12 gegužės 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Jūs esate jau irgi uždirbęs ne vieną milijoną ir pardavęs verslų už milijonus. Tas pats Maskas prognozuoja nuo penkių iki 10 milijardų robotų. Kai jūs sakot, kad bus jau humanoidai, 25 metais dar išgyvens apie 20 metų, jau gali tikėtis gyventi pagal prisirinkimą kiek nori. Kokių dirbtinis intelektas negali pakeisti profesijų. Prognozės yra iš tikrųjų stebuklingos. Ar teko jaustis nejaukiai dėl prakaitavimo svarbių momentų? Man deja teko. Ver Spirex, tavo naujas sąjungininkas. Tai unikali jo formulė ne tik efektyviai slopina prakaito kvapią, bet ir išlieka veiksminga tris penkias dienas.
Tereikia vieno paprasto veiksmo. Vakare prieš miegą užtepti per spireks ant sausos, ne ką tik nuskustos odos. ryte tiesiog nusiplauti ir gali būti tikras, kad tavo oda bus komfortiškos būsenos, sausa, gaivi, be nemalonaus kvapo. Perspx turi trijų lygių priemones: Comfort, original ir strong. Pradėk nuo lengviausios. Na, o jeigu nesusitvarkai su prakaitavimu, pabandyk ir stipriausią. O nuo dabar pasimatymai, šokiai klube ar ilgi susitikimai su draugais vyks be absoliučiai jokios įtampos ir papildomų minčių apie šlapias pažastis. Sveiki, Lija.
Sveiki. Malonu jus matyti. Džiaugiuosi, jog radote laiko ateiti pas mane į laidą. Ir man jūs esat toksai vienas iš Lietuvos futūristų. Aš dabar bandau nupasakot paveikslą, kaip aš jus įsivaizduoju. Jūs man pasakysit teisingai ar ne? Žmogus, kuris a labai daug domisi dirbtiniu intelektu investavimu startapais na toks verslo, futūrizmo, a, asmuo Lietuvoje, ar teisingai? Matyt daug yra tame tiesos. Tai taip, aš intereso iš tikrųjų išskiriu finansus plačiąja prasme, ne tiktai investicijas, technologijas, tame tarpe dirbti intelektą. Nu ir paskutiniu metu kažkiek pradeda jau traukti į savęs ugdymą, savęs tobulėjimą, tas minkštąsias materijas, matyt amžius.
Tai va tos trys teritorijos tikrai. Gerai, galėsim paliesti ir tą teritoriją šiek tiek. A tai žinot, aš šiandien, beje, besiruošdamas laidai, perskaičiau labai įdomų dalyką, kad Kinija nuo rugsėjo piros priverstinai visiems vaikams įves mokykloj vieną pamoką mokytis dirbtinio intelekto nuo šešių metų. Ką jūs apie tai galvojat? Kur tai eina? Kodėl jie pirmieji jau tai daro? O kada pas mus tai jau gali ateiti? Šiaip a paskutiniu metu, kad Kinija tampa nebekopijuotoju inovatorių, tai daug kas kalba. Mhm.
Daug yra tame priežasčių, bet faktas, kad tradiciškai tokiose tiksliose materijose, kaip programavimas, matematika, Kinija tikrai buvo priekyje viso pasaulio, ne paslaptis. A aišku, labai abstrakčiai kalba, kas yra mokintis dirbtinio intelektu. sakyčiau atvirkščiai, reikia reikia, kad dirbtinis intelektas tave mokintų, bet žinote kaip e tikrai yra toksai vienas pasakymas, jeigu tu esi geras karys, iš to niekad neseka, kad tu esi geras generolas, nes per instrumentus, per pagalbines priemones pasiekti tikslų yra tiesiog kitaip negu pačiam padaryti. Mhm. Ir dirbtinis intelektas yra tas traktorius.
nesiginčysime, kad kaimiečiai jau patys žemės nearė nei su arkliu, tai traktorius tą stipriau padarys. Bet tam reikia kažkiek tai laiko, kad transformuoti savo mąstymą, savo įpročius, savo būdą. Tam, kad iš tikrųjų netgi banalius klausimas ten vat kaip man nueiti iki parduotuvės va dabar ar tokia gatvelė ar ne, nes a šiais laikais kaina, jeigu tu kaip pilietis, kaip žmogus sumoki laiko prasme, pastangų, resurso prasme, už kažko padarymą be protingo patarimų yra per aukšta, tai manau, kad kuo anksčiau va tokia tandemą žmogus a man patinka terminas paskutiniu metu labai dažnai vartojamas dirbtinio intelekto kopilotas, tai yra šalia sėdintis a jau nebe a a enciklopedinis instrumentas, o partneris, patarėjas kaip asistentas, kaip asistentas taip, taip, taip.
Nu, man labiau patinka ko pilotas, nes nes jūs kartu vairuojate savo gyvenimo lėktuvą. Tai va, tai kuo anksčiau priprasi, kaip įaugs tavyje, tu mokėsi neitive ir kalbėti, tai to, be abejo, daugiau pasieksi. Tai tai va tas principas tikrai nestebina. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų.
Tai vat net Billas Geesas visai neseniai vienam iš intervių sakė, kad po 10 metų jisai prognozuoja, jog žmonės turės tik dvi dvi darbo dienas. visą kitą darbą atliks dirbtinis intelektas. A, nu, vienintelis dalykas, kuris tokiam pasakyme stebina, o iš kur tos dvi darbo dienos? Nes, nes tikrai rybinės teorijas sakote, kad apskritai a iš vienos pusės ekonomikai, pasauly žmogus nebereikalingas, nebūtinas. Vėlgi iš to niekad neseka. Mes kaip našta gaunasi tokia. Ne, ne, tiesiog tiesiog ne našta, nes atvirkščiai, atvirkščiai mes nešame, o ne, o ne ne mes esame našta, bet a bet vėlgi tai, kad žmogus neprivalo dirbti, iš to niekad neseka, kad jisai nedirbs, nes iš tikrųjų a man palyginimas toksai labai geras patiko.
Sako, pažiūrėkite, tarkime, ten į pasidurinčius pensininkus. Vakaruose tokių daug, pas mus gal ir tenybė kol kas. Ar jie pasirenka nieko nedaryti? Tikrai ne. Jie tiesiog pasirenka daryti, kas jiem įdomu, keliauti kažkokią bendruomenę, socialinę veiklą, labdarą ir panašiai. Priminsiu, kad šiais laikais tiek Amerikoj, tiek Europoje 70% darbuotojų a nepatenkinti savo darbu, daro tai, kas jiem nepatinka. Įvertinus, kad darbas yra didžiausia nemiegančio darbo laiko dalis. Tai tas faktas, kad dirbtinis intelektas atlaisvina žmogų, sako: "Žinai, tu gali nedirbti, mes tau duosime tą basic inkam, tą besąlygiškas bazines pajamas, tu pasirink ką nori, tai tai atlaisvina ir tai veda prie didesnio laimės iš tikrųjų kiekio.
O jeigu jūs išskirtumėt, pavyzdžiui, tris technologijas, kurios per ateinančius 10 metų, nu, iki kokių 2035 metų pakeis kardinaliai mūsų gyvenimą, kokios jos būtų ir kodėl? O keturios galima? Galima. Tai gerai. Tai dirbtinį intelektą, tai matyt jau visi sparda, tu pradėsiu, bet tai nebe paslaptis, viešoji paslaptis. Taip. A tokia viena įdomi projekcija dirbtinio intelekto, tai yra humanoidiniai robotai. Sakyčiau, tą pradėsime jau taip visur matyt jau šiemet. Man atrodo Tesla jau juos pradėjo ne tiktai Tesla. Tesla viena iš gal taip vadinamų frontrunerių arba tų kompanijų, kur tikrai jau labai toli nuėjai ir greičiausiai jau šiemet pamatysime komercinius produktus.
Bet vėlgi priminsiu labai paprastą faktą, kad priežastis kol kas kodėl mes nematome dirbtinį intelektą taip plačiai, kaip galėtume matyti, nes jau kūrybingas, jau geriau mąstantis ir visa kita, bet kol kas neturi rankų kojų. Tai labai daug žmogiškosios veiklos. Vėlgi priminsiu, kad visas pasaulis šiaip yra sukurtas žmogui nuo lifto mygtukų, kurie yra žmogaus aukštyje iki staklio gamykloje, a iki iki instrumentų visų, kurie tiktai iki vairo automobilyje ir panašiai, panašiai. Tai va tą sekundę, kai dirbtinis intelektas įgauna rankas, kojas, tai gali visiškai pakeisti žmogų tame tarpe fizinėj veikloj.
Prognozės yra iš tikrųjų stebuklingos. Tas pats Maskas prognozuoja nuo 5 iki 10 milijardų robotų humanoidų ateinančius 10 metukų. Kai kurie ekspertai a paaukština tai iki 30 40 milijardų. Tai čia kiekvieną kiekvienas a kiekviena šeima, kiekvienas būstas turės bent jau po vieną. Nu ne visai taip reikėtų žiūrėti. Greičiausia, kad turės, bet reikėtų žiūrėti, kad kiekvienam žmogui atiteks tiek robotų. Ne faktas, kad jie bus tavo bute, tavo namuose. Jie greičiausiai gali būti gamykloj, restorane, ten kažkur tarnyboj vairuosi ir panašiai.
Bet kad kiekis robotų vienam gyventojui yra vienas prie vieno, vienas prie keturių, vienas prie penkių, vienas prie 10. Tai greičiausia tame tarpe iš tikrųjų yra tiesa. O vat kai jūs sakot, kad bus jau humanoidai, a man tai iš karto toksai su tuo chat GPT atsiradimu prieš du metus toksai atrodo primityvus jisai bus pats pirmas produktas. Ar jie iš karto laukia paleisti tokį produktą, tą humanoidą, kuris tikrai padės žmogui ir supras kaip ką ir daryti? Ar tai visgi bus primityvūs dalykai tokie?
Nu, kaip žinot, vat buvo tie siurbliai, robotai, nu, jis vis tiek kartais nesupranta kaip siurbti ar net grįžti į stotelę, kartais važiuoji į tą sieną, daužosi ir negali grįžti, nes, nu, atrodo primityvu, tu turi jam vis tiek dar pirštais parodyt, ar jau tie humanoidai visgi bus tokie, kur mes nustebsim net ką jie gali. Aš manau, kad jau dabar iš tikrųjų galima pamatyti, vėlgi tiesiog pajoutubinus galima pamatyti robotą, kurį jau dabar gali nustebinti. Mhm. E, du įdomūs man užkrito šiemet va 25 metų pradžioj.
Man tiesiog teko matyti porą dalykų. Tai yra vienas a video komanoidų ir žmonių maratono bėgimas Kinijoj. buvo pirmasis pasaulyje organizuotas maratonas, kur bėgo ir žmonės. A jeigu taip pažiūrėti tą nuotrauką, kur finišo tęsioji, tai taip robotas taktiškai žmogui leidžia pusę metro laimėt. Geras. Tai tai jau turi kažkiek tai supratimo, empatijos ir ir gal ne iš karto pagailėsiu aš tavęs. Jo jo. Ir gal ne iš karto už kares pasaulį. Kitas yra video, kaip kiniečiai sutiko šiemet vat naujus 25 metus.
Tradicinis kinų šou ir kartu su moterim šokėjom. E, taip pat šoko robotukai apsirengęs antaklaus ten raudonom kepuraitėm labai grasiškai, labai, labai labai fainai ir ir pagalvojau, kad jau tą vat vau faktorių, kaip vat sakai, gali nustebinti jau iš karto dabar čia ir šiandieną. Aš tiktai nežinau, ar man tai žavu klausyti. Nu galbūt, jeigu tie humanoidai bus tikrai su su tuo plastiku ir viskuo, kad tikrai kaip žmogus atrodys, bet irgi toks konfūzas šiek tiek, ane, matyti tu vos ne vaškinę figūrą gyvą.
Priprasime, bet priprasime, žinoma, priprasime. Prisimenu istorijos pamokoj buvo pamoka ir pasakoja, kaip indenai negalėjo priimti pirmų nuotraukų. Mhm. Nes laikė, kad va tą minutę, kai europietis fotografuoja tave ir tavo vaizdas lieka kažkur ir jisai labai labai primena tave, kad tu sielą atiduodi. Taip. Ir ir buvo labai ribinės reakcijos, įskaitant savižudybės, neskaitosi, kad tu negali toliau gyventi su ten parduota, pavogta ar kitaip perduota siela. Tai kad naujovės nepriima, tai čia yra faktas. Bet labai greitai laikas bėga.
Tai va, tai grįžtant prie tų keturių, tai sakyčiau, humanoidai kol kas nematome gal taip plačiai Lietuvoj, mano žiniom, šiemet jau inžinieriai, robotukai fiziški, kur vaikščios ir atliks kai kurį darbą, gal nespoils truputėlį, kuri kompaniją užveža, bet tai bus jau šią vasarą mano žiniom, tai pamatysime. OK, įdomu, kad tikrai paskelbs turbūt žiniasklaid. O, tikrai paskelbs. Jo, tiesiog nenoriu jo spoilinti. Paliekam jiem tą malonumą. Tikrai taip. A, kad metų gale jau pamatysim ir kituose pritaikymuose ir kad ateinantys gal tris penkių metu, kai būtent tai yra va tą chat GPT momentą gumanoidėm, tai praktiškai neabejau.
Tai tikrai žavi pamatyti. Iš tokių šiek tiek milimetrų gal tolimesnė, bet mane žavi pasiekimai kvantinė kompiuterijus. Šiemet taip nepastebėtai, mano galvą liko dvi žinutės, kad tiek Microsoftas, tiek Amazonas a išleido du jau kvantinius čipus, kurie veikia prie kambario temperatūros ir ir degtukų dėžutės dydžio. Priminsiu, kad iki tol buvusieji kvantiniai kompiuteriai buvo šio kambario dydžio, nes reikia fiziškai atšaldyti, nes gali veikti tas kvantinis kompiuteris galėjai jo išimtinai prie labai žemų temperatūrų. Čia kur buvo visai neseniai paskelbę, kad iš procesorių kažkokį sukūrė, kuris tenai gali apdoroti tiek informacijos, kiek reikėdavo apdoroti ten 10 ar 20 metų per kelias minutes jau ne apie 10 20 jau Googleas paskelbė, kad a 10 15 laipsny tai vidutinis žmogus netgi pavadinimo tokio skaičiaus nežino.
Kiek kortų greičiau turim technologiją, kuriai net neturim pavadinimo. netgi ne tiktai pavadinimo, bet jo, bet tokiu santykių, kiek geriausias šiuo metu pasaulis su kompiut superkompiuteris veikia. Tai tai jau esame tie slenksniai vėlgi įvertinus, kad dabar jau dirbtinis intelektas sekantis ribojantis faktorius jau ne per matematika, jau viskas ten išspręsta, yra tiesiog kompiuteriniai pajėgumai. Tai tai vat įjungus tuos du faktus, kad įjungė naujos ten kartos kvantinį kompiuterį, kuris vat tiek 10 15 gali greičiau apdoroti su tais modeliais, kurio esam sukūrę, tikrai gaunam fantastiką.
Tai va tas beprotiškai jaudina, kas gali įvykti technologiniam pasaulyje. OK. Ir ketvirta. Ketvirta. E taip atsitiko, kad a būtent dirbtinis intelektas davė labai didelį pagreitį a energetikos vystymui. Tai toksai šventasis gralius yra, be abejo, branduolinė sintezė. Mhm. Tai teoriškai, nu, labai daug per paskutinius 20 metų buvo tokių pastebėjimų, vienu kitų pasiekimų, bet būtent tas begalinis poreikis dirbtinio intelekto elektros energijai sukūrė a tiek masinę paklausą, tiek ekonominį pagrindą. atsirado kompanijos, kaip ten Microsoftas, kurios gali milijardų milijardus mokėti už už tokią elektrą, nes jos reikia ženkliai daugiau.
Tai dabar vystosi ta technologija, nežinau, ten 10 20 kartų greičiau negu negu prieš 10 metų. Ir pažadas yra stebuklingas, kad jau visi komponentai yra reikia vėlgi ten sujungti, komercializuoti, bet a vienas buvo įdomus paskaičiavimas, kad kibiras jūros vandens gali visą Lietuvą elektrą maitinti metus maždaug. Ar būna taip, kad žiūri į monitorių ir pagalvoji, o ko aš ten ieškojau? Arba skaitai tą patį sakinį jau trečią kartą ir nesupranti apie ką. Jei galva kartais sustringa kaip senas kompiuteris, aš turiu tau sprendimą.
Maisto papildas Neurozant. Tavo smegenų restartas. Ne, tai ne dar vienas maisto papildas, o maistas tavo protui. Pritai, iš Vitabiotics, kurie jau 50 metų reikalą išmano ir net keturis karalienės apdovanojimus turi, sukūrė formulę, kuri padeda tavo smegenims dirbti taip, kaip jos ir turėtų. Tik viena tabletė per dieną. Jokių sudėtingų schemų, viskas paprasta. Pantoteno rūgštis, kad protas būtų aštrus. Ginkmenis, cinkas, geležis, B vitaminai ir net vitaminas D. Viskas vienoje tabletėje. Tinka visiems, kurie daug galvoja, analizuoja, sprendžia, mokosi ar tiesiog bando atsiminti, kur paliko raktus.
Na, o kaip visada manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausi net 40% nuolaidą pirkdami šį papildą. Tai čia man primena Marvel filmus, kuomet buvo atrastas tas energijos kubas, a, kuris galėjo išmaitinti energiją tą geležinį žmogų ten ir taip toliau. ta prasme, kad tas Kubas visą energiją turėjo. Tai čia link to ir einame. Panašiai, panašiai. Prieš porą savaičių gal vėlgi Kinija vis dažniau atsiranda naujienose, bet paskelbė apie tokio mažo, mažo, mažo baterijos elemento sukūrimą, kur maitins bet kokį prietaisą 50 metų.
Jo, tai įsivaizduoji, įdedi va tą va tokią, nežinau, piršto nago, jo per tabletę į telefoną ir pamiršti apie pakrovimą 50 metų. Tai tai ta energetika yra tie slenksnė ir vėlgi sekantis ribojantis faktorius a va tam dirbinio intelekto galingume būtent yra energetika. Kažkur irgi skaičiau įdomų faktą, kad tą sekundę, kai žmogus bet kokį klausimą paklausė čia GPT, kažkur tai kitam pasaulio gale elektros energijos yra sudeginama už 10- 20 centų. Tiesiog kiekvienas atskiras, vienas atskiras klausimas. Tai kiek ten trilijonų trilijonų trilijonų operacijų procesoriai prasuka, tai belieka tiek peliau.
Tai mes ieškome problemos globaliniam atšilime a per kurą, per naftą, bet iš tikrųjų matau mes jau per elektrą kur kas daugiau nafta jau jau jau paskutinėj vietoj. paskutinėj vietoj ir šiaip yra tokių spekuliacinių teorijų, kad sutapimas, ar ne, yra tokia sąmokslo teorija, kad būtent e tos šalys, gal turiu omeny kai kuriuos konkrečius kaimynus, kur supranta, kad naftos seras jau labai greitai baigėsi, daro tos paskutinės agonijos kūno judesius, nes praktiškai a nafta kaip kūras 10-20 metukų žmonii tiesiog bus neįdomu.
Nu, žiūrint į tai, kokias technologijas išvardinta ir kas laukia. Man tai net kartais aš kai klausau, man ne tai, kad baisu, bet man net įdomu, kaip mes greitai tobulėjam ir kaip mes greit vystomės, kad ar žmogus geba išvis vytis su tom technologijom, nes na paprastas žmogus, kuris nesidomi, jam tie pokyčiai yra ant tiek greiti, kad jisai nespėja su jais jau. Tu kartais jautiesi atsilikęs. E, šiaip paminėjau labai įdomų faktą, e, jau gal kokių 50 metukų galėjo toksai įdomus dėsnis, kad bet kokiai technologijai pasiekti pasiekti masinę plėtrą užtrunka septyni metukai.
Prisiminsime nuo videokasečių iki SMSų, kada atsiranda telefone ir kada atsiranda bommas ir taip toliau, taip toliau. Ir sieja ekonomistai tai su tuo, kad žmogus žmony yra pajėgus vidutiniškai savo mase priimti naują technologiją daugmaž per septynis metus. tiesiog tiek užtrunka, nes tikrai ne kiekvienas domisi. Kartais rankos daeina, kartais ne. Tikrai patinka daryti, kaip anksčiau darėm ir panašiai, panašiai. Tai vat iš tikrųjų stabdantysis faktorius yra ne technologija, žmogus, bet vėlgi iš kitos pusės, nu aš nematyčiau, kad kažkur tai skubama.
Manau, kad nereikia ten bėgti šokti sau per galvą. Tokiu greičiu, kokiu yra ten malonu, patinka, žavi, smalsu ir panašiai, tokiu ir priimam. Tai, kad jau a matyt kažkokiu metu technologijos vystysis be žmogaus greičiau negu žmogus, tai matyt jau tai yra faktas. Tikrai daug kas kalba, kad tas singuliarity momentas, būtent tas momentas, kai viskas pasikeičia ir atsiskiria, jau gyvenimas dirbtinekto nuo žmogaus jau visai yra arti gal penki metukai, gal 10 metų, kai jisai pats jau savaime egzistuos ir savo sprendimus pats priims.
Tikrai taip. šiaip tokį įdomą, a, gal protinį eksperimentą esu kažkadais perskaitęs. Man patiko ir jisai tas eksperimentas buvo apie tai, kad, a, žiūrint kokiu greičiu vystosi technologijos, kad žmogui prireikia maždaug 2000 metų sukurti geresnę versiją savęs. Vėlgi atskaitos taškas, nesvarbu, ten 5000, 10, 2000 kokio skirtumo. Tai va, tai pirmai bangai dirbtinio intelekto jau pritrūko du metukai sukurti geresnę versiją savęs. Tai dabar kalbame, kad jau ten šeštais, septintais metais a geresnę versiją savęs kompas bus pajėgus sukurti jau per savaitę, dar antroji per minutę, po to per sekundę.
Iš žmogaus požiūrio taško. Tai vat tarkim sausio pirma pasaulis dar senas, sausio antra ten pabudai ir kažkur tai kažkokias planetas judina, kažkokie tai dirbtiniai intelektai, kažkokios energijos kažkur, o tu vat tiesiog gyveni savo pasaulyje ir tiek. Tai vat būtent tas taškas, kai va tiesiog išsiskiria įgija begalinį pagreitį. A, ir pasaulis keičiasi tiesiog vietoj kiekybinio į kokybinį. Tai va tas momentas pavadintas yra singularity tašku. Aš manau, kad tas momentas bus toks, kai jau būtent tas momentas bus tai, kai jau mes tą, ką matom fantastikoj ir tai, ką mes fantazuojame pildysis akimirksniu.
Nes dabar, pavyzdžiui, ten Maskas planuoja į Marsą skristi, taip 35 metais, 40ais, tai vat kai tai įvyks, tai kiekvienas noras bus išpildomas per savaitę. Noriu, per savaitę įgyvendinu, nes, nu, tiesiog bus galimybės tam, nes dabar reikia laiko, o tad atrodo po to nebus iš viso kažkokių tai neįmanomų dalykų, bus viskas įmanoma. Neseniai patiko naujas mano girdėtas terminas vintažinė fantastika. Vintažinė fantastika yra, kai atrodytų ten prieš 10 20 metų fantastiniai filmai piešė ateitį, bet ta ateitis netgi lyginant su dabartim yra vintažinė praeitis jau seniai ten turiu omeny, pavyzdžiui, ten toksai filmas a iš kovinių kovinių filmo Holivudo gerbėjas tame tarpe buvo Demolition Man.
Mhm. kur ten demonstruoja ateitį, kuri turėtų būti dar netgi mūsų dabartiniu atžvilgiu, ten kažkur tai 50 metų į priekį ir ištraukia ten būsimieji policininkai ten tos iPados, kur prieš 30 metų atrodė ten, nežinau, fantastikos viršūnė, bet jie yra maždaug ten 10 cm storio, ten spalvų gama raiškai yra, nu, tiesiog tiesiog maždaug prieš jau 10- 15 metų tą seniai praėjom. Tai va tas a piešimas ateities pagal praeities versiją, vat taip ir pavadintas vintažinė fantastika, man tai pralinksmino, nes tikrovė visada pralenkia ką galybę sugalvot.
Gerai, bet jeigu mes tokius sparčius žingsnius žengiam, tai am kaip manot, kokių profesijų ateityje m nu vis dėlto prireiks kokių dirbtinis intelektas negali pakeisti profesijų? Ar mes visi esam pasmerkti tuo, kad nu jau nebeliks profesijų ir tiesiog net nereikia žiūrint 10- 15 metų į priekį, gal net nereiks stengtis čia? A vėlgi keletą gal momentų išskirsi. vienas a linksmą tokį nelinksmą, gal įdomų istorinį faktą paminėsiu, kad prieš maždaug 200 metų a Websterio žodynas išskirdavo tiktai 100 įvairių profesijų ir taškas.
Maždaug jau 100 metų senumo jau profesijoj suskaičiuodavo žmogus apie 10.000. Tai judame link to, kad vienas žmogus yra viena profesija. Šiais laikais irgi galim ginčytis, kad a nebėra dviejų vienodų profesijų. Žmogus individus. Žmogus yra individas. Žmogaus interesų ratas yra labai individualus. Mhm. A yra hibridai profesijoj, vėlgi media susikerta ten su mokslu, susikerta su dar kažkuo, tai bet tai ir gerai, kad a nebereikia žmogui kažką rutyniškai daryti. Vėlgi darbas pagal interesą, o ne pagal poreikį, man atrodo, kad yra sekantis žmogų atlaisvinantis faktorius.
Vėlgi gali pasirinkti nieko nedaryti, bet vėlgi tokių šalininkų gal, kurie taip mano, yra mažai, nes tikrovė parodo, kad jeigu tu žmogų atlaisvini, kitais žodžiais leidi jam a iš tikrųjų parūpini tuos bazinius poreikius, ten būstas, maistas, ten transportas, ten, kad jisai tada pagal maslo pervindę turi ir ir pajėgumų, ir norų, ir motyvacijos indėti į viršų. A ir tos a tos tikrai baltosios, aš vadinu, motyvacinės energijos, kai tu kažką darai iš įdomumo, iš intereso, iš motyvacijos, ne dėl to, kad priverstas, man atrodo, kad ir pasiekimai bus kitokie.
Tai kaip įrodymas, jeigu tiesiog paklausi kokius ten 10 pasiekimų ten paskutinių gal metų ar dešimtmečio paminėsi, tai už jų greičiausia stovės individai, kurie greičiausia motyvuos tikrai neekonominiai, sakysime, kažkokie tai poreikiai. Dar šiek tiek prie pačių technologijų grįžtant, norėčiau pakalbėt apie sveikatą. Ir, pavyzdžiui, pas mus pasaulyje yra toks vienas iš veikėjų Brian Johnson, kuris a siekia tapti ilgiausiai gyvenančiu žmogum. jisai krūvą pinigų investuoja į tai ten daro eksperimentus, juos visus fiksuoja YouTube. A taip pat kompiuterių mokslininkas ir futūristas Raimond Kurzveilas nustatė, kad žmonija pasieks 2030 metais nemirtingumą.
A jog galės kiekvienais metais gerinti sveikatą tiek, kad prailgint savo gyvenimą daugiau negu metais. Tai realiai jeigu tu gydysi save kas metus, prižiūrėsi, tai tu gyvensi realiai a neribotai. O 29 metais dirbtinis intelektas išlaikys galiojantį tiūringo testą ir pasieks žmogaus intelekto lygį. Ką tai mums sako? Ką mes a viskas jau 30 metais, jeigu turėsim finansų ir galimybių, mes galime patys nusimatyti, kiek mes galėsime ir norime gyventi. A jungtinis terminas, jeigu kam įdomu domėtis, yra longevity. Iš tikrųjų įgija labai masinį ir pagreitį, ir technologijos, ir dėmesys, ir domėjimasis praktika.
Kol kas priminsiu, kad kol kas va tas siekimas prailginti gyvenimą kainuoja apie 2 milijonai dolerių per metus. Sakyčiau, ne visai visiem yra prieinamas. Nu tikrai, kad ne visiems, kad technologinio pagrindo a yra jau sočiai, kad iš tikrųjų tie pažadai neliktų vien pažadai. Aš tuo tikiu. Iš tikrųjų gal didžiausia gal tokia a teigiama gal iš tikrųjų žinia ateina iš senelitikų. yra tokia vaistų kategorija, kuri pradžioj buvo atrasta kovai su vėžiu. Po to netyčia, kaip dažnai būna, medikai pastebėjo, kad iš esmės senėjimas yra viena iš vėžių rūšių.
Senėjimą paskelbė liga, ne kažkokiu tai neišvengiamą proceso, o liga. Tai šiuo metu pagal galiojančią, sakysime, medikų praktiką, teoriją senėjimas yra priskirtas prie ligos. Ir iš tikrųjų tas faktas, kad tu gali panaudoti vat seneliai vaikų vaistų grupes, naikinti senąsias ląsteles, atnaujinti, tai yra papildomai prie a labai daug atsiradusių naujų krypčių landževity, kai yra, pavyzdžiui, labai personalizuota medicina, kur vienas vaistas vieną vienaip vieną žmogų, kitaip kitą, nes mūsų genetika yra labai kitokia ir pagaliau galėjimas atspėti, kurį žmogų, kuris vaistas, kaip veikia pagal pagal priedo kiekį, nes vienam žmogui reikia dėl jo aktyvumo, genetikos, gyvenimo būdų magnio, kitam, kalcijo, kitam dar kažko.
Tai ir panašiai, panašiai, kad visumoj va visos tos srovės iš tikrųjų žinių atradimų susiveda į va tą longevity factorių ir ir kaip karūna to viso iš tikrųjų tas pažadas. Aš panašią teoriją, bet performuluotą girdėjau, kad tie, kurie vat 25 metais dar išgyvens apie 20 metų, jau gali tikėtis gyventi pagal prisirinkimą kiek nori. Tai tą faktą aš girdėjau. Ir teorinės prielaidos tam yra teorinės prielaidos, mokslinės, ne kažkokios fantastinės. Žinote, iš pradžių žiūrėjau itin skeptiškai į Scramble, bet kai susipažinau, supratau, kad tai paprasčiausias būdas investuoti į augančius prekės ženklus ar startupus Europoje.
Ir aš jum paaiškinsiu, kaip tai veikia. Visų pirmiausia užsiregistruojate Lpaštu per Google ir Apple paskyrą užtrunka vos kelias minutes. Įsidedate pinigų, galite pradėti net nuo 10 €. Pasirinkimai įvairūs. Banko pavedimu, kortele, Apple Pay Google Pay. Beje, jei investuojate 100 € gaunate plius 10 € premiją. O trečias žingsnis tiesiog investuoti. Kiekvieną mėnesį atsiranda naujų prekinių ženklų. Rizika išskaidoma automatiškai. Yra du variantai. A grupė. Jinai yra stabilesnė, 12,4% metinių palūkanų. O B grupė daugiau rizikos, bet iki 25% grąžos.
Na, ir paskutinis žingsnis, tai tiesiog čilinat ir uždirbat. Scramble net investuoja kartu su mumis, kas man pasirodė užtikrintai. Užtenka kartą per mėnesį pasitikrinti ir leisti pinigams dirbti. Tai jeigu nori išbandyti, registruokis per mano nuorodą, kurią palikau aprašyme. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Bet atrodo, vat sakot, atrodo, jau yra galimybės gydyti vėžį, bet dar krūvas žmonių miršta nuo vėžio. Ar tai yra tiesiog per brangu, ar tai ar tai yra a farmacijos lobistų kontroliuojamas dalykas ir neprileidžia to dalyko, kad mes galėtume gydytis nuo vėžio.
kur yra problema? Jeigu jeigu prognozuojama, kad 29, 30 metais jau mes galėsime būt nemirtingi realiai ir turėt galimybes gyventi patys numatyt kiek norime, tai atrodo šiuo metu jau turėtų būt galimybės gydytis nuo tokių lėgių kaip vėžys. Kodėl mes to neturime? Reikia suprasti, kad viskas ateina palaipsniu. Vėlgi ta tezė, kad galėsime iš tikrųjų negaliu, jeigu netyčia pateksi po troleibus, jau niekas, sor tavęs nesurinks. Sorry už juodą jumorą. Tai tai tą patį sakysime vėžiai, kad jau per paskutinis netgi 20 metų jau ir prognozės išsigydyti ir metodai yra patobulėję beprotiškai ir dabar įmirštamumo prasme, kentėjimo prasme tai yra dalis, sakysime to, ką mes turėjome nors kada.
Tai tai viskas vyksta po truputėlį, bet priminsiu, kad būtent taip sutapo, kad medicina yra aukštai reguliuojama sritis. Sakoma, kad kiekvienam naujam vaistui reikia apie 10 milijardų dolerių, apie 10 metų išeiti į rinką, nes reikalinga ir klinikiniai bandymai, ir leidimai, ir tai yra labai griežtai, kaip sakoma, for better or worse ir gero gero, ir blogo, tas reguliacijos atneša. Šiuo atveju tiesiog siekia apsaugoti nuo šarlatiškumo, nuo klaidų, nuo farmos, sakysime, kažkokių tai a nereikalingų ar kiksmingų žingsnių ar produktų.
Tai a kitur technologijos juda ženkliai greičiau. Viskas, kas liečia mediciną, žmogų, vėlgi gerai ir blogai pagrįsta nepagrįsta nekomentuosiu, bet vyksta ženkliai lėčiau. Ženkliai tai reiškia, technologijos yra kur kas spartesnės negu pačių vaistų atsiradimas ir vaistų, ir gydymo būdų, ir vėlgi licenzijavimų ir viso kito. Tai n ne sakysime neatstitiktinumas, kad dabar centrai vat landevity iš tikrųjų progreso yra Dubajus, yra Singapūras, nėra Europa ar Amerika, nes ten yra laisviau turbūt, nes ten yra gerokai laisviau. Taip. O kaip su pačiom technologijom?
Na, jeigu vėlgi paimkim tuos pačius 10 metų, nes man atrodo 10 metų tas laikotarpis yra labai geras, nes 10 metų atgal tai vienoks pokytis, bet 10 metų į priekį bus fantastinis pokytis. medicinos technologijos. Kas gali būti tokio, kas mus nustebins. Aš bandau tik sugalvot vieną dalyką, kuris, man atrodo, būtų fantastika, kaip iš a filmo su metų deimonu, kur jisai į kitą planetą nuskrenda ir a mergina, kuri sirgo vėžiui, paguldo į tokį aparatą, jisai nuskanuoja ir pasako absoliučiai visas ligas ir ją iš karto išgydo tam aparate.
Nu tai čia atrodo būtų išvis kosmosas. Bet a jeigu taip realiai žiūri, nu aš nežinau, gal ir čia realu, a ką mes per 10 metų galime tikėtis? Šiaip pritarsiu tam 10 metų laikotarpiui. Ir a Bill Geesas tai pasakęs įdomiai, šiaip daug protingų minčių pasakęs, bet viena buvo tokia įdomi, kad žmogus linkęs labai stipriai pervertinti, kas įvyks per sekančius penkis metus, bet linkęs labai stipriai nedavertinti, kas įvyks per sekančius 10 metų. Mhm. Va, toksai horizontas matymas žmogaus.
Gal vėlgi per vidurį nesutapimas yra tie septyni metukai magiški, bet bet tikiu, kad 10 metų yra fundamentaliai kitaip. Bet gal taip, aš nežinau, nespėliosiu, kas bus už 10 metų. Galiu pažymėti kai kurias man šiandien čia ir dabar daromas, vystomas technologijas, kur kur man atrodo fantastika. Vieno iš tokių yra vadinamas skaitmeninis dvinys. Jau dabar yra klinikos, konkrečiai klinikos Dubajo, kur gali nuvažiuoti, padaryti visus žmoni žinomus tyrimus ten nuo genetikos iki kraujo ko tiktai nori. Tada debesys Klaudė sukuria tavo antrininką.
Va tiesiog ilja du visus parametrus turintis kaip ilje, viską ten genetinį kodą, svorį, ūgį, masė, metabolizmą, ten viską, kas tiktai yra. Ir tada realiuoju laiku, kai tiktai atsirando nors kokios naujos mokslinės žinios, nors kokios ne fizikas, o medikas padarė tyrimus, atrado, kad, tarkime, toks gyvenimo būdas koreliuoja su tokiu genu, veda prie tokio ten gydimo, realiu laikiu pritaiko momentaliai ar naujas vaistas atsirado, kuris momentaliai genetinė projekcija momentaliai pritaiko kaip tokiam bandomajam triušy, tavo skaitmeninei kopijai, a, arba pirmai, arba 10, arba trilijoninėj, kiek tų kopijų reikia, tiek, tiek pagamina Ir tada realiuoju laiku pažymi, kas konkrečiai tau, tavo organizmui yra į naudą ar ne į naudą.
ir gali siųsti žinutę vieną ryte klaus sako klausyk tu žinojai kad ten tavo genetinis tipas ten reikalauja daugiau B vitamino negu C vitamino, nes viską paaiškinta ir tai yra su faktais, su įrodymais, su teisiniais duomenim, tai man jau, kaip sakoma, į paviršių kaip žmogui išspjauna tiktai viskas, kas jau įrodyta patvirtinta veikia galima tikrai, nes a kažkur tai kažkur tai debesyse yra atliktas milijardas eksperimentų su mano tuo skaitmeniniu aetininku. Jo jo jo jo jo. Ir ne neturint rizikos mum mum patiem, ta prasme, jeigu aš pats bandysiu ant savęs gerti tuos vitaminus žiūrėt, veikia, neveikia, kam to reikia, nes bando ant jų gerai.
Eik tu sau. Tai va, tai vėlgi, tai čia ne 10 metų nuo šiandien, čia yra čia ir dabar šiandien. Vau, aišku, kol kas kainuoja, nes nes nes a tokius tyrimus padaryti, be abejo, kainuoja viską pritaikyti, bet pats procesas gal pats pats a požiūris į tai, nu, mane tikrai žavi, tikrai įžvelgiu tame daug naudos. Šitas dalykas labai naudingas, jeigu turi kažkokių tai lėtinių ligų ir, tarkime atsiranda būdas jas gydyti, tau gali iš karto tuos variantus taikyti tavo tai antrai versijai ir žiūrėti, ar tau ar tu sveiksti, ar ne.
Ir tada jeigu pamato, kad veikia tau pranešti, žiūrėk, mes radom vaistą. Tikrai tikrai taip. Geras. Tikrai taip. Eik tu sau. Čia labai gerai. Fantastika. Tai įdomu jau sakysime, kad a ten vėlgi robotai, chirurgai, robotai stato diagnozę ir visa kita, tai aš jau nebe naujienos. Bet pat, pavyzdžiui, patys chirurgai, tai jie taip sako, nu negali žmogaus pakeisti robotas. Mes vis tiek gi jaučiam, matomės kitaip, bet sutapimas, kad taksistai irgi sako, nu negali ten ten tuos Teslo savaimečius mūsų pakeisti.
O kas pakalbės su keleiviu? A gal šiek tiek pakalbėkime apie verslumą. Ir vat šiek tiek užsiminėm apie Kiniją ir aš irgi perskaičiau naujienas, kad Bydobiliai a savo pardavimais, tai yra kiniečių a automobilis, kuris a elektromobilis, jisai aplenkia pardavimais a globaliai Tesla. Tikrai taip. Tai nu vėlgi, ką tai mums sako apie Kiniją? Ką kaip mes iš viso turėtume žiūrėti į šitą žaidėją a pasaulio rinkoje? A nes mes vis tiek kažkaip tai kai kurie žmonės, na, tarkim, aš jau pradedu šiek tiek linkti link to, kad gal man reikia savo stereotipą laužyti, bet mes esam nemaža dalis žmonių, kurie, tarkim, gyvenom su tais kiniškais senais produktais, kurie buvo nekokybiški.
Ir dar einam su tuo stereotipu kad nu automobilis kiniečių, nu, negali būt kokybiškas, bet panašu, kad jau viskas apsivertė aukštyn kojom. Tai taip, dabar kuriozas su tuo BID faktas yra, kad pralenkė Teslą, e, pasaulio pardavimuose pralenkė labai milimetrų. Vėlgi pagal skirtingus šaltinius tas pralenkimas metinis prie kažkur tai grubiai ten 2jų milijonų vienetų per metus pardavimų, tai Kinija aplinkė ten keturi laž 20.000 tū vienetų. Tai tai yra toksai vos milimetrinis. A a bet vėlgi tai nenumenkina to fakto, kad tai yra principinis šuolis ir šiuo metu didžiausias elektromobilio gamintojas yra BVD.
Vėlgi statistikai sakytų, nu tai ten jie priskaičiuoja hibridus prie elektromogilių ir panašiai. Šiek tiek pagal pasirengtą metodiką šiek tiek gali kitaip matuoti, bet tai ne esmė. Esmė yra tame, kad kaip jau sakėme laidos pradžioj, kad jau Kinija nebe kopijuotojus, o inovatorius. Automobil yra tas segmentas, kur mano galva labai ryškiai parodo, kiek iš tikrųjų Europa yra atsilikusi, kiek jau Amerika pradeda atsilikti, nes iš tikrųjų tie automobiliai greičiau pasikrauna. Pasirodė paskutinis gal pusantro mėnesio prieš žinutę, kad pasiekė būtent BVD pardavimą, ne pardavimą, o pakrovimą per 10 minučių.
Tai praktiškai jau prilyginamas prie prie ten prie kolonėlės stovi benzinai, ten kavos atsigėrė ir viskas. yra jau pilnai arba beveik pilnai pakrautas bakas. Tai čia sprendžia tą problemą, kurios daugelis bijo, ane, kurą užsipylė, išvažiavai, o dabar turi laukti valandą laiko, kol automobilis pasikraus. Tai jau kelionė prailgėjo visą valandą. Tikrai taip. Reikia prisiminti vėlgi, kad Beivadija yra gimusi kaip korporacija iš būtent baterijų gamybos. Būtent baterijos yra stiprioji pusė, bet kad a pavyko pasiekti per labai trumpą laiką tokius ir pardavimus.
A, vėlgi taip sutapo, kad a Nexury Azija investiciniam fonde bei Vad jau labai seniai turėjo rimtą poziciją. Tai tai ten augimai yra 700% per paskutinius penkis metus. Tai tai stebuklingi finansiniai rezultatai. A vėlgi džiaugiuosi čia gal neįskaitys kaip reklamą organizatoriai, kad jau BVD paskelbė Lietuvoj apie filialo atidarymą. Ne filialo, o dylerių tinklo atidarymo visai neseniai. Aš, beje, mačiau jų automobilį Akropolį. Tai stovi stovi jau stovi gali jau apsižiūrėt būtent būtent būtent būtent paskutines gal pora savaičių kaip jau oficialiai pristatytas ir teko dalyvauti pristatymi ir tikrai manau, kad a būtent tas lūžio taškas, kai staiga produktas pasidaro masiniu ateis būtent per kiniškus, konkrečiai per BVD išimtinai dėl kainos, nes technologija kol yra brangi, super brangi prieinama vienetams, tol ir jinai vat kažkur tai kažkam tai kažkaip
tai veikia, bet tą sekundę, kai pasidaro prieinama, va tą sekundę pradeda iš tikrųjų masiškai naudoti. Tai mano tas lūžio taškas į konkrečiai Lietuvą ir Europą ateis per BVD. Tai tiek ši korporacija, tiek apskritai kiniškos prekės jau pasidaro labiau inovacijom. Mhm. Čia man atrodo Kinija jinai tiesiog šoliuoja kažkokiais tai nežinau, stručio šuoliais palyginus su kitom šalim. ten pažiūrėjus technologijas automobilių šokinėja per kliūtis, apsisuka vietoj, a, parkuojasi tenai į mažiausius tarpelius. Dabar paskutinę reklamą žiūrėjau, nežinau BYD ar kito automobilio kiniečių, bet buvo jisai jisai mato kliūtį ir jo pakaba pakyla, o jeigu mato duobę, peršoka, automobilis, peršoka.
Aš žiūriu ir aš negaliu patikėti. Man atrodė, kad čia, nu, tiesiog yra vėlgi sukurta kokio chat GPT, bet ne, tai tiesa. Ir ta prasme, to pagoj tai atrodo kaip iš fantastikos filmo. Tai prieš savaitę irgi kalbant apie fantastiką, Honda pristatė prototipą ne keturračio vežėjo, o keturkojo. A tai yra arklio gal tigro hibridas, kuris kaip motociklas gal, nes yra patogi kėdė, kur žmogus atsisėda, a, ir tas hibridas būtent tam reklaminiam rolike per kalnus, per pievas, per miškus, bet su keturiom kojom.
Ai, tai čia kaip a humanoidas, bet arklio arklioidas. Nu čia nebe jo humanoidas, čia tigroidas, ten arklioidas, ten žin kaip pavadint. Vau. Bet, bet iš tikrųjų palieka įspūdį ir iš tikrųjų manai, kad vau, iš tikrųjų Europai kol kas tiktai pavydėti tokiom technologijom. M, tikrai taip. Žinote, kas mane labiausiai stebina visose kelionėse, tai interneto kainos. Kaip žinia, roingą visada geriau išjungti. Vietinis WiFi internetas klaikus, o jei perki kortelę, tai jos ypatingai brangios. Būtent tam yra naujas sprendimas, kuris padės kelionėse visada turėti internetą esim kortelei pritaikytuose telefonuose.
Sili tai nauja eim kortelės paslauga. Jūs galite pasirinkti tinkamą planą vos nuo kelių eurų ir 200 šalių. Viena kortelė visiems laikams, visose šalyse sutaupote laiko ieškodami vietinių kortelių, interneto saugumo funkcijų kaip VPN, Ads Blocker ir panašiai. Kai kuriose šalyse be VPN yra blokuojami net socialiniai tinklai. nepasimauskite ant įvairiausių skemų, sumažinsite riziką raumingo išlaidoms. Visada turėsite ryšį, galima naudoti su iOSu ir Android sistemomis. Na, ir aišku pagalba 24 valandas ir atgausite visus pinigus, jei im kortelė neveiks jūsų telefone.
Visi mano brangiausi podkasto žiūrovai paspaudę nuorodą aprašymą sili.com/motyvuoti iš karto gaus 15% nuolaidą. Naršykite į sveikatą su Seif. Man šiaip įdomu, vat jeigu šiandien a jūs įkurtumėt naują įmonę, o kokią problemą jūs spręstumėt, siektumėt išspręsti a žvelgiant į ateitį, kur jūs nukreiptumėt savo dėmesį? Tai a konkrečiai šią sekundę, čia ir dabar 25 metų pradžia, tai mane labai žavi tokia labai gal siaura socialinė, nežinau, krypties problema, futuristinis matymas, decentralizacija. Nes įžvelgiant įvykius, ypač paskutinių metų pasauly, aš vis labiau pradedu gal tikėti, kad žmonijos viena didžiausių bėdų yra jie patys.
Yra tokie dalykai kaip valdžios koncentracija. Vėlgi nesvarbu, ar tai namo pirmininkas, ar tai yra kokios nors šalies prezidentas su nuvažiavusiu stogu, atsiprašau, ir panašiai. Tai panašu, kad didžiausia kliūtis žmonėm yra ne robotai. Šiuo metu yra žmonės, kurie kelia karus, kurie žuda vienas kitą, kurie kariauja vienas su kitu. ir ir manau, kad tos struktūros socialinės žmoga organizacijos, kurios vyravo iki dabar, ta hierarchinę struktūrą, tą valstybinę struktūra, a iš esmės tikrai davė žmonė įsivystyti iki tam tikro lygio, nes tikrai tokia struktūra turi savo daug silpnumų, bet yra geriau negu anarchija.
Tai manau, kad technologijos, konkrečiai kalbu apie decentralizaciją, apie autonomiją. Yra netgi tokie ribiniai terminai, kaip eikrasi, kai dirbtinis intelektas, kaip šviesoforas nustato žaidimų taisykles ir sako: "Va, čia dabar važiuoja žaliasis, o čia raudona, nesvarbu, su Bentle važiuoja, su Borožiečiu ar kitaip." M tai a sankirta komercijos ir socialinių problemų. A tai yra kas šiuo metu mane labai tame tarpe profesionaliai tiek iš veiklos prasmės, tiek iš verslo, tiek iš investicijų, tiek iš socialinės veiklos žavi. Bet čia vis tiek būtų paremta daugiau jau technologiniais tokiais dirbtinio intelekto sprendimais, nes jau turėtų jisai a išskaičiuoti galimas versijas, kaip yra geriau ir autonomiškai tuos dalykus priimti.
Ar tai vis dėlto į žmogaus kontrolę vis tiek nueitų kažkokio a kaip čia kaip tai atrodytų? Ne teoriškai, bet va dabar praktiškai kaip tai galėtų atrodyt. Nu, tarkime, paminėsiu gal jau visiem praktiškai pažįstama priimtą tokį protokolą kaip Bitcoinas arba kriptovaliutos. Vėlgi atskirai visada tą sakiau ir deklaruosiu kaip investicinį instrumentą. Sunkiai žiūriu. Čia yra gal spekuliacijos instrumentas. kaip infrastruktūrą, kaip protokolą tikrai tikrai žaviuosi, nes iš tikrųjų turime finansinę sistemą, kuri veikia, mano galva, patikimiau tiek techniškai, tiek socialiai, tiek ekonomiškai negu negu žmonių sukurti pinigai, kur iš esmės iš esmės nepabijosiu to žodžio, išduria žmogų jam nežinant, nematant.
A tai įvertinus, kad tradiciniuose finansiniuose pasaulyje dirba milijonai žmonių, o Bitcoinas be vieno, visiškai su nuliu žmonių, tai tai tikrai matome pavyzdį, kai tokia sudėtinga ekosistema, kaip finansai gali egzistuoti be žmogaus, gali būti decentralizuota. Vėlgi nėra nei vieno nei serverio, nei taško, nei šalies. Ten jeigu pusė pasaulio tiesiog dingtų, kita, nu, jeigu lieka iš esmės nors vienas kompas, nors keletą kompų toj kaip hologramoj a a sistemoj, tai veikia visa sistema. Nepanaikiname, nenulaužiama. Vėlgi, kaip kažkas pajuokavo, yra jau trilijonas priežasčių nulaužti.
Mhm. E ir kol kas to techniškai neįvyko. Viską, ką girdėjome iki šio, visos bėdos vėlgi susiveda į tą žmogiškąjį faktorių. Tai turime dabar vieną tokią finansinę sistemą. Dabar jeigu įsivaizduoti, kad tarkime ten eismo taisyklės, ten viskas dabar turime davyklius, tai yra kameros, kurios fiksuoja kiekvieną automobiliu, ką kaip daro. Turime dirbti intelektą, kurie gali interpretuoti kiekvieną automobilį. pažeidi nepažeidant per juostą važiavai, nepažeidei, sukeliai, kažkokią situaciją, negali būti besąlygiškas momentinis sprendimas va šitam vairuotojui su tokiu numeriu, įvertinus, kad dar jisai turėtų turėti kokią nors ten kriptovaliutas ten ir teises, ir sąskaitą, momentaliai va tiesiog gaziuką paspaudei, iš karto dzinai žinutę, ten 10 € nurašė kaip baudą, ten kirtai dvigubą juostą, tad automobilis sustojo ir sako: "Viskas, dabar visuomenė nebepasitiki tavim, nes tu pažį gali važiuot."
Jo, ir panašiai, panašiai realiam laike be vieno žmogaus įsitraukimo, besąlygiškai, neišvengiamai ir panašiai. Vėlgi, kam nepatinka, gali pakelti atvirą kodą ir taip. Jeigu ten dviguba kerti, tai tęsių nėra. Jeigu ten vengub kerti, tai ten pusė piniginės dingsta momentaliai. Jo, tai veikia iš esmės kaip labai toksai sudėtingas šviesoforas. Tai tai tu gali iš tikrųjų sukurti jau šiais instrumentais, kurie jau dabar prieinami. Esu netgi tokiu startuolių planu matęs, kad visas eismo taisyklės, visa teisinė sistemą, dabar kažkas juokavo, sako, jeigu aš rinkčiausi ir pasitikėti tradicine žmogaus tęsėjo kažkokia tai sistemą arba tiesiog dirbtinis intelektas, kuris išsanalizavęs faktus pasakytų aiškiai čia pažeidi, čia pažeidi, čia kažką pažeidi.
Dėl to bausmė yra tokia. Tai sako aš jau šiandien pasitikėčiau dirbtiniu ir tą gali pritaikyti viskam. Vėlgi viskas. Bet šitoj vietoj dabar atsiras kritikų, kurie sakys: "Puiku, Ilja, visai gal ir faina, bet O tai darbo vietos, kiek kiek policininkų ten, kiek vat teisėjų, taip toliau, tai be darbo lieka, tai viskas. Nu, o ką jie veiks? Kada aš pamatysiu nors vieną policininką išėjusį ten kur nors prie Seimo su plakatu: "A, grąžinkite, a, atimkite iš šviesoforų mano darbo vietą ir grąžinkite man."
Geras. Jo, v tada patikėsiu. Aš dar šiek tiek prie pasaulio verslo tokių įdombių noriu grįžti ir a visai neseniai prisiminiau, dabar skaičiau Mark Cuban a vieną tokį jo investavimo įdomų projektą. Jisai nusipirko Texas miestą. OK. Visą miestą. Ir vat man įdomu, kaip jūs galvojat, kodėl vat turtingi žmonės nusprendžia padaryti tokius dalykus, apie kuriuos kiti net nepagalvoja, investuot tokius neįprastus dalykus. Ar jums pačiam neteko, pavyzdžiui, kažko tai įsigyti ar ar kažkur tai investuoti, kur kitas investuotojas net nepagalvotų?
Nu, aš svarsčiau universiteto pirkimą, pavyzdžiui, tiesiog žvaigždės nesusiklostė. Tai šiais laikais investuoju nemažai pinigų būtent į tos socialinės decentralizuotos demokratijos platformas, kurios yra beprotiškai nuostolingos. Aš dabar prie universiteto noriu grįžti. O kodėl nepavyko? O ir kitas klausimas, o koks to tikslas būtų, ar tai finansinis, ar daugiau toksai Ne, tikrai ne finansinis apskritai. Vat vėlgi tas faktas, kad sėdim čia ir kalbamės, jau indikuoja, kad nu tikrai dalinamasis, kalbėjimas gal a ateina pakankamai iš gilių šaknų. neslepio, kad kažkadaisia studentavimo laikais uždirbdavau to, kad mokindavo anglų kalbos.
Tai va tas sakysime skiepas, kaip yra malonu, kai daliniesi, kai žiūri į akis ir supranti, kad keiti žmogaus gyvenimą. Va ta grįžtamoji energija jinai yra labai stipri. Tai tai tiesiog truputėlį evoliucionavo. Vėlgi gal neminėsiu pavadinimo nespoilinant iki šiol veikiančių Lietuvos institucijų ir panašiai, bet tiesiog vat iš tų materijų supratau, kad jeigu iš tikrųjų tu nori prisitaikyti, pritaikyti tokią kategoriją kaip švietimą, kur dabar transformuojasi beprotiškai greit prie naujovių, prie technologijo, prie kito požiūrio, tai tai nu be abejo tikrai patogu turėti.
Ai, nu tai turit omeny, kad jeigu a tai labiau yra privatizuota kažkokio tai asmens arba kažkokio įgytojo akcininko, kuris prižiūri universitetą, jisai gali lanksčiau viską daryti ir ne tiktai lanksčiau, o tiesiog kaip kaip norės, kaip norės taip palengti tą mokslą greitai taikyti tikrai faktas naujausius dalykus visokius. Tai va, bet vėlgi dabar mano gal šiek tiek evoliucionavo, gal interesas pasikeitė ir panašiai. Tai dabar tai ką dabar norit nusipirkt? Vėlosiu pavadinimu, bet bet jau paminėjau, kad mane žami demokratinės platformos.
Aš jaučiu, kad skaitmuo iš tikrųjų yra tas vat faktorius, kur gali pakeisti socialinį žmogaus gyvenimą, pakeisti tas valstybines struktūras, vis dėlto grąžinti žmogui sprendimo priėmimą ir panašiai, panašiai. Tai va toj erdvėj tikrai vėlgi nereklamuoju tų konkrečių instrumentų, institucijų VŠI ir panašiai, bet nu ten tikrai yra nemažai manęs tiek tiek tiek dvasia, tiek laiku, tiek pinigais. O kokią, pavyzdžiui, juokingiausią prisimenat klaidą, kurią esat patyręs ir kur su šypsena dabar prisimenat, bet kur tikrai nuoširdžiai padarėt tokią klaidą, kur, nu, tuo metu buvo skaudu, bet dabar taip su šypsena žiūrite.
Nu, man atrodo, sunku įsivaizduoti šiais laikais žmogų, kuris negailisi, nu, nenusipirkęs Bitcoino, kai jisai kainavo ten porą centų. Ai, apie tai, nu, taip, taip. Ne, čia yra, čia yra, čia yra aišku truputėlį truputėlį ironija, šypsenos truputėlį ne, bet bet faktas, kad kad kažkada kai kuriais laikais tu tiesiog tiesiog nepajėgus nuspėti, kas bus arba kaip nebus. Tai tai faktas, kad tokių gal prašovimų buvo pakankamai nemažai. Atvirkščiai sakyčiau, kad aš šiaip viską darydamas iš tikrųjų mano lūkestis yra, kad nepasiseks.
Ai, turite tokį lūkestį, kad kad jūs taip sąmoningai tokį lūkestį sau nusistatot? Tai pragmatiškai, nes nes tiesiog jau ir patirtis, ir gyvenimai, ir mėlynės kažkaip kažkaip sako, kad bet kokia nauja pastanga, bet kokia nauja iniciatyva yra kažkur 02 pasiseks, 08 nepasiseks. Mhm. M tai dėl to dėl to optimizacija ties greitį, kad jeigu jau nepasiseks, tai tiesiog kuo greičiau pasakykit, kad neveikia blogai, kad ir panašiai, kad kuo pigiau tai kainuotų, a kuo anksčiau tą suprasti ir judėti toliau.
Tai vat labai toksai orientyras. Kažkada jisai turėjau tokį pokalbį, šiaip labai įdomų kažkadais tikrai daugiau laiko skirdavom startuolėms. J turėjot su investuotų į tokį pokalbį. Sako: "Ilė, kodėl tu investuoji startuolį? Jie visi miršta. E tai kodėl tu pinigus dedi? Aš sakau, nu gerai, galim paanalizuoti. Tai vat tarkime turim ten startuolį X. Kokia tikimybė, kad jisai mirrai tai nu 90%. Aš sakau, žinai, sakau, šiaip šiame etape mūsų mąstymas sutampa. Aš irgi duodu 90%, kad šitas startuolis dings po metų, bet sako tie likusji 10% gali atpirkti daugiau negu 10 kartų.
Dėl to visa formulė veikia. Ir va taip ironiškai, bet tu matydamas 90% nesėkmės pasirenki nedaryti. Aš tą patį skaičių matydamas pasirenku daryti. M ir vėlgi statistiškai statistiškai šiaip a istorija parodo, kad tie sprendimai va tie 10% yra gerokai gerokai gerokai daugiau save pateisina negu tą rizika. Tai čia tinka puiki patarlė. Kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Tikrai taip. Tai tai vėlgi dabar sakysime ir labai panašiai iš esmės a aš vertinu bet kokias naujas iniciatyvas, bet kokias vėlgi nesvarbu, ar tu ten kažkokį žaisliuką naują technologiją perki iš karto sakau, nu josiu sau porą savaičių, greičiausiai neprilips, nepritaps.
Mhm. Vėlgi, ar ten kažkokie virtualūs sakiniai, tas pats Apple Vision Pro, a, nupirktas už tuo metu beprotiškus pinigus ten prieš metus ar pusantro, kada jisai buvo pasirodęs, jisai buvo gal tris kartus uždėtas ir panaudotas. Taip. naudotas ir panašiai. A tai vat nuo nuo tokių žaisliukų iki sudėtingesnių sprendimų išeini iš to, kad sakoma, a žmogus planuoja, Dievas tai juokiasi. Bet gal tai ir išskiria žmogų, kuris yra sėkmingas a investicijose nuo to, kuris ne, nes tas, kuris nėra tiek sėkmingas, jisai labai bijo ir žiūri į tuos 90% visą laiką ir taip ir nepasinaudoja tais duotais šansais.
O tas, kuris nebijo ir mato tuos 10%, jisai rizikuoja, bet, nu, iš 10 kartų vienas pavyksta ir atperka visus. ir ir tarkim turim vat puikių startuolių ir savo Lietuvoj a Vintedas, Kiloffas, a Tesonetai ir taip toliau, ane, kur nu pasaulinio lygio a verslai a ir atrodo tokioj mažoj šaly tokie verslai. M, kuo mes, Lietuva esam tokie unikalūs, kad mes pagimdę esam tokių puikių verslų, kurie žinomi visam pasauly ir, nu, tikrai siekia milijoninius pelnus. Girdėjau tokį įdomų užsieniečių įvertinimą, kuris sakė, kad lietuviai, jūs esate vis dar alkani, kitais žodžiais, vis dar motyvuoti kažką daryti, kažką dirbti.
Mes galim arti viršvalandžius, kad tiktai pasiekti. Nu jau šiais laikais jau niekas nebekalba apie viršvalandžius. Jau dabar kalbame, kad duok dieve normalandžius. Ai taip, ane? Bet įvertinus, kad labai nemažai tokių sėkmingų, turtingų vakarų ekonomikų nuvažiavo iš esmės į praktiškai nieko nedarymą, tai čia yra faktas, kad tos motyvacijos jaunimo nebuvimas yra Europos nacionalinė tragedija. Tai buvo, tarkime, Vokietijos išvardintas pagrindinis faktorius, kad jaunimas neturi jokio noro, motyvacijos, spaudimo dirbti apskritai. Bet turbūt reikia paminėti, kad tie verslai, apie kuriuos aš vat pasakiau, tai jie galima sakyt, jų pradžia buvo ten 7p 10 metų atgal.
A ar dabar, pavyzdžiui, tas alkis dar Lietuvoj išlikęs, ar jau ir mes esame šiek tiek jau nuslopinti ir jau pavalgę tokie, kad galbūt jau tokių sėkmingų verslų ir nelabai gimsta arba negims ir jau nėra to tokio elkio, kaip su dabartiniu vat jaunimu ir tais startuoliais. Nu tai va, tai jeigu tą bangą pavadinti viršvalandžiu, e, dabartinę banga normalandžiu, ne, jau galima kažką padaryti. Tai tai lyginant su nalandžiu ten kitų labai atsipalaidavusių šalių, tai vis tiek yra geriau.
tikrai esu, nežinau, dešimt esu matęs tokių komentarų, kaip pasirenka ten sėkmingos skandinaviškos šalys ar ten Vokietija ar netgi Britanija pasirenka lietuvius labai įvairiuose lygmenyse nuo darbuotojų iki vadovų būtent su tuo, kad jūs dar vis matote darbą kaip vertybę. E, ir tos motyvacijos vis dar turime. Tiesiog vėliau įstojame tas gerovės vagonėlį negu negu Europą. Tai va, teko matyti statistiką, tai pagal a nuo 2014 vat per 10 metų augimą Lietuva patenka gal penketuką Europos šalių. Ten Lietuva pakilo apie 60% tikrąją pasvertą iš visų infliacijų gerbavį Airija 70%.
Pavyzdžiui, tokios sėkmingos šalys ten kaip Liuksemburgas pakilo tiktai 1%. Tai tai tai tikrai ten jau viskas jau sotūs, jo laimingi. Jau jiems nieko nereikia, nėra jiem ko ten stengtis. Tai tai va tai kalbame apie tai, kad vis dar tos motyvacijos yra, bet faktas, kad Lietuvoj ateinant tai gerovei a susilpnėja ta motyvacija a ir tiesiog šalis jau lėčiau šiek tiek vystosi negu kitaip galėtų ir norėtų. Bet kol kas to yra. A aš dar įdomų tokį faktą perskaičiau apie Ameriką.
A, ir ten statistika sako, kad jeigu žmogus turi 10 dolerių kišenėje ir neturi jokių skolų, tai jis yra turtingesnis negu 25% Amerikos gyventojų. O kaip kaip galvojat, kokia yra situacija Lietuvoje? Vieną tokį išskirsiu labai įdomų faktą, kad a žmonės, kurie pasirenka gyventi krediton, čia ir dabar noras yra labai didelis turėti ir mašiną, ir namus, ir visa kita, e, praranda ne viengubai, praranda dvigubai. Nes jau praleisiu tą matematinį skaičiavimą, kad sumokėjęs iš kredito už namus greičiausia mokėsi dvi ar tris kainas.
Greičiausia tą dalyką praleisiu, bet ko neįvertina dažniausiai žmonės? Jie pamato tas lenteles, gal įvertina, kad ten po 20, 30 metų ar kiek tas kreditas yra, susimokėsiu už tą namą, sumokėsiu dvi kainas, bet gausiu dabar. Ko neįvertina, tai yra, kad tai galėtų būti investicijos ir neįvertina tos grąžos, kurios investicijos atneštų. E, tai tas santykis būtų praradimo gerokai gerokai didesnis. Ir netgi yra tokia rybinė nuomonė, su kuria gal linkęs irgi sutikti, bent jau dalinai yra apie tai, kad vat būtent per tą pasodinimą ant kredito, kas gaunasi, kad tai atjungia didžiąją dalį žmonių nuo investicijų, nes faktas, kad jeigu tu esi prisiskolinęs, esi minuse, tai tu neturi fiziškai ką investuoti.
Mhm. E, tai atjungia, aš taip vadinu, tuos žmones nuo vakarėlio. Tai tam vakarėlyje, kurie vis dėlto turi ir gali investuoti, lieka ten 10%, tada gaunasi, kad pasaulio visas ekonominis, technologinis prieugis yra dalinamas ties tuos 10 likusių procentų, automatiškai dalis tos gerovės yra ženkliai gerokai didesnė. Tai vat tas a pasodinimas žmogaus į prasiskolink ir visą gyvenimą grąžink, jisai atjungia tą žmogų iš esmės nuo visko, nuo augimo. Sąmoningai nesąmoningai nedrįsiu spekuliuoti, bet paminėsiu tiesiog du faktus, kad toj pačioj sėkmingoj Amerikoj sakoma, kad grąža į darbą, tai yra ne į kapitalo grąžą, va tą fiziškas darbo valandas.
Pasvėrus iš infliacija per 50 metų vos padidėjo 15%. Man tai atrodo šokas comeon per 50 metų ir kompus ir robotus ir viską sukūrėme negu aš tiktai 15% galiu daugiau gauti, nes visur ant kiekvieno kampo kalba, kad 100 kartų daugiau gamina. Ten našumas padidėjo 1000 kartų, tada aš gaunu 15 sorių mažiau daugiau. O tokios šalys kaip Britanijos paskelbia, kad vėlgi pasvėrus iš visų infliacijų žmogus pradėjo gyventi blogiau negu po karo, negu 50 metais. ir pradėjo kalbėti apie taip cost of living crisis ir panašiai, panašiai, kad vat kaip čia keista bebūtų, jau atskirai komentavome apie tai, kad prie laimės neveda e bet atskirai comeon, o kur visi pasiekimai vėlgi robotizacijos, automatizacijos, gilikinizacijos, ten visa kita.
Jeigu aš kaip žmogus gyvenu blogiau, tai kažkai gerinti gyvenimą. Jo, jo, jo, jo, jo. Kad ne burgerį turėčiau galėt nupirkti, o 1000 burgerių. Mhm. M o vis dar galiu pirkti tiktai vieną ir panašiai, panašiai. Tai atsakymas šiaip ilgai truputėlį nespoilinsiu, nes čia gal atskiros laidos ar pokalbio tema, bet pasidalina kapitalistai ir valstybės. Tame tarpe per pinigų politiką. Vat kodėl aš paminėjau, kad vat aš iš esmės laikau didžiuoju išdūrimu tą pinigų politiką, apskritai centrinio banko koncepcija, bet kol kas nieko geresnio kol kas žmonij patikimą nesugalvoja ir panašiai.
Bet čia gerai sakot, aš tikrai ir savo rate nemažai žmonių žinau, kurie yra 30, 35, net 40 metų, a, turi paskolas ir iki šiol ne neranda lėšų investavimui, nes tiesiog, nu, turi pasidengti tuos savo įprastus kaštus ir ne vis nepradeda, nes yra įsipareigojimai ir čia toks ir užburtas ratas. Tai tikrai atrodo tie kreditai taip pat jungia tave nuo to savo m gerbuvio didinimo ir gerinimo. Bet ar yra koks nors, pavyzdžiui, toks tokia ribinė suma kreditui, kur na mes suprantam, kad šiais laikais, na, ir žinant nekilnojamo turto kainas, kaip jos auga, tiesiog nu tiesiog žmonės negali įsigyti be kreditų a turto ir nori truputėlį gal vieną pataisę mažą.
Ne, nekilnojamas turtas brangsta, o turimų pinigų per kalioji gane a mažėja, krenta. Taip, nu taip, sutinku, sutinku. Taip, praranda savo vertę pinigai, tai tikrai labai praranda greit šip namą pastatyti. Vėlgi, kai skaitai, kad jau ten ir 3D printeriai, ir ten robotizuoti ekskavatoriai, ten ir viską atrodytų, nu, paimkit ir pastatykit už savaitės atlyginimą. Jo, tai comeon, kodėl aš to nematau? Taip, taip. Tai tai faktas, kad objektyviai gamyba ekonominiais resursais pinga beprotiškai pinga. Mhm. Bet pinigų vertė dar greičiau mažėja.
Mhm. Dėl to iš individo, požiūrio taško atrodo, kad NT brangster. Mhm. Nu taip, nekilnojama tur tas vienetas kaip vienetas, tas pats senamiesčio butas yra ir tas pats senamiesčio butas. A tiktai pinigų vertė mažėja, o skaičiukai didėja. Tai tai žmogui atrodytų, kad mano atlyginimai didėja. Nu, bet vėlgi įvertinus tą globalią finansinę formulę, tas greitėjimas jisai nepadengia tuo nuvertėjimu, kuris įvyksta. Bet jeigu dabar a girdint jus a ir tarkim, nu gerai, išgirdau, eisiu nuomotis, turiu dabar kelis nekilnojamo turto vienetus, parduodu, nenoriu atsikratyti tos naštos, nereikia man kredito, parduodu turtą, kuriam net gal nemoku kredito, nemokėsiu daugiau nekilnojamo turto mokesčio.
M ir investuoju. Ar būtų geresnis paririnkimas, va čia, jeigu lyginant ir skaičiavot, turint nekilnojamą turtą ar nuomuotis ir investavus į fondus, fondas ar, pavyzdžiui, dividendų fondas, kuris a generuoja ten, tarkim, 4 5% grąžą per metus pasyvių pajamų ir aš iš jų galiu gyventi taip, pavyzdžiui, kaip iš nuomos, ane, bet aišku atkrenta krūva problemų tenai, nuomininkai, prastovos, ten remontai ir taip toliau. A, ar visgi tada geriau pasilikti turtą, jį nuomoti, nes jisai irgi gi auga kaip vertė.
Ar tada geriau tuos pinigus investuoti, tarkim, į kokį ETFą, a, kuris nėra dividendinis, bet akumuliuojasi per metus, o gyventi iš atlyginimo ir ir kol esu darbingas, negalvot apie dividendus ir taip susigeneruot didesnį turtą. kurį vat variantą rinktis. Tai vėlgi, deja, bet ta formulė yra gerokai sudėtingesnė, nes negalima lyginti tiktai dviejų parametrų. Vėlgi investuojant a pavyzdžiui, privalai nori, nenori vertinti parametrus kaip volatilumą. Pavyzdžiui, vat a taip ironiškai yra sudėliotas pasaulis, kad kuo pelningesnis yra instrumentas, tie patys ETFai prie indekso ar kitokie, jie turi labai stiprų bangavimą.
Dabar esame ten minus 30% rinkos, po to galim turėti pli 70. Tai žmogus silpnų nervo, kuris nesutinka, kad jo turtas nebūtų vat kaip konstanta. Vat sąskaita banke matai, nu vat jinai tokia ir lieka, bet šiandien minus 30%, rytoj 200%, po to vėl 70 ir panašiai. Tai tai silpnų nervų žmogus juolab, kad šiaip psichologiškai vien dėl to, kad baimės faktorius yra 10 kart žmogus stipresnis negu noras uždirbti. Taip jau gamta pasirūpino. Tai linkęs dar ir prie va tokių nuosmūkių bėgti parduoti ir vadinama investicine kalba fiksuoti tuos nuostolius.
Mhm. Linkęs tai daryti psichologiškai, nes kai viskas krenta, kai Trumas sako tarifai, kai visi Blombergai, CNN ir BBC yra raudonuoja ir sako kraujuojam ir panašiai, tai žmogus linkęs bandyti išsaugoti, kas liko, nes panika, nes visa kita. Tai va, tai yra volatilumas, toliau yra likvidumas, nes vėlgi vieni fondai sako, galite ten per tris dienas išraukti pinigus, kiti sakote, jo, gal ir pelningas, bet tada septyni metukai ir jeigu jum prireiks, tai sor, bet arba bauda, arba nieko, arba kvadratinius metrus ten mūsų objekto grąžinsim ir panašiai.
Tai tų parametrų formulė yra gerokai daugiau negu vien graža. Šiaip vienas iš tokių faktorių apie NT, pabandysiu apginti gal tą NT turėjimą, pirkimą, kurį girdėjau, kad žmogui, a, dažnai namai yra ženkliai daugiau negu negu vien investicinis objektas. Tai yra emocija, tai yra ramybė, tai yra saugumas, tai yra tiesiog kitokia vertybė negu negu tiesiog grąža. Tai dėl to ir pavadinu išlaidavimu. Turiu omeny, kad nu taip sutinku turėjimas savo kažkokio tai kampo, kur tu nesinuomoji, bet žinai, kad tai yra tavo, iš kurio iš iš būsto, kur tavęs neišvarys, kur gali gali pasakyti savininkas, kad nu po mėnesio turi išsikraustyti, yra daugiau ramybės suteikiantis.
Tai va, tai visą tą pasvėrus, sakysime, visai gali gautis, kad žmogus gali pasakyti jo, gal matematiškai čia gerokai geriau, bet vėlgi jeigu tai neveda prie mano kasdieninės ramybės, psichologiškai, taip, tada tada gal aš pasirenku tą, kur aš jaučiuosi geriau. Tai vėlgi nėra vieno recepto, vieno vaisto visiem. Bet jūs sutinkate tą tą t Aš vis tiek vat noriu šiek tiek grįžti prie to investavimo iš to kampo gal tokio tradicinio lietuvio, nes Lietuvoje 80-90% žmonių kartais tie, kurie investuoja turi net po 10 ir 12 ir 15 butų nuomai.
A bet jeigu jų paklausi apie portfelį, jie tokio net neturi išvis susiformavę. A tai jūsų požiūriu, na, tarkim, įsivaizduokim, kad žmogus savo būstą turi vieną ir ten gal už jį kreditą moka, bet visus kitus pinigus, tarkim, a kur yra geresnė grąža a ilgalaikėj perspektyvoj, ar visgi nuoma, ar visgi ar visgi, pavyzdžiui, fondai ar dividendiniai fondai a šitoj atsvaroj a įvertinant mokesčius, nusidėvėjimą, prastovas ir taip toliau. ar gal darėt tokius skaičiavimus? Vėlgi čia nėra vieno universalaus recepto.
Galiu pasakyti a apie save, tai aš apie 80% viso turto laikau technologinėse kompanijose. Man nepatinka nekilnojamas turtas, nepatinka ten obligacijos, visi kiti fiksuotoj turai ir panašiai. Bet čia mano pasirinkimas. Aš įvertinau daug faktorių, kad ar aš galiu patikėti, kad žmogus, kuris profesionaliai turi verslą susidaręs iš ten kažkiek būtų nuomoj ir panašiai ir jo grąža a yra didesnė negu ten rinkų ar fondų, matyt galėčiau tą patikėti, nes tokių verslų užsieny esu matęs ir matau. Jeigu iš tikrųjų visa tai optimizuoti, daryti efektyviai, iš tikrųjų viską atidirbti, visas prastupas minimizuoti, centralizuotai tvarkyti ir panašiai, kad tai gali būti geras verslas, tai tuo tikiu.
Faktas. E, e, vėlgi reikėtų žiūrėti į tokį modelį ne visai palyginama su investicijom, tai obuoliai, kriaušės, nes tu negali atsiriboti nuo savęs įdarbinimo. Tai iš esmės tai formulė ne tiktai pinigai ir grąža, o pinigai plius mano darbas, nes butus reikia prižiūrėti. E e ten optimizuoti, taisyti, remontuoti iš tų nuomininkų pinigus išpešti, ten administruoti mokesčius mokėti ir panašiai. Tai kartais žmogus pasako, nu ten mano grąža yra 70, bet tada pakalbi ir supranti, kad o sor jisai daugiau negu fulltimina.
Ir tada sakai, nu comeon, tai čia kalbame ne apie grąžą kapitalą, o apie tavo darbo grąžą ir panašiai. Tai va, tai nėra teisingai visai, visai jau lyginti. Tai nėra pasėos pajamos. E, bet vėlgi labai reziumuojant, kad atsitiktiniam žmogui a tikimybė, kad va turint ten 10 butų aš uždirbsiu daugiau. A pasvėros vėlgi iš mano įsitraukimo, pasfėras iš tų visų faktorių daugiau negu iš portfelio yra gerokai maža. Tai vienintelis atvejis, jeigu tai yra specializuota gal ten nuomos, ten statybų priežiūros bendrovė, vakaruose tokių yra sočiai.
Mažai vakaruose yra individų, kurie tu užsiima, nes negali konkuruoti su korporacijom. Pas mus tai dažnai individai investuoja, nu kažkadais buvo ir kioskeliai teisingai, kur sėdėjo vienas žmogus ir snikerius pardavinėjo ir tokių buvo tūkstančiai kioskelių per Lietuvą, po to atėjo Maimą centralizuotai viską perėmė, padarė efektyviai, optimaliai ir tiek joskai kažkaip išnyko. Tai aš labai žiūrėčiau va taip atsargiai į bandymą va taip savarankiškai, kad tai yra geras priedirbis, kad tai gali būti iš artiniu, viskas su tuo tvarkoj, jokiu būdu neneigiu.
A, bet vėlgi palyginus tuos rodiklius, ypač pasvėrus dar iš savo įsitraukimo, nu, abejoju, kad vat tiesiog nepasiruošusiam žmogui, kurio tai nėra pagrindinis verslas, pasisektų aplenkti a tarkime tą patį portfelį. A ir turbūt dabar va čia puikiai galim pakalbėti apie tuos pačius mokesčius, kur valstybė nori labai taip sėkmingai visiem tiem spekuliantam visiem verslininkam, kurie užsiima nuomą, įkišti pagalį į ratus ir šiek tiek pamažinti pelną, nes, na, tie mokesčiai tikrai gali būti skaudūs, bet mokesčiai, ne tik šie mokesčiai yra kalbami apie GPV, GPMą, PVMą, a, muito mokesčiai, visi a Europos Sąjunga irgi nori atsaką duoti.
A kaip kaip vat jūsų nuomone dabar apie tuos norimus pakeisti mokesčius Lietuvoje? Kaip mes atrodom a kaip šalis, į kurią norėtų ateiti užsienis investuoti? A mes liekam patrauklūs, ar visgi a valdžia norėdama iš tų pačių lietuvių ištraukti daugiau pinigų daro sau šuns paslaugą ir ir atvirkščiai padarys dar blogiau, kad mes pradėsime vėl šešėlyje būt, mokėt vokeliuose. Nes, na, kai kurie verslai tiesiog neišgalės mokėti tokių mokesčių. A man atrodo, kad e vėlgi nespekuliuosiu, ar ten penki ar kažkiek procentų ten gynybai tais fizinį poreikį turime, neturime, pabandysiu tiesiog paprastą pliką neemocinę matematinę prognozę.
Tai va, turime šiaip visai netoli nuo mūsų du pavyzdžius, kur mano galva jau įvertina labai daug ką, nes vėlgi nėra vieno poveikio. To mokesčio kėlimas kaip grandinė liečia 1000 skirtingų faktorių. Jie galiausia sukrenta ten po kažkiek metų, susikrato į kažkokią tai naują realybę. Tai dabar spekuliuoti, kad tarkime ten kelsiim mokesčio, neatės investicija, ten kažkas tai bus, kažko nebus, yra beprasmiška, nes tu bandai vieną makaroną ištraukti iš iš to puodo ir prognozuoti ten burtį iš to vieno makarono, reikia žiūrėti į visuminį poveikį, kuris yra nepajėgus jokiai žmogiškai prognozei.
Tai mano galva vienintelis būdas pabandyti kažkiek nuspėti ateitį yra pabandyti palyginti, o kaip atsitiko su šalim, kurie tą padarė. Ir vat turime du pavyzdžius. Tai vat iš šiaurės turime estus, kurie jau prieš keletą metų padarė tą žingsnį didinimo mokesčio. Ir keistai bebūtų, bet iš trijų Baltijos šalių vienintelė šalis nuvažiavo į recesiją, nuosmūkį. BVP sumažėjo, tai tuo tarpu, kai Latvijos Lietuvos vystėsi, Estijos sumažėjo, tai gavo tą situaciją, kur nori daugiau, gauni mažiau de facto. Atvirkščiai, turime šiek tiek šiek tiek į vakarus turime Airiją, kur jau kaip paminėjau, pirmauja visiškai nuo 14 metų pagal objektyvų ten pasvertų iš visų ten infliacij visa kita gerovės augimą, kuris pasiekė 72% beprotiškai.
Šiaip gerokai daugiau negu Lietuva, gerokai daugiau. Mhm. A ir ką darė Airi? Tai vos ne iki skandalo su Euros Sąjunga, bet mažino mokesčius. Prašau, nes a vėlgi pasaulis yra labai plokščias. A aš kadangi esu fanatas šachmato, tai šachmatuose tu niekad nežaidi vienu langeliu į priekį. Tai yra kvaila. Jeigu tau atrodo, kad gali nukirsti rikį ar ten karalienę, greičiausia, kad antru ėjimu gausi ten stipriai sau matai ir viskas. Mhm. Tai kvailas yra šachmatistas, kuris vat tiesiog vat žiūri, mato, sako: "Vat, reikia kirsti, nu gausiu tą ten, reikia ir ir bus man nauda".
Ne, žiūri ten du, trys, keturi, penki ėjimai į priekį. Tai vat mano galva, kaip tik čia yra ta situacija, kur reikėtų pabandyti įvertinti taip kruopščiai. Sakau, aš aš tai asmeniškai kito kelio, kai tiesiog lyginti su šalim a a kitom neturiu ir vėlgi tikėtis, kad nu užkrausi mokestį, nu, tai ten ir žmonės, ir verslai tada nu ir sutiks mokėti daugiau. Ne, taip nebus, nes blaivus verslas pažiūrės ir pasakys, nu tada ok, sorry, bet keliamės į Airiją, nes šiais laikais pasaulis plokščias.
šiais laikais tikėtis, kad kad vėlgi, kad tu jeigu kažkokį žingsnį padarai ir kitos šalys nieko nepadaro, va čia yra kvaila. Ypač turbūt kalbant apie virtualius verslus, kurie nėra fiziškai susieti su Lietuva, perkelti verslą ypatingai lengva ir paprasta. Tai a ir jeigu tie verslai čia moka mokesčius jau dabar didelius, jeigu jie perkeltų tuos verslus į kitas šalis, taigi čia dar dar didesnis praradimas negu atradimas. Tai tai yra vėlgi yra labai daug faktorių, yra labai daug dokumentuotų, ištyrinėtų ten statistika, pagrittų faktorių ir panašiai.
Tai man atrodo, kad čia nereikia spėlioti, čia tiesiog reikia kokybiškai padaryti va tą paruošiamąjį darbą ir tada suprasti koks bus šachmato lentoj antras, trečias, ketvirtas ėjimas. geras šachmatas, tai ir penkis žingsnius numato. O norisi tikėti, kad valdžios tiesioginė pareiga yra matyti daugiau negu negu negu vienas ėjimas į priekį, nes, nu, teoriškai tai yra geriausi išrinktieji ir panašiai. Tai nėra vidutinis žmogus, lūkestis yra aukštas, pareiga yra aukšta. A tai va tai tai yra šiaip labai nemažai ir ir ir faktų, ir statistikų ir ir sakysime tuo visu tyrimu.
Pavyzdžiui, paskutiniu metu Britanija ėjo mokesčių didinimo keliu ir vat man atrodo, kad paanalizuoti penki metu, kai kas vyko de facto ne sanprotavimuose kaip turėtų būti, o de facto tikrai daug ką pasimokintumėm. Ten buvo iškrito, kad, pavyzdžiui, šiuo metu labai daug pas Britanijos turtingųjų tiesiog migruoja. Migruoja vat keistai, bet į Arabijas, į Dubajus, į Abu Dabius ir panašiai. Girdėjau Ispanijoj perka nekilnojamą turtą masiškai. Net ispanai dabar nori pabėgimas tik jiems įvesti mokesčius, nes man atrodo 100%us mokesčius, nes tiesiog yra per daug perkama nekilnojamo turto, išvežami pinigai iš Britanijos.
Tai va, tai iš vienos pusės populistinis šūkis, kad, nu, tegu turčiai bėga, ten, tada bus lengviau kvėpuoti. Jisai kaip iš pirmo žvilgsnio kaip ir labai gražiai skamba, daug ką kabina, bet iš kitos pusės buvo toksai labai įdomus komentaras ar ar tai BBC, ar panašiam leidiny, kad a 2% turtingiausių britų susimoka 60% visų mokesčių. Tai vat, jeigu tie 2% pabėgs dėl kažkokių priežasčių, nesaugu, nepatinka ten, e, tiesiog nejauku, tai tada deja, bet bet kiek tų mokesčių bekelk nors dvigubink išlikusiųjų tu nieko nesurinksi ir panašiai.
Taip. O Lietuvoj yra kažkoks toks skaičiavimas padarytas? Nesu matęs statistikų, nes čia reikėtų, man būtų žiauriai įdomu šiaip va tas a bendrą tendenciją daryti sprendimus pagrįstus duomenim, man atrodo, kad tai yra kelias į skaidrumą, į efektyvumą, nes kai kai pabarstai va tuos populistinius lozungus, tai atrodo vienaip, bet kai pabandai skaičiuoti, tai vat atrodo labai dažnai viskas kitaip. Tai vat aš tikrai tiesiog nuoširdžiai noriu vat tiesiog, kad atsižvelgtų bent jau ten Airijos Britanijos Estijos pavyzdžius ir kad nors kokie sprendimai, jeigu būtų priimami, tai tai vis dėlto būtų priimti remiamis ten kažkokia racija, o ne tiesiog vat pakelsim ir tada mum daugiau sumokės ir bus gerai.
Kažkadais ispanai a sugalvojo formulę, kad bėda šalies yra pinigų trūkumas. Pradėjo kepti pinigus. Nedamąstė politikai, kad kepsi pinigus, didės kainos ir tiek. Infliacija. Jo, jo, jo, jo. Tai tai turim Venesuelą, kur su lagaminais reikia į parduotuvę eiti, nes kitaip duonos nenusipirksi. Tai va, tai tas tiesiog deja, bet paprasto kelio va tiesiog kažką padarome ir tada turtingai gyvenam, ten gerovę turim. Deja, tokio vaisto nėra. A, o kokius mes turėtume tris žingsnius padaryt Lietuvoje, kad a mūsų m gal patrauklumas investavimui pagerėtų ir mes toliau vystytumėmės kaip pavyzdžiui Airija, tarkim, ane, kad tas vystymas nesustotų, nebūtume į recesija kaip Estija.
Liečiant ne tik mokesčius, gal yra dar kokie kiti žingsniai, kurių nemato a valstybė. Ir aš šiaip aš šiaip net gal drįsčiau pasakyti, kad mes tiesiog nenoriu aš pasakyt, kad valdžioj yra vien blogi žmonės, ten yra ir puikių žmonių, bet tiesiog kartais labai, kaip ir sakoma, mąstoma vat tuo vienu žingsniu šachmatu lentoj kažkaip nežiūrima globaliau. Gal ir norėtųsi to tokio rūpesčio žmonėm, kad žmonės būtų laimingi ir žmonės čia uždirbtų ir norėtų mokėti mokesčius. Kaip ir vat sako skandinavijoj, kodėl ten laimingi žmonės?
Nes jie mokėdami mokyčius, jie supranta, kad jie gauna, jie jaučia, kad jie gauna grąžą. Mes tuo tarpu visur, kur tik pasižiūrėsi, viskas brangsta, bilietėliai brangsta, parkingas brangsta, į polikliniką užsirašai mėnesį laukti, skambini, ragelio niekas nekelia, tu toks jausmas negauni grąžos už tą, ką tu moki ir tau dar sako, reikia dar daugiau mokėti. Ką mes turėtume padaryt, kad čia žmonės būtų šiek tiek a laimingesni, augimas būtų didesnis ir ateitų daugiau užsienio įmonių ir keltų mūsų visą BVP?
E, vėlgi norėčiau, bet neturiu vienos piliulės. Vaistinė yra ten 10.000 tū įvairiausių piliulių, priklausomai nuo simptono kažko tai, nuo ko aš pradėčiau apskritai išgryninti, o kurioj srity šalis nori turėti nors kokį pranašumą, nes vėlgi bet mes turėjom lazeriuose, ane, kažkaip vienu metu tokįžį tai buvo epizodas pasigyrimo, kaip vėlgi vieno olimpinio rekordo turėjimas, nereiškia, kad turim sportininkų šalį. Supratau. Teisingai. Tai tai vėlgi tai žiūrime į tiesiog sisteminę šaką, srity, specializaciją, kuri gali maitintų ten bent jau pastebimą didelę šalies dalį, nes be specializacijos šiais laikais yra labai labai labai sunku.
Tai, pavyzdžiui, prieš kurį laiką Lietuva pozicionavo save kaip finansinių ten inovacijų naujovų sektorius. A tikroji realybė, kad šaly tiesiog fiziškai nėra resursų užtikrinti vienu metu ir dabartines reguliacijas, ir tą lankstumą. proveržio šakom. Ten vėlgi ne nekaltinant institucijų, bet bet jeigu užtrunka tau pasamdyti žmogų ten trys mėnesiai tiesiog laukti sprendimų, ten leisiama, neleidžiama priimti instituciją ten tokį žmogų, tai tai kai leidžiama bet kokio tai leidimo ten vėlgi įsteigti bendrovę, ten pakeisti akcininką, ten įsteigti fondą ar kažką, tai kalbame apie metukus laukimo ten ir panašiai, panašiai, nu tai faktas, kad kad resurso vienu metu užtikrinti va tą dangoraižį europietiškų reikalavimų Ir tuo pačiu metu užtikrinti dėkingą verslui aplinką yra neįmanoma.
Va tiesiog fiziškai neįmanoma. Tai deja finansus nebepriskirčiau Lietuvai kaip ten a kažkokia proveržio šalis ir panašiai, bet va tokių sričių nebuvimas veda prie to, kad nu vat žinote kartais būna žmonės, nu čia kažką padarau, čia kažką padarau, čia pauždarbiauju, čia paspekuliuoju, čia nu o visų galų meistrai. Jo, kažką tai pragyventi turi, bet kai paklausi, o kokia tavo profesija? O ką tu darai gyvenime? Nu va čia kažką, nu ten vat šiandien ten projektėlis, ten halaltūra, rimtumo nėra.
Tai čia Lietuva tokioj stadijoj, kur ne, aš tiesiog sakau, kad kad nebuvimas va tų kažkokių specializacijų šalies lygmeny labai primena va tokį žmogų. Atvirkščiai, kai paklausė šveicaro, aš sako sako aš esu bankininkas, aš esu ten laikraščio ten kažk laikrodžio, atsiprašau, jo, gamintojas. Kai paklausė prancūzų, sako: "Nu, aš vyno gamintojas." ten paklausė ten to pačio amerikiečio, sako, nu, aš Holivudo visą pasaulį ten, nu, pusę pasaulio likus Holivudas maitina ir panašiai. Tai tu visada pastebi, jeigu pakalbi su vokiečiu, sako, nu tai mano Mercedesai iki šiolut ir panašiai, panašiai.
Tai vat visada surandi, kad kažkur tai yra industrijos segmento lygmeny vienas ar daugiau sričių, nes šiais laikais vėlgi viskas apie viską yra, niekas apie nieką. Tai šiaip nesutapimas, bet nėra labai daug sričių, kur apskritai Lietuva galėtų pasireišti. Tikrai nėra tų sričių, nes čia greičiausia automobilių negaminsime, greičiausia vyno irgi tikrai greičiausia ten kažkokių labai stebuklingų a vėlgi media ar ten holivudinių projektų mažai tikėtina ir panašiai. Technologijos kažkokiu kažkuriuo metu turėjom vieną iš greičiausių internetų pasaulyje. Trečioj ir kelintoj vietoj buvom.
Gal reikėjo kažkaip tai savo savo visą tą, nežinau, a finansus ir viską būtent į tą pusę investuoti kažkaip vystytis. Kažkas pasakė, sako, yra melas, didysis melas ir statistika. Tai sakydami turime vieną greičiausių internetų, de facto turime didžiausią torintų siurbimo comunity. Tai ar ar norime to ar čia kalbu apie vat tuos metus. Dabar gal Netflixas kažkiek tai atėmė, bet statistika tai reikėtų žiūrėti ypatingai ypatingai kruopščiai. Jo, kartais už to fakto slypi antifaktas. Tai žodžiu, Lietuvai reiktų atrasti save.
Čia vienas iš pirmų dalykų. Va tą identitetą, tas sritis, kur iš tikrųjų mes manome, kad a jaučiame, esame pajėgūs, nes bandyti bėgti prieš traukinį ir dabar pasiskelbti, kad mes ten norime būti sekančio proveržio ten šalis, ten kažkam tai X, e, kai tokie nesame, tai yra, nu, tiesiog dvivaidiškumas ir ir tiesiog savęs apgavimas. O gal čia yra problema tame, kad mes turime labai nesuderintas valdžias, kurios ateina valdyti valstybes. A jos keičiasi kas keturis metus ir ateina visą laiką su savo vizijom, bet neturim tos tokios tęstinumo tęstin tęstinos vizijos.
Pavyzdžiui, 20-3 metų į priekį ir nesilaikom kažkokios vienos linijos. atėjo vieni mokesčius pakelia, ateina kiti ten dar kažką įveda pas mus tas toksai visą laiką banguojantis gyvenimas, bet tos bangos taip ir išlaiko visą laiką viduriuke. Niekada nekylame į viršų, a, visą laiką toj tokioj nulio fazėj išliekame. Tai gal čia problema yra, kad ne kažkaip valdžios nesusiderina pakeisdamos vieną kitą. Link kur eina ta Lietuva, ką mes norime matyti, ką mes norime daryti. Na, puikus pavyzdys nacionalinis stadionas, kuris 40 metų statomas.
Tai tiesiog vat čia tas nesudedrinamumas yra. Tai pakelčiau šitą bėdą apskritai į šiuolaikinės europietiškos demokratijos simptomą, nes tai šita bėda netęstinumo skirtingo mąstymo tiek galioja Lietuvai, tiek galioja netgi tokiam gigantui kaip Amerika. Mhm. Buvo Baidenas vienaip pasaulis buvo pasisukęs. Atėjo vienas žmogus apsuko visą pasaulį kitą visą pasaulį. Tai vėlgi e man tai indikuoja, kad to sakysime tuo tęstinumo nebuvimas yra daugiau sisteminė bėda demokratijos sistemos kaip tokios. Kartais tai yra naudinga, nes jeigu einame 30 metų ne ta linkme, tai geriau jau pakeičiam.
Kartais yra blogai, nes vėlgi kai komunikuojame, kad esame ten a tokios technologijos ar pravežė šalies centras, o po keturių metų viską, ką investavom, nurašom į nulį. Į nulį darome kažką kitą. Tai man priveda vaikystė matyt tą multiką apie pažaduką. Nežinau, matei ar ne, bet ten visada vis kiekvieną atskirą dieną užsidegęs ir kažką kito. Nu tai rytoj vat viskas, vat dabar tą padarysiu. Vat tikrai tikrai ten eilėraštį, po to ten tą, po to tą ir kiekvieną dieną tik nauja idėja.
Tai tai va tai tai tai tai tai matyt tai yra gilesnis pokalbis, gilesnė bėda. Nedrįsčiau sakyti, kad reikia viską dramatiškai ten griauti kas keturis metus. Lygiai taip pat nesakyčiau, kad kažkokios jėgos. A turime pavyzdžių visokiausių ten diktatorių ir panašiai, kur paskelbia kursą. Va t kažkadais sovietmenį ten 70 metų viziją komunizmą turėjome, ne? Mhm. tenai tada matome tokias šalis ten kaip Kuba, tokias šalis kaip Šiaurės Korėja, kur turi tą mąstymą ir viziją ten dešimtmečiais į priekį. Tikslą aišku turi.
Jo jo jo jo. Tai totali izoliacija. Jo jo jo. Tai tai va tai tas balansas ypatingai subtilus tarp lankstumų ir ir kažkokio stuburo vis dėlto turėjimo. Jisai jisai yra deja, bet ne vieno, ne 10. Tai yra tai yra sisteminis darbas. Kažkokios piliulės vienos. Nu nepasakyčiau. Ir Ilja, o jeigu dabar jūs turėtumėt 200.000 € kur jūs juos dabar investuotumėt šiai dienai? Vat mes tiek palietėm visokių temų ir technologijas, ir ateitį, ir tą pačią baimę su karu, ir su mokesčiais, ir NT, ir ETFai.
Na, va turi dabar 2000 €. Vat kažkas dabar turi savo sąskaitoj tokius pinigus ir jisai tiesiog galvoja, nu, galvoja apie 1520 metų į priekį, nu, 10 metų į priekį. Mums šiandien labai patiko skaičius. 10 10 metų į priekį. Kur būtų protingiausia investuoti tuos pinigus, a, kad jie atneštų ne tai, kad sakyčiau, didžiausią grąžą, bet tokią ramybę ir stabilumą ir sėkmę. Nu, vėlgi su sąlyga, kad a tai nėra paskutiniai pinigai. Ne, ne, tai yra sutaupyti pinigai, kur vat žmogus galvoja, ką tikrai tikrai niekaip gyvenimas nepasisuks, kad gali priversti mane per tuos ten 10 metų ar netgi penkis ar netgi tris metus ištraukti tuos pinigus, nes labai dažnai matau, kad vat šiandien ten turiu ir tikrai tikrai sakau po penkių metų nereikės, o ateina rytojus, palūkanos didėja,
bankas sako arba butą, arba daugiau palūkanų, tada mir staiga prireikia. Gerai, įveskime dar vieną kintamąjį. Tai čia nėra nėra a pagalvė. Tai yra nėra ta būtina pagalvė, kurią reiktų ekstra. Tai tiesiog jeigu galėčiau visiškai sau leisti e aplinkime pasisukus tiesiog atsisveikinti. Vėlgi jeigu aš esu ramiu nervu, jeigu jeigu aš sekiu didžiausios ekonominės grąžos, tai tada pasilčiau. Aš tą patį visiškai darau. Jau tą pasakiau. Man asmeniškai imponuoja technologijos. A, aš manau, kad technologijos yra vienu metu ir didžiausią poveikį žmonijai daranti sritis.
E, ne energetika, ne ten visos kitos verslo gamyba, pramonė, ten pardavimai ir visa kita. Būtent technologijos ir būtent aukštos technologijos. Tai vienu metu ir užtikrina didžiausią grąžą. Tai man asmeniškai du zuikiai. Man norisi iš vienos pusės prisidėti prie proveržio, kad pasaulis greičiau pamatytų gerovę. iš kitos pusės, aš būtent tame ir matau tuo pačiu ir didžiausią ekonominę grąžą. Na, ir tiesiog taip norisi paklausti pabaigai, kaip jaučiatės, kad apie jus jau yra nufilmuotas dokumentinis filmas jums esant gyvam ir dar nesant a senyvo amžiaus žmogui, bet apie jus jau yra sukurtas dokumentinis filmas.
Tai šiaip a džiaugiuosi, nes mano galva sakoma, ten buvo kiekvienas vyras turi ten pastatyti namą, ten turėti vaiką. a ten uždirbti milijoną, sudalyvauti prezidento rinkimuose, mokslinį darbą parašyti, ten filmą sukurti ir panašiai. Tai vat šiais laikais prasiplėtė tas kaip patirtis, be abejo, įdomi. Be abejo, buvo įdomi patirtis, buvo labai įdomus darbas su ta komanda. Tikrai man asmeniškai labiau buvo kaip adventure, nes ten teko nuo ten ofise filmavimo iki lėktuvio filmavimo, ten dar kažko, tai tai tikrai tikrai patirtis įdomi, bet tai pakankamai jau sena patirtis.
10 apie 11 metų kažkas tokio. Jo jo. Tai plius kiek mano žiniom tai nepateko ne į viešąją ten erdvę niekaip, nes tai buvo uždaras projektas. Ten vienam festivalyje buvo rodomas ar ką. Nu, festivalį man atrodo buvo rodomas. Atvirai pasakius netgi netgi ne nepasakysiu visų detalių. Tai vat kaip patirtis be abejo, buvo tikrai įdomi. Faina. Tai ačiū Lieja. Ačiū. Labai smagu, kad apsilankėt ir tikrai tikrai fainai pasišnekėjom apie mūsų ateitį, apie dirbtinį intelektą. Tai ačiū, kad atėjot ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote.
Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruotę ir, aišku, parašyti komentaro. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. Super.