9 vasario 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Komikas ir aktorius Mantas Bartuševičius atvirai pasakoja, kiek iš tikrųjų kainuoja komedija: nuo scenos baimės, dėl kurios prieš arenų pasirodymus išbalęs valandą blaškosi užkulisiuose, iki perdegimo, kurį sukėlė nemokėjimas pasakyti „ne“. Pokalbyje jis griauna savo gero berniuko įvaizdį, dalinasi vienuolikos metų santykių su žmona pamokomis ir aiškina, kodėl niekada nedarytų paslėptos reklamos ar turinio iš byfų. Visos šios laidos YouTube pajamos skiriamos paramai Ukrainai.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Nori būti žodžio žmogus ir širdis verkia, kai kažką reikia pavest arba kažko neišpildė. [muzika] Ir tie pasirodymai veda psichiką visą iš pusiausvyros, tie adrenalino milžiniški liūpsniai, maži dalykai taip sunkiai kelia tau kažkokį jausmą, viskas atbukę yra labai. Jeigu tai yra tavo personažas, [muzika] koks tu esi iš tikrųjų? Blogesnis esu. Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl kai kurie vadovauja, kokią man dieną turėti. Ką aš noriu, dar darau? Komikai tai žino, kad aš esu gal vienas labiausiai šikančių bato žmonių.
Aš pasirodo, kad kenkia rūkymas. Dar pasirodo 10 metų trumpiau gyveni, kai rūkai. [muzika] A ne, šito net nežinojau. Nežinojai? Buvo išleidas filmas. Tu kalbėk, aš biškį autopliusą pažiūrėsiu. Kiek jūs metų kartu? A dabar yra. [juokas] [muzika] Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus.
Klausyk, ar teko patirti jausmą, kai kūnas tiesiog pasako? Tai ne liga, bet valgai ir galvoji, ar po to vėl bus tas sunkumas? Kūno burbuliavimas, skrandžio kažkoks keistas jausmas, kad kažkas ne taip. Ypač po streso, kelionių ar vaistų, kai atrodo, kad virškinimas išėjo atostogų, o tave paliko kankintis. Tai ženklas, kad žarnyno mikroflora prašo tvarkos. Ir čia į pagalbą ateina maisto papildas BIO kult. Čia ne viena stebuklinga bakterija, o net 14 skirtingų padermių, tam kad žarnynas gautų įvairovės ir grįžtų į normalesnį ritmą.
Ir kas svarbu, tai yra premium produktas. Bakterijos apsaugotos, kad realiai pasiektų žarnyną ir nereikia jokių ypatingo laikymo [muzika] sąlygų. Jei nori mažiau netikėtų reakcijų po maisto ir daugiau tiesiog paprasto lengvumo, Biocult yra labai logiškas restartas iš vidaus. O tau turiu ypatingą pasiūlymą. manovaisinė.lt su kodu tap geresniu gausi min 40% nuolaidą. Kaip jausmas a gaut aplodismentus po spektaklo? Geriausias pasauly. Mhm. Geriausias pasauly. Aš taip aš taip norėjau vaidint teatre ir sulaukti tos reakcijos, kai atsistoję ploja žmonės.
Žiauriai smagu. Bet dabar manau, kad tai yra biškelį Lietuvos dalykas ir tai jau šiek tiek infliacija įvykus tam stovimom ovacijom, kad per daug. Aha. Šiaip ne, e, aš kiek esu girdėjęs, nu, kaip čia pasakyt, kai žmonėm patinka, tai žmonės dažniausiai tiesiog stoja ir ploja, bet šiaip tai tas atsistojus plojimas yra turėtų būti labai retas dalykas. Nu toks išimtinis, kada jau tikrai tikrai vau. Jo, jo, jo, jo, jo. Dabar tai toksai visą laiką teatre dabar jau būna, bet nėra taip, kad tada, žinai, a jeigu įsivaizduok tu suvaidini, tau neatsistoja ir tada tu supranti, kad buvo ne vau, kad tai nebuvo išimtinis.
Tada kaip, žinai aktoriui turėtų būt nepatogu toksai, žinai, viduj jausmas. kažko neišpildė iki galo, nes žmonės neatsistojo. Aš manau, žin, kad aš manau, kad vat būtent atsistojimas turėtų būti tada, kai niekas neturi abejot, ar čia buvo gerai, ar buvo blogai. Tiesiog taip buvo ir pats neabejoju, ir publika neabejoju. Čia gali būti, žinai, am tavo kaip a aktorystės viršūnė, jo. Kai tu jau jau po tavo spektaklio žmonės stojasi. Mhm. kad tu jau pasiekei. Jo, aš žinai kokia mano viršūnė, aš norė, ką aš žiauriai svajojau visą laiką, nu, em, aš skaičiau Tomo Soerio ir Heklberio Fino nuotykius ir kai jie suvaidino savo laidotuves ir kai jie žiūrėjo iš viršaus bažnyčioj, kiek daug žmonių susirinko į jų laidotuves ir žiūrėjo kaip visi verkia.
Aš taip [juokas] norėčiau pažiūrėt, kas verkia ir kas neverkia mano laidotuvėse. Žinok, čia sneak peakas tavo žmonai, kad jinai [juokas] Nebandyk neverkt mano. Aš viską stebėsiu. Tu turėk omeny, kad toks prenkas galimas. [juokas] Jo jo jo. Nepasiduokit a provokacijom. Gali būt, kad pirma mano mirtis bus feikinė. Gali būt, kad aš vaidinu. Labas Mantai. Labas. A aš žinau, kad visai neseniai buvo tavo spektaklis sausio 27 dieną kompensoj ir jūs su tuo spektakliu visas surinktas lėšas skiriate Ukrainai, taip, paramai Ukrainai.
Tai aš noriu, kad mes padarytume šiandien tą patį ir šios laidos Iš YouTubeo surinkti pinigai bus irgi skirti paramai Ukrainai. Todėl kuo daugiau mes turėsime peržiūrų, tuo daugiau mes galėsime skirti Ukrainai. OK, sutinku. Labai faina. dedikuosim šitą laidą tam. Labai džiugiuosi. Bet jau mes pradėjom ir netgi tu nepatikėsi. Mano pirmas klausimas buvo būtent apie tai, kas tau yra sėkmės viršūnė. Mhm. Ir tu [juokas] taip užsimini apie savo feikines laidotuves. Bet jeigu tai paimti m na jau rimtai, žinai, tu tikrai nemažai nuveikęs ir arenas renki, ir spektakliuose vaidini, televizijoj, nu visur tu esi, visur.
A bet ar tu jautiesi, kad jau pasiekei, ar dar turi tai, kas tavo nuomone bus tavo darbų Everestas, kai tu jau sakysi, nu, blemba, jau gerai pavariau. Čia, žinai, turbūt kaip koks Oskaras. Mhm. A Amerikoj. Tai vat gal žinok Oskaras. Oskaras. Mhm. Mhm. Aš žinok kaž tie tikslai mano keitėsi laikui bėgant. Kai kuriuos pasiekiau, kai kurie supratau, kad nėra mano tikslai. A tai turiu dabar savo tikslų. Jo, ne toli gražu nesu visko pasiekęs, bet aš šiek tiek gal esu dabar etape, kur norisi man išbandyt dalykų.
Aš prieš turbūt kokius ten tris metus nelabai galvojau, kad aš vaidinsiu spektaklyje. Tiksliau, norėjau vaidint, bet negalvojau, kad vaidinsiu. Taip greitai išsipildy šitą svajonę. M a tai pavyko pasiekti, bet ten prieš kokius 10 metų aš net negalvojau, kad aš eisiu šituo keliu. Tai ir dabar turbūt aš pasilieku dar nemažai erdvės tam, kam, ką aš svajosiu arba ką sugalvosiu ateity. Žinau dabar, ką aš šiaip norėčiau padaryt ir mano vis tiek svajonė išlieka savo serialo nufilmuoti aplinkiniai artimieji jau žino, apie ką jis bus.
E, bet nenoriu daug čia užsidžsint, kad po to nebūtų nebūtų nesmagu kažkada po trijų ar penkių metų pas tave svečiuotis laidoj ir sakyt: "A neišėjo gaila." Ne, ne, nenufilmavom. Jo. O tu užsiminei, kad pasiekei tam tikrus dalykus, kur galvoji, kad tai yra svajonės, bet pasirodo tai nėra tos svajonės. Kas tai yra? Ką, ką tu kas vat kas atrodė anksčiau, kad čia siekiamybė, o tu dabar supratai, kad visai ne apie tave? Gal nėra, nu, nepasakyčiau taip griežtai apie tai, kad arenos nėra mano siekiamybė ar ten visiškai aš, bet tiesiog kaip a pasirodai ar gal tiesiog jau kaip čia pasakyt, kai jau nebe pirmą kartą pasirodai arenoj, taip jau nebesudievini tos arenos, nes anksčiau atrodydavo, kad tai yra aukščiausias dalykas, ką gali pasiekti komikas, kai su Bet
tai tiesiog tiesiog yra tu tik tiesiog, kaip čia pasakyt, tu tiesiog labai daug žmonių surinkai. Tai nebūtinai kiekybėje turi būti tavo siekiamybė, o galbūt žymiai fainiau yra a 500 žmonių prajuokinti taip, kad kažkas mirtų salėje. Gal tai mano siekiamybė [juokas] kažkaip pas mus ties mirtį šit šiandien podkastas apie mirtį bus tai tu labiau už tokį akustinį standapą žinai galima ir taip sakyt galima ir taip aš šiaip manau, kad tiesą sakant tai standupas vis tiek jisai geriausiai klausosi mažesnėse erdvėse.
Labai smagu dėl arenų, labai smagu pasirodyti ten, bet tas tikrasis žavesys standapo, standupo tai yra vis tiek mažesnėse vietose. Nu jo, turbūt vis tiek a žinai ir atlikimas visai kitoks ir tas bendrystės jausmas, kuomet tu esi maždoj erdvėj su kitais žmonėm, a visai yra kitoks. Aš čia visai neseniai lankiausi Vilnius Comedy Clube, jie atsidarė rūsy ir ten labai tokia akustinė aplinka, man atrodo, ten tik 60 žmonių. Tai šiaip labai va tas man patiko jaukumas, žinai, toksai, kad labai a erdvė maža, visi atrodo šalia juokiasi, atrodo visi savekai toks kaip su draugais atėjai pasiklausyti.
Tai tai būdavo visą laiką a šito jausmo labai m kaip čia pasakyt ir pasilgstų šiek tiek, bet toksai labai geruoju prisimenu tamstaj pirmus pasirodymus. Ten anksčiau humoro klubas darydavau per Maikus a Pauliui Ambrazevičiui kūdos už tai, tai ten ir pats pradėjau savo karjerą. Tai ten būdavo labai geras toks jausmas ir netgi ne vienas atvažiavęs užsienio komikas sakydavo, kad vau, kokia gera Veniu. Jinai tokia mažytė, bet a kai kurie žymūs labai pasauliniai komikai sako: "Vau, čia yra venių, kurioje galima įsirašinėt savo specialą."
Tai čia yra labai dideli komplimentai, ne? Aš retai kada nuvažiavęs į kažkokią salę sakyčiau, kad o va čia norėčiau įsirašyt savo, čia toksai tu jauti to tą dalyką. Tai vat tamsta labai šitą turi. Atrodo, kad tu be baimės, žinai, tu ant scenos lipi be baimių, a tuos bajerius ten visokius darai, standapus ir taip toliau. Atrodo žmogus drąsus, gali visur gerai jaustis ir panašiai. O turi tokią kažkokią baimę, kur, na, šiek tiek gėda pripažinti, kad ją turi, bet jinai egzistuoja ir tu su ja niekaip nesukovoji?
Tai apskritai a komikai tai žino, kad aš esu gal vienas labiausiai šikančių bat žmonių. Aš tie, aš toks baltas būnu prieš, ypač ten areniniai pasirodymai, tai aš pirmi Klaipėda dažniausiai būna pati pirma, tai ten tiesiog valandą laiko užkulsiuose vaikštai ir kai nu atrodo, kad tu esi mediciniškai, tau nėra viskas OK, tai aš labai labai pergyvenu, [atsikrenkščia][kosi] kaip jau įsivažiuoji kažkiek tos baimės pradingsta, bet aš kažkaip galvoju kartais, kad nežinau, ar man viskas gerai, nes aš su metais atrodo vis labiau jaudinuosi prieš premjeras.
Atrodo, kad jau turėčiau susitvarkyt su šitais dalykais, bet man nežinau, man ir dreba širdelė. Kartais galvoju, kad gal man per daug tai kainuoja. A bet gal kažką reiškia gerai darai ir rūpi tau? Tai rūpi, rūpi, bet nu aš noriu gal, kad mažiau man rūpėtų, nes aš girdėjau čia visai neseniai Jankevičiaus a interviu ir jisai sakė, kad jis visiškai nesiparina ir nesijaudina. Ir aš net nustebau, nes man atrodė, kad nu kažkaip tai turbūt sunku būtų visiškai. Aš net šiandien sėdant čia jaudinausi, nes, nu, tu nežinai, kaip išeis, kaip jausis, ta prasme, tai yra gyvas, žinai, tai kažkoks jaudulys vis tiek egzistuoja.
Šiaip tai aš prieš Raustus prisimenu Manto Stonkaus dabar, kai buvo Žalgirio arenoj, aš kažkaip to neįvertinu tuo metu, kai būni, kad Jankis vaikšto, pavyzdžiui, jisai irgi vienas iš pasirodančių ir jisai ten kitiem ir man tuo pačiu Manteli, viskas gerai, tu geriausias, tu geriausias, toks ačiū, ačiū ir toksai tik vėliau supranti, kad ei, bet jisai irgi pasirodė, kai kai aš tai net negalvojau apie tai, kad eit ten kitus girt, man save kažkaip reikia sutvarkyt ir tik po to supranti, kad blemba jisai ne tik pasirodė, bet jisai dar vat ir kitiem ėjo gerą žodį sakė įdomu, kur jo stiprybė būtų įdomu sužinot.
Reikės kada pakalbint tikrai. Vat kur jisai semiasi tos stiprybės ir kiek kainuoja ir kiek tik nu šiaip tai jo kiek gramas kainuoja stipė šiuo metu kiek pats jauti tos stiprybės kainą savo gyvenime? Jo jo. Kiek va tas jaudulys valandos laiko iš tavęs atima? Kaip tu po to jautiesi po viso? Ei, daug. Ypač, nu, [atsikrenkščia] čia yra keletas dalykų. yra tas areninis etapas, kuris šiaip labai daug emociškai kainuoja, nes aš nežinau, aš beveik garantuoju, kad jeigu ieškočiau, tai rasčiau kažkur kokius nors tyrimus, ką daro tie tokie labai dideli adrenalino pakilimai, nuosmūkiai ir vėl pakilimai, bet tai manau, kad psichika taip nėra surėta žmogaus, kad kad tai būtų normalus dalykas, nes labai jaučiasi didelis psichologinis pervargimas ir žinai kas dar labai jaučiasi, pastebėjau, gal čia šiaip pastaruoju
metu toks buvo Gyvenimo tempas užsisukęs, kur mes filmuojam dar su kolega Evaldu Jesaičiu paros epizodus. Jo, norim kuo daugiau padaryt per parą ir tu ten tą pačią parą tu eini į pirtį Helsinkyje, Stokholme, Osle ir Vilniuje. Ten kitą dieną tu pasirodai kažkur su spektakliu. Tada tau arena ir ten 10.000 tū žmonių ir tada supranti, kai viskas praeina ir pasibaigia, tu kaip čia ne tai, kad supranti, bet tu laimės tai susifakupinę visi receptoriai yra. Tu taip sunku vėl jaustis kaip, nu gal nenoriu čia dabar kaip filosofo skambėt, bet taip sunku jausti laimę paprastuose dalykuose ir tu eini ir tiesiog a maži dalykai taip sunkiai kelia tau kažkokią į kažkokį jausmą, tau viskas atbukę yra labai.
daugiau, vispūdingiau, vis kiekvieną dieną, ta prasme, nueit bilijardą su draugais pažaist. Fuck it. Aš galiu tą pačią parą Briuselyje žaist bilijardą, Londone žaist bilijardą ir grįžt į Vilnių pažaist bilijardą ir kitą dieną spektaklį turėt su tūkstančiu žmonių. Ir tas tas yra blogai, nes tas nu per daug dopamino, žinai. Tu to dopamino tiek gauni per tą parą dvi, tris, kiek žmogus negauna per kelis mėnesius. Aš kažkada pamenu, a, šnekuosi su psichologe, man atrodo, čia laidoj ir sakau, nu, tai vat, sakau, nuobodžiai gyvenam čia kartą du kartus į savaitę išeinam kažkur su drauge, žinai, vakarais jinai sako: "Jo jo čia žiauriai daug, čia belekiek" sako žmonės, kad jeigu kartą savaitę išeina iš buiteko, tai yra labai gerai.
Mes vertinam gerai. Mhm. Tai jau keturi kartai per mėnesį yra pakankamai, kad tą dopaminą tokį, žinai, ir džiaugtis gyvenimu. O tavo atveju taip išeina, kad tu dopaminą gamini nuolatos ir kai sustoja viskas, tu atrodo jo man nesidžiaugi niekuo. Kai sulėtėja, kai visi pasibaigia projektai, tai sėdi toksai kažkokioj nevilty, ar viskas ar viskas gerai yra pasaulyje dabar, nes aš trūksta judesio Jo, jo, jo. Ar ar pasaulis be manęs susitvarkys, ar jam nieko nenutiks, jeigu aš šiandien pragulėsiu lovoj.
Kok tokios biškelį durnos mintys užeina. Tai vat jie ypač sakau areniniu etapu labai dideli šokinėjimai emocijų ir to adrenalino labai jaučiasi. Anksčiau kažkaip aš to gal nejusdavau, nebūdavau tiek atsakingas už tas arenas. Dabar čia paskutiniai metai, sakykim, buvo tokie, kur jau mes gal labiau kaip lygiaverčiai man tai lipom. Anksčiau vis tiek aš būdavau tas, kuris apšildo Stonkų ir Katlerį. Tai tiek gal atsakomybės neneši ir tiek to adrenalino gal tiek daug negauni. O dabar, kai jau jauti atsakomybę nemažą, a tai sakau toks biškelį m nu sunku galvoj darosi.
Reikia tvarkytis su tuo, reikia išmokt susitvarkyt su tuo. O kaip žmona, kuomet tu taip jautiesi, kaip jinai tau padeda su tuo? Mes kažkaip nežinau, aš sakau, niekada negalvojau, kad taip pasakysiu, bet man ima patikt mano žmona. tikrai man a mes taip gerai sutarėm su ja pastaruoju metu ir anksčiau būdavo per arenas per arenų pasiruošimą anksčiau ar vėliau susipyksti vis tiek mm nes būna labai mažai laiko, nu turbūt logiška, kad mažiau laiko skiri tuo metu šeimai, e daugiau laiko skiri tai programai rašymam ir ten jau būdavo, nu, nesąmoningai daug kur ten per savaitę kokias keturias keturias naktis nebūni namie, nes rašai tiesiog Biblijoje arba arba ofise.
A dabar kažkaip įrašymas gal buvo toksai šiek tiek susinormalizavęs, bet ir žmona suprato, ką aš čia darau ir kad, nu, ateis šviesesnės dienos dabar čia tokios darbingos, tai aš jai [atsikrenkščia] dėkoju, žinau, kad jinai žiūri šitą podkastą, tai dėkoju jai per podkastą. Negaliu į akis pažiūrėt ir padėkot tai per podkastus. Dėkoju. Fin, [juokas] miela. Linkėjimai. Linkėjimai. A [atsidūsta] žinai, tas jausmas. Grįžti po darbo, galva dar rūžia, o kūnas tau sako: "Nu davai, padaryk ką nors dėl savęs."
Ir tada prasideda klasika: nėra jėgų, nėra nuotaikos. O gal reikia kažkokių baltymų, kretino, riebalų degintojo. O kur viską pirkti, kad nereikėtų naršyti po 15 skirtingų svetainių? Tam yra mrbiceps.lt. Čia viskas yra apie žmones, kurie tiesiog stengiasi ir vieną dieną sportas, kitą dieną darbas, o trečią dieną tiesiog nori jaustis gerai. mrbiceps.lt dirba Baltijos šalyse su daugiau nei 100 patikimų prekės ženklų. Asortimente rasite viską nuo A iki Z. Baltymai, kreatinas aminorūgštys funkcinė mityba, viskas kasdieniai gerai savijautai. O ką vertina pirkėjai?
Tai greitis ir patikimumas. Dauguma užsakymų pasieks jus per vieną darbo dieną. Ir čia ne šiaip pažadas, nes MR Biceps jau pasirinko daugiau nei 160.000 tūkstančių klientų Baltijos šalyse. Tad viskas, ko tau reikia pradžiai ir ne tik, rasi mrbiceps.lt. Man įdomu, bet vat iš esmės tavo vidinis noras yra a per tą gerumą būti mylimam labiau a arti gerbiamam už savo darbus? Gerbiamam. Man žiauriai žiauriai svarbi pagarba, ypač iš kolegų. Aš esu tai kažkada reflektavęs sau, ko aš čia noriu išvis.
Šiaip tai čia irgi dar nesu aš toks geras, kaip atrodo. Aš tai nepasitikėčiau tokiu žmogum, kuris man per geras atrodo. Aš a [juokas] turiu savo nuomonę apie kai kuriuos žmones, kurie yra labai geri, kad jie giliai yra yra šūdinumo kažkur pas juos. Tai pas mane irgi jo pilna, man atrodo. Du e čia kažkaip pastaruoju metu apie tą hipokritišką visų amų žmonių gyvenimą labai dažnai kažkaip pasidalina podkastuose visi ir panašiai. Jaučia tą tokį melą ir privatų. Ir aš anksčiau šiaip a nežinau, kas atkreipė, neatkreipė dėmesį, bet aš anksčiau šiaip ir Instagrame stengdavausi ten kelti, ką veikiu, kažkokius fainus, labai įspūdingus dalykus ar ten dar kažką, bet aš su laiku tai supratau.
Šiaip esu pavargęs nuo tokio galvojimo, ką žmonėm parodyt. Kažkoks pavargau ir šiaip nuo socialinių tinklų. Šiaip labiausiai buvau pavargęs nuo Facebooko. Facebookas yra toks labai daug neigiamos emocijos sukuriantis soctinklas. Instagramas jisai gal tuo fainesnis, kad jisai, nu bent jau iš dalies tuo fainesnis, kad jisai nesukuria bent jau tiek neigiamos emocijos. Ten nėra tiek daug klešo tarp idėjų, tenais yra tiesiog gražios nuotraukos, maistas, kelionės ir panašiai. Bet aš kažu biškį atsibodo. Man irgi galvoju, kad galbūt grįšiu į savo YouTubeą tik šiek tiek kitaip, nes mes dabar darom kiemo draugus irgi su tuo pačiu Evaldu Jesaičiu, tai darom ten projektai yra.
Norėčiau grįžti į savo YouTubeą, bet sakau, tai kaip grįšiu, tai bus jau kitaip. nebe, nebenoriu daryti taip pat. Ir tie klausimai, kada skečus vėl darysiu, tai nebežinau tiksliai, ar darysiu. A, bent jau YouTubeą, man atrodo, YouTubeo skečai apskritai šiek tiek atgyvenęs dalykas, jie yra ilgi labai. Aš jau pats žiūriu dabar savo tuos skečus, kurie ten dar anksčiau gi būdavo ten planuodavai, kad būtinai padaryt aštuonių minučių, nes nuo tada YouTubeo reklama prasideda. Tam, kad jį labiau rekomenduotų, bet ir tam, kad užsidirbtum.
Po to jau ten atsirado šešių minučių riba. Dabar net nežinau tiksliai, kokia jinai yra. Neįsivaizduoju. Mūsų mūsų riba neribota. Jo, podkastam. Tai [juokas] čia yra puikiausiai. Tai a aš žiūriu net ir tas šešias minutes žiūriu ir toks nu gerai, Mantai, nu eik prie esmės. Nu jau aišku visiem, ką tu čia nori daryt. Tu esi irgi naujos kartos alka, kuriam reikia greito, greito dopamino. Va čia, va čia ir dabar aš pasižinai koks, palauk, koks buvo filmas? Juodoji pantera.
Mhm. Aš per tris kartus pažiūrėjau. Aš visą laik, ta prasme, įsijungiu žiūrėt ir po truput telefoną. Šiaip tu žinai, tai tiesiog kas autopleas filmas. Tu kalbėk, aš biškį autopliusą pažiūrėsiu. Bu jo gerai. Tai aš vat apie Netflixo filmą noriu papasakot. RIP. [juokas] Ar teko matyti, kur išėjo su metu Deimono ir Benų Afrikų naujas filmas? Ne nemačiau. Iš tikrųjų įspūdingas filmas. A The Rip. Ai, ne, nemačiau. A visiškai čia prieš kelias dienas visai neseniai ir jie abu lankėsi pas Džoganą ir paklausė jo, kaip pasikeitė kino industrija.
Ir metas Deivinas su Benu Afliku sakė, kad jie filmuodami su Netflixu dėl ko nustebo, kad jie turi scenarijų arba pagrindinę mintį filmo eigoje kartoti tris keturis kartus, priminti žmonėm, apie ką jie žiūri, kas vyksta filme. Dėl to, kad Netflixas padarė tyrimą, jog žmonės filmo žiūrėjimo metu keturis penkis kartus išsitraukia telefoną ir žiūri į telefoną tik klausydami filmo, net nežiūrėdami. Todėl filme labai yra daug dinamikos, kad įtraukti labai daug priminimų, primenant apie ką filmas iš esmės yra.
Ir daug minčių kartojasi pastoviai dėl to, kad kitaip žmogus pamestų filmo idėją, kaip tai buvo daroma anksčiau. Aš kartais jaučiu, kad tai galėtų, aš žiūriu, bet ten galėtų realiai juodas ekranas būt. Jeigu garsas eitų, aš net nesuprasčiau, kad kažkas pasikeitė. Turim, turim šitą. Ir žinai kas tu sakai per tris kartus? A aš dėl to ir einu į kiną dabar žiūrėti filmų. Nes kine tu bent jau pražiūri, telefono netrauki. Jo, gaila biškį namuose. Nu tikrai tu teisus.
Aš serialus būna žiūriu per tris kartus. Aš negaliu žiūrėti. Ypač jeigu serialas arba filmas nėra dinamiškas, tai tikrai kažkas atsitikę mums. Jo, aš aš nesuprantu, kodėl Avatara kuria trijų valandų 16 minučių, man atrodo, trečią dalį aš ką jūs darot? Jūs suprantat, kelinti metai dabar yra. Aš jau žiūriu kin ir toksai, nu, ar jūs juokaujat? Jau būčiau pavalgęs, jau būčiau pasportavęs, jau būčiau ir dar grįžęs dažiūrėjęs. Aš ne, aš nebūčiau nustebęs, jeigu Avataras kažkuriuo metu būtų pradėjęs skrolint, žinok, nes tiek mūšio vyko aplinkui ir jisai jau galėjo spėt paskrolint.
Nu jo. A klausyk, aš dar noriu apie tavo gero berniuko įvaizdį pakalbėti, nes a nes iš tikrųjų aš kažkaip tai kiek kiek žiūrėjau, skaičiau, a man tai atrodo vis tiek kažkoks yra tai personažas ir tu užsiminei, kad nesi toks tu geras, kaip yra kaip atrodo kitiems. Tai visgi jeigu tai yra tavo personažas, koks tu esi iš tikrųjų? Blogesnis esu iš tikrųjų. K kuo tas blogis pasižymi? Daug kas, kas pamatydavo, kad aš rūkau, a nustebdavo labai, nes tai atrodo labai nesuderinta su mano įvaizdžiu ir aš gal netgi kartais pasislėpdavau šiek tiek net ir rūkydamas, a nesą, kad nematytų.
Jo, bet aš dėl to gal ir kad nu nenoriu pavyzdžio rodyt tiesiog, bet beje trys mėnesiai jau šiandien turbūt yra kaip Sveikinu, sveikinu. Šaunuolis. Jo, šalta. Nu, šalčiai atėjo, aš suprantu. E, jo, jo, nesąmonė. Nemanau, kad pavasarį vėl prie minus 15 rūkyti. Taip, ne, šiaip labai gerai, labai lengva mesti, kai tau tiesiog medikai pasako dėl ko tau reikėtų mesti. Tai yra žiauriai lengva. T t toks jausmas. Anksčiau medikų nebuvo. Aišku, prieš 10 metų, kai Jo, ne, ne, ne, aš nesuprantu.
Tai kažkur galėtų rašyt, kad rūkymas kenki. Tai jūs kažko nu ačiū Dievui, tu atėjai ir pasakei, dabar žinosim. Taip, taip, taip. Pasirodo, kad kenkia rūkymas. Ir dar pasirodo 10 metų trumpiau gyveni, kai rūkai. A ne, šito net nežinojau. Nu va, matai. OK, dar pasakyk, kad plaučiam kenkia. Pribaigtum žinok gal vienam. [juokas] Klausyk, tai va, tai yra, sakau, tokių dalykų, kur aš ką aš žinau, jaučiu, kad jie gal nėra geri ir jie nėra verti, kad aš neščiau į į viešumą.
Miltruoji vis tiek. Turbūt. A aš šiaip turiu žiauriai didelę savicenzūrą. Aš nu gerai, tai rūkymas. Kas dar? A žinai ką? Žinai, man atrodo, tu vienas tų, kuris daug nesikeikia irgi mitas. mitas, ta prasme, nu, aš nesikeikiu labai daug, jo, aš irgi daug nesikeikiu, bet esu apie tai irgi sakęs, kad aš tiesiog gal dėl to, kad nedaug keikiuosi, žmonėm susidaro įspūdis, kad nu jie jų dar neužtrigerina kažkuris keiksmažodis, bet kiekvienas jau turbūt galėtų būt lemiamas, kur jau sakytų: "O pala, pala, bet tai keikiasi".
Jisai irgi. Tai jeigu atidžiai klausytumėt mano standapo programą neskrolindami, tai išgirstumėt, kad visgi būna ten keiksmažodžių. Bet aš jus šiaip stengiuos vengt ir jie manau, nu, ne, man nėra jie labai būtini tiesiog kartais jie jauti, kada reikia. Mūsų rėmėjas Neurozan a skiria visą laiką dovaną mūsų žiūrovui, kuris mano profilį užduoda klausimą svečiui. Tai Kristina Ris užduoda tau klausimą. Taip. Ir jos klausimas. Aš mačiau, beje, klausimus visus. Taip. Koks būtų vienas didžiausias pliusas būnant žinomu komikų ir koks yra didžiausias minusas?
Hm. Aš galiu net neslėpti, kad tikrai gaunam nemokamų dalykų būdami komikais, bet kartais tai tampa minusu, kai, tarkim, a, būni kokiam nors restorane ar kavinėj, valgai ir ateina savininkas to restorano ir sako, kad manai labai fainai, kad atėjai, tau nereikia mokėt, mes statom, jeigu gali, storiuką padaryk. Ir tada tu supranti, kad, nu, tavos šiaip jau pragmatiškai žiūrint tavo storis daugiau kainuoja. Kitas dalykas, aš ne, aš atėjau pavalgyt, aš nenoriu dabar dirbti darbo, bet toksai šiek tiek jau negražu dabar yra, kai parodė pagarbą, nu, pagarbą ar kažką man nežinau, ar iš pragmatiškumo jie tai darė, ar iš tikrųjų nuoširdžiai, bet toks šiek tiek negražu ir toks vat kartais įstringi šitose situacijose.
Kitas dalykas, atpažįstamas esi, kai darai blogus dalykus. Reikia ir greitai ir labai greitai. Aš labai visą laiką prisimenu vieną dalyką, kai mes važiavom į vieną parduotuvę su žmona ir buvo [atsikrenkščia] visos vietos užimtos ir buvo viena laisva vieta ir mes atvažiuojom su mašina ir mum reikėtų va taip įsukti ir čia toks kamštis susidaro ir viena mašina tiesiog privažiavo ir mum užstatė, nors mum taip tiesiog įsukt reikėtų, o jinai tiesiog išvažiuot, ji galėjo mus praleist tiesiog ir tada tuo pačiu metu tai vyko, mano žmona faką rodė.
[juokas] Sor dabar Ieva, šiaip jinai irgi nesikeikė ir labai faina pana, bet jinai tuo metu jiem faką rodė ir jie tuo metu mane atpažino kaip tik ir jie taip: "O, Bartuš" ir aš matau iš jų burnų: "O, Bartuševičius" ir jiem faką rodo žmoną. Tai jie išvarys turbūt prisimindami mane kaip parašykit komentaruose. Taip, jeigu jūs ten buvot. Atsiprašau. Nu, bet yra to, kad tu esi po padidinimu stiklu. Bet kokiu atveju. Jo, jo, jo, jo. Dėl to tas savisaugos instinktas ir yra, žinai, vis tiek tu turi galvot apie tai, kaip tu elgiesi dėl to, kad tave labiau mato, tave labiau atpažįsta.
Netgi jeigu tu eini gatve, turbūt ir žmonės vaidina, kad neatpažįsta ir nemato, ne? Va, praeina žinai nepasižiūri. Tai aš irgi taip darau su kitais, su žinomais žmonėm. Aš irgi apsimetu, kad apsimeti, kad nežinai. Jo, jo, jo. Bet iš tiesų tai atpažinai ir jeigu jis kažką darytų, tai labai greitai nuvilnytų ta istorija. Kažk aš turiu patarimą, jeigu žmonės mane atpažįstat ir būnat su kitu draugu, biškelį palaukit, kol aš praeisiu, nes mano pavardė yra tokia, kur yra š ir č.
Ir jos labai gerai girdisi, kai jūs [juokas] sako dabar tuš, kur, žinai, tipo tik prasilenki ir jau girdi, jau už tavęs pradeda tave aptarinėt. [juokas] Tai kartais girdisž Bet aš tai čia čia germe tai, kad pastebi ten ar atpažįsta, tai čia ta malonioji dalis tiek tiesiog kartais nu sunku kartais pasakyt žmonėm, kad dabar aš atostogauju, dabar manęs nėra, dabar aš tiesiog guliu prie baseino ir geriu alų. Mhm. e, nealkoholinį, bet aš dabar nėra manęs čia, nu, nėra tokio dalyko.
Jeigu jau atpažįsta, tai atpažįsta ir ateis nusifotkint. Bet čia, sakau, čia, nu, gerai. Vat kai darai blogo kažką ir tave atpažįsta, tai čia sunku bloga. Net gal malonu, kad prieina ir užkalbina. Jo, jo jo. Tai mes dėl to dirbam visą laiką. Taip, taip. O klausyk, kokia yra pati bjauriausia komiko darbo dalis, kuri galbūt yra labiausiai romantizuojama kitų, kaip kiti įsivaizduoja, bet taip iš tikrųjų nėra. vakarėliuose, kad linksma su komikais ir tas, kad tau užkraunama šiek tiek darbo, kad tu turi linksmint arba Bet vėlgi artimų draugų tarpe tai nėra tokio dalyko niekada.
Ten visi kalba, niekam neįdomu, kas čia tu toksai, visiem tiesiog smagu kalbėtis, bet kai būni šiek tiek nelabai pažįstamų žmonių kompanijoj, tai būna tas šiek tiek akys nukreiptos į tave, nu, k nustebinsiu ko. Tr du vias, ven. OK, tai šiek tiek to būna. Bet čia irgi toks čia naujoj kompanij turbūt mano tokios problemos, kad tik būtų toks prirašymas pas tave būna. Jo jo jo jo. Paskui vis tiek paskui viskas gerai būna. Kartais būna toksai, kur vieną kartą bare vienam pasakė man, sako: "Žinai, galvojau, kad tu juokingesnis toksai, [juokas] bet seni, bet aš ne darbo metu, aš neprašau gydytojų operuot, kai mes bare esam."
[juokas] Tai teisybė, teisybė. O tu turės kažkokį savo gyvenime patį am sakyčiau tokį blogiausią pasirodymą kuris tau įstrigęs ir iš ko kuriuo gal išmokai daug ko, o gal atvirkščiai nieko neišmokai ir kartoji tas klaidas iki šiol? Ne, kad ten būna tokie kartais tokie blogi pasirodymai, jie ne jau net nebepriklauso nuo tavo klaidų. Tu eini į tokį meiemą, kur tu supranti, kad čia jau čia šiaip bus blogai. Dabar klausimas, kiek blogai bus? O k kaip tu kaip tu tą supranti?
Nu, pavyzdžiui, būna, kad eina prieš tave komikas kažkoks ir tu girdi, kad jau ten niekas nebeklauso jo ir alkoholis šiaip labai dažnai būna tas, nu, buvo vat a čia esame pasakoję apie vieną, aš papasakosiu apie kitą galbūt, nes yra buvę medžio grindim darėm kažkada čia dar visi tokie piemenys buvo humoro klube ir ten įsivaizdavom, kad taškysim, bet išeinam ir mes ten mum virš 25 ten kam 30, o žmonėm virš 40 ir jie su vakarinėm suknelėm ir dūminiais makiažais.
Nu ką tu ten, žinai, išeini ir o esat jis ten pisasi toksai ir tu tai visi tokie tu juokauji. Ką jis čia darot? Žmonės prieš jus grojo simfoninį literaliai prieš mus grojo simfoninis kvartetas, styginis kvartetas. Ką mes ten darėm, aš iki šiol neįsivaizduoju, bet čia jau organizatoriam, žinai. Jo, jo jo. Čia buvo taip. Būna kartais taip, kai tiesiog tas, kas organizuoja vakarėlį, tam mes labai patinkam, bet jisai nesupranta, kad, nu, reikėtų daugiau ne pagal save betaikyti į auditoriją, jeigu jau apsiimi organizavimu.
Tai tiesiog būna kartais, kad mes atvarom ir suprantam, kad, nu, ne mūsų čia reikėjo čia. Ta prasme, mes tai dabar, aišku, mes liksim tie, kurie turbūt ilgą laiką jie kalbėjo apie tai, kad Humoro klubo komikai yra nejuokingi, kad ir ką mes padarytume, nes jie neis pas mus į pasirodymus, jie jau matė, kas ten atsitiko, koks fiasko ten buvo. Tai ilgam tiem žmonėm mes užsidėsim etikėtię nejuokingu. Bet būna kartais, nu, vat buvo Londone pasirodymas, kuris buvo tragiškas irgi, bet ten tiesiog alkoholį sužaidė, kur mes atvarėm ir matom, kad, nu, jau nebėra kam pasakot.
Ir blogiausia, kad ten iš 600 ar kažkiek tiek žmonių, koks 100 gal ir norėjo mūsų paklausyt, bet tiesiog tie 500 išgėrusių žmonių jie triukšmauja, jie kalba ir nu ta prasme kalba. Aš atėjau, jau šoko žmonės prie scenos, ta prasme, literaliai žmonės prie scenos šoko, nors nebuvo muzikos. Jie tiesiog šoko prie scenos prieš standupą. Tai nu ką tu nepasakysi, kad biškį dabar pasėdėkit, aš pajuokausiu. Ne, tu supranti, kad ten ėjom visi dar keturiese buvom tuo metu humoro klube, tai toks vos ne sporinomės, kas ilgiau išbus ant scenos.
Bet tai ką girdžiu, tai reiškia šiaip patys tokie blogiausi pasirodymai buvo ten, kur žmonės nesitikėjo, kad bus komedija. Bet turbūt geriausi bus tie, kur tokiuose kaip K2 comedy ar kažkur tai, kur žmonės yra nusiteikę tam, kad ateina klausyti komisiai. Taip, taip, taip. Ir būtent pas tave, jeigu ateina, jeigu ne tu būni, netgi yra šoukeisai kaip dalykas, kur susirenka daug komikų, bet ten ateina komedijos fanai. A iš jų yra mano fanas, ten yra Jesaičio fanas, yra Emilio fanas, yra dar kažkieno fanas, bet kai ateina pas tave būtent, tai yra tavo fanas, tai didžiausia tikimybė, kad tu jį ir prajuokinsi labiausiai.
Tai šiaip tie visi blogiausi pasirodymai, nu aš čia taip leisiu sau pasakyt, bet net ne nuo mūsų turbūt priklausė. Mes mes negalim suklysti taip turbūt stipriai, kad būtų tiek blogai, kiek būna va ten tuose pasirodymuose, kur tavęs tiesiog neklauso. Tu ten neturi progos suklyst. Tu man priminei mano vieną blogiausių pasirodymų, kai pamenu pakvietė vasaros metu ir aš tada dar su mityba dirbau ir sako: "Atvažiuokit, praveskit seminarą. Čia yra kažkoks team buildingas. Jo, a prie Margio ežero, a dienos metu ir prieš mane pasirodo kažkokios dainininkas, tada sako: "Na, va, dabar tu pravesk tą seminarą, žinai, aš išeinu ant scenos, vedu seminarą ir aš matau, kad niekam neįdomu, visi šašlikus valgo ten kažkas šnekasi klausančių ne vieno, žinai."
klausyk, aš čia tikrai čia čia atėjau, žinai, sakau, čia biš ne apie tai, žinai, nu jo, kažkaip čia galvojam kitaip susidėlios [juokas] nes aš matau, kad čia visai ne tas ne tas renginys, žinai. Tai kartais ir labai jautiesi net ten pataikęs, kartais labai jautiesi, kad prastai programa sudėliota. Pavyzdžiui, aš tame renginyje nebuvau, bet tiesiog buvo Humoro klubo bernai nuvarę į renginį ir prieš juos buvo viskoo degustacija. Kam daryti viskio degustaciją? Poreiktų poreiktu. Aišku. Taigi, chebra, ta prasme standapas ne.
Nu, o gal jie galvoja, kad visk išgėrė, atsipalaiduos ir geriau bajerius suprast? Galbūt, bet vat žmonės to kartais ne nesupranta, kad nu šiaip standapas nėra toks jau lengvas žanras. Jame irgi šiek tiek smegenys turi dirbt. Tu turi jungti taškus, turi suprast referensus, turi gal šiek tiek veikti smegenys, tam, kad tau būtų pilnai juokinga. Labai faina yra ten koks vienas du aliukai, kurie tavęs dar neišneša į kosmosą, kurie tave gal iš tikrųjų atsipalaiduoji. Jeigu tau to reikia, valio, let's go.
Bet po viskio degustacijos, po valandos su puse žmonių, kurie kalė viskį ir po to ėjo buvo pertrauka, ėjo rūkyt ir gert viską toliau. Nu viskas, nu pasmerkta. Klausyk, tu va dabar gerai užsiminei apie standupo tuos juokelius ir kad vis tiek ten reikia referensų ir tuos taškus sujungti. Tu gali šiek dekonstruoti, pavyzdžiui, bajerį, kas yra geras ir kas yra blogas bajerius. Kodėl vieni būna juokingi, kiti ne. Ir kaip jūs, kai ruošiatės, a, jūs jau numanote, kas paeis ir kas nepaeis.
Ar viskas yra tiesiog viskas tau pačiam atrodo? Va, tu parašei tenai a nežinau, šaukeisui 10 minučių programą, eini testuotis ir tau pačiam atrodo visi kosmosas. Tik po to nustembi, kad a o tik vienas paėjo. Ne, a supranti dažniausiai kur yra. Jau jeigu gerą gerą bajerį parašai, tai žinai, kad jisai prajuokins. Nežinai ant kiek, bet žinai, kad jisai veiks tiktai, nu jau po to ten įšlifuot reikės arba pridėt atimt. Bet būna tokių, nu, visi žino tokių rizikingų idėjų, kurios šiaip dažnai tai yra kom bajeriai komikams, kurių aš žinau, kas, kad įvertins komikai, kas čia yra padaryta, bet nu vat čia ir būna klausimas prasičekint, ar auditorija supras iš karto, ką aš čia norėjau pasakyt.
Ar supras man nepasakant kažkokio referenso? Šiaip vakar kaip tik apie tai kalbėjom. A bet žodžiu, kartais jaučiasi tai, kad tu pasakai bajerį ir komikas, kadangi jisai daro bajerius pats ir jisai supranta, ką tu nori pasakyt, jam jau aišku po to. Bet jaučiasi, kad publikai ir tai ne vieną kartą esam darę ir kartais darom savo programose, reikia dar vieno sakinio šiek tiek paaiškinamojo, lengvai paaiškinamojo. Tai gali būti pavyzdys, tai gali būti analogija, tai gali būti iš tikrųjų šiek tiek paaiškinantis sakinys ir tada publika jau juokiasi labai.
Mhm. Nu taip surėta turbūt. Nu taip, tu žmogus turi suprasti apie ką juokas. Be abejo. Jo, jo, nes kitaip, nu, tikrai bus nejuokinga, žinai, jeigu tai nėra straight forward tokie, žinai, apie aną galą ar panašiai, jeigu tai yra su mintim. Jo, jo. Tai jie yra rizikingesni. Va tie, kur kartais būna, nu, labai ten kūrybiškai bandai pažvelgt ir, nu, užsikūrybini per daug šiek tiek ir arba užsiintelektualinį, sakykim taip, nors čia nesipieši intelektualus, bet tiesiog nu gal tau teko pačiam patirti, kai išeini į lauką, šalta, sninga, bandai užvesti mašiną, o ji skamba kaip pjūglas ir tu galvoji, na, įdomu, ar šiandien man pavyks pasiekti darbą.
Tai va čia ateina į pagalbą Ksado Red Boost alyva. Sado tai ukrainiečių įmonė, daranti ne tik įprastą alyvą, o alyvą su revitalizantu. Kas man patinka, ji realiai mažina variklio nusideivėjimą ir net padeda atkurti paviršius, kai jis jau yra m pavargęs. Be to, Redbost atlaiko viską: kamščiai, karštis, start stop režimas be jokių problemų, o šalto ryto užvedimas tampa nebe loterija, o normalus gyvenimas be jokio streso. Jeigu nori sužinoti, kuri alyva tinka būtent tavo automobiliui, nuorodą rasi po video aprašymą.
O mes grįžtam atgal į pokalbį. Tai mes turime nuo mūsų rėmėjo Volfo Engelmano nealkoholinio klausimą, a būtent apie moralinę ir vertybinę ribą, a kurios neperžengtum kurdamas turinį ar lipdamas į sceną. Kur jie yra? Tiesiog šiaip yra dalykų, kurių nedaryčiau. Tai jie nėra vienos ribos. Yra daug raudonų vėliavų. Gerai, turiu vieną. Esu gavęs pasiūlymą, pavyzdžiui, iš tam tikros įmonės, neįvardinsiu dabar jos, bet a net nesakant jų pavadinimo parūkyt kartais jų dalykų ir tai toks biškelį povandeninis susitarimas būtų.
Tai va tokio niekada nedaryčiau. E, tų nemėgstu po vandeninių [sušnarpščia] susitarimų, tipo. Ne, va žiūrėk, mes čia tu nereklamuoju. Šiaip aš tik šiaip tik šiaip visą laiką naudok mūsų produktą tiesiog karts nuo karto patrauk. Jo, jo. Ne, no way, nu ten [sušnarpščia] tai tas pats su politika kokia ten turbūt nu niekada gyvenime nebus pas mane ne a kažkokios politinės reklamos, kurią aš slepiu. Jeigu jau reklamuosiu, tai sakysiu: "Čia yra, chebra, politinė reklama." is turėkit omeny, kažkada pas mane Sadauskas buvo ir sako: "Nu, teisingai yra iš kokių nors politikų juoktis, nes jie yra vieši, galim drąsiai."
Mhm. A o ten vat gal iš kitų žmonių nelabai. Vat kaip šitoj vietoj yra dar dalykas, kad kartais mes nebūtinai norim juoktis ar ten pašiepti žmogų. Kartais yra, kad tu jo veiksmą kažkokį, gal geras žmogus, bet nu jis padarė nesąmonę ir taip nuo to nu bet žinai, čia žmogus labai asmeniškai vis tiek priims. Ar čia jau jo problema? Manau, kad nu jeigu tu padarei šūdą, tai yra tavo problema, kad tu jį padarei ir tu turi sudylint dabar jau su pasekmėm.
A ne, jeigu tu suaugęs žmogus, jeigu tu vaikas esi ir vairavai girtas, nu tada gal jo nereikėtų juokaut apie vaiką, kuris girtas vairavo, jam sunkiau užsidylint, bet a sakau vat kartais reikia atskirti tai kad O jeigu ne vaikas girtas vairavo, o kiek metų? Nu tarp 35 40 tarp 30 turi kažkokį konkretų asmenį galvoj [juokas] ar ką? Nu, tai va tarkim Stonkus ane, nu vairavo išgėręs, nu, ir gavo strėlių. Mhm. Ir man net juokinga, kai ten kas nors, kas nors dar dabar vairuoja girtas ir sako: "O tai kodėl Stonkui nesakot?"
Nes jūs juokaujat, gal Stonkui nesakom. Oho. Ta prasme aš parėjo per visur. Aš nežinau, kaip aš būčiau išgyvenęs. Ta prasme gavo strėlių bičas. Va čia dar yra vienas dalykas, kai tu esi viešas, tai tavo klaidos yra, nu, jos sunkiau atleidžiamos. Jos yra ir klaidos yra viešos tavo tokios didelės ir tu turi išgyvent, žinai, tipo tu įsivaizduok, jeigu jeigu tu esi gyveni kaime ir tavęs niekas nežino, tave pagavo policija, išgėrusi, tu gavai baudą, iš tavęs atėmė teises ir mašiną ir viskas.
That's it. Jo. Ir žino kaimo gyventojai kiti, kad iš tavęs atimtas teis jo jo. Taip, gali būt ir taip, bet kai tu esi viešas žmogus, tai visa Lietuva žino ir kiek tavo projektam einant tau vis komentaruose atsiras ir ką tu jiem gali atsakyt. Žiauriai sunku. Tu sakyk, kiek tu nori, kad aš susitvarkiau, aš taip nebedarau, bet nu nebe nebesvarbu. Tas jau viskas paleistas šitas šitas šuo iš gardo. A tai kartais vat sakau, mes norim a grįžtant a juoktis ne iš žmonių, bet iš kažkokio durno poelgio ir nesinori, aišku, būt moralės policija, bet, nu, mes net nesiekdami to, kartais tiesiog kaip komikai, nu, turim pašiepti tai, pajuokaut apie tai, pakalbėt.
Tai būna dramblys kambaryje, kuris turi būt apjuokautas ir tada gali cirkas pasiimti dramblį. Bet aš labai byfų nemėgstu. Aš negaliu pernešt. Man jie labai daug kainuoja. Aš negaliu. Čia paskutinis byfas su Katleriu ir Klajumo. Jo, tai čia jų. Aš nesikišu į jų, bet a man šiaip Ar tu apie save kalbi, jo. Ar negali pernešti tų viešų tokių byfų? Aš ir šiaip man atrodo, nu, turinį daryti iš byfų man šiaip atrodo yra žemiausias dalykas, ką gali daryti.
A tai yra labai nekūrybiškas dalykas. Nu, nebent tu kūrybiškai kažkaip į jį pažvelgsi, bet nu ne apie tai čia turbūt kalba visa. Tiesiog tu nori klikų dėl BFO ir man tai yra žemo. Man tai yra Kuo tada tu geresnis už klikbeitą? Kuo tada, kai kai mes pradėjom su Humoro klubu ir ten nu ne aš, bet konkrečiai kolegos mano ir kai ten žvengdavo iš tų antraščių debiliškų, kurios tiktai stengėsi pritraukti žmogų, tai o kuo dabar tu geresnis esi už tai tai darydamas?
Tai vat šitas man ne, bet all good. Bet aš sakau, kad tegul daro, jeigu tik nori, jeigu toks būdas ir modus operandi, tegul tegul tai daro. Aš pats nemėgstu labai, nes man tai žiauriai daug kainuoja, nu man reikėtų Neurozan ištisai vartot, nes aš ne aš tiesiog aš visą laiką tame aš jau būna internete komentarą kažkokį parašau ir atsakau kažkam griežčiau. Aš jau viskas, mano dvi valandos yra, aš galvoju apie tai, kad jo arba jeigu dar druk jisai man atgal atrašė, tai kur tu galėjai tiesiog nesivelt ir nerašyt, man dabar yra, aš darau viską, aš dabar sėdžiu podkaste, bet aš galvoju, nu gerai, aš grįšiu ir jie man taip atrašyt arba tu vaikštai ir tu vietoj to, kad pravėdintum galvą, tu esi tame ginčije.
Dar nerašai, bet esi jau tame ginče. Kulminacija bus tiesiog, kai atrašysi žinutę ir klausimas, ar bus antra dalis, ar išeis, ar neišeis. Tai man žiauriai daug kainuoja. Aš sakau seniau jau pajutau, kad nu aš kartais norėčiau pasiginčyt, bet man aš per daug man nervų kainuoja. Nenori veltis? Ne, man sunku. Aš visai ne neseniai buvau Pasvalių laidoj ir mūsų, kai laida išėjo, komentarą apie mane parašė ir šiaip būtų įdomu ir tavo nuomonė, nes ir tu esi su tuo susidūręs ir esi apie tai atvirai pasakojęs ir man atrodo pasylaidoje m kur aš paatviravau apie savo sunkų periodą.
Mhm. kai man tikrai buvo sunku ir buvau duobėj ir papasakojau apie tai, kad ir depresija buvo, žinai, ir vaistus vartojau, ir ir ir panašiai. Ir sulaukiau komentarą iš kažkokio tai anonimo vyro, kaip supratau, kad tokius dalykus reiktų pasilaikyti sau ir apie tai nereiktų kalbėti, ne? Va čia nevyriška ir panašiai. A kaip tu manai, ar šiais laikais dar vis yra nevyriška kalbėti apie tokius dalykus, ar visgi mes jau esam kažkokio kituose laikuose, kur galima apie tai, reiktų apie tai kalbėti?
Aš manau, kad tokius pasisakymus kaip a tokius dalykus reikėtų pasilaikyti sau. Reikėtų pasilaikyti sau, bet turiu omeny tuos komentarus. Aišku, kad ta prasme aš tai išvis nesuprantu, kodėl kai kurie vadovauja, kokią man dieną turėt, ką aš noriu, dar darau. Tai apie tai, jeigu man sunku, aš galiu pasakyt, kad man sunku, aš galiu nesakyt, kad man sunku. Gal tiktai žinai, kas yra. [aikteli] O tau neatrodo, kad vat kai man sąžiningai buvo sunku, man sąžiningai buvo sunku ir aš sąžiningai pasakiau apie tai.
Tau turbūt irgi lygiai tas pats. O tau neatrodo, kai kad kai kurie šiek tiek žaidžia šitą kortą ir galbūt kai kuriem, ta prasme biškį sunku suprasti, kur yra sunkumas, žinai, kai kitas žmogus naudoja, nu nesakau, kad jam nesunku, bet kai jisai naudoja šitą kortą ir kai jisai diagnozuoja sau depresiją ar sunkias dienas, kai tai nėra sunkios dienos ir kai tai nėra depresija, gal šiek tiek nusivalkioja, gal kai kurie žmonės tiesiog pajaučia, kad nu nenuoširdus tas skausmas yra ir kad kai skausmo korta išsitraukiama yra kažkada, kai tau reikia ją ištraukt.
Man atrodo šiaip žmonės jaučia auditorijoje jaučia ir supranta, tai gal tai yra nenuoširdu ir kad ir kaip mes nesuprantam, kaip čia, žinai, mus gali paheitint dėl to, nes mes nuoširdžiai tiesiog pasakėm, kada sunku mum tiesiog yra pasaulyje žmonių, kurie galbūt nu nudevalvuoja tą tą skausmą ir tas sunkias dienas. Nes aš tai sakau, man a kai aš apie šitą pasakiau, man ten buvo po anų arenų sunkios tikrai buvo dienos tamsu buvo. Labai daug parašė visokių m naujienų portalų, kurie norėjo, žinai, pasidaryt, nu aš žinau, ką jie norėjo pasidaryt ir tu supranti, ką jie norėjo pasidaryt.
Ir toksai, chebra, aš man sunku. Jūs galit nemonetizuot dabar šito skausmo. Galit man leist, kad man pabūtų biškį sunku. Aš susitvarkysiu, bet ir jie tada, pavyzdžiui, su viena žurnaliste tada jinai sako: "Bet tai man tai, bet tai čia reikia kalbėt apie tokius dalykus. Tai aš tai kalbu, tai aš kalbėsiu. Man nereikia, kad man žiniasklaida padėtų. Ašak aš turiu savo auditoriją, kam aš noriu pasakyt." Ir sakau, tas monetizavimas skausmo tampa koktus, man atrodo, kai kuriems žmonėms. Ai, nu gali būti, kad kai hiperbolizuojamas per net per straipsnius ir taip toliau.
Jo, dar t komentaro prašo, kad tu dar išsiplėstum labiau tada ir žmonėm atrodo, kad tu darisi prą, o ne iš tikrųjų kenti skausm. Jo, jo. Ir aš tai sakiau iš karto, kad aš tai nenoriu būti dabar psichologinių problemų veidu arba čia kažkokiu pranašu, kuris pasakys, kaip reikia daryt. Aš tik norėjau pasakyt, kad aš šiaip net iš viso šitas gimė pasakymas daugiau, šitas gimė postas ten, kad pasisakiau, kad sunku, labai norėjau, kad suprastų žmonės, kuriuos, nu, arba ten įmonės, visokie, kolegos ar dar kažką, kad pastaruo pastaraisiais metais, kai aš jum neatsakiau arba kai neišpildžiau savo pažadų arba kai nu pavedžiau jus, tai buvo ne dėl to, kad aš jus norėjau pavest arba neišpildžiau, man biškį sunku buvo.
Tai aš biškelį tokį kaip pasiaiškinimą norėjau padaryt už savo neišpildytus žodžius m arba ne už neatsakytą bazarą, sakykim taip. A žinai, šiaip šitoj vietoj labai tiktų a mūsų partnerių Apolo kino klausimas. A ir kas faina, kad jie visą laiką dovanoja kvietimus mūsų žiūrovams, kurie irgi šiuo klausimu pasisakys komentaruose. Ir jie taip pat visus klausimus sugalvoja iš filmų. Ir greitai kino teatruose bus komedija, drama, filmas Is this Thing on? Lietuviškai Ar mane girdite? Apie standup komiką Alex, kuris išsiskyręs atranda, kad stand up komedija jam padeda apdoroti skyrybų skausmą ir gyvenimo lūžį.
Ar tu pats esi kada nors panaudojęs komediją kaip terapiją realiame gyvenime arba pasirodyme? Ir taip, ir ne. Tai turbūt, kad naudoju visada kaip m terapiją, bet kad konkrečiai kažkaip galvočiau, kad aš čia komediją kaip terapiją naudoju, tai ne čia. Ti bet turbūt vis tiek su savim kažkiek tai taiko. Jo, jo, jo. Čia yra tiesiog mano gyvenimo būdas. Aš tiesiog užjuokaut, nu, užjuokauju problemas kartais. Eh jo, jo. Būna, kai sunku, pasikvieti komiką parifint, pažvengt. A, būna geras labai neįsivaizduočiau priešingybės, neįsivaizduočiau a profesijos, kur kažkoks profesionalus verkėjas arba verčiantis kitus verkti ir tada dar nori dar nori paverkt labiau dėl savo problemų.
Man kažkaip džiaugiuosi, kad esu komikas ir pažvengt kartais galiu iš savo problemų. Tada j biš Jo, jo, jo, jo, jo. Sumažėjo, mažesnės, juokingesnės bent jau problemos atrodo. A tu esi atvirai kalbėjęs apie savo perdegimą ir aš klausiau, žinai, ir aš taip kažkaip tai iki galo nesupratau. Man buvo įdomu, a tavyje ten lūžo kas? Tavo tiesiog kūnas perdegė ar noras įtikti a įtikti būti kitiem, privalėti kitiem būti geram, mhm. M nepavesti. Jo. Kuris, kuris atvejis tavo buvo?
Aš tai manau, kad viskas, žinok, čia buvo ir tai, kad įsispraudžiau įsipareigojimus, kuriuos noriu išpildyt, nes noriu būti žodžio žmogus ir toks širdis verkia, kai kažką reikia pavest arba kažko neišpildai, arba padarai blogai ir neišpildai lūkesčių, tada e tuo pačiu norėjosi būti geram, toks nenori daryt niekur pusę kojos, bet jau supranti, kad jau tų kojų trūksta, jau tiek visko prisidarei dabar ir tiek viskas stummėsi. stūmėsi, stūmėsi ir vienas darbas veja kitą ir toksai ir ten tai kabėjo dar, žinai, areninis klausimas, kur šiaip tai viskam gali sakyt, nu, fuck it, ne, nebedarysiu, nepykit, bet toks arenos yra kur nu didelis labai dalykas, labai didelis procesas, labai daug žmonių ant to ant to yra pastatyti ir tavo ten kažkoks pavedimas būtų, nu, labai kitiem kištų koją ir
ir kitiem būtų sunkūs laikai dėl mano sunkių laikų tada. Tai labai nesinorėjo pavesti ir jų. O žinai, toks kūrybinis procesas yra labai sunkiai suplanuojamas ir jisai toks labai įėjau į tą, kai e sako, nu tai kada bus scenarijus toks, nu nežinau kad nežinau kada pasirašys, bet pirmadienį [sušnarpščia] ir toks galiausiai pirmadienį. Nu iš kur tu žinai, ar pirmadienį bus? Nu nežinai gi tu nežinai, ar tau pavyks sukūrybint. Bet tu jau sau pasakei datą. Jo, jau kitiem pasakei datą.
Tai jau sau tai čia žinai mažiausiai save tai dar. Bet jau kitiem pasakei, įsipareigojai ir tas tave tampo po to. Jo, jo. Ir tada, žinai, nepadarai tą pirmadienį, tada antradienį jau rašo, kada scenarijus. Sor, nespėjau, bet jau aš jau nespėju nei tą pirmadienio darbą. Aš jau ne, aš jau kitą pradėt turėjau. Nu ir tada, žinai, viskas susideda, viskas sprogsta, emocijų daug. Dar ir tai sakau tie pasirodymai veda psichiką visą iš pusiausvyros tie adrenalino milžiniški a milžiniški pliūpsniai.
Tai jo, tai tada tiesiog ir buvo perdegamas, bet jisai turbūt vilkos ilgai. Tas ten nedgas šiaip yra, žinai, labai svarbus dalykas, o jo tuo metu visai nebuvo reguli Kiek metų tęsiasi visa tai? Nu aš sakyčiau, kad ilgai aš sakyčiau, kad čia apskritai ten buvo kokių poros metų jau reikalas, kur jau buvo labai daug darbo būdavau prisiėmęs ir tiesiog dar O tu nemoki pasakyti ne? Ar tu tiesiog nori viską? Ar tu Ne, tai čia mano buvo dalykas.
Aš ne, nemokėjau pasakyt, pats manau pagrindinis dalykas. O išmokai dabar? Jo, jau dar ne iki galo. Dar dabar gal pasakau, gal, bet žinau, kad dingsim iš čia ir neparašysiu. Gerai. O o klausyk, tai tada kas tave paperka? A kokie yra tavo dabartiniai kriterijai? Tarkim, kai tu sakai ne, kai tu sakai dar gal ir vertini ar čia aukoti savo sveikatą, laiką, nemigą ir taip toliau. ir kur tu griežtai sakai taip, kur tu žinai, kad whatever itteiks, tipo, bet kokiu atveju aš šitą tikrai darysiu, jeigu man kuo labiau yra keli tie ratai yra čia pasiūlymas ir čia yra ką aš noriu veikt gyvenime, kuo labiau sutampa tie ratai, tai tuo labiau didesnė tikimybė, kad aš taip sakysiu tam dalykam.
Ir būna, kad tobulai persidengi ir sako: "Ar tu nori atvaryt pasendapint geriausiai pasaulio publikai?" Sakau, sako, bus labai daug pinigų. Visi tobulai sutampa pinigai. Geriausia publika. Let's go, let's go, važiuojam. Bet kartais būna toks, ar tu nori varyt a pasirodyt, nu, ofens, ar nori atvaryt pasirodyt buhalterijos įmonei prie Panevėžio antrą dienos ir skečą pafilmuot čia reikės pasifilmuot biškelį. Viskas anglų kalba vyksta. Ar norėtum? Mhm. Tada dar sumą neįkvepiančią pasako ne, nenoriu jau. Tai anksčiau būdavo nu bet aš šiaip nieko neveikiu vis tiek tą penktadienį.
Tai čia dar buvo anksčiau turbūt tipo laisvas. Nu tai išnaudosiu laiką ne veltui. Jo jo jo. Tai tai nemokėdavai ilsėtis be kaltės jausmo? Jo, jo, jo. Labai, labai. O ką dabar vat kai tu pakeitei tą požiūrį, kaip tu dabar ilsiesi tą laisvą dieną, kai tu nesutinki važiuoti į Panevėžį pas buhalterius ir ta diena laisva? Jinai yra visiškai laisva, tuščia. Tu matai, kad nu tiesiog vat galiu nieko neveikti. Kaip tu leidi tokią dieną be kaltės jausmo? Jeigu mano žmona irgi yra laisva diena, tai čia yra tai sorry, tai čia yra labiausiai du sutampantys ratai, tai mes tiesiog kartu leidžiam laiką, varom daryt, e, varom kur nors ką nors gėlių nusipirkt ir persodint.
Aš mėgstu, nieks negalėtų turbūt pagalvot, bet aš mėgstu gėlytes. Nu, tiksliau, mėgstu, prižiūriu. Aš esu namie atsakingas už gėlių auginimą. Vau. Jo. Repsą kokį turi? Ne, aš mėgstu iš akies. jas nudaigot. [juokas] OK. Aš esu jų ne vieną jau nudžiovinęs, bet man, nes dabar yra tų epsų, kur ten suvedi su aium ir tau ir sako, kada laistyt, kiek laistyt. Reikėtų šiaip, nes aš tiesu aš aš bonsų genocidą esu įvykdęs namie jau turbūt kaip penktą pribaigiau, bet a nu tai vat einam ten pasivaikščiot, varom kažką veikt kartu.
Tai čia geriausias yra dalykas knyga. Aš labai labai mėgstu skaityt knygas. Aš labai gailiuosi, kad žmogaus gyvenimas yra toksai trumpas ir tiek prikištas dar nereikalingų dalykų, kad jie visi užima laiką ir tiesiog neturi laiko paskaityt knygą. Man žiauriai patinka. Tik vat anksčiau labai nerasdavau laiko, o dabar vis daugiau ir daugiau atrandu ir man labai patinka paskaityt gerą kokį detektyvą. O kokį skaitai? E Ficeką a Sebastianą a terapijos. Jo, neperskaičiau. terapija man likus paskutinė jo knyga, bet jisai gyvas dar ir leidžia.
Tai kaip žiūrėt serialą, kuris dar nesibaigė. Bet va dabar galiu pasinaudot platforma ir pareklamuoti Kostą Strėelkūną, kuris išleido savo debiutinį detektyvą. Neseniai visiškai lietuviškas. Ir kai sužinojo, kad lietuviškas detektyvas išleistas, galvoju, nu davai nusipirksiu, paskaitysiu. Tai per jau seniai taip buvo, kad perskaičiau per vieną dieną. A man atrodo aš mačiau tavo storus. Jo jo jo jo. Buvau pasidalinęs neseniai. Labai. Nu aš aš tai negaliu patikėt, kad žmogus debiutavo nuo tokios knygos. Aš man nesusiriša galai. Geras.
Jo, aš aš norėčiau, kad jį patikrintų STT arba FNTT, kaip jis taip parašė tokią gerą knygą. Nu tai reklamuoju labai nuošird rekomendaciją. Reikės pamėgint, nes aš dabar irgi ant tų detektyvų kažkaip tai, nu, aš Jones buvo, skaitau dabar jau 13 knygą. Taip, taip, taip, taip, taip. Tai iš eilės visas a chulė serija ir liko paskutinė 14ą ir žinai ir ir man kas ten žavi, kad tu iki pat pabaigos nu atrodo jau šitą įtarei, šitą įtarei, šitą įtarei ir po to kaip tu žinai ai šuo žudikas.
OK, niekada į gyvūno neįtariu. Jo jo jo jo. Paskaityk ficą žinok tada ten tai ta prasme aš jis toks biškį page turneris yra ten kiekvienas kiekvienas dar Nesbo yra šiek tiek lėtesnis. jisai toks gilesnis ir toksai svaresnis. O ficekas tiesiog daužo, kalą ir ten kiekvienas skyrius clifhengeriu baigėasi. Tai va tą paskaityk. Aš ten pirmą knygą kai skaičiau, toks ok, net neįdomu, nesupratau, kas žudikas. Toks ai ne jisai žudikas. Tada vėl grąžino prie to, kad aš teisus buvau.
Tada jau kai atrodo, kad viskas, knyga baigėsi, žiūriu, dar liko koks 50 puslapių toks: "OK, bet tai jie viską išsiaiškino ir tada pasirodo, kad nifiga nieko nesupratau." A man priminei dabar irgi naują serialą mačiau His and Hers. Mhm. A tikrai neblogas detektyvas šešių serijų. Mhm. M tai tenai, nu, aš nespoilinsiu, bet kas bus, ką galvosit, viskas keisis su kiekviena serija ir jau kai atrodys, kad jau viskas jau baigėsi, nu, kaip ir išsiaiškino. Mhm. Ne. Jo. Ir toks būna vau momentas, ta prasme, rimtai čia taip buvo.
Aš dėl tavo šiaip karjeros turbūt, žinai, kaip ir kiekvienas a kūrybinis žmogus a bent jau kiek man teko klausyti, kalbėtis, visi turi tokią vidinę baimę būt nereikalingam kažkuriuo momentu, nes a realiai kūrybinis žmogus, jisai pats už save atsakingas. Kiek įdėsi darbo, tiek ir turėsi. A turbūt mes esam neretai matę tokių, kurie buvo ant scenos ir po to, žinai, ten apie visur apie juos rašė, visur buvo ir po to praeina kažkiek tai metų, klausyk, o kur tas aktorius kažkur dingęs?
Jo. Ir po to tiesiog jo nėra niekur, žinai. Jo. M tu niekada nesibaiminai būti, pavyzdžiui, ten nejuokingas arba nereikalingas. Jo baiminaus aišku. Jo, baiminaus, bet a man gal labai lengva kalbėt, kai aš turiu, nu, pavyzdžiui, antrą pusę, aš jaučiu, kad tai yra mano pagalvė vis tiek ir mano amortizacija, kad ir koks nereikalingas aš būsiu pasauly, vis tiek bus, nu, bus žmona, kuriai aš į kurią galėsiu įsikniau ir sakyt ant kiek nesupranta niekas manęs. Tai gal sunkiau būtų vat būt vienam ir tada suprast, kad tu, nu ok, šeima, aišku, bet gyventi vienam, daryti kažką, suprast, kad tai turi laikinumą kažkokį arba bent jau bent jau gali turėt laikinumą ir tada suprast, kad jeigu o jeigu baigsis, kas tada?
Tai o esi pagalvojęs savo atveju, jeigu baigsis, kas tada? M jo a sodyboj gyvensiu ir drožinius darysiu. Bet ir gele sodinsi. Ir gėles sodinsiu ir darysiu tuos kabančius sodus. M. O kokius drožinius? E, iš medžio įvairius. O nori kažką užsisakyt jau? Norėčiau kokios tap geresniu lentelės. Nori tap geresniu lentelės su tuo išdeginimu tokiu ir būtinai su Yla, kad būtų taip. Su Yla. Ant kiek tu nenagingas esi? Su kuo ten? What the fuck? Komentaruose žmonės šelsta dabar.
Ką tu patik pasakei? Oh my god, nebeskaitysi. Ne, ne su Yla. Nu vat vat išlindo eila, išmaišo. Išlindo. O su kuo ten būna, kaip tas įrankis vadinas? Skoptukas. Skoptukas taip ir nežinau. Žinok, aš irgi nenagingas. Aš bandžiau čia komentarai toliau tęsis. [juokas] Jo, tai jie abudu, tai jie abudu tokie patys. O klausyk, tu apie atsiprašymą jos kalbėjai? Man įdomu, jūs vat šeimoje, a, nes visi įsivaizduoja, jeigu tu komikas, tai namie pastoviai tiktai juokai, žinai, ir turbūt atsiprašinėji su standapu.
Šiaip jinai man neseniai sakė, kad aš aš mažai juokauju. Sakė, kad aš nejuokingas pastaruoju metu [juokas] esu. Sako, aš jau daugiau juokauju. Kas yra tiesa? Jinai daug juokauja. Jinai, jinai iš tavęs perėmė. Jo, bet jinai gal, jinai gal, jinai sako daug juokauja, bet jinai daug bando juokauti. Gal tai būtų tikslesnis. Jinai daug, jinai ne tai, kad daug baudos metimų pataiko, jinai daug baudos metimų išmeta. Mhm. Supratau. Sakykim. Taip. Tai čia maždaug tavo toks atsiprašymo stilius ane?
Jo. A tai tu esi tas, kuris jeigu reikia atsiprašyt, tai dar ir paraustini biškį. Jo, bet aš man sunku man sunku žiauriai, žinok, atsiprašinėt, bet aš mokausi šitos savybė sunku pripažint, kad neteisus esi. Man sunku labai. Aš turiu tėvo, mes su tėvu šią anais metais jau dabar, e, keliavom Maltoj pirmą kartą dviese su tėt buvom išsinuomę tokį žiauriai žiauriai fainą viešbučio kambarį, kuris buvo prie pat ten tos bazilikos pagrindinės ir buvo džakuzis ir mes tiesiog sėdėjom, baliavojom dviese, kalbėjom apie gyvenimą ir vienu metu susikirto nuomonės ir aš junot mes kokias turbūt keturias valandas prasiginčijom ir įkaitė, ta prasme mes Į kaitę ginčijomės.
Nu ne tai, kad nuo džakuzio tiktai, bet įkait įniršę buvo. Dakis įkaito nuo jūsų dar. Taip, taip, taip. Džakuzis toksai, jau norėčiau išlipt biškį į lauką, pasišaldyt ir tiesiog kur ten reikėjo belekuriam arba jam, ar man sakyt gerai, nu viskas, nesvaikstom, atsiprašau, judam toliau, bet nei vienas negalėjom ir aš šitą savybę iš jo esu paveldėjęs. Man atrodo toks sunku pripažint, bet nu kartais reikia pripažint. Man iki šiol yra užstrigę vienas momentas, kai tėtė manęs buvo atsiprašęs, kai aš buvau mažas vaikas.
Ir aš manau, kad tai buvo geras labai pavyzdys, kai žaidėm su sese žvyro krūvoj. Jinai prisipylė sau žvyro į akis, pradėjo verkt, nubėgo ir į vidų verkdama ir po defoltu tėtė atėjo ir man iškaršė kailį už tai, kad galvojo, kad aš tai padariau. Bet tada sesė pasakė, kad jinai pati sau prisipylė. Ir tada tėtė atėjo, sako: "Mantai, aš labai tavęs atsiprašau. Aš buvau neteisus šitoj situacijoj ir tu esi nekaltas." Ir man ant kiek paveikė. Aš neprisimenu jokio turbūt ten mane kailio iškaršimo, kai man buvo dėl ko tai padaryt, bet aš prisimenu vieną, kai nebuvo dėl ko ir kai tėtė atsiprašė manęs, tai vat aš prisimenu, bet tai turi puikų pavyzdį.
Jo, jo, bet aš iš jo ir paveldėjau tą užsišikimą ir ožiškumą, man atrodo. Bet žinai, kaip sako, tu nori būti teisus su žmona, ar tu nori būti laimingas? [juokas] Tai kurį tu namie renkiesi dažniausia? Norėčiau būti ir tas, ir tas, ir matau, kad čia mums nepakeliausių žmona. [juokas] Aš tau turiu liūdnų žinių. Taip nebūna. Jo, mes dar s šiaip gerai sutarėm, bet nu būna, kad susikimbam, bet nu mokausi, mokaus. Klausyk, kai jūs susikimbat, kokia būna Ievos frazė, kur jinai taip žinai, kur ateina, pasako ir tu jau žinai, nu viskas jau dabar bus neturi žinok jinai savo frazės.
Jinai va tuo yra jinai gyvatė nenuspėjama. Jinai man neleidžia perprast taisyklių. Aš dar aš niekada beveik nesuprantu, kada mes įeisim į ginčą. Kiek jūs metų kartu? A dabar yra [juokas] ko gero paskutinis [juokas] 11. Mes pasitikslinsim po to. Gerai. A Viktorina, atspėkite, laimėkite kvietimus į Apollo kiną. Spėkite, [juokas] kiek metų yra kartu? Koks ten filmas? Komikas, kuris palūžta, ane? Taip. OK. [juokas] Jeigu jeigu mes 12 metų kartu, tai labai bus mano istorija. [juokas] Man atrodo 11.
Jo. Aš esu iš tikrųjų labai pamėgęs dabar į lietuvių standapus vaikščiot. Mes reguliariai einam. Aha. Aha. Esi žinomas dabar kaip, kad ateini? Komikai žino, kad ateini. Rimtai? Jo jo. Geras. A ir labai fainai, kai įsikeli kažką. Mes, nu, labai džiugu, kai kažkas įsikelia, kas irgi turi sekėjų ir, nu, pareklamuoja vienokai labai. Nu, dėl to, kad patinka šita kūryba, patinka, kad, Lietuvoj standapas taip užaugo. Aš nežinau tavo vertinimu, jisai jisai jau pasiekė lubas, mes jau esam tam lygy, kur, žinai, jau nelabai yra kur kilti.
Ar, nu, prisiminkim, tarkim, penkis metus atgal buvo humoro klubas, ten jūsų kažkiek tai kažkas tai dar, bet net tos tokios masės žmonių nebuvo, kurie ėjo tiek žiūrėti. Dabar ir tų comedy clubų daug, ir open mikų daug, ir podkastų daug, ir šiaip apie komediją daug kas kalba ir daug dalinasi. Mes esam tam jau tam top pasiekę. Ar ar dar yra kur? Yra kur, bet šiaip tai manau, kad nu aukso amžius čia yra, bet aš manau, kad m komedija užėmė teisę tą vietą, kuri jai visą laiką ir priklausė.
A nu bet taip ir turėtų būti, nu, nes tai yra vienas iš žanrų, kuris praskraidrina nuotaiką, ta prasme, tai yra pozityvas. Man crerezy būdavo ant kiek vėlai pas mus atėjo, kad ten kokius nors renginius viešus, didelius ten mamas ir panašiai vesdavo ne komikai, kai vis ten Amerika jau seniai buvo atradus, kad komikai turi vestis. Taip, taip, taip. Tai turi vestis, turi pasirašyt savo bitus, savo opening monolog. Ir pas mus šito nebūdavo, tai man būdavo toksai akivaizdus atsilikimas nuo to, kur link reikia judėti.
Ir labai džiaugiuos, kad dabar tiek daug tiek daug komikai yra paėmę užsigriebę sau. Aš a aš palaikau šią a okupacinę sistemą, komik okupacinę sistemą. Nu jo, aš aš tiktai palinkėsiu, kad šitas a virusas a nedingtų, jisai tiktai plėstųsi, žinai, nes a labai smagu iš tikrųjų nueiti ir pasiklausyti. Man taip link turbūt. Aš aš nebuvau, neteko lankytis, bet įsivaizduoju, kad jūs kalbate apie 40 metų a tą pokytį organizmu. Taip, žinok, tiktų mum. Aš tikčiau. Mhm. Būtent į Maiį aplinką, taip, jeigu dar Mantas būtų, bet jeigu Mantas būčiau.
A tai tau nutiko jūs nei plinkat, nei ką? Klausyk [juokas] eik tu. Ne, ne, pas mane tai jau traukiasi kaip vokiečiai antra pasaulio karo. Kada jau aš, pavyzdžiui, šiandien pasiruošiau ryte, o [sušnarpščia] aš žinok, gal dar gal dar nustebinsiu. Tu tu gal tą darysi ant šon trampo tą, kur apsimyži kelnes ir su bandai prisidengt su delnu. Nežinau, gal tokio ne, bet gal aš atsis aš savo programoj pasakoju apie tai dabar, kad a galbūt čia taktika, taktika.
Čia yra Žalgirio mūšio taktika. Dabar šiek tiek atsitraukia, bet gerai. Ačiū, Mantai. Sveikatos visiem palinkėsiu jeigrai. Palinkėkim visiem sveikat senas žmogus. Palinkėsiu visiems sveikatos. Aš anksčiau nesuprasdavau, ką [juokas] kam linkėt sveikatos, ypač jaunam žmogui. Aš jau vat ką metai padarė. Aš imu suprast, ką nori pasakyt, kai linki sveikatos. Aš jum linkiu sėkmės ir sveikatos ir kad cholesterolis nesikauptų, kad būtų mažas labai lygis ir kad a ir ko ir kad akys netintų jum ir kad atsikėlus būtų taip, kaip prieš nueinant miegot, nebent gėrėt ir kad a kad būtų jūsų diena gera ir kad jūs klestėtumėt ir gyvotumėt.
Na, ir turbūt dar vienas dalykas a ką priminti, tai kad a nuo ko ir pradėjom. faina, kad jūs tą padarėt ir mes šiandien skirsim visus pinigus surinktus paramai Ukrainai. Tai tai trumpai labai dar tada aš labai džiaugiuosi, kad yra tokia proga pasisakyt. Labai džiaugiuosi, kad šiaip apskritai esam neabejingi. Bent jau mūsų tas a ratas artimas, mūsų burbulas turbūt supranta ir niekada nereikia diskusijos pradėt, o ar reikia, o ar ką? Tiesiog reikia pradėt diskusiją, kiek turim aukot, kuo daugiau turim aukot.
Turim nepamiršt, nepavargt. Ir man labiausiai patikęs pasakymas, nežinau kodėl, nes šiaip niekada nesimotyvuoju, nesivadovauju tom kažkokiom frazėm motyvuojančiom ir panašiai, bet man taip patiko frazė: "Jeigu kada nors galvojat, kaip elgtumėtės per antrą pasaulinį karą, tai taip, kaip elgiatės dabar. Jeigu padedat dabar ir prisidedat prie paramos, tai žinokit ir anksčiau tai būtumėt darę, o jeigu ne, tai neturėkit vilčių, kad a kažkaip kitaip būtumėt darę." Aš labai rekomenduoju, labai prašau, labai kviečiu prisidėti prie įvairių fondų, nepamiršti, nepavargti, nes ten Ukrainoj žmonės gyvena žymiai sudėtingiau ir sprendžia žymiai sudėtingesnes dilemas.
A, kaip tik mačiau, Dominykas Kubilius renka aukas ir šildytuvus, perka viską būtent sušildyk Ukraina, nes tenai dabar tiekimas šildymo nutrūkęs. Tai m gal vat tuo pačiu tiesiog primint žmonėm, kad pabandytų pasijausti tų žmonių kailyje, kai dabar yra lauke minus 15 ir jeigu jiems namie šildymą atjungtų, kaip jie jaustųsi? Taip, taip. Įsivaizduokit, kad neturit kur grįžti, susišilt, taip. Tai m tiesiog gal pagalvoti a kaip aš jausčiausi toj situacijoj ir aš nenorėčiau pagalbos tuo metu, taip, kai jos taip reikia, nes ne visi gal turi santuopų, ne visi turi antras pakopas, a, kur susitaupia pinigų naujam šaldytuvui, žinai, ir panašiai.
Tai m nu tiesiog pagalvot apie kitus, ne tik apie save. Taip, taip. Ačiū, Mantai. Ačiū visiems. Susitiksime kitą pirmadienį. Iki čiau. [muzika] เฮ