9 kovo 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Gydytoja dietologė Dalia išsamiai išnagrinėja 2026 metų mitybos tendencijas ir paaiškina, kodėl žmonės storėja - nuo apsivertusios maisto piramidės iki insulino atsparumo ir emocinio valgymo. Pokalbyje ji atvirai vertina Ozempic populiarumą, ilgaamžiškumo protokolus bei paneigia paplitusius mitybos mitus, remdamasi konkrečiais skaičiais ir klinikine praktika.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Kas yra senėjimas? Senėjimas yra ląstelės liga. Jeigu aš duodu daug ten, pavyzdžiui, perdirbtos mėsos, kas yra kancerogenas, ir aš tą savo ląstelę va taip kiekvieną jam ping pingudau. Kaip žinia, maisto piramidė apsivertė. Viskas realiai kūne yra susiję. Nėra nei vieno elemento, kuris tiesiog šiaip sau yra. Ko žmonės iki galo nesupranta, kai sako mėsa sukelia vėžiai? Pllyikštulys pykinimas vėmimas viduriavimas, kasos uždegimas. Geras. Nu, mes kažkaip ne taip gyvenam. Realiai visi produktai pertekliuje gali tapti žalingi. O Zempik, kam jisai skirtas ir kada tai yra bloga idėja?
Psichologiškai sunku atsipalaiduoti, kad maistas tampa vienintelio atsipalaidavimo šaltiniu. Ten matosi, nu, veidai labai sukritę. Man jau čia yra raudona vėliava. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Ar tu pažįsti jausmą, kai kūnas būna nu lyg kažko prikaupęs? Ir labai sunku, nors realiai nesuvalgei nieko kosminio.
Ir dažnai tai būna visiškai ne riebalai, o tiesiog skysčių susilaikymas ir pilvo putimas. Ypač po sūraus maisto mažiau judėjimo ir labai prasto miego. Tuomet į rutiną žmonės dažnai įtraukia Superfoods S Detoks maisto papildą, kuris per šešias dienas padeda organizmui atsikratyti perteklinių skysčių ir palengvinti apsunkimo jausmą. Ir čia jokia ne dieta ir joks nešokas organizmui. Tiesiog švelni augalūs energija, kuri gali padėti jaustis lengviau. Ir geros naujienos. manovaistinė.lt lt su kodu tap geresniu gausite net 40% nuolaidą S detox ir visai Superfoods linijai.
Labas, Dalia. Labas, Artūrai. Klausyk, 100 metų nesimatėm ir susitikom laidoje. Labai džiaugiuosi, kad tu atėjai pas mane ir a mes su tavim šiandien panarpliosim mitybą iš visų pusių ir eisim į gylį labai tokias įdomias temas, apie kurias žmonės diskutuoja, rašo. A tai ozempikai, ilgaamžiškumas ir visi kiti dalykai. Bet aš labai noriu su tavim pradėti nuo 2026 metų a tokios naujos temos, tai maisto piramidės. Ir kaip žinia, maisto piramidė apsivertė, kaip sako. Ir aš turiu studijoj atsinešęs seną maisto piramidę, a kuri atrodė štai taip.
Ir anksčiau mums sakydavo, kad pagrindas yra angliavandeniai. A tuo metu yra daržovės, riebalai ir kažkur viršuj yra šiek tiek baltymų, ten mėsos, pieno produktų, ir taip toliau. Tai kiek laiko šita piramidė galiojo? Tai jinai berods, pirmoji buvo išleista apie 1992 metus. Dar anksčiau Švedijoj buvo parodyta panaš panašus piramidės tipas, bet iš tikrųjų nuo kultūrų jinai labai priklausė. Tai čia amerikietiška tokia europinė piramidė. Jeigu mes pažiūrėtume ten į kitas aziječių piramides ir panašiai, mes ten dar visai kitokį vaizdą matytume.
OK. Tai bet šita tikrai ilgai jinai buvo ta pagrindinė piramidė ir daugiausiai specialistų jos ir laikėsi rekomendavo panašiai valgyti. Tai jeigu anksčiau nueidavai pas gydytoją, jisai sakydavo: "Va, žiūrėkit, reikia maitintis va štai taip. Ir dabar 2025 metų pabaiga visas pasaulis sužino, kad klausyk, nu mes kažkaip ne taip gyvenam, ane? Kažkas ne taip, nes nutūimas didėja, virsvoris didėja, diabeto didėja ligų visų kitų širdies susirgimų didėja. Ir štai mes turime naują mitybos piramidę. Čia ir jinai yra apversta dėl to, kad dabar akcentas yra ant kaip tik to, kas buvo anksčiau.
A, kaip ir nesvarbiausia, tai dabar tapo svarbiausia. Mėsa, pieno produktai, žuvis, daržovės ir angliavandeniai yra pačioj pabaigoj. Mhm. Tai, žinai, kiekvienas toksai drastiškas pokytis a iš tikrųjų priverčia susimąstyti, ar tikrai taip drastiškai galima iš karto pakeisti viską. Mhm. Ir kodėl taip atsitinka. Tai vaizdas jisai išties drastiškai pasikeitęs, bet pačios rekomendacijos, jeigu mes į jas įsigilintume, ką jie rašo tekstu, nėra tokios drastiškos, kaip paveikslėlyje. Tai iš principo taip, esminis dalykas tai buvo vėl pakelti į viršų ir sunaudojimą sočiųjų riebalų ir baltymų.
Ir čia atsiranda tokios dvi realiai stovyklos, kurios yra už ir prieš. Nes vėlgi saučiųjų riebalų suvartojimą mes bet kokiu atveju turim riboti, o piramidėje mums rodo, kad galima valgyti tikrai daug. Tai čia irgi iškyla klaustukas, ar iš tikrųjų tos rekomendacijos tokios jau geros. Reikėtų pasigilinti į tai, kad baltymai vis tiek turėtų būti ir riebalai tie, kurie ateina ne iš sočiųjų tiek didžiąja prasme e produktų, bet vėlgi, kad mes atkreiptume dėmesį į tikro maisto vartojimą, neperdirbto maisto vartojimą, kad mes atkreiptume dėmesį į e daržovių skaidulų surinkimą, kas aišku yra tikrai labai naudinga.
Bet jeigu mes, pavyzdžiui, tą piramidę imtume, ane, ir pieno produktus, mėsą, žuvį, a, rinktumėmės tiktai liesus ir, tarkim, va ten sočiųjų riebalų neliktų, nu, piramidė aš paimčiau ir pasakyčiau vieną tiktai sąlygą, a, kad viskas būtų liesa be, a, gyvulinės kilmės riebalų. A, tuomet šita piramidė būtų gera, ar jinai irgi vėlgi keltų kažkokių klausimų? Tai koks koks jau kiekis, kiek jų reikėtų suvartoti? Ir žinai, nu visada reikia viską individualizuoti. Tu negali paimti piramidės ir pasakyt, nu va dabar valgyk tai.
Bet žinai, a vat čia ir turim šiaip vieną mūsų klausytojo klausimą, kuris gauna dovanų Neurozan papildą. A tai jie užduoda klausimus mano profilį ir vat Sa Elva mūsų klausytoja užduoda to klausimą: "Ar šiuolaikinė mėsavalgystė yra biologiškai pagrįsta būtinybė?" Mhm. Tai iš tiesų a mėsavalgystė, na, jinai nėra būtinybė mūsų racione, bet aišku, čia mes vėlgi kalbam apie tai, kad su mėsavalgyste mes galim užtikrinti visuomeno rūgščių gavimą. Mhm. ko mes negalim užtikrinti, jeigu mes nevalgom mėsos, ar ne?
E, arba gyvūninės kilmės produktų apskritai. Tai čia tada mes turim įdėti daugiau darbo, kad užtikrintume visų maistinų medžiagų gavimą, sakykim, iš papildomų kažkokių tai elementų papildų. E, tai mes turim labai atsižvelgt į tai, kokia mūsų kultūrinė dalis yra svarbi, kur mes esam gimę, kaip maitinosi mūsų tėvai. Ir čia atsiranda visumos įvertinimas, nes kartais iš tiesų, e, sakykim, genetiškai gali būti nulemtas polinkis valgyti tam tikrus produktus ir žmogus visada to norės, o kartais jisai neturi jo ir tada jisai gali lengviau eliminuoti kažkurias mitybos dalis.
Kad žmonės labiau suprastų, tai žiūrėkit, jeigu aš dienoje suvalgau kažkokios mėsos, tai aš esu jau ramus, aš surinkau visas aminorūgštes, kurių man reikia, nes a nu tiesiog taip yra. Taip, bet jeigu aš pasirenku mėsos nevalgyt, tai ką tu nori pasakyt, kad man reiktų suprasti, kad aš turiu pradėti domėtis mityba ir ne taip, kad nu va čia vat šiandien suvalgiau grikių ir daugiau nieko nevalgiau, šiandien suvalgiau tą ir nieko nevalgiau. Tai būtų blogai, nes jeigu aš noriu surinkt visas amino rūgštis, man reikia išmokti derint produktus ir net jeigu man tas produktas nėra labai jau skanus, tai man tiesiog reiks išmokti jį pagamint skaniai, nes man jo reikia.
Taip. Arba kartais, žinai, kartais maistas ne tiktais apie skonį yra, apie tai, ko man reikia ir mechaniškumą tiesiog, kad aš turiu kažką suvalgyti, kad gaučiau tam tikras maistines medžiagas. Ir bet koks kraštutinumas, ar tai būtų, nežinau, mėsos išėmimas, ar tai būtų veganizmas, ar tai žaliavalgystė, jisai turės savo minusus ir pliusus visada. Tai ten jeigu mes renkamės kažkokį specifinį mitybos būdą keto žaliavalgystę visavertę mitybą ir panašiai, mes visada turėsim pasidomėt, ką mes gaunam ir kokiam kontekste. Nes, pavyzdžiui, vienam žmogui žaliavalgystė labai tiks, o kitam visai netiksi.
Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad žaliavalgiai arba veganai, jie pradeda turėti labai daug problemų. Pavyzdžiui, jiems atsiranda stipri aknė, uždegiminiai procesai žarnyne, nes jie nesuvartoja tinkamo baltymų kiekio ir automatiškai gleivinės, jos prastėja būklė, atsiranda, žinai, pralaidų žarnynai įvairiausi. Ir čia mes visada turim stebėti savo kūno žemėlapį, ką mums sako kūnas. Ar tikrai va šita kryptis man yra teisinga ir gera. ar aš gerai joje jaučiuosi, o ne tik dėl to, kad aš va tokią dabar filosofiją pasiėmiau, žinai, tokią teoriją paskaičiau, kad taip yra gerai ir seku ją.
Ir nesvarbu, kas vyksta su mano kūnu. Man tai atrodo tas pavadinimas, a, kad visavertė mityba daug ką pasako, o visos kitos tai atrodo, nu, labai individualios. Arba tinka, arba netinka. Jeigu tinka, valio. Jeigu netinka, tai filosofija nedažnai gali nugalėti. Vis dėlto reikia kūno klausyti. Bet tu labai gerai paminėjai vieną dalyką, kad priklauso nuo kiekių, kad kiek tos mėsos reikia suvalgyt. Ar gali pasakyti? A aš suprantu, kad jūs gydytojai visą laiką vartojat vieną labai individualu, bet pamirš šiandien mūsų pokalbyje individualu.
A žinau. Todėl Aš Kir prašau pamiršk šitą individualu ir tiesiog įsivaizduok, kad mes kalbam bendrai masei. Nu, ir tarkim ar 200 g, ar 2 kg per dieną. Labai lengva gi pasakyt, ane, kas kiek kiek maždaug suvalgyt. Tai vat, jeigu mes taip apibendrintume, kiek tos mėsos, žuvies, pieno produktų žmogui per dieną ar per savaitę, reikia kiekvieno per dieną suvalgyt kažkiek, ar užtenka per savaitę kelis kartus, bent jau kiekiais pasakyk, a, kad turėtų bendrą suvokimą į ką orientuotis.
Taip, tai jeigu aš taip labai paprastai visada pasakoju, paimkim savaitę žmogaus, ar ne? Tai vat per savaitę galima būtų suvalgyti iki dviejų kartų raudonos mėsos ir tai būtų apie 200 g. Nu taip, vidutiniškai visiškai imkim, ar ne? E, tuomet žuvies mes neribojam kiekio ir ją galim valgyti kasdien. Ir jeigu mums nepatinka arba mes nevalgom žuvies, mes galim sąlyginai keisti ją į šviesią mėsą, tai yra baltą mėsą, tai yra paukštieną, vištieną, ar ne, kalakutieną ir triušieną, kuri skaitosi tiesiog sveikatai neutrali mėsa.
Tai kuo mažiau raudonos mėsos perdirbtos. Aš į savaitinį skaičių net neskaičiuoju. Tai reiškia, kad tas skaičiuoji į mėnesio kiekį ten, pavyzdžiui, vieną, du kartus per mėnesį nebūtų labai žalinga, bet ir nerekomenduojama. Bet jeigu vėlgi, žinai, ten kažkokios tradicijos, kažkur nueini į svečius, ten kažkokios mėsytes, nu kartais tiesiog neišvengsi, tai yra gyvenimas. Tai sakykim, nu nenusibauskim savęs, jeigu ir suvalgom, bet tiesiog jau kasdieniniam racione tu to turėtų nelikti. Bet tu vadini perdirbtą net kur būna, žinai, ateini parduotuvėj ir, tarkim supjaustyta mėsytę ir tenai jinai kažkiek, aišku, perdirbt.
Būna 95% a ten tarkim vištienos krūtinėlis ir 5% krakmolas ten koks nors e kažkokia. Tai čia jau perdirbta, ar ne? Taip, taip, čia jau perdirbta skaitosi. Ai, čia jau perdirbta. Tai netgi tokios mėsos reiktų riboti, ane? M šiaip tai realiai kuo natūralesni produktai. Ką ir mums nauja piramidė sako, kad kuo natūralesni. reiškia, turiu natūralų produktą ir jį naudoju ir kuo mažiau jį su kažkuo tai maišau, perdirbu, apdirbu, įdedu kažką, tuo bus geriau ir palaik. O su pieno produktais?
Su pieno produktais realiai, jeigu žmogus toleruoja juos, tikrai galima naudoti kasdien liesą formą. O jeigu ir jie benaudojam, tai vėlgi pagalvokim apie du tris kartus per savaitę. OK, supratau. Tai realiai a šviesi mėsa, visa ta balta, kaip vadinama, paukštiena neutrali. Tai galima kasdieną, nes jinai neutrali, jinai neturi jokio poveikio mūsų organizmui. Žuvis kasdieną, liesi pieno produktai kasdieną. Realiai. Gal dar apie žuvį norėčiau paminėti, kad būtent jūrinės kilmės. Aha. E, ne ežerų žuvys, bet jūrinės kilmės žuvys, nes jos turi daugiausiai omega3 didžiausią santykį, tai jos mums tinka geriausiai.
Aš net esu skaitęs, pamenu, kad mūsų lietuviška silkė turi daugiau omega3 negu lašiša. Taip, mūsų lietuviška silkė tikrai taip. Silkės, kumbrės, jos turi daugiausia omega3. Žinai, mes vis tiek gyvenam tokioj kultūroj, kai yra demonizuojama mėsa. A ar tu gali atskirti a kas yra tikrai kenksminga ir kas jeigu žmogui tikrai patinka ta raudona mės? A kokias mėsas rinktis? Na, nes aš suprantu, du kart savaitę b yra tokių, kurie dažniau valgo, nes jiems tiesiog labai patinka. Vis tiek turim prie praktikos, žinai.
Taip. Tai kaip sumažinti tą, žinai, kenksmingumą? Jeigu žmogus, pavyzdžiui, renkasi dažniau valgyti, kokią mėsą rinktis, kas iš tikrųjų vat ko žmonės iki galo nesupranta, kai sako mėsa sukelia vėžį ar čia jinai visa sukelia vėžį. Tai būtent perdirbti produktai turi tiesioginę įtaką e onkologinių procesų paskatinimui. O raudona mėsa tik didina riziką, gal taip pavadinkim. Tai va čia labai svarbu atskirt, kad perdirbtas produktas, tai dešros, dešrelės, ten visokie pjausneliai ir taip toliau. Taip, jie susiję su tiesiogine, ypatingai kolorektalinio vėžio rizika.
Tačiau sakykim raudona mėsa tik didina riziką ją perdzojant. Bet jeigu jau renkamės ir jeigu vartojam kasdien, tai tada rinkimės liesus produktus, kad ne nesimatytų tos riebiosios dalies ir realiai e visa raudona mėsa ir ne nereikia demonizuoti ir tos pačios kiaulienos, tai kiauliena, jautiena, antiena, ar ne? Tai gali būti žvėriena ir kuo liesesnės jos dalys, tai būtų tas tinkamiausias pasirinkimas. O, pavyzdžiui, žvėriena tai man atrodo iš viso turėtų būti toks sveikiausias pasirinkimas, nes jos tai nei augina, nei ką čia dažniausiai medžiotojų su medžiota mėsa.
Jeigu liestusios dalys, taip, tai yra tikrai pakankamai geras pasirinkimas. Tik vėlgi, e, žinai, kaip nutinka dažniausiai praktikoje, e, tas tipinis medžiotojas, kuris valgo daug raudonos mėsos, jisai nevalgo tik lėsosios dalies, jisai valgo viską. Jisai gamina dešreles, konservų, žinai, ir taip toliau. Ir tada mes ką matom, tada šlapimo rūgštis stipriai didėja, bet net ne nuo pačios mėsos, kaip tiesiogiai, kaip daugelis galvoja, arba ten dar ankštiniai labai būna išskirti. Nu vat šlapimo rūgštis nuo ankštinių didėja. Tai ne nuo ankštinių realiai nuo viso metabolinio proceso pablogėjimo, nuo svorio didėjimo ir tada prasideda tos visos problemos su šlapimo rūgštim po dagra ir taip toliau.
OK. A žinai, dar mes visą laiką turim tokį terminą, aš kabutes įdėsiu net gera mityba. A jeigu mes žiūrėtume, kas yra, pavyzdžiui, pagrindiniai požymiai, jog mūsų mityba yra prasta, nu, tarkim, žmogui, kuris nelabai domisi tenai, nu, kaip turbūt 90% žmonių, kurie gyvena savo įprastus gyvenimus, valgo pagal tai, kaip juos išmokė tėvai arba kažką tai girdi, klauso mūsų laidą, dabar išgirs ten, aha, du kartus mėsą valgysiu, gal tą mėsą ten rinksis sarebbesnę ar kokią, nu, bet maždaug maitinsis ale sveikiau.
Taip, bet pavyzdžiui, jeigu prasta mityba, kokie indikatoriai tokie pagrindiniai, kuriuos žmogus gali pats atpažinti šiandien vat sėdėdamas ir klausydamas? Sakydavo: "Palauk, vat aha, aš tikrai va taip jaučiuosi, gal reiktų kažką tai pasitikrinti, kokie būtų pagrindiniai?" Taip, tai aišku tie simptomai pakankamai universalūs, bet kartu ir labai e gražiai paaiškinami. Tai reiškia, jeigu mano mityba prasta, ką aš galiu jausti? Tai visų pirma energijos lygis yra žemas. Aš esu pavargęs nuolatos ar nuo nuo pat ryto ar pavyzdžiui gali būt, kad nuolatos esu pavargęs arba, pavyzdžiui, po pietų esu pavargęs labai stipriai.
E tada aišku oda. A aš turiu bėrimus, mane beria, aš turiu sausą odą, mano plaukai skilinėja, lūžinėja, a žarnynas. Labai svarbus indikatorius. Jeigu man nuolat pučia pilvą, jeigu aš prastai tuštinuosi, reiškia, arba mano vidury užkietėja, arba aš viduriuoju, arba neaišku, kas ten tam pilve vyksta. Ir aš visada žinau, kad tas pilvas su manim yra. Aš jaučiuosi nekomfortiškai. Tai yra vienas iš tokių labai lemiančių daug ženklų, kad mano mityboje kažkas yra ne taip. O kai tu sakai sausa oda, nu man iš karto, žinai, tokia tipo drėgmės trūksta, vandens per mažai geriu.
O čia gali būt, kad su mityba dar susiję kažkas. Tai, žinoma, pavyzdžiui, omega3 riebesios rūgštis, baltymų trūkumas visiškai tiesiogiai veikia odos būklę. Lygiai taip pat geležies trūkumas, kas irgi gali būt susiję tiek su mityba, tiek su kitais potofiziologiniais procesais, tiesiogiai gali paveikti rodos geras, nu sakykim pavyzdžiui geležis, ar ne, nu toks elementas, kuris labai dažna moterį jos trūkumas lydi. Tai yra feritino, ypatingai geležies atsargų. Tai pažiūrėk, paakių pajuodavimas, tokia sausa pablyškus oda, lūžinėjantys plaukai, nagai, saldumynų potraukis.
M, ir mes jau judam žemėlapiu link geležies ir feritino trūkumo. Geras. E, tada, pavyzdžiui, omega3 riebiosios rūgštys irgi atrodo. Tai kaip čia dabar tos omega3, bet omega3 riebesios rūgštys, jos realiai yra atsakingos už visų ląstelių membranų sudėtį. Tai reiškia, kuo daugiau turim omega3, tuo mūsų ląstelių membranos yra tokios stangresnės, tvirtesnės, uždegimą mažiau praleidžiančios. Reiškia, tada atsispindi ir mūsų e išvaizdoje mes, mūsų oda švyti tokia glow visa, mes neturim kažkokių bėrimų, mes neturim a psoriazės elementų, pavyzdžiui, tai viskas realiai kūne yra susiję.
Nėra nei vieno elemento, kuris tiesiog šiaip sau yra. Aha. Sup supranti, čia čia yra esmių esmė, nes šiaip, nu, žinai, kalbant apie mitybą, tai mityba tai nėra tik mityba. Tai žinai, kaip sako žmogus, ten bulvė, o aš sakau mitybos biochemija. Tai nėra bulvė iš esmės. Tai lygiai tas pats ir kūne. Tai nėra, kad skrandis yra skrandis arba žarnynas yra tiesiog žarnynas. Sklandomi tai, kad žmonės juos renkasi tada, kai sportas yra rimta gyvenimo dalis. Ir šitas mitas yra teisingas.
Swedish supplements maisto papildus aš sieju su tuo, kai nori tikrai žinoti, kad treniruotė bus sėkmingesnė nei vakar. Ir, pavyzdžiui, jų prorvorkautas The Butcher, vienas žinomiausių stipresnių prevorkautų Skandinavijoje. Būkite atsargūs. Yra ir Way Lifestyle baltymai. tiems, kas nori tiesiog gero baltymų produkto be papildomo šlamšto. Atsistatymui po sporto daug kas renkasi Zama+, BCA Engine ir EAA engine. O jėgos tikslams Swedish Supplements turi krepjų ir kreatiną, plačiai pripažintą kreatino formą, kurią renkasi daug patyrusių sportuojančių. Ir jeigu jūs norite pajausti, kas čia per rimti reikaliukai, visą Swedish Supplements liniją rasite misbiceps.lt nuoroda aprašyme.
Bet žinai, tu prieš laidą dar paminėjai vieną dalyką, kad tau genetiškai, pavyzdžiui, m nėra taip gerai valgyti glitimą. Tu gali kažkiek valgyti, bet genetiškai pas tave yra a jau numatyta tavo organizmo, kad jo reiktų vengti. O kaip su šiaip genetiniais tais trūkumais ir tyrimais tu pritari, kad juos darytis? Nes dabar aš pastebėjau a Facebooke, Instagrame reklamų labai daug daryti tuos genetiškus tyrimus. Ar jie iš viso naudingi žmogui išleisti tuos krūvą pinigų? Nes tikrai jie kainuoja nepigiai, jie kainuoja pinigų.
A ar žmogus kažką juos pasidaręs gali tokius pokyčius padaryti, kad po to jisai pradės jaustis fantastiškai? Ar tiesiog užtenka va tą, ką mes kalbėjom čia, kraujo tyrimus pasidaryt, susitvarkyt mitybą ir to jau pakanka? Aš manau, kad genetinis tyrimas, jisai labai gražiai gali e įsiintegruoti į visą tyrimų visumą, nes dažniausiai su šitais populiariaisiais genetiniais tyrimais, ką mes ištriam, tai ištariam polinkį į kažką. polinkį sirgti tam tikra liga, polinkį įsisavinimui vitaminų, pavyzdžiui, gal aš turiu polinkį mažai įsisavinti vitamino D ir tai dažniausiai tada koreliuos su mano kraujo tyrimais.
Bet kartais nutinka ir taip, kad mes randam kažkokį polinkį, bet kraujo tyrimai visiškai to nerodo. Dėl to labai svarbu vertinti paciento simptomus, polinkius ir tada realybę, kas vyksta kraujo tyrimuose. Nes jeigu mes paimsim tik genetiką, ar ne, ir mes išsitirsim polinkius, tai dabar įsivaizduok, kas nutiks, jeigu mes vat eilę kažkokių tai polinkių užsitiriam ir bijom. Nu, tarkim, ten polinkis į kažkokį vėžį, polinkis į kažkokį ten alzhaimerį, dar kažką. Tai mes tiesiog galim daugiau prevencijos imtis žinant savo polinkius.
Pavyzdžiui, jeigu aš turiu polinkį į svorio augimą, nes tą galima genetiškai išsitirti, jeigu aš turiu polinkį į antro tipo cukrinį diabetą, tai reiškia, kad aš tikrai turėsiu dirbti turbūt kur kas daugiau negu tas žmogus, kuris to polinkio neturi. Ir čia tas paaiškina, žinai, labai gražiai, kodėl vienas žmogus darydamas tą patį turi vienus rezultatus, o kitas kitus. Ir sakykim, kaip žinai, mes vis tiek mes esam tokie lyginimosi kultūroje gyvenam. Va tas tai sportuoja tris kartus per, žinai, savaitę ir turi labai gerą raumenyną, o aš sportuoju tris kartus per savaitę ir aš sergu nutukimu arba turiu antsvorį.
Tai reiškia, mano genetinis polinkis yra daug stipresnis į šitą situaciją ir man, deja, man reikės dirbt už tave šešis kartus daugiau. Tiktais, aišku, dar daugiau lemia, ką mes paskui su ja padarom. M ar mes leidžiam tiems genetiniams polinkiams išvešėti, nes mes aptinkstam ir laukiam tiesiog, žinai, arba, pavyzdžiui, kaip tik juos trigerinam ten, sakykim, kažkokia tai ir mes net nebūtinai patys, bet, pavyzdžiui, kažkokia infekcija, ar ne, jinai gali sutrigerinti tam tikrus taškus. aktorius Hemsworth, a jisai darėsi tyrimą ir pas jį yra polinkis į Alzheimerį 10 kartų didesnis negu pasį įprastą žmogų ir jisai a labai stipriai susirūpino.
Tai vat irgi, žinai, tie genetiniai tyrimai parodė tokį polinkį. Tai va, dabar jeigu jisai ignoruotų, tai faktas, kad jisai galėtų, jeigu įvyktų kažkas gyvenime, stresas ar kažkas, ta liga galėtų anksčiau pasireikšti, bet jeigu jisai darys kažkokius veiksmus, kad juos am kažkaip tai išvengti, jinai gali niekada nepasireikšti, ar tas polinkis parodo, kad jau bet kokiu atveju jinai pasireikš, tiktai tu gali atitolinti. Tikrai nebūtinai pasireikš, nes, nu, čia tu kalbi apie genetiką ir epigenetiką, taip? OK. E, genetika tai yra jau kas įvykę jau, nu, vat tokį mes turim kodą savo genetinį, ten yra kažkokie polinkiai, sutrikimai ir taip toliau ir mes jį turim.
O epigenetika yra visi veiksniai, kurie gali nulemti pasireiškimą. Tai reiškia, gyvenimo būdas, aplinkos tarša stresas mityba vaistai infekcijos įvairios, e, na, ir visi kiti dalykai. Ir čia vat ir yra kiek tu toj aplinkoj tos epigenetikos, kiek tu su ja skatinsi tuos atsiradimus, o kiek tu gali juos pakoreguoti ir tiesiog ramiai sau gyventi ir tikėtis, kad tai nepasireikš. A ok. Tai va čia maždaug taip. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, a žmogus sako: "Tai vis tiek čia mirsiu ten 70 nuo kokios ligos reikia gyventi šia diena k ai čia tie visokie protokolai, nes ilgamžiškumas nesąmonė."
Tai realiai jis gali net anksčiau mirti nuo kažkokios ligos, nes jisai atvirkščiai, jeigu ir neišsityręs turi polinkį, tai jam kažkokia lyg gali dėl šio gyvenimo prasto būdo pasireikšti anksčiau. O tas, kuris stengsis, darys, tai jam gali būti, kad ne išvis nepasireikš. Gali būt, kad išvis nepasireikš. OK, tai tos fakt ir dar nepamirškim, kad labiausiai dabar, nu tikrai daug labai akcentu akcento dedama į streso faktorių, ar ne, kad stresas iš principo mes, mokslas, ne mes, bet mokslas labai ilgai nenorėjo pripažinti, kad jisai daro kažkokį poveikį, bet dabar eilė tyrimų yra, kad stresas realiai yra toks nu vienas pagrindinių trigerių, kur kuris lemia pasireiškimus gyven toksai neapčiuopiamas žinai kaip ir taip, bet visada mes galim subjektyviai įsivertinti ir žinai man taip įdomu, aš visada Tada klausiu savo
konsultacijos metu žmogaus, kaip jisai jaučia stresą subjektyviai nuo vieno iki 10. Ir tų, kurie atsako, kad jų stresas yra mažiau negu penki, nu, yra minimumas. Ir nesvarbu, ką tas žmogus veiktų, m, ką jis dirbtų, gal jisai iš viso ten, pavyzdžiui, vaikus tik prižiūri. E, o gal jisai, nežinau, ten vadovaujančias pareigas užima, gal kažkas išvis nedirba, bet stresą visi daugiau mažiau jaučia virš penkių. Dar yra vienas mitybos būdas. A, beje, aš taip visai netyčia kažkaip tai besiruošdamas laidai atradau seną dokumentą pas save kompiuterį ir mano kraujo grupė yra B+ ir aš radau, kad yra mityba pagal kraujo grupę.
A man kukurūzai, lešiai, žemės riešutai, grikiai ir kviečiai skatina nutokimą, o daržovės mėsa kiaušiniai neriebūs pieno produktai, kepenėlė skatina svorio mažėjimą. Tai tu man pasakyk, miela gydytoja, čia normal čia čia kaip čia tiesa, ane? Tai aš dabar pagal maist savo kraujo grupę turėčiau valgyt. O bandei? Ne, ne. Iš tikrųjų šitos mitybos, šita strategija niekuo nepagrįsta ir ir jau kaip ir palaidota yra moksliškai. Tai mes šitos visai praktikoj ne nepraktikuojam ir netaikom. Tada net netęsiam, nes, nu, tai, bet jeigu kažkas tikėjo, tai galit jau, kaip sakant, ieškot kitų a patvirtintų mediciniškai būdų.
A dar pakalbėkim apie kalorijas, nes a mes suvim esam šiek tiek skirtingų, nu net ne tai, kad skirtingose, bet aš žinau, kad gydytojai yra dalinai prieš kalorijų skaičiavimą. Aš kuomet užsiėmiau mitybą, aš labai buvau už kalorijų skaičiavimą dėl paprastos priežasties, jog įstatyt į pradinius rėmus žmogų yra gerai dėl to, jog jisai turi kažkokius atskaitos taškus ir jisai tada supranta, kiek tą stiklinę užpildyti, kiek maisto. A save riboja, mokosi matyti akimis tą kiekį ir tada gali jau intuityviai pradėt valgyt.
Tuo tarpu jūs sakot, ką jūs sakot, ką jūs manot apie kalorijų skaičiavimą? Beje, visai aš sutinku su tavim tikrai ir negaliu nesutikt, nes aš irgi pradžioje visai esu už paskaičiavimą ir ypatingai porcijų dydžio matavimą tol, kol yra ta mechaninė fazė vadinama. Mechaninė fazė reiškia, kai ateina žmogus, kuris visiškai neturi supratimo apie tai, ką čia jam reikia valgyti. jo mityboje yra chaosas, jisai neturi režimo valgymo. Tai tada tas kalorijų paskaičiavimas ir įstatymas į vėžas, jis yra visiškai OK.
E dėl to, kad žmogus gali suprasti ir matyti kryptį, kaip jam reikia valgyti. Sakykim, kontekste ilgalaikos kalorijų skaičiavimo gal aš nematyčiau prasmės, nes aš matau, kad čia intuityvumas jau turi atsirasti. E, bet sakykim vėlgi nuo tikslų priklausomai. Jeigu aš, pavyzdžiui, esu profesionalus sportininkas ir aš sekiu rezultatų, tai irgi valio kalorijų skaičiavimas, baltymų skaičiavimas, viskas OK su tuo. Mhm. Jeigu mes imam tokį kasdienybės atvejį ir paprastą žmogų, tai daugiau mažiau kaloražo apibrėžtumo nėra tokio žiauriai tikslaus, bet yra porcijų dydis.
Jam reikia pasisverti maistą, jam reikia mechaniškai pavalgyti pusryčius pietus vakarienę dažniausiai ir tada, kai jis jau išmoksta ir atsiranda įprotis, mes galim atpalaiduoti tada ir sakyti, kad dabar jau gal nebeskaičiuokim, dabar jau tu maždaug žinai, kaip tai atrodo. Vėlgi kalorija, kalorijai nelygi. Dėl to gal mes tą skaičiavimą tokį nepabrėžiam jokį pagrindinė element. Todėl gal čia reiktų akcentuoti ne kalorijų, o makroelementų skaičiavimą. makroelementų skaičiavimą galų gale, bet vis tiek tai išsiveda į kalorijas. Nu taip ir ir realiai žinai, bet tu kalorij kalorijas gali ir tą deficitą sukurt ne tiktai su maistu, tu jau gali sukurt ir kitais būdais.
Aktyvumo taip aktyvumu, pavyzdžiui, vėlgi maisto parinkimu. Ne visas maistas vienodai panaudojamas mūsų organizme. Vieną maistą virškinant mes sunaudojam daugiau kalorijų, negu net jūsų organizmas priima. Tai čia, žinai, vat dėl to ir yra ta kalorija. Kalorijai nelygi. Ar tu suvalgysi krosasaną pusryčiams, ar tu suvalgysi kiaušinius su avokado ir duoną. Nu, truputį skirtingi dalykai. E tiek maistingumo prasme, tiek sotumo prasme. Ir čia ir atsiranda tas dalykas, kad mes galbūt tų kalorijų kaip ir neakcentuojam, nors nėra taip, kad jos nėra svarbios.
Ai, nu aš supratau, jūs bijot to, kad jeigu jūs kalbėsit tiktai apie kalorijas, tai žmogus suvoks, kad kalorijos yra svarbiau, nesvarbu koks maistas. Dėl to jūs taip nenorit akcentuoti būtent šito. OK, tai aš su šitu sutinku 100% dietologai, žinai, taip, jūs dietologai, dietologų grupė, a, gydytojai. Tai aš su šituo pilnai sutinku dėl to, kad aš į kaloriją statau tiktai principą, kad sveiką maistą skaičiuojam, ta prasme, ne nesveiką. Taip. Taip. Ir žinai, dar čia atsiranda labai a labai aiškus kontekstas pacientų, kurie kuriems netinka kalorijų skaičiavimas dėl psichologinio aspekto.
Sakykim, yra žmonių grupė, kuri tiek perfekcionistiškai susakcentuoja į kalorijų skaičiavimą, kad tai tampa daugiau sutrikimu negu kažkokia tai gerovė jo sveikatos. Tai kai aš pamatau tokį žmogų ir visada tu turi tą atskirt, kas tai per žmogus pas tave atėjo. Kokie indikatoriai, kad toks žmogus pas tave atėjo? Dažniausiai jis jau skaičiuoja kalorijas. Ai, jau skaičiuoja. Jo. Arba jisai žino, kas yra geras, kas yra blogas maistas. E, jisai skirsto, jisai demonizuoja tam tikrus produktus. E, jisai žino, kiek sunaudoja kalorijų pasportavęs, visada skaičiuoja laikrodžio.
Man jau čia yra raudona vėliava, kad čia mes jau turim truputį kita kryptim judėti arba bent jau šalia turi dirbti psichoterapeutas. E, tai čia yra ta dalis žmonių ir sutikim, kad valgymo sutrikimai, jie tikrai yra labai plačiai paplitę, kurie yra net nediagnozuoti, nes dažniausios tos formos, jos tokios pakankamai lengvos. Nu, jas turbūt paspia fanatiško kažkokio mitybos siekimo, rezultato siekimo ir taip toliau, kas vėliau perauga tiesiog į tokį nesveiką gyvenimo būdą, kai tu tampi asocialus. Aš, beje, tai praėjau.
Nu realiai, tai man atrodo visi praėjo tie, kurie dirba su tuo, taip. kurie ir dirbo, ir kurie sportavo. Ir aš įsivaizduoju, kad visi sportininkai, kultūristai, taip toliau irgi su tuo a yra kažkaip tai kovoja, bet nu tai nėra labai tinkamas būdas gyventi ir jisai priveda prie tokių, žinai, psichologinių, kaip sakant, kovų su savim. Taip. Ir, pavyzdžiui, žinai, ten kartais pas mane ateina moterys ir sako: "Vat, aš noriu atrodyti vat kaip ta mergina ten kokia nors parodo, jo, ta sportininkė".
Sportininkė. Ir aš tada pradedu taip, nu, giliau lįsti. Aš sakau, o ar jūs žinot, kad ta mergina, pavyzdžiui, neserga menstruacijom jau metus laiko? Dėl to, kad toks žemas kiekis riebalų audinio yra, kad jai nebesigamina moteriški hormonai, kad jos plaukai yra priauginti, trupantys ir taip toliau, bet tiesiog nuie mato tą viršelį tiktai žmonės. O kiek ten yra iš tikrųjų bėdų po tuo, tai retas, kuris supranta ir tiktai susid susidūrę su tuo suvokia, kad kartais tame atrodo mums labai gražiame kūne, ten nieko per daug sveiko nėra.
Jeigu mes paskirstytume etapais, mechaniškas skaičiavimas, kiek laiko turėtų trukti, kad žmogus išmoktų? Nu, apie du tris mėnesius tris mėnesius. Bet čia turėtų žmogus sąmoningai tą daryt kiekvieną dieną, kad tikrai įsigilintų, nes aš vieną labai puikų testą duodu visiems. Labai paprastą. sako, kas tie 50 g avižų? Sakau, nu šiaip dažniausiai ant svarstyklių geriau pasisverti, net ne kalorijas, tiesiog 50 g. Nesąmonė. Sakau, gerai, iš akies įpilk. Taip taip taip. Visada žmogus įpila kokį 120, 130, 80. Niekas nežino, kiek atrodo 50 g avižų, bet avižos arba tas pats rištų sviestas, tik šaukštelį rištų sviesto, tai šaukštelis ten šaukšteliui gali dvigubai būt nelygu.
O o žtų sviestas ant kiek kaloringas, žinai. Tai atrodo ant tokių vat ir sveikų produktų, jų nesveriant, jų nematuojant, tu gali taip paslysti dvigubai, trigubai daugiau suvalgyti ir po to kelti klausimą po savaitės, po mėnesio, po dviejų svoris kažkaip nemažėja. Nu jo, tai čia dėl to va tie kalorijų paskaičiavimai, mitybos, planai kuo gerai yra, jeigu mes į juos nežiūrim fanatiškai ir super perfekcionistiškai, tai dažniausiai e jie padeda suvokti, kaip atrodo ta porcija, kaip atrodo tas 50 g avižų, žinai.
Ir tada žmogus, aha, nu jo, aš tikrai valgiau per daug šito, per daug šito. Dabar atrodo lyg ir daržovių daugiau atsirado ir to baltymo atrodo, kaip čia man jį suvalgyt, nes tikrai nesuvalgydavau, nes visi galvoja šiaip, kad suvalgo baltymą, bet realybė tai niekas jo nesuvalgo ir aš pati jo nesuvalgau. Retas. Taip, taip. Dar norėjau paklaust tavęs, mityba, ar jinai skiriasi žmogui, kuris valgo svorio mažinimo tikslais ir žmogui, kuris valgo sveikatos tikslais? Mhm. Mhm. Ar jinai turi skirtis?
Nu tai čia kalbam turbūt pirmiausia apie deficitą, ar ne? Tai taip, deficitas visada bus tas, kur tam, kuriam mažinsim svorį, bet vėlgi man tas mažinsim svorį tai visada toks paviršius, žinai, dėl to, kad jeigu mano tikslas ten yra tik kilogramas, tai klausimas, kiek čia ilgaamžis šitas mano sprendimas apskritai yra. E, bet pačiu principu mitybos tai turbūt ne, nes visą laiką yra labai panašūs tas makroelementų sudėliojimas. Tiesiog, kad mes sukuriam deficitą žmogui, kuris eina tuo svorio mažinimo keliu.
Pavadim. Aš tai net dabar vat klausau tų ilgamžiškumo ekspertų iš viso, kad a m kiekvienas žmogus turėtų gyventi mažam deficite. 300 kilkokalorių deficitą. nuolatos taip čia yra ta teorija, tai yra ta teorija, kad jinai mažina uždegiminius rodiklius, padeda sureguliuoti svorį ilga ilgalaikėj perspektyvoj. Šiaip kalbant apie ilgaamžiškumą apskritai tendencijas, tai dabar yra išvis tą badavimą imituojanti dietą, rekomenduojama kas du mėnesius norint palaikyti visus metabolinius rodiklius, bet man asmeniškai kaip praktikoje tai jinai kelia nemažai klaustukų. E, tai tiesiog galbūt parodys laikas ir daugiau tyrimo, ar tikrai jinai yra tokia naudinga, nes jos pakankamai sunku laikytis.
A mes turime a klausimą nuo mūsų partnerio Volfo Engelano ir šiaip a šitas tyrimas kuo įdomus, kad aš jį dar esu skaitęs a nu keli penki metai prieš a nes irgi buvau tas žmogus, kuris fanatikas buvo, apie kuriuos mes kalbėjom. Ir 2016 metais MDPI, tai čia yra puslapis, kuriame skelbiami tyrimai Šveicarijų puslapis yra skelbtas ir moksliškai įrodytas tyrimas, kad nealkoholinis alus yra natūralus izotonikas. A ir klausimas tau, kaip jame esantis vitaminas B ir šios izotoninės savybės padeda organizmui efektyviau atsistatyti po fizinio ar protinio krūvio?
Mhm. Nu taip vis tiek pradėkim nuo to, kad alus nėra tiesiog vanduo, ar ne? Ir realiai jisai puikiai atstato mūsų hidraciją dėl jame esančių elektrolitų, ką tu ir pasakei. Ir aišku vat sportuojantiems buvo e nemažai tyrimų, man atrodo, su bėgikais atlikta ir alumi. Tai jisai labai puikiai atstato tą elektrolitų balansą, kas mums ir yra pats svarbiausias elementas. Ir taip pat, e, jeigu jisai mums tinkamas ir ten nekalbant apie visus glitimus, realiai, jisai gali labai gerai sutvarkyti ir žarnyno veiklą.
Aš esu girdėjęs, kad, žinai, būna va ten kažkas tai sako kažkaip nevirškina, išgersiu alaus. Taip, taip, taip. Tai realiai nu būtent jo visa sudėtis, nes ten irgi yra fermentacijos produktų ir jinai visai neblogai gali jos fermentuojamas yra. Teisingai? Taip, tai jisai visai gali neblogai būti mūsų mikrobiotai, jeigu jis mums tinkamas. Geras. Tai netinkamumas yra būtent dėl to. Mes aišku kalbam ne apie nealkoholinį alų. A turbūt po sporto alkoholinis nebūtų pats geriausias pasirinkimas. Bet a jeigu taip iš tų tų tokių netinkamumų, tai a turbūt ne ne netoleravimas, ne alergija glitimui, ane, taip galima vadinti.
Nu čia vėl lįsim gilyn, jeigu nori. O kas vat tikrai vat kas tas žinai žodis? Yra trys būklės realiai. Gerai kokios tai yra celiakė, tai yra liga. Nu, bet čia 1% pasaulio žmonių. Jo, šiaip daugiau turbūt, bet bet tiesiog nediagnozuojama. Tai yra liga, kuomet valgant glitimą susidaro antikūniai, kurie užpūla užpuola mūsų kūną ir puola ne tik žarnyną, bet ten ir nevaisingumo bėdos visos ir taip toliau. Tada kita dalis, tai yra neceliakinis jautrumas glitimui, kai mes niekaip negalim nustatyt, bet mes jaučiam, kad mes valgom ir yra negerai.
O kas tas? Smegenų rūkas, pilvą valgau, duonos ir viskas. Jo, ir blogai jaučiuosi, galva skauda, migrenos dažnesnės. E, ir tuomet dar yra alergija kviečiams. Tai vat trys grupės, reiškia, tai čia jau bėrimai kokie nors tenai, dar kažkas dažniausiai vaikų grupėms tai yra diagnozuojama, tai yra dermatitai įvairiausi, alergijos tokios kaip čiaudulys, viduriavimas gali būti, tai bet dažniau, sakau, vaikų amžiuj ir išaugama iki 12 14 metų. Tai, e, suaugusiems daugiau paimkim, kad tos dvi grupės, ne celiakinis jautrumas glitimui ir celiakį.
Ok, supratau. Tai tokiu atveju geriau tada. Jo, tokiu atveju ne, bet šiaip atsistatymui po sportą tikrai geras. Gal tau teko pačiam patirti, kai išeini į lauką, šalta, sninga, bandai užvesti mašiną, o jis skamba kaip pjūglis. Ir tu galvoji, na, įdomu, ar šiandien man pavyks pasiekti darbą. Tai va, čia ateina į pagalbą Ksado Red Boost alyva. Sado tai ukrainiečių įmonė, daranti ne tik įprastą alyvą, o alyvą su revitalizantu. Kas man patinka, ji realiai mažina variklio nusidėvėjimą ir net padeda atkurti paviršius, kai jis jau yra m pavargęs.
Be to, red boost atlaiko viską: kamšsčiai, karštis, start stop režimas, be jokių problemų, o šalto ryto užvedimas tampa nebe loterija, o normalus gyvenimas be jokio streso. Jeigu nori sužinoti, kuri alyva tinka būtent tavo automobiliui, nuorodą rasi po video aprašyme. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Aš su tavim noriu paliesti tikrai svarbią temą, nes jinai turi įtakos absoliučiai viskam: svorio kontrolei, energijos lygiui, diabetui. A ir ganėtinai populiaru. Aš turiu pas save studijoj atsinešęs tokį aparačiuką, kurio aš esu esu, beje, nenaudojęs.
Tai yra gliukomatis, ane, taip vadinasi. Tai noriu pakalbėt su tavim apie insuliną. Mes prieisime prie jo. A kam jisai naudojamas? A ir nežinau, gal ir tu parekomenduosi, gal ir man reikia jį naudoti, bet pirma aš tavęs noriu paklausti, a tiesiog buitiškai, kad paaiškintum, nes dabar aš įsivaizduoju, kai mes kalbam apie insuliną ir mes su tavim juokiamės susitikę, nes tikrai a kartais mėtomės šituo žodžių, bet iki galo nelabai suprantam, kas tas insulinas. Tu gali taip buitiškai vat kaip mamai pasakotum arba draugei, kuriai kuri išvis nesupranta apie mitybą, a apie kūną.
Kas tas insulinas? Ką ką kam išvis mums svarbu jį žinot? Tai insulinas yra kasoje gaminamas hormonas visų pirma, Mhm. kuris sureguliuoja mūsų cukraus kiekį kraujį. Taip, labai paprastai. Mes gaunam cukraus, ar ne, gliukozės, kitaip tariant, mediciniškai. E, ir kai juos suvalgom bet kokį maistą, ta gliukozė pakyla ir tam, kad jinai neliktų kraujyje, nes mums nereikia jos ten perteklinės absoliučiai, ir kad jinai patektų į ląsteles, kur jos labiau reikia, tam reikalingas va tas hormonas insulinas. Tai gerai, jeigu jisai, pavyzdžiui, nesureguliuotas, tarkim, yra aukštas arba žemas, kokie simptomai?
Tai dažniausiai visų pirma kodėl jis atsiranda per aukštas. Taip, nes nu nebūna taip, kad tiesiog jisai pradeda darytis per aukštas. Gyvenau, gyvenau, gyvenau. Jisai jisai, jisai aukštas. Tai mes išprovokuojam, kad jisai taptų aukštas. Tai o provokuojam kaip arba mes, a provokuojam per didelių angliavandenių paprastųjų kiekių. Mes nuolatos ten, pavyzdžiui, užkandžiaujam saldumynais, ten tiesiog dienos metu nuolat užkandžiavom, net nesuplanavę, e, turim didelius gliukozės šuolius dėl streso, pavyzdžiui, lygiai taip pat. Nu ir ta kasa mūsų, jai vis reikia jo daugiau pagaminti, vis reikia daugiau, kad sureguliuotų tą gliukozės kiekį kraujyje.
Tai tada, kai mes jau turim tokį perteklinį jo kiekį, reiškia, kad jau mes esam atsparūs. Mums reikia per daug pertekliaus to insulino. Tai a realybėje ką mes jaučiam? Tai mes jaučiam tą patį nuovargį, mes jaučiam labai dažną dalyką. Tai yra pavalgom ir tada norim saldumynų arba pavalgom ir norim pamiegot. Čia va šitas jau parodo, kad čia aukštas ane? Nuolatinis toksai irgi smegenų rūkas. Nėra aiškumo tokio proto, žinai, nėra aštrumo. Irgi gali būti hiperinsulinemijos požymis. Tada dažniausiai, jeigu mes jau pradedam matyti jo tokius fizinius požymius, tai dažniausiai pradeda augti riebalai aplink pilvo sritį.
E tai va tie pilviniai riebalai, jie patys pavojingiausi, nes jie ir rodo, kad insulinui jau raudona vėliava, jau kažkas ne taip. ta reguliacija yra šiek tiek sutrikusi. Per mažas kiekis yra retesnis atvejis ir dažniausiai jisai būna prie pirmo tipo cukrinio diabeto, kas yra genetiškai dažniausiai paveldyma. Na, o aišku jau perteklinis, tai prie antro tipo cukrinio diabeto. Antro tipo cukrinio diabetas dažniausiai nulemtas mūsų gyvenimo veiksmų yra ne genetiškai, ne kažkokia paveldymo liga, ne šiaip atsirandanti liga, bet būtent dėl per didelio svorio, dėl per dažno vartojimo saldominų, dėl perteklinių kalorijų, gali būti dėl miego trūkumo.
Žodžiu, na, mes patys jį išprovokuojam realiai. Ar galima antrą diabetą įveikti? Ar jisai galima, ane? OK. Ir, pavyzdžiui, gali būti liesas žmogus ir turėti antro tipo diabetą? Gali, retai, bet gali. OK. A tai tarkim netgi būt gali ne kalorijų ten perteklius, ne viršsvoris, bet prastas miegas. A gal deficite, bet a greitų angliavandenių nuolatinis vartojimas. Taip, taip, taip. O jeigu žmogus arba, pavyzdžiui, dar nesportuojantys asmenys irgi turi didesnį polinkį, ar ne? Nes kai mes turim aktyvų raumeninį audinį, tai mes gliukozitę labai greit suvartojam ir dažniausiai vat sakykim sportuojantys asmenys arba ypat ypač profesionalūs sportininkai, tai pasižiūrėkim į juos, jie gali tikrai suvalgyt ir saldainių, ir bananų, ir ir tortą, tortus visokius valgo ir nieko jiems ta kūno masė niekaip nepasikeičia ir insulinas, gliukozė puikiai susireguliuoja.
Dėl to, kad raumuo yra labai metaboliškai aktyvus raumu organas. Tai reiškia, kad jisai gliukozę labai stipriai panaudoja savo darbui. O jeigu mes to raumens neįdarbinam, tai automatiškai medžiagų apykaita lėtesnė, insulino gliukozės, e, reguliacija žymiai prastesnė. Nu, aš esu girdėjęs visą laiką sako, vat aplink treniruotę gali vartoti cukrų visp greitai suvartosi tiesiog. Bet reikia suvokti tokį dalyką, kad sakykim, kodėl, pavyzdžiui, mes rekomenduojam visada įvesti fizinį aktyvumą, kai laikomės kažkokios ar tai dietos, ar mažinam svorį, ar reguliuojam tą patį insulino sutrikimą.
Tai būtent dėl to, kad mes tą įdarbinant metabolinį organą pagerinam šitu šitą profilį, pagerinam rodiklius. Ir jeigu žmogus vat jaučia tuos visus simptomus, nuovargį, ten tokius po pavalgymo, žinai, energijos lygio kritimą, norą saldumynų didelį, tai pasitikrinkit tiesiog insuliną nevalgius, gliukozę, homo indeksą ir gliukotą hemoglobiną. Šiek tiek bus aiškesnis vaizdas, kas vyksta su jumis. Taip pat va tas gliukozės matuoklis, ką tu ką tu turi šiandien studijoj, tai jį mes galim e į kapiliarinį kapiliarus vatuoti kraują tiesiog kažkur jo prisisegam, jisai yra arba 10 arba mėnesio laiko matuoklis sujungtas su programėle ir tu visą parą matai kaip tavo gliukozė šokinėja.
Tai čia aš išgeriu vandens, išgeriu kavos, suvalgau bet kokį maistą ir aš matau, kiek toliau užkyla. A ar dabar tu gali įvardinti, aš neįsivaizduoju, kaip ten matuoja, bet pavyzdžiui, jeigu žmonės sugalvos tikrai pasimatuot, mato, kad tikrai jaučiasi pavargę, mėguisti ir panašiai ir nori žinot, kokius maisto produktus vartot, kokių nevartoti, kurie tinka, kurie netinka, a kokio rodiklio mes turime ten siekti, kiek neturėtume. Ten aišku programėlėse žinai normos visos visada bus nurodytos, taip. Ir visada, jeigu jau tu užkilsi aukščiau negu reikia, tau ten raudonai žypsės ir sakys, kad nu no, no, jau čia kažkas ne taip.
Ir labai įdomu yra tai, kad e geriausia aišku yra e vesti dienorąšti, pavyzdžiui, ką aš tuo metu veikiu ir paskui tiesiog tikrinti, kas vyko tuo metu su gliukoze. Tai sakykim labai įdomūs dalykai gali vykti. Stresas plius kava gali būt maksimalus gliukozės šuolis, nors atrodytų, kad aš gi nieko net nevalgiau. O jeigu nebus streso ir kava, gali būti ne šuolis. Gali būti ne šuolis. Čia vis taip gali būti ir labai individualu. Pavyzdžiui, labai įdomu stebėti vieniem žmonėms suvalgius avižų gliukozė labai puikiai per dvi valandas grįžta į savo normos ribas.
Kitiems jinai išsilaiko žymiai ilgiau. Mhm. Ir bet vėl visada svarbiausias kontekstas, ne tiktai maisto produktas ir lygu gliukozė, bet ką aš tuo metu, kokia mano, pavyzdžiui, tos dienos situacija, kaip aš išsimiegojau. Gal aš žiauriai prastai išsimiegojau ir mano tas restartas kūno, jisai minimalus yra. Tai reiškia, aš visada būsiu jautresnė visiems maisto produktams ir stresui. Mhm. A gal aš tą dieną ar sportavau, ar nesportavau, irgi labai daug nulems reguliacija. Tai vat taip po truputį, po truputį manau, kad kiekvieno žmogaus tikslas yra kuo labiau save pažinti.
Ar aš teisingai suprantu, kad insuliną kelia tiktai angliavandeniai, ar gali, pavyzdžiui, riebalai ir baltymai? Tai tiesiog perteklinis a suvartojimas maisto. Dažniausiai bendras kontekstas svarbiausias, bet taip, jeigu žiūrint tiesiogiai, tai taip, tai ta prasme mes suvalgom angliavandenių, insulinas kyla į viršų, nes jam reikia sureguliuot gliukozę. Gerai. O jeigu, pavyzdžiui, aš, nu, kaip ir pavyzdys, tarkim, balta duona man užkeltų, bet ar aš galiu, pavyzdžiui, sumažint insulino išsiskyrimą pridėjęs kažkokį produktą, nu, tarkim, nežinau, a, prie ant batono užsidėčiau riežtų sviesto ar varšė.
Apie derinimą kalbi, tai labiau tu kalbi net ne apie insulino išsiskyrimo kitimą, o tu kalbi apie tai, kad apskritai gliukozė lėčiau išsiskirs mūsų žarnyną, automatiškai tie procesai taps lėtesni ir tolygesni. Va ką mes padarom. Tai realu ir realiai, ta prasme, dėl to mes ir visada sakom, kad jeigu tu valgai košę, tai sėdėk sviesto, aliejaus arba, pavyzdžiui, valgyk vaisių irgi su aliejum. oho tai čia vienas dalykas, šitas elementas vaisius plius aliejus, ką jis padaro? Padeda tuo lygiau išsiskirti angliavandeniams ir kitas elementas įsisavinti daugiau vitaminų, nes ten visai nemažai riebaluose tripių vitaminų.
O tai kaip, pavyzdžiui, aš obuolį dabar valgau ir ką? Užsigert šaukštu aliejaus gali pilnai arba pamirkį aliejų. Žiauriai skanu. Rimtai? Geras. Niekada nebandžiau. Va čia pavyzdžiui va ten sakykim su papajom kokiom, su su įvairiais vaisiais dažniausiai aliejų naudoju arba riešutų sviestą gali naudot. skan. O jo, su bananu, su abu. Eik tu sau. Čia geras. A žiūrėk, jeigu mes suprantam, kaip dabar veikia insulinas ir suprantam, kad mityboje labai svarbu ir makroelementai. Aš nežinau, ar galima skirstyti moterį ir vyrą šitoj vietoj, bet gal ir dėl hormonų skirtumų gal ir skiriasi kažkiek tai šitie dalykai, bet tu pasakysi, jeigu mergina, nežinau, ar jinai per menopauzė, menopauzė, dar kiti dalykai, nu įsivaizduokim 35 40 metų per menopauzę.
Mergina valgo a ten 2000 kalorijų ir sportuoja, bet jinai tas kalorijas renka daugiau iš angliavandenių ir baltymų nelabai surenka. Kita mergina daugiau iš baltymų, bet mažiau angliavandenių. ar jų a kūno pokyčiai, svorio, savijautos, viskas bus vienodai, ar visgi tas makroelementas daugiau mažiau turi didelės įtakos visam kitam rezultatui. Tikėtina, kad ta, kuri suvalgys normalų baltymų kiekį, turės palankesnį raumenų, e statusą tikėtina. Mhm. Bet kaip suveiks dar jos genetiniai faktoriai, mes nežinom. Taip, kaip veikia jos metabolinė visa sistema.
Juk čia jau individualumas. Jo, nemaža dalis moterų turi tuos visus hormoninius pokyčius. Tai greičiausiai, jeigu mes jau kalbėsim link perimenopauzės laikotarpio arba menopauzės laikotarpio esančią moterį, tai ta laimės, kuri visgi surinks baltymų kiekį savo racione. O jeigu apie vyrus kalbėtume, vyrai šiek tiek paprastesni yra, aišku, šitoj vietoj. Mhm. Bet manau, kad jiems lygiai taip pat raumenų kiekis ir baltymų surinkimas bus tas elementas, kuris labai nulems jų statusą. Bet čia išeina tik dėl raumenų. A visą kitą.
Bet raumenys, matai, ir yra tie metaboliškai aktyviausias tas organas. Dėl to jis mums toks svarbus. Mes dėl to apie jį taip daug kalbam, nes jeigu mes neturėsim jo metaboliškai aktyvaus, tai automatiškai mes prarasim kažkurią dalį raumenyno, jisai atrofuosis, žemės medžiagų apykaitą ir tada turėsim visus tuos sutrikimus, apie kuriuos mes šnekam. Tai dėl to šita dalis jinai tokia bazinė yra, kur apie ją mes negalim nešnekėt. Mes negalim paimti žmogaus ir lyginti jo, jeigu jisai, sakykim, yra visiškai nesportuojantis arba sportuojantis.
Tai du skirtingi pasauliai realiai. M jeigu tu manęs paklaustum, ką labiausiai reikėtų daryt šiai dienai, tai aš ir sakyčiau, kad sportuot. OK. Dar aš noriu užakcentuot vieną dalyką. A vat tu paminėjai, kad reikia pakankam baltymų kiekio ir kad laimės tie, kurie sportuos ir vartos pakankamą baltymų kiekį. Kaip vėlai a ta moteris, kuri to nedarė, koks yra amžiaus, kuri ta amžiaus riba, kai dar jeigu pradės jausti simptomus, ne, kai pradės daryti ir tai nepasire ir tai padės jai ateityje labai stipriai, vienam genetiškai bus nulemta, kad jisai turbūt ir 50 pradėjęs jam viskas bus.
Nu, bet čia labai reta. Nu jo, bet nu gerai, paimkim taip, kad mes įvardinkim, kad tarp 35 ir 45 nu yra būtina, jeigu mes norim užsitikti užsitikrinti komfortišką ateitį. Žodžiu 3545 metų periode a mes privalome pradėti sportuoti, treniruoti raumenis, auginti raumenis ir išmokti pagaliau valgyti baltymus. Tikrai taip. Čia yra tas amžius, kada turim tą padaryti, nes kitu atveju vėliau turėsime pasekmių. Taip. OK. A dabar mes šiek tiek pakalbėjom apie viršsvorį ir aš noriu pereiti prie dar vienos populiarios temos, a, kuri Skalambija visam užsienio YouTube, portaluose tie visi sukritę veidai, e, išbrinkę skruostai ir taip toliau.
Aš su savim turiu atsinešęs irgi a čia dalykėlių. Palauk, aš traukiu iš savo. Taip, turiu tušinukų tokių. Tai magic sticks. Magic sticks. Taip. Tai a tai yra m liekninamieji produktai. Mes brendų nesakysim, niekam nereikia tų brendų žinot, bet žodžiu, tu žinai, kas čia tokio ane? Mhm. A tai daugiau visiems žinomas kaip Ozempic. A, turbūt šitą pavadinimą visi labiausiai žino. A tai visų pirma aš noriu tavęs paklausti, ką tu manai apie Omze o Zempik vaisą? Taip, teisingai aš turiu, ane?
A ką tu manai ir kam jisai skirtas ir kada tai yra bloga idėja? Tai tu kalbi apie GLP1 agonistų grupę. E, čia yra medicininis terminas arba semagliutidas. Ir ozempikas iš principo realybėje nebuvo skirtas svorio mažinimui. E, jisai yra sukurtas antro tipo cukrinio diabeto gydymui ir pradėta stebėti, kad automatiškai mažėja svoris. O kodėl? Labai paprasta, nes antro tipo cukrinis diabetas dažniausiai yra nutūimo arba antsvorio komplikacija. Ir čia vat yra visa tokia iškreipta realybė, kad mes dažniausiai gydydami komplikacijas antvor arba nutū galvojam, kad mes gydom pagrindinę ligą.
Na, pavyzdžiui, ten padidintas kraujospūdis dažniausiai priimama kaip norma. Juk, nu, man padidintas kraujospūdis, bet kad tai yra komplikacija nutūimo arba antsvaro, niekas nesako ir nepagalvoja. Nu, bet jau po to, supranti, kai tau 60 ar ten 70 metų mesti svorį, taigi įpratęs taip skaniai valgyti ten išgėriau tabletę ir tas kraujospūdis susitvarkė. Taip, tai dabar sugrupuokim tuos visus medikamentus realiai į grupes. Tai vat Ozempikas ir vegovi yra vaistai, tie patys semagliutido forma, kurie yra skirti arba antro tipo cukrine cukrinio diabeto gydymui, arba nutūimui bei antsvoriui.
Kaip jie veikia? Ką jie daro, kaip žmogus, ką jis jaučia? Kaip jie veikia? Tai GLP1 agonistai, jie veikia per keletą e grandinių. Tai realiai jie visų pirma sutvarko mūsų malonumo atsako išsireguliavusį centrą smegenyse. Reiškia, kad mes nebenorim tiek daug užkandžiauti, nebenorim tiek daug saldumynų. E, nes dažniausiai ten veikiantys yra du centrai. Vienas yra atsakingas už tai, kad aš gaunu kalorijas ir aš jaučiuosi sotus, o kitas už malonumo centrą. Ir tą malonumo centrą mes dažniausiai būnam išreguliavę su savo gyvenimo būdu arba jau padidėjusiu svoriu.
Ir tada atsiranda tas perteklinis valgymas arba noras, pavyzdžiui, po maisto pavalgyti saldumyno arba šiaip užkandžiauju ir nesuprantu, kas su manim darosi. Aš vis nepasisotinu, nes tą mano malonumo centrą pasotinti jau yra žiauriai sunku. Tai e čia ir atsiranda šito vaisto veikimo principas, kad jisai realiai jį sugrąžina į normos būklę ir mes mums dingsta maisto triukšmas. Mhm. Mes pavalgom ir mes tiesiog jaučiamės sotūs. Tai čia yra pirmas dalykas. Antras dalykas, jisai sulėtina skrandžio motoriką. Sulėtindamas skrandžio motoriką, e, mūsų maistas, kurį suvalgom, išlieka ilgiau mūsų skrandyje.
Mes jaučiamės nevirškina išeina taip maisto. Ne tai, kad nevirškina, bet tiesiog šiek tiek sulėtėja patys judesiai žarnyno. OK. Ir trečias dalykas, jisai sureguliuoja insulino, gliukozės apykaitą ten, kur tai skamba kaip kažkoks stebuklas. Gal kažkiek ir yra stebuklo tame, nes realiai medicinoj mes neturėjom iki šiol tokio vaisto. Ir būtent va tas pakilęs insulinas, apie kurį mes kalbėjom, jisai šitas vaistas mažina jį atgal, grąžina į normos vietas, į normos būklę. Tai reiškia, kad tokiu būdu mūsų sutrikusi adipocitų, tai yra riebalinių ląstelių išvešėjimas tas, jisai po truputį grįžta atgal.
OK, tai kol kas skamba viskas kaip labai fainai. A bet buvo pradžioj jisai sukurtas sergantiems. Taip. Ir kas atsitiks tiems, kurie, nu, tarkim, hm, prieš vasarą reikia biškį sixpeką pasidaryti, ai, pavartosiu. A tai saugu čia visą šitą daryti ar visgi tai yra skirta vis sergantiems, o ne žmonėms, kurie sportinių tikslų siekia? Mhm. Tai tą ir minėjau, kad vaistas yra skirtas sergantiems nutūimu. Tai yra, kai mūsų kūno masės indeksas yra virš 30 arba tiems, kurie turi antsvorį, tai yra kūno masės indeksas 27 ir turi bent vieną papildomą gretutinę ligą.
Tai serga cukriniu diabetu, turi hipertenziją, miego apnėja, e, kažkokių didelį viseralinių riebalų kiekį. Ir dar aišku tiems, kurie galėtų būti tokia kategorija, jinai nėra visiškai oficiali indikacija, bet sakykim, jeigu tai yra skin fat, ar ne? Tai, pavyzdžiui, žmogus yra lieknas, bet padarius tyrimus platesnius kūno analizes mes matom, kad yra labai stipriai išvešėjęs riebalinis audinys. M ir jeigu tas riebalinis audinys yra ten 36% 40%, na, mes negalim to nesuprasti, kad čia yra paslėptas nutūimas. Čia tas nutūimas vidiniuose organuose, ane, kur ne tik vidiniuose organuose, bet realiai tiesiog jisai yra tas užslėptas nutūimas vadinamas, kuris slepiasi po normaliu kūno svoriu.
Mhm. Nu jo, raumenų masė maža, taip. Aha. O kaip ilgai išlieka šitas visas efektas? Vat žmogus vartoja, a tas svoris sėkmingai krenta su nuostabu, valgyt nenori. A nu magija ir, tarkim, pasiekė savo rezultatą, nutraukia. Kas tada? Kadangi vaistas yra skirtas gydyti lėtinę ligą, o lėtinė liga jinai niekada nėra išgydoma, mes galim pasiekti tikrią misiją, tai reiškia turėti ilgą pagerėjimo laikotarpį, tai visada yra realu nutraukus vaistą, kad svoris grįš. E, ir skirtingi vaistai rodo skirtingus rezultatus. Vienus nutraukus tas svorio, grįžimas yra 15%, kitus gali net iki 30% svorio grįžimo būti.
E, tai čia kaip ir kiekvienoj terapijoj, kuri yra skirta svorio mažinimui, realiai nutraukus gydymą, svorio ataugimo tikimybė yra. Ir tai yra natūralu, nes tai yra lėtinės ligos gydymas, kaip ir sakykim tą pačią hipertenziją, vaistus nuo kraujospūdžio mes irgi skiriam visą gyvenimą. Tai lygiai taip pat ir čia mes galim skirti juos visam gyvenimui, tik skirtingom dozėm, tuo metu reikalingom dozėm. reiškia, tai gali būti absoliučiai mikrodozė ir gali būt terapinė dozė, bet a aš vis tiek, matai, spausiu ant to, nes aš įsivaizduoju kažkodėl aš aš turiu gilų įsitikinimą.
Čia kaip su steroidais, nu daug yra žmonių, kurie nesupranta žodžio steroidas turbūt prasmės. Tai steroidas, jeigu tai paimti, tai žmonės legalius vaistus a pradėjo naudot didesniais kiekiais, gauti sportinius rezultatus ir tai pavadino steroidais. Tai dabar mes galim pavadinti ir šitus vaistus steroidais dėl to, kad žmonės, kurie neturi lėtinės ligos, jie juos pradėjo naudot. Mes matom žvaigždes Amerikoj, mes matom, kaip jie sėkmingai per du tris mėnesius numeta svorio. Mes ir Lietuva jau turim pavyzdžių, galima įtarti, kas tą pradėjo daryti iš influencerių ir panašiai dėl to, kad labai greitai pasikeitė kūno pokyčiai atsirado ir taip toliau.
Bet bet kokiu atveju tai žmonės, kurie neturi lėtinės ligos, kas su jais? Taip, tai sveikiems žmonėms, be abejo, kad šitas vaistas nėra indikuotinas ir turbūt čia ir atsiranda didžioji problema tų išreikštų komplikacijų arba gratutinių tokių šalutinių reiškinių, apie kuriuos daug kas kalba, nes tiesiog vaistas yra naudojamas ne pagal indikacijas. E, tai jeigu mes naudojam ne pagal indikacijas, tikrai gali būti ir gliukozės didžiulis kritimas, hipoglikemija vadinama, drebulys a šleikštulys pykinimas vėmimas, viduriavimas. kasos uždegimas. E, iš tiesų tos komplikacijos, jeigu mes naudojam ne pagal paskirtį arba labai didelėm dozėm nepritaikytom, jos kaip ir kiekvienas vaistas turės savo rizikas.
Čia išeina taip, kad žmogus, pavyzdžiui, turėjo a normalų gliukozės išsiskyrimą, ane? Taip. Ir dabar mes su tuo vaistu šiek tiek jį sutrukdysim. Mes inicijuosim visiškai nenatūraliai jo kritimą. Ir jeigu aš esu, pavyzdžiui, labai lėkna ir pradedu naudoti tokį vaistą, greičiausiai mano gliukozė bus labai žemose ribose ir aš jausiuosi labai prastai. Man skaudės galvą, aš neturėsiu energijos, mano nuotaikos lygis kris. E ir panašūs dalykai. Tai dėl to visada turim pasverti rizikos ir naudos santykį. O bet žinai, aš stebėjau užsieny ir besiruošiant laidai skaičiau aišku apie tai.
A ir ten buvo kalbama apie veido raumenis ir tą raumenų nykimą. Ir kas ir gąsdina gal ir tuos pačius medikus, nežinau, ar tave pačią, bet tos žvaigždės Amerikoj, kurios tenai naudoja tikrai a ten matosi nu veidai labai sukritę žinai kur pavyzdžiui netgi jeigu tu mažintum kūno svorį natūraliai, tose vietose taip veidas nesukristų ir neišnyktų. Ten tie raumenys ir panašiai. Ten rodė smilkiniuose raumenys išnykę tenai. Čia tie skruostais raumenys visiškai išnykę. kad šitie tie vaistai, jie naikina tam tikras raumenyno vietas būtent kažkokiose lokaliai.
A ar čia tiesa ir ir kodėl va tie veidai tokie pasikeitę, nu kaip ateivių veidai, žinai? Na, čia jau vat čia yra šalutinis tas poveikis, tai yra kai jau per daug ar tai galbūt ne pagal indikacijas. Visų pirma, jeigu tau nereikia, tai reiškia ir nereikia. Kitas momentas yra tokia būklė, e, raumenų peraugimas riebalais. riebalai įsitaiso raumeninių skaidulų tarpuose, vadiname miostatoze. Ir šitas vaistas labai stipriai veikia į riebalinio audinio nkimą tarp raumenų. Tai čia gali būti taip teoriškai galvojant, kad ir šita dalis ai, tai gali būt, kad čia buvo riebalų tarp raumenų, jie išdegė ir sukrito raumuo.
Liko lieo, liko liesas raumuo. Ir plius ar tas žmogus tikrai gauna reikamą baltymų kiekį, kas mums gali atsakyt? Niekas čia n niekas negali atsakyt, nes aš, pavyzdžiui, savo klinikinėj praktikoj, kai aš tuos pacientus matau kasdien, nu, aš juos maksimaliai prižiūriu, kad jiems nekristų raumenynas. Tai jeigu aš matau, kad jisai pradeda per daug kristi, aš stabdau vaisto vartojimą arba mažinu dozę, žinai. Tai tu tą valdai tas rizikas. Aišku, nutinka ir taip, kad tu matai, kad tikrai vat nu šitam asmeniui, pavyzdžiui, netinka.
Reiškia, mes turim stabdyti vartojimą. Ir kas svarbiausia, vis tiek aš noriu akcentuot labai, kad tu kartu keiti jo gyvenimo būdą. Vat čia turbūt bet k bet bet bet kurioj srity yra labai svarbu, žinai. Man vat įdomu, jeigu tarkim žmogus, kas gali blogiausio būti, jeigu jisai, tarkim, pats be niekieno priežiūros sužinojo, pradėjo vartoti, pradžioj labai sėkmingai viskas vyksta, bet netvarko savo gyvenimo būdo, nesimoko maitintis ir po to a neišmokus viso to nutraukia šitą visą chemiją. Tai viskas atauks, tiesiog viskas grįš, ane?
Nu tikrai tokia tikimybė tikrai yra. E, nes svarbiausi elementai tai yra, sakau, vaisto vartojimo metu pastatyti bazinius dalykus į vietas. Ir kada mes, pavyzdžiui, pradedam jau mažinti dozę arba nutraukti, tada, kai žmogus jo aplinkybės yra palankios tam, jisai turi fizinį aktyvumą, gerai miega, valdo stresą, moka valgyti, tada tu gali jau nuimti ir vaistą ir pasižiūrėti, kas vyksta. Ir tikrai nemaža dalis pacientų yra tų, kurie be vaisto, toliau gyvena puikiai arba jų svoris dar labiau mažėja. Tai dėl to, kad jie išmoko, bet iš esmės nustojus vartoti vaistą, a tavo tavo jutimas tam emociniam valgymui jisai vėl grįžta.
Jeigu tu nesutvarkai tos dalis, tiktai klausimas, kiek tu išmoksti jį valdyti sąmoningai. Taip. Ir yra dalis, pavyzdžiui, žmonių, kurie sako, kad man atrodo, kad tas apetitas dvigubai grįžo. Nu tai nedvigubai grįžo, jis tiesiog vėl pradėjo jausti tą patį, ką jautė prieš tai. Mhm. E, bet jausmas yra, kad dvigubai, nes labai noriu valgyti. Tai va čia visada visada reikia taip vat reikia stebėt tą situaciją. Atsišo, supratau. Gal pakalbėkime šiek tiek dar apie žmogiškus dalykus, tai apie ne apie kodus, apie senėjimą.
A visi žinai kaip sako, vieną dalyką, ką tikrai mes turėsim ateity, tai visi pasensim. Ir jeigu mūsų tikslas maksimaliai gerai jaustis 60 65, nu, kai išeisim į pensiją, kai iš tikrųjų prasideda daugiausia sveikatos problemų, žinai, aš net kažkur klausiau, man atrodo, kad 75 metai yra tas amžius, kai atsiranda visos problemos va taip va iš dangaus kažkodėl tas amžius. Ir viso ilgamžiškumo principas yra apie tai, kad būtent atitolinti visus tuos veiksnius kaip įmanoma toliau, kad ilgiau jaustis a gerai, kad gyventi tą pilnavertį gyvenimą.
Tai ką mums reiktų dabar daryti su mityba? A kokius principus tu rekomenduotum, protokolus gal? Va čia mes galim šiek tiek apie ilgamžiškumo protokolus pakalbėt, kad aš 70 metų jausčiausi taip, kaip šiandien jaučiuosi. A ką aš turėčiau jau šiandien pradėt daryti 40, 35 ir to nepamesti visam kelyje? Gal maisto laikas, gal a deriniai, gal badavimai, gal dar kažkas yra kažkoks toks universalus, ne individualus, universalus protokolas, kurį galima būtų pritaikyti ir jau a džiaugtis ta tokia, žinai, pilnavertė senatvę.
Bet taip yra yra kryptys, kurios tiria ilgaamžiškumo protokolus mitybos ir dažniausiai tai bus susiję su kalorijų nedidele restrikcija, ką mes ir prieš tai kalbėjom. Tai yra, kad šiek tiek visada kaloražas turės būti sumažėjęs apie 200 300 a kilokalorijų. E, taip pat, aišku, gamšiškumo fone čia suveikia ir a protarpinio badavimo elementai, bet čia vėlgi susiję su tuo pačiu restrikcija ta kalorijų, kuri yra naudinga. A, tuomet dar viena dieta iškelta į paviršių yra e badavimo imituojanti dieta penkias dienas e valgyti labai labai žemą kaloringumo maistą.
E, ir tiktai tam tikros kilmės, ten, nesotieji riebalai, šiek tiek angliavandenių, baltymų, e, ir žodžiu, tai manoma, kad irgi sutvarko gliukozės insulino apykaitą, apsaugo ląsteles, a, paskatina paptozės visus procesus, kas suvalgo mūsų senas ląsteles. Tai, bet vėlgi pagrindiniai elementai yra orientuoti ne į pačią mitybos struktūrą, o į metabolinių rodiklių reguliaciją. kaip daugiausiai apsaugoti savo ląstelę nuo senėjimo. Nes kas yra senėjimas? Senėjimas yra ląstelės liga, kuri veikiama yra aplinkos faktorių. Tai reiškia, jeigu aš duodu daug ten, pavyzdžiui, perdirbtos mėsos, kas yra kancerogenas, tai aš tą savo ląstelę va taip kiekvieną jam ping ping ping, žinai, ir žudau.
Realiai jinai pradeda trauktis, jinai pradeda nebūti tokia atspari, jo senelė pradeda būti pralaidesnė ir aš tada įsileidžiu įvairiausius veiksnius. Aš dar girdėjau yra ten kažkokios koj telomerai ar kažkas telomerai, taip. Tai yra taip, taip, taip telomerų ilgį galima išsimatuot, telomerų ilgį galima išsimatuoti savo nado koncentraciją, kas yra mūsų ląstelinės energijos gamybos toks rodmuo, ar ne? Irgi su amžium jisai mažėja ir, beje, nuo 20ų metų gyvenimo įvairiuose audiniuose jau pradeda labai ryškiai mažėti. E tai čia irgi įdomus dalykas ir mes jį irgi galim reguliuoti su gyvenimo būdu.
M, bet kalbam apie mitybą, tai ką aš daryčiau, jeigu va taip sakyčiau, nu, vat susidėčiau savo protokolą ilgaamžiškumo, a, tai aš tikrai valgyčiau visų pirma reguliariai palaikant savo žarnyno sveikatą, kad mano žarnynas neb neturėtų signalų, kad nepūstų jo, kad aš normaliai tuštinčiausi. Toksai labai paprastas žmogiškas dalykas atkreipti dėmesį ir man viskas yra OK. Tada aišku aš įtraukčiau daug omega3 riebiųjų rūgščių, tai yra jūrinės kilmės produktų. Jeigu aš jų nevartoju, tai bent jau su papildais papildyčiau šitoj vietoj.
A kiek gramų reiktų į dieną žuvų taukų? Skaičiuojama frakcijų žuvų taukų DHE ir APE, kad reikėtų sunaudoti apie 2000 mg. Tai yra pakankamai daug. Mes praktiškai tikrai nesunaudojam kartu ane? Jo, kartu juos sudėjus. E ir tada jau priklausomai, jeigu yra žmogus sveikas, tai 2000 pilnai užtenka. Jeigu yra kažkokios jau esančios ligos lėtinės, galima ir iki 34000 per dieną didinti. M tada, aišku, aš su vartočiau savo baltymo kiekį. Tai yra bent 1 g kog per dieną. Nu bent vieną.
Jau nekalbu apie pusantro ten ar du, bet bent vieną. Ir aišku daugiau įvairiaspalvių daržovių. Man žinai kas įdomu, kad mes vat šiandien sėdim su tavim kalbam ir a tu sakai bent vieną gramą, jau nekalbu apie pusantro du. Ir aš prisimenu prieš 10 metų, kai aš kažkada kažkur rašydavau, kad rekomenduoju 2 gramus kilogramui. Dieve mano, visi gydytojai ant manęs užpuldavo ir ten rašydavo nesąmonę, per didelis baltymų kiekis, taip toliau inkstam pakenks čia tiro taip toliau, kad čia bėrimai čia taip toliau.
Ir taip demonizavo tuos baltymus. Tai supranti, mes išvis negalim nei vieno maisto produkto demonizuot arba ten jį iškelt į kažkokį tai aukštumas, kažkokias. Nui gi viskas yra kontekstas. Absoliučiai viskas yra kontekstas. Nu, aš tiesiog kalbu apie paradoksą, kad šiandien a baltymas pradėjo būt pagaliau vertinamas ir suprato jo naudą, žinai, kad gerai būtų ir 2 gramai, žinai, kad geriau nevalgyt tų angliavandenių perteklinių ir taip toliau, kas nu faina, kad taip keičiasi, žinai, ir kad per 10 metų mokslas jisai nu jisai tiriamas, jisai kažkaip tai juda į priekį ir kad žmonės turėtų suprasti, kad tai, ką mes a žinojom prieš 20 metų, prieš 30 metų, ką mum tėvai sakė sakė, kad tai viskas jau pasikeitė ir kad nauja medicina jinai parodo, kad viską reikia kažkaip kitaip daryti
ir kad reikia, nu, kaip sakant, nesipriešinti tam žinai nu taip, taip, reikia prisitaikyti realiai prie naujomų. M dar žinai, kalbant apie moteris, a, a, yra, a, tokia liga osteoporozė, mhm, a, kaulų retėjimas. Ir šiaip jinai dažnai pasireiškia vyresniam amžiuje. A ten pradeda kokį nors, nežinau, pėdos kaulą skaudėti, žinai, dantys klibėti, dar kažkas. Tai tai a visų pirma, kodėl moterys dažniausiai serga šita liga, vyrai rečiau? A ką vyrai kitaip daro ar kodėl taip nutinka? Ir ką daryti moterims, kad jos ateityje šitos ligos išvengtų?
Ko kokius indikatorius, ką ką išvis vat daryti jam jaunesnėm? Tai visų pirma aišku a vėlgi pabrėžkim, kad moterys ir genetiškai labiau turi polinkį į osteoporozę ir tada vėlgi susideda visa hormoninę raumenų būklę. Reiškia, dėl hormoninių pokyčių estrogeno mažėjimo, e, gali pradėt retėt kaulai. Ir kitas elementas, tai yra raumenų masė. Ta pati vėl vyrai turi labiau išreikštą raumenų masę, automatiškai jiems mažėja sarkopenijos, vadinama rizika. Sarkopenija tai yra per mažas raumenų kiekis ir išreikštas tada daugiau riebalų kiekis.
Tai moterys turi tą dažniau. Jų raumenys tikrai atrofuojasi irgi greičiau dėl hormoninių pokyčių per menopauzes, menopauzės ir po menopauzės laikotarpiu. Ir aišku čia mes vėlgi susiduriam ne tiktai ten su sakykim kaip daug kas galvoja ten kokių kalcijų trūkumų, tai vitaminas D, ar ne, visa hormoninė sistema, raumenų būklė, kuo daugiau raumenyno, tuo mažesnė rizika turėti osteoporozę. M tai aš kol kas iš viso mūsų pokalbio tai tik suprantu, kad moterim tik štangas kilnotas. tikrai taip. Žinai ir koks įdomus paradoksas.
Prieš tuos pačius 10- 20 metų vyrai tiktai vyrai salėj buvo neėi vienos moters prieš štangos nematysi, nes tai buvo nemoteriška, negražu, raumenys negražu, o dabar pasirodo čia visai ne apie grožį. Čia čia vis apie sveikatą. Absoliučiai viskas apie sveikatą. Ir 250 minučių per dieną, tai yra minimum, kiek moterys turėtų praleisti, e, nu, per dieną ar per savaitę. Per savaitę. Per savaitę. Gerai, per savaitę. O aš ką pasakiau? Per dieną. Per dieną? Nu neblogai. 250 250 minučių per savaitę.
Taip. Tai čia būtų toks idealus per dieną, aš įsivaizduoju. A ok. A žinai, mes turime a klausimą nuo mūsų partnerio Apolo Kino ir šiek tiek pereiname prie santykio su kūnu ir valgymo sutrikimais. A, mes su tavim, aš nežinau, aš tą turėjęs, tu turėjus kažkokių tokių gyvenime asmeninių a problemų su savo kūno priėmimu arba su maisto priėmimu savo gyvenime, tai taip. Ir turbūt čia kaip ir sako, kiekvienas medikas pasirenka sritį ne šiaip sau, o dėl to, kad arba pats turėjo kažkokių bėdų, arba, žinai, kažkokia aplinkoj yra kažkas irgi.
Tai aš pati turėjau didesnį svorį vaikystėje ir tikrai sulaukdavau tokių piktų ir negražių komentarų, e, ko turbūt eigoje sutriko ir mano požiūris į savo kūno vaizdą visą. Ir realiai šitie dalykai, jie išlieka visą gyvenimą. E, dėl to komentuoti kito žmogaus kūną, nu, pagalvokit 10 kartų, ar tikrai tą reikia daryt? Gali vienas komentaras visam gyvenime. Ir ir gal net ir tikrai manau daugeliu atvejų mes nepiktai tą darom ir ir kartais visai net nepagalvoja, bet patikėkit manim, ypatingai paauglystėje išgirsti komentarai apie savo kūno vaizdą, jie tikrai tave persekios visą gyvenimą, kad ir kiek tu su tuo dirbtum.
O nėra taip, kad tavęs dabar kaip a dietologės gydytojas kuri žinai nu gyvena tuo ir pamato, jeigu tu kažką valgai to nesveiko ten kokį burgerį ar dar kažką, kokių komentarų sulauki? Tai visada sulaukiu komentarų. O dietologai valgo batoną, o dietologai valgo burgerį, o dietologai valgo picą. Bet gerai, kad aš pati, žinai, daug komunikuoju apie balansą ir apie apie tą kūno vaizdo priėmimą, valgymo sutrikimus. Mes nemažai kalbam ir su pacientais, ir savo socialinėj medijoj. Kartais apie tai pasidalinu.
Dėl to, kai tu jau turi svorį, sąmoningumą, tu aišku jau nebe taip ir priėmi tuos komentarus ir gali normaliai paaiškinti, bet tiesiog gal mano žinutė e auditorijai yra ta, kad atsargiai, tiesiog atsargiai darykit šituos veiksmus. Nekomentuokit kitų nei maisto, nei svorio, nes jūs niekada nežinot aplinkybių, kodėl tas žmogusžas žmogus jauti taip. Ir kartais net ir norėdami gero, mes galim tikrai dar labiau tą žmogų į tokį, žinai, kampą įspausti ir jis gali dar labiau susigūžti ir nenorėt nieko daryt.
Geriau prieiti per kitokius dalykus. Aš a noriu grįžti prie mūsų partnerio Apolo Kino a klausimo. A kuris, beje, dovanoja mūsų žiūrovams du pakvietimus į kiną. Tai komentuokite po šia laida ir vienas iš jūsų gausite a dovaną. O filme Julie and Julia Dulia a filme padaro valgymą ritualų. Tai dabar Apolo nori, kad tu įsivaizduotum pacientą, kuris kiekvieną vakarą 93 vakare iš streso nueina prie šaldytuvo ir varsto jį. Nu, čia turbūt pacientų tokių labai daug. Tai duok jam protokolą, ką jis turi padaryti žingsnis po žingsnio, aplinka, maisto ruošimas ir taip toliau, kad tai padėtų, o nepakenktų.
Tai visur pirma šitas pacientas arba šitas žmogus, ką jis turi daryt, tai reguliariai valgyti kiekvieną dieną. Jis turi pavalgyt normalius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ir turbūt pagrindinė bėda daugelio tokių žmonių, kurie varžto šaldytuvą vakare, tai yra arba tai, kad jie visą dieną bando kažkaip optimizuoti tas kalorijas ir deficitą kurti ir tada galiausiai vakare, kai atsipalaiduoja, grįžta po darbų, nu viskas, dabar tai šventė, grįžau, jau galima dabar pavalgyt. Ir jie nebeatlaiko spaudimo tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai jie negavę yra kaloražo tinkamo, tai jie tiesiog kompensuoja.
Kitas momentas, tai pasidarykit tą ritualą anksčiau. Tegul ta vakarienė tampa tuo ritualu, kai jūs atsisėdat ir neužkandžiaujat, nevarstot šaldytuvo, o pavalgot normalų patiekalą vakare. Ir tada pasižiūrėti, žinai, kaip aš išsimiegojau, ar aš tikrai gerai miegu, ar aš išmiegu ten kokias šešias, septynias valandas, nes dažniausiai tie, kurie turi daug streso ir mažai miega, tai jie ir varo to šaldytuvą vakare. Arba net būna tokių, kurin negali užmigti vakare nepavalgę. Mhm. Nes tiek yra psichologiškai sunku atsipalaiduoti, kad maistas tampa vienintelio atsipalaidavimo šaltiniu.
O jeigu kalbėtume apie vėliausią a laiką valgymui dėl visų augimo hormonų išsiskyrimų, melatoninų ir taip toliau, kada tu patartum vėliausiai valgyti? A nes visų laikas, kada eina miegot, skirtingas. Tai kiek valandų čia, žinai, kaip būna sako ten iki, iki aštuonių valų. Aš tai bent jau tris valandas iki miego tikrai sakyčiau, kad reiktų nevalgyti. A ir tas maistas tris valandas iki gali būti pilnavertis normalus patiekalas, ane? O tris valandas tai ten arbatėlę išgerti, vandenuko, dar kažką tai, bet pačio maisto tokio a nebevalgyti jau, ane?
Taip. Ok. Ir tada kitą dieną pusryčiai. A kaip tu patartum su pusryčiais? Iš karto prabudus? Ar yra kažkoksai protokolas skrandžiui, kortizolio mažinimui, visiem tiem hormoniniam procesam sureguliuoti? Kada ką geriau ten kavą gerti ir panašiai. Su maistu aš nebūčiau tokia griežta realiai, kaip gaunasi. tiesiog po atsikėlimo ten pirmiausia, aišku, vanduo, e, ir per ten pusę valandos, valandą tikrai galit pavalgyti pusryčius, bet tiesiog ko nepatarčiau daryti, e, tai yra gerti kavos ant tuščio skrandžio. Daugiausia tikrai tiek ir dėl kortizolio, tiek ir dėl skrandžio gleivinės po maisto.
Mhm. A, kava, aišku, bus asmenų, kurie nebus labai jautrūs kavai, tai jie bet kada gali ją gerti ir prieš miegą, ir po miego, ir kada tik tokių, žinai, kurie prieš miegą išgeria ir oi, miego nor Bet daugeliui asmenų tai sakyčiau, kad būtent šita taisyklė tiesiog išgerti kavą po pusė. A, kai tu sakai, išgerti kavą ant tuščio skrandžio blogai dėl gleivinės, o jeigu kavą geri su pienu, čia jau geriau a negu juodą gryną kokį espreso tenai? Šiek tiek geriau, bet vis tiek tada mes kalbėkim apie kortizolio ašį, tai nereikia jos ten per daug dirginti.
Tai kiek turi laiko praeit? Nu, jeigu žmogus, tarkim, pusryčių nemėgsta tiesiog, nu, žinai, nenori pusryčių valgyt, bet kavos nori išgerti, kiek vis tiek rekomenduočiau kokį užkandį turėt ir tada sakau vis tiek, ane, Mhm. Aišku, dažniausiai realybėj taip nevyksta, ne. geria tą kavą ir džiaugiasi. Nu žinai, pavyzdžiui, tas įžymusis a Hubermanas, jisai savo protokole geria kavą dvi valandas po atsikėlimo, o valgo pirmą valgymą tiktai 11 12. Tai taip, bet jisai daro protarpinį badavimą, tai čia visai kas kita, žinai.
Ir pavyzdžiui, jeigu mes darom pratarpinį badavimą ir mums reikia energijos, tai kava čia šiek tiek pagelbės, ypatingai prieš sportą. Tai čia tokie skirtingi protokolai tiesiog. Bet jeigu mes kalbam apie tą klasikinį valgymą, pusryčiai pietus vakarienę, tai sakyčiau taip. Geriau po pusryčių. OK. A žinai, aš noriu dar šiek tiek prasieiti per tokius, nu, kaip ir mitus arba įsitikinimus, dar kažką. Tai ką ką gyvenime mes dažnai susiduriam ir kelia mums a klausimus tiesiog ar tai gerai, ar blogai ir panašiai.
Tai vat vienas iš jų yra ar medus yra sveika alternatyva cukrui. Nes, nu, daugelis medų valgo šaukštais, nes tai yra sveika. Čia gi žiūrėk sveikatą, jeigu kalbėtume apie insulino ir gliukozės tuos šuolius visus, tai medus niekuo čia netampa per daug pranašesnis. Apart to, kad jisai turi ne tik gliukozę, bet ir fruktozę. E ir aišku dar turi ten visokių gerų savybių, ar ne? Nu, tai tikrai negalim to paneigt. E, bet tikrai perteklius jo bus toks pat žalingas kaip cukrus ir nereikia jo čia taip jau labai išaukštinti, bet sakykim dėl jo gerųjų savybių, kaip desertą, kaip priedą kartais prie arbatos mes galim turėt taip kartais.
Kartais ne tai, kad žinai, visur medu varau kiekvieną dieną, nes čia gi čia gi gerai. Taip, taip. O, o kaip su kaitinimu medaus? Ar ar šildymas, medaus kaitinimas a kažkaip medus praranda savybės ar ar iki 40 laipsnių ne, bet vėliau kaitinamas? Taip, aš girdėjęs, kad iš viso šiaip visi produktai, ane, nėra gerai, kai yra kaitinami. Taip. Realiai tu prarandi dalį gerųjų savybių kaitindamas labai aukštoj temperatūroj. Tai išeina taip, kad jeigu, pavyzdžiui, aš daržoves šaunu į orkaitę ir kepu 200 laipsnių temperatūroj tai dar ir gerųjų dalykų prarandi.
A tai šviežias, šviežios daržovės yra geriau? Visada visada tiek ir virškinimo procesui, jeigu nėra sutrikimo, ar ne? Čia visada kalbėkim apie tai, kad m e kai žarnyno, kai žarnynas yra sutrikęs kai pavyzdžiui pralaidus žarnynas, dirglioji žarna, mes niekada neturėsim rekomendacijų kaip sveikam žmogui. Čia jau bus visai kitas protokolas. E, bet jeigu yra sveikas žarnynas, mes gerai virškinam, tai aišku, kad ta šviežia daržovė neapdorota, jinai bus tikrai daug naudingesnė. Nu gerai. O tada bulvė. Nu tai bulvės tai nevalgysi neapdorotos.
Nu gali valgyt pilnai. Gali valgyt. Esi ragavus? Valgyt. Taip esu. Ir čia visai neblogas dalykas, jeigu smulkiai supjaustyta. Eik tu. Tu rimtai nesu valgęs? Ne, esat valg taip. Ir ir cukinija, ir visas daržoves realiai galima valgyti m puikiai žalias. Geras. Aš tiesiog tikrai prisipažinsiu, niekada nevalgęs žalios bulvės. Sakysiu brangioji, šiandien mes bulvių nekepam. Šiandien mes viską žali žaliavalgiai. Viskas. A ok. A mitas ar tiesa, kad negalima vartoti pieno produktų su mėsa? Ir taip pat, pavyzdžiui, visą laiką sako: "Nevalgyk bulvių su mėsa."
Nu čia žiūrint iš kurios pusės mes dabar pažiūrėsim. Šiaip tai viską galima su viskuo valgyt, nes mūsų virškinimo fermentai jie neišsiskiria selektyviai. Ką mes besuvalgytume, jie išsiskiria visi. Taip, ta prasme, nėra taip, kad suvalgau mėsą ir išsiskiria fermentai tik reikalingi mėsai. E tai viskas išsiskiria kartu. Bet čia daugiau galbūt teorija yra apie tai, kad geležis prastai įsisavina pieno produktų fone. Tai tada taip, jeigu mes turim tokį tikslą, tai be abejo, kad pieno produktas esantis šalia mėsos, jisai blokuos.
geležies virtimą aktyvia geležim ir juos įsisavin. Bet ar tikrai čia jau tiek sublokuos? Tai ne tiek sublokuos. Čia daugiau jau kai mes turim kažkokias, pavyzdžiui, patologines būkles, kai mums tikrai reikia, nu vat, nu suvalgau tą mėsą kaip kokį vitaminą ir mums reikia. Bet šiaip iš principo e skirstymas, kas su kuo, jisai niekaip fiziologiškai nepaaiškina. Nu, o bulvė su su mėsa. Va, šitas tai būdavo. Negalima valgyt kartu. Aš kiek prisimenu jaunystėj visą laiką šitą kaldavau. Aš galvoju kodėl kodėlžina?
Nežinau.Žau. Iš kur šitas atsirado, ta prasme, niekada netikėjau šitą teoriją ir nu bet čia kaip ir su kraujo grupėm ir mityba. Va, aš jeigu kukurūzą suvalgysi šiandien, tai man šakės, žinai. Nutuksi. Taip, nutuksi. Taip. Nu tai kas tas pirmas sugalvoja? Ne, nu kažką reikia sugalvot, supranti? Vis tiek aš kaip galvoju mityboje pagalvok, nu produktų mes naujų nesukuriam, viskas sukasi ratu. Tai ir teorijos jos sukasi ratu. Lygiai taip pat kažkada baltymai į viršų iškyla, kažkada mes kiaušinius demonizuojam, kažkada juos vėl iškeliam į paviršių.
Kažkas sukuria filmą, kad mėsa yra labai blogai, kažkas sukuria apie sojos produktus, kad labai blogai. Ir va taip. Kodėl tu užbėgi klausimam į priekį? Ai, aš matai tu jau už gerai priraganavai. Tai dabar atsakyk man. Tai soja, a, kuri sakoma, kad 9% yra auginama, o ne natuturali gamtoj randama. Tai yra blogai ar gerai soja? Nu, nes veganai, tai čia mes kalbam apie genetiškai modifikuotą sojos produktus, ar ne? Nu, tai taip, dalis jos yra genetiškai modifikuojama ir yra tyrimų kažkiek, kurie ten sako, kad gali didinti vėžio riziką, ar ne?
Bet tai kaip ir visi genetiškai modifikuojami produktai, tai arba tada mes turim jų sunaudoti labai mažą dalį, bet pati soja kaip soja jinai mums nėra kenksminga. Aha. Bet dabar dėl genetiškai modifikuotų produktų yra teigiančių, kad dėl to, jog a pradėjo juos a genetiškai modifikuoti, tai tam tikri produktai gavo dar daugiau maistinės vertės. Juos galime gauti ištisus metus, jie greičiau auga ir taip toliau. A tai dabar kaip išeina, kad kaip ir iš vienos pusės geriau daro, bet iš kitos pusės tai gali kenkti.
Tai matai turbūt nuo produkto priklauso ir jo to tiriamojo pobūdžio. Tai Soja būtent buvo šituo atžvilgiu ištirta. Dėl dėl kitų produktų dabar negaliu taip, žinai, atsakyt, bet realybėje tai vis tiek mes turim bet kokio produkto valgyti kažkokių neperteklinių kiekiu, kad mums nekenktų. Čia čia tas pats su soja, tas pats su saldikliais visais, žinai, realiai a visi produktai pertekliuoje gali tapti žalingi su saldikliu. Aha. 60 70 metai išranda saldiklį tam, kad gydyti a kadrų diabetą cukrinį diabetą.
Nu taip. ir ir tikrai žmonėm padėjo. Žmonės galėjo mėgauti saldumu ir taip toliau. Per visus šitus metus buvo vienintelis tyrimas su žiurkėm, kuris suvartojus ten 180 kartų daugiau negu kūno masės aldiklio, parodė, kad yra mirtinas. Nu tai ten tai žmogaus į žmogaus skaičius pavertus, tai čia turbūt 4000 skardinių Coca-Colos per dieną. A ir dabar vat visai neseniai, prieš kelis metus pateko į antrinio tipo kancerageno sąrašą. Tai pateko su ginko bulabu šitu vitaminu, su aloja vera ir kitais produktais, kuriuos šiaip tai visi vartoja kaip labai sveikus dalykus ir ten pateko ir saldiklis.
Kokia tavo kaip dietologijos nuomonė apie saldiklį šiaip iš esmės? Jeigu žmogus, pavyzdžiui, jį vartoja kiekvieną dieną vietoj cukraus, bet nu negali atsiribot nuo saldaus maisto, tai yra geresnė alternatyva ar visgi irgi blogai? A kaip ir cukrus? Kontekste visam bendram aš sakyčiau, kad mes tiek saldiklį, tiek ir cukrų turėtume vartot saikingai. Mhm. E, aišku, vėlgi, jeigu mes norim kažko labai saldaus, bet, nu, žinom, kad mes ten tikrai nenorim cukraus vartot, gal kartais tas saldiklis ir bus tas pakeitimo variantas, kuris yra saugus ir mes nevartosim jo ten, žinai, milžiniškais kiekiais, tai viskas su tuo yra OK.
Bet jeigu mes, žinai, ten galvosim, kad mes dabar pakeisim savo tą saldų produktą ir nuolatos perteklinai vartosim, tai tada saldikliai jie turi kitą medalio pusę, tai jie lygiai taip pat insulino kelia ir kasos funkciją šiek tiek, žinai, trigdo. E, tada jie veikia į žarnyną, jie sukelia pralaidumą žarnyno, dideliais kiekais, reiškia, sienelė žarnyno, jinai po truputį, po truputį pradeda būti pažeista ir tiesiog atsiranda pilvo pūtimui, nevirškinimo jausmas. E, mes matom vėlgi tuos pačius kažkokius tai tuštinimosi susutrikimus, tai saldiklis, jisai irgi turi savo tą medalio pusę, kuri nėra tokia palanki, bet viskas vėlgi yra kiekje, supranti?
Čia kaip ir visur. OK, žodžiu, jeigu žmogus keičia, tai gali, bet tiktai ne neforsuoti. OK, taip. Gerai. A pieno produktai, a kažkaip tai vienu metu buvo labai demonizuojami ir kad pienas iš viso net karvės negeria. A čia iš viso tiktai kūdikiam ir tai gal nereiktų duoti. A tai su tuo su tais pieno produktais, kodėl jie buvo pradėti demonizuoti ir kam tikrai jų negalima? Nes mes jau laidos pradžioj pakalbėjom apie tai, kad jeigu neturi jokių problemų, tai tu gali vartoti.
Tai kaip suprantu ir nauja mitybos piramidė sako tai, kad nu nėra taip jau čia viskas blogai, bet kažkokia buvo banga vienu metu, kad pieno produktai yra didžiulis blogis. Tai žinai, ir dabar yra dalis žmonių, kurie netoleruoja. Tai visų pirma genetiškai laktozės netoleravimas gali būti. Tai vien tik laktozę pašalinus mes galim tada padaryti tikrai teigiamą efektą. Tada virškinimo trakto ligos, kurios, pavyzdžiui, susijusios su uždegiminės žarnų ligos, dirglioji žarna, tikrai pieno produktai yra sunkiau toleruojami ir tada mes juos eliminuojam kuriam laikui.
E ir sakykim autoimuniniai protokolai. irgi yra dalis teorijų, e, kurios sako, kad šiek tiek gali skatinti autoimuninį procesą arba, pavyzdžiui, aknės pasireiškimą, bet vėlgi labiau laktozės fone, e, prie policistinių kiauširdžių sindromo mes irgi taip apribojam kai kuriuos produktus. Tai tiesiog a vėlgi dažniausiai tai būna dietoterapijos kažkuri kažkokia dalis, bet pats produktas kaip produktas jisai neturėtų būt demonizuojamas, jis yra geras, jisai tikrai turi gerų savybių, baltymų, probiotinių savybių turi, ypatingai natūralūs, žinai, ten kefyras, jogurtas, tikrai jie gali būt naudojami.
Bet vėlgi, pavyzdžiui, mes dažnai, kai naudojam kažkokį produktą, mes jo naudojam labai daug. Tas pats, pavyzdžiui, gliutenas ar pieno produktai. Tikrai žmonės pakankamai nemažai mityboje jų turi. Sakykim, pats gliutenas yra baltymas ir jos sunaudojama pasauly yra daugiausia iš visų baltymų. Mhm. Tai kas tada atsitinka? Mes įsijautrinam tam tikrems produktams. Mes nuolat kartojam kartojam kartojam kartojam ir įdirginam, kuo paremti ir yra mūsų nuostabieji netoleravimo testai. Norėjau sakyti tada nueini, pasidarai netoleravimo testą. sako ir tu netoleruoji pieno produkto.
Tu ne tai, kad netoleruoji, tu tiesiog įsijautrinęs esi, tiesiog visą savaitę daug bandelių valgei. Taip, taip, taip. Būtent. Ir tada žinai ir tada žmogus eliminuoja pieno produktą, produktus eliminuoja gliuteną ir sako: "Nu, tikrai tas testas teisus buvo. M tikrai man pagerėjo. Žiauriai gerai jaučiuosi. Bet žiūrėk, tu pasidaryk tą testą po mėnesio, vėl rodys kitus produktus, tuos, kuriuos dabar vartoji. Bet, nu, šiaip iš esmės turėtų tiesiog būti kuo įvairesnė mityba. M ne, tai taip, faktas. Tai žinai, kuo daugiau spalvų, kaip visada, dar svarbus momentas turbūt yra skaidulos, ar ne?
Mes jų labai mažai suvartojam skaidulų. Sakykim, paskaičiuota yra statistiškai, kad lietuvis suvartoja apie 12 g skaidulų per dieną, o rekomendacija yra nuo 25 ten prie visokių ten vidurų užketėjimo net 40 g. Tai įsivaizduok, 12 g čia yra žiauriai mažai. Ten, pavyzdžiui, galiu pasakyt pavyzdį, ten koks, nu, vat pusrytis lietuvių, ar ne, koksai yra sumuštinis su kokia mėsyte, žinai, ir pomidoru ant viršaus. Tai tai 2 g skaidau, kiek 2 gramai, bet tai duona, duonai nelygu. Vat irgi, žinai, demonizuoja duoną.
Duona yra blogis. Tai vėlgi mes galim apimti batoną, taip? Viso grūdo batoną galim paimti batoną ten su kažkokiais priedais. Taip pat yra juoda duona. Taip, juoda duona su saulėgrąžom, ruginė duona. Dieve mano, kiek tų duonų. Tai taip, žinoma, kad kontekstas svarbiausias. Aš taip, žinai, paėmiau tokį paprasčiausią variantą. Šviesus batonas. Taip. Taip, taip. Bet tai, pavyzdžiui, duona iš esmės jinai gali būti alternatyva grūdams, jeigu aš, pavyzdžiui, a nu valgau kokią juodą duoną visą laiką ir juodą duoną su sėklom, su padidintu skaidu kiekiu.
Tikrai taip. Ir ir ir čia visiškai nėra blogas produktas ane? Aišku, kad ne. OK. Tai nes aš sakau, žmonės dažnai kažkaip tai jie a pasiima produkto kategoriją ir jie iš esmės demonetizuoja. Bet demonetizuoja, demonetizuoja, demonetizuoja. Jau viskas, pavargau, matau. Gerai. A tai apie maisto netoleravimo testus. A dietologai yra už ar prieš? Praktikoje mes jų nenaudojam. Kodėl? Todėl, kad jie moksliškai nėra pagrįsti. O tai kas juos sugalvojo šiaip iš esmės ant ant toks biznis yra? Tai žinai, tai yra dalis tyrimų, kurie yra dalinai moksliškai pagrįsti.
Tai vat čia tas dalinai tokia pilkoji zona, kur šiaip psichologiškai tas mitybos netoraviavimo testas gali visai neblogai suveikti kartais. Mhm. Ir aš, e, sakykim, nesu jau tokia, žinai, kategoriškai prieš juos dėl to, kad daliai žmonių tiesiog reikia kartais, kad juodu ant balto būtų parašyta ir tas mitybos pokytis jam gal kažkokį postūmį, startą kažkokį duoda. Ar tai yra moksliškai pagrįsta? Ne. Kiekvienam netoleravimo teste tau bus visada pirmam lapešyta, kad šita maisto alergija, pavadinkim, niekada nebus susijusi su tikra alergija.
Nu tai čia netoleravimo testas, jisai neparod imunoglobulinai, nes ten imunoglobulinai vis tiek tiriami. Tai vadinami tie greitieji. Vadinasi, ką aš suvalgiau vat šią savaitę ar praeitą, tai maždaug tokiems produktams įrodys, e, žinai jautrumą ką suvalgiau ten kitą mėnesį gal vėl kitaip parodys. Tai jie visada bus dinamiški ir kintantys, nebus visada vienodi. O alerginis testas, ką parodo tikrasis tas alerginis testas? Jau alerginiai testai visai kitus imunoglobulinus tiria ir jie yra ilgalaikiai. reiškia, kad aš tai medžiagai tikrai esu įsijautrinęs.
Tai bet, pavyzdžiui, alergologų asociacijos, jos tikrai yra prieš netoleravimo testas ir sakykim praktikoje šiaip surinkdama žmogaus ligos istoriją, tu jau vis tiek daugiau mažiau matai, kam jisai bus jautrus. Ne visada reikia testų, bet kaip ir minėjau, tai kartais žmogui tiesiog patinka tą sąrašiuką turėt. Tai ačiū tau labai, kad atėjai. A, buvo labai smagu. Tikiuosi, kad žmonės išsinešė nemažai žinių apie mitybą ir sužinojo daug aktualių dalykų, kurie šiais metais yra ganėtinai populiarūs žiniasklaidoj. Tai ačiū tau dar kartą.
Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko, prenumeruoti ir, aišku, parašyti komentaro, a, nes jūs galite laimėti du kvietimus į Apollo kiną. Tai su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ