30 kovo 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Mokesčių ekspertas ir investuotojas, konsultuojantis verslus dėl mokesčių optimizavimo, aiškina, kaip tą patį uždarbį legaliai apmokestinti nuo 30% iki nulio — per teisingą veiklos formą Lietuvoje arba verslo perkėlimą į Gruziją ar Dubajų. Pokalbyje kritikuojamas progresinis GPM, dėl kurio uždirbantieji jau kelia veiklas į užsienį, narpliojami II pensijų pakopos spąstai ir dėliojami asmeninių finansų pagrindai — nuo išlaidų apskaitos iki ETF ir Bitcoin.
Pagrindinės temos
Transkriptas
VMI duoda baudą už tą dalyką, kad tu uždirbi daugiau. Skatina nedirbti. Bet įsivaizduoju, kad jeigu tu kokiam Indonezijoj banko sąskaitą gausi pinigus, kad nieks niekada niekur nematys. Ar turtingi [muzika] tikrai turi schemas? Bišas su džemperiu su kapišonu sėdi namie prie laptopo ir jisai daro lemą du lemus per metus pelno. Aš nemačiau nei vieno darbuotojo, kuris pats atidarytų savo sąskaitą ir iš savo sąskaitos padarytų pavedimą į VMI ir Sodra susimokėtų mokesčius. Kokia tavo nuomonė apie kriptos šiai dienai?
[muzika] Tikimybė, kad už 10 metų bitcoinas kainuos vieną milijoną, ko gero, yra didesnė negu kad jisai kainuos nulį. Tu esi palyginęs [muzika] mokesčius 32% Lietuvoj. Dubajui nulis, Gruzijoj vienas. Nu, chebra, atsimerkit, pažiūrėkit, [muzika] ką čia darot. Ir kai jau optimizuojasi, didelis skirtumas čia tu gali iki nulio sumažint. Jeigu tu moki ten [muzika] 30%, mokėsi nulį. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.
Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekia jus. Jeigu tu gyveni režimu, dar truputį ir pailsėsiu, tai dažnai problema net ingumas, o per ilgai užspaustas stresas ir tada gaunasi klasika: dirglumas, prastas miegas ir lėtesnis [muzika] atsistatymas. Dėl to daug kas į rutiną įtraukia ultrašvagandą. maisto [muzika] papildą skirtą padėti palaikyti atsparumą stresui, energijos balansą ir atsigavimą po krūvio. Čia 600 mg ekstrakto ir net 7% vitanolidų.
Koncentruota, stipri dozė, kurią žmonės renkasi tada, kai nori jaučiamo, bet ramaus poveikio. Pridėtas ir vitaminas B6, kuris padeda sumažinti nuovargio poveikį. Ir turiu jums gerą žinią, nu kaip visada, manovaistinė.lt lt su kodu tap geresniu gausite net 40% nuolaidą ultrašvaganda maisto papeldui. Klausyk, o tu vis tiek vat šitoj rinkoj jau esi nemažą laiką ir tu konsultuoji labai daug žmonių. O kokį tokį absurdiškiausią mitą dar vis girdi apie mokesčius iš protingų žmonių, kur atrodytų jau neturėtų jie apie tai kalbėti arba taip galvoti, bet vis dar tas mitas sklando?
Blemba, žinai, mitų gal daug yra. Gal man tokie keisčiausias, kai būna, kai iš, kaip sakai, iš protingų žmonių išgirstų, pavyzdžiui, kai jie įsivaizduoja, kad jeigu tu kažkur kitur gausi pinigus, kur sako: "Žinai, tai mokesčių inspekcija nemato, ten man įmonys permesk, tipo, žinai, ten nemato arba aš ten nuomas renku ten, ten nemato." Tai va čia man keisčiausia, kai būna toks žmogus turi verslą, viską žinai, bet įsivaizduoji, kad jeigu tu kokiam Indonezijoj banko sąsą gausi pinigus, kad nieks niekada niekur nematys, tai čia tas mitas, kad tu paslėpt gali tipo ir niekur neišlįs.
Čia toks jau kalbam apie mokesčių mokesčių vengimą, pajamų vengimą, pajamų rodymo vengimą, ane? Taip išeina. Jo. Aha. O iš tikrųjų nėra tokių jau būdų, nes tikrai šitą aš girdžiu, žinai, atsidaryk tenai tokią kortelę, atsidaryk tokią kortelę ten Kipre ten kažkokią kortelę, ten nieks nematys, kokius tu pavedimus darai. A nu kažkaip man irgi atrodo jau šiuolaikiniam pasaulyje, kai viskas tai yra sistemizuota, man atrodo, čia ne, matai, teoriškai gali ir praktiškai veikia tas dalykas. Klausimas, kiek kiek laiko veiks.
Tai kartais žmonės nesupranta, kad jeigu tu tą ir padarai, gali tu pasidaryt tas korteles. Tikrai yra daug, kur nu nemato ir greičiausiai, kad ilgai ir nematys. Bet laiko klausimas kada? Tai aš už tai, kad geriau sudėst struktūrą taip, kad tau nu nereikėtų galvos sukt, žinai, kad tu pasidarai taip, kad gali matyt, viskas tvarkoj arba jeigu ir nemato, bet tau galvos neskauda, nes tu žinai, kad nu kai pamatys, pas tave viskas yra ten legaliai padaryta. Mhm. Tai aš labiau už tai, žinai.
Žiūrėk, e pakalbėkim nuo pagrindų. A kur pradėti ir kaip pradėti žmonėm mokytis apie mokesčius? Ką jie turėtų svarbiausia žinoti? A kas ko jie dar iki šiol nesupranta arba nežino. Tu tai visų pirma priklauso, žinai, ką žmogus daro, kuo jisai užsiima. Jeigu tu dirbi pagal darbo sutartį ir tu tiesiog gauni pinigus į kortelę su jokių pajamų daugiau neturi, tai greičiausiai tau apie mokesčius nelabai daug ką reikia žinot, nes tavo, žinai, apsiribos, ar MPD taikyt, ar nataikyt buhalterii, pasakyt ir tiek.
Tai žinai, čia realiai kaip ir pats žmogus mokiš to nemoka. A bet jeigu tu užsiimi kažkokią tai veiklą arba planuoji užsiimt kažkokią tai veiklą, tai tada jau reikėtų pasidomėt apie mokesčius. Tai labai svarbus dalykas, žinai, bent suprast tiek, kad kai tau tos pačios buhalteris būna patarinėja, bet jos dažnai būna pataria taip, kaip jom lengviau padaryt, o ne taip, kaip tau geriau optimizuot, žinai. Mhm. Tai gerai, pirmas dalykas yra skaičiuoklės elementarijus, jeigu tu nori veiklą vykdyt, nežinau, ar į V, ar verslo liudijimas, ar to mažoji bendrija, [atsikrenkščia] tai gali vieną elementarį skaičiuoklę atsidaręs jau, žinai pasivedinėt pasižiūrėt jeigu kur tas skaičiuokles rasti, tai visokiausių, žinai, būna, nu, VMI skaičiuoklės tai šūdinos, aišku, bet yra internete pančios, jeigu suvesit, nežinau, ten indūros veiklos mokesčių skaičiuoklę, tai bus
tikrai ten bent kelios ten koks nors ten, man to gal taxlt. Auditum.lt dar kažkas yra, nu pridarę tokie, žinai, ten privatūs, bet tu užėjęs ten gali pasivest, pavyzdžiui, kad nežinau, 100.000 1000 uždirbau per metus įvediali veikla 30% atskaitymas žiūri kiek gaunasi nueini į kokią mažoji bendrija žinai susivedė nu tai tu jau gali pradėt žaist kad tu maždaug suprastum kažkokį tai vaizdą kitas dalykas irgi jeigu tu jau turi nu aktualesnių klausimų kažkokių kai tu jau namų darbus padarei pasižiūrėjai nežinau skaičiuoklė pasiskaitei internete dabar lietuvių kalba atsirado tikrai nemažai jau nu informacijos nes problema buvo, kad prieš tai anglų kalba informacija bet jinai apie Amerikos mokesčių sistemą ir jinai visai netinka dabar tikrai yra tam pačiam YouTube lietuvišką gali surast kur daro apie Lietuvos mokesčių sistemą.
Tu video gali pasižiūrėt ir kai tu jau žinai kažkokį pradinį bagažą turi elementarininkai gali skambint į VMI ir klaust paskambinai buukai VMI laba diena, darysiu veiklą taip, kaip man mokėt? O ką jeigu taip? O ką jeigu taip? Susirašei, viską žinai aišku reik turėt omeny, kad konsultacijos jų, bet atsakomybė tavo, tai jie tau telefonu gali pasakyt neteisingai ir tu padarysi ir baudą gausi paskui čia gal reikia iš karto aš jau iš patirties galiu pasakyt irgi [juokas] su šitu skambučiu geriau rašyt laišką ir kai laišku atrašo oficialų raštą su savo atsakymais, tai yra jau Jau jau tada jie atsakomybę neša, nes jeigu skambučiu jie tau atsako, tai čia tas pats, kas nieko.
Taip, taip, taip. Nu, bet mat skambučiu tave gali ant kelio užvest, kad tu turėtum daugiau ką klaust. Tu va dabar, kai konsultuoji žmones, yra momentas iki to, kai jie mokosi optimizuoti mokesčius. Mhm. Ir kai jie jau optimizuoja. Koks dažniausiai sutaupymo skirtumas procentais būna, kai žmonės tiesiog vykdo veiklą ir nu kaip eina, taip eina, žinai, daro kaip buhalteris sakė, tvarkingai, bet ten negalvoja apie optimizavimo. Ir kai jau optimizuojasi, yra koks didelis skirtumas čia gali būt, tu gali iki nulio sumažint, tai gali būt.
Nu kiek tada, žinai, jeigu tu moki ten, nežinau, 30% mokėsi nulį, nu, tai didelis skirtumas gali būt geras. Jo, tai depend, žinai, priklauso, nes tau buhalteris irgi, jis tau nepasakys, kad tu gali į kitą šalį iškelt. Tai buhalteris, jeigu jis dirba su Lietuvos mokesčių sistema, tai jis tau čia, žinai, pasakys ir jeigu pas tave yra UABas, tai jis tau gal nepasakys, kad gal tu IMB pakeisk arba gal tu ant veiklos, gal tu ant versli liudijimą padaryk.
Tai žin buhalteris tvarko įmonių apskaitą, tai jie dažniausiai būna net nelabai stipriai žino, kaip tvarkyt e fizinio asmens apskaitą gali būt. M ir atvirkščiai turbūt jo ir tu žinai labai žiūrint kuo užsiimi, pavyzdžiui, nekilnojamu turtu, tu labai labai skirtinga apskaita bus fizekui ir įmonej. Ir ant vienu atveju ant fizeko bus žymiai žymiai geriau ir pigiau, kitu atveju ant įmonės bus žymiai geriau ir pigiau. Tai dažniausiai buhalteris, jeigu jis dirba tik su įmone, tai jis t įmonės variantą ir pasakys, kaip padaryt, bet nepasakys, kad ne, žiūrėk, tu nepirkant įmonės, nupirk ant fizekų ir tu tada nulį mokėsi pavyzdžiui.
M, ok, supratau. A klausyk, o kodėl lietuviai a šiaip iš esmės taip nemėgsta turtingų žmonių? Nes, nes, nu, logiškai mąstant, tai kuo daugiau mes turėsime turtingų žmonių, tuo daugiau mokesčio bus sumokėta. a valstybė klestėjęs, a ir net visi, kurie mažiau uždirba, daugiau gaus pinigų per kitus visus dalykus, ane? Bet kažkodėl Lietuvoj yra ta tokia antipatija turtingiem žmonėm. Aš manau, kad jinai gal yra posvietinėse šalyse pakankamai nemažai. Ir čia pagrindiniai turbūt du aspektai yra. Tai vienas dalykas yra tas posovietinis palikimas, kai atrodo, žinai, kad yra pyragas, kaip nu seniau taip ir būdavo, kad jeigu turtas bendras, tu dirbi kažkokiam ten, žinai, dešrelių fabrike ir kažkas pasivaugė, daugiau dešrelių pasiėmė, tai visiem kitiem liko mažiau.
Tai žinai, čia atrodo, kad tą vat pyragą, jeigu vienas didesnį gabalą atsipjovė, mum visiem liko mažiau. Tai jis iš mūsų pavogė. Ir žmonėm tas mentalitetas dar likęs. Atrodo, kad jeigu tu uždirbai, nežinau, ten 10.000, tai dabar jam mažiau liko, bet jis nesupranta, kad tu tiesiog didesnį pyragą iškepėi, tu papildomą pyragą iškepei, žinai. Tai va tas būna. O kitas dalykas labai svarbus irgi, jeigu pats žmogus sakykim, nu, nedaro, nepasiekęs kažko, ten neturi, neuždirba ir jo, žinai, pasiteisinimas būna, kad tai čia neįmanoma, čia, žinai, ten Lietuvoj ten tas, tas, an, anas ir bam, tu pradedi uždirbt, tai jam tada, žinai, akis bado tą, kad tu padarei, tai tada jisai pats sau ieško pasiteisinimų dėl ko jis nepadaręs.
Tada suras, kad tai tu prisivogęs, vadinasi, tu ten, žinai, čia tau pasisekė, tau čia padovanojo ir panašiai. Ir tada lengviau, žinai, ant ant kito sustumt, kad maždaug čia jisai blogas toks anoks. realiai psichologinis pasiteisinimas tau, dėl ko aš iš tikrųjų nieko nedarau, dėl ko aš neturiu ir esu nepasiekęs. Tai manau, kad šitie du dalykai, žinai, kad atrodo, kad atės. Nu čia žinai toksai jo posovietinis įsitikinimas a jog ribotas yra kažkoks tai a pinigų išteklis, nes a na buvo uždara valstybė, a imperija ir dabar tai tas pyragas, žinai, gali atplaukti internetu iš kažkur kitur ir nebūtinai iš vietinės rinkos ir tu gali uždirbinėti pinigus gyvendamas Lietuvoj.
a iš užsienio kapitalo ir tai visiškai nesusiję su tuo, kas gyvena Lietuvoj, žinai. Tai tas pyragas, kaip ir tu sakai, jisai atkeliauja iš kitur ir mes jį tiesiog turim didesnį čia ir nesupranta kiti, kad jeigu jisai atkeliauja iš kitur, tai kad tas žmogus uždirba daugiau pinigų, tai tau geriau. Nes ne tik, kad jisai mokesčių sumoka, bet jeigu jis net ir mokesčių nesimoki, kitose šalyse tave pritraukia, pavyzdžiui, žinai, kad tu nemokėk mokesčių 10 metų, bet čia gyvenk.
Bet esmė tame, jeigu, pavyzdžiui, būna, nu, žmonės dabar neįsivaizduoja, kokie tie verslai yra, įsivaizduoja, kad turi būt gamykla, čia maksima, bet verslas gali būt bišas su džemperiu, su kapišonu, sėdi namie prie laptopo ir jisai daro lemą, du lemus per metus pelno ir jisai nebūtinai gal sakykim tų mokesčių, nu, net jeigu jis teoriškai mokesčių nemokėtų paimtume nubrauktume ane bet realiai jisai tokias pajamas uždirbdamas, jisai greičiausiai užsakinėja maistą, eina į kavines, apsipirkinėja nuomuojasi samdo kažkokią ten namų tvarkytoją, tai kiek jisai pinigų ekonomiką išleidžia?
Tai vadinasi, kiek jisai papildomai tu turėdamas tokių žmonių kiek kiek tu jiem gali paslaugų suteikt ir panašiai, kiek tu gali, kiek jisai elementariai išleidžia pinigų čionais į vietą ir ratu prasisuka. Jisai, žinai, nuvarys gal, nežinau, į kavinę užsisakys kažką, kavinė užsakys pas kažką maisto, užsakys, nusimamys valytoją ir panašiai. Visa ekonomika įsisuka. Taip. Nu ir dar dažnesnis visų paslaugų vartojimas, nes jeigu, pavyzdžiui, žmogus, kuris mažiau uždirba, jis gal į kirpyklą nueina, žinai, rečiau, a, nes kainuoja ir galvoja, ai, dar pakentėsiu tas porą savaičių.
Tas, kuris uždirba pakankamai ir jam neskausminga susimokėt už kirpyklą. jisai eina tiktai mato aš plaukas atau jau žiūrėk kirpyklos kėdėj sėdi. Bet žinai einant prie mokesčių, a kaip tu galvoji, kurioj vietoj žmonės labiausiai bijo optimizuoti mokesčius iš tavo patirties, kur baimė visiškai nepagrįsta? A žinai, gal daug tų vietų gal yra, kad ne tai, kad bijo, bet būna nežino. Tai yra tikrai vietų tokių, kur tu gali nu labai paprastai, labai legaliai optimizuot. Nu sakykim, e, pavyzdžiui, iš tokių optimizavimo būdų, kur tu gali labai legaliai, labai paprasčiai, paprastai padaryt, ane, tai lietuviai mėgsta nekilnojamą turtą.
Tai vienas iš tokių variantų gali būt nekilnojamo turto flipas vadinamas, ane, tu pamatei, kad kaimynas padarė, nupirko, aš irgi noriu. Tai, pavyzdžiui, aš paimu, nuperku už 50.000, nu, kažkokią lupę butą, žinai, ir jį tada atremontuoju. Padarau ten, nuperku, žodžiu, medžiagas, viską, padarau remontą, afigieną. 100.000 remontą įdėjau, būtų vertė 150. Pardaviau 150. Tai dabar gali būt variantas. Arba aš tą dariau iki fizinis asmuo, tai aš ant savęs nusipirkau, būtų už 50.000 1000. Tada nusipirkau įrangos, įrankių kažkokių ten, žinai, nu viską susipirkau, kad padaryčiau remontą.
Nusamdžiau meistrų kažkokių, padariau remontą ir jį pardaviau 150. Gaunasi finale aš už butą sumokėjau 50, į remontą įkišau 100.000, pardaviau 150. Aš pelno neturiu realiai, bet pagal mokesčių inspekciją mano, e, GPMą man reikės mokėt nuo pirkimo kainos minus pardavimo kaina. Aš negaliu atskaityt jokių išlaidų. Tai vadinasi visus remontus, ką aš dariau, visas, ką aš pirkau, nieko. Tai aš dabar, jeigu, pavyzdžiui, dar sutapo taip, kad progresinis GPMas man taikomas ir aš sakykim turiu dar kitų pajamų, tai gali būt taip, kad man nuo viso to pardavimo reikės mokėt 32% GPMą.
Tai dabar gaunasi sumoj, aš realiai nieko neuždirbau. Nu aš tiesiog išleidau ant visokios įrangos. Man liko įrankių įrankių, nu, kažko, kažko liko, bet aš realiai dabar turiu mokėt 32.000 € GPMą. Aš lygiai tą patį galėjau daryt, bet kitaip. Tai jeigu man būtų kažkas pataręs, aš galėjau atsidaryt mažąją bendriją ant jos nupirkt už 50.000, 1000 tada supirkt visą įrangą, viską remontą tą patį padaryta už 100 ir parduot. Ir šituo atveju tada su mažai bendrija aš galėčiau atskaityti išlaidas.
Tai visus remontus, ką aš dariau, ten meistrus, ką pirkau, įrangą kažkokią, aš viską įtraukčiau į sąnaudas ir tada gautųsi, kad aš už tą butą mokėčiau nulį. Tai va ir skirtumas gaunas. Aš padariau lygiai lygiai tą patį, tiktai skirtumas arba ant fizeko, arba ant mažosios bendrijos. Vienu atveju aš moku 32.000 1000 € GPMą. Kitu atveju aš moku nulį pelno pelno mokestį, nes pelno negavau. Arba iš kitos pusės vėl variantas, ane, nebūtinai įmonė visą laiką geriausia. Jeigu aš, pavyzdžiui, perku, planas toks pats, bet aš sakykim šiuo atveju aš gal nieko nesamdysiu, aš viską pats darysiu.
Aš ten, nežinau, tėvukas padėjęs, brolis padėjęs, mes ten remontą patys padarysim, medžiagų turim savo ten kažkokių dažų senų lygę. Labai madinga Lietuva. Jo, tai va, tai tokiu atveju aš vėl perku už 50, padarau visą remontą, ane, bet man tas remontas, pavyzdžiui, nu ten nežinau, nekainavo nieko, bet aš pakėliau vertę, sakykim, nu aš nusprendžiau, kad aš tą butą nuomosiu 10č metų, aš jį paleisiu nuomai, po 10 metų parduosiu. Tai dabar opcija tada, tai jeigu aš tą patį daryčiau ant mažosios bendrijos, tai aš būčiau nupirkęs, aš pranuomuočiau už nuomą man reikėtų mokėt 17% pelno mokestį, nu, žiūrint koks mano status bendrijas, bet sakykim, kad neturiu lengvatinio.
Ir jeigu norėčiau pinigus išsiimt, dar reikėtų sumokėt man 15% dividendų. Tai man sumoj gaunasi apie 32% jau nuo nuomos, ane? Kitas dalykas, tada jeigu aš tą turtą parduosiu po 10 metų ir įsivaizduokim, kad aš nupirkau už 50, ten pats paremontavau, bet išlaidų jokių nepatyriau, nu negaliu pagrįst jo ir parduodu už 10 metų už 150.000. Tai man dabar skaitysis, kad aš iš nuomos uždirbu. Įsivaizduokim, kad nu po 10.000 per metus, pavyzdžiui, iš nuomos gaunu, ane? Tai per 10 metų bus 100.000 plius nuo pardavimo 100.
Tai aš dabar gaunasi ant popieriaus per 10 metų turiu 200.000 1000 pelno. Nuo jo aš turėsiu sumokėjęs 17% pelno mokestį ir 15% dividendų. Tai gausis, kad na apie 32% sumoku, ane? Nu tai aš jau gaunasi kiek? 64.000 grubiai turi sumokėt. Bet jeigu aš lygiai tą pačią schemą būčiau daręs ant fizeko, nusipirkčiau turtą, padaryčiau remontą, pralaikyčiau 10 metų ir nuomočiau, tai pirmas dalykas nuomai aš galėčiau paimt verslo liudijimą. Tai vers liudijimas man Vilniuj kainuotų apie 600 € metam turbūt 700 700 € metam dabar ane tai aš tada per 10 metų sumokėčiau kiek 7000 € tai jau 7000 € ane sakykim mano mokesčia plius būtą kai aš parduočiau paskui kadangi būtų suėję daugiau negu penki metai man reikia mokėt GPMą yra taikoma lengvata tai vadinasi mano iš
viso to pači aš tas pačias pajamas gaunu 100.000 iš nu 100.000 nuo pardavimo, bet vietoj 64.000 aš jau mokėsiu tiktai 7000. Arba gal aš Alytuj galiu užsiregistruot Akmenėj, naujoj Akmenėj, ane? Arba mama gal mano naujoj Akmeny registruota, gal aš ant jos fars liudimą galiu paimt, tada liudimas jau kainuos 140 € per metus. Vau. Tai bus jau tada toks skirtumas. Jo, nauj [juokas] eik tu sau. Nežinojau ir prikolas, kad tu gali paimt versl liudijimą naujoje Akmenėj registruotas būdamas, bet pažymėt, kad tu neriboj veiklos teritorijoj ir tu gali būtą Vilniuj nuomot su tuo verslo liudijimo.
O klausyk, a mes su tavim, kai buvom susitikę, tu mane nustebinai, kad mano turtą gali nuomoti kas nori, pasiėmęs verslo liudijimą. Nu jo. Aš aš visą laiką galvojau, kad nuomoti turtą gali tik tas, kas yra savininkas. Ne, nebūtinai. Tu, jeigu tu, pavyzdžiui, nuomojies visokius Airbnb ir panašiai, tai ypač seniau buvo populiaru, kad tu senamiest nuomoji būt ilgalaikėj nuomai už ten, nežinau, 600 ir jį paleidi trumpalaikę nuomai, tai tu gali pernuomot, viskas tvarkoj. Juo labai, jeigu tai yra tavo ten, nu, šeimos turtas, nežinau, ten mamos, tėčio, tai jeigu tau leidžia, duoda, tai tu gali ir numotis.
Tai tu, tarkim, gali turėti turtą ir sakyt: "Ai, tėti, prisidurk va pensijai, imk tą turtą, nuomok, užsiimk savo verslo liudijimą ir pats užsiimk juo." Taip. Tai netgi tu gali tėčiui išiminėdamas verslo liudijimą. Tai verslo liudijimas yra irgi tokia įdomi forma, nes tu gali tu kaip ir negali turėt darbuotojų, išskyrus šeimos narius. Tai vadinasi verslo liudijimą. Tu kai pildai verslo liudijimą, pasirenki ten viską ir yra vienoj vietoj pridėti šeimos narį ir tu pasirenki sūnus, Artūras dalyvaus kartu ir parenkai ir jus.
Dabar ten verslo liudijimas yra ant tėčio, bet tu tam verslo liudijime esi kaip, nu, kaip darbuotojas, galima sakyt. OK. Ir pajamas realiai gauna jisai, bet aš galiu viską padėt jam daryt. Taip, taip, taip. Jisai gauna pajamas. O paskui, jeigu tu, taip sakant, geras sūnus būsi, gal jis tau padovanos. Jo. Ir šitoj vietoj mokesčių mokėt nereikia. Taip. Tik reikia turėt omeny, kad jeigu dovana daugiau negu 14.500 € berods, tai reikėtų jauformint pas notarą. Nu, bet jeigu tai yra visi legalūs, oficialūs pinigai iš verslo liudijimo, tai jokio skirtumo.
Tai, kad susimokėt reikės notarui ten kelis a 100 kokį eurų. Jo, nu, arba gal tok, žinai, gali dovanot mažesnėm dalim arba jeigu, pavyzdžiui, grynais padovanoji, irgi reikia nu iki 5000 € dabar galima, nu, nėra kaip seniau. Tai vat yra variantų. O žinai, visą laiką piktinasi, kad turtingi sumoka mažiau arba išvis nemoka mokesčių ir daugiausia mokesčių sumoka vidutinę klasę. Šitas naratyvas yra iš Amerikos, kur ten ir pavyzdžius pasakoja, kaip tenai turtingi iš viso su Zero Texas gyvena, dėl to jie turtingi, o va čia visą naštą neša vidutinę klasę Lietuvoje.
Ar tikrai taip yra? Ar čia vėlgi tas posovietinis pavydas ir tiesiog kaltinimas iš oro? Ar ar turtingai tikrai turi schemas? Žinai, žin? E, žinai, schemas turi, bet aš manau, kad labai labai blogas supratimas. Tai pirmas, žinai, dalykas yra, kad, nu, aišku, dėl ko taip lygina, nes pagal darbo santykius, kai dirbi, mokesčiai yra labai didžiuliai, bet irgi taip, žinai, čia gal mane komentaruose suvalgęs, bet man atrodo, kad kai tu dirbi pagal darbo sutartį, aš nemačiau nei vieno darbuotojo, kuris pats atidarytų savo sąskaitą ir iš savo sąskaitos padarytų pavedimą į VMI ir į Sodra susimokėtų mokesčius.
Tu realiai gauni pinigus į kortelę ir kai tu eini tartis dėl algos, ane, dėl atlyginimo, mažai kam įdomu, kiek ant popieriaus yra. Visiem aktualu, ką tu gauni. Tai tu realiai, kai žmogų, tu tarėsi su juo, kiek tu jam mokėsi į rankas. O kiek tu už jį sumokėję, turėsi mokesčių, čia dažniausiai būna darbdavio problemos. Tai irgi, žinai, čia taip truputį ne visai sąžiningai galygint. Tai aš sakyčiau, kad nu tie mokesčiai yra už darbo vietą, bet juos greičiausiai moka vis tiek įmonė.
Taip pat žmogus jų nesimoka, ane? Čia jau kalbant apie darbo sutartį. Kitas dalykas, kaip kalbama, kad turtingi sumoka ten mažai mokesčių. Tai jeigu kalbant nominalia vertė pinigų kiekiu, tu turtingi sumok tikrai labai labai didelę dalį mokesčių, ane? Tai greičiausia paėmus netgi UK man atrodo pavyzdį yra, kad ten nu ten kosminis skaičius, kad ten gal ten pagrindinė žinai gal 10% turtingiausių ten sumoka ten vos ne 80% visų mokesčių, nes yra didelė dalis žmonių, žinai, jeigu paėmus, kad yra dalis, kurie mokesčių, kurie gauna pašalpų ir benefitų iš valstybės daugiau negu sumoka mokesčių, tada yra kurie panašiai ir yra kurie permoka, žinai.
Tai nuėmus tuos pačius turtingiausius, kurie daugiausia mokesčių sumoka, tai nu jų realiai mažas procentas sumoka labai didelę didelį kiekį pinigų nebankrutuotų. Jo, ir taip atrodo. Ir tada kitas dalykas, žinai, dėl to, kad yra skirtingai tos pajamos apmokestinamos. Tai dažniausia kada pajamos mažai būna apmokestinamos, kai jos būna iš kapitalo, pavyzdžiui. Tai sakykim ir ir dar tas, nu čia, žinai, visas pragas dedasi, sako turtingas sumoka mažai mokesčių. Jo, jeigu tu žiūri kaip fizinį asmenį, tu paimsi, va ten Artūras sumokėjo mažai mokesčių, tai tu gal kaip fizinis asmuo sumokėjai mažai mokesčių, bet tam, kad tu juos sumokėtum, tai pinigai pirma turėjo praeit pro tavo įmonę ir tavo įmonė turėjo mokesčius sumokėt.
O taip. Tai tam, kad tu juos gautum dabar, pavyzdžiui, jeigu tu kaip fizekas, tu gavai algą, tai tu gavai ir turi, ane? O darbdavys už tave mokesčius sumokėjo. Bet jeigu tu sau nori gaut ir tu visą grandinę paimsi, tai tu išrašei PVM sąsą faktūrą ant įmonės, sumokėjai PVMą 21%. Tada, jeigu gale metų tu turėjai pelno, sumokėsi 17% pelno mokestį ir tada nuo tos likusios sumos jau po PVMO ir pelno mokesčio norėsi išsimokėt, susimokėsi dividendus dar 15%.
Tai vat visą tą, kai sudeda 21 + 17 + 15, tai aš nežinau, ar čia labai mažai yra, žinai, bet kai tu, bet kai tu skaičiuoji, tipo sumoji, tai sako, Artūras sumokėjo tik 15%. Nu jo, tu kaip fizekas 15 sumokėjai, bet tavo įmonė prieš tai sumokėjo 21 ar 17, nes tai yra tavo įmonė, tai nėra a tave samdanti įmonė, kuri priklauso Petrui, kuris tau iš viso nei giminė, nei nei niekas, kur tau net neįdomu, kaip jis gyvena, tau įdomu tiktai, ką tu gavai.
O čia tu realiai susikūrei darbo vietą, susikūrei įmonę, susimokėjai nuo įmonės visus mokesčius ir tam, kad dar iš tos įmonės išsiimt, dar pats susimoki mokesčius. Ir dar pakelių bus kitų dar ten nekilnojamo turto mokestis ten, nu, tų įmonių mokesčių ten va tiek paskui tu sužinai. Šitoj vietoj dar kas įdomiausia, kad tu kai tuos 15% susimokėjai kažkur eini į parduotuvę, tu dar PVMą susimokė. Jo arba tada nusipirks nekilnojamą turtą ir tada sakys: "Ai, nusipirkai nekilnojamą turtą." Dabar nekilnojamo turto mokestis bus, mokėsi [juokas] ir dar palūkanų susimokėsi.
Tai vakau ir didėja tas pyragas. Eik tu sau. Sklandomi tai, kad žmonės juos renkasi tada, kai sportas yra rimta gyvenimo dalis. Ir šitas mitas yra teisingas. Swedish supplements maisto papildus aš sieju su tuo, kai nori tikrai žinoti, kad treniruotė bus sėkmingesnė nei vakar. Ir, pavyzdžiui, jų prevorkautas The Butcher, vienas žinomiausių stipresnių prevorkautų Skandinavijoje. Būkite atsargūs. [muzika] Yra ir Way Lifestyle baltymai. Tiems, kas nori tiesiog gero baltymų produkto be papildomo šlamšto. Atsistatymui po sporto daug kas renkasi Zama+, BCA Engine ir EAA engine.
O jėgos tikslams Swedish Supplements turi krepjų kreatiną, plačiai pripažintą kreatino formą, kurią renkasi daug patyrusių sportuojančių. Ir jeigu jūs norite pajausti, kas čia per rimti reikaliukai, visą Swedish Supplements liniją rasite misbiceps.lt nuoroda aprašyme. Klausyk, mes turime mūsų klausytojo Deividas Lis, kuris gauna Neurozan maisto papildą dovanų. Tai, mieli klausytojai, eikit į mano profilį, rašykite savo klausimus po ateities postais ir turėsit galimybę irgi gauti dovanų papildus. Ir jis klausia, ar progresinis GPM sprendžia pajamų nelygybę, ar tiesiog skatina aukštų pajamų specialistus išvykti arba steigti UAB MB užsienyje?
Labai geras klausimas ir atrodo, kad daug kas apie tai nepagalvojo ir ypač OK dabar ta problema panašiai visam pasauly jaučiu ir nu čia didelė problema yra dėl GPMO to progresinio apskritai progresiniai mokesčiai. Įsivaizduokim taip. Jeigu tu, pavyzdžiui, viršijai greitį, gauni baudą, ane, tai skatini, nu, duodi baudą, kad žmonės neviršytų greičio, nori, kad mažiau rūkytų, užkir cigaretes akcizam. Tai vadinas, tu baudi už tą dalyką, ką nori, kad nedarytų. O dabar gaunasi, jeigu žmogus stengiasi daugiau, daugiau dirba, tu paimsi, nežinau, antrą darbą, plius invalio veiklą atsidarysi, tau mokesčius pakelia.
Tai čia elementariai gaunasi, kad tau nu duoda baudą už tą dalyką, kad tu uždirbi daugiau, skatina nedirbt. Skatina dirbt. Ir iš kitos pusės, jeigu tu išvis sugalvos nedirbt, ane, ant sofos pagulėt, tai tau dar pašalpą sumokės. Tai tave skatina nedirbt ir baudčiau už tai, kad dirbi daugiau. O pašalpos Lietuvoj dabar nėra tokios ir kuklios? Blemba, žinok, po covido labai pasijuto, nes buvo, pavyzdžiui, kai samdai žmogų kokį, nu, pagalbiniam darbui kažkokiam, ane, ir žmogus pasiskaičiuoja ir jisai tiesiai šviesiai pasako.
Blemba, sako, man, žinok, nelabai apsimoka. Man sako 200 € skirtumas gaunasi. Ar man ateit dirbt, ar man pašalpą gaut? Aš dabar tai pašalpą gaunu, man 200. Tai sako man dar iš toli važiuot, man kuras atvažiuot, ten pietus reikės nusipirkt. Man sako, tas ant to išeina. Mm. Nu, nu ką aš jum galiu pasakyt? Nu jo, bet tada gaunasi tu kaip darbdavys, tu konkuruoji ne su kitais darbdaviais, bet tu konkuruoji su pašalpa, žinai, su Sodra. Jo, tai tas nefaina.
Tai va dėl to progresinio GPM, žinai, kas yra labai blogai, kai jis įvestas, tai yra keli blogi dalykai. Vienas dalykas yra, kad neaišku, kiek jų reikės mokėt. Tai paprastam žmogui dabar pasiskaičiuot, ar tau ten bus, žinai, 5, 15, 20, 25, 32, kada kas, kur susisumuoja ir žmonės to dar nesupranta, kiek sumuojasi iš tikrųjų ir kaip susisumuos ir kiek reikės mokėt. Yra tas nestabilumas. Tai jeigu tu reniesi, kur verslą savo turėt, tu dabar nebežinai. Tai man 32%, pavyzdžiui, elementariai aš nuomoju įmonėm, pavyzdžiui, patalpas.
Tai standartiškai buvo sutarti, kad tu rašai tokią kainą plius GPM, kas buvo 15%. Tai dabar mes tą patį turim plius GPM, bet jie man praveda 15%. Man kiek mokėt reikės? Gal 32. Tai žinai, visokių neaiškumų pasidaro. Tai jeigu žmogus nu nori sau stabiliai jisai gali pasirinkt, kur yra flat tex rate, ane, kur tiesiog žino, kad bus 15 ir viskas arba ten 10 ir viskas. Ir jam galvo sukt nebereikia. Čia kaip su dividendais, žinai. Va tas nesvarbu kokia suma, a, 15% taip lengva skaičiuoti.
Ir anksčiau taip buvo paprasta. Taip. O dabar žinai kosmosas gaunasi. Ir tiem žmonėm, kas daugiau uždirba, nu, blemba, nebesąžininga. Gerai, žin, kas yra tas daugiau. Dabar gali pasakyti tuos laiptelius, a, nes čia irgi labai gali nesuprasti, nes vienam vienas daug, kitam kitas daug. Jo, ten matai pagal VDU dabar skaičiuoja, tai tuos pagal VDU ten taip 15Gmas yra išvis mažas likęs ten iki, nežinau, gal 20.000 € tada 20 ten iki tam tikros ribos ir ten nuo 100 gal kažkiek tūkstančių dabar žinok nepasižiūrėsi atodo nuo 82.000 1000 jau yra 25, jo, kažkas tokio.
Ir paskui ten nuo ten 100 gal kažkiek jau keliasi 32. Bet čia irgi reikia turėt. Ai, čia yra Nu jo, tai nu 8 t000 jeigu esišnikas geras, tai čia yra normali normalus atlyginimas. Net nereikia būt atyšniek turėtų omeny, kad į tą kateliuko principą sumuojasi labai daug. Tai sumuojasi tavo individos veiklos pajamos, darbo užmokestis, automobilio pardavimas, nekilnojamo turto pardavimas ir žodžiu daug daug visokių tų pajamų. Jeigu kita tais metais mašiną pardavei, jau įkrito. Taip. Tai jeigu tu pardavei nekilnojamą turtą kokį nors, ane, gavosi, kad tavo vertė tenais buvo didesnė ir tu neoptimizavai to pardavimo mokesčio, tai tau jisai sukrito į bendrą katalą ir tau dabar jau, nu, žiūrėkit 32% 32% GPM.
O dabar nekilnojamo turto kainos yra tokios aukštos, kad tenai tą skirtumą pasiekti nėra taip ir sunku. Jo, yra kaip gali optimizuot, aišku, padaryt dažniausiai, kad ant nulio išeitų, bet irgi ten toks, nu, ribotas kiekis. Tai va, o grįžtant prie to GPMo, tai aš galiu iš praktikos dabar pasakyt, iš vat realių pavyzdžių, kaip dabar vyksta, ane? Tai tie žmonės, kas, pavyzdžiui, turi individualią veiklą turėjo arba per mažą bendriją įsiiminėjo tas pajamas, sakykim, dabar visokių apribojimų atsirado, nu, išsikelinėja daug kas tą veiklą.
Atvaro, pavyzdžiui, jaunas bičiukas it šnekasi, sako: "Blemba, dabar ant individualkės pasiskaičiavau, sako, man kosmosas gaunasi" ir jisai, žinai, jau išvarinėja į užsienį tada. arba elementariai, pavyzdžiui, vat man asmeninis pavyzdys prieš porą dienų skaičiavausi, man reikia išsimokėt palūkanas, taisnių palūkanam buvo 15% nuo ribos ten virš ten 100 kažkiek tūstančių buvo 20%. Nu ok, aš pasiruošęs tuos 15 arba 20% sumokėt, viskas gerai, bet aš dabar persiskaičiuoju, supratau, kad pala, aš 25 neišsimokėjau, aš išsimokėsiu 26 ir dabar aš jau pasižiūriu, man sukrenta man 32% GPMs.
Tai aš dabar tas palūkanas galiu arba išsimokėt sau ir sumokėt 32% ir nu blemba fuck now žinai man 15 dar ok aš būčiau sumokėjęs, bet 32 nu aš nepasiruošęs mokėt. Tai ką aš darau dabar? Aš neišsimoku tų palūkanų visiškai, ane, ir aš tuos pinigus nu išleisiu kažkur kitur greičiausiai į užsienį išvažiuos. Bet kas dabar gavosi, ane? Tai jeigu man būtų buvęs tas pats tarifas, tie patys 15 arba duok dieve 20 likę, tai aš būčiau susimokėjęs 20% nuo kažkokios sumos ir valstybė būtų gavus tą tuos procentus.
Plius aš už tuos pinigus būčiau pirkęs turbūt nekilnojamą turtą, investavęs čionais, samdęs remontus, daręs kažkokius, viską nuomavęs, mokėjęs NT mokestį, mokėjęs už nuomą mokesčius, panašiai. O dabar kas atsitiko? Aš dabar pakėlę mokesčius tokį ką buvo, kad bus 32, mes daugiau surinksim. Tai dabar jie ne tik, kad 32 negaus, jie ir tų 15 nebegaus, nes aš dabar išvis nemokėsiu. Tu juos išsikelsi ir tu išleisi juos kitur. Taip. Ir aš juos išleisiu į užsienį investuosiu. Tai vadinasi čia dabar bus mažiau darbo vietų, mažiau pajamų, nu žodžiu, nesinko tų pačių 15 ir tu plius jų neišleidai Lietuvos ekonomikoj.
Taip, būčiau PVMą sumokėjęs, išleidinėjęs ir panašiai. A aš tai vat net užsirašiau tokį filosofinį klausimą ir žinai sėdėjau vakar galvojau ir o tu pats kada galvoji, kodėl šalies BVP auga, atlyginimai auga, mokesčių surinkimas auga, bet valstybė nu niekaip negeba tilpti į biudžetą. Čia, žinai, pagrindinis dalykas, man atrodo, kad nėra atsakingo nedidinant mokesčių svarbiausia. Jo, supranti, viskas auga, bet nepadidinus mokesčių biudžeto niekaip nesurenka. Nu dėl to, kad supranti, nėr atsakingų už nieką. Tu gali pinigus taškyt kaip nori, kur nori.
Pažiūrėkit, kiek yra, pavyzdžiui, valstybinių kažkokių užsakymų būna IT sistemų. Kažkoks vebsaitas naujas, kur tu ten jungtis, nu, nu, fuck, atrodo, tu ten jungęs tas websaitas ten kainavo, aš nežinau, kiek milijonų, nieks niekur neveikia. Atsakingų nėra, žinai. Pastoviai kažkas užlūžta. Tu paimt privataus kažkokio bizniuko e-shopą, bus ten už porą tūkstančių padarytas, viskas veiks, integracijos, mokėjimai, viskas 247 veikia, bet valstybinis, žinai, už ten kelis lemus padarytas, nieks fucking neveikia, nulūžė ir panašiai. Tai yra tas pats su pirkimais, žinai, pas mus irgi, pavyzdžiui, su prekyba dirba, būna perka irgi tų valstybinių užsakymų būna, nu, blemba, ten, žinok, nu, labai labai neproduktyviai.
Tai kartais būna, kad nu tikrai tu matai, kad žinai ten tuos pinigus taip išleidinėja, pavyzdžiui, kad tiesiog sako mums svarbu, mum sąskaitą reikia gaut, o tipo prekės nesvarbu, nes mes šiais metais, pavyzdžiui, yra toks prikolas, kad tu sakykim, nežinau, dabar senokai jau darėm, bet bent jau seniu, bet manau, kad dabar tas pats yra. Jeigu tu dirbi kažkokioj taij, nu, valstybinėj žodžia įstaigoj, tu gavai biudžetą kažkokį, pavyzdžiui, turi 100.000, tu per metus išleidi 50, tau liko 50, tai pagal viską privačiam versle tai ką sakyt, tu šaunuolis, 50.000 stupi maladiec, ane?
O pas juos gaunasi kas? Tu neišleidai tų 50, tada tau sako: "Ai, tai tau per daug davėm, tai tu kitais metais mažiau gausi." Taip. Ir jie tada turi iki metų galo išleist. Jo, jie tada iki metų galo turi bet ką nupirkt, bet kokį šūdą. Tai sakau, būna taip, kad sako mum tiktai faktūrą atsiųskit, o sako, prekių mum ten net nafik nereikia. Tipo svarbu tiktai gaut. Nu tada aišku, tai kiek tu žinai tuos mokesčius renki, o ten chebra bando ištaškyt kuo greičiau pinigų, nes tu kitais metais negausi, nes sako aš vat kalbėjau su vienu žmogum ten pažįstamas buvo, kur dirba tenais, sako: "Mes dabar perkam kažkokį ten droną už ten vos ne 50 štukų."
Sakau, kam jum? Nu, sako, nafik nereikalingas, bet sako: "Mum reikia kažkur pinigus padėt, nes sako šiais metais, nu, mum tas biudžetas toks, bet sako kitais metais man gal neužteks pinigų, aš nežinau, tai aš nenoriu, kad man nukirptų, žinai." Mhm. M nu tai va tokios ir šiaip nu sakau nu pažiūrėkit kiek nueik į valstybinę kažkokią tą pačią nežinau polikliniką kažkokią ir nueik į privačią ir pasižiūr žinai koks skirtumas produktyvumo yra kaip kaip greitai dirba, kaip greitai viską padaro.
Visgi kapitalistinis pasaulis, kuriame a kažkoks asmuo valdo biznį, nes žino, kad jeigu biznis nepaeis, pinigų iš oro nenukris, šiek tiek skiriasi nuo to, kaip valstybė vykdo visą tą verslą viduje. Labai labai, nes pinigai iš oro ateis, padidinsim mokesčius. Pūsim orą. Jo. Ir ir atkeliaus pinigai, o tada galvosim. Tai nu jo. O tu savo patirty dabar kiek matai jau kiek žmonių yra tokių, kurie realiai išvažiavo? A pavyzdžiui, procentaliai, kas į tave kreipiasi dėl mokesčio optimizavimo ir tu papasakoji ir jie sako: "Gerai, važiuojam."
Dėl išvažiavimo yra du variantai. Tai yra vienas, kai pats fizinis asmuo išvažiuoja su visam, tai tokių bent, nu, kokių 10 pastaruoju metu išvažiavo, pavyzdžiui, Gruzijoj. Bet čia pagrinde jauni bičiukai, bet kad suprast, nėra tiesiog nu čia kurie neturi čia nieko, kas prie ko prisirišti ane? Jo. Arba kad ir turėjo, bet susitvarko, žinai, ten parsidavė, persirašė panašiai. Bet čia čia ta prasme tiek kiek aš žinau ir čia būtent į vieną šalį kiek išvažiavo, ane? Ir čia per kalbant, nežinau, paskutinius pusę metų, bet tie tie 10 bičiukų, tai buvo tokių, kas uždirba ten, žinai, pusę lemo, kas lema, kas du lemus per metus uždirba ir jisai tą tuos savo žinai lemus išsivežė ir vargu 100 paprastų, jo, žinai, ir kiti iškėlinėja verslus.
Tai, pavyzdžiui, tikrai daug labai pažįstamų dabar netgi į Latviją tą pačią iškilinyje, kur atodo logikos nėra, bet tiesiog Latvija turi dabar atidėtą pelno mokestį. Tai vadinasi, jeigu tu reinvestavai, pelno mokestis nulinis, kaip pas estus buvo. Estai lyg naikina. Ta pati Gruzija irgi tas pats yra. Jeigu tu, pavyzdžiui, pelną reinvestavai, aš neišsimokėjau dividendo, aš pelno mokesčio nemoku. Lietuvoj nesvarbu, tu reinvestavai, nerestavai, vis tiek 17% turi mokėt. Tai, žinai, gali būt taip, kad pats žmogus jisai čia sėdi vietoj, bet jisai geria gera logika valstybės.
Taigi kaip jie gerai daro. Jeigu tu ir investuoji, tai reiškia tu tuos pinigus išleidi į ekonomiką, vietinę ekonomiką, perki turtą, kažką tai užsakai, darai, gerini, atlyginimus moki, daugiau žmonių samdai, ta prasme, taigi tai tu dar didesnę vertę ekonomikai kuri. Ir labai svarbus dalykas, supranti, kai tu žiūri į konkurisingumą, yra pasauliniai indeksai. Tu atsidarai, pavyzdžiui, pasaulis indeksas pagal pelno mokestį šalis sort by tau išsortina ir tavo pelno mokestis, pavyzdžiui, buvo ten, nežinau, ten Kipre kokiam 12 su5, tai jisai aukštai pakankamai sąraše ir žiūri užsienio investuotojas, kur mum atsidaryt kokią nors ten, žinai, gamyklą ir jisai skrolina ir mes dabar 17%, tai mes jau nu pakankamai žemiau negu visos valstybės, kas turi po 15% ten žinai po 12,5 ir panašiai.
Tai konkurencingumas yra, jeigu tu atidedi, kad yra atidėtas pelno mokestis yra nulinis ir investuotam. Nu tai viskas dabar jis tu kai ateina užsim investuotojas, kur darom? Latvijoj ar Lietuvoj? Aš Latvijoj jo ar Gruzijoj, ar Lietuvoj. Ir kiti nesupranta, kad tas verslo iškėlimas nebūtinai visas išsikelia. Pavyzdžiui, Gruzijoj ten tokių, nu, sutinki, žinai, pažįstamai du ateini, žiūri, Girteką yra, pasirodo, Pacera yra. Mhm. Tai žinai, tu nu išsikelia prečai tokie, ane, skyreliai. O dabar jeigu mes kalbėtume apie mokesčių optimizavimą, nuo kokios sumos a jau būtų aktualu optimizuoti mokesčius lietuviui, kuris [atsikrenkščia] dirba ne pagal darbo sutartį?
A priklauso, žinai, gal ne tik nuo optimizuoti aktualu visiem, bet kalbant, jeigu apie įkėlimą į iškėlimą į užsienį kažkokį, tai tada jau reikėtų žiūrėt nuo gyvenimo būdą. Tai vadinasi, jeigu vienas variantas, jeigu tu esi jaunas bičiukas su laptopu, žinai, ir tau tu neprisirišęs čia, tu galvoji, kur tau fainiau. Tai gali būt taip, kad tau, nu, apsimokės vien tam išvažiuot, nes tu kitur gal pigiau gyvensi ir kad ir bus mažas skirtumas. Ten gali būt, žinai, kad ir tu, nežinau, uždirbi ten porą tūkstančių per mėnesį ir tu ten nuvaręs, tu per metus taupysi gal ne tiek daug ten, nežinau, 5000 taupysi, bet tu plius ant pragyvenimą dar penkis taupysi, tai tau, žinai, plius 10.000 1000 per metus gaunasi ir plius tavo nu experienas tu kitoj šaly gyveni,
tu gali ten pakeliaut ten šilta gal žinai ten maudytis ir panašiai. Kitas variantas, jeigu tu esi žinai ten nežinau, turi ten šeimą, vaikus, vaikai į mokyklą eina, čia seneliai kažkokie tau pradeda prižiūrėt ir panašiai, tai tu pats kaip fizekas, gal tau jau ta suma turės būt gerokai didesnė, kad tau tai atpirktų, kad tu ten nuvaręs galėtum auklę pasiimt ir panaš kokius moralinius dalykus dar šeimyninius dalykus turėtų. Jo, nu patogumą elementariai, jeigu tu skaičiuosi, kad aš dabar išvažiuosiu, bet man čia močiutė vaikus prižiūri, ten man reikės auklę samdyt ir tada žiūrint, kur tu važiuot nori, žinai.
Tai vienas dalykas, jeigu tu važiuosi ten kokią Gruziją, pavyzdžiui, ane, tai tau bus viskas pigiau gerokai, bet jeigu tu važiuosi į kokį Dubajų, nu, tau jau pakainuos, žinai, arba ten, nežinau, paimsi Singapūrą, Monaką, Šveicariją tą pačią, tai visai kitos tavo jau, nu, kitos sąnaudos. OK. Nu šiaip iš to, ką tu pasakojai, tai jaunimui, kuris net nebūtinai jaunimas, gali būti ir vyresnis žmogus, kuris gal neturi a šeimos, bet yra pora, tarkim, ir dirba nuotoliniu. Mhm. Tai jie iš viso neturi jokių kliūčių išvažiuoti ir ten gyventi, jeigu jiems tiktai kompiuterio reikia, prižiūrėti kokius tenai šopus ar vykdyti kokią tenai žurnalistinį darbą, rašyti blogus, dar kažką, ta prasme, ką k ko ką jie ir taip sėdi namie daro.
Nu realiai rišo tiktai tai, kas turi ryšį su kitais žmonėm gyvai Lietuvoj. Vat kur tu turi fiziškai dalyvaut, žinai. Vat tarkim aš laidos negaliu nufilmuoti Gruzijoj, nes bus per brangu kiekvieną atsivežti, žinai. Žinok, depends dar, jeigu tu sakytum, va, žiūrėk, tau bilietai, atskrisk ir panašiai, žinai. Ir manau, kad daug kam gal nu prikolas būtų žinai. Nu jo. Nu kas ten žino ir ir turbūt, kad ir išlaidos Gruzijoj būtų mažesnės viskam. Nu, ar ar ten paslaugos kainuoja kaip pas mus?
Ne, paslaugos pigiai kainuoja. Aš lygiai dabar labai maži. M a ką daryti, jeigu MB apyvarta artėja prie 300.000 1000 €. Čia toksai skaičius, kurios anksčiau, žinai, a kol to to nepasieki, bet aš dabar aplinkoj girdžiu, nes tikrai daug žmonių pradėjo ženkliai daugiau uždirbti, taip ir kur anksčiau 300.000 buvo tikrai nu atrodo nereali suma, šiai dienai nu tiesiog butas Vilniuj tarp 3 500.000 jau kainuoja, žinai. Tai ta 300.000 1000 € riba tokia pasidarė jau žinai 10 metų senumo a kur aš galvojau, kad jau ir su naujais mokesčiais ir kils tels, nes infliacija ir visa kita, bet jinai dar egzistuoja.
Tai a kad žmonės suprastų, MB iki 300.000 yra 7% pelno mokestis, kurį privalai mokėti. Nesvarbu, kad tie pinigai guli sąskaitoj ir tu su j su jais nieko nedarai. A staiga po 301.000 pakyla iki 17% nuo visos sumos. Taip. Tai tu vietoj to, kad sumokėtum a 21.000, sumokėsi jau 51 lygioj vietoj. Mhm. Ką tokiu atveju daryti? Jo, čia tur [atsikrenkščia] ne tik MB, UAB tas pats yra. Tiesiog yra lengvatinis arba nelengvatinis pelno mokestis. Ir dar matai skirtumas irgi, kai tu paminėjai, kad čia 300.000 ta suma, tai mes čia kalbam apie apyvartą, ne apie pelną.
Taip, čia apyvarta. Tu gali pelno nulį turėt, bet tu tiesiog pasiekęs apyvartą jau mokėsi didesnį pelno mokestį. Tai čia kai žmonės galvoja 300.000 tai čia žinai turtingas to gul moka, tipo, žinai, čia reik paimt iš jo žinai, žiūri rekvizituose, o apyvarta milijonas, bet žmonės nesupranta, kad tu gali nu minuse būt su ta apyvarta. Tai jo ir nefaina, žinai, yra sakyčiau, dvi ribos yra, ką aš pastebiu labai su žmonėm. Yra 45.000 yra PVMO riba, kada turi registruotis PVM mokėtojų ir yra ta 300.000 1000 gali būt dėl to lengvatinio pelno mokesčio.
Ir tos abi ribos, ką jos daro? Tai daro tą, kad va tu dabar klausimas, ką daryt, ane? Tai tu dabar turi opciją, tau, nežinau, spalis ir tu dabar jau 300 beveik pasiekei, tai tu turi opciją dabar tada arba varyt toliau, mokėt, pasikelt tą pelno mokestį ir tu visą laiką jį paskui tokį mokėsi, jau, jis atgal nebegrįžta. Nebegrįžta. Net jeigu kitais metais uždirbi 200. Man atrodo, kad viskas, kad jeigu tu jau vieną kart viršijai, tai jau moki visą laiką tą patį ir kit arba tu gali tiesiog sakyt: "Ai, nu tai fuck it, nu chebra, viskas sor aš savo limitą pasiekiau."
Tai visi neapmokam atostogų, aš varau į Tailandą dv dviem mėnesiam, susitiksim kitais metais ir viskas. Tai čia vienu uždaroma. [juokas] Jo, viena opcija, žinai, kad tu tiesiog gali nu neuždirbt. E, kitas variantas, tai aišku gali nu suvalgyt tą pelno mokestį, priimt, kad jisai bus, bet stengtis pelno neturėt. Tai variantas tada tiesiog, nu, kiek įmanoma viską išsileidi, kad OK, pelno mok bus 17%, bet aš optimizuosiu taip, kad pelno nemokėčiau. Tai vadinasi, gal aš galiu dalį veiklos įkelt, iškelt į užsienį, ane?
Gal mano, pavyzdžiui, ten sakykim, nu vat tu filmuoji gal Lietuvoj, bet ten kažkokios ten reklamos, montavimas, dar kažkas bus užsieny ir visgi tavo ta užsienio įmonė bus pelninga, o Lietuvos įmonė bus nepelninga, nes jūs čia nu pan nuliam išėjot. Tai žinai, vienas variantas gali būt. Gal jeigu tai yra maža suma, tu matai, kad tau ten 20.000 perlipo. Gal tu gali dalį perkelt ant Indūros veiklos pajamų, pavyzdžiui, sakyt, nu sor, ant įmonės ne, bet aš vat kaip Artūras, kaip fizekas galiu dabar jum vat ten pareklamuot, žinai, kelis kartus.
M galit man tada pervest ten tiek ir tiek, žinai, pinigų, tai gali biškį pamėtyt, bet toksai, žinai, irgi yra riba. Tai jeigu tu tu viršiai, matai ten 20.000, tu kažką sugalvosi, bet jeigu pas tave, žinai, iš 300 pasidarė 400, tuos 400 sunkiai išmėtysi kažkur. Nu taip, čia tas, jo, bet blogai tas, kad skatina nedirbt ir paskui matai žmonės tada pradeda galvot, ai blemba, tai man nebeapsimoka ir kiti taip ir būna. Ir su PVM aš labai daug matau.
Va, pavyzdžiui, daug pažįstamų dalykų, kas pradėjo kažkokį versliuką, jis daro, daro, daro ir jam pam 45.000 ta riba. Jo, blemba, tai jis man neapsimoka, nes kitas dalykas, kad tau apskaita žiauriai su, nu, visai kitas dalykas yra. Kiekvieną mėnesį turi jau deklaruot, taip deklaruot, žmonės nemoka, sudėtinga. Ir tada jisai, žinai, gauna, jisai galėtų uždirbt daugiau, jis galėtų 100.000 uždirbt ir mokesčių sumokėt, bet jisai tada ai, nu, blemba, neapsimoka, žinai, aš nenoriu su tuo PVM. Ir nu vat tas vat negerai, kad tu, žinai, uždedi kepą ir kaip tik turėtų būt, man atrodo, kad tu įsivaizduok, jeigu buvo taip, kad tau dabar 7%, bet jeigu viršijosi 300, bus 5%, bus nuolaida.
Tai kiek tu suinteresuotas būtum? Davai chebra varom daugiau uždirbam. Tipo žinai tai galėtų būt kaip tik ir tada jūs daugiau uždirbsit, nes mažiau sumokėsi mokesčių. Taip. Nu tai žinai, tu parduotuvėj kažką perki būna vieną pirksi tokią kainą, du pirksi tokią kainą, pirksi dėžę, bus tokia kaina. O čia atvirkščiai, žinai, kuo daugiau perki, tuo, nu, kuo daugiau. Čia grįžtam prie mūsų ankstesnio klausimo. Žinai, kad BVP auga, atlyginimai auga, mokesčių surinkimas auga, bet be mokesčių kėlimo kažkaip neranda būdų surinkti biudžeto.
A o kaip su PVMO a įvedimu fizekui? Kokios yra kokie yra minusai? Nes labai visi bijo tapti PVM mokėtojais kaip fizinis asmuo. Blemba, žinok, aš irgi bijočiau ir labai rekomenduočiau netapt, nes matai, gaunasi yra niuansas toks, kad tu kaip fizinis asmuo gali būt kaip fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas. Ir tu gali turėt dar įmonę, kuri gali būt irgi ne PVM mokėtoja iki tam tikros ribos. Arba jeigu ta įmonė viršijja tą ribą, jinai patampa PVM mokėtoja, bet tu gali turėt tada įmonę PVM mokėtoja ir fiziakas būt nepvminis.
Tai fiziaku geriausia būtų ir būt nepaviniu, nes tikrai labai sudėtinga bus paskui apskatą tvarkyt ir panašiai. Ir kartais bus kažkokių, tu norėsi konsultaciją gal pravest kažkokią, žinai, nu privačiai tiesiog. Tai dabar tu, nes matai PVMiniu būt gerai tada, kai tu turi daug klientų yra PVM mokėtojai įmonės, tai jiem nesvarbu, ar tu jam rašysi sąskaitą 1000 ar 1000 plius PVM, jam vienodai, nes jis PVM moka. Bet jeigu tavo klientai yra fizekai, pas tave ateina, pavyzdžiui, nežinau, dėl sporto programos pasikonsultuot, žinai, ten žmogus programas, nu, treneriai daugiausia visi yra fiziakai ir turbūt pagal individualią veiklą dirba.
Taip. Ir jeigu tu dabar patampi PVMis, tai dabar staiga tavo paslaugos 21% pabrango ir t tu nebekonkurencingas su kitais. Ir ten pas tave, nežinau, visa ten programa kokį 1000 kainavo, dabar kainuoja 1210 € o pas konkurentą liko tas pats 1000. Mhm. Ir aš tai fizekų, tai jam tai neįdomu, ar PVMAS, jam galutinė suma įdomu, kiek jisai moka. Tai tas labai tada neapsimoka, žinai. Tai jau geriau sakyčiau tuos visus PVMinius dalykus palikt ant įmonės, o fiziaką pasilikt ne PVM.
Blemba, vartus [sušnarpščia] uždariau, o tas kurjeris siuntą paliko, nieks nepaėmė nuo durų. Jei ir tave aplanko panašūs klausimai, kuomet tavęs nėra namie, labai paprastas sprendimas yra Reolink. Jie daro išmanias apsaugos kameras namams ir sodybai, kad galėtum realiu laiku pasižiūrėti, kas vyksta, gauti pranešimus ir nebegyvent su tuo, gal viskas gerai, o gal ne. Reolink duo serijos apsaugos [muzika] kamera. Ji turi 180° panoraminį vaizdą. Dar yra žmonių, mašinų ir gyvūnų atpažinimas, kad negautum alarmo dėl kiekvieno nukritusio medžio lapelio.
Taip pat dvibusis [muzika] garsas Wi-Fi ir tinka laukui, nes atspari orui ir šalčiui. Pažiūrėk Rolink sprendimus. A, mes jau apie Gruziją šiek tiek užsiminėm ir tu esi palyginęs mokesčius kažkada kažkokiam čia am podkaste pasakęs 32% Lietuvoj, Dubajui nulis, Gruzijoj vienas. Nu, su Dubajum dabar neaiški situacija. Mes čia šiek tiek anksčiau įrašinėjom laidą negu jinai išeis į eterį. A tai ne, nenuspėsim dabar kelias savaites į priekį, kas ten įvyko ir įvyks, bet šiai dienai Dubajus kenčia nuo raketų.
[juokas] Ir tikėtina nelabai yra patrauklus dabar važiuoti tenai pasibūti. A, bet tavo pasisakymai dažnai skambėdavo kaip reklama, žinai. Nu, tipo, ir tai daugeli sako, kas čia skatina visus emigruoti, žinai, gal tu iš to turi naudos. Su Gruzija susitaręs kažką, tai va čia tas po sovietinių, žinai. Aha, tai jisai gudruolis. Čia turbūt jam moka, čia papirko. A tai ar gali tu man įvardinti tris tokius aiškius žmonių verslo ar veiklų profilius? Mhm. kuriems išvažiavimas arba verslo perkėlimas į Gruziją būtų į naudą ir, pavyzdžiui, tuos profilius, kuriems, na, tikrai a Lietuvoj yra geriau.
Jo, žinai, dėl tos reklamos dar, kaip tu sakei, tai čia gal ne tai, kad reklama, bet čia labiau aš su to mintim kalbu, kad nu chebra atsimerkit, pažiūrėkit, ką čia darot, kad, žinai, nu ne prikolas 32 padaryt ir tikėtis, kad tipo viskas bus OK. O dėl tų profilių tai paprasčiausiai, žinai, profiliai yra tokie, kad jeigu žmogus dirba remotu, ane, nu, pavyzdžiui, tu dirbi ant kompiuterio, taip sakant, ane, tai tu, vadinasi gali mobili tavo darbo vieta yra, tu programuoji, žaidimus kuri kažkokius, nežinau, YouTubeą darai, panašiai, tai tu esi, nu, visiškai tuvo kompą uždarei į lėktuvą ir išvažiuoji į kitą šalį.
Tai tokią veiklą tu gali perkelt labai lengvai, ane? E, tada reikėtų skirti irgi veiklą. Tai turint omeny, ar tu kaip fizekas kelsiis, ar tu kaip įmonė kelsiis, nes įmonę iškelt turi gali labai lengvai. Tau nebūtina pačiam išvažiuot. Tu gali atsidaryt įmonę nežinau Gruzijoj ten Dubaj dar kažkur kitur, bet tu pats gali čia sėdėt, bet tavo įmonė gali veiklą daryt užsieny pavyzdžiui ir tą įmonę išrašinėti sąskaitas, viską gruziniškas su gruzinišku PVMu. Be PVM tada be PVM. Ai, nulinis tarifas.
Ir tada netgi tie lietuviai, vietiniai užsakovai gali mokėti į Gruzijos sąskaitą. Jo. Tai to paprasčiau persikelt yra. Tai bet kokiu atveju tas verslas, kuris vyksta nuotoliu kažkaip onlineu ir panašiai, jis labai lengvai išsikelia. Ten nežinau, gali būt konsultacijos, gali būt kažkokie tenais, nu, programos, digalo produktai, ką tu pardavinėji, kokius va, pavyzdžiui, kursus, dar kažką. Easy. E, sunkiau yra galbūt iškelt, jeigu tai yra fizinis verslas, tai gali būt tokia sritis, kaip, pavyzdžiui nežinau statybos ane jūs čia užsiimat kažkokiom statybom, vystot, darot kažką panašiai.
Tai jeigu plytos čia yra, darbuotojai, čia yra, čia yra pats turtas, tai jo kaip ir neiškelsi. Tokiu atveju tu gali iškelt dalį procedūrų. Tai tą patį, pavyzdžiui, kaip ir Girteką daro ar kitos įmonės, ane, ten ta pati ten Maimą ar panašiai kelia kažkur į Maltą ar panašiai, tai tu gali iškelt tada ten kažkokį planavimą, marketingą, nu žodžiu, dalį kažkokią tai verslo ane? Vėlgi, kas yra nuotolinis darbas, jo, kas yra nuotolinis ir tada ta užsienio įmonė, tavo lietuviška įmonė gali teikt paslaugas, pavyzdžiui, ir tu tada gaunas lietuviška įmonė tav mažinasi pelną, tai mažinasi pelno mokestį, na, ir ten didesnę dalį gal pelno susirenka ta užsienio įmonė.
Žodžiu, ta pati Mimos įmonė moka lietuvi a lietuvių maksimos įmonė a moka už paslaugas Gruzijos maksimos įmonei. Taip mažindama čia Lietuvoj pelną ir gaudama pajamas Gruzijoj. Jo. Ir dar dažniausia būna, kai tai padaro, dar tikėtina, kad tu keli tokią šalį, kur tau yra pigesnė darbo jėga. Tai tu greičiausiai, kad už tą patį atlyginimą ten gausi žymiai žymiai geresnį specialistą arba tiesiog už per pusę mažesnį atlyginimą gausi geresnį specialistą. Tai tu ir sutaupai iš karto, nu tau tiesiog realiai ten geriau dirba žmonės stipriau, žinai, ir tu dar tu mokesčių sumoki mažiau.
Tai vienas variantas. Arba aišku tas jau variantas, kai tu iškelt sunkiai gali, jeigu tu esi, nu nežinau, t pavyzdžiui koks plytelių klojėjas, kaip kaip fizekas ant individualios veiklos dirbi ir tavo darbas yra klot plyteles. Tai jeigu tu tas plyteles nori Vilniuj klot, nu, tai tu jau čia turėsi tuos mokesčius ir mokėt. Tu nebent galėsi gal ten kokį, žinai, nu, smulką padaryt, kad tu kokį nors, jeigu tu websaitą turi, reklamą, gal tu ten dalį kažkokios veiklos, bet nu jau toksai biškį jau būtų gal pilka zona, žinai.
Ir čia ir tai ten ar ar tikrai verta dėl ten kelių šimtų eurų žinai užsiimti tokiu visų? Jo. Tai vat ir priklausu, sakau labai nuo tavo šeimos nu tavo pomėgi, jeigu tu čia turi daug nekilnojamo turto, turi įmonių skirtingų čia kažkokių vaiką į mokyklas eina, universitetus eina panašiai, tai tu kaip fizegas labai nu sunku bus išsikelt, nes tu turėsi neturėt ekonominių rūšių su Lietuva, kad tau nuimtų čia [atsikrenkščia] mokesčio mokėtojo statusą, žinai, Lietuvoj kaip fiziniam asmeniui, kaip įmonei paprasčiau.
A kaip su tais visais mokesčiais iš tos, kai jau tu ten turi įmonę ir tarkim ten uždirbai pinigus. Jo. A nu ir tarkim įsivaizduokim aš išsikeliu, čia vykdau veiklą, bet viskas ten keliauja. A ir dabar aš nu vis tiek man pragyvenimui tai reikia pinigų. Aš Lietuvoj neturiu pajamų dabar išeina, kad aš Gruzijoj pajamas turiu. Jo, bet tu Lietuvoj gyveni? Bet Lietuvoj gyvenu, tai aš iš ten išsiimu pinigus. Kiek aš moku mokesčio? M jo, tada va taip ir priklauso.
Yra pirmas dalykas reik atskirt, kokius mokesčius įmonė moka ir kokius mokesčius moka fizinis asmuo. Tai įmonė moka mokesčius tokius, kokius ten priklauso. Viskas, jos, taip sakant, nebejudina, ane? Ten tau bus PVM nulinis greičiausia už eksportuotas ten kažkokias ten paslaugas ir panašiai. Pelno mokestis ten nebus. Bet jeigu tu kaip fizekas norėsi gaut, tada jau tau kaip fizekui priklauso mokesčiai nuo tai, kur tu esi mokesčių rezidentas ir kaip tave apmokestina. Tai yra keli variantai. Gali būt, kad tu gali gaut atlyginimą.
Tada reikia žiūrėt pagal dvigubą apmokestinimo išvengimo sutartis, ane, kokiu tarifu bus apmokestinimas atlyginimas. Tai gali būt taip, kad tu gausi atlyginimą, ten, pavyzdžiui, sumokėsi 20% nuo atlyginimo ir Lietuvoj dar mokėt nereikės. Bet čia reikia VM užklausinėt, nes, pavyzdžiui, su Dubajum įdomus dalykas yra, kad Dubajo atlyginimas yra nulinis ir pagal viską turėtų būt, kad jeigu tu gauni atlyginimą iš toj šaly, Lietuvoj jis turėtų būt nebeapmokestinamas. Bet suabavim aš prakalbėjau gal keturias valandas su VM įmone. Vis jungia su aukštesniu aukštesniu aukštesniu ten tuo konsultaci konsultantų po kol su final boss jungia ir tas final boss pasakė, kad rašykit raštu.
Tai aš atsakymo raštu kol kas dar vis laukiu. Tai jisai neatėjo. Tai vienas variantas. Kitas variantas, tu gali gaut dividendus pavyzdžiui ane? Tai dividendus, tai tu tam, kad gautum dividendus, priklausomai nuo struktūros, gal tau reikės pelno mokestį mokėt, gal nereikės, bet dividendai, pavyzdžiui, Gruzijoj gali būt 5%. Tiktai skirtumas tas, kad jeigu tu būtum mokesčių rezidentas šaly, kuri neapmokestina pajamų iš užsienio arba kuri neapmokestina tų dividendų, tai pavyzdžiui būtų mokesčių rezidentas toj pačioj Gruzijoj arba Dubaj, tai tu daugiau niekur nebemokėtum, ten sumokei penkis ir viskas.
Bet Lietuvoj tave paprašytų primokėt skirtumą. Tai jeigu pas mus dividendam yra 15, ten yra penki, tai tau reikėtų Lietuvoj plius 10 damokėt. Bet tai vis tiek žiūrėk, tai išeina taip, kad jeigu tenai įmonė, kiek ten įmonė moka mokesčių, tai palauk, jeigu tu tenai Gusijoj neišsiiminėji pinigų iki tų dividendų, tai tu nulį moki. Taip. Jo, pelno mokestis nulis yra reinvestuota pai. Tai reiškia, pinigai guli tenai sąskaitoj, tu nieko nemoki ir tu susimoki tik 5% tuo atveju, jeigu išsimoki dividendus ir Lietuvoj tada moki dar 10%.
Čia priklauso nuo struktūros. Tai jeigu tavo struktūra bus paprasta LC, ane, kaip nu paprastas swabas, tai standartinis pelno mokestis yra 15%, kuris bus mokamas tada, jeigu tu išsimoki dividendus. Tai norint įsimokėt dividendus sumokėsi 15% pelno mokestį ir 5% dividendo. Mhm. Čia jeigu standartinė struktūra. Jeigu tu turėsi specialų statusą, tai gali būt ten Virtual Zone Company, gali būt international company status, tada gali būt kiti tarifai. Tada gali būt pelno mokestis nulis, dividendai 5%. O kas yra tas VIP statusas?
E, yra virtual zone status. Tai yra virtualios zonos statusas. Tai vadinasi, kad tu užsiimi elektroninė veikla kažkokia, tai gali būt SASas, programavimas ar panašiai, bet jį jau reikia gautą SAS specialų arba International Company status, tai vėlgi yra ten sudėtingesnė biškį struktūra, bet kitaip sakant, kas dirba su IT, tai tu tada gali turėt mokėt 0%, pavyzdžiui, pelno mokestį, 5% dividendus. Viskas. O kodėl taip vertinama IT sritis Gruzijoj? Dėl to, kad jie supranta, kad IT sritį tu lengvai gali iškelt ir lengvai gali prisiviliot.
Jeigu yra kažkokia IT kompanija, kuri kala didelius pinigus kažkur, jie sako: "Žiūrėkit, atvarykit pas mus 0% bus pelno mokestis. Tik sąlygos, kad turėsit nusamdyt vietinių kažkiek ir jie mokėt atlyginimą. Ir nuo atlyginimo tada tu gali gaut specialų statusą. Ne 20% bus, o 5% nuo atlyginimo. OK, tai jiem jie supranta, kad jiem apsimoka. Tai mes tai ta įmonė jinai ar taip ar taip dirba kažkur kitur ir mes nieko gaunam ir mes sakom: "Ai, chebra, atvarykit pas mus 5% ir don ir pinigai lieka pas mus."
Taip. Ir dar plius jie tada ofisą nuomoja, perka viską su taksi važinėja, tipo, ir panašiai. Kiek kainuoja perkelti verslą iš Lietuvos į kitas šalis? Matai, nuo struktūros verslo priklauso, bet šiaip imkim mažesnius verslus turbūt, nes a žinai, čia dabar kai mes kalbam, tai a aš įsivaizduoju, kad labiausiai skauda visą laiką tiem, kurie uždirba tarp kokio 100 300.000 Ir žinai, a tas vat mokestis taip greit staiga dabar išaugs. Vat apie ką mes kalbam 25 32% ir jie labiausiai susigribo dabar, žinai.
Ir čia klausimai ir iš tų žmonių. Aš pažiūrėjau profilius, kurie yra IT ir taip toliau, tai aš manau, čia yra ta kategorija. Tai vat jiems perkelti tą, pavyzdžiui, dabar jis turi čia MB Mhm. M ir va tu tą pasakojai viską, tai tikrai žavi tie skaičiai. Tai vat perkelti visą tą veiklą kitur, kiek jam kainuotų vidutiniškai? Žinai, veiklą visą perkel gal nepasakė, nes priklauso ką iš čia turės turi, darbuotojų dar kažką, bet turint omeny pačios įmonės atidarymą, tai iš tikrųjų priklauso nuo šalies.
Tai jau kalbant apie Gruziją, jeigu tu gali iš nuvaryt ir pats atsidaryt, tai tau ten kainuos, nu, ten ten nežinau, porą šimtų gal žinai eurų. Jeigu tu imsi pagalbą įmonės, kas tau padeda tą viską sutvarkyt, netgi tą pačią individualią veiklą ir gaut small business statusą, kad tu galėtum tą 1% mokėt, tai gali kainuot ten, nežinau, porą šimtų eurų turbūt. Depend, žinai, kiek tu paslaugų norėsi iš kapeikos. Jo. Ar tu norėsi, kad tave uoste pasitiktų, žinai, už rankos nuvestų į banką, atidarytų sąskaitą, kavos įpiltų panašiai, tai sumokėsi gal daugiau, jeigu tu, žinai, tiesiog susitarsi, kad tu ateini į tą reveniu servisą, žinai, ir tau ten padeda viską, kainuos pigiau.
Bet reikia fiziškai vis tiek nuvažiuoti būti tenai. Nėra būtina. Tu gali daryt nuotolių per notarą, bet biškį brangiau gaunasi, bet aš rekomenduoju važiuot, nu, not atsisėda į lėktuvą, ten kelis € bilietas, nuskridai per keturias valandas ir tu bent jau nu matai, kur tu esi, kur tu tą verslą atidarinėji. Tai tikrai paprasčiau ir pigiau bus vietoj žinai [sušnarpščia] ir nes dažniausia būna ir tos pačios įmonės tau skaičiuoja, kad jeigu kaina nuotoliu, tai bus eurais, jeigu kaina vietoj, tai bus laris.
Nu ten, žinai, persiskaičiuoja tiesiog jiem paprasčiau pigiau padaryt. O įmonę atidaryt irgi, jeigu tu imi paprastą įmonę, tai ten, nežinau, už 500 € turbūt gali atsidaryt, kad tu, žinai, tiesiog labą atidarytų. Jeigu tu specialų statusą norėsi gaut, tada jau gali būt brangiau, priklauso, nereikės dokumentų daugiau pildyt ir panašiai. Čia apie Gruziją šnekam, bet tai čia nėra dideli pinigai, ne? Nu, žinai, visi galvoja, kad brangu, nes nu pavyzdžiui Dubaju nu brangiau. Dubaju taip sakykim ten galėtų nu 6000 gal dolerių žinai atsidaryt, tipo, nu, realiai gal reikėtų skaičiuot 8 arba 10.000 dolerių, žinai, bet paskui tu kas metus dar turi pratęsinėt, nes reikia ten, žinai, licenciją, freuną kokį nors gaut reikia ir panašiai.
Tai yra ten išlaikymas yra brangesnis truputį. O kaip su Andora, Portugalija? A anksčiau Portugalijoj buvo, man atrodo, 10 metų zero Texas, bet čia buvo prieš 15 įmonė. Čia Fizekoj turbūt buvo. Čia yra tas Lamsam vadinamas, tai toksai kaip verslo liudijimas. Man atrodo, Italija dabar gal tą patį turi. Tai vadinasi, kai pas mus yra versliudijimas, kad tu nusipirkai, sumokėjai už mėnesį tiek ir gali dirbt. Tai kai kurios šalys turėdavo tokį patį, netgi Graikija ant to taiko, bet čia dažniausiai būna taiko ne savo piliečiam.
Tai vadinasi, jeigu tu esi italas, tau negalios, jeigu tu atvažiuosi, tau galios. Tai sakykim, jeigu tu kaip lietuvis nuvažiuotumų, greičiausiai galėtum susitvarkyt, kad tu sumoki, nežinau, ar nepakeitė Italijų buer 100.000 su 100.000 per metus sumokėjai ir varyk kiek nori. 10 lemų, 100 lemų gali uždirbt, bet tipo tavo kaip verslo liudijimas 100 štukų per metus sumokėjai, viskas bendra. Nu jau čia reikia gerai vyrinti, kad a bet tai kiek yra tokių, jeigu tu esi aktorius, ten kažkokia kino žvaigždė, muzikantas garsus ten dar kažkas, tai jeigu tu uždirbi 10 milijonų, tai tu važiuoji, sumokėjai 100.000, 1000 tai tau čia gavos ten išvis juokinga juokingas procentas ir ten yra ten 10 metų pavyzdžiui matuo Graikija tą patį turi čia vadinamas yra l some tipo kai tu vienu kartu susimokėji
ir tipo done ten metam kokiem aš klausiau, ką tu dabar pasakoji ir man atrodo, kiek galima visur visko optimizuoti, padaryti ir tai tikrai čia turbūt kažkokios yra baimės gal perkelti, ko mes bijom žmones, nu, tipo, kad nepasitikim ta šalim, kad mūsų pinigai ten dings, kad ten bankai kaž kas kelia nepasitikėjimą perkelti tas veiklas, nes kai tu pasakoji, atrodo viskas taip paprasta, bet žmonės taip pasitiki Lietuvą, taip išeina, o nepasitiki, tarkim, paimkim Gruziją. Mhm. A ar tikrai ten nėra taip kuo pasitikėti?
Ar čia žmonių tiesiog įsivaizdavimas, ar čia mūsų toksai užsibuvimas savo šalyje ir mums atrodo, kad saugiau negu Lietuva nieko nėra? Jo, bet manau, žinai, užsibuvimas, nežinojimas gal iš seniau buvo, žinai, tų kalbų nemokėjimas ar panašiai ten, kai, nu, sakykim, bus ten kokiem tėvam gal atrodė, blemba, čia kažkur važiuosi, jeigu ten anglų nemoki, tai kaip čia susikalbėsi, žinai, ir tu dabar tas pasaulis, žinai, jeigu tau seniau reikėjo važiuot užsienį banko sasturkę fiziškai nuvažiuot ten atsidaryt, fiziškai nuvažiuot, nusiimt, dabar tu žinai viskas elektroniniai, tai man koks skirtumas, mano appas dabar Aš atidarysiu, ar man bus lietuviška sąskaita, ar man bus vokiška, ar lenkiška, ar gruziniška, ar šveicariška.
Man net lygiai taip pat veikia. Aš galiu su ta pačia kortele savo gruziniška, šveicarišką atsiskaitinėt Lietuvoje, visam pasauly. Man skirtumo nėra. Aš tą pačią ten visą American Expressą, Mastercidą naudoju arba dar kitų gali kokį Union Pay turėt. Lietuvoj aš nemačiau, kad kažkas Union Pay duotų. Čia yra ten, nu, kinų ten tokia kortelė jinai, žinai, veikia, kai neveikia kitos. Tai tada tu pamatai, kad nu veikia ir ta Maps yra ir ta Maps yra tie pinigai, žinai, nu banko toj sistemoj jie nedingo.
Tai tada biškį saugiau pasidaro ir dėl to perkėlimo, nu, žinai, kiti bijo į kitą miestą išvažiuot, kiti žinai būna kaime savo gyvena į Vilnių, bijo atvažiuot, nes matau, eik tu ten Vilniuj ten, žinai, ten per žiedus važinėt, aš ten važiuot nemokėsiu. Nu tai prisigalvoja žmonės visokių tų baimių. Tu negalvoji, kad, pavyzdžiui, Lietuva ateis momentas a kažkaip tai apmokestins a užsieny atidarytas įmones, lietuvius, kurie atidarė užsieny įmones? Ne, blemba, nu žinok, nelabai gali a techniškai nelabai veikia.
Tai tu gali uždėt ne, nu, neokestins niekaip. Jeigu ta prasme užsienio įmonė yra užsienio užsienio reikalas, tai tu gali apmokestint fizeką, žinai, kad pasakyt, kad dabar dividendai gauti iš užsienio bus apmokestinti ten, žinai, 100% ar ten kažkiek yra, pavyzdžiui, kur šalys yra jaudajam sąraše, sakykim, koks nors ten belyizas, Panama ar panašiai, tai iš ten skaito, kad jeigu tu ten, nes yra dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pavyzdžiui, su Gruzija yra tokia sutartis, tai vadinasi, kad jeigu aš ten sumokėjau, nu, pavyzdžiui, nuomas, sakykim, jeigu aš ten gaunu specialų statusą, aš ten sumokau už nuomą 5%, aš čia deklaruoju mokesčių inspekcijai, kad aš ten sumokėjau, nusiunčiu pažymą Ir viskas.
Mes visur atsiskaitėm. Man niekur nieko dar mokėt nereikia. Jie užskaito, kad aš ten sumokėjau pagal man priklausantį mokesčių tarifą. Nu ir Europos Sąjungoj yra taip dar jo daug tokių yra. Tai dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra. Yra šalys, kur yra beleklistė, pavyzdžiui, bet pavyzdžiui tas 1% negalioja. Ne, matai, čia yra skirtumas, ar aš esu mokesčių rezidentas Lietuvoj. Čia yra variantas, jeigu aš esu mokesčių rezidentas Lietuvoj, bet pajamas gavau iš užsienio, tai tada galioja ta dvigubą mokestinimo išvengimo sutartis.
Jeigu aš esu mokesčių rezidentas ten, tai man tada jau su lietuva atsiskaitinėt nieko nebereikia. Bet jeigu aš esu, pavyzdžiui, mokesčių rezidentas Lietuvoj, o turiu individualią veiklą Gruzijoj ir moku kaip IT 1%, tada čia damokėt turėsi variantas. Jo, nėra dvigubo to. Bet čia jeigu individuali veikla, jeigu įmonė, tada viskas tvarkoj, jeigu tu nes įmonė gauna. Žodžiu, a kad ir kur aš pigiau a pigiau mokėčiau a mokesčius už savo uždirbtus pinigus, a pagal tą dvigubą mokesčių išvengimą, ane, tai aš turiuokėti iki šito lietuviško proceso.
Ne visą laiką. Jeigu dividendus gaučiau iš Gruzijos, tai jo, tada aš sumokėčiau Gruzijoj penkis, čia turėčiau 10 darokėt, bet, pavyzdžiui, už nuomą, nes yra e tax deduction arba tax exemption skirtingos sąvokos. Tai tax deduction yra, kad aš nuskaičiuoju, tipo, jeigu aš sumokėjau, man bendras tarifas už dividendus turėjo būt 15, aš ten sumokėjau penkis, tai tax deduction bus, man nuima tuos penkis, kur sumokėjau, čia lieka 10, o tax exemption yra išimtis. Tai vadinasi, jeigu aš ten sumokėjau pagal man priklausantį mokesčių tarifą, čia man mokėt nereikia.
Tai, pavyzdžiui, nuomos pajamos patenka po to tax exempt va tarifu. Tai vat, nes aš ten sumokėjau penkis, čia aš nieko nebedamoku. Su nuoma nieko nedamokė, su dividendais damokė, su kažkokiom pajamom iš veiklų damokė. Jo, gautųsi taip. OK, tai tiktai už nekilnojamą turtą, turint nekilnojamą turtą kitoj šaly, a tu moki mokesčius pagal tos šalies įstatymus ir čia nieko primokėt nereikia. Tai jo, bet priklauso nuo šalies, tai gali būt nuo kitų šalių, kad reikės primokėt. Tai čia aš tiesų pavyz pasak čia tas variantas, jeigu tu esi mokes prezidentas Lietuvoj, jeigu tu mokes prezidentūrą pakeitei į Dubajui kažkur dar kitur visai kitos iš ir pakeisti, tai čia reikia a čia išsiregistruot pilnai iš visko, a [atsikrenkščia] tenai prisiregistruot ir mažiausiai būti Lietuvoj negyventi ilgiau negu pusę metų.
Jo, pagrinde, e, yra du variantai gautas mokesčių mokėtojų statusą kažkur kitur. Tai čia atskiras klausimas. Ir kitas variantas išsiregistruot iš Lietuvos. Tai čia tu supylė deklaraciją, kad aš išvykstu, ačiū, viso gero. Supilddei paskutinę deklaraciją ir ir viskas. Ir tu teoriškai turėtum Lietuvoj būt mažiau negu 183 dienas per metus. Dar berods dabar gal naujas kažkoks reikalavimas yra per du pasikartojančius metus ten kažkokia dienų suma, bet irgi su VM šnekėjo tiesiai šviesiai apakė, sako: "Mes oro uostai nepraneša, sienos atviros."
Nu kur kaip tu suseksi? Jo, nu atvažiavau iš Lenkijos ir išvažiavau pro Lenkiją. Taip. Nu aišku, žinai, proto ribos, jeigu tu ten į pliusą su pirštu antspaud eini kas antrą dieną, žinai, arba su maksimas, ačiū, kad tave atsiskaitinėji, tai kas labai norėtų, gal nesusektų, bet iš kitos pusės, jeigu jau tokią schemą darai, nu tai tą reik neįsiknisinėt. Nu tai iš tikrųjų kiek tau čia reikia būti Lietuvoj, nu tai užtenka to laiko, va taip vat vasarą pabūsi ten, nu tai pavažiuok yra labai daug tokių, kurie vasarom atvažiuoja, žiemom išvažiuoja.
Nu tai vat kas pažįstamą turiu, kas Dubaju gyvena, tai visą laiką žiūri Instagramas vasarą čionais. Taip, taip visi taip ir gyvena. A mes užsiminėme apie nekilnojamą turtą, tai ir pakalbėkim šiek tiek. A šiaip a kaip tu galvoji, Lietuvoj, NT tai yra religija ar tai realiai atsiperkanti investicija, apskaičiuota investicija, jog nu mes čia matom investiciją tik nekilnojamo turto. A gal pastaruoju metu jau pradėjo kalbėt apie fondus, ETFus, akcijas, bet ten 10 metų atgal tai iš viso čia keiksmažodžiai buvo.
Jo. E, aš manau, kad religija, bet gerai atsipirkus religija. Ir kitas dalykas, per pastaruosius 10 gal metų Lietuvoj, nu, kosmiškai brango nekilnojamas turtas. Tikrai mes ten paėmus Europos vidurkį, mes esam, man atrodo, gal vos ne ten pirmi ar ten treti gal pagal brangimą to nekilnojamo turto. Tai aišku buvo, kad tu galėjai bet ką nupirkt ir brangų. Ir kai tu tą matai, kad va tas ten pirko prieš tau už 50, dabar 100 kainuoja, žinai, arba dabar 200 kainuoja, tai aišku galvo durnas, reikėjo ir man pirkt, bet nu mes jau po biškį ta kaina lyginasi, sakyčiau, su turbūt ten nu su Europos miest ir panašia ane?
Nu, blemba, žinos lubos labai priklauso kitos lubos, kada kada pasikels. Tai tas vat ir sakau dėl to žmonėm yra tiesiog po kol kas tai buvo kas pirko pastaruosius ten 10 ten keliolika metų, tai buvo iš tikrųjų gera investicija, o pastaruosius penkis metus lygina tai iš viso buvo kosmosas, kai tu matai, žinai, kaip tas memas yra, kur ten blemba reikėjo pernai butą pirkt, kitą žinai kiti metai, blemba reikėjo pernai butą pirkt, žinai, sukasi, nes nu jo, realiai taip ir buvo tokius metus tipo žinai, plius vos ten po 10, po 20% kainos šok.
Kaip šiais metais 2026 ar verta pirkt nekilomet? Tai jo, pirmas dalykas, ar sau, ar investicijai, ane? Tai jeigu, nu, sau tai kitas klausimas, jeigu investicijai, tada klausimas iš karto eina e kaip pirksi, ar užkolintus pinigus, ar už savo. Jeigu užskolintus, tai kokiom palūkanom? Ar tu gali paimt būsto paskolą? Jeigu tu gali paimt būsto paskolą, ten bus 13 14 pli jau riboras, kur tu sumoj mokėsi ten iki 4%. Viena kalba. Jeigu tu skolinis pinigus, nežinau, ten 10% palūkanom, jau visai kita kalba.
Jeigu tu už savus perki, tu alternatyvų turi, nes jeigu tu lygini, pavyzdžiui, tu gali paimt būsto paskolą pusę milijono, pavyzdžiui, ane, tai tu savų įneši ir jeigu tu, pavyzdžiui, vėlgi tavo tai yra pirmas būstas, tu jokio būsto neturėjai. Nu šių metų gali būt 10% pradinis įnašas. Tai tu, vadinasi, gali savo 50.000 idėjas pirkt tada, žinai, už pusę milijono, pavyzdžiui, namą kažkokį nupirkt, kurį galėsi padalint. Tai tu, vadinasi ir tu sakykim tu turi grynų 50.000. Tad va klausimas, ar 50.000 man dėt dabar į ETFus, ar man su 50.000 1000 įdėt pradinį įnašą ir pasiskolint už žemas palūkanas ir nupirkt namą kažkokį.
Tai bus visai kitas žaidimas tada, žinai. Tai jeigu lyginant, pavyzdžiui, jeigu tu turi grynai kešą ir už kešą ar pirkt NT investicinį ar dėt kažkur tai į ETFus, sakyčiau, kad į NT Lietuvoj nebaisiai apsimoka. Ypač jeigu tu tam tikrą rybą pasieki, jeigu tai yra tavo pirmas NT, tu nemokėsi NT mokesčio, nes tai bus tavo ten tas pagrindinis, tu versloimą galėsi paimt už pigį. Tada gal ir apsimoka. Jeigu tu, pavyzdžiui, nupirksi didelį namą, iš kurio tu gausi, nežinau, 50.000 1000 per metus jie viską po vieno versudimo pakišė ir tas dar bus naujo akmeninu paimtas.
Tai tada apsimokės, ante mokesčio nemoki, cashfow geras, pinigai pigūs iš banko paskolinti, kaip ir ok. Ir dar priklauso, ar tu nusimanai, ar tu gali TNT tą gerą nupirkt. Na, nežinai, vieni daug lietuvių vaikų yra, kur ten rodo, žinai, naršu ten kiekvieną dieną, tai jis ten mato, čia geras, čia negeras dylas, čia jį a už tiek išnomosiu, pats remontą padarysiu, bet jeigu tu žinai nemoki NT nupirkt, nemoki, nežinai, kur gera lokacija, remonto daryt nemoki, baltarankis esi, tai tau tas NT gali būt galvos skausmas.
tu nupirksi, žinai, šūdą nupirksi, reikės remontus daryt, nemokėsi ir bus, nu, galvos skausmas. A, mūsų vienas iš partnerių Apolo Kinas a turi tau klausimą ir jis dažniausiai užduoda klausimus iš filmų ir, beje, jis taip pat dovanoja du pakvietimus mūsų klausytojam. Tad komentuokite po laida ir vienam įdomiausiam komentarui atiteks du kvietimai į kiną. A, filme Kvaili pinigai buvo pasakoma apie tikrą istoriją, GameStop akcijų investicijų burbulą, kuris sukėlė ne tik vidinį, bet realiai ir tarptautinį skandalą, kai padedant socialiniams tinklams akcijų kaina iškilo ir susidarė fenomenas paprasti žmonės prieš Wall Streetą.
Matęs filmą, ane? Kai internete a kėlė akcijų kainą, užkėlė ten iki kos tikrą istoriją žinau. Taip. Tai a ar nekuamo turto rinkoje galėtų įvykti panašus scenarijus, kai kainos fiktyviai pučiamos dėl NT investicinio naudingumo lyginant su kitom priemonėm Lietuvoje? Jo, ten matai čia reik suprast techninius dalykus. Ten yra techniniai niuansai kitokie su techniškai taip neįmanoma. Tuo tarpu su nekilnojamu turtu nelabai realu, nes tiesiog nu nebus tokio įsipareigojimo, kad tu privalėtum nupirkt butą. Tu gali tiesiog nepirkt, jeigu brangu yra ir viskas, žinai.
Ir kitas dalykas, nu, nekilnojamo turto yra visai kiti sandoriai. Tu negali pirkt ten po 10, po 20, tau reikia didelių pinigų, yra daug ilgesnis laikas, tu taip greit nesupirksi, žinai, būtų, reikės paskolas gaut ar panašiai. Tai teoriškai, nu, bet jeigu mes žiūrėtume šiek tiek paprasčiau, tarkime, tos visos antraštės, visų tų vystytojų, žinai, brokerių ir taip toliau, kad čia viskas tik aug, žinai, nu ta prasme realiai tai yra spėjama, nu nieks krištolinio burbulo neturi, bet vystytojai ten, žinai, mes čia statysim projektus, čia darysim brokeriai tiktai, žinai, čia viskas kils, kainos kils, a imkite va duoda bankai pinigus, imkit maks daugiau ir žmonės, žinai, įsisuka į tai, visi tik perka, perka, perka, perka.
Tai realiai keliama kaina ant tos paklausos, ant to viso antraščių žaidimo, bet ar nėra tai fiktyviai keliama, žinai? E, matai, reikia tiesiog pačią rinką žiūrėt, ar yra adekvati kaina, ar jinai yra reali prie kažko pririšta. Tai, pavyzdžiui, toj pačioj Gruzijoj buvo vienu metu tikrai ten burbulą šovęs, kai, nu, nesveikai, bet nuomos kainos kilo. Buvo tiek, kad nuoma kainavo 350, tada 700, tada štuką keturis ir tada tiesiog bet kiek kaina, viskas. Nes po kai karas prasidėjo, tiek plūdo žmonių, kad viešbučiai užimti ir žmonės nori apsigyvent kažkur.
Ir mes buvom tik ką vieną objektą nupirkę, nuoma buvo 350, iškart pasidarė 700, paskui skambina, sako, aš tu keturis siūlo. Ką kai kaip darom? Tipo vau. Ir va tokie va, žinai, bet esmė čia per trumpą laiką, nu čia praktiškai kelias savaites, nes tiesiog nu viskas dingo. Tu skambini užimta užimta užimta nėra nėra nėra. Tada žmonės, nu tu su lagaminis atvažiavęs, tau kažkur apsigyvent reikia, viskas, tau nebe pinigų. Klausimas, žinai, buvo tokių. Po to NT kainose buvo taip, kad tu perki ten už 55.000 1000 but būtų nuomotą štuką keturi, žinai, bet nu nes tu atvažiavęs tu pirkt tai negali, bet tu nuomotis tipo, nu, turi kažką.
Tai va tada buvo toksai kaip yra, žinai, burbulas ant nuomos kainų. O Lietuvoj žinai priklauso tos nuomos kainų, tos kainos apskritai priklauso nuo ko aš visą laiką žiūriu nuomos pajamingumą, ar jisai atitinka kainą. Tai vadinas nuomos pajėmingumas normalus yra, nu, 5 6%, ane? Tai jeigu tose ribose ten nuo 4 iki 6% yra, tai greičiausiai, kad yra normalu. Tu gali paimt bet kokį tai butą, pasižiūrėt, kiek jisai kainuoja, už kiek tu jį gali išnuomot. Jeigu nuomos pajėmingumas yra nu panašus, ane, tai greičiausiai jo kaina yra gan reali.
Kaip nuomos pajamingumas skaičiuoja? Nuomos pajamingumas paprastai skaičiuoja mėnesinę kainą kart 12 ir padalini iš buto kainos. Mhm. Ir gauni nuomos pajamingumą. Tai vat jeigu tu matai, kad nu jisai daugiau mažiau atitinka, dabar jisai krenta šiaip Vilniuj, sakyčiau, nuomos pajėmingumas biškį mažėja po truputį, nes kainos labai stipriai augo. Noma taip ne jo, kainos augo, nuoma taip stipri neauga. Man atrodo, nuoma net pakrito šiek tiek. Žinok, kai kuriuose segmentuose sakyčiau, kad taip. arba bent jau nebeaugo taip, kaip kaip auga, kaip seniau buvo, žinai, kad ten nu tiesiog Klausyk, o tu skaitai nekalomą turtą pasyviom pajamom, a kai užsiėmi nuoma?
Ne, čia reik suprast tą, žinai, pasyvumo skalė yra, kaip k sako, pasyvios pajamos. Tai yra pasyvumo skalė, žinai, nuo max nepasyvių aktyvių iki max pasyvių. Tai čia, žinai, jeigu paimtum, tu gali su lopeta kast smėlį, tai bus labai nepasyvios pajamos. Gali, žinai, bobketą nusipirst su bobkatu biškį pasyviau bus. Gali nusamdyt bičą, kuris su tuo bobkatu kas bus dar pasyviau. Gali įmonę turėt, kur tau kasa. Arba pats pasyviausias variantas, tu gali, žinai, skolint pinigus įmonei, kuri perka bobketus ir kasa.
Tai rezultatas kaip ir tas pats, bet pasiimo skiriasi. Tai su nekilnojam turtu irgi pirmas dalykas yra pirkimas. Kaip tu pirksi, ar tu pats pirksi, ar tu remontą darysi, panašiai. Jeigu tu remontą darysi, čia yra visiškai verslas, darymas, nu joks ne nepasyvumas. Jeigu tu nuomuosi vėlgi trumpalaikio nuoma, čia jau, sakyčiau, verslas yra grynai, nes tu ten skalbsi, darysi, administruosi booking rezervaciją, žiūrėsi. trumpalaikė nuoma yra ilgalaikė yra šiek tiek pasyviau. Jeigu tu išnuomavai, turi gerą nuomininką iki pirmų problemų.
Jo, iki pirmų problemų, nes tau kažką reikės turbūt patvarkyt. Kitas pasyvumo laiptelis yra, jeigu tu turi administratorių pavyzdžiui užsienį dažniausiai mes naudojam administratorių, kas administruoja. Lietuvoj gali yra įmonės, kas tą daro, tai tu tada duodi administratoriui ir jisai viską tvarko. Tai tavęs ten daeina kažkokie jau klausimai, žinai, ten nežinau, prašo skalbenkės, ar perkam, ar neperkam, bet kažkokie ten, žinai, kraną sugedo ar panašiai, tai tu to tų dalykų nebegirdi. Bet čia vis tiek nėra pasyvumas, žinai. Man tai visą laiką pasyvu atrodo, kur ne čia vis tik pasyviau.
Mhm. Čia tik pasyviau. Čia turbūt va tas ir klaidingumas, žinai, žmonių, kad va nekilnojamo turto prisipirksiu, vat bus pasyvios pajamos mėnesinės pajamos už nuomą. Bet man atrodo, kad čia nėra tas, ne? Čia labai priklauso nuo patirties, supranti. Aš, pavyzdžiui, daug objektų turiu ir dar administruojam, tai labai tu skirtingai matai ir objektų, kur tu nupirkai, išnuomavai ir tas nuomininkas ten gyvena, žinau, ten pas tave septynis metus ir jis niekada nieko neprašė, jam viskas gerai, jisai pasirodo pats jau ten kraną pakeitė kažkokį, žinai, panašiai, tu tiktai pinigus gauni ir viskas.
Tai čia tada pasyvu. Tai jeigu tavo experienas toks, tu gali sakyt: "Blemba, pasivo, aš nupirkau, aš net net nematęs to būtent pamiršau, kur jis yra." Man yra buvo taip, kad aš einu ir tada su su aktu. Aš nebežinau, kuris butas. [juokas] Mes nuvažiavom ir aš tada su raktu bandau vieną kišu, rakinu, blemba, ne šitas kitą, nes nu tipo tiesiog ant tiek, žinai, ilgai nesam. Va čia tai, va čia tai pasyvus turas tikrai. Jo, bet yra tokių, kur tu nupirkai, išnuomavai ir tau nuo pirmo mėnesio ten žiūrėk, pas mus tas, pas mus tas neveikia, pas tas, paskui nuomon žiūrėk nebemoka, kažkas vėluoja, ten iškraustyt reikia, ten kažkas sugedo, kaimynas užpylė, mes kaimyną užpylėm ir tu tada už galvos pasiėmęs nuo experieno priklauso.
Bet jeigu tu nori realiai pasyvių pajamų, ane, ir iš nekilnojamų turto, tai yra, pavyzdžiui, tokie dalykai kaip reitai vadinami. Tai yra, kur tu investuoji į paketą, nu žodžiu, į įmones, kurios užsiima nekilnojamu turtu. Tai tu ten įdėjai pinigus, jie perka, administruoja ten kažkokius prekybų centrus, panašiai, tau moka dalį, tai čia bus realiai pasyvu, jo, kaip ETFas. Tai va, TTFAS yra tas artimiausias variantas, maks pasyvus turbūt, kiek gali būt. Tu nupirkai ir pamiršai ir viskas ir už tave daro.
Kaip su paskolos išmokėjimu? Ar apsimoka išmokėti paskolą anksčiau laiko? A nes būna žmonės didžiuojasi, va, išmokėjau po septynių metų, a turiu dabar mano būstas, žinai. A, ar tikrai apsimoka tuos pinigus įmerkti į visą butą? A, ar visgi geriau apsimoka tuos 30 ten 20 metų bankui mokėti su palūkanom, o tuos pinigus nukreipt kažkur kitur? Jo, čia labai priklauso nuo palūkanų normos, ane? Kokias palūkanas moki. Jeigu tu turi būsto paskolą ir tai yra kokie 15 piboras, tai greičiausiai bus pigiausi pinigai gyvenime, kokius tu kur nors gausi.
Tai tu už tiek atgal niekad nepasiskolinsi. Tai ir dar kitas dalykas yra priklauso, čia yra psichologinis aspektas ir yra matematinis. Tai psichologiškai gali būt taip, kad žmogui gal žinai jam ant tiek jis nesaugiai jaučiasi, kad jam bus saugiau, kad jisai bus niekam nebeskolingas, viską grąžinęs ir jisai ramiai gyvens ten, žinai, pas jį gal vaikai viską, jis nori žinot, kad nu viskas čia mano iš manęs neatims, tipo. Bet matematiškai dėliojant, jeigu tu turi a būsto paskolos palūkanas, ten sakau kokias 15, nu kad ir 2 plius eur boras, tai greičiausiai bus pigiausi pinigai, ką tu gali gaut ir matematiškai skaičiuojant 99%, kad ilguoju periodu, ten 10, 20, 30 metų žiūrint, kad tu daugiau pinigų gautum tą skirtumą investavęs kažkur, pavyzdžiui, tą patį ETF idėjas.
Ir dar kitas dalykas, jeigu tu paskolą grąžinsi anksčiau laiko, aš, pavyzdžiui, sutaupiu pinigų, grąžinau paskolą, aš oėga grąžinau paskolą ir kažkas atsitiko, man prireikė pinigų, aš atgal nebepasiskolinsiu, bet jeigu aš tuos pinigus sudėsiu į ETFus ir man eigoj kažkas atsitiks, man prireiks pinigų, aš galiu dar ETFų parduot ir tuos pinigus panaudot ir man nereikės imt greitojo kredito ten kažkokio, žinai, ten išsimokėtinai lizingu kažko perkt su kosinėm palūkanom. Tai vadinasi aš esu daug lankstesnis ir plius jeigu vidru kažkas atsitiktų, nežinau, ten, nu, vėl tas pats karas, aš paskolą išmokėjęs, valio, bet man išvažiuot reikia ir aš tą namą tai palieku.
O kitu atveju tai aš nu ką išvažiuoju žinai bankui sakau nu sorry chebra aš jį moku mokėt nebegaliu va namas tai jūs ten kažką tvarkykitė o aš važiuoju su savo portfeliu pasiimkit tą butą jo, tai tu žinai daug nu likvidumo daugiau turi sakau matematiškai dėliojant 99% kad labiau apsimokėtų bet ilgųj periodų kalbant ne metam ten 10 20 30 čia metų kad įdėjus paprastą etfinį fondą kažkokį kad tu nu greičiausia kad nu taip nes dabar išeina kad a euriboras yra apie 2 su puse ane man atrodo du dar gal iki dviejų gal nukrito dabar jų du A, o jeigu palūkanos yra 15us du, nu tai čia gaunas 3,5 4%.
O iš ETFų tu gauni grąžos 8 vidurkis, paimkim long termo. Jo, vidurkis galima. Tai tu jau išeini į pliusą 5 6% tu pliuse. Tai faktas, kad apsimoka labiau investuoti į fondus. Taip. Taip. Bet čia matai čia yra tiem, kas investuos, nes yra tokie, žinai, kas investuos, yra tokių, kas pragers. Tai geriau. Nu taip tuos pinigus. Ai tai ne, tai geresnė mašiną nusipirksi. Jo. Ir dar kitas dalykas priklauso tavo amžiaus periode, žin, nes gaunasi pagal viską tavo, nu, investavimo portfelis, tu pagal tą visą teoriją turėtų būt taip, kuo tu vyresnis esi, kuo arčiau pensijos, tuo jisai turėtų eit į saugesnes investicijas, tai, pavyzdžiui, į obligacijas.
Obligacijų pajėmingumas yra gan mažas. Ten gali būt tie patys 4%. Tai jeigu tu, pavyzdžiui, sveri, žinai, ar dabar tau dėti į obligacijas ar grąžint paskolą, bet tavo paskola yra 4% su riboru kartu, tai tada gal ir logika, kad tą paskolą grąžint, susimažint, žinai. Jeigu tu laikytum arba nežinau, tu indelį dėsi dabar su ten kokiam, nežinau, gali va ten Vokietijoj ten 2,2% pasidėt, žinai, net ne indele, bet tiesiog sąskaitoj, kad turi pinigus, tu 2,2% moka eurais, ane?
Net interaktyvai, man atrodo, jau irgi pradėjo mokėti ten 3% 2% už tai, kad laikais interaktive, man atrodo, gal ne, žinok, trade republic moka, trading moka, tai tie tikrai, na, pasitarė populiaru už laikymą mokėti. Labai keista, kad Lietuvos bankai nemoka, nes moka, bet mažai, bet indėlį turi padėt. Jo, tai reikia indėlį padėt. O paprasčiau yra iškelti tada į tokias kitas sistemas, kur tiesiog užlaikymą moka ir tuos pinigus gali tiesiog laikyt, o tau prireikus persivest atgal į Lietuvos banką.
Tai net nereikia vest, tu gali kortelę turėt, jeigu pasi ten trading to one ar treb pasidaryk kortelę, bus ten vokiška, o jie, blemba, nesim Bulgarijoj gal. Tai žodžiu, tu turi kortelę, tu galėt parduotuvę atsiskaitinėt ir dar nuo atsiskaitymo kešbeką gauni procentą, man atrodo, dar pus%. Nu va, dar vienas būdas optimizuot. Jo, ir dar kas gerai, jeigu tau netyčia tave kažkas teismą paduos, dar kažkas ir tau užblokuos sąskaitas, tau užblokuos lietuviškas sąskaitas, vokiškas ne. Mhm. Tai irgi, žinai, ir interactive propoju neužblokuos.
Jo, nu ta prasme gali juos prieit su Europos teismo sprendimu, tau juos, žinai, nu paims kažkada, bet vėliau, bet tu laiko turėsi taip išsivest, jeigu ką. A, pakalbėkim apie investavimą. Ir pirmiausia tai mūsų partneris Volfas Engelmas Nealkoholinis a turi klausimą. Jeigu žmogus šiandien norėtų pradėti tvarkyti savo finansus nuo pagrindų, jau mes kaip ir pradėjom kalbėti, žinai, va čia labai labai įdomi tokia ir tema. Kokius tris žingsnius rekomenduotum padaryti pirmiausia? Mhm. Jeigu kalbant apie finansus, grynai ne apie mokesčius, tai pats pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryt, tai e susivest visus cashfalow apskaitą pasidaryt.
Taip, elementariai paėmei kažkokį, nežinau, Exeliuką ir tu sau vat kelis mėnesius dabar kiekvieną centą rašai, kiek tu gavai, kiek tu išleidai ir suskirsti dar tą geriausia netgi pasidaryt, ane, kad būtų ten maistas tiek, visus čekius renki visur. Jeigu čekio negavai, tai ant kitos pusės čekio ranka užsirašei, ten gėlių nupirkai už 20 užsirašei 20 gėlės ir viskas. Kelis mėnesius tu viską susivedi pilnai, pilnai, pilnai kiekvieną centą, kad tu matytum. Tai vien tas kartais padeda tau sumažint, nu, tas tavo išlaidas labai stipriai, nes tu kartais nesupranti ant ko tu išleidi daugiausia.
Gal tu atrodo, kad tu ant maisto išleidi, tau reikia pigesnes dešeles pirkt, kad sutaupytum, bet tu paskui žiūri, kad tu iš tikrųjų ten, žinai, bare prageri du kartus negu maistas yra. Tada supranti, kad arba turi 10 subskriptionų, jo, arba turi subskriptionų ten visokių. Tai va, tas jau padeda. Tu tada pradedi suprasti iš tikrųjų, nes kartais tu gal labai taupai, nežinau, ant maisto pigesnį kažkokį prastesnį pirki, jogurtą pirki 10 centų pigesnį. Taip. Ir tu paskui supranti, kad iš tikrųjų, kad ai ne, aš iš tikrųjų ten pasirodo ant ant takso ir ant kažkokių vakarėlių ten išleidau, žinai, ten 200 per mėnesį, o ant maisto tik 300.
Tai aš galiu ant maisto taupyt, kad ir kiek, bet aš nu tipo tiek nenukalsiu, kiek aš galiu ten sutaupyt. Ten kurą gal kažkokį pilu. Kiti būna atrodo, blemba, ten kur labai taupo, kiek mašiną valgo, bet gal tu per per mėnesį išvažinėj ten 20 €. Tai koks skirtumas? Ar tau mašina ten daugiau ar mažiau valgo, jeigu tau ten labai nedau nedaug skirsis? Tai pirmas dalykas viską pilnai susirašyt, ane, kiek tu pilnai išleidi, kad tu žinotum tiesiog elementariai matytum ir suprastum realias sąnaudas tikras, kad nebūtų kažkokių, kaip kiti sako, aš nesuprantu, kur pinigai.
Va čia vakar kalbėjom, tai viena irgi pažįstamas sako, sako, aš nežinau, sako, man reikia 8.000 per mėnesį. Sakom, kaip 8.000? 1000. Nu va taip sako gaunasi. Vat aš [juokas] nežinau, taip išeina ten mokėjimas, ten mokėjimas, velnias žino. Tai žinai, pirmas dalykas. Antras dalykas, kai tu jau tada, nu, matai, tu gali kažką pradėt optimizuot, gal kažkų gali pataupyt. E, antras dalykas, ką reikėtų padaryt, jeigu žmonės neturi turėt tą vadinamą saugumo pagalvę, tai atsidėt kažkiek pinigų, ne, juos susitaupyt, kad tu pradžioj turėtum kažkokią dalį pinigų, kad jeigu atsitiko kažkoks nežinau emergenčants nežinau mašiną sugedo, dar kažkas, nebūtų taip, kad tau reikia kreditą imt skolintis.
Tai vieniem psichologiškai tu jautiesi visai kitaip, jeigu tu, nežinau, pusmečio turi saugumo pagalvę kažkokią, kad jeigu kažkas atsitiko, pavyzdžiui, tu pusę metų gali pragyvent. Kokia tai yra maždaug suma? Tai paprastai kiekvienam pasiskaičiuot pagal savo mėnesines. Tai jeigu pirmą žingsnį pasidarei, tu žinai, kiek tavo mėnesis realiai kainuoja, kiek tau kainuoja pragyvent. šešių. Jo, tu dar gali pamatyt tada, kur tu, nu, nebūtinos išlaidos, nes jeigu tau, nežinau, emergent atsitiktų, tai gal nebūtinai į barusiją eiti, ten kavines valgyt ir panašiai.
Tu žinai, kad mano, pavyzdžiui, basinu, man 1000 reikia per mėnesį, kad aš ten nuomą sumokėčiau, maisto nusipirkčiau, kurą užsipilčiau ir dar ten plius ten 500 yra ten, nu, nebūtinos išlaidos ten kažkokie ten baras tada gali būti namie, jo. A vakarėlis ne klube irgi namuose pasikviesti draugus. A, filmą gali nei kino teatro, o žiūrėti, žinai, jeigu jau labai yra blogai ir tada išgyventi tuos kelis mėnesius, kol ieškisi darbo. Jo, tu žinai, kad, pavyzdžiui, man patogiai gyvent reikia 2000, minimaliai reikia 1000.
Nu tai jeigu tu turi bent 6000 susitaupęs, ane, pasidėjęs galvoji tą patį ten kažkokį kur kalbėjom variantą, kur tau 2,2% palūkanos moka, ane, tu jų neliesi, bet iš ten tu atjoja infliacija. Jo, tai ir tu tada žinai, kad jeigu kažkas atsitiks, aš jeigu ką neprabangiai pusę metų galėsiu išgyvent arba man nežinau mašiną reikės nupirkt, suges kažkas tenais medicininės kažkok išlaidos yra, tu jau jautiesi ramiau. Tu žinai, gali ir jau ką iš darbo gal išeit, geresnio darbo pasieškot, truputį parizikuot, gal kažkokį mažą versliuką pradėt.
Tai tas, žinai, žingsnis. Ir paskui kitas dalykas, nu, edukacija. Tai vadinasi, jeigu tu daug kas, žinai, čia vat Laurisas kažkur gerai paminėjo, kad sako daug žmonės žinai labai daug laiko sunaudoja mokytis uždirbt pinigus. eini į universitetą, į mokyklą, 12 metų mokaisi, viską, kaip darbą susirast, kaip uždirbt, bet beveik nieks nesimoka kaip investuot. Bet realiai, jeigu tu tvarkingai savo finansus tvarkai, tau investicijos per gyvenimą turėtų atnešt daugiau negu tavo aktyvus darbas. Ir žmonės dažniausiai tas pajamas turėtų gaut kaip ir didesnes iš investicijų, bet ten laiko skiria nulį.
Pasimokyt. Tai realiai pasimokyt suprast, kaip veikia finansai, kaip veikia mokesčiai, kaip veikia studinės palūkanos, kaip veikia investavimas, tai reikėtų tą vat finansinį raštingumą padidint. Žinai, a, su investavimu yra tokia viena didelė problema, kad tai užtrunka ir mes žmonės esame nekantrūs. Ir jeigu taip suvokti, tai tas grafikas, kuomet kreivė jinai, investicijų atsiperkamumo kreivė, jinai dažniausiai yra a tiesiai labai daug metų. Dėl to atrodo, kad niekas neveikia. Man atrodo dedu, dedu, dedu, dedu 10, 20 metų, bet ta kreiv vos pakilo.
Bet pati magija įvyksta paskutiniuose 10 ten 15 metų, kai jinai staiga užkyla labai stipriai į viršų. Ir man atrodo Wareno Buffeto gi didžiausias kapitalo prieugis buvo tada, kai jisai ten jau pensinį amžių pasiekė ir tie pinigai ten geometrinė progresija pradėjo augti. Ne pačioj pradžioj. Jisai investavo visą laiką vienodas sumas, bet jie tiesiog užkilo labiausiai į pabaigą. Tai čia vat ir yra tas investavimas, ko visi žmonės nesulaukia, žinai, neišlaukia. Jo, gal žinai, gal nesupranta to dalyko. Kiti galvoja, kad, nu, kai būna, aš įsidėjau, nusipirkau Nvidijos, pabandysiu.
Nu, čia nėra ką bandyt, ta prasme, čia nėra, kad kiti deda, galvoj, aš po metų, žinai, atsipirks, nes žmonės kiti neskiria, kas yra treidinimas ir kas yra investavimas. žė investavimas yra žmonės nesupranta bet tai žinai rizikinga ten į betiną pavyzdžiui rizikinga ten į akcijas rizikinga tai jo, bet tu kai uždirbi pinigus tai tu gauni eurais tai čia yra tavo vertės išsaugojimo vienas kažkoks tu sukūrei vertė tu gavai tiesiog atsitiko taip kad mes Lietuvoj eurą naudojam ane kažkas naudoja dolerį kažkas naudoja rublį kažkas kažką kito naudoja bet tu reniesi kaip tu tą vertę saugot nor popieriukais eurais laikyt ar tu nori nekilnojamų turtų turėt plytom ar tu nori akcijom turėtų ar tu nori bitcoinais laikyt Ir kai tu laikai viską eurais, tu lygiai taip pat rizikuoji,
tik esmė tame, kad tu visus savo žetonus ant euro sustūmei, kad euras laikysis gerai. Ir pagal visas taisykles, pagal visą logiką normalią, ant euros tikrai nebus geriausias variantas dėl to, kad elementari infliacija valgys. Tai jeigu tu gali paskirstyt ir turėt, žinai, tos investicijos, tai aš tiesiog savo tą noriu perkelt su ETFis, pavyzdžiui, tai aš investuoju į bendrą visą ekonomiką, tai, pavyzdžiui, pasaulinį akcijų indeksą, kur ten bus 1500 pasaulio kompanijų kažkokių. Ir aš suprantu, kad jeigu ekonomika kyla, o jinai pagal statistiką kyla daugiau mažiau ilguoju laikotarpiu, tai mano tie pinigai, jie kartu tenais ir kils ta vertė.
Tai kitaip sakant, euras kiek nuvertėjęs, bet mano ta vertė tai lieka, nes ekonomika kilo, akcijos kilo, įmonės gamino, produktus kažkokius darė ir panašiai. Tai aš nenoriu tiesiog visko eurais laikyt tada. Tai vat kai žmogus tą supranta, kad čia yra 10čiai, 20čiai, 30čiai metų, tada tu padėjai ir tu nebežiūri ir tų grafiką. tau neįdomu, nes tu žinai, kad aš noriu, kad man už 10 metų ten gulėtų tikra vertė, o ne tas popieriukas, euras, kuris bus nuvertėjęs. Kiek yra buvę skaičiavimų, tyrimų?
Dollar, cost average yra geriausias investavimo būdas. Ta prasme, ne tie, kurie bando atspėti, a ten laimi 10% maks. Ten 20 galbūt. Ne visiškai visai. Pagal visas visas statistikas, tai Lamsam yra geriausias investavimo būdas. Lamsam, tai čia kai visą sumą iš karto. Jo, tai vadas, jeigu tu turi milijoną, tai pagal viską, jeigu tu visą milijoną dabar įdėsi, tai matematiškai yra didžiausia tikimybė. Aišku, tikimybė yra, kad pakaris, nu, bet jeigu tą milijoną, pavyzdžiui, per metus investuotum, tai tu dar galėtum užtaikyt ir ant kritimų ir taip toliau.
Ar geriau vis tiek sausio mėnesį ir visą lemą įdėti ir pamirš? Pagal matematinę tikimybę yra ta prasme matematiškai geriau įdėt visą iš karto lamsam. Taip. Nes pagal viską, jeigu rinka yra potencialiai kyla, tai tas, kad tu pataikysi ant mažesnės kainos, yra matematiškai mažesnė tikimybė negu tu pataikysi ant didesnės. Bet psichologiškai, žinai, tu gali būt, kad tu įdėsi jau tą lemą, pakris minus 20% ir tu paskui galvosi, blemba, reikėjo palaukt. Tai dėl to, žinai, tas dollar cust averaging yra gal geriau.
Tas dollar cust averaging gal biškį maišo žmones yra ne su dolar cost averaging, o su investuoju, kai turiu pinigų. Tai tu, žinai, gauni atlyginimą, investavai. M tai tipo tas būtų labiau gal tikras, jeigu tu turi lą ir dabar tu lemą žinai per 10 metų investuosi po truputį. Kaip tu žiūri į visą tai dabar tam Amerikos Irano karo fone su investavimu? Dabar vat ta yra geras momentas į tą lemą investuot. Ar visgi dabar tu būtum linkęs palaukti, kaip tas karas vystysis, nes čia neaišku k žinai.
Aš manau, kad atzūminus biškį toliau, va, kad ir podkastas išeis jau klausimas, kaip bus įsivartę, bet jeigu mes, žinai, prisiminsim, kas buvo anksčiau, buvo, nežinau, ebola buvo. Atsimeni dar tokį dalyką atrodai gi šakės, čia visi rodo čia ta ebola kas čia bus. Dabar tu net neatsimeni, žinai. Korona buvo irgi atrodo, čia viskas, viskas čia užsidar kritimas buvo. Geras nu buvo, bet dabar kai tu atzūmini, jeigu tu būtum investę tą kritimą, tai vis tiek kritimas buvo čia, o tu jau čia kažkur esi.
Tai realiai matai, jeigu tu žiūri čia metam dviem, trim į priekį ir kitas dalykas, kaip ir tu paminėji, jeigu tu bandysi, pats ieškosi čia analizuosi kažkokį 90% tikimybė, kad tavo rezultatai bus prastesni negu tiesiog, nu, būkai užpirkinėt. Ir tu negali žinot, žinai, gali būt dabar gal kris, gali būt gal kils labai, gal netgi jau karas prasidės, gal kils, nes gali būt kils, kad, pavyzdžiui, gal nafta išbrangs, gal įmonės pradės daugiau gaminti, ekonomika daugiau suksis. Tas pats, kai buvo karas prasidėjo, žiūrėk kaip rublis buvo, ten dropino rublis, po to šovė atgal į viršų, žinai, tai tu, nu, niekad negali suprognozuot normaliai.
Tai aš manau, kad geriau, žinai, yra laikas rinkoje negu bandyt pataikyt gerą laiką, kada įeit. Tai geriau tiesiog žinai kuo anksčiau įeidinėt ir kuo ilgiau būt. Ir net jeigu ir tu pataikysi ant pačio blogiausio ten vietos, kur dabar labiausiai yra ten kažkas ten aukščiausias taškas, vis tiek tikėtina, kad po 10 metų bus geriau, kad tu būtum investavęs ten, negu tu būtum pralaukęs ir paskui investavęs vėl nežino kur. O kai mes kalbam apie tuos akumuliuojančius ETFus, ane, ir vat vis tiek, kad žmonės suprastų, kad jie patys reinvestuoja, ar tas reinvestavimas vyksta kiekvieną dieną, ar tai yra kartą metuose perskaičiuojama, kaip tas reinvestavimas vyksta?
Nes čia irgi, žinai, nu gerai, kainuoja akcija ten ETFas 60 € ir aš investavau ten tą milijoną po 60 € a po trijų mėnesių a nu ten po pusės metų, tarkim, viskas kilo 70 80, 90, bam, nudropino iki 40. Tai per tuos šešis mėnesius, kol kilo kaina, aš kažką uždirbau ar mano taip vertė nukrito, kad aš a ar tas akumuliacija vyksta kiekvieną mėnesį? Jo, čia matai yra du tipai, yra distributing ir accumulating. Tai distributing yra tas, kuris išmoka dividendus.
Tai vadinasi, tu, pavyzdžiui, turi tą savo, nu, paketą kažkokį, ane, fondą ir tas fondas dar tau dividendus išmoka. Tu dividendus gauni į sąskaitą. Tai gali būt ten keli procentai priklauso nuo ten pajamingumo kažkokio, ane? Kitas variantas yra accumulating. Tai vadinasi tos tas valdytojas gavęs tuos dividendus, jis jų tau neišmoka. Jis už tuos dividendus tiesiog užperka daugiau tų akcijų. Tai tavo tiesiog pačio to portfelio vertė kyla labiau. Iš esmės tie pinigai niekur nedingsta. Tik skirtumas, ar tu juos pasiimi iš karto, ar tu juos palieki augt labiau, ane?
Tai jau turbūt pačiam fonde būna nurodyta, kas kiek laiko jisai tuos dividendus investuot. Jo, visų pirma, kai perki fondą, reik žiūrėt, ar tai yra accumulating, ACC, ar tai yra distributing dis. Bet tas ACAC jisai skiriasi ar kas ketvirtį jie investu? Jo, priklauso. Tai žinok nuo fondo aš su jais labai mažai užsiimu ir nerekomenduoju niekam Europoj užsiimt dėl to, kad pas mus yra kitas apmokestinimas. Jeigu tu gausi dividendus, jie bus apmokestinami automatiškai 15% iš karto. Tai tu, vadinasi, tu juos gausi apmokestinis.
Jeigu tu palieki e akumulating, tai tie patys tavo dividendai, jie įkris tau iškart tenais vietoj ir jie bus neapmokestinami. Tai aišku apsimoka labiau, jo ir tu tiesiog jeigu tu norėsi gautų pinigų, tu bet kada gali parduot dalį savo tų šėrų ir siimtų pinigų, kada tau reikia ir kiek reikia. Ir plius tu gali taimint, gal tu būsi tuo metu Gruzijoj, kur bus tavo nulis nuo ETFo. Tai Gruzijoj, Dubaj, Šveicarijoj ETFai yra apmokestinami nulio. Kriptovaliutos yra apmokestinimos nulio.
Tai dabar taip išeina, kad aš galiu dirbti Lietuvoj, gyventi Lietuvoj, atsidarau verslą Gruzijoj, moku 0% a to pelno mokesčio, ane? Tada a tenai kaupiu kapitalą, kažkiek išsimokau, kad čia pragyvent kiek man reikia. Ten kapitalas kaupiasi. A ir tada a o gal net ir dividendus išsimoko, ane, viską investuoju ten kažkur interactive brokers ar nesvarbu. Ir tada, kai jau man sueina ten, nežinau, kažkoks tai amžius ir sakau: "Viskas, užteks dirbti, ten jau pas mane sąskaitoj nežinau kiek ten tų pinigų, daug pinigų ir aš paskaičiau, blemba, čia reikės daug Lietuvoj sumokėt pelno mokesčio, ne, neapsimoka."
Ir aš tada tapu slides į Gruziją ir už tai, nu, moku nulį. Taip, nebūtinai į Gruziją, į Dubajų, į Šveicariją gali varyt ir ta prasme realiai dar lygioj vietoj sutaupau 15 ten, o gal ir 20% ateity. O gal ir 50 jau būsi? Gal ir 50. Jo, taip, taip. Geras. Aišku, reikia žiūrėt, nes Gruzija taiko teritorial Tech Systems, tai vadinasi, jie apmokestina pajamas tavo gautas viduj. Pajamos gautos iš užsienio yra neapmokestinamos. TTF yra pajamas gautos iš užsienio.
Tu deklaruoji, susimoki oficialiai nulį ir viskas. Bet sakau, nebūtinai Gruusija yra daugiau šalių. Ta pati Šveicarija, Dubajus. Tai šviesarijoj yra, pavyzdžiui, tai tu mokėsi už savo turimo turto, žinai, mokestį. Klausyk, o ką tu šiaip galvoji apie antrą pakopą? Va, dabar šie metai tokie, žinai, kirtiniai, čia labai daug žmonių juos išsiiminės, neišsiiminės, nežinau, kas ką darys. A koks tavo sprendimas? Nu, man pasiskiit, aš jos niekad neturėjau tos antros pakopos. Supratau. Tai tau galvos skausmas nukris. Jo, bet aš ne yra artimųjų gal, kuriem ten padedi ir panašiai, tai nu pagalvot.
Tai man su ta antra pakopa, žinai, daug dalykų yra, kurie nepatinka, bet aš ją tą sistemą suprantu. Aš anksčiau esu skaitęs knygą vieną ir joje buvo būtent ta sistema aprašyta, bet ne apie pakopas, bet apie patį tą įtraukimą. Tai jinai yra kam skirta. Tai vadinasi, kad jeigu tu duodi, kad nu kas norit užsirašykit, nu neužsirašo, bet jeigu tu pasaky žiūr visus užrašėm, kas norit atsirašykit, tai didelė dalis pasilieka žmonių tada, ane? Bet čia yra skirta kam?
Nu aš aš tą suprantu, kam tai yra padaryta. Tai pagrindas yra padaryta tokiem, kurie žinai kaip sako, nu tai jie pragers vis tiek. Jie dabar tipo čia pragers viską, o po to ateis pensinis amžius, jie ateis ranką ištiesę, kad duokit man pašalpą, aš nepragyvenu, kad nu blemba šūdas, kažką reik su jais daryt. Tai davai mes visus įtraukiam, tie kurie protingi, žinai, jie atsirašys jie, nes jie patys gal su, nu, ten supras, o tie, kurie patys neinvestuos ir per, žinai, ten nesupranta apie tai, tai jie ir automatiškai pasiliks į rašyti ir tada ten jiem priverstinai sukaups, kad jie nepragertų.
Tipo logika tokia, bet man tame, žinai, kas nepatinka, kad nu pirmas dalykas, tai jeigu tu esi, tu pats supranti, kad jo, aš tas, kur ten prageriu viską, žinai, ir panašiai, arba nu tiesiog išleidžiu, nieko nesutau, nu gal tada ir yra variantas, tau tau automatiškai ten, žinai, susikaupia. Kas man nepatinka, tai man nepatinka nu daug dalykų, aišku, pirmas dalykas valdymo mokesčiai, investavimo pati struktūra, kaip yra investuojama ir panašiai, kad yra, nu, prastesni rezultatai bus tikėtina negu tiesiog paprasto ETFO valdymas yra brangesnis.
Ir labiausiai man nepatinka tas dalykas, kad yra apribojama. Tai vadinasi, aš tipo padariau tas įmokas, sumokėjau jos naują ir tie pinigai tampa monopolio pinigais. Aš jų pasiekt nebegaliu. Kaip žinai, būna skeminis visokios investavimo platformos, kur tau rodo ekrane, žiūrėk, 1000 dėjau, yra 5000, o gali išimt? Nu ne, primokėk dar. Jo, [juokas] tai čia tas pats tu žinai. O bet tai žiūr man čia tiek priaugo, rodo ten vat jėga. O sakau, tu gali paimt? Nu ne, nu tai tai ką reiškia priaugoga tada, žinai.
Dabar jeigu išsiminėsi, dar turi ir sumokėt. Nu taip, bet tai čia dabar mes langą turim tik dabar pagaliau priimmešt, nes aš jau senų seniausiai tą dalyką nusakiau ir man atrodė, nu kaip gali būt, kad tu priverstinai traukei yra valdytojas kažkoks, kuris gauna komisą už valdymą, nesvarbu nuo rezultato, ar ar plius, ar minuso eina, ir tavo tie pinigai užrakint ir tu jų negalėsi paimt labai ilgai ir kažkada galėsi paimt gal kažkiek pinigų, o gal išvis negausi, o gal apmokestins.
Ir dabar gaunas, kad yra langas, kada tu gali pasiimt, tipo, bet bet sako žiūrėk, bet jeigu atsiimsi, tai tu ne visą sumą atsiimsi, nes ten dalis ten kažkur grįš. Nu tai gerai, fuckit. Tai ta dalis tai negrįžta į sodą, to ten būna ten kiti tie monopolio pinigai, kurie kažkada gal bus panaudoti. Bet esmė tame, kad jeigu tuos pinigus pats investuosi, čia yra esminis dalykas, ar tu pats investuosi, ar ne. Jeigu tu pats investuosi, dėsi tą patį, kad ir pasaulinį indeksą, tai ką tu gausi?
Tu 99%, kad gausi didesnę grąžą, nes bus žymiai mažesni valdymo mokesčiai. Pavyzdžiui, tas, kur aš paminėjau WBN, tai jisai turi 007 valdymo mokestį. 0,07%. Tuo tarpu ten šitie valdytojai dabar senokai žiūrėjo, bet kosminiai buvo mokesčiai, kad ten vos ne po procentą, ten gal pus% panašiai, kas yra brangu ir rezultatai prastesni, tai tu turėsi geresnį prieaugį, geresnį rezultatą. Plius tada tie pinigai bus mano ir aš juos bet kada galėsiu panaudot. Jeigu man prireiks, pavyzdžiui, nežinau, man mašiną suges ar panašiai, aš galėsiu įsiimt.
O kiek aš dabar žinau tokių, kur žmonės turi tam pensijų fonde, jie pajudint negali ir jam sugedus mašiną, jam reikia ten vaikus vežiuot ir jis ima tada žvėriškas palūkanas, kažkokią ima vartojimo paskolą ten po 12% moka, kad mašinos susitvarkytų, nors jis galėtų tiesiog o o tas jo ten pinigai gal bus, gal nebus. Ir kitas paskui labiausiai, kas man nepatinka, kad tu turi laukti iki to amžiaus, kodėl tu su jais pensinis, kuris neaišku koksai bus tada iki po kol tu sulauksi, ar tu jo išvis sulauksi.
Žada, kad nekis. Nu, žada, bet aš labai abejoju, žinai. A, žinai, man atrodo, vat Lietuvoj yra didelė problema, kad mes neturime pasitikėjimo valdžia ir jos sprendimais, nes tie sprendimai keičiasi kas keturis metus, o dar ir dažniau. Taip. Ir tiesiog mes netikim, ką sako valdžia, nes nėra tokio, žinai, sisteminio kažkokio ilgalaikio sprendimo, kuris tęstųsi 2030 metų. paimkim kokią Skandinaviją ar tenai kokią Šveicariją. Ten kažkaip tai sistemiškai viskas veikia ir žmonės kažkaip turi tą pasitikėjimo mokesčių sistema. Pas mus mes va taip ir kalbam, mes nežinom kaip bus, gal išvis nebus, žinai, nu ta prasme tu neturi jokio pasitikėjimo tuo, kad a kad po 20 30 metų tie pinigai iš viso egzistuos.
Tai ta problema ir yra, kad tiesiog tu nepasitiki, nes tu nežinai, ar bus. Ir kitas dalykas, paskui kaip ir kalbėjom, jeigu žinai, kiti sako, bet tai tau čia GPM nereikės mokėt, nu tai mes tik aptarėam, išvažiavai į Gruziją, GPM nemokės savo taip, žinai, ir turėsi daugiau. Ir tada matai dar gaunasi tas man keista net, nu va šiaip nemažai ir podkastų žiūrėjau ir tikrai aš tokių respektabilių žmonių, kur nu aš jų ten nuomonę gerbiu, yra to geri specialistai, bet man keista, gal aš kažkur kažką praleidžiu, kaip nieks nekalba apie tai, kad tu gerai, teoriškai tu sulauksi, teoriškai tau išmokės, ten, sakykim, bus nedingę, bet tu galėsi gaut tiktai dalį pinigų, ten reikia 10.000 1000€ berods viršutinė riba nuo 10 iki ten 7.000 tas gabalas yra užrakintas.
Tai bus anuitetas. Jo, tai laba diena. Tai ką reiškia? Aš sukaupiau 80 štukų, aš dabar ateinu. Sako, tai va tau 10, o kitus mes tau trupinsim po 30 € dabar per mėnesį. Comeon. Tai nu blemba biškį skirtumas. Tas man tas labai nepatinka, apribojimas, kad tu negali. Ir dar durnas dalykas, ką dabar padarė, net jeigu būtų teorija, kad sakykim, nu, kad daugiau žmonių pasiliktų tam kaupime, dabar padarė, žiūrkit, yra du metai langas, jeigu nepasitrauksit, viskas, daugiau niekada negalėsit.
Tai kaip tik jeigu paliktų, sakytų: "Chebra, žiūrėkit, gerai, galėsit pasitraukt bet kada." Daug kas gal ir pasiliktų su ta mintim, kad ai, pažiūrėsiu paskui. O dabar tau uždega, tu supranti, kad arba aš dabar pasiimsiu, aš įstot atgal, tai galėsiu bet kada, bet išeit negalėsiu. Tai nu vienintelis logiškas sprendimas yra dabar išsiimt, o paskui jau žiūrėsiu. Jeigu norėsiu aš įdėt, spėsiu bet kada, žinai, bet atgal išsiimt negalėsiu. Ir plius dar žmonės ką nepagalvoja, kiek tau nuskaito nuo atlyginimo, tai gerai, dabar įmoka tavo gal 100€ yra per mėnesį, kur tu net nematai, kad tau nueina.
Bet jeigu tavo atlyginimas kils, kuris greičiausiai kils per 10- 20 metų, tavo įmoka nebe 100 bus, bus gal 200, 300, 500, gal ir 1000 kažkada pasidarys ir tu tiesiog paskui po štukių eurų per per mėnesį dėsi į kažkokį pensijų fondą, kurį tu kažkada gal kartais gausi, tipo, o gal ne. Nėra tokios a pačio žmogaus laisvės sprendimo, kad jisai pats nuspręstų, ką daryt. Bū nežinom. O jeigu, žinai, karas bus ir čia pas mus rublį įves paskui, tai kai kaip tu gausi paskui rubliais tą savo pensiją?
Negausi arba negausi. [juokas] Nu tai vat. Kokia tavo nuomonė apie kripto šiai dienai? A čia aišku dabar tas kripto taip pakritęs, vieni džiaugiasi, kiti verkia, sako: "Viskas, krachas." Va ir mes sakėm, kad tai bus. Aišku, čia turbūt ketvirtas kartas, kai jau taip sako. Na, bet tu toj a buvo anksčiau pameni laida, kur Pikelis sėdėjo prie stalo su Mačiuliu. Jo [juokas] dvikovoj. A tai kurioj tu pusėj? A nu ne Mačiulio turbūt pusėj. Žinai, kalbant apie kriptovaliutas, reikėtų išskirt apie ką šnekam ir apie bitcoiną, ar apie visas, ane?
Nes apie visokius šitcoinus, tai aš ten gal nu kalbėkim apie bitcoiną tiesiog. Jo, tai kalbant apie bitcoiną, aš žiūrėčiau labai paprastai, žinai. Kiti sako: "Blemba, tu rizikuoji, jeigu čia perki Bitcoiną arba jeigu tu turi bitcoiną, rizikuoji." Nu jo, bet lygiai taip pat arba turbūt dar labiau tu rizikuoji, jeigu tu neturi bitcoino, nes jeigu tu neturi, tai yra lygiai toks pats pasirinkimas, tada aš vadinasi betinu ant euro viską esu pastatęs. Ar tu tikrai 100% esi įsitikinęs, kad euras po 30 metų bus stipriausia, standartinė kažkokia ta valiuta, ane?
Tai su Bitcoinu aš gan seniai pradėjau iš tikrųjų. Tada atsimenu kainos buvo, kad dar atsimenšu, ten vat draugė vien sako: "Davai nuperkam kažkiek, nupirkom ir pakilo iki 1500." Ir jinai sako: "Ne, viskas nesąmonė, už štuką 500 tikrai nepirksiu, palauksiu po kol nukris." Tai ž dabar pagalvojus atrodo, ane? Ir paskui buvo ten kilo, kilo, pakilo gal iki 16.000, tada nukrito ten vėl vos ne iki dviejų. Tada sako: "Tai tu durnas, reikėjo parduot, kai buvo 16.000 ten, žinai, kažką tada 60 pasidarė, tada o blemba" tai žinai vėl nukrito.
Tai reikėjo parduot, kai 60 buvo, žinai, tada 100 pasidarė. Na, esmė tame, kad čia nereikėtų gal betint, kaip kiti ten deda viską, žinai, ką turi į bitcoiną ir laukiu čio metus tuoj pakils, parduosiu. Čia žiūriu labiau į tokį kaip, nu, ilgalaikį turto paskirstymą, pasidėjimą. Tai vadinasi man atrodo, kad sakykim e tikimybė, kad už 10 metų bitcoinas kainuos 1ą milijoną, ko gero, yra didesnė negu kad jisai kainuos nulį. Ir man tas statymas, žinai, viens prie 10 kaip ir tinka.
Mhm. M tai realiai, bet aišku tu dedi, žinai, nedidelę dalį savo ten to turto, pavyzdžiui, ten gali būt gal 5%, gal 10% pas esi investavęs į bitcoiną, blemba, žinai, priklauso nuo nuo kurso ta. Tai aš tiesiog [juokas] aš dabar seniai neužpirkinėju, kadangi aš gan senokai esu investavęs ir žinai, kai aš investavau, kainos buvo kitos ir jisai natūraliai tiesiog ta portfelio dalis mano bitcoinai paėmus pagal, nu, ten sveiką logiką būtų per didelę, bet tiesiog jinai dėl to, kad aš nerebalansuoju.
Tai pagal viską aš turėčiau logiškai atsieit, kadangi betinas užbrangu, jis sudaroma didelę dalį portfelio, aš turėčiau dalį parduoti ir perkelti kitus aktyvus. Bet aš tiesiog to daryt nenoriu. Aš nu priimu taip, kad tie pinigai, kuriuos aš įdėjau, jie yra skirti ten 30 metų į priekį ir aš noriu tiesiog už 30 metų turėt tiek pat bitcoinų, kiek aš jį nupirkau. Ir tada aš matysiu, kad vert patį bitcoiną, o ne jo vertę. Jo, nu tiesiog aš suprantu tą, kad man dabar tų pinigų nereikia.
Man man juos man tuos pinigus kažkaip reikia laikyt. kaip aš juos laikysiu? Ar aš laikysiu ETFais, ir aš laikysiu nekilnojamų turtą, ir aš laikysiu. Ir plius ką reik svarbu su suprast su kriptovaliutom su bitcoinu, kada tu gauni tikrą tą visą naujų grožį, kai tu realiai turi tą bitcoiną. Tai kaip mes vat esam kalbėję, kad jeigu tu turi šaltojį piniginį ir tu kontroliuoji raktus, tai man jisai priklauso, tai aš tada ką gaunu? Aš gaunu tą, kad iš manęs jo negali atimt, negali užšaldyt, negali apmokestint kažkaip, ane, per prievartą ar panašiai.
Jis yra realiai mano, jis niekur nedings. Tai čia vat irgi svarbu. Jeigu žmogus sako: "Aš turiu bitcoinų, revoliutę". Tai tu neturi bitcoino, revoliutas turi bitcoiną, tu tiktai turi skaičiukus ekrane. Tai va čia yra skirtumas, nes tau įkėsi išsiimti, tai vargu ar greit išsiimsi. Jo, tai čia vat skirtumas yra, žinai, kad ir kas atsitiktų ir jeigu tas bitcoinas šoktų, kad ir ten iki 100 milijonų ar kažkas tokio ir tu, žinai, turi savo privačius raktus ten trezerui arba ledžeri, tai jie bus tavo, žinai, nu iš tavęs neatims.
Po mūsų pokalbio aš Ledžerį užsisakiau. Jo [juokas] persikelsiu saugiai. A nes jeigu kažkas atsitiks, tai aš kišenėj turiu, išvažiavau ir kaip tu sakei, ane, bankomate kažkur gali ir išsiimti kaž. Jo, visokių yra. Tai tu iš to ledžerio gali persivesti mobilią piniginę kokią, nu ten žinai biškį persimetei 100 į telefoną, su QR kodu iš bankomato išsiimme, daug visokių variantų yra, bet esmė tame, kad yra tavo ir nedings. Yra elementariai tie overras servisai, kur tu ateini, nežinau, Turkijoj, toj pačioj Gruzijoj yra, kur tiesiog yra keitykla, kur pinigų keitykla, yra bitcoino ženkliukas arba ten Lcoin Efirium.
atėjai, sakai, aš vat noriu sau kiek nori, bet čia tikrai tokia yra dar pilka zona, nes nu ir čia nei mokesčiai apmokestins, nei kažkaip tai, ane, nu dabar matai vedinėja naujus reglamentus Europos Sąjungos, kad visos keityklos turės siųst duomenis, kaip dabar bankai siunčia duomenis, tai visos keityklos irgi privaloma siųst duomenis, ką tu pirkai, kiek tu pirkai, koks likutis, bet keityklos, bet jeigu tu turi trezorių, ledžurin, tai jau viskas, čia yra kitas reikalas. Jeigu tu turi ten Bitcoiną, vieną cielą bitcoiną ir tu jį persivedi į Lederžerį, tai jau jisai niekam nepriklauso.
Jisai grynai priklauso tik tau. Nu jo, tai jis priklauso tam, kas turi raktą. Tai čia biškį kitaip yra negu su banku, kur tavo banko sąskaita. Tai jeigu tu tą raktą pametei, tai tu neateisi į banką ir nepasakysi: "Va, mano pasas, aš čia mano buvo." A kur čia filmuose jie visi a žinai dėl tų piniginių, dėl tų USB kovoja ten šaudo vieni kitus ir tų 12 žodžių slaptažodžių ieško. Jo, jo, pagrinde slaptažodis yra esminis dalykas, nes tas USB jisai kaip ir nieko nereiškia, nes jisai bus greičiausiai su pinkuodru užrakintas ir netgi aš jį galiu pamest arba sudegint, bet jeigu tu turi tvarkingai pasidaręs tuos atkūrimo slaptažodžius, tai aš galiu, man net nereikia, aš galiu tiesiog galvoj atsimint tuos slaptažodžius.
Aš galiu nuvažiuot į kitą šalį ten vos ne nuogęs, nusipirkt tą patį trezorį naują, susivest tuos pačius slaptaždžius ir man viskas atsikurs tą naują trezorių. Vau geras. Jo, ir viskas. Bet čia esminis dalykas, tu tų slaptažių turi nepamest, kad [juokas] jų kažkas nerastų, nes jeigu tu namie ant lapuko užsirašysi, žinai, ant stikino, nu, ir jo, ir story padarys ir aš tam story pamatysiu ir aš paimsiu tuos žodžius, susivesiu į savo trezorių, tai visi tie tavo bitcoinai pereis pas mane tada.
Eik tu. Ir tu nieko nepadarysi. Vau. Jo, tai čia tas ne, tai turi nesaugot kompe, nesaugot telefone, ne kažkur. Tai reik turėt omeny, kad jeigu tavo tą atkūrimo frazę kažkas gavo, tai jisai turi pilną prieigą prie tavo tos piniginės. Ne, ne, jau su kompiuteriu ir su telefonu ir su tuo visu laikymu informacijos tenai. Tai mes ką tik turėjom su Deividu etiniu hakeriu laidą. Visus kviečiu pasižiūrėti a kaip jisai čia tiesiog su pakrovėju nulaužė mano iPadą, žinai.
Tai no, no. Tai jau pamokos išmoktos. Jau pamokos išmoktos. Saugiai reikia ant lapuko užsirašyt kažkur tai, žinai, į seifą uždaryt. Tai automobilį pirkti lyzingu ar už kešą? E, vėlgi depends. Tai visų pirma reikėtų prieit prie to, kai perki automobilį. A dėl ko tu tą svarstai? Ar dėl to, kad tu už kešą neįperki ir tu nori pirkt lyzingo, kad tu įpirksi tokį, kokio tu negali, jo? Ar tu tipo turi dabar kešą ir tu svarstai, ar man dabar už šitą kešą pirkt automobilį, ar man paimt lyzingo?
Čia tada atskira tema yra. Tai gerai, šita tema. Jo, tai jeigu šita tema, tai visų pirma reikėtų, sakau, įsirinkt automobilį, ką tu perki, tai mano supratimu automobilis neturėtų kainuot daugiau negu trijų mėnesių tavo pajamos. Tai jeigu tu už visas viso automobilio kaina, manyčiau, kad taip. Tai būtų racionalus normalus pirkinys. Tai jeigu jeigu žmogus ant popieriaus uždirba, ant popieriaus ar ne ant popieriaus į rankas, tai jeigu 5000 uždirbų, automobilio kaina 15.000. Jo, būtų labai normalu, nes greičia O tai ne, tai čia Lietuvoj šita matematika neveikia.
Nu, bet jinai turėtų veikt. Jeigu tu uždirbi 1000, tavo mašina turi būt už 3000. Tai negali būt, kad tu uždirbi 1000, bet tave mašina 30 kainuoja. Ta prasme, nėra logikos tau galiu, o tu rajonuose nebū. Net aš žinau, kad taip yra, bet aš [juokas] sakau, kad taip neturėtų būt, nes yra logika, kad tu dabar už tą mašiną, tu tris metus turi dirbt, kad ją atidirbtum. Tai reik turėt omeny, kad kuo tu brangesnį tIL pirksi, tuo didesnės bus susijusios išlaidos.
Bus brangesnis remontas, tu psichologiškai būsi pasiruošęs daugiau į jį investuot. Tu pirksi brangesnius ten letnikus, aparatūrą, garso panašiai. Jeigu bus mašina už 3000 € tu nedėsi letnikų už dvi štukas, nepirksi padangų už 1000 ir panašiai. Tu psichologiškai jau kitaip jį, žinai, žiūrėsi. Ir daiktas turi dirbt tau, o ne tu daiktui. Klausyk, o kaip tu tą žiūri filosofiją? M gyventi į skolą, ką aš turiu omeny? Nu, įsivaizduokim a su tom pačiom investicijom, va ten prikaupei daug pinigų, išvažiavai į Gruziją, nu, kad ir Lietuvoj likai gerai tuos 15% susimokėsi čia Lietuvoj, ne 10 milijonų sukaupi, biškį mažiau.
[sušnarpščia] ir gyveni iš a pagal fire metodą, iš tų 4 5%, tarkim, ane? M ar tu pritari gyvenimui skolą, kad, pavyzdžiui, nuomotis, tada pasiimti mašiną lyzingu ir neturėt savo nieko, nes kaip ir nereikia turėt savo nieko, nes tu tokią laisvę turi visišką. Šiandien čia buvai, ai, nuomą atidavei, išvažiavai į Italiją, ten pagyvenai pusę metų. A ir aš žinau, kad toks ir vakaruose labai nemažai žmonių taip gyvena ir ypač turtingesni žmonės taip renkasi gyventi, neturėt savo kažkokių tai esetų, a, viską registruoti ant įmonių, ant kažko, o patys gyventi laisvėje iš tų vat būtent ar dividendų, ar tų pinigų iš investicijų.
A Lietuvoj mes gal su tuo taip dažnai nesusiduriam, nes tai yra visiškai nauja. Gal dabar aš kalbu ir žmonės šiaip žiūrės kaip tokį, žinai, kaip savo nieko neturėt. M a bet kaip pats žiūri į tokią filosofiją? E, matai, čia gal ne visai į skolą yra, nes čia tu tiesiog gyveni iš investicijų. Tai vienas dalykas būtų į skolą, jeigu tu negali kažko įpirkt ir tu galiau, jo, bet tas iš investicijų įgyvent, tai yra, matai, esmė tame nėra, kad tu nieko neturi, tu turi, bet tu turi tada portfelį, turi akcijas, turi kažkokius aktyvus, kurie tau generuoja grąžą ir tai yra pakankamai, žinai, iš tikrųjų normalu ir logiškai sveriant, ko gero, tai yra saugiau.
negu turėt kažkokių prisirišus, kaip kalbėjom, kad ten tu, žinai, už milijoną turėsi valakampiuose namą, dar ten už milijoną turėsi Palangoj namą ir dar, nežinau, Tenerifai būsi nusipirkęs, nes važiuosi atostogaut ir tu ten, žinai, va taip tris lemus ten sulistęs esi, tai tu savo kaip ir turi, bet tu nu negauni pajamų. Man labiau, žinai, saugumo jausmas yra ne tada, kai aš turiu kažką, bet tada, kai aš žinau, kad man kas mėnesį įkris. Tai jeigu aš turiu, žinai, kažkokių pasyvių pajamų, ten kažkoks ar būstas išnuomotas, ar yra tas pats ten portfelis kažkoks yra ir aš žinau, kad jis yra ir aš gausiu.
Man aktualiau ne tiek, kiek aš turiu, bet kiek aš, pavyzdžiui, kas mėnesį arba kas metus aš gaunu papildymą kokį, nes va tas yra saugu. Aš žinau, kad aš tą papildymą gavęs, aš jį galiu išleist ir jisai nedings. Tau tas saugumas, kad jeigu net tu nieko neveiksi, tau vis tiek pinigai ateina. Ir jeigu, [atsikrenkščia] pavyzdžiui, ir nepasiseks su nauja verslo idėja, gal tu tiesiog aptingai ir nori ne šį pusmetį nedirbti, tu žinai, kad tavo finansinė situacija nenukentės niekaip.
Tas yra daug svarbu. O kitas dalykas, matematika elementari, kaip ir kalbėjom, jeigu tu norėsi nuomotis brangų būstą arba pirkt jį, tai vienas dalykas yra, nu, likvidumas. Jeigu tu, pavyzdžiui, perki būstą trumpiau negu 10č metų, greičiausia, kad neapsimokės, nes jeigu tu pats sau nupirksi, jeigu tu, pavyzdžiui, samdysi brokerį, kaip užsienį įprasta, ane, tau paskui jį parduot reikės vėl brokeris samdys, tai 3% į vieną pusę, 3% į kitą pusę, žiūrint kokioj šaly, jeigu kokia Ispanija, 12% paliks tiesiog ant pirkimo, ane, ten Turkija 4%, Dubajus vėl ten keli proctai, nu vat Gruzijoj, pavyzdžiui, nėra, tai ok, gali ten ir perduot, tai plius t remontą kažkokį reikės padaryt, laikas užtrunka, likvidumas mažas, tai tu greičiausiai, kad nu eigoj prarasi tuos kažkiek ten tų pinigų, nu, neturiu omeny, kad užkylo
kaina. Bet alternatyvia, jeigu tu būtum investavęs į pasaulinį akcijų kažkokią rinką, tai greičiausia, kad tavo ta investicija ten būtų jinai aukštesnė arba tokia pati. Bet jeigu tu dar paimsi savo pirkimo, pardavimo kaštus, ten kažkokius remontus ir jie tau visi greičiausiai numuš tiek, kad tavo nu ta vertė bus mažesnė. Ir dar paimk čia nervus, jo, nervus. Dabar priklauso, jeigu tu imi ekonominės klasės būstą, jį dažnai apsimoka nusipirkt, jeigu tu, pavyzdžiui, kažkokį pigų labai, bet prabangų. Nu, blemba, kiek žiūrėjau per visą pasaulį ir ypač Lietuvoj, pasižiūrėkit, nu, va tu labai gerą pavyzdį dvei, kad jeigu tu pirkt norėsi ten lemą kainuos lema penkis, o nuoma ten gali būt trys ir tai jisai bus trys, bet likvidumo nėra, tu ateisi sakysi, nu žinokit, ir 2, su5 galiu duot
ir greičiausiai dėl to nuderės, nes už tą tris nu nėra rinkos, nieks nesinamoja, žinai, ir tu gyvensi ten už 2,5% ir tas 2,5, ta prasme, bus, nu, tu mokėsi 2,5% per metus nuo vertės tam būsto, kuriam tu gyveni, o savininkas dar procentą NT vokestį sumokės, žinai, ir dar remontą padarys ir dar sumokės nuo tavo to sumokėto tos sumos dar vers liudijimą ims arba GPMą mokės ir panašiai. O tu tiesiog, žinai, padav ir viskas. Ir kai kažkas va kaip sakai tas ir lengvumas tuo, o užpylę skambini, a klausyk, pas tave čia problema yra, žinai, užpylei arba tu užpylei kaimyną, mus užpylė kaimynas, ten kažkas sugedo, žinai, ir viskas.
Tai čia tikrai va ta filosofija, ypač jeigu tu pakeliaut nori, tai išvis kosmosas. Tu atvažiavai, tu dabar tu gali ant tiek laisvas būt. Sėdi dabar Gruzijoj, žiūri bilietus, o į Abu Dabra už 55 € nuskridai į Abu Dabe, žinai, ten išsinuomvai, o varau dabar paslidinėsiu, varysiu slidinėsiu dabar, nežinau, ten į Alpes, pasiimsiu namelį ten dabar trim mėnesiam žinai. Gerai, tik visa tai, ką mes dabar pasakojam, kad tai turėti reikia daug dirbti ir daug investuoti ir kad tas turtas akumuliuotųsi ir tos investicijos užaugtų.
Tai ačiū tau dar kartą. Ačiū visiems. Susitiksime kitą savaitę. Iki. [muzika] เฮ [muzika]