EX FARAS: Buvau BANDITŲ pusėje - PALAIDOJAU visus, gyvas LIKAU tik aš

Augau tokiam rajone, kuriuose chebros mąstymas buvo, kad rinktis blogus dalykus yra populiariau, radingiau, iringiau. Priėmei sprendimą, kad aš palieku visus šitus savo draugus, visą šitą rajoną ir aš einu į policiją. Iki 16 metų aš taip pat su žvilgsniu žėjau į pareigūnų su panika labai didžiulę. O kur ta chebra? Dabar man teko matyti visų jų laidotus. Dalius Mackela, buvęs Kauno policijos inspektorius, specialiosios parengties skyriuje ir policijos mokyklos instruktorius, dirbęs policijoj daugiau nei 25 metus. TV laidos parai vienas atpažįstamiausių policijos veidų Lietuvoje.

Gulkit ant žemės arba iššaudau visus. Šovinį į lizdą įleidinėjau tikrai ne kartą. Jisai buvo paruoštas naudojimui, o ne pajuokavimui. Tai nebuvo iš baimės. Nuo kokio amžiaus vaikai pradeda vartoti narkotikus šiais laikais? Tai penktok, nu penkta klasė, ketvirta klasė. Ketvirta, penkta. Ketvirta, penkta klasė. Čia yra mūsų mažieji kolumbai. Kiekvieną dieną į gydymo įstaigas atvežami trys jauni žmonės apsinuodiję ir sako: "Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti."

Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekia jus. Jeigu tu gyveni režimu, dar truputį ir pailsėsiu, tai dažnai problema net ingumas, o per ilgai užspaustas stresas ir tada gaunasi klasika: dirglumas, prastas miegas ir lėtesnis atsistatymas. Dėl to daug kas į rutiną įtraukia ultra ašvagandą. Maisto papildą skirtą padėti palaikyti atsparumą stresui, energijos balansą ir atsigavimą po krūvio. Čia 600 mg ekstrakto ir net 7% vitanolidų. koncentruota, stipri dozė, kurią žmonės renkasi tada, kai nori jaučiamo, bet ramaus poveikio.

Pridėtas ir vitaminas B6, kuris padeda sumažinti nuovargio poveikį. Ir turiu jums gerą žinią, nu, kaip visada, manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausite net 40% nuolaidą Ultrašvaganda maisto papeldui. Netgi telefonų kalbam sakau, jo mama važiuoja namo daliau. Ne jo. O taip. Jinai lietuvių kalbos mokytoja 50 metų ir jinai mane vis dar pataiso ir aš dėkingas mamai už tai. Aišku, bet aš dėkingas ir savo sekėjams visiems, kurie mane pataiso, nes dėka jų aš mokausi. Bet tie, kurie taip nu nekandžiai, ane?

O būtų faina, kad taip, žinai. Bet čia turbūt ir žmonių bėda, kad ne visi geba kažkaip tai švelniai, gražiai, argumentuotai pasakyti. Va tu kaip policininkas, buvęs policininkas, ane? Tai ačiū Dievui, a tai tu gi susidurdavai su krūva žmonių, a kurie na atrodo situacija paprasta, galėtų adekvačiai elgtis, bet dėl jų elgesio jie patys nukenčia. Nu taip, be abejo, būna, nu patys provokuojasi, bet tai žinai ta tokia būna tokia pauzė. Čia kaip sakau, kartais būdavo, kad atvažiuoji, pavyzdžiui, žmogus nu tiek šaukia, rėkia jis ten šaukia gal prieš tave atvažiuojant šaukia atvažiavus, tai realiai yra tas laikas parūkyti ir tada, kai jisai jau išlauki ir sakai jau baigei?

Jo, baigiau jau. Galim kalbėtis ramiai, galim kalbėtis ramiai. Tai vat irgi vertini, nepuoli, nes jeigu tam pulse taip pat atsakyti, tai konfliktas tiktai bus didesnis. Taip, taip, aš noriu. Tai visų pirmiausi sveikas, Daliau, sveiki, sveiki, gyvi. A turbūt, na, aš nežinau, ar tave reikia labai plačiai pristatyti, bet tie, kas, a, žiūri televiziją, tai tikėtina tave matė laidoje Farai ir kažkur skaičiau internete, žinomiausias policininkas Lietuvoje. Kaip tu jautiesi, kai tau tokį titulą yra uždėję iš farų laidos?

Tu išvis, kai kai ten pradėjai filmuotis, tikėisi tuo? Man tai labai nepatinka ir man tai iš tikrųjų truputį, kaip pasakyti, mane daro tokį, nu, baltąją varną. Aš esu eilinis pareigūnas, dirbęs tam tikrą kiekį metų su tam tikra patirtim ir aš esu vienas iš kelių tūkstančių pareigūnų, kurie dirba šiandien dienai. niekuo neįpatingas ir niekuo neišskirtinis kažkur, bet tiesiog kartais taip jau pasitaikė ir tai nebuvo socialiniai tinklai, tuo metu jų net nebuvo, tai buvo televizijos, ane? Ir tarkim prodiinės kompanijos žengė į televiziją su pasiūlymu transliuoti ir žmonėm pateikti vaizdus iš pareigūnų gyvenimo.

Dabar tai yra, nu, kaip pasakyti, tai yra easy. Nu, ta prasme, filmuojasi ir pareigūnų daug filmuojasi deda save patys. daugiau negu ir aš pavyzdžiui, kai renginius vedi ir kartais jaunimas to nesupranta, vyresnio amžiaus žmonės pritaria, kad tarp pareigūnų ir tarp visuomenės buvo tokia didelė takoskyra. Nu, pareigūnai gyveno savo gyvenimą ir jie buvo tokie neįsileidžiantys visuomenės į savo m bendruomenę. O visuomenė atsargiai žiūrėjo į pareigūnus, kadangi jie tokie buvo gal ir su tuo tokiu milicijos šleifu galbūt, ane, ir su baime, ir su tokia net ne pagarba gal labiau, o tokiu nusistatymu.

Ir gerai, nu tai tu pats iš praeities ir nemažai yra apie t apie tave rašę, kad tu pats tenai a vos neatsidūrei kitoj policijos pusėj, a tapai policininku ir kai tu dabar kalbi apie tai, kad tais laikais pažinot policininką, nu čia toks kvesionuojamas dalykas, kaip tu pats toj situacijoj, toj tam gyvenimo tarpsnyje, kai į policiją buvo toks požiūris, priėmei sprendimą? Ar tu prisimeni tą akimirką, kai tu priėmei sprendimą, kad aš palieku visus šitus savo draugus, visą šitą rajoną, visą visą šitą ir aš einu į policiją.

Kaip tada visi jie žiūrėjo į tave, kai tu į kitą barikadų pusę perėjai? Šiaip buvo labai daug dedamųjų tau pasirinkimo, nes ne paslaptis, kad iki 16 metų aš taip pat su žvilgsniu žiūrėjau į pareigūnus su panieka labai didžiulę. Tai yra toks kaip vos ne prieš arba tai yra toji kategorija žmonių, kuriems reikia kenkti arba nuo kurių reikia slapstytis arba daryti, kad jie nepagautų. Nu tokie nu tokie nu mes taip augom taip rajone turbūt, ar ne? Augau tokiam rajone, kuriuose chebrose mąstymas buvo, kad rinktis blogus dalykus yra populiariau ir madingiau, ir garbingiau.

Augau tokiam rajone, kuriuose chebrose mąstymas buvo, kad rinktis blogus dalykus yra populiariau ir madingiau, ir garbingiau.

6:09

Ir aš taip galbūt ir gyvenau su tokia savo filosofija gyvenimo, kurią man formavo chebros rajonai. Ir bet matydamas iš tikrųjų pasekmes ir matydamas priežastis, aš supratau, kad aš rinkdamasis tų draugų, sakykime, užduodamą toną, aš labai skaudinu savo artimuosius, tuos tikrai mano besąlygiškai mylinčius artimus žmones, tėtį, mamą, brolį, kurie tikrai labai daug turi rūpesčių dėl mano kai kurių pasirinkimų. Ir jie buvo kaž jie pradžioj buvo tokie mažmožiai tokie lygtai užuomenos, kad viskas iššauksim, bet aš nu kaip galvoju kartais ir dabar tėvai galvoja apie savo vaikus, kad jie viską žino apie savo vaikus, tai aš puikiai žinau, kad mano tėvai apie mane visko tikrai nežinojo.

Ir aš galvoju, jeigu jie būtų sužinoję viskas, kas vyksta to 15 16 metų paauglio gyvenime, jiem tikrai būtų buvę labai neramu. Tu pasirinkai, kaip suprantu, iš tokios empatijos savo šeimai, savo artimiesiems, ane? Tai buvo iš tikrųjų, aš dabar galu, aš tada nesupratau, kas vyko, bet dabar iš taip ir filosofine, psichologine prasme aš kažkaip viduje vis tiek kiekvienas mes turim tą nu sąžinę, nu tą sąžinę tokią tikrą, kuri kalba tau tiesą. Ir aš kažkaip atsisėsdavau kartais po įvairių rūpesčių, kada matydavau, nu, verkiančią mamą, tėtis susirūpinosi, kaip čia dabar tą problemą reiks išspręsti, nors jos nebuvo kažkokios didelės, kriminalinės.

Nu, aš galvojau, blemba, dariau elgiesi neteisingai. Aišku, į kiemą grįžęs tu esi žvaigždė, bet tėvam, kurie tave myli, rūpinasi, kiek gali tave apiperka ir naujesnį dviratuką, ir galbūt kėdus, ne dėl to, kad aš jau kažką padariau, o dėl to, kad aš esu jų sūnus. Ką man duoda chebra? Nieko. Mhm. Ir tada pagalvojau, kad aš nenoriu skaudint savo tėvų. O kur ta chebra dabar? Ar ar žinai, kur jų kelias? Žinai žinau. Ir aš, tarkim, vardais, pavardėm galėčiau vardinti visą eilę savo vaikystės draugų, su kuriais išliko.

Įdomiausia, kad tada, kada jie sužinojo apie mano pasirinkimą, jie atsitraukė, bet taip labai garbingai atsitraukė. Ir gal tikrai tas liūdniausias dalykas, kad man teko matyti visų jų laidotuves. Oho. Ir kažkaip jų amžius nebuvo tas, kur pasiekė žmogus ten, tarkim, senatvės tą periodą. Amžius taip, nu, sakykime, nuo 20 skaičiuojam iki 30 su trupučiu jauni vyrai. Ir tu man, tu man priminei mano jaunystę, kai aš gyvenau Vilniuj, Fabijoniškėse ir Fabijoniškė nebuvo tas vienas iš saugiausių rajonų. Tai nu tai buvo irgi 95 2000ji.

Tai nemažai to jaunimo palaidojom dėl narkotikų, dėl kažkokių tai šaudynių, dėl dar kažko. Tai tai čia identiška. Čia buvo identiška. Visos tos mirtelės yra tokios nu skirtingos ir panašios. Tai tos ne savalaikės mirtės tikrai kažkaip ir ir karts nuo karto aš nuvažiuoju ant jų kapų ir kažkaip vat ir ir dar būna, tarkim, ar ar su vaikais bičiuliais kažkaip prie to kapo sustoja ir sako: "Bet jam tik 20 su viršum buvo dalių. jis tavo draugas. Jau ta istorija atrodo, mes praleidom visą vaikystę nuo nuo mažų dienų ir tie neteisingi pasirinkimai, jie turi pasekmes.

Tu a paminėjai, kad policija, tu įsivaizdavai, kad policija yra ta, kuri daro gerus darbus ir a aš net neabejoju, kad esi matęs šitą filmą. O mes turime mūsų partnerio Apolo kino klausimą iš filmo Apmokymų diena Training Day, kur vaidino Denzelis Vašingtonas. Ir filme rodoma, kaip lengva peržengti ribą. net būnant policijos sistemoje. O klausimas toks, kaip realybėje atrodo ta riba? Ar teko tau matyti tokių pareigūnų, kurie tą ribą peržengia ir perėjo į blogąją pusę? Taip, tikrai matėm ir tikrai iš savųjų tarpo blogoji riba, tai tokia labai kaip pasakyti, nu vėlgi, nu čia vienas galbūt paima kyšinę, tai yra nu kaip ir blogumas.

Bet aš galvoju ne apie tai, galbūt apie tą ėjimą į nusikalstamą pasaulį arba pritarimas tam. Tai tikrai taip. irgi ne paslaptis. Mes turim ir atsakomybių sulaukusių tų pareigūnų, kurie kurie galbūt tikrai pasirinko tą pareigūnų profesiją, bet pamatė, kad nu hm kaip pasakyti, prie algos galima prisidurti turint galbūt kažkokių galimybių su pažintimis pasinaudojus padėti kažkam už tai gauti atlygį. O šiaip, jeigu taip kalbant, ane, buvo tas laikas, kai tose pasčiose organizuotėse grupuotėse, nu, žmonės, nu, buvo iš sistemos ir jie irgi darė tuos nusikaltimus kartu.

O jie akivaizdžiai matėsi, kad tie pareigūnai geriau gyvena? Ar jie tą bandydavo slėpti? Aš nežinau, suprantat, kaip pasakyti, iš ko jie gyveno, bet sakykim, kai aš pradėjau tarnybą, dar 97 98 metai, ta koskera tarp pareigūnų buvo labai didelė. Ir aš kartais va renginių metu ir žmonėm pasakoju sako, negaliu patikėti, bet kai kurie demonstratyviai į darbą atvažiuodavo su prabangiais automobiliais tuo metu ten vadinamais tais picotais, šisotais, Landzsberginiais, demonstruodami savo prabangą, aprangą. O kiti pareigūnai netgi nevažiuodavo troleibus, kas kainuodavo keturios kapeikėlės tas, ane, bet tai ateidavo pėsčiomis į darbą su maisto dėžutėmis, nes galimybės buvo tik tokios, nes alga buvo ribota.

Bet ta alga tai išeina, kad ir vieniem, ir kitiem turėjo būt panašu. Tai panašu, kad vieni gyveno tikrai akivaizdžiai ne iš algos, ane? Ir čia kalbam ne apie tuos tokius smulkius nusikaltimus arba ten pažeidimus arba kišininkavimus, bet kalbam apie tai, kad daugelis pareigūnų tikrai aš tikiu, kad atėjo, nu šiaip yra tokia, kaip pasakyti, tendencija buvo, kad į tą pačią policijos akademiją stojo ir žmonės, kurie buvo jau ruošiami, kad jie būtų infiltruoti tam tikrus policijos padalinius ir kad būtų akys ten, sakykim, informacijos rinkėjai.

Bet tai buvo investicija labai sunkoka, nes kažkam reikia mokytis iš tos aplinkos, tai paprastesnis būdas buvo turbūt palengti savo pusę žmones, kurie jau dirba toj ir pakankamai dirba tose įtakingose sferose, tarkim, skyriuose, kurie tiria tam tikrus nusikaltimus, susijusius su tais, kuriuos dominam nusikalstamą pasaulį. Ar prie pačio buvo, kada priėję kažkas tai ir bandė palengkti į savo pusę? Aš toks esu dėkingas savo vaikystės draugam, kurie tikrai buvo kriminalė ir aš suprantu, kad jie galbūt ir būtų norėję ir tikrai žinojo, kad manęs gali to paprašyti, bet vat dėl ko aš jiems esu dėkingas už tą pagarbą, nes aš jų niekada neprašiau: išduokit draugus, pasakykite, kas daro taip ar anaip, kas ten pavogė, kas ten kažką išvežė, kažkas ten užkasė.

Nes, nu, tai yra tyrimo metodas, ane? Ir jie lygiai taip pat manęs neprašė to paties, ta prasme, jie neparašė išduoti to, kas man brangu. Ir jie matė, kad policija man tikrai labai brangi ir jie, nu, neturėjo turbūt tos gal ir mintį turėjo, bet drąsos paprašyti nebuvo, bet ne iš baimės, iš pagarbos. Tu taip neromantiškai papasakojai savo darbo pradžią policijoj, bet jeigu grįžtume į šias dienas, tu vis tiek ir mokai policininkus ir vis tiek tame buvai daug metų.

Koks yra neromantiškiausias dalykas policijoj, kurį gal žmonės romantizuoja arba įsivaizduoja, kad yra, bet iš tikrųjų yra visiškai priešingai? Aš turbūt ir vat, nu, kad visuomenė galbūt sunkiau tą supranta, normalu, bet netgi būs savo kursantam, kai dirbau dėstytojo, aš sakiau, jūs ateisit į visai kitą pasaulį. Ką reiškia kitas pasaulis? Nu, kitas pasaulis, ta prasme, jūs įsivaizduojat, kad jūs matote pareigūnus, patruliuojančius, dirbančius, ten per farus rodot, per kitas publicistines laidas, bet, sakau, kai jūs ateisite, jūs suprasite, kad, nu, ir ta alga, jie visi ateidami sako štuka ten du 1300 čia yra pakankamai pinigai, nes ta prasme darbas, tu vat dirbi, patruliuoji, ten švilpauji, per teliką parodo, bet sakau, kai jūs ateisite į tą darbą ir suprasite už ką gausite tuos pinigėlius, mū supras suprasti, be abejo, kad

tas darbas vertas trigubo atlyginimo ir aš su tuo tikrai sutinku. Čia jau nekalbant apie galimybę užsikrėsti, žūti, būti sužalotam, sveikatos, stresai, naktinis darbas, greičiai ir visi kiti dalykai. Plius, sakau, jūs spręsite tokius, nu, įvykius, kuriuose tikrai reikės pasukti į galvą. Reikalingas išsilavinimas. Ir jeigu kalbant apie tai, kad seniau į pareigūnus žiūrėdavau, ai kur tie ti patruliuoja gatvėse, tai dabar tie, kurie patruliuoja gatvėse, aš bijau sumeluot, tikrai nenoriu tos, nu, statistikos gadint, bet manau, kad turbūt kas antras su aukštuoju yra išsilavinimu.

Bet tai nėra žmonės, kurie, sakykime, kaip seniau būdavo, ai, baigė vos mokyklą ir išėjo, dabar dirba policininkai. N kur tai policija? Nu ne, tai yra žmonės, kurie dirba su aukštaisiais ir ne vienu išsilavinimu dirba, patruliuoja arba su didele patirtimi. Bet darbas pareigūnų tikrai yra sunkus. Jisai sunkus ir psichologiškai, jis ir fiziškai nėra lengvas, ir kartais morališkai labai sunkus. Ir visuomenė to ne galbūt mato, bet nepatiria. O klausyk, a tu sakei, kad daug ten yra visokių pavojų.

A jeigu taip galėtum prisiminti savo 27 metus, a savo pirmus kartus, kai pamatei nužudytą žmogų ar tenai kažkaip tai išnekotą arba kažkokios tai tokios ekstremalios situacijos, kaip tu jauteisi kaip žmogus, nes nu turbūt šitam niekas neparuošia. Kiek teko kartų pačiam šaudyti? Ar teko, pavyzdžiui, šauti į žmogų ir pataikyti į žmogų? Kaip kokie tie pirmi jausmai, kai tai darai pirmą kartą arba matai pirmą kartą? Aš galvoju nėra pirmųjų kartų, yra kiekvienas kartas, nes jis labai labai toks, kaip pasakyti nesikartojantis.

Tai turbūt tai, kas susiję su vaikais, labiausiai sukrečia, nes kadangi, nu, vis tiek tai yra tos būtybės. O šaudyti į žmogų iš šaunamo ginklo kovinio man tikrai neteko, ačiū Dievui, bet kadangi dirbau specialios paskirties būry ir mes eidavom į karštuosius taškus tuos vadinamus, ane, tai į šovinį į lizdą įleidinėjau tikrai ne kartą ir jisai buvo paruoštas naudojimui, o ne pajuokavimui. Tai nebuvo iš baimės. Tai yra taktika, tai yra strategija. Tai yra, vadinasi, kai už tavo nugaros nebestovi niekas, tu esi pirmas.

Tai situacija situacija irgi nelygiai yra tos tokios situacijos, kuriose ten žmonės net nesudvejojo, tie neutralizavo, sakykime, tą agresorių, žmogų, kuris buvo suomuoju ginklu. Tai Lietuvoj, žinot, mes gyvenam Lietuvoj, tai tų tokių realių situacijų, kuriose, nu, pareigūnai naudotų ginklus ir nukautų, ane, įtariamąjį, jų nėra labai daug. Čia buvo vienas įvykis, ane, ką tik kuris buvo vienas įvykis, kur taip, e, tai yra irgi special specialios paskirties skyriaus darbuotojai važiavo įvykį, kur moteris, ane, turbūt dėl to kalbam, ane, kur kur su peiliu ir visi sakė, kaip čia vyrai nesusitvarkę su moterim, bet turbūt reiktų pamatyti tą visą vaizdą ir tą visą situaciją įvertinti kitom turbūt akimis, kad tai buvo žmogus, kuris turi tam tikrų sveikatos problemų.

Ir turbūt jau čia psichologai galėtų papasakoti, iš kur tie žmonės turi tiek jėgos, ane, to skausmo, nejautimo ir aplamai kokie jie tampa kartais tose situacijose. Tai tų šaunamųjų ginklų panaudojimo Lietuvoj pareigūnų, kurie naudoja prieš žmones tikrai nėra labai daug. Per metus statistika yra labai paprasta. Būdavo taip prieš automobilį ten kokie gal penki kartai, šeši, prieš gyvūną kokie septyni, prieš žmogų vieną arba ne vieno. Mhm. Tai yra prieš automobilių turiu omeny, kad ratus ratus jo į automobilių ratus šauti, kad sustabdyti tristo priemonę, kad jinai būtų sustabdyta, bet ne prieš asmenis, bet prieš gumą, ane?

Nu, sakykime taip. Tai tų šaunamo ginklo panaudojimų pareigūnai tikrai nevengia, bet tos situacijos ne visos tos, kur reikia traukt šaunamą ginklą ir spręst viską, gulkint ant žemės arba iššaudo visus. Tai yra tam tikra tokie, nu, kaip paprasti dalykai, nu, pabandyti nuo to, nuo pabandymo išspręst situaciją be ugnies, be konflikto, be žūties, be sužalojimo. Nu, bet jeigu nepaeina, iš tikrųjų tada jau teks naudoti tas priemones. O paskui jau kaip išimtinė priemonė yra šaunamasis ginklas. Klausyk, o tai su tais pabėgimais man visą laiką stebina.

A kodėl kiek procentų, klausyk, atsiduria griovyje ar medyje bandančių pabėgt su automobiliu? Nes kai žinias pasižiūri, tai gal žinios tiesiog nepraneša apie tuos, kurie sėkmingai pabėga, ane? Visą laiką praneša apie tuos įvykius, kur nepabėga. Bet iš tavo patirties vat kiek esate gaudę ar panašiai, tai a neteko bendraut po to su jais. Jie iš tikrųjų realiai tikisi pabėgti. sako, kad 13 yra nelaimingas skaičius, bet rugpjūtį tikrai ne MREps klientams. Mrbiceps švenčia 13ąjį gimtadienį ir kaip priklauso per gerą gimtadienį, dovanas gauna gimtadienio svečiai.

Visą rugpjūtį lojalumo programos nariams grįžta ne penki, o net 13% pirkinio vertės MR Biceps euris. Taip, šį kartą 13, tikrai geriau nei penki. Jeigu mėgsti gerus pasiūlymus iš karto, gimtadienio metu tavęs laukia nuolaidos net iki 67% ir galimybė laimėti auksinį papildų rinkinį. Bijoti reikėtų tik vieno, ne 13, o nespėti. Viską ir dar daugiau rasi mrbiceps.lt. Taip, tikisi. Tai kaip ar kojom bėgantis žmogus, ar su automobiliais tikisi pabėgti, ane? Nu, priklauso ant transo priemonės ir įgūdžių. Bet būdavo ten kartais, nu, jau vėjies jau automobilis nestojo, bet aš taip jau važiuoju iš paskos.

Greičiai tikrai nemaži būdavo, ten koks 150, 160, bet čia yra miesteliai, sakykime, ne autostrada. Ir taip kažkaip, nu, kolegos klausia, Daliau, kurioj vietoj, kurioj vietoj prisijungiam į pagalbą? Ir taip žiūri tą automobilį ir sakau, nu, tarkim, kaip pavyzdys, vilkijoj, bet 3 km turėtų nusirašyti, nes automobilis jau tu matai plaukioja, jisai nepažeistom padangom, bet jis jau plaukioja, vairuotojui dingsta įgūdžiai jau iš baimės, ane? Iš baimės, iš to greičio, iš to nežinojimo tos vietovės galbūt, ane? Bet jau matai 3 4 km jis nusipaišys.

Ir realiai jau ten būdavo ją, jis dar važiuoja važiuojamąja dal. Mes jau medikus aktyvinam, kad gal jūs į tą pusę jau važiuokit, nes tikrai prireiks. Nu čia patirtis, aišku, nes automobilis pradeda plaukiot, jisai tikrai nebeįsitiesins. Jis ten dar vargsta, bando. O tų pabėgimų naivuolių dar būna, be abejo. Nu, žmonės turi motyvą bėgti pareigūnai gaudyti ir žiauriai, nu, iš tikrųjų tas pavojinga, tas rizikavimas ir tie greičiai didžiuliai, ane, gyvybė ir kitų gyvybė, ir atsitiktinių žmonių ir praeivių, ir vaikų, nes nu gi eina rauna ten jau visu greičiu.

Nu tai yra ne, nu ne, bet tu man pasakyk šiais laikais, tai atrodo gi jūs ir matot valstybinį numerį, kameros, viskas, kur ten pabėgsit? Nu tai viena yra kategorija kvailiukai. Tie, kurie bėga su savo automobiliu arba tėčio mamos automobiliu valstybiniais numeriais, įsivaizduoja, kad tau nieko nebus. Dar būna metai automobiliai bėga kojomis, ane? Bet būna tokių vogtos transporto priemonės, tos donorinės vadinamos, kur yra vogta, uždėtas valstybinis, nestoja, padaro pažeidimą. Tai galiausiai yra tie apsvaigę nuo įvairių medžiagų, jau sakydavom seniau nuo alkoholio, bet tai yra nuo psichoaktyvių medžiagų apsvaigę žmonės, jie tiesiog nestoja, jie nori išvengt akis, o to su pareigūnais tai nu yra ta tie tie žmonės, kurie galvoja, kad išvengs, bet kalbant apie tuos tokius laimingus pabėgimus, tai a yra ne tai, kad laimingi pabėgimai.

Būna pareigūnai kartais vertindami situaciją, nu, tarkim, nestovo automobilis ir matydami tą grėsmę didžiulę, turbūt didesnę negu jisai bus sustabdytas už 10 km besivaikant mikrorajone kažkur. Kartais tikrai yra pareigūnai, kurie sako: "Tebūnie, valstybinius susirašėm, kameras užfiksavo, galbūt vaizdą matė, veidą matė ir pabando visuomenę kažkaip apsaugot tos padidintos rizikos." Nu kas iš to, kad jisai bus sulaikytas, pasirodo, kad jis neturi teisės vairuoti. O kiek grėsmės metalo pusantro tonos lekiantis per miestą pridarys? Mane tai dar stebina, kaip respublikinė a gaudo su motociklu bėgančius, ta prasme motociklo greitis ir kaip jie iš iš kokie kokiu greičiu gaudo.

Tai čia Bet peržiūrų surinko nemažai, ane? Kur tas britvininkas pakėlė rankas ir pasakė sako: "Pasiduodu, viskas pasiduodu." Nu čia buvo gal principo reikalas, be abejo. Bet bet tai klausyk, o jūs praeinate, pavyzdžiui, vat tie, kurie autostradoj gaudo tokiais greičiais, jie praeina kažkokius mokymus, nu, 300 km per greičiu gaudyti. Tai čia yra, nu, tu, ta prasme, čiauk lenktynininkas realiai šumacheris autostradoj. Tai paprastai už, kaip pasakyt, už tarnybinio automobilio vairo sėda visi pareigūnai, bet dažniausiai būna, kad tose tokiose situacijose, nu, pasirenka gaudytas, kuris pasitiki savo įgūdžiais turbūt, ane, nu turėt reikia ir patirties, ir suvokimo.

O taip, tai yra mokymai ir ekstralmaus vairavimo mokymai, bet didžioji patirtis ateina turbūt bedirbant gatvės iš praktikos mokymuose tu atidirbinėji situacijas, kuriose galbūt nenorėtum, kad atsidurtum, o gatvėj pasitikrini savo įgūdžius. Tu užsiminei apie narkotikus ir šiaip labai norėčiau apie juos pakalbėti, nes situacija iš tikrųjų nėra pati smagiausia Lietuvoj a ir turbūt pasaulyje. A jie plinta tiesiog kosminiu greičiu. Ir man įdomu, a nuo kokio amžiaus vaikai pradeda vartoti narkotikus šiais laikais, nes kaip ir tu minėjai, kad jeigu tavo tėvai būtų žinoję, ką tu darai 15 16 metų, jie nelabai apsidžiaugtų.

Tai gal dabar tėvai irgi neįtaria, ką jų vaikai daro? Žinoma, kad neįtaria. Tikrai neįtaria. Ir tikrai mes turime tą tokią patirtį bendravimo su tėveliais ir t toj frazėj, kai nuskamba, rašo arba skambina ir sako: "Daliau ir aš jau galiu pabaigt sakinį." Jo, niekada negalvojau, kad taip atsitiks mano gyvenime, bet tai jau būna tada, kada išaiškėja ten ar randa ar į gydymo įstaigą atveža, ar ten, tarkim, nu, ištinka kažkoks ligos, kažkoks požymis, kuris, nu, atrodo toks, nu, bet pasirodo, tai įtakoja psichoaktyvios medžiagos, kurios patekę į organizmą.

Bet kalbant apie amžių, tai yra tie pilotiniai vadinami, mes juos vadinam, tai yra penktokai, nu, penkta klasė, ketvirta klasė. A, ketvirta, penkta, ketvirta, penkta klasė. Taip, tai čia yra mūsų mažieji Kolumbai. Ir ten kalbam apie tą vartojimą, ane? Tai bijau, kad tie žmonės, kurie penktokai patenka į tas pinkles, jie nelabai žino, ką vartoja. Bet tai kaip jie pakliūna, kaip jie jiem ketvirta, penkta klasė, žinai, mes įpratę matyti narkotikus, ką ten, nu ten koksas ant stalo, švirkštai, tabletės.

Tai nebet į rinką narkotikai ateina prie jaunų žmonių, ypatingai tų mažamečių vaikų, jiems patogiu pavidalu ir skoniu. Tai saldainiai kokie nors, ar ne? Tai yra saldainiai, tai yra guminukai, tai yra pleistriukai, tai yra kvapukai, tai yra čiulpinukai, tai yra purškiamas skystis į burną. Nu, galiausiai jau pažengę, tada ima snusai tie patys, kas atrodo šiaip nu humaniška buvo. Skandinavijoj šrasta, tai tuos pačius snūus mirko. Ten snusai snusas tai yra tas, nu, tabakas, kurį kišasi už lūpos, gauni ten stipresnę tą tokią išsiskiri nikotino tą dozę, kad kvapo nebūtų smarvėš.

Tai yra saldainiai, tai yra guminukai, tai yra pleistriukai, tai yra kvapukai, tai yra čiulpinukai, tai yra purškiamas skystis į burną.

24:37

Bet, bet lietuviai yra išmani. Ne tik lietuviai išmanūs, tai tą patį snūą mirko tam tikroj sintetikoj, kad priklausomybė didesnė būtų. Ir kart, nu čia ta kategorija, išvardinau čia faktiškai visą, nu, saldainių fabriką, ane? Tai tokiu būdu ateina ir mes turim tas dvi kategorijas, kada vaikis žino, ką jisai įsigija. Nu, ta prasme, bet jam nieks nesako, čia čia narkotikai, čia skanu, ne. sako, kad tai yra, žodžiu, ledinukas, bet su priedais paturbintas ir tau patiks. O patikimas tai be abejo būna nuotaikos svyravimas, nuotaika, paskui galbūt kažkokia euforija.

Po to šia tokios, nu ten vėlgi priklauso nuo tų prekursorių, kurie ten įdedami, sakykim, priemaišos, ane, ir nuo to veikia jo organizmą ir dažnai nuo to atsiranda priklausomybė. Tai turim paskui tą antrąją kategoriją, kur jau jie tie paaugliukai, nu, nori nenori turi visi ne tik tabakines cigaretes išbandyti, bet pasivaidinti prieš savo draugus arba ar bandei, nebandei, nu čia toks kaip ir nu reikalas pabandyti, nes jeigu tu nebandei, tu ten Mhm. O jeigu parūkei žolės, tai žiauriai kietas.

Tai aš kalbu kartais apie tuos kanapinoidus Lietuvoj rasti tų kanapinoidų, kurie būtų tokie, kurie iš tikrųjų tie kanapinoidai su savo priemaišom, dalelėm augalinės, tai aš nežinau, ar tai yra įmanoma, nes kadangi dabar viskas auginama žiauriai greitai, sintetiniu būdu, plius yra mirkoma ir tai įtakoja, kad visgi per Lietuvą mes karts nuo karto turim mirštančius jaunus žmones į gydymo įstaigą kasdieną, tai procentaliai, kiekvieną dieną į gydymo įstaigas atvežami trys jauni Jauni žmonės apsinuodijo ir sako: "Viip parūkiau, garinau skystį."

Nu kaip ir normalu turbūt, ane? Galbūt pirmą įtakot galėjo, bet iš tikrųjų kada paimamas daiktas, daroma ekspertizė, tai joje randamas tikrai ne tas turinys, kuris turėtų būti, sakykime, kuris aprašytas instrukcijoj, nes Lietuvoj šiaip, tarp kitko, yra tokia, nu, statistika yra parduodama apie 130 tonų garinimo skysčio, kuris ateina iš juodosios rinkos. Tai a bet mes nekalbam dabar apie tai, kad tu nuėjęs į parduotuvę, tą oficialią parduotuvę, kur jie parduoda tuos garinimo visokius skysčius ir panašiai, ten tai nenusipirksi tokio.

Mes puikiai žinom, kad penkių penktokas ir devintokas to negali padaryti turbūt, ane? Jodoj rinkoj iš trečiųjų rankų perka iš trečiųjų rankų. Ir tarkim seniau tai būdavo, kad dar tame pačiame veipe ten turėjo būt glicerinas, ane, jis, bet tai yra pakankamai brangi medžiaga. Kiniečiai sugalvoja daryti sintetiniu ten kažkaip, bet yra kūrybingi žmonės ir mes turim vat visai neseniai Jonavoj mirusį vyruką ir jisai rūkė, nu sakykim taip, jeigu vizualiai žiūrint, jisai rūkė veipą. Jisai yra parduotuvinis veipas, bet jisai nuo jo mirė.

jisai jį įsigijo, mes nežinom iš kur, nes kadangi jisai to nebepasakys, nes po penkių parų kovos Kauno klinikose jisai užgęso ant medikų rankų ir žinomas gydytojas Rimantas Kėvalas jisai pasakė: "Mes nežinom, kas buvo per medžiaga, mes neatpažįstam tos medžiagos ir ir organizmas buvo įveiktas." O tu sakei, kad per kažkokias programėles dropina? A aš girdėjau, kad čia per telegramą kažkaip tai, ane, viskas tai telegramas yra. O gali papasakot procesą, kaip viskas vyksta? Vat kaip tas pirkimas iki to gavimo vyksta, kai nedalyvauja žmonės.

A nes aš įsivaizduoju, kad, žinai, tarkim, žmonės, kurie to negirdėjo, nesusidūrę, jie net nesupras a kad ten jo ten vaikas, paauglys, o gal ir suaugęs koks sūnus, gyvenantis kartu, o gal poroje žmonės abu ir a tuos narkotikus gauna. Kaip kaip tas procesas vyksta? Nu tai kaip yra procesas toks, kad tu turi turėti lėšų. tos lėšos pervedamos tam, kas parduoda, tada tau nuneša daiktą ir sutaria, kurioj vietoj nebūtinai tau patogioj, bet numeta tą dropą vadinamą ir įmeta tau lokaciją pagal koordinates, ane?

Taip, pagal lokaciją. Ir turbūt daug kas Kaune ir Vilniuj tikrai yra matusių žmonių, kurie vaikšto po parką, kažko lygtai ieško. Netgi žmonės prieina, sako: "Ko ieškot, ką pametėt?" Ir toj lokacijoj padeda tą pakietėlį, sakykim, ten koks pavidalas, neaišku, ane, ir padeda tą paketėlį, kad jis jį pasiimtų. Aš per paštomatus tą patį daro. Per paštatus daro per tuos pačius paštomatus. Palieka siuntose, palieka parduotuvėse saugojimo skyrių. Nu, tarkim, ateini iki parduotuvę yra tas, be abejo, ateina su kapišonais, tas, kas įdeda, palieka, tas, kas ateina, atsirakina ir pasiima.

Nu, o vat šiuo atveju, jeigu policija sugautų, tai a baustų tas, kuris pasiima, ar ieškotų tas, kuris atnešė? Už pirkimą turėjimą atsakomybė yra, už prekybą atsakomybė didesnė. Bet ar ieškoma tų, kurie pardavė? Nes jeigu su kapišono? Tikrai ieškoma, nes kaip pasakyti, tie, kurie pardavinėja, tai jie nėra taip vien sau pats esu. Yra tinklas, yra tinklas žmonių, nes sutikite tie, kurie pardavinėja ypatingai jaunesni, jie gi iš Pietų Amerikos patys neatsiveža. Yra dileriai, tiekėjai. Ir vat vakar kaip tik turėjom tokį renginį, aš jiems ten rodžiau tam tikrose vietose, lokacijose, kur yra veikiantys taškai ir pareigūnai apie juos žino ir sako: "Tai kodėl pareigūnai jų ten neateina, neišlaužia durų, nesulaiko?

Ne, nu yra teisėtumas, yra įstatymas, yra įrodymų rinkimas, turi būt liudytojai, nu, ne taip lengva iki teismo daeit, nes subliukš visos bylos, todėl yra operatyvinis darbas didžiulis, dirbamas, bet ten, nu, tą tokį sulaikyti, kur ten turi gramą, 2 gramus, ten žolės arba ten popsiniai tie vadinami. Tai pareigūnus labiausiai, be abejo, domina tai tie didieji rykliai, kurie veža kilogramais. Ir jeigu jūs atsimenat, Vilniuje prieš kiek čia to laiko, kelis mėnesius, keturis ar penkis, buvo sulaikyta narkotikų pusė tonos hašišų.

Ne hašišų, heroino. Vau. Tai jūs, vilniečiai, vadinasi, esate tie, kurie greičiausiai čia nusės dalis, o kita važiuos tranzitu, nes gaunasi. Ir pagal poreikį tų medžiagų mes turim įvairaus pobūdžio. Eina pagrinde dabartiniai tie tokie pigesni, tai yra, nu, medikamentiniai tie vadinami arba, sakykime, nu gyvuliams skirti medikamentai naudojami iš tikrųjų toje sferoje. Jie turi tą poveikį ten, aišku, su priemaišom maišo, daro. Tai pareigūnai kovoja su tais nu kaip kurie atveža didelius kiekius po to, kas išsidalina ir nukirtinėja galvą pradinėj stadijoj.

O tu sakai operatyvinius darbus, kiek laiko trunka visas tas tyrimas? Aš suprantu, kad turi surinkt įrodymus. A tie prekiauja, jie net neįtaria, kad juos seka. Ir kiek kiek laiko dažniausiai trunka nuo pradžios iki tos akimirkos, kai girdime, na, 30 maro pareigūnų ten penkiose lokacijose darė operatyvinę kažkokią tai ten šitą specialią operaciją. įvairiai tas, nu, rinkimas informacijos gali užtrukti ir metus, ir daugiau. Gali būti realizuojama operacija ir trumpesnė, tarkim, ane, priklauso nuo to, kaip iš tikrųjų ta kiek tos informacijos yra surinkta.

Jeigu ta informacija yra tokia, kad tai, kas bus vežama, bus galiausiai paskui realizuota arba, tarkim, išdalinta, bet jau turi tiekėjus, turi žmones, kurie atsakingi už tą krovinį, nu tada griebama, bet bandoma tikrai pamatyti daugiau, kur įsivaikšto, ane, kur tie yra pardavėjai, koks yra tinklas pats. Gal leidžia net parduoti žiūrėt, kur kur e žinai apie prie apie prie ko aš čia vedu, kad a užsiliuliuoja nusikaltėliai a ta tam a geram gyvenime, žinai. Jie jie metus laiko galvoja, kad jų nieks nepagauna ir jie galvoja, kad o žiūrėk, čia taip visą laiką bus ir toliau tas viskas vyksta, žinai, tas gopšumas, a noras kuo daugiau uždirbti, kuo daugiau a parduoti.

Tas noras yra didžiulis, bet aš kažkaip man tekę bendrauti su tais va, kurie nu nusprendė čia nu šiek tiek savo reikmėm dasidurti. atsirado galimybė turėti parduoti ir kai jiem paskui pasiūlė berods ten ten tikrai tų nemažai metelių ir kai jie papuolė tai o šiaip iš geros šeimos kaip ir žmonės labai neblogos nu tik tiek kad vat tai kai papuolė į kalimo įstaigą ir tada kada ten pabuvo, kadangi ten pabuvo niekuo, nes ten reikalingas irgi pašildymas, palaikymas tam tikras, tai jie yra geriausia vadovėliai papasakoti tiems, kurie nori prekiauti ir po to papulti į kalimo įstaigą ir pasuprasti, kad tie uždirti pinigai yra beverčiai palyginus su tais išgyvenimais, ką tu ten išgyvenai kalėjime.

Kiek ten tų metų? 10 aštuoni metų. Nu vair priklauso nuo dydžių turbūt, nuo kiekio to pačio, nuo psichoaktyvių medžiagų, kiek jisai prekiavo. Bet jeigu tu ten ir kokiems septyniems, aštuoniems metams ten atsiduri už prekybą, tai yra neomantika. Nu jo, čia tai yra ne romantika. Tai kartais sugadina žmogų dar labiau, o kitus tiek pataiso, kad jis į tą pusę net žiūrėt nenori. Bet ar tos patirties reikia? Nu nereikia. Nu galima priimti ankstesnius sprendimus to nedaryti. Mes turime mūsų partnerio Volfo Engelano nealkoholinio klausimą, a kuris domisi, kiek iš tikrųjų narkotikų problema yra policijos, o kiek mūsų visų kaip visuomenės atsakomybė.

Aš manau, kad tai labai globalus klausimas toks, nes nu yra priešistorijas dėl ko tai atsiranda, dėl ko tai naudojama. Tai yra šiaip visos tos mums šiaip jaunimas yra atsakęs ir mes visą laiką klausiam kiekvienoj įstaigoj mokymosi, kaip jūs galvojat dėl ko pradeda žmonės vartoti ir ten turim tokią skalę, tokį indikatorius, tai jie labai jauni žmonės labai įvardina aiškiai šiaip ir suaugę tą patvirtina chebros įtaką tada yra pavyzdžiai, tada yra patyčios, neviltis ir ten kiti tokie, bet šitie pagrinde yra degantys tokie dalykai.

Tai yra susiję su tam tikrais psichologinis išgyvenimas arba socialiniu ryšiu su savo artimaisiais arba su chebromis. Ir mes galvojam, kad visgi visa ta, nu, ne tai, kad kova, švietimas, jis turėtų prasidėti ne nuo teismų, ne nuo policijos, ne nuo mokyklos netgi, bet šeimoj ir nuo pavyzdžio. Šeimoj tada tikrai bus viskas geriau. Bet kadangi to pavyzdžio kartais nebūna arba to švietimo nebūna, nes tėvai gardis galvoja 13 14 metų vaikas čia ką apie tuos narkotikus jam kalbėti. Po metų tas vaikas gali papasakoti savo metų patirtį savo tėvam ir tėvai sėdi tokie nu nusiorinę, galvoja, nu bet rūpinomės tavim, matu teisingai.

T sako: "Taip, tikrai rūpinotės. Gal tave kartais aplanko jausmas, kad tavo automobilis nebe toks, koks buvo anksčiau. Mažiau galios, ryaja, daugiau tepalų, keisti garsai. Visa tai yra variklio senėjimo požymiai. Su laiku varikliai dyla ir dauguma žmonių apie tai sužino tik tada, kai jau kviečia evakuatorių. O remontas, kaip žinai, kainuoja didelius pinigus. Mūsų partneris Ksado Maximum, tai revitalizantas, kurį tiesiog supili į alyvos sistemą. Jokių mechanikų, jokių demontavimų. Jis atkuria variklį iš vidaus ir grąžina prarastą galią, sumažina triukšmą ir, aišku, alyvos sąnaudos.

Yra du variantai. Vienas iki 5 l alyvos, kitas nuo 5 iki 10. Tiesiog pasirenki pagal savo automobilį ir prevenciją visada pigiau už remontą. Todėl rinkis Sadoim. nuorodą rasi aprašyme. Žinai ką, aš noriu grįžti prie policijos ir tokių gyvenimiškų patarimų, nes aš uždaviau klausimą, a, uždaviau temą savo Facebooke, tai aišku žmonėm buvo labai įdomu policijos darbas, a pats supranti, ane? Visiems įdomu, kaip policija, man labai įdomu, kaip ta policija dabar gyvena, kaip ta policija dirba. Tai tu vis tiek beveik 30 metų pradirbęs, tu tu tikrai turėsi įžvalgų.

Tikrai turėsi įžvalgų. Tai a panagrinėkim šiek tiek policiją iš vidaus ir tokie gyvenimiški patarimai, kurie turbūt lydi kiekvieną tiek kelyje, tiek gatvėje, tiek gyvenime. Ir tu man paaiškink vieną tokį fenomenalų dalyką. Kaip patrulis važiuoja gatve ir reikia važiuot 50, bet patrulis, aišku, patruliuoja, stebi aplinką ir važiuoja 30. Kokio velnio visi velkasi paskui ir bijo aplenkti? Ką jūs tokio blogo padarysit, jeigu netyčia dabar kažkas jus aplenks, kai jūs taip lėtai važiuojat? Tai reikia paklaust tų, kurie bijo aplenkt.

Kodėl bijot aplenkt? O gal nu čia atsimenam senais milicijos ir ankstesniais policijos laikais būdavo taip: nepriklausomai kokiu greičiu važiuoja tarnybinis automobilis, aplenkti būdavo negalima, nors įstatymą tai nebuvo parašyta, bet jeigu aplenki, dažniausiai tave sustabdo ir nubaudžia šiaip už kažką. Vis tiek ras už kažką. Mhm. Tai dabar šiandien dienai nereikia bijoti to daryti, jeigu leisinas girtis 50. Pareigūnai tikrai, kaip sakot, važiuoja dairosi aplinkui, gi nenuobodžiaudami šiaip važiuoja lėtai, nes neturi ką veikt, stebi aplinką, patruliuoja, tai nebijokit, lenkit tuos pareigūnus važiuodami pro šalį, pamojuokit ir jie atsakys.

Tikrai tuo pačiu. Bijoti jau nebereikia, ane? Jau lenkdamas taip. He, žinai, sako, jeigu blogo nieko nepadaręs, tai nėr ko bijoti. Tai prieš darydamas blogą pagalvok, kad reikės po to bijoti, o šiaip ne. Tikrai bijot nėra ko. Pareigūnai yra žmonės ir jeigu nematys kažkokio pažeidimo arba nu sakysim žodžiu telefone nesėdėkit. Nebent tu lenki pareigūnus ir tu skrolini telefone ir tu mojuosi ranka arba saky bandysi nusiselfinti, tai bijau, kad tave gali tikrai sustatyt ir pakalbint, bet šiaip, kad ten su nusiteikimu, kad tu aplenksi tarybinį automobilį, tai baikit.

Taip, taip tikrai nebėra. Aš labai tikiu, kad tai nebėra. A o kokį tu geriausią patarimą duotum pareigų vairuotojui, a, kurį sustabdė patrulis? Kaip elgtis, a, kad viskas baigtųsi kuo geriausiai? Ne, ne į blogesnę pusę, bet kuo geriausiai. Kaip turėtų vykti tas vat sustabdymo visas momentas? Ką turi daryt vairuotojas? Jeigu sustabdė dėl ko? Dėl pažeidimo. Ar kaltas, ar nekaltas? Tikėtina. Jo, nu, nes nu paprastai mes gi matom tuos, kur sustabdo reido metu baisiai nepatenkinti būna, kad čia trukdo t ta ta ta ta čia mane, ane?

Bet jeigu tave sustabdė už tai, kad tu esi kaltas, tai hm žinot pig ne vairuotojas tai nežino, ar jis dar kaltas, nes jis sustabdė. Tikėtina šiaip iš esmės būna, kad stabdo nekaltą gatvėj, va tiesiog dienos metu. Tai būna priemonės metu reidas, ane, galbūt tikrinamas blaivumas, ane? Ne, reido metu, tiesiog vyksta eismas ir policija iš galo su švyturėliais sustabdo tave. sako ten A B C 1 2 3 sustokite dešinėj. Aš manau, kad be priežasties pareigūnai tikrai nestabdo.

Tai yra dar tikrų dalykų, dėl ko stabdo, bet nebūdai tu esi pažeidęs keliusmo taisykles. Galbūt tavo personalija šiaip vizualiai atrodė įdomi, nes jeigu važiuoji trys bičai tamsiu ten tamsiu tamsiu paros metu arba nakties metu, ane, mikrorajono kieme ir tave sustabdo ne dėl to, kad tai yra prevencinis pokalbis pravedamas greičiausiai išsiaiškint tų žmonių, kodėl jie Fabijoniškėse važinėja naktį trečią nakties, nors gyvena Vievi, pavyzdžiui, mhm tai čia yra prevencinis jau užsirašo duomenys, be abejo, tai ten piktumo neturėtų būti, nors būna, nes tikėtina, kad žmonės atvažiavo vogti į Vilnių, tai čia pavyzdys, ane?

Bet jeigu tave sustabdo už pažeidimą, nu ta prasme, jeigu tave sustabdo, paskui paaišina pažeidimą, tai nu kaip pasakyti, yra du variantai: sutikti arba nesutikti. Sako, naudojasi telefonu? Ne, nesinaudojau, įrodykit. Egis čia bandė taip daryti, ane? Man atrodo, kai matėt, kuo pasibaigė jo tas nenoras sutikti, tai nedarykit Egio klaidos. Nu čia juokauju, šaržuoju. Ten įvyko ta konfliktinė situacija, kuri galėjo būt ir mažiau konfliktinė, bet pasibaigė, kai pasibaigė, susitiko karšti žmonės, bet bet jeigu tu esi kaltas, tai nu taip, tu turi teisę, be abejo, nu išgirsti įrodymų, faktų kažkokių, kad dėl ko, kaip užfiksuotos.

Tai dabar tų fiksavimo priemonių turime labai daug, tai tikrai ne visi pareigūnai puola rašyt protokolą, taip va čia ir dabar vat vat pagavau, surašiau. Nu tikrai ir aš turiu draugų tarpe tiek tokių variantų, kada nu buvai įspėtas ir paleistas. Dar egzistuoja pas pareigūnus. Nėra, kad tai yra tiktai pagal įstatymo raidę viskas vyksta. Jį kažkaip į situaciją atkreipia dėmesį į Aš žinau, kad Aibi pažeidimo pagal įstatymą nėra numatyto įspėjimo ir pareigūnai pritaikė turi jau administracinį kodekso straipsnį surašyti protokolą už tai, nes kitokiu atveju nesurašęs pareigūnas liks kaltas.

nu, prieš įstatymo raidę, bet tikrai yra pareigūnų, kurie atsižvelgia tam tikrą situaciją pabendravę su žmogum ir ne visi pareigūnai leidžiasi apmulkinami, kad pirmą kartą netyčia, ne vietinis, nu tu matai, kur žmogus jau cirku užsiiminėja, kad jisai jau jis jau tau trečią kartą patys sako, juk pirmą kart sustabdėt, ane? Jis jau net netpažįsta tų pareigūnų, bet yra tie žmogiškieji faktoriai, kada žmogus tikrai nu atvažiavo į Vilnių, pavyzdžiui, kaip mes va iš kaimo, ane? Pasiklysiu Vilniuj, dabar sustabdys pareigūnai pasuksiu kažkur per kažkokį ženklą, tai taip, pareigūnai turės teisę nubausti ir be abejo jie bus teisūs.

Bet jeigu išsiaiškins, kad žmogus kaip vat aš iš kaimo atvažiavęs pasimečiau didmiestį, tai yra pareigūnų, kurie kelią net parodo net į veizą suveda tau, kaip tau išvažiuoti arba nubraižo. Tai nu o yra tokių etatinių, kurie būdavo, žinai, ten jau 75 kartą papuola ir vis dar cirką vaidina. Tai vaidina. Būdavo mano pavardę dar pasako. Aš buvau vienam biškui surrašęs protokolą. kad tipo draugelis, ane? Jo, surašiau protokolą ir ten gal praėjo metai kokie, nu ką aš nežinau, nu ten tą protokolą rašai taigi ne nu savam automobily su ir jis pavardę atsimeni ir man priėjus prie automobilio, sako virškinę paleisk pažįstamų ratas gi čia mūsų siauras, vis tiek turim pažįstamą.

Sakau, tai ką pažįsti man skelas, sako. Aš į jį žiūriu, galvoju, aš jo tikrai neatsimenu. Paskui gi dubasi pasižiūri gi aš jam buvau surašęs protokolą. Tai va, mūsų pažintis kur prasidėjo. O klausyk, jūs kai a stabdot automobilį, a ten irgi filmuose rodo, kad jau važiuojant visa statistika yra apie žmogų, vos ne nuotrauką išmeta pagal valstybinį numerį. A mūsų Lietuvos sistemoj lygiai taip pat, ane, jūs jau a vykydamiesi į automobilį galite pasitikrinti viską kompiuterį. Kompiuterizuotos vietos dabar yra.

Dabar pareigūnai aprūpinti turbūt, nu, tom kompiuterinėm priemonėm. Nežinau, ko dar trūksta. skanavimo priemonė, sakykim, valstybiniu numeriu, nes kartais gi turbūt žmonės gauna protokolą, jie sako: "Manęs nieks nesustabdė, bet kelias ir dar įdomiausia kelias, pavyzdžiui, ten Klaipėda Nida, nu, prasilenkė su neižymėtu automobiliu, nusiskanavo, ten draudimas negalioja, tarkim, tech apžiūra negalioja, tai už tuos pažeidimus, bet šiaip darbinės vietos dabar žmonių yra kompiuterizuotos, daugiau kompų mašinoj negu kabinetuose, tai turi galimybę važiuoju iš pasakos pasitikrint ir valstybinį numerį ir savininką ir apie savininką ir savininkas viską gali viską ir netrukdydamas žmogaus taip taip reikia stabdyti žiūri bingo neturi vairuot teisės, ane?

Tada sustabdom, paklausiam. O klausyk tu dabar apie apie iškvietimas B lygio. A jeigu aš, pavyzdžiui, 1 du surenku, nu tarkim, man gresia pavojus, aš 1 vi du surenku, bet nespėju nieko pasakyt, bet neišjungiu ir telefonas aktyvus. ar įvyks iškvietimas į tą telefono lokaciją, ar pas mus dar tokių technologinių galimybių nėra, nes įvyks tikrai įvyks turbūt ir nu technologijos jau dabar pagal nusistatinėjimas, nes nu turbūt daug kas skambina turbūt mato buvimo vietą to skambintojo turbūt, ar ne?

O viskas priklauso nuo pirminės informacijos, ką pasakė. Nu, o jeigu nespės pasakyt, nu va tarkim, žinai, aš matau, kad mane viskas priklauso nuo operatoriaus, nuo operatoriaus, kuris pakėlė telefono ragelį ir atsiliepė nuo jo intuicijos, galbūt įžvalgos. Ir, nu, vėlgi tas bandymas perskambinti, jeigu būna nesėkmingas, tai galbūt pajėgos ir bus išsiųstos, ar ne, patikrinimui to, bet aišku tokių būna ir tų piktnaudžiaujančių, kurie skambinėja šiaip be priežasties, bet technologijos yra pakankamai daug pažengę. Ir, tarkim, man pačiam teko skambinti ir man sako: "Tai jūs čia skambinat dėl to įvykio, sakau, tai taip, tai sako: "Du skambučiai gauti, matom jūsų buvimo vietą."

Aha, tikrai man taip irgi buvę. Aš skambinau dėl gaisro ir sakau: "Noriu pranešti?" Sako, čia dėl gaisro ten ir ten. Sakau: "tap." Ai, tai jau pranešta. Tai vat. O šiaip kai skambina gal netgi patarimas būtų dėl ko, pavyzdžiui, pyksta pareigūnų kartais, ane, sako, ko taip ilgai važiavot valandą? Nes yra ABC kategorijos, ane, tos kuo jos skiriasi? Skiriasi laiko reagavimu, ta prasme, per kiek laiko pareigūnai privalo atvažiuoti į tą įvykį. Bet kartais žmonės patys sakydami tą informaciją nepabaigia.

Nu, pavyzdžiui, tie ypatingai tokie kuklesni žmonės, nu, tarkim, jam ten, nu, laužia duris su peiliu rankoj, bando išlaužti duris. Kartais žmogus paskambina, sako, kažkoks pašalinis žmogus baladoja duris. Kaip atvažiuoja landa ir išlaužtas duris ir ten, tarkim, jau viskas įvykę. Tai tą informaciją reiktų taip kaip pasakyti, nu nevynioti vatą, sakyt kaip yra, nes jeigu vyresia gyvybei pavojus, ane, sveikatai čia ir dabar pareigūnai tikrai per nu labai trumpą laiką bus vietoj ir jeigu ta informacija nu kisis arba jinai pasikeis, jie tikrai dėl to nepys, kad atvažiavo.

Mhm. Bet ten tos informacijos kartais, nu, pareigūnai gi nemato, į kur važiuoja. Aišku, jie turi galimybę tokią pasiskambinti nukentėjusiam žmogui, kuris paskambina į policiją, teisingiau renka, aišku, ten per pagalbos skambutis, ar ne, yra. Tai bet mes jau matom, nes netgi įrašą važiuodami galim paklausyt žmogaus, kuris skambino į policiją, ne į policiją, sakykim, nu bendroj pagalbos 112. Mes paklausom to pokalbio ir tu jau emociją girdi, kiek jinai tikra, nes šiaip tai gauni tokį aprašymą labai skurdų. Užpultas žmogus laukia pagalbos, nu jisai gali būt perskaitytas įvairiai.

Pasileidi tą skambutį, kur skamba žmogus, ten vos kvėpuoja, bėgo, slepiasi ir nu tada reagavimas tinkamas. O klausyk, o kaip įvykio įvyksta eismo įvykis? Ir pavyzdžiui, aš ne kartą esu matęs mašinos tenai sankryžoj susidaužiusios, a visas eismas sustabdytas a ir būna a koks nors patrulis važiuoja ir taip mato visa tai ir savo keliais nuvažiuoja kitas patrulis nuvažiuoja ir tada po valandos atvažiuoja tas patrulis, kurį kvietė. Kodėl tie pirmi du patruliai nuvažiavo, o nesustojo, nesutvarkė šito visko ir paleistų eismą?

O dėl to, kad a tą valandą čia viskas sustabdyta, eismas stoja tiesiog. Čia gali būt dėl tos tokios, kad visus tarnybinius automobilius pareigūnai įpratę galvoti, kad čia visi reaguojantys ekipažai. Nu yra, tarkim, komisariatų darbuotojų automobiliai, yra konvojaus automobiliai, kurie labai panašūs. Tarkim, kartais būna anksčiau buvo P ir D raidės Dainava ir po dabar skaičiais irgi yra, ta prasme, pas jus yra V raidė, ane, ir paskui yra skaičiai, kurie iš tikrųjų inicialai tos tarnybos, nu, į ką jie reaguoja, kokioj paskirty dirba.

Tai kadangi, nu, vėlgi to tie autovykiai kaip žmonės patys, pavyzdžiui, neskambina, kartais pareigūnai galvoja, kad ir nereikia, nes pildosi deklaracijos. Mhm. Bet jeigu žmonės paskambina dėl to, kad reikalingi pareigūnai, bet šiaip, nu, iš žmogiškosios, pareigūniškos pusės šiaip nėra blogai sustot, paklaust, gal pagalbos reikia, maža kas, gal yra sužeistų, gal deklaracijos nemoka užsipildyt, ane? Ir galbūt reikia kolegų pagalbos, kurie atvažiuotų eismo įvykį tą kaip ir įformintų jau teisėtai. M tai kartais taip būna, kad žmonės galvoja, kad kiekvienas pareigūnas yra, bet kaip iš kitos pusės, jeigu toks yra pastebėjimas, tai pareigūnai turėtų pasitempti ir galvoti, kad nepriklausomai kokioj tarnyboj dirbau, uniformuotas, matau eismo įvykį, kamštis, galiu sustot.

Nu aš mana ir kolegom peri pasakyti arba telefonu paskambint atvažiuokit reikia pareguliuot eismą nors to reguliavimo eismo aš vis mažai mažiau matau aš irgi vat čia mano kitas klausimas buvo, žinok, kodėl kodėl tas eismo reguliavimas kažkaip tapo tokia labai didelė prabanda ane? Aha. Nes a žinai ir net sakyčiau, kad a jeigu dabar va čia jaunų paklaustume, kurie išsilaikę teises, ar jie suprastų tuos gestus, žinai, ten rankka iškelta taip, taip, ką reiškia tie apkabinimai gatvėj? A ar jūs žinot, ane, ką reiškia, pavyzdžiui, va taip iškelta ranka?

Ne, net nežino. Jeigu taip, tai atvažiuok, jeigu taip, tai važiuok. Bet yra tie gesti, bet nu to reguliavimo, kada esi išjungtas šviesoforo signalas, gal gal jau nebėra tų labai kažkaip, ane? Bet labai retai, labai retai. Bet esmė tame, kad seniau tai būdavo kur kamštis. Aš nežinau iš kur ta dabar tokia mokykla, kad aš tikrai tą pastebiu. Kartais nenoriu čia iš tikrųjų kažkaip nu menkinti policijos reputacijos, bet noriu gal paraginti, kad jeigu yra kamštis, jeigu jūs stovite su tarnybiniu automobiliu, nu blemba, vienas gi gali išlipti su krivule ir pareguliuoti eismą, nes tikrai žmonės už tai bus dėkingi.

Be abejo, pilietiški žmonės. Aplamai visuomenė man faini dabar tas yra tas toks, nu, seniau būdavo, kad tik neužleist tavęs, o dabar prašau, užleidžiam, važiuojam. Yra tyrimai. Tu supranti atlikti tyrimai, jeigu užleidinėji, kamštis greičiau baigiasi ir kažkaip, bet nu vat dabar yra tas, bet kartais būna tų sankryžų, kuriose tikrai reikia eismo pareguliuoti. A žinai, mes turime va mūsų vienos iš klausytojos a klausimą Sigitos Juzumaitės, kuri laimi Londževix maisto papildą a ir jinai klausia, ar įvykus vagystei policija imituoja, kad ieško, ar iš tikro ieško.

Kad gi kodėl dažnai būna net atkalbinėję rašyti pareiškimą? Aš kažkaip atsimenu iš savo senosios patirties, kad seniau buvo labai vertinami pareigūnai, ypatingai tie, kurie sugebėdavo žmogų atkalbėt, rašyt pareiškimą. Statistika gera ir žodžiu nusikalstamumas nedidėja. Tai seniau būdavo ta tendencija šiais šiom dienom. Aš tai nemanau, kad taip yra. ar pareigūnai imituoja tą ieškojimą? Tai matot yra, tarkim, jeigu kalbam apie veidrodėlius ten, tarkim, per multimedijas, tai panašu, kad yra sisteminis toks dalykas, kuriame dalyvauja ne kažkoks vienas žmogus sugalvojęs nuvogti vieną multimediją.

Tai pareigūnai pieka tą tyrimą, tą žvalgybinį darbą ir dažn dažniausiai būna taip, kad kai sulaiko tuos, bet jeigu kalbam, kad nu kartais žmonės būna sako vat mačiau, pastebėjau, nu suteikia informaciją ir žmonėm kartais pasirodo, kad pareigūnai į tai sureagavo kažkaip nu neįdom neįdomu. Tai aš dar kartą pabrėšiu, kad nu pareigūnai yra ir pareigūnais dirba žmonės su įvairiais atėjus su įvairiais lūkesčiais, dėl ko jie atėjo į tarnybą, su įvairia patirtim ir su įvairiais norais padėti arba tiesiog gauti algą.

Tai sutikite, kad visose tarnybose dažnai yra sutinkami tie žmonės. Tai galbūt e nu čia turiu omeny apie tokius žmones, kurie dirba net ir kokį nors ofisinį valstybinį darbą ir ateina atsėdėti darbo valandą ir tiesiog išeit. Tai jeigu susidūrė galbūt su tokią patirtį turinčiais pareigūnais, tai tikėtina tiem pareigūnam gal ir buvo neįdomu, ane? Kalbant apie pačią policiją, a tu sakai, kad tu a nu vis tiek juos mokini ir mokinai, bet buvo etapas, kai mokinai 10 metų. Kokie reikalavimai šiais laikais policijai fizine prasme?

A ar fiziškai turi būti policininkas a nu toks kaip kaip švarcas filmuose, žinai, nu ta prasme, jis turi gebėti ten jėgos turėti, gerai muštis, a sulaikyti, nes nu ar dabar policininkui fizinių tokių duomenų nereikia, kaip keičiasi viskas? Yra ir medicininiai reikalavimai, tarkim, ane, ten ir sveikatos tam tikri O ko reikalav, kai sakai tam tikri, gali pavardinti, pavyzdžiui, kas aš žinau bėdas dėl ko jauni žmonės savo svajonių neįgyvendina. Kas vat ateina sakykim į medicininę komisiją ir pasako ne, tai stuburai e kai kuriais atvejais akys, kai kuriais atvejais širdelės.

O dėl fizinių reikalavimų, tai yra bendro fizinio tokie reikalavimai, bet mes, kai buvom tos a vyresnės kartos ir jaunimas, dabar tą patį matau, nes, nu, tau reikia tos ištvermės ir kartais kantrybės ir kartais tos fizinės jėgos, ačiū Dievui, jeigu jos neprireikia. Vyrai bėga tris kilometriukus. O merginos? O merginos berods du tiktai per kiek reikia? Yra laikas per kurį reik? Yra laikas ten kosminis tas laikas šiaip devintokai pro jį prabėga. Pas mus kai kurie, kurie stoja, neprabėga.

Tai va tai kažkaip žmonės laimę bando. Neatsimenat to laiko 15 lygtai minučių ten dabar tai turi į penkias minutes nes ten turi turi iš tikrųjų surinkti tam tikrą balų skaičių iš kiekvienos rungties mažiausiai po vieną ten gali ir 15. Po to, po to yra bėgimas 100 m, ten sprintas arba reniesi 10 10. Tai yra šaukdynė ta vadinama. OK. Mhm. Tada ten darai atsispaudimai, yra prisitraukimai. Kiek prisitraukimų reik padaryt? 15. Čia yra berods maks savo svorio, ane?

Tiesiog o prisitraukimas koksai? Galvą reikia normalus tas toks normalus įprastas toks vat yra. Tai po to ir atsispaudimai. Perods ten jų reikia padaryt 50 60. Dabar aš sumeluot vienu kartu. Jo, per dvi minutes laikas ar dvi minutes at. Ai, galiu pailsėt, bet per dvi minutes nu gali ne nu tiktai ilsėjasi toj pozicijoj. Tai šiaip sakau, jeigu taip žiūrint tuos fizinio pasiruošimo normatyvus, jie yra vaikiški. Tikrai vaikiški. Bet tai tu išsilaikai egzaminus, po to yra kažkaip tai, kad nes nu prie ko aš vedu.

Yra policininkų, kur sako turbūt iš automobilio neišlipa pilvas, žinai, į į vairą remiasi. Yra tokia tendencija. Taip. Ir tada klausimas kyla, o tai kas metus, kas du ar kas kažkiek laiko yra kažkokie testai, nes nu ką tu pasakoji, nu tikrai tų 15 prisitraukimų nepadarys. Ne, tai 15 nereikia, jam užtenka padaryti, ne, aš neatsimenu, kiek, kad 15 maai 15 maks. O tam, kad ten gauti ten iš vienos rungties vieną balą prisitraukimo, aš sakau, nenoriu klaidinti, gal tris ar keturias užtenka padaryt, kad tu gautum.

O arba darai atsispaudimus, ką renkasi kiti turbūt, ane, kas nepadaro prisitraukimų, tai matot, ne visi yra kategorijos pareigūnų, nu, tarkim aro ir specialių paskirties būrių yra kategorijos aukščiausios. Jų pasiruošimo levelis yra aukščiausias. žmogui, kuriam reikia, pavyzdžiui, nu, pavyzdžiui, stojimėjai tokie buvo, kad dar reikia bėgt maratoną ir mokintis eilėraštį, žinai, kad jį išmokus paskui užlipti ten į, tarkim, tą vadinamą a bokštas yra čia netoli Vilniaus, kur yra gaisrininkai, man atrodo, prieš gaisrinę ten treniruojasi ir žmogų užveda ant to ir tai yra aukščio patikrinimo tas etapas tada ir kada sako žinai va tu šoksi ten kažkokia krūva, bet sako nu daugelis iš tikrųjų yra, kurie užsilaužo kojas, paskui traumuoti būna, sako gal tu kita tarnybą kažkokia pasirinkt?

Sako, nu ten galės pratęsti, nes čia susilaužę, sako, tu būsi tinkamas niekam. Ir kartais supranti, ar tai yra feikas, ar ne. Ir kai tipo pasako: "OK, aš nebandysiu to daryti, nors jis praeina beveik visą etapą, ane?" E, po to yra išgyvenimas. Be abejo, kažkaip labai įdomiai, kad į visą rungtį išgyvent išgyvenant būsimieji arų kovotojai turi pasidaryti kryžių. Tą kryžių turi saugoti, jie turi jo nepalikti ir jisai turi būt kartu su jais. Tai yra kaip simbolis to.

Ir ten, nu, tie išbandymai visokiausi ir aukščio baimė. ir klaustrofobija. Ir, tarkim yra, mes turim specializuotą tą skyrių, kuris yra Klaipėdoj, tai yra narai, tai jiems dar didesni reikalavimai po vandeniu tam tikras užduotis atlikinėti. Tai ten ateina tikrai vaikinai, kurie daug kas, pavyzdžiui, stoja į policijos mokyklą, sako: "Eisiu į arą." Nu ok, žinai, sakau, kiek prisitraukimų padarai? Nu aš prisitraukimų, sako, nedarau, aš atsispaudimų labiau 50. Tai tie žmonės, kurie dirba kovotojų gretose, tai jie daro viską, bet jie nedaro.

Tarkim, nėra taip, kad jie vienos srities specialistai yra mak, o kitų ne. Tai ten jau yra žmonės visapusiški. Jie ten žmonės ir ir psichologiškai pasiruošę, ir išsilavinę, ir kultūringi, ir turintys hobius, ir turintys didžiulę patirtį, didelę meilė tai tarnybai, nes jų darbą apima labai daug mokymosi ir jie pasitelkiami yra retais atvejais, bet tai sudėtingais. Tai tam, kad ten įstoti, jie turi ten tikrai praeiti, nu, sakykim, sunkius išbandymus. Tu šiek tiek apie kyšius užsiminei, kad porose mažiau kyšio ima.

Kaip su kyšių kultūra Lietuvoje? A aš prisimenu istorijas, kai pasakodavo, kad a respublikinė policija išvažiuoja į autostradą ir būdavo pasakyta, kad ten be negrįžkit, ane? Ir tada aišku duoda atkatą kažkam, tai tenai pasilieka sau ir taip toliau. Na, šiaip kyšių kultūra buvo tokia, kad, žinai, šiaip stabdytydavo už bet ką, kad tik pasiimt kyšį ir sakydavo ir dar jeigu daugiau duodi, pasako, ten dar stovės, ten prilėtink ir taip toliau. Toks pasaulis buvo. Dabar tas pasaulis labai pasikeitė.

Dabar labai labai tikrai labai pasikeitė. Pareigūnai baudžiami už kyšius. Ir pareigūnai baudžiami, ir pareigūnai darbą labiau brangina. Ir man gal labiau patinka, kad netgi ne imuniteto tarnyba, nes specialių tarnybos kažkaip indėlis buvo, nors irgi buvo tame, bet nu ir pareigūnai sąmoningesni pasarė, bet labiausiai visuomenė. Jie pradėjo tiesiog nebebandyti išvengt atsakomybės duodami kyšį ir ne dėl to, kad ten buvo ta banga, kai baudė tuos ir žmonės buvo šokė iš tikrųjų, bet ta prasme, nu atsiranda išsivalėm iš tokio vat nu tokio, nes atsimenu būdavo tie vyresnio amžiaus vairuotojai važinėjasi, tai jie turi kaip bordo pažymėjimas, tiek apžiūros, ten tie dokumentėliai, registracijos liudijimas ir 50 litų visą laiką užkišta juodai dienai.

Jo, jo. Tai buvo įprasta, kaip sakot, ane? Tai iš karto kartu paduoda viską. Aš labai galvoju, kad mes labai džiaugiuosi, kad turbūt jau išgyvenom tuos laikus, bet labai nėr ko dairytis atgal. Laikmetis yra kitoks ir dabar jau tos tokios nebenuperkamumo tokio nebėra akivaizdaus, nors karts nuo karto jis turbūt išlenda. O kokia laukia atsakomybė už kišio davimą? Bažiamoji, baudžiamoji kalėjimas. Ne, ne, nu kalėjimas, teistumas turbūt, ane, sakykime, nu, už tą kyšio davimą, už bandymą papirkti pareigūną, kuris atlieka tam tikras funkcijas, ane, ir bandymas įtakoti, bet pareigūnai tikrai, nu, nepuola ten laukti, tik pasiūlyk, mes tave suforminsim.

Nu, įspėja žmogų, bet manau, kad jau dabar įspėt jau nebėra ką, nes visa visuomenė tikrai turbūt taip nebesielgia apart tų žmonių, kurie pučia dvi promiles ir bando ten su išimtine nusipirkti, žinai, sau galimybei išvengt atsakomybės. Nu tai čia neadekvatūs. Mhm. Tai aš manau, kad mes gyvenam gražiam laikmety, kuriame perėjom tuos etapus ir dabar išgyvendinta yra. Ar tu gali taip grubiais taškais darbo dieną nubrėžti? Vat kaip atrodo pareigūno darbo diena? Nu, atvažiuoji į policijos komisariatą, a persirengi viską, pasiimi raktelius ir kaip ta diena 12 valandų atrodo?

Nu, turi turi tam tikrą maršrutą ir tą maršrutą tu išriedi ir tame maršrute tu turi užtikrinti. Kiekvienas turit savo gatvės maršrutą, kurio važiuosit. Šiaip tai vat kas buvo įprasta seniau, aš nežinau, ar Vilniuj taip yra, bet Kaune bent jau būdavo, kad mes turėdavom savo mikrorajonus ir mūsų, nu, kai mes greitumas mū būdavo maks, ane, nu rajonas yra didelis, tai šiandien dienai yra kažkaip keista, jis to nebėra, važiuoja per visą miestą tam, kad pasiekti tikslus ir ta prasme su ir kuro sudeginama ir ir sudeginama šiek tiek laiko ir žmonės dėl to laukia.

Tai vat ir tu pradedi tarnybą, tu turi kompiuterizuotą vietą, turi radijo stotį, turi akis. Ir tavo reikalas, kaip tu praleisti tas 12 valandų, tu gali praleisti, nurodymų nėra, bet tu yra nurodymai, yra nurodymai į statistiką, tarkim, suvestinės kažkokios, ane, informacija, tam tikra operatyvinė informacija, ten tikrinimai, asmenys, praeitos galbūt, ane, paros suvestinės, kokie nusikaltimai yra vykę, kolegos galiausiai rūkamajam pasikalba apie tai labai daug. Nu, blemba, ten va buvo, gaudėm, tas buvo, tas buvo, pasikeičiama informacija ir tu išriedi tą gatvę ir toje gatvėje, kad nebūtų nuobodu, mes visą laiką sakom, užsiimkit, tam tikra veikla ir tos valandos prabėga labai greitai.

Ir man įdomu pasiimti ta veikla, tai kas čia per veikla ir jinai labai labai skirtinga. Nu, tarkim galbūt sakau, tai yra nėra monotoniška, nėra besikartojančių įvykių žmonių. Tu galbūt, ane, pradėjęs tarnybą, tu tik įsėsi į automobilį, sakys: "Skubi, pavažiuokit, ten padurtas peilius žmogus. Galbūt tu įsėsi automobilį, radijo stoties tylį, bet tu važiuodamas per rajoną sutiksi kažkokius jaunimo žmoges ir su jais susimegs pokalbis, atsiras tam tikras turinys, bus sulaikomi vešami gydymo įstaigas dėl visokių narkotinių medžiagų. Po to tu galbūt važiuosi kažkam automobilį iš duobės ištraukti.

Po to gal važiuosi į smurtą artimoj aplinkoj, po to įvyki tu galbūt važiuosi į kažkokį nužudymą. Po nužudymo tu galbūt važiuosi pas žmogų, kuris tiesiog prašo tavo pagalbos, nori pasikalbėti arba tiesiog jisai yra tas vadinamas žmogus, kuris turi psichikos sutrikimų ir tai yra nenuspėjama. Spektras toks platus nuo įvykių spektro spalvų iki įvykių žm tų žmonių, kuriuos tu įvykiuose susidursi. O buvo kažkada toks įvykis, kad grįžus namo net nenorėjai su niekuo bendrauti, nes to tokia trauma, buž dažnai būdavo.

Jo, taip, dažnai būdavo. Ir ir po tų įvykių tu dažnai ir čia ne paslaptis, galbūt to dabar nėra, tai tu su kolegom sėdėdavai dar ilgokai darbe, pasėdėdavai, pakalbėdavai, apsitardavai, paverkdavai, pasiguosdavai, nusiramindavai ir tada po truputį skirstydavaisi namo. Nes jeigu ant tų emocijų tokių grįši, tai panašu, kad nu nu kaip pasakyt, tu negali taip vat persiprogramuot. Va čia buvau, čia laikiau vat kūdikį, iš kurio, tarkim, ten, nu, kaukolės bėga smegenys, ane, ir staiga tu grįžti ramus namo.

Tu su kolegom sėdėdavai dar ilgokai darbe, pasėdėdavai, pakalbėdavai, apsitardavai, paverkdavai, pasiguosdavai, nusiramindavai ir tada po truputį skirstydavaisi namo.

61:14

Nu, nebūna taip, ane, dažnai tai tie įvykiai dažnai sukrečia ir tokių vat dėl to, ką labai dar palinkėjimas būtų, tai tarkim, nu, branginti vieni kitus kolegas, nes tavo kolega yra tavo artimia, jisai tavo gyvybę saugo. O jūs kai kai būna žinai patruliuose paskiria kolegas porose, tai jūs kiek metų taip išdirbat porose? A su Iguriu pradirbom gal kokius poroje šešis gal septynis metus. Su Robertu turbūt poroj padirbom gal kokius penkis, keturis gal. Čia tu čia jau žinai, žmonės kartais paroje tiek neišdraugauja, tai anksčiau išsiskiria.

Tai aš taip jo taip ir galvodavau. Kartais laiko praleidi su tuo žmogum daugiau negu namuose, nes nu į tarnybą eini vos ne kas ten būdavo po aštuonias valandas mūsų. Tai dažnai bet automobilį jūs ir vienas kitam apie gyvenimą turbūt pasakojat, ane? Ta prasme įvairiai įvairiai labai, nes sakau, nu tai kad tu sėdi su autom, nu vis tiek tau įsivaizduokit, nu atsisėdi su žmogum ir tu žinai, kad su jo paleisi aštuonias valandas, nesueina biolaukai ir šakės, ane, trauma.

Taip, tai kažkaip zulinaisi, zulinais. O kadangi man taip jau atsitiko, kad man pavyko turėti gerus porininkus, tai nors su va tarkim Robertu būdavo, kad mūsų skoniai aprangos, muzikos, jisai būdavo jaunesnis už mane gerokai, e, kitų dalykų, kas yra, nu, šiaip mėgstama, nu va išvis nesutapo, ta prasme, mes kardinaliai, tai būdavo, kad klausom jo muziką keturias valandas ir mano, nes nu bet tai netrukdė iš tikrųjų darbo metu mes darbe viens kitą jautėm iš akies žvilgsnio, ta prasme, iš mimikos, iš pajautimo.

Be žodžių viens kitą suprasdavai. Žodžiu, jūs kaip a gera pora turėjot ir nesutapimų? Turėjom nesutapimų, bet bet po ilgo laiko vienas kitą suprasdavot žvilgsnį. Šiaip labai greit suprado vienas kitą, bet iš tikrųjų taip, nes tųimų turėjom galbūt tuose pomėgiuose, bet tai, kas liečia darbą, abudu jį mylėjom labai labai. O klausyk, būna taip, kad patruliuose susipyksta ir tenka paskirstyti į kitus? Ar ar čia jau kaip paskyrė ar tai paskyrė? Žmogiška būna. Būna, ane? Būna žmogiška būna. Turbūt tokie žmonės taigi ne robotai, ane?

Nu tai būna, kad ne viršininkė. Žiūrėkit, aš su juo dirbt negaliu. Tai seniau būdavo juokingiausia. Seniau būdavo tai, kad, pavyzdžiui, jeigu koks pavaldinys yra, nu, nusikalsta, tai tam, kad vadovas jo nebaustų, tai jis jį pastato su tuo, kurio nieks nenori dirbt. Nu čia kaip bausmė. Aha. Ir jis ten dirba su tuo, aišku, ten sunku. Tai vat būdavo pamoka, kad kitą kartą, jeigu galvosi neteisingai elgtis vadovo atžvilgiu nurodymams, tai dirb pasirodo, buvo vienas toksai, su kurio nieks nenorėjo, bet ne pas mus, ne pas mus.

Tikrai būdavo tokių tokių. Pas mus, aš nežinau, su visais, kuriais dirbau, dirbčiau ir dar 100 metų su jais kartu, bet a bet sakau, būdavo tokio kolektyvuose, kad nubausdavo, taip eidavo skūsdavo, sakau, blemba, su tuo dirb, tai ką prisidirbai, nu tai ten tą tą. Bet jeigu protingas vadovas, tai jis tai iš tikrųjų nu pabando suporuoti tuos žmones, kurie kurie neša tą pridėtinę vertę. O kaso pareigūnas ir ne darbo metu yra pareigūnas? Jis turi teises a ne darbo metu be uniformos a vykdyti teisingumą.

įstatymiškai, ane, jeigu identifikuoja save ten pagal kelius kriterijus, vienas iš jų tarnybinis pažymėjimas, jis gali pradėti eit netgi į tas savo funkcijas ir atlikti užduotis, ane? Nes identifikavo save, kad sveiki, aš esu policijos pareigūnas, prašau nutraukti tą ir tą ir nesvarbu, kad ir nedarbo valandos, ane, bet iš pilietinės pusės tai mes kiekvienas tai turėtume padaryti. O pareigūnas jisai netgi gal privalo dvigubiu labiau, nes tai yra pareigūnas, ane? Nu, nu, bet va dabar žiūrėk, skirtumas yra toksai, kad kaip pareigūnas, jisai jeigu kažką tai darys, jisai gali fizinę jėgą naudoti, tarkim, ane?

Bet kaip pilietis tu negali to naudoti, nes, nu, yra krūva dabar tų pavyzdžių. Tu turbūt esi matęs Malinausko video, kur tie a net nežinau, kaip čia juos pavadinti, lietuviškai, išsigimėliai, kurie vaikšto ten ir kabinėjasi jo prie žmonių kabinėjasi gatvėj, žinai. a la vandeniu tranko ir taip toliau. Ir tada a nu kaip ir tu tai matydamas norėtum apginti, bet jeigu tu pirmas inicijuosi ten smūgį, kažkokį pastūmimą, tave dar ir apkaltins. Ir jie to tikisi. Tai kaip tokiu atveju tą pilietiškumą rodyti?

Ne, tai jeigu jie nesmūgiavo tau kam smūgiuot. Mes irgi kartais sakom, kad nereikia velintos lazdos, bet jeigu tu matai, kad vat bare jisai priėjo ir vazoną ant merginos vandens užpylė. A tai nu kaip pasakyt, tai jau jį gali sulaikyt. Šiaip reikia žiūrėti iš teismo salės perspektyvos, ne iš to, kas buvo, ane? Nu, tarkim, kai visi klausia, nu, pavyzdžiui, vat sulaikinėjau žmogų, kuris man teko sulaikinėti tų, kuriuos, kuriuos, kurie nužudė, ane? Tai kodėl jūs jo nenušovėt, sako.

Tai bet jisai tai padarė prieš 15 minučių, o kai mes jį sulaikinėjom, jisai tiesiog rankas stovėjo iškėlęs, ane, nepriklausomai nuo to, ką jisai padarė. Aš negaliu savo asmeninio keršto arba teismo daryti. Tai reikia žiūrėti iš teismo salės perspektyvos, bet jeigu, tarkim, yra tas, nu, tarkim, fizinis kontaktas čia ir dabar, kada yra vazonas virš galvos, tai be abejo, kad aš turiu teisę ir galimybę ir apsaugot to žmogaus sveikatą, gyvybę, patraukti fizinę jėgą naudodamas tą vazoną, bet ar aš galiu už tai jį mušti, ar tai nebus tai, kad teisme aš būsiu pats kaltas?

Vėlgi klausimas. Mes turim istoriją iš Beno sulaikymo Kaune, ane, kur sulaikė žmogų, kuris nužudė dvi merginas, ane, ir po to jį ten sumušė. Tai visuomenė labai pasidalino stipriai į tai, kad taip ir gerai, taip ir turėjo būti, reikėjo čia dar daugiau jam duoti. O kiti sako pagal teisę, nu kam reikėjo tą daryti, nes nu žmogus jau sulaikytas. Nu tai jau tokie dvejopi veiksmai. Nu ir realiai realiai sulaikymas nu nėra smurtas. Sulaikymas naudojant adekvačiai fizinę jėgą, jisai nėra smurtas.

Jeigu tu ten, jeigu tu užlauši ranką žmogui ir faktiniai įrodymai bus, kad ta ta ranka buvo paruošta smūgiavimu, joje ten buvo daiktas, įrankis, indas, peilis, kastetas, su kuriuo galėjo fizinės jėgos pagalbos panaudoti jėgą ir dėl to būtų galėjęs sužalot žmogų. Jo nusiteikimas tai parodė ir tu sustabdai tą veiksmą naudodamas jėgą, tai bijau, kad teisme tu rodysi, kad tu esi teisus. Bet jeigu tu ten užlauši ranką ir ten nulauši jam tą ranką, sužalosi jį ir sakysi: "Aš nenorėjau, kad jisai trenktų merginai, bet jisai prieš tai dar netikė, tik sakė, kad trenks, tai bejauk liksi neteisius labai stipriai."

Ačiū, Daliau, ačiū jum. Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti ir parašykite komentarą. O susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki. เฮ