2 birželio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
karas bus 2027 metais. Rusija stiprių nepuola. Su Putinu kaip su marozu. Ką jis dabar išdarinėja Baltijos jūroj? Kiek mes laiko atlaikytume, jeigu vat prasideda karas? Čia tolimas kelimas. Paspaudi ranką po mūšiu ir eini toliau alų gert, vyną gert ir gint Lietuvą, jeigu reikės. Trampas iš viso planuoja atsitraukti nuo derybų. Ir viskas ir gyveni. Ir gyveni pasiruošęs Xdienai. Ar visi privalomai turės eiti ginti šalį? Žinote, iš pradžių žiūrėjau itin skeptiškai į Scramble, bet kai susipažinau, supratau, kad tai paprasčiausias būdas investuoti į augančius prekės ženklus ar startupus Europoje.
Ir aš jum paaiškinsiu, kaip tai veikia. Visų pirmiausia užsiregistruojate Lpaštu per Google ar Apple paskyrą. Užtrunka vos kelias minutes. Įsidedate pinigų, galite pradėti net nuo 10 €. Pasirinkimai įvairūs banko pavedimu, kortele Apple Pay Google Pay. Beje, jei investuojate 100 € gaunate plius 10 € premiją. O trečias žingsnis tiesiog investuoti. Kiekvieną mėnesį atsiranda naujų prekinių ženklų. Rizika išskaidoma automatiškai. Yra du variantai. A grupė, jinai yra stabilesnė, 12,4% metinių palūkanų, o B grupė daugiau rizikos, bet iki 25% grąžos.
Na, ir paskutinis žingsnis, tai tiesiog čilinat ir uždirbat. Scramble net investuoja kartu su mumis, kas man pasirodė užtikrintai. Užtenka kartą per mėnesį pasitikrinti ir leisti pinigams dirbti. Tai jeigu nori išbandyti, registruokis per mano nuorodą, kurią palikau aprašyme. Galvojau, ką čia dabar žemai kvė. Nu, bet ne, žemaič nevies. Nu, tai buvo, buvai ką tik, palauk, laidoj Delfi, jo, sėdėjot kartu. Ne, su juo yra. Tu turi jį, ta prasme, tu turi jį bachūriškai, nes kitaip jis ten bus blogai.
Panetkėm tikrai. Ta prasme, tu turi jį sustabdyt. Ką tu čia rodai? Sak, nu žis ant telefoną rodo visiem čia žiūrėk, va aš čia turiu. Nu ką tu pačiu rodai? Sakau, čia lietuviškas dronas Ukrainoj nelegaliai kažkaip. Sakau, parodyk man tą nuotrauką. Jis rodo dronas, nu, nufotografuotas dronas pievai guli. Sakau, tai iš kur tu žiūrėk čia Kijevas? Sakau, ką tu čia? Nu, aš sakau, ką tu čia, sakau, man aiškini, žinai, žinai, nu žmonėm meluoja, sako: "Ai, nu čia, žinai, tai tiktai taip, nes kitaip tai ne."
Nu aišku žiūrovas gi neužfiksuos, kas ten ekrane. Nu čia žiūrėk, aš turiu turi taip. O pasakyti žodžiai jau lyg ir patvirtina faktą, ane? Gerai, good. Let's go. Yra, ne juokauju. Labas, Laurynai. Labas. A, šiandien noriu laidą skirti gal žmonių nuraminimui, bet tuo pačiu ir tokiam suvokimui pačiai situacijai, kas vyksta su Lietuva, kas vyksta su mūsų kariuomene, kas vyksta iš viso su santykiais su Amerika, Europa ir aišku apie Maroziuką Putiną pakalbėti šiek tiek, kaip ten viskas atrodo ir net gal hipotetinių situacijų nupiešti, kas būtų, jeigu būtų.
Mhm. A ir aišku, gal norėčiau pradėt nuo karsčiausių naujienų, nes nuskalambijo tokia naujiena, jog Trumas iš viso planuoja atsitraukti nuo derybų ir palikti derybas tiktai Europai, kad mes patys čia Europoj derėtumės su Putinu ir jau ten kaip bus, taip bus. Ką tai mums signalizuoja ir iš viso kokia tavo nuomonė apie tai, kas iš to galėtų išeiti? A, na, didelis, jeigu priimkim scenarijų, kad jisai a traukiasi, tai klausimas yra kaip jis tą daro? Ar tiesiog neduoda jokios paramos Ukrainai, ar tai tai, kad neduoda, reiškia, kad ir žvalgybiškai neremia, nu, su informacija, nes toks minimumas yra žvalgybinės informacijos mainai, tai jau yra gerai.
Būtų gerai, kad tas liktų. Tai čia dar tokie atviri klausimai, kaip tas atrodytų pasitraukimas. A, bet aišku, kad jis ir dabar nenusiteikęs jau param skirti Ukrainai. Jis nori tos taikos, bet kokio kainą, bet ta taika, kurios jis siekia, iš principo eis reikšti tiktai konflikto įšaldymą, karošaldymą ir jokių agresijos prielaidų, kurios vedė Rusiją į agresiją prieš Ukrainą nepanaikinimą, jis nepanaikins. Tai reiškia, kad tas susišaldęs karas, jeigu pavyktų netgi taip padaryt, ko aš irgi abejoju, a jisai iš esmės bus linkęs atsikartot, nes agresorius gauna dividendų, jis gauna žemė papildomai, jis už tai nenubaudžiamas, jam dar sankcijos nuimamos, ar ne, ir panašiai.
Tai čia kur link jisai, nu, balansuoja tarp pasitraukimo ir tokio taikos bet kokio kaino, tai aišku pirmiausia Ukrainos laisvės laisvės kaina, ar ne? Teritorinė vientisumo kaina. A, ir jisai matyt turbūt siunčia signalą čia ir ukrainiečiams, kad žiūrėkit, nu, jūs turit įsiklausyt, nes jeigu mes pasitrauksim, tai ką jis čia vienėja, ar ne? Nu, Europa, Europa, nu, daug šneka, bet mažai daro. Nu, čia tokia turbūt yra ir dalis tiesos yra iš tikrųjų, kur, nu, net ir Putinas šiek tiek nelabai su ta Europa taip kažkaip skaitosi.
Apie ką kalba? Tanklaivius siunčia vis bandymus tokius. Dabar buvo gi atvažiavo labai gražus vizitas vat po merco išrinkimo a keturių lyderių į Ukrainą. pasakė, kad derybos turi vykt nutraukus ugnį. Ten iki pirmadienio laukiam nutraukimo. Nu čia kažkurį tai pirmadienį. Nu ir ką? Nenutraukia ugnies ir kas tai tada tu turi kažką tada nu tai parodyt raumenis, ar ne? Kažkur tai duot stipresnes ginkluotės ukrainiečiam, kad jie galėtų, kad rusai pajaustų, kad už tai t, kad tu atmetei tą žodį Vakarų, nu, Europos žodį, tu gauni kažką, nu, sui kainą, ane, tam tikrą.
Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Tai aš manau, čia toks Trampo šantažas, e, siunčiamas žinutės visiems, bet dabar mes esam labai tokioj, nu, pakankamai sudėtingoj situacijoj, nes, nu, jo tas tarpininkavimas, tai aš čia kažkur esu pasakęs, žinai, kai reikalavimai a aneksuoti, pripažinti aneksiją Krymo, ukraičiai traukia savo karius dar iš tų okupuotų keturių regionų, dėl kurių kovasi visi tiek žmonių žuvo, ar ne, ir panašiai.
tvirtai laikosi ir ir žodžiu vat šitam kontekste va čia derybos. O bet a tai čia žė tai tai tarpininkavimo kapituliacij nereikia tarpininkavimo, ne? Čia tiesiog atiduodam viską, ką jau pasiėmė ir pasakom, kad va čia ir baigiam. Jo. Ir dar aš atsiprašau, kad iliustratyvi žinutė čia prieš porą savaičių važiuoja atstovai administracijos Trampo derėti su Rusija, kad Rusija leistų Ukrainai turėti kariuomenę. Kas čia dabar, ane? Nu vat mes šitam tokiam pasaulyje esam, bet aš galvoju, a aš suprantu, kad a turėtų kažkaip tai vyk vykti tos derybos ir jos iš Amerikos pusės yra tokios, kad tai, ką jau turi Rusija, tai tą paliekam ir maždaug čia vat brėžiam liniją ir skelbiam taiką.
Bet mes visgi dar turim viltį, a, kad Putinas kažkokiu būdu atsisakys tų užkariautų žemių ir tiesiog, nu, kas gali jį priversti dabar paimti, atsitraukti ir atiduoti visas tas žemes atgal Ukrainai, tą patį Krymą, viską, kur, nu, Krymas jau 10 metų, 11 metų yra užgrobtas, tiesiog paimti ir atiduot, kokios tai turėtų būt priemonės ir kiek tai gali dar užtrukti dešimčių metų, kol tai įvyks. ta prasme, kiek tai dar kainuos tų pačių gyvybių ir taip toliau. Aš šiaip, na, geras klausimas, labai toksai gilus klausimas, bet a nu taip istoriškai žiūrint, jeigu vakarai nebūtų suvėlavę, nebuvo taipčioje vietoje ir davė ukrainiečiams visą tai, ko jiems reikėjo, ką jau po to jau šiek tiek bandė duot 22 metų vasarą čia ir dabar a iš jie galėjo išstumt.
jie galėjo išstumt, gal ne iš visur, bet būtų išstumt, nes pradžioj vat po to puolimo, kuris nepavyko per tas dvi tris savaites, ar ne, ten tikrai buvo, nu, karinė logika labai a prasti rusų sprendimai, a jie galėjo kontrpuolimą organizuot, bet jiems jie tada paėmė pauzę, tada tie įsirausė, susistatė gynybines linijas, peržaidė karo strategiją, perėjo prie alinančio karo tam tikra prasme. Ir tada jau tada jau mes turim tokią apatinę situaciją, kur rusai dabar, nu, Rusija daugiau laiko tą iniciatyvą.
Am dabar atsakant į klausimą, a aišku kažkokių tai tokių a proveržių, kad ukrainiečiai galėtų pert iniciatyvą tikrai yra matyt sudėtinga. A ir ir vertint, kad tai galėtų atsitikti irgi būtų sudėtinga. Tačiau, nu, ukrainiečiai gina savo žemę, jie kovoja ir tai yra, nu, visiškai šventa jų teisė. A jie kiekvieną dieną laužo rusių karinę mašiną. Kiekvieną dieną jie laužo tą mašiną. Ir čia daug kas pradėjo kalbėt apie tai, kad čia tas frontas byra jau iš Ukrainos pusės ir panašiai.
Tai vietoje daug problemų, bet dronai, kurie sukelia dabar 2/ trečus, tretiradus nuostolių ir fortifikacinės linijos, kuriuos mes irgi siūlom Lietuvoj daryt, saugot tą frontą pakankamai pakankamai stabiliai jį laiko kiek įmanoma išlaikyti a tam tikruose zonuose. Ir taip galima kelt klausimą, kiek tai gali tęstis, bet tai turėtų ukrainiečiai apsispręst. Ta prasme, nieks negali virš jų galvų a nuspręst, kokias tu žemes atiduodi okupantui, ką tu ką tu pasilieki, ar ne? Nes tai jau ne, nu tai jau yra valstybingumo ir nepriklausomybės pažeidimas.
Jo, čia ir turbūt ir va ta žinutė turbūt ir žmonėm turi būti, kad mes turim visom išgalėm remti, taip? O sprendimą priims jie. ir koks tas sprendimas bus, mes turim jį gerbti, nes tai yra jų gyvybės, jų teritorija ir jų gyvenimas realiai. Absoliučiai. Tikrai. A gal pereikim tada jau šiek tiek užsiminei apie apie dronus prie Lietuvos a karinės technikos ir to, kaip atrodo mūsų kariuomenė. Ir man įdomu, a Lietuvos kariuomenė jinai atrodo dabar kaip mes važiuotume dar su senu Golfu ar jau su nauju BMsu?
Jo, labiau su nauju BMSu, aišku. Jo, be abejo. A nu dar gali atrast tam tikrų momentų, bet jau mažai. Iš tikrųjų jeigu kalbant apie mūsų tokius jau elitinius batalionus, mūsų geležinio vilko brigadą, aišku, kaip ginkluotės tam tikrų segmentų dar mums kai ko trūksta ir mes dabar tą kurdami diviziją užpildom. A bet iš tikrųjų ten jeigu palyginus kas buvo prieš 10 metų, tai čia jau nelygintini nelygintini laikai. Jeigu pasižiūrėti į modernaus kario modelis, kurį kurį patvirtinusi yra krašto apsaugos sistema kiek jisai visko turi turėti, reiškias nuo ne tik nuo šalmo G36 jau dabar eis prie modernesnių ginklų, bet ten ir naktinio matymo prietaisai, ir lazeriai, ir ir visi kiti termovizoriai, visa kita.
Nu tai ten jau yra tam tikras jau maždaug tai, ką mes matom Amerikos filmuose tuos amerikiečių karius, tai tas pats atitinka. Aišku, kai kuriose pozicijose dar yra trūkumų, na, ta prasme, a, ne visi tą turi, a, bet tas eina po truputį eina eina link kario. Tai karys irgi ir ekipuoti, ir ginkluotė. Jo, nu, turbūt priežastis aiškinių, mes tą pradėjom prieš tris metus, ta prasme, labai aktyviai daryti. Būtent. Tai mūsų problema didžioji, kad mes, aš galiu taip pasakyt, NATO, kai įstojom, tai buvo įstojinių sprendimas ir mes pakilom į aukštesnę saugumo lygą.
Turbūt galima sakyt, kad saugesni niekados nebuvom ir narystė NATO tą saugumą atnešė, bet jie kartu atnešė į tokį nuraminimą, kad žiūrėkit, nu vat NATO mus apgins, viskas normaliai, jo, ane? Nu aišku, tuo metu dar Rusija truputėlį tokia buvo jau Putinas, bet dar tenais ten ne ne nekalbėjo šalto karo dar draugavom sielą gi ten matė kažkas ir panašiai. Tai su terorizmu kovojom kažkur kartu ir panašiai. Ir buvo nusiraminimas. Tada mes nuėjom su gynybos finansavom iki 08 07.
Nu labai prastas laikas buvo. Šauktinius gi sustabdėm 2007 met, ar ne? M ir va tas nuėjo į duobę ir pradėjom iš duobės lipti po truputį dar tiktai nuo a 14 metų Krymo. Ir tada jau ačiū prezidente Grybauskaitė dėmesį čia jau taip jau žinai truputėlį va grąžinimas šauktinių, bet į 2%, kurie buvo visą laiks NATO rekomenduotinas, nors dabar čia jau pasenusi 2% jau nebeužtenka visiškai. Čia per mažai, bet a vat buvo laikomos grindimis tokiomis, ar ne? A mes išlipom tik 18 metais.
Čia su Trumpo Trumy ane? Su Trampo. Jo, manau, kad taip. Ir su Trampu irgi. A tada jau mūsų laikotarpį peržengėm 3% nu ir dabar ambicija eiti į į penkis. Ir kai aš buvau ministru, aš mes paskaičiavom su juo, tai va ta duobė, kiek jin kainavo duobė, ane? Nes labai svarbu suvokt kariuomenei tą pajėgumą, kai tu jį jį jį degeneruoja, tu jį neben pavyzdžiui šauktinius panaikini ir grįžt prie jų yra labai labai sunku. A nes pajėgumas turi būt nuolat vystomas.
E ir mes nepakankamai finansavom savo kariuomenės per tuos metus, jeigu 2% laikytume, tik 2% laikytume tomis grindėmis 8 milijardais eurų. Oho. Tai čia, nu, tų laiku tai išvis didžiuliai pinigai čia. Tai va, tik mes tą duobę buvom išsikasę sau. Tai įsivaizduokit, kiek mes, kiek tai būtų davę, kiek tai būtų davę kariui, kiek tai būtų davė mechanizacijai, kiek būtų davė oro gynybai, a ir ir ir taip toliau. Ar kada susimąstėte, kaip jūsų virškinimas ir bendra savijauta priklauso nuo gerųjų bakterijų?
Sutrikusi žarnyno veikla ne tik blogina virškinimą, bet ir gali silpninti imunitetą. Štai kodėl aš noriu jums pristatyti Biokul. Tai daugiau nei paprastas probiotikas. Tai 14 skirtingų gerųjų bakterijų padermių kombinacija, kurios poveikis yra patvirtintas taip klinikiniais tyrimais. Be to, genetinis padermių pastovumas garantuoja ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai. Tai yra pateikiamas sprendimas geresnei savijautai ir stipresniam organizmui. Aprašyme palikome nuorodą, kur galite sužinoti daugiau. O mes grįžtame atgal į laidą. O kaip su Himar sistemom? A ką apie tai galėtum papasakot?
Jau galėsim būt ramesni metų pabaigoj. A taip, ateina sistemos. Čia jau mūsų tuo laikotarpiu užkontraktuotos sistemos. Žinau, kad yra planų dvigubint ir gal net trigubint pajėgumą. Tai džiaugiamės. Čia ką jos daro? Papasakok. Tai yra tolimojo smūgio galimybės. O tos ilgos rankos. Kiek čia tas tolimo? Apie 300 km. 300. Taip. Nu tai čia jau visai neblogai, ar ne? Reik pažiūrėt pagal ten charakteristikas, nes mes tai kalbam apie tokius apie tokius kiekius. Tai jau yra galimybė smokti priešų į gylį, į jo mazgus, sakykim taip, į jo vadavietes, į jo logistiką, į jo į jo iš ten, kur jis organizuoja puolimą, ar ne?
Tai čia yra vat to, ko labiausiai reikia iš tikrųjų, aš manau, visom NATO šalim, ypač Rytų flango a galimybę tokias sistemas turėti. O kaip su tankais? Kada mes jau turėsim šiuolaikinių tankų Lietuvoj? Tai a nu čia toks filosofinis debatas. Aš nesu pats didžiausias tanko fanas, bet mes sprendimą priėmėm, jį įgyvendinom. Aš truputėlį buvau išdėstęs laike a ir ištęsęs tankų projektą iki 34 metų, kad daugiau resursų galėčiau skirt oro gynybai. Tai ministrė dabar sugrąžino viską į 30-uosius metus, tai mes jau iki 30 metų turėsim tuos tankų batalioną.
Nu tai yra 50 tankų, mes juos turėsim. A pirmieji, man atrodo, gal net 28ais atvažiuo. O, jo, jo, jo. O kodėl tu sakai, tu nesi tankų fanas? Kodėl? Tai kas tankai versus dronai? Ne, ne, kompleksiškesnė problema. Pirmiausia, a, sakyčiau, a, žiūrėk, bet pirma pasakom taip, sprendimas priimtas, a, tankai bus, bus, viskas. Čia tokia atspirties taškas. Tačiau klausimas, nu, tai yra 2,5 milijardo eurų. Mhm. Ir tada tu, nu, vis tiek tu modeliuoji ar ar a būtent šitas pajėgumas yra tas, kurį dabar labiausiai reik kurti, ar ne?
Ar geriau truputėlį investuoti į tolimas rankas labiau kaip Haimars ar kitos sistemos, ar galbūt investuoti į oro gynybos tam tikras sistemas, kaip antibalistines ar galbūt į artileriją daugiau skirt dėmesio ar galbūt tikrai užkūrinėti dronų pramonę su ne tik už dronus, bet ir prieš kovą buvo prieš dronus. Čia gi labai svarbu suprasti. A tai mes apie dronus kalbam kaip mum priemonę. Taip, tas svarbu, bet reikia išmokt kovot su dronais, nes tu gali dabar turėti brangiausią techniką. Jeigu jinai nebus apsaugota nuo dronų, tai 100 kartų pigesnis daiktas išves.
Aš išsprins, bet išvess iš rikiuotės. O tai kova su dronais čia yra be galo labai svarbus dalykas. Tu kova su dronais vyksta dviem būdais. Arba tu yra soft kill, arba hard kill. soft skill, kai tu džemini arba rinė kova, tu ten jį suklaidini ir jisai tenais nu nepasiekė tikslo. O hardkill, kai tu fiziškai jį nukali, ta prasme su kulkos važiais, ką daro su kita ginkluote. Ukrainiečiai gi jisai prisitaiko, priklaus nuo to drono, kuris čia skrenda ir panašiai.
Kiek kainuoja arba kiek kainuotų Lietuvai sukurti tokią sistemą, kaip turi Izraelis? Kad kad žinai, kur raketa nukrenta viena mieste ir ten visi panikoj, nes kaip čia taip atsitiko, kad sistemos jos nesugaudė. Vien vienos vienintelės. Vienos vienintelės. Labai tai čia aišku didžiuliai skaičiai, bet reikia yra turėt truputėlį a galvoju vieną labai svarbų dalyką. E, Izraelio priešas naudoja šiek tiek kitokias priemones negu Rusija. Nu, Hamasas, jis neturės ten balistinių roketų. Jis daugiau tom, žinai, pigiom priemonėm oro tenais dronus pasiunčia dar kažkokį pas senusį oro gynybos oro oro puolimą už tai jisai jis yra truputį kito lygmens tas skydas, ar ne, izraelietiškas.
E, jis nebūtinai būtų adaptyvus Lietuvai dėl Rusijos naudojimo visai kitų techninių dalykų. Pati idėja tokia, nu, gali būt tokia pati, bet ten truputėlį kitos sistemos. O ko ko reiktų Lietuvai? Kiek reiktų pinigų ir kokios technikos reiktų, kad a mes na realiai atbaidytume Rusiją ir jinai net neturėtų noro pulti? Vat problema, kad ne tik pinigų čia reiktų ir ne tik technikos. Technika, aišku, svarbu. A labai svarbu pirmiausia pradėt nuo pamato, nuo visuomenės, kuri pasiryžiusi ginti savo valstybę.
Manau, kad Putinas kalkuliavo Ukrainą, kad jinai nesipriešins. Dėl to jis buvo pasirinkęs tokią puolimo taktiką, tokiom kolonom važiuoti, ar ne? To jam turbūt indikavo, kad jie išsibėgios, kad elitas pabėgs, įsivaizdavo, kad įvažiuos, jo, išgąsdins, tada jis taip iš tikrųjų iš čia matyt informaciją apie paradines uniformas a rusų tankuose jau atvažiavo su paradinėm uniformom, pasiturėjo iš čia kalbos apie tai, kad rusų FSB dalinosi butus jau Kijevo senesty panašiai. Ir ukrainiečiai davė atskirtį, parodydami, kad tai yra tauta, kuri nori gint ir gint savo šalį.
Tai kiekvieną kartą jį, e, Putinas kalkuliuos, ar ta valstybė ginsis. Ir jeigu mes ginsimės ir mes turėsim aiškią narsą ir valią gint savo šalį ir tą rodysim realiais veiksniais, jis dar gerai pagalvos, ar čia reikia eit. Čia tu man primeni tuos 90-uosius laikus, kai buvo, žinai, tie vietiniai Šeškinės ir Fabijoniškių karai, kur žinai, aš tu iš ten, ane? Aš Dynai Karolinišk. Ai, tu tuose karuose, supratau. O tai čia buvo Fabijoniškis ir ir Šeškinė, ane? Ok. Tai tai žinai tais laikais tai bu už ką buvai?
Aš už Fabijoniškes buvau, nes aš Fabijoniškė gyvenau ir tada buvo tas vadinamas toks žinai, kur a tu nebūtinai turi būt už jį stipresnis, bet jeigu tu jam duosi bent vieną atgal, jisai jau kitą kartą pagalvos, ar verta tave pult, nes jis nenori visi gaut. Tai aišku, tai čia maždaug turbūt ta pati sistema, ane, su su Putinu, kaip su marozu. Nu, tiktai taip. Ir jisai sako, nu negi čia tiktai primityvu, bet tiktai taip. Nu pažiūrėkit, ką jis dabar išdarinėja Baltijos jūroj, ane?
Nu, ką jis daro, ane, dabar su tais, nu, pradėkim nuo kabelių, dabar vat laivai, jėgos demonstravimas. jis tiesiog žino, kad kad NATO yra gynybinis aljansas, linkęs deeskaluot daugelį tokių sudėtingesnių situacijų, nes tai nėra kažkokia konvencinė ataka, tai yra tiesiog nu vat incidentas, ane, ir NATO visą laik bus tas, kurį, nu, atsitraukinės. Žingsniai vat, ane, susitinka, ai, duok durniui kelią, ane, nu, tipo, ir jie tas durnius, nu, durnius sąlyginai, sakau, jis eina tolyn, jis eina tolyn, jis stumia tas linijas, žinai, ir tip čia maždaug duok centu, o jei rasiu, nu duok cigaretę.
buvo duok visas dabar, žinai, imk va duok man dar tris nu žinai e dabar atiduok pakelį, žinai, panašiai. Po to atnešk kitą kartą ir pasikrina, nu, tai visiškai ir jie tą žino. Ir kol mes netapsim NATO tokiu aktyviu gynybos aljansų, nes, nu, gynybinis aljansas turi gali būt aktyvus, jisai irgi gali kurt dilemas ir nebūtinai karinė srity. Tarkim, jeigu jie demonstruoja galią čia NATO ir RS, nu, jiems kerta per kokį tranzitą, transportą per rankas ir jie pajaučia kainą už savo deskalaciją.
kitoj srity, nebūtinai toj pačioj srity. Mhm. Galima asimetriškai prieit prie reikalo, bet tą reikia kūrybiškai taikyt, valią turėt. Čia dabar mes, žinai, aš ir pats save pagaunu, mes čia piktinamės per televizijas, žinai, ir vieni, ir kiti. Mūsų ministrai ten trenkia skambes frazes irgi tarptautinėj erdvėj. Tai ką tai žodžiai nieko nepakeis? Būtent. Turi būt veiksmas. Turi būt veiksmas. Čia kaip irgi vat tie lyderiai nuvažiuoja, pasakė, kad Putinai nutrauk ugnį. Nu nu ir kaip ten sekėsi tuo ultimatum?
Man atrodo, aš prieš mėnesį jau girdėjau, kad turėtų nutraukt ug jeigu jis nenutraukė ugnies, ane? Nu taip, ane? Nu tai tu tada tuos taurus duok ukrainiečiam kaip kainą už tai, kad jis a nu to nepaklausė, žodžio negerbio. Gerai, vat prašau, veiksmas. Bam, tylas koks, ane, ir panašiai. Nu, va, kaina už tai. Gal kitą kart paklausysi. sąlygiškumas turi būt ir kol to nėra su jais yra viskas labai labai labai paprasta. Tu užsiminei šiek tiek apie mūsų kariuomenę ir apie šauktinius.
Kokia yra situacija su Lietuvos kariuomene ir jaunais vyrukais? Kokios tu problemos? Matau, gal gali jau ir pasidžiaugti. Pats jaunimas, jisai yra fiziškai pasiruošęs. A morališka moralė paruošta, a ta dvasia karinė, nu, bet ir fizinė. Čia ne ką mažiau reikšminga. Nu žinai, iš iš mokyklų atsinešam turbūt daug dabar problemų, reikia pasakyti. Va, jaunimo sveikatos būklė nėra pati geriausia. Čia matyt ir gyvenimo būdo pokyčiai, ir ir ir tos visos virtualios erdvės, a ir priklausomybė nuo jos pokyčiai. Čia matyt sveikatos specialistai jie labiau galėtų papasakot, kaip yra ir bet kiek man teko girdėt kalbėti klausyt domėtis nu tai čia yra iššūkių, ta prasme.
Ir tiesą sakant a mes turim tokią kraupię statistiką, kad apie pusę tų, kurie yra pašaukti netinkami dėl sveikatos. O kaip tu galvoji, čia realu ar tiesiog a manau visko yra. A ar randa būdų ir to, ir to yra. Nes žinai kodėl klausiu? Nes aš prieš gerą pusmetį skaičiau naujienose Ukrainoj pagavo moterį, kuri rašė atleidimus pas ją namie ten rado iš rodė spintose pinigai netilpo. Jo, ant ant lovos penis milijonus po lovą, po visko. Kiek jinai kyšių buvo paėmus už tai, kad atleidimus nuo kariuomenės rasė.
Nes ukrainoj labai demotyvavous kitus, kurie kovėsi, ar ne? O čia vat kare gynyboje čia yra didžioji problema, kad kažkas praeina, žinai, už pinigą, o kiti turi kautis ir guldyt gyvybes. Žinai, pas mus labai stipriai tai jaučiasi ar ar ne? Ne ne, ne, ne. Aš manau, kad yra tam tikros subjektyvios priežastys mūsų. Gerai, pabandysiu taip trumpai, bet kažkaip korektiškai reik paaiškint. Am kodėl toks didelis procentas dalinai? Dėl to, kad mes dabar dabar jis jau pasikeitęs išėj, dabar yra perinamieji metai.
26 metais bus naujas jau šaukimo modelis. Manau, mes turėsim geresnę situaciją. A nieko per daug nepadarė dėl sveikatos jaunimo, bet dėl kitų priežasčių turėsim geresnė situaciją. Dabar šaukimo modelį, kuris grįstas loterija, jisai buvo grįstas tuo, kad yra išimtys. Vat tu mokaisi, išimtis, kažką dirbi, išimtis, ar ne? Taip, toliau. Nu tiesiog ir tie, kurie jau įsitvirtinę, nu jie yra išėmimi iš to indo, ar ne? O kurie vat kažkur vat neįsitvirtinę kažkur nemoka arba, nu, aš nekalbu apie savanorius, kurie nuėjo ir atidavė pagarbą.
Ir čia didžiausia pagarba. Bet kurie ėjo šauktiniai nebe savanoriai, bet gal šaukimą. Nu yra tie, kurie vat nu vat nu žai vat tie, kurie vat iš kurių jau vat ne kai kurie jau nėra bendram katile, nes jie pagal išimtis išėję. Dabar mūsų tikslas yra nuo 26 metų modelio turėti tai, kad turėti tai, kad visi iškart po mokyklos, kaip Izraelyje. Taip. Vat ant to mes pakeitėm praeitais metais po ir dabar va šie metai pereinamieji. Dabar jau dvyliktokų sveikata tikrinama yra ir jau tikslas yra iškart kviest po mokyklos, ane?
Privalomai. Privalomai. Taip. Ar įtrauksit ir moteris, kaip tai daroma Izraelyje? Kol kas m kol kas ne. To nėra. Moterys yra merginos savanoriškas principas pas mus. Jeigu nori, eini. Bet kol kas ne. Bet aš už diskusiją, už tai, kad vyktų, nes demografija mums reikalaus to. Pamatysit. Demografija to reikalaus iš tikrųjų. A ties nu palauk, gimstamumas, aš žiūrėjau skaičius 67 metai buvo gimstamumas 60 kiek tūkstančių, o dabar 16 ar 18.000 per metus gimsta tiktai vaikų. Čia yra žiaurūs dalykai, žiaurūs skaičiai.
Galvojant apie tautos likimą, apie valstybės likimą, ar ne? Jau pradėsim tada kalbėt apie imigraciją. Nu tada čia žinai jau turim kitas temas, bet bet tai čia didžiuliai iššūkiai. Šiaip apie tai reik galvot politikam, ką daryt, ar ne? O dabar pradedi kalbėti apie demografiją, jos problemų sprendimas, tada gauni tokį, žinai, o ko tu kišiesi čia? Žinai, žmonės kaip norės, taip gyvens. Nu kaip ir sutinki su tuo, kad kad tu čia negalima kištis į žmonių gyvenimą, bet jeigu tu nieko nebandysi, nu tai tada mes po 10 metų jau mūsų bus dar mažiau, dar mažiau, dar tada bus 14.000, 13.000, žinai.
Tai čia, nu, tokie dalykai reikia kažkaip, kur problema su politikais yra, bet jie dažnai viską mato keturių metų kategorijom. A šitas jo juntama, kad praeina keturi metai ir viskas kardinaliai keičiasi. Kaip dabar va žinai atrodo nusistovėjo mokesčiai, a valstybė auga, verslai auga, šešėlis mažėja, viskas. Ir dabar vėl viską keičia, kur visi verslininkai yra prieš, mato aiškiai redfagus, kad bus blogai, bet naujai valdžiai atėjus, nu tiesiog pažadus reikia išpildyt ir viską keičia. Ir tada galvoja, tai o po šitų keturių metų vėl reiškia bus stebuklai, kažkokie nauji siurprizai ir tu gyveni.
Tai ir žmonės gyvena tokių keturių metų periodais. Aš taip pasakysiu, valstybės biudžeto tą dalį visą galima keturiais būdais didinti. Nu, biudžeto įplaukas, pajamas valstybė. Yra du paprasti būdai. ir du sudėtingesni. Tai pirma skolinimasis paprastas būdas ir čia turbūt dėl gynybos daugiausia bus ir pasiskolinta, bet kažkas atidarė reikia skolos ir tas už skolos palūkanas reikės kasmet mokėt, ar ne? Todėl skolinimas jis negali būt be galo. Jis lengvas labai sprendimas, bet jis negali būt be galo. Tada antra kryptis yra a mokesčiai.
Čia jau yra sudėtingiau, nes tu turi yra politinį sutarimą, reikia perlaužti balsavimus, nu toksai, žinai, ir panašiai. Ir jie svarbūs, ta prasme, kad ir tu kreditoriam turi pasakyt, kad valstybė didina pajamas iš mokesčių, tai kad mes ruošiamės tą skolą atiduot, žinai, nes jeigu jie matys, kad mes nedidinam, tai tada jie tik tas palūkanas tik kels ir kels. Bet čia du du kie patys paprasčiausi būdai. O yra trečias, ketvirtas, kurio nieks, nu, mažai kas kalba, tai yra valstybės efektyvumas, tai debiurokratizacija, čia vienas dalykas, valstybės išlaidų mažinimas ir taip toliau.
Paieškus resursų ten, kur, nu, yra resursų, ta prasme, nu vat čia mes mokesčius keliam žmonėm. O kai yra čia vat resursas, kurio tu tiesiog nepaėmi ir nepanaudoji, aš tau vat pasakysiu pavyzdį. Ir ketvirtas kryptis, kuri išvis, na, mažai mažiausiai turbūt liečiama yra tai užtikrinti didesnį ekonomikos augimą. Būtent, kad per laisvę veikt, per verslo augimą, tada didėtų tas per mokesčius sumokamus investicijas didėtų pyrago gabalas ir iš to pyrago tu tiesiog daugiau gynybai skirtų. Tai ką mes dabar čia vis du dalykus siūlom?
Mė stengiamės būt tokia dalykiška opozicija, ne tik kritikuot, bet ir siūlyt. Tai, pavyzdžiui, nu va dabar va čia prieš vakar pasiūlėm, pasirodo, yra valstybės valdomos įmonės, nu ir ir progresyvos yra įmonės, modernios ir visa kita, bet jos yra jos kaupia pinigus ten dividendam, visa kita, bet tu gali matai, kad jie gali daugiau duot valstybei, žinai. Ir mes paskaičiavom, kad per penkis metus apie milijardą gali gaut iš jų ir iš valstybės valdomų. Iš ne iš privačių būtent, o iš valstybės valdomų.
Nu tai aišku, ten kažkiek palieki investicijom, ta prasme, ar ne, kad nu ne neatimt viską, nes jos irgi investuoja, plečiasi, viskas tvarkoj, bet tikrai gali tenais paimti resursą mm nekeliant nekeliant mokesčių, pakeičiant vyriausybės nutarimą. Ne, pra neįdomu. OK. Po to yra kitas ankstesnis mūsų pasiūlymas yra, žodžiu, valstybinė žemę net ir mama nereikalinga įsiskverbusi, pavyzdžiui, žemės ūkio ten tarp sklypų, ane, tarp žemės ūkių, tai tu gali jas šalia esantiem ūkininkam parduot, galbūt nuomuot. Irgi skaičiuojam virš milijardo gali surinkt.
Tai dar ir ūkininkai ką jie augins, parduot? Jo, augins, įveiklins ją. Taip, būt ir ir čia ir čia iš karto irgi galimybė. Nu tai šitą lygtai lygtai dabar mūsų pasiūlymą keturis mėnesius vyriausybėj pasvarstė, pritarė jie šitai idėjai. Tai pažiūrėsim, kiek metų čia dabar mes įgyvendinsim visa tai, žinai. Tai š čia reikia kurt kažką daryt, supranti? Mechanizmas paprasčiau pakelt, taip bumarai ir viskas viskas tada op žiūri, žinai, ir visa kita. Žinote, kas mane labiausiai stebina visose kelionėse, tai interneto kainos.
Kaip žinia, roingą visada geriau išjungti. Vietinis WiFi internetas klaikus, o jei perki kortelę, tai jos ypatingai brangios. Būtent tam yra naujas sprendimas, kuris padės kelionėse visada turėti internetą eim kortelei pritaikytuose telefonuose. Sili, tai nauja eim kortelės paslauga. Jūs galite pasirinkti tinkamą planą vos nuo kelių eurų ir 200 šalių. Viena kortelė visiems laikams, visose šalyse sutaupote laiko ieškodami vietinių kortelių, interneto saugumo funkcijų, kaip VPN, Ads Blocker ir panašiai. Kai kuriose šalyse be VPN yra blokuojami net socialiniai tinklai.
nepasimausite ant įvairiausių skemų, sumažinsite riziką raumingo išlaidoms. Visada turėsite ryšį, galima naudoti su iOSu ir Android sistemomis. Na, ir aišku pagalba 24 valandas ir atgausite visus pinigus, jei im kortelė neveiks jūsų telefone. Visi mano brangiausi podkasto žiūrovai paspaudę nuorodą aprašymą silili.com/motyvuoti iš karto gaus 15% nuolaidą. Naršykite į sveikatą su Seif. Man buvo visą laiką įdomus vienas klausimas. Mes gyvenam, žinai, tokiam vat a dabar komfortiškam pasaulyje ir staiga a pavyzdžiui, prasideda karas ir Rusija pradeda a trikdyt ryšį.
dingsta tel bitė telija ryšys. Ar Lietuva yra pasiruošus kažkaip tai atkurti ryšį, kad bent jau žmonės tarpusavy susisiektų žmonėm pranešti? Ką tokiu atveju darytų valstybė? Kariuomenė yra pasiruošus. Kariuomenė turi pajėgumus. Čia aišku ir mūsų sąjungininkų daug paramos bus. A dėl visuomenės taip greita negalėčiau atsakyti į klausimą, bet aš manau mes, na, ne manau, žinau, kad planą turim. Tiesa, kas įdomu yra, tiesą sakant, ką rodė Ukraina, visi gi galvojo, kad tas mobilus ryšys dings, bet jis kažkaip laikėsi.
Mhm. Itur problemų buvo daug, žinai, elektra, reikėjo turėt daug visokių autonominių gręžinių vandens, ypač kalbant apie ligonines, nes karas paveikė visas sritis. O dabar čia truputėlį daugiau nuėjom į tą sveikatos apsaugos pasiruošimą gynybai. Tai toks dar viena kryptis, kuri be galo svarbi, ar ne? Kiek kiek turi medikai, kurie turi būt pasiruošę? A ir ir ligonines turi turėt, skriažinius turi turėt, generatorius autonominius turi turėt, nu, žinai, pasiruošimą visą gin. O jeigi bombarduoja tas ligonines, j, daužo, j, konvencijos jokios neveikia ir taip toliau.
Tai tų tų tų sričių, kurios turi na pasiruošti ane atsiiruoti galimus scenarijus. Bet ar mes jau tą darome, ar kol kas tik turim planus? Dar tarp planų ir darymo. Aha. Suprantu. Nu, bet jau įkėlę žingsnį į darymą. A yra yra to. A ar tempai pakankami? Ne. A kodėl? Nes pas mus vis dar toks įsivaizdavimas ir giliais šaknis, kad vat gynyba tai yra pirmiausia krašto apsaugos sistemos reikalas. Atrodo, trys metai jau vyksta karas ir atrodo dar vis tiktai, žinai, viskas yra pokalbių kažkokiam etape, bendravime, bandyme rasti atrodo, nu čia reiktų greičio visame kame, kad žmonės būtų ramūs ir kad viskas vyktų greičiau.
Ir turi būti lyder Taip, taip. Turi būt lyderystė, turi būti kažkas iš žmogaus, kuris stumtų, reikalautų, judintų, žinai koordinuotų. A ir aišku čia priklauso, ar ta lyderystė yra aiš ateina iš premjero, neateina iš premjeros, žinai, viskas palikta tenais, žinai, a sakykim taip, jo, jo, jo, darykit kažką, žinai, ir panašiai. Dar va man visą laiką buvo įdomu, a, kiek mes laiko atlaikytume, jeigu vat 25 metais rugsėjo 1ą Mhm. prasideda karas. Kiek mes realiai gali Lietuva atlaikyti Rusijos smūgius a iki NATO pagal?
O jeigu be NATO pagalbos, jeigu NATO, pavyzdžiui, neįsitrauktų ir Trumpas sakytų: "Nu, čia dar nerimta, čia dar mums reikia pažiūrėti, kur tai eskaluosis." A gerai, aš manau esu įsitikinęs, kad NATO pagalba būtų ir ką labai svarbu žinoti ir tą turiu pasakyti, kad dabar per pastaruosius kelis metus, per du tris metus pavyko pakeisti ir NATO planavimą, ir netgi šiek tiek sprendimų priėmimo mechanizmą. Jeigu anksčiau NATO veikia pagal principą su kuo turiu, su tuo ir kariausiu dabar, jeigu reikės, ane?
Dabar principas yra, ką mes turim turėti, kad karo išvengt. Iš čia dabar tas visas vajus didint finansavimą gynybai, kas yra be galo svarbu. Jis yra labai pozityvus pokytis atsirado. Tada mes padidinom galimybes NATO pajėgų Europoje vadui, generolui, ne politikui, o generolui, Kariškiui, nes mes visą laiką suinteresuoti, kad NATO kuo daugiau gali turėtų kariškių, kurie gali įvertint visą situaciją ir mes netaptume politikų įkaitais, kurie balsuotų, sakytų: "Ne, vat kaip tu sakai, dar palaukim, nieko nerimta, ane?" Jo, dar čia tik tik Vilnius subombardavo.
Gal čia dar nerimta? Tai NATO pajėgų Europoje vadas jau dabar turi galimybę pats priimt sprendimą dėl logistikos grandinių išdėstymo, parengties kariuomenių pakėlimo. A gal net gali atsiųst po savim esančias pajėgas treniruotėm, kad atgrasyti. Pavyzdžiui, jeigu mato kažkas kaimynystėje jau ane bręsta, tai jau mes tą truputėlį esam padarę. Ir čia yra geras dalykas. Čia yra pozityvus, pozityvi kryptis, kuri kurioje mes esam. A todėl aš sakau, kad tai čia vienas dalykas. Antras dalykas, mes jau truputėlį kalbėjom apie žvalgybos duomenis.
Aš esu 100% tikras, kad jeigu Rusija planuotų kažko rimto prieš mus, bet pagal okupacinį scenarijų, konvencinį, ne, kad ne taip išsiverži, sukeli chaosą ir atsitrauki, kaip Hamasas įsiveržė į Izraelį, ar ne? A nes tai irgi gali būti scenarijus, bet bet kalbant apie okupacinį scenarijų, jiems sutelkt pajėgas padaryt visas grandines, kad tokiam scenarijui jie būtų pasiruošę, jiems reikės savaičių, o mėnesių ir mes kaip žvalgyos bendruomenė yra tokia pajėgi NATO, kuri galės identifikuoti ir pasakyti, ar jie yra pasirengę realiai karui, ar jie tiktai demonstruoja raumenis, tiktai treniruojasi, tik baugina, ar jie iš tikrųjų karą, nes aš priminsiu, Amerikos žvalgyba ir britų žvalgyba prieš tris mėnesius prasidedant pilno mąsto karo Ukrainoje paskelbė Mhm.
kad bus karas. Žvalgybiškai mes turim čia didelį kozerį. Mes tik reiškia tris mėnesius prieš mes tikrai jau galime žinoti, kas tikėtina gali mūsų laukt galimai. Sakykim taip, nu a trys, du mėnesiai, bet mėnesiai. Mhm. Todėl nebus taip, kad vat kitą dieną čia kai kas sako: "Tai kur aš dabar čia žinai kur tas kelias evokavimo?" Žmonės gi kai kurie klausia: "Palaukit nu čia vieni gins, kiti turės atsitraukt, nu pasiruošt ir panašiai." Čia dar, žinai, yra tas tikėjimo klausimas, nes aš įsivaizduoju, kad ta informacija gi buvo paskelbta ir Ukrainoje, bet dalis žmonių iki galo netikėjo, kad tai vyksta a ir su nuostaba, nu, nesitikėjo, kad tai gali būti, supranti?
Tai kad kad tai tikrai gali būti. Jo, ir ir valdžia tuo metu ne nekėlė tokio, nu, kaip sakykim taip klausimo labai stipriai, nes galvoj gal atgrasys, gal gal nu vis tiek turėjo persigalvos Putinas. Jo, toks variantas. Galbūt reikėjo čia dabar mums irgi dilema, žinai, nu ta prasme biškį tiktai kitokia. A vien kalbos apie tai, kad gali būt karas, nu, tarkim, ane, nu jos irgi, žinai, nu jos gali ir baugina investicijas. Didelės įmonės užsienio ir vietinės, kurios sukauptosios kapitalo, planuoja planus keičia investicinius, nes jie nu vat žiūri, ar ne?
Vat taip čia jau reikia, nereikia, čia kaip čia bus ir panašiai. Mums irgi reikia rast balansą tarp normalaus gyvenimo, tarp to, kad mes turėtume geras visišas paslaugas ir taip toliau. kad ekonomika augtų, kad žmonės čia jaustųsi ne kažkaip tai laikinai čia, kol nieko nėra gyvent, bet kad jie suprastų, kad čia yra t namai, kurie kurie nu kurie statysis toliau daug metų į priekį ir tarp pasirengimo vat vidurio kelio reikia. Dėl to va tas tavo mintis šiek tiek nuraminti, nu tą reikia daryt.
A bet vėlgi nuraminimas turi tikt per pasirengimą. Mhm. M jeigu tu žinai, ką darysi, jeigu turi įgūdį, jeigu tu žinai įgijęs supratimo, kaip x dieną elgtis, tada atsiranda ir pasitikėjimas savim, tada ir ramiau, žinai, ir panašiai. Nu, žodžiu, paprastai sakant, tai čia maždaug a čia kaip žinai kokiam vienkim a turi signalizaciją ir turi a šautuvą dėl viso pikto. Tu gal ir nežinai, ta prasme, tu mažai tikiesi, kad į tavo namą įsilauž per visą gyvenimą kažkas. Tai bet jeigu įsilaužtų, tai tu galėtum apsiginti ir gautum įspėjimą a iš signalizacijos, kad kažkas tai įsilaužė.
Absoliučiai šiek tiek užsimini apie savanorius ir yra ir šauliai, kurie kurie žinai irgi savanoriauja ir buriasi ir jau yra apie 17.000, man atrodo, šaulių. A, bet tarp jų atsiranda tokių, kurie sako, žinai, kad mes turėtume būt kaip koks Teksas ir ginklą galėtum nusipirkti a Lidl. A tada jaustumeisi saugus. Kur čia yra riba tarp to, žinai, saugumo ir tokios šiek tiek anarchijos? Ar lietuviai yra pasiruošę ginklą pirkti Lidlę? Ar visgi tai keltų didesnį pavojų negu saugumą? E, filosofiškai ginklas, nuosavybė, laisvė.
Tai yra stipraus piliečio a tokie nu atributai. Ir aš šiaip gerbiu tuos žmones, kurie vat taip mąsto, nes tie tie, kurie tikrai gins, kurie žino, kad jie nori, jie čia savo namus turėt saugot, savo šeimas turėt saugot, jie čia jie čia įmones gal turi, sukūrę, čia žinai sukūrė pridėtinę vertę, čia mano valstybė, čia aš noriu ją sau. Tai ką rodo šiaip sociologinės aplausos, kad va verslo gretose daugiausiai norinčių gint Lietuvą saklininkai yra pasiryžę, tas labai džiugina.
A tai viena, tačiau vien ginklas be vietos gynybos plane, be koordinacijos su kitais, jis nėra panacėja ir turi gali būt turėt rizikų. Nu dažnai girdi, aš čia nusipirksiu, nu aš čia ginsiu, žinai, bendruomenę. Labai faina, gera intencija, bet tu turi turėti ne tik ginklą, ne tik įgūdį, kurį gali turėti įgyt, bet ir koordinaciją visą, kaip tu su kuo veiksi. Nes Ukrainoje viena didžiausių bėdų buvo a friendly fire, ta prasme, kai buvo daug chaosų, kai ten vieni į kitus pradėjo šaudyt, ta prasme ten buvo daug dalykų, ta prasme, tai tai prasme galiausiai tai vis tiek jie sugebėjo atgrasyt priešą ir apsigint, bet daug buvo žūčių net tarpusavy, nes tai nebuvo koordinacijos.
Todėl mes dabar čia vat kaip ministras pasiūliau įkūrėm va tas komendantūras, kurios yra vat yra galimybė įstoti ir tada koordinuotis tarpusavy, kaip mes ginsim savo miestą, kaip mes kovosim su diversinėm grupėm mieste, kaip mes savo objektus saugosim, kaip mes tiltus saugosim, kaip mes evakuaciją užtikrinsim kai kurių žmonių, ar ne? Nu vat viešą tvarką palaikysim ir ir daug kitų dalykų. Tai vat esmė dedamoji yra ne tik ginklo turėjimas, ne tik įgūdis jį naudoti, kas be galo svarbu, bet ir koordinacija.
vieta gynybos planuose iš bet tu vis tiek kalbi apie tuos, kurie a iš esmės a yra šauliai, kariai, buvę kariai ir panašiai. A bet ar tu esi už tai, kad tai būtų kaip Amerikoj, kur gali žinai vat aš, pavyzdžiui, netarnavęs nieko, bet m noriu aš turėti ginklą namie. Nuėjau, a, pasą parodžiau, jokių ten nusikaltimų nebuvę. Nusipirkau šautuvą 9 mm, namie pasidėjau ir turiu. A čia tolimas kelias iki Amerikos modelio. Tolimas kelias. Čia yra, aišku, tapatybiniai dalykai, kultūriniai dalykai, žinai, ir panašiai.
Kaip kaip žinoti, kam parduot, kam ne. Apie, apie ką kalba? Tai pradėkim gal taip iš lietus žingsnius po žingsnių ir pažiūrėkim, kur tai nuves. Kol kas mes padarėm labai nedaug. Tai esam net to nepadarėm. Tai toli eit per toli. Taip, pradėkim nuo to. Ilgainiui, žinai, ilgainių galbūt padaugės pas mus žmonių, kurie bus parengti praėję, ane, tarnavę, pabuvę šauliais, daug gal bus tada 27.000, po to 37.000, ar ne? Mūsų tikslas partijų susitarimą apie 50.000 šaulių sąjungoje turėti ir taip toliau.
Mes biškį akseleravom šaulių veiklą per biudžetą, per kitus dalykus ir panašiai, kad čia mes galėtume galėtume turėt tą didžiulį tokį nu potencialą. Tai tai sakau, gal žiūrim taip gerai pažinkis, pažinkis. O lėki sau miestu. Py pyp pyp. Atrodo viskas OK, bet grįžus namo gauni laišką iš policijos ir pasižiūri hm bauda užvažiavimą be technikinės apžiūros. arba kai stovėjimo aikštelėj ieškai kurioj programėlėj susimokėti už parkavimą, nes jų turi net tris savo telefone. O gal pamiršai, kada baigėasi tavo draudimas ir sužinai tik tada, kai jau yra per vėlu.
Car One tai tavo asmeninis vairuotojų asistentas, kuris pasirūpins visais šiais reikalais už tave. Su šia programėle tu galėsi gauti priminimus apie techninės apžiūros, draudimo ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigas, patogiai atsiskaityti užparkavimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įsigysi privalomąjį draudimą ir rasi visus svarbiausius automobilių dokumentus vienoje vietoje. O jei atsitiks nelaimė, iškviesi pagalbą kelyje vienu mygtuko paspaudimu. Trumpai tariant, nieko nelaukite ir atsisiųskite Car One iš App Store arba Google Play ir leiskite programėlei pasirūpinti savo automobilio reikalais. nuorodą rasite po šio video aprašymo.
Mes šiek tiek palietėm a pinigus ir man visą laiką buvo įdomu, kiek kiek Lietuvai kainuoja viena taikos diena? Ar yra paskaičiuota? Geras klausimas. Viena taikos diena turi, galvoji, jeigu būtų karas, kiek mes čia nukentėtume? Mhm. O tai šit, žinai, iš to pačio, kiek mes, pavyzdžiui, kiek mes galim kiekvienas žmogus, Lietuvos pilietis, nu, supranti, žmonės yra prieš mokesčius ir aš, pavyzdžiui, irgi darau verslą. Aš aš pats moku mokesčius ir aš suprantu, kokia tai bus našta iš tikrųjų papildomi mokesčiai, papildomas pelno mokestis, PVMas, taip toliau.
O jeigu verslas yra, žinai, toksai ant klaustuko, tai ir daug bankrotų nusimato, žinai, ir panašiai. Gal tiesiog paimt ir žmonėm pasakyt, žiūrėkit, nu tikslas buvo tai gynybai rinkt pinigus. Mes dar kelio klausimą, ar iš tikrųjų tie pinigai nukeliaus į gynybą, nes jie nukeliaus pirma į bendrą katilą, o po to bus paskirstymas. Ir mano čia klausimas ties pasitikėjimo, ar aš tikiu, kad jie nukeliaus į gynybą. Geras klausimas. Tai jo. Ir jeigu mes renkam gynybai, tai gal tiesiog paskaičiuoti, kiek kainuoja ta viena taikos diena ir kiekvienam pasakyt, žiūrkit, mes dabar nuo šiol kiekvieną mėnesį iš kiekvieno pasiimam po penkis euriukus iš visos Lietuvos kas mėnesį.
Ir visi šitie pinigai 100% keliauja į gynybą. O kai mes pasiimam per mokestį, per mokestį tiesiog įvedam kažkokį mokestį žmonėm kiekvieną mėnesį, kaip mes mokam už dujas. Pavyzdžiui, aš turiu dujas, jų nenaudoju, bet aš 4€ moku. Mhm. Ane? Nu, tiesiog va to abonentinis karo mokestis, kaip pavyzdys čia toks, žinai, hipopotetinis, bet bet tai būtų bent jau aišku už ką ir įdomu, ar yra paskaičiuota ir visi įsitraukia. Visi, kas gyvena Lietuvoj, Lietuvos piliečiai, įsitraukia į Lietuvos gynybą ir nėra keliami mokesčiai, ekonomika toliau auga, o kiekvienas žmogus, kaip Ukrainai rėmėm, taip ir čia remiam Lietuvos valstybę.
Mhm. Ar buvo paskaičiuota, kiek kainuotų vienam žmogui? Va tokia va mes su tavim čia paskaičiuosim. Aš taip pasakysiu tu skaičius, kokia išvis čia va tų divizijų kainos ir panašiai. Galėsim tada dalint ir ir išvest ten kiek per metus gali kainuot. T galėsim padaryt šitą. Ir mano požiūriu, e, jeigu taip, e, atsvirai pasakysiu, ką būtų galima daryti ir dabar, e, kurį mokestį, kad, nes čia yra administravimo klausimas ane kurį mokestį pritaikyt gynybos mokesčiui, ne, bet jisai, kad būtų visuotinis, tai mano požiūriu ko ir ko vat nesvarsto dabar a šitie dabartiniai, jie jų pakete to nėra, o yra daug kitų dalykų, kurie gali sužlugdyt verslą.
Tai yra PVM dedamoji. Aš dabar pasakysiu paprastą pavyzdį. Dabar va ta visa margalinė pasiūlymų, kuri čia dabar eina, ar ne? Devyni projektai eina realiai, ane? Tuose devyniuose projektuose dar yra skirtingos mokestinės variacijos. Yra nekilnojamas turtas piliečiams, asmenims ir nekilnojamas turto mokestis verslui. Čia mes apie tai net nekalbam, bet tai yra ir panašiai. Šildymo lengvatos ten panaikinimas, visa kita. E tai a tai jų efektas planuojamas apie 500 milijonų, jeigu jiems pavyktų ištraukt. Ir kai tu gerai sakai, dar neaišku, ar viskas eis į gynybą dalisais, dalisniais ten ir panašiai.
A 1 PVMO procento pakėlimas 1 PVM%, ar ne? Vieno būtų 350 milijonų jau. Ir tu iškart efektą gauni. Tada nebėra kitų mokesčių, kurie tenais ir kūrybingus žmones apmokestina, labiau komplikuoja viską, ar ne? Tokia turi va tą revoliuciją, kuri vyksta, ar ne, iš karto, nes mokesčių sistema ir aš įsivaizduoju, ypač verslui, tai šokas didelis, ar ne? Prisitaikyt, skaičiuot iš naujo, ar ne? Tada dėliotis. Tu čia yra, bet tada moka visi, ar ne? Visi nuėjo į parduotuves, mes mokam.
Taip, taip. Ir vat jie šito nesiryšo padaryt. O tai būtų ir čia buvo tokia įdomią netgi išgirdęs idėją. A, pridėtinės vertės vartojimo, vartojimo gynybos vartojimo mokestį. Vartojimo gynybos mokestis, žodžiu. Mhm. Tas procentas vienas būtų vat gynybos mokestis ir jisai yra jau toks reikšmingas pakankamai, kuris gali nu patekti į gynybos biudžetą ir tada nebūtų viskas paprasta, jokių čia visų šitų chaosų nėra, įkalam. Taip, šiek tiek kažkas pabrangsta, bet bet realiai mes visi mokam, tas pabrangimas yra gynybinis, ar ne?
Ir viskas tada galima būtų taip daryt. Tai čia 350 milijonų, tai realiai gaunasi a nu padalinam mūsų kiek? 2 su5. Nu dabar kad tu geriau žinai, kiek mūsų Lietuvoj likę? 27. Tai kiek padalinkim? 350 milijonų čia kasmet. A iš Arnai padalinkim 350 milijonų iš 2 milijon 700.000 130 € 130 € reiškia kiekvienas pilietis galėtų prisidėt 130 € ir jau mes surinktume tr 350 milijonų kasmet nu tai jau toks sakyčiau neblogas toks žingsnelis tai 10 € į mėnesį tai yra 10 € į mėnesį klausimas nu va tai tu buvai buvai arti kalbėdamas apie nekelk mokesčių nedaryk verslui chaoso nedaryk žmonėm galvos skausmo, tegul jie toliau daro verslus su individualia veikla moka 15% taip toliau tenai Ai, tiesiog kiekvienas po 10 euriukų kiekvieną mėnesį susimeta ir mes
jau galime turėti puikų puikų planą. Taip, absoliučiai, absoliučiai. Nu va, bet bet jie neina į tai. Supratau. A gerai. O žinai, dar kitas momentas, jeigu be NATO Mhm. O vis dėlto prasidėtų karas. Kiek mes ekonomiškai galim atsilaikyti kare, a, kol baigtųsi finansiniai, ekonominiai resursai palaikyti kažkokią tai gyvybę šalyje? Nu aišku, a, nu tai tur būkim realistais. Be aljansų, be sąjungininkų a būtų labai sudėtinga. Pirmiausia, na, kas gelbėja ukrainiečius, tai jie yra ten strateginį gilį turi. Tai yra vis tiek didžiulė šalis.
Trauktis, jo, kažką atsitraukt, po to pert ne. Nu, ta prasme, ten jie turėjo įvažiuot tenagi, ten išsiskleist ir visa kita. Pas mus to gylio nėra, tai čia viskas, nu, Vilnius 25 km nuo sienosme. Tai čia jokių jokių a kitų variantų. Kiek kiek dienų klausimas yra a viso veiksmo? Man vėlgi aš noriu daryt iškart. Noriu sakyt, kad mes nekalbam apie Aš ne nebus Benatų. Iškart sakau, nebus Benato, bet tas pats blogiausias scenarijus, nu aišku jisai nu būtų būtų tragiškas.
Ar gali įvardint dienom? Man, man įdomu labai. Nu vis tiek yra kažkokie tai strateginiai planai, kas bus, jeigu bus, žinai, man tiesiog a įdomu. Strateginiai planai turi būt tokie, kurie daro viskas, kad mes atgrasytume priešą, kad jis čia neitų. tikrai žinok, ta prasme kitų scenarijų negali būt tik atgrąsimas, tiktai atgrąsymas su su savo nacionalinėm pajėgom, su visuomenė pasirūčius gintis ir su sąjungininkais, kurie yra čia net pras dar beprasideda karinė intervencija. Sujungiam su tuo, ką aš sakiau dėl žvalgybos indikacijų, kad jau mes turim sąjungininkų čia daug daugiau prieš prasidedant karą.
Ir net jeigu amerikiečiai turi kažkokių tai problemų su Trumpu, ane, dėl Trumpo, ane, ir jų vaidmuo yra pakitęs, mes vis tiek turim vokiečius, mes turim kitas šalis, kurios irgi kontributuoja pagal planus ir tuos pajėgas čia siunčia. Vokiečius. Aš pats nuomoju kotedžą savo vokiei karininkei. O, faina. Aha, labai faina mergina. A, visą laiką atvykusi dar praeitais metais ar tik dabar? Ne, va, dabar atvyko šiais metais. Šiais metais a vokiečių lenkė. Labai faina mergina. Taip pastoviai eiti, tiesenčiai nedirba tenai poligone.
M, nes yra dabar jų dvi kryptys. Čia mums reikėjo dar tokius sunkius sprendimus prėtinčynės ir ir yra a rokantičkės čia. Taip, dabar jie dviej dabar mes tai mes iš tos brigados dabar turėsim šiais metais 500 karių jau. Oho. Jo. Kiek iš viso planuojama karių? 5000. 5000 vokiečių, ane? Taip. Tai yra mano požiūriu, antros kariuomenės efektas. Tai bus labai stipri karinė galia. O žinai, aš visą laiką a norėčiau įsivaizduot pasaulį, kuriame galbūt nebūtų šitų problemų. Ir man vat įdomu, ar tu kada nors įsivaizdavai pasaulį hipotetinį, kuriame Putinas nėra a tas kuris bando visiems parodyt savo galią, o būtų, pavyzdžiui, santykiai taikūs ir visa tai, kas vyksta mūsų šalyje su ta baime, su ta a pinigų išlaidom, a, gynyba ir taip toliau, kaip galėtų atrodyti pasaulis ir
Lietuvos gyvenimas, jeigu viso to nebūtų. A ir vis tie būtų pinigai skiriami šalies vystymui, mokslui, a sveikatos sistemai, a ta Azijos pusė, gal tai ne Rusija, o gal Rusija tiktai ne taip valdoma. A kaip tai galėtų atrodyti, žinai, kažkada kada nors įsivaizdavai? Ne, žinok, aš esu realistas ir suprantu, kad, nu, tai yra tokia galbūt gali būt svajonė, bet tai, ką istorija rodo, mes esam nuolatinėj galių konkurencijoj ir jeigu viena netenka imperija savo galios, tą perima galią, kiti nu nėra vakuumo ir yra interesai, yra imperializmas, yra kultūra, yra tapatybės, yra kažkokios istoriniai a susikirtimai kurie nu užprogram programuoja nuolatinę konkurenciją tarp valstybė.
Tai tikėtis, kad kažkas pasikeis rytuose. A mūsų istorijoj turbūt net nereik turėt vilčių. Aš laikausi panašaus požiūrio. Vis tiktai mes turime reikalą su visuomene, kuri nemačiusi laisvos visuomenės tradicijų, kuri iš kartos į kartą perduoda supratimą, kad geras pilietis yra tas, kuris paklūsta carui, komunistų partijai arba prezidentui vadui. A kurie niekados per visą istoriją niekados nekėlė revoliucijų iš apačios į viršų. Jeigu vykdavo kažkoks režimio viduje skilimas, ar ne? A kaip Jelsinas metė iššūkį Garbačiovui, bet tai yra viduj įvyko skilimas, tada žmonės išėjo, bet ne žmonės išėjo ir skilimas įvyko.
Tiktai taip jie keitėsi šita valstybė. Ir jinai yra tokia, kuri nėra a nu neturi tiesiog vat Maidano Maskvoj neįsivaizduoju dėl daugelių kultūrinių priežasčių primenu. Mhm. Žmonės, kurie turi kitą matymą Rusijoj, jie arba kalėjime, arba užsieny. Nu taip yra su opozicija. Ir tai yra visuomenė, kuri nežino, kur baigiasi, kur prasideda jos sienos. Va tokia jinai yra valstybė. Ir netgi pasikeitus turbūt a prezidentui, tai nebūtinai reikštų pokytį. Mhm. Gali būt kažkoks ramybės laikotarpis, gali būt, ta prasme, visiškai taip.
A, bet vis tiktai labiau sakyčiau, kad istoriškai matant aš nematau nematau kažkokio pokyčio galimybės. Toks jausmas, žinai, kad mes turim kaip kokiam a holivudiniam seriale ar filme, kur žinai ten a pasaulis po apokalipsės ir išgyvenę miestai turi 20 metrų sienas ir vyksta gyvenimas, o už jo ten yra tas, žinai, barbarybė. Jo, tai mes maždaug turim irgi tokią sieną užsitverti nuo su Baltarusijos Rusijos ir tada mes čia šitoj pusėj gyvenam savo gyvenimą, jie savo gyvenimą, žinai, žinok, tu taip gražiai tą nusakei, kad atrodo tai toks, žinai, toks truputėlį kaip ir beviltiškas jausmas.
Nu kiek čia tų sienų galėtų būt? Šiandien žmonėm geriau be sienų gyvent, ane? Nu, taip laisvė, laisvė, nu, bet tu su ta laisve įsileidi dalyką, kurį tu nesukontroliuosi. Mhm. Mes šitai ir viskas. Aišku, net ir savo viduj bendruomenės biškį šiek tiek diskutuojam su Andrium Kubilium. Vis tiek jis savo Europos varpį, nes jisai kalba, nu, vis tiek mes turim galvot apie Rusijos ateitį, ta prasme, ir panašiai. Nu aš, nu, tiesiog nu aš mano kla nu aš netikiu, netikiu permainom, netikiu transformacijom ir va tada sieną statai, čia gyveni, augini vaikus, žinai, šeimas kuri gerovę ekonomiką verslą ir visa kita.
O ten jau mielieji, nu vat barbarybė o tokia, nu čia ta moralinė, politinė siena, fizinė galų siena, fortifikacijos galų gale nuo ten visa tai ir tokiu būdu gyveni laisvoji. Kokia materija tai išsipildys, neaišku, bet maždaug vizija tokia. Nu atrodo, kad taip. A, aš čia šiek tiek dar noriu dezinformaciją paliesti ir man įdomu, ar mes turime kažkokį tai aiškų skaičių, a, kiek realiai žmonių a tiki propaganda arba yra a nuteikti prieš a Lietuvos a kažkokius tai tuos karinius veiksmus ir tą visą pasiruošimą.
A, ar turim kažkokius skaičius? Nu, čia užsienio reikalų ministras dabartinis Kęstutis Budrys yra taip pusę lūpų pasakęs čia vienam interviu, kad apie ten a trečdalis yra visuomenės, kuri Oho. Mhm. Jo jo. Bet aišku ten skirtingi lygmenia reikia truputėlį, na, įeisim galbūt truputėlį analizę. Tai aš manau, kad mažiau, bet nu vat kalbant apie tokį, kurie abejoja, kurie laukia, kaip pasikeis, ane, ir panašiai, nu, bet tavo klausimas liečia labai labai fundamentalų dalyką. Jeigu leisi, aš šiek tiek apsistosiu.
Pradėkim nuo to, kad pati propaganda ar ar tai, ką ją iš tikrųjų bando daryti rusai nuolat ir Ukraina ir čia jinai dažniausiai paveiki tada, kai jinai atliepia to žmogaus, tos žmonių grupės, to visuomenės sluoksnio tam tikrus vidinius, vidines nuostatas. Ką tuo metu buvo klausimas dėl rusiškų televizijų transliacijų ir žiūrimumo Lietuvoj ir matėm tuos skaičius ir jie tokie irgi buvo pakankamai dideli. Aš jau dabar jų neatsimenu tikslių, bet jie buvo reikšmingi ir mes bandėm aiškintis kaip viena vertus kaip veikia propaganda, antra vertus kaip žmonės renkasi ta propaganda, kas tie ta visuomenė, kuri tai daro.
Ir mes buvom nustebę, kad pamatėm, mes visą laik darėm prielaidą, kad, nu, tai turbūt daugiau bus rusiškos propagandinės televizijos žiūrės daugiau žemesnio išsilavinimo žmonės, sakykim taip ir panašiai. Nu, dalinai tai atspindi tos aplausos, kurias mes darėm, bet pamatėm, kad ir išsilavinę žmonės renkasi. Ir reiškias priežastis yra kokia. Reiškias jie turi kažkokių vidinių nuostatų, nu, gal po kovo 11 neprisitaikė, ne? Gal jie ten nu istorija gyvenimas nesusiklostė. turi sovietinę nostalgiją tam tikrą, ar ne? Ne tai, kad ten sovietizmui kaip tokiam, bet vat tiem laikam dėl įvairių priežasčių.
Ir jie patys ieško rusiškų kanalų. Nu tada ieškojo rusiškų kanalų, tam kad jie patvirtintų jų vidines nuostatas tam tikra. Bet jūs į rusiškus kanalus dėjot visus, visus kanal. Nu čia, žinai, labai toksai a apsūtinimas gaunasi, nes, nu, tarkim, ten yra rusiški kanalai komedijos žanro, kur ten žinai a Nova Epšaga, ten serialas senas, žinai, apie studentus, žinai, koks nors Comedy Club, žinai, skečai, standapai ir aišku RTR, kur tenai, žinai, pompuoja, pompuoja visišką, žinai, ten propagandą apie karą, apie taiką ir taip toliau.
Jų supratimu. Aha, čia vėlgi geras tavo klausimas, kaip čia reikia atskyrinėt tuos dalykus. Aš tą skirtumą jaučiu, a, bet yra prielaidų, kad jie, žinai, jie jie politikam su kultūra sujungia ir tada per kultūrą eina ta įtaka. Bet gerai, čia palikim, nes aš nu tai aš sutinku, kad ir būna į skečą įdeda, žinai, įdeda įdeda, ane? Bet činis mąstymas abi tada, bet tai mes skaičiavom tas valstybines televizijas, kurios iš esmės yra tos propagandinės. Jo jo jo jo.
Tai buvo čia apie 16 metai tada įsivaizduok apie 90 metų praėjo. Tai va, tai mes pamatėm tą, pamatėm, kad tas draudimas a draudimas retransliuotas reiškias programas pradėjo veikt. Po to jau visi žmonės YouTubeuose žiūrėjo, čia nesukontroliuosi, bet iš principo to absoliučiai čia čia čia nė nėra nėra ką kalbėt. Tai bet pabandėm ir tas trukai poveikį poveikį turėjo. Bet čia e mes dar pamatėm kiturus dar įdomus dalykus. Nu aš nuėjom į gylį, tai kaip kovot su propaganda?
Vat turim, ane? Ir pas mus įsivaizdavimas, nu ir taip ir dabar iš dalies tas įsivaizdavimas lygis, kad nu tu turi ribot tą žinutės kartojimą, ne? Jeigu jie propagandinis kanalas, tai jų uždarai ir nėra žinutės ir jis gal jinai neturi poveikio. Ir taip yra teorijų komunikacijos teorija, kuri pagrindžia šitą mūsų tokią išvadą ir ten buvo pavyzdys net ne iš Rusijos, iš Amerikos, senas pavyzdys, 100 žmonių patrinko, jie buvo visi demokratų rinkėjai. liberalūs žmonės ir jie turėjo ten reguliariai žiūrėt Fox News.
Nu atsivertė dabar Trump, dabar Trampo televizija, anksčiau respublikono televizija ir ten tyrimas rodo po kažkokio tai seanso to tyrimo ta Focus grupė iš tos fokus grupės iš 32% 32 žmonės pradėjo balsuoti už respublikoną, kaip ir komunikacijos teorija paaiškint, bet yra kita teorija, rezonanso teorija, kuri yra visiškai, na, kitokia ir sofistikuota, kuri aiškina, kad žmonės ne tos žinutės sukuria žmonių tuos jausmus, Bet žmonės dėl vidinių jausmų, dėl vidinių įsitikinimų, kurie susiklostė per šeimą, per ten karjerą, per nuoskaudas, per ten sėkmes, per viską, ar ne?
Sakykim taip, patys ieško tų žinučių, kad patvirtintų jų vidines nuostatas. Ir tai, kad tu nukirsi ten nieko nereiškia, nes jis vis tiek taip bus įsitikinęs ir jis ieškos pats. O ypač Laurinai šiais laikais, socialinės medijos laikais, ypač šiais pasis Facebook grupės, Tiktokai, taip toliau, viską gali pasiekt. Tai va būtų ir tada čia atsiranda problema su tuo, kad vat kaip su tuo kovot. Tai reiškia žmogaus įsitikinimų sistemą reikia keist. O keist ją tai čia ne ne informacinė politika, čia yra čia yra ekonomika, socialiniai dalykai, švietimas, kultūra, nu viskas.
O žinai, tu turėjai tokią audringą jaunystę. A turbūt ne paslaptis Lietuva lietuviams. A tas toksai, žinai, tavo buvo, bet aš buvo, ok, nu buvo, ane, nu esi šiaip griežtesnės migracijos toks šalininkas. Jo, jo jo. Aišku, aišku. Ir žinai, kaip tu jautiesi, kai tu įsėdi į Boltą arba tau atveža atveža maistą į namus a koks užsienietis kuris pavyzdžiui net lietuviškai ir net angliškai vos šneka, a koks jausmas aplanko tave? Ne, nu tai aišku aš norėčiau, kad su kad mūsų valstybėje paslaugas teikiantys žmonės, kokie iš kuri beje atvykę būtų, a, jie kreiptųsi į mus lietuvišką valstybine kalba, a nes tai yra paslaugos kokybė ir pagarba valstybei, pagalba mūsų bendruomenei kartu galų gale ir jam yra geriau nuo to, kad jisai, nu, mokėdamas valstybinę kalbą gali kažkokių daugiau
darbų padaryti, ar ne? Mhm. Tai a čia matyt tokia mano būtų pirmiausia atsakymas į tavo klausimą, bet aš kadangi, žinai, nu ne tik jau ir aš su Boltu daug važinėjau, a, e, nu, man galvojo, nu, kiek aš čia galiu dabar sėdėt ir vat taip gal pakeičiam kažką. Ir mes ten pradėjom su Boltu su su įstatymais truputėlį paskutiniais metais daryti ir ir padarėm, kad vat nuo sausio 1iros dabar yra įsigalioję, kad tiktai su Europos Sąjungos sertifikuotais vairuotojų pažymėjimais gali vežiuot.
Mhm. Ne, įvedėm, kad čia dabar perėmęs laikotarpį nuo 26 metų, kad tiktai valstybinės kalbos įgūdžius turintys žmonės galės paslaugų sektoriujui dirbti. Mes tą padarėm, tą padarėm. Dar nesijaučia to, bet vat jau jie pradeda jau jaustis. Apie sausio piros buvo pakritę truputėlį su lietuviškėjas buvo Boltas, tiesą sakant, vienu metu aš labai apsidžiaugiau. Va. E ir man atrodo vairuotojai džiaugiasi, nu, su kuriais galim susikalbėt lietuviškai. O, o šiaip nejauti, kad ta tokia, žinai, a migracija jinai atima, a, iš Lietuvos piliečių darbus?
Vau. M, manau, kad galbūt dabar dėl demografijos matyt problema ne, kad galbūt darbus atė dempinguoja. Mhm. Nu, per mokestį, per kainą. Jo. Tai ir tada užsisuka tai, kad verslas ir čia aš jau truputį noriu pakritikuot, nes čia dabar dauginėm verslą kartu kaip iniciatyvūs žmonės. A jis sako: "Žiūrėk, jūs čia darbuotojų neturit. Lietuva nieks nedirba, lietuviai nedirba už tokį atlyginimą, ar ne? Tai aš ką turiu kitą variantą daryt, ar ne? Atsž atsivežt ir viskas. Atš ir darom duris, ane?
Bet tada mes sustojam ir palaukit, nu, mes matom Švedijos pavyzdžius, Vokietijos pavyzdžius, Prancūzijos pavyzdžius. Britanijos pavyzdžius. Nu žiūrėkit, ar mums reikia erdvių Vilniuje, kitur, kad mes negalėtume ten saugiai jaustis savo valstybėj, kad ten policijai žengt negalėtų, kad ten gengai, žinai, konkuruotų tarpusavy, kas vyksta Švedijoj ir ten Gaujos muštųsi, žinai, ir panašiai. Ir kai dar prieš 10 metų nieks negalėdavo, bijodavo įvardint, kad čia imigrantų gengai, žinai, ta prasme, ar ne? Nes buvo net polykorektiška tai pasakyti ir taip toliau.
Mes norim turėt seksualį nusikaltimų, nes jie dėl kultūrinių priežasčių va taip į moteris žiūri, ar ne, ir panašiai. Tai nu palauk, aš nenoriu, aš nenoriu. Todėl būkim nu ir verslui sakau, nu žiūrėkit, nu čia jūs taip ar laimėsit trumpoju prasme, bet po to mes sukursim nesaugią Lietuvą, sakau, ir mes turėsim negrįžtamus procesus. Mes dar kol kas grįžtamuose procesuose dabar sudėliojęs augiklius, nepaisant to, kad aš suprantu, kad imigracijos vis tiek reikės. Aš suprantu, tiktai jinai turi būt kontroliuojama, jinai turi būti, nu, labai atidžiai prižiūrima, ta prasme, iš kuo kultūra iš artimesnių žmonių kraštų ir panašiai, kad neatsirastų kažko tokio nu neintegruojančio.
Nelegalios imigracijos ir nelegalios, be abejo. Ir va čia va tą reikia su su susireguliuot. Tai tam tikra prasme sakyčiau, kad nu vat čia turim rasti tą balansą, ane? Tai tu esi šiaip toks Lenkijos dabartinės užsienio politikos šalininkas, ane, kur Zero Tolerance. A Lenkijoj daug tokių dėl sienos sprendimų, apsaugos, dėl migracijos, kontrolės, nes nevygi visko yra. A visko ten yra, ta prasme, ten daug gerų ir sprendimų yra. Taip. O kodėl, ko trūksta pas mus Lietuvoj, kad mes priimtume tokius sprendimus?
Mes bijome Europos Sąjungos? Ne, ne. Ar ar tiesiog neturime ryžto? Nu, aš priminsiu, mes tikrai galvojam, kaip čia Europos kai atėjo tie nelegalūs migrantai, kai lipo per per, nu, ne dar tvaros nebuvo, bet kai jie atsimeni, jie buvo pradėję judėt iš kai Lukašenka mus juos organizavo, tai atsimenu, aš irgi ten buvau vienas pirmųjų, pasakiau, kad tvoros reikia, ar ne? Po to mes ten pusantrų mėnesio dar ten svarstėm panašiai, bet priėmėm sprendimą tvorą statyt, juos apgržinėt, ar ne, ir panašiai.
sienas saugot, nes buvo tokių menų apėmęs beviltiškumas, kai juos visus mes surinkdavom nuo sienos ir veždavom tada į stovyklas arba į užkardas pasienio. Nu tai mūsų pasieniečiai kaip viešbučių administratoriai dirba, ne kaip pasieniečiai, kurie saugo sieną, žinai. Aš buvau daug naktų su jais, žinai, aš labai geriu šitą t šitą mūsų tarnybą. tikrai pagarba visiems ir panašiai. Ir tai žinai, tai mes buvom, aš tai nesakau, mano žmona, mes kažkaip sėdim, matom tą vaizdą, aš tada NK pirmininkas ir Monika sako: "Sako: "Klausyk, aš čia taip žiūriu, tas žemėlapis kabo.
O tai kam tos sienos, jeigu čia bet kas gali eit pereit, žinai, be paso, be nieko, tiesiog eit ir viskas. Nu tai parodėm, kad sienos yra ir mes saugojomės, susikontroliuojom tikrai tą tam tikrą sprendimą padarėm, bet irgi buvo klausimų, kaip čia Europoj, migracija tokia ja Lenkijoj tai tenai įvedė tą zero tolerance, tai jeigu lipa per sieną, tai turi teisę nušaut, a ta prasme naudoti ginklą ginklą. Jo, pas mus viskas rafinačiau ir pas jįčia susitvarko. Mhm. Ir čia dabar, žinai, buvo pasirodę tokio video, kad čia lipo per tvorą mūsų.
Čia va buvo dabar, ane? Taip, taip. Va, va, va, ką tik čia buvo toks jų bangelė buvo užėjusi. Tada kai kurie mūsų oponentai pasileido, va, žiūrėkit, čia kašiūnai tvorą lipa per tavo tvorą visi. Kas to Bet esmė sistema tai, kad lipa, tai čia dar nieko nereiškia. Ar klausimas, ar jie patenka į Lietuvą? Nepatenka, nes juosva lipa, o po to juos sugauna ir pendeliu atgal ir prav vartelius toj pačioj tvoroj, kurią jie yra, jie hop atgal uždaro.
Bet aš dabar girdėjau, kad Europos Sąjunga kažką tai naujo nori įvesti nuo 26 metų. Ten yra tas migracijos paktas, kuris šiaip nėra yra ir gerų dalykų, bet ten yra palikta tokia nuostata, bet mes pasireguliuosim, manau, kad ne nebūtų problemų toliau apgrąžinėt, a kad ne va tai kai jau ateina net ir nelegaliai, tu vis tiek turi turėt taikyt prieglasčių procedūrą, kas užtrunka, tu turi juos kažkur laikyt, kad jie ten iš nu žinai dar ne iškart gali apgręžt, a redirectint, kaip mes sakom, bet vat kažkur dar juos išklausyt ir procedūras.
maždaug dabar v perlipo per tvorą, tai aš turiu dar palaikyt jo kažkur ten užrašys, kad jis ten kur ką ir tada vat žinai tada iškart problema, nes nu tada žinai kaupiasi, kaupiasi viskas ir šiaip žinai visa kita. Nu grįžtam grįžtam į tą 21 metų vasarą e ir ir panašiai. Tai žinau, kad vairavimas ruošia pataisas, kad išeit iš iš tos dilemos. Nu ten reikia kai ką pakoreguoti ir viskas bus gerai. Šiek tiek palietėm Boltą, bet mes turim a tokią vieną situaciją, ypatingai Vilniuj, a turbūt tuostamiestį turime a tai yra rusų kalba.
Taip. Ir tikrai yra daug žmonių, kurie a yra atvažiavę 800 900 likę čia gyventi moka lietuvių kalbą, bet kalbasi vis tiek rusiškai, nes, na, tai yra jų gimta kalba. Taip. A, yra tie patys ukrainiečiai, kurie kalbasi tarpusavy rusų kalba. Kaip tu reaguoji į tai? Tu už tai, kad a leisti tą daryti ir nedrausti? Ar vis dėlto tu už tai, kad a nu tai yra kaip toks nepagarbos ženklas kalbėti Rusijo, nes aš kartais girdžiu tokį vaibą, žinai, iš iš žmonių, ypač iš jaunos kartos, a nes jie tapatina rusų kalbą su su okupacine kalba ir kad čia yra jau rusai, nesvarbu, ar tu ukrainietis ar ar azizerbažanietis, nesvarbu, bet jeigu rusų kalba, viskas, čia jau blogis.
Kokia tavo yra nuomonė apie visą tai? Kaip kaip tai reiktų reguliuoti? Arba iš viso gal tai nereiktų kreipti dėmesio, nes nu vis dėlto tai tiesiog yra, nu, bendravimo priemonė? Ne, ne, aš prisimenu sovietį a vilnietis, lazdinietis, tai, nu, aš buvau priverstas kieme išmokt rusiškai. Nu, o čia tu ne tu vienas. Ne, tai taip, taip, taip. Ir aš kažkaip nenoriu grįžti į tuos laikus, žinai. M todėl iškart deklaruoju nuoširdžiai a nenoriu grįžti į sovietį, kur kur mes turėjom mokintis rusiškai dėl to, kad aš turėjau su kažkuo susikalbėt.
Aš noriu, kad kalbėtų, kalbama būtų valstybė, ane, kalba. Tačiau suprantu situaciją. Ukraina, Baltarusai ir visa kita, kurie, nu, tiesiog jeigu jie čia atvažiavo dirbt laikinai ir panašiai, kurie dar vat savotiškai bendrauja ir jeigu atsiprašo, pavyzdžiui, nu ne, nu aš jisai vat tu vat ar galėčiau su jumis kalbėt rusiškai, nes lietuviškai nemoku, ar ne? Tada viskas kitaip. Tada aš sakau nichačiuo nuarašo, nu, žinai, tai tada aš galiu ir su ir bendrausiu. Nebus taip, kad aš, žinai, nepabendrausiu žmogum, ta prasme, viskas tvarkoj, bet aš noriu matyt pastangas jų integruotis į valstybės gyvenimą.
Todėl mano pasiūlymai ir deja dar bus dabar mes juos pa publikuosim. Tai tai iš principo dabar yra vat pavyzdžiui laikiną gyventoją leidimą, kai gauni Lietuvoj penkiem metam, tai ten valstybinės kalbos nereikia egzamino, bet tada jie turi galimybę arba tęsti laikiną, arba eiti nuolatinių, kur jau reikia konstitucijos egzamino ir valstybinės kalbos egzamino. Tai jie specialiai neina į nuolatinį gyventojo status, o eina dar prasęsinėt laikiną, kad nelaikyt egzaminų. Tai aš įvesiu, a siūlau įvesti Valstybinės kalbos egzaminą po penkių metų.
Nu, po penkių metų jau tu turi turėt tam tikrą žinią žin, ar ne? Nu taip, taip. Tai va čia turbūt ir yra taip, kaip aš ir žiūriu, tai atspindi, kad aš suprasčiau, kad tam tikra prasme tam tikras pereinamas laikotarpis gali būt, bet norisi matyt tavo pastangas to to, nu, kad tu mokintumėsi ir gerbtum valstybę. Aš aš aš visiškai pilnai sutinku su tuo, kad a jie bendraudami su lietuviais turėtų kalbėt lietuviškai, ypač jeigu jau gyvena daugiau negu penkis metus.
Bet čia, žinai, daugiau klausimas yra tame, kai jie tarpusavy bendrauja ir žinai ir ir žinai, kai kiti priešiškai žiūri, kad girdi tiesiog tą rusų kalbą. Čia, žinai, galbūt va tas niuansas, kad ta rusų kalba yra tapatinama su blogiu iš esmės kaip kalba. Žinai, ir aš porą įžvalgų iš šitą klausimu. Iš tikrųjų a Ukrainoj irgi man čia buvo tam tikros išgyventos transformacijos. Aišku, dabar ukrainiečių kalba yra šventa ir ir taip turi būt tapatybės formavim ir visi politikai jau mokosi.
Dar buvo, jeigu dar kažkas prieš 15 metų sau leisdavo nemokėti, buvo toks premjeras Azarovas, kuris ten ir kalbėjo rusiškai, ukrainietiškai nemokėjo. Jinukovičius ten bandė kažką kalbėt ukrainietiškai, bet nemokėjo, ar ne? Ir panašiai. Bet vis tiek tai buvo ta skirtis vakarai, rytai ir ir buvo tas, ar ne, vat vakarais čia vat reiškias nacionalistiniai vakarai, bet su vakarais, o jau kur rusakalbiai, žinai, ir ir panašiai, ten jau rytai. Tačiau dabar ką mes pamatėm ir būtent manau, kad čia irgi buvo netgi ir Putino klaida.
Jis galvojo tie, kurie rusiškai kalba, bus už Rusiją būtinai. Taip automatiškai. Ir jam čia įvyko jam šokas buvo, kai rusalbė ukrainiečiai, nu vadinkim taip, ane, nu pirm su, žodžiu jie kovėsi ir jų žuvo daug dar net gal daugiau už Vakarų Ukrainoje. Nu čia reik, nu gerai ne nelyginkim, bet ta prasme tai yra nu tai yra tai yra įrodymas, kad tie ukrainiečiai, nepaisant to, kaip jie kalba, ar ne? Tai šitoj vietoj aš tas įvykęs yra skokytis Ukrainoj, ta prasme, tai tas yra suprantama.
Ir ten buvo politikų, kurie truputį labai akcentavo tą ukrainietiškumą, kad buvo tokių pasakymų, tai jūs taip truputėlį pala pala stop, stop, stop, mes visi ukrainiečiai dabar, ane? Ir tas tas toksai yra pokytis. A, žodžiu, aišku, vis tiek ukrainų ukraičių kalbą reik mokintis, čia šventa, bet bet yra ir to tokio suvokimo, kad ir ir ir tie, nu, labiau rusiškai kalbantys ukrainiečiai, jie jie jie ne kam mažesni patriotai, jie paguldė savo galvas ir gyvybes. Tai taip, tai čia faktas, tai tą reikia irgi matyti ir Bet kita vertus, aišku, matai, čia tas situacija situacija nelygu, kai jau yra va tavo situacijos nupasakotos, vat vat žinai ir kai tu žinai tas situacijas, tai aš jokių problemų, nu ta prasme, Jėzus Marija, aišku, nu tai ir nu aš suprantu, žinai,
aš dar mes gi pakankamai protingi suprast, kaip ten klostysis ten šeimos, kaip ten, žinai, ir visa kita. A, bet kita vertus, aišku, aš suprantu ir tai, kad, nu, čia visa kita istorija, kad per rusų kalbą gali eiti tam tikra, žinai, ir kultūrinė visa šita, nu, tam tikra, žinai, nu, paradigma, vadinkim taip, ruskyir tai yra sudėtinė dalis. Todėl aš esu už tai, kad, pavyzdžiui, dabar vat kas yra įvykę, kur mes klaidas padarėm, žinai, kai atvažiavo diaspora nauja dabar, ane, nu tai gerai, tai ukrinniečiai pabėgėliai dėl karo bėgo, baltarusų dauguma važiavo čia.
Jie vaikus paleido, nes neturėjom jau ukrainietiškų mokyklų. vieną kitą dabar jie paleido jau ne į valstybines kalbos mokyklas, nes sunki kalba, bet į rusiškas mokyklas Lietuv nu ir bum, ane? Ir kas ten yra, žinai, koks ten, ką jie ten gauna iki galo. Mes, žinai, turim klausimų. Čia jau turbūt reiktų jo žiūrėti, kokia ten yra švietimo sistema būtent rusų mokyklose. Ten ten visko, visko, visko yra, žinai, visko ten, visko ten yra. Nu va čia čia čia žinai turbūt labai svarbus yra kritinio mąstymo lavinimas pas žmones pas žmones ne tie kurie kalba rusiškai a kad jie suvoktų per rusišką įgarsintą informaciją gali ateiti ir neigiamos informacijos kenkiančios Lietuvai ir va čia turi būt kritinis mąstymas atskirti tą informaciją jos nevalgyti žinai taip aklai čia žinai kaip žūrė
mimas čia yra ne, čia yra esmė, esmių esmė, ta prasme, a, mums reikia turėti, mums visiems kartu turim turėti, nepaisant tam tikrų skirtumų, vertybinių šiek tiek skirtumų, ar ne, turim turėti bendrą tapatybę, kad mes turim dėl ko pasikalbėti, dėl ką gint Lietuvą. Mes galim būti ten aš ten sakykim konservatyvesnis, kai kok žmogus liberalesnis. Mes galim būti oponentais kai kuriais klausimais, bet nepadarykim vienas kito priešais. Priešininkas ir oponentas nelygu priešui. Priešas tai jau tenais priešas. Tu ne priešas, tu priešininkas, oponentas gali, bet bent daugiau.
paspaudi ranką po mūšio, žodžiu, ir eini toliau alų gert, vyną gert ir gint Lietuvą, jeigu reikės, ar ne? Ar tu ten aktyvus katalikas vaikščiantis į bažnyčią, ar tu esi tas, kuris nevaikšto, esi visiškas liberalas, bet irgi turi apie ką pasikalbėt. Tai apie mūsų valstybę, kur mes galim galbūt viens kitam ir turėt tas ideologinius skirtumus, ar ne? Nes gerai yra pasakęs kolega Arvūdas Anušauskas šiame debatuose sako, žinai, sako, prieš karų Lietuvoj irgi buvo ten tautininkai kariavo, nu, kariavo, kovėsi ten vidinėjas kovas turėjo su krikdemais.
krikdemai su socialistais liaudininkais. Socialistai liaudininkai gal mažiau, bet tenais dar socialdemokratai, ar ne? Atėjo bolševikai, visus sustatė prie sienos ir visus sulygino. Mhm. Ir tada supranti, kad tuos mūsų skirtumai absoliučiai tie skirtumai palyginus su tais, kas gali ateit. Čia žinai žmonėm galima įvardint pats esi, žinai, šeimos žmogus, turi krūvų vaikų, turi žmoną ir turbūt suprasi mano analogiją visam šitam. Tai kai šeimoje, pavyzdžiui, pykstasi vyras ir žmona ar ten mergina ir vaikinas ir jie stato problemą tarp jų, tai visą laiką bus konfliktas.
Taip, bet reikia visą laiką problemą statyt čia ir pakelt čia. O mes esame kartu prieš problemą. Prieš problemą. Teisingai. Tai mes diskutuojam, gali mūsų nuomonės išsiskirti, bet mes sprendžiam problemą, o ne tarpusavy ieškome problemų. teisingai. Tai va, čia lygiai tas pats, žinai, galime būti skirtingų požiūrių, skirtingų kažkokių tai, žinai, nuomonių, bet esmė, kad suprastume dėl ko visi gyvename ir ką darome. Prašau, puikus patarimo. Keliaukime šiek tiek apie a vis dėlto dieną X. Ir man labai įdomu, a ar pirkti nekilnojamą turtą Lietuvoj, ar visgi kaip čia vienas a iš Kanados atvažiavęs karo ekspertas pasakė, kad karas bus 2027 metais.
Tai viską turi padaryt, kad karo nebūtų. Gal prielaidos gali ir būti 27 metam, bet mes Kodėl 27 metai? Lauryna, kodėl sunku pasakyt dabar? Aš aš žinau apie tą interviu čia Rimša, ane, kalbėjo, man atrodo, kad šiaip geras vyras, protingas žmogus labai tikrai. E, bet aš neskubėčiau su 27ais, ta prasme, čia priklausys daug kas, kaip Ukrainoj baigsis, kaip čia dėliosis viskas, kiek ukrainiečiai kovos, kada paliaubus, nebus paliaubų, ar paliaubus eis kartu su sankcijų nuėmimu, ar ne. Nu, čia daug veiksnių, kur tu negali prognozuot.
Ta prasme, prielaidos yra tokios: vienu metu antro karo rusai kovot dabar negalėtų. Faktas. Jie negali antro fronto atidaryt nieko. Nu, tokiam gal į kškesniam kar kol Ukrainoj vyksta kažkas, tai nieko negal jie negalės, jie gali provokacijas diversijas daryt. Nu kur čia irgi degint čia gamyklas galbūt kažkur tai, ane? Nu, taip toliau tą gali, bet ne daugiau. Jie nepajėgūs. Jie nepajėgūs turėti antro antro fondo. A tada be abejo, klausimas, kaip ten apie kokią ten kalbam apie kokį nors scenarijų.
atsakymas mano toks, taip reikia pirkti nekilnojamą turtą, reikia gyventi normalų gyvenimą, bet tame normaliame gyvenime turėti sudėtinę integralią dalį, tai yra suvokimą, kad tu turi būt pasiruošęs, šeima turi būti apsitarusi, kad jeigu turi laiko, eiti į šaulius, eiki į komendantūras, eiki kitur, kur gausi a supratimą, pasitikėjimą, o žinios sukuria pasitikėjimą. Dar daugiau žinios ir praktika, paramilitarinė praktika sukuria ne tik pasitikėjimą, bet užkuria širdyje norą gint valstybę. Tą rodo sociologinis sociologines apklausas. Tai ir viskas ir gyveni.
Ir gyveni pasiruošęs xdienai arba bent jau nu planuoji, modeliuoji tuos dalykus, o ne o ne žinai nuo kiekvieno tenais paplivisavimo kažkokio tai ten lapų kažkur tai, žinai, ar dar kokio triukšmelio sukelto, tu iškart turi, žinai, drebėt rankos. Tai mes tuo ir skytis turim, kad tauta esant ta, kuri, žinai, nieko čia mūsų namų mūsų neišstums ir mes parodysim, kad čia esam šeimininkai. Gerai. Tu pakalbėjai apie pasiruošimą. A gauni žinutę. Mhm. Per penkias sekundes žinutėj prasidėjo. Taip. Nebus.
Ką Laurynas? Nebūs taip. O gali papasakot? Nu, tarkim, a 27 metai, kaip va čia sako, kad prasidėjo. Nu, gerai, nu, aš grįžtu į tai, ką sakiau. žvalgybiškai mes matysim, ką jie daro prie sienų. Dalis jau mūsų bus evakuota, jeigu jau jeigu jau bus pasiruošimas karui, ar ne? Dalį jie jau a jau dalį dalis gyventojų senjorai, pažeidžiami žmonės, visa kita, jautresni žmonė, jie jau bus evakuoti. Pasiliks jau daugiau evakuoti kur a mes turim evakuavimo planus. Vieni yra saugesnius Lietuvos regionus yra su Lenkija tariamasi ir panašiai.
Mhm. Kitaip tariant, viskas čia yra jau modeliuojama dalis žmonių. tie, kurie ginasi ten priešakinėse pozicijose, kai bus reguliarios pajėgos, kaspas savanoriai, tada komendantūros išsistato, sąjungininkai čia visur yra ir panašiai ir taip toliau. Na, tarkim, tai nu gal nuo ko galėtų prasidėt, nu, tai turbūt jeigu jau tai prasidėtų, ane, jeigu jie vat, nu, mes jų neatgrasytume, jie nuspręstų, ane, tai turbūt nuo oro atakų, a, oro atakos į Vilnių a ar visokius pirmiausia pirmiausia jie imtų dalinius, kad jie nu jie pirmiausia čia nemenčinė, rokantiškės, va šitie visi, žinai.
Dabar nevardinkim, žinai, taškų per šitą trilsą iškerpam, įdedam. Tai tai būtų oro antskrydžiai, kurie iš tikrųjų bandytų eliminuoti pajėgas ginančias mūsų šaliai, ne? Tai ta prasme tai ar tai sąjungininkus, ar tai mūsų pajėgas ir panašiai. Tai aš jau tikrai neminėsiu, kur, bet tikrėtina tikėtina tikėt tikėtina, kad kad jie tai būtų pirminis tikslas. Tada išvedinėtų iš rikiuotės strateginius objektus, elektrą bandytų izoliuot. Nu, ta prasme jau išvedinėtų, kad chaosas čia viduj prasidėtų, kad čia, nu, jau tada aprūpinimas pradėtų strikti.
Nu, va tokie dalykai. Tai ne, ne, ne. Po to jau eitų civiliniai dalykai, bet pirmiausia eitų į objektai, jie pirmiausia eitų, bet kariniai daliniai, todėl jie gali naudot labai sofistikuotas balistines raketas, gali kruizines raketas. Iš mes turim sistemų, kuriomis, nu, galima nuiminėt. A jie gali paleist dronus, ką jie leidžia į Ukrainą, ar ne? Ir va čia va reikia galvot, kaip prieš dronus kovot. O turim jau kažkokių sistemų, kad kovoti prieš dronus? A testuojamės, taip dirbam, bet aišku toli dar judėti į priekį.
Kiek laiko reikia? Tolitas aš čia čia yra ne laiko klausimas. Čia gali daug dalykų padaryt greitai, jeigu tai yra prioritetas ir ten yra energija. Ir aš nežinau ar dabar ministrės, nu, užgulus šitą klausimą sakyt: "Parodykit man, kaip numuš droną." Parodykit, vat parodykit man, kaip numušam droną. Nu, aš buvau paprašęs, parodykit man, kaip numuša droną, kaip nudžeminat. Yra soft kill ir hard kill, ane? Parodykit. Taip, kaip tu džemini. Ar parodė tau Laurin? Parodė parodė. Veikia veikia, bet bet reikia, kad geriau veiktų, kad iš 100 paleistų dronų būtent.
Daugus vienas galbūt nukristų. Kai va būtent taip. O 99 būtų numušti. Taip. Aišku, dronų ten tipai gi įvairūs ir panašiai. O kaip tu manai, kiek pačių lietuvių yra jau pasiruošę tokiam scenarijui? A ir šiaip ką tu siūlytum, kaip ruoštis? A aš suprantu, kad tu sakei vat į šaulius eiti, tu tada gauni pasitikėjimą, taip toliau, bet dabar nu tikrai tik 17.000 šaulių yra. A gyventojų 2,7 milijono. A senjorai ten vaikai, taip toliau. Gerai, dar ten atkrenta pusė milijono, bet dar turim du milijonus.
Taip, kaip šiem paprastiem dviem milijonam žmonių a ruoštis a ar atsidėti kešo kažkokio tai ar ar kažkokią tai kuprinę susidėti, ar iš karto nusimatyti, kaip kontaktuoti su šeima, kur važiuoti? A automobilių kamščiai bus, tai vėl neišvažiuos, kaip ir Ukrainoj buvo, kad ten po tris paras, keturias stovėjo kamščiuose, žinai. A ką tu patartum daryti tokiu atveju? Tiesiog kad žmonės šiek tiek ramiau į tai reaguotų ir žinotų ko imtis. Nes, pavyzdžiui, nu tikrai yra nemažai žmonių, kurie tiesiog nežino, ką darytų, ką čia su namu, butu, pinigais, turtu, žiedais.
Ar čia kaip antram pasauliniam kare, žinai, a paėmė auksą, deimantus, paveikslą kažkokį, kiek pinigų turėjo ir išėjo, žinai, pro duris. Turėkit, nebus taip, kad tau pasakys nuo A iki Z visko. Nu, nebus taip. Nu, nes scenarijus gali būti įvairus, skirtingas ir panašiai. Ir kaip kariuomenėj sako, kiekvienas planas po pirmo šūvio pliukšta, bet planavimas yra neįkainojamas. M taip nu vat vat toksai ane, paradoksalus teiginys, žinai. Kiek kiek esi pasilikęs a kešo ekstra atveju, kad turėti, žinai, jeigu ką, nu ne tu, bet tavo savo šeimai, pavyzdžiui, nu mes, nu to per namus gal surinktume kokius, nežinau, 500 €.
Mhm. Tai ir tuo užtektų, kad ne, reik daugiau, reik daugiau. Nu vat kiek reiktų, kad karo metu, žinai, nu aš kalbu, žinai, čia tokie paprasti dalykai, bet žmonėm, nu žinai, kai sako tenai, a juodą dienai jeigu darbą prarastum, reikia turėt tris atlyginimus, kol kitą susirasi. Nu, tai nu tai čia, žinai, čia jau, kaip sakant, karas jau čia ne tai, kad darbą praradai, tu čia net nežinai, kada tas su tuo darbu iš viso pasilabinsi vėl, žinai. Tai ką tokiu atveju, žinai, ir pavyzdžiui, bet šeimą kokių 5000 reikėtų tikrai.
Mhm. M bent tokie, žinai, kažkokie tai pradžioj pajudėjimai. Jo, kaip tu įsivaizduoji, vat mes esam vis tiek Vilnius arčiau to, a, viso epicentro puolimo. A kaip tas gyvenimas Vilniuj? A sustotų visas transportas, sustotų parduotuvės, užsidarytų, būtų ištuštėjęs Vilnius. A būtų tokia, žinai, būtų kariuomenė, būtų kariuomenės remiantys daliniai. Vat Vilniuje gynybos žmonės pasiruošę laikyti Vilnių gynybai. A o šiaip būtų tuščias. Kas, kas būtų su nekilnojamu turtu, kai evakuotų žmones išbūtų taip toliau? Rizika yra, kad atsirastų vandalizmas, skoteriai kažkokie?
Tokio tokio dalykų visada gi būna. Tai kas abejo, nežinau. Ar tam tam yra, bet tam bus komendantūros, kurios turės užtikrinti, kad tas vandaliai vandalus kaip diversantas prilaikyt, nes bus kovori su diversijom, nes žinai, va čia žmonėm turbūt labiausiai ir žinai žmonės ten nusiperka turtą skaudžiausią, kai jų namus kažkas įsiveržė, žinai, ir apvagė ir tenai išplėšė viską. Taip, bet bus tos tie daliniai, kurie turės palaikyt Vilniuje a viešą tvarką. Mhm. Taip. ir policija su juos integruosis ir panašiai.
Nepamirškim, kad dar mūsų ginkluosias pajėgas sudaro pasienio tarnybą, viešo saugumo tarnyba, a vadovybės apsaugos tarnybą. A jie yra xdieną karo padėčio įvedusie tampa ginkluotų pajėgų dalimi. Taigi dar keli tūkta. Kas bus su vyrais, a, jeigu prasidėtų karas? Ar visi privalomai turės eiti ginti šalį? Valstybės sprendimas ar pagal scenarijų ar ar dalinė mobilizacija, ar jos gal nereiks, ane, priklausys nuo scenarijaus, bet taip visi iki 60 metų gali būti pašaukti tiesiog a nepaisant jau ten ligų kažkokių, tai ne ne, tai tu turbūt žiūrėtų biškelį, vertintų tuos dalykus, ane, ta prasme, vėlgi kiekį klausimas ir panašiai.
Aš manau vis tiek būtų ateis su savoriu nemažai ateitų, žinai, ta prasme, nu žitar užtenka, reikia daugiau ir panašiai. Čia priklausytų nuo fazės, ką, nuo scenarijaus, ilgai, trumpai, ane, ir panašiai. Kaip atrodyt tavo pirmos 30 minučių? Ką tu darytum, a, jeigu žinotum, kad paleista raketa į mūsų pusę? A pirmos 30 minučių a šeimos, šeimos aspekt jo aišku, vis nu vis tiek aš jau sau esu pasakęs tą galiu pakartoti ir tvirtai aš liksiu čia niekur ne niekur ne ne viskas taip reikės priimti savo žinai daugiau mažiau a šeimos aišku ir ką rodo praktika Ukrainoje tiek karių tiek medikų kurie turėjo Ukrainoj daug darbo, jie sako kol šeima Šeima nėra saugi.
Mes negalim normaliai dirbt, kariaut, gint, teikt paslaugų, nes tu pastoviai apie ją galvai. Čia pirmiausia išvežimas šeimos, bent jau tos dalies, kuri yra pažeidžiama. Maži vaikai, žmona ir panašiai. Bet tas neįvyks per 30 minučių. Ar tu įsivaizduoji, kad Bet aš grįžtu prieš tai, ką prieš tris mėnesius. Taip. Žodžiu, jeigu mes matysim, kad Laurynas išveža vaikus ir žmoną ilgom atostogom kažkur, tai turėk omeny, bet ar visuomenė bus įspėta a trys mėnesiai prieš? Bu šiandieniniame pasaulyje labai labai riba tarp kažkokios labai slaptos konfidencialios informacijos ir tai, ką tu gali rasti daug kur tinkluos viešoj erdvėj, analitikų pasakymų šiaip trinasi.
Tu čia dabar anksčiau ten galėdavai kažką nuslėpt. Dabar man, žinai, a šitoj vietoj vat ir baisiausia, kad kaip žinoti tikrai, kad ta informacija tikra ir bus iš tikrų šaltinių, kad tai nebus vėl kažkoks propagandos žaidimas. Nu čia kritinis mąstymas ir nu žiūrėti kredibility to šaltinio, ar ne? Mes visiems sakom, kad žiūrėkit, tai kai jau gausit informaciją xdieną ten ar kai artės, nu tai vis tiek ten mėgsti nemėgsti, bet nacionalinis kanalas, nacionalinis radijas panašiai. Net ten Facebooko grupė už draugišką Lietuvą, žinai.
Nu, nu ten ar už taip. Rusiją, Lietuvoj, LRT, žinių radijas kažkoks, kažkas tokio, ane? Taip, taip. Nacionaliniai nacionaliniai transliuotai. Mhm. Nes žinai, šiais laikais pats esi susipažinęs turbūt šiek tiek ir matęs dirbtinio intelekto ir to visų defikų. Tu gali sukurt nacionalinį radiją vietoj gali padaryt, ane? Nu, aš juokauju. Ar ar esat kažkokius dalykus jau numatę dirbtinio intelekto lygmeny, kuris taip progresuoja, kur galima sukurti, nu, sukurs prezidentą kalbantį, taip, kuris siunčia įspėjimą, kad a viskas tvarkoj, žmonės, pasiduokit.
Taip. A ir jo, čia iššūkis bus. iššūkis ar y ar yra kažkokių tai jau a tikrai modeliuojamas modeliuojatės modeliuojat čia čia aišku iššūkia ar gali ką nors papasakot daugiau apie tai ne bet čia iššūkis kurį reikės atliekt be abejo, nes čia toksai šiuolaikinis, žinai, čia išlieka klausimas, ko dabar labiau bijoti, a, žinai, hakerio iš kokio, žinai, ten miestelio ar tos kariuomenės, nes hakeris, man atrodo, gali dar daugiau visko pridaryti. Gali būti išis chaoso prasme, ane? Mhm.
proto su su suvėlimo, prasme, ypač su dirbtinio intelekto visais įrankiais. Kiek dirbtinį intelektą integruot reikia į mūsų kariavimo technologijas. Nu čia viskas taip, žinai, ar jau tai daroma? Daroma po truputį, jo, tokį dronų pasauly ypač po truputį. Ačiū, Laurynai, tau ačiū. Aš žinau, kad tu turi bėgti. Nu, bet labai patiko pas tave. labai dėkingas už tai, kad apsilankei. Ačiū tau. Taip darot. Tai a tikiuosi, kad nuraminom šiek tiek mūsų mūsų Lietuvos žmones ir jie įsivaizduoja dabar maždaug kaip viskas atrodo ir kaip viskas vyksta ir kaip tu darytum ir elgtumeisi atėjus dienai X, kuri, tikėkimės niekada neateis ir mes taip pasiruošime, kad net nekils minčių čia veržtis ir trukdyti mūsų super mega šiuolaikinį gerą gyvenimą, kuris yra turbūt geriausias per visą Lietuvos istoriją.
pusė stiprių nepuola tiek dvasiškai, tiek visk. Taip taip. O mes esam būtent tokie. Tai ačiū tau dar kartą. Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti ir aišku parašyti komentarą, kaip jums patiko ši laida. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. [Muzika] Iki. เฮ [Muzika]