viskas va viskas aišku. Visą laiką lygi linija realiai. Taip, gerai, viskas aišku. Gyvenimas pilnas pagundų, o ypač saldumynams net laidos metu. Nenorėdamas vartoti daug cukraus, visada renkuosi alternatyvą: proteino batonėlius. Taip, aš ne tik mėgauju saldumu ir desertu, bet gaunu reikiamų baltymų net 20 g iš vieno batonėlio.
Beje, jie tinkami po ir prieš treniruotę kelionėse, kaip saldus kaniėestas po vakarienės. Juk kartais vakare taip norisi kažko saldaus. O skonių, kaip matot, patys išsirinks kiekvienas. Gerai, pasistiprinau, padedu į šoną ir grįžtam atgal į pokalbį. Dar yra tokia, žinai, a, badaujančių, a, fanatikų tokia, žinai, partija, kurie sako, kad badauti yra labai gerai ir vieni badauja dieną, kiti ten iš viso po tris keturias dienas badauja ir ten, žinai, čallendžus daro, kas ilgiau iš badaus ir tokiu būdu ir svorį mažina, ir kiti ten įrodinėja, kad čia yra žiauriai gerai ir tenai m padeda sveikatai ir didžiuojasi tuo.
A ką tu gali papasakoti apie badavimą? Ar tikrai, jeigu, pavyzdžiui, aš 12 valandų nevalgau, 12 valgau, sveikai maitinuosi, esu aktyvus, neturiu žalingų įpročių, gerai, nu sveikai normaliai gyvenu, ar man tas badavimas reikalingas ar ne? Ar tai dar man čia pagerintų mano gyvenimą ir aš iš viso gyvenčiau 100 kokybiškų metų? Kiek tas badavimas iš tikrųjų yra svarbus? Na taip, a įrodyta mokslui, kad vis tiktai badavimas duoda tų didelių naudų, kaip ir minėjau, ar ne? Otofagija, tų senų ląstelių apsivalymas.
visokių organizmo funkcijų atsinaujinimas ir taip toliau. Dabar e faktas, kad kaip ir visur gyvenime fanatizmas, kraštutinumas reiškia kažkas, kad kažkas jau yra negerai. Ne, viską reikia labai stebėti savo kūną, kaip jisai reaguoja ir pasirinkti sau tinkamus metodus. Tai, pavyzdžiui, jeigu laikaisi tuo 121 ir tikrai tą darai sąžiningai ir tavo vat subalansuota mityba ir geras miegas, taip toliau, gal tau ir nereikia tikrai papildomai apsikrauti ir užsiiminėti badavimu, bet sakykim, jeigu nėra toks geras gyvenimo būdas, ten ir mėgsti ir ir į vakarėlį kokį nueit, ir cigariuką patraukti, ir pavalgai kartais ne nelabai aišku ko žinai, tai visai naudinga pasidaryti galbūt vienos dienos pabadavimo tiesiog nu pusantros paros gaunasi, ar ne?
Dabar e faktas, kad kaip ir visur gyvenime fanatizmas, kraštutinumas reiškia kažkas, kad kažkas jau yra negerai. Ne, viską reikia labai stebėti savo kūną, kaip jisai reaguoja ir pasirinkti sau tinkamus metodus.
Nuo tu pavalgai vakarienę ir tada visą kitą parą nevalgai ir po tu kitos dienos pusryčius 36 valandos. Per tą laiką tavo kūnas nuveikia tikrai daug labai naudingų dalykų. Visų pirma pailsi virškinimo sistema, nes jinai pas mus nu pastoviai dirba, ar ne? Skrandis, žarnynas juda ten taip toliau. Visi ten fermentai, hormonai pailsė, tulžies puslė, kepinis, kasa, visi organai pailsi ir organizmas gali sutelkti dėmesį į apsivalymą, detoksikaciją ir atsistatymą. Nes kuomet mes valgom ir ir kepenis ten turi tuldžiai išskyrinėt ir taip toliau, tai gaunasi, kad mažiau dėmesio skiria tai natūraliai organizmo detoksifikacijai, ar ne?
O mes daug labai gaunam visokių toksinų iš aplinkos pradedant nežinau maisto šalutiniais produktais, baigiant vaistais ir ir visokiais ten iš aplinkos mus atakuojančiais laisvaisiais radikalais. Tai jeigu duodi šansą karts nuo karto organizmui a duot pačiam sau paskirt tokį maintain, žinai, priežiūros dieną, tai tai yra geras dalykas. Tikrai bus į sveikatą. O tą dieną ką? Tiktai vandenį ar galiu arbatą gerti, kavą gerti? M tai e tikrai galima vartot visus vėlgi tų badavimo rūšių yra labai labai skirtingų.
Vieni išvis sausai badauja, negeria net vandens. Aš šitam nepritariu nes tai kaip ramadanas koks. Nu jo, ne ir nesuprantu iš tikro kokia to prasmė, nes nu vis tiek vanduo yra pagrindinis mūsų organizmo valymosi šaltinis, ar ne? Mes viską išplaunam, vandens dėka per kraują, per šlapimą. Tai gerti daug vandens ir gerti nekaloringus gėrimus, žolelių arbatą. A galbūt jeigu trūksta energijos, galima gert žalią arbatą. Aš kavą iš tikro geriu. Aš mėgstu kavą ir iš tikrojų ten vienas du pad puodeliai per per dieną kavos yra tikrai nauding juodos kavos.
Be pieno. Be pieno. Jo, juodos. Jo, am galima, jeigu labai kamuoja alkis, galima gerti kavą su MCT aliejum. Tai MCT jisai suteikia sotumo, jisai, žodžiu, paskatina ketonų gamybą, nes vėlgi ilgalaikis badavimas, jeigu ilgiau badaujam, tai išvis labai nu naudingas atseit, nes išsiskiria ketonai, ar ne? Ir jie ten turi atitinkamai, e, kitų naudingų dalykų. Jeigu labai kankinatės, tai galima daržovę kažkokią lengvą suvalgyt, galima gert skaidulas į sločio labeles tiesiog. Ta prasme tikrai yra tų būdų, nes visų pirma tai tikrai neturi būt kankinimas.
Ai, am bulijonas natūralus kaulų čiulpų sultinys yra nuostabus dalykas, nes jame yra daug kolageno ir tu per savo virškinimą traktą paleidi, reiškias, tą kolageną, o žarnyno seneliai, o tai želę galima pasidaryt. Želė gerai, bet be cukraus a su saldikliais dabar yra tokios žel, man atrodo, tiesiog nesaldintos. Nu saldintos saldikliu, bet jos yra tie žalatinai ir saldiklis. Daugiau nieko tenai. Va, visai geras dalykas. OK. O žodžiu, iš esmės a tas badavimas neturėtų būti toksai, kad čia, žinai, kaip būna badavimai prieš kokias procedūras ten, operacijas, kur reikia ten badauti dėl to, kad, nu, nebūtų ten kažkokių produktų, skysčių organizme.
Bet čia badavimas iš to, kad nevalgom, bet jeigu jau kažko noris, tai nesikankinam, agurką suvalgom, ane, kuris kuris neturi kalorijų, turi skysčių ir ten taip toliau. plastelien. Žodžiu, svarbiausia a proto ribose, taip viską intuityviai jausti, kaip kaip jaučiamės ir vėlgi moterim, pavyzdžiui, a geriausiai badaut yra pirmoj ciklo pusėj, ar ne, iki ouliacijos. Tada mes turime daug daugiau energijos ir resursų ir ir labai nepatartina badauti yra antroj ciklo pusėj prie prieš mėnesinės, nes ir taip ten organizme vyksta visokie hormoniniai pokyčiai, tu nori tų saldumynų ir dar uždedi sau bado dieną.
Nu tai pradėt galima. A dabar žinai, dar viena tokia mitybos neatsiejama dalis ir šiais laikais anksčiau čia būdavo, žinai, tai ką tu čia ligonis, kad vat papildus geri, dabar jau papildai mes suvokiam, kad yra viena tokia nu a turbūt esminė mitybos grandinės dalis, nes mes visko su maistu negalime gauti. Yra tokie kaip vitaminas D ir taip toliau, kur nu būtini yra, žinai, tas pats magnis, apie kurį tu užsiminei, jeigu esam labai aktyvūs, tai mes jo išnaudojam ir jo reikia papildomai su maistu negavom.
kretynas, krūva papildų, kurių reikia. Ir šiaip kas įdomu, kad Brian Johnson geria 111 papildų. Jisai yra jisai realiai turbūt yra sveikiausias žmogus dabar pasaulyje. Žmogus eksperimentas, apie kurį mes jau ne kartą užsiminėm ir jisai geria 111 papildų kiekvieną dieną. Tai nu jo negali nepavadinti ligoniu, nes jisai daro tai tam, kad jisai dar būtų sveikesnis negu bet koks kitas žmogus pasaulyje. Man įdomu, ar mes be papildų, jeigu vat yra žmogus, žinai, skeptikas, a, ir sako, kad papildai ligoninis gert, ar be papildų mes galime tikėtis a ilgamžiškumo, ar visgi tai tampa šiuolaikiniam pasauliui būtinybe?
Mhm. Geras klausimas. Tai viskas susiveda į tai, kaip tavo mityba ir gyvenimo būdas yra subalansuotas. Jeigu tu gyveni kažkur tokioj sodyboj, miške, kur yra labai grynas, švarus oras, šulinio vanduo, kuriame nėra nitritų, nitratų, žodžiu, tau ganosi čia karvė, žinai, nei pieno pasimelži, auga morkytės visiškai be jokių pesticidų ir ir viso kito. Žodžiu, pilnai pilnavertiškai maitiniesi tavo yra subalansuota mityba, gauni pakankamą mikro ir makroelementų kiekį. a deginasi saulėje 15 minučių per dieną, bet ne daugiau, kad nepažeistum odos, bet kad gautųsi pakankamas vitamino D kiekis pasigamintų.
E nesinervuoji, nestresuoji, e turi nuostabius socialinius santykius su aplinkos žmonėmis, tada tu gali gyventi be papildų. Nu taip, papasakojai čia tokią pasaką. O grįžkime į realybę. Tai va. O realybė yra tokia, kad a kaip pasakyt, žmonės patys renkasi, ar ne, kaip žmonės turi įsitikinimus, nereikia bandyt jų pakeisti, bet yra tam tikri faktai. Pavyzdžiui omega3 e polinesočiusios riebalų rūgštys, ar ne? Jas mes gaunamės daugiausiai su jūros gėrybėmis ir žuvimi, kad gauti pakankamą kiekį tų omegų. O tas pakankamas kiekis yra tyrimai išvis yra daryti tiktais ten maždaug su 250 EPA, DHA tom riebiosiom rūgštim miligramų.
Čia turiu omeny, e, reikia valgyti žuvį bent du tris kartus per savaitę. Rieebia žuvį, lašišą, ten skumbrę, ančiuvius, sardines ir taip toliau. Dabar naujausi tyrimai rodo, kad žmogui per parą reikia gramo dviejų trų gram e epa rūgščių epa, dh kartu sudėjus rūgščių. Tai ta prasme, kiek kilogramų lašišos reikia suvalgyti, kad gauti tokį kiekį? Mhm. Nu, daug. Tai reiškias šitoj vietoj konkrečiai va pavyzdžiui omega a be nu be papildų tu tiesiog save lėtai save pasmerki ankstyvesnei mirčiai, daug didesnei Alzheimerio ligos rizikai, senatvinei demencijai, e, širdies kraujagyslių ligų, žodžiu, nutikimui tavo gyvenime.
Be papildų tu tiesiog save lėtai save pasmerki ankstyvesnei mirčiai, daug didesnei Alzheimerio ligos rizikai, senatvinei demencijai, e, širdies kraujagyslių ligų, žodžiu, nutikimui tavo gyvenime. Tai čia toks, sakyčiau, visiem privalomas. Jeigu aš būčiau, nežinau, a, Lietuvos prezidentė, aš išleisčiau įsakymą, kad visiem privaloma yra kas dieną po vieną, e, gramą omega rūgščių suvartot.
Tai čia toks, sakyčiau, visiem privalomas. Jeigu aš būčiau, nežinau, a, Lietuvos prezidentė, aš išleisčiau įsakymą, kad visiem privaloma yra kas dieną po vieną, e, gramą omega rūgščių suvartot. Tada magnis koks nors, ar ne? Teoriškai mums ten jo reikia 300 plius minus miligram per dieną. Ir teoriškai mes jį turime surinkti su maistu, bet didžiąją dalį magnio mes gauname iš grūdinių ankštinių kultūrų, kurios auga žemėje. Žemės, e, reiškias, dirvos šiais laikais yra labai nualintos nuo per dažnos sėjos, nuo nuolatinio jų, nu, pušinimo ir prievardavimo kuo daugiau, žinai, tų javų, grūdų ir ir ankštinių priauginti.
Tai jos yra tuščios, nespėja atsigauti natūralūs mineralai, nes natūralius mineralus gamina ten tie saprofitai. Reiškias lapai nukrenta, am su turnija, ateina visokie jo trašas, žodžiu, ateina vabaliukai, ten viską, žodžiu, pagamina ir taip gaminasi natūralūs ten tie gamtos mineralai. Nu, tam procesui vykti reikia penkių 10 metų, kad atsistatytų. Tai reiškias tos mūsų valgomas maistas, jis tikrai neturi pakankamai magnio ar kitų mikroelementų. Tai ir žmogus, kuris gyvena taip, kaip mes dabar gyvenam, lekiam sportuojam bendraujam dirbam darom karjeras, auginam vaikus ir dar spėjam su draugais vyno taurę išgerti vakarais, tai mums daug didesnis to magnio poreikis yra, nes magnas, nežinau, dalyvauja 300šose reakcijų organizme, žinai, jo visur yra ne tik raumenys ir ir ne tik nervų sistema.
Tai tiesiog tai yra faktai ir jeigu žmogus renkasi vis tiek savavališkai ne nevartoti papildūnų, tai jisai tiesiog sau šuns paslaugą daro. M čia tu dar neužsimini apie vitaminą D. Ai taip. Kurio cepiliniam danguj mes išvis neturim ir negaunam. Tai čia iš viso 90% lietuvių e kažkur toksai vat skaičius kenčia nuo vitamino D chroniško trūkumo. Ta prasme visiem tikrai nuo šiaip visus metus rekomenduojama bent 2000 tarptautinių vienetų vitamino D vartoti, bet svarbiausia yra bent jau nuo spalio iki balandžio, kada vat cepelininis dangus, zero saulės, o dar žinai visos tos šiais metais ir gegužė šiais metais tai nesuprasi kas darosi.
Plius dar visa kosmetikos industrija labai dabar tos SPF e propaguoja, kas kas yra gerai, nes nuo odos senėjimo tikrai tie filtrai apsaugo ir reikia juos naudot. Bet ta prasme dabar žmonės taip naudoja tuos filtrus, kad jie visiškai užblokuoja bet kokią galimybę tiems saulės spinduliams trims per vasarą, kurie čia pas mus būna, patekti ant odos ir ir produkuot vitaminą D. Beje, čia labai gerai užsiminei ir šitą reikia paminėt, kad a tie visi kremai a jie atvirkščiai a dar labiau kenkia gauti vitaminą D, nes a jeigu mes išeinam ant saulę, nes žmonės galvoja, aš deginaus bet prieš tai užsitepa SPFą ir čia ir būtent reikia akcentuoti, kad užsitepus SPFą tu vitamino D negamini blokuoja sintezė turi būti be jokių kremų, be nieko, be kosmetikos, taip toliau.
Gryna oda, kaip vat atsikėliau, nusiprausiau vandenuku ir išėjau ant saulės tuos 20 minučių pasideginau. Va tada gaunu vitamino D. 20 10 minučių užtenka tikrai, ta prasme, esmė yra, kad per dieną taip e taip esmė, kad nesukelti nudegimo, tai ta prasme tikrai nereikia ten degintis, kažkiek pabūti sauėj. Kuo didesnis kūno plotas, tuo geriau, nes tada susi, jeigu nenori, pavyzdžiui, žmogus deginti veido, tai gerai, nedegink veido, bet tu degink likusį kūną, taip? Ir tau pasigamins tas vitaminas D.
Su šortais reik vaikščiot vasarą. Va ir du gausi vitamino D. Taip, šortų mada. Įvedam šortų madą. Na, ir žinai, dar yra tokia viena ilgamžiškumo sritis, apie kurią kažkaip tai mažai kas kalba, nes a tai, ką mes aptarėam šiandien, tai labai ir dažnai yra linksniuojama žinai mityba miegas sportas, a ir atrodo viskas ir taip aišku, bet psichologija. Ir tu ne kartą užsiminei, a, netgi pasakodama tą pasakėlę apie gyvenimą be streso miške su savo morkytėm ir savo užaugintais grūdais, a, pasakei apie stresą, apie santykį su žmonėm, apie socialinį tą bendravimą.
Ir aš a net radau įdomią statistiką, kad socialinė izoliacija didina ankstyvą ankstyvos mirties riziką 29%. 29%, ta prasme 30% tikimybė anksčiau mirti a jeigu aš neturiu socialinių ryšių, esu izoliuotas. A mes čia vat kaip tik visai neseniai turėjome laidą apie vienišumą, kad tai yra didžia didžiulė epidemija am pasaulyje ir jau Lietuvoje. Tai psichoterapeutas Kaluginas pasakojo, tikrai įdomi laida. Na, tai jeigu mes kalbame apie ilgamžiškumą, a kokie psichologiniai aspektai būtent sudaro tuos esminius dalykus? Į ką mes turėtume atkreipti dėmesį, jeigu norime gyventi kokybiškai ir ilgą gyvenimą?
Ko neturėtume pamiršti? Taip, tai čia verta paminėti labai įdomią ir daug metų trunkančią studiją Harvardo, reiškia, socialinių ryšių studija. A, jinai pradėta apie 1940-uosi metus ir tęsiasi jau 85 metus. Ir įsivaizduok, jos metu jau yra tiriama trečia karta. Reiškias tais ten 40aisiais buvo pirma karta studentų, po to antra karta ir dabar jau trečia. Žodžiu, iš viso tenais arti, man atrodo, 3000 žmonių. ir buvo tiriama įvairių socialinių, gyvenimiškų veiksnių įtaka gyvenimo trukmei, ilgamžiškumui ir ir gyvenimo džiaugsmui.
Ir tikrai išvados yra nu a labai gražios ir šokiruojančios. reiškias, kad ne pinigai, ne šlovė, ne kažkoks geras gyvenimo būdas, net ne cholesterolis yra didžiausia įtaką turintis žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui, o būtent socialiniai ryšiai. Tai, kad žmogus būtų priimtas, suprastas, mylimas, turėtų į ką atsiremti, su kuo pasikalbėti. A žodžiu, artimas bendravimas, ne net ne kiekis, o kokybė pačio bendravimo, kad būtų bent vienas žmogus, su kuriuo bus jaus artimas. tiek smarkiai įtakoja žmogaus sveikatą ir atitinkamą ilgamžiškumą, nes kaip ir vat pats paminėjai, vienišumas e yra nu baisi baisi būklė liga, nežinau kaip pasakyt, pandemija šių laikų, ypatingai vat vyresnių žmonių, jie tampa jaučiasi nereikalingi, jie nebeturi motyvacijos dėl ko gyventi.
Ir tikrai išvados yra nu a labai gražios ir šokiruojančios. Reiškias, kad ne pinigai, ne šlovė, ne kažkoks geras gyvenimo būdas, net ne cholesterolis yra didžiausia įtaką turintis žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui, o būtent socialiniai ryšiai.
O kaip žinome, viskas yra psichologija iš tikro, ar ne? Visas mūsų nusiteikimas yra, kaip mes nusiteiksime, taip ir bus. Ir kai žmogus neturi motyvo kažkokio tais gyvent, jisai tampa, žodžiu, labai liūdnas, prisilėgtas ir atitinkamai tai labai veikia mūsų fiziologija. kortizolis užkyla, nukrenta dopaminai, serotoninai, visas, žodžiu, uždegimas organizme pakyla, dingsta motyvacija, nieko nebegali keltis iš lovos, negali eiti sportuot, negali kažkaip kitaip savęs pamotyvuoti pasikelti tuos dalykus ir užburtas liūdnas ratas ir ir tai sukelia labai daug ligų, psichikos ligų, fizinių, lėtinių ligų.
Tu užsiminei, kad senivam amžiuj, bet žinai, jau dabar ir jaunimas turi problemų su vienišumu. Ir čia tu įdomi tokią vietą palietei, kad nereikia labai daug turėti tų artimų žmonių, užtenka kelių, nes žinai, yra krūva pavyzdžių iš žvaigždžių gyvenimo. Tas pats ten a Maiklas Džeksonas, Elvis Preslis ir kiti a kurie nėrė į narkotikus, kurie buvo super pasaulio žvaigždės ir mes ir Lietuvoj turime tas pats Šapranauskas amženelsį a kur atrodo, kad žmonės ir ir mylimi, ir turi daug draugų, ir pažįstamų, bet turbūt savam rate kažkur neturėjo kažką atsiremti, su kuo išsikalbėti, su kuo išlieti savo galbūt ir teigiamas ir neigiamas emocijas.
A ir va čia labai labai svarbu suvokti visiem, kad ne tikrai ne kiekyje, ne tam žinomume, populiariume, a ne tai, kad tu visiem reikalingas, kai tu bonke geri vakarais, o kad tu reikalingas tada, kai tau yra šūdina nuotaika, kai tu nenori gerti, nenori tūsint. Ir štai čia atsiranda vienas kitas draugas, kuris sako: "Tai gerai, aš pabūsiu su tavim tą visą vakarą. pačilinam, ten, paskaitom knygas karto ar dar kažką, žinai, kas neįprasta, nes mes dažnai siejame savo tas draugystes per kažkokias tai teigiamas emocijas, tiktai kažkokius tai potyrius, m, veiklas, bet nene neigiamas, kai yra kai daugiausiai reikia to palaikymo.
Taip, labai, labai didelis iš tikro dalykas ir ir viešai apie tai vengiama yra kalbėt, nes tai yra nu skaudi, jautri tema daugeliui žmonių, bet taip, tas vienišumas ir neturėjimas su kuo pasikalbėt, pabendrauti, būt pažeidžiamu, baimė būt baimė nebūti priimtų toks, koks esi su savo trūkumais, tai yra, nu, baisi kankynė gyventi tokiame tikrai dalyke. Ir tokiu atveju ir daug tokių žmonių yra iš tikro ir nu ta prasme čia yra ne tai, kad normalus dalykas, bet a tai vyksta tikrai to yra daug.
Vat mes čia paminėjom kelis pavyzdžius, bet tokiu atveju, jeigu žmogus yra tokioj būsenoj ir aš tokioj būsenoj iš tikrųjų esu buvus gyvenime, visiem mum būna kažkokių pakilimų, kažkokių nuopuolių, ar ne? Labai, labai svarbu yra imtis visos įmanomos pagalbos, ta prasme tada terapeutas tegul būna tavo geriausiu draugu. tikrai buvo gyvenime mano periodas, kai jaučiausi tiek vieniša ir tiek neturinti su kuo pasikalbėti, bet turėjau labai gerą terapeutę ir ir laukdavau su ja susitikimų ir man tie pokalbiai gydė mane iš tikro labai labai.
E, galbūt gyvūną galima turėti, galbūt galima, e, eiti savanoriauti, kur tu kažkokį tais duosi, reiškias, būsi kažkam reikalingas, e, kitoj plotmėj, nors ir tokia, kaip sakyt, jinai yra, nu, sukurta, ar ne? Nes tai tarsi ne tavo giminaičiai ar ar kas, o senelių namuose ar kažkokioj gyvūnų prieglaudoj, bet išsiskiria oksitocinas, išsiskiria serotoninas, išsiskiria tas rūpesčio ir ir meilės hormonai. Tai vat šitie, nu, čia didelis labai darbas ir liūdniausia, kada kada esi toj būsenoj, tau yra tiek sunku, kad yra labai sunku imtis kažkokių tais tokių veiksmų ir dėl to kai kurie žmonės pasirenka tą labai labai liūdną ir skaudžią išeitį, ar ne?
Mhm. O gal galėtum pasidalinti kažkokiais tai a patarimais ar būdais, nes pati išgyvenai su Manila a skaudžias verslo skyrybas. Nežinau, ar santykiuose buvo. Beje, sveikinu su sužadėtuvėm. Ačiū. A tavo tavo santykiai atvirkščiai į gerąją pusę dabar nuėjo, tai labai su tuo sveikinu. A, bet gal kokių patarimų duotum tiek iš to, ką žinai kaip specialistė ir gal iš savo patirties išmoktų pamokų, ką galėtų žmonės panaudoti, jeigu jie susidūrę su psichologinėm problemom, a, su skyrybom, su kažkokiais tai išsiskyrimais netektim, kaip a nepakenkti sveikatai, nes, nu, psichologinė sveikata, kaip supratom, ne 30% gali sutrumpinti mūsų gyvenimą ir kokybišką gyvenimą, kaip visgi iš to išlipti sveikai ir toliau gyventi ilgai ir ir ir prasmingai.
Tai labai svarbu iš tikro sąmoningai suprasti, kad nu įvyko kaip įvyko, skaudu, nemalonu, vis gyvenime būna ups and downs ir dabar reikia tvarkytis su tuo taip, kaip kas yra ir tada realiai remtis į psichoterapeutą, į artimus žmones kalbėti, kalbėti, ventiliuoti, rašyti. Labai man padeda, pavyzdžiui, rašymo praktika, ar ne? Dienoraštį tiesiog rašau. Mhm. atsikeliu, kitą sik būnu tenais pikta, nervuota arba iš vakaro negaliu užmigt, nes ten jau sukasi vėl kažkokios piktos mintys apie tai, koks jisai blogas, kaip jis taip galėjo man padaryti ir taip toliau.
Aš paimu viską, viską, viską išrašau ir daug lengviau pasidaro, žinai. Aišku, tada labai labai gerai yra atsitraukti nuo situacijos apskritai, jeigu leidžia galimybę kažkur, nežinau, išvažiuoti porai savaičių į kitą vietą, pabūt su savim, grynai atsitraukti fiziškai nuo nuo trigerinės situacijos. Am, jeigu tai yra kažkokia vieša situacija, tai aišku ne neskaityti tenais jokių komentarų, straipsnių ir tenais nesąmonių. Žodžiu, kiek įmanoma labiau save užblokuot, kad sugrįžtum į save truputį, kad susiturėtum visa tą informaciją integruotųsi ir ir galėtum jau racionaliai priiminėti sprendimus, nes vis tik sprendimai padaryti iš emocijų, nu, dažniausiai yra blogi sprendimai, kurie turi ilgalaikas pasekmes.
Tai va, tai neišgyvenau šito dalyko labai gerai. tikrai pripažinsiu, kad padariau dalykų, kurių ne kuriais nesididžiuoju, bet yra kaip yra pamokos išmoktos. Turbūt tie vat emociniai sprendimai, jie ir yra tie kirtiniai dalykai tam ilgamžiškumui, žinai, nes jie po toliau eina per gyvenimą ir toliau tave trigina ir a kelia tau kortizolį, stresą ir va tai ir yra ir trumpina tą. Iš esmės tai turbūt ką mes turėtume čia apibendrinti, kad a kortizolio nuolatinis išsiskyrimas ne tik tam rytiniam taške, kai jisai šiaip natūraliai išsiskiria, bet kai dienos eigoje pastoviai tu stresuoji, psichologiškai jisai vienišas, a, išgyveni kažkokias traumas, teismus, skyrybas, dalybas, netgi jeigu tu esi teisus, neteisus, bet tame vis tiek dalyvauja, a tai ir trumpina tavo gyvenimą.
Taip, kuo mažiau tokių situacijų, kuo greičiau išsispręsti tokius dalykus, tuo yra naudingiau ir geriau. Gal ir pralaimėsi, gal ir būt prarasi, gal ir jautiesi teisus, bet geriau paleisti ir gyventi toliau, negu ir ilgalaikėj perspektyvoj tikrai iš to įvykio jau ten juoksies visai greitai, nei. Taip. fot dar visieme. Ir va tas blogiausias dalykas iš visų tų potrauminių įvykių vis tik yra tas gromulavimas, ar ne? Gražus lietuviškas žodis gromuluoti. Kai tu nuolat suki tas pačias mintis, kurios jau seniai, nebeegzistuoja tos situacijos, nebeegzistuoja ten tie žmonės, nieko, bet tu dar vis gromuluoji ir pyksti ir nervuojies ir kiekvieną kartą tavo kūnas yra labai gera knyga, a, body keeps the score, kūnas mena viską apie būtent potrauminius dalykus, kad tavo kūnas vėl jisai grįžta į tą būseną, kai buvo
Ir va tas blogiausias dalykas iš visų tų potrauminių įvykių vis tik yra tas gromulavimas, ar ne? Gražus lietuviškas žodis gromuluoti. Kai tu nuolat suki tas pačias mintis, kurios jau seniai, nebeegzistuoja tos situacijos, nebeegzistuoja ten tie žmonės, nieko, bet tu dar vis gromuluoji ir pyksti ir nervuojies ir kiekvieną kartą tavo kūnas yra labai gera knyga, a, body keeps the score, kūnas mena viską apie būtent potrauminius dalykus, kad tavo kūnas vėl jisai grįžta į tą būseną, kai buvo tos to įvykio metu ir jisai vėl išskiria tuos pačius bloguosius hormonus.
tos to įvykio metu ir jisai vėl išskiria tuos pačius bloguosius hormonus, ar ne, ir sukelia sau kiekvieną kartu sau sukelia keli stresą gromuluodamas ir tai vat ir sukelia tas 30% trumpesnį gyvenimą. Taip. Va, va, mažiau stresuoti. Na, ir šiek tiek dar apie gyvenimo būdą pakalbėkim, nes a čia turim kelis tokius dalykus, ką žmonės labai mėgsta daryti. Ir tu jau užsiminei apie a ledines vonias. Aha. A tai pereint nuo psichologijos prie psichologiškai sunkių dalykų, tai yra nerti į ledinį vandenį.
A kiek yra sveikatai įtakos tos ledo vonios ir saunos? Ar tai yra taip naudinga, kad čia kiekvienas turėtų dabar kaip tėve mūsų daryti? A ar visgi nu tai yra tiesiog kažkoks priedas, kuris prie viso to, jeigu jau žmogus ir taip ten viską gerai daro, a, sveikai maitinasi, sportuoja, nu tai būtų tiesiog nice to have, bet ne toks lemtingas ir ne toks reikšmingas dalykas, kuris daro didžiulę įtaką sveikatai. Mhm. Em, taip, tai šitas reiškinys vadinasi hormez, kada tu savo kada tu stresą didesnį ar mažesnį, žodžiu, fiziniam kūnui stresą tu įdarbini ir sukeli, gauni kažkokias teigiamas reakcijas.
Tai, pavyzdžiui, vat šalčio vonios ar saunos, ar ne? Tai e ar jos tinka visiem? Tikrai ne. Tai yra labiau nice to have dalykas, nes vėlgi kaip mes kalbėjom, trys pagrindiniai šulai: miegas, mityba, sportas, ar ne? Šitie, o visi kiti jau yra tenais priedai. Tai, e, jos turi naudų atitinkamų, bet turi ir labai didelių rizikų. Pavyzdžiui, tos pačios šalčio vonos. Ir aš pati tam tikru metu buvau gan didelė fanatikė ir ten pastoviai lįsdavau į tą ledo vonę, kol vieną kartą taip smarkiai susirgau, žinok, su, kad su antibiotikais po to 10 senų gulėjau lovoj.
Nu, nes per didelį ten vieno laipsnio vos ne temperatūra, ta prasme, ledai čia tokie plaukioja, aš toj vonioj guliu ir keturias minutes išbuvau, žinai. Ir tuo metu didžiavaisi. Didžiavausi. Oi, kaip didžiavausi. Bet po to, kai pagulėjau lovoj savaitę, tai baigėsi visas prasidžiavimas. Tai va, tai gali būti pavojinga, jeigu yra perspausta. Ir iš tikro dabar toksai labai trendas jaučiasi. Visi čia į tas ledines vones lenda, ar ne, ir deda rilsus visokius. Ir tas yra, nu, kaip ir faina, nes sveikatingumo dalykas.
Bet daug geriau yra grūdintis švelnesnėmis priemonėmis. Tu nelįsk į trijų laipsnių vandenį, tu lįsk į 10 ar 12 13 laipsnių vandenį ir pabūk ten porą minučių. Tai yra vėsus vanduo ir tavo kūnas puikiai jausis po to. Tu neperšalsi, tu būsi, reiškias, nedrebėsi po to dar valandą išlipęs. Ir moterim ypatingai tai yra svarbu, nes moterims šitie dalykai dėl visos irgi vėlgi moteriškos reprodukcinės sistemos gali būti pavojingi. Vyram irgi atitinkamai. Tai nu sako ant šalto betono nesėdėk. Nu taip, nes po to visokie prostatitai gali prasidėti.
Žodžiu tai sauna yra gerai, jau daug mokslinių tyrimų įrodyta, kad 10-20 minučių pabuvimo saunoje kelis kartus per savaitę su išėjimu atvėsti, bet vėlgi galbūt nereikėtų iš pirmo karto. Čia suinis laikas 20 minučių, nežinok 10 20 minučių sako, kad keturis penkis, šešis kartus per savaitę rekomenduoja. Net tyrimai buvo tokie daryti. Aha. Tai čia įeini ir 20 minučių prasėdi neišeidamas. Ne, čia išeini išeini du kartus kokius, nu, ahaš kartą arba du išeini. Žodžiu, būnu penki septyni minutes, išeinu, atvėstu, vėl įeinu, vėl išeinu, vėl įeinu ir taip 20 minučių sumoj per dieną, du kart tris kart per savaitę.
Tai tikrai va čia įrodyta, kad jau labai pagerina ir ten kardiovaskulinės sistemos veiklą, detoksikaciją am žodžiu, jo, atgaivina tą kūną, regeneraciją ir taip toliau. Ar yra kažkokia temperatūra, kurioj reiktų būti, ar čia tiesiog a sauna ir tiek? Turbūt turbūt, kad jo ne per karšta, kad tu komfortiškai galėtum išbūti tas 10 minučių, nes jeigu ten jau ausys raitosi tai nu čia jau toj rusiškoj pirty, žinai, kur 90 daugiau laipsnių. A suomiškoj ten būna pirtys 100 laipsnių, žinai, kur ten jau ne nereikia.
Per didelis trend, labai pulsas užkyla. Atkreipk dėmesį, sėdint pirty, užčiuopi savo pulsą, ten 200 į galą, tai ne, nereikia per vat jau gaunasi stresas, kuris jau bus žalingas grįž. Čia apie 70 tokia būtų turėtų būt 80. OK. Aha. Tai reiškia sauna net būtų naudingiau negu šalčio vonos. A iš principo taip sakau čia galbūt esmė yra pastovumas. Jeigu tu vieną kartą įlįsi tenais į tą šaltą vonią, tai nu nieko nieko neduosi. Kaip duos tam kartui dopaminoškyla iškart dopaminas ir tu išlipęs ten jautiesi, kad tu gali kalnus nuverst.
Tai fainas jausmas. Taip. E, bet esmė yra dažnai grūdintis. Nu tas dažnai, nežinau, vieną kartą ar du kartus per savaitę ir kaip sakiau, ne per šaltam tame vandeny, nereikia ten su tais plaukiojančiais viedais. E, pasekoje kyla bazinis dopamino lygis. Tai reiškias, kad mes natūraliai turime daugiau energijos ir noro kažką daryti, eiti, užkariauti pasaulį. E, ir tas vienkartinis reiškias dopaminas pakyla, bet su laiku auga ir bazinis dopamino lygis, kas yra naudingas dalykas mūsų sveikatai. M tai reiškia, kad kuo aš dažniau tą praktikuosiu, tuo mano natūraliai dopaminas bus aukštesnis ir man nereikės papildomų dopamino šaltinių išorės.
E, bet esmė yra dažnai grūdintis. Nu tas dažnai, nežinau, vieną kartą ar du kartus per savaitę ir kaip sakiau, ne per šaltam tame vandeny, nereikia ten su tais plaukiojančiais viedais. E, pasekoje kyla bazinis dopamino lygis. Tai reiškias, kad mes natūraliai turime daugiau energijos ir noro kažką daryti, eiti, užkariauti pasaulį.
Ten ką labai dabar mėgsta visi rūkyti, gerti pornografija, žaidimai ir k narkotikai ir taip toliau. Tai visų šitų dalykų nebereikės, nes aš automatiškai jį turėsiu aukštesnį. Taip. Labai, labai gražiai. Mhm. OK. Rezumavai. Na, ir žinai, man turbūt labai įdomu būtų ilgamžiškumo temoj, a, va tu jau užsiminei laikrodžiai, ten gal papildai, dar kažkas, tai, bet kur yra ta, žinai, riba tarp mokslo įrodančio, kad tai yra naudinga ir kur yra tiesiog marketingas, kuris nori iš mūsų paimti pinigus?
Kiek dalykų tų, ką ką iš tikrųjų naudinga naudoti ir ką būtų tu sakytum, nu, gal jūs ne neleiskite tų 3 500 €. galėtume tokį, žinai, sudėti m nežinau, čia lentelę kas ne tai, kad skam, bet kas yra nice to have, kur mažai vertės, bet ir dalykai, kur nu sakytum jo verta, verta pasidaryt. E, yra dar toks populiarus dalykas krijo sauna. Tai yra reiškias patalpa, toks nežinau, kamera, kur tu įeini ten, žodžiu, klinikoj būdamas ir tau padaro -10, min- 20, - 30 CUS temperatūrą 100, e, min 130 ir tave tenai laiko tris minutes ir ten yra, nu, labai šaltas, sausas šaltis, žodžiu, ir jisai tas per tas tris minutes atsieit kūnas patiria tokį patį m tą teigiamą stresą, kaip kad vat lįst lendant į šaltą vandenį
ir panašiai. Įdomus labai jausmas toks. Tarsi stovėtum speige, beprotiškai šaltam speige, bet tau uždeda rankas, pirštines, žodžiu, kojines, kad kad būtų šilčiau, uždeda ant ausų, kad nenušaltum. Įdomus toksai jausmas, bet irgi vat skatina atsistatymą. Gerai labai po sporto, regeneracijai, raumenų atsistatymui. Tai šitas dalykas visai įdomus. Nu, bet nice to have. Nu, kiek, kiek tu privaikščiosi čionais į tokį? Jau geriau tada į prie ežero nuvažiuok a vasaros rytą ir į nerk nu a tada infraraudonųjų m spindulių ten tos visos kameros, soliariumai, ane, redlight terapy.
Em, daug mokslinių, nu, įrodyta yra iš tikrųjų jų funkcionalumas, ypač ten atsistatant odos kolageną, a, irgi regeneruojant odos ląsteles, bet irgi galbūt nice to have dalykas. Manau, kad jeigu išeisi į saulę pasideginti tas 10 minučių, tai va pasigaminsi vitamino D, gausi natūralaus a šviesos šaltinio ir į serotoninas pakils, nuotaiką pagerės. Bet tai ką tos raudonos lempos, jos irgi gamina vitamino D? E, jeigu dabar žinai, tos populiarios yra veido kaukės, matau, trendina rsai visokie, kur užsideda tokią kaukę ir viskas raudonai šviečia, žinai, ir tenai veidą.
Ir aš nelabai žinau, kas čia yra. Aš nesuprantu, čia odai ar čia ne, tai jos ne ne vitaminą D, jos stimuliuoja kolageno gamybą. Tenais yra tam tikro ilgio bangos, kurios verbiasi į ten dermą, kur žodžiu, yra tie fibroblastai ir aktyvuoja tas ląsteles, fibrlastus ir gaminasi elastinas, hialuronas, kolagenas. Tai čia odos atstatymui atnaujinimui veikia priešuždegimiškai a padeda serotoninui gamintis, kiek žinau. Žodžiu, yra tokių pliusų, bet ar ar tai tikrai labai veiksminga ir nėra paprastesnių, pigesnių būdų tą padaryti?
Turbūt turbūt yra. Išeik pabėgiok į lauką. Ir jau, ir jau bus gerai. Taip. A kas tada dar? Na, tie visi laikrodžiai, tai gerai. Aura Ringas tikrai a gerai jisai matuoja. M dėl tų visų kitų laikrodžių nežinau, bet aš, pavyzdžiui, naudoju Apple Watch, kada sportuoju. Man tikrai smagu matyti kurioj aš zonoj, mes aptarėm vat zonas, ar ne? Tai kad antroj, trečioj laikytis ten, kai bandau ištvermis treniruotę daryti arba kad neperspaust su hitu, kai darau aukšto intensyvumo pratimus, kad ten nemuštų 180 ir taip toliau.
Kas dar? Nu, gliukomačiai. M vienkartinis pasižaidimas, kaip aš sakau, sakykim, nusipirkt porą. Dažniausiai gliukomatis 14 dienų jisai laiko. Kai kurie mažiau, kai kurie septynias. Nu, dėl to, kad išsikrauna jau. Čia kur ant peties prisiklijuoja kažkoks, ane, įsiduria ten kažkaip, ane, nu, ten lengvai taip aplikuojasi ir, žodžiu, realiu laiku matuoja tavo gliukozės koncentraciją kraują, kas penkias minutes nuskaito duomenis ir siunčia į telefoną ir tu matai vis visą kreivę, žinai, ir vat suvalgei kažką ir jau matai po pusvalandžio, 40 minučių jau kyla arba nekyla.
Tai labai įdomu va taip mėnesį pasidaryti eksperimentą, porą tų gliukomačių, reiškias, vieną po kitą užsiklijuoti ir taip tu vat išgyveni visą, nu, moteris savo ciklą mėnesio išgyvena ir mato, kaip kada jautrumas insulinui geresnis, kada prastesnis, kada ar kelia saldykliai a gliukozę ir insuliną, ar nekelia. Žodžiu, nu to o tikslas būtų, kad kuo mažiau keltų, ane? Taip, tikslas yra kuo stabilesnę gliukozės kreivę išlaikyt tam tikrame m toj tam tikroje amplitudėje nuo ten 3,8 iki ten se iki aštuonių, žodžiu, milimolių litre ir yra tenais tas ekrane, žodžiu, viskas per programėlę tu viską matai ir reikia palaikyti va toj normos ribose, kad nebūtų tų šuolių gliukozės, nes gliukozės šuoliai, tai tada senėjimas daug labiau greitėjau visi neigiamos pasekmės stovina didelė.
Šitas įdomu. Va, šitą gal ir būtų visai įdomu pasibandyt. Ir čia yra kažkokie brendai ar kaip čia a tiesiog gliukoz gliukomatis. Veskit Google gliukomatis ir išsirinkit iš kelių, kuris patinka, ane? Ir ten irgi programėlę viską išmeta ir ir tiesiog suriša. Supratau. Įdomu. Va šitos tikrai įdomus. Aurel. Sakau, čia toks vienkartinis pasižaidimas. Vieną kartą metuose pasidarai ir tada per tą mėnesį ten valgai daug įvairių dalykų ir supranti, ko ateity. Ir žinai, picą gali valgyt ar negali. Gal vat vienas gali, o kitas negali.
Taip, taip. Visiškai mes vat su draugu darėmės, tai valgom tą patį maistą. Nu jisai jis toks kačiokas biškį, tai pas jį daug raumenų iš karto matyti ten viskas labai gerai ir tuos raumenys sueina, nu sudega ir jam praktiškai nebuvo jokio. Per mėnesį gal vienas ar du tik tie spaikai, o pas mane va pastoviai, pavyzdžiui, buvo. Tai tau jau reik atsargiau, nors mes tą patį maistą valgom. Ok, supratau. Nu labai įdomu. Šitą reikė, šitą reikės tikrai pabandyti.
Šitą galit pabandyt. Tai ką, ačiū, Rūta. Aš manau, kad šiandien buvo tikrai informatyvi laida. Žmonės galės jau šiek tiek sau pritaikyti kai kurių dalykų ir pasistengti gyventi šiek tiek efektyviau optimaliau tam kad nugyventų ne tiek, kiek ilgą gyvenimą, kaip tu ir labai nuostabiai laidos pradžioj pasakei, bet kokybišką gyvenimą, nes labai yra svarbu gyvent kokybišką gyvenimą. Ir taip mes iki kokių 30-40 metų, tai iš savo resursų viską galim pasidaryti. jau kūnas labai sugeba viską apeiti ir padaryti, bet jau nuo 40 jau pradedi jausti, kad klausyk, šitoj vietoj pavalgiau tą jau taip, padariau tą jau taip ir tas jau žinai ilgamžiškumo faktorius jau veikia.
Tai ko ir visiem palinkėsiu, bičiuliai, tai sveikatos, rūpinkitės savim. Ačiū, Rūta, dar kartą ir ačiū, kad žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir, aišku, parašyti komentaro, ar patiko laida. O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki, iki [Muzika] [Muzika]