1 rugsėjo 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
20-25% vyrų augina ne savo vaikus. O jūs norit manęs paklausti Lietuvoje? O kaip Lietuvoje? Taip. Mhm. Aš jums galiu papasakot. Ypatingai vyrai, tai jie net ne su viena meiluže turi santykius. Mano rekordas šiuo metu yra devynios moterys. Pinigai gadina žmones, ypač jų didelis kiekis ir jie keičiasi. Iš de keturi santuokoje skiriasi. Per vaikus keršiama ir manipuliuojama. yra vaikai ir žudosi, ir grasina nusižudyt skyrybų metu. Ar būna seksas skyrybų priežastis? Ir aš klausiu klientų, ar jūs nori tikrai dabar, kad teisėja, sekretorė, visi susirinkę čia dabar klausytųsi, kaip vyrui nestovėjo 90 metų pas kitos moteris.
A tarp kitko, medikės labai dažnai pasitaiko, kad neištikimos ir vyrai jas sugrąžina keletą kartų į šeimas, joms atleidžia toleruoja. Koks ilgiausias teismas, a skyrybų procesas jūsų patirty yra buvęs? Devyni metai. kiek, bet jūs supraskit, ypač vyrams reikėtų tai išgirsti. [Muzika] Žinote, iš pradžių žiūrėjau itin skeptiškai į Scramble, bet kai susipažinau, supratau, kad tai paprasčiausias būdas investuoti į augančius prekės ženklus ar startupus Europoje. Ir aš jum paaiškinsiu, kaip tai veikia. Visų pirmiausia užsiregistruojate LŠtu per Google ir Apple paskyrą.
Užtrunka vos kelias minutes. Įsidedate pinigų, galite pradėti net nuo 10 €. Pasirinkimai įvairūs banko pavedimu, kortele Apple Pay Google Pay. Beje, jei investuojate 100 € gaunate plius 10 € premiją. O trečias žingsnis tiesiog investuoti. Kiekvieną mėnesį atsiranda naujų prekinių ženklų. Rizika išskaidoma automatiškai. Yra du variantai. A grupė, jinai yra stabilesnė, 12,4% metinių palūkanų, o B grupė daugiau rizikos, bet iki 25% grąžos. Na, ir paskutinis žingsnis, tai tiesiog čilinat ir uždirbat. Scramble net investuoja kartu su mumis, kas man pasirodė užtikrintai.
Užtenka kartą per mėnesį pasitikrinti ir leisti pinigams dirbti. Tai jeigu nori išbandyti, registruokis per mano nuorodą, kurią palikau aprašymą. Kiekvienas išėjimas į restoraną, kiekvienas skambutis, viskas apskaičiuota. Jo, bet tai gerai. Tai tokie žmonės, kurie tą daro sąmoningai, jau jie visą tai veda į knygutę. Nuo kurio momento santykiai jie supranta, kad jie jau sąmoningai kenks savo partneriui ir jau eina link skyrybų ir tada kiek tas laikotarpis būna, vat kiek jis tęsiasi, nes kitas tai jisai jisai tiesiog jisai nuoširdžiai draugauja, jisai net nenumano to.
Yra dalis žmonių, kur sako: "Aš tiesiog dėl visa ko, nes aš viską darau gyvenime dėl visa ko, jeigu kas įvyktų." Mhm. Kita dalis, nu koks nors įvykis įvyksta, kur nepatinka kažkas elgiasyje, kažkur vertybė susikerta ir prasideda. Ir dar gal tokia trečia kategorija yra, kur labai iš vaikystės tai atsineša, matė tėvų santykiuose ir protokoluoja ten skanuoja iki, sako: "Nu tai kas čia tokio?" Sako, tai tėtis irgi taip darė, sako, man tai visai šitas modelis OK. O kas dažniausiai protokoluama yra?
Ką vat į tą knygutę gali rašytis į kitus? Tai visokie pirkiniai, pavyzdžiui, namą statosi ar ten perka turtą, susirenka įrodymus susiklijuoja gražiai apsirašo, ten praktiškai formulės išvedamos visur yra ties kiekvienu lapu. Tai kai reikia padaryt analizę teismui, sakau, ateikit čia paaiškint, nes nieko nesuprantu. Tai va taip ir būna su tokia papkute ateina buhalterijos už visą gyvenimą. Kiek medžiagų kur panaudoja, kiek kiek chemijos beybės čia ten ne gal buinės ten kokios ne, bet iš principo ten viskas atostogų suvestinės, kas kam kiek skoloj yra, kas už lėktuvo bilietus mažiau mokėjo, kas ten kokį viešbutį dėl kažkieno kaltės pigesnį turėjo pirkti, konfliktas vyko, atžymėta, viskas.
OK. Kiek laiko dažniausiai trunka tokie skaičiavimai? Vis tiek gi ne nuo pat pirmos pažinties dienos jie tą daro. Vat iš patirties, nes jeigu žmogus jau tai daro, nu jisai jau tikrai nėra tas, kuris tipo nuoširdžiai yra santykiuose. Jisai jau viduj jaučia kažkokią tai nuoskaudą. Dėl to jisai tikėtina vedasi tuos skaičius. Čia gali būt labai ilgai. Aš esu mačius apie 15 metų trukmės knygutę. 15 metų. A, jo. Ir po to man buvo labai aišku, kodėl ta knygutė tiek ilgai buvo vedama, nes žmogus laukia versle tam tikros stadijos, kol padės sugyventi neišvystyti su savo patirtim ir laukia galutinai, kol bus antras namas pastatytas.
Tai jis tada jau, kai viską susirinko iki galo, pajautė stadiją, sako: "OK, atsisveikinam." Čia naudos siekiantis toksai tikslas grynai. Jo, bet tokių yra daug iš išskaičiavimo. Jo. O matematiškai tiesiog. Chu. Nu va, tokia mūsų pokalbio pradžia. Tai laba diena, Rasa. Laba diena. A šiandien mes kalbėsime ne tik apie skyrybas, bet ir apie tą santuokinį gyvenimą ir būtent va tokius vat įdomius faktus, kaip gi tie žmonės tarpusavy gyvena ir dėl ko jie skiriasi. Ir aš galbūt kaip su teisininke tai ir netuščia žodžiausiu, o iš karto prie reikalo.
Va dažnai žmonės kai skiriasi norėtųsi labai tikėti, kad daug daugelis jų gražiai sutartų, išsiskirtų taikiai ir ten būtų geriausi draugai, vienas pas kitus Kalėdų ateitų švęsti. Bet kažkodėl man atrodo, kad vienas kito labiau nekenčia pasaulyje negu myli po skyrybų. Ir kai mes žiniasklaidojs skaitom, būtent taip ir nutinka. ten plėšosi teismuose ir taip toliau. A bet žinom, kad ir vieno skyrybose kalto nebūna. A kaip atskirti, kur yra melas, kur yra tiesa, kai vienas ir kitas bando galbūt savo draugam, o gal net ir viešai žiniasklaidoj papasakoti tą tikrąją istoriją pakenkiant savo buvusiam partneriui?
Nėra tokio kaip atskirti. Tai yra aišku iš profesinės pusės jausmas, kad greičiausiai, kad ir klientas tau meluoja, bet tu įtiki jo istoriją ir sakai turbūt buvo taip. Bet šiaip iš principo nei viena ta istorija dažniausiai neatitinka tikrosios tiesos. Jinai yra išgrąžinta, iš e iščiustyta, kaip aš sakau, tiek, kad tu atrodytum ir prieš save, ir prieš gimines, ir prieš kolegas, ir kartais net prieš teisėją švelnus ir pukuotas, o jau kita ta pusė, na, tas drakonas, kuris viską ir padarė.
Mhm. Bet yra dalis žmonių, kurie kuria tą paveikslą vien dėl išorės. Dalis, kuri tiktai tikslu, a, kad būtų patenkinti tam tikri reikalavimai byloje. Mhm. Nes kitu atveju nėra kaip to padaryti ir žmogus įsivelia į visą tą istoriją tam, kad siektų tikslą tam tikrą. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruot? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų.
Bet ar kai yra kuriama ta istorija, a tai pati istorija turi būti po to pagrįsta kažkokiais faktais? Ar ta istorija gali būti pagrįsta tiesiog emocijom? A nu ten, žinot, aš taip jaučiausi, aš ten aš ten dariau tuos ir tuos darbus, ar ten vyras, o aš ten va tą dariau ir tą dariau, bet aiškių įrodymų tam nėra. Ar to užtenka, kad žmogus tiesiog pasakoja? A čia toks dviprasmiškas klausimas. Šiaip iš teisinės pusės mums visada reikia įrodymų, rašytinių, liudytojų, nesvarbu.
Bet yra ir dalis šeimos bylose tiesos tame, kad kai žmogus teikia paaiškinimą teismui, davęs priesaiką, ypač moterys tą puikiai sugeba, vyram sunkiau sekasi, kad ir kaip ten jie bandytų. Tai ką, vyrai meluoja blogiau? A ne, moterys natūraliai, matyt gamtos duota sugeba pradėti nuo istorijos pradžios ir ją įsijaučiant teisėjui pateikti graudžiai su ašaromis ir visu spektakliu. Vienetiniai vyrai taip sugeba. Nu, vienetiniai čia čia žinot, kai iš tų storytellingo pamokų, aktorystės pamokų, kaip išmokti teisingai pasakoti istoriją. Taip, tikrai taip.
Tai šiuo atveju, mipuliuojant kartais galima paveikt teisėją 100%. Nes suprasti reikėtų tai, kad teisėjas turi tą vadinamąjį vidinį įsitikinimą, savo tą širdį, kur emociškai nori nenori jį veikia tam tikri dalykai. Ir, na, įsivaizduojat, prieš jų stovi moteris, kuri pasakoja istoriją, kaip šeima subirėjo, nes vyras smurtavo visom formom įmanom, ar ne? Ir ten pasakoja kažkokius įvykius, epizodus, lyg ir labai aiškiai išdėsto viską. A, ašaros, sakau, ten nonstop eina, ten dramos nesutvardysi. kaip ir pagrįsto nėra, nes sako, aš tiesiog nesitikėjau, kad taip įvyks, aš nerinkau įrodymo.
Bet iš viso to lyg ir kaip ir turi priimti vidinį sprendimą, ar jinai meluoja, ar iš tikrųjų dalis ten tiesos, ar viskas, ar viskas ten yra tiesa ir po to gimsta tam tikri sprendimai dėl vaikų, kur sunku paaiškint, skaitoj teismo sprendimą. Galvoji, nu velnias, mačiau 100 panašių bylų, nu kodėl taip nebuvo anoj byloj. Mhm. O tiesiog aš būna ir klientams paaiškinu, sakau, jūs matėt per teismo posėdį, kaip ypač jaunesni teisėjai sunkiai susilaiko. Vieną atvejį turėjau, kai teisėja pradėjo verkti per baigiamąsias kalbas.
Čia buvo vau, ta prasme, man po 10 metų pamatyt tokį vaizdą. Tai čia buvo akivaizdu, kad ne veltui žmonės kuria dramas šeimos bylose. O tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, kita pusė išeina šiuo atveju vyras, a ir jisai savo istoriją pasakoja, a kaip teisme visą laiką yra geriau būt pirmam, kuris pasakoja, ar būti tas, kuris antras pasakoja? Nes man atrodo jau kuris antras pasakoja, tai jau toksai kaip gynybos pasiteisinimo a daugiau gaunasi atvejis, ane? Ne, nebūtinai. Čia yra unikalu, labai ir individualu, nes jeigu situacija, kaip pavyzdys tokia, kad įvyko šeimoje smurtas arba buvo bandoma jį inscenizuoti ir pradėti istoriją nuo to teismui pateikinėt, tai faktas tas pirmesnis, jis ir atrodys greičiausiai teisme.
Gelbėkite maždaug vyras ką tik bandė smurtaut jau smurtavo ir ir taikykit man laikinąsias apsaugos priemones ir visame kame. E aš noriu, kad kad reiškia sužiūrėtumėt skubi tą situaciją. Ir kita situacija apskritai atsitinka tada, kai šiaip nėra jokio skirtumo, gal kuris tą eismą paduoda, nes ten tris metus bendraukū neveda, tiesiog tingia bus skirtis. Tai koks skirtumas, kuris ten pradės? Tai jeigu grįžtant prie pradžios, tai aš kaip supratau, a meluoja tai vieni ir kiti. Tiktai moterys tam turi ypatingą talentą išvystyt pačią istoriją, mokėt ją gražiai papasakot, o vyrui tik vienetai.
Nors meluot tai nori ir vyrai. Čia turbūt yra tas vyriškas ir ego, ir tas toksai, kad tyla gera byla. A teisingumas ir be mano žodžių turėtų vykti ir būti. Ir tikrai vyrai labiau linkę yra nutylėti. Netgi šeimoje nesidalina blogais dalykais, laiko savyje ir dėl to patys psichologiškai kenčia. netgi kai nueina pas psichologą ir ten vengia išsipasakoti, nes nenori visko išsipasakoti, o čia teisme dar prieš kitus žmones, kurie stebi ir žiūri, na, tikrai yra sudėtinga tą padaryti.
Turbūt tas natūralus blokas ir užsideda. A ne veltui turbūt, kuomet vyksta neištikimybių kažkokios tai bylos arba a atvejai, tai mes galime apie tai perskaityti labai daug iš moterų lūpų ir moterų įrašų, bet Instagramuose taip, bet vyrai apie tai gi nesidalina ir mes tų įvykių kažkaip nematom. Ir aš, beje, statistiką išsitraukiau Nacionalinio sveikatos instituto a statistika, kuri sako, kad 27% vedusių, čia pažymiu, vedusių porų Lietuvoje yra neištikimos. Tuo tarpu lyginant lytis vyrai neištikimi yra apie 20%, moterys apie 13%.
Tai vis dėlto vyrų yra daugiau neištikimų negu moterų. Bet netgi jeigu yra 13% neištikimų moterų, kodėl mes dažniausiai neištikimi atveju girdime istorijas tik apie moteris, a jog vyrai neištikimi joms, kad vyrai dažniausiai eina į kairę. Kodėl mes negirdime apie tai, jog moterys tą darytų? Nes atrodo taip, kad dažniausiai vyrai yra šitoj temoj kaltinami, nors statistika oficiali rodo visai ką kitą. Iš tikrųjų aš matau, jau sakyčiau, gal net 50 ant 50% atvejų, kai moterys yra neištikimos. ir vyrai jas sugrąžina keletą kartų į šeimas, joms atleidžia, toleruoja ir šitos istorijos vis tiek finale dažnai teismo nepasiekia, įvyksta bendrus sutarimus skyrybos.
M ir šita statistika, ką jūs pagarsinot, aš galvoju, kad su realybe nieko bendro neturim. Visuomenė įpratusi baksnoti, vyras neištikimas ir vyras smurtautojas dažniausiai buvo, bet iš principo realybė truputį yra kitokia. Ir kai aš pradedu teismui rengti kokį nors dokumentą procesinį ar į tą patį ieškinį ar priešieškinį, reikia pateikti istoriją, kad ir moteris buvo nešventa ir yra krūvos įrodymų, kad keli meilužiai buvo. M visada taip ant ribos turi viską pasverti, nes nežinai, ar teisėjas tai jumi patikės iki galo, nes teisėjų irgi yra pačių įvairiausia amplitudė ir nebūtinai jeigu pateiksi nedalį įrodymų, tikės, kad moteris iš tikrųjų galėjo būt, nes tie stereotipai, jie yra dar gana gajūs ir teismuose.
Ir kai klientas ateina, man koks vyras sako: "Žinot, turbūt nepatikėsit, bet mano žmona buvo neištikima, aš ten turiu šiokių tokių įrodymų ar ten jau turiu tiek įrodymų, kad ten papkė sukrauti reikia ir aprašinėti." Tai manęs tai nestebina, bet bet kam išorę papasakos, sako, nu, ar tikrai? Nu taigi moterys, nu, kada ten spėstum meilužį susirast ir vaikai ir atsakomybės ir taip toliau. puikiausiai sugeba ir aš pasakysiu turbūt daugiausia sugeba, ypač tos kurios turi savo verslus, a, kurios gali tam tikra prasme konkuruoti su vyru savo, kur jeigu ir sužinosis tą informaciją, jos sako ir ir ką gerai, kraukis lagaminus skirstomės.
mums nėra tokios įtampos, kad kaip aš čia dabar su tais vaikais išgyvensiu, tai ir ar ten kas čia bus, jeigu jeigu jeigu išsiaiškins, kokios čia tos pasekmės bus iš turtinės pusės. Ir aišku, kad dažniausiai moterų neištikimybės vyksta kur? Komandiruotėse, verslo įvairiose kelionėse, kuriose yra plėtra e įmonių vykdoma ir tarnybiniai romanai tarp pareigūnų. A, tarp kitko, medikės labai dažnai yra pasitaiko, kad neištikimos. Net per covidą tokių reiškia, kad buvo nemažai. Ar būna taip, kad žiūri į monitorių ir pagalvoji, o ko aš ten ieškojau?
Arba skaitai tą patį sakinį jau trečią kartą ir nesupranti apie ką. Jei galva kartais sustringa kaip senas kompiuteris, aš turiu tau sprendimą. Maisto papildas Neurozant. Tavo smegenų restartas. Ne, tai ne dar vienas maisto papildas, o maistas tavo protui. Pritai, iš Vitabiotics, kurie jau 50 metų reikalą išmano ir net keturis karalienės apdovanojimus turi, sukūrė formulę, kuri padeda tavo smegenims dirbti taip, kaip jos ir turėtų. Tik viena tabletė per dieną. Jokių sudėtingų schemų, viskas paprasta. Pantoteno rūgštis, kad protas būtų aštrus.
Ginkmenis, cinkas, geležis, B vitaminai ir net vitaminas D. Viskas vienoje tabletėje. Tinka visiems, kurie daug galvoja, analizuoja, sprendžia, mokosi ar tiesiog bando atsiminti, kur paliko raktus. Na, o kaip visada manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausi net 40% nuolaidą pirkdami šį papildą. Bet a man tai įdomu. Aš kaženiais norvegų man atrodo skaičiau tokią statistiką, kad 20-25% vyrų augina ne savo vaikus. Ir tai buvo įrodyta per DNK tyrimus. Aš aš nepatikėjau. Aš pradėjau dar toliau tikrintis, ar tikrai taip gali būti, nes čia išeina kas ketvirtas, penktas vaikas a Norvegijoje yra na tiesiog a ne ta prasme nu kaip susilaukė nuo ne savo vyro, tai reiškia jinai buvo neištikima ir net nesisaugojo.
Mhm. Ir tai dažniausiai net žino ir slepia. Tai ir būna, kad ten rašė toj knygoj, kad tenai 15 16 metų vaikas net nežinojo, kad, pavyzdžiui, kad čia netikras tėvas. Tiek metų išaugino ne savo vaiką. O jūs norit manęs paklausti Lietuvoje? O kaip Lietuvoje? Taip. Mhm. Tai aš jums galiu papasakot. Aš turėjau vieną situaciją, kurioje kreipiausi net į prokuratūrą, nes iš tikrųjų a man iš tikrųjų ir kaip žmogui, ir kaip teisinkei kilo pakankamai pagrįstas klausimas. Ar viena moteris, mano kliento žmona, gerą dešimtmetį slėpdama faktą, kad jis nėra šito vaiko tėvas, jinai neatliko veiksmų, kurios apimtų sukčiavimąstomos sudėtį, nes mes turėjome byloje duomenų, kad jinai žinojo visą laiką ir visą laiką sąmoningai tylėjo.
Tai ką reiškia? Tas vyras augino ne savo vaiką, jis jį išlaikė, išleido krūvas pinigų ir negana to vieną dieną sužinojęs šitą faktą, jis buvo šoke ir niekuriam vyrui turbūt gal ir atlaikytų psichinę sveikatą, tai gali dae tik savižudybės. Mhm. Aš jau nekalbu apie tą pusę, ką vaikas išgyveno ir patyrė. Ir teisme šita moteris jinai atėjo ir sugebėjo įvardinti keletą vyrų pavardžių, kurie potencialiai galėtų būti to vaiko tėvai. Atsiprašau, kad juokiuosi. Jinai tiesiog šaltu veidu vardina, kas gal kas galėtų čia iš tų vyrų tikti.
Oh my god. Nei vienas netiko. Įsivaizduojat, ką tai reiškia? Įtraukia į bylą trečiuosius asmenis, kurie galimai biologiniai tėvai gali būt, nes teismas vaiko be, reiškias be tėvo negali palikti. Jeigu mes nenustatom tėvo, vyras tampa socialiniu tėvu pagal aukščiausio teismo praktiką. Tai yra apgailėtina. Tai yra man galvoje netelpantys šitie dalykai. E, nors turėčiau sakyt, ar ne, turbūt kaip teisininkė, o ką daryti tada mums? A, o kodėl šitas vyras dabar turi kentėt visoj situacijoj, kuris ne prie ko?
Tai šiuo atveju, a, vyras liko socialiniu tėvu, nes biologinis tėvas liko nenustatytas. Jis iki šiol, ką tai reiškia? Turi mokėti išlaikymą vaikui. A vaikas išvis atsisakė toliau bendraut su šituo žmogumi. Sako, čia ne mano tėvas. Kodėl išvis aš tai turiu daryti? Nu, vaikui čia atskira istorija, kas atsitiko. Moteris tiesiog praktiškai juokiasi į veidą, sako: "O kodėl tau nekilo niekada įtarimas, kad vaikas šiek tiek į tave nepanašus?" Man asmeniškai žiūrint į tą vaikinuką, jis man visiškai yra panašus į abu tėvus.
Nekyla įtarimas. Tai reiškia ir paveldėjimo teisės išlieka, ir niekas nesikeičia. Ir tokių vyrų žinot kiek yra. Nu tai ir kai sakote statistika Norvegijoje, jeigu vieną dieną kažkas pasistengtų Lietuvoje ją surinkti, aš nežinau, ar jinai nebūtų dar a procentaliai baisesnė nei toj Norvegijoj, žinokit. O kaip su atvejais kai pavyzdžiui po nežinau ten 15 metų, aš dabar bandau įsivaizduot save, sėdžiu va su drauge, a, žiūriu filmą Skambutis: "Labas, tėti". Ir tuo metu a kaip vat aš žinau, kad jūsų praktikoj buvęs toks atvejis, kaip vyrui tada jaustis, kai jisai, pavyzdžiui, apie tai nežinojo?
Žinot apie ką? Nes aš su drauge apie šitą temą kalbėjau ir jinai sako: "Nu, moters tai neapgausi, kad jos vaikas." Taip, nu, nes jinai žino, kada jinai pagimdo. Vaik, o vyrui tai gali čia tokį 15 metų, 16 metų nesakyti. Mhm. A ten vienos nakties nuotykis kažkur buvo kažkada nutylėti ir po to po 16 metų į duris pasibeldžia sako: "Labas, kaip tada teisės a vyras ten privalo kažkaip tai kompensuoti tuos 16 metų ir panašiai, jeigu jisai net nebuvo informuotas?"
Papasakokit apie šitą. Gal ta moteris turėtų kompensuot jam prarastą laiką su vaiku. Aš nuo to pradėčiau turbūt. Čia vėl dabar, jeigu moterys manęs klausys, a čia kaip dažnai išgirstu, nu ta Rasa tai jau mėgsta kažkaip į vyrų pusę viską tempt. Aš tiesiog objektyviai žiūriu iš vertybinės pusės, nes teisė visų pirma yra moralė. Faktinės aplinkybės buvo tokios, kad iš tiesų jos žmona sutuoktinė, e, nuosavam name, jie gyveno kaip šiandien atsimenu. E, išvažiavo klientas į darbą, kažkas beldžia duris.
"Laba diena," sako, e, vaikas ne lietuviškai kalba. Ieškau tokio ir tokio žmogaus, sako, aš esu jo vaikas. Tai nutaikymo, aišku, greitoj iškviesta klienti, kliento žmonai. jinai spėjo dar jam pasiskambinti. Nu, šitas irgi pirmą kart girdi, galvojo, kad pokštas tiesiog kažkoks. Ir iš tikrųjų ir tas iš tikrųjų berniukas jisai kopija visiškai to, kai aš po to pamačiau nuotraukas, e, pasisodino tą vaikiną pasikalbėti ir jis sako: "Nu, mane mama tiesiog atsiuntė dabar prisistatyt, kad aš toks egzistuoju. Man tiesiog reikia labai pinigėlių.
Mes sunkiai dabar gyvenam jau mamai ten aplinkybės pasikeitė ir man mokslams panašu reikės jau irgi aš ruošiuosi. Tai kaip ir tėtis galėtų prisidėt dabar. Dabar nu tai aišku gal čia ne, gal čia DNRus darom. Nu man ir be DNR jau buvo tiesą pasakius, aišku, nu copy paste yra visiškas berniukas absoliučiai. Padarė tą DNRĄ, taip, jis yra tikrai biologinis tėvas šito vaiko ir lygiagrečiai prasideda drama, aišku, ir šeimoje, nes pagal faktus ir vaiko gimimo datą aiškėja, kad klientas buvo, na, kaip ir neištikimas jau susituokęs būdamas su dabartine sutuoktine.
Eina sau. Nu taip jau gavosi, pasitaiko. Tai ten kaip ir jau skyrybos čia kvepėjo, ar ne? Bet ta moteris buvo fantastiškai protinga. Jinai sako: "Tikrai viskas sukurta šeimoje tiek metų praėję jau tam vaikinukui, kuris pasibeldė pas juos 14 tuo metu metų. Tai aš tikrai neerdysiu, sako, dabar šeimos ir ir nebesiskiriam. ten sustojo šitoj vietoj. Klientas priėmė sprendimą mokėt išlaikymą vaikui am ir tiesiog dabar iki šiol bendrauju. Tai ką man dabar daryt? Nu taip, nu sūnus tai mano, nu taip tik susipažinimas aišku sudėtingas tokiais atvejais vyksta, kai tu turi po šeš po 14 metų įeiti į kontaktą.
Ten ir psichologai buvo reikalingi. Ir nežinau, kaip šiandien dienai jiems sekasi. kiek man dar buvo, žinoma, visai neblogai. Jie ten į kontaktą tą tokį jau šiltą įėjo, bet a tokių istorijų yra ne viena. Nebūtinai pasibeldžia, bet išaiškėja kitom aplinkybėm. yra buvę, kad mano klientui, e, po daug metų e buvusi, reiškias jo meilužė parašė laišką, kad jis turi ir kad jau gal reikėtų čiut prisidėti prie išlaikymo. Yra buvę, kad atėjo viena moteris, sako: "Kraustausi iš proto, padėk į trasą."
Sužinojau įdomiom aplinkybėm. Mano vyras irgi užsienyje turi dukrą. ją ir išlaiko, sako, ir ir aš išvis tiek metų nežinojau ir neišlindo šita informacija iki kol nepradėjo Lietuvoje prisiteisinėt ten išlaikymo dydžių, kol mokėjo neoficialiai, viskas gerai, sako, pradėjot krūvas laiškų, sako, man tiesiog sako, tuoj stogas nuvažiuos. Vyras sako, kad čia biškį ne taip, kažkas ne taip, sako, tai jūs va paskaitykit man, sakykit, ką dabar su viskuo daryt. Nu tai reiškias galima ir sėkmingai daug metų išlaikyt tokių istorijų ne viena yra buvus geras kokie slapukai žmonės puikiai sugeba ir susitikinėt su tais vaikais ir išlaikymą teikti ir butus nupirkti savo meilužėms ir ta situacija jinai tyloje būna tol kol patogu yra ir neįvyksta ten vidinis kažkoks konfliktas bet čia vat yra labai fainai nukreipiam dabar nuo to,
kad kartais vyrai nukenčia, bet va čia ir labai norėčiau ir moteris užstot, kurios būna tokiam santykyje, kur vyrai slepia tai nes, na, jeigu tu esi esi jau santykyje, tai nu būk mielas, papasakok, kad tu ten prieš tai vaikų turėjai. Man čia primena, žinot, tokius pasimatymus, kur tu eini mėnesį, du, tris į pasimatymus a su ten mergina ar vaikinu ir jisai nesako, kad jis dar tris vaikus nuo praeitos santuokos turi ir po to jau po to, žinai, kažkas tai rimtesnio.
Tada sako: "Žinai, čia savaitgalį būsi užsiėmęs. Kodėl? Ai, aš tau nesakiau, čia, bet aš vaikus turiu." Tai tas toksai vat slapukavimas. Ir čia čia ne tik kelių mėnesių bėgį man yra tekę girdėti iš klientų situaciją iš klientės, kad vyras prisipažino, kad turi biologinį sūnų. Sako, jam 17, bet žinok, jis jau greit bus pilnametis, kaip ir nemačiau poreikio jau sakyt, nes galėjo išsigąsti. O jau vestuvės ten po kelių savaičių suplanuotos. sako, man ką dabar su visa šita informacija daryti?
Ta prasme, tai sako, aš galvojau, kad tai gal, nu, bus proga, pasakysiu, bet tiesiog mes labai ten silpnoką ryšį turim, retai susitikinėjom su tuo vaiku, irgi išskraustė ten į užsienį su mama buvo gyvent. Tai sako dabar jau laikas buvo pasakyt, kad nu sako, bet jis tuoj pilnametis, nu žodžiu, mintis buvo tokia, kad tuoj man išlaikyt jo nebereikės. Čia niekas nesikeičia kaip santykių tai niekaip nekeičia. Ne, esmė, nu, svarbus faktas buvo nutylėt a einant prie skyrybų bylų ir man įdomu, kai jūs dalyvaujat jau skyrybų bylose, a kaip jūs atpažįstat, pavyzdžiui, kurie žmonės a skyrybose keršys, a, nu, tokie žinot būna kerštingi, net be priežasties, net nori specialiai pakenkti, viską padaryt, kad būtų ne tik, kad lygiai, bet dar blogiau jiem.
O kiti, kurie, pavyzdžiui, nu, viską iki trusiko atiduos tiktai vat, kad šiandien užbaigtume, kad pradėčiau naują gyvenimą ir daugiau gyvenime nesutikčiau to žmogaus. Ar galima tokius žmones suprofiliuoti, atpažinti juos? Nes kodėl klausiu, nes čia galėtų vienas kitą santykyje arba pradedant santykius matyti tokius žmones. Nes žinot, vienas gali sakyt, nu viskas, per pusę dalinam, gerai, imk tu pusę verslo, imk pusę namų, o ten dar bandys pakenkti dar labiau iš kažkokių tai vidinių paskatų atkeršyti. Mhm. Mm. Tai vat kaip tuos žmones suprofiliuoti.
Pirmas labai geras ženklas, kurį reikia įvertinti ir jeigu santykiuose jau buvo partneris su kažkuo, buvo santuoka arba nesvarbus turėjo sugyventi, nes sugyventini, bet buvo teisminiai procesai, idealu būtų pamatyti teismo sprendimą, nes ten juodam ant balto iki kiek konfliktas buvo įsivažiavęs ir kaip buvo bandoma taktikuoti, dėlioti strategiškai visas skyrybas, nes a viskas, kas ten yra, aš visada sakau savo klientams A, nu, turbūt 90% tai atsikartos. Žmonės nesikeičia. Ne, jūs manęs tikrai neįtikinsite, kad suaugę žmonės gali pasikeist.
Tai jeigu buvo didžiuliai konfliktai dėl vaikų ir tokie, pavyzdžiui, paremti apskritai norų keršyti už neištikimybę per vaikus ar ten už šiaip kažką, kas buvo padaryta ne taip kažkieno vertinimu ir ten bylinėjasi keturis penkis metus dėl vieno klausimo, tai nuovanokit. Tikrai neįmanoma, kad turint bendrų vaikų, atsitikus ginčams ir persikėlus jiems į teismą, jūs turite sulaukti kitos istorijos. Nu, aš su šitu labai tikrai sutinku, Rasą, dėl to, kad aš pats stebiuosi, kai būna žmonės žino, kad buvusiose santykiuose, pavyzdžiui, ten ypatingai vyrai nebendrauja su vaikais.
Mhm. Tai ta nauja moteris, jinai įsivaizduoja, kad su jos vaikais taip bus kažkaip kitaip. Jeigu prieš tai santuokoj yra ten trys ar du vaikai, su kuriais vyras ryšio nepalaiko arba ten nesiskaito, elementų nemoka, taip toliau, tai nu tas pats paternas geis ir į ir į naujus santykius. Aš manau, kad tikrai taip. Nori podkasto? Recordin Vilnius tau duoda pirmą šansą visiškai nemokamai. Aš žinau, kaip baisu gali būti pradėti. Neturi kur filmuoti, nežinai nuo ko pradėt, o dar ir kainuoja.
Recordin Vilnius nori duoti galimybę visiškai nemokamai nufilmuoti tavo pirmą valandos podkastą profesionalioje studijoje. Ką tu gausi? Vieną valandą filmavimo, montavimą ir tavo epizodas bus patalpintas Recordin Vilnius YouTube kanale. Dalyvauti labai paprasta. Komentaruose parašyk savo podkasto idėją apie ką, kodėl nori kurti ir kuo tai gali būti įdomu kitiems. Kiekvieną savaitę išrinksime vieną laimingąjį, kuriam padėsime padaryti pirmą žingsnį. Neturi patirties, tuo geriau. Ieškom ne profesionalų, o drąsių svajotojų nuo moksleivių iki senelių. Komentuok dabar po šio video ir galbūt jau kitą savaitę sėdėsi šioje studijoje.
O kas labiau kerštingi yra vyrai ar moterys? A čia įvairiai nuo asmenybės priklauso. Moterys gal emocionaliai nori labai keršyti, bet deja taip yra, kad jos dažnai pastringa ties finansais, nes keršijimas teisme, jis turi labai aiškią finansinę išraišką. Mhm. Ir tam reikia turėti biudžetą. A, vyrai gali sau leisti tai labiau, nes įprastai jie finansiškai yra stabilesni. Ir jeigu vyras tvirtai užsispyrė, kad dabar žmona a turės atkentėti procese teisminiame už viską, ką jinai realiai yra padariusi jo vertinimo, tai prastai jis nesustos jau, nes nei ties viena kažkokia stadija, nei ties kita.
Netgi jeigu jam mokėti reikės už ekspertizes iš keletą kartų. E, stop nebus. Tai kiek tokie teismai tęsiasi? Kiek, koks ilgiausias teismas, skyrybų procesas jūsų patirty yra buvęs? Devyni metai. Kiek? Devyni metai. Ir per tą laiką ir šeimos naujos sukurtos. E, jo, bet tai šiuo atveju ir anūkas gimė. Tai bet devyni metai tai tu esi tiesiog supančiotas, taigi tu nieko negali nei ar tu Bet mes, žinokit, e pabaigėm taikos sutartimi po devynių metų, bet dėl priežasties vienos tokios labai labai gyvenimiškos, e, vienos iš pusių, reiškias, nauja antroji pusė sakė: "Žinai, stop, aš noriu santuokos, aš jau laukiu labai ilgai ir jeigu čia nenutrauksit, aš tiesiog irgi iš čia išeinu iš šitų reikalų."
OK, tai vien dėl to paskubinti buvo reikalai, nes ten spaudimas prasidėjo milžiniškas. O šiaip manau, kad būtume gal ten kokius dar porą metelių pirmyn atgal pasistumdę debiloj, nes ten tų reikalavimų tik daugėjo ir jie vis keitėsi. Bet čia aš pati stebėjaus, nei nuovargių žmonės nepajaučia kažkaip byloj, nes vis tiek, nu, tai vargina. Čia jau kaip sportas koks. Jo, čia tiesiog naujas posėdis. Vėl kažkas tai po posėdžio. Mhm. Reikėtų dar šitą pasižiūrėt, nes man atrodo kažkas dar ten buvo padaryta.
Ir kartais bandai žmogui sakyt: "Mes jau esam psichologiniam terore, o ne teisiniam procese." Sako, nu ir kas? O man tai gerai. Mhm. Bet ką jie to, ką ką jie to bando laimėti? Vat tokie ilgi procesai. Čia yra kas iš finansų ar čia tiesiog jau vat ir būtent yra tas keras? Iš finansų, nes tai dažnai vis tiek priveda prie to, kad ta didesnė turtinė pyrago dalis atitenka. A, būna, kad per daugybę metų privesti norimą, pavyzdžiui, įmonę prie bankroto arba perkelti veiklas arba dar kažką padaryti, kas tau naudinga būtų.
Ir ten tas procesas, kiek jis metų tęsias, man klientai, ypač vyrai, dažnai sako: "O koks man skirtumas, kiek metų tai tęsi?" Sako: "Man tai nėra baisu." Nu, bet kaip tai nėra baisu. Tu turtų negali ten savo disponuoti, tu verslo normaliai daryt negali, tu naujų santykių kurti negali, ta prasme, nu kaip nesvarbu. kurti naujus santykius. Bendrūkio pabaigą parafiksuojam ir ten visi praktiškai tuos naujus santykius turi. Būna ypatingai vyrai tik byla prasideda, sako: "Rasa, jau galiu turėt naujus santykius."
Sakau, "O jūs jau turbūt ir turit." Nu jo. Tai ar ten būna prasideda tik byla mėnesis koks teisme. Sako: "Dabar tai Rasa: "Gavau įrodymą, sakau, kokį mano? Žinokit, stoktynė turi meilužį." Žinokit, sakau, jūsų bendras ūkis jau prieš pusmetį yra pasibaigęs, tai čia jau nepaeis, sako. Sakau, nu, kaip kaip traktuojama, kad bendras ūkis pasibaigęs? Kaip jį užfiksuoti? Čia dabar įdomus momentas yra. Teismuose seniau būdavo kaip ir gana aišku, kad bendras ūkis, žodžiu, išėjai iš namų, susikrovei daiktus, nebevalgai iš šaldytuvo bendro, nebemiegi, kartu taškas.
Dabar kai kuriose bylose aš pati net stebiuosi, kaip mes išlaviruojam, kad ne visai taip yra jau. Nu, matot, šeimos bylose viskas labai unikaliai gali pasikreipt pagal tai, kaip kas ką įrodinėja ir kaip teisėjas kuo patiki. Tai vat reiškias turim tokią situaciją, kur nu kaip ir išėjo iš namų, bet buvo sąsajų dar bendrų, ten bendri susitikimai dėl vaiko ar bendri restoranai ir į kažkokį šeimos balių bendrą dar nueina, nors šiaip atskirose patalpose gyvena ir ir nieko bendro kaip ir giliai žiūrint nėra.
Teismas sako: "Hm, dar biškį buvo gal tas bendras ūkis ir santykiai nebuvo iki galo nutraukti." Šiaip man yra gana aišku, kad ten tikrai nieko nebuvo. Šiaip formaliai būdavo dėl vaiko, daug kas daroma ar ten į gydymo įstaigas važiuojama, bet nu teismas biškį kitaip žū. Tai teisiškai, kol yra bent kažkoks kontaktas, tai reiškia santykis yra galima pritraukti, bet šiaip iš principo mano giliu įsitikinimu, tai dažniausiai vis tiek turi būt susiejama su tuo, kad pats santykis yra žlugęs ir jeigu tavęs nėra namuose jau bendruose, tu esi išsikraustęs, a, bendrų vakarienių nedarai, nevalgai, pramogų bendrų neturi, kelionių neturi, e, bendroj lovoj nemiegi, tai koks čia gali būt bendras ūkis?
Čia tiesiog Tai bet tai nėra bendrasūkis. Aš dar prisimenant mūsų pokalbio pradžią apie smurtą artimoj aplinkoj. A ir man šiaip įdomu, kaip jis yra klasifikuojamas dėl to, kad na daugelis įsivaizduoja smurtą artimoj aplinkoj, tai čia mėlynė po akim. Mhm. A, bet dabar yra emocinis smurtas, nu, kurį aš nežinau, kaip, kaip jis yra įrodomas, koks dar yra smurtas, gal galit papasakot? Seksualinis. OK, ekonominis turbūt įdomiausiai turėtų skambėti. Kas kas yra ekonominis smurtas? Tai reiškia, kad čia turėjom, aš ne ne iš piršto, kaip sakyt, laužius šituos dalykus.
Turėjom net vieną tokią situaciją, kuri labai vaizdžiai bebūt klientui. Reiškias žmona, kuri įpratus, kad visi norai būtų tenkinami per kelias minutes finansiniai, sako: "E, aš važiuosiu į kelionę, į Paryžius skrisiu, man reikia X biudžeto, aš noriu nueiti į Šanelį ir apsipirkti." Žiūrėk, sako, praeitą mėnesį jau buvo didelis biudžetas, stop truputėlį yra ribos. Sako, ką reiškia ribas? Tai ta prasme draugė eis aš aš iš paskos tiktai vaikščiosi, nieko nepirksiu. Nu ir įvyksta, reiškias konfliktas. rekia, šaukia vienas ant kito ir sako žmona, aš einu truputėlį antrą aukštą.
Jinai nusileidžia, nusiraminusi, pasipuošusi panašiai kaip aš dabar ir po minutės veldžiasi policija ir jinai sako: "Prieš mane smurtavo." Jinai taip ir pranešė. Ir reiškias, bet jinai ir išplėtojo, kad nu jinai nevertino, kad čia ekonominis. Gal prieš mane smurtas taikomis, po to jin sugalvojo, kad čia ekonominis. Reiškias, aš neduodu pinigų. Tai yra ekonominis smurtas. Jis gali būt, aišku, ir kitokių formų. Ir ir jinai sako: "Prieš mane psichologiškai smurtauju vyras įniršęs, turbūt tuoj ir lupti gausiu." Nors niekada nei mušęs jos yra, nei rankos kėlęs, nei taip toliau.
Vyras iš čia buvo jo asmeninės nuosavybės namas. Vyras išvežamas yra 15 dienų. Neleidžiama prisiartint pagal smurto artimoj aplinkoj. Ta prasme, užtenka, užtenka skambučio policijai ir pasisbeldus policijai duris tiesiog pasakyti, kad jisai prieš mane smurtauja ir viskas. Ta prasme nereikia absoliučiai nieko daugiau. Jo, čia aš matot šitam įstatymui yra dabar jo pakeitimui, nu vat porą metų liepos pirmas suėjo ir kai jis taip pasirodė, aš viešai kritikavau jį, sakau: "Žiūrą jūs darot." Tai yra tikrai absurdas. E, po to viena pirmųjų Lietuvoje panaikinau orderį išduotą absurdiškoj situacijoj.
Vėliau mes juos naikinom, naikinom. Po to prie manęs prisijungė čia dar vieno teismo toks pirmininkas kritikuot viešai, dar ten vienas toks teisininkas ir iki šiol nieks nieko nekeičia. Aš pasakysiu dabar, kad jūs suprastumėt, kodėl man taip buvo keista matyti, kaip gali praeit išvis toks įstatymas, ar ne, būt patvirtintas įgaliot, nes man tai pirmas a ženklas buvo, kad tai darys žmonės manipuliacijas skyrybų bylose ir jie dabar daro puikiausiai, sėkmingai kuria istorijas. Tai žiūrėkit, dabar tiesiog reiškias, jeigu aš ruošiuos skyryboms, kas dažniausiai būna arba kažkas pasufoliruoja, kad tai reikia daryti arba žmogus yra pakankamai a galvotas, kaip kas sako, ar ne?
A apibūdina, kad pats tą schemutę sugalvotų. Čia ir moterys, ir vyrai, tarp kitko. Čia lygiaverčiai yra. Mhm. Ir aš grįžtu namo, kai jau ateina man tinkama diena, aš išprovokuoju konfliktą. Kai kurie netgi iki tiek viską pasiruošę. Pavyzdžiui, pastatau vyno butelį, įpilu ten, kad kažkas būtų ar ten, nežinau, dar kažkokių tai imitacijų pridarau, provokuoju ten, kad mačiau, nu, pavyzdys, aš mačiau ką tik, kad pas tave telefone rašėm meilužę, duok telefoną, atiduok telefoną, aš pažiūrėt noriu. Aišku, kad įvyks konfliktas natūraliai ten ar yra, ar tam telefone, ar nėra, nes, nu, yra daug žmonių, kurie gi labai privačiai, ar ne, saugo tokią informaciją bet kokią, kas yra telefone, kaip ir aš, pavyzdžiui, nu, nu, vyras gyvenime nėra matęs mano telefono ir aš jau nesu mačius telefono.
Man tai yra, nu, tiesiog nesuvokiama, kaip kažkas lįst į mano telefoną gali ir to pasekoj kažkas tai prasideda. Būna pasiruošta jau vi du skambinti ir sako: "Žiūrėkit, namie ir alkoholis buvo ten. Jis kartais ir čiut čiut jau yra buvęs. Kartais dar neprasidė tiktai imitacija visko yra padaryta. Vyras yra įniršęs, tuoj čia žodžiu smurtas liesisvai, nepilnamečiai vaikai yra namuose, atvažiuoja pareigūnai ir viskas labai primityviai vyksta. Jie atvažiuoja su planšete klausimynas iš serijos alkoholis. Ar jaučiat, kad tuoj smurtas bus?
Jo, jo, jo, jo. Sako, čia žinokit, čia kosmosas. Ir tie gudresni, e, kaip sakant, kurie jau žino, ką daryt tokiose situacijose. Pavyzdžiui, būna jau atėję pas mane vyrai, kurie ypač dažnai konsultuoja, sako, aš nujaučiu, kad taip gali būti, aš jau laukiu, kada taivyks. Sakau: "Jūs tiesiog kvieskit irgi policiją ir sakykit. E, prieš mane tuo smurtaus, jeigu jaučiat ypač arba matot, girdit, kad kviečia, tada tikimybė, kad neišveš nei vieno, nes sakys tiesiog, nu, akivaizdu, kas čia darosi.
Ne, tai kaip po to teismas, teismas orderį panaikino, bet aš kai klausiausi lygiai taip pat galvoju, nu, ta prasme, iki kiek mes įsivažiuosim su šituo įstatymu, nes suprantat, pats įstatymas turėtų veikti, jeigu jis būtų tinkamai sudėliotas jo įgyvendinimas, neblogai. Smurtas yra baisu. tikrai jį reikia skubiai reaguoti bet kokios formos, bet kai paliekama terpė manipuliacijom, tai yra puikiai naudojama. Ir dabar pagal statistiką, jeigu žiūrėt, ar ne, kiek teismai naikina, teismai apversti yra darbu nuo pat įstatymo įsigaliojimo.
Yra krūvos skundų, teisėjai naikina tuos orderius, ne visus aišku, bet naikina. E ir žmonės priversti ką daryti. Nu įsivaizduojat, dabar jums iškvietė, jūs nieko nepadarėt, net nesiruošė daryt ir jums pasako, pavyzdžiui, atėjusi advokato kontora, kad tikrai reikia skubiai skūsti, nes tuoj gausite teisme laikinąsias apsaugos priemones, kad pilnai apribotų, kol čia viskas išaiškės, reiškias pilnai ir komunikacija visa su vaikais, net žinučių, kad negalėtumėt parašyti vaikams, negalėtumėt ateiti į savo nuosavus namus, turit gyvent kažkur glaustis viešbutyje mokėti.
Duok Dieve, kad jūs turit pinigų, tai reikės arba pas draugus, arba pasiūlys tokį lapuką, paduos pareigūnai nakvynės namų adresą. Tai ta ta prasme į tokį galima įsisukti nesąmonę, kaip aš sakau, kuri teisme. Žiūrėkit, kaip atrodys. Ir jinai visada praktiškai taip pat atrodo, kad va štai toks ponas ir ponas a ir ponia reiškias turėjo konfliktą. Praktiškai smurtas jau buvo minutės tikslumu paskaičiuotas, nors ten nieko nebuvo toj situacijoj ir kaip su tokiu žmogum aš galėjau gyventi. Čia buvo paskutinis akordas.
reiškias teismas mane turi apsaugoti ir nuo jo ir dažniausiai tada prašoma, kol vyks skyrybų procesas, kad jis negalėtų gyventi name ar bute ar kotedže, tai reiškia, kas įvyksta? E, jeigu teismai įtikina šitą istoriją, e, vyras, tai yra dažniausiai labai retais atvejais moteris turi kokius du tris metelius kažkur nuomotis. Paskola bankui, kaip taisyklė, nuo jo yra nurašoma. Finansuot dar visą, reiškias moters gyvenimą tol, kol jie skiriasi kartu ir savo vaikų. Čia normalu jau sakykim šita dalis ir visas tas pasekmes sugerti.
Bet jūs vat sakot vyrui skambinti, kad ir prieš jį bus smurtaujama. Ar nebus į tai pažiūrėta taip su tokiu juokeliu ir su tokia pašaip, kad tipo moterys prieš tave smurtaja, ką tu čia eikit susitaikykit, arbatos, išgerkit. Taip taip. Nebūna būtent taip, nes man atrodo kažkaip, nu, aš ne čia dabar aišku lyčių lygybių teisės ir taip toliau, kad čia abi lytės lygios, nu, bet fiziškai tai vyras yra stipresnis, pranašesnis ir moteris tikė stipresnis naudojam psichologinį smurtą, kaip jums atrodo, ne moteris.
Nu, bet vat man ir įdomu čia vat suprantat, kai jinai sako, jūs tiek daug kartų paminėjot, kad jinai pasakė, jinai pasakė, jinai pasakė, tai išeina, kad bet ką, ką jinai sako, yra tiesa. Viskas, kas yra pasakyta iš vyro pusės, yra pasiteisinimas. Ir tada gaunasi, kad, na, čia yra vieno žmogaus žodis nulemia po to ten dviejų trijų metų teismus ir vyro išlaidas ir kančias nesimatant su vaikais ir taip toliau. A, nu, atrodo taip kažkaip nesąžininga. Tai va, šitą klausimą aš, kai įsigaliojau įstatymas ir kėliau pakankamai greitai teisme.
Tai teisėjas, atsimenu, labai gerai palaikė mano argumentus ir lygiai taip pat pasakė, kad šitos rašliavos, žodžiu, jeigu galima taip išsireikšti ne visai gražiai, jos negali būti iš teisinės pusės svarios. Tai yra oras. Tai yra oras. ir nu ta prasme tokiais dalykais vadovautis, aš suprantu, reikia ten tų visų organizacijų, bet mes, na teisiniame pasaulyje šiek tiek kitų argumentų turime turėti. Tai vat šitas pasakė, padarė, aš dabar irgi galiu sakyt, nu vat šiandien vyras prieš mane psichologiškai smurtauja.
Jis tikėtina pasakys, kad aš ten irgi smurtauju, nes jam atrodo, kad aš nenormaliai elgiuosi. Ir ir, pavyzdžiui, yra žmonių, kurie laiko, kad psichologinis smurtas, ar ne, yra savaitės nekalbadieniai. Tai aš dabar tokį pranešimą paformuosiu, nu, mane užkniso, kad nekalba. Nu, man tai yra psichologinis smurtas. Aš nepageidauju tokioj šeimoj gyvent. Tai kaip mums dabar vertint? Nu, kaip tiesiog tada išsiskirkit. Prie ko čia teismo ir prie ko čia policija? Ne, čia jau reik kviest policiją, ane? Čia reikia sukurt istoriją, kad pasirodytų teisme gailestinga visa tokia reiškias pusė, a, kuri guodžiasi ir sako: "Aš kentėjau, aš kentėjau."
Bet kai iki galo įsigilini byloj, dažniausiai, kad arba ne taip visai buvo, arba ten abudu yra verti vienas kito tiek, kad neskolingi liko. Tikrai. Aš tiktai klausau ir galvoju, kaip mes a nusivažiavom nuo to, nu tikrojo smurto, kuris buvo fizinis smurtas. Realiai anksčiau tiktai toks ir traktuojamas buvo fizinis smurtas, kur aiškiai būdavo matyti įrodymai, kad buvo ten vyras smurtaudavo ir kas yra visiškai nepateisinama ir tokius vyrus reikia teisti. Taip, bet nusivažiavom iki visiško absurdo, kuomet pasakytas žodis ir incinijuota visa situacija tampa a teismo proceso dalim.
Ir tada tie žmonės, a, čia nesvarbu vyrai ar moterys, bet jie tampami už tiesiog nežinau kažkokias to partnerio partnerės nuoskaudas už galbūt ne koj atsikėlė ir supranti, sugalvojo šiandien padaryt šou teatrą. Oi, žinokit, žmonių asmenybių tokių yra įdomių, kad aš su kiekviena diena klausausi ir galvoju, kur visiškas dugnas bus, ką man klientai papasakos. Ir suprantu, kad turbūt jo niekada nebus, nes su kiekviena diena jis gilėja, nes dabar žmonės turi ir savo ambicijas, savo principus, a, savo tokius charakterius, a, kur, nu, turbūt prieš 10 dar metų buvo sunku klausyti, ar išvis Lietuvoje tai galėtų būt, čia apie Ameriką gal kalbam, o dabar tai pas mus yra visko.
O dėl ko žmonės dažniausiai skiriasi ir ką jie ne tai, dėl ko skiriasi, o ką jie dalina? Ar tai yra tiktai pinigai ir finansai ir vaikai? Ar dar yra dalykų, pavyzdžiui, galbūt a žinot kažkokių įdomių tokių a skyrybų atvejų, kur dalinosi nu neįtikėtinus dalykus, kur ten buvo, nu, tiesiog atrodė rimtai. Mhm. Jo, yra tokių momentų, kur aš tikrai galvoju hm turtą padalinome, dėl vaikų išsiaiškinome, kaip ir viskas jau turėtumėm uždaryti suimi ar ir dažniausiai tas momentas, kai jau ateina į pabaigą, prasideda tokie perlai lįsti.
Pavyzdžiui, vienas sako: "E, jo, pasirašysiu tai ką, bet su sąlyga, kad iš mano namų ten, pavyzdžiui, namas liko vienam, išsiveš čiužinį lovos." Tai būna susiję su tuo, kad ten neištikimybė būna vykus arba dėl dar kažkokio aspektų. Mes kokį mėnesį du realiai aiškinamės, kas pastačiuženį, kurio šiaip niekam nereikia ir ten iki tiek, kad nu ta prasme ten žiežerbos eina. OK, turėjom dar vieną tokią, nu, irgi įdomią situaciją kur po labai ilgai trukusio ginčo mes priėjom prie taikos ir kaip šiandien atsimenu, paskutinis susitikimas derybų pusę dienos truko, ten jau tiesiog viskas pradedam ruošti raštu viską, viskas suderinta po punkčiui, sudėliota ir jau atsistoja, žodžiu, moteris, mano klientas žmogus tuometinio ir sako sako, aš pasirašysiu su dar viena sąlyga, kurios dar nepagarsinau ir aš vis dar tuo momentu
suprantu, kad turim reikalų. sako yra žodžiu Lietuvoje parods Kalvarijų kažkur ten miestely ar kur ten dabar nepasakysiu, bet žodžiu kažkokie miesteliai Lietuvoj kažkokie kalnai, grynai išsiaiškino, kalniukai, kad pagal žodžiu bažnyčią, nes jau bažnytinė santuoka buvo, nors teismas bažnytinės nenutraukinėja, jinai sako: "Mes turime iki kol teismas patvirtins skyrybas, praeiti tuos visus kalniukus su kunigo palaiminimu, gauti atleidimą, kad čia, žodžiu, Žodžiu, ta santuoka mūsų nepasiekė. Mano klientas sustingęs klausosi, nu ta prasme sako: "Tu juokauji?" Tai sėdam dabar į mašiną ir važiuojam.
Tiktai ne, ten apie porą savaičių trunka visas šitas. jinai sugalvojus kažkokią ten schemą, man ten sunku protu paaiškinti ir jos ten atstovas ten baigs, sako, nu nereikia gal, nu čia jau kaip ir tiek, sako, energijos veikvoj, ne, sako, aš nedėsiu, aš tiesiog nedėsiu parašų. Tai ten dar ilgai viskas tęsiasi, kol jinai nurimo, bet tiesiog čia iš principo prasidėjo, kad jai to reikia, nes tada, žodžiu, sako, aš gal eisiu ir bažnytinę santuoką naikinti ir kai jau baigsis procesai ir taip toliau.
Tai ačiū Dievui, kad nurimo šituo klausimu, nes mes turbūt tos taikos nebeturėję būtumėm. Aš visą laik tie žmonės, kurie taip elgiasi jau kai ten, nežinau, n laiko praėjo skyrybų procesas, jau su jie patys žino, kad atėjo jau pasirašinėti ir užbaigti, versti naują lapą, atsiriboti nuo buvusio gyvenimo, nuo streso, nuo nerimo, nuo viso šito ir tada tą dieną sugalvoti X idėją. Vat ką jie tuo metu galvojo. Aš pasakysiu, kaip jinai atrodo. Visada taip pat. pauzė tylos ir iš akių prasideda.
Aš jau nuskaitau kūno kalbą. Dabar bus jau visi turi įsikipti ir laikytis. Dabar bus dar pora mėnesių. OK. Nu žinot, manęs tai jau nenustebins. Man ten ką jie nori žmonės gali iš tikrųjų, jeigu tai yra žmogui svarbu, aš kartais suprantu, kartais mes žmonės keistų dalykų turim, kur kiti nesuvokia, kam mums to prisireikia. Nu, bet, nu, jeigu nuo to bus geriau, jeigu tai įmanoma įgyvendinti, ok, nu, važiuojam. O sekso kažkokie tai dalykai, nežinau, ten santykiuose blogas seksas, nesutampantis seksas, nežinau, ar būna seksas skyrybų priežastis.
Žinoma, bet jo, šitose situacijose mes teismo posėdžiuose turim klausytis visko ir aš kartais pati bandau sulaikyti klientus ar liudytojus, pavyzdžiui, nu žinokit, nepasakokit šitų dalykų, nes mums jie nėra svarbūs byloje. Ir aš klausiu klientų, ar jūs norit tikrai dabar, kad teisėja, sekretorė, visi susirinkę čia dabar klausytųsi, kaip vyrui nestovėjo, atsiprašau, kaip am nežinau, jis šiaip buvo ten be fantazijos, kaip jie davarė iki psichologinių traumų, konkrečiai su ryškiais epizodais, pasakojant tam tikras dienas ir vakarus. Ir tu bandai, sako ne arba sako aš ne, to nesakysiu, man tai nėra svarbu.
Ir aš sėdžiu posėdžio metu ir žiūriu, kad taip prasidėjo ir dabar viską išpils. Žodžiu, pasako prieš, kad nesakys, bet teismo metu vis tiek visai. Nu tai jeigu žmogui arba kita pusė pradeda net dokumentuose to nėra aprašyta, nu taip negalima šiaip procesiškai, bet nu tai yra klasikų klasika, ypač moterys. Nori daugiau papasakot? Pradeda paaiškint, kodėl visada teismas klausia, kas čia atsitiko? Tai jūsų santuoka, jeigu kalte įrodinėjimą. Atsistoja prie tribūnos, duoda priesaiką ir pradžia dar nieko būna. Bet jau taip, kaip pavargsti biškį klausytis būna visada va toks.
Dabar tai aš jums papasakosiu, ką čia tas žodžiu stoktinis darė. Žinokit, jis jau buvo baisu. Ašaros pilasi. Praėjo 10 metų, jis mane dieną iš dienos prievartavo. Jo, po to kažkaip dar du vaikai du vaikai Jo, jo, jo, du vaikai kažkaip dar gimė. Nu tai velnias, jeigu tave prievartavo, nu tai ko tu po to dar du vaikus gimdei, dar namus naujus pastatei, verslą kūrei, nu kas tau žmogau, negerai yra, nu. Mhm. Mm, tai būna teisėjai, kurie jau nesusilaiko ir sako: "Tai klausykit, tai šitie jūsų du vaikai irgi čia po prievartavimu gimė į prokuratūrą, nesikreipėt, nu, moteryje, kas tau yra?"
Nu, tai po to prasideda e e biškį ne taip ten buvo iš tikrųjų. Bet čia tokie švaistymais tokiais rimtais kaltinimais, tai ar ar žmonės nesuvokia, kad nu čia tiesiog nu ne šiaip žodis, bet tas prievartavimas, tai žinimas tai yra tai ta prasme nu tai yra labai labai rimtas kaltinimas, ta prasme čia a ir tai yra visiškai nepateisinamas kaltinimas. Tai kai tu savo buvusiam partneriui, vyrui, su kuriuo turi vaikų ir pasakai, kad 10 metų tave žagino ir prievartavo, tai a nu t tai reikėtų pasigilinti į tai, ką jos laiko prievartavimo.
Čia pradėkim nuo to, bet kai mes įsigilinam byloje kartais su jau tiksliniais visais klausimais, nes suprantat realiai, kad jūs įsivaizduotumėt, tai man reiktų statistiką pasidaryti, bet nu ko 20 2021 buvo metais virš 1000 su atstovautų mano teismo posėdžių. Dabar 25 metai yra. Tai tas skaičius ženkliai dar didesnis yra. Kai tu tam tikrus dalykus atpažįsti jau iš pusės žodžio, tu žinai, kokius tikslinamuosius klausimus žmogui užduot ir stebint jo kūno kalbas. stebi, ką jis toliau darys ir toliau gilyn eini ir jeigu dar teisėjas įsijungia visa tai, tu nu per kokias 10 minučių supranti, ką žmogus norėjo pasakyt, bet bandė kitaip pateikt ir ne biškį meluoja, o normaliai jau meluoja teismui, nes už tą melą a nelabai kas tave ir baudžia.
Nu, aš sakau, kaip man atrodė, nu, bet tai vat, pavyzdžiui, a taigi čia yra melas. Tu gi prisieki sakyti tiesą. Tai vat žiūrėkit, ką dažnai įsigilinusi, reiškias, ką aš turiu omenyje, mane prievartavo sako žinote jis prasibūdavo, prasibusdavo naktį, jam taip karta užeidavo ir jis nori sekso. Tai sako: "Ką teisėjas jūs tada darydavot?" "Nu, sakau: "Gerai." Tai sako jis jus prievartavo. Nu tai po to kita pusė sako dažniausiai: "O tai sako tau kai taip užeidavo, tai sako: "Tu mane prievartaudavai, nu ne čia nesiskaito."
Sako, nu suprantat tas moterų dvejopas pasaulio vertinimas, nu jis yra nu kartais tikrai labai nenormalus, bet sakau, tikrai yra pačių tų įvairiausių istorijų ir aš nieko neteisiu. Žmonės, nu, nori pasakyt, e, jeigu žmogui atrodo, kad reikia visiem dabar papasakot, būna ir draugų atsiveda liūd, ir brolių, seserų ir sako: "Žinokit, guodėsi, sako, žinokit, sako, tai čia būna įdomiausia, žinokit, guodėsi, sako, man guodėsi draugas, kad, nu, žodžiu, ta moteris ten po tris keturias savaites sako, jai sekso nereikia, ką jam daryti?"
Jis dėl to jis meilužė susirado. Iš kur sako teisėjus jūs tai žinot? Nu, draugas būdavo, paskambindavo, guozdavosi. Bet jūs, sako, iš kažkokių dar kitų aplinkybių, tai žinot, ne? Nu, teisėjau, jūs pats protingas, sako, vyras esat. Tai aš nesuprantu. Tai dėl to meilužė ir atsirado. Jūs dabar žmogų kaltinat nebūtais dalykais. Nu suprantat, čia iš liudytojų galima, ta prasme prisiklausytų dalykų. V pusė čia iš vyrų pusės toksai tas toksai, nu, kaip čia kvailas pasiteisinimas maždaug. A man žmona nedavė, tai aš va dėl to a susiradau tą meilužię.
Nu, klausyk, vyriokai, nu tai tu gal su žmona tiesiog pabandyk kažkaip tai tą seksualinį gyvenimą kitaip išspręsti? Tai ne meilužių ieškoti reikia, o savus santykius spręsti. Bet aš noriu šiek tiek nuo a šitų skyrybų pereiti prie sutarčių. Mhm. Nes a dar kažkaip tai prieš kokių 15 20 metų sutartis net ir dabar šiek tiek dar girdžiu kai kuriuos, kad sako, kad sutartis, tai čia iš karto tu galvoji jau apie skyrybas, dėl to tu sutartį nori pasirašinėti. A, bet jau jos tampa populiarios, kai vakaruose Amerikoj, ten Vakarų Europoj, Pietų Europoj, jos buvo jau daug metų populiarios, pas mus jos tik dabar populiarėja.
Ar galit papasakot, kokios būna tos sutartys ir kiek jos yra populiarios dabar Lietuvoje? Iš tiesų aš manau, kad jos stipriai populiarėja ir aš tą matau pagal tai vien kiek aš reiškias klientams padedu jas sudarinėti. tvirtina notaras, bet mes ir konsultacijas teikiam, ir projektus išgryninam, ir visa kita. E, žinot, kas pasikeitė per tiek metų kalbant apie šitas sutartis? Jaunesni žmonės, jaunesni, tai aš turiu omeny, nu, nuo kokių 25 Mhm. m iki 30 gal pen jie nevengia apie tai kalbėti ir iki santuokos ir jau santuokos metu jie mato, kad kažkokie ženklai rodo, kad gal reikėtų tai susitvarkyti, ateina ir tvarkosi.
Aišku, yra ir negražių žaidimų, jų tikrai nevengia žmonės, pavyzdys klasikinis visiškai, kuris nesikeičia. Tai dažniausiai vyrai tai daro, rečiau moterys. A sako, žinai, mieloji, reik skubiai sutarties turto padalijimo ir pavadyybinės staigiai šią savaitę pas notarą. O kodėl? Sako, žinai, sako, aš dabar investuoju labai rizikingai versle ir čia tokių blogų reikalų gali būti. Reikia apsaugot visą turtą. Aš čia truputį viską pagalvojau. Laikinai dabar perrašom. Pat netgi kartais būna ant ten kažkokių artimųjų ten brolių, sesių, tėčio mamos jo ir įvairių sandorių ten sugalvoja ir sako: "Čia laikina, žinok, keturi, penki mėnesiai, viską vėl parrąžinsim, bet tiesiog jeigu tu nenori skęst skolose, o taip gali būti pas mus čia šitam verslo sandory, jeigu jis nepaeis.
Mes turim tai padaryti ir staigiai viskas žaidžiama ir antstaigiai, greitai, kad kuo mažiau pagalvot turėtų. Ir man yra liūdna tai, kad ypač moterys ir nueivi, žinok. Mhm. Naiviai patikė. Jos net neskaito, ką pasirašo. Aš visai neseniai turėjau tokią ypač liūdną situaciją, nes kad prisirašo žmonės ir ateina po tosta sandoriai išaukštai po pietų ten būna, nu, tenka matyti ir konstatuot faktą, nu, žmogau, tai buvo ten prieš penkis aštuonis metus. Teisme nieko čia nenuginčysim. kas tave apgavo. Nu, matyt, tu supratai, kad apgavo greičiau, ar ne?
Ir reiškias e po tiek, po tiek metų, nu, kai tu gyveni, tai va ta situacija buvo apie ką, ką aš norėjau, reiškias a pagarsinti. klientė, a, berods, su vyru 25 ar 27 metai buvo kartu, buvo vedę ir sulauki vaikų, didžiuliai verslai išplėtoti, absoliučiai viskas sukurta, ko ko reiškias a turbūt kas patenka į žmonių svajones, į kurias pataikot į kokie 2% Lietuvos gyventojų. Ir klientė tuo metu pasiryžo būti ta jau vadinamąja namų šeimininkė. nieko neveikti daugiau, neiti į darbą, nekurti savo asmeninio kito verslo.
Ir jos vyras sako vieną dieną, a, nu va dabar turiu, žodžiu, tokį reikalą. Man reikia, kad skubiai padėtum parašus lygiai taip pat ant turto padalijimo sutarties. Aš tau išmokėsiu kompensaciją. Ten ta kompensacija juokinga iš tikrųjų m vertinant visą turtą jų masę. ir sako: "Žinai, kai dabar pasibaigs tam tikri įvykiai, aš tau perrašysiu du namus, žodžiu, perrašysiu vienos įmonės akcijas." Sako, nu, nu, negi tu manim nepasitiki, ne? Nu tai aišku, sako, jeigu čia tokie reikalai, ten kūrė istorijas, nu, eik, su kiekvieną dieną jų daugėja tų baisių istorijų, kas būt.
Ir man ta moteris sako, aš gyvenime nepagalvojau, šituo vyru pasitikėjau visiškai. Aš savo tėvais taip nepasitikėjau. Aš ką ir norėjau sakyt, 25 plius metų kartu, ta prasme, tai kokia moteris arba koks vyras nepasitikės, kiek metų pragyvenus? Ir jinai, žinokit, nuėjo, viską pasirašė ir praėjo keli mėnesiai, santykiai kažkaip keistai pradėjo šalti. Iš tikrųjų tai nebuvo keista, jinai nestebėjo tam tikrų ženklų ir ir viskas. Jis išėjo iš namų, sako: "Klausyk, sako, tu kada grįši namo?" Sako, biškį aplinkybės keičiasi.
sako, aš labiau nusprendžiau pasinert visapusiškai į verslą. Aš turbūt ir negrįšiu jau namo. Sako, gerai, nu supratau, ten santykiai, kažkas ten atsitiko, aš apie tai gal ir nelabai supratau. Sako, o kaip su turtu dabar bus? O kas bus su turtu? Sako, mes jau pasidalinę. Nu, bet čia jau vyras, tai šiknių, Bet jūs suprantat, kad tokių yra ne vienas. eina sau ir ne du ir ne trys. Ir yra kai kurių moterų, kurios lygiai taip pat padaro. Bet čia vėl sakau, na, toks irgi naivumas šiais laikais, aš suprantu, tai yra tavo žmogus ten 20 30 metų, nesvarbu gal 10 metų kur tu gyveni, kuri ateitį ir ir jau dalį jos esi sukūręs, kaip sakant, visom pasekmėm, kas buvo planuota, vis tiek nereikėtų taip jau aklai žiūrėti į
tai, kad padėsiu parašus, nieko nebus. Nu, reikia sąmoningai į tai žiūrėt. O jeigu mes kalbėtume, čia mes kalbam apie tokias istorijas, kai jau po daug metų tai vyksta, a, bet jeigu kalbėtume apie a tas istorijas kai tos sutartys sudaromos santykių pradžioje, a santuokos pradžioje. Mhm. Gal net ir santykių pradžioje, nes greitai santuokų nebus, kaip mes juokiamės prieš laidą. A ką ar pirmiausia ar tai nėra dažniausiai tų, kurie jau yra išsiskyrę a sprendimas tą daryti? Nepastebėjo to, kad tie, kurie jau patyrė vienas skyrybas, jie jau a iki vedybines sutartis darosi vienareikšmiškai?
Taip. Ir tada a ką ką reiktų žinoti tiems svarbiausius tokius aspektus apie tas sutartis, vedybines sutartis tiem, kurie pirmą kartą tą daro ir a tarkime nenori šia tema įskaudinti galbūt a pažeisti to pasitikėjimo vienas kitu, nes nu vis tiek toksai gajus mitas yra, kad čia a sutartį sudarai, tai reiškia ruošiesi skirtis. kaip kaip tai pateikti kaip normalų dalyką ir ką toj sutarty įsirašyti, kaip pasidalinti logiškai tuos turtus, ypač jeigu, pavyzdžiui, jau vienas turi daugiau turto, kitas turi ten mažiau turto, bet jau turi kažką tai susikūrę savo gyvenimus.
Tarkim, ten vienam ir kitam yra 35 36 metai arba ten 45, 50 metų jau yra užgyvenę. A ten tėvų turtai yra dar, kuriuos, beje, irgi kartais tenka dalint ir palikimus, ane? Tai vat kaip tuos dalykus apsaugot, ką čia svarbu žinot? Visų pirma reikia labai aiškiai suvokti ir susitarti, ar kitam asmeniui ar tavo partneriui ir partneriai yra priimtina šita sutartis, nes, deja, labai nemaža dalis atvejų yra apie tai, kai klientės ypatingai, na, ir klientai ateina į konsultaciją likus savaitę ar dviem iki vestuvių, sako, man liepia pasirašyt sutartį, nes kitaip vestuvių nebebus.
Ai, tai reiškia neaptariama sutartis, neaptariama tiesiog čia nekvestionuojamas klausimas. Noriu vestuvių, turi būti ir sutartis. Tai čia vienas momentas. Antras, reiktų labai iš pradžių įsitikinti ir išsiaiškinti nuodugniai, a, kaip žmogus įsivaizduoja bendrą finansų valdymą. Nes jeigu čia susikerta labai stipriai nuomonės, kaip pavyzdys, a moteris kartais turi iliuziją, kad taip, vyras turi verslą, a kuris buvo jau iki santuokos ir bus jau faktas iki santuokos, bet jos, kadangi žino, kad ir jeigu yra pasikonsultavusios, kad ir dividendai bus vis tiek dalinami ir verslo prieaugis bus skyrybų atveju dalinamas, kai vyras pasako žinai ne, sako, šitas tai man netinka, tai yra mano verslas.
Aš ten 10-20 metų jį turėjau iki mūsų ir iš šito verslo aš nesutinku niekuo dalintis. Mes turim pasirašyt sutartyje, kad į nieką tu nepretenduosi, kas susiję šitoj apimty. Visa kita sako: "Jo, mūsų bendri namai, viską, ką įgysim, kartu, tebūnieja ten, ar ne?" Bet į visą šitą sako, tu negali net minties turėt, pret, tai yra mano kūdigis užaugintas, tu ne prie ko čia esi? Tai mes žinot, kiek tokių kivirčų turime, kur ten jau praktiškai ir santuoka nebeįvyksta.
arba jeigu taip pradedama tartis ir derėtis iškart po santuokos nebepasirašoma šitos sutartis ir sako kita pusė žinai sako, kai mes draugavom ar ten gyvenom kartu, aš tikrai nesitikėjau, kad tu man pasakysi, kad man nepriklausys ir dividendai, sako, tai ta prasme, sako, o kodėl tu nenori visko dalintis? Arba ten, pavyzdžiui, kaip paveldėtas namas būna, ne? Taip, tai yra asmeninė nuosavybė. sako, aš esu jį paveldės. E, bet žinai, sako, mes jeigu kažką ten nežinau įrenginėsim rekonstruosime, sako, kadangi tai bus iš mano pinigų, kuriuos aš irgi esu paveldėjęs, nu, būk miela, pasirašyk, kad tu į tai nepretenduoji.
O, sako, nu, ne, sako, taigi kaip ir yra, nu, ir dalis tiesos, aš ten kažkuo kitu gal tau padėsiu, gal tuo metu aš ten vaikus prižiūrėsiu, kai tu ten įringiniesi ir vis tiek iš to tu naudą gausi. Nu ir vėl mes sustojam ties ta vieta, įvyksta didžiuliai konfliktai ir niekas nesutinka nieko. Tai va čia tas bendras suvokimas. Pavyzdžiui, dar yra vienas toks madingas dabar dalykas. Nežinau, kas čia šitą madą paleido ir kada, bet jinai jau išsivystė šitoms sutartims.
A viena tokia nuostata, kurią bandoma pakišt, pasirašyti, kad reiškias a viskas, a, kas liečia išlaidas po santuokos, bus dalinama lygiai per pusę. Išlaidos tik tokia sąlyga įdedama, išlaidos absoliučiai. Viską, kas liečia šeimos poreikius, eina lygiai po 50%. Ką tai reiškia? Pas mane, kai ateina žmonės jau pasirašė ir po to, kai prasideda skyrybos, jie dažniausiai atneša parodytas sutartis. Sakau, jūs suvokiat, ką jūs pasirašėt? Sako, žinot, nesuprantu, ar čia tas reikalavimas yra pagrįstas. Mano stuoktinis dabar sako, mes kai pasirašėm tokią sutartį, tu turėjai suvokti, kad žodžiu, e, pragyvenom ten x metų, jisai sako, pasirodo, vedė apskaitą ar jinai visą buhalterijos knygą šeimos ir dėjo visas visus čekius mūsų, reiškias, statybinių medžiagų, buitinės technikos, a, kelionių, visko, visko apskritai.
netgi man dovanų įvairių pirktų, kur dabar sako aš ir už tas turėčiau grąžinti. M ir dabar išveda formulę ir sako: "Žiūrėk, pagal sutartį tu pusę man turi dabar grąžint." Ir jis yra teisus. Mhm. Komunaliniai mokesčiai, vaikų išlaidos. Absoliučiai tai patenka viskas dažniausiai. Tai reiškia ir ugdymo išlaidos, ir maistas. Ir man tekė matyt tokių tų knygų yra su įspūdingom sumom. Nu įsivaizduojat per kokius pavyzdžiui penkis šešis septynis, nežinau, 10 metų knygų knygos va tokios sudėliotos, sako: "Žiūrėk, ką tu pasirašei."
Nu čia tai toksai jau stiprus, aišku, sutarties punktas, bet ten prieš tuos prieš tai, kuriuos vardinot, tai iš vienos pusės, kaip aš ir užstočiau tuos punktus, nes vėlgi santuokos santuokai nelygina. Įsivaizduokime dabar a nežinau, vyrui 45 metai, prieš pusę metų ten susituokė, staiga mirė tėvai. A ir dabar paveldėjo namą ir jinai sako ir skiriamės. Ir per pusę metų a santuokoje jinai yra teisėta į pusę jo įmonės, į viską kaip viską užgyventą. Ne ne ne jinai nebus teisėta, kaip sakant, bendra paveldėtoja turto.
Tai kas paveldėta ir santuokos metu yra asmeninė nuosavybė. Tiktai ginčas prasideda tame, jeigu jinai yra pagerinta arba iš jos gaunama kažkokia papildoma nauda, prie kurios galėjo prisidėti ir sutuoktinis ar sutuoktinė. Bet ginčai dėl to irgi pakankamai dažnai vyksta, nes kartais net galima praktiškai iš teorinės pusės pritempt, kas ten ką padarė iš bendrų pinigų, nors realiai biškį ten kitaip buvo, bet įrodymų trūksta. Bet tai o tai ką taigi yra dabar viskas daroma per banko pavedimus, taigi kaip čia ne viskas daug kešo, nevaikšto ir daug grynų pinigų.
Ne viskas, ne viskas, visko tikrai būna. Tai šiuo atveju, jo, nes atrodo, jeigu yra pavedimai, tai ten ir įrodinėt nereikia, išrašos ir dar ten visokių pripainioja žmonės artimųjų visokių pavedimus, sutarčių visokių pridaro. Ai, nu dar atbulinė data, ane? Oi, oi, čia su tom jo atgalinėm datom tai yra linksmos istorijos. Tai ką veas artimieji tai šitą a čia reikia porą sutarčių. Tėvai, biškį išrašyk, mamą išrašyk. Bet žinokit, čia liūdnai gali baigtis. Čia reikia tai įvertinti, nes dabar Lietuvoj teismo ekspertai turi jau galimybę nustatyti, ar, pavyzdžiui, buvo pasirašytas tas sandoris vienerių metų, tarkime, bėgyje, ar ne?
Ten ta prasme, ar seniau tą rašalo visko ekspertizę tikrina. Jo, tai seniau mes tokių galimybių neturėjom, o dabar galima patekti į labai liūdna situaciją, kuri baigsis baudžiamąja atsakomybę. Melas, a, tai yra skostojamas dokumentai. Mhm. Tai kaip manot, a dar mes po 20 metų turėsime santuokų, ar šitas a šita tradicija jinai blėsta ir mes jau kalbėsime apie tiesiog partnerystes. Mhm. šiuo atveju, kadangi vertinant objektyviai ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje santuokos instituto svarba labai blėsta ir statistika tai aiškiai rodo, aš manyčiau, kad jo po kokių gal 10, gal daugiau metų turėsime labai labai mažai santuokų.
A ar tai gali būti, kad kažkoks atgimimas ir atsigavimas bus ir vėl viskas grįš į madą? Tos santuokos taip žiūrėčiau gana irgi skeptiškai, nes žmonės apskritai dabar mėgsta pasidėlioti ir perspektyvoj, ką iš tų santuokų galima gauti ir ką aš matau, tai kartais sako, nu tai jeigu man neapsimoka, tai ką man čia to reikia? Žodžiu, iš išskaičiavimo. Kai kurios, pavyzdžiui, moterys sako: "O jūs man pasakykit, sako, ji ten vardina visas priežastis, kodėl ten dvejoja dėl santuokos." Jo, būna žmonės konsultuojasi, ne dėl to.
Jeigu aš to netenu, jeigu to netinku, sako, e, bandau pliusus susidėlioti, e, dividendų ten man nenusimato iš verslo prieaugio mane man nukerta šitas žirkles, kad ten kažkokį vieną namą įgysim bendrai. Ką man to reikia? Aš pati tą namą turiu, sako. O gerai, sako, ta prasme, pavardės aš nekeisiu. Tai yra mano prekės ženklas. Ką man išvis visa tai reikalinga, sako. Ir čia šiuo atveju deja liūdniau yra vyrams, nes tų moterų tokių stiprių pakankamai daug ėja ir būt stipresnių už dar kažkokią stipresnę moterį, na, nedaug vyrų tokių yra apskritai, ar ne?
Statistiškai turbūt, kurie gali pralenkt jau tas moteris. Tada jau sako: "Kam man jis išvis šitas žmogus reikalingas? Man gyvenu, su juo yra gerai, bet santuokos tikrai aš nesivelsiu vis šitos istorijos." Kaip graudžiai tai skamba, ta prasme, o tai kur meilė? Jo, jo, šitoj vietoj reikia labai aiškiai atsakyti sau į vertybinius klausimus ir bėda tame, kad pas žmones vertybės stipriai šlubuoja. Ir ką aš pati matau kasdienybėje, tai, pavyzdžiui sakai tarkim klientei o tai kaip jūs galėjot toleruoti, pavyzdžiui, ten kelis metus iš eilės neištikimybę skirtingom moterim, nu, pavyzdžiui, su devyniom moterim vienu metu per daug valstybių.
Ir jinai sako: "Ką aš žinau, galvojau tai pasikeis." Nu suprantat, nu kas pasikeis? Ir dalis tai būna gal tų argumentų susiję su tuo, kad aš nenoriu netekti dalies turto, nes man neapsimoka skirtis. Kita dalis tikrai naiviai taip šneka. Dar kiti žmonės man aiškina, sako, man tiesiog verta tuo metu buvo būti su mano partneriu, nes mes plėtojam verslą. Man man jis labai gerai tam tikrus dalykus prižiūrėdavo. O praėjo kažkiek laiko, pamačiau, kad apsimoka skirtis ir jo. Ir aš tada jau skiriuosi.
Ir visa tai vat verda tame vertybiniam nesusipratime. Vienam tai normaliai atrodo, kitam biškį nenormaliai. Ai, važiuoja toliau 10 metų į priekį. Ir tada sako, kur tas mano gyvenimas praėjo? Man atsimenu klientė, aš turėjau, jos vyrui jau virš 90 buvo, jai pačiai jau virš 80 tikrai. Ir mes skyrėm, atsimenu juos ir tokiam amžiuj. Jo, apie du metus niekaip negalėjom išskirti. Aš ten suvargau toj byloj pas juos. Kiek jam metų perraštai buvo kartu? Nuo 20 60 ir 70 60 metų kartu.
Sakau, kodėl jūs nesiskyrėt anksčiau? Tai ką aš žinau. Sako, atrodė vis geriau, vis blogiau, vis geriau, vis blogiau, bet žinokit, sako, kai jis pradėjo prieš kelis metus eit prieš jau reiškias pas kitas moteris, tai jau buvo jau visiškai paskutinis akordas. 90 metų pas kitas moteris. Sakau, jo, sakau, o jūs norėjo daug kartų skirtis. Aš neskaičiuoju, kiek sako, nes tikrai būdavo, nu, kaip sako, kas vidurkis mano buvo kas tris keturis metus aš jau stipriai norėjau skirtis, bet nu negalėjau.
Bet kokia, bet kokia išlaukta a akimirka, kokios išlaukas, aš jau mirt, sako, nenoriu šitoj santuokoj eina sau. Tai čia suprantat irgi toks yra krūva žmonių, kur man sako: "Aš norėjau seniai skirtis vos ne ten po mėnesio nuo santuokos, bet tiesiog man patogu buvo. Ai, galvojau vertybės pasikeis. Numačiau, kad su mama bendrauja tragiškai, ten rėkia, šaukia, stumdosi, bet galvoju, nu su manim tai neatsitiks. Nu, kaip tu gali galvoti, jeigu, nu, ta prasme atrodo reikėtų prie tų žmonių pastatyti psichoterapeutą mažų mažiausiai ir paaiškinti, kad, nu, supranti, žmogau, tai keliauja į vieną pusę ir jie laukia metų metais, tada mums eismu mus aiškina mano gyvenimą, kaip ten mėgsta pasakyt, suėdė man gyvenimą.
Tada kitas sako: "A tu mane suėdei?" Nu, ta prasme, tiek metų. Aš nežinau, ką tie žmonės santykiuose veikia. Tiesą aps 60 metų. A jūs vienu metu užsiminėt apie moteris, kurios yra stiprios ir va ten nuskambėjo tas nekeisiu pavardės, nes garsus vardas brendas ir čia šiek tiek atsiranda socialiniai tinklai. Jūs esat irgi aktyvi socialiniuose tinkluose ir matot tą pasaulį socialinių tinklų. Ir man labai įdomu, kokią įtaką socialiniai tinklai turi porų gyvenime, kurie, na, dalinasi visu savo gyvenimu, šneka viską apie intymius dalykus, apie tenai, nežinau, a, vyras man šiandien leido to, neleido to, man jinai ten pasakė tą, na, ir viska tuo dalinasi internete.
Na, kiek tai yra kenksminga patiems santykiams ir, pavyzdžiui, ateities skyryboms? Ar ar tai yra visiškai, nu, nedaro jokios įtakos šita visa informacija, nes tai yra tiesiog naujas pasaulis, jaunimas labai daug a ten tu pastebi, kaip ten jauni tie influenceriai, jie ten vieną dieną su vienu, kitą dieną su kitu fotografuojasi filmuojasi linksminasi geria, ten visus dalykus daro ir visa tai transliuoja. A kokios to pasekmės gali būti? Tokios labai paprastos. Visa ta medžiaga arba dalis, jos keliauti gali į teisminę bylą skyrybų atveju.
Ir po to kažką sunku būna paaiškinti savo tuos variantus ir visus teiginius apie prastus santykius. Jeigu tu ten transliavai, kokia aš laiminga, man ten rožės keliauja e kiekvieną dieną į namus. Mano vyras tobulas yra, mano automobilis kas pusmetį keičiamas, visą naują su Kaspinu ten ir po to sunku įrodyt tą istoriją, kad čia gal buvo biškį kitaip yra, nes kita pusė tai jeigu ypač išsisaugojus buvo, kartais net klientai sako sekėjai būna išsisaugoję, aš paprašau ir man atsiunčia kai kurie ten, kai buvo siuntę kažką, tai jo, tai čia puikiausiai ta medžiaga gali keliauti į bylą ir šiaip iš socialinių tinklų mes labai labai daug ką ištraukinėjam.
Rimtai būna. Jo, pas mus, pavyzdžiui, būna kontoroj paskirtas asmuo, kuris užduotis yra stebėti tam tikro žmogaus socialinį gyvenimą, ką jis deda, įkilinėja ir mes taip po kokių mėnesių, dviejų pusmečių teikiam į bylą, kai jau ateina tam laikas. O jūs vat sakėt, čia gali būti viena pusė, kur bandys pasakyt, kad buvo blogai, nors iš tikrųjų rodė, kad viskas gerai. Bet o gali būti tokia pusė, kuri gali manipuliuoti per tą Instagramą ir, pavyzdžiui, specialiai kurti istorijas nuo savo asmens?
Vat kaip ir mes kalbėjom apie tą smurtą artimoj aplinkoj, a kai yra skambinama policija ir sukuriama yra fiktyvi istorija ir tada išvežamas vyras iš namų 15 dienų ten minimum, ane? Mes tokią panašią jau Lietuvoj turėjom istoriją, ar ne? Taip. per Instagramą sukurti, sakyt, vat ten jinai tokia ar jisai toksai ir nors nebūtus dalykus pasakoti. Juk nieks tos 15 ten 30 sekundžių storijus tu gali filmuot iš bet kur. Net nereikia įrodymų a kad kažkas prieš tai buvo.
Gali tas žmogus net išvis to nedaryt, ar ne? Socialiniuose tinkluose mes galim sukurti bet ką. Jūs pats puikiai suprantat. Nu taip. Tai yra efektyvus pasaul. Klausimas, kas po to, kokią atsakomybę už tai prisiims, nes a tie socialiniai tinklai suprantat jie įvairiais kampais iš teisinės pusės yra analizuojami. Tai ir tų pačių įvairių prekės ženklų žeminimas, ir reputacijų gadinimai, ir užsakomieji baisūs dalykai ir taip toliau. Tai Lietuvoj vissivažiuoja visu gražumu, kaip aš sakau. Tai tai, ką žmogus deda ir kokias ten istorijas kuria ir dar iš to materialinę naudą dažnai gauna, ar ne?
Jie šiaip sau nedaro. Tai visas iš teisinės pusės gali įgyt spalvas ir jos gali nelabai patikti kažkam. Tai aš kaip sakau, žodis nežvirblis. Tai šiuo atveju, kai ten būna influenceriai, įsivažiuoja ir šneka viskas, kas ant liežuvio galo, man tai yra akivaizdu, kad žmogus jokio supratimo išvis neturi, ką jis sako ir ką jis daro ir kokios to laukia pasekmės. Tai tai šiuo atveju gal per mažas baudžiamumas, aš sakyčiau, yra šioj vietoj. Šneku beleką seniau, tai tu tą patį galėjai nueit pasakyt porai draugių ar ten kaimynui vienam ir ten visi pasijuokia ir tiek žinių.
O dabar tai gali dažnai ir ir pakenkti tam tikram žmogui ir sužaloti psichinę sveikatą. Tai Lietuvoj ne šiaip sau neužsidaro psichologų kabinetai ir didžiulės eilės yra. O kai jūs sakėt vaikus rodo, a, na taip galima iš kelių pusių pažiūrėt. Nu tėvai priima sprendimą rodyt rodo, bet vaikas nedavė sutikimo rodyt jo per Instagramą a vaikystėje, kai jis yra dar nesąmoningas, ten iki, nežinau, iki penkių, septynių metų jis nesupranta. Gal ir septynių metų jis nelabai supranta, kad čia mato pusę Lietuvos.
A ir tada jisai tampa suaugęs ir galvoja: "Palauk, tu mane rodei ten tokį vat negražų man nepatiko šukuosena. Man nepatiko, kaip aš ten apsirengęs buvau." Iš manęs gal juokiasi visa Lietuva. A kokią, nežinau, kokias teises turi vaikai į tą transliaciją to Instagramo iš tėvų pusės, kai jie yra maži ir jie to nekontroliuoja? Ar tėvai čia nepažeidžia tų pačių vaikų teisių? Aš manau, kad pažeidžia. Ir pasakysiu, kodėl. Lietuvoje to nėra, bet užsienio valstybėse yra jau nemažai ieškinių iš vaikų pusės, kuriose reikalaujama yra ir pašalinti informaciją iš socialinių tinklų, ir atlyginti netrūžalas, tas vadinamas moralines ir vyksta kitokių ginčų.
E, ir iš šitų dalykų Lietuvoje, ko jau yra ir pakankamai nemažai, ir aš pati esu rašius ir pretenzijų, reikalavimų, a, arba taikos sutartimis netgi spręsdavome m skyrybos arba po skyrybų, kaip būna, pavyzdžiui, dažniausiai vyrai a sako: "Žinai, a, mieloji, aš nenorėčiau, kad tu dėtum mūsų vaiką socialinius tinklus arba iš jo dar reklamą darytum." Nu beje aš ir duotum jam produktus reklamuot. sako: "Žinai, man tai yra nenormalu ir aš draudžiu tai daryti." Ir visais praktiškai kol kas atvejais mes vis tiek rasdavom kompromisą.
Bet aš šiaip suprantu, aš lygiai taip pat turbūt siekčiau uždrausti mano vaiko atvaizdą naudoti bent iki tol, kol jis labai sąmoningai, kas yra sąmoningai, tai yra tikrai daugiau nei 10 metų vaikas turėtų būti mažu mažiausiai a pasakys, kad jo, man tai patinka, man įdomu, aš gal irgi noriu įsijungti visa tai ir tai nu sakyčiau, ant ribos nu dėl to vyksta konfliktai, žmonės nesutaria. Tai nelabai viešoj erdvėj yra kalbama, bet mes pasieksim vieną dieną tai, kad vaikai paduos į teismą savo vaikus.
Aš tai, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad mano vaikystė visa būtų užtransliuota. Aš nežinau, kaip jūs. Nu čia apie tai aš aš k kažkas žino visą tavo vaikystę, visa visuomenė. Tu pats jos normaliai neatsimeni nežinai. Tai neatsimenė. Nu kaip tu, ką tu ten atsimeni iki septynių kov? O visa visuomenė bado pirštais, sako: "Žinai, tu vat kai buvai dviejų metų va tą darei." Nu, ta prasme taip taip. Tai čia būna net savo senas nuotraukas atsidarai, žiūri ir galvoji: "Dieve, kaip juokingai atrodžiau."
O čia tą juokingai a matė visa Lietuva ir tai gali tau labai nepatikt suaugusiem arba, pavyzdžiui, na, tarkim, tavo vaikystė visa transliuojama, nėra kažkokiais ten kampais vienokiais kitokiais ir tu nusprendei, nežinau, teisėjo karjerą daryt, politiką, nežinau, bet kokią ten eiti į aukščiausio lygio vadovo pareigas, tai čia tėvai kiša ir įvedi į Googleą ir tu mirgi margi visas, ar ne, po tiek metų ten viskas nuo tavo sauskelnių iki ten praktiškai kol tu užaugai, kaip tau sekės mokykloj gi?
Mamytės dabar, ypač ten tos vadinamosios super mamytės, nieko blogo prieš jas neturiu, bet nu aš tiesiog savo nuomonę turiu teisę matyt pareikšt. Viskas nueiki kaip vaikui sekės, kokių jis ten raidos sutrikimų turėjo. Nu tai jis man tai ta prasme mano smegenys neišneša šito. Aš visada iškart tik išgirstu, išjungiu ir aš šiaip nelabai ten klausausi apart ten kažkokio turinio, kuris mane sudomina, bet tai yra nenormalu transliuoti tokią asmeninę, jautrią medžiagą, tai yra jautru. Mes vat kol kalbam apie vaikus, aš dar norėčiau paliesti vaikų globos temą.
Ir, na, mes puikiai žinome, kad dažniausiai, kuomet įvyksta skyrybos, automatiškai vaikas yra priskiriamas mamai. Nu, dažniausiai praktikoje taip yra. M neutomatiškai bet nu tokia nuostata yra. Taip, tokia nuostata yra. Kodėl ši nuostata taip išsivystė, jog vaikas yra priskiriamas mamai gyventi su mama, o ne su tėvu? Kodėl tėvas, a, jeigu mes kalbam apie lygias teises ir dalinimąsi turtą per pusę, nes jeigu ten mama ten, nežinau, ten valė namus, o tėvas uždirbo ir vis tiek turi pasidalint viską per pusę, kodėl vaikas lieka su mama, o ne su tėčiu arba ne per pusę?
A kodėl vat nuostata tokia yra? Kodėl mes jos vis ne kažkaip tai negalim per pusę padalinti į abi puses. Kai kur kitose Europos Sąjungos valstybėse yra jau tokie taikomi modeliai, kad ne tik bendravimo tvarka 50 ant 50, bet ir gyvenamoji vieta 50 ant 50, kas reiškia, kad abu tėvai yra lygūs nei pas vieną gyvenamoj yra abiems. Abu tėtis ir mama lygas teises turi ir bendravimo tvarka 50 ant 50. A kodėl tėvams, vyrams rečiau yra priskiriama pagrindinio, reiškias augintojo rolė?
Na, matyt čia yra natūraliai susiformavę ir teismai lygiai taip pat laiko, nors mano giliu įsitikinimu, tai nėra visai tiesa ir neturėtų taip būti. Nu, mama tokia jau iš gamtos duota, žodžiu, ir jinai viena sugebės 100% pasirūpint, o tėvas, nu, kaži ar sugebės. Mes bylose neturim ginčus kitokio lygio, kur mamos kaltina tėčius, kad net vaistų kažkokių nesugebės suduot vaikui, nors ten penkis metus sugebėjo. Bet jeigu vieną paliksi nakčiai ne ne ne sakau žinokit jis net vaistų neduos vaikui ir ne nesugebės.
Kaltina tuos vyrus ten, nu, tikrai kartais labai keistais dalykais. ten vaikui nemoka maisto ten padaryt iš šilto suorganizuot, nors šiaip tai kažkaip ir pats išsimaitina ir išgyvena. Nu atrodo, kad tie vyrai šiaip yra gimę va tokie niekam tikę, kad su tais vaikais nesugeba. Aišku, yra vyrų, kurie tikrai, patikėkit, ten, aš neduočiau ne ten šuniuko, nei kačiuko pažiūrėt parai. Nu taip, tikrai jie jie yra iš įdomesnių tokie. Ar ten požiūris yra toks, kad aš dirbu vienam kambary, vaikai kažkur sau, nei ten nepažiūri pusę dienos, ką jie ten veikia.
Bet šiaip tai a bylose nėra, žinokit, jau taip, kad automatiškai tai jau bus ir e nuspręsta, kad mama bus pagrindinė augintoja. A aš turiu nen kitą sprendimą priima. A, pavyzdžiui, jeigu išsiskiria, bet vyras pareiškia, kad jisai norėtų auginti, kaip tada yra bando, kaip tada yra aiškas yra, turit omeny? Nu, aš nežinau, ar čia ginčas, nu, tiesiog, nu, nu, pavyzdžiui, jeigu aš turėčiau vaikų ir skirčiausi, aš sakyčiau, kad aš noriu auginti vaiką irgi aš noriu augint. Kodėl Kodėl automatiškai, tarkim, mano buvusi žmona yra vaikas?
Ne automatiškai visada praktiškai mes, jeigu ginčas yra, tai dėl visko ir reiškias turime įrodinėti, kas yra geriausia ir kas geriausiai atlieps vaiko interesus. Tai nėra šiandien dienai, kad tik mama juos atlieps ir bus pagrindinė augintoja. Tai čia yra svarbūs keli faktai. Tai yra pirmas, kiek vaikų tuo metu metų, nes jeigu kalbamės, pavyzdžiui, apie ten, nu, kokių nuo aštuonių ir daugiau metų vaiką, tai mes stipriai galim pasiginčyt, kas jam geriau bus mama ir tėtis, pagrindinis augintojas. Plius vaikas savo nuomonę išreiškia.
O nuo kelių metų vaiko nuomonė yra svarbi? Paskutinį paskutinį kartą, kai manęs to paklausė, sakau, tuoj pagalvosiu, e, vaiko nuomonė tr su puse metų berniuko tapo svarbi byla. O tai buvo toks išskirtinis atvejis, kuriame man teko reiškias dirbti ir atstovauti teisme. Ir mano pačios nuostabai a tai įvyko. Tai iš piešinėlių įvairių buvo galima iš reiškias ekspertai nustatė ir teismas vadovavusi jau nuomone, o visa kita šiaip standartais kokie aštuoni 9 10 ir daugiau metų, jeigu su vaiko branda yra viskas gerai, su raida ir taip toliau.
Ir aišku ginčas dažniausiai būna ir tas vaikas nėra manipuliacijų pagalba čia. pasakęs tą nuomonę, nes gali būt tuo metu pirkiniai geri nupirkti ką tik netikėtai netikėtai daug dovanų Kalėdose tėvas yra patapęs, pavyzdžiui, nuo iki pildo visus kaip auksinė žuvelę ten norus. Pasakė naujo telefoną, gerai, nori e trijų šuniukų ir penkių kačiukų, gerai, nori kažko ten, praeina pro parduotuvę, gerai, nori atostogų išsirink, kur nori, vešuos. Ir tas vaikas natūraliai jį apklausė ten porą savaičių įvykius, o jai sako: "Aišku, su tėčiu noriu.
O, Jėzau, ką ta mama man nupirks?" Sako jinai sako, jos atlyginimas 1000 tiek eurų. Va taip vaikai ir sako: "O mama sako: "Mano naujo iPhone tikrai nenupirks." Jinai pati tokio neturi. Nu jo, bet vis tiek aš girdžiu, kad a m jeigu jeigu ginčas nekeliamas, tai iš vis tiek vyras turi sukelti ginčą, kad būtų keliamas klausimas, a ar gali vaikas gyventi? Gali būti vaikas priskirtas tėvui. Jeigu ginčas nebus keliamas iš vyro pusės, tai tiesiog vaikas liks su mama.
Jo, dažniausiai taip ir būna. Ir kartais vyrakė yra jau nevilty. Nu kartais tikrai nėra nėra tokių aiškių įrodymų pririnktų, bet pavyzdžiui a man klientas sako: "Nu, aš manau, kad mano sutuoktinė negali rūpintis vaiku." Pagrindinė augintoja jinai vartoja, pavyzdžiui, vaistus psichotropinius. Jinai nueina 8.00 miegot. Jinai miega giliai, jinai net nesupranta ir negirdi, kas darosi tuo metu. Namai gali degti jinai. Arba ten, pavyzdžiui, sako: "Man baisu, kad vaikas liks ja. nuo ryto iki vakaro, nes jei vakare grįžus po darbo alkoholis yra OK, vaikai žiūri šalia televizorių, nors moteris, pavyzdžiui, užima atsakingas pareigas, alkoholis yra nuolatinis palydovas.
Aš sako, tikrai negaliu taip leist. Ir dabar pabandykim įrodyt, kad jinai nuolat geria. Mhm. sėkmės įrodinėja, nes teismams m reiškias pasakymas kaip yra ar ten prifotografavimas yra dažnai iš šeimos vis tiek tų įvykių yra atsekama nuotraukos ar ten video fotografijos, ten alkoholis šalia, moteris miega, netgi alkotesteris šalia būna padėtos vyro nu bet čia žinot čia sako sukūrė aš miegojau pavargus tuo metu tiesiog tai ir pas mane namie bare alkoholio yra tai ką aš o čia moterys žinokit ypač apie vyrus prifotografuoja atidaro barą sako žiūrėkit teisėja pilna pilna alkoholių.
Įsivaizduojat, kiek geria? Ir ateina vyras, sako: "Aš to alkoholio metus net nesu palietęs. Čia tas pats alkoholis, kuris buvo ir prieš du, ir prieš tris. Aš jo net neimu." Sako, aš čia visą laiką juokiuosi, kad a tą vyną, kur man padovanojo išlaikytą ten 20 metų, jam jau 30, nes aš jį dar 10 metų išlaikiau. Kiek dažnai a tampa vaikai keršto tokiu objektu? Nu per vaikus visą laiką bandoma manipuliuoti viskuo, ane? Nu jo, čia yra liūdnoji, kaip pasakyt, skyrybų dalis.
A nes per vaikus keršijama ir manipuliuojama už viską, už nepasakusią santuoką, a siekių priversti pasirašyt taikos sutartį dėl didesnės turto dalies. Ypač dažnai, jeigu dėl įmonių ginčas sukasi akcijų, tai, pavyzdžiui, manipuliuojama ir keršiama per vaikus tiek, kol vis tiek atsakys tų akcijų. O kaip tas kerštas ir manipuliacija per vaikus atrodo? A kuo vaikai kenčia? Gal galit papasakot? Bendravimo tvarkos nuolat keitinėjamos yra, nes kol vyksta procesas teisme, mes jas nuolat galim keitinėti, išvaryti iš proto, tiesą pasakius, žmogų galim.
Įsivaizduojat, pavyzdžiui, kas mėnesį prašai naujų laikinų apsakos. E, vaikus realiai tiesiai tiesiai šviesiai ten papirkinėja, vaikus nuteikinėja. Tik vaikas pas tave pagal bendravimo tvarką, tu pasisodini ir jam aiškini, žinai, mama ten tokia ir taip toliau. Ten prostitutė paskutinė, ten išvis pasižiūrėk, mama pinigų neuždirba, jūs valgyt tuoj, ką neturėsit. Vat, jeigu būsi tu pas mane arba ten atvirkščiai mama sako: "Tu pažiūrk, tėvas per mergas eina, ką tu ten darysi tuose namuose? E tu žinai, tėtis dabar pinigų turi, jau girdėjau, kad tuoj visai ten bėda, ten kažkokia verslas bankrutuoja, žinok, ten tuoj nebebus tų pinigų, o žinai, ta pamatė tave muš, o tu žinai ir tie vaikai pumpuojami tiesiog yra visa informacija ir po to netgi ar vaiko teisių specialistai, kaip klausinėja, arba teismo psichologas, arba privatūs
psichologai sako: "O, Jėzau, sako, tas vaikas jau yra tokiam lojalumo konflikte, kad jisai išvis tarp, kaip ten sakoma, tarp priekalo ir kūjo jau, ar ne? Duokim patarimą. Mhm. Kaip besiskiriantiems a padaryti taip, kad vaikai nenukentėtų psichologiškai? Nes apie tai, ką mes dabar kalbėjom, vaikai ateityj turės labai didelių psichologinių traumų. Jie patys negalės sukurti santykių. jie bus neištikimi, bijos santykių, kažkas tai taps narcizai, kažkas tai dar kokie ir ir turės labai didelių problemų dėl to, kad nukentėjo per tėvų nesusišnekėjimą, per kerštą, per vaikus.
Kaip tėvams skirtis kokie, nežinau, penki patarimai, kad vaikai nenukentėtų. Gal yra kažkokia tai abėcėlė, ko daryti ir ko nedaryti? Pirmas mano patarimas, kurį aš šiaip dažnu dažnai duodu savo klientams, nueiti, kai prasideda arba netgi jeigu yra galimybė, kai prasidės skyrybų procesas dar prieš tai, pas psichologą, a, kuris sudėlios planą, kaip įvesti vaikus į naujienos pranešimą, kad tėvai skiriasi. Jau nuo čia prasideda viskas. Įprastai vyrai to vengia. bėgasi nuo tų psichologų, sako: "Tau reikia, tu ir eik.
Patys ten, žodžiu, nu vaikai, ką tėvelis išeina, žodžiu, lagaminai, nu nebebus daugiau tėvelio, nu, a vaikai, kur tėvelis, kas čia atsitiko?" Nu, absoliuti nesąmonė, negalima taip dar. Automatiškai iš karto tėvas mus paliko. Taip, tėvas paliko. Neapykanta tėvui ir visos problemos kitos. A tada sekantis turbūt etapas būna, kai jau prasideda skyrybų procesas ir jau matosi, kad turėsit konfliktą ar ginčai tęsis. A, priklausomai čia dar nuo vaiko amžiaus, aišku, vaiką patį ves pas psichologą, nes vaikas ne visi vaikai kalba ir parodo emocijas.
Tai tai labai būna užsisklendę. Mes turim labai liūdnų situacijų, aš kuriose atstovauju. Yra vaikai ir žudosi, ir grasina nusižudyt skyrybų metu. Labai baisūs dalykai iš tikrųjų vyksta ir pradeda realiai įgyvendinti savo savo to tuos ir pasako tėvams, kad tai yra dėl to, kad jūs skiriatės ir pešatės dėl manęs ir aš jau nebegaliu šit. Ar vaikas jaučiasi, kad jisai yra priežastis? Jisai kaip įkaitas yra šitoj situacijoj ir kad jis yra priežastis gal dėl to, kad čia jie ir koliojasi.
Tai vat šitoj situacijoj reiškias ir šituose dalykuose reikia nepraleisti momentų ir jį labai aiškiai pastebėti, kada jau būtinas psichologas yra. Ir jis nėra tada būtinas, jisai jau yra per vėlai dažniausiai, kai jau vaikas sako: "Žudysiuos tuoj" arba bėga iš namų. O tada jeigu einam prie dalinimosi vaiku ir tos priežiūros, a kokios klaidos nedaryti vyrams, a nes vat ta istorija, kur ten paliko vaikus prekybos centre arba vat ta istorija, kur gauna kas antrą savaitgalį, o nuveža seneliams, a kaip nu gal ten, nežinau, toks jau vyras nevykelis ir jisai nenori su tais vaikais būti ir ten jau Bet dėl pačių vaikų gerovės sukandus dantis, kaip jam elgtis ir kaip mamai elgtis, kad tai ne nebūtų kerštas vyrui per vaiką.
A ko nešnekėti, a o galbūt ką šnekėti, kaip pateikti visą tą situaciją, kol kai jie yra atskirai, kai vienas lieka su vaiku ir kitas lieka su vaiku. Mes dažnai ateis teisminiuose dokumentuose įrašom tokią nuostatą, kuri šiaip yra iš dalies apie orą ir priverstinai neįvykdoma, bet jinai šiaip yra svarbi ir jeigu jie vadovautųsi ir viena ir kita pusė nebūtų va tokių problemų, apie kurias ką tik kalbėjot, jinai skamba maždaug taip, kad abi šalys įsipareigoja nedaryti neigiamų nuostatų viena kitos atžvilgiu savo vaikams ir daryti viską, kad užkirstų kelią tarpusavio ginčą.
s ir juolab, kad juos matytų vaikai. Tai šiuo atveju vaiką reikėtų visiškai eliminuoti iš visų tų dalykų. Ir reiškias, jeigu tuo metu vaikas su manimi būna, aš nepumpuoju į informaciją, žiūrėk, jau nereikėtų pas mamą grįžti, nes mama šiokia ir anokia, o tu žinai, jeigu grįšiu, patėvis tau tą ir tą padarys, o tu žinai, jeigu liksi čia, aš tau nupirksiu tą ir tą ir taip toliau. Tai visos tos manipuliacijos, jie vaikai atseka tuos momentus, kada tai jau prasideda ir jie labai gražiai save geria ir patys to mokosi.
Ir po to kartais mes bylose puikiai matom, kaip jie patys jau tėvais manipuliuoja. Tai šiuo atveju matyt patarimas ir būtų vadovautis ta nuostata, e, elgtis moraliai, teisingai, neformuojant tų nuostatų neigiamų apie vienas kitą, nes tada vaikas tikrai yra, nu, patekęs į situaciją, kai du namai, skirtingos taisyklės ir kiekvieną kart pas vieną ir pas kitą būnant, tu esi tiesiog dozuojamas informacija arba, pavyzdžiui, primenami įvykiai dažnai būna, o tu atsimeni, kaip mama tau trenkia. O tu atsimeni, kaip tėtis tau tą padarė?
O tu kaip tu neatsimeni? Nu, ta prasme čia tau. Jo, noriu aš tau parodysiu nuotrauką. Sako, o tu matei, sako, kaip tu verkei? Sako, kai tavęs neišleido ekskursija, taigi dabar būsi pas jį, sako, tavęs vėl neišleistų, pamatysi. Ir vat, nu, ta prasme taip negalima, Rasa, tai kaip neišeit iš proto į paskutinį tokį patarimą, nu, nes skyrybos, jos nesibaigs. Žiūri į mus dabar kažkas apsikabinę ir sako: "Oi, čia ne mum, mes nesiskirsim." Jo, jeigu jie jau pasakė, tai bus tikrai jiems.
Tai tai tie, kurie galbūt žiūri dabar ir ten jau du metus gyvena ir planuoja skyrybas. Galbūt tie, kurie net nenutuokia, kad jų laukia gyvenime, čia toks išbandymas. Am, kokį duotumėt patarimą, kad tos skyrybos kuo sklandžiau praeitų ir kad galbūt kitą kartą gatvėje vienas su kitu dar pasisveikintų ir nenukentėtų nei vieni, nei kiti finansiškai, nepa, nežinau, nepamintų jų ego. Kaip tai turėtų atrodyti? Kas kas turėtų įvykti skyrybų metu? Matyt, visų pirma abi pusės turėtų labai aiškiai susitarti, kad orios ir sąžiningos skyrybos bus įmanomos.
Ką aš turiu omenyje, kad jeigu buvo tartasi kažkada vienaip, to žodžio reikia laikytis, net jeigu jisai nebuvo parašytas. Taip, tai kai tas laikomasi, tas džentelmeniškas toks žodis vadinamasis, dažnai ori viskas ir praeina. Ir mes turim tikrai fantastiškų, reiškias, skyrybų kontoroj atrodo, lyg ir ginčas toks galėtų būti. Ne, sako, tu man gi žadėjai. Sako, atsimeni, kaip tarėmės? Atsimenu. Tai dabar teisėsi žodį. Nu, nežinau. Nu tada sako, nesitariam čia taip. Gerai, teisėsiu, važiuojam toliau. Tai viskas, jeigu būna vat grįžtama į tuos laikus, kai buvo susitarta ir žodžio prisilaikoma, galima dėl visko labai susitart, dėl turto, dėl vaikų padaryti nuolaidas vienas kitam.
Nereikia niekada užsispirti iš ambicijų. A va tiesiog aš dabar nu noriu būtinai pusę namo, nors aš ten negyvensiu nei ką. Nu noriu pusę įmonės akcijų, nors žalio supratimo neturiu, kaip tą įmonę valdyt. Net nežinau nei kur tas ofisas ten randasi. Nu kam to? Tai jeigu visas tas emocijas pašalinus kažkur sukąd dantis visada reikia skyrybos, nei vieno laimėtojo nėra. Reiškias, vienu metu aš gal sakau, ok, vaikai lieka su tavimi, išlaikymas toks, bet duok man intensyvią bendravimo tvarką.
Aš noriu vaikus matyti, aš daugiau už tai ir mokėsiu išlaikymo. Nu, prašau, vat ten, tarkim, nuo ketvirtadienio iki pilno sekmadienio, bet kiekvieną savaitę man atostogų tvarką maksimaliai prašyčiau duot ten visą liepą, kad aš ten atostogaučiau su vaikais. Ir šiaip, kai tu pasiūlai žmogui mainus kažkokius, dažnai jis sako: "Gal tikrai gerai." Mhm. Rasti kompromisą. E, jo, nes dauguma vat derybų ir yra apie tai skyrybose. Mes tas kelias valandas apie ką ten ir ir ir reiškias turime ir leidžiame prie bendro stalo mainai.
Tai yra nuolat mainai. Jeigu tu man tą, gal aš pakalbėsiu ir dėl to. O jeigu tą, nu, prisimink dar dėl to. Užglaistykim va tą. Ir jeigu kažkur nusiramina emocija arba jinai pasinaikina ir tu kažką žmogui sakai, nu, man taip nepatinka, bet ok, čia nusileidžiu, bet tu man čia nusileisk. Nu, nelįsk prie mano įmonės akcijų. aš tau diduosiu namą. Sakau, ne, ne, ne. Nu kas? Ne, ne, ne, sako, žiūrėk, čia daug maž po lygiai, bet jeigu tu nori emociškai kipti vis tiek į tą, ko tau nereikia, nu, bus blogai.
Kiek a turėtų trukti procesas, kad jisai neužsitęstų ir būtų sveikos skyrybos? Va tos tokios apgalvotos sveikos skyrybos. Mėnesis du trys m, manau, nuo dviejų kokių mėnesių iki pusmečio nesuprant kas bus sveikiausia. gali būti dėl to šiek tiek užsitęsti net ir pačios gražiausios skyrybos, jeigu žmonės turi didelį turto balansą, įsipareigojimų bankams ir ir daug visko, tiesiog techniškai neina sudėlioti greičiau, nei norėtųsi procesų. E, o visa kita, jeigu ten mažiau ir ir turto, ir dėl vaikų gražiai susitarimo, tai, sakyčiau, tada galima per mėnesį prasisukti dokumentus pilnai susiruošti jau viską gražiai, kad suderinta būtų tarpusavyje.
Nu ir mėnesis dar koli teisėjas teisme, tai vis tiek per du mėnesius neprašoksim niekur. Nu, o aš tai turbūt palinkėsiu visiems tiesiog a nesiskirti. Nu arba tiesiog tada, jeigu nesat įsitikinę dėl draugystės ar santuokos, tai gal tiesiog ir jos nekurti kol kas. Ateit pas mane, aš perkalbėsiu. Arba taip, arba eiti su vakarais ir tas vedybines sutartis pasirašinėti protingai, kad abu liktų patenkinti. Tai ačiū, Rasa, ačiū, kad pasidalinot tiek daug įdomių istorijų. Aš čia pusę laidos akis išpūtę sėdėjau, tai tikiuosi, kad patiko ir visiems žiūrovams.
Ačiū, kad žiūrite. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką subscribe ir aišku susitiksime su jumis jau kitą pirmadienį. Iki. [Muzika] เฮ [Muzika]