29 gruodžio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Yra trys būdai, kaip galima vat tą savo sukauptą turtą antroj pakopoj panaudot. O dar pasakysiu dar ketvirtą variantą. Jums skyria trigubą A reitingą, kurį gauna tiktai 2,5% investicijų valdytojų pasauly. Kadangi tos lėšos bus pensijų fonde, jos toliau generuos grąžą. Per 10 metų išaugo beveik penkis kartus nuo 2jų milijardų iki beveik 10 milijardų eurų. Jeigu tu darai 51% teisingų sprendimų, tai dienos pabaigoj tu jau milijardierius. jisai gali tikėtis 4ų milijonų. Tai čia tu 20 trys ten keli pagrindiniai krizių kriterijai yra.
Kokios rizikos su antra pakopa? Ypač blogiausia bus tiems, kurie iš tikrųjų reikės to pirmo būsto. Ir trečias dalykas, ką aš ir pats planuoju daryt tai klausyk, o tau būna, kad kažko ieškai internete, o vėliau absoliučiai visur apie tai matai reklamas? Nu žiauriai užknisa. Ir man visada kildavo klausimas, kaip jie viską žino, o jie, pasirodo, viską seka ir dar klauso. Todėl norint apsaugoti savo privatumą reikia naudoti Nord VPN. Galėsi naršyti ramiai, nes niekas nebežinos ir nebeklausys. Plius yra Fred Protection Pro funkcija, veikianti net neįjungus pačio VPN.
Ji blokuos kenkėjiškus puslapius, virusus, reklamas ir visokias kitokias nesąmones. Dark Web funkcija, kuri iškart praneš, jeigu tavo duomenys atsiras skamerių rankose, kas labai, labai svarbu. Na, o kur aš asmeniškai naudoju VPN kiekvieną dieną? Galiu keisti prisijungimo šalis ir taip pat rasti geresnes kainas rezervuojant viešbučius ir automobilius. Turint video platformas galiu jungtis prie užsienio serverių ir matyti daugiau video turinio, kurio nematome Lietuvoje. Prisijungus prie JAV serverių galiu naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, kurie neprieinami Europoje. Na, o vieš WiFi oro uostuose ar kavinėse nebėra man pavojingi ir mano duomenys visada saugūs.
Žodžiu, nuorodą rasi aprašyme, o su kodu Arthur gausi dviejų metų planą. plius keturis mėnesius papildomai ir nepamiršk, kad yra 30 dienų pinigų grąžinimo garantija, todėl nieko nelauk ir išbandyk šiandien. Jeigu kas nepatiks, galėsi atšaukti. Sveiki, Arvydai. Sveiki Artur. Malonu jus matyti. Džiaugiuosi, kad atėjote ir džiaugiuosi, kad mes šiandien galėsime metų pabaigai panarplioti žmonėms labai labai svarbius klausimus, kurie juos kankina a apipinti nežinomybę, neapsisprendimu, ką daryti. O dabar jau čia yra paskutinės dienos ir po naujų metų visi, kas išsiblaivę, kas gal dar nelabai, atsibus ryte ir galvos, o ką man daryti, kur čia man tuos pinigus investuoti, ką daryti su ta antra pakopa.
Tai apie tai mes labai daug pakalbėsim ir šiaip pakalbėsim apie bendrą ekonominį Lietuvos foną kokiem dviem penkiem metam su tais visais mokesčių antros pakopos pinigų pokyčiais, nekilnojamo turto mokesčio pokyčiais, nes labai daug 2026 meis iš tikrųjų pokyčių. Tiesa? Taip, iš tiesų pokyčių labai daug. Iš viso mes gyvenam tokį labai įdomų laikotarpį, pergyvenam daugybę tokių pilkų ir netgi, sakyčiau, juodų gulbių ir daug kas keičiasi ir ir ta tas neužtikrintumas kažkuria prasme, nors nors mes gyvenam tikrai labai gerus vaikus, bet tas neužtikrintumas ir tie pokyčiai kelia labai daug klausimų ir vargina žmones, žmonės jaučia tam tikrą netikrumą.
Taip, tas yra čia toks jausmas, žinot, a matom, kad viskas gerai, taip, bet viduj toks nerimas, kad kažkada tai gali labai greit baigtis ir ką su tuo daryti? Aš net, žinot, a išsitraukiau tokią statistiką, kad eurozonos namų ūkių taupymo norma 25 metų antrą ketvirtį buvo apie 15 su5% gerokai virš iki pandeminio 12-13% lygio. Tai aiškina silpnesnį vartojimą ir atsargų kaupimą šventėms. Tai reiškia, kad žmonės net labiau kaupė dabar pinigus, kai buvo COVID ir kai atrodė, kad ten iš viso pasaulis užsidarė, tada net mažiau taupė pinigus negu dabar.
Tai čia tokia labiau kaip vidutinė, ko gero, palatos temperatūra, e, kada gali būti ligoninėj gali būti ir labai prastai, ir labai aukšta temperatūra. Tai čia jeigu žiūrėsime mūsų regioną, imkim centrinę Rytų Europą toli nesižvalgykim. Didžiausia jo šalis Lenkija, taip pat mes, Baltijos regionas esam truputėlį kitokioj situacijoj, negu buvo iki šiol. A tarkim ta senoji Vakarų Europa. Tai tai galbūt ir mūsų nuotaikos truputėlį skirtingos. Tenais augimas labai mažas ir stagnuojantis. Pas mus lygi šiol, lygi kol nebuvo paskelbti trečiojo ketvirčio duomenys, augimas iš tikrųjų ekonomikoj buvo labai geras.
a, darbo užmokesčio, pensijų vartojimo, viskas labai gerai. Taip, kad sakyčiau, kad tos nuotaikos bent jau vat iki šio rudens ar iki šių naujų metų buvo daugiau mažiau labai neblogos pas mus, jeigu vėlgi vertint vidutiniškai kažkam galbūt blogai, kažkam gerai, bet nuotaikos tikrai neblogos ir to tų tokių didesnių baimių dėl ateities jų gerokai mažiau pas mus mūsų regione negu negu, tarkim toj vadinamoj senojoj Europoj. O kaip jūs matot Lietuvą šiaip iš esmės iš vartojiškumo pusės? Mes dar Lietuvoje norime atrodyti geriau nei uždirbome?
Ar mes norime gyventi geriau pagal savo jau galimybes? Kokioj mes dar stadijoj? Nes mes anksčiau po 90-ųjų buvom tokioj, kur mes norėdome geriau atrodyt, negu iš tikrųjų turim. a daug paskolų, daug įsiskolinimų, ten vos ne iš draugų skolantis ir panašiai. A ir ar tas pasikeitė, ar mes dar vat baigdami 25 metus jūs matote tokią pat tendenciją, kad mes iš to dar neišeiname? Vartojam per daug, bet jeigu nevartotume, vėl būtų blogai, nes tai būtų blogai ekonomikai. Tai turbūt reikia vartoti tai, kas yra iš tiesų reikalinga, naudinga, svarbu ir gali duoti naudos ateityje.
Pavyzdžiui, vartoti žinias mes galim. Mhm. Vėlgi tai irgi tai irgi ekonomikos dalis, tai irgi kuria pridėtinę vertę, kuria pajamas, kuria BVP, tarkim, žinių, bet jūs sakot, kad vartojam per daug, tai turit omenyje materialius dalykus turbūt. O taip, turbūt, kad taip, kad mes vis dar vis dar norim atrodyti geriau, gyventi gražiau ir pasirodyti turbūt prieš kitus, kas nu vėlgi dažniausia tai yra toksai truputėlį tuščias dalykas pasirodyti e esant kažk kažkam geresniu tam, kam tu galbūt visai net ir nerūpi tiesiog atrodyti išoriškai.
Tai manau, kad tas turėtų tas turėtų mažėti ir tas mažėja, žinoma, tas mažėjo. Ir jeigu mes pasižiūrėsim tuos tuos žmones, kuriems kuriems jau dabar gyvenimas geriau pasisekė ir jie uždirba didesnes pajamas, tai jie jie tą vartojimo dalyką yra sumažinę. Čia kažkaip įdomiai taip veikia, ane, sistema, kad kuo žmogus turi mažiau, jis nori atrodyti turtingiau, o kuo žmogus turi daugiau, jisai vis atrodo a ne tai, kad prasčiau, bet kaip čia mažiau dėmesio, mažiau pritraukia į save dėmesio.
Kažkoks paradoksas. M ne, nebėra ko įrodinėt. Taip, būtent čia vat ne nebėra ko įrodinėt. Aš noriu, man nereikia įrodyt, kad aš esu labai kietas, uždirbu daug ir panašiai. Nu tiesiog visi tą ir taip žino. Arba, jeigu nori, gali sužinot ir ir ten ti skandinavų principas, nes ten pas juos yra kažkaip žemas toksai tonas yra rodyt save turtingu. Taip, turbūt e tie visi milijonieriai ar milijardieriai, nu, labiau dabar jau milijardieriai. milierius jau dabar turbūt ne rodiklis, a kurie ten su tais aptirtais džinsais ir ir ir tyširtais a rodosi visuomenej.
Tai taip, manyčiau, kad a nėra ko įrodyti ir todėl nėra ko čia pasirodyti. Aš turiu tai, ką man reikia. Mano gyvenimas yra privatus. Aš galbūt privačiai ten, nu, savo privačiam gyvenime turiu, turiu tą komfortą, kurio man reikia ir kuris man suteikia, nu, tą patog patogų gyvenimą, pavadinkim taip, man ir mano šeimai. O čia pasirodyt prieš kitus, nu, nėra jokio poreikio. Bet jeigu mes va dabar žiūrėkit, turim šitas dvi žmonių grupes, vat labai įdomu čia galbūt ir šiek tiek iš tos pinigų valdymo pusės, jeigu šitie žmonės, kurie turi mažiau, mažiau uždirba, jie tokią didelę dalį pinigų išleidžia tik tam, kad parodyti, kad jie turi Mhm.
ne pagal savo kišenę. Tai reiškia, kad jie savo didelę palių dalį investuoja, nu kaip neinvestuoja, išleidžia, vartoja kažkokius tai brendinius rūbus ir panašiai, kas iš tikrųjų praranda vertę ir taip toliau. Dabar tie, kurie atvirkščiai turi pinigų, jie matyt dar mažiau išleidžia negu tie žmonės, kurie neturi. A jie prasčiau atrodo, bet jie pasilieka tą pajamų didelęją dalį, kur jie tuus pinigus deda. Vat vat jie nešioja tą sudriskusią maikę, tuos suplėšytus džinsus. A, važinėja su sena Volvo kaip ikejo savininkas.
Pinigų į mėnesį generuoja krūvą, lieka didelis kapitalas. O šitie žmonės ten uždirba 2 3000 nuo atlyginimo iki atlyginimo, bet atrodo kaip už milijoną. Atrodo, kad jisai ikėjos turis, kad jisai ikejos savininkas. Tai bet vat su tuo likučiu, ką šitie žmonės daro? Kur jie tuos pinigus deda? Turbūt manija iš kitos pusės yra. Vieniems yra vartojimo manija, kitiems yra kapitalo didinimo manija. Nu, ta prasme, vieni žmonės nori išlošti kazino, kiti nori daugiau uždirbti. Jiems tai kaip gyvenimo dalis, kaip būdas, kaip hobis, kaip, nežinau, kaip saviraiškos priemonė.
Jeigu aš padariau 15% grąžos per metus, tai aš esu labai kietas pats sau. Visų pirma, o mano kapitalas auga. Tai čia kiti vartoja ir bando pasirodyt kitiems žmonėms, kokie jie yra gražūs. E tai turbūt turbūt taip, bet tai tas žmogus, kuris tą kapitalą augina, jisai išeina ramesnis šiek tiek, nors man atrodo, kad atvirkščiai. Ne, tikrai ne. Tikrai ne. A, kuo daugiau turi žmogus pinigų, tai turbūt tuo jisai, nu, viskas individualu, bet kalbėkim taip, turi turi daugiau priežasčių miegoti neramiai.
Visada taip yra. Tas ramiausiai miega tas, kuris miega po banano medžiu, nieko neturėdamas ir su vienais marškiniais ant kūno. Taip, sakyčiau, bet kita vertus, vėlgi čia atsiranda tų tų tų kaip svogūne ar pyragė daug tų suoksnių, a kad tada atsiranda poreikis kažką tai atiduoti ir visuomenei, pavyzdžiui, iš tų turtingų žmonių. Čia atsiranda tie apdaros dalykai, ko pas mus ir šalyje yra nerealiai per mažai, sakyčiau, apdara, parama, ten visuomeninė veikla, a savęs dalinimas savo vaiko. Kas yra tokiems kaupiantiems žmonėms, e turtingiems žmonėms, kas didžiausias dalykas?
Tai yra laikas, brangiausia valiuta. Jie pinigų turi pakankamai. Jie negali nusipirkt pakip pildomai laiko už visus savo turimus kapitalus. Ir jeigu jie sugeba skirt savo laiką kažkam, tai kas kas būtų naudinga jaunimui, visuomenei, senjorams pagaliau, tai tai yra nuostabu ir tai yra, nu, prie ko mes turime prieiti Lietuvoj. nuovargis, sunkumas pilve, o gal tiesiog trūksta lengvumo kasdienybėje? Jei taip, tai ženklas, kad jūsų organizmas prašo organizmo atstatymo. Vienas iš tokių produktų maisto papildas S detoks. Tai šešių dienų organizmo atstatymo programa, kuri ne tik padeda pašalinti skysčių perteklių, bet ir sumažina pilvo sunkumo jausmą, suteikia energijos bei atgaivina organizmą.
Tik viena dozė, vos 50 ml per dieną ir jūs jaučiatės tarsi naujai gimę. Ir taip, tai ne tik veiksminga, bet ir malonu. SDX turi švelnų uogų skonį, kuris vartojimą paverčia tikru malonumu. Neatidėliokite, ar tai buvo sunkios ir valgingos šventės, ar koks gimtadienis. Dabar aplankykite manovaisine.lt ir išbandykite SDK jau šiandien. O mes grįžtam atgal į laidą. Man net įdomu, koks pats toks statuso pirkinys dar iš kart dar iki šiol yra Lietuvoj, nu, toks ne galima pasakyt komiškiausias, kurį mes dar perkame, kuris visiškai neatsiperka, bet mes esam įsitikinę, kad to reikia.
Nu čia turbūt pats lengviausias klausimas iki šiol iš jūsų pas išgirstas, tai automobilis. Tai yra C automobilis. Tai yra tikrai tai yra neigiamas kešfusas, neigiamas pinigų srautas. daugiau nieko. Tai yra, ta prasme, kiek tu nori skirt tam, kad tu galėtum patekti iš taško A į tašką B vaikų ir su su tau tinkamu komfortu, tiek tu tam skiri neigiamo pinigų srauto. Tai yra tai, kas išeina iš tavęs. Tu niekados jis nebus teigiamas. Nu nekalbu ten apie kolekcinių automobilių ten, prekybo, kurių vertė auga, bet bendrai paėmus automobilių vertė tik mažėja ir ir reikalauja pastoviai sąnaudų didesnių ar mažesnių juos išvaikyti.
Čia, žinot, primena man vieną tokį juokingą istoriją, kai mano draugės draugai iš Ispanijos, a, ruošiasi atvažiuot į Lietuvą. Jinai sako: "Tai atvykit, pasižiūrėsit Lietuvą". Sako, kur čia važiuot? Kas ta Lietuva? Tai kaip ten, kas kaip ten jūs gyvenat? A ir jie net neįsivaizduoja, kaip ten Lietuvoj žmonės gyvena. Jie galvoja, kad čia iš viso, nu, bagnas. Mhm. Ir jie atvažiuoja čia į Vilnių, a, Rotušės aikštę. Jie žiūri ir sako: "Ta prasme, čia kur mes atvažiavom, čia Monakas.
Kokios čia mašinos pas jus? Ten Barselonoj, sako, tokių mašinų nepamatysi vienoj vietoj." Ta prasme, buvo nustebę, kokiam lygyje yra mūsų automobiliai. Nes kaip ir jūs teisingai turbūt sakot, mūsų vienas iš būdų Lietuvoj parodyt savo statusą yra tik per automobilį, nes realiai kiti mato jį Mhm. A, ir pasižiūri, kas vairuoja. Taip, taip. Ir ir tikėtina tikisi, kad galbūt ir pavydi dar to statuso. Tai tu, nu, tokiu būdu a nu čia vėlgi į psichologijos sritį e lendam, bet tokiu būdu keliam savivertę tiesiog.
O jeigu mums jos trūksta, mes ją keliam įvairiais būdais. Tai vienas iš jų tiesiog žeminti kitų savivertę. Jeigu mano daiktas geresnis kažkoks tai negu kitų, tai, nu, aš taip jaučiuosi geriau. O, pavyzdžiui, vat jeigu jūs imat, a, nu, pavadinčiau taip, ką daryčiau kitaip, kad šiek tiek jus irgi kaip žmogų vat paklausti, koks jūsų buvo vienas toks finansinis klaidingas sprendimas per gyvenimą, kur jūs jeigu atsuktumėt laiką, nedarytumėt? A vis tiek jūs esat investuotojas ir mes dar apie tai pakalbėsime netrukus, bet jeigu prisimenu savo gyvenimą, vat ko tikrai būtumėt nedaręs, kur galbūt gailitės finansinis būt, taip, finansinis sprendimas, kur padarėt klaidą Ir dabar žiūrit ir galvojat, nu kaip aš galėjau tai padaryt.
Šiaip tai labai daug blogų, klaidingų, neteisingų sprendimų esu padaręs ir ir juokais. Ar ar rimtai netgi pusiau sakoma, kad jeigu tu darai 51% e teisingų sprendimų, tai dienos pabaigoj tu jau milijardierius. O tai va taip yra. Nu, bet reikia juos teisingai visada daryt teisingai. Teisingai. A bijot kly bijot klyst nereikia. Ne, tik problema yra ta, kad a vat su vėlgi čia statistika ir taip mūsų psichologija sudėliota veikia, kad kad a mes per galbūt padarom net ir daugiau teisingų sprendimų, bet tie teisingi sprendimai atneša mažesnę teigiamą grąžą negu keli klaidingi sprendimai.
Tai yra žmonės linkę žymiai lengviau pasiimti nedidelį pelną. Tarkim, jau jeigu žiūrėt grynai iš investavimo srities, negu negu realizuoti mažesnį nuostolį. Mhm. Ir tada tas nuostolius linkęs kauptis, kauptis, tada nesuveikia tie vadinamieji. Nu čia kaip psichologija, vienas blogas žodis a yra galingesnis negu 10 pagyrimų. Ačiū tau, kad skiri savo laiką šiam pokalbiui. Parašyk komentaruose, jeigu radai kažką artimo sau šioje laidoje. O jei patinka tai, ką girdi, prisijunk prie mūsų bendruomenės, paspausdamas mygtuką prenumeruoti. Įprasvink savo brangų laiką kiekvieną savaitę su šiomis naudingomis laidomis.
O mes grįžtame atgal į pokalbį. Bet dabar ir pereikim prie investavimo. Taip. A, tarptautinis turto valdymo portalas City Wire jums skyrė trigubą A reitingą, kurį gauna tiktai 2,5% investicijų valdytojų pasaulyje. Nu, visų pirmiausia sveikinu. Ačiū. Čia aš net pasigūglinau, pasč GPTinau, kad čia yra labai labai kietai. Šaunuolis. Ir man įdomu, turint tokią patirtį, jeigu reikėtų viską, ką žinote, sutalpinti į vieną sakinį, tai jūs jau ir atsakėt turbūt, kas iš tiesų lemia ilgalaikio investavimo sėkmę. Čia tuo vat vienu sakiniu turbūt ir atsakėte, kad tas nu ne tų tiesų vat kuo ir įdomus tas investavimo pasaulis, kad tų tiesų gali būti ne viena, bet taip tasai a čia labiau, jeigu suprantat netiesiogiai, tai iš tiesų reikia vengti to triukšmo kasdienio ir kasmetinio ir kitokio ir nedaryti skubotų
sprendimų. Tai va būtent investavimas jisai susijęs su tuo, kad vengi triukšmą, vengi blaškytis. triukšmo. Tai ką turit omeny? Pavyzdžiui, žiniasklaidoj vyksta kažkas. Taip, taip, taip. Kiekvieną dieną gali gauti 50 100 žinučių skirtingų, kurios gali kažką tai veikti. Kodėl akci, nu taigi akcijos prekiausi kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną žurnalistais tai rašo straipsnius, blogeriai rašo blogus, investuotojai kažką tai kalba savo klientams, pardavėjai ir panašiai. Ir visi jie turi kažkokius naujienų srautus. Vienos naujienos teigiamos, kitos neigiamos, kitos neutralios. Ir tai visa visa visa tai veikia ir tai, bet tai yra labai trumpalaikis dalykas.
Tai atsiriboti nuo to trumpalaikio triukšmo yra labai gerai ir orientuotis į ilgą horizontą. Kuo skiriasi investavimas nuo spekuliavimo. Tai kai mes orientuojamės į ilgą horizontą, mes turim savo strategiją ir mes jos laikomės ne metus, ne penkis, o 10, 20, 40 metų mes laikom tos strategijos ir tada dienos pabaigoj a dienos pabaigoj mes turim rezultatą. Dar vienas toksai geras pavyzdys. Čia labiau apie ekonomiką, bet tinka ir investavimai. Įsivaizduojat, mes vedžiojam šunį, taip? Ką šuo daro? Jisai bėga pirmyn, bėga atgal, bėga pirmyn, bėga atgal, a, į šoną dar kažkas tai sustoja, o mes tuo metu ritmingai faktiškai einam tolyn į priekį.
Tai vat lygiai taip pat ir investavimas m į rinkos triukšmas irgi toksai labai, sakyčiau, gal visai neblog neblogas palyginimas. Tai va. A, bet dabar ką jūs pasakėt, tai taip išvertus į į tokią paprastą žmogaus kalbą, tai jeigu, tarkim, aš įsivaizduoju, man yra 40 metų, aš paveldėjau a nežinau, ten 200.000 Mhm. ir nusprendžiau, gerai, investuoju ir investavau ten, nežinau, į paprastą kokį fondą ten S&P, viso pasaulio, nesvarbu. Tai mano tas ilgalaikis strateginis būtų žingsnis, tai tiesiog uždaryt akis 20 metų, tarkim, nusprendžiu iki 65, aš nebežiūriu.
Tai čia būtų geriausias sprendimas, taip? Jeigu aš tai padaryčiau? Manyčiau, kad taip. Ir jau aš būčiau milijonierius. Jeigu aš jeigu jeigu aš esu investavęs į, nu, tikrai plačiai diversifikuotai, nes tada gausi rinkos grąžą. Ar tai, nu, tarkim Amerikos mes dabar visi kalbam dėl to, kad amerikai pastaruosius 20 metų sekėsi geriau negu visam likusiam pasauly. Bet aš netgi sakyčiau vat pasaulio ATF visas pasaulio akcijas nupirkti vienu pirkiniu, vadinkim taip. Tai va, tai būtų toksai vienas iš sprendimų, kuris kuris mažas a žmonėms vat tokioj situacijoj galėtų būti vienas iš variantų.
Ir laukiam taip ir užrakinam. Taip ir užsidengiam akis. Aš tai visą laiką sakau ir pamirštam, kad juos turim. Taip, realiai. Taip, taip, taip, taip. Čia labai geras būdas. Tiktai aišku blogas būdas yra e visiškai pamiršti ir ypač jeigu investuojama yra siaurai. Tai vat toj vietoj čia jau yra aktyvus invest atskiros akcijos, atskiri sektoriai, atskiros šalys. Nu, mhm nu pažįstu žmonių, kurie šeštais metais investavo ten į NVS šalis, NVS šalių fondus. Nu kas dabar tos NVS, kas ir panašiai.
Ir jeigu tu investavai ir pamiršai, investavai, tarkim, šeštais metais, praėjo 20 metų, dabar 26 metai, turbūt atsidaręs sąskaitą būsi nelabai e laimingas pamatęs, kaip atrodo tos investicijos. Tai čia vėlgi žiūrim į tą į tą pusę, kad kai tu investuoji į visą rinką, į visą pasaulį, tai yra vienas dalykas. Kai tu investuoji siaurai, tą siaurinimą galima kaip pyragą karpyti. sukarpai regionus išsivysčios šalys, besivystančios šalys, tada kiekvieną gali karpyti pagal sektorius, pagal daug tų dalykų, po to lįsti gilyn į atskiras posektorius, į atskiras pagaliau įmones, tada strategijas žiūrėti.
E, nu, bet čia taip išeina, ką jūs pasakojat, tai vat jau kai esi pradedantysis, o gal ir niekada nebūsi labiau nei pradedantys, o toksai ir būsi visą gyvenimą, nes tavo darbas yra uždirbti kitur pinigus ir tu tik investuoji dėl to, kad tiesiog pinigai dirbtų tau nieko nedarant. Tai į tą pyragą reikia žiūrėt į didelį pyragą. O kuo mes giliau lendame, tai ir rizika didėjau, ir daugiau žinių reikia ir daugiau laiko. Rizika, žinios ir vaikas. Žodžiu, kuo siauriau, taip.
sunkiau. Taip, taip. Arba tiesiog tu tu esi labai laimingas. Įsivaizduok, esi verslininkas, skamba telefonas ir pagalvoji: "Ai, pakelsiu po minutės, tik nubėgsiu kavos." Perskambinate? O klientas jau paskambino konkurentui: "Velnias, praradote pinigus." Telu savo atliktame tyrime išsiaiškino, kad vienas toks praleistas skambutis vidutiniškai kainuoja apie 250 €. Vienas skambutis. Teledu verslui turi labai paprastą dalyką. Išmanų skambučių valdymą. Jei negalite pakelti, skambutis automatiškai bus peradrosiamos kolegai. Skambučiai, beje, įsirašo. Galėsite vėliau perklausyti ir stebėti procesus. Galima įrašyti ir pasveikinimą arba žinutę.
Pavyzdžiui, sveiki, šiandien dirbame trumpiau. Na, o žinot, kai kažkur užsirašai ir pamiršti, dažnai tai atsitinka su klientais. Čia atsiranda SMS verslui. Pavyzdžiui, priminti klientui apie vizitą arba užsakymą. laimingas ir klientas, ir jūs neturėsite jokių prastovų. Jeigu norite neprarasti ir klientų, ir 250 € už kiekvieną praleistą skambutį, užsiregistruokite nemokamai konsultacijai. Nuorodą rasite video aprašyme. O dabar grįžtam atgal į pokalbį. Žinot, vat jūs gerai vienoj vietoj pasakėt, kad investavimas yra nuobodus dalykas ir dažniausiai jam reikia žinių ir vis tiek kažkiek tai turi pasidomėti ten fondais ir taip toliau.
O galima investavime laimėti pagal jausmą, nu vat nujausti, kad dabar gera kaina ir aš va dabar reikia investuoti. Va dabar va nukrito, vat dar arba dar palauksiu, va tuoj nukris ir tada investuosiu. Galima vadovautis jausmu, ar tai yra labai klaidinga ir tai yra pražūtinga? Mhm. Turbūt tas žodis pražūtinga yra tas galbūt teisingas pasakyt, nes nu jausmas jisai jeigu aš jaučiu ir tą darau, tai greičiausiai fify50y. O vėlgi grįžtam prie to, kad teisingi sprendimai atneša mažiau gražos negu klaidingi sprendimai, tai tai ves prie prie blogo prie prie blogo galo.
Bet jeigu tas jausmas jisai paremtas tavo žiniomis, tavo patirtim, tavo iki šiol dalykais darytais sprendimais ir on top tu dar kažkiek tai uždedi to jausmo, tai turbūt nu tai yra tai kas kas ir yra. O jūs kaip investuotojas galėtumėt papasakoti šiek tiek pagal kokius rodiklius žmogui, kuris, pavyzdžiui, investuoja į, nu, imkim tą patį viso pasaulio ar S&P, ane, ir ten kaina gali svyruoti. Vat, pavyzdžiui, dabar žiūriu yra 630, a, o dar prieš mėnesį pusantro buvo 600, staiga atsikeli kitą dieną jau 580 vertė.
A kaip jūs kaip investuotojas kokiais kokiais informacijos šaltiniais? Gal kokie politiniai įvykiai, trys dalykai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį, kai vertinam a kainą arba vertinam laikotarpį, ar geras laikas investuoti, ar ne? Mes dabar turbūt kalbam nebe atskiras investicijas, o apie o apie plačius indeksus. Taip, tarkim, paimkim va tai paprasčiausias variantas tai yra Amerikos akcijų rinka, kurią ten reprezentuoja daugiausia didžiausios 500 kompanijų, S&P 500 indeksas, jis turi ilgiausią istoriją ir nu patogu šnekėt. Tai kalbam apie S&P 500, tarkim, ane?
Tai faktorių yra, nu, tų visi faktoriai veikia kažkuria prasme, vieni daugiau, kiti mažiau. Ir tų rodiklių, indikatorių irgi yra daug. Mes va dabar čia darėm pas save vidinį pratimą pasižiūrėti, ar akcijos brangios, ar nebrangios. Tai tai prezentacija gavosi 60 skaidrių. Oho. Kiekviena atskiram tokio indikatoriui arba indikatorių grupė yra skirta. Tai tik ir jie daž ne tai, kad dažnai, o visada rasi indikatoriai, kurie e indikuoja priešingus dalykus. Visada bus, visada bus taip pat. Taip. Bet jeigu imtume kokius po pačius svarbiausius penkis, galima išskirt kažką?
Tai taip turbūt, kad tas tas rinkos brangumas bendrai paėmus, tai paimam tą vat indikatorių, tasai a angliškai angliškai, lietuviškai jisai peiškias kainos ir ir pelno vienoj akcijai santykius. Mhm. Tai jisai matuojamas gali būti bendrai pasaulyje per per atskirai per rinkas ir panašiai. Tai jis gali būt matuojamas iš to, kas jau koks jau buvo pelnas uždirbtas arba iš to, koks pelnas bus uždirbamas ir lyginamas su tai, e, kiek rinkos kaina yra. Tai vat vaizdžiai šnekant PE, tai per kiek vaiko atsipirks investicija.
Jeigu yra PE10, tai reiškias per 10 metų bendrovė uždirbs man mano investiciją. Tai va tas PE santykis dabar Amerikoj, jisai yra S&P 500. Jeigu mes žiūrim e į tą treiling arba paskutinių 12 mėnesių pelną, jisai yra artėja link 30. Tuo tarpu visam pasaulyje, jeigu uždėsim on top, tai jisai yra tenais a 15 20 lygmenyje. Tai reiškias kas yra nu kas yra daug akcijos yra brangios iš principo bendrai paėmus šiuo metu. Tai turėtume žiūrėti tą didesnį skaičių, ane, o ne tą mažesnį skaičių.
Ta prasme, kai aš kai aš mokiausi universitete, tai sakė, kad vat būtent tas IP santykis 10 yra pigu, 15 tai yra nu normalu, 20 jau yra brangu. Aha. Tai reiškia, tai dabar mes turime 27, tarkim. OK, tai čia jau labai labai brangu. Taip, tai yra virš daugiamečių 10 arba 25 metų vidurkių gerokai pagal šitą populiariausią indikatorių yra įvertintos rinkos ir ypač būtent Amerikoje rinkos. Tai tai toksai neraminantis dalykas, bet kita vertus mes turime ir patį sparčiausią augimą.
Nu atmetam ten kokius kiniečius, kur neaišku, kaip jie tą statistiką nupaišo, kiek mes ją galim tikėtis, bet Amerikos ekonomika gerokai lenkia savo augimo tempais tiek Europa, tiek Japonija, juo labiau Australija ir panašiai. OK, tai vėlgi tas kažkuria prasme pateisina tuos aukštus įvertinimus. O kokie dar būtų rodikliai, jeigu iš tokių, pavyzdžiui, paprastesnių žmogui, kuris nėra labai įnykęs į tuos visus duomenis, Mhm. kuo vadovautis? Nežinau, va tokį vieną egzotišką galiu pasakyti. Visi daug kas žino, CNN, taip? Tai surinkite paieškos vangn fair and greed index ir jie kiekvieną dieną skaičiuoja ir rodo pagal tam tikrus indikatorius, kaip dabar atrodo rinka.
Ar jinai yra baimės zonoje, ar jinai yra godumo zonoje. Mhm. Tai jeigu jeigu jinai, nu, sakykim taip, jeigu jinai yra baimė zonoje, tai tai indikatorius už tai, kad baimė į pasibaigus rinka atsigaus. Tai nes niekad neuž e ekstremaliuose taškuose rinka niekad nebūna, jeigu tai yra, tarkim, ten indikatoris yra nuo nul iki 100. Vienu metu jis ten buvo 30 gal. Tai yra labai mažas lygis. Extreme green greed a extreme fair arba lygis buvo tuo metu. Tai tokiu metu yra gerai investuoti, nes reiškia kainos yra žinai pasižiūri į ilgalaikį grafiką, tu matai, kad ta extreme greed teritorijoj ten išbūna labai mažai viso laiko.
Mhm. E taip. Arba atvirkščiai extreme greit, tai reiškias turbūt, kad va tam momentui. Nu čia toksai vienas iš įdomesnių, bet aš kaip jau minėjau, nėra tokio teisingo indikatoriaus nei nei Taip, taip. Nu, bet čia čia turi vadovautis keliais, turbūt ir pažiūrėt PE ir turbūt šitą įsivertinti tuoj čia labai daugybė dalykų. Po to lygini atskirai savas rinkas vienas prieš kitas. Po to dedi ant viršaus įvairias naujienas ir tuos įvykius, kurie prognozuojama gali būti įvykti ar ne ar neįvykti.
E prognozuojama žiūri į makroekonomiką. Dabar užsidarius ekonomiką, nu tai užsidarius vyriausybė, atsiprašau, JAV. Ką mes turime? Mes turime, kad iš viso tų duomenų turime mažiau ir jie išeina rečiau su pavėlavimu. Tai net investuotojai kartais ir nežino to į ką žiūrėti, nes nes nėra duomenų. Nu jie arba jie vėluoja. Ir dabar vat šio ryto naujiena pati tokia nu įdomiausia man sakyčiau, ne tai, kad įdomiausia, bet liūdnak. A 10% mažina skrydžių skaičių JAV. Vau. Todėl, kad nėra priežiūros darbuotojų.
Jiems reikia sumažint krūvį. jie yra nesuspėję a prižiūrėti visų skrydžių ir tokiu būdu atsiranda rizika, kad sumažės saugumas skrydžių. Mhm. Ir kad tai to neįvyktų šią ir kitą savaitę, per šias dvi savaites 10% Amerikos vidaus ir ir tarptautinių skryžių apimtis tiesiog bus sumažinta fiziškai. Tiesiog nu išimti iš tvarkaraščių, ne? Taip. Nemažai pelnų praras avelinės. Va, tai apie ką ir šneka. Vat čia grynai vat pailiustravimui, kad tokie dalykai nutinka ir ir kas ką tai reiškia. Bendrovės gauna mažiau pajamų, keleiviai mažiau keliauja, e, sukuriama mažesnis vidaus produktas ir daugybė tų dalykų.
Tai čia vat tai irgi svarbu, kad tu turi am ne tiktai žiūrėti į tuos rodiklius, kas buvo, bet stengtis iš turim informacijos a nu suprognozuoti, kas gali įvykti ateityje, ypač kai tu turi tuos koliukus sukautus kirtinius, tarkim, nu vat ten kas čia buvo tas spalio pabaiga, Trumas turi susitikti su Xi, nu ir ten kažką aptars. Nu tai tu ir modeliuoji, jeigu sutars taip, tada rinka gali būt sureaguot taip. Jeigu susitars taip. O jeigu iš viso nesutiks, tai bus galbūt visai kitaip dar.
Ir tada tu maždaug galvoji, kokia yra to to tikimybė ir pagal tai gali priimti sprendimus ir ir SNP. A visas priklauso nuo Trampo. Tai čia kas be ko, čia turbūt a labai labai skirtinga nuo to, ką mes turėjom iki šiol ir tai yra labai bloga tendencija. Šiaip kas geriausias investuotojas galėtų būti, tai Trumas, kuris kur žantas, jo, kuris darosi pinigus labai sėkmingai, nes jisai gali labai aiškiai žinoti savo a Trumpo žingsnius. Taip, taip, taip, taip. Aš true socialus atsidariau tam, kad stebiu tik vieną žmogų, tiktai trampą jam.
Daugiau ten turbūt nėr ką stebėti, bet rekomenduoju irgi vat investuotojams. Tai vienas iš indikatorių. O labai geras indikatorius. Čia prisimenam tą, kai čia buvo labai blogai viskas, ane? E, tarifai būt ten kovas ir visa kita. Ir jisai parašė, kad this this gna be be be the best day to invest ar kažkas panašaus buvo. Ir tada pasakė: "OK, čia mes gal biškį pasikarščiavom, čia bandom iššaldyt tuos tarifus ir tada derėsimės ten dviejų mėnesių ar kiek ten tas laikotarpis buvo."
Tiksliai tos istorijos neprisimenu, nes ten viskas labai daug kartų keitėsi, bet iš tikrųjų nuo to tada rinka atšoko. Nu nerealiai. Ten, man atrodo, buvo, jeigu pagal S&P, a, nuo 600 krito į 480 valandį ir ten atšoko ir dabar mes turim a jau metų pabaigą 630 640 pridėkim 6000. Taip, taip, taip. Tai tai jeigu jeigu tuo metu vat kaip ir sakom a būtume skaitę, domėjęsi, žiūrėję ir tada turėję kažkokių tai atliekamų pinigų, tai va tuo metu įsidėjus jau dabar čia per pusmetį turėtume 20% prieaugint.
Čia vagi sakėt vat apie tą kur jūsų pavyzdį grįžtam atgal. Žmogui atėjo neplanuoti pinigai, sprendžia, ką su jais daryti. Tai iki šiol vat pastaruosius a nežinau, kiek čia tų metų dabar sakyt, penki metai, trys metai, 10 metų ta strategija by the pirkim pakritimą. Mhm. Geriausiai veikianti strategija veikia, kuri veikia iki šiol. Tai jeigu rinka nukrito 5%, 10, 20%, tai tu nieko negalvoji, tiesiog perki. Ir tai yra strat labai gera strategija. Visada, netgi net nežiūrint į dabartinę situaciją, a visada sakoma, fondų valdytojai mėgsta pirkti tada, kai krenta.
Nors fondai, kas jie juos pinigai ateina, išeina. Jeigu ateina pinigai, tada fondų valdytojas tuos pinigus turi įdarbinti. jam nėra malonesnio dalyko ir geresnio, kad pirkti tada, kai rinka krenta. Kodėl taip yra? Todėl, kad už tuos pačius daiktus tu su tokį pat jų kiekį tu sumoki tiesiog mažiau. O sakykit, a tas kritimas dažniausiai kokio laikotarpio būna, jeigu išmatuot laikotarpį, nes žinot, gali būt kritimas ir žmogus, kuris nėra fondo valdytojas, investuotojas, jisai galvoja: "Ai, nu, bet gal dar pakris.
Mhm. A palauksiu savaitę." A tai tas dipas būna kiek? Dvi dienos, viena diena, valanda. Per kiek laiko paprastas žmogus turi sureaguoti? Jeigu, tarkime, turi to kešo prisikaupę sąskaitoj ir jisai tikrai vat laukia to dipo ir sako: "Gerai, aš turiu kantrybės, aš palauksiu tuos metus, palauksiu to dipo, kol nukris ten 5, 10 ar 20%. M a per kokį laiką turi būt ta reakcija? M tai tie tur kur tu jau jūsų minėti tas tie ten kelių valandų ar dienų, tai mes juos vadinam flash krašais.
Jie dažniausiai nu būna tikrai labai trumpi ir ten niekas tikrai nespėja sudalyvauti. Tai nutinka labai neretai netgi dėl technologinių dalykų. Kokos sistemos blogai suveikia arba tas vadinamasis storas pirstas suveikia. Būna ir tokių atvejų investavimo pasaulyje, bet bendrai paėmus tai tos a pakritimai, jie turi įvairius įvairius laikotarpius ir statistikos kaip tokios nėra, bet ten trys šeši mėnesiai, vienas menuo tai yra tokie e vidurkiniai taip grubiai vienas mėoko jau ta kaina nukritus ane? Ne, tikrai nenoriu rištis prie termino.
Noriu suprast, kad gali būti ne viena diena. Dažniausia tai būna ne viena diena, bet būna įvairiai. Nu prisiminkim tuos vat kritimus. Čia labai nesenus kritimus. Kiekvienas gali juos jau turėt savo asmeninę patirtį. Tai covidas ir karas, karo pradžia. Tai per COVIDą tas kritimas truko ten turbūt dvi tris savaites, po to jau pradėjo lipti. su su karo pradžia ko gero dar trumpiau truk taip, bet tas kritimas dažniausiai būna per vieną dvi dienas a nukrenta a tas vieną dvi tris savaites ir po to pradeda kilti jau tiesiog čia žinot ką bandau visą laiką kuo detaliau, tai paprastesne kalba, kad žmonės suprastų, nes a pas žmones yra taip, kurie gaudo dipus, jie bando išlaukti, kad dalr nukris ir jie mato, kad ten krenta po truputį ir jie laukia,
laukia, laukia ir po to ateina momentas, kai pradeda į viršų kilti ir A po to nespėja ir sau graužia nagus, kad blemba, kad vat reikėjo žodis reikėjo. Tai žinot kartais tas godumas jisai a nugalia, taip ir jisai nugalia ir tas žmogus praranda tą galimybę. Tai vat, kad to godumo neliktų, reikia kartais mėti racion fiksuočiausi į į dydį rinkos pakritimo, sakyčiau, nes kaip sakoma, a iki 5% tai čia normalūs svravimai dar. Nu taip, čia gali būt 10% yra korekcija, o 20% jau yra be marketai, yra meškų rinka prasidėjo.
Tai tasai 10% tai jau geras signalas, jeigu rinka nukrito nuo savo aukščiausio taško 10%, tai yra jau geras signalas labai rimtai pasvarstyti, panaudot tą by the pirkti pakritimą, kad strategija verta jau dabar įeiti. Jeigu, jeigu iš tikrųjų labai negatyvus fonas arba, nu, yra tas jausmas, kad galbūt dar pakrist, nu, tai gerai, tai tada bent jau dalį sumos, trečdalį, pusę tam sugalvotos sumos galima skirti. Jeigu atkuss, OK, dirbs pusė jūsų sumos. Jeigu nukris, tai tada drąsiai laikytis toliau strategijos.
Jeigu nuo 10 iki 20 nukrito, tada likusias sumas suinvestuoji. Nu ir tada jau tikėtis geriausio, nes pakritimai virš 20% jie yra jau pakankamai reti ir e nu vis tiek kapitalizmas nežvunga niekados, nors kartais atrodo ir labai baisiai kažkaip būtų situacija, bet nu čia 20% tai realiai prie šių dienų tai 6300 tai čia turėtų nukristi iki 48 keturių su kažkas 20% toksai kritimas turėtų bū nu čia labai Daug. Taip, buvo ir daugiau per aštuntų metų turbūt buvo 40.
40, jeigu aš taip aš dabar iš atminties sakau, Amerikoj krito, Lietuvoj čia gal ir 70% krito. Balkanuose Balkanuose gal dar daugiau, gal ir 80% krito, nes ten dar labiau akcijos buvo perbrangusios tų naujųjų Balkanų šalių. Nu žodžiu, jeigu taip trumpai, a tai laikytis a pastovaus investavimo, bet jeigu a tą sekti, tai nebijoti, kai krenta fondai, nebijoti investuot, nes žmonės to ir bijo. Jie pamato kritimą. praradau. Viskas, šakės. Aš kai kalbu apie spendio investavimo tematiką kažkam, kuris toliau nuo šito pasaulio yra, tai pateikiu tokį labai paprastą pavyzdį.
Prekybos centre būna akcijos. Irgi žodis netgi panašus, 20, 30, 50% nuolaida, ką mes darom, mes bėgam, nes protingi jau būna susiplanavę, kad jam šitų daiktų trūksta ir jisai laukia tos akcijos. O akcija gerai, einu, nusiperku. Lygiai tas pats ir yra ir su investavimu. E, jeigu tu sulaukei akcijų, akcijos, tai tu turi elgtis lygiai taip pat. Tu a nuperki lygiai tokį patį daiktą už gerokai mažesnę kainą. Man patiko mano senelio amžinatilsi frazė, kai jisai savo sesei irgi amžinatelsį pasakoja.
Jinai sako va jinai lygiai taip pat a praradom viską. Kiek praradom tenai? Sako, tai tu nieko nepraradai. Sako, tu gi tą akciją dar vis turi. Taip. Sako, ten jos kainas vyruoja. Ko tu žiūri? Sako, tu tai akcijas turi. Taip. Sako, nu jos užaugs, tai turėsi daugiau. Sako, bet akcijų tu vienodo kiekį turi, nieko tu nepraradai. Taip, taip, taip, taip. Čia yra tasai, nu, vėlgi psichologiniai dalykai. t ta m investavimo pasaulyje labai svarbus tas faktorius yra psichologinis, kaip veikia žmogaus smegenys, ta ta baimės ir godumo ta tas ta pokyčiai tasai veiksmo ir ir ir gauto atlygio irgi tasai efektas.
Nu daug daug kas susideda ir tikrai a labai iš anksto vat kodėl svarbu iš anksto turėti savo taisyklių sistemą. Mes ją vadiname strategija investavimo. Iš pradžių yra investavimo filosofija, o po to žemiau nueina investavimo strategija. Tai turėt susidėliojus investavimo strategiją, taisyklių sistemą, kas bus, jeigu bus ir kaip aš elgčiuos. Ir to geležiniai laikytis, būti disciplinuotam, e, kaip tik įmanoma ir tą permąstyti, tą keisti ypatingai retai, kai jau supranti, kad tikrai kažką aš čia blogai susigalvojau, tas neveikia ir tada darysiu kitaip.
Mhm. Nes jeigu aš būsiu ilgalaikotojas, po to staiga pradėsiu spekuliuot, po to vėl nuspręsiu, ai, aš vėl būsiu ilgalaikis investuotojas. Tai ko gero tas labai blogai suveiks. Rezultate bus taip, kad mažiau uždirbsi negu būtum tiesiog laikęsi strategijos. Taip, jeigu aš būčiau vat 20 metų piliules išgėręs ir ir būčiau laikęsi strategijos ir būčiau uždirbęs daugiau iš bitcoino. A nes va čia dar tasai didžiulis toksai paradoksas yra savo asmeninių investavimo jėgų toksai kaip ir pervertinimas, ypač tose teigiamose rinkose.
Mes dabar tris metus turim bulių rinką. Tai bulių rinka, tai kai rinka kyla ir pastoviai, tai spalio 12 jinai prasidėjo ir dabar vis dar tęsiasi tris metus ir jau vieną mėnesiu tuojaus bus. Tai visi išvošia juk juk visi išvošė. Ar tu kokią strategiją benaudotum, tu vis tiek išvošė. Tiktai skirtumas, kas kiek išvošia. Mhm. Ir dažniausia būna tie, kurie aktyviai bando daryt sprendimus, jie išvošia mažiau. Jų grąža būna mažesnė negu tie, kurie tiesiog investavau, palikau. Bet a nėra taip, kad nu negali gi buliaus rinka būti a ilgus ilgus metus.
Tai taip, krizės jos visą laiką būna. Kažkur gi ateina meška iš po kampo, iš miško išners. Kada mažiausiai tikimasi? Kada mažiausiai tikimasi? Vat jūs kalbėjote vat apie nekilnojamą turtą. Ta tematika man biškį jinai tolimesnė, bet va ta nuotaika, kai yra, kai susiformuoja ta nuotaika, kad niekad niekada niekas negali būt blogai, bus tiktai gerai, tai jau yra ta tas blogas taškas, tas toksai taškas, kuris m turėtų priversti visus įsitempti. Lygiai taip pat ir akcijų rinkoje, kai jau visi sako, kad aš čia esu investavimo guru, visą laiką niekad nepralošiu, visada laimėsiu ir iš principo kam man čia dirbti, aš čia tuoj vien tik dirbsiu iš savo gyvensiu iš savo investicijų portfelio ir aš kadangi aš viską darau labai gerai, akcijos niekas nekrenta, aš žinau kaip iš jų
uždirbti ir uždirbsiu daug, tai va čia jau yra blogai. Ir dar kai on top užsideda skolintos lėšos. man nebeužtenka, kiek aš turiu savo kapitalo ir kaip jį ašauginu. Aš dar noriu pasiskolinti ir ir tuos skolintus pinigus sudėti ir ir iš jų uždirbti grąžą. Tai čia pats pavojingiausias dalykas. OK. Iš to ir kyla krizės visos. A kaip yra šaršele famieškokime moters. Tai mes turime tą trys ten keli pagrindiniai krizių kriterijai yra. Tai vienas iš jų yra ieškokite skolos, nes dažniausiai krizes, jeigu atmesime karą tenais, badą, marą ir visus kitus dalykus, krizės iššaukia skolą.
Ar tai būtų Prancūzijos revoliucija, ar tai būtų didžioji depresija, ar tai būtų vat mūsų kuo didesnė skola. Taip, ir dabar jinai yra didelė. OK. Ir didžiausia meška. Jinai kažkur tai jau žvalgosi iš po medžio. Mes tiktai nežinome, kada jinai sugalvos išeiti iš to miško ir ateit pas mus. Šiais metais meškų daug neb metų nebuvo. Staiga po Lietuvą pradėjo viena lakstyti, net dvi, tai negali žinoti. A noriu pakalbėti apie antrą pakopą. Visgi nauji metai, a nauja tvarka, labai daug laimingų žmonių, labai daug žmonių, kurie nežinos, ką daryti.
Ir aš tiesiog paskaitysiu informaciją, kad žmonės galbūt, kurie nėra susipažinę, susipažintų arba tiesiog priminsiu, kad pensijų fonduose sukaupto gyventojų turto dalis per 10 metų išaugo beveik penkis kartus nuo 2jų milijardų iki beveik 10 milijardų eurų. Tai instrumentas, kuris gyventojams padėjo savo turtą auginti sparčiausiu tempu. Tai sudarė 21% viso gyventojų likvidaus finansinio turto, antrą didžiausią dalį po indėlių ir kitų piniginių priemonių. Tai antra pakopų iš tikrųjų nu užima didelę a investicijų dalį Lietuvoje, 21%. Ir užaugom per 10 metų penkis kartus.
Vau. A tai jeigu antrą pakopą reiktų aiškinti per vieną frazę, nu tokią kaip nežinau, pensininkui turguje, kaip jūs pasakytumėt jam, kas tai yra taupymas šiandien vardant a išvaidų ateityje, nes a bandžiau susidėliot tokį struktūrišką paveikslą, kas iš viso tos yra pakopos ir kiek jų yra. Tai galbūt, jeigu aš taip pasakyčiau taip sutrumpint, tai žmonės tada geriau suprastų, nes tų pakopų galima skaičiuot penkias, šešias, ko gero, netgi a vis po kapopo. Taip, aš nenoriu net tarti, nes tikrai jį susimaišysiu, bet esmė tokia, kad a ta vat nulinė ir pirma pakopos, tai yra tai, kas yra pay as you go vadinama.
Tai reiškias surenkami mokesčiai ir jie iš karto niekur neužsilaiko tie pinigai, jie atiduodami pensininkams. Tai reiškias dirbantieji sumoka kažką tai ir atiduoda juos tiems, kuriuos reikia išvaikyti, kurie jau yra senatvėje. Tai čia yra ta pirmoji pakopa. visos kitos pakopos, tai yra tos, kurios a sako, kad mes dabar kažkokį turtą atsidedam, savo pajamų, turto dalį, mokesčių dalį atsidedam, juos investuojame ir tai darome iki tol, kol mes tapsime e vyresniaisi, senesniais ir patys jau nebegalėsim uždirbti tų pajamų iš darbo užbokesčio arba iš kur kitur ir mes galėsim tada iš ten išsiimti ir naudoti iki savo gyvenimo pabaigos.
O jeigu mes ne patys tai naudosim, tai palikti savo savo paveldėtojams. Tai tai vat tiesiog a tai yra turto kaupimas. M turto kaupimas tai yra investavimas. Antra pakopa tai yra investavimas. Tai yra reguliarusis investavimas. Labai tai yra tas investavimas, apie kurį mes kalbėjome. Tiktai, kad jį yra a m valstybė kaip buvo privalomai a reguliuoja valstybę. Taip. Taip. OK. Ir aš kaip suprantu, tai 3% nuo žmogaus darbo atlyginimo, ane, eina plius 1,5% valstybės paskatos. Tai reiškia, kad nuo prie mano 3% prisideda dar valstybė, a, man dovanoja.
Taip, tai reiškia, aš kaip ir laimiu, nes valstybė man dar duoda papildomai. Taip taip. OK. A ir dabar tada kitas išaiškint dalykas, tai čia valstybė sprendžia, kur investuot tuos pinigus, jinai turi tuos pinigus, ar jinai kažkam tai duoda tuos sprendimus priimti ir kas sprendžia, kur tuos pinigus, kur kas valdo tas antras pakopas, kur tie pinigai išeina? Vat mes kalbėjom apie viso pasaulio fondą, tai kai aš perku viso pasaulio fondą, aš pasitikiu to viso pasaulio fondo valdytoju ir jisai sprendžia, už tai aš jam moku komisinį.
Kas su ta antra pakopa? A nu vat nuo mano darbo užmokesčio kažkur keliauja tie pinigai. Kas tuos pinigus valdo? Čia ministras finansų sėdi ir dėlioja. Nu šiandien investuosime į ten tokį brendą, šiandien ten į GoPro, Nvidia, ten dar vat kas ten valdo tuos pinigus. Čia kaip vyksta viskas. Investicijų valdymo įmonės, jeigu trumpas atsakymas, sertifikuotos, licenzijuotos, a, kurios, kurios valdo įvairius fondus. Tai yra tiek antrą pakopą, tiek trečią, tiek investicinius fondus, tiek individualius portfelius, tai profesionalūs valdytojai jų yra Lietuvoje, kurie valdo pensijų fondus.
Kiek čia yra? Penki ar šeši. Ai, tai jie yra kaip valstybės pasamdyti valdyti tuos fondus, ne? Ne, netgi ne valstybės pasamdyti, jie pasamdyti a kaupėjų. Tie, kurie sudarė sutartis, jie jie valdo pinigų maišus, vadinkim taip. Ai, tai aš kai a pasirenku antrą pakopą, aš pasirenku kas valdys tuos pinigus, ane? Tai ne valstybė reiškia. Ne, ne, jeigu tikrai tikrai ne valstybė, tai tiesiog pasirenki, kas yra pensijų fondas, tai yra pinigų maišas, į kurį deda visi pinigus, o a valdymo įmonė tai yra tie tą profesionalų komanda, kuri tą maišą kontroliuoja, suinvestuoja, vadinkim taip, kad jis uždirbtų tinkamą grąžą su tinkamą riziką.
Tai reiškia, aš kai a įsidarbinu, a man pasiūlo antrą pakopą ir aš tada a ten renkuosi, pavyzdžiui, artėja bankas a ir aš pasirenku, kad jie valdytų mantro antrą pakopą ir tada jie sprendžia, kokius fondus investuoti ir taip toliau. A tai ką a čia turbūt svarbu suprasti dabar a tai a tas valdytojas jisai sudomintas uždirbti ar jisai sudomintas mano pinigus pasisavinti? Kaip vyksta? Vat kad čia žinot žmonės visą laiką galvoja, kad tie pinigai prapuls, dings, kad čia apvogs juos ir taip toliau.
Kas su tais? Kodėl čia vat koks interesas yra valdytojui tuos pinigus valdyti? Valdytojui interesas yra a auginti valdomo kapitalo dydį, nes valdytojo a pajamos, uždarbis priklauso ne nuo ne nuo ne nuo pelno, ką jisai uždirba tiesiogiai, nepriklauso nuo to, bet nuo valdomo turto apimties. Ir Lietuvoj sistema yra labai labai paprasta, aiški ir reguliuojama. Tai reiškias, a, antros pakopos pensijų fondai yra viena iš pigiausių priemonių vietos rinkoje, jeigu taip galima išsireikšt, kadangi yra aiškiai sureguliuotas valdytojo uždarbis ir į tą uždarbį negali įeiti jokie kiti dalykai, kurie galėtų įeiti kaip kaip prekybos mokesčiai, audito įmonės mokestis ir panašiai, saugojimo vertybinių popierių mokestis.
Tai yra nuo 04 iki 05% nuo valdomo turto per metus, tai yra valdytojo uždarbis. OK. Tai yra tai valdytojas, valdytojas suinteresuotas, kad jo valdoma turto vertė didėtų, tada jis uždirbs didesnį e didesnį savo užmokestį gaus gaus didesnės pajamas. Ir iš ko tai susideda? Tai susideda iš to, kiek yra pervedama naujų įmokų į pensijų fondą ar bet kokį fondą. Bet kokį fondą, bet imkim šiuo atveju pensijų antros pakopos fondą ir kiek tas pensijų fondas uždirba, gauna teigiamos grąžos.
Jeigu fondo vertė buvo milijonas, jis uždirbo 10% a grąžą teigiamą per metus, tai nuo milijon 100.000 jau valdytojo mokestis yra didesnis. OK, tai jisai netiesiogiai jisai yra suinteresuotas uždirbti tą mokestį, nu, tą tą teigiamą grąžą kuo geresnį, kadangi jo mokestis nepriklauso tiesiogiai nuo kiek uždirba fondas, bet priklauso nuo turto vertės. Suprantu. Ir kita vertus, jeigu valdytojas dirbs blogai, mes turim konkurenciją šiokią tokią, bet turim konkurenciją, tai investuotojas, būsimasis pensininkas, jisai rinksis kitą valdytoją, kur kurio valdomi fondai uždirba geresnę grąžą.
Ai, jisai gali tą daryti, ane? Taip, gali judėti. sudarei pensijų kaupimo sutartį ir tu gali pasirinkti kitą valdytoją, jeigu šitas nepatiko. Gerai, tai dabar kad žmonėm, kurie yra skeptiški antrai pensijų pakopai, reikia čia dar kartą vat noriu, kaip aš supratau, tai tarkim, vat mes dabar čia esame a komanda trys žmonės ir mes čia visas esam vat antra pensija pakopo, ane, ir mes visi čia va 300 € tarkim įdedam, tai jūs esat sudominti, kad tie 300 € pavirstų į 3 milijonus, nes jūs uždirbsit 0 0,4% nuo ne nuo 300, o nuo 3 milijonų ir mes turtingesni.
Ir jūs tiesiog tą 0,4% uždirbat. Reiškia, jūs ne pasiimat ten 2 milijonus, bet mes didžiąją dalį gauname viso pelno. OK, supratau. Nu vat čia, nu, jeigu skaičiais taip išvertus, vat, a tai yra labai labai gerai, nes jeigu imkim tuos 04 arba 05% valdymo mokesčio, tai yra vienintelė išlaida kaupiančiajam. Jeigu tu darai individualius sprendimus, tai tada tu susiduri su a brokerio prekybos mokesčių, vertybinių popierių sąskaitos palaikymo ir saugojimo mokesčių. Taip pat rinkoje egzistuoja tas vadinamasis spredas, skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos, kai tai taip, kad kiekviena operacija tau vėlgi susitaria užsideda į tą į tavo išvaidų dalelę.
Taip pat a diversifikavimo dalykas, jeigu tu skiri kas mėnesį 100€ų investavimui, tai tau labai sunku diversifikuot teisingai. E tu vieną kartą nupirksi vieną akciją, kitą kart nupirksi kitą, nu, ETFą, tarkim. Ir tokiu būdu, a, tokiu būdu tavo diversifikavimo klausimai vėlgi jie bus tokie po klaustukų. Tai tasai reguliarus investavimas naudojantis sutelktinėmis priemonėmis. Nu tai aš gal dar vieną paminėčiau. Pelno mokestis, apie kurį nieks negalvoja, kai reikės išsiiminėti pinigus. Tai jo irgi nebus. Jo, irgi nebus. Čia čia ir šiaip kai žmonės a šito neskaičiuoja, aš labai kartais stebiuosi dėl to, kad nuo kitų metų jisai tampa 20%.
Ir ir a kai tu, pavyzdžiui, savarankiškai investuosi ir ten po 20 metų uždirbsi nuo 100.000 milijoną, tai nuo 900.000 tau teks susimokėti 20% a pelno mokestį. Tai čia šiandien 20%. Mes nežinom, ką valstybė sugalvos po 10 metų, gal bus 25%. Tai atsekti tau tenai 200.000 tū tiesiog už nieką. Mhm. Nu, bus labai skaudu. A šiuo šiuo atveju a jokių mokesčių papildomų mokėt nereikės. Visiškai nieko nėra ir tiesiog Bet esmė tame, kad vėlgi yra gerų dalykų, yra blogų visada yra.
Kokios kokios rizikos su antra pakopa? Tai tai va ta pagrindinė turbūt tie tų rizikų, tų baubų vadinamų, ane, a yra vat sakyčim trys tie pagrindiniai tokie dalykai. Tai yra pirmas dalykas, aš nepasitikiu valdžia labiausiai prajuokino, tai kai Seimo nariai sakė: "Mes nutrauksim antrą pakopą, nes nepasitikim valdžia." patys savim nepasitiki. Taip, taip, taip. A tai vat antras dalykas, tai yra tas keiksmažodis, a, anuitetas. Mhm. Dar prie jo prieisim. Taip. Ir trečias dalykas, kad, nu, vis tiek uždirbsiu per mažai, o jeigu uždirbsiu daugiau, tai iš manęs pavogs nesąžiningi, e, valdytojai ir aš taip tokiu būdu mažai sukauptu.
Tai čia turbūt trys tie pagrindiniai bubai, jeigu tuos du jau šiek tiek apšnekėjom ir galim padėt į šoną, tai tasai anuitetas turbūt yra svarbiausias dalykas, kodėl jisai yra. Tai yra du pagrindiniai dalykai, kaip aš tą įsivaizduoju, kaip sistemos kūrėjai, mąstytojai tą dalyką strategavo pačioj pradžioj. Kodėl taip yra? Tai yra pirmas dalykas, kad valstybė tą reguliuoja, valstybė prie to prisideda prie kaupimo savo dalimi. Ir valstybė nori, kad sistema būtų kaip įmanoma stabilesnė ir kad kad tos lėšos, kurios bus sukaupiamos, būtų ir panaudotos pagal tą paskirtį.
Tai reiškias didinti senatvės pensijos jos dydį, tą senatvės išgaunamų pajamų dydį, o ne kažkokiu kitokiu būdu būtų panaudota. Mhm. Tai todėl atsirado tie anuitetai. M dideli baubai. Aš apie juos galėčiau šnekėt visą visą laidą turbūt galėčiau prakalbėti. A ir kodėl taip visi jų bijo. Turbūt bijo vėlgi, nes nesupranta, nežino. A vienas dalykas. dalykas tai yra kol kas tai jie yra tiktai monopoliniai, tai reiškias tik Sodra juos išrašo, vadin ar sakykim parduoda, taip? E ir jie yra nu pagal rinkos sąlygą, sakyčiau, brangokoki, per brangūs, mano nuomone, galėtų būt pigesni.
Aš tos statistikos galvoj neturiu, bet tarkim Latvijoj dabartiniu metu čia tą privatus daro sektorius mano žiniomis ir anuitetai yra šiek tiek pigesni. O žinot, dabar čia yra visai kita nuotaika su anuitetu. A anuitetas tai yra tada, kai tau sukanka 65 metai. Tarkim, dabar ten pensijos aišku kils turbūt 67, o kažkam ir tieš išeis į pensiją. A tikėtina po kokių 10-20 metų. A anuitetas tai yra tada, kai tavo sukaupti pinigai yra paskirstomi per 20 metų. Man atrodo, dabar net sako per 25, ane paskirstės.
Oi, tada aš pabandysiu trumpai iš karto. Trumpai paaiškinkit, kas yra inuitetas ir tiesiog žmonėm, kad suprasti šitą keiksmažodį, nes tikrai tas žodis kaip keiksmažodis. Daugelis jo nesupranta, kratosi ir net nenori girdėti. Tai tai vat, kad taip, kai mes kažko tai nenorim, nesuprantam, mes nenorim girdėt. Va, čia yra blogiausia dalis, bet reikia pabandyt išgirsti ir pabandyt suprasti ir pačiam galbūt atsisėst. Ats yra vienas paprastas puslapis Sodro jau jisai pakankamai aiškus. Ten aišku lentelė sudėtinga, daug skaičių. Sugaišėte pusvalandį, valandą, gal dvi valandas, padėliosit kelis skaičius ir suprasit kaip tai veikia.
Tai yra tiesiog suvedus Sodrąetų skaičiuoklė ir ir surasti tą dalyką. Tai yra trys būdai, kaip kaip galima vat tą savo sukauptą turtą, sukauptą kapitalą a antroj pakopoj panaudoti. E pirmas tai yra yra paprastas anuitas. Tai reiškias a pagal statistikas paskaičiuoja aktuarijai. Tai yra draudimo specialistai, tie, kurie skaičiuoja tikimybes, visa kita, kiek, kas, kur, kada pasižiūri į tavo turtą ir sako: "Vat, mes tau per mėnesį galim mokėt tiek." Jie atsižvelgia į į tavo amžių, ten rytbūt ten gyvenimo būdą, nežinau, ar atsižvelgia, žiūri į Lietuvos statistiką, kokia dinamika, kokios prognozės, kokia infliacija, darbo užmokestis dar kas nors, kaip viskas vystysis, kokia rinkų prognozė, kiek kokia graža uždirbama, jo, paima tavo tą visą pinigų maišiuką mažiuką, įsideda į savo didelį pinigų maišą Sodros, e, tai vadinamą anuitetų fondą,
ten padeda tuos pinigus ir iš to iki gyvenimo pabaigos tau moka. Tai yra pirmas tipas. Atras dalykas, ir tai nėra paveldima. Ir tai nėra paveldimą. Tai reiškia iki gyvenimo pabaigos tai reiškia, kad ir gyvensiu 40 metų, man vis tiek mokės kiekvieną mėnesį. Taip. Taip. Ir dar netgi yra tam tikra indeksavimo tvarka, kuri nėra aiški tiksliai tiksli, bet iš principo įsivaizduokime, nu, kaip anitetus mokėjimas kaip draudimo bendrovė. Tai reiškias, kad jeigu draudimo bendrovė mažiau mažiau išmokų negu gauna įmokų, tai jinai jo jinai gali mokėt daugiau.
Tai tai jeigu netgi, pavyzdžiui, apskaičiuos, kad aš gyvensiu 20 metų ir man mano sukauptą sumą padalins per 20 metų, aš išgyvensiu 40, tai vis tiek aš mokės man 40 ir aš tiesiog gausiu kur kas daugiau pinigų. Taip, taip, taip, taip, taip, taip. Tai yra vienas dalykas, bet nieks nemėgsta to nepavaldymo imiteto, kadangi neaišku. Kita kitas kita aniteto rūšis yra yra garantuotas unitetas, kuris nuo sausio pirmos bus iki 85 metų. Tas garantuotas žodis reiškias, kad iki aš jeigu aš aš neišgyvensiu iki 85 metų, tai tas likutis neišmokėtas, mėnesio skaičius, kad suma, ane, neišmokėtų, a, bus paveldimo.
Mhm. Reiškia, reiškia, aš išgyvenau 70 metų, už 15 metų man dar paveldima bus. A, vaikai paverdys mano pinigus. OK, sutuoktinis dar kas nors? OK tai O kas po 85? Aš nebegausiu. Tu, ta pati suma bus ta pati, tiktai jau paveldimumo jokio nebus. Ai, tai aš toliau gausiu. Taip taip. Tiktai nieks nieko nepaveldi. Taip. Tiesiog vat aš išgyvenau 75 metus, tai už 10 metų mano išmokas paveldęs. Mhm. O skirtumas tada su pirmu variantu koksai? Jisai šiek tiek mažesnis, mažesnės sumos.
kas mėnesį, nes OK, gerai. Ir trečias variantas. A trečias variantas yra, e, periodinės išmokos. Ir čia skirtumas didžiulis. Jeigu pirmais atvejais savo sukauptą maišiuką aš atidaviau Sodrai, tai trečiu atveju aš savo sukauptą maišiuką palikau pensijų kaupimo bendrovėje, kaip sakant, pensijų fonde palikau. A, gerai. ir jisai ne visą maišiuką iš karto sakau reikia sudėtingas, bet reikia suprasti 15% maždaug sumos aš panaudoju būtent va tam skaičiui, tam amžiuj virš 85 metų. Mhm. Tai vadinamas tas atidėtasis anuitetas. Tai reiškias po 85 metų aš jau gausiu vėl tą patį anuitetą, bet tik po 85 metų.
O ir tam sumokėsiu 15% maždaug prie dabartinės prie dabartinės kainodaros, kurią taiko Sodra. O iki 85 išdalins tuos 85% ir lygiom dalim man mokės. M lygiom dalim, bet ne visai lygiom dalim. A kadangi ta tuos 20 metų, nu mes operuojam tom kategorijom tų metų, kokios yra dabar galiojančios 65, tai a kadangi tos lėšos bus pensijų fonde, jos toliau generuos grąžą. A jos augs. Taip, taip, jos augs. OK. Ir priklausomai nuo to, kokią kokios rizikos dar fondą pasiks.
Aš specialiai pasitikrinau, kad a nebūtina netgi turto išsaugojimo fonde laikyt šitas lėšas. gali perkelt į ten 82 metų fondą kokį patį jauniausią 2000ųjų metų fondą kokį nors. OK, tai čia gaunasi beveik tas pats, kas aš išinvestuočiau į kokį ETFą ir atėjus, nu, savarankiškai ir atėjus pensijai tiesiog pradėčiau dalimis išsiiminėti iš ETFo, o visą likutį būčiau palikęs, kuris toliau augtų ir generuotų man ir nėra mokesčio. Ir nėra mokesčių ir viskas paveldima ir paveldėtojai vėlgi be jokio mokesčio gauna atgal.
Geras. Tai šitas trečias variantas ne toks sakyčiau a tai yra tas variantas, kurį aš kol kas galvoju sau kaip patį palankiausią ir nu ne nenoriu sakyt, kad rekomenduoju, bet rimtai pasvarstyti siūlyčiau šitą variantą. Tai ir man man jis atrodo protingiausias. Mhm. Prie dabartinės situacijos. Aš tam, jeigu aš labai jau ten ilgai gyvenčiau, aš ten tą 15% atiduodu kažkur, tai ir gaunu už jį. A po to jau po 85 met. O šitie pinigai tampa paveldiami, nes taigi yra tampa kaip fondo dalis.
O visi fondai, visos akcijos yra paveldimos. Taip, taip, taip. Tai tai tie 85%, kurie auga toliau, iš kurių man moka, padalina kiekvieną mėnesį ir duoda, galima net ketvirtį mėnesį pasirinkt, jie auga toliau ir jie, žinoma, viskas, viskas yra toliau yra paveldimo. OK. Ai, tai čia dar, o dar pasakysiu dar ketvirtą variantą, kurio, kurio kažkodėl tai irgi niekas nesugalvoja. Tai aš tiesiog sulaukus sukakus pensiniu amžiuj, jeigu sveikai jausiuos ir su kita, aš nieko nedarysiu. Aš toliau paliksiu pinigus pensijų fonde.
A ok. Galit dirbti toliau. Gali dirbti toliau. Aš nieko persivesiu į ne pagal mano metus jaunesnį pensijų fondą ir jie ten toliau dirbs. Jeigu turėsiu papildomų kokių tai pajamų, galėsiu iš Sodros pensiją galėsiu ten pervesti, pavyzdžiui, ar dar kas nors dalį jos, a, ir taip toliau. ir taip toliau auginsiu. Tai a va čia gal ir būt šiek tiek papasakokit apie sudėtines palūkanas, a nes a šitas momentas yra ypatingai svarbus tiem, kurie a neišlaukia investavime ilgalaikiam investavime tų metų, nes čia jūs ką tik pasakėt kirtinį dalyką.
per 40 metų 100, o dar papildomi penki metai ir pusė to, ką 40 metų kaupiau, per penkis metus užaugo. Tai papasakokit, kas yra sudėtinės palūkanos. Tai kai palūkanas uždirba, palūkanus susideda palūkanų grąža. Va taip vat lietuviškai, jeigu taip išvertus, dėl to ir sudėtinės. Tai tarkime, jeigu mes m investuojame kas, nu, su apvalinant, kad būtų paprasčiau skaičiuot, kas metus po 1000, tai nu po 80 € kas mėnesį, tarkim, ane? Ir jis uždirbo mums grąžą 10%. Tai mes metų pabaigoj turime 110.
Kitais metais mes vėl įnešam 1000 patį savo pinigų, kurie uždirba, e, m 100 € grąžo, o anie 1100 jau dirba patys. Mhm. Ir jau jie uždirba 121 € grąžą tie 1100. sekančiais metais mes vėl viską dedame, viskas sėdi vienam katile ir vėl mūsų naujos įmokos uždirba tam tikrą nedidelę sumą, o visa tai, kas buvo katile, jau uždirba dar biškelį didesnę sumą ir taip dedasi, dedasi, dedasi ir maždaug po 20 metų, maždaug po 20, jeigu mes pradėjom nuo nulio, nu, tarkim, pradėjom nuo nulio, neturėjom mes turtingo senelio, kuris davė 10.000 € ir tada prie tų kaip startinis ir po to tu pradėjai po 100 mokėt kas mėnesį, čia būtų idealiausias variantas.
Čia tu išvoši iš karto 10 savo gyvenimo metų šitoj pensijų sistemoj arba reguliarus kaupimo. Taip. Tai maždaug po 20 metų jau tavo tai, ką tu graž ką tu sugeneravai pelno, vadinkim taip, pensijų fonde ar bet kokiam fonde pelnas sugeneruotas, jisai uždirba daugiau negu tu esi jį mokėjęs. Dabar jeigu mes šitoj vietoj šiek tiek sustotume ir vat kai sako turtingas senelis, a man šitas labai patinka, nes a žmonės kartais neįsivaizduoja kokią galią, grąžą atnešti sudėtinės palūkanos, kai jiems bus 65 ar ten 60, gal kažkas nori ankstyvą pensiją išeit 55.
Taip. Ir įsivaizduokim dabar a hipotetiškai žmogus jam yra 35 40. Nu čia toks metas turbūt, kai tėvai dažnai miršta, paveldi kažką ir staiga paveldėjo turtą, nu kažkokį butą brangų ar namą pardavė pusę milijono 500.000 jam yra 40 35 metai. M pusę milijono dabar įdėjus į S&P po 20 metų, po 25 metų, tai jam bus 60 65. Ko jis gali tikėtis? Pusė milijono šiandien po 25. skaičiuoklį dauginam iš septynių, kad septyni metai padvigubė. Tai po septynių metų yra milijonas, dar po septynių du ir dar po septynių jau keturi.
Tai reiškia po 21 metų jisai gali tikėtis 4 milijonų. Taip. Taip. Vau. Ir nieko nedarant. Tiesiog įdėjus ir pamiršus 20 metų. Taip. Tai čia tu eik tu sau. Tai ta prasme va tada po tada tu gali tiesiog aplink pasaulį plaukt. Rimtai? Nu paimkite tiesiog ant Exelio, pabandykit pasiskaičiuot. Gal aš ten pasakiau septyni per daug taip 7 su5 tarkim. Nu, bet tai pradžioj tas augimas toks nesimatys, ane? Tu nematysi, kad taip auga. tau pirmi 50 metų bū paišomi tie grafikai, jie labai įdomūs ir labai geometriškai labai gražūs, kad iš pradžių visas lėtėjimas yra labai lėtas, mažas, tu kaupi, kaupi ten po tą 100 euriukų ir nieko ten nesimato.
Ir staiga po 10 metų jau biškį užsilenka, po 20 dar daugiau. Po 30 metų ta kreivė pasidaro va to štai tokio statumo, kas yra tavo turtas ir lygiai ta pati, kur ir buvo, kiek tu jį mokėjai pačioj. M geras. Tai va tas vat čia labai einu pardavinėt visą savo turtą į fondus. Ramus būsi po 20 metų. Bet tikrai vat žinot atrodo kaip utopija dėl to, kad mes Lietuvoj kol kas nepriklausomai Lietuvoj gyvenam 30 metų. Mes neturim tos tokios patirties.
Mes neturim gyvų pavyzdžių, kurie galėtų tai papasakoti, kad va žiūrėk, aš tą dariau 40 metų ir staiga va aš ką turiu. Gali būti, kad žmonės turi tą tokią a žinot tokį nusivylimą tais visais fondais, trečiom pakopom, jog jie kai rinkdavosi investavimo kryptį, jų nedukavo ir jie pasirinkdavo pavyzdžiui kokias obligacijas su 1 2% ir dėl to nieks neužaugo ir jie vos ne tą patį. Čia didžiausia problema. didžiausia problema, kuri buvo ir būtent buvo išspręsta vienos iš reformų metu, kada nuo 19 metų mes turim gyvenimo ciklofondams, tai reiškias automatiškai žmogui pagal jo amžių parenkamas rizikos lygis, kas yra labiausiai apsimoka.
Mhm. Tai ta prasme, jeigu tau iki pensijos liko daugiau negu 20 metų, tau investuoti į obligacijas, nu, visiškai bergždžės reikalas. Tiesiog degini pinigus laužia vaizdžiai šnekant. Tai tie gyvenimo ciklo fondai, jie sukūrė tą tokią teisingesnę situaciją, kada automatiškai žmonėms buvo parinktas jiems teisingas fondas. Aišku, jie gali po to patys keisti, keisti, mažinti, didinti riziką ir panašiai, bet automatiškai tai yra ir tai yra teisingiausia, nes tas 20 metų, tai e kada jau gali kada jau fondai pradeda mažinti riziką, 20 arba 15 metų, tai reiškias vaizdžiai šnekant akcijų dalis mažėja, obligacijų dalis fonduose didėja ir atitinkamai mažėja grąža, bet atitinkamai a mažėja tie scenarijai, blogieji scenarijai, kad vertė ten nukris ir žmogus gaus mažiau negu negu negu sukaupia, kai sukaks jam tasai ta diena X ateis.
Aš dar truputėlį pridėsiu šitoj vietoj, nes aš buvau pasiruošęs galvoju keletą skaičių paprastų. E apie vid kai mes susirašinėjome, ten buvo kalba apie vidutinį kaupiantį, ko jis gali tikėtis. Taip, tai vat per 40 metų vidutinis kaupiantysis, skaičiuokimės šios dienos pinigais, nėra nei infliacijos, nei darbo užpakis neauga, bet jis uždirba vidutinę algą. vidutinė, va, dabartinė vidutinė a 2100 kažkur. Nu jos susimoka 3 su5 ir tarkim amžinai gausim tą valstybės paskatą irgi jos nenuims. Mhm. Viskas bus gerai.
Nenuims jos, tarkim, e ir ne, tarkim, tai jisai po 40 metų bus sukaupęs 330.000. 330.000. Taip. Tai dabar jeigu taip tiek bus sukaupęs po 40 metų solidžiai. Nuo kelių ten procų? Jeigu jo jeigu jo darbo užmokestis didės, tai atitinkamai ta sum didės pusė milijono. Tarkim, tai yra realu, kad kiekvienas bus sukaupęs pusę milijono. Pusė. Žodžiu, mes turėtume visus jaun mokėdamas po 3% ir jeigu valstybė paliks tą pus% paskatą ir gaudamas vidutinį atlyginimą. Vidutinį. Jeigu tavo pajamos yra didesnės, tu gauni pusantro atlyginimo vidutinio, kas Vilniuje yra.
Taip ir yra iš principo. Regionuose kitaip yra. Tai suma iš karto koeficientas didėja. Tai kiekvienas 25 metų jaunuolis, jaunuolė, kurie pradės antrą pakopą a po naujų metų, a išėję į pensinį amžių gali tikėtis tarp 330 milijono a santaupų, taip a savo pensiniam amžiuj ir tai kainuoja tiesiog kelis procentus nuo atlyginimo, kurio net realiai nepajausi. Nu iš principo taip, tiesiog tai kaip higiena, investavimas tas periodinis, tai kaip dantų valymas. Tu žinai, kad tu ten susimoki kažką, tai ir tu jau įpratai ir užmiršai ir tu žinai, kad visą laiką taip ir bus ir net nežiūri tenais tą piliulę išgėrii ir nežiūri.
A tai yra ta tas yra svarbus momentas. Po to dar ant viršaus užklijuojam. Nu čia aš noriu suakcentuot, nes labai svarbu tas dalykas. Gerai yra ta riba, nuo kurios tu tau nereikia jokių galvos skausmų suitetai, periodinės išmokos, išankstinis unitetas, paveldim, nepaveldim. virš tam tikros sumos tau jau laisvai gali disponuot pinigais nuo nuo kitų metų ta suma 70.000. Mhm. Tai jeigu tu suk Nu gerai, jinai didės irgi taip. Bet jeigu sukaupei 70, kas virš 70 tu išsiimi, tu gali Ai, tai 70 pasilieki, o virš gali išsiimti.
Taip. Tai tu 70 padalini, taip. Aš ten sakau su tų ne sakau tiksliai ten 72 ar kažkiek su puse to tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet sakykim taip vaizdžiai šnekant a mano būtų situacija aš išeinu nuo sausio 1iros į pensiją už tarnauto poilsį ir nusprendžiu, kad nebekaupsiu pensijų fonde viską susitvarkau reikalaus. Tai jeigu 70.000 yra ta riba, aš esu sukaupęs, tarkim, šimtuką, tai 30 aš išsiimu vat į sąskaitą be jokių mokesčių, be nieko. Mhm. E, nuo 70 10.000 15% nusiperku atidėtą imunitetą, o 60.000 pasilieka mano pensijų fonde, toliau auga ir iš jų iš jų man moka kiekvienais plius pensija ir plius soders pensija dar.
Taip, super. Ir tai va čia toks planas. Tai vat tai vat supraskim tą dalyką, kad jeigu tu turi sąskaitoj 300.000 po 40 metų, tai tau ta privalomo imiteto riba nebus 300.000, 1000 jinai bus gal 100, gal 150. Tai tu netgi ir turėsi tuos pinigus jau iš karto. Mano planas a didžiąją dalį tų pinigų turėt iškart kišenėje. Ir dar tas planas a atsiranda tada, kad jeigu tu nu pakentėsi dar kelis metus, neuždarinėsi savo pensijų fondo sutarties, tai tada tu tiesiog, nu, tau ta suma, kuri už kurią nepireikės pirkt anitetą, nu, jinai atsipirks per tuos kelis metus.
Artėja 26 metai. nuotaikos tokios, kad nutraukti nori labai didelė dalis žmonių. Visgi, ar yra grupė žmonių, kuriem apsimoka nutraukti ir verta tą padaryti? Jeigu man nedaug iki tos pensijos liko ir panašiai, galbūt ar ar dar kažkas, tai viskas yra labai individualu, bet šiaip neapsimoka niekam iš principo. Mhm. M jeigu tu esi susitvarkęs savo finansus ir ir praėjęs tuos pirmus du tris bazinius lygius prieš investavimą ir tu gali investuoti ir jeigu tu supranti, kad nu supranti, kad reikia investuoti, gali investuoti, tavo tavo asmeninė finansų padėtis leidžia tą daryti, tai tau tikrai neapsimoka, nes kada tu ar tau liko, jeigu vėl kalbam atgal, tau liko 10 metų, 14 metų iki pensijos, tai tau paketurgubės tavo investicija.
Tu esi sukaupęs 5000, po 14 metų turėsi 20. Nu taip. Tai kada, jeigu ne dabar tau tą sukaupti, nes jau po to jau bus kaupti per vėlu. Tai yra vienas dalykas. Aš gal noriu šiek tiek pakalbėt apie ekonominius dalykus ir pabraižyti šiek tiek hipotetines hipotetinius scenarijus su Lietuvos ekonomika, kas gali vykti po 26 metų ir paliesti šiek tiek dar vis antrą pakopą ir numatoma, kad labai didelė žmonių dalis tuos pinigus išsiims. Taip, kas vyks a su Lietuvos ekonomika, jeigu žmonės tuos pinigus išleis diskretiškiem dalykam, tokiam kaip, nu, greito vartojimo dalykam, pramogom, a, prabangos prekėm, ten visokiom vartojimo prekėm, kelionėm ir taip toliau.
Ką tai reikš ekonomikai? A kaip mes tą pamatysime tą tokią didelę pinigų injekciją per per ateinančius porą metų? Tai turbūt tai turi tą pavadinimą tokį ekonominį netgi paklausos šokas gali būti tam tikras susiformuoti, kada staigiai šauks paklausa kažkam. Tai greičiausiai tai vartojimo prekės bus. Ar tai greito vartojimo, arba ilgalaiko vartojimo prekės, ar paslaugos. A tai tai sukurs sukurs. Paklausa kuria pasiūlai iš kitos pusės. E pasiūlos pusėj yra įmonės, yra žmonės, paslaugų teikėjai, produktų gamintojai, jie irgi kurs savo, kaip čia pad infrastruktūrą, savo, savo pajėgumus.
Tu bus priversti didint, kad patenkint tą paklausą. Nu, įsuksim tam tikrą tam tikrą spiralę, kurią kurią kuri bus greičiausiai ir ne greičiausiai, o tikrai bus trumpalavaikė ir ir tokia kaip kaip vakarėlis, kur kur būna linksma, o po to ateina iš ryto sunkesnis periodas. Tai jūs norit pasakyt, kad po dviejų metų ateis tokios pagirios, kur bus realiai, nu taip galima sakyt, fiktyviai įpūstas a vartojiškumas, ane, susikurs daug visokių įmonių, galbūt įmonės pasamdys daugiau žmonių, taip toliau. Ir po kokių dviejų, trijų metų, kai baigsis šitie pinigai, a gali hipotetiškai atsirast atleidimai, a etatų mažinimai, verslai pradėtis a nežinau, ten nuostolingai dirbti ir taip toliau, nes a vartojame tiek pinigų nebeliks.
ir dar biudžeto pajamą sumažėti, nu, arba jų augimas sulėtėti, nes nes čia dar ta šviesesnioji valstybės vyrams pusė yra ta, kad tas varstojimas sukurs didesnes biudžeto pajamas. Bus galima daugiau perskirstyti, bus galima daugiau atiduoti tiems rinkėjams, kuriems tas perskirstymas yra labai svarbus ir jie pagal tai balsuoja. Tai čia mokesčių mokėtojų paskatymas. Tai čia yra gerai. Bet a jeigu taip pasižiūrėjus į kitą pusę, jau dabar mes ekonomikoj turim susidūrėm su sunkumais. Pirmą kart per tris ar per keturis metus mes turime ekonomikos sulėtėjimą.
Jeigu skaičiuojant BVP skaičiai prieš turbūt savaitę ar ar šią savaitę išėjo, kad trečiojo ketvirčio BVP buvo mažesnis už antrojo ketvirčio BVP Mhm. m šalies ir tai yra pirmas kartas per keletą metų, kada taip įvyko. Jeigu mes skaičiuojam lygindami trečią ketvirtį su 24 treu ketvirčiu, taip augimas išliko, bet trečiam jisai jau buvo neigiamas ir ketvirtam jis bus neigiamas, nes ekonomistai prognozuoja lėtesnį augimą negu buvo iki šiol. Tai reiškias ir ketvirtam jau išsiūta neigiamos. Mes turime a sudėtingą eksporto situaciją.
A, turim sudėtingą eksporto situaciją dėl JAV tarifų tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Nesvarbu, kad Lietuva netiesiogiai tiesiogiai daug neeksportuoja į JAV, bet jinai eksportuoja tas šalis, kurioj kurios eksportuoja į JAV. M a ir kitas dalykas, tai yra m senosios Europos problemos. Visų pirma, tos centrinės Europos šalies Vokietijos problemos, kur ekonomika, kur kur ekonomika stagnuoja jau gana ilgą laiką ir niekaip nesisuka ir ten automobilių pramonė. Mūsų šalyje labai daug eksporto paremta Vokietijos automobiliaus pramonės veikla tiesiogiai ar netiesiogiai.
Tai mes turim pramonės susitraukimą gana gana reikšmingą. Aišku, čia galbūt trašos prisidėjo ten achemos stabdymo ir panašiai, bet e ir šalia viso šito mes turime bangas ateinančias į mūsų šalį, į mūsų ekonomiką. Įsivaizduojam, mūsų ekonomika tai valtelė jūroje ir mes ten visi plaukiame. Vieni ir kluoja, kiti kapitonai ir panašiai. Ir matom, pareina bangos. Tai vietoj to, kad pastatytume valtį statmenai bangom priekiu ir tenais užgultume ant tirklų ir bandytume kažką tai daryti. Mes tą valtį pradedam dar labiau siubuoti Mhm.
į kraštus ir sakom: "Ai, čia viskas gerai, bus linksma, pasilinksminsim, pašokinėsim ant bangų." Tai vat ta vieta turbūt yra negerai ir čiaie negerumai pareina ne vien tik iš antros pensijų pakopos, kas yra labai blogai šaliai ir ekonomikai tiek trumpu, tiek ilgu periodu. Apie tai galima būtų ir toliau kaip pasisakyt, bet užbaigiant a m užbaigiant mintį dabar, tai mūsų dabar jau ekonomika yra tokia e ant ant kažkokio tai krašto ir mes tikrai neprisidedam tais skatinimais prie jos prie jos stiprinimo.
Čia čia tas pats liečia ir nekilnojamo turto tą įnašo sumažinimą ir nuo šito norėsiu ir ir pensijų didinimą a kuris 12% auga pensijoj ir čia 10 12 kasmet čia kelis metus nu gerai mažos mūsų tos pensijos sakykim kad mažos ane nu bet tai yra labai labai dideli augimo tempai ir jie gali atsiliepti bet va dabar kai jūs paminėjot labai gerą palyginimą tokia esam kaip geram vakarėlyje ir gali laukti pagiriros, a, ir sunkios pagerios, bet dažniausiai vakarėliuose būna tie atsargūs žmonės, kurie a vieną kokteilį pavartoja, visą vakarą geria vandenį, nes nenori pagirių ir po to stebi visus, kurie ryte ten tualetę vemia ir prastai jaučiasi.
Tai dabar žmonėm, kurie klauso ir, nu, galbūt sunėrimo ir visgi, tarkim, neišsiims tų antros pakopos pinigų, pasiliks investuoti, taip toliau, bet kaip jam elgtis a laukiant šitų trijų keturių metų į priekį? Ką vat žmogui, kaip jam pasiruošti a visam šitam dalykui, apie kurį mes kalbam, a ekonominiam pokyčiam, kurių mes negalim nu kaip mes nežinom, kas bus kada, bet jo, bet galim kad bus jo. Tai kaip tam pasiruošti? Ar čia kešą taupyti ir taupyti tuos pinigus ir kad turėti iš ko gyventi, ar čia žiūrėt atsargiau į darbą, kaip sakant, žiūrėti, stengtis darbe būt geram, kad tavęs neatleistų ir turėt darbo vietą ar ar čia atvirkščiai dabar galbūt iš viso, nežinau, pats metas dabar viską pirkti, išlaidauti, nes po to gali būt, kad nieko nebus.
Kaip elgtis žmogui, kad būt atsargesniam šitoj situacijoj? A susimažinti lūkesčius. susimažinti lūkesčius dėl ateities, nes mūsų lūkesčiai dabar šalyje yra bendrai paėmus visumoj gyventojų labai aukšti. Mes mes jau pamiršom krizes, mes jau pamiršome jų pamokas. Pagaliau išaugo nauja karta, kuri tos krizės nebeprisimena arba jinai buvo, jie dar buvo labai jauni ir dar negalėjo suprasti, kas ten buvo. Tai reikia susimažinti galvoje lūkesčius ir pagal tai susidėliot savo savo asmeninius finansus. am mažiau išvaidauti tokiems nebūtiniems dalykams, prabangos dalykams, pasirodymo stiliaus kažkokiems, tai daugiau turėti didesnį finansinį rezervą, nes, bet vėlgi tai yra teisingai teisinga, teisinga strategija ir visa tai, ką sako turbūt kiekvienas konsultantas.
A, bet bet reikia suprasti, kad kai kai vyksta tasai blogas rezultatas, tai sprogimą aptaško visas sienas ir visus aplinkinius. Tai reiškias jums tikrai irgi klius visiem mums, jums, man a klius to, kaip sakant, sprogimo efekto. Kas ten bus tau baliono viduj, neaišku. Galbūt ir nelabai skaniai įkvepės, bet visus aptaškys ir tikrai visi turės kažkokių problemų. Bet tie, kurie, kurie bus pasiruošę, tai jie galės susitvarkyt žymiai lengviau. Tai mes turim vat Estijos pavyzdį. A kaip galvojat, a, Lietuva išmoks kažką tai iš estų didindama mokesčius ir mes čia kažkaip gudriau viską padarysim dabar?
A lygiai tas pats, 21 scenarijus, mes darom tą patį. A tai kol kas va toks įspūdis, kad nieko mes neišmokame, nesimokame ir darom lygiai tą patį tikė tikėdamiesi iki tokio rezultato, kas yra a mokslinių mokslininkų rate sakoma, kad darai tą patį eksperimentą, kuris jau kelis kartus davė tokį rezultatą, darai viską taip pat ir tikėsi, kad kažkad šį kartą bus kitaip. Ne ir nebus kitaip greičiausiai 99% kitaip nebus, jeigu darysim viską taip pat. O dabar kol kas darom taip pat.
Tai tai reiškias mes paleidžiam daug pinigų į rinką, e, atrakinam juos ir taip pat mes didinam mokesčius. Jūs čia apie palūkanas užsiminėt ir aš dar norėčiau tą patį nekilnojamo turto klausimą paliesti, nes jisai irgi susijęs su ekonomika ir netgi su ta pačia antra pakopa šiek tiek, nes atsiras tų pinigų ir galbūt žmonės juos pradės galvoti investuoti į nekilnojamą turtą. A tai Lietuvos banko sprendimų nuo kitų metų rugpjūčio piros dienos pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10% vietoje iki šiol galiojančio 15%.
Taip pat, jeigu dabar gyventojų pajamųjų mokesčio nereikia mokėti KNT, savo nuosavybėje gyventojas išlaikė 10 metų, nuo sausio šis terminas trumpės iki penkių metų. Tai išeina taip, kad kitais metais mums reikia mažiau pinigų, kad galėtume nusipirkti būstą. Taip pat atsiras rinkoje nemažai būstų, kur žmonės laikė ir bandė išlaukti 10 metų. Galbūt praėjo septyni metai, galbūt aštuoni, galbūt kažkam šeši metai ir staiga dabar, o, galiu parduot. Mhm. Rinkoj atsiras labai daug pasiūlos. Tikėtina. Aš įsivaizduoju, kad taip ir bus.
A ir tuo pačiu 10% reiškia tą pasiūlą galima nusipirkti. Mhm. Kaip jūs galvojat, kas vyks su nekilnojamu turtu, kai atsiranda tokie du dalykai? Plius dar antros pakopos pinigai. Kažkas gal išsiims 10, kažkas 30, kažkas 70.000. velnias žino, kas kiek ten pinigų išsiims, bet tai yra nemažos sumos, ane? Ar nebus taip, kad ir dar tai paskatins žmones pirkti nekilnojamą turtą? A ir kaip jūs piešiat šią situaciją visą? Tai taip, kaip ir kaip ir panašiai, kaip ir nusakėte, kad tos tos paklausos bus daugiau.
bus daugiau paklausos ir iš to pradinio įnešos sumažinimų ir bus daugiau paklausos iš to, kad vieni parduos, ieškos po to ką nupirkti, nes tie, kurie parduos, jie irgi turbūt ne šiaip sau parduos. Mhm. O jie ieškos pirkėjo, jam jam tinkamą kainą ir po to investuos į, ko gero, į naują projektą. Tikėtina, labai tikėtina. Nu tiek ir tiek ir pakupos pinigai, tai visa tai susidės ir ir išlošusiu, sakysim e makro lygiu prasme, nu greičiausia nebus. Ypač blogiausia bus tiems, kurie iš tikrųjų reikės to pirmo būsto ir jie tiesiog jį turės pirkti brangiau.
Čia toksai čia toks tiesiog kažkoks kainos ir jisai nu iš to nu kas kad sumokės pradinį mažesnį ten ne 15 o 10 bet užtat jo mėnesinės įmokos bus dar didesnės. Tai čia taip išeina toks rinkiminis triukas, nes iš esmės jeigu dabar butas kainuoja 100.000 ir jį reikėjo 15.000, paaugus kainom vis tiek tų pačių 15.000 reikės, gal net ir daugiau. Dėl to, kad taip, taip, dėl to, kad bus didesnės kainos ir tavo mėnesinė įmoka irgi jinai bus tikėtina didesnė.
O kaip su bankais 26 metais? Ar tada reikalavimai griežtės šitam dalykui, kaip su palūkanom bus ir panašiai, kai jau nebereikia, nes man atrodo tie 5% yra ganėtinai toksai a nu vis tiek a didelis paskatinimas žmogų taupyti ilgiau pradiniam įnašui. Ir bankas į tai atsižvelga. Žmogus sugebėjo sutaupyti tokią sumą, reiškia, jisai gabus, geba taupyti, geba mokėti galbūt ir taip toliau. Dabar aš girdėjau vietoj 40% 50% padidina a paskolų normą, ane, nuo pajamų. Tai reiškia, kad žmogus gali daugiau paskolų pasiimti, daugiau išsiskolinti, didesnę sumą.
A plius mažiau reikia taupyti, mažiau įrodyti, kad tu gali sutaupyti. Kaip bankai vertins, ar vertinimas liks tas pats, ar sugriežtės, kaip jūs galvojate? E, ko gero, kad bankai nebus tokie jau iš karto labai atviri ir dosnūs. Va taip va, geras žodis, pasirašantys ant tų naujų taisyklių. Jie turbūt vis tiek žiūrės į tuos vertins tuos a paskolų prašanus ir panašiai. Ir nu vis tiek tasai 15% rezervas bankui m jisai toks trečdali saugesnis negu 10% rezervas, vadinkim taip, virš paskolos sumos.
O jeigu nekilnojamas turtas atpinga 15%, bankas jau ir ir jo klientas tampa nemokus, bankas jau yra 5% nuostolyje. Mhm. Nu, tarkim, imkim pačius tuos negatyviausius scenarijus, tai manyčiau, kad bankai bus konservatyvūs pakankamai. Jo, juo labiau, kad ta vat konkurencinė rinka jinai buvo, ta konkurencijų aplinka buvo labai labai aštri va čia pastaruoju metu netinai po truputėlį bankai e prisuka tą tą savo tuos, nenoriu sakyt prisuka kranelius, bet a mažiau stengiasi taip jau konkuruoti tarpusavyje tam, kad pritraukti tą paskolos klientą, nors bet kuriuo atveju nekilnojamo gyvenamojo nekilnojamo turto paskolos, jos laikomos pačios pačios mažiausiai rizikingos.
O man įdomu, vat jeigu jūs pasodinti dabar į finansų ministro kėdę su jūsų investavimo patirtimi, su fondo valdymo patirtimi, a ką jūs būtumėt daręs kitaip šiais metais su mokesčiais, žinant visą tą a paveikslą su karu, su antros pakopos pokyčiais, su nekilnojamo turto, nežmonišku augimu, e, ir visais kitais dalykais. A koks jūsų būtų kitoks sprendimas? Kaip jūs tą matot? Aš labiau orientuočiausi ne į pajamų šiuo atveju mokesčių, ko gero, didinimą, o pridėtinės vertės to PVMO vadinamo. Mhm.
Nes šaltinis kuo kuo jisai geras, tai kad jį, nu, iš principo lengva surinkti ir jisai duoda labai didelį efektą. Tarkim, padidinimas PVMO 1% jisai pusę pusę viso to norimo, teigiamo efekto iš karto padaro. O ką tas 1% nu prie vartojimo, tai jisai tikrai nedaug nedaug sudaryti vis vienas nuo nuo euro vias centas. Taip, nuo euro vienas centas. Tai tarkim, jeigu kažkas daiktas kainavo 29 centus, dabar jis kainuos euro. O gal ir nekainuos euro. Nu susiapvalins ir nekainuos.
Nes nu nemėgsta galbūt tie pardavimo. Taip. E, technologai tų afalių kainų, jie mėgsta ten pažeminti. O kodėl galvojat, valstybė nepadarė tokio sprendimo, a, o apsunkino save tais 20, 25, 32, 36. Taip taip taip taip taip. Kosmosas ten su nekilnojamo turto mokesčiu ten iš viso kosmosas. Tai nekilnojamo turtas dar blogiau. Ten, ko gero, bus mažiau surinkta negu negu buvo, nes nes net nežino kiek bus surinkta. Tai vat kodėl jie nėjo tuo paprastesniu keliu, nes jūs ne pirmas, man atrodo, pas mane ir laidoj a Laurynas Kaščiūnas buvo, kuris irgi sakė tiesiog reikėjo PVmą padidint, pas mane dar kažkas buvo.
Ir visi tos pačios nuomonės. Aš aš vat ką bandau suprasti, sėdi šitoj kėdėj ne vienas žmogus, kuris užima tikrai geras a ir pagarbias pareigas, turi aukštą išsilavinimą, tą supranta ir sako vieną paprastą dalyką tiesiog 1% padidinim PVMą. Ir mes turim valdžioj krūvą žmonių, kurie galėjo tą priimt ir nebūtų tų mitingų, nebūtų to šaršalo, nebūtų tos galbūt tokios neigiamos atmosferos visus metus tų problemų. Dabar kaip čia žmonėms skaičiuoti, aš ten girdžiu įmonės sako, kaip čia skaičiuot reikės tuos bonusus.
O jeigu atlyginimai ten kažką, o jeigu žmogus dar gauna savo kažkokį atlyginimą prie bendro atlyginimo, sako, taigi į bendrą katilą viskas dedasi. Kaip čia buhalteriam skaičiuot dividendai ten sako buhalterį iš galvų pasiėmė, net nežino, kaip čia kitais metais reikės ką daryti. Vat visą šitą jovalą reikėjo daryti, kai galėjo vieną sprendimą priimt. M nu vat nežinau, kartais kartais nu mes esam tokie, kad neieškom paprastų sprendimų, neieškom lengvų kelių. Nežinau, kodėl taip yra žmogus sukurtas, bet jisai pats sau prisikuria problemų, po to jas sprendžia, jis sėkmingai ar nesėkmingai, kai kai nu dažnai sakoma, kad nu va tas geriausias sprendimas yra paprastas sprendimas ir a galbūt čia tasai toksai tas variantas, kad a PVMO mokestis jisai nu labai turbūt aš nežinau pasaulyje istorijų pavyzdžių, kad jis mažiau žėtų,
nu, ne, išskyrus tas lengvatas, vadinkim taip. Mhm. Bet kai jisai yra padidinamas, jį sumažinti sunkiau negu padidinti. Yra, tai galbūt tas turi įtakos, kad kad sako, kad kelio po to atgal nebebus. Nu, o jau pelno mokestį tikrai mažint ruošiasi kada nors? Nu, vėlgi to galbūt tos išimtys, gal ten investuotam pelnui gal dar kam nors. A, nu, bet iš esmės turbūt turbūt ne mokesčiai labai retai kada žymiai rečiau mažėja negu didėja. Tai yra vienas dalykas. O kitas dalykas galbūt kažkokia ta patirtis ankstesnė.
Aš taip spėčiau gauti. E nors parduoti eiliniam a rinkėjui, Lietuvos gyventojui man parduoti PVMO padidinimą 1%, o ne mokesčių padidinimą e 25% ar tenais kažkiek ten daugiau dar, ane, pajamų mokesčių. Mhm. Tai man parduot būtų žymiai lengviau tokį dalyką. Nežinau, kiekvienam čia penki, čia vienas, nu viskas aišku. Kiek vartoju, tiek sumoku. Jeigu aš mažiau vartoju, aš mažiau sumoku. Dar tas grožis yra šito dalyko, kad kad tu susimoki ne todėl, kad tu gavai pajamas, o todėl, kad tu o tu, kad tu išleidai tas pajamas.
Taip. Taip. Ir čia tada išsilygina labai gražiai. Nu aš nekalbu korup nekalbu korupcijų ten tų visų tenais schemų su eksportais, importais, dar ko nors, bet tu daug vartoji, tu daug sumoki mokesčių, mažai vartoji, tu esi kukulus, tu mažai sumoki mokesčių. Tai skamba, skamba sąžiningai, skamba gerokai sąžiningiau negu negu negu negu bandymas tų daryti įvairių skirtingų schemų, kaip jūs minėjot. galvoj net skauda. Aš net pats nežinau nei kiek aš mokėsiu. Man baisu pagalvot apie kitus metus. Aš aš aš ką pasibaigs metai, tada žiūrėsiu, kas ten bus.
Tiktai žinau, kad tai bus kitaip. Dėl to tam reikia būt pasiruošusi. Galbūt sukaupus kažkiek tai sąskaitoj ir psichologiškai ir sąskaitoj galbūt kažką turėt likvidesnių lėšų, jeigu reikėtų daugiau susimokėti. Tai tas dalykas, bet nu paprasčiausia, nu kam kurti tas schemas, kam kurti po to daryt lengvatas įvairias tenais ir panašiai. Tas visas tas mūsų mėgiamas vieno ekonomisto gyvulių ūkio mhm e išsireiškimas. Visa tai nu labai Orvelo tai e nu ir ir ir ir buvusio Lietuvos banko valdybos naria taip pat dažnai ekspluatuojamas.
Tai gal patinka labai Orvelas kaip rašytojas dėl to. Tai va, tai vat aš toj vietoj sakyčiau, kad čia žymiai būtų elegantiškesnis dalykas buvęs padaryti. A mes kai kalbėjom apie mešką ir sakėt, kad vis tiek yra neišvengiama tai, kad bus meškos rinka ir ateis kažkada krizė, nes a tiesiog viskas yra nu cikliška ir dabar esam su rožiniais akiniais ir laukia daug pokyčių 26 metais. E, visgi kaip jūs galėtumėt apipūdinti tris raudonus signalus? Į ką reiktų atkreipti dėmesį, a, kada jau bus ženklas, kad tai yra krizė?
Nes, a, prisiminkim du aštuntus. Aš dabar pamiršau to ekonomisto va pavardę. Kas gi ten numatė visą tą Rubinį turbūt kas toksai? Rubinis. Rubinis, ane, kuris numatė 28 krizę ir sakė visiem, kad čia bus krachas. Visi iš jo juokiasi. Mhm. Ir tada viskas ir įvyko. Jisai matė tuos signalus. Na, mes jau turim istoriją, mes turime pamokas. Į ką mes turėtume atkreipti dėmesį? A, į tris signalus, kad, nu, žinai, jau gali būt, kad rytoj tai ateis. Tai skolos lygis.
Skolos lygis. Aš čia kalbu dabar ne apie mūsų kiekvieno asmeninius finansus, ne apie val Lietuvos valstybės finansus, bet bendrai pasaulyje ir ir panašiai. Ir kam ta skola yra naudojama. Tai tas įsiskolinimo lygis, jisai buvo labai žmonės buvo, sakykim, konservatyvūs ir geras žodis būtent konservatyvūs skolos atžvilgiu ir susimažinimus savo užsiskolinimus tiek verslai, tiek privatūs asmenys, tiek čia pas mus Lietuvoj, tiek pasaulyje. Valstybių skolos išaugo. Mhm. E stipriai, kadangi čia COVID įliejo milijardus. Dabar tau valstybų skovas galbūt jau stabilizavosi kai kur ir traukis.
Bet atsirado kitas kitas labai pavojingas momentas, kai kai buvo dabar ypač Amerikoj prisiskolinta labai daug investavimui, daug to margin treidingo vadinamo, kada prekiavimas susvertų, kada kada pasiskolinama tam, kad galėtų galima būtų daugiau įsigyti akcijų ir panašiai. E tai mane iš principo neramina. Tai va tas tie tokie dalykai. Mhm. Iš vienos pusės, iš kitos. Tai pirmas, kuo daugiau įskolintų pinigų, tuo ženklas santikinai mes visikiškai žiūrim į tai. tuo, tuo yra blogiau. OK. Kai ta skola tampa netvara, tai yra vienas dalykas, jeigu žiūrint iš iš tos pusės, o kitas kitas turbūt to, ko mes negalim prognozuoti, bet bet ką mes galim kažką tai bandyti įsivertint iš anksto nuspėti, tai tie visi geopolitiniai dalykai, kuriuo nu pavadinkim taip su Trampo atėjimu ir ir technologijų išsivystymų pagaliau socialiniais tinklais
ar dar kažko. Mes turim košę kažkokią tokią, kurios mes neturėjom prieš tai buvusių 100 metų. Tiek iš vienos pusės, iš iš visuomenės pusės, tiek iš valdžios pusės. Nu, sunku prognozuot sprendimus. Sprendimai sunkiai pagrindžiami, man logiškai sunkiai suprantami. E, ir panašiai. Ir ir prisidirbti galimybių yra labai daug. Dėl to reikia labai stebėti, kas vyksta ir kas gali blogo įvykti. Nu, gali ten, nežinau, dabar eskalacija. Paskutinė eskalacija yra branduolinė eskalacija. Ten rusai paleido keletą naujų ten tų torpedų ir raketų.
Trampas pasakė: "Aha, tai čia mes dabar branduolinius bbandymus atnaujinsim." Tada jau vat vakar jau jau klausau podkastą. Jo, taip, Rusijos saugumo tarybos posėdis, atnaujinsim mes branduolinius sprogimus naujoji žemėj. Rimtai svarsto tokius dalykus? Nu tai vėlgi tai nėra gerai ir ir tai čia politika, čia karas, čia ekonomika, tų tokių dalykų yra labai daug. Bet turbūt dar toksai vienas iš indikatorių, kurį aš naudoju ir kuris kuris šiuo metu nerodo nieko blogo. Koks? Tai yra tai yra pirkimo vadybininkų indeksas toksai dalykas.
Pirkimo vadybinių indeksas. Taip. Tai pasakysiu, kas tai yra. Sutrumpintai angliškai PMI, PMI lietuviškai tai a vadinkim vaizdžiai taip apklausiama didžiausios JAV bendrovės, jų padaliniai, skyriai žmones, kurie atsakingi už pirkimus. Tai reiškias, įmonės savo veikloj naudoja įvairius dalykus, perka prekes, žaliavas, pusgaminius, kažkokius tai komplektuojančias detales. Pagaliau samdo žmones, perka paslaugas, IT paslaugas, dar kažką. Ir jų apklausia labai paprastai, ar jūs per ateinančius šešis mėnesius didinsit savo tuos pirkimus, ar jūs juos mažinsit. Mhm. Ir tas indikatorius, jisai labai gerai vadinamas leading, tai yra pralenkiantysis galbūt lietuviškai būtų indikatorius, kuris leidžia prognozuoti, ar ateityje įmonės didins savo planuoja didint savo veiklos apimtis, ar jas mažint.
Ir jisai linkęs linkęs, nebūtinai taip yra 100% ekonomikoj nieko nėra 100% linkęs prognozuoti trumpalaikią tokią ateitį, ar ekonomikos laukia plėtra, ar jos laukia susitraukimas. Tai ką mes turime dabar šiuo metu JAV? A ir Europoje netgi JAV turbūt kokį jau porą metų šitas indikatorius yra virš 50 punktų. Paskutiniai skaitiniai 54 55 a virš 50 punktų tai yra prognozuojama, nes jis skaičiuojamas nuo 0 iki 100, bet svyruoja ten 45 55 intervale paprastai didžiąją sabauda. Jis prognozuoja ekonomikos a plėtrą tam tikrą per artimiausius šešis 12 mėnesių.
OK, indikuoja, tai jis dabar yra saugoj zonoj tiek JAV, tiek Europoje. Europoj biškį mažesnis. 22 atsiprašau, 52 maždaug 52,5. Dabar jo reikšmė yra tokia, kas mėnesis yra skaičiuojamas. Arvydai, jeigu turėtume duoti vieną patarimą žmogui, kuris dabar mūsų klauso, paskutinės naujų metų dienos 26, sako: "Nu viskas, nuo sausio viską pradėsiu iš naujo." ką jūs jam patartumėt, kokius žingsnius 26 metų pradžioj pasidaryti. Viską, ką šiandien kalbėjom, taip trumpai apibendrinant, tokį trumpą gidą, a, kad tai būtų protingas, racionalus sprendimas, o ne valdomas emocijų.
Ar tai, ką draugai ir kaimynai pasakė, ar ten bobutė, a, autobuse važiuojanti iš savo senos patirties nusikeikė ir ir jisai klauso ir galvoja, a, a, ką jūs patartumėt, ką daryt? Tai susitvarkyti savo visą asmeninių finansų pasaulį, kaip tai yra įmanoma. Arba pačiam tam skirti visa daug labai pastangų pradžioj reikės jų daugiau, po to mažiau arba pasitarti. Tai žanro klasika. atsisakyt visų aukštų palūkanų kreditų, kaip įmanoma padaryt, bet nu ta prasme turėti turėti tą planą, jų neturėti arba iš karto jau iškart neturėti ir pasižadėt sau nebesusikurt šitos problemosim niekados neimti ir nepirkt nenaudingų daiktų į kreditą.
OK kreditai atsikratom toliau. Kreditų atsikratom. A pasižadam tam tikrą pajamų dalį reguliariai investuoti į patį plačiausią pasaulio fondą per kažkokį tai vieną iš produktų ar tai gali būti nu savanorišką produktą. Tai gali būti savanoriškas ten investicijų koks nors investavimo robotas, pavyzdžiui arba nu tai čia gali būt bankas, bet kas bankas gali būt, gali būt trečia pakopa, gali būti netgi tas pats net ir gyvybės draudimas ir tas jisai atlieptų šitą dalyką ir tam skirti ne mažiau kaip trijų, geriau 5% savo pajamų.
OK, jau tų pajamų, taip, ne taip, kad jaustųsi, ne toks nuskausmintas, bet kažką tai daryti dėl savo ateities. Taip, taip pat pasinaudoti visomis, turėti žinoti, kokios yra lengvatos ir jomis naudotis arba paskatos. Viena iš dažniausių paskatų, kurios šiuo metu ypač stipriai populiarėja, tai yra a arba terčia pakopą, arba gyvybės draudimą, kada žmogus moka, tarkim, procentą ar 2%, darbdavys tiek pat jam prideda. Mhm. Iš karto 50% grąža automatiškai. Oia. E tai vat žinoti tas naudas, jomis pasinaudoti, ar tai yra mokesčio lengvata, ar galėsi susigrąžinti mokestį, ar tau valstybė pridės kažkur tai pinigų dar.
Visa tai egzistuoja, visi tie dalykai, tai jais naudotis. Nu ir žinoma trečias dalykas, tai ką aš ir pats planuoju daryt, tai nieko neplanuoju daryt su savo antra pakopa. Viskas tęsis taip, kaip yra. Aš kaupsiu antroj pakopoj ir planuoju tai daryti iki pat a pabaigos, kol sukaks pensijinis amžius, o galbūt netgi ir ilgiau, nes kaip jau minėjau, po penkių metų aš dar uždirbsiu. Sudėtinės palūkanos. Sudėtinės palūkanos. Pusantro kartų dar uždirbsiu, ko gero, palyginus su tuo, ką aš sukaupsiu per 35 metus mano kaupimo laikotarpio.
E, įkaupsiu trečioj pakopoj, kaip tą iki šiol dariau, turėsiu toliau ir investicinį gyvybės draudimą ir tęsiu jį toliau. Turėsiu, e, ETFų portfelį, kas yra individualus investavimas, ką visi mėgsta sakyt. Turėsiu aš ir jį, ir aš jį naudoju tiesiog kaip prasičekinti, kaip, kur kas veikia. Viskas veikia labai panašiai tarp kitko. Tai gerai, ačiū, Arvydai, ačiū labai, kad atėjote. Šiandien a buvo ypatingai a naudinga laida. Aš tikiuosi, kad metų pabaigai žmonės pasiklausę visai kitom akim pažiūrės į investavimą, galbūt priims jiem tinkamus sprendimus.
nei čia, nu aišku, a visą laiką aš tai esu už investavimą. Man man atrodo, kad tai yra tokia higiena, kurią turėtų daryt kiekvienas ir tiesiog taupyti pinigus sąskaitoj. Reikia ir to, bet reikia ir turėt kapitalą, kuris yra atidėtas a senatvėi, nes jinai tikrai ateis. A neišvengsim, jinai tikrai ateis. A ir ir bus kur kas maloniau ir fainiau, kai turėsi a storą storą pagalvę. Tai ačiū dar kartą. Ačiū labai už kvietimą. Labai malonu buvo pas jus apsilvankyti.
Džiaugiuosi. Malonu. Ir ačiū visi, kas žiūrėjote. Nepamirškite parašyti komentaruose savo istorijos nuo gastavimų. O galbūt kažką išgirdote su kuo nesutinkate, parašykite irgi. Nepamirškite uždėti laiko. Būtinai pasidalinkite šiuo video su savo draugais, pažįstamais. A ir aišku paspauskite mygtuką prenumeruoti, kad nepraleistume tokių video ateityje. O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ