23 vasario 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Psichoterapeutas profesorius Eugenijus Laurinaitis Valentino dienos proga nagrinėja, kas iš tikrųjų laiko ir griauna poros santykius - nuo noro pakeisti partnerį iki kasdienių smulkmenų, kurios graužia lyg akmenukas bate. Pokalbyje jis paaiškina „mes“ sąvokos svarbą, vyrų ir moterų mąstymo skirtumus bei pateikia praktiškų patarimų komunikacijai, konfliktams ir manipuliacijų atpažinimui.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Pirmas dalykas ir pats pagrindinis didelei daliai tų besiskiriančių porų, noras pakeist kitą. Manipuliacijos esmė žmogui nesuvokiant priversti jį daryt kažką, kas yra naudinga kitam. Negalima tai padaryti, kad konfliktą tiesiog užmiršti. Kol dalykai yra neapkalbėti, tol jie mus griaužia iš vidaus. Vietoj to, kad seks užsiimtų telefone, tenai kažką tai skaito žinutes, tai tai jau garantuotai griauna. Šiaip jau poroje šitos temos neliečiamos visiškai. Tai jau yra gyvenimas iš įpročio. Tikrai taip. Mes visi turim tik vieną žmogų, kurį galim pakeisti patį save.
Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Pusė miesto jau šniurkšėja, o vienas biurė jau kosėja, kitas su sloga sako: "Ai, čia tik peršalimas, nieko tokio." O trečias išvis dingsta savaitei. Kas jam nutiko, niekas nežino. Na, o ką tu tuo metu?
Susitikimai, darbai, sportas, kelionės ir tik viena mintis galvoja, kad tik ne dabar ir man susirgti. Tokiems periodams yra maisto papildas imuniais. Ne tada, kai jau guli apsikabinęs arbatą, o kai nori iš anksto nesulaukti pasekmių. Tai maisto papildas imunitetui, kai tavo tempas yra ypatingai didelis, streso per akis, o organizmui reikia laikytis. Taip, kaip man dabar prieš laidos filmavimą. Imuniais yra subalansuota premium formulė: ežuolė, svarbiausi vitaminai, mineralai ir antioksidantai, kurie veikia kartu, kad palaikytų natūralią organizmo gynybą. Ir viskas labai paprasta, tik viena maisto papildo tabletė per dieną.
manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausi min 40% nuolaidą. O mes pradedame mūsų laidą. Sveiki Eugenijau. Laba diena. A šiandien tokia nuostabia proga, jog aplink šią laidą yra Valentino diena ir aš kai su jumis susiskambinau, sakiau: "Pakalbam apie santykius." Ir aš pagalvojau, kad geriausia būtų pakalbėti apie santykius pačiuose tokiuose kasdienybės dalykuose, kurie mus supa kiekvieną dieną, kiekvieną rytą, vakarą. Pasimatymai, bendravimai poroje, tai kas tiesiog vyksta kiekvieną dieną be jokių kažkokių tai tolimų ten planų ir panašiai. Bet pirmas mano klausimas, tai dėl to, kad jūs turite begalę patirties, man labai įdomu ir taip pralaužti laidą su tokia, žinot, juokinga gal arba įdomia nata.
A tai jūs esat visko matęs ir kokia buvo jūsų keisčiausia per patirtį, per praktiką priežastis, dėl kurios pora nusprendė skirtis ar rimtai susipyko? Pati keisčiausia, kur net jus nustebino. Kad žinot, iš tikrųjų keistų priežasčių nėra. labai didelė dalis porų negali surasti bendros kalbos dėl tų pačių priežasčių. Iš principo tai pirmas dalykas ir pats pagrindinis didelei daliai tų besiskiriančių porų. Noras pakeist kitą. M kaip aš gerai gyvenčiau, jeigu tas kitas būtų toks toks toks toks tą tą tą darytų, to to nedarytų.
klasikinę, standartinę lietuvišką situacija, kai mergina mato dar priešėdama, kad apskritai tai jisai linkęs yra išgerti. Na, bet nieko, mes apsivesim ir aš jį perauklėsiu. Mhm. Ir tai yra garantuota nesėkmė. Jis tiktai gers toliau todėl, kad ji nusprendė jį gelbėt. O jeigu yra gelbėtojas, tai turi būt gelbėjamasis. Nu tai jisai ir duoda jai šitą progą būti nusipelnusia gelbėtoja, pasistatyt sau piedestalą ir ant jo užlipti. O iš tikrųjų tas, kuris geria, gėrė ir toliau gers, kol jis pats nenuspręs, kad užtenka.
Bet jūs sakot, vat ši prie priežastis yra viena iš skyrybų priežasčių. Ir kuomet tokia mergina nusprendžia skirtis su šiuo vyru, kaip tos skyrybos atrodo? Jinai jį pro to kaltina, kad jisai geria ir vat vat jisai man tai didžioji dalis iš tikrųjų taip kaltina dėl to, kad jisai girtoklės ir jin su juo negalėjo gyventi. Mhm. O kodėl ji nepagalvojo, kad jis girtuoklis prieštekėdama už jo ir kad reikės gyventi? Tai yra neprisiėmė atsakomybės už savo sprendimo pasekmes. Bet sakykit, iš kur tas noras visą laiką mums keisti?
Iš kur jisai mums atėjęs, kad mes įsivaizduojam, kad įmanoma kitą pakeisti? Na, pradėkim nuo to, kad tai prasideda nuo įsivaizdavimo, kad manęs keisti nereikia. Aš esu toks, koks reikalingas yra. Mhm. kaip turi būti. O va jis tai neatitinka tų gero elgesio standartų ir todėl jį reikia patvarkyti. Aha. Žodžiu, toks koks aš atėjau. Mane priimk, aš esu idealus. Man su manim viskas gerai. Ir mes skiriamės tik dėl to, kad tu blogas. Taip. Ir netgi dažnai dabar, ypač jaunimas, kuris pasiskaitęs būna pakankamai gerai, nesako aš idealus.
Jie sako: "Neidealus aš, bet niekas nėra idealus." Ir todėl mane turi priimti tokį, koks aš esu. Ir tai yra jo reikalas. O mano reikalas yra padaryt, kad jisai būtų toks, kokio man reikia. Geras. Ir prasideda tarpusavio trynimasis. Nebe reikalo gi lietuviška patarlė sako, kad santuokoj pirmieji 25 metai sunkūs, o paskui būna lengviau. O jūs vis pabrėžėt Lietuvoj, a kitose tautose šitas bruožas ne toks matomas. E, pavyzdžiui, žydai sako kitaip. Žydai sako, kad gyvent gali su bet kuo, jeigu tik esi šitam pasiruošęs.
M, ir tai yra visai kita filosofija. Iš tikrųjų joje nėra to noro keisti kitą. Tai jie labiau a bando prisitaikyti prie kitos. Jie toleruoja žmogaus kitoniškumą. Mhm. O mes visi kitokie. Ir man būna, nu, tiesiog visiškai juokingai iki ašarų, kai teismuose skyrybų priežastimi nurodinėjami charakterio nesutapimai. Nu kaip charakteris gali sutapt? Mes gi esam iš skirtingų šeimų, su skirtingom savo brendimo istorijom, patirtim ir neišvengiamai mūsų charakteriai skirtingi. Bet gerai, tai a tie vat skirtumai čia ateina iš to, kad mes kasdienybės kažkokiuose dalykuose a esam labai skirtingi.
Ar nes jeigu ta pora, pavyzdžiui, du tris metus mylėjo vienas kitą ir buvo viskas gerai, a, bet staiga vat kaip jūs sakot, tie skirtumai pradeda išryškėti, tai ta trintis atsiranda po kurio laiko, kai tos meilės nebelieka, ar ir jos ir nebuvo laikas, čia įvykiai šeimoje. Pavyzdžiui, viena iš didžiulių didžiulių krizių yra antro vaiko gimimas. Aha. Ne pirmo, nes pirmam jie dažnai abudu būna pasiruošę. Jie jo laukia, jie juo rūpinasi. Mhm. Vieninteliu, tuo, kuriuo reikia tikrai labai rūpintis.
Ir staiga gimsta antras ir tada nebeaišku ko, kiek kiekvienam duot. Ir tas mažesnysis reikalauja iš pradžių žymiai daugiau globos ir laiko. Jis labiau trukdo gyvenimą, neleidžia miegoti, neleidžia ten vaikščioti po kin teatrus restoranus kurį veiksmą jau tas mažasis, tas didesnysis jau leido ten su močiute, jau gali pabūt su aukle ir taip toliau. O šito gi nepaliksi rupužioko jį reikia maitint pakankamai dažnai. Tai vienu žodžiu, bėda iškyla, kuomet atsiranda gyvenimiškos kliūtys tai laisvei, kurios žmonės labai nori ir įsivaizduoja, kad jeigu nori, tai turi gauti.
Aha. Neturi gaut. neturi, nes šiaip aš vat ką jūs dabar apie laisvę užsiminėt, aš tikrai girdžiu tokį internete, sakyčiau, norą, kad aš santykyje noriu jaustis, jis man jis man suvaržo laisvę arba aš nesijaučiu laisvas santykyje. Tas tikrai žodis laisvė labai dažnai skamba, kad į santykį eina ieškot laisvės. Ar mes galime tikėtis būdami santykyje tokie pat laisvi, kai buvom vien? Tik Prisiminkim Hegeli. Kas tai yra laisvė? Tai yra suvokta būtinybė. Aš turiu tam tikrą laisvės laipsnį, kai esu vienas, visai kitokį laisvės laipsnį, kai mes dviese.
Ir, pavyzdžiui, dabartiniam jaunimui nepaprastai sunku suprasti, kad mes yra daugiau negu aš ir tu. M kad iš tikrųjų m dviejų poreikiai, interesai, reikalai yra svarbesni negu mano vieno ir mokėjimas paaukot tą savo laisvės dalį, kad mes būtų stiprus, stabilus, patenkinantis mane yra darbas. Čia turbūt žodžio mes atsiradimas santykiai labai svarbus, kai žmonės pradeda vartot ne aš, ne tu, o mes. Tikrai taip. Ir yra žmonių, kurie laiko, kaip jūs pasakėt, kad to žodžio mes vartojimas yra mano laisvės apribojimas.
Manęs nebėra. O kur aš? O tu ir esi šitame mes viena iš dalių, nes mes tai yra aš ir tu. O jeigu mes, pavyzdžiui, kasdieniuose tokiuose įvykiuose, dalykuose įvardintume tą žodį mes, a kaip tai buityje atrodytų, kuriose situacijose, vat kaip jūs va dabar atskirtį padaryti, kai žmonės sako aš va tas laisvas ir mes a kasdienybėj kokiose sitose paprasčiausia kasdieniška situacija. Dabar žiemos vidury žmonės planuoja vasaros atostogas. Mhm. Ir tų vasaros atostogų aš planuot negaliu. Mes turim planuot, nes važiuosim mes ir mes turim suderinti, kur norim, kur nenorim, kur per daug triukšmo, kur per daug karščio, kur galima tiesiog ramiai pagulėti ant smėliuko savaitę, o kur reikės važinėti po architektūrinius paminklus visokiausius.
Ir tai yra sprendimas, kurio negaliu priimt aš. Kompromiso ieškojimas. Priimam mes. Tikrai taip. Mhm. Tai yra kompromiso ieškojimas. Aha. Aš galvoju dabar, jeigu reitinguotume a santykių griūčių priežastį, kaip jūs sakytumėt, priežastis porose pinigai, seksas ar buitis? A pak pirma priežastis seksas. Seksas. Seksas. Neištikimybė. Ai, neištikim. Ne sekso trūkumas ar ten kažkas tai kieko trūkumas, kiek neištikimybė. OK. O tai seksas, čia yra opi problema. Tikrai labai opi. Labai opi. Seksas geras. Negalėjau pagalvot. Tikrai taip. O antra ir trečia vieta?
Antra vieta būtų iš tikrųjų kasdienybės darbai, darbeliai, mažųjų darbų atsakomybės pasiskirstymas. Niekas nenori jų daryti. Tai gerai, kad dabar yra skalbyklės, indaplovės, ten galima, bet ne visi gali jas įsigyti. Ne visuose namuose jas galima instaliuoti. Vienu žodžiu, išlieka pakankamai nemažai to buinio darbo. Aš jau nekalbu apie dulkes, šiukšles, reiškia, langus kas pusmetį plaut kaip reikiant ir ir daugybė kitokiausių darbelių, kurie neišvengiami, juos reikia daryti. Ir nebe reikalo moterys dar seniai mano kartos skundėsi, kad nu jų darbo nesimato.
Norėjau sakyti mūsų mamom ten močiutėm reik medalius uždėt. Tikrai taip. Jos dirbo mažiausiai dviem, jeigu ne trim etis. Nes po darbo dienos jos turėdavo ant galvos namus, o dar paskui ant galvos turėdavo vaikus. Taip. Ir visa tai būdavo joms ant galvos, nes labai dauguma vyrų grįždavo labai pavargę po savo darbų, užkeldavo kojas ant televizoriaus, prisidengdavo laikraščiu ir taip jie ilsėdavosi. Ta frazė aš pavargęs, čia daugiau a nuovargis ir dažnai tokia pasyvi agresija. mano patirties neužtenka daryti išvadas mokslines, bet įspūdis tai vis dėlto yra toks, kad dažniau tai yra būdas nusiplauti, negu iš tiesų nuovargis, po kurio žmogus negali įjungti kito variklio ir daryti kažką kit, atrasti jėgų sutvarkyt virtuvės Talveršį ane?
Taip pavyzdžiui tikrai jau ten jėgų nėra. Nekalbu jau apie tai, kad atrasti jėgų, padėti savo pavalgymo lėkštes ne ant stalo, o į indą plovia, pavyzdžiui, bent jau o sakykit, kaip vat, pavyzdžiui, jeigu moteris išgirsta iš vyro tokią frazę, kaip ją atsakyti į tokią frazę, kad nekiltų ginčas, bet vyras a girdėtų nu kažkaip tinkamai tai? Na, pradėkim nuo to, kad iš tikrųjų tai mes turim iįštisą vadovėlį, kaip kalbėt vyrui ir moteriai. Tai yra Džono Grejaus fantastiška knygelė vyrai kilė iš Marso, moteris iš Veneros.
Labai paprasti, labai, reiškia, elementarūs patarimai, kaip vyrai ir moterys girdi tas pačias frazes. Mes matom ir girdim skirtingai, nes mūsų smegenys skirtingos. Bet tai čia reikėtų atskiros laidos apie smegenų, reiškia, skirtumus tarp lčių. Bet jeigu kalbam apie tą prašymą vyro, kuris pasiskundė, kad jis pavargęs, tai pirmiausia turbūt būtų verta pripažint: "Taip, taip, tu pavargęs, aš tave tikrai užjaučiu, tavo darbas sunkus. Aš labai taivertinu, bet būk geras, aš irgi labai pavargau šiandien. Gal galėtum padaryt truputį smulkių darbelių?"
Mhm. Nedaug už supratimą, pripažinimą, kad jisai suprastų, kad tik jį vertina. Tikrai taip. Ir tada per tą vertybę paprašyti pagalbos a kaip kūrimo man tikrai reikia ir prisipažint, kodėl man reikia. Aha. OK. Irgi išreikšt jausmą. Tikrai taip. Super. Šiaip atrodo toks paprastas patarimas, bet iš karto keičia visą visą situaciją. Tu niekada tu visada Tai yra vienas iš standartinių susipykimo kelių, greitkelių netgi aš sakyčia ekspres tikrai taip. Kai tik prasidedama prisiminti nuo Adomų ir Jevos, o tu tada ano nepadarei padarei viskas pokalbis baigėsi.
O sakykit, aš dar girdėjęs esu tokį įdomų dalyką, kad porose daro testą, sako: "Sukonstruokite ikikėją baldą." Mhm. M ką šitas testavas parodo, kai pora bando sukonstruoti kažką tai kartu? Aš galvoju, kad pirmiausia rodo jų mokėjimą bendradarbiauti, ko jiems iš to baldo, kuris pagal užduotį yra vienas, reikia abiems. Mhm. Ir čionais funkcijų formos, spalvų suderinimas ir atrodytų tokie smulkučiai dalykėliai, taip, kurie iš tikrųjų rodo labai daug. ten, kuris varžtus suks, kuris tą darys, kuris šiukšles išneš visą šitą darbų pasiskirstymą.
Vėlgi grįžtam prie to pat prie to pačio. Mes komanda, kaip mes šitą užduotį kaip komandą padarysime. Taip, tikrai taip. Mhm. A aš, žinot, visą laiką galvoju, kad mes visą laiką kalbam, kas griauna santykius, bet aš vis dėlto tikiu, kad mes a naelis tikrai darom daug gerų dalykų santykiuose ir ir mes esam santykyje jau dėl to, kad yra gera kartu, a, bet vis tiek kažkaip tie santykiai sugriūna. Tai ką mes ne iki galo padarome tuose geruose dalykuose, kur mums pakiša koją?
Vat kurie tie geri dalykai. Pradėkim nuo to, kas mus laiko, kas tą santykį sudaro iš tikrųjų. Jis yra statomas visų pirma ant vertybių bendrumo. Tai mes tikrai kas tos vertybės čia būtų? Kas tai yra gyvenimas? Aha. Kiek žmonių užduoda sau klausimą, kas tai yra gyvenimas? Ir jų paklausus jais pradeda pasakot visoskiausius blėnius, kai iš tikrųjų reikia labai aiškiai suprasti paprastą tiesą. Nėr gyvenimo apskritai. Yra tik mano asmeninis gyvenimas ir tik į jį aš turiu įtakos. Tik čia aš galiu daryt sprendimus.
Tik jį galiu keisti arba nekeisti kaip noriu. Čia yra mano reikalas. Bet tik mano asmeninis gyvenimas yra tai, su kuo aš tiesiogiai santykiauju. O visa kita yra įtakos. ir kiek aš toms įtakoms suteikiu svorio, kiek aš joms paklūstu, kiek aš iš tikrųjų save laužau tam, kad pasirodyčiau kažkam kažkoks ypatingas. Čia jau yra mano bėdos. Mhm. Bet jeigu grįžtam prie to, kas jungia mus, tai jungia visų pirma tas žodis mes suvokimas, kad mes sudarėme sutartį, kad mes gyvensim kartu.
Ir priesaika prie altoriaus sako, kad mes gyvensim visą savo gyvenimą ir džiaugsme, ir bėdoj. Ir štai mokėjimas šitą nešti yra labai nelengvas dalykas. Labai daugelis ištaria šituos žodžius. nepagalvodami, ne, nu tai reikia, neįsijausdami tiesiog tekstas, nu tiesiog sako kartok ir kartoj kartoti. Taip. O pagalvot, ką tai reiškia man, kaip aš su savo antra puse keisiu savo gyvenimą? Nu čia tikrai toksai, žinot, labai tolimas filosofinis klausimas porai. Jeigu, pavyzdžiui, jie niekada nesusimąstė, iš inercijos draugauja, viskas gerai, santuoka ir pagalvoti dabar apie abiejų šiaip kiekvieno kaip individo, gyvenimo tikslą, ko jisai kaip žmogus nori ir tada jiems dar kartu apsispręsti, koks jų kartu tikslas.
Tai čia čia yra ir kiek tas individualus jų tikslas yra įmanomas realizuoti jų bendrame gyvenime. Ai, kad tai būtų net gali būt du skirtingi tikslai. Vienas asmeninis, kitas bendras. Taip, taip. ir ir vienas kitam netrukdyti ir ir tą pasiekt. Mhm. Gali trukdyti. Jei sportuoji, dažniausiai stringi ne ties motyvacija, o ties rutina. Ne visada surenki baltymų ir progresas salėje lėtėja. O po treniruotės jautiesi lyg išgręžtas rankšlostis. Papildai turi būti patikimi. Ne tie, kurie gražiai atrodo ant lentynos, o tie, kuriuos gamina žmonės, suprantantys, ką daro.
Active lab. Tai prekinis ženklas, kuris neperka GTV formulių. Jie turi savo laboratorijas, savo gamybos linijas ir visą procesą kontroliuoja patys nuo pradžių iki galo. Active Lab turi net šešis kokybės kontrolės etapus. Tai reiškia, kad prieš jų produktui atsidariant jūsų rankose, jis praeina tikrinimus žaliavoms, pakuotėms, etiketei, formulėms ir galutinei kokybei. Ir kas svarbiausia, tai duoda absoliučios ramybės. Tu žinai, kad tai, kas parašyta ant pakuotės, atitinka realybę. Ir jeigu tu nori pasižiūrėti active labiją, įsivertinti ko reikia tau, viską rasi misbiceps.lt.
Nuorodą rasi aprašyme. Žinote, čia vat a iš tikrųjų visai neseniai a pažiūrėjau serialą ir a dabar turime vat klausimą iš tikrųjų nuo mūsų partnerio Apolo Kino. Jisai dovanoja visą laiką mūsų žiūrovams, kurie mus dabar žiūri pakvietimus į kiną, tai jie irgi gali komentaruose pakomentuoti šį klausimą ir laimėti tai pakvietimus. A tai šešus Oskarus pelniusime filme Lala Landas Kalifornijos vajos parodo situaciją, kai du žmonės myli vienas kitą, bet pasirenka skirtingus gyvenimo kelius. Kaip poroms atpažinti ribą, kur meilė jau pradeda stabdyti asmeninį augimą ir kaip rimti sprendimą likti kartu ar paleisti neperžengiant savęs išdavystės ribos?
Tai čia yra būtent apie tai. Vat kažkoks atsiranda pasiūlymas, gyvenimo tikslas, kažkas tai ir vat kaip kartu likti, kaip čia. Nu tai taip ir spręsti kartu. Dar nesam pora, bet planuojam, kad tai galėtų būti ir pradedam matyti, kad mūsų tikslai skiriasi. Jie konfliktuoja su bendrais galima tikslais, kuriuos mes turėsim. Mes visien norim ar nenorim. Reikia būt labai paprastiems ir elementariems. Šeimos tikslas yra pagimdyti ir išaugint vaikus. Ką daryt, kai pamatau, kad mūsų tikslai labai skiriasi? Mums reikia susėsti ir šnekėtis.
Ar mes galim tuos tikslus suderinti? Ar jie yra tiek skirtingi, kad iš tikrųjų mums kartu gyventi neverta. Mes tiktai kankinsim vienas kitą. Čia, žinot, vat sakau, serialą žiūrėjau ir ten buvo pora, kurie šiaip nuostabiai draugavo viską ir viena a moteris gavo pasiūlymą dirbti kitoj šaly ir o jisai a sako: "Aš su tavim tikrai aš pasiklausiu savo darbe, ar jis policininkas, ar man pavyktų ten gauti darbą?" Ir jisai sužino, kad aštuonis metus ką jisai dėjo darbo čia, a, būdamas naujoku, mokindamasis, viskas, dabar beveik detektyvas, jam reiktų viską nuo nulio, būnant 50 toj šaly viską nuo nulio.
pradėt vėl mokytis nuo nulio tuos keturis metus ir taip pat ir sako: "Nu, man tiesiog per brangu, aš ten uždirbsiu ir mažiau ir man vėl 50 viską nuo nulio, kas bus labai sudėtinga." Sako, nu, aš tikrai negaliu kraustytis ir jinai tipo: "Bet aš matau, kad ten yra mano svajonių darbas." Ir vat toj situacijoj baigėsi serija ir mes su drauge diskutavom ir kuris dabar koks sprendimas būtų tinkamas jam kaip kam tinkamas kam tinkamas vim visada kažkam tinkami.
Tai arba jam, arba jai, arba porai. Mhm. Yra kaip ir trys orientacijos laukai, kuriuose mes ieškom išeities. Ir kai žmonės klausia, labai dažnai klausia tokio primityvaus klausimo, tai ką man daryti? Taip, nu ką va daryti? Tai aš visada pridedu, kad yra tik pusė klausimo. O kita pusė klausimų yra, kad būtų kas k a nes ką daryti yra tik technika, o technika naudojama rezultato sekimui. Ir kai žmonės pagalvoja, kad iš tikrųjų jų bet koks elgesys yra nukreiptas pasiekti rezultatą ir jie pradeda tą rezultatą įsivaizduoti, kaip dažnai jie jau nutyla ir daugiau nebeprašo, ką man daryti, todėl, kad suvokia, kad to neįmanoma padaryti, nes vienas iš dažniausių dalykų, ko žmonės nori, tai pakeisti kitą.
Mm, mes jau kalbėjom apie tai. Mes visi turim tik vieną žmogų, kurį galim pakeisti patys save. Viskas. Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai aš galvoju, kad tai yra suderinimas tų gyvenimo vizijų. Juk mes kiekvienas turim savo svajonę apie savo paties gyvenimą, ko aš norėčiau pasiekti. Ir kai kurios svajonės išsipildo, kai kurios ne. Kai kurios netgi išsipildo nenorint ir nesiekiant šito. Čia kažkokia kaina, kurią atiduodi. Tikrai mes šitą irgi pasvert reikia visą laiką. Žinoma, tai pirmiausia, nes savo sprendimus reikia priiminėt ne pagal tai, ko aš noriu, o pagal tai, kaip aš suprantu, kas po to bus.
Mhm. Tai yra pagal pasekmes. Ir va šitas mokėjimas pažiūrėt, kokias pasekmes atneš. Tai čia galima net tokią lentelę susibraižyti, ane, toj situacijoj, kas gerai. Čia net dažnai būna žmonės susibraižo dvi, gerai, blogai, bet aš sakyčiau, čia net reikia nusibraižyt dvi t tris situacijas ir tose situacijose dar gerai blogai. Aš galvoju, kad gal geriau būtų nusibraižyt medį. Aš juos daryt taip. Ir gali būt šaka į ten, o gali būt šaka į ten. Ir kas iš tų šakų?
Ir kas iš tų šakų toliau. Ir paskui žiūrim, kokius vaisius tai atneš. Ir kartais po dviejų, trijų, keturių žingsnių staiga pasirodo, kad pati geriausia mintis iš tikrųjų atveda prie visiško absurdo. Bet man visgi dar norisi paliesti kasdienius dalykus ir, pavyzdžiui, tokius, kurie labai paprasti kasdieniai dalykai, kurie nuodij mūsų santykius mums nepastebint. Ir čia prasideda įdomūs dalykai, kad atrodytų yra tikra smulkmena, kaip žmonės sako, bet ta smulkmena taip smarkiai rėžia, kaip akmenukas bate. Atrodytų visiškai mažytis, bet jūs pabandykit nueit ilgesnį atstumą su akmeniu bateriju.
Jūs pamatysit, kokia tai yra kančia. Bet yra einančių galbūt, bet jie kenčia. Mhm. Ir ta kančia atsiliepia santykių kokybei. Jaučiok nerimą, blogos nuotaikos pyktį, jaučia kažkokį poreikį vis dėlto kaip nors pasivalyt tą koją, bet negalima, neslėpta eiti. Bet kuriuo atveju ta metafora apie akmenuką bate man regis yra pakankamai gera iliustracija, kaip tos gyvenimo smulkmenos iš tikrųjų nuodijja mūsų santykius ir mūsų gyvenimo kokybę. Ir čia gali būti bet kas gali būt neišplautas puodukas, gali būti neparašyta žmon, pavyzdžiui, numestos kojinės ant grindų vyro vietoj to, kad į skalbyklę.
Ir tai irgi yra pakankamai dažnas dalykas ir moterys tai ir toks dalykas gali sugriauti santykį iki to, kad žmonės išsiskirs. Jie gali pradėt rietis ir kada pradeda rietis, argumentų rietis dar labiau surandama vis daugiau ir daugiau. Skrynia. Aš įsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, jums sunku įsivaizduot, bet moterims tualete nepaprastai svarbu, kad būtų nuleistas lankelis sedę, bet nebūtų nuleistas dangtis. Ai, geras. Vyrai nereiktų nieko atidaryt. Jo, vyrai nepagalvoja apie tai, o tai joms svarbu. Moterys niekada šito vyrui nepasakys, kad man vat reikia, kad tu nuleistum tą, paliktum tą pakeltą.
turi kažkaip susivokti. Pats Aš, pavyzdžiui, nesu ne iš vienos merginos savo gyvenime girdėjęs to, kad jinai tai būtų man pasakius. Gal atrodo, kad šita yra kažkaip labai menka smulkmeniška gal net juokinga iš manęs juoksis, jeigu aš to norėsiu, bet mūsų gyvenime smulkmenų nėra. Tai, kas vadinama smulkmenomis, tai yra mano vertybinė orientacija. Aš nusprendžiau, kad tai smulkmena, o tai reikšminga. O iš tikrųjų viskas veikia. Mm. Ir reikia pažiūrėti, kaip veikia. Ir jeigu tai veikia neigiamai, jeigu aš vaikštau su įtampa dėl to, kad trumpūžiais vėl nenuleido sedeso, tai gal verta apie tai pašnekėt?
Nu, jeigu tai visą laiką kankina, va čia va suka pilvą, skrandį ten, nežinau, krūtinę, tai gal apie tai reiktų prakalbt. Tai tikrai taip, nes tol, kol dalykai yra neapkalbėti, tol jie mus griaužia iš vidaus. O tai kokią baimę turi žmonės, kurie bijo šitus dalykus smulkius pasakyt? Na, visų pirma didžiausia mūsų lietuviška baimė tai būt juokingam. Vat aš pradėsiu kalbėti apie tokias smulkmenas, kaip tualeto dangtis ir jis iš manęs pasityčios ir nuspręs, kad aš visai kvaila višta.
Mhm. Tai yra savikritika atsinešta irgi iš vaikystės, kur būdavo ten aiškinama, kas yra verta ar neverta apkalbėjimo, kas yra rimta arba juokinga kaip tema mūsų gyvenime. Tai yra, mes atsinešam labai daug vertinimų, savo paties vertinimų iš to periodo, kai mes tiesiog priėmėm tai, ką sakė kiti. Mums labai svarbūs žmonės automatiškai negalėdami to nei įvertint, nei kritikuot, mes tiesiog priėmėm, kad tai tai yra nevertinama, nes kažkada mum tai įdiegė, taip? Nors iš tikrųjų mes patys net neįvertinom to fakto, ar čia verta, ar ne?
Tikrai mes net neįvertinam, kiek aš pasisavinau to iš kitų. Tai šitą baimę nugalėti įsivaizduoji, tiesiog reikia pradėt drąsiau apie viską komunikuoti. Aš galvoju, kad apskritai jeigu kalbėtumėm apie baimę, tai yra vienas labai paprastas patarimas. Jeigu jūs pažiūrėsit baimei į akis pakankamai drąsiai, jin pirma nusuks žvilgsnį. Mes turime mūsų a klausytojo klausimą, kuris laimi Neurozan papildus ir jisai iš tikrųjų labai gerą klausimą uždavė Facebook paskyroj. Jisai sako: "Berods, yra sakoma, kad tos savybės, kurias žmonės pritraukia ir jie tapo pora, vėliau būnant būtent atstumia."
Tai kaip sugyventi žinant, kad žmonės nepasikeis? Žinot, kaip sako: "Oi, koks fainas, susipažinau, jis ir sportuoja." Aš galvoju, kad dažniau kažkokios atskiros savybės iš tikrųjų gali nusibost, nes mes keičiamės ir mūsų partneris keičiasi, ir aš keičiuosi. O kas kiek laiko keičiamės? Oi, ne, nėra tokių periodų. Ne, ne, ne, ne, tokių periodų nėra. Mes turim savo individualų tempą. Vieni keičiasi greičiau, kiti keičiasi lėčiau. Ir vienas tiktai dalykas yra labai svarbus, tai suvokt, kad tas pasikeitimas yra neišvengiamas, jis tikrai įvyks.
Ir kažkas tai, kas man, mano drauge, partneryje, vyre ar žmonoj patiko, ateis laikas, kad gali nustot patikti. Ir ką mes tada darysim? Va būtent kaip mes tarsimės, nes dėl visko galima kalbėtis. Ir, pavyzdžiui, jeigu jam labai patiko kelionės, o man jau tos kelionės vo, bet nes su trim vaikais važiuot į keliones, tai yra tiesiog kančia, o ne džiaugsmas ir poilsis. Į kokią Palangą ten galima nuvaryti ir ten vaikus prirašyti prie smėlio dėžės. O o kur nors Romoj ar Madride, nu tai kur tu juos padėsi?
Tai kalba ir eina apie tai, kad pasikeitė gyvenimas, pasikeičiau aš, pasikeitė mano interesai, poreikiai, galimybės galų gale. Tai čia net galima sakyti, jeigu ir susipažįsta pora ir jinai, tarkim, turi skirtingus interesus, tai nereikia nurašyti, nes tikėtina, jeigu jam patinka dabar roko muzika, praeis penki metai, žiūrėk, jam patiks a kokia simfonija, pradės klausyt ir tu negali žinoti. O gal ten, pavyzdžiui, a vyrų kas nesportuoja, jinai labai norėtų, kad jisai sportuotų, bet gal praeis laiku, jisai iš viso ten pradė penkis kart per savaitę sportuos.
Tai gali būti tai, kad kas dabar atrodo atstumia, vėliau tas žmogus pasikeis ir šitos savybės pasiškias. Tai, kad žmogus keisis, mes turime įsiminti visam gyvenimui. Tai yra neišvengiama. Žmogus tikrai keisis. Mhm. Kur keisis? Va, čia geras klausimas. Atskira kalba. Ir reikia labai aiškiai suprast, kad aš į jo pasikeitimą turiu labai menką įtaką. per pavyzdį, ką aš darau pats arba pati. Ir tai gali užtrukti ir tai gali užtrukti, kol jisai įsitikins ar jinai įsitikins, kad tai verta.
Tai žodžiu, jeigu, tarkime dabar a poroje vienas pradeda sveikai maitintis ir tarkim sako draugui sako nu faina būtų, kad turtų, jisai eikų tas sportas, ne? Ir jisai norėtų labai, kad draugas eitų kartu, tai reiktų kaip jai pačiai eiti sportuoti, atkakliai eiti, kad jis pamatytų. kokią naudą duoda, kokią praktinę naudų pasakot, kaip jinai jaučiasi. Taip ir maža to jinai turėtų iš tikrųjų iš to sporto naudą gauti, kad akivaizdžiai matytųsi. Jo, kad jis akivaizdžiai matytųsi ir tada jisai po truputį pats įsitraukia.
Vyrui labai svarbu pavyzdys ir įrodymai faktų kalba. OK. O moterim, moterim žymiai dažnia emociniai faktoriai. Ir jeigu jisai tas vyras nori, kad jinai kažką darytų arba nedarytų, jis turėtų parodyt, ką jinai gali laimėti džiaugsmo prasme. Koks prizas bus. Taip. A supratau. A dar žinot vienas dalykas, kuris turbūt porose dabar labai dažnas ginčų toksai objektas, tai yra telefonas. Ir dabar, nu, telefone sėdi visi vakarais, socialiniai tinklai skrolina, žinutes atrašinėja ir taip toliau. Ar yra kokios taisyklės, kad telefonas nesugriautų?
A santykių, ypač, pavyzdžiui, kai poros atsigula į lovą ir dar prieš miegodami vietoj to, kad seksu užsiimtų telefone, tenai kažką tai skaito žinutes arba ryte atsikėlus iš karto į telefoną įlenda. Nu, jeigu vietoj to, kad seksu užsiimtų, tai tai jau garantuotai griauna šeimą. Ir gal tai, ar mes šiandien imsim telefonus, ar vienas kitą, reiktų susitart prieš gulantį lovą. Ir jeigu mes nusprendėm, kad šiandien telefonų nenaudosim, tai išjungt juos ir padėt kur nors toliau. O kokias jūs taisykles, pavyzdžiui, vis tiek turbūt esat tokių problemų turėję, ane, santykiuose dėl telefono.
Ar čia aš kažką tai labai naujo ir netikėto paklausiu? Ne, ne, netikėto jūs nepaklausit, bet taisyklių kitiems įvedinėt negalima. O rekomendacijos O rekomendacijos yra labai paprastos. Jeigu jūs norit gyvent kartu, turit gyventi ne su telefonu. Mhm. Labai paprasta, nes telefonas atima dėmesio. Juk nebe reikalo yra ir tyrimų duomenys, kad jeigu vairuotojas kartu telefone kažkokias žinutes skaito arba renka pats, tai jis vairuoja kaip girtas. Mhm. Tai yra įrodyta. Jo reakcijos greitis, jo, reiškia, galimybė įvertint situaciją. Viskas labai ryškiai blogėja.
Lygiai tas pats namie, kai manęs klausia kažko, o aš esu įlindęs į telefoną, tai aš girdžiu tik dalį tekstų ir suprantu tik dalį intonacijų. Aš nesuprantu viską, ko man sako. Žinot, aš tiktai kažkaip iš a ir iš savo draugės girdžiu. Jinai dažnai ne, aš tai aš viską girdžiu. Sako, mes gi moterys mokam multitaskint. tik tegul nekalba šitų dalykų, todėl, kad iš tikrųjų multitaskeriai, kurie sugeba kokybiškai daryt du ir daugiau darbų, sudaro tik apie 2% žmonijos. Mhm.
Visi likusiejai tik vaidina ir moteriškės daro labai dažnai kelis darbus vienu metu. Verdas auklėja, vaikas žiūri televizorių, kalba telefonu ir dar sugeba megzti. Visa tai yra automatizuotos funkcijos. Iš tikrųjų ten labai mažai reikia realaus dėmesio ir įsitraukimo ir tada viskas išeina vidutiniškai gerai. Bet jeigu mes kalbam apie realų įsitraukimą, o seksui reikia tikro įsitraukimo, reikia tikro jausmo, tai su telefonu to nepadarysi, kad ir kaip graudu bebūtų, bet telefonai turėtų čia iš jie turėtų grįžti į savo vietą.
Jie turėtų tapt telefonais. Jo. A o jie pasidarė gyvenimo protezais tokiais, nu jo pakaitalais. Kai žinot būna tas maisto papildas, ne maisto pakaitalas, tai reiktų sakyti telefonas ne gyvenimo pakaitalas. Tikrai taip. Įsivaizduok teisininko darbo diena. Vienam ekrane įstatymų bazė, kitam Wordas, trečiam Lpaštas, ketvirtam Excelis su klientais. Ir kažkur tarp viso to reikia prisiminti, ką klientas sakė prieš 10 minučių. galva tampa kaip perkaitęs kompiuteris. Su 47 langais, o vakare jausmas toks, darei visko daug, bet pusę laiko tiesiog paskandinai tarpiniuose veiksmuose.
Būtent tam yra temidi. Idėja paprasta. Vietoj penkių įrankių viskas viename lange. Teisinė analizė, dokumentų rengimas ir klientų administravimas vienoje ekosistemoje specialiai teisininkams. O geriausia dalis sprendimai su dirbtiniu intelektu padeda greičiau rasti ir apdoroti teisinę informaciją, kad ji nepasimestų, o tu nepraleistum pusės dienos ieškodamas, kur čia buvo tas vienas punktas. Taigi, jeigu norisi mažiau chaoso ir daugiau realaus darbo, užeik į temidi.lt ir pažiūrėk, kaip atrodo teisininko darbas. Kai viskas neišmėtyta, o yra vienoje vietoje. Aš turiu jums tokį žaidimuką, a, kur aš jums sakysiu gyvenimo kažkokį tai frazę, įvykį ir jūs turit pasakyti atsakingas žmogus, neatsakingas ar abu atsakingi už tą situaciją poroje.
Gerai. Aha. A jis sako: "Aš išnešiu šiukšles, bet niekada neišneša. Kaltas." A atsiprašau, kaltas panaudojau. Jūs sakėt nenaudoti kaltas. atsakingas ar tiesiog užmiršta? Oi, ne, tikrai atsakingas už šitą savo sprendimą, todėl, kad jeigu jis pasakė bent du kartus garsiai, jis tą žodį jau žino, aš išnešiu. Jis nebepamiršo jo, nes jeigu mes tik kažką išgirdom, bet nepasakėm garsiai patys, užmiršt galim pakankamai kokybiškai. Bet jeigu mes pasakėm ką nors patys garsiai, pavyzdžiui, kaip jis, aš išnešiu šiukšles, viskas.
Jinai surekė, sako, išnešiu iš tavęs. Gerai, aš išnešiu. Tai viskas, aš, aišku, prisimenu, bet tai jau yra aš atsakingas už tai, kad aš, pavyzdžiui, pamiršau. Nepamiršau, o nepadariau. Nepadariau. Taip, nes nepamiršau. Teisingai. Partneris juokauja viešai iš tavęs. Čia humoras ar nepagarba? Oi, čia yra labai plona riba. Iš tikrųjų reikia žiūrėti, ar šitas humoras žemina mane prieš kitus, ar menkina prieš kitus. Mhm. ar jis tiesiog apie kažkokį tai įprotį arba mano elgesio stereotipą, kuris iš tikrųjų nieko blogo apie mane nesako.
Tiesiog jis toks yra. OK. A sekso nėra du mėnesius, bet viskas gerai. Melas ar norma? Aš galvoju, kad jaunai porai ypatingai tai iš tikrųjų ne norma. Reikia galvoti apie tai, kas vyksta tarp jų dviejų ir ką reikėtų taisyti. Jeigu mes ties šitu klausimu liktume, kas yra tokia norma sekso atveju kartais per savaitę, per mėnesį jaunai porai? Nu, žinot, šitos normos nustatyt tikrai negalima. Dėl šito reikia atsipalaiduoti. Bet, pavyzdžiui, protestantų bažnyčia sakė savo tikintiesiems labai paprastai, du kartus per savaitę, 104 kartus per metus.
OK. Nu va, atskaitos taškas. A tu visada palieki puodelį prie kriauklės. Nu tai kas čia tokio? Na, visų pirma galima tiesiai pasakyt, mane tai erzina. Man nepatinka, kai mes su tavim susitariame. Jeigu susitariame Mhm. Kad tu va jeigu tą smulkmeną pasakėm, kaip ir kalbėjom. Taip, taip, taip, taip. Nėra smulkmenų. Prisiminkit. Nėra smulkmenų. Nėra smulkmenų. Nėra smulkmenų. Smulkiausiasmenų kiekvienas kiekvienas dalykas yra dalykas. Dalykas. nei smulkus, nei didelis. Jo. Ir jeigu aš jį pavadinu smulkmena ir bandau ignoruot, jis graužia mane kaip tas akmenukas bate.
Mhm. Tai jeigu aš esu pasakęs, tai čia nėra nieko tokio. Taip, aš esu pasakęs, mes susitariam, tu pasakei taip. Gerai. Vyrai labai dažnai atsikalbinėja sutikdami su savo partnerių, žmonų, draugių reikalavimais, net neišgirdę, ko jos nori iš tikrųjų. Tai vat čionais moteriškės turėtų panaudot mažą gudrybę. Būk geras, pasakyk, ko aš prašiau. Pakartok. O tada būna įdomu. Tai vat kol vyras nepakartojo, ko jo prašė, o tik atsipirko taip gerai, jis neišgirdo. Mhm. Geras, labai geras patarimas. Vienas tvarko kaip reikia, kitas tvarko, kad būtų bent kažkaip.
Abu nervinasi dėl tos situacijos. Pirmas dalykas, kas nusprendė kaip reikia. Čia pagrindinis klausimas. Kas nustato standartus? Namų tvarkos. Namų tvarkos, elgesio su kitais, tarpusavio santykių, vaikų auklimo, bet kur. Mes turim kažkokius standartus, rėmus. Mhm. kas juos nustato. Ir mes turim suvokti, kad čionais yra viena iš pagrindinių sferų, kur išlenda šitas mes, kur šito mes reikšmė yra didžiulė, nes jeigu mes nesusitariam, aš tau pasakiau, kad tu turi taip daryt. Nu, pasakei, bet kodėl aš turiu? Kur tai parašyta?
Mhm. Tai yra pakankamai daug erdvės pasyviam, o gal net ir aktyviam protestui. Čia, žinot, vienam užtenka praskalaut puodelį, nes jisai tai pripratęs nuo studento laikų, nes jis vienas gėrė iš to puodelio ir jisai žino, kad vėl gers. Ir poroje jis galvoja, hm, tai aš gi išploviau, nes aš tai pratęs daryt 20 metų, o kitam reik rankom išplaut dar indaplovę įdėt ir iš indaplovės dar viską ten rankšlošiu išpoliruot ir skaitot čia tada išplauta ir tada nu tokie du žmonės tvarką supranta visiškai skirtingai kartais ar bus iš tikrųjų įmanoma susigyvent.
Mhm. O gali va toks dalykas a ir lemti tai, kad pora nesusigyvens netgi žinot, ypač kol tie jauni žmonės, dabartinės jaunųjų kartos atstovai gyvena nesusituokę, tai tokios smulkmenos gali pasirodyt pakankama priežastimi išsiskirti. Mhm. Gaila, gaila. Vienas išeina iš kambario konflikto metu nusiramint, kitas sako: "Tu bėgi nuo problemų." Aš galvoju, kaip mes nusiraminam, yra išmokta. Čia nėra mano išsigalvojimas. Ir kažkaip mane vaikystėj mokė, kad jeigu tu čia dabar mums keli skandalą, eik į kambarį, užsidaryk, kai nusiraminsi, galėsi grįžti.
Mhm. Ir jis įgija tą stereotipą, kad išėjęs į kambarį vienas, jis pabūna ir tada jau nurimsta tiek, kad gali bendraut su savo tėvais bendraamžiais. Kitiems atvirkščiai buvo sakyta, kad nu baik kalbėt čionais, nutilk iš karto, baik rėgti. Ir būdavo baudžiamas, bet čia pat niekur neuždarant, jis supranta, kad šitas konfliktas sprendžiamas čia ir dabar tom priemonėm, kurias abudu turim. Tai tai, kaip mes elgiamės nerimo, pykčio, pasimetimo situacijose. Yra dalykai, kurie yra atsinešti. Mes turim palyginti, kaip tu tai darai, kaip aš tai darau.
O čia yra teisingas būdas, ar čia nėra teisingas? Ne, nėra teisingo būdo. Teisingas yra tas, kuris padeda tam žmogui. Mhm. Nes mes turim suprast, suprast, kad teisybė yra subjektyvi. Kas teisybė man gali būt visai neteisybė jums. Aš galiu nuo savęs pareflektuot, nes man, pavyzdžiui, asmeniškai a man labai sunku yra viduje. Aš jaučiuosi, m jaučiuosi blogai, jeigu žmogus išeina iš konflikto neišsprendęs konflikto. Mm, nes aš tada jaučiuosi su savo mintimis ir aš pradedu prigalvoti įvairių planų, a, kaip čia viskas toliau bus ir panašiai, nes mes neišsiaiškinom ir tas žmogus dingsta ir po to aš to konflikto jau jaučiuosi neišsprendęs.
Jeigu, pavyzdžiui, vyksta konfliktas ir mes atsisėdam, išsprendžiam ir tada kad ir neigiamai teigiamai nesvarbu bet kažkoks sprendimas, man jau ir iš karto viduj geriau. A, o tas žmogus sako vat, o man geriau dvi tris dienas pagalvot ir tada pasišnekėt. Mhm. Bet tas tris dienas tada iš proto einu, nes nu tiesiog nu vat aš taip jaučiuosi. Tai dabar nu tai ieškokit kompromiso. Gal net trys, gal pusantos, gal dvi dienos kad jums mažiau kankintis jam truputį mažiau pačiam apsispręsti.
Mhm. Bet išspręsti abiems šnekantis būtina. OK. Čia vis tiek a finale būtas dalykas. Klausimas kada? Taip. Tai vienam adaptuotis, kitam adaptuotis, bet finalas išspręsti būtina. Ne, negalima taip padaryti, kad konfliktą tiesiog užmiršti. Tai lietuvaičiai labai dažnai bando tie nekalbadieniai, kurie pereina į nekalbamėnesius, tai ir yra bandymas tarsi užmiršti dėl ko mes susirijome. Niekas nieko neužmiršta. Mhm. Tas dar ir lieka ir po to prikišdavo. Taip, kai sakėt dėl tų smulkmenų, kai konfliktai vyksta, tai tie va tie va ne kalbadenį ir išlenda.
visos smulkmenos ir jie išlenda. Tada visi tie išlenda. A vienas sako: "Nepykstu, bet tris dienas tyli ir atsakinėja vienu žodžiu." Kaip tik atėjo šitas momentas. Tai neišvengiamai įrodo pyktį. Žinoma, vienas viską prisimena, metines, gimtadienius susipažinimus pasimatymus, kitas nuolodot viską pamiršta. Na, čia jau žmogaus, sakyčiau, įpročio suteikt didesnį ar mažesnį reikšmingumą įvairiausiems dalykams, kurie vyksta jo gyvenime ir kas jam atrodo svarbu, kas ne. Bet jeigu, pavyzdžiui, jis užmiršta, bet galvoja, kad vis tik būtų gerai prisiminus, taigi mes turim telefonus, kur galim susivesti visas reikalas.
Man ką tik kalbėjom, gyvenam su jais čia ne čia tiesiog iš ryto man parodo šiandien taip. Utės, Petrutės gimtadienis. Nu, pasveikinu tikrai jau dabar pasiteisinimų nėra. Ne, pasiteisinimų nėra. Vienas nori sveikai valgyti dėl sveikatos, kitas tempia namo užkandžius ir visą džunk food fūą ir sako: "Ką tu čia vaidini?" Na, visų pirma niekas neturi teisės vertinti to, kaip aš elgiuosi su savo sveikata ir gyvenimu. Mhm. Ir todėl aš nieko nevaidinu. Aš noriu būt sveikesnis. Aš noriu gyvent ilgiau, aš noriu gyvent kokybiškiau.
Įvairūs motyvai gali būti, bet ne tavo reikalas spręsti, teisingai ar neteisingai aš gyvenu. Čia mano gyvenimas. O jeigu, pavyzdžiui, žmogus mato, kad jo partneris neteisingai daro ir mato, kad tuos dalykus, kuriuos daro, kenkia sveikatai, nu, na, tokie dalykai tikrai ir pats tragiškiausias, be abejonės, kai pradeda matyti, jog tam jo partner, jo ar jos partneris pradeda linkti į savižudybę, pavyzdžiui, kas irgi atsitinka, tokiu atveju reikia kištis aktyviai. Mhm. Jeigu tai kenkia sveikatai, gyvybei, reikia kištis aktyviai. OK.
O jeigu tas kišimasis a iššaukia konfliktus ar panašiai, ką neišvengiamai iškels konfliktus, bet tada jau mano vertybių sistema turi parodyti, kuo iš tikrųjų aš vadovaujuos. Ar tuo, kad būtų ramu ir rankutės švarios, ar tuo, kad aš iš tikrųjų paimu žmogų ir padedu į tą vietą, kur jam padės išeiti iš tos krizės. Mhm. Mm. Ir, pavyzdžiui, žmonėms su, reiškia, aktyvaus savižudybės pavojaus simptomatika, jis jau kuria planus ir ieško priemonių. Jį reikia gruddyti psichiatrinę ligoninę. Bet čia jau toksai turbūt kraštutinis kraštutinis, o ne kraštutiniu atvejų yra daugybė visokiausių kitokių.
Mhm. A kas išplaus indus? Klausimas. Aš jau vakar ploviau ir prasideda tada santykiuose buhalterija. Su ta buhalterija žinot labai daug žmonių, ypač šiais laikais, kai viskas bandoma tiksliai ir moksliškai padaryti ir įvertinti. Jo, jo, jo. Labai daugelis nudega nagus. Iš tikrųjų tai nepadeda ilgesnėjam tokiom perspektyvom. Tai kaip ten angliškas žodis yra? G feeling turi turbūt toksai iš vidaus eiti jausmas. taip, kad nors man, pavyzdžiui, kažkas ir nepatinka, bet aš sutinku, kad tai yra sąžininga, kad kas antrą dieną vis dėlto čia mano reikalas išplaut indus.
Mhm. Nu taip. A vienas nuolatos vėluoja, kitas visada ateina laiku ar šiek tiek anksčiau? E, šitai yra išmokta iš labai anksti iš tikrųjų vėluot nevėluot. Tai yra iš šeimos tradicijų atsineštas elgesio stilius ir, e, santykiuose tarpusavio tai gali gadinti gyvenimą iš tikrųjų, bet kiek žmogus bus pasiryžęs kažkaip tai kažką tai koreguot, nes čia gali gi abudu koreguot truputėlį bet nei vienas, nei kitas nenori, nes abu galvoja, kad elgiasi teisingai. Kas tau iš to, kad aš pavėlavau penkias minutes?
Ką? Dangus nugriuvo paprasčiausias agresyviai nuskambėjo. Agresyviai ir skamba. Mhm. Žmonės gina savo elgesį agresyviai. Bet tai čia kas negalvojamas apie kitą. A čia iš tikrųjų nelabai kreipimas dėmesio į kitą ir tai parodo meilės trūkumą, rūpesčio. Ne, taip toli aš neičiau, bet aš galvoju, kad iš tikrųjų e to jausmo mes m nebuvimą tai rodo. OK. OK. Reiškia, tai irgi svarbu išgirsti kitą. A jeigu jisai, tarkim, visą laiką laiku ir jam tai yra svarbu, tai galbūt stengtis irgi nevėluot arba bent jau mažinti tą vėlavimo laiką.
Tikrai taip. A, vienas viską komentuoja, kaip vairuoji, kaip jaustai, kaip tvarkai. Ir jisai atsako: "Aš tik padedu, nes man rūpi." Pirmiausia reikia pasakyt, kad arba aš pasitikiu tuo žmogum, kuris kažką tai dabar daro, arba nepasitikiu. Ir jeigu nepasitikiu, tai turbūt įsivaizduoju, kad aš galiu padaryt geriau. Tai ir daryk. M. OK. Tai ir daryk. Aha. A tai jeigu komentuoji kaip vairuoji, tai sėsk pats ir vairuok. Sėsk ir vairuok, o aš atsipalaiduosiu ir pavažiuosiu žama. Geras. O čia labai geras.
Vienas visada pataiso partnerio pasakojimą prie kitų žmonių. Ne, buvo ne taip. Buvo va taip. Čia yra labai nemalonus įprotis. Yra žmonių, kurie turi tokį mokytojišką instinktą, kad viskas turi būti pateikta teisingai. O kaip buvo teisingai, žino jis ar ji ir pradeda taisyti prie kitų. Šito daryti tikrai nereikėtų. Tai labai įžeidžia ir menkina. Nu va būtent kai kalbėjom apie menkinimą kitų per juoko formą, tai čia net ne per juoko. Ne per juoko, o čia per tiesioginės kritikos formą.
Ne, ne, tu neprisimeni, buvo ne taip. Lygtai kažką pakeistų kitiem istorij. Tikrai lyg jiems tai rūpi. Taip, taip. A vienas nori turėti bendrą kalendorių. ir taisykles. Kitas sako, čia yra visiška kontrolė. žiūrint kaip tai pasireiškia, nes tai gali būt bendradarbiavimas, bet tai gali būti ir kontrolė visai, nes mes kaip tik kalbėjom apie taisykles kad pavyzdžiui namų tvarkymo taisykles, dar kažkas, kaip ir tokias reikėtų turėti arba, pavyzdžiui, tas bendras kalendorius, tai žinot turėti tokį bendrą kalendorių, kur mes kurį vakarą einam kartu arba kad žinoti ar kur yra bend draugų gimtadieniai, kur tikrai eisime kartu, kažkokios šventės, kurias tikrai švęsime, galų gale atostogos, kurias praleisime kartu.
Tai yra bendro kalendoriaus punktai, bet yra daugybė gyvenimo įvykių ar faktų, kur aš vienas ar tu vieną dalyvauji ir kur net nereikia turbūt žinot, ane? Ir galima būtų žinot, kodėl tavęs šiandien nebus ilgiau, bet tai ir viskas. OK. A vienas sako: "Aš tau sakiau." Kitas sako: "Tu niekada nesakai normaliai." Na, kai pradedama naudot žodį normaliai, tai aš visai nesuprantu, ką tai reiškia. Todėl, kad iš tikrųjų normalumas kiekvienam yra savo ir todėl pasakymas, kad tai yra nenormalu, tai yra tiesiog keiksmažodis.
Tai nėra turiningas signalas. Žinot, man kas žav jumyse, kad jūs labai a matot prasmę kiekvienam žodyje. Ir ką aš pastebiu, kad žmonės nesiskaito su žodžiais. Oi, kaip žmonės neklauso, ką jie sako, tai tai yra tiesiog nuostabus, bet kiekvienas žodis turi kažkokį tai svarą absoliučiai kiekvienas mažą tojų. Kiekvienas žodis turi savo etimologiją. Jis turi kilmę, šaknis, jis turi istoriją. Ir man labai labai patinka nagrinėt žodžius. Na, ir paskutinis. Vienas nori, kad partneris pats susiprastų kažkokiu būdu, o kitas nori, kad jam pasakytų tiesiai.
Aš galvoju, kad čionais yra tam tikri lyčių skirtumai ir moterys iš tikrųjų mąsto kitaip negu vyrai. Vienas iš dalykų, kuris yra tikrai stebėtinas moterims, visiškai nesuvokiamas, kad vyrai gali nieko negalvot. Tai yra jų unikalus sugebėjimas. Vat jie atsipalaiduoja ir negalvoja nieko. Moterims šitai yra neįsivaizduojama. Moterys visą laiką galvoja apie kažką. Kartais ne apie vieną, o apie kelis dalykus vienu metu. Ir iš tikrųjų tas galvojimas nesustoja niekad. Ir joms sunku suprasti vyrus, kai jie atsijungia, o vyrams sunku suprasti moteris.
Apie ką dabar galvot. Dabar nieko nevyksta. Mhm. Ir mes kalbam apie skirtingą mūsų smegenų veiklą. Aš netgi buvau pradėjęs rimčiau domėtis šituo klausimu, nes man iš tikrųjų pasirodė, kad kažkaip to vyriškai moteriško nesusikalbėjimo priežastys yra gerokai gilesnės negu tiktai kultūriniai kažkokie skirtumai. Ir iš tikrųjų pasirodė, kad jos yra gerokai gilesnės ir biologiškai irgi apspręstos. Ne vien biologiškai, bet ir biologiškai apspręstos. Ir jeigu mes kalbam apie šitą galėjimą, negalėjimą susišnekėti dėl kažkokių tai dalykų, tai šitas susikoncentravimas ties vienu klausimu vyrams ir yra kalbėjimas apie tą klausimą.
O moterims tai yra tik vienas iš kontekstų, kuriame dar yra daugybė kitokių susijusių artimų dalykų ir tas viskas susisieja ir tai reikia spręst kartu. Vyras iškrenta į nuos. Jis nesupranta, kaip t viską galima vienu metu spręsti. Bet tas intuityviai supratimas, žinot, kai tikisi kitas žmogus, kad intuityviai suprasi, nu aš aš galvojau, kad tu suprasi. Nu aš tai galvojau, kad tu žinai. Nu, čia yra viena iš standartinių mūsų lietuviškų frazių. Savaime suprantama. Tai reikia tiesiog suvokt vieną kartą visiems laikams.
Nieko nėra savaime suprantamo. Nes frazė savaime suprantama reiškia, kad aš galvoju, kad tu galvoji, kaip aš galvoju. Taip, ar ne? Dar tokių galimybių nėra, mano atrodo. Nėra ir nebus. Mhm. Ir todėl reikia labai aiškiai suprast, kad savaime suprantamų dalykų nėra. Ir ypač kai moterys kalba su vyrais, jos turi labai aiškiai įsisąmonint. Tai, ko jos nepasakė, jis negirdėjo. Maža to, tai ką jinai pasakė, jis irgi ne viską girdėjo. Ir nebe reikalo aš sakiau, kad jeigu norit įsitikint, ar jis girdėjo, paprašykit pakartot.
Klausyk, ką aš ką tik sakiau? Supyks vyrai ne vienas ir ne du garantuotai. Garantuotai. Todėl, kad tai jis jau įtaria, privers jį nebepamiršti. nebegalės pamirt. Papuolė, papuolė papuolė. Aš kaip tik turim apie skirtumus dar vieną klausimą nuo mūsų partnerio Volfo Engelmano nealkoholinio. Kokie trys požymiai parodo skirtumą? Ar aš dar esu tikrame santykyje? Ar jį jau naudoju sau patogiai iš pripratimo ar inercijos būti tame santykyje? Pirmas, ką jie du galvoja apie vaikų auklėjimą? Nes vaikų auklėjimas, auginimas tos ant kitos kartos yra pagrindinė šeimos užduotis.
Tai jeigu yra šeima sukurta, formalizuota, jos uždavinys išauginti vaikus. Ir yra puiki knyga Aušos kurienės parašyta, ne taip seniai išleista, kaip užauginti žmogų. Labai aiškiai, labai tiksliai apibrėžta, ką vertėtų daryt ir ko nevertėtų daryt auginant žmogų. Toliau svarbus antras labai dalykas yra tai, kaip mes sprendžiame smulkmenas, va tuos akmenukus mūsų bate, kiek mes leidžiam vienas su kitu sau apie tai šnekėti ir kiek iš tikrųjų padedam vienas kitam tuos batus iškratyti. Mhm. Ir trečias dalykas, be abejonės, kaip mes įsivaizduojam, kaip mes užbaigsim savo gyvenimą kartu?
Mokėjimas kalbėti apie mirtį. Geras mokėjimas tartis. Jeigu tai išeina taip, jeigu žmonės šitus dalykus nuolo, nu, gal ne nuolatos, bet apie tai kalbasi, bendrauja, ane, tai reiškia egzistuoja meilė, egzistuoja mes, egzistuoja jų mes. Taip, jeigu jau poroje šitos temos neliečiamos visiškai, tai jau yra gyvenimas iš įpročio. Na, pirmiausia tai yra atsiskyrimas dviejų skirtingų žmonių, buvimas kaip ir kartu, bet ne be reikalo panaudojau žodytį kaip ir kaip ir jo, lyg ir sekso yra, lyg ir patogu, nes a už nuomą mokėt per pusę ar už paskolą per pusę.
O kodėl kartu indus yra kas išplauna? Jo. O kodėl kartu neaišku? A, nu supratau. Ir dar vienas dalykas, mes labai dažnai pamirštam, kad klausti savęs, ką aš darau, reikia neklausiant kodėl. O kam? Mhm. Nes visas mūsų elgesys, visi sprendimai yra nukreipti į priekį. Jie yra tikslingi. Ir todėl tam, kad aš kažką daryčiau šiandieną, aš turiu suprast, kokiam tikslui aš tai darau. Ir jeigu nesuprantu, jeigu darau automatiškai, na, tai visada dariau. Mano tėvai taip darė. Kodėl tu pieši puoši eglutę kalėdinę?
Taip. A mano mama taip puošia. Tai yra dalykai, kurie nukreipti į praeitį, bet jie nieko neduoda mano gyvenimą tolimesniam supratimui. Mhm. O tai yra labai svarbu. Jūs kelis kartus paminėjot apie šeimą ir apie vaikus ir kad šeimos tikslas yra užauginti vaikus. A dabar naujausia statistika, nu yra, man atrodo, šiais metais aš skaičiau 17.500 gimusių vaikų, kažkas tokio, a, esam rekorde, tiktai iš kito galo, taip, antirekorde. Ir a galbūt tai yra įtaka to, kad a labai daug atsirado laisvės, žmonės nebenori, skaičiuoja.
Nežinau, kokios tos priežastys, nesu aš statistikas, bet kaip va tokiu atveju tiem, kurie tiesiog biologiškai negali turėti vaikų, a tada surasti tą gyvenimo prasmę kam, jeigu jie neturi to vaiko, kurį gali užauginti, ką tokiom porom daryti. Ir nes tų porų, aš kaip suprantu, skaitydamas iš mokslinių tyrimų, a, nevaisingų žmonių vis daugėjo. Man atrodo, dabar vienas iš trijų yra nevaisingas. Tai yra labai labai dideli skaičiai. A jeigu anksčiau, kaip sakot, prasmė buvo užauginti, tai vat ką šitom porom daryt?
Žinot, aš neturiu atsakymo į visus gyvenimo klausimus ir tai yra vienas iš sudėtingesnių šiuolaikinės visuomenės klausimų ir sunkumų, todėl, kad tai iš tikrųjų yra pasaulinė problema. Ir e pažiūrėjus į mūsų ateitį kaip tautos ateitį, tai jeigu tai bus toliau, tai jūs turbūt irgi žinot skaičiukus, kad kažkur tai ties 3000 metų mūsų nebeliks. Mhm. Todėl, kad mes nereprodukuojamės. Juk tam, kad tauta neišnyktų, realybė yra labai paprasta. Kiekviena šeima turi turėti 2,2 vaiko, todėl, kad ne kiekvienas vaikas ten paskui bus vaisingas ir taip toliau.
Ir tam, kad du pakeistų, du pakeistų du, tai yra nemažėtų tautos skaičius, vaikų turi būt daugiau negu du vienoj šeimoj. Mhm. To nebėra. To nebėra jau seniai. Ir politikai apie tai kalbėt nenori. Jie sprendžia savo artimiausius rytdienos tikslelius. nepagalvodami apie po dešimtmečio ar šimtmečio ateisiančias pasekmes. Ir jeigu mes kalbam apie šeimą, kuriai norisi turėt vaikų, bet jie negali dėl įvairių priežasčių, tai galima ieškoti išeičių ir įvairiausiose šiuolaikinėse medicininėse technologijose. Dirbtiniai pavaisinimai ir taip toliau. yra daug labai surasta visokiausių būdų, bet galima ir tiesiog surasti vaikelį, kuriam reikia globos ir kurio niekas nenorėjo.
Mhm. Tai aš galvoju, kad išeičių yra, bet jos toliigražu ne visiems visos tinka. Čia kaip prakeiksmas, nes aš tada matau YouTube kažkokius video, kai klausia tų vyresnių a ten 80 90 metų žmonių ir sako: "Dėl ko gailitės tai, kad neturiu vaikų?" Žinot, aš galvoju, kad, na, tai parodo, kad iš tikrųjų vaikai kaip mūsų pratęsimas yra labai svarbus dalykas mūsų gyvenimo prasmės suvokimui. Ir todėl išeitis vis dėlto turėtų būti paieškojimas, kam jūs galit atiduoti savo tą norą rūpintis, globoti, padėti augti, tapti savarankiškam, išeiti ir būti laimingam be manęs.
Tai yra visas kelias, kaip mes auginam vaiką. Ir aš manau, kad šitoj situacijoj tikrai verta ieškoti tokių išeičių, kurios yra praktiškos. reiškia žmogaus žmogaus iš tikrųjų būtis yra tam, kad jisai tam, kad jum prasitęstų, a duotų kažkam tai nuo savęs kažko tai, ane, turi turi duoti kažkam tai tikp mhm tai gali, pavyzdžiui, tai pakeisti, nes matai tenai tos vyresnės poros, kurios neturi vaikų šunų, ten prisiperka, tai čia vat yra būtent tas išreiškimas meilės supratau, bet a labdaros kažkokios, vaikų namai, dar kažkas tai taip žmogus stengiasi atid atiduot savo rūpestį taip, kaip gali.
Mhm. Bando vis tiek atrasti, nes tai neišvengiama. Bando to, to reikia. Tai ar čia ir yra ta laimės formulė? Tada kas žino, ar čia laimė? Čia yra, sakyčiau, būtinybė, nelaimės mažinimas. A ok. O tai ne tas pats. Būna santykiuose manipuliacijos ir tokios ir lengvos manipuliacijos, ir kartais labai nu tokios stipresnės manipuliacijos, bet tai yra tam tikra meno šaka, sakyčiau. Yra talentingų žmonių, kurie taip moka labai talentingai santykyje manipuliuoti, kad kitas net nesupranta arba nesuvokia. Nu, pavyzdžiui, viską pabrėžia, kad tu pats nori.
Tau gi pačiam, nu, tau bus geriau. A viską, ką sako s tau pačiam bus geriau. Nu, tai pasižiūrėk, tu paskaičiuok. pamatysi žiauriai bus gerai. Pamatysi, po to pats dėkosi. Ašau už kampą vo. O kaip nepasiduoti manipuliacijoms, jeigu tu jauti, kad tavim manipuliuoja be skandalų? Pirmiausia reikia klausyt nereaguojant. Ir kai aš klausau ir pradedu suprast, kad jau lenda į mano ribas, jau nori, kad aš eičiau ne ten, kur einu, o pasukčiau kažkur. Tai reikia sustot. Mhm. Reikia tiesiog nieko nedaryt ir nepult su tuo manipuliatorium kovoti, todėl, kad garantuotai pralaimėsit.
Jis geresnis profesionalas šitoj vietoj. Tiesiog leiskit sau pabūt, tegul šneka. tegul šneka pasiklausyti. O apmąstyti, ką jisai pasakė, reikia po to, kai išsiskyrėtat, nes kol esat tiesioginiam kontakte, jūsų galvoj trūksta aiškumo šitai, ką išgirdot, analizuoti. Mhm. O kai išsiskiriat, tada jau galima pradėt skaič išsiskiriat, turit omeny, kai fizine žodžio prasme atsiranda atstumas, jo neberaš išeinat į darbą, išeina jisai išeina į darbą. Bet kur taip ir tada aš pradedu analizuot, ką jis darė. ko jis siekia ir ką tai reiškia man.
O galit tokį žodinėlį, vat ką tik jūs paminėjot vieną frazę, nes aš esu susidūręs su labai daug žmonių, kurie sako: "Aš nelabai suprantu, kaip mane kaip kaip manipuliacijos atrodo, kos tos frazės." Susrast reikia ne pagal jo žodyną, nereikia per per manipuliatorių eiti į tai, per savo jausmą, kad mane jau stumia kažkur, kur aš pats nesiruošiu eiti. Nes manipuliacijos esmė yra žmogui nesuvokiant priversti jį daryt kažką, kas yra naudinga kitam. Mhm. Ir reikia iš karto pradėt skaičiuot.
Ir čia prasideda viena lietuviška bėdelė. Žmonės mumyse, tai yra Lietuvoj, labai auklėjami daryti gerą kitiems. Taip, būk geras kitiems. Taip, stenkis ir tada tave mylės. Nu, aš parodyčiau žestą, ką tai reiškia. Visų pirma, ne tave mylės, o tavim naudosis. Ir todėl reikia aiškiai pasakyt, kad pirmiausia mes turim mokėt būt geri sau. Mhm. Mes turim suprasti, kad jeigu aš nepasirūpinsiu savim, tai kodėl kiti turėtų rūpintis? Niekas manim nepasirūpins. Niekas nepasirūpins. Jo. Ir todėl reikia išmokti mylėt save.
Kai pasakiau šitą frazę ne vieną kartą įvairiose auditorijose, sulaukiu didžiulės bangos protestų. Tai ką tada į kitus nusispjaut? Kur šitoj frazėj yra, kad reikia į kitus nusispjaut? Nekalbant apie tai, kad mylėk save yra citata iš švento rašto. A tiesiog pirma pasirūpint savimi. A jeigu tu būsi pasirūpinęs savimi, tada turėsi jėgų ir kitiems. Bet jeigu viską atiduosi kitiems, tai su laiku tiesiog. Bet maža to, jeigu nemoku pasirūpint savim, iš kur aš žinau, kaip rūpintis kitais? Nu jo, neturi įrankio.
Taip, čia jau šiek tiek ne manipuliacija, bet labai dažna irgi situacija, kai dabar, nu, tiesiog man atrodo tapo, nu, toksai kaip šablonas gal, a, net galim pavadinti keiksmažodžiu, žodis narcizas. Tik išsiskiria a iš karto buvusį partnerį ar partnerę vadina narcizu. Anksčiau, pavyzdžiui, kažkaip aš negirdėjau to prieš dar 10 metų. Ai, madinga labai. Žmonės iš tikrųjų pasiduoda madoms įvairioms. Narcizmas yra tam tikra tikrai pakankamai sudėtinga bėda žmogui pačiam, todėl, kad iš tiesų šitas jo elgesio stereotipas yra atsiradęs kaip gynyba nuo labai stipraus menkavertiškumo jausmo.
Ir tai, ką jis jaučia apie save viduj, tai yra mažas silpnas vaikas, kurį reikia ginti ir ginti reikia jo santykių ribas atitolinant nuo jo, kaip galima toliau, kad tie kiti jo nepažeistų. Ir čia atsiranda toks kietas manipuliacinis elgesys su kitais. Bet tai čia yra mūsų psichoterapeutų supratimas ir mūsų darbo pagrindas. O žmonių kasdieniniame gyvenime šitas suvokimas ne nelabai paveiks. Noriu tik pasakyt vieną, kad iš tikrųjų terminas naudojamas kaip keiksmažodis, kai buvo laikas, kai buvo labai populiarus žodis isterikė.
Tiksliai. Gerai, sakė. Taip, isterikė. Taip, taip. Dabar tai praėjo. Negirdžiu šito. Taip, dabar jau narcizas. Geras. Ir atkreipkit dėmesį, kad kaltinimas arba diagnozavimas persislinko nuo moterų ant vyrų. Aha. Aha. Įdomus pokytis kultūroj. Ačiū, Eugenijau. Žinau, kad labai skubate. Dėkui, kad atėjot ir tikiuosi, kad mūsų laida buvo ne per trumpa. Aš tai turėčiau dar dviejų valandų pokalbį su jumis. Tikrai labai smagu ir didelė garbė, kad jūs atėjot. Tikiuosi ne paskutinį kartą. Ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir, aišku, parašyti komentaro.
A galbūt turite klausimų, užduokite juos ir jeigu tik suteiks Eugenijus garbės ateiti dar kartą, mes juos vėl užduosime. Tai susitiksime su jumis jau kitą savaitę. Iki, viso gero. Ja. เฮ