2 vasario 2026
Apie šią laidą
Transkriptas
Kaip paversti Vatniką patriotu? Mes nesam Putino Rusija, mes nesam Lukašenkos Baltarusija. Mes galim ir turim protestuoti, nešti pyktį, pavydą, kad mes nekęstumėm vieni kitų. Viskas ant to yra pastatyta. Ateis laikas, kai mes nebesuprasim, kur vis tik yra va tiesa, kur nuomonė, kur melas, o kur žodžio laisvė. Bet apie politikus, kuriam pirmam uždėtum antrankus? Džemitaičiui. Iškart teko, pavyzdžiui, neįdėti dokumentinį filmą kažkokį išgyvenimo. Mavo operatoriai po 24, po 32 valandas neišeidami iš operacinės. Mum bemontuojant filmą jisai numirė.
Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Rytas. Atsidarai laptopą, o ten 12 langų, 30 žinčių, penkios kubios ir dar kažkas skambina. kur tas telefonas? Pradedi vieną darbą, po minutės jau kitas. Tada kažką greitai atsakai vietoj "Hello, parašai help". Ir staiga supranti, kad visą dieną judi.
Nu, bet kaip visada nieko iki galo nepadarai. Pažįstamas jausmas. Tiesa, tokiai dienai yra maisto papildas Neurozan. Jis skirtas, kai visko yra per daug, o reikia aiškumo ir susitelkimo, kad mintys nustotų šokinėti ir pagaliau susirikiuotų į vieną liniją. O kas keičiasi su Neurozan tavo kasdienybėj? Uždėtys nebeatrodo kaip chaosas. Lengviau išlaikyti fokusą, pabaigti pradėtus dalykus ir neperjunginėti dėmesio kas 20 sekundžių. Ir svarbu, Neurozan nėra stimuliantas. Jis netempia ir nekelia nervinės įtampos. Tiesiog padeda tavo protui dirbti stabiliau. Viena tabletė per dieną ir viskas.
Jei dabar jausmas toks, kad visko per daug, užeik į mano vaistinę.lt lt ir su kodu tap geresniu gauk minus 40% nuolaidą. Sveikas Dominykai. Labas. A aš žinai prieš pasiruošiant laidai dirbtinio intelekto užklausiau, ką jisai žino apie Dominyką. O įdomu. Ir ir čia buvo pirmas kartas per 120 laidų, kai aš pasinaudojau dirbtiniu intelektu, kad jisai man pristatytų žmogų. A ir jisai rašo: "Dominykas yra žmogus, kuris dešimtmečius formavo Lietuvos popkultūrą, o dabar formuoja pilietinę drąsą. Jis manipuliacijos meistras, vizionierius ir žmogus, matęs visas pramogų pasaulio purvo spalvas.
Beveik demonas. Tu matai. Bet tai, bet tai kaip gražiai. Fainai, fainai kažkaip. Nu, reik nu fainai tikrai. Ir ir žinai, man sako dirbtinis sako: "Tu tiktai jam banalių klausimų neuždavinėk, nes jisai susikinės, labai gražiai pasakys, jį reikia remti prie sienos." Supratau. Galvoju deginti ant laužo. Deginti ant laužo. Tai žinai, a pirmiausia tai aš turbūt tavęs kaip realybės šou profesionalo, noriu hipotetiškai paklausti, pafantazuot pačioj pradžioj, taip, atidaryti laidą a smagiai. Jeigu tu kurtum realybės šou Vatnikas, Mhm.
A kaip tu, kokių imtumeisi priemonių, kad paversti vatniką patriotu per vieną mėnesį laiko? Žinai, a, savo projekte aš gal daugiau mano, nu, aš sau kaip vis tiek kažkokius tikslus užsistatai, ane? Tai tai daugiau aš vis tiek galvoju, kad taip tie, kurie mane palaiko ar mintį mano kažkokią bendraminčiai kaip aš vadinu, e, tai su jais kaip ir viskas aišku, bet yra abejojantys žmonės, kuriem reiktų, e, pasakyti, kur yra balta, kur yra juoda, atmetant visas pilkas spalvas, visą vidurį.
Tai šiuo atveju vat į tą juodą spalvą aš išvis nekreipiu jokio dėmesio, jokio. Man jie yra tuščia vieta. Mhm. Ir aš jų nenoriu nei atversti, nei įtikinti, nei nei dar kažkaip ten juos palenkti, nes kiek aš matau per visą šitą laiką, kiek aš šitame vertu melo pasaulyje, tai yra neįmanoma. Bet žinai, tuomet gaunasi taip, kad tu kalbi su tais, kurie ir taip jau palaiko, tai tiesiog tu jiems parodai tą juodą spalvą, taip? Nes jie savo burbuluose to nemato.
Jie to greičiausiai nemato. Taip. a juoda ta pusė jinai net nepasikeis, bet ta, tarkim, tarpinė pilkoji, kuri dar mėtosi, o kaip vat juos paveikti, tarkime, kad jie žinai, ir čia turbūt ne tai, kad priversti, bet daugiau įjungti kritinį mąstymą, taip? A kaip vat žmogui, kuris a kad neitų su banda, bet pagalvotų pats, kaip jam įjungti tą tą abejonę panaikinti ir jis pradėtų mąstyti, kaip tą padaryti ne ne atvirkščiai, nepanaikinti. Ai nepanaikinti ne, o sukelti. Mhm. Bet kokia abejonė, kaip detektyvas, žinai, kai tu nežinai atsakymo tikslaus, tu pradedi gilintis ir pradedi ieškoti.
Tave tai atveda į paieškos kelią kažkokį. Tai aišku, tu gali užšokti anklyskeliu, gali pasukti ten kaip tose pasakose, ane, kur rodyklės rodo į kairę ar į dešinę. Visaip čia gali atsitikti, bet abejonė, a, jeigu pavyksta sukelti žmonėm abejonę a rodant melagius, tai jau yra labai didelis pliusas. Jeigu jie pagalvojo, vat, pavyzdžiui, žiūrėjo ten, nežinau, 30ų iš eilės celofano ir jau buvo sugalvoję, kad Lietuva tokia, o ne kitokia. Ir štai bam, abejonė, idėjai ir jiem jau keičiasi truputį truputį posūkis pasisuka į kitą pusę.
Tai vat aš sakyčiau, kad abejonė čia yra geras dalykas, todėl, kad juo naudojasi ir anoji pusė. Aišku, čia turbūt turi būt žmogus smalsus, nes jeigu žmogus neturi smalsumo, a, jam ta įmesta viena abejonė į 30 prieš tai matytų celofano riusų, taip, jam gali būt toksai kaip ir atmetimas, ką čia šitas šneka ir net neklausys, žinai, kaip kaip jį priversti išgirsti tą kitą nuomonę. Va čia turbūt jo čia yra labai sudėtingas dalykas. Tikrai taip. E, kaip žmogui, kuris, žinai, yra fanatikas mėsos ir jam pasakyt, kad, žinai, bet raudonos mėsos per daug valgyt irgi negerai, reiktų daugiau daržovių.
Ir jisai, žinai, dažniausiai šito net negirdi. Taip aš pavyzdžiui negirdžiu. Steiką galiu tris kartus per dieną valgyt. Skaniausia žuvis, tai steikas. A tai taip, tu visiškai tikrai teisus esi šitoj vietoj, bet va čia ir yra tas ta rakto paieška kaip vat m tai aš jau iš darbo telike žinau auksinę taisyklę. Jokio moralo ir jokio pamokymo ar aiškinimo žmonėm, kaip reikia gyvent. Mhm. To negalima, gink dieve daryt. Ir bet kas, kas tai daro, daro didžiausią klaidą. Tai yra atmetimo reakcija, kaip pas mažus vaikus yra lygiai tas pats.
Jeigu tu vaiką mokai ir moralizuoji, jis tiesiog praleidžia po pro ausis arba išeina į kitą kambarį. Tai čia yra lygiai tas pats. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, e, tokį turinį pasakojant, a, ar kalbant apie tokį turinį, reikia sugalvoti raktą, kaip jį pateikti. Tai čia turbūt yra didžiausia bėda, nes vien pasakius žodį dezinformacija visus nupurto ir skatina perjungti kanalą. Tikrai ir aš ilgai ieškojau rakto, a, kaip tai padaryti, kad tai būtų populiaru ir kad tai kad tai taptų, kad imtų žmones tiesiog.
Nesvarbu, ten išsilavinę, neįšsilavinę rajono, miesto, visiškai aš kalbu bendrai masei, nu kad su pramoga šiek tiek sumaišei ir gavosi tas miksas, kuris kabina. Būtent, būtent, kad tai yra ir pramogos dalis, yra juoko, yra ironijos, yra pašaipos, yra net ir patyčių. Aš tai tikrai nevengsiu šito žodžio, ta prasme, tai mes ant tokio peilio ašmenų vaikštom, be abejo, bet bet aš tikrai nėra mano tikslas supykdyti, pavyzdžiui, tą tamsiąją pusę, ane, kad jie pyktų. Koks man man tai išvis koks skirtumas, ką jie pyksta, nepyksta.
E, tai man būna, kad užverčia žmones ten jų atsakymais ten kažkokiais ir ten reiškia kaip jie įrašinėja tuos video ten kalba kažką, bet aš ne nesivėliau ir niekada nesivelsiu su jais į jokią diskusiją. Tai aišku, bet aišku, kaip ir jiem iš kitos pusės kažkas pasakytų, kad yra gerai, kad jie yra rodomi, ane? Taip, taip. E, bet aš sakau, kad jeigu mes nerodysim ir nekalbėsim, ane, uždėsim baną. Mhm. Vat jų nėra. A, tada jie visi sugrius į visus savo nišinius kanalus ir ten jau jie kalbės visiškai nevaldomai be jokios analizės ir be jokios atsvaros.
Bet klausyk, man įdomu, ką jie daro tokio, o gal kitaip net paklausiu, kokių jie emocinių priemonių imasi, kad ta pati žiniasklaida su savo klikbeitais arba tie patys propagandistai, vatininkai, kurie kuria šitus reilsus, jie renka 100.000 peržiūrų. 100.000 Taip. Taip. Kokia emocija remiasi per pirmas kelias sekundes, jog jie taip užkabina žmones žiūrėti tokiais masiškais kiekiais ir skaičiais? Jie labai kalba paprastai. Jie kalba labai labai paprastai. Ir čia a daug kas sakys: "Oi, tai čia durniam." Ne, ne durniam.
Tai yra a išdirbti komunikacijos būdai, ką naudoja reklamos agentūros, ką naudoja labai daug kas. A tai jie šitais principais ir dirba, jeigu mes kalbėtumėm jau apie tuos, ne, nu, nes jų yra ten daug įvairių, kaip aš sakau, yra elitas tarp jų ir yra, reiškia, tas žemiausia ta kasta, kur keikiasi rusiškai, dergiasi ir taip toliau. Nu, tai ten a tas purvas. A, bet yra dar ir kita dar pusė, kur kalba tarp eilučių ir kur tu dar ne viską ir suprasi ir reikia penkis kartus perklausyt, kad suprastum į kurią pusę jis čia lenkia.
Arba žinoti bent istoriją apie ką kalba. Taip, taip, taip. Arba bekgraundą kažkokį žinot išankstinį. Tai tai šitas dalykas. O šiaip jie viskas a kaip ir politiniam lauke lygiai tą patį naudoja yra svarbiausia emocijų. Svarbiausia emocijų. Tai ir čia irgi joks neišradimas. Čia kiekvienas iš mūsų mes galim tai daryti. M tiktai antras klausimas, kaip tą darom ir teisingai darom? Kokia emocija renkasi dažniausiai? Per ką jie? Pykčio, pykičio pykčio, pavydo. Aha. Tai reiškia visas blogiausias emocijas, kokia Lietuvoj reiškia žmonės labai kabina pyktis ir pavydas, ane?
Taip, taip. Tikrai taip. Ir tikrai tai ne labiau kur kas labiau kabina negu pozityvas. Ir vat, pavyzdžiui, ane, kaip sako, čia dažniausiai taip jau čia tie pavadinkim protingieji. A oi, kiek neigiamo turinio visame kame, ane, portaluose, telike, žiniose. Kiek neigiamo turinio, taip, jo tiek ir yra, kiek jūs norit, kad jo būtų. Tai čia yra labai paprasta aritmetika. Nenorėtumėt, jo nebūtų paklausa. Taip, turim pasiūlą. Taip, tuo labiau televizija, ane, yra didžiąja dalim komercija komercinė, tai yra verslas.
Mhm. Tai ar portalai visi yra komerciniai, išskyrus vieną. Tai tai čia yra verslo dalis ir čia kaltinti platintojus tam tikros informacijos ar atranką tam tikros informacijos nereiktų, nes e žiūrovas diktuoja taisykles šitos šitoj vietoj, ne ten kažkoks tai arba pinigai. Taip, bet čia tas su tuo susiję. Prisimeni čia šiais naujais metais buvo naujametinis sveikinimas per LNK. O šitas čia aš tai naktį nesakysiu iš ko, iš garsių žmonių kelių gavau tą naktį, kokią pirmą mes dar šventėm su draugais, reiškia, perfilmuotą šitą vaizdelį.
Tai aš net, nu, nes tai yra naujametinė naktis, man siunčia kažkokią nesąmonę. Ai, galvoju, ryte, ryte pasižiūriu. Nu, tik aš negalėjau patikėt. Aš ėjau tikrai namie į teliką, atsisukau ir žiūrėjau, what the fuck, kas čia dabar? Tai va, puikus pavyzdys, ką reiškia pinigai ir ką reiškia paklausa. Reiškia, žmonėm to reikia, nes kitaip tai to nebūtų. Bet tai tada žiūrėk, mes nusivažiuojam iki ko. Mhm. Tai gerai, celofanas turi pinigų ir jis ką? Jis gali nusipirkti minutę reklamos.
Reklaminiam bloke jis gali šnekėt bėjus, beleką. Nu gerai. Jis, pavyzdžiui, ane, jis protingesnis, jis nesikeiks, jis nepasakys tiesiogiai, kad verskim valdžią. Mhm. Taip toliau, bet jis gali, vat, pavyzdžiui, jis dabar išleido savo kriptovaliutą, jis gali reklamuot savo kriptovaliutą. Taip išeina riba, žinai, jinai kažkur tai vat nyksta po truputį. Ir aš, beje, tavo interviu žiūrėjau, man atrodo, prieš 10 metų buvo ir tu kalbėjai apie tuštybės charizmą, apie tą, kad a tose realybėse šou, kuriuos tu kūrei, a tie, kurie buvo talentai, jie likdavo, o tie, kurie turėdavo tų tuštybės charizmą, jie greitai dingdavo.
Taip. Bet Dominykai, mes gyvenam, man atrodo, dabar tokiam laike, kur tuštybės charizma a nu net ilgiau išlieka už talentą, a ypač socialiniuose tinkluose. Kas atsitiko? Kur čia kas per perversmas įvyko? Žmonės tai tie patys. Jo, perversmas įvyko tame, kad realybės šou atsirado mūsų telefone. Tiesiog mes kiekvieną dieną žiūrėdami storiukus žiūrime realybės šou. Kaip žmogus valosi dantis, kaip važiuoja mašina, jam geras oras ar blogas, jie gi pasakoja viską, kaip jie valosi dantis, kaip jie šneka apie orą prie kavos, bet tiesiog Mhm.
m buitis ir tai veikia, nes žmonėms žiūrėti pro rakto skylutę nuo amžių amžinųjų yra žiauriai įdomu ir nesvarbu, ką tu ten beveiktum, nosį krepštytum ar tylėtum, vis tiek tai yra įdomu. Ir dabar socialiniai tinklai ir yra tas, reiškia, žiūrėjimas pro rakto skylutę į kito žmogaus e gyvenimą. Ir tada grįžtant prie klausimo apie tuštybę, ane, ir apie galimybę tuštiem, mažiau charizmatiškiem žmonėm būti a dėmesio centre, tai vat šitoj vietoj jie tą dėmesį per va tokį buitinį savo gyvenimą jie ir susirenka.
Talentam reikia padėti, o vidutinybės ir pačios prasimuš. Ir tai veikia tikrai. Talentam tikrai reikia labai padėti. kokiam žanre jie bebūtų, realybės šou, nerealybės šou, muzikiniai projektai taip toliau. Jeigu tu pamatai jauną a jaunuolį, jauną žmogų, talentingą, tada jam reikia tikrai labai labai padėti, nes talentingas žmogus, jisai turi labai daug demonų pas save viduj. A ten nuo mūzos buvimo, nebuvimo, noro, nenoro, nuotaikų kaitos, ko tik nori. Yra didžiausia paletė jausmų ir emocijų, kurias jam reikia padėti suvaldyti ir truputį jam padėti stoti į vėžes tam tikrais gyvenimo momentais.
O vidutinybės, ką jos daro? Jos dirba darbą. Talentai nedirba darbo, juos reikia versti dirbti darbą. O vidutinybės dirba, nes jas žino, kad nėra kito kelio prasimušti tiktai per darbą. Talento nėra. Reiškia, reikia dirbt, kad prasimušti. Ir vat, jeigu mes kalbėtumėm apie socialinius tinklus, labai daug yra talentingų žmonių juose. Tikrai gal nereiktų taip suvienodint, kad čia visi a yra vidutinybės tiktai. A bet jeigu mes kalbėtumėm apie netalentingus žmones, jie dirba. Ir jeigu jau taip vat nu než pavardėm turbūt čia nesimėtysim, bet e bet jeigu taip stebėti, tai tikrai vidutinybė ir varys ir storiukų 30.
Jo, nu kur tos linijtės ten tur susijungia jau ten kaip viena gaunasi jau ten 24 valandų filmas, žinai. Jo tai tu kartais į savaitę tris įdedi. Taip, taip. Bet tik tiek, kad kai anksčiau pavyzdžiui televizija a ar teatras tas pats ar ar bet koks vaizduojamasis menas reikalavo vis tik tos charizmos ir tų kažkokių neeilinių sugebėjimų, kad tu jau būtum po rampų šviesa, ane? Tai dabar, nu, kaip gali susikurti sceną pats. Savo rampų šviesą pasistatyt? Jo pasistatėjai ir varyk.
Nu, jeigu dar turi pinigų, pasisamdei. Taip, taip. Viskas. Ir ir net, žinai, tu gali 100 dublių nufilmuot iš tų 100 dublių sukarpyti vieną tobuląo takelį, vaizdo takelį ir atrodys, kad vau. Taip, taip. Talentas. Taip taip taip. Kol nepakviesi jo gyvai pakalbėt. Taip. Arba gyvai padainuot. Arba gyvai padainuot. Klausyk, o tu prisimeni kokį nors savo momentą televizijoje, kuris tau asmeniškai nutiko, bet dėl jo šiandien gailies ir net gėda prieš savo vaikus? Ne, nėra nieko a nei vieno savo nei projekto jau jeigu kalbėt apie viešumą, kas yra, nu, kas ne viešai, tai jau ten turbūt tos nuodėmės ir liks ne viešumoj.
Bet a kas yra viešai padaryta, daug visokiausių projektų, daug visokių žanrų, žanrus aš visus išbandžiau, visus įmanomus, išskyrus žinias, nes man visada atrodė, kad tai yra nuobodžiausias darbas, koks gali būt, nors su dabartiniais politiniais įvykiais jau pats sau prieštara. Jo, jo, jo. Čia šou verslas visiškas. A, žinai, tas jausmas. Grįžti po darbo, galva dar rūžia, o kūnas tau sako: "Nu davai, padaryk ką nors dėl savęs." Ir tada prasideda klasika. Nėra jėgų, nėra nuotaikos. O gal reikia kažkokių baltymų, kreatino, riebalų degintojo?
O kur viską pirkti, kad nereikėtų naršyti po 15 skirtingų svetainių? Tam yra mrbiceps.lt. Čia viskas yra apie žmones, kurie tiesiog stengiasi ir vieną dieną sportas, kitą dieną darbas, o trečią dieną tiesiog nori jaustis gerai. mrbiceps.lt dirba Baltijos šalyse su daugiau nei 100 patikimų prekės ženklų. Asortimente rasite viską nuo A iki Z. Baltymai kreatinas aminorūgštys funkcinė mityba, viskas kasdieniai gerai savijautai. O ką vertina pirkėjai? Tai greitis ir patikimumas. Dauguma užsakymų pasieks jus per vieną darbo dieną. Ir čia ne šiaip pažadas, nes MR Biceps jau pasirinko daugiau nei 160.000 tūkstančių klientų Baltijos šalyse.
Tad viskas, ko tau reikia pradžiai ir ne tik, rasi mrbiceps.lt. Klausyk, mūsų laidos partneris Volfas Engelmankoholinis nori tavęs paklausti, kuo skiriasi prodiuseris, kuris vaikosi reitingų iš svetimų ašarų, Mhm. nuo to, kuris tas ašaras paverčia prasmingu turiniu. Mes čia turbūt skambėsiu kaip mokytojas kažkoks ar čia pamokslininkas. Turbūt atsiremiam į sąžinės reikalus. A nes aš galvočiau ir per savo praktiką galiu pasakyt, kad suderinti ir klikbaitus, reitingus, ir visa kita. Ir va tą antrą variantą, ką tu perskaitei, galima tiktai reikia įdėti labai daug pastangų, e, protinių, fantazijos reikalų ir visko, bet šitas aukso vidurys egzistuoja, jis yra ir galima, a, pabandyti išlaviruoti tarp žiūrimumo ir tarp to, kad nes neatrodytų, kad tu pelnaisi iš svetimų ašarų, ane?
O dar ir turėti kažkokią tai užnugarį. mažą misiją, ane, sukelti tam tikras reakcijas, a, paveikti visuomenę ar sukelti reakcijas, kad įvyktų kažkokie pokyčiai į vieną ar į kitą pusę. Tai tikrai tas yra įmanoma. Čia tiktai m dažnu atveju tai neįvyksta. Čia aš gal kolegas a ginsiu prodiuserius. Tai neįvyksta todėl, kad yra viskas per greitai. A turiu omeny per greitas tempas. a paleidimui į eterį. Jo jo. Turinio, bet kokio turinio gamyba, jeigu tai nėra kino filmas, jis vyksta žiauriai greitai.
Tiek televizijoj, internete dar dvigubai greičiau. M a ir užtat gylio ar analizės ar feydbeko, ką tu galėtum pasiekti ir, pavyzdžiui, sekti tą dar istoriją, dar grįžti prie jos ir vėl ir vėl prieiti iki savo galutinio tikslo, tai šitos prabangos nieks nebeturi. tiesiog ir aš manyčiau, kad e ane, jeigu mes ten kalbėtumėm vat kodėl kodėl mažėja, taip yra manoma, mažėja a tiriamosios žurnalistikos, todėl ir mažėja, nes nėra laiko. Mhm. Jeigu paklaustum Ritos Smiliūtės, kiek jinai daro vieną tyrimą, tai yra pusę metų.
Nu taip. Kada čia realiai tu esi detektyvo kėdėj? Taip. O iš ko gyventas? Nu taip. O kaip vat kaip pagal šio laiko ritmą, kaip pusėi metų įkristi į vieną tyrimą? Aišku, yra tų pas mus kanalų, kurie kurie kuria kažkokį tokį turinį, kas ten sieną, taip? A tuos tiriamuosius, ane, a Malinauskas tas pats. Vat, bet ir tai aš pastebiu, kad Skirmantas jisai būna taip užforsuoja keturias laidas per mėnesį, po to dingsta trim savaitėm, po to vėl grįžta.
Toks, žinai, vis tiek yra tas nėra to pastovumo tokio dėl to, kad tikrai turbūt pritrūksta laiko, nes tai, ką jis daro per savaitę paruošti yra labai sunku dar. Aš, kiek žinau, jis ir Patreone daro. Tai ta prasme čia yra beveik neįmanoma. Yra beveik neįmanoma. E vat aš sakyčiau, kad turbūt gal labiau čia yra taip tų pigių am nu pigaus ašarų pasinaudojimo. Be abejo, jo yra. Be abejo, nu tai aš atsimenu, kai aš ten ar dirbi prie dokumentikos netgi tos pačios, ar a publicistiniam kažkokiam žanre, nu tai jeigu yra liūdna tema, tai aš vis tiek, kai redaktorius važiuoja paimti interviu, mano būna pirmas klausimas, ar apsiverkia.
Mhm. Tai taip, nu, bet čia yra darbo dalis, matai. Čia kažkaip am toks nelabai geras žmogus Fox News, vienas iš pagrindinių įkūrėjų, paskui jį, reiškia, nuėmė dėl mitių skandalo, tai jis yra pasakęs, bet jis iš Fox News padarė visiškai pop žinias. Tai buvo pirmas jis toks žmogus žemėje, kuris sugalvojo žinių padaryti lengvesnį žanrą negu kad BBC ar CNN. A, aišku, dabar į Fox News nuvažiavo, jau žinom, ten į kitą visai pusę, ane, tiktai pagal Trampo dūdelio šoką, bet ne esmė.
Tai jisai yra pasakęs jo frazę, aš ją atsimenu, kad žiūrėkit, jūs čia žurnalistam jis tą sakė, jūs čia tyrinėkit, ką jūs čia norit ir kaip jūs ką, bet svarbiausia yra jausmas. Mhm. Mes dovanojam žmonėm jausmą. Nu ką ir sakei, tos trys, penkios sekundės. Taip, taip. Tai yra jausmas. Jeigu, nu va čia kaip ir žinai, a kaip ir atlikėjas užlipo ant scenos, tu jo klausai ir tau nei šilta, nei šalta. Nu, tai va čia yra tas drungnas vanduo, tai yra blogiausia k išeina ečyras su gitara tris valandas groja vienas be bendo ir galvoja ir visi verkia žinai kaip taip.
Tai va čia ir netgi sakyčiau, kad bloga reakcija yra gera reakcija. Ne, tai negalima. O kaip su ta bloga reak? Žinai, nes šitą aš dažnai girdžiu. Sako ir blogi komentarai yra komentarai ir tai reiškia, kad reaguoja bet žinai visi, kiek ir pas mane čia laidose yra buvę žmonių sako: "Bijau eit į komentarų skaityt. O jeigu bus blogų komentarų. Kaip žmogui priimti tai, kad blogas komentaras irgi komentaras ir tai yra reakcija? A čia žinai kaip nu vat kai tu ateini į klasę, ane, nu vat pavyzdžiui tu mokisi vienoj mokykloj, pereini, tave tėvai perveda į kitą klasę ir ateini į naujokų klasę ir nu kaip tai pirmas įspūdis.
Čia gi apie tai viskas yra. Pirma emocija, kokią tu sukėlei. Taigi žmogus rašydamas dabar komentarą, jis tikrai negalvoja, čia įsižeis kas nors, neįsižeis ar kažką, o tiesiog jam norisi, jis ir varo. Tai tai užtat tai reikia žiūrėti kaip į emocinį pliūsnį, o ne kaip į kažkokią tai ten super protingą mintį ar super protingą pasisakymą, į kurį reiktų išvis kažkaip kreipti dėmesį. Regaguot. Tai taip, aš, pavyzdžiui, žiūriu komentarus tikrai, bet žiūriu juos visai dėl kitų tikslų, todėl, kad mane puola ir atakuoja botai, troliai ir visi kiti dalykai.
Tai aš juos tikrai ir baninu, ir trinu iškart ir man rašo jie paskui ten troliai kokie, nes troliai yra jau fiziniai žmonės, ane, botai yra kompiuterinės programos, tai ten rašo: "Tai tu čia visus blokuoji?" Taip, blokuoju. Nu tai kaip jeigu bet tai tu ne ne taip t nedarai iš to, kad tu skirstai po to neduodi demokratiškai laisvai pasireikšti troliams. Jeigu jeigu komentuojantis nemeluoja ant mano sienos, tai welcome. Žodžiu, reikia gali apie mano asmenį rašyt, gali taip toliau, bet kai vėl yra sakoma, kad ten žodžiu žemė yra pločia, plokščia, o ne puoli, tai ne, nu tada tai ne komentaras, tai yra tiesiog dar vienas melo pliūpsnis, kurio aš nenoriu matyt savo sienoje aplamai.
Tai mano kiemas, ane? Ir pereikim prie tavo to ant laužo kiemo, a, prie šito unikalaus projekto. Aš jį pastebėjau prieš gerus metus, kai tu pradėjai nuo tokio švelnaus turinio. Tu pradėjai deginti visokius tenai m koučerius, dar kažką tokius. A aš dar grįšiu prie jų. Lengvo tokio turinio tu pradėjai, ane, eiti ir tas užkabino žmones. Tada dar tiek neturėjai gal peržiūrų ir laikų, o po to nuėjau jau taip aštriau jau ir į politiką ir taip toliau ir ir susikūrė tavo YouTubeo kanalas, beje, sveikinu.
Čia tokį spurtą pavarei su LRT, a tuo visu mitingu. Tai tenai nemažai pas tave ir tų peržiūrų ir ir subskraiberių susirinko. Taip. Man šiaip įdomu, vat, kai tu degini tuos žmones ir ką tu manai, va tie visokie celofanai ir visi kiti veikėjai, a, ar tikrai jie tiki savo idėjomis, ką jie transliuoja? Ar jie tiesiog ir įėja ir vaidmenį ir jie iš to gaudo kažkokią naudą piniginę? Jie tokį long a tikslą turi, taip, kur jie jie kuriasi savo auditoriją, kad ją išnaudot, bet jie realiai galėtų būt adekvatūs, su kuriais atsisėstum prie stalo ir galėtum pasišnekėt, bet jie įjungia tokį durnių ir vat ten į tą eterį su ta kamera mitinge vaikšto ir ir va tą šneka.
Taip. Tai yra ten irgi vat kaip aš sakiau kažkurioj kažkuriam momente mūsų pokalbio yra skirtingos jų kategorijos. tikrai yra e tie, kur kaip tu sakai, kurie kur viskas yra apgalvota, kurie žino, kad jie meluoja akivaizdžiai, nu, nes nu ten labai apie akivaizdžius dalykus yra meluojama, ane? Nu, kaip va dabar va šiandien ruošiu dar epizodą kaip tik apie a kapčiamiesčio visą tą benefisą. Tai nu kaip nu tai jeigu žmogus atsistojęs į kamerą ir sako, kad bus atimti butai ne tik tų gyventojų, kurie reiškia yra tiesiogiai susiję su poligono teritorija, beveik visame, reiškia, Lazdijų rajone bus atimti butai.
Nu tai kaip jis jis galvoja, kad jis nemeluoja. Tai aišku, jis galvoja, kad jis meluoja. Jis žino, kad jisai aišku, jis žino, kad jis, bet jeigu aš taip aštriau pasakysiu, žmonės žiūrės. Taip, taip, taip, taip, taip, taip. Nes jie gi minta irgi lygiai taip pat tom pačiom reakcijom. O jeigu pafilosofuotume, kaip tu galvoji, koks visų šitų protingų a juodosios a kaip čia gaujos narių elito, juodojo elito tikslas? Koks tas tikslas iš tikrųjų yra? Kam jie kam jie per tą melą kuriasi su savo auditorijoj?
Minėjai, kad ten kriptovaliutos kuriasi kažkokios, bet nu bičas ta prasme nuteistas sėdėjo, išleido, mušasi, snukius daužo, kameras vėl filmuoja, vėl nesąmones šneka, ta prasme toks Toks jausmas. Jisai eina va bang, žinai. O koks ką kokį jis ten, ką čia jisai bando įrodyt tiesą? Nu, nesąmonę. A o gal jis nori į valdžią, sakai? M aišku, o mes turim teisą valdžioj. Viskas legit. OK. Ne tik apie Lietuvą mes čia ne neabsutinkim irgi tiktai, kad Lietuvoj tai vyksta. vyksta labai daug kur šiuo metu.
Tai manai, kad rinkėjų būrį renkasi? E, gal jis taip neskaičiuoja, nes jau buvo bandymų ir kurti partiją, ir ten dar kažką, bet nieks neįvyko. Įvyko visiškas fiasko. A manau ne. A, bet ta auditorija, m, ta auditorija atneša papildomų dividendų darant kažkokius tai dalykus, ane, ar kriptovaliutą, ar kažkokį pradedant versliuką ar ten dar kažką. Em, kitas dalykas, būtent tokie veikėjai, kurie yra tas juodasis elitas, aš tikrai neatmesčiau galimybės, kad jie gauna finansavimą iš prorusiškų fondų. Tai LRT darė jau vieną tyrimą, toks yra PRAF fondas visoj Europoj veikiantis, a, kuris a apmoka per teisines, reiškia, išlaidas tam tikrų veikėjų veiklą.
Na, ir tai yra įrodyta, tai yra, a, žvalgybai žinoma. Čia primena istoriją apie Šiaurės Korėją ir Kaliforniją. Taip, teko girdėti, kai moteris buvo, jai siųsdavo nešiojamus kompiuterius paštu, jinai turėdavo juos kažkaip sujungti, paleisti. Kiekvieną rytą juos įjungdavo tuos 50 kompiuterių, vakare išjungdavo, o Šiaurės Korėja per juos pasijungdavo į Amerikos tinklus ir ten kažkok čiupdavo pinigus ir informaciją. Jo. A kuris tampo, jeigu jau taip sakyti, už virvučio, tai jisai ir apmokamas yra. Paskui kur kaip kas ten nubyra, kokie pinigai.
Nieks čia nežino. Mes galim tik įtarinėt, ane, ir tiktai kalbėt. Jo, mes galim spekuliuot, bet aš čia toj vietoj, va čia mes irgi kartais užsižaidžiam, ane? O jis ten ruskių nupirktas, ten papirktas ir taip toliau. Ne, mes pametam fokusą. Nu kodėl mum reik? Mes vieną neįrodysim, nieks to neužsiims, nes tuo turi užsiimt teisėsaugos, institucijos, taip toliau. Tirt, atsekt ir konstatuoti faktus. Tada mes įlendam į vat šitą demagogiją, kuri nieko neduoda. Realiai jinai neduoda jokio rezultato. Mes sakykim labai paprastai, meluoja ar nemeluoja.
Mhm. Ane sako tiesą ar sako netiesą ar reiškia taip toliau. Nu tai taip, pagal melą tu gali atsekt, kokiai pusei aplamai tas melas yra reikalingas visoj šitoj, reiškia, informacijos visam šitam a sraute ir tada jau pasakyti, kad tai yra, nu, prorusiškos jėgos, ane, kurios veikia per tą žmogų, nes informacija yra skleidžiama taip, kaip Kremlius nori, ane, jeigu jau taip, bet tarp jų yra, žinok, tiek informacijos su Rusija visiškai nesusijusios, bet jinai yra, pavyzdžiui, tam, kad sukel kelti konfliktus, tam kad įnešti pyktį, pavydą, e, kad mes nekęstumėm vieni kitų.
Viskas ant to yra pastatyta. A, ką tik sausio 13ą, o dabar taip, žinai, apie tą skaldymą kalbi. Atrodo, prieš 35 metus, prieš kiek? 36 metai, 35 metai atgal kovojom visi bendrai už laisvą Lietuvą, o dabar gyvenam skaldymo periode kai Jo, bet čia, žinai, čia yra dar tokia m reikia turėt tau omeny yra tokio kreivų veidrodžių karalystės efekto. M tai viena a protesta šalyn rankas parodė, kad mūsų nėra mažai ir žodžiu, kad tai yra didelė jėga ir dar jaunų žmonių, o ne ten kažkokių tai kas labai daug žada.
Taip, taip. Tai beje, čia įsiterpsiu, kad dar prieš penkis 10 metų visi sakydavo: "Va, pažiūrėkit, vokiečiai ar ten italai išeina į gatves ir taip toliau." O mes a mum kraukant a kupros kiek nori akmenų, mes vis tiek temsim. Taip. Nu ir taip smagu matyti, kad pagaliau išeinam. Bet žinai, iš kitos pusės labai gaila, kad mes išeinam ne visais atvejais. Pavyzdžiui, mokesčių kėlimas buvo, tie dalykai, mes paėmėm ir suvalgėm, kas labai stipriai atsilieps visiem žmonėm ir mes tą suvalgėm ir ramiai pakėlė mokesčius ir taip toliau.
Tikrai a manau, kad dar daugiau iniciatyvos reiktų tokiais klausimais daryti. Matai, mes nepamirškim, kad mūsų bekgraundas vis tiek yra Tarybų Socialistinė respublika. Jinai yra dar mūsų pasąmonė, jinai yra mano, tavo, net ir mūsų vaikų. Tai yra kodas, kuris įlindęs giliai giliai ir jį išoperuot pavyks tiktai dar kitom kartom. Ir protestas iš protesto mum dar atrodo kaip neigiamas dalykas, supranti? Vat kas yra, kad eini prieš, taip, eini prieš kažką, kaip tu gali. Ai, nu gal čia kažkaip, ane?
O gal reiktų pakreipt? Einu už. Taip. Nors protestas, tai ar protestų gausa tai ir parodo demokratijos brandą. Mhm. Reiškia, mes galime išsakyti, kas mums skauda. Mum leidžiama išsakyti, kas mums skauda. O mes vis dar galvojam, kad protestas tai yra kažkas neigiamo. Ne, tai nėra nieko neigiamo. Ir mes galim protestuoti prieš mokesčių kėlimą. Mes galim protestuoti, gali pareigūnai išeiti, ane, kurie negavo atitinkamo finansavimo, jo nepatvirtino, o atidavė pinigus Žemaitijos melioracijai, ane? Tai tas ne tik galima, o būtina, nes tai yra proceso varomoji jėga.
Renkėjas taip kontroliuoja tuos žmones, kuriuos išrinko. Be protestų taip be protestų, kaip tu kaip jie jie žiūrės tiktai į Facebooko laikus, bet ten laikina savyje arba belekas. O tai, kad mes prie per žiūrėdami žinias ir prie televizoriaus sakydami savo nuomonę a tam vat kvadratiniam aparatui, taip a ten sėdėdami Seime jie nieko neišgirs. Ne, ne, ne. Mes tu realiai tu teisus, a, kad tai yra visuomenės atspindys. Protestas yra visuomenės atspindys tuo klausimu. Būtent, būtent. Aišku, aš nesakau, kad reikia eiti ten iki laiku, ane, ar kiekvienu klausimu, kaip Prancūzijoj ane kiekvieną savaitę pirmadienį, taip vis kažkokie įvykiai, tai traukiniai nevažiuoja tai arba per Frankfurtą skrendis oro uoste mitingas žinai.
Taip, taip. Tai čia, nu, irgi jau nesąmonė, nes tada jau poveikio irgi turbūt nebėra, nes politikai supranta, kad tai yra kasdienybė. Nu taip, tai kaip ir šiuo atveju atrodė, kad nieks neįvyks. Jau buvo ten trys ar kiek tų protestų. Atrodė, nu jau, kad jau viskas, bet vis tiek dasikalia kažkoks vinys. Į ką visą tai išvirs, mes nieks dar nežinom, tiktai stebim situaciją. Bet iš principo protestas tai yra valstybės sudedamoji dalis. Mes nesam Romos imperija, mes nesam Putino Rusija, mes nesam Lukašenkos Baltarusija.
Mes galim ir turim protestuoti. Tai užtat aš sakyčiau, kad ta vienybė jinai yra, jinai niekur nėra dingus. Tiktai socialiniai tinklai iškreipia šitą vaizdą ir atrodo, kad tos vienybės nėra. Tai yra turbūt didžiausias didžiausia problema, su kuria mes patys susiduriam ir įnykstam į šitą temą ir galvojam, kad taip yra, nors iš tiesų taip nėra. Lašas, lašas deguto. Taip, lašas deguto. Dabar aišku visi čia dažnai apie tai jau kalbama vis garsiau ir garsiau, ane, apie botų fermas ir visus kitus dalykus, bet kaip ir tu pats sakei, ane, 100 t000 laikų.
Nueik į tuos laikus į vidų ir pažiūrėk, kas juos, kas laikina. Kiek yra to tikro, reiškia, laikintojo žmogaus žmogaus. Taip. Taip, taip. Tai jo yra geriausiu atveju pusė. Realiai dabar žiūrint bet kokio melagio postą, aš sau sakau net neidamas į vidų, nes jau tai dariau 100 kartų ir tai tikrai taip patvirtina šitą taisyklę. 50% aš braukiu iškart. Iškart. Dalink iš dviejų. Dalink iš dviejų. Oi, kartais atrodo, kad automobilis turėtų suteikti laisvę. O realiai tampa dar vienu gyvenimo projektu.
Servisas, padangos, draudimai, netikėti gedimai. Ir tikiu, kad daugelis to projekto nuoširdžiai nenori. Čia būtų puiku kitoks sprendimas. Avis siūlo ne tik trumpalaikią, bet ir ilgalaikę bei automobilių veiklos nuomą su paslaugomis. Žodžiu, kitaip tariant, automobilio nuomą nuo vienos dienos iki net penkerių metų. Pagal kiekvieno poreikį. Viskas labai paprasta. Tu vairuoji, o jie pasirūpina tuo, kas erzina. Techninė priežiūra, sezoninių padangų sandėliavimas ir keitimas, kas 247 pagalba kelyje ir dar daugiau. Ir kas man čia labiausiai patinka, yra viena aiški suma per mėnesį be netikėtų.
Ups, dar čia bus papildoma sąskaitėlė. Tad jei nori taupyti laiką arba tavo įmonei reikia autoparko be galvos skausmo, pažiūrėk myis.lt. Išsirink, kas tau tinka ir gyvenk be rūpesčių. Aš, žinai, noriu šiek tiek grįžti prie mūsų klausytojų ir mūsų klausytojai mano profily gali užduoti klausimus ir jie gauna dovanų neurozan papildus. A tai Arūnas a klausia, viešas deginimas paprastai tiesiog manipuliacija mine. Sąmoningas arba ne, jokio skirtumo. Paprastai už to slypi vienokia ar kitokia nauda. Kokia nauda tau pačiam iš to formato?
Aišku, kad nauda. Tai be abejo, kiekvienas mes darom tai, kas mum visų pirma asmeniškai naudinga. Taip, mes galim a kalbėti apie labai šviesius dalykus ir visa kita, bet be abejo, mes visada pagalvojam apie save. Savanorystė kaip va tokia, ane, jinai galima kokius metus, aš taip sakyčiau. Paskui jau atsiranda visai kiti dalykai, reikia stimulų visai kitokių. Mhm. Tai lygiai taip pat yra ir pas mane, kad tai yra verslas, tai tikrai nepasakyčiau, bet gal tai taps verslas. Aš nežinau, kol kas esi kol kas esi savanorystės tarpny pereidamas jau į Taip, ta prasme, savanorystę, tai aš negaliu a leisti savo pinigų už studiją, už dirbančius žmones, už kadro ir visa kita, nes nu tada ta savanorystė išvis baigtųsi po mėnesio, nes a nes apie ką čia tada, ane,
m kad tai yra verslas irgi ne, nes tai nėra dar verslas, bet jis gali tapti verslu, nes aš sau sakau, kad am e čia verslas, nu irgi toks žodis, kiekvienas kūrėjas, kiekvienas kūrėjas, ką jis bedarytų, YouTube laidą, kiną laidą, paveikslą tapytų ir taip toliau, jisai dirba darbą ir už tą darbą jisai turi gauti atlygį. Tai yra, aš nenoriu ant to žmogaus čia kažkaip užvažiuot tikrai, gink dieve, bet aš sulaukiu šitų komentarų labai daug. A, pavyzdžiui, kodėl ne visas turinys nemokamas ar ten dar kažkaip ir mes tokių klausimų sulaukiam, nes gi mes visi turim viską daryt už dyką.
Vat aš man šitas vis O jūs, gerbiamieji žiūrovai, viską darot irgi už dyką? Ar darytumėt už dyką? Nu, ne, nedarytumėt. Yra dar kita problema, kad daug kam atrodo, kad sėdėti YouTubeėje ar ten televizijoj ar kad tai nėra darbas iš principo. Mhm. Tai čia dar yra didelė problema, kad žmonės galvoja, kad tai nėra darbas. Darbas yra namą statyt, plytas nešiot. Čia yra darbas. O tu galvoji, kad ta televizija, čia toks romantizuojamas yra kažkoksai a romantizuojama profesija būti TV žvaigžde, kad tai yra tiesiog pramoga?
Taip, taip, taip. Žmonės žiūri, kad čia žmonės tiesiog užsiima fun dalykais ir iš to dar gauna pinigų. Ir kodėl jie gauna tų pinigų, ane? Jeigu mes, kai nu vėl grįstume, pavyzdžiui, prie LRT klausimo, tai didžioji pykčio dalis yra tame, kad žmonės uždirba. Taip, žiauriai juokinga. Man žiauriai juokinga, ta prasme, nu kodėl jie uždirba? Jie neuždyk, dirba visuomeniniame. Taigi visuomeninis visų kanalas labdaringai turėtų būt visi. Taip, mes mokesčių mokytoj mokėtojai jiem mokam algas. Kodėl? Nu jo, jeigu taip apverti paprastais žodžiais, taip, žinai, tai lygiai tas pats čia su bet kuo, ane, ten kokia ta nauda?
Tai naudą mes galim matyti visokią monetizuojant, ane, ten, kad tau atsipirktų studija ir ne, tu nesėstum į visišką minusą. Tai viena nauda. Antra nauda tas pats dėmesys ir žinomumas. Aš tai priimčiau kaip naudą bet kokiu atveju ir kiekvienas sėdintis prieš kamerą šitos naudos siekia, nes kitaip jis nesėdėtų prieš kamerą. Nu, būkim taip a teisingi, ane, šitoj vietoj. Tai visi, kurie eina į kadrą, jie yra truputį su padidintu dėmesio troškimu negu visi kiti. Jeigu tu a čia apie politikus užsiiminei šiek tiek, a, ir kad dabar visai žinių laidą gal ir norėtum prisidėt prie žinių laidos, žinant politinę erdvę.
O jeigu tu kurtum a kažkokią alternatyvą realybės šou farams, bet apie politikus, kuriam pirmam uždėtum antrankius? Žiemaitaičiui iškart, ta prasme, aš aš šiaip jį net miniu, nors sau esu pasakęs net neminėt jo niekada, jis man yra tuščia vieta. Ta prasme, tai yra žmogus pažeidęs viską, kas įmanoma. Jis meluoja lygiai kiekvieną dieną. Lygiai po Esu suskaičiavęs 12 postų per dieną. 12 12 postų per dieną. Blemba, bet jau gerai valdės dirbtinį intelektą. Ta prasme jisai tai gali būt ne jisai rašo.
Gali aš realiai galvoju 12 postų pabandom pagalvot 12 postų pačiam parašyt. Neįmanoma. Neįmanoma juos sugalvot, parašyt. Pavyzdžiui, dar iš jų yra pusė iškart reaguojant į tam tikras situacijas, atrandant kažkokius tai archyvinius, reiškia, reikalus, nu, kad ten Petras tada ir tada tą ir tą sakė, jau viskas yra iš anksto paruošta, ta prasme, chebra. Taip taip taip. Tai tai aš sakyčiau taip va kategoriškai, paprastai ir aiškiai. Visa kita sugyvenama dar gali dar be antrankių tikrai dar galima pagyvent.
Pirma užduosiu nuo mūsų rėmėjo Apolo kino a klausimą, kurie vienam iš žiūrovų padovanos du pakvietimus į kiną. Jeigu žiūrovas irgi pakomentuos šiuo klausimu savo nuomonę, tai įdomiausiam iš jų mes padovanosim pakvietimus. O klausimas būtų toksai, na, kas įdomu, kad jis užduoda klausimus iš filmų. Mhm. Ir teko turbūt matyti filmą Trumano šou su Džimo Keriu. Tai be abejo. A ten esmė tokia, kad žmogus gyvena pasaulyje, kuris jam yra sukonstruotas. O aplodismentai ateina tada, kai jis elgiasi taip, kaip publika įdomiausia.
A tai klausimas tau. Jie vieną dieną paaiškėtų, kad tavo auditorija labiausiai myli ne tiesą, o tiesiog tavo konfliktus, ar keistum turinį neti kristų peržiūros dėl esminio savo tikslo? Geras klausimas tikrai ir verta susimąstyti. Ir aš netgi priimu tokią tikimybę, a, kad dalis ir net nemaža dalis mano auditorijos vežasi nuo konflikto. Net neatmetu tokios galimybės, kad jau dabar taip yra, kad ateina pažiūrėt, kaip jūs raustinat. Taip, taip. E, būtent. E, bet, e, čia vat kaip ir su ta emocija.
Aš galvoju, kad sukėlus emociją, ane, jeigu sukėliau, ane, konfliktinę situaciją, jinai sukėlė emociją, o žmogus atėjo ir žiūri, nes jam kyla adrenalinas, ane, ar ten kažkokie endorfinai išsiskiria. Na, tai bet per tą vat konfliktinę situaciją mes galim pasakyti tai, ką mes norim nemoralizuojant vėlgi, bet mes galim pasakyti ir žmogui liks kažkur tai gale reiškia tai kam dėl ko mes čia konfliktuojam ir kodėl mes išvis visa tai darom. Tai ir net ir kurdamas a patį formatą ant laužo, aš būtent šitą ir dariau.
Aš kėliau konfliktą specialiai. Ar teko, pavyzdžiui, neįdėti dokumentinį filmą kažkokį iš gyvenimo, kuris tu matei, kad gali a nu gal ir herojus papasakojo, bet a tu matei, kad tai gali jam pakenkti arba nepatogiai jam jaustis po filmo išimo, nes tai pamatys, nes tai išgirsi ne tik tu, bet išgirs visa Lietuva ar ten visas pasaulis. Buvo ir ne kartą, tai buvo ir filmai. M va čia va buvo labai tokia, bet galiu papasakot viešai tikrai jokio tokio m filmų seriją apie organų transplantaciją, apie donorystę.
M labai įdomus projektas. Aš tikiuosi, kad mes jį dar darysim, todėl, kad toks kažkoks Aš dariau realybės šou operaciniai tiesioginė to žodžio prasme. Nu, filmavo operatoriai po 24, po 32 valandas neišeidami iš operacinės. Nes, pavyzdžiui, jeigu mes galvotumėm ten kokia širdies transplantacija, jeigu dar su komplikacijom, tai jinai reali ir vyksta apie 18 valandų. Tai prieš tai yra reanimacija, ane, paruošimas visas. Tada išėjimas, budinimas žmogaus, tai viskas susiveda į kokias 30 valandų pakaitom. Vieni sėdi koridoriuj, kiti eina į vidų ir va taip va mes filmavom.
Tai nu tikrai potyris neeilinis ir matyti kaip žmogus prisikelia antram gyvenimui su nauju organu, tai ir nu man tai čia aš sakau, kad aš jau daug dariau, bet čia turbūt topas toks jau, ką aš galėjau pamatyt savom savom akim ir viena istorija baigėsi liūdnai. Mhm. A žmogui persodino, berods, kepenis. Jo, kepenis. Ir jisai mumontuojant filmą jisai numirė. O vau. Jo. Ir jisai jau buvo jau mes net antrą etapą, nes mes dar sekdavom paskui tą žmogų, nu, tai operacija.
Tada mes pas jį grįždavom po mėnesio, tada dar po mėnesio. Realiai mes jį išlydėdavom iki lauko. Nu tai reiškia su transplantuotu organų dažniausiu atveju žmonės išeina iš ligoninės po mėnesio kokio plius minus. Kitą išvis mes jau ten nuvažiavom dar namo jau jį nufilmavom. Nu vis tiek norisi tokį padaryt jau visai taip kas po kaip gyven labai svarbu, nes labai dažnai pasigendu to a ir dokumentiniuose filmuose ir visur, žinai, parodo visą eigą iki ir tada o o kaip po o toliau tai kas buvo po toliau?
Aš pats buvau dilemoje visoj visaip kaip ir kalbėjau ir su transplantacijos biru. Galvojau, gal jie vat kaip jie pasakys, aš taip ir padarysiu. Jie sako: "Ne, Dominykai, tu kūrėjas, daryk kaip tu nori." Fuck. numetė atsakomybę ant tavęs ir toks ir mes su komanda daug kalbėjom ir mes parodėm m a mes parodėm ir mes aišku mes atsiklausėm giminių vėlgi ar mes galim minėti jis numirė ir taip toliau tas žmogus jie davė sutikimą davė net savo interviu tai mes parodėm ir tada aš pagalvojau blemba vis tik gerai mes tą padarėm nu aš manau, kad žinai bet kurioj temoj A labai svarbu yra matyti ir tą, ir tą, nes tada tu matai, kad tai yra tikra.
Taip, nes kai yra visą laiką tik pozityviai arba ten tik neigiamai, tada ir susiformuoja kažkokią tai, žinai, vienokią ar kitokią nuomonę, kur po to tu gali pradėt netikėt. Taip, taip. Ir vat transplantacijos biuro vadovė man sakė, Dominykai, sako, medicina juk yra toks dalykas. Čia žmonės miršta. Mes negalim, čia irgi yra neteisybė rodyti visada sėkmingas istorijas. Nes taip nėra realiam gyvenime taip nėra. Žmonės miršta nuo apendicito. Dar buvo ne viena dilema netgi a kai filmavom filmus apie pagrobtus Ukrainos vaikus, tai ten daug buvo tokių kampų, kur vienu atveju nelabai gali rodyti, nes žinai, kad vaikui pakenksi, o jam reikės toliau gyvent.
Antra, tai jau susiję ir su saugumo visais dalykais ir visu kuo, nes herojai filmų visi yra Hagos teismo liudininkai Hagos teisme, kur pagrindinis kaltinamasis yra Putinas dėl vaikų grobimo. Tai tai aišku mum net ir šiaip buvo nelabai viskas leidžiama. Mhm. Ane ir jie yra su apsauga ypatinga tie vaikai ir su priežiūra. dar truputį apie tuos pagrobtus vaikus, kad buvo istorijų ar kampų tokių istorijų. Vat mergaitė tokia, a, reiškia, jie prievartavo laikinoj stovykloj, tai čia taip vadinasi stovykla.
Čia jos perkelia, kai pagrobė, perkelė į laikiną stovyklą dar a Krymo teritorijoj. Nu tai kaip jau Rusija dabar, ane, 60 minutę m nesuokupuotas Krymas, o paskui jau perkelė per sieną, tokia tarpinė stotelė stovykla. Mhm. Su spygliuodavom vėom, filmavimo kamerom ir viso kuo. Tai 16 metų mergaitė a buvo prievartauta, jinai pjaustėsi sau venas ir visa kita. Tai jinai labai kalbėjo ir jinai jau tai jau praėjęs laikas, reiškia, jinai gali pakankamai atvirai kalbėti. M ir jinai kažkaip pati vis kalba kalba ir aš ją nutraukinėt pradėjau.
Aš nebegilinau tos temos tiesiog, nors jinai man būtų smulkiai viską išpas. Buvo per daug skaudu klausyt kažkaip. Nežinau, man kažkas įvyko viduj ir aš gal nors greičiausiai daug kas pasakytų iš profesionalų, kad tai klaida. Nu, nu reikėjo iki galo. Taip, bet aš nvedžiu. Tu matęs filmą Sound of Freedom apie Amerikoj, Meksikoj grobiamus, Pietų Amerikoj grobiamus vaikus? Jo, žinau apie ką kalbi, bet nemačiau. Rekomenduoju pasižiūrėt ten kita pusė. Ten kai rodė skaičius, kiek tų vaikų yra grobiama ir taip toliau, kad čia yra, nu, aš išėjau, aš išėjau tiesiog toksai, žinai, su su nerimu, su kažkokiu tai neapykanta, net nesupratau savo jausmų.
Toks taip, nes tau, matai, tu ne mes gyvendami dažnai, nu nžnai, o dažniausiai ir visada mes negalvojam, kad išvis tai realu. Mhm. ypatingai 2025 metais ne viduramžiais jau šeštais reiškia 26 metais, kad tai vyksta ir vyksta ir vyksta ir vyksta ir ir kad tie vaikai yra filmuojami a parduodami tie ten buvo apie tai, kad vaikai grobiami parduodami amerikiečiam ir ne šiaip eiliniam, o iš kongresų ir taip toliau, kur naudojami pornografijai ir panašiai ten. Čia pedofilijos visiškai.
La labai diep ten nueita, žinai, irgi vat jeigu truputį dar prie Ukrainos grįžtant, filmas Pelnęs Oskarą 20 dienų Marijupolyje. M žiaurus film, labai žiaurus. Aš jau buvęs ir fronte, ir viso ko matęs, sunkiai sėdėjau kino salėj. Tikrai, nes, nu, matyt, kaip gaivinamas yra pusės metų kūdikis, tai yra toks, bet tai realiai ir tu supranti, kad tai ne meninis filmas. Mhm. O kad tai tikra, šiaip jis sukaltas emociškai, nu tikrai nerealiai, labai profesionaliai. Plius matant nu visą tą filmavimo grupę, kaip jinai filmavo, kaip jinai siuntė medžiagą į pasaulį iš to Mariupolio ir kaip visas pasaulis paskui gi mes atsimenam visi tuos vaizdus, nes jie legendiniai, kaip nėščia moterį išneša iš susprogdintos ligoninės nėštuvuose.
Viskas jų filmuota per tuas 20 dienų. Ir bet kas nutiko? Jie gi planavo, aš žinau iš ukrainiečių, jie gi planavo tą filmą vežti per visą pasaulį, rinkti, reiškia, sales už bilietus surinktus, pinigus atiduoti kariuomenei. Buvo visas sudėliotas, reiškia, planas komunikacinis ir ten Bet kas nutiko su tuo filmu? Jo, ne iš blogos valios, bet jo net kino teatrai neėmė. Nes jie suprato, kad nebus verslo šitoj vietoj. Jeigu aš jau sunkiai išsėdėjau, tai ką mes kalbėsim apie, ane, plačiąją auditoriją?
Bet tai žinai, a tada kas išeina, kad a žmonės sako a gero, prasmingo turinio mažai, nėra ką žiūrėt. Taip, kuriam prasmingą gerą turinį, jo nežiūrim. Taip taip žiūrim toliau popsą. Taip, tai prašom vieno, bet patys nežiūrim. Tai būtent, būtent. Užtat kiekvienas, mes kiekvienas turime ieškoti to aukso vidurio. Reiškia nepamesti žiūrovo. Mhm. Ir pasakyti tai, ką mes norime pasakyti. Tai tas yra labai sudėtinga, kartais labai sunku. A, bet taip turi būt, ane? Nes, pavyzdžiui, net ir filmai apie transplantaciją, tai taip, bet aš jau žinojau, kad tai bus gerai, todėl, kad į tai sueina visos didžiausios žmogaus emocijos, nes jis vieną A variantu, jisai yra ant mirties ribos, bariantų jis yra visiškam happy ende, nes jisai atmerkė akis.
Ta prasme, tai yra maksimaliai, kas mes, ką mes galim išjaust. Taip, taip, taip. Tai vadinosi filmai prisikėlimas. Yra viena tema, a, kurią tu labai griežtai pasisakai. A, bet mes vis tiek užaugom nemažai mūsų ir va sakai, vieni iš rajonų, marozai ten taip toliau, bet yra ir labai tokių žmonių, kurie, nu, teisingų pažiūrų, bet jie yra iš to sovietiniojo pasaulio arba čia emigravę. Taip. Ir šeimoje jie bendrauja ta kalba, tai yra rusų kalba, taip. Ir tu labai griežtai pasisakai, kad Lietuvoj jos išvis neturi būti.
Bet man įdomu, a ar tu nedarai tokios priešpriešos ir atskirties a a tiem žmonėm, kurie galėtų būti už tave, taip? Bet jiem ta kalba yra, nu, tiesiog jų kalba šeimoje ir tu taip kategoriškai pasisakydamas juos nuo savęs atstumi, nors jie nėra kitokių pažiūrų negu tu. Visgi, a čia kur ir ateina klausimas, kokios yra trys pagrindinės taisyklės, kada negalima naudoti rusų kalbos ir viena kada jau tik kada Lietuvoj galima naudot rusų kalbą? Tai viena taisyklė, kur kai galima tai savo va ir sakai, jie gi tie žmonės, ane, rusų kol rusakalbiai gyvena savo namuose, savo ratuose ir taip toliau.
Tai ten nors arabiškai, ta prasme. A, bet jeigu mes kalbam apie viešumą, apie aptarnaujantį personalą, jeigu mes kalbame apie valstybines įstaigas, Mhm. Jeigu mes kalbame apie visur, kur mes nueiname viešai ir bendraujame, nepažįstami žmonės vieni su kitais, tai čia yra valstybinė kalba lietuvių. Ir mes dabar esam įsivėlę į tokį visiškai bereikšmį konfliktą, sakyčiau, ane, dėl kalbos, kuri mums yra svetima. Jinai mums yra svetima. Taip yra rusakalbiai gyvenantys Lietuvoj, ane? Jau atmeskim dabar atvykusius ten 70.000 ir kiek baltarusų ir ten visa kita.
Tai tai bet tuos iki 90ų, kurie jau tiesiog čia gyveno. Taip, taip, taip. Tai yra dalis jo jie irgi yra jų, kurie nekalba lietuviškai, bet jie ir gyvena savo ratuose. Jie parduotuvėj vis tiek išlemena labą dieną. Bent jau tai buvo iki 2022 metų, kol prasidėjo Ukraina karas ir kai suvažiavo čia iš visur visi, kas tik nori. Tai ir mes gi nekalb jau pavyzdžiui prieš penkis metus ar mes kėlėm šitą klausimą? Mes gi nekėlėm. Nu mum mes buvom pamiršę, kad tai išvis egzistu kodėl šitas klausimas atsirado iš viso prieš kelis metus?
Todėl, kad a sugūžėjo emigrantų. Beprotiškas skaičius, didžiausias skaičius iš Baltarusijos. Tada visi kiti iš visos postsovietinio bloko, jie sugužėjo. Kodėl? Todėl, kad jie bėgo nuo karo lygiai taip pat, nes juos sėmė visus ir siuntė į tą patį frontą ir siunčia iki šiol. Tai ten Kirkizai, Dačikai, bet juos kas visus vienija? Rusų kalba. Mhm. Ir tada kas nutinka? Mes kadangi turime liūdną praeitį su ta rusų kalba, bet mes ją atsimenam. Aš ją atsimenu, aš Ukrainoj gi kalbu rusiškai, nes mažai kas ten kalba angliškai.
Tai tai aš atgaminu ją sunkiai. Man daugiau lengviau suprast negu kalbėt. Rašyt išvis be šansų, bet bet nu mes žinom ją, ane? Ir tada kas nutinka? Rusakalbis, reiškia rusas, tiksliau jau ar ten baltarusas į mane kreipėsi rusiškai. Aš esu matęs tokį vaizdelį jaunos šiaip šeimos už mane jaunesni žmonės. Jos kreipėsi mandagiai rusiškai kažko paklaust į kairę ar į dešinę ten kur eit. Ir tie jauni žmonės jam atsakė rusiškai ir tas nuėjo tie rusakalbiai ir jie aš girdžiu jie tarpusavy sako: "Blemba, o kodėl aš rusiškai atsakiau?"
Mhm. Taigi aš galėjau angliškai atsakyt, bet čia žinai a turbūt natūraliai išeina. Aš tiesiog apie save galvoju, nes aš pats užaugau šeimoj, kur mes kalbėjom dviem kalbom. Mano tėtis ukrainietis, bet jisai augo vis tiek gi Sovietų sąjungoj, tai rusų kalba viską mokėsi. Taip, taip, ne? Tai ir ukrainiečiai jie visi kalbėjo rusiškai. Tai ukrainiečių čia tiek privažiavo, kad jie ukrainietiškai moka 10 žodžių, nors Ukrainoj gyveno. Žinai, ten gi labai nuo regiono priklauso. A ten turbūt ukrainiečių, Lvyvyos, Kijevas, tai ukrainiečių dar moka.
Ir tai Kijevas ant klaustuko. Ir tai ant klaustuko. Jo, lvyvas, taip. Vakarų Ukraina visa. Taip. O ten ta rytų, tai ten ukrainiečių kalba kaip užsieniečių. Taip, man tiesiog išeina taip, kad aš kai sėdžiu prie stalo ir sėdi mano draugė, tėčio draugė, aš lietuviškai tėti atsisuku tiesiog rusiškai, supranti? Ir aš ir netgi kai mes tarpusavy kažkaip kalbam, aš net nesuprantu, kaip man smegenyse persijungia, žinai. Bet mano tėtis lygiai taip vat ateina į parduotuvę, kad ir kaip jam sunkiai, jisai lietuviškai kalba.
Taip. Ir turbūt. Bet žinai ką aš pastebėjau, kad patys žmonės, a, kai pavyzdžiui jisai nueina į kokią ligoninę ar kažkur, jisai bando lietuviškai aiškinti ir jam labai sunkiai sekasi, žinai, pavyzdžiui, apie ligą ir jie patys, tai gal jum rusiškai sako patogiau. Tada tėtis gali esmę pasakyt rusiškai, nes jis jo žodynas platesnis, bet jis bando vis tiek lietuviškai, bet ne visada jam pavyksta iki galo esmės pasakyt, žinai. Bet jisai yra tas žmogus, kuris a buvo priverstas išmokti lietuvių kalbos, nes nuėjo į apitarnavimo sferą.
Ir kai jisai nuėjo aptarnavimo sferą parduotuvėj dirbti, tiesiog jis suprato, kad jam reikia lietuvių kalbos, kad bendrauti su klientais. jisai vaikščiojo porą metų į pamokas privačias, mokinosi lietuvių kalbos ir puikiai išmoko. Žin tai va, tai aš kažkaip čia čia a tas mano kategoriškumas šitoj vietoj, jis ir yra tikrai ne apie buitinį bendravimą Gengieve ar ten mes galim kalbėt, klausyt muzikos, žiūrėt filmus, viską, ką mes norim. Va, čia turbūt vat šitas turbūt fanatizmas, kur vat žmonės jau pradeda bijot, žinai, klausyt muzikos, žiūrėt filmus, taip toliau.
Ne, ne, ne, čia ne, nereikia. Nu, bet koks kraštutinumas mus nuveda į nebūį. Bet koks, koks jis bebūtų. Ultra patriotizmas irgi gali nuvesti į labai didelius sklyskelius. Tai tai čia yra lygiai tas pats. Bet, pavyzdžiui, aš gyvenau beveik metus Ispanijoj, tai aš atvažiavęs į tą šalį, ką aš dariau visų pirma aš mokiausi jų kalbos. Tuos 10 20 žodžių, kad susišnekėtų. Taip. Nu, ta prasme, nu, bet man tai yra taip logiška. Ir dabar yra konfliktas dėl konflikto, ta prasme, lygioj vietoj.
Tai žiūrėkit, pavyzdžiui, mes su žmona, jeigu skrendam į musulmonišką šalį, kaip žmona elgiasi? Jinai užsideda ant veido ir ilgą sijoną ir ir taip ne su miniaku gi išlipa iš lėktuvo, ane? Nes yra tokios tos šalies taisyklės. Nereikia taipoli. Klausyk, į Prancūziją nuskrisk. Nei anglų, nei kita kalba nepadės. Taip. Ir mes čia dabar kažkokį bandom iš to išrasti nebūtą reikalą. Ne, jis yra toks, koks jis turi būti. Mes tiktai ant tiek susigyvenę su ta rusų kalba, kad mum va čia yra konfliktas tarp mūsų, tipo, ar mes šnekam rusiškai, ar mes nešnekam.
Bet mes dar prieš penkis metus jau nešnekėjom. Dabar mes grįžtam vėl į tą pradžios tašką. Žinai, 91 metai, kai aš atsimenu, reiškia, jaunystėj, kaip aš kovojau, reiškia, prieš Tarybų valdžią, nes man buvo ten 15 ar kiek metų, aš nekalbėjau rusiškai parduotuvėj, nors visos kasininkės kalbėjo tuo metu tik rusiškai, bet mes čia jauni žmonės taip sa taip savo protestą rodėm, ane? Ir dabar aš žiūriu, kad aš dabar tą patį turiu daryt. Tai vat man tas yra aš, Dominykai, turiu tau testą, tau reikės tik atsakyti taip ir ne.
Mhm. Bandysime tave pažinti labiau asmeniškai. Gerai gerai. Ar tu kada nors sąmoningai kūrei aštriau, nežinojai, kad tai sprogs, nors buvo pritempta? Taip. Ar ant laužo kažką nubaudei neteisingai? Ne. Ar buvo, kad save sustabdėi nuo Rilso, nes pagalvojai, jog jau čia teismas, o ne kritika? Taip. Ar sutinki, kad nepasitikiu visais rusais yra per platu ir neteisinga kaip taisyklė? Labai keplus klausimas. Am, blemba, taip arba ne. Rusijoj gyvenančiais rusais, taip. Ar tu norėtum, kad tavo vaiką mokykloje vertintų pagal tautybę, jeigu gyventum užsienyje?
Ne, ne. Ir mes gyvenom ir nevertino jos pagal tautybę. Ar tau patinka būti žmogumi, kuris pasako tai, ko kiti nedrįsta? Taip. Ar tu turi perdėto teisingumo problemą? Kartais tikrai taip. Ar Bet kartais būna, kad praleidžiu pro pirštus. Čia nu turbūt nuo tos dienos nuotaikos priklauso. Ar sukrėsti kartais tampa tavo profesiniu narkotiku? Kartais taip. Ar tu tikrai manai, kad šiandien kultūra gali išgyventi be ministerijos Lietuvoje? Gali. Ar tu kada nors norėjai trauktis iš viešumo, nes ten per daug neapykantos?
Ne, nes labai daug yra ir apykantos teigiamų dalykų. Taip. Ar tau būtų lengva pripažinti klaidą viešai, jei tai kainuotų dalį auditorijos? A, būtų sunku. Be abejo, būtų sunku, bet tą reikia daryt. Mum visiem tą reikia daryt. Ar prodiuseris tavyje kartais džiaugiasi, kai Rusija padaro eilinę nesąmonę, nes žinai, kad tavo įrašas surinks daugiau peržiūrų. Aišku, džiaugi kuo daugiau, tuo geriau. Ar ar tiki, kad po 20 metų Lietuvoje rusų kalba bus laikoma egzotika, o ne grėsme? Nu, tikiu, tikiu, nes taip jau buvo šiaip, beje, tikrai jau buvom nuo to kažkaip tai atitolę.
Grįžt kažkoks a flešbekas. flešbekas visiškas. Ir žinai, tu, a, filme Pagrobti, man atrodo, a, minėjai, kad, jau žinai, kas bus užrašyta ant tavo antkapio, bet niekur nepasakei, kas. Gal gali pasakyti mums? Ai, čia buvo čia antraštė daugiau buvo čia kaž po kažkurio pokalbio su kažkuo, neatsimenu, kažkas čia tą m a pasagavo, kad būtent filmai pagrobti. Man, nu čia kaip žinai, kaip būna žmonės, nu, kažkokią ten ar karjerą jau padarė, ar jau ten einantis į saulėlydį. A, aš savęs nelaikau, kad aš einu su tikrai ging dieve, bet vat aš manau, kad filmai apie pagrobtus vaikus vat galėtų būti tie, kuriuos galėtų minėti per mano laidotuvių, reiškia, nu vat kaip kaip dažnai būna, vat ką jis gero nuveikia, tai t sukūrė tą filmą, tai vat sukūrė va
tų filmų seriją, tai vat aš sakyčiau, kad ne ne ne Boru ten realybės šou didžiuotų, ne? Ne, tai aišku ne. Nu vis tiek tų pramogos, čia gi nieko blogo, ane, ir tie tie realybės šou ar kas nori, bet tai yra vis tiek pramoga. Nu iš principo tai yra pramoginis žanras, o pramoginio žanro į grabą nenusineši. Nu taip jau yra, deja, jeigu aš pats nesu ten koks ten dainininkas ar ten kažką, bet ir tai a nors ne, nu pop atlikėjai, jeigu jie yra tie super super mega talentingi ir renkantys milijonines auditorijas, tai ir jie savo karjerą puikiai nusineša į grabus.
Bet vat kaip kaip dokumentikos kūrėjas ar ką, tai aš išskirčiau būtent šitą darbą, nes jis buvo labai sunkus visom prasmėm. Bet tau šiaip gyvenime svarbu pas savęs kažką palikti, kad tave prisimintų, ar tu darai čia ir dabar, bet vis bet a nu nori, kad daugiau be abejo aš daugiau darau čia ir dabar. Aišku, e, aš nežinau, kas manęs laukia po metų. Ne, neturiu plano ir niekada jo neturėjau. Aš taip vat kažkaip mano gyvenimas nekelia baimės, tai nes daugelis kelia ir stresą, ir baimę.
Daugelį kūrybinių žmogų tai kelia labai stresą ir supranti dar kas būna, ką tu besuplanuotum, niekada taip man neįvyksta, nes vieną mano norai pasikeičia kažkaip nejučia, antras ar pačio tavo norai taip. Tai čia aš galvoju, planuoju, kad gal kitais metais vat galėčiau ten taip arba taip pasukti. Nebūtinai man vasara. Gal aš kitaip jau galvosiu. Aš ko noriu paklausti, tai vieną tu jau tu padarei tokį projektą, ar tu turi kažkokią tai viziją, kurią galėtum pasidint, gal dar nesidalinai.
Gal žinai, kai širdy būna dalykas, kur tu nori gal daug metų padaryt, bet vis neprieina rankos, kur tu matai prasmę ir nebūtinai a finansinė išraiškaą, kažkokia žinomumo išraiška, bet tai, kas tau labai artima ir tai įprasmintų tavo gyvenimą iš esmės aš tai meninį filmą norėčiau padaryt. Meninį, vaidybinį filmą. Net ir turiu temą. M netgi tiek toli pažengęs. Va prašau. Taip. A, bet e e o kas stabdo? A, matai, aš nenoriu padaryti belekaip. Tai vienas dalykas, n, nu, turbūt čia niekas nenori belekaip daryt.
Nu, bet kodėl yra labai daug dabar komercinio kino, kur, pavyzdžiui, filmavimo kamera neišeina iš keturių kambarių. A, nu taip. Nu ir ką? Nu ir puikiai ir uždirba, ir tai yra komercinis projektas ir nu nesuki sau jokių smegenų. Aš norėčiau kur reiktų pastangų įdėti ir nepadaryti filmo per 10 pamainų. O gali papasakot apie ką filmas ar ne? Ne, ne, taigi pasičiups greitai. Ne, ne. Turbūt a dar ko labai norėčiau paklaust, nes mes visi turime tokį galbūt a žmogų ar kažką tai ką norėtume pakalbint.
Man įdomu, tu jau tiek pažįsti žmonių, jau tiek daug bendravęs, a, tu jau televizijoj visur šitam šou veiksme 20 plius metų. Ar dar egzistuoja kažkoks Lietuvos žmogus, kurį tu norėtum pasisodint ant laužo laidoje, jį pakalbinti ir jeigu toks žmogus yra, tai kokį jam klausimą užduotum? Blema, kad aš beveik tikrai visus kalbinos. Norėjau sakyt Sabonį, bet irgi filmą darėm apie krepšinį su juo. Ten kokį karius žinau, politikus žinau. Nu, jeigu klaustum apie Lietuvos žmogų, lietuvį, jeigu mes kalbėsim apie pasaulį, tai aibę tikrai mūsų siauros rankos iki jų nedaeina ir turbūt niekada nedaeis.
A todėl ir įdomu bent jau Lietuvos ribose, žinai. Vat Lietuvos nežinau, ne šiaip vat su Adamkum norėčiau paskutinį interviu jo turėti, bet kad tai būtų paskutinis interviu, kad nieks kitas nespėtų. Tada taip, nu, nes irgi jį esu filmavęs ne kartą. Tai tai va tokį kaip Last Last, tai būtų svajonė, nes tikrai viena iškiliausių Lietuvos dar žmonių, iš dar gyvų ir dar esančių tarp mūsų. su profesorium Landsbergiu tik ką pasišnekėjau Landlaužo kanale, tai kažkaip O daugiau nu man tie visi reiškia atlikėjai faini mūsų ir taip toliau, bet aš juos kaip į pažįstamus draugus žiūriu, tai man labai sunku juos žiūrėt kaip į O jeigu asmuo, kuris kurio nėra tarp mūsų?
A iš ai, kuris išėjęs. Aha. kur tu vat galvoji, būčiau spėjęs. Arba, pavyzdžiui, būtų įdomu, jeigu jisai dabar būtų gyvas, a, su juo vat pakalbėti šių dienų aktualijom, kaip jisai visą tai mato. Mhm. Galvoju, aišku, maestro Vytautas Kernagis, kosminis žmogaus, kosminis. Visi asmenybė asmenybė. Mes dirbom kartu irgi žvaigždžių duetus darėm, paskui ten dar keli buvo, bet ir kažkaip mes taip nutiko, kad aš palyginus dar nedaug jį pažinojau, o jau jį ištiko tai, kas ištiko, bet mes labai buvom suartėję, nu taip sėdėdavom po filmavimo iki 5 6 ryto.
Tai vat jį tai aš norėčiau susigrąžint. matyt filmą apie jį. Jo, teko, teko, teko tikrai. E tai vat jį, aš tikrai norėčiau, kad jis va čia atsisėstų kažkaip ir taip kaip senais gerais. Jis mane Marksu Engelsu vaidino, nes aš turėjau tokius požius plaukus ir kai išgerdavau ir visi žalia dingdavo, tai jis pasišiausdavo pas mane taip plaukai. Tai žodžiu, nu jis kosminis žmogus, su kuriuo galima kalbėti visom temom, kokiom tik nori ir labai jautrus, daug žinantis ir galintis, e, patarti tam tikrais kritiniais atvejais.
Tai šiai vat šiom dienom jūs būtų labai reikalingas. Aš dar pagalvojau, kad, a, toks aštrus liežuvis tavo šou galėtų būti žinai kas? Šapras. Jo, jo, jo. Kad manau jisai jo šapras šiom dienom irgi įneštų spalvų. Taip, jeigu mes kalbėtumėm apie komedijinį žanrą, tai taip yra. Labai myliu šių dienų komikus, labai faini, jauni žmonės ir ne visai jauni visokių dabar yra. Ir šiaip atgimimas šito žanro dabar yra taip akivaizdus ir labai dėl to džiaugiuosi. Ypač paskutinius porą metų bekas visiškas.
Nu dar gal kils. Manau, kad jau pasiekė tam tikrą, nu, ką galėjo pasiekt, bet tai vis tiek yra bet kokiu atveju laimėjimas žanrui žiauriai gerai. A, bet Šapras, nu, jis metras, ta prasme, antro tokio nebuvo ir bet čia ir netlygint nereiktų, būtų neteis neteisinga, bet šiaip kiek vat aš ir šnekėjęs ten su žmonėm iš teatro jau jeigu mes kalbėtumėm apie jo darbo teatre, ne tik ką mes matėm jau taip visi televizoriui, tai nu ne vienas režisierius yra pasakęs tokių gimsta vienas iš 100.
Tai va, tai yra talentas, kuris yra įgimtas, Dievo duotas ir truputį patreniruotas, bet truputį. Nu jo. A gera prisiminti ir kai įsijungi jo senas laidas, m tai nu jo supranti, kad ne ir taip improvizuot, taip gaudyt, taip ta prasme, nu aš aš galvoju, jis išvis ruošdavosi laidom sunkiai, sunkiai sunkiai jį priversdavo ruoštis. Taip, taip, taip, taip, taip. Ne, bet čia kiekvienas, nu, vat, žinai, va dabar yra vis tiek, nu, man fainas labai Giedrius Savickas, labai jį myliu tikrai.
A, nors kartais atrodo, kad gal jis jau tegu truputį atsitraukia, nes kartais atrodo, kad per daug, ane, žmogaus. Nu jis čia kai sakei apie filmus, žinai, aš ką norėjau ir pakomentuot, kad atrodo pas mus a filmai eina metuose, bet atrodo veikėjai tiktai keičia, veidai nesikeičia, vaidmenis keičiasi, žinai. Nu matai, ten prodiuseris žino, koks aktorius a tikrai paveš, parduos daugiau bilietų. Taip, taip, taip. Tai čia gi labai paprasta. Tai net ir tada buvo ten tų ir vakarėlių bendrų ir mes ten sėdėdavom kaip studentai, ane, jie aktoriukai, mes, režisieriai, nu ten kažkokia bendra kalba, vis tiek bendri vakarėliai buvo.
Nu jis nerealus buvo jau tada jau tada matėsi. Myšdavo visi į kelnes ten sėdėdami šalia. Va talentas. Taip, taip, visiškai. Ta prasme, tai yra Dievo dovana. Tiktai čia yra klausimas, ar tu tą talentą tikrai, nu čia jau ir turbūt su tėvų pagalba, ten su visu kuo aplinkui. Ar tu jį atskleidi, ar tau suteikiama galimybė jį atskleisti ir parodyti ir ar tu iššoki į savo roges laiku ir vietoj? Nes yra daug žmonių, kurie taip ir neišoka visą gyvenimą į šitos rogės ir yra labai dramatiški paskui likimai.
Kiek aš esu sutikęs žmonių, kurie prisigeria ir verkia, kokie jie yra nelaimingi. Nors atrodo viską uždirbę ir viską turi, bet realiai jie yra ne savo rogės. Nu matai, gal tas uždirbi viską ne esminis dalykas. Taip, čia fasadas, nelaimės rodiklis. Ne, ne, ne, čia Bet žinai, kas man turbūt Giedriuje a labai patiko, kai aš su juo čia bendravau, a tai kad jisai sako: "Aš ateinu visur, aš sako, nu irgi esu dalis." Ir žinai, kai man kaip naujai iškeptam vedėjui kartais būna ne tai, kad sunku, bet žinai, aš nesu profesionalas ir sako: "Aš kai ateinu ir matau, kad kažkam sunku, aš kaip svečias, aš gi ateinu padaryt šou."
Ir jisai ir man tas patiko, kad jisai labai taip, žinai, jisai eina į visur, kur jis eina, jisai eina iš visos širdies daryti darbą, kad tai pavyktų. Nesvarbu, kad tai ne jo, bet jis ten dalyvauja. Reiškia, tai yra jo. Taip, nes aš esu ten, žinai. Tai vat jo turbūt požiūris tas ir visur atsispindi, kad jis eina pilnu savimi į bet kokį projektą. Tai bet vat matai čia sėkmė ir yra tame, nes žiūrovas vat mes ne nenubukinkim žiūrovo.
Vat va tas yra aš tą dažnai sutinku. Ai ką jie ten supranta? Ne supranta. Jie gal ir nesupranta, bet jie jaučia. Jaučia, jaučia. Ir viskas. Jie jaučia falšą, jie jaučia vaidybą, jie jaučia, reiškia, pasižiūrėk, šiaip jau geras, įdomus pavyzdys, kalbant apie tai truputį greitai. A nei vienas projektas Lietuvoj, kuris, bet čia Lietuvai tai kviečia, m, kuris vaidina realybę, bet taip nėra iš tiesų. Nu, pavyzdžiui, kaip a projektas teismas. Esi matęs tokį Vokietijoj, Rusijoj labai populiarus, kur feikiniai teismai Amerikoj, bet viskas yra suvaidinta, reiškia, bet vaidina, kad tai yra realu.
Nu, tokia apgaulė. Nenu tada buvo bandymas daryti net lietuvišką variantą okna. Taip buvo nu langai vadinosi nenuėjo. Lietuvis jaučia čia ne jie nenuėjo ne dėl to, kad jie blogai išpildyti. Jie lygiai taip pat išpildyti taip, kaip ir ten. Dominykai, per mažai mes tų aktorių turim. Kartojasi, žinai, pirm vieną dieną ploja, kitą dieną žiūrėk jau jisai vaidina. Turbūt, turbūt turbūt. Gal gandas nueina, ane? Nu tai ten tie, pavyzdžiui, man atrodo per maži esam, gal per maži tokiam projektam, bet realiai vis tiek va tas žiūrovo intuicija jinai yra labai stebuklingas dalykas.
Taip, tu gali nu ją pabandyt suprognozuoti, taip toliau. Bet vat ką mes ir kalbam. Jeigu tu neįdedi pastangų, jeigu tavo akys paties nežiba, jeigu tu nekaifuoji pats nuo to, ką tu darai, figia gausis. Nieko čia nebus. Žodžiu, nuėjus net pas kitą į interviu turi kaifuoti nuo to, kad tu ten esi. Tai be abejo, nes tada neik. Nu, ko ten eit? Kam kankint tą žmogų ir visus čia susirinkusius, ane, ten, kad tu tipo kažkur atsižymėjai ir užsidėjai į pliusą, ne?
Nu, bet jeigu tau faina pasakot, ane, jeigu tau faina šnekėt su tuo žmogum, kaip ir normaliam gyvenime, tai tu taip ir šneki. Jeigu tau nefaina, tai ir nešneki. Taip, yra daug visokių ten tų kitokių dalykų, ane? Tu ten paleidai naują projektą, tau reikia prasisukt, tu eini ir duodi visur interviu, spaudai dalini ten visiem į kairę, į dešinę, paskui nueini į pauzę, nebeduodi. Yra ir tokių variantų, viskas yra OK. Bet, pavyzdžiui, nu nežinau, va dabar man ai kažkokį va gavau irgi pasiūlymą ant laužo K2 Comedy Club.
Tai ir aš jaučiu manęs ne, nu, aš nu aš galiu daryt, jo, bet bus blogai. Mhm. Nu, nes toks, žinai, vat per negaliu ir jis ir jis niekada nesuveikia. Ir net ir, pavyzdžiui, projektus, jeigu tu darai, vedinas tiktai vat ką klausia ir žiūrovai, ane, to apsimoka taip toliau ir tau akys nedega ir šūdas gausis. Nu ir nesigausis. Gerai. Turi pirma jausti, kad tu nori tai daryt, kad ir jeigu tu nori, norėsi ir Petras, ir Onutė, visi norės.
Tai ir jaustas. Taip taip taip taip taip. Nu ką, ačiū, Dominykai. Manau, buvo labai tikrai įdomus ir gilus pokalbis. A įvertins mūsų žiūrovai. A, bet aš tau palinkėsiu kuo didžiausi sėkmės su ant laužo podk, net nežinau, kaip vadinti, podkastas jau dabar. Podkastas, nors ten tokie mikrofonai, reiškia, podkastas. Podkastas, taip. Tai a kaip ir sakei, grįši dar prie koušerių ir kitų, bus įdomu, nes gal neužsitėk tik politikoj, reikia ir kitų, žinai, melo yra labai daug internete visok kitą melą dekonstruot.
Tai va apie koučerius, trenerius tave pasikviesim, papasakim, kaip ten yra. galėsi. Beje, ir buvau toj barikadų pusėj, tai žinau, kaip ten viskas veikia. Tai ačiū tau dar kartą. Ačiū. Tai ačiū visiems, kas žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, prisijungti prie mūsų prenumeratorių ir aišku parašykit savo nuomonę. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ