4 gegužės 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Šiandien laidoje jūsų laukia pokalbis su Vilniaus miesto meru ir teisininku Valdu Benkunsku. Išgirsite, kodėl jis pasirinko politiko karjerą ir kaip kovoja su aršia kritika. Apie Vilniaus miesto aktualias problemas gatvėse, statybų sektoriuje ir aiškų požiūrį į vilniečius. Kas svarbiau, žmonės ar verslas? O svarbiausia, kokias klaidas pripažįsta ir kokių nekartotų. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotis? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų.
Patyrę investuotojai žino vieną paslaptį. Stabilumas ir grąža prasideda nuo teisingo turto klasės pasirinkimo. Susipažinkite su Inrento nekilnojamo turto nuomos projektų finansavimo platforma. Pradėkite tik nuo 500 € ir uždirbkite kiekvieną mėnesį mokamas pasyvias pajamas. Kodėl verta rinktis in rento? 2024 me jie yra pripažinti geriausia investavimo technologija Europoje. Jau sufinansuota per 40 milijonų projektų Lietuvoje, Lenkijoje ir Airijoje. Išmokėta virš 4 milijonų eurų palūkanų investuotojams su nulis nemokių projektų. Investicijos užtikrintos pirminėmis hipotekomis ir vidutinė grąža viršija 12% per metus.
Tačiau atminkite, investavimas susijęs su rizika, tad diversifikuokite ir investuokite atsakingai. O norėdami išbandyti Inrento, spauskite mano nuorodą po šio video ir pradėkite jau dabar. O mes pradedam mūsų pokalbį. OK, viskas, važiuojam. Gerai. Sveiki, Valdai. Labas. Kaip jaučiatės? Gerai. Penktadienis sakėt, vis tiek jau beveik vakaras, bet diena dar nesibaigia. Nu taip jau yra su mano pareigomis, kad nėra tokių normotų ir darbo valandų, ir ir ir dienos nebūtinai visą laiką, kai kitiem būna laisvalaikis, savaitgalis, man yra poilsis, tai bet aš jau pripratęs ir nesiskundžiu.
Tai gal kaip į darbą, kaip į šventę ir ir tada kaip ir gerai jautiesi. Iš tiesų aš esu laimingas dirbdamas savo darbą, nepaisant, kad jis yra įtemptas, sunkus, atsakingas visų pirma, bet bet jis man teikia didžiulį pasitenkinimą, malonumą. Tai tai tikrai galiu sakyt, kad sekmadieniais e vakare man nėra jokių ten parkių dėl pirmadienio artėjančių. nesiparinat, taip? Nes būna daugelis žmonių sekmadienį vakare labai pergyvena, a, pirmadienis vėl į darbą, bet yra geras jausmas, kai tu to nejauti.
Tai va, tai čia turbūt yra pirmiausiai sau ženklas, pojūtis ir ir taip po truputį po truputį užaugo. Iš esmės nebuvo tokio viduj jausmo, kada nors kai kai ta pati žiniasklaida arba žmonės yra nepatenkinti tam tikrais sprendimais viduj toksai a galėjau kažką tai daryt kito ir būčiau ramiau gyvenęs. A nes vis tiek turėtų, nu, kirsti šiek tiek ir per m psichiką tie dalykai ir per šeimos santykius ir ir šiaip nu tie nerimą vakarai, kai tu guli lovoj ir apmąstai viską ir užmigti negali.
Nu vis tiek tai nėra lengva ir aš įsivaizduoju, kad su tuo susiduriat. Tai politika turi savo žaidimo taisykles. Jos yra labai aiškios ir pirmiausia, nu, pirmoji taisyklė yra ta, kad tu niekada visiem nepatiksi ir neįtiksi ir kad tave tikrai žiniasklaida kritikuos, kad kad kartais iš musės dramblį išpūs ir kad per galvą gausi kartais nekaltai. Tai yra žaidimo taisyklės. Tai jeigu tu jas priimi ir žaidi, tai tu esi šitam žaidime. Jeigu tau yra per sunku su tuo sugyvent, vadinas, tu nesi savo vietoj.
Ir čia, aišku, nu, per metus tu augini tą skūrą ir išmoksti nekreipt dėmesio į tą foninį triukšmą, kuris yra nereikšmingas ir kur ten dažniausiai per parą praeina, bet lygiai taip pat turi nepamesti girdėti žmones, nes tu esi žmonių atstovas. Tai va ta to balansavimo klausimas yra labai svarbus. Noriu paklaust, ar yra kas nors labiau nervinančio nei rytinė, nei kamščio? Nu nebent jūs važiuojate 5.00 ryto ir tų kamsčių nėra. Ai, tiesa, dar yra lėtos eilės parduotuvėse, pamesti raktai ir kaimynas, kuris gręžia sieną 700 ryto.
Na, gerai. Ir nemėgstamas darbas. Ir kaip į visa tai ramiai reaguot? Būtent čia atsiranda maisto papildas Rodiola. Ne tam, kad taptumėte zen meistru, bet tam, kad bent jau nešaukti ant aplinkinio. Mažiau nervų, daugiau proto. Tai yra natūrali energija be jokio kavos pertekliaus ir drebulio. Na, ir kai viskas griūna, bent jau tada jūsų nuotaika yra puiki. O su kodu tap geresniu manovaistinė.lt svetainėje šie papildai 40% pigiau ir viskas bus tvarkoje. O mes grįžtame atgal į pokalbį. O kiek yra Vilniuj gyventojų, kurie jeigu tai paėmus registruotų ir tų atvažiuojančių išvažiuojančių visą laiką, tai koks Vilniaus dydis yra a dienos metu, darbo metu, a darbo dieną?
Tai taip skaičiuojama, kad kas dieną Vilnių į Vilnių išvažiuoja, įvažiuoja taip kursuoja apie 200.000 žmonių pirmyn atgal. Tai aišku, ten yra įvairiausiai įvairiausiom paskirtim žmonės važiuoja, bet na mes skaičiuojam, kad mes turim registruotų gyventojų ten dabar apie 640.000 tas skaičius yra kintantis ir dar 100.000, tū, kuris yra, nu, tiesiog gyvena, bet jie yra registravęsi Nidoj dėl nemokamo kelto ar kitose savo savivaldybėse, nes galbūt neturi Vilniuj nekilnojamo turto ir panašiai. Nu tai miestas yra iš tikrųjų sparčiai augantis ir ir tai 740 ir dar 200.000, tai realiai mes arti milijono esame, miestas milijonas.
Nu tai jeigu dar turistus pridėtume, ypač kiek kiek vasaros metu atvažiuoja, tai ta cirkuliacija mieste yra tikrai gal dalis vilniečių išvažiuoja, pavyzdžiui, į Kauną savaitgalį tai tikrai išvažiuoja, ta prasme savaitgalį Vilnius labai žinot sakot, a net yra dalykų, kur, pavyzdžiui, jūs neatsakingas, bet vis tiek nuai tampat kaip vat pirpirkimo ožys, žinot, atrodo, visas Vilnius tai tik jūs vienas. Jūs žinot, kur plytelė kokia turi būt padėta ir kur kokia mokykla turi būti ir a kur koks rajonas ten, nežinau, dar kažką daryti ir ir ekonomika, ir finansai, ir mašinos, ir keliai, ir statybos, ir leidimai.
M ar nejaučiat, kad kartais žmonės per daug iš jūsų reikalauja ir patys žmonės nelabai supranta, kaip miestas veikia, kad ne, nu, jūs ne viską galite ir žinoti, ir netgi už viską būt atsakingas. A ar tai kartais nu šiek tiek nekliudo pačiam darbui, kad viskas yra tik į jūsų daržą? Realiai mes gi nežinom, kas ten tą plytelę už atsakingas su žem, bet čia vat meras Valdas yra kaltas, kad asfaltas blogas. Tai aš neapsimetinėju, kad aš viską žinau ir viską kontroliuoju, nes nu vat dabar Vilniaus mieste yra 150, jau yra 150 aktyvių taškų, kur vyksta darbai.
Tai aš prie kiekvieno darbininko nepastovėsiu ir nepažiūrėsiu, ar ten viskas tvarkingai pagal projektą daro. Bet jeigu išlenda, tai nu čia jau yra jau administravimo ir ir kontrolės dalykai, algoritmai, kaip mūsų vat visa savivaldybės komanda turi turi žiūrėti, kad kad va tokių dalykų nebūtų. Tai visai būna. Aš tikrai nesiginčiju su su vilniečiais ir ir ne nenusimetinėju atsakomybės, kad čia ne mano ne mano ne mano daržas yra. Ir, beje, mes va taip pradėjom auklėti ir mūsų sistemos įmonės, nes a Vilniaus miestui kasdien dirba 35.000 žmonių, pradedant vat savivaldybės administraciją, baigiant visom visais darželiais ar mokyklom, poliklinikom ir panašiai.
Tai tai dažnai būna pas mus tokia būdavo anksčiau tokia kultūra, supratimas, ypač įstaigose, nu, kad čia ne mūsų daržas. Mhm. Rašykitem. Tai va su šituo kovoju labai stipriai. Jeigu tu gauni nusimetinėja nuo savęs atsakomybę. Jo. Ir ir ir vietoj to, kad paimtų ir kolegom iš kitos įmonės į kitą iš kito padalinio vat persiųstų laišką ir paprašytų pažiūrėt, bet geriau yra parašyt, čia ne mūsų reikalas. Tai va su šituo kovoju labai stipriai. Mano supratimu, mes esam tiesiog viena sistema ir turim veikti kaip a vieno tikslo siekdami.
Man buvo geras pavyzdys vat kai mes pradėjom dirbti su komanda 23 metais ir buvo NATO summitas. Mes ten turėjom kelis mėnesius paruošt miestą sutvarkytą, nu, pagrąžint. Tai žolės nedažėm, kas ten daug kas juokias, kad čia kaip Rusijoj dabar pradėsim dažus purkšt, bet tose trasose miesto, kur važiavo delegacijos, a greituoju būdu buvo perdožiami apšvietimo stulpai, aprūija, kurie kurie nuo sovietmečio nebuvo keisti. Ir tie apšvietimo a stulpai, kurie ap tarnauja dviem funkcijom. Tai yra kaip kaip šviesos laikiklis, šviestuvo ir troleibuso elektros linijos laido laikiklis.
Nu jie turi dviejų atsakomybes, nes dv dvi skirtingos įmonės kaip ir kaip ir naudojasi tuo. Tai vat viena įmonė sugebėjo perdažyti perdažyti tą patį stulpą, o apačioj yra tokia elektros nedidelė skytinė. Mhm. Toks kvadračiukas. Kvadračiukas. Tai ta įmonė, kuri dažulpą, sako: "Mes nedažysim, nes čia yra ne mūsų atsakomybė yra kitos." Ir paliko tą surūdijus. O kokios yra jūsų Aš dabar labiau kaip ne politiko noriu, kaip asmens, nes, nu, visi mes turim darbą. Politika yra jūsų darbas, meras jūs esat jūsų darbas.
O vat kaip žmogus, kokios jus yra šiaip asmeninės vertybės, kuriomis jūs grindžiat savo gyvenimą, kas jum yra labai svarbu? Kas man yra svetima, tai aš labai nemėgstu melo. Ant kiek tai paradoksaliai skambėtų, nes man atrodo politikoj to neišvengsi, bet kai tu matai vat būtent žmogų meluojantį ar ar netikrą, tai man yra iškart atgrąsymo reakcija. Aš neturiu daug draugų savo rate, bet mano draugai yra tikri ir ne viena draugystė yra pasibaigus dėl to, kad nu va tiesiog apgavo ir ir ir tu kai neturi pasitikėjimo jausmo, man su žmogum labai sunku santykį palaikyt.
šeima yra didžiausia vertybė ir ir ypač kai kai kai yra vat mažos mergaitės augančios, tai dar tą ryšį tos šeimos sustiprina daug stipriau ir ir o šiaip apie apie būdą šnekant, tai vėlgi aš galėčiau sau pasakyt, nors čia gal nekukliai e nuskambės, tai a tam tikra prasme aš esu nu labai labai priklausomas nuo estetikos. Tai mane tikrai man kliūna detalės ir ir aš pastebiu detales ir mane labai nervina, kai yra kažkas blogai. E vat visai neseniai mes tiesiog turėjom Vilniaus mieste nutraukt sutartį su vienu mūsų priežiūros rangovu, teritorijų priežiūros rangovų.
Nu, nes po eilinės žiemos, kuri šiemet nebuvo kažko, ypatingai, iššūkių daug nebuvo, tiesiog tiesiog numatėm, kad yra neįmanoma dirbti ir ir priėmėm valinį sprendimą atsisveikinti, nutraukt kontraktą. Aš esu su jūsų Instagramo profiliu susirašinėjęs daug kartų. Ten aš esu jau etatinis susirašinėtojas dėl Neries krantinės tvarkos. A nes nu tikrai šiukšlių dėžės nėra nebuvo valomos. Dabar nežinau kaip. Daug rekonstrukcijų buvo, bet buvo laikotarpis, kai, nu po du mėnesius šiukšlės nebuvo išvežamos ir tiesiog kaupėsi per viršų. Varnos išnešioja tas šiukšles.
Kai parašydavau žinutę, a kitą dieną išveža šiukšles ir vėl tas pats kartojasi. Bet taip neturėtų būt. Neturėtų gyventojai rašyt dėl tokių elementarių buitinių dalykų, kurie turėtų sistemiškai būt tvarkomi. Tai čia tiesiog, nu, vat reikalingas pertvarkos a pačiom administravime kartais yra tu esi įkaitęs sutarčių ir dalį sutarčių aš pradėjęs dirbt gi radau. Mhm. Kas tu turi pasirašytas, kur yra nustatytos sąlygos, yra baudos, kurios galbūt neveikia. Tai čia palaipsniu tuos dalykus perkraunam. Bet tiesiog noriu pasakyt, kad man tai yra svarbu ir aš tam kreipiu daug dėmesio ir dirbam, kad kad kuo daugiau būtų sisteminių sisteminio veikimo ir vat nereikėtų rankiniu būdu, taškiniu būdu tokių dalykų daryt, kad žmonėm nereiktų į tokius dalykus išvis, kad žmonės net tokių dalykų nematytų.
Vat kas smulkmenų šitų, kad jeigu matytų, tai kažkokius didesnius dalykus, bet ne smulkmenas. M a ir jūs kalbėjot šiek tiek apie melą, tai mes turim laidos rėmėją Inrento ir jie turi klausimą: "Atvirai, Valdai, atvirai, būkite nuoširdus ir atviras bei pasakykite, kurias savo padarytas klaidas išties pripažįstate per šiuos du metus, a, kuomet esate Vilniaus meras. Tai turbūt šviežiausia pamoka tokia, kur aš tikrai išmokau ir supratau, kad kad a nu vat buvo negerai padaryta." Tai jeigu pamenat ir girdėjot, tas viešojo transporto bilietų klausimas, kuris čia kelis mėnesius buvo labai eskaluojamas ir ir sprendimas a atšaukti 30 minučių bilietą.
Tai atrodė vadybiškai ir ir ir taip a į Excelį žiūrint, kad sprendimas yra teisingas, tą reikia daryti, bet neįvertinom, kad tai labai jautriai siejasi su žmonių įpročiu. Įprotis, kuris yra susiformavęs keliauti viešajam transporte laiko bilietais per 12 metų, jisai yra labai gajus. Mhm. M ir kai tu žmogaus asmeninį įprotį padedi staigiai nori pakeisti, tai tai va tada ir ir turi daug problemų. miestiečių įprotis yra turi būti keist keičiamas labai jautriai iš lėto ir ir iš tikrųjų to neįvertinu.
Tai kurį laiką mes, na galvojom, kaip spręst šitą klausimą ir supratom, kad nu tiesiog reikia girdėt, ką žmonės sako. Tuomet gal jūs galit pasakyti, kokių prieš tai buvusio mero Šimašiaus klaidų nekartosite ir ką kitaip darysite. A nu čia sunku man turbūt ir gal nelabai etiška taip jau analizuoti savo savo kolegą pirmtaką, bet man atrodo, kad irgi šiek tiek to bendravimo arba kalbėjimo dėl projektų įgyvendinimo su visuomene trūko ir dėl to vat šitą pamoką aš irgi paėmiau iš iš praeitos kadencijos, kad reikia prisistatyti ir ir kalbėti.
Vėl mes kalbam apie tą patį pokytį, kurį tu nori žmonėm arba viešosiose erdvėse įdiegti. Ir kai žmonės nesupranta, kokiu tikslu tą pokytį darai ir dažnai pamato, kad tas pokytis yra į jų patogumo sąskaitą, nu tada natūraliai kyla pasipriešinimo banga. Tai su su gatvių pertvarka, kai buvo ten susiaurintos kai kurios eismo juostos, man atrodo, taip ir įvyko. Pirmiausiai trūko komunikacijos su žmonėmis, pristatant ko tu seki, ko tu nori. Ar tu nori eismo saugumo didesnio, lėtesnio, lėtesnio tiesiog eismo?
Ar tu nori, kad kad ta gatvė atrodytų labiau, nu ne sovietinio tipo, o labiau vakarų ir ir tu tada turi eit ir šnekėt su žmonėm, pristatyti, kokį tu pokytį nori jiems parodyti. Tai man atrodo, čia buvo tikrai va šita vieta praleista. Antras dalykas, tai gatves modeliuot, projektuot turi specialistai, eismo specialistai, urbanistai ir panašiai. Tai ne politikų yra darbas. Aš galiu turėt savo nuomonę arba galiu pasakyt kryptį, bet tuos sprendinius, kiek ten ko turi būti, turi priimti specialistai.
Arba jeigu tu darai projektą, tai tada tu turi labai atidžiai išgaudyti, kokios gali būt neigiamos pasekmės. Mes va dabar su komanda dirbam, pavyzdžiui, kelias a į Kudirkos gatvę link Švitirgaidos gatve, kur visa teritorija labai tvarkosi. Iš vienos pusės Taurokalnas sutvarkytas, statosi nacionalinė koncertų salę, kitoj pusėj nekilnojamo turto vystytojai projektuose gyvename. Pati gatvė yra plati. Tai vat su su komanda dabar žiūrim kaip sutvarkytą gatvę, kuri yra dedikuota ir viešajam transportui ir ir kokias jungtis padaryti. Tai ir vat, nu vat radom irgi, aš nenoriu detales leistis, tiesiog buvo per plauko juodimą vos nepadaryta klaida, kai mes pamatėme, jeigu mes tą sprendinį neįgyvendinsim, tai bus problemų, nu, nes ten arterija realiai ten tauro kalnas, tai aš ne šneku, bet kadangi mes norim padaryt ir verčių taką, ir pėsčiųjų
taką, ir želdinių juostą, ir medžius pasodint, kad šešėlį mestų, tai ten skambl vietos neužtenka, tai ten reikia niuansus gaudyt ir tą turi daryt specialistai. Tai aš nesikušu ir nereguliuoju į sprendinius, kaip kas turi būt daroma, bet tikrai, nu, daug dalykų, daug dalykų, kas buvo pradėta daryti prie vat mano pirmtokio ir yra tęsiama, pavyzdžiui, kad visi Vilniaus ženklai, apšvietimo ženklai, nuradamieji ženklai yra dabar juodos spalvos dažomi ir tai yra tai yra estetinis jau sprendimas. Galbūt kažkam nepatinka, bet man atrodo, kad a mirgų margų mes nepridarysim.
Jeigu tokia linija yra paimta, tai ją reikia tęst. Želdinių atsiradimas prie mūsų kelių, prie skiriamųjų juostų, krūmų sodinimas. Jeigu skiriamoji juosta leidžia per vidurį užsodinimas, va kur mes padarėm pernai a Ukmergės plentą, geležinio vilko, kur yra tos mūsų e didelio intensyvumo gatvės, man atrodo, duoda tam tikro jūumo. Tas irgi buvo pradėta daryti anksčiau ir tas yra tęsiama. Beje, s Ukmergės gatve tai šauniai padarė dėl to, kad gatvė nebuvo susiaurinta, jinai liko tokia pat, kokia buvo, bet tas ta vidurinė juosta, kuri buvo visiškai nenaudojama, jinai dabar apželdinta ir tai suteiks ir ir estetinio grožio ir naudos iš tos žalumos pačios surenkant CO2.
Jo, šiaip žiūrint, nu, va taip konceptualiai, tai mes turim aišku labai aiškias problemas su su gatvių infrastruktūra ir su sankryžomis. Paprasta yra problema sankryžų pralaidumas, kai mes turim daug kas kelias atkarpas besikartojančių šviesoforinių sankryžų, kur stabdo eismą. Tai jeigu vat kalbant apie tą padėties pagerinimą, kad būtų mažiau kamščio, daugiau pralaidumo, tai reikia investuot į dviejų lygų sankryžas. Na, tai tiesiog tuneliuoti tam tikras sankryžas, kurios praleistų daugiau srauto nestojant. Tai tai tai leis išspręst tas problemas. pačių gatvių plotis, jeigu jisai, jeigu jisai eina tiesia, jis ten daug didelės reikšmės neturi, bet visą laiką apie tą pokytį ir apie siekiamą rezultatą reikia šnekėt.
Ir dabar projektus, kuriuos mes darom, tai irgi yra pristatomi. Pavyzdžiui, Liiborto tilto projektas prie kuris nebuvo remontuotas turbūt 40 metų. Taip kapitaliai tiltas pats yra metalinių konstrukcijų bus didelis didelis pokytis. Tai pats tiltas buvo toks negyvas. Ten tiktai automobiliai į Žvėyną pervažiuodavo ir nors buvo palikti e nedideli takeliai pėstiesiem, bet nieks nevaikščiojo. Tiesiog nejauku. Nu taip, kai jisai toks siauras, kad neprasilenkia nei automobilis, nei nei dviratis, nei žmogus negali prasilenkt. Tai tu renkiesi žvėryno tiltą tuomet.
Tai tai dabar tiltas bus sutvarkytas, bus tikrai padarytas pokytis, kuris turėtų būt jaukesnis. Ir vėlgi ėjom pas žmones, žvėriniečius, kam aktualu iš kitos upės pusės, tą projektą pristatėm. Ar jūsų valikliai pralaimi kovą su nešvarumais ir smirda kaip chemijos fabrikas? O gal jaučiate nemalonų jausmą ant rankų, kuomet išplovėte indus? Sonet tai superherojus, kurio jūs ieškojote. Nuo 1977 metų Setia ekologiškas valymo priemones, kurios rūpinasi namais ir gamta bei saugo natūralius vandens išteklius. 100% biologiškai skaidžios be toksinių medžiagų.
Jos yra švelnios jūsų jautriai odai, vaikams ir net augintiniams. Su natūraliais kvapais jos pašalina riebulius, kalkes, dėmes, o koncentratas taupo pinigus. Kodėl Sonet? Viskas labai paprasta, nes švara neturi kenkti nei jums, nei mūsų planetai. Tai tvarumas ir kokybė viename. Investuokite į švarą be rizikos, o gamta jums padėkos. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Ar yra kažkokių tai jau aiškių planų, kur galima tikėtis pokyčių, jog greitu metu kažkas vyks su tokiais didesniais projektais, kur, nu, žmonės atsikvėps ir sakys: "Pagaliau šitoj vietoj kamsčių neliks?"
Nes, nu, Konstitucijos prospektas tai jisai a nu tiesiog yra, žinot, piko metu, tai atrodo, nu, reikia pralaukti tas tris valandas. Jūs va ten dirbat, jūs galit pasakyt, ane, ten poros valandą, valandą. Va, tai tą valandą reikia geriau kažkur kavos išgert pavakarieniaut ten susitikimą turėt, geriau nevažiuot. Ar yra planų kažkokių mega tokių projektų, kurie tikrai reikšmingai pakeis kažką? Tai yra mega projektų ir ir dalis jau šiemet prasidės. Tai pirmiausiai, nu vat naujo tilto statyba pėsčiųjų tilto prie galim sakyti prie Seimo zonos sujungs tą naująį žvėryną su su Seimu.
Ten bus patogu ir ir pėstiesiem, ir dvirtingam a važiuot. Tada Užvingio tiltas prie Litexpo ir prie naujojo Akropolio Vingio parko atsiras. Tai tiltai yra baigiami projektuot, kai kurie jau yra perkami rangovai. E, o turbūt didžiausi jau vykdomi projektai vat per paskutiniuosius metus yra, aišku, nemžinės plento projektas, kur mes turėsim nenutrūkstamą keturių eismo juostų. Tai vat iš tos pusės bus išvažiuot ir įvažiuot patogu. Valakampių tilto kapitalinis remontas, dar vienas tilto remontas, kur irgi dešimtmečius laukia ir Tarandės tas pats tunelis, kur Tarandiškėm yra labai svarbu nusukti ir ir ten ten buvo grėsmė visuomenei tiesiog.
Tai tokių yra projektų nemažai tų grandiozinių tokių trijų keturių aukščių lygių viedukų. Nu žinot, čia ir iš miestinės, iš iš estetinės arba iš urbanistinės pusės yra požiūris pasikeitęs. Tai jeigu dabar mes prie pedagoginio žiedo dar padarytume virš jo dar vieną vieną estakadą, tai nu nežinau, kaip tas vaizdas atrodytų. Tai vat kai kur mes esam tiesiog požiūrio pasikeitime ar ar tokie infrastruktūriniai mazgai, jie jie nedarkys bendrai miesto vaizdo, bet lygiai taip pat mes žinom, kurie kurie projektai yra reikalingi, kurie leis pačiam mieste judėti daug patogiau.
Tai yra brangūs, ilgai trunkantys projektai. Pavyzdžiui, Šiaurinė gatvė, kur yra Skerssa gatvė, ta per per tokia per per Vilniaus vidurį einanti nu šiandien, beje, jūs paskelbėt, jog a jau yra numatoma statybų pradžia, nes Šiaurinė gatvė yra suplanuota 50 metų. A jinai yra jau senų seniausiai suplanuota ir jau visi galvoja, kad ir prie Zuoko prieš 12 metų jinai bus pradėta, ir prie Šimašiaus buvo žadėta, kad jinai bus pradėta. Na, tai pagaliau jau mes laukiam, nes ir jūs dabar sakėt, be jos evakuacija neįvyks, nes, nu, tiesiog bus visur kamščiai.
Tai tikrai, nu, įvyktų, bet jinai pagerintų mūsų kasdienį gyvenimą ir padėtų, aišku, jeigu ir tas srautas evokacijos, tarkim, atveju tikrai būtų didesnis, bet a bet vėlgi jin buvo perdaryta, nors projektas buvo paruoštas ten prieš prieš keturis metus galėjai imt ir statyt. Jin buvo perdaryta, vat padarant ją šiuolaikiškai. Mhm. Kai mes turim galimybę daryt naują gatvę, nu tai vis tiek norisi ją padaryti tokį, kad nebūtų kažkoks greitkalis vidury miesto, bet bet būtų ir viešajam transportui dedikuota ir želdiniai atsirastų ir panašiai.
Tai jin buvo perdarti. Dabar mes vėlgi einam prisistatyt visuomenei su sprendiniais paskutiniais. Jie, beje, yra pakeisti būtent po ankstesnio susirinkimo ir susirinktų pastabų žmonių. Pakoreguota. Jeigu viskas tinka, mes eisim pirkti pirkti rangovus ir ir dar tą darbą padaryt. Bet žinot, vat klausau ir galvoju, bet kiek laiko užtrunka? Prieš keturis labai metus buvo, praėjo penki, keturi metai, dabar vėl. O kažkaip paspartinti tų procesų, žinot, nes atrodo kartais, kad a gyveni, gyveni ir ten jums kadencijos neužtenka, kad tą gatvę pradėt statyt.
Realiai kadencija keturi metai. Jūs net nespėjat per ją pradėt gatvę statyt nuo nuo sugalvojimo iki įgyvendinimo. O paspartinti šituos procesus. įmanoma, kad tas miestas miestas vystytųsi greičiau, sparčiau, kad tie procesai vyktų. Tai jūs iš dalies atsakėt jau į klausimą, nes, nu, nėra labiau suinteresuoto ir motyvuoto žmogaus, kad projektai vyktų greičiau negu politikai arba šiuo atveju konkrečiai aš. Tai e aišku, kad noris kuo greičiau, kuo sklandžiau, bet atsakymai yra čia keli. Pirmas, tai tu turi praeitas biurokratines džiungles ir jeigu mes kalbam apie va tokias reikšmingas gatves, kur vat Mykolo lietuvio gatvė gatvė, kur sujungs molietų plentas su vakariniu aplinkeliu ar Eišiškių plentas, kur ir reikalingos keturios eismo juostos anoj miesto pusėj, tai pradėkim nuo to, kad dabartinės gatvių ribos yra nepakankamos.
Vadinas, tu turi lįsti ir pasiimt daugiau žemės. Jeigu ta žemė nėra valstybinė, tai tu turi paimti visuomenės poreikiam privačią žemę. Tai yra procedūra trunkanti ten nuo pusės metų iki metų. Tada jeigu yra miškas arba medžiai, tai turi tą teritoriją išmiškinti su Kauno miškų institutu. Turi atlikt procedūrą, kad iš miško išimtų tą gabalą, tau reikalingą ir tą reikalą sutvarkytų. Tada tau reikia pasirengti techninį projektą, kas trunka metai, pusantrų projektavimo darbai, jeigu ilga atkarpa. Tada tu turi padaryt viešuosius pirkimus ir nupirkti rangovą, jeigu viskas sklandžiai, per šešis mėnesius gali susisukti ir tada prasideda statybos darbai.
Tai vat iki iki statybos darbų, tai tu turi praeigti maždaug kokius tris keturis metus a per šitas procedūras. J man tai atrodo, kad tiesiog žinot, čia yra to valdiško darbo viena iš, m, nežinau net ar spragų gal, bet tu dirbi įmonėj, tu turi deadlainus ir deadlainai būna dažniausiai labai greitai, nes įmonė yra a kapitalo siekianti a organizacija. Kai tu dirbi valstybėje, valstybės kažkokiam sektoriuj, nu tu turi ten, pavyzdžiui, per 90 dienų padaryti. Tu gali, gali, tu matai, kad padarytum per septynias, bet pu turiu dar 90 dienų, nu tai padarysiu.
Ir maždaug tempi tuos darbus ir tada gaunasi, kad tie darbai ištempiami. gal deadlainus tiesiog trumpinti iki to, kad a tas visas procesas truktų ne penkis metus, o ten, pavyzdžiui, aštuonis mėnesius ir tada visi pradėtų sparčiau dirbti ir ir tiesiog a tie projektai būtų greičiau įgyvendinami, nes, nu, užsienyje mes matom Kinija ten, pavyzdžiui, tai jinai ten, aš nežinau, mega greičiais kažkokiais vystosi ten, ta prasme, jie per 10 metų turbūt a gali miestą penkiem milijonam pastatyti žmonių ir ir visi atvažiavę sakys: "Vau, a, ką tik buvo laukas, o žiūrėk jau dangoraižiai stovi.
pas mus, nu aš jau nekalbu apie stadioną, čia yra atskira tema. A bet tiesiog vat kaip ir jūs sakot, penki metai tam, kad tik pradėti, o dar statybos du metai. Tai kiekvieno objekto mes realiai laukiam septynis metus. Tai jūs gerai pasakėt apie deadlainus, kad kad pas mus, pavyzdžiui, visi projektai, infrastruktūriniai projektai turi labai aiškus projektų valdymo, na, gaires. Yra yra yra atsakingas žmogus, yra projektų valdymo grafikas ir mes sekam, žiūrim, jeigu kažkas stringa, tai, nu, turi būt labai aiškia priežastis ir ir ir yra darbuotojų skatinimas, mano supratimu, motyvavimas tų pačių valstybės tarnautojų.
Lygiai taip pat kaip versle, jeigu tu padarai daugiau, jeigu tu padarai greičiau, tau yra motyvavimo priemonės. Tai nieko, nieko stebuklingo. Tiesiog tuos principus, kuriuos versle mes turim ir žinom, mes juos bandom dėgti bent jau Vilniaus miesto vat savivaldybei, savivaldybių savivaldybės įmonių sistemoj. Dėl to mes turim nepriklausomas valdybas, e, kurios renka vadovus, keliami metiniai tikslai, žiūrimi, kaip kaip jie įgyvendinami ir ir tas po truputį ateina. Sakyčiau, kad mes tikrai esam, nu, žiūrint, kas buvo Vilniaus mieste prieš 10 metų ir kas yra dabar su su valdysena, su projektu administravimu ir bendrai su požiūriu į į darbą, tai yra kaip diena ir naktis.
O grįžtant prie to parkingo klausimo, nes iš tikrųjų aš pats gyvenu senamiesty ir aš susiduriu su viena didžiul problema, a, kurią matau, tai m kuomet vyksta ypatingai šventės ir taip toliau, a, automobiliai yra parkuojami bet kur, ta prasme niekam neįdomu. Ten draudžiamas ženklas nedraudžiamas veja nevaj perėja, neperėja tiesiog, nes nėra kur statyt automobilio. Tuo pačiu, nu, miestas visą laiką sako: "Sėskit į viešąjį". Bet vėlgi, kaip ir sakiau, čia mentaliteto klausimas. tiesiog iš žmonių to neišmuši. Ir klausimas, kaip rasti tą kompromisą?
Kodėl miestas nenori eiti į kompromisą ir visgi duoti žmonėm tuos parkingus, galbūt tikrai pradėti tą projektą su a požeminiu parkingu prie operos ir baleto teatro, sutvarkyti tą visą parkingą, kuris yra virš ir padaryti skverą, a kur vėlgi žmonė žmonės galės lankytis, atidyt kavinių, kažkokių fotrakų, dar kažko tai sutvarkyti ir duoti taip kaip užsienį ten Berlyne, Prahoj, vienoj, kur yra požeminiai parkingai po du tris aukštus. A, miesto centruose ten kaip ir tas yra OK. Mes gi irgi žiūrime ten į vakarus ir norime, kad irgi kaip ir sakom būtų europietiškos gatvės, ne sovietinės, tai gal ir šitą pasiimti ir integruoti, nebijoti to, kaip jis į tai žiūr Jo, labai geras klausimas.
Vat galiu papasakot, kaip kaip vystosi šita tema dabar. Tai iš esmės a va čia susiduria du dvi priešingo du priešingi konceptai. Viena vertus, daugeli senamiesčių pasauly e Europos senuosiuose miestuose jie yra apskritai be automobilį. J yra dedikuoti tiktai, e, tiktai pėstiesiem. Tai mes turime vos kelias gatves Vilniuje, kur tiktai pėstiejai gali vaikščiot automobiliai nu išskyrus gyventojus ir aptarnavimo aptarnavimo transporto, gali privažiuot. Tai jeigu mes dabar eitume link didesnio vakarietiškumo, pradėtume atiminėti gatves, tarkim, Didžiąją gatvę, vokiečių gatvėje iš nuo automobilių srauto, tai tu, man atrodo, turėtume didelį pasipriešinimą ir ir tokių planų planų nėra.
Tai va, tai vadinas, bet ėjimas į vakarus tai yra vadinas senamiestį automobilių mažinimas, automobilių skaičiaus eismas buvo įvestas. Tranzito ypač atsisakymas, kai ten tiesiog, nu, vat sugalvoja jaunimėlis, pasileidžia muziką ir sukinėja senamiesčio gatvėmis. Reikia, nereikia, kas ir užterštumas, ir ir ir garsas, ir vizualinė tarša, garsas, ir pėstiesiem pavojus. Tai, nu, vis tiek mes turime eit link to, kad kad bent ta širdis, senamiestis būtų kuo mažiau apkrautas automobilis. Sutinku visiškai. Dabar aišku mes suprantam, kad nu mes nepasakysim žmonėm, kad važiuok viešuoju transportu, jeigu nenori.
Vadinas, turi būt kažkokios alternatyvos ir mano supratimu, alternatyvos turi būt parkuotis ne kažkur po senamiesčiu būtinai, nes čia yra keli momentai. Mes esam, senamis mūsų yra dauboje, jis yra saugomas UNESCO ir bet kokie darbai po žeme, nu, jie truktų be galo ilgai su visom archeologijom ir kainuotų be galo didelius pinigus. Jūs paminėjot operos ir baleto a teatrą ir požeminę a požeminę parkavimo aikštelę. Tai projektas yra dabar, bet niuansas, kad jį pastatyti ir įgyvendintų kainuotų gal šių laikų pinigais gal 50 milijonų, nes mes turim po apačia dar šilumos tinklų rezervuarą skirtą aptarnauti ir tiekti šilumą senamiesčio zonoj.
Tai vadinasi jį reikėtų iškelti. E ir tada viskas atsistoja, kad naudos ir kaštų analizė, nu, į vienus vartus rodo, kad tas projektas yra, nu, tiesiog per brangus ir neracionalus. Jeigu mes būtume Dubajus, turėtume naftos telkinį, tai ten gali varyti bet ką ir daryt. Bet šiuo atveju, nu, mat ieškom tokių sprendimų, kurie leistų ne aplink senamiestį daryt naujas parkavimo vietas, nebūtinai ten aikšteles po žeme, bet tiesiog palei gatvės kai kur gali atsirasti. E, o kur planuojate pagerinti tą parkavimo infrastruktūrą būtent automobiliam, kurie atvažiuoja į tokius renginius?
Nu, visi skatina atvažiuoti per Kalėdas, pažiūrėt Kalėdų eglutes. Jūs turbūt buvot mieste ir matėt, kas darosi gruodžio mėnesį gatvėse. Ta prasme, realiai a automobiliai statomi bet kur, nes jų nėra kur pastatyti. A ir faktiškai tai kartojasi kiekvienais metais, kad ir kaip skatintų žmones sėsti į viešąjį transportą. Tai mes šiuo metu ieškom vietų ir ir turim atsirinkę kelias alternatyvas. Svarstom dabar prie senamiesčio prieigų. Paprastai yra kitoj Nerės pusėj, jeigu žiūrim taip va iš dešinės dešiniojo kranto, kur mes galėtume vat pastatyti naujus parkavimo parkavimo plotus, daugiau parkavimo vietas.
Tai nebus prie pats senamiesčio, bet pereit tiltą jau yra ne tas pats, kas važiuoti iš kokių Justiniškių. Tai tikrai tą darbą dirbam. Tikrai. A tik vėlgi, nu čia yra tas pats penki. penki metai, nes tu turi atsirinkt sklypą. Jeigu jis nėra, nėra savivaldybės, nėra nėra, nėra viešas, tai turi įsigyti iš privataus sektoriaus. Bet bet kokiu atveju, nu, tokių vietų bus. Turbūt greičiausiai galiu paminėt, kad bus pertvarka prie, nu, va, toj teritorijoj, prie Baltojo tilto, pieva, kur turim gatvę, upės, a, toj vietoj, tai ten yra galimybių iš tikrųjų tą parkavimą išplėsti gan stipriai šimtais vienetų ir va tada kelios patogios jungtės žaliuoju tiltu, baltuoju tiltu einant į senamiestį, į šventes ir kitus renginius.
O su ta perėja kažką darysit ties Baltu tilt? Tai vat viskas yra eigoje ten yra, nes ten ta perėja viena visą eismą kaip stabdo visą laiką. Jo, ten mintis, nu, ta prasme, kad lengvo sprendimo ten nėra. Tu nepastatysi estakados ir nepadarysi ten trijų metrų kažkokio inžinerinio siaubūno, kur išdarkys visą vaizdą. Po žeme, kad pakišti ir padaryt požeminę perėją, ten tiesiog trūksta perimetro, teritorija per maža. Tai va ten dabar inžinieriai laužo galvą, kaip padaryt tą jungtį, kad ne ne nestabdytų pėstieji automobilių ir išlaikyt tą saugumą.
Bet o kaip kaip sakykit jums kilo idėja palaikyti tą laivelių po 4€ a mintį Vilniaus mieste, kai kai sakot, kad vat reik pinigų ir ten tikrai tų pinigų galima skirti daugiau. Jūs galvojat, tai yra pasiteisinantis projektas paleisti laivelius, a, transportuot žmones kaip viešąjį transportą? Ar ar čia daugiau yra tiesiog toksai a žavingas projektas, kuris tiesiog miestą padarytų įdomesnį? Tai be abejo, funkcijos arba naudos yra kelios. Vasaros laikotarpiu tikrai tai kažkas panaudos kaip viešąjį transportą nuplaukt, pavyzdžiui, iki Žirmūno ar iki Valakampių pliažo ir dieną praleist tenais neskubant.
e, dalis, matyt, keleivių tikrai naudos tai kaip rekreacinę funkciją, kaip kaip turizmo pasiplaukiojimą, laisvalokio praleidimą, bet čia turbūt yra platesnė diskusija ir platesnė mintis, nes a na Vilnius yra apdovanotas tuo, kad jis turi upę einčią per miesto centrą, per miesto vidurį. Istoriškai Neris buvo tam tikras, nu, vandens kelias ir Vilnius buvo uostas pirmiausiai. Ir tas upės reikšmės miestui simbolizmas, jisai buvo ištrinttas sovietmečiu. Tai dabar ką mes darom ir ir pradėsim nuo šių metų vasaros iš esmės nu va tokį nu sakant ilgą ilgalaikį projektą, ilgalaikį planą miesto upės grąžinimą į miestą.
Bet jūs gal norit ir žmonėm leisti naudotis, pavyzdžiui, savo transportu kaip ten Amsterdame kokiam, kur su, tarkim gyvenu žvėryne ir pats su savo ten valtim atplaukiu ir prisiparkuoju prie Balto tilto. Va, prašau sprendimas, nereikia automobiliu važiuot. Su valtim atplaukiau. Ir tokių pavienių projektų iš verslo yra. Nu, mes turim ten greičiausiai gal šiais ar kitais metais startuosiantį viešbutį ant vandens. Mhm. Žinau, teko matyt praeitais metais jau buvo priparkuotas. Jo, tai gal ne toj vietoj jis bus, nes ten turėjo pavaldos rungininkai šiek tiek pastabų, bet bet irgi uždengė vaizdą, uždengė Gedimino kalną vaizdą, tai čia irgi tuos reikia suderinti niuansus.
Tada tada yra keli projektai, kur tiesiog maitinimo a paslaugas teiks ant vandens laivuose. Tai to norisi daugiau. Va to daugiau Kopenhagos, daugiau Amsterdamo, a daugiau kitų miestų, kurie turi upes ir jas išnaudoja. Ar nebūtinai ten turi būt klimatas šiltas ištisus metus, bet mūsų klimato, sakykim, sąlygomis miestai tikrai tas upes išnaudoja. Tai yra tos pačios miesto ekonomikos auginimas, įveiklinimas, verslų atsiradimas, nu, ir vanduo ir upė šiaip turi savo tokį vaibą, kuris kuris kuria gerą nuotaiką, yra miesto viena iš ištraukos zonų.
Tai dabar mes esam toj stadijoj, kai mes tą infrastruktūrą aptvarkėm. yra krantinės sutvarkytos ir viršutinė ir atinė terasa ir dabar eisim jau kitą etapą įkvėpti atskirom zonom, atskirais projektais tą gyvybę prie upės. Tai aš įsivaizduoju, bus taip, kad stotelės, ane, aš įsėdu kažkur tai ir stotelė mat aštuonių, berods, yra stotelių tinklas. Keliais etapais jisai ilgės. Dabar mes turim startuot su keturiom stotelėm, su su dviem blaivais. Pažiūrėsim, kaip tai veikia. Nu čia bet vizija, pavyzdžiui, totali yra, nu, tarkim, nuo valakampių iki kur?
Iki iki pat lazdinėlių. E, iki kaip čia iki verslo trikampio, jeigu taip galim sakyt, ten, nu, nes ten yra jau niuansai su su gyliu, kur kur mes galim plaukt, kiek galim plaukt, tai čia jokių gilinimų mes nedarysim ant dabartinės, a, vagos, kiek kiek kiek leidžia sraunumas ir ir vagos gylis, tie laivai plaukiojos, jie bus elektriniai, netaršūs ir vat padės irgi tą tą tokią funkciją įgyvendinti, bet tuo pačiu prie pereidamas prieš prie a vieno pagrindin inio objektą Vilniuje.
Noriu prasieiti per patį Vilnių. Ar sutiktumėt? Per per statybos tokius projektus, kurie žinoma krenta į akis ir nu tiesiog kartais nu jau valgo smegenis, žinot, jau norėtųsi paklaust, tai kada jau šitą sutvarkys prašau. Labai įdomu, kokie čia tie projektai jūsų? Nu, pavyzdžiui, Giraitės pastato likimas. A kas su ta teritorija bus? Nu, vat ten kažkas tai bandė, ten Lidlas bandė kažką tai, kur po policijos buvęs. Taip, taip, taip. Nu, ir vat ir vat turim teritoriją. Nu gi galima daryti, kur stojam, ko stabdom, kas vyksta.
Tai šitoj vietoj mes esam lygiai tokie pat stebėtojai, kaip ir kaip ir jūs, nes tai yra privatus turtas, privatizuotas nupirko, privatus subjektas. Buvo kalba, kad ten kursis Lidlas savo bazę, bet bet kol kas to nerealizuoja. Tai mes vertas vat privačias iniciatyvas pakeist, nu, pastumti į priekį ar ar priversti verslininkus imtis, statyt, nugriaut ir panašiai. Praktiškai neturim. Jeigu nekilnojamo turto mokestis būtų, nu, labiau sutelktas į sprendimus savivaldoj, kas, ko aš irgi labai norėčiau ir ir prašau centrinės valdžios, tai mums leistų tvarkytis ir su apleistom statybom, nebaigtom statybom, apleistom teritorijom.
Tiesiog dabar mes neturim svertų, kaip priversti verslininką kuris tarkim neturi paskolos gavimo arba neturi savo kapitalo, ar neturi noro, e, kaip jį tvarkytis su apleista teritorija. M ai tai turit omeny, kad apmokestinti tai jeigu mes ateitume ir dėtume, kad tu kasmet moki kokius 5% nekilnojamo turto mokesčio už apleistą teritoriją, tai tada arba tu parduotum tą turtą, arba susirastum kapitalą ir padarytum iki galo. Tai čia yra sena tema, bet bet deja, nu, mes tų įnakių sutvarkyti privačias teritorijas priversti judėti tikrai neturim ir to labai reikėtų.
Ypač kai mes kalbam apie centrinę miesto dalį, senamiestį, daug yra pastatų privatizuotų, kur stovi apleisti ir mes, nu, geriausiu atveju galim išrašyt administracinę baudą už, tarkim, estetines švaros taisyklių pažeidimą, jeigu ten yra. Nu, bet juokingos baudos. Nu tai taip, 30 € tų turtas, kuris vertas kelių milijonų savininko, jisai yra apie nieką negąsdina. Tai turbūt geltonas servisas Šeškinės kalno papėdė yra ta pati istorija. Ten yra ta pati istorija, bet ten jau yra projektas jau, man atrodo, mes pakeliu į statybos leidimo išdavimą, tai ten turėtų tvarkytis, nusigriaus ir ten atsiras naujas objektas.
Dešimtmečiu, dešimtmečiais stov, nu jau gerą 10 metų, taip ten stovi tuš. Taip. A Šeškinės daugiabutis prie Ozo parko, kuris yra užkonservuotas Gvonų teras. A kur buvo sprendžiamas klausimas ten ant ribos kažkaip su Ozo parku pastatytas. Jis išdygo, žmonės nusipirko, bet ten jis dabar nei gyvenamas, nei man atrodo išduodamas 100% pridavimas ten. Ar žinot apie šitą projektą? Aš esu girdėjęs, bet dabar nepakomentuosiu detalių kokioj kokioj užmarinuotasis. Žodžiu, žmonės turi butus, bet juose gyvent negali, bet jis stovi.
Tai va čia vėl tas reguliavimo klausimas, kur reikia. Mes turim krūvą perteklinių reikalavimų, bet kai kurios apsaugos taisyklės tiem patiem vystytojam nėra sukurtos. Tai čia viena istorija, kad žmonės nusiperka, pavyzdžiui, butus, gali pradėt juose gyvent, bet nėra išspręstas a nu vat komunikacijų klausimas. Mes pilaitėj turim tokį atvejį, kur yra didelis kvartalas, kur žmonės turėjo už savo pinigus vystytojai tyčia greičiausiai tyčia bankrutavus turėjo už savo pinigus susimokėt, kad vamzdis a kanalizacijos būtų prijungtas prie tinklo. Tai va čia tokių dalykų yra tikrai negražių.
Visko būna. Mhm. Ir ir skaudžiausia yra tada, kai žmonės nukenčia, kai jie pasitiki, ar yra apgaunami ir ir tiesiog pasiėmė paskolas, a negali negali negali nu padaryti net negali gauti tai, už ką pinigus sumokėja. Tai deja visko būna gyvenime. A tuomet yra kavinė prie Bernardinų parko įėjimo po dešinio, kur yra betoniniai tokie jau pastatyti. Nu, pastatas realiai pastatytas, dviaukštis. A, jisai užkonservuotas, aš kaip suprantu, dėl leidimų, dėl kažko tai, bet ką va toliau? Vat jisai stovi ir kas su juo vyksta.
Ten ilga istorija yra. Mes kaip tik laimėjom teismus, a, ar tiksliau taikos sutartį padarėm prieš pusantrų kažkur metų. Tas dabar pastatas priklauso, tie griaučiai, kurie pastatyti, priklauso miestui. Ir dabar ruošiamas techninis projektas pabaigtuvėm. Tai ten bus tokie bendruomenių namai. Mm, originaliai ten turėjo būti gal ir kavinė kažkokia, bet bet padarysim tokį kaip ir nu vat bus mamos kambarys, kur bus galima atvažiuoti mamai su vežimėliu pamaitinti vaiką ar ar pervestyti. E bus daugiau toks vat socialinės funkcijos įgyvenantis objektas, operuojamas savivaldybės pačios.
Mes jo nenuomosim ir neparduosim, bet naudosim va tokiom miesto reikmėm. Tai šita piktžaizdė, kur irgi man bado akis, tikrai jinai, manau, dviejų metų eigoje bus bus sutvarkyta. O kitoj pusėj? O kitoj pusėj vat norėjau tas pastatas iš karto su su aikštele. Ten yra istoriniai Kirdėjų rūmai, kur irgi išsisprendėm teismes teismus, nes ten buvo dalis patalpų viduj kažkaip stebuklingai privatizuota, tai turėjom išsipirkti iš privačių subjektų ir ten yra dabar projektuojamas a Vilniaus muziejus. iš Vokiečių gatvės persikels Vilniaus muziejus.
Bus centriniai Vilniaus muziejaus, kuris turės keturis padalinius iš viso centriniai rūmai. Nu ir tikrai bus bus graži nauja sutvarkyta erdvė. Mačiau, kad tvora jau aptverta tiktai. Tvora. Tai dabar mes uždengsim patį fasadą, parodant kaip atrodys pastatas. tokį tentą dabar ruošia, bet realiai mes turėtume va taip už kokių penkių šešių mėnesių turėt pabaigtą techninį projektą, nes pats pastatas istorinis, ten yra daug derinimas su kultūros paveldo departamentu ir ir tada tada jau busakyta turbūt kasant tenai bus atrasta kažko tai nu ten giliai neisim į į kasybas tai reikėjo sprendinius tiktai suderint tai kada galima tikėtis tiek ir vieno tiek ir kito jau manau, kad porą metų iki mano kadencijos šitos pabaigos jau bus jeigu ne finalas tai arti finalo.
Gerai. A sugriuvusi pirtis prie Subačiaus gatvės. A sprogusi ir palikta tiesiog likimo valiai, griuvėsiai. A ar planuojama kažką? Nu, nes labai labai nemažai žmonių naudojasi ta pirtimi ir m nu ir tiesiog važiuojant dabar ta gatve matyti tuos griuvėsius jau tiek metų norėtųsi kažką. Tai vat atrodo irgi ilga istorija. Tai kaip sprogo pirtis, jinai buvo prieš gerą 10 metų privatizuota. Tai jinai ne be miesto yra, o privataus savininko. Tų savininkų, tiesą sakant, ten keitėsi turbūt trys ar keturi.
Tai vat iš irgi neseniai domėjausi ir klausiau, tai yra dabar projektas po savivaldybę vaikšto, kaip ten ta teritorija, tą sklypą nugriovus tuos tuos tuos griuvėsius bus perstatoma. Tai lygtai judesys iš savininko yra, dabartinio savininko yra ir noras ten tą kvėpuoja, žodžiu, kvėpuoja lygtai ten pajudėjo, kad turėtų išvysti tas būt sklypas. Nu ir turbūt pagrindinis, čia dar ne tas pagrindinis, bet kitas pagrindinis, kur yra pačiam centre sporto rūmai. M. Mhm. M labai dažnai kyla klausimas, nu ten yra tiek parkingo, nu, tarkim, vyksta šventės, susitarti su žydų bendruomene ir paimti, atidaryti tą parkingą, kad bent jau per šventes ten gali galėtų žmonės prisiparkuot automobilius, nes ten, nu, didžiulė aikštelė.
kuri yra visiškai nenaudojama ir užtverta. A ir šiaip pats sporto rūmų likimas. Kodėl neišnaudojus tos teritorijos ir nepaspartinus visų šitų procesų, kad a širdyje esantis objektas pagaliau pradėtų puošti miestą, o ne gadinti jo vaizdą, nes čia jau 10 20 metų daugiau 15 kokių 15 metų. Jo, 2000 gal devinta metais ten paskutinis kažkoks veiksmas buvo. Tai a man asmeniškai tai yra didžiausia pikžaizdė Vilniuj, kuri kuri nu kaip čia dėl kurios širdis skauda ir norėtųs, kad ta vieta susitvarkytų, nes tikrai jinai yra miesto širdy, priešais Gedimino pilį prie upės ir ir čia yra keli niuansai.
Visų pirma, pats pastatas yra saugomas, jo nugriaut negalim, jis yra kultūros vertybė. Tas tas visas gaubtas Mhm. sprendimas architektūrinis, tai e pirmas dalykas. Antras dalykas, jis priklauso valstybei, ne miestui. Turto bankas jį valdo. Ir trečias dalykas, tai be jokios abejonės, yra jautri teritorija dėl senųjų žydų kapinių, kur, nu, tokių jėgos momentų tu ten nepanaudosi. Vis tiek reikalingas susitarimas su žydų bendruomene. Tai tų paieškų ar ėjimo į sprendimus buvo ne vienas etapas ir nei vienas etapas nebuvo sėkmingas.
Tai paskutinis etapas yra toks, kad yra sutarimas su su žydų bendruomene, kad toj teritorijoj arba tam pastate iš esmės turėtų atsirasti toks žydų istorijos muziejus kartu kažkiek ir ir apie Lietuvos pasipriešinimo laikotarpį po karozaninį judėjai. Manau, va toks konceptas, kuris turi turėtų gimti iš muziejinės veiklos. Tai, e, buvusi vyriausybė baigdama darbą patvirtino tokias gaires, dabartinė vyriausybė turėtų skelbt konkursą jau paties muziejaus įveiklinimo koncepcijos sukūrimui. Nu, ta prasme, kad daiktas būtų gyvas, ten reikia gerai pagalvot, kas ten turi būti, kaip erdvės išplanuota, žinant, kad tu sienų nepraplatinsi, lubų nepakelsi ir panašiai.
Tai aš bent jau žinau iš premjero, mes buvom kelis kartus kalbėjom, kad nebus bandymo iš naujo kažką pergalvot, ką ten daryt, nors tokių pasiūlymų yra, kad ten vėl galbūt grįžti prie konferencijų centro ir panašiai. Tai bent jau premjeras sakė, kad kad bus tęsiama ta linija. Mes ją labai palaikom iš miesto pusės, nes nu tai yra greičiausias vis tiek būdas tą projektą sutvarkyt. Dabar visa kita, tie parkingai ir prieigos, nu tai ten yra tiesiog reik suprasti senųjų kapinių teritoriją ir ir susitarimas yra toks, kad ten, nu, automobiliai turbūt nestovės, m, bus kažkas sutvarkytas, kažkokia memorialinė erdvė, gal dar kažkas, gal labiau tokia pritaikyta pėsčiųjų vaikščiojimui.
Ir, nu, mano tikslas, kad kaip čia ne tai, kad bet kas, bet jeigu jau nusprendėm, tai nebesiblaškykim ir greičiau susitvarkykim su šituo reikalu. Pabaikim, papuošiamai miestą, papuošiam. Taip, pabaikim šitą šitą šitą reikalą kuo greičiau, nes tikrai jau jau skauda. Šiaip idėja labai graži, nes, nu, Vilnius yra labai svarbus miestas žydams ir ir čia jų buvo labai labai daug, tai tikrai būtų gerbtina į jų pusę padaryti tokį tokį žingsnį. Bet toli nenuėjus, mes turime dar du objektus.
Tai vienas iš jų tai norimas viešbutis, kuris turėjo atsirasti a prie elektronikos muziejaus. A ir kiek žinau, jie pradėjo statyti su ta mintim, kad ten bus konferencijų salė ir ir staiga baigėsi jų tas projektas. Ką su šitu ten ar daugiaukštis bus, ar kažkas bus? Čia jau yra žinoma, kas ten bus, ar tas vaiduoklis ir toliau dar daug metų stovės? Ne, tai artimiausiu metu turėtų vėl atsinaujint statybos. ten yra pasikeitę savininkai ir ten nebebus viešbutis, bet ką leidžia, nu vat teisės aktai ir mūsų mūsų detalusis planas, bendrasis planas bus miksas tarp gyvenamosios, tarp tarp ofisų, tarp prekybos pirmose aukštose aukštuose.
Tai tai bet jau ten jo jo. Tai aš kaip tik buvau prieš kokį, nežinau, tris keturias savaites susitikęs su tais naujaisiais savininkais. Mes pasišnekėjom, sutarėm, kad koordinuosimės veiksmus, nes vis tiek irgi teritorija yra jautri. Svarbu, kad ir ir tie estetiniai sprendimai būtų ne ne nu ne ne ne pigiausi ir ir atrodytų pastatas reprezentatyviai, nes atsiveria panorama į Gedimino, kal į nuo Gedimino kalno, žiūrint į tą pusę ir priešingai tai tai tikrai tikrai e tikrai svarbus objektas ir gerai, kad kad yra pokytis ir ir ir postūmis iš iš savininkų jį užbaigti.
Aukščiau Maskvos namai. Maskvos namai tai kaip ir vaiduoklis. Maskvos namai. Tai čia tokia unikali situacija su teismų sprendimų vykdymu, nes teismo sprendimas, kad pastatas turi nugriautas būti turbūt jau yra kokių keturių metų senumo, keturių, gal trijų su puse m ir čia man labai keistai, nu stebuklingai statybų inspekcija, kuri yra atsakinga už nelegalios statybos likvidavimą, nugriovimą, nesugeba niekaip nupirkti griovimo paslaugų ir tą teismo sprendimo nugriauti. Tai tai dabar lyg kažkoks iš naujo ministro girdėjau postūmis, kad jau ten yra baigiamas tas pirkimas ir turėtų būt pasirašoma sutartis, tas tas griovimas turi būt padarytas.
Tai čia aišku ta tema visą laiką buvo, o kam griaut pastatas stovi, galim panaudot, bet nu tiesiog čia ilga ilga istorija, kad žinant, kad statė greičiausiai su rusų saugumo tarnybom susiję asmenys, dabar dar yra ta viešoji įstaiga nepanaikinta ir dėl to iš esmės teismas ir priėmė sprendimą, kad tas pastatas nebegali Vilniuje atsirast su tokiais savininkais, nes tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai tai mes negalim to pastato iš jų tiesiog atimt ir pasidaryt sau ką norim. E, ir ir perimti čia ne mes vis tiek ne ne ne Rusijoj esam nacionalizuot svetimą turtą, bet kadangi pastatas yra pažeistas, jo statyba yra pažeista pagal jau projektą, ten yra keli aukštai į viršų nelegaliai pastatyti, tai toj tuo pagrindu yra panaikintas statybos leidimas ir jis turi būti likviduotas.
planas yra toliau kalbantis su ukrainiečių e ukrainiečių bendruomene ir su su ukrainiečių a bažnyčia naująja, kuri, e, kaip čia atsitraukė ir nuėjo nuo nuovos patriaro ir ir dabar dabar yra savarankiška. Tai vat sklypas nugriovus šitą pastatą būtų perduotas ir ten atsirastų ukrainiečių maldos namai, turbūt bendruomenių namai. Tai vat mes tokį žodinį sutarimą esam sutarę, padarę, bet nu reikalinga, kad tas sklypas būtų atlaisvintas nuo nuo nuo dabartinio pastato dar penki metai. Ne, aš manau, kad tiek nereikės ir ir tiesą sakant nesuprantu, kodėl iki šiol tas nėra padaryta.
Tai čia vėlgi mes šiuo atveju gal šiek tiek paradoksaliai skamba, bet yra situacijų arba yra objektų, kur mes esam stebėtojai ir tokie nu surištom rankom nelabai ką galim padaryt. O žinot, dar yra toks vienas objektas konstitucijos prospekte, tai yra gyvenamasis namas, trobelė. Taip, a trobelė. Troelė tarp tauerio ir Luminoro ir ten toks, nežinau, hektaras, kur stovi gyvenamasis senas namas. A, kokie planai yra tartis su savininkais? Tai tiesą sakant, ten savininkas klypo yra jau pasikeitęs. Tai kada ateis jų laikas realizuot projektą?
O šita visa zona mūsų yra aukštybinių pastatų teritorija, ten galim tikrai statyt tuos dangoraižius. Tai kada ateis jau ten tas noras realizuot šitą projektą, mes labai lauksim ir ir tą projektą tikrai tikrai sveikinsim ir nes labai keistai atrodo. Nu, tokių paradoksų yra. Čia išvis žiūrint iš Nipiškės nuo tų dangoraižių dar ten visko matosi. Tai palaipsniu po truputį, po truputį ten keičiasi tas vaizdas. A na ir aišku a labai svarbus klausimas. A, mes esam bendraamžiai. Mhm. Aš a puikiai prisimenu, kai dar turiu iškarpą 85 metais į a nacionalinio stadiono teritoriją įvažiavo Žiguliukas ir buvo pradėti pirmi matavimai a statyti stadioną.
Dabar praėjo 39 metai. Žinot, problema tame turbūt, kad žmonės jau klausia iš viso, ar to reikia ir ar reikia toj vietoj, nes, nu, pasikeitė visas miestas ir dabar galbūt net ten pastačius tą stadioną dar blogiau būtų, nes ten tiek to transporto, tiek eismo ten sujauktų viską, kamšt didžiausia. A, o ir iš viso jau kai kurie ir netiki iš viso, kad jis bus pastatytas, nes ten iškabos pas jus yra tokios, kad jau šį kartą tikrai pastatysim, bet gavosi kaip gavosi.
Jums pačiam kaip viduj vat nesijaučiat, kad pamelavo tada prieš porą metų, kad va dabar tai tikrai bus. O turėjo lyg ir čia prieš porą savaičių jau perkirpt juostelę būt pastatyta. Ne, ten susimaišė ten ne į temą, ne į temą buvo, dalykai. A kaip su šita situacija, kaip jūs pats žiūrite? Aš suprantu, kad niekas jau nebetiki ir ir ten skeptiškai žiūri ir ir gal pyktį žmonėm kelia, bet va čia yra keli dalykai. Visų pirma, matyt, šitas projektas susirinko, nu, visus galimus užkliuvimus su su įvairiausius galimus skandalus, kiek tai įmanoma.
Tai aš nežinau, ar čia yra prakeiksmo dalykas, ar kiti dalykai. Galbūt ten kažkas po apaočia yra, nežinau, guli ir ir ne ne nenori, kad atsirastų užstatymas kažkoks. Tai čia prakeikta vieta. Nu ne, ne, aš tikiu to projektu ir aš jį darau kas dieną, kad kad viskas važiuotų į priekį, bet bet nu ta prasme realybė yra tokia, kad tikrai sudėtingas ir ir turbūt čia gi ne kažkokį statom kosmodromą ar kažkokį sudėtingą inžinerinį, nu, tas patas va jau pasistatė.
Ten irgi buvo užkliuvimų. Ten buvo rangovai pabėgę, tik nieks neprisimena. Ten ir išbrangimai buvo, visko ten buvo, bet tebūnie. O jūs, Valdai, skaičiavot? Man įdomu pats asmeniškai, nes mes, nu, tikrai gi prisimenam, kaip viena valdžia skyrė pinigus, tada skyrė konservavimui, tada skyrė vėl statymui, tada skyrė konservavimui, tada skiria griovimui, dabar buvo skirta. Ar mes turime jau išleistą pinigų sumą per tuos 39 metus? Kiek mums kainavo tas tuščias laukas? Nes dabar ten tuščia yra, ten yra duobė.
Kiek kainavo? Aš taip paklausiu, Valdai, kiek kainavo ta duobė, kurią mes turime dabar vietoj stadiono? Tai čia reikia būt labai tiksliem ir tai yra svarbu, nes dabar tas paskutinis bandymas statyti, daryti va tą tą tą projektą, kuris yra dabar planuojamas, tai valstybė nei cento neišleidus yra, nei savivaldybė, nei nei nei nei ministerija, kuri projekto šalys, nei cento nėra išleidus. pagal dabartinę pasirašytą koncesijos sutartį, tai visi pinigai bus, e, kaip sakant, pradėti mokėti tik tada, kai viskas bus užbaigta, sužaistos pirmos rungtynės stadione su OFA priežiūra ir tada įteikti raktai.
Tai čia geroji dalis. O prieš ten aš nežinau, kiek ten tų bandymų buvo ten kas statė kiek milijonų tenai, nu ten aišku dar litais buvo, bet ten kelias deim tų iki gal 100 milijonų, neprisimenu, bet bet tikrai buvo ir dėl to buvo pasirinktas tas po po nesėkmingo to bandymo va ten 2000 2010isia metais statyti, kai nepasisekė, tada buvo pasirinktas tas koncesijos modelis mokėt tada, kai bus padaryta. Bet ir čia tai mes, kai gaunam Briuselio patvirtinimą dėl dėl valstybės pagalbos teisėtumo, šitas projektas turi nedelsiant restartuotais.
Tai mano, na, planas, kad iki metų vidurio, tai yra, nu, birželio mėnesį, iš esmės jau ten turėtų vyktis aktyvūs statybų darbai. Tai tikit, kad iki savo kadencijos pabaigos, nu, bus jau pastatyta? Tai didžioji dauguma darbų tikrai bus pabaigta per dvejus likusius metus, o tada, nu, ten tos oficialios varžybos turi būt su sužaistos. žiemą nieks nežais, reikės laukti arba spėsim rudenį, arba pavasarį, bet bet manau, kad jau tikrai projektas bus tokiam lygyj, kai viskas bus ten 95is ar 99% pabaigta ir jau ten nebe nebe nebediskutuosim ten arba reikia, ar nereikia ir taip toliau.
Ir aplinkui miestas daug dalykų daro. Tas pats eismo eismo pokyčiai, investicijos į pagerinimą srautų aplink stadiono pagrindinių gatvių, Ozo gatvė, Ukmergės gatvė irgi yra suplanuoti, nežinau, turbūt kokie septyni metai atgal ir viskas realizuojas. Iš kitos pusės, kur kalnas yra į Žalgirio gatvės pusę, ten irgi yra projektuojamas mamutų a parkas, kur nuo centro bus patogu ateit a pėstiesiem. Tai šitas projektas arba šitas stadionas turi aiškus savo pliusus, turi aiškus savo minusus. Tai viena vertus tai bus miesto tipo stadionas, kas reiškia, kad jis yra mieste, ne užmiestyje.
E į jį dauguma žiūrovų gali ateiti pėsčiomis iš centro. Nu vat fanai, tarkim, ateina, pažiūri Mhm. kažkokias varžybas grįžta į senamiestį baliavoti. Aš noriu turbūt tiesiog paklausti, Valdai, ką jūs dar galvojat, kad reiktų Vilniuje pakeisti iš to, ką neaptarėam, kas jums atrodo labai svarbu, bet tarkim jūsų rankos yra surištos. Dar kelis projektus, kur galėčiau paminėti irgi, kurie žemiški, suprantami, ne kosmodromai kažkokie, bet tikrai Vilnių leistų e leistų pakelti į kitą lygį. Tai yra aukštos klasės konferencijų centras.
Čia turit omeny prie Seimo? Prie Seimo, taip. Nes mes dabar turim Litexpo, kur ir rengiam savo parodas, konferencijas, bet nu su aiškiais trūkumais ir aiškiom lubom, ką šita infrastruktūra gali ir ko negali. Ir mes matom, kad, nu, vat kai Litexo pabando konkuruoti dėl kažkokių, tarkim verslo e korporacijų išvažiuojamųjų posėdžių, kur atvažiuoja 1000 ar 2000 žmonių, Teletexpo netinka, nes yra per toli ir infrastruktūra per šiek tiek kitokia negu reikia. Tai tokios vietos atsiradimas, kur originaliai turėjo būt sporto rūmuose, bedėta ten, nu, tiesiog pasikeitė ir ir susitarimai ir visa logika, tai jinai turi atsirasti tikrai ir tai Vilniuj nu leis leis pritraukti aukštos klasės turtingų įmonių, verslų žmonių atvažiuoti čia, leisti kelias dienas palikt savo pinigus mūsų viešbučiuose, restoranuose, kitose aptarnavimo srityse ir ir mes turėsim iš
tikrųjų visai konkurencinį kitą lygį. E, nei nei Talinas, nei Riga to neturi. Mhm. Tai reikia neprasnaust tą darbą padaryt. Tai didelį įdarbį mes ją esam padarę. Mes esam padarę, nu, susformavę sklypą, atsiėmė iš Seimo tą aikštelę. E, esam pravedę visą studiją, analizę dalį padarę. Dabar ruošiamės architektūrinės a idėjos konkursui, kaip tas pastatas turėtų atrodyt, nes vis tiek jautri teritorija, jautri vieta prie upės, prie Seimo turėtų naujas tiltas bus pėsčiųjų. Naujas tiltas, jungtis pėsčiųjų, tai nu turi būti reprezentatyvus pastatas ir labai norėtumėtės ta vieta šitą projektą perduoti nacionalinei valdžiai, nes, nu, čia yra ne miesto funkcija iš esmės žiūrint, mes neįstatom, nei operuojam tokių objektų, bet bet ta sinergija, jeigu ir valstybe, ir mieste atsirastų, yra visų.
Ir kitas dalykas, kur irgi daug dirbam su verslu ir su komanda, tai yra Vilnius yra labai patraukli lokacija e kino pramonės a atstovam. Pastaruoju metu ypatingai Netflixas, filmai. Tai mes esam patrauklus dėl senamiesčio, kai kuriais atvejais dėl mūsų sovietinio paveldo ir ir dėl gamtos. Plius mes turim labai gerą išvystytą infrastruktūrą žmogiškąja žmogiškų išteklių prasme. Tai yra visi specialistai nuo apšvietimo iki garsinimo ir ir ir techninio palaikymo. Tai tai yra miesto ekonomika irgi kuriantis segmentas ir ir leidžiantis uždirbti labai daug pinigų mūsų visam paslaugų sektoriui.
Bet ko mes neturim? Mes neturim uždarų erdvių, kur būtų galima užtikrinti sezoniškumą ir filmuoti a tuos pačius serialus ar kažkokias laidas po didelėj kino studijoj. Tai tam reikia tiesiog pastatyt kino studiją. Čia kaip a Amerikoj ten koks nors Warner Brothers, Hollywood tas miestelis didelė dėžė, kur kur skirta produkcijos a gamybai. Tai vėlgi nėra tiesioginė miesto funkcija, bet mes nu šiuo atveju brendam gilyn ir norim, kad tokia infrastruktūra atsirastų. Tai šiuo atveju jau kalbos yra su su verslais, kurie mato irgi potencialą investuoti į tokį objektą, būt operatoriais.
Tai mums tikrai nėra jokio skirtumo, ar čia bus valstybės. O geriausia, kad tai būtų privati iniciatyva, nes nu tiesiog tokio objekto atsiradimas Vilniuj darys išskirtinę išskirtinių miestų, kaip kaip dabar yra e Budapeštas, Praha e turi turi turi proveržį šitoj vietoj. kažką bando daryti Estija, Talinas, ta linkme, bet ten yra apstojimas dėl dėl dėl dėl ekonomikos iššūkių. Tai va, tai tai čia tą reikia gaudyti ir tai duos irgi impulsą ir mūsų nu akademinei bendruomenei studijų programos atsiras, kur kur ta pati muzikos ir teatro akademija galės galės iš tikrųjų daugiau studentų priimti, nes nu ir ir tai yra nu gerai apmokami darbai.
Tai Lietuvos turbūt ir atlikėjam, ir aktoriam tai yra puiki galimybė atsirasti ir užsienio filmuose. Taip, būtent. Mhm. Tai nu žinot, tai yra vis tiek viskas turi grandinę reakciją. Jeigu kažkas šauna į viršų, tai taip pat paskui save tempia ir daug kitų sričių ir segmentų. Tai kur matot Vilnių po 20 metų? Kokią viziją turite? A po 20 metų aš matau Vilnių pirmiausiai jau kaip milijoninį miestą. 20 metų gali užtekti. Metro, a metro nebus. Norėčiau, kad būtų, bet jeigu, nu, tai reikės finansuoti iš miesto biudžeto, kas dabar panašu yra.
Viskas, sako, darykit patys ir ir ir nežiūrėkit į nacionalinę valdžią, tai, nu, miesto biudžeto toks projektas nepatemps. Neatps. Bet galbūt bus tramvajus arba kokia kita alternatyvi transporto, viešojo transporto rūšis. Tai jau tokie, kaip sakant, tokios alternatyvos tikrai yra įmanomos matant tą augimą. Tai jeigu mes išlaikysim ir ekonominį, ir gyventojų augimą, atsiranda prielaidos investuoti į naujos transporto rūšies atsiradimą. Ir be jokios abejonės, yra tam tikri segmentai, kuriuos aš labai norėčiau laikyti dabar, nu va taip kaip kaip žinot kaip kiaušinį inkubatoriai, kad tik augtų ir stiprėtų tas mūsų visas a įdirbis su fintech, su su IT technologijom, su tom pačiom aukštos pridėtinės vertėm, biotechnologijom, su medicinos a medicinos visom inovacijom, klinikiniais tyrimais, ką daro santarų a miestelyje a medikai.
Tai yra iš tikrųjų nu išskirtinumą miesto darantys segmentai, kuriantis aukštą pridėtinę vertę, užtikrinantis tą visą gerąją emigraciją ir ir ir nu vat darantis tai, kas deja dėl sovietmečio neįvyko Lietuvoje, bet kas atsitiko ten Kopenhagoj, Šveicarijos miestuose kai kuriuose ir ir ir vat užtikrintis tą tą gerą gyvenimo lygį. A, turbūt iš esmės pagrindinis klausimas, ar mes galėsime pamatyti Vilnių taip tokį kitokį negu žinot, kai dabar atvažiuoja kokie Amerikos lietuviai, kurie nebuvo 20 metų, jie atskrenda, išeina, sako: "Vau my god, koks miestų neatpažinsi."
A galima tikėtis, kad Vilnius po 20 metų irgi bus toks, kurio nebeatpažinsim. Ar visgi jau jisai yra maždaug plius minus nusistovėjęs ir dabar jį tiesiog reikia taip laižyt po truputį, prižiūrėti, ar visgi mes galim tikėtis, kad jisai dar labiau išauks ir mes jo dar net nematome potencialo. Aš manau, kad tikrai neįsemtas ir neįsimamas yra Vilniaus potencialas, nes tai, kas vyko ten pirmaisiais dešimtmečiais, nu tai ten buvo tokios, žinot, išėjimas iš to sovietmečio, kur kur galbūt ir pinigų trūko, ir ta ekonomika nebuvo tokia ir ir dar mentalitetas žmonių labai e taip lėtai keitėsi kai kuriose srityse.
Tai dabar paskutinis dešimtmetys, tai yra tikrai, nu daug daug intensyvesnis šūvis į priekį, šuolis į priekį ir jeigu žiūrint 20 metų į priekį, manau, kad tikrai mes ir po 20 metų šios dienos taško mes Vilniaus neatpažinsim. Mes atpažinsim tą patį senamiestį galbūt, e, tas prieigas prie Neries, bet visa kita tikrai turi didelį potencialą keistis ir būt kitaip atrodant. Valdai, aš labai tikiuosi, kad taip bus, bet visų pirmiausia palinkėsiu, kad sutvarkytumėt biurokratijos mechanizmą. Tada mes po 20 metų tikrai neatpažinsime miesto.
Jeigu mes ir toliau visus projektus po penkis aštuonis metus planuosime, tai tikėtina tada, nu, pokytis bus a kur kas mažesnis ir mes nematysime jo tokio didelio. Tai čia turbūt pirmas palinkėjimas. Ir antras a tai tiesiog tęsti darbus, kuriuos darote. Ir ačiū labai už pokalbį. Na, tiesiog fainai pasivaikščiojom po miestą, labai daug papasakot. Manau, kad žiūrovam irgi buvo labai įdomu. Tai ačiū, kad apsilankėte. Ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti, kad mūsų skaičius tiktai augtų ir aišku parašyti komentarų.
O mes su jumis susitiksime jau po savaitės.