26 gegužės 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
vienišumas ant bangos. Labai daug žmonių jaučiasi vieniši. Visa tai neišvengiamai skatina vienišumo jausmą ir kartu didina neigiamą poveikį sveikatai ir psichikai. Kiek kartų per mėnesį tu pagalvoji, kad geriau būti viena? Labai taikliai jūs pasakėt, kur tu matei žmoną, kuri neką proto. Nu kur bus jachta, bus ir seksas. Aš viską pats galiu. Bingo. Tik pačiu savimi gali pasitikėt. Matot, Artūrai, čia aš drįstu prieštarauti. Klausykite, o ką jūs darote su senu telefonu? Spėju, guli stalčyje, renka dulkes arba vežate pas močiutę į kaimą kaip atsarginį.
Pasakysiu taip: nebūkite kaupikais ir siųskite tą telefoną į ore pensiją. Tele2 turi gerą pasiūlymą: "Atnešk seną, naują pirk pigiau." Ateini su savo seniuku į saloną ir gauni nuolatą naujam telefonui tokią, kokios vertas tavo senas įrenginys. Pavyzdžiui, tavo senas telefonas vertas 100 € 100 iškart nusiima nuo naujo pirkinio. Ir nesvarbu, kokio ten modelio išmanusis, senas iPhoneas, Androidas ar ten kažkoks kosminis brendas, kurio pavadinimo net pats nežinai. Tai Tel2 priima visus be išsikalinėjimų. Atneši vieną, nuolaida vienam, atneši du, pasiimi du naujus su nuolaida.
Viskas labai paprasta. Konsultantas įvertina vietoje procesas greitas, o tavo senas telefonas gauna antrą gyvenimą, o ne amžiną tremtį stalčioje prie kažkokių tai ten pakrovimo laidų. Ekologiška, ekonomiška ir pagaliau protinga. Daugiau info salone arba paspaudus nuorodą aprašyme po šio video. O mes pradedam mūsų šiandienos pokalbį. Sveiki, Andriau, sveiki, sveiki, Artūra. Visų pirmiausia tai noriu padėkot, jog atėjote. Aš jus stebiu jau ko ne 20 metų įvairiose platformose. Nežinau, ten jūs ir rašėt straipsnius, ir laidose pasirodėt žinių radijoj ir tikrai esat ir garsus seksologas, bet šiandien šiek tiek kažkada, bet šiandien kitokia tema.
Ir knygos yra va, prašau, trys. Dabar ketvirta jau kažkada pasirodė. Nu va taip. Laukiam, laukiam su nekantrumu. Andriau, šiandien noriu su jumis pakalbėti apie, na, vieną tokių temų, kur kartais žmonės nesusimąsto, bet pasirodo tai yra krizė ir vienišumas yra tiesiog ant bangos. Labai daug žmonių jaučiasi vieniši. Ir aš net išsitraukiau tokią statistiką, kad vakarų šalyse Amerikoje vienas iš keturių vyrų turi nulį draugų. 25% neturi absoliučiai jokių draugų. O Anglijoj tai yra vienas iš trijų. Reiškia, 33% vyrų neturi absoliučiai jokių draugų.
A kas įdomu, pavyzdžiui, Dale Kernegis mirė visiškai vienišas, nors parašė knygą apie tai, kaip susirasti draugų. Tai šiandien ir panarpliukėm šią temą. A kaip jūs galvojat, kodėl kai kurie žmonės atrodo kartais tokie laimingi, bet viduje jaučiasi tragiškai vieniši? Psichologiškai tariant, tai vienišumas nėra jokia diagnozė klinikinė, bet jis yra priskiriamas prie būsenos. Tai jeigu psichologiškai, tai yra būsena. Štai mano, kokia tavo būsena? Va, laimingas būsena. Tai ne emocija. Vienišas tai ne emocija. Kas yra būsena? Tai yra sudėtingas dalykas, kuriame persipina a ir mūsų mintys, ir mūsų emocijos, ir mūsų lūkesčiai, mūsų nusivylimai ir panašiai.
Tai vat vienišumas yra būsena, o tai reiškia, kad tai yra tvari konstrukcija. Tai ta būsena tai nėra tas, kas šiandien tu jautiesi arba esi vienišas, o rytoj tas iš karto bum ir dingsta. Tu pamaskuoti gali suvaidinti tokią vitriną pasidaryti. Taip. Taip. O jeigu vat kalbėtume apie sąvokas, kuo skiriasi vienišumas ir vienatvė? A tai yra du skirtingi dalykai. Vienatvė kaip tik yra labiau socialinė. Mhm. Būsena yra vienišumas. Vienišumo būsena. Vienatvė tai yra kartais sakoma, kad vienatvė tai yra sąmoningas pasirinkimas.
Vat ne gali būt vienatvėje, bet nesijausti vienišas. Taip, taip, taip. labai dažnai ir na kiek kiek anksčiau tai buvo labai toks vat būtent gajus atskyrimas, kad vienišumas tai yra a totali tokia labai tvirta konstrukcija būsena. O vienatvė tai kada žmogus pasirenka pabūti, pavyzdžiui, vienas kurį laiką, retrytai kokie nors, ane, arba ten tiesiog pavargo nuo žmonių pailsėti, nežinau, kelmą paspardyti miške pasivaikščioti, tai pajausti tą vienatvę tarsi tai yra gerai. Tai buvo labai toks atskyrimas. A, socialinis tai yra vienatvė.
Vienišumas tai yra psichologinis. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Žinot, jūs sakot, pasirinkimas, retrytas ar kažkoks trumpalaikis toks vienatvės noras pabūti vienam, bet a nėra taip, kad yra žmonių, kurie ilgai užsibūna vieni ir tai gali a na lydėti į tą vienišumą, jog a užsibuvimas vienatvėje, a neturėjimas po to praradimas ryšių su socialiniu pasauliu, a nežinau, ten gal internetas, a vengimas eiti kažkur tai su draugais, a Ir po to pripratimas prie to, kad tu vengi eiti, nes, nu, jau kaip ir pripratau namie.
Va tą savo Netflixą įsijungiu, žiūriu ir tai po to pereina į vienišumą, nes tu po to suvoki, kad tu vienas ir po to jau tau niekas neskambina, jau niekas niekur nekviečia ir tada a ar tai gali peraugti tas vienatvės noras į vienišumą? Bingo. Būtent, Artūrai, taip ir vyksta, nes a štai nuo ko mes pradėjom, jūs pradėjot laidą nuo statistikos. kad jį tikrai klaikiai didėja. A čia, žinai, taip tas alarmas čia jeigu truputį papildyt jūsų va tą įvadinę įvadinę statistiką ir paskui grįžti prie tos vienatvės, kuri transformuojasi į vienišumą, tai a toksai didžiulis pasaulinio mąsto a alarmas, kada tikrai buvo jau pranešta apie tai, kad vienišumas yra rimta problema, tai 23 metais vyriausiasis Jungtinių Valstijų Amerikos a gydytojas, chirurgas, vyriausi jis savo metinėj ataskaitoj kada darė
kongreso pranešimą, jisai taip ir pasakė, sako, žiūr, viena pandemija baigėsi, a, o kita tik pradeda įsibujoti ir ta kita yra vienišumo pandemija. Ir štai dabar nuo 23 metų nuo jo šito pranešimo kongresui labai iškalbingi dalykai, kad Britanijoje, vat štai jūs teisingai sakėte, yra didesnis vienišumo skaičius ir ne tik vyrų, moterų, na, o dar didesnis ara amžiaus grupių. Na, konkrečiai Britanijoj, tai nuo 16 iki 25, tai yra jauni žmonės, lūžta stereotipas, kad tai yra senatvės tiktai senų žmonių problema, našlių, moterų ir panašiai.
Lūžta taip galvodavo visi. Aš pasakysiu vėliau truputį apie tą šiuolaikinį vienišumą, kas tas yra šiuolaikinis. Tai va, tai bet tai vat pandemija Britanijoj labai daug ir Japonijoj, tai pirmaujantis šalys su vienišumu ir tai atsiliepia ir valstybės mastu. Aš kalbėjau apie tai ir Seime ir t taigi Britanijoj 2018 metais pačioj pradžioj yra įsteigta vienišumo ministerija. Valstybės lygmeniu sprendžia problemą Britanijoj, a Japonijoj a yra a atskiras departamentas su ministerijos statusu Japonijoj. O paminėjot, kad Lietuvoj Seime kalbėjot, o kaip Lietuvoj situacija su vienišumu?
Ar mes irgi tai jaučiam? A ir taip masiškai, kaip UK, Japonijoj, ar visgi pas mus a kaip visada žinot ten, nu, tarkim, nutūimo atžvilgiu Lietuva pirmauja Europos Sąjungos šalyse, mes ten į top trejetuką papolom, bet kai žmonėm šitą faktą pasakai, visi tai ne, tai pažiūrėk, Vilniuj visi normaliai atrodo, kai burbule gyveni, kaip pas mus Lietuvoj tas burbulas, gal mes kažkokiam burbule gyvenam ir nematom iš tikrųjų. situacija yra bloga tokia kaip lyg kam reikia tas mato. Mato dvi kategorijos žmonių.
Nu tą Lietuvos tikrai labai įsibujojusį vienišumą tai mato dvi kategorijos žmonių. Tai patys žmonės, kurie jaučiasi vieniši ir specialistai, kurie tai stebi. Tai jeigu kažkas pamatys iš, pavyzdžiui, valstybės, tai reikia spręsti. Tai paprasčiau nematyti. A tai todėl žin, papildomi pinigai, papildomi finansavim. Tai be to, žinai, kažką reikės daryti. O jeigu taip pabandyt tas pamatines a pažiūrėti savybes, nuo ko tas vienišumas prasideda, jeigu, nu tarkim, įsivaizduokim žmogus nepapuola į šitas teorereipines kategorijas, vat jūs sakot jaunimas 14-1 metų, jie gi lanko mokyklas, jie gi turi socialinius tinklus, jie gi vis tiek kažkur bendrauja, susirašinėja, žiūri YouTubeus ten, taip toliau.
Jie vis tiek dalyvauja kažkokiam socialiniam gyvenime. Aš suprantu, suaugęs žmogus ten frylanseris koksai, kuris dirba iš namų, nu jisai save gali am į tą vienišumą nuvyti savo gyvenimo būdu, bet moksleivis vis tiek jisai mokykloj kažkur tai būna pusę dienos ir vat jau sakot nuo 14 metų jaučiasi vieniši. Tai kokios yra tos pamatinės vienišumo savybės, kad pats žmogus galbūt nesuvokia, jis jaučiasi blogai, vat sakot, būsena, bet nelabai supranta, kad jis čia vienišas jaučiasi, bet jisai tiesiog tragiškai jaučiasi ir kažkaip galvoja, kad čia draugų nėra, gal aš čia per prasą, gal aš čia kažkoks blogas, gal aš blogas draugas, kad su manim draugaut nenori.
A kokios yra pamatinės vienišumo savybės? Iš ko tai kyla? Tai a pirma būtų tai a asmenybės savybė, kuri vadinasi šizoidas. M su šizofrenine nieko bendro nėra, bet asmenybės savybė tai čia kaip charakteris, kaip temperamentas. Nu yra žmonės ekstravertai ir intravertai. Tai jeigu tai būtų paprasčiau, nu bet moksliškai tai yra šizoidinė asmenybė. Tai yra žmogus, kurio vidinis pasaulis yra gerokai turtingesnis už išorinį. Apie tokius sako, kad žmogus savyje, jis fantazuoja, kažką piešia, jam per daug nereikia draugų, jisai užsisklendęs savyje, jis koks nors ten generalus matematikas arba ten dailininkas kažkoks.
Tai va tas šizoidinės asmenybės, tai va čia yra, jeigu imti tą gilią psichologiją, tai vat čia būtų vienas iš tokių pamatinių dalykų. Tie vadinami uždari žmonės. OK, bet tai yra asmenybės savybė. Nei blogesni, nei geresni. kartais painioja su autizmu, tai čia ne. Aišku, toliau kitas toks bruožas, tai taip gali būti sutrikimas, tas vadinamas Aspergeris, Aspergerio sindromas, tai socialinis autizmas tai vadinasi. Tai ne tas autizmas kaip tas, nu, grynas, o būtent socialinis autizmas. Tai žmogus, tai reiškia, kada žmogus, na, šiaip norėtų, jisai stiebi prie kažkokių bendravimo, bet jis yra socialiai visiškai neadaptuotas.
jam labai sunku socialiai adaptuotis. Na, pavyzdžiui, su Aspas Aspergerio bruožų žmogus nesupranta perkeltinų prasmių. Nu tiesiog nesupranta, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad jisai beveik nesupras humoro. Nu, vis didžioji dalis humoro yra ant perkeltinų prasmių statoma. Ir štai visi juokauja, o jis, nu, žmogus tiesiog nepajėgus, nes va turi aspergerį lengvą arba sunkią formą. Nu tai įsivaizduokit vaikas, ane, visi visi kikena, o jis nesupranta iš ko. Nu ten, o ten praskrido paukštis, tai čia panašus į mūsų ten mokytoją kažkokį, žinai.
Jam nesusiveda prie ko čia paukštis ir mokytojas, bet visi kikena. Tai kaip jis save a vertins? Nu, kad jis kažkoks kitoks. Kitoks. O kaip jį kiti vertins, kad jis kažkoks kitoks. Supranti? Tai va. Tai va čia būtų tas antras. Trečias stulpas aš dėčiau, a, bendras toksai bazinis saugumo pojūtis. Jis ateina, gali būti pažeistas, a, gali būti a nu toks tvirtesnis ir sveikas tas a kognityvinėj terapijoj. Tai vadinasi a kertinis įsitikinimas apie pasaulį. Yra trijų rūščių kertiniai įsitikinimai.
Tai ką aš išmokau ir ką aš manu apie save, kitus ir pasaulį. Tai a nusiteikimas arba tas vat įsitikinimas kirtinis apie pasaulį, jeigu jis yra pažeistas bazinis saugumas, tai žmogus galvoja, kad pasaulis yra nesaugus. Tai vadinasi, kad jį arba atstums, arba a sumenkins, arba pažemins, arba apgaus, arba kažkaip išnaudos. Ir tada atsiranda nepasitikėjimas ne savimi, o nepasitikėjimas pačiu pasauliu, nu, ir kitais žmonėmis. Pasaulis yra nesaugus ir neteisingas. Automatiškai žmogui formuojas iš to nusiteikimo. Tai dažniausiai ateina pirmos raid pirmoje raidos fazėje žmogaus.
Tai kažkur, na, kokių nuo trijų metų iki maždaug 18 tai formuojasi. Va, jis gali būti pažeistas, na, pavyzdžiui, per patirtą smurtą šeimoje, pavyzdžiui, per kažkokį visiškai nežymų epizodą, kuris net netraukia psichologinės traumos, kad mes žaidžiam su jumis, Artūrai, smėlio dėžėj būdami kažkokie vaikučiai, ane, aš pasidalinau savo mašinėlę, o jūs nepiktybiškai tiesiog tą mašinėlę pasiėmėt ir sustabdėt žaidimą ir išėjot. Aš sakau, e, kur mano mašina grąžink, žinai. O jums nemotais, jūs išeinat. Tai kaip ir ne trauma, bet baž bet pažeidžiamas bazinis saugumas.
Nesaugu kažkuo dalintis, nes tave apgaus. Ir tada lūžinėja pati saugumo schema, žinai. Arba žmogų paveda labai dažnai. Va tame nuo 3 iki 18, ane, sako, a nežinau globėjas tėvas mama šeštadienio eisim į zoologijos sodą. Nu ir tada aš ruošiuosi, prausiuosi, ten viską susidėlioju. Bet šeštadienį man konferencija Niujorke ir išskrido, bet žmogau, nebijok, kitą šeštadienį mes tikrai jau tikrai į tą zoologijos sodą nuvažiuosim. Tai kitas šeštadienis jau nesvarbus, čia jau lūžinėja bazinio saugumo. Nesaugu pasitikėti. Ar būna taip, kad žiūri į monitorį ir pagalvoji, o ko aš ten ieškojau?
Arba skaitai tą patį sakinį jau trečią kartą ir nesupranti apie ką. Jei galva kartais sustringa kaip senas kompiuteris, aš turiu tau sprendimą. Maisto papildas Neurozan. Tavo smegenų restartas. Ne, tai ne dar vienas maisto papildas, o maistas tavo protui. Pritai iš Vitabiotics, kurie jau 50 metų reikalą išmano ir net keturis karalienės apdovanojimus turi, sukūrė formulę, kuri padeda tavo smegenims dirbti taip, kaip jos ir turėtų. Tik viena tabletė per dieną. Jokių sudėtingų schemų. Viskas paprasta. Pantoteno rūgštis, kad protas būtų aštrus.
ginkmedis, cinkas, geležis, B vitaminai ir net vitaminas D. Viskas vienoje tabletėje. Tinka visiems, kurie daug galvoja, analizuoja, sprendžia, mokosi ar tiesiog bando atsiminti, kur paliko raktus. Na, o kaip visada manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausi net 40% nuolaidą pirkdami šį papildą. Taip pat daro įtaką, kad jam jau yra užprogramuotas finišukas. Geriau vengti pasaulio, būti vienam. Teisingai? Taip saugiau. Taip saugiau. Pats savim galiu pasitikėti, kitais ne. Tikrai taip. O kadangi saugumo pojūtis yra vienas iš bazinių poreikių, saugumo pojūtis, tai mes gi vis tiek siekiame tenkinti savo poreikius: emocinius, kognityvinius fiziologinius fizinius finansinius, socialinius.
Tai tas poreikis a žinai, vat yra socialinio saugumo ir aš jo siekiu. Žmogus jo siekia ir jo siekdamas, o saugumas jam asocijuojasi su a atskirtimi savotiška psichologine. Ir štai voleia, jis jaučiasi saugesnis būdamas vienas. Ir ketvirtas pamatinis vedantis jį. Tai va, čia ir yra kaip tik šiuolaikinio a vienišumo trendas, tendencija pati, nes vat jums pačiam Artūrai neiškilo klausimas, ane? Tai palauk, tai ką anksčiau to vienišumo nebuvo, kodėl dabar ta pandemija, žinai? Tai ką, našlių daugiau, tai ne našlės, nu tie patys, žinai, ką skyrybų daugiau ir pensininkų tiek viskas tiek pat viskas tiek pat, ane?
Ir taip staiga sako: "Žiūr žmonės, čia realiai pandemija čia žiūrėkit va tokie skaičiai anksčiai čia kas buvo? Kodėl tokių skaičių nebuvo? Nu tik realiai viskas tas pats, žinai, bet kodėl tai va ir čia mes ateinam, kodėl yra paskelbta vienišumo pandemija ir kodėl šiuolaikinis vienišumas jau ne traktuojamas vien tik vyresnio amžiaus žmonėmis. Šiuolaikiškas vienišumas yra vadinama tokia pasirinktas vienišumas. Žmonės pasirenka būti vieniši. Mhm. Mm. savanoriškas vienišumas pasirinkt. O iš kokių paskatų tada renkasi? Ir va čia mes ateinam prie milžiniško srauto socialinių ir psichologinių problemų.
Tamsioji psichologija, manipuliacijos. Pavyzdžiui, aš sutinku žmones, kurie jaučiasi pasirinktai vieniši ir sako: "Aš nieko nenoriu. Aš noriu tik paviršutiniško bendravimo su draugais arba su kolegomis ir viskas. Ir šiaip aš noriu vienkim gyventi. Kodėl? Sako, puiki moteris, sveika, išvaizdi, viskas su ja tvarkoj. 34 metai. Atsakymas. Turbūt daug klausytojų jį atpažins, nes aš ką tik išėjau iš maksimaliai toksiškų santykių. Mhm. Mane šešis metus engė žemino tas mano sutuoktynis. Sako, net pagalvoti negaliu apie jokius santykius. Ačiū Dievui, ką tik išėjau.
Aš nenoriu, nes paaiškėjo, kad jis dar permiegojo su mano drauge, su kuria aš kalbėjau telefonu ir jai skundžiausi kaip kaip mano koks mano vyras niekšas. Pasirodo, jie už mano nugaros. Tai kokie draugai, kokie vyrai, sako Andriau, viskuo nusivylimas visiškai va pasirenka. Tai vat žmonės, kurie išeina ir tai jauni žmonės, sveiki žmonės, vyrai, moterys, tai va jie pasirenka vienišumą. Pasirinktas vienišumas yra dėl darbo pobūdžio. Žmonės neužmezga draugų, kadangi tampa vis labiau mobilesni. Jie tiesiog keliauja, tenkinasi paviršutiniškais kažkokiais pramoginio formato ryšiais arba darbiniais santykiais.
Čia aš kalbu ne tik apie frylanserius, bet ir šiaip, kurie keičia gyvenamąją vietą ir jie supranta, kad čia jie pagyvens, nežinau, metus, pusę metų, maksimum, gal dvejis metus. Jie tiesiog neleidžia šaknų ir jie neturi nei draugų. jiems nereikia. Jie nuomojasi butus, keliauja šiandien Brazilijoj, rytoj Kostikoj, o poyti Šveicarijoj. Tai gyvenimo būdas. A dar kitas dalykas, a pasirinktas vienišumas yra a dabar dar ir dėl to, kad nėra kuo pasitikėti. Pasitikėjimo krizė, maksimali pasitikėjimo krizė. Kuo pasitiki žmonės?
Čia visam pasauly ta pati tendencija. Jaugesiais, gelbėtojais, bet tu su jais nedraugausi. Mhm. Žinai, kas pasitiki ten, žinai, mak nu daugiausia ką, žinai, pasitiki savo šeima. O jeigu tu jos neturi, statistikoje yra labai mažas, kad pasitiki draugais. Aš aš pamenu ir dažnai girdžiu tokią frazę, nu kuo labiausiai gali pasitiekt tik savimi, tik pačiu savimi gali pasitikėt. Exact. Bingo. Mhm. Ir štai čia visiškai populiari nuomonė, kuri taip pat yra iš tamsosios psichologijos srities. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jinai niekuo nepagrįsta, nes tiesa yra ta, kad ir savimi negali pasitikėti.
Bet yra propaguojama, kad jeigu nori padaryti gerai, padaryk pats. Pasitikėti gali tik savimi, kas yra visiškas feikas. Kaip ir minėjau, savimi irgi negali pasitikėti, bet yra bendra pasitikėjimo krizė pasaulinio lygio. Čia ne Lietuva gal viena iš pirmaujančių, nes čia nieks niekuo nepasitiki, kadangi a yra pavydas ir panašiai, baimė ten ir taip toliau. Na, bet tai va tas ir jeigu yra bendroji nepasitikėjimo krizė, mes skeptiškai pradedam žiūrėti į, a, kažkokius glaudžius a ryšius ar santykius, automatiškai mes užsikoduojam savarankiškai, pasirenkam būti vienišumu.
Kitas veiksnys, anksčiau vienišu žmogumi, nu, pavyzdžiui, jeigu tu nesukūrei šeimą, aš nu šeimos nesukūrei socialinio socialinę a socialiniai vertinimai, aplinkinių vertinimai, jie buvo negatyvūs. Tada jeigu vyras ten iki 30 metų neturi šeimos, tai prieš kokius ten prieš 20 metų, nu, tai kažkaip atrodė nelabai, žinai, ką kaimynai pasakys ten, žinai, nu kaip tu, kas tu per vyras, žinai, jeigu 30 metų, tu dar neturi ten žmonos, gal kokio vaiko vieno kito. Tai tokia buvo truputėlį, žinai, a taip švelniai smerkianti.
Ar moteris, ane, ten vat vieniša. Ir tada žmonės kaip ir norom nenorom, sėkmingai ar nesėkmingai, bet jie šliejosi vieni prie kitų, ieškojo tų pažinčių, nes nu kaip ir negerai tokios visuomenės, socialinės normos tokios socialinės normoskios. Tai va, tai vat vienas iš iš veiksnių dabar socialinės normos visiškai pakito ir žmonės nemato jokių problemų. Aš ieškau savęs kiek ilgai, nu, pastaruosius 15 metų, žinai. O kodėl be santykių? Nu žinai, dar savęs neatradau. Tai dabar visuomenės jau normos yra visiškai pakitusios.
A čia aš nevertinu, ar tai gerai, ar tai blogai. Aš tiktai apie vienišumo, pasirinkto vienišumo, ane? Ir žmogus sako, aš renkuosi būti vienišas, nes, nu, žinai, visi taip gyvena. Tai kokios čia problemos? Kitas veiksnys, ekonomika. A, pirmieji, pirmieji Amerikoj duonos kepala a pradėjo pjaustyti gabaliukais a 34 1934 me pjaustė. Tai neprigo, nes buvo didelės šeimos. Iš karto perki kepalą, jisai tikrai neprapuls. Neprigo šitą tendenciją nuo 36 metų. Bet kaip per antrą pasaulinį karą jinai prigijo, nes ten reikėjo dozuoti tą maistą, bet a vienišumo ekonomika yra milžiniškas, milžiniškas sektorius pirmauja čia vienareikšmiškai pasaulyje pirma vienišumo ekonomikoj yra IKEAJA.
Tu viską gali pasidaryti pats, tau nieko nereikia. jinai skirta vienareikšmiškai skirta vienišems žmonėms, nes tai yra baldai, kurie skirti mažiems buteliams. Nu, neprabangus butas. Tai yra mažas butas, kuriame dažniausiai gyvena vienas žmogus ir kuriam ar tu moteris, ar tu vyras, ten ant tiek viskas yra pritaikyta paprastam žmogui, kad viską gali pasidaryti pats. Susirenki tą spintą, lovą, pasistatai vazelę ir tu gyveni ir vargo nematai. Tai čia vienareikšmiškai pirmauja pirmaujantis lyderis vienišumo ekonomikoj ir jinai yra labai gaji statybos, ane, kokie būtai patys populiariausi statybininkai tai žino, kad vienukės, nu, vieno kambario, nes jas išnomuoti gerai, ten studentai, tas ana statyba stato a mažus butus vienišiem žmonėm, ekonomika, a, sveriamos prekės, tu gali paimti vieną svogūną ir tai yra normalu spirkt kažkada tai buvo.
Ir ir žinot, jūs taip sakot ir atrodo apie tai net nepagalvotum, kad tai galėtų būti kažkaip tai iš viso kažkaip į tai orientuota. Čia yra vienišumo ekonomika. Yra tokia sąvoka. Vau. Tikrai iš to daromi milijardai. Tai yra labai perspektyvi sritis. Ir va, jeigu dabar klauso verslininkai, tai į ką reikėtų investuoti? Jeigu manęs paklaustų, aš sakyčiau, aišku, kad nes yra jai konkuruojanti sidabrinė ekonomika, nu tai vyresnio amžiaus, nes yra tendencija senėti. Mhm. A bet perkamoji galia didesnė vienišumo ekonomikoj.
Vau. Bet žinot, aš dabar jūsų klausau, tai tendencijos tokios, nu, tikrai nedžiuginančios ir ir ir kas ir ką tai gimdo, tai man atrodo gimdo tokius egocentriškus žmones, kurie galvos tik apie save. Tai viskas tik apie mane. Tai aš vienas, aš savo susikūriau, aš viską pats galiu. Taip, tiek vyras, tiek moteris. Kam man reikalingas partner? Moteris sakys: "Kam man reikalingas vyras? Aš viską pati galiu." Artūra, Bingo. Va, štai čia ką jūs ką tik pasakėte ir yra pats moderniausias vienišumo apibūdinimas, ką ir pavadino pandemija.
Mhm. Tai našlių nepadaugėjo. Nu, padaugėjo žmonių taip mąstančių, kaip ką tik jūs labai teisingai pasakėt. Ir tai jau yra gilioji psichologija. Ir jūs visiškai teisus. Tai vakarų pasaulyje tapo absoliuti socialinė norma. Tavęs už tai niekas nepasmerks. Normalu. Dabar tai yra normalu. kažkokia galbūt 95 metų senuolė savo ten anūkui ar anūkėliui dar pagrumos biškį pirštu ir sakys: "Vaikeli, nu jau kada man marčia ten atvesi?" Žinai, bet kiek jai liko gyventi šitai? Kiek grūumuot pirštu? Kiek grumuoti pirštu, žinai, nes be jos dabar net tėvai negrumuoja, nes gi negerai vaikams moralizuoti, jie patys pasirenka teisingai.
Teisingai. O ką jie pasirenka? Visiškai teisingai. socialinius tinklus, kurie dar tik skatina vienišumą. Ir negana to, kad vienišumą, tai skatina didžiulius nusivylimus, savižudybės ir panašiai, žinai, tas fasadinis gyvenimas. Bet kad vienišumą, tai čia jau yra vat apie tuos mokslinius tyrimus, tai čia vienareikšmiškai yra patikimi tyrimai, a, kad a socialiniai tinklai skatina vienišumą. Lygiai taip pat kaip motinystė, vaikai neskatina laimės, vaikai nedaro mus laimingais. Vat ir yra tyrimai. Tai kaip sakoma, čia yra įrodyta, kad ne vaikuose laimė.
A džiaugsmas, taip, laimė ne. Taip pat įrodyta, kad socialiniai tinklai skatina a tą pasirinktą vienišumą, tą šiuolaikinę vienišumo formą. Ar teko jaustis nejaukiai dėl prakaitavimo svarbių momentų? Man deja teko. Per Spirex, tavo naujas sąjungininkas. Tai unikali jo formulė. Ne tik efektyviai slopina prakaito kvapią, bet ir išlieka veiksminga tris penkias dienas. Tereikia vieno paprasto veiksmo. Vakare prieš miegą užtepti per sprex ant sausos, ne ką tik nuskustos odos. ryte tiesiog nusiplauti ir gali būti tikras, kad tavo oda bus komfortiškos būsenos, sausa, gaivi, be nemalonaus kvapo.
Perspx turi trijų lygių priemones: comfort, original ir strong. Pradėk nuo lengviausios. Na, o jeigu nesusitvarkai su prakaitavimu, pabandyk ir stipriausia. O nuo dabar pasimatymai, šokiai klube ar ilgi susitikimai su draugais vyks be absoliučiai jokios įtampos ir papildomų minčių apie šlapias pažastis. A, žinot, mes pokalbį dar pradėjom, aš taip vyrus akcentavau ir aš dabar a prisiminiau, jūs pasakojot apie tą vat pasaulį saugų, taip toliau ir tada aš pagalvojau apie moteris ir kažkaip tai a vyrai ir moterys vat įdomu, o jaučiasi vieniši, kas labiau vyrai ir moterys a pasaulyje statistiškai ir iš jūsų vat praktikos, nes kiek aš girdžiu, dažnai vyrai tokie sako nebėra draugų ten kažkaip tai ten, o panos visą laiką kažkaip tų draugių susiranda ir ten su panom išeina Ir net jos pačios vyrams
sako: "Nu, tu gali su bernais kur nors ižiūr, tu kaip prie manęs prilipęs visą laiką." A ir vyrai atrodo taip vat susiranda antra pusę ir prie jos. O moteris jeigu net ir turi antrą pusę, jinai vis tiek prioritizuoja buvimą su savo draugėm ir tos draugės nepaleidžia. Atrodo, visą gyvenimą bendrauja. Ar aš čia klystu, ar iš tikrųjų taip yra? Tai aš labai atsakingai galiu pasakyti, kad mane įtikinančių tyrimų, rimtų akademinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad, pavyzdžiui, vyrai ar moterys kažkas yra labiau linkę į vienišumą, aš nemačiau kol kas.
Gal aš nemačiau, gal jie yra visi tolygiai vienodai, ane? A, nu yra manoma, kad vyrai labiau linkia vienišumą, bet tiktai nuomonę. Ji yra gana gaji. Ji šiai dienai priimama tokia, žinot, pagal nutylėjimą, bet pabrėšiu, kad kažkokių labai, nu, tokių tikrai rimtų patikimų tyrimų aš nemačiau. Bet pati nuomonė yra gai. Jinai turi savo įrodymų. Jinai turi, nežinau, ten pats a pats toksai keisčiausias įrodymas tai yra sveiko proto logika, žinai, kurią baisu visada pasikliaut, žinai. Sveiko proto logika tai ir tokia, kad vyrų savižudybių skaičius didesnis.
Taip. Nu, žinai, arba ten vyro alkoholizmas yra labiau paplitęs, žinai. Tai vat man, nu, bet nesvarbu, šiai dienai yra manoma, kad vyrai yra labiau linkę į vienišumą nei moterys. Mano versija nemokslinė, o mano versija kaip vienišumo, nu, sakykim, eksperto, tai a todėl a vyrai labiau linkę, nes jų ego yra didesnis nei moterų. vyrai greičiau įsižeidžia, žinai, aš taip laikau, kad vyrų ego yra labai didelis, bet trapus. Nu vat jis kaip balionas, skirtingai nuo moterų ego. Moterų ego jisai nedidelis, bet kaip kumštis, jis tvirtas labai.
Va. O vyrai tokie pažeidžiami, žinai. Vienas įsižeidimas, bum, jam dingsta erekcija, žinai, arba ten vienas nusivylimas ir jisai supyksta 15 metų ir nekalba, žinai. Jo ego pažeidė. Na, vienas ten viena kažkokia nesėkmė bumisai išsisklendžia ir geria savaitę savyje, žinai. Va tas ego labai pažeidžiamas, kadangi jisai yra išpustas, žinai, ir vyrams, nu, nežinau, kiek jums teko girdėti, bet man tikrai labai dažnai teko girdėti, kad va ten du broliai susipyko, pavyzdžiui, 10 metų nekalba, o kad dvi ses užsiyktų, ne, sako, nu kaip rijasi pastoviai tos sesės tarpusavyje, pykstasi, bet bendrauja, bet vis tiek susiskambina.
Bet susiskambina, susipyksta, po savaitės vėl susiskambina, žinai. Aišku, būna visaip, bet va bet vyrai, kurie metų metais, pavyzdžiui, gali su kažkuo nekalbėti. Mum čia yra kažko pasimokyti iš moterų. Matau, iš moterų visada reikia mokytis. Visada, aš sakau, protingas vyras mokysis iš savęs, o išmintingas iš moters. Puikiai pasakyta. Vienareikšmiškai. M aš čia labai gerą temą palietėt. Aš dar visgi noriu grįžti prie to, a, šizoidinio tipo ir šiaip visų tipų, kur žmonės, pavyzdžiui, a jie ne patys pasirenka, kaip mes paskutinį variantą, kaip šiuolaikinį, bet kur a jų charakterio bruožai yra nulemiami to, kad jie bus vieniši.
M tarkim, žmogus yra intravertas visiškas ir jisai tiesiog mėgsta būt vienas ir, pavyzdžiui, po to tik pastebi, kad o kur draugai, užsibuvau ir panašiai. Vat mano charakteris taip sudėtas. Ar aš galiu išmokti ir išlįsti iš to ir kažkaip tai kurti santykį, kad ne nesijausčiau vienišas? Ar aš esu visiškai pasmerktas jau su tokiu charakteriu būti vienišas? Nes tai eis prieš mane. Na, aš jausiuos blogai bandydamas megzti santykius. Tarkim, nežinau, a, esi tokio charakterio kur tu jautiesi gerai vienas ir tu į namus nesikvieti svečių, nes, nu, va, čia tau sujauks tavo vaibelį kažkokį ir niekada nieko nesikvietė, bet to nedarydamas tu nekuri socialinio kažkokio tai tokio a to tokio ryšio su draugais ir taip toliau, nes tada automatiškai tavęs nieks nekvies, nes nu jeigu tu į savęs
mane gimtadienį nekvieti, tai ir aš tavęs nekviesiu. Ir jisai taip ir save pasmerkia būti vienas. Bet jeigu jisai kvies, jis jau tada stresuos namie, galvos atėjo čia pas mane, nu va čia kaip ten, o jeigu dar pedantas koksai ar dar kažką, va čia kaip ten tualetą. Nu jo, čia dabar reikia ruoštis po jų tvarkytis. Aš gi čia pripratęs čia 10.00 skaityt knygą ar tapyt paveikslą, o jis dar čia sėdi, neišeina. Nu vat kaip tam žmogui, ar įmanoma iš to išlipti?
Puikiai. Jūs čia ir pasakėte, ir su tuo pavyzdžiu aš labai dažnai tokius žmones matau. Jiems tai tikrai yra vargo vakarienė ir daugiau streso, a kažką pasikviesti nei būti viena. Tai ne ar tai ypatumas, temperamento ypatumai, ar tai vat intravertiškumo, ar šizoidas, ar tai tai aišku, kad visa tai galima taisyti. Na, yra gerai žinomi psichologijoj ir, nu, įrodytais grįsti būdai ten per savivertę, socialinių įgūdžių formavimą. Tai tikrai yra daug labai technologijų, bet jos bus bergžios, jeigu nebus išpildyta a viena pamatinė ir esminė sąlyga.
Žmogus turi įsiprasminti, kodėl jam reikia socialinių ryšių. Įsiprasminti. Tada, kaip sakė Nčia, jeigu aš žinau vardant ko, aš galiu padaryti bet ką. Tai jeigu vardant ko tu kvieti to žmonant ko tu kenti tą pirminį diskomfortą, ane, kad jis pastatys tavo rakšlostį, nesalanstys taip kaip tu. Čia diskomfortas tau. Bet jeigu tu įsiprasmini ir jeigu tu supranti, kad tu nebenori būti vienišas ir kad tau apskritai vienišumas yra problema, kad tai kelia tau didesnį skausmą nei tas rankšlostis, įsiprasmini, tada pritaikei dar technologijas, ateina pas mane vat viens prie vieno, sako: "Andriau, žiūrėk, kaip man išbūti?"
Atėjo mergina, nu labai faina, labai man jinai patinka, žinai. A, bet aš taip pripratau vienas. Jinai dabar sako: "Einu į dušą, man plaukų ten privelsi." Jos tokie ilgi plaukai, žinai, tau reikės valyti, aš sėdžiu, nerimauju, žinai, vos ne ten nagus kramtau, žinai. Andriau, kaip man nusiraminti, žinai? Aš sakau, kam tu ją pakvietei, žmogau? Nu, kam? Nu kaip faina, mergina man labai patiko, aš noriu santykių. Sakau, va, auksiniai žodžiu santykiai. Tu ją pakvietei, sakau, žmogu, tu ją pakvietei dėl santykių.
Tai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tavo santykiai svarbūs. Taip, svarbūs. Tai sakau, nu tai būk normalus, pakentėk. Mhm. Dėl to, kas tau tikrai svarbu. Ar tikrai taip, Andriu? Tikrai sakau, tai jeigu tau tikrai nuoširdžiai tai svarbu, autentiškai svarbu, tai išbūk su tuo. Galbūt pasakyk merginai, kad aš jaudinuosi, ane, bet tau teks išbūti. Tada po truputį tu išlipsi, bet su sąlyga, kad tu žinai, dėl ko tu tai darai, dėl ko tos kančios įsiprasmini. Tai va, čia būna didžiausia problema, nes didžioji dalis žmonių sako: "Andriau, man čia nėra problemų."
Svarbiausia, kad išgirdau vieną dalyką, kad galima tai pakeisti. Čia labai svarbu, nes gal kai kurie žmonės save nurašo, kad vat viskas, man ten 50 metų, aš neturiu draugų ir niekada neturėsiu, viskas basta. Ir tiesiog save nurašo, bet viskas yra padaroma, jeigu tu tikrai randi prasmę dėl ko daryt. Ir teisingai sakot, gal jam nepatogu tuos plaukus matyti duše, bet santykiai apie tai ir yra. tu niekada negalėsi būt santykiuose ir a kad viskas būtų pagal tave. Tu turėsi kažkur tai užmerkt akis, nusileisti ir ieškot kompromiso, a nes kitus dalykus gerus atneša į tavo gyvenimą.
Tai čia ir apie tai yra santykis. A bet gal čia yra kita problema, kodėl pasirenka būti vieni, nes nenori šitų kompromisų. Geriau būt vienam, tada niekas neknisa proto. Taip, taip, nes išaugo būtent va tas pasirinktas vienišumas. Tikrai taip, nes nes ne neknisa proto. Paklauskit santykiai, kiek dabar turi problemų? Čia, žinai, vat, nu daug, žodžiu, problemų ir jie nu ten toks iš net nevardinsim kiek, oi, čia čia, žinai, nor daug problemų ir automatiškai, žinai, nu žmogus galvoja, tai nu čia vargo vakarienė tie santykiai.
Tūlas, žmogus, moteris ar vyras. Nu čia jeigu vat prabalsuotumėm dabar, žinai, kiek kartų per mėnesį tu pagalvoji, kad geriau vienam. Nežinau, ar čia dėl darbo, ar dėl šeimos, ar dėl draugų, žinai, ar vat kiek kartų per mėnesį tu pagalvoji, kad geriau būti vienam, nors to niekada gal ir neįgyvendinsi. Tai j 50% jeigu ne daugiau, jeigu bus nuoširdus, pripažins, kad jo, aš tai per mėnesį tikrai porą kartų pagalvoju, kad jau čia geriau vienam. Tai va, kodėl? Todėl, kad yra labai daug įtampų aplinkui, yra daug prisitaikymo, reikia prisitaikyti reikia žinai kažką vaidinti pastoviai.
Reikia kaitelioti tuos socialinius vaidmenis. Pasaulis yra nesaugus. Tavim vis tiek kažkas nori pasinaudoti pastoviai. Visiems iš tavęs kažko reikia. Vyrai ten, žinai, veža tuos darbus, žinai, kaip, žinai, ten kaip arkliai moterys ten keturis kampus laiko, vaikus prižiūri, visiems iš jų visko reikia. Čia vakarienė, čia pietūs, vaikai dyzė, supranti? Ir kur yra ramybė, ten, kur iš tavęs niekam nieko nereikia. Mhm. O tai yra kur? Tai yra toj vienukėj, kuri apstatyta ikejos baldais arba kažkokiom, nu, ten vienatvės miškelyje, žinai.
Aš čia šiek tiek ir noriu įgelti vyrams galbūt dabar, nes vieną tokį komentarą psichoterapeuto Amerikoj perskaičiau, kad daugelis vyrų niekada nėra mokomi, kaip rūpintis savimi jau nekalbant apie tai, kaip rūpintis kitais. O tai ir prisideda prie to, ką ekspertai vis dažniau apipūdina kaip vyrų vienatvės epidemija. Pavyzdžiui, vat prie vienišumo čia iš tamsiosios psichologijos veda šūkis. Tokia buvo labai gai iki šiol jinai yra gly koncepcija. E, fly, nu čia iš anglų kalbos, first life yourself. Pirma mylėk save.
Bet kodėl tai yra tamsiosios psichologijos problema? Nes meilė sau, kuri labai niekaip nekonceptualizuojasi, na, ji užgožia normalų iš tikrųjų a sveiką ir teisingą dalyką, kuris vadinasi rūpestis savimi. Tu gali meilė sau yra neapčiuopiama. rūpestis savimi yra nuo senovės filosofijos, nuo stoikų laikų yra aiškūs, konkretūs dalykai, kaip žmogus turi rūpintis savimi. Juk senovėje, nu va ten stojikai ten prieš porą tūkstančių metų filosofas buvo laikomas ne tas, kuris parašė 15 traktatų, žinai, o tas, kuris gyvena pagal tam tikrą gyvenimo būdą.
tas gyvenimo būdas ir vadinasi filosofija. Taip, jeigu tu parašai ten porą knygų kaip Aristotelis, tai viskas OK, bet čia nebuvo esmė. Esmė, kaip tu gyveni. A rūpinimas savimi, tai ten aštuoni punktai. Šiuolaikinė 20 amžiaus filosofijoj. Mišelis Fuko puikiai aštuoni punktai rūpinimosi savimi. Pieras Ado. Tai yra labai labai rimti filosofija ir psichologija. Tai prie ko vedu, kad rūpintis savimi yra normalu ir labai teisinga praktika. ir vyrų nemoka, moterų nemoka, nemokina to. O ko mokina? Mokina meilę sau.
Tai reikia save mylėti. Ir kur tu dėsi toks save mylintis žmogus, tu save dėsi į tą jau mūsų minėtą ikejos butelį. Mhm. Ir su meile sau tu skrolinsi socialinių tinklų ten kažkokį. Viskas, tai tu būsi su nuostabia, žinai, meile sau, bet a niekam nereikalingas. galiausiai atsiskyręs ir įtikinsi save, kad čia ir yra meilė sau. O jeigu, pavyzdžiui, dabar eitume prie santykių ir mes kalbėjom apie tai, kad žmogus pasirenka būti vienas, m, ir jaučiasi vienišas, bet yra tikrai tokių, žinot, žmonių ir kur aš ir savo rate esu girdėjęs, turi šeimą, turi vaikų, turi darbą, nu, lyg atrodo viskas gerai, bet jaučiasi vieniši.
A ko pas juos gyvenime trūksta? Iš kur tas vienišumas atsiranda, kai atrodo, kad na sukasi viskas aplinkui? Nereik ir užsiėmę ir ir turbūt šeimoje ir kažkoks santykis yra, ir seksas yra irgi vaikai auga, kažkokie draugai yra susimato, bet a vakare ten išeina iš baro su draugais, jau važiuoja namo ir jaučiasi vienišas. A iš kur tas vienišumas gimsta, netgi jeigu yra ryšys su kitais? Puikus, puikus pastebėjimas, nes tokiose situacijose vienišumo pojūtis yra ledkalnio viršūnė. Čia šiuo atveju tai ne būsena, o simptomas.
Migu taip atskirti, tai va tai šiuo atveju vienišumas a yra jaučiamas ir matomas kaip simptomas, po kuriuo dažniausiai stovi jau egzistencinė tuštuma. Kitaip tariant, prasmės klausim. prasmė, dėl ko aš prasmės krizė dėl ko aš visą darau taip čia va tokiais atvejais čia būna pamatinė problema, kuri dažniausiai tiesiog indikuojasi per vienišumo pojūtį. Mhm. Tai va, tai vat giliau ten yra tas, žinote, kas mane labiausiai stebina visose kelionėse, tai interneto kainos. Kaip žinia, roamingą visada geriau išjungti. Vietinis WiFi internetas klaikus, o jei perki kortelę, tai jos ypatingai brangios.
Būtent tam yra naujas sprendimas, kuris padės kelionėse visada turėti internetą SIM kortelei pritaikytuose telefonuose. Sili, tai nauja SIM kortelės paslauga. Jūs galite pasirinkti tinkamą planą vos nuo kelių eurų ir 200 šalių. Viena kortelė visiems laikams, visose šalyse sutaupote laiko ieškodami vietinių kortelių, interneto saugumo funkcijų kaip VPN, Ads Blocker ir panašiai. Kai kuriose šalyse be VPN yra blokuojami net socialiniai tinklai. nepasimausite ant įvairiausių skemų, sumažinsite riziką raumingo išlaidoms. Visada turėsite ryšį, galima naudoti su iOSų ir Android sistemomis.
Na, ir aišku pagalba 24 valandas ir atgausite visus pinigus, jei kortelė neveiks jūsų telefone. Visi mano brangiausi podkasto žiūrovai paspaudę nuorodą aprašymas sili.com/motyvuoti iš karto gaus 15% nuolaidą. Naršykite į sveikatą su Seimis. O gal galit įvardinti, kaip tas jausmas yra vat iš patirties, kaip kaip žmogus jaučiasi, kad galbūt žinot klausomus a ir sako: "Jaučiu kažką, bet nesuprantu ką." Ir vat jūs galėtumėt įvardint, kaip tas žmogus jaučiasi. Nu, turi šeimą, bet vat neturi to tikslo. Koks tas jausmas viduj?
Dažniausia kategorija žmonių, tai yra su tokiais simptomais, tai yra tikrai nemažai pasiekę žmonės. Tai gali būti verslai, turtai, socialinis statusas, vadovai. dažnai žmonės turintys šeimą, tai vat kokia tai yra žmonių kategorija, tai dažniausiai yra šita ne absoliučiai, bet dažniausiai tai o ko jiem trūksta tada? Va, tai aš pažymėjau, kad tai yra žmonės, kuriems objektyviai realiai kaip ir nieko netrūksta. Dažniausiai tai būna e krizinis laikotarpis. Tai reiškia nuo kokių 28 iki 32 metų a vyrams ir nuo kokių 27 iki 30 moterims arba jau tada nuo 40 kokių trijų 40 dviejų trijų iki kokių 47 vyrams ir nuo kokių 40 iki 45 moterims.
Tai vat tie laikotarpiai. Kuo tai pasireiškia? Manęs niekas netenkina. vadinama anhedonija. Prarastas gyvenimo džiaugsmo pojūtis. Manęs niekas nedžiugina. Žmogus sako: "Aš viską mačiau." Andriau, sako, a, aš turiu lėktuvą malūnspernį, puikią žmoną. Aš kažkada turėjau nuostabias ten meilūžes, bet dabar ir jos manęs nedžiugina. Aš galiu valgyti tai, ką aš noriu ir kiek noriu. Vat aš nejaučiu, realiai nejaučiu skonio. Tai reiškia, dingsta gyvenimo skonis. Ir tikrąja prasme kartais rečiau, bet būna. A ir sako, aš bandau ieškoti adrenalininių kažkokių.
Vat nusipirkau, sako, Ferrari, žinai, nu sako, dzin Ferraris, bet sako vat praliek ten 300 pabandžiau, žinai, nu kažkiek patiko. Geriau už orgazmą, sako, geriau už prbangų viskį, geriau ten už tą tą tą, už bet kokius nark geriau sako, bet žinai ką? Nu po mėnesio manęs ir ant tų 300 pavažiuoti nedžiugina. Tai dingsta gyvenimo skonis. Čia vienas iš tokių dažniausių. Norisi vis daugiau tokių adrenalininių įspūdžių. Jie tenkina, bet trumpam ir tada vėl kažko norisi kito. Tai vat to džiugesio nėra.
Kitas dalykas, nusivylimas socialine aplinka. Va čia labai dažnai būdinga būtent daug pasiekusiems turtingais žmonėmis. Jie sako: "Tikrų draugų nėra, Andriau, visi su manim dėl pinigų. Visi, net ir mano kolegos, visiems iš manęs kažko reikia. Aš netikiu žmonių nuoširdumu. Ir tada atsiranda tas nusivylimas, kad žmona su tavim dėl pinigų, vaikai iš tavęs tik pinigų nori, draugai kažkokie, žinai, ir ir tada atsiranda ateina toks suvokimas žmogui tarsi neva a viskas yra netikra. Mhm. Viskas yra netikra. O jis arba ji a norėtų tikrumo.
Štai čia aš tai vadinu tikrumo krize. Pirmas gyvenimo skonio krizė. Antras tikrumo krizė. Vat jis nori tikrumo. Sako, nu netikra. Visi falšyvi žmonės, visi meluoja, visi vienas kitu naudojasi manimi, aš naudojuosi. Nėra tikrumo. Ir kada jis pradeda suvokti, kad nėra to tikrumo, štai jis ir pajaučia tą a tikrumo krizę. Ir tada jis galvoja, kaip tą tikrumą grąžinti. Na, ir čia atsiranda va tas vat, žinai, prasmės nebuvimas. O kadangi nėra tikrumo, tai geriausia būti vienam. tu jo vis tiek nerandi.
Draugai, falšyvi, žmonai, tas, nu, žinai, ir tada jis susiskleendžia dėl to tikrumo. A, fiziologiniai simptomai pienišumo, tai visų pirma kerta periega žmogus. Vat kada jis a patiria tas krizes mano minėtas, tai a pavyzdžiui, nemigos, sunku užmigti arba naktį atsibunda žmogus ir jeigu tas yra, tai čia jau tiesus kelias į tą pienišumą užsiskrendimą atsiskyrimą. Štai tokie požymiai. Tai kada žmogus ateina ir sako: "Man niekas neįdomu, aš viską turiu." Kas mane dar gali nudžiuginti? Jis tarsi iš įpročio laukia išorinių veiksnių.
Nu, kad va ateis kažkas mane prajuokins arba bus moteris geresnė. Nu, ne, tos moterys visos geros, geresnės nebus. Puikus, puikiai pasakyta. Nu supranti, bet va tarsi tu kažko lauki, tada nusivili, tada būni savyje ir krapštai, supranti, jau pakauši, kad pasaulis yra neteisingas, susisklendi savo mintyse, kažkas pradeda, žinai, pijuokauti, kažkas bando per retrytus nuvažiuoti, bet jau, bet tas vienišumas jau pradeda įsišaknyti viduje ir šiuo būna jau sunku išlipti. Bet kaip ir minėjau, šiuo atveju tai yra tik simptomas.
Bet įsivaizduokim, sužaiskim tokį žaidimą. Jeigu vat aš atėjau pacientas, am kokį praktinį patarimą jūs duotumėt tokiam žmogui, a kuris a jums sako: "Nu vat aš dar noriu kažko tai išorės." Ką jūs jam patartumėt? Kaip elgtis ir kaip tvarkyti šitą problemą, kad jis pagaliau patirtų kažkiek tai gyvenimo džiaugsmo, kad tą prasmę pamatytų, kur tą prasmę jam kurti, kai jisai atrodo jau viską turi. Kaip ir vat jūs pasakojot apie žmones, kurie, nu, atrodo, pas kitus žmones gi prasmė pasikeisti būstą tenai, daugiau uždirbti, darbą geresnį susirasti, kažkas tai nori merginą susirasti, kažkas negali vaikų susilaukti, bando tų vaikų susilaukti, kažkas tai ten taupo centas po centą pensiją, kad gerą turėtų arba ankstyvą pensija išeitų.
Šitam žmogui atrodo jau viskas yra paruošta. jau jis gali ir į ankstyvą pensiją išeit ir vaikų turi, ir žmoną puiki turi, ir pinigų turi. Jam nieko gerint nereikia, nieko taupyt nereikia. Nu viskas. Tai kaip tokiam žmogui rasti prasmę? Kur jam ieškoti jos? Jeigu ateina pas mane tokių žmonių, jūs kaip šiandien kaip koks pranašas, tarsi tarsi matot kiaurai viską. Realiai tokių tikrai ateina nemažai žmonių ir jie sako, kad žinai, jie viską gali nupirkti už pinigus, bet bet nenori pirkti.
Nu žinai, ir sako ir ką vat vat ne jūsų žodžiais. Tai žinot, tada aš einu tokiais atvejais, jeigu reikia kažkokių greitesnių rezultatų, o ne va jau mano minėta ten, žinai, vaikystės traumų kažkokių, tai aš dirbu su ego spektru. Ego spektras tai yra a nu tokia jis susideda iš trijų dalykų. Nu čia apie savęs suvokimą, tai reiškia a savivertė. Tai vertė, kas augina arba mažina tavo vertę. Mhm. Tada a užtikrintumas, tai tas vadinamas liaudiškai pasitikėjimas savimi, bet labiau moksliškai, žinai, užtikrintumas, kas daro tave užtikrintesniu savimi ir savigarba.
Ir čia įdomiausia dalis savigarba, jeigu yra sugriuvęs visas visas eig spektras, tai reiškia žmogus nei pasitiki savimi, nei jaučia esantis vertingas, nei save gerbia, tai jau yra labai blogai. Tada jau ilgesnio darbo neišvengsi. Na, bet dažniausiai būna pašliję du dalykai. Arba iš ego spektro, arba du, arba vien. Vienas visada lieka kažkoks vaikas. Reikia jį atrasti. Jeigu jūs klientas, aš klausiu jūsų, nevyniodamas į vatą. Dažniausiai tokie žmonės supranta normalius žodžius. Aš sakau, kaip tu vertini savo savivertę?
A, pasiekimai, foloverių skaičius. Ne, pasiekimai. Pasiekimai, pasiekimai. A, daro tave vertingesniu. Taip. Galimybė po savęs palikti kažką. Tai OK. A, prasmės kūrimas, ką aš galėčiau po savęs palikti, kad ir šios laidos kūrimas. Am gražūs santykiai, a, netoksiški, gražūs, ramūs, jausti ramybę santykiuose. Puiku. Kol kas gana, nes aš jau pamirščiau. Mhm. Gerai. Dabar a ar jūs jaučiatės užtikrintas savimi? Nu, apie tą pasitikėjimą savimi, ar jūs esat pasitikintis savimi žmogus ar ne? Kaip jūs manote? Ganėtinai taip. Kas liečia darbą, ten būna kartais tokių vaikystės traumų, kur aš vis dar finansiškai kartais, kad ir viskas gerai, bet dar savim kartais nepirkit jūs tas vaikystės traumas.
Ko jūs, nabagai, tie jūsų tėvai, jeigu klauso dabar Artūro tėvai, tai nepykite. Nu, bet gal čia ne tėvai kalti, gal aš gal kažkas kito. Ai, nu gal gerai. Nu, situacija, pavyzdžiui, situacija. Gerai, taip išgirdau. Ir trečias. Dėl ko jūs galit save gerbti? Savigarba. Mhm. Dėl savo turbūt a gyvenimo, ką pasiekiau, a kaip man sekasi, a kaip rūpinosi savo tėčiu. Am tai skaitau, kad galiu už save tai gerbti, kad gerai sekasi, kad tikrai ne neužaugau blogas. a kažkoks vyras ar O viskas pavyko puiku.
Kitaip tariant, jūs tikrai a pagrįstai save gerbiantis žmogus, nes yra už ką gerbti save. Va, tai vat mes dabar perėjam per jūsų ego spektrą ir iš karto galiu pasakyti, kad jums artimiausiu bent jau metu vienišumas negresia. Mm. Va, štai, jeigu grįžtam prie mūsų keiso, kada žmogus ateina ir sako: "Viską turiu, bet, nu, vat kažko trūksta arba jaučiuosi tragiškai vienišas, mes praeinam per tą eigą, bet kiek čia trunko?" Nu, 15 minučių. Aš aišku taip nemandagiai jus nutraukiu, bet man jau buvo aišku, ką čia tęsti, žinai.
Su klientu ilgiau pasėdėt. Su klientu ilgiau pasėdim, nes ten reikia išpakuoti asmenybę. Ką tai reiškia? Išpakuoti asmenybę. Tai aš mano manymu, kažkas eina jo į vaikystės traumas, kažkas eina į ankstyvas ten patirtis. M aš man tai nu žodžiu, aš einu per vat šiuo atveju einu per Eigos spektrą ir žiūriu, a tai visada bus tuštuma viename iš spektrių. Visada bus tuštuma. O tuštuma turit omeny, kad neturės ką pasakyti. Neturės ką pasakyti. Jis, pavyzdžiui, aš vat, pavyzdžiui, savigarba, taip, ar tu turi už ką save gerbti?
Jis sakys: "Nežinau." Ir mano įtikinėjimai, kad žiūr pažiūrėk, tu gi pastatei ligoninę ten Afrikoj, ar tai neverta pagalb pagarbos? Mano racionalus argum taip čia tikra istorija. Nu ne visai, bet labai daug prisidėjo prie statybos vienoj Amerikos šalių, mūsų verslininkas. Va, bet jis sako: "Nu taip, Andriau, kažkada tai taip turėjo kažkokią prasmę, žinai, nu, bet tai, nu, ne, aš ne čia čia tik pinigai, sako, ko aš čia turiu save gerbti?" Va, tai visada bus tuštuma kažkokiame arba viename.
Jeigu visuose tryse, tai labai blogai aspektuose, bet mes, bent jau aš ir pats žmogus pajaus, kad vat tu, nu, vat aš neturiu dėl ko, sako, savęs gerbti, nors aš atrodo darau kilnius, dalykus, mokesčius. moku pagaliau normaliai, dirbu baltai. A va, bet ger ir tada a jau čia yra ir iš karto nurodoma bent jau aš tai identifikuoju kaip kryptį, nes čia yra tuštuma, čia mes turime rasti kuo ją užpildyti. Ir jeigu žmogus va, pavyzdžiui, pasitiki savim ir jo vertė irgi aukšta, savivertė aukšta, pasitikėjimas, bet jeigu tuščia yra savigarba, tai čia mes galime kompensuoti ir tada mes ieškosim a tiek būdų, veiklų, a galbūt kažkokių užsiėmimų, galbūt viena knyga gali jį atvesti, kažkokios nebūtinai adrenalininės, nebūtinai įspūdžių veiklos, bet čia vat bus darbas atrasti, kad jie jam
grąžinti pagarbą sau pačiam savo akyse. Mhm. Kas konkrečiai grąžins, čia jau labai individualu ir čia jau tokie techninia k reikiau dirbti su žmogum. Aišku, mes čia tokius išimtinį paėmėm atvejį, kur žmogus viską turi, bet jeigu imti paprastus žmones, kurie tiesiog pakankamai gerai gyvena, ten galbūt nereikia galvot apie tai, kaip nusipirkti duonos, viską turi, draugus turi, bet jaučiasi vieniši, tai tos prasmės ieškojimas gal reiktų įsižeminti taip į pasaulį ir šiek tiek pagalvoti, ką tu gali sukurti kitiems, o ne tik apie save galvoti.
Ir tada tai padeda labai, nes a vat kaip ir sakėt, ane, mes vis kažkoks tas yra, kad mylėt save, mylėt save. Net esant santykiuose galvojam tik apie save, maks galvojam apie savo šeimą, bet nepagalvojam šiek tiek plačiau apie pasaulį. Ir čia vat kaip ir sakot knyga ar kažkokia veikla. Va tas ligoninės pastatymas jis tai vertina kaip pinigus, bet jisai pastatęs ligoninę jisai ir šiais metais ir kitais metais gelbsti gyvybes, nes jei tos ligoninės nebūtų, taip tikrąja prasme, nes jei tos ligoninės nebūtų, tik prasme mirtų ir būtų neišgydomi krūva žmonių.
O dabar jo dėka 100 gal 50 metų bus gydomi ir ir gelbėjami žmones. Tai čia jo yra indėlis. Tai nu čia tikrai yra dėl ko turėti garbė sau. Tai vat per tą tokį pagalbą pasauliui. Bet grįžkim šiek tiek prie santykių, nes mes a šiek tiek pakalbėjom apie tuos jau turinčius santykius, o va dabar pakalbėkime apie tuos, kurie neturi santykių. Ir, pavyzdžiui, a aš a perskaičiau tokią statistiką, o jūs kaip buvęs seksologas a vienas iš trijų vaikinų nuo 18 iki 35 metų praneša, kad per paskutinius du metus neturėjo jokių lytinių santykių, nes nemoka išlipti iš savo vienišumo, negali arba nenori kalbinti merginų, nes nenori atstūmimo ir taip toliau.
Am kodėl tai vyksta? Ką tai mums sako? Tokia yra žiauri statistika. Taigi čia jauni vyrai, kuriems iš viso testosteronas ten pramušinėja lubas ir taip toliau. A kur tai veda toliau, jeigu jie jie tokiam amžiuj jau neturi lytinių santykių? Jau nekalbam apie tai, kad jeigu imti iš urologijos pusės, tai čia iš viso yra prostata ir visiem kitiem dalykam a labai blogai. Tai dažniausiai vat jeigu žmogus pusę metų neturi nu kažkokių intymių santykių, tada jis a tai dar problematizuoja.
Vat pusę metų neturėjau intymo. Ar problema? Kelia šitą klausimą draugams sau? Kel draugams jo. Kas ar aš čia nevykelis? Ar čia aplinkui mane kažkaip? Ar aš čia žinai? Nu vat čia kažkas negerai, žinai, čia žinai masturbacija, ananizmas a žinai, nu bet vat vat intymumo nėra. Bet dar problema maždaug metų trukmės tai jau tampa mažesnė problema. Tada žmogus jau pradeda tarsi išmokti su tuo gyventi. Pusantrų metų 80% žmonių, 90% mano sutiktų vyrų ir moterų sveiko seksualinio amžiaus nuo 20 iki 45.
A aš po pusantrų metų sekso nebuvimo 90% žmonių sako: "Žiūrėk, nėra ir nereikia." Oho. Va, jeigu atsiras normalus partneris, nu tai bus ir seksas. Klausiu, o jeigu artimiausių perspektyvų neatsiras, nu tai neatsiras, tai neatsiras. Jeigu labai norėsiu, kažką susirasiu vienam dalykui, tam dalykui, bet dabar kol kas nenoriu. Tai tiesiog libida užgęsta ir jį paskui labai sunku atstatyti. Tai žinai arba įsivysto porno priklausomybė. Aš ir norėjau sakyti, kad greičiausiai tie vyrukai tiesiog skandina save porukai. Gal vyrukai dažniau, bet merginos taip pat.
Mergin Mhm. Tai va, tai čia arba priklausomybė, arba yra gesinamas libido. Tai su porno ononizmo masturbacijos priklausomybė libido kaip ir palaikomas, bet tai vis tiek yra solo, na, ta auto seksualumas, solo seksualumas, tai vis tiek ne tas. Tai va, va ir todėl po pusantrų metų tai jau nebeproblematizuojama. Tai jau taip ramia širdim sakoma, nu žiūr, nėra ir nereikia. Nu metus aš jo neturėjau, žinai. Vis tiek visiems vyrams reikia to paties, žinai. Vis tiek visi vyrai yra kuiliai, nu žinai, tai ką čia jie pasinaudos ir viskas.
Pasinaudos ir paliks. Jo, tai va tai tai va t ir čia gaunasi toks a pasirinktas aseksualumas. O, o jeigu žinot vat sakot pasirinktas gerai nereikia bet 20 metų neturėjo du metus a lytinio gyvenimo ir tarkim pasirenka būti vienas ir toliau jo neturi. Nu, psichinėi sveikatai tai yra skirtumo, ar tu turi lytinius santykius, ar neturi. Tiesiog kiek yra svarbu žmogui juos turėti? Yra dvi galimybės pažvelgti į šitą situaciją. Nu, atsisakymas sekso dėl įvairių. Dvi galimybės iš vienos pusės pažvelgus, tai yra tragiškai blogai ir tai tragiškai kenkia.
Tai medžiagų apykaita, tai kraujotaka, širdies ritmas, a, hormonų gaminimasis, endorfinai, dopaminas ten tie visi jie yra būtini žmogaus tiesiog funkcionavimu. Tai jeigu iš vienos pusės paėmus, tai žinoma yra blogai ir fiziologiniai, ir psichologinė. yra toks a liaudiškas simptomas, kuris yra necenzūrinis. A cenzūriškai jisai skamba taip: sekso trūkumas, bet necenzūriškai jisai skamba gerokai teikliau. Negaliu sakyti jo dabar. Nu, bet turbūt iš B raidės, iš N raidės. Ne, ned a supratau. Taip. Ne, ned ne da, neda. Tai va, nu tai vat sekso trūkumas, žinai.
Tai vat mes ir matom, žinai, kada yra tas neda, tai nu vat kaip žmonės keičiasi, suirgę, suirzę sudirgę pikti nepatenkinti pastoviai. Tai va tas sekso trūkumas atsiliepia fiziologiškai nuotaikai. Čia kaip filmuose būna, a rodo ten kokia mergina neturėjus lytinių santykių porą metų ir staiga susiranda vyrą. Man atrodo Bridžita Jones buvo filme, kur jinai kitą dieną ateina visas šypsosi, skraido ir visi sako: "M, tai kas čia jau buvo, jau kažkas buvo, reiškia, jau gerą naktį turėjai." Tai matosi ant žmogaus tiesiog.
Tai reiškia tikrai, nu, kažkas tai gaminasi organizme. Tai taip, taip, taip. Tai tai hormonai čia hormonai, kurie daro. A, bet hormonai galbūtų tik viena dalis, nes vyksta keičiasi, jeigu yra seksas arba jo nėra, keičiasi ir kognityviniai mąstymo procesai. savęs priėmimas savivertė savivertė taip tas save vyriškumas, moteriškumas, tai ir kognityviniai procesai, hormonų apykaita, ten gamyba. Tai tikrai labai didžiulis ir platus toks, žinai, procesas. Tai reiškia, vat jeigu iš tos pusės pažiūrėti, tai žinoma, a ilgalaikis a sveikam žmogui ilgalaikis a sekso nebuvimas aišku yra blogai, tragiškai blogai iš vienos pusės, bet yra dar kita pusė, kodėl mes jos ne nu pamirš yra kita pusė, tą vadin vadinama sublimacija perkėlimas pavyzdžiui sportininkams a olimpinėse rungtynėse tam, kad pasiekti didesnių rezultatų yra kategoriškai draudžiama mylėtis dviem savaitėm likus iki
starto. Nu, iki pradžios. Kodėl? Todėl, kad jie sukaupia tą seksualinę energiją ir išleidžia ją per rungtynes. A pas mus vat iš tos pusės, jeigu seksas yra sublimuojamas, pavyzdžiui, į sėkmę, į darbą, a, žmogus dirba 20 valandų per parą, yra turbo pasiekęs ten pasiekimų, bet akivaizdu, kad sekso jam nėra vietos ir jėgų, bet jis yra hipersėkmingas žmogus. O kadangi mes esam, žinai, va, iš tamsiosios psichologijos yra propaguojama sėkmė. Mes gi esam sėkmės apsėsti. Mes visi norim būti sėkmingi ir mes norim tos pačios jachtos, kurią vakar matėm Instagrame.
Tai žinai, tai tu pasirenki jachtą ar seksas, tai ko tu nori, žmogau? Jachtos ar sekso? Tai ką jau tas seksas? Pagyvensiu be jo. Nu tai bus to sekso, žinai. Bus va jachta bus ir sekso bus. Bus jachta, bus ir seksas. Kiek ten tų panų bus? Teisingai. Taigi, kas tu nori būt milijonierium? Taip, taip. Nu, nori va šitos jachtos? Taip, taip. Čia yra sėkmės istorijos, ane? Ir tada ką sako toliau? Nori echtos? Tai ką reikia daryti? Dirbti, nu, su savim, žinai, pahalinti, kelti tikslus teisingai.
Dar, pasirodo, tikslus neteisingai keli. Tikslai apskritai tokia feikinė sąvoka, nu, tokia, žinai, labai abstrakti. Žodžiu, tada žmogus puola į tą darbą tam, kad realizuoti savo kažkokią svajonę, nu, sakykim, jachtą. Ir jis tą energiją seksualinę išnaudoja. Ten jam tiesiog nėra jėgų sekso. Štai nėra sekso, bet po metų ar po dviejų jis turi tą jachtą. Spėkit, ar jis norės sekso toj jachtoi? Labai jau ne, nes jisai bus peržengęs pusantrų metų laikotarpį, pripratęs, pripratęs, ane, ir sakys: "Žiūrėk, aš jachtoj Andriau vandenynas laisvė.
Argi čia čia yra esmė? Ką tu, koks čia seksas? Kas čia tie žemiški tavo malonumai? Nu, aš čia šaržuoju, aišku. Tai va, tai jeigu ir iš kitos pusės pažiūrėjot sekso nebuvimas su sąlyga, jeigu jis sublimuojasi į kažkokius pasiekimus, kaip ir nieko baisaus, žinai, jeigu tu kažkuo seki. Taigi, ką mes turim? Sumą su marum. Mes sumą su marum turim blogiausia yra vidutinis variantas, ane? Kada tu nei nieko nepasieki, nei neturi sekso. Tada nei ten, nei ten. Ir tada nei ten, nei ten.
Tu sėdi, masturbuojiesi prie savo tos pornografijos, žinai, tą patį siužetą sakyt 10 kartų, žinai, ir jėgų neturi, nes tu save nustekini, perteklinę masturbacija, žinai, ir santykių neturi, nes tu esi nustekentas, bet ir nieko nepasiek. Tai šita pilkoji zona, mano manymu, yra blogiausia. Supranti, labai taikliai jūs pasakėt. A aš žinot dar vat klausydamas jūsų pagavau ir prisiminiau tą vienišumą iš tos pusės, kad jo, mes visi mokame mylėti save, a kad vienam dabar gerai, viską aš pats galiu, a čia tų lytinių santykių nėra ir nereikia.
Bet jeigu mes auginam tokią vienišą m populiaciją, kuri orientuota į tą vienišumą, į individualumą, o kaip tokiam pasauly susirasti meilę? Na, įsivaizduokim dabar jeigu tai meilė ne sau, jeigu tai meilė ne sau, kaip susirasti tą meilę, jeigu jinai ne meilė, ne sau, jeigu visi orientuoti į meilę sau? Na, tiesiog nupaišysiu pavyzdį, tarkime, a paimsiu save kaip pavyzdį. A dabar esu santykiuose, bet buvau prieš pusantrų metų, ne. Ir sutinki vieną kitą merginą, kurios viską gali pačios ir tada galvoji, nu kaip vyras, o ką aš galiu pasiūlyti?
Kaip čia vat kaip čia sirišti tą santykį? Ką aš galiu pasiūlyti, nes nu iš manęs kaip ir nieko nereikia. Tai tada ir man gerai vienam. Nu tai čia iici mici kažką tai tenai elitinius kažkokius santykius turi kažkokį patenkinimą patenkinai kažkur tai naikina, bet daugiau niekas nesivysto, nes nu sau viskas kaip va to kur tik apie save visi galvoja, kažką tai patenkina, ar čia einam į poligaminius santykius ir ir kaip ir nebus tų santykių ir tos meilės, kur rūpestis vienas kitu a ir ir gėrije, ir blogyje, ir laimei, ir nelaimei ar jau to ir nebus.
Viskas jau apie meilę mes čia galime nekalbėti tiesiog. A ar vis dėlto galima pagimdyt meilę tokiam tokiam ryšyje? Aš manau, a evoliucionuojant pasauliui kiekvieną akimirką a poreikis ir galimybė sukurti štai tokį ryšį mažėja. Tai rasti būdų techniškai, aišku, yra daug. Jų mažėja, jų mažėja, mažėja kiekvieną dieną. Tai mes spėkime dar į tą normalų oldschūinį traukinį, kada žmonės gyvai šypsosi vienas kitam. Kada paimti už rankos kitą žmogų gyvai kažką reiškia, kada švelnumas yra tiesus žvilgsnis, kada mes galime jaukiai tylėti vienas šalia kito.
Po 10 metų to nebebus arba bus labai privilieruotam žmonėmis. Dirbtinis intelektas mus varo į atskirtį. Mhm. M žmonės tuokiasi patys su savimi, tuokiasi su va čia dabar išsiskyrė viena Australijoj, man atrodo, su savimi susituokė, na, ir išsiskyrė. Priežastis išsiskyrimo oficialiai priežastis išsiskyrimo. Sako, mums reikia pailsėti viena nuo kitos su savimi. Aš atsiprašau jos, kad aš juokiuosi. Taip, mes atsiprašom, būkime politkorektiški, bet bet priežastis jo, mes mums reikia pailsėti viena nuo kitos ir šizofrenijos diagnozės nėra. Tai yra visiškai sąmoningas pasirinkimas ir tokių daugės.
Vau. Narcisizmas spartėja milžiniškais tempais. Nu tai vėl žinai narcizų daugėja. Narcizų daugėja. Pas mus išvis narcistinis amžius taip vadinamas dabar narcistinis. Anksčiau buvo tiesiog individualistinis. Va ką jūs ne kartą šiandien minėjote. Individualistai. Mes, mūsų vaikai individualistai, o jų vaikai bus jau narcizai. Nu, narcistinis amžius. savimylos dėka va šitų meilės sau, propagandų, fly koncepcijų ir panašiai. Žinai, yra labai daug sužeistų žmonių iš santykių išėjusių. Jų dar daugės. Žmonės, kurie baidysis, tiesiog bijos kurti naujus santykius. Jų daugėja.
Bet sakykit, o kodėl taip yra, jog dabar a žmonės, kurie nukentėjo nuo santykių, jų tai baidosi, nors nu aš nesu toks senas, man 40 metų, bet aš save prisimenu, kai man buvo 20 keli metai, nu, užsibaigdavo santykiai, ai, tai kiti santykiai, kažkaip eidavo įpažint, nes, ta prasme, manęs taip, manęs taip, nežinau, nestabdydavo nepavykęs kažkoks ryšys vystyti kitų ryšių. Dabar aš girdžiu, kaip ir jūsų tas pavyzdys buvo, kur mergina a buvo toksiškuose santykiuose ir dabar jinai nieko nenori, bet tai bet tai tai yra vienas iš aštuonių milijardų.
Tai yra vienas vyras iš belekiek kitų vyrų, ta prasme, tai dar yra tiek pasirinkimo, kad tu negali projektuot ant kitų savo patirties su tuo žmogum, nes netgi savo kažkokių tai gal netink gal savo netinkamo elgesio tu negali a sakyti, kad tu elgsies taip pat su kitu žmogum, nes tu elgeisi su juo taip pat, nes jis toj aplinkoj tave vertė taip elgtis, tai tu net gali pasikeisti. Tai mes dabar kažkaip tai atrodo taip va tą tokį brūkšnį brėžėm, jeigu jau taip buvo viskas, reiškia visi tokie, nu, bet ne, kodėl taip pasikeitė?
Kodėl dabar visi tokie kategoriški pasidarė? Čia vienas žodis atsakytų į jūsų šitą klausimą. Vienas žodis. Ir tas žodis yra lūkesčiai. Išaugę išaugę lūkesčiai tiek vyrui, tiek moterų. Mhm. A, 2/ trečiai Vilniaus vyrų, nu, vat panašaus jūsų amžiaus, plius minus 15 metų, vaikšto tokie patys saareliai. Pats sairelis. Nu tai jo lūkesčiai kokie? Tokie pat. Jis gi vertas tokios tokios tokios dešimkės. Dešimkės. Tai čia jau ne ne dešimkė plius turi būt tuninguota ir panašiai. Tai ir dar uždirbti kaip jisai.
A arba neuždirbai turtingi. Nu taip. Arba ten neuždirbti, bet už tą ten visiškai namuose, nu žodžiu, tie lūkesčiai, išvaizdai Mhm. charakteriui, kad proto neknistų. Kur tu matei žmoną, kuri neknisa proto? Nu kur? Nu tam ir yra žmona, kad nu nu taip. Nu kas tau paknis, jeigu neinai? Nu tai normali visiška situacija, žinai. Tai tai čia labai sveika, kad paknistų, nes biškį į vietą pastato. Pasitestuoji, kad tu turi tą protą. Tai žinai, jeigu yra ką knisti, tai labai gerai, žinai.
Mhm. Nu čia aišku šaržos, bet bet va tie lūkesčiai tiek vyrų, tiek moterų. Aišku, yra ta vyriškumo krizė, apie kurią labai daug kalbama ir čia viena iš pagrindinių, viena iš topinių tendencijų, top penki psichologinių tendencijų pasaulyje 24 25 metų. Viena iš penkių tai vyriškumo krizė. Vyrai nebesijaučia vyrais, moterys jų nelaiko vyrais. O tam, kad jis būtų vyras, jam yra uždedenkiek kažkokių ten kriterijų, kuriuos jis arba atitinka, arba neatitinka. Tai moterų lūkesčiai taip pat yra išaugę ženkliai a santykį lūkestis vyrams didžiulis iš moterų, lūkestis moterims iš vyrų užaugęs ir trečias, kuris damuša visą situaciją, lūkestį santykiams.
Tai kokie tie santykiai turėtų? Tai negana to, kad Artūras turi būti idealus pagal mano lūkesčius. Čia kaip ir gal ir praeitų Artūras tą filtrą, nu kaip ir tinka, žinai. Mhm. Bet kokie mūsų santykiai bus vat su tuo žmogum? Tai kaip asmenybė, tu mano filtrą praėjai, aš tokia faina dabar moteriškė, ane? Praėjai, aš gi neklausiu, ar aš tau patinku? Ne, ne, ne. Čia po defolto aš tau čia po defolto 100% aš tavo vienareikšmiškai aš tavo prizas ir aš tai būsiu vyrukas ar tai mergina bet kuriuo atveju aš esu tavo prizas bet va tu man gerai tinki realiai kaip ir viskas būtų gerai šitą filtrą praeini bum deja ateina kitas filtras o kokie bus santykiai kadangi mes išgyvenom tą terapinį posūkį taip vadinasi tas humanitarinis toks terapinis
posakis tai čia kada labai psichologizuota visuomenė Tai maždaug nuo 2005 2006 metų buvo vat jau įvardinta terapinis posakis, tai reiškia psichologizuota help selfas, ta visa literatūra, žinai, tas visas šlamštas ir taip toliau, žinai. Nu tai va, tai kadangi mes labai psichologizuoti gyvenam terapiniame posūkyje, tai aš dabar ką sakysiu? Tai man dabar įdomu, kokie iš kokios tu šeimos ir net ne piniguose anksčiau, žinai turtingi neturtingi tėvai, o dabar aš gi pasigilinsiu, tai kokie bus mūsų santykiai? Nu tai žiūrėk, jeigu tavo tėvas ten kažkada išsiskyręs, tai tu turbūt irgi nebūsi patikimas.
Tai mūsų santykiai greičiausiai užprogramuoti, kad bus prasti. Gaila, Artūrai, sor. Čiau, kakavo. Kodėl? Kodėl? A, o, o, ugn, kodėl? Kodėl? Nu, žinai, man atrodo, mūsų santykiai nebus perspektyvūs, ane? Plius tavo tėvas kažkada, aš girdėjau ten dubasino tavo mamą. Nu tai tu potencialiai toksiškus žmogus. Tu tai matei, tai reiškia, tu tai matei, reiškia, tu arba tu varai į psichoterapiją, žinai, po penkių metų susitiksim, žinai. Nu čia aš aržuoju, aišku, nieko aš čia nenoriu įžeisti. Tai va ir santykui dedamoji.
Tai jie yra taip pat prognozuojami ir jiems yra taip pat dabar keliami lūkesčiai. Žodis toksiški santykiai yra kaip velnias kryžiaus. Kokį ne jisai manau, toksai šiek tiek iškreiptas žodis jau. Tai čia tamsiosios psichologijos žodis. M nes jau toksiški santykiai. Kas kas bet koks konfliktas toksiški santykiai. Toks jausmas, kad santykiuose konfliktų nebūna. Taip, taip, taip. Bet kokia vyro nuomonė iš karto narcisas. Tai čia normalu. Mhm. Jeigu tu turi savo nuomonę, reiškia, tu narcistas. Nu, neina mes gi gilyn, mes gi nesiaiškinam narcistinio asmenybės sutrikimo, žinai.
Mes iš karto bum ir narcizas. Kodėl narcizas? Todėl, kad savo nuomonę pasakiau. O aš čia galiu turėti? Ne. O ką daryti? Aš turiu turėti tavo nuomonę. A gerai, tada gerai. Tada tu ne narciszas. Tada tu mazgoti ir prisitaikėlis. Tada tu neturi stuburo. Tada tokio vyro nereikia. Tokio vyro man nereikia. Ir tada arba tu narcisas ir aišku, kad tokio nereikia, arba tu esi mazgo prisitaikėlis ir be a be šitų savo žinai kamuoliukų. Ir tokio vyro irgi nereikia.
Ir tada toks vyras yra kaip a statistika sako UK vienas iš trijų ir vienas iš keturių Amerikoj. Taip. O čia yra tie vyrai nurašyti. Ir tada jam geriau būt vienam, nes jisai 100% taip ir moterų. Tai tie nurašyti žmonės, kurie nurašo arba patys save, arba juos nurašo. Vat štai tokia dabartinė šiuolaikinė visuomenė, kuri yra, na, apsiesta vat štai tokių vat meilės sau konceptų a perteklinių diagnozių klijavimų, ypač narciziškumo, žinai, nors taip, narcis labai daug, žinai, bet, nu, nereikia visus, kurie turi savo nuomonę, vadinti iš karto narcizais.
Bet ir be lūkesčių tu irgi negali gyventi žmogu. Vis tiek turi būti kažkokie lūkesčiai. Čia klausimas ne apie tai, kad neturėk lūkesčio. Klausimas apie tai, kiek tavo lūkesčiai toli, kur jų horizontas. Ar jie tie patys lūkesčiai šiaip adekvatūs tikrovei? Ar tokių žmonių yra normaliam gyvenime, Vilniuje, Niujorke, Tokijoje, ar ne? Ar santykių, apie kuriuos tu svaigsti, santykių horizontas? Ar jis apskritai yra matomas tas horizontas? Nu, ar tu gali įsivaizduoti, kokie tie santykiai turėtų būti? Bet čia dar pusė bėdos.
Čia esmė eina toliau. antrame etape, kad net jeigu lūkesčiai užkelti ir tas horizontas yra toli ir jeigu į tavo orbitą patenka žmogus, kuris 80% atitinka, 70% sąlyginai čia procentai, aišku, atitinka tam horizontui, lūkesčių horizontui santykių struktūros horizontui. Tai va čia prasideda esmė. Ar tu pajėgus koreguoti savo tą horizontą? Ar tu pajėgus atsisakyti kažkokių kriterijų? Pavyzdžiui, aš ieškau, nežinau, ten vyro, kuriam būtų 40 metų, kuris gerai atrodytų, būtų pasitempęs sportiškas laisvas a biškų, 185, a, ir su labai gausia ševiūra.
Ir štai sutinku Artūrą, žinai, viskas ok, bet plikot. Ar aš pajėgus tą pajėgi šiuo atveju, žinai, tą horizontą truputį hop ir sumažinti, žinai, ar aš stovėsiu ragais nagais, kad ne žiūrėk, žmogau, tu atsiaugink plaukus ir dėl vieno čia šaržuoju, aišku, bet vat vienas kažkoks veiksnys, ane, mano horizonte ir aš jo nepajudinu niekaip. O jūs gal šaržuojat, bet kai jūs tai sakot, aš kažkaip tai iš e to, ką girdžiu savo aplinkoj arba skaitau internete, tai čia visai ne šaržas.
Čia čia čia realybė. tikrai esu girdėjęs tokiu atvejų, kai sako, nu, viskas su juo faina, bet jis atvažiavo su Audi universalu, ta prasme su Audi universalu. Nu kas važinėja su universalu? Tiktai tiktai kažkokie grūšikai kaimiečiai. Tai ta prasme sakau, tai gal ten buvo Auderas 6 ta sportinė, tai koks skirtumas, tai čia universalas. Ne, ne, sako aš tai tad girdėjau su Škoda, tai su Škoda gi atvažiavo lyg tai tai vyras tai kaip jis galvojat, ta prasme, aš va tokią va ir su Škoda tada iš vyrukų esu girdėjęs, sako jinai nesportuoja.
Tai koks jos kūnas bus? Jinai nesportuoja. Ne, ne. Tai sakau, bet dabar viskas gerai. Nu jo, bet jeigu taip 10 metų į priekį pažiūrės, tai sakau: "Seni, per 10 metų tikrai viskas gali pasikeist. Gal jinai pati pradės. Ne, ne, tai čia ne, ne, sakau, bet nu ta prasme, ar tikrai tai yra esminis dalykas? Taigi viskas gerai, nu žiauriai faina, bet nu bet ir atrodo tokie tokie paprasti dalykai, kur net atrodo nereikšmingi tuo metu. Nu taigi nėra apie santykį, bet susikuria tuos lūkesčius, kurie nu lūkestys šiuolaikinio žmogaus nuo 20 iki gerų 40.
Jūs ant ribos, Artūrui. A lūkestis yra jau ką tavo produkto jau esamo modelio. Aš jau dabar noriu, kad tu būtum su plaukais. Ne rytoj. Aš nedėsiu pastangų, nes mes nebemokam dėti pastangų dėl santykių. Mes nenorim laukti. Mes norim čia ir dabar. Taip. Aš dabar nebekelsiu klausimo, jeigu jūs atvažiavote su a šituo Audi, kaip jis universalų Audi universalų. Dabar aš nekelsiu klausimo, žiūrėk, bet taip, dabar jis su Audi universalu, bet jeigu jisai į normalios moters rankas patektų, žiūrėk, aš jį tikrai nu turi, žinai, žmogus ir įsilabinimą biškį ambicijas jam, žinai, pa nu realiai jisai po metų man Bentle su Bentliu važinės, žinai.
Taip nieks negalvoja. Va tu turi čia ir dabar turi būti va toks čia jūs man š galutinis modelis ir vyrai taip pat sako jinai nesportuoja, bet jam dabar nekyla klausimų, žinai, šiaip viskas OK, nu čia reikės biškį ją pakaučinti gal savo pavyzdžiu, gal ką, žinai, nu tikrai turi potencialo, žinai, figūrytė gera, šokėja buvusi, žinai, realiai biškį reikės padribėt ir jinai pradės šokti, žinai, mes norim gatvo modelį. Mhm. Va kur problema. Mūsų lūkesčiai lūkesčiuose nėra įskaičiuota pastangų.
Supratau. Ten nėra pastangų viduj. Nes anksčiau aš prisimenu ir ir tokias frazes, kai a sakydavo, kad a moteris įžvelgė vyrą vyre potencialą ir būdavo, kad ten žinot tos poros, kur susitikdavo dar, kai vyras nebuvo nieko pasiekęs, o jinai įžvelgė potencialą ir po to jie kartu užaugo, sukūrė jis ten, nežinau, sukūrė verslą ir vat jie dabar kartu dar neįgyvena. Kad iras Geas, jie gi ten buvo Bilas Geitas, taip, Melinda gi susitiko ten. Taip, taip, taip. Jis gi nieko neturėjo.
Ir vat jinai pamatė potencialą protingas, taip, protingas vyras, viską. Tai a dabar to nebėra, viskas, jau nieks nežiūri potencialo, a kad bus gera mama ar bus gera žmona. Man reikia iš karto geros, gražios, protingos turtingos sportuojančios maistą gaminančios, namus tvarkančios, a, m, be žalingų įpročių. A, kad tėvai būtų neišsiskyrę, neturėtų dedį iš jus. Atrodo, žinot, daug kažkokių tai filmų fantastinių. Black Mirror prisižiūrėjo kokio serialo, geras serialas be ir susikūrė sau paveikslą, kurio tiesiog neįmanoma surast ir tada kas?
Nu, geriau būt vienam. A matot, Artūrai, čia aš drįstu prieštarauti. Aha. Tiksliau, ne aš vienas toks prieštarauju, žinai. Čia tai dar būtų nieko. Aš toksai per per per menka persona. Aš prieštarauju pasitelkęs sau iš pečių visą Instagramą. Jeigu tikėti Instagramo, tai tai galima. A supr tai už manęs visas Instagramas, kad aš susiradau vyrą milijonierių ir mes ftyvus fiktyvus pasaulis. Taip. Tai va. Tai todėl tai todėl yra manoma, kad tai įmanoma, nes jūs ten jau fotkinatės iš karto su jachta.
Iš karto su jachta. Tai aš randu jus jau va tokį, žinai, be pastangų. Aš tokio ir ieškau. Iš karto su kokiu ten Ferrariu jūs ten fotkinatės arba mano draugės fotkina, kad jinai jau susirado štai milijonierių Monake, viskas. Ir jisai yra svajonių žmogus. Tai Instagramas prieštarauja jūsų teiginiui, kad taip nebūna. Instagramas visiškai atvirkščiai sako, būtent taip ir būna. Ir niekaip kitaip. Instagrame nėra parašyta. Aš vargau su Billu Geesu m pirmus 10 metų. Labai vargau. Pykomės, taikėmės, pykomės, taikėmės, žinai.
Nu, paskui jisai tapo milijardieriam, žinai. Instagramas to nerašo. Ne, ne, tai Instagrame mes nematome kelio, nematome. Mes matome rezultatą ir tiktai pozityvų. tiktai pozityv. Tai todėl išprieštarauju pasitelkdamas visą Instagramo galią. Aš priimu jūsų prieštaravimą, kaip ir visą Instagramą. Bet gerai, a jeigu šitas konceptas yra auginamas ir jisai yra stumiamas ir dar užsakomi tyrimai, kad tai būtų normalizuojama ir žmonės patikėtų, kad tai yra gerai, a tai kokią visuomenę mes turėsime po 10 metų, nes dabar yra skundai, kad vyrai yra neatsakingi, nes neprižiūri vaikų, neprisiima atsakomybės.
Vat išsiskyrę kita šeimą, susirado ir pamiršo, o aš vat viena likau. Tada vyrai jinai vat namuose ten nieko nežiūri, nieko netvarko, jai tik darbas, taip toliau. Aš čia irgi dirbu, laiko neturim ten. Nu žodžiu, visi randa kuo skūstis, visi nepatenkinti, bet niekas nenori prisiimt atsakomybės, kad gal ir aš galėčiau kažką tai padaryt dėl kito ir panašiai. tiesiog, nu, vat, kaip jūs sakot, tai jeigu mes tiktai dabar savęs žiūrim, tiktai nenorim prisiimt atsakomybės net kartais už save, tai kur tai veda?
Aš aš, žinokit, aš klausau ir bandau bent jau savo galvoj dėlioti, bet man net baisu, jau baisu net galvoti, nes atrodo kažkoks, nu, toks žinot, statysim tuos namus po vieną butuką, po 22 kvadratus, a, nu ten pastatysim visiem po laptopą, visi dirbs nuotoliniu. A, visiems suinstaliuosim tiktai Tinderius ir ir Instagramus. Uždarom kavines, nes jų nebereikia, viską iškviesim į namus. Nu viskas. Nu tai taip geriausia tada. Kam visa tai kam kuriam? Kam kuriam tiek daug visko, kam tie Akropoliai ir taip toliau.
Visgi ką galim daryti patys. Iš namų, iš interneto. Nereikia niekur eiti, nereik susitikinėt, nereik bendraut. Vyksta socialine prasme visuomenės tyrimas. sąvoka visuomenė, o juo labiau bendruomenė nyksta, individualizuojasi. Nu vat aš noriu saviraiškos, tai reiškia aš ką darau? Man kiti žmonės. Ir čia mes ateinam prie tragiško nusiteikimo. Man kiti žmonės tampa ne tikslas, o priemonė ir našta dar turbūt. Ir našta, tai ir našta, ir priemonė. Tai nieko baisau, tu negali, nu, man kiti žmonės, našta ir priemonė siekti savo tikslam.
Savo tikslų. O koks tavo tikslas? Sviraiška, savirealizacija, savęs atradimas. tie tikslai nekoreliuoja su visuomene. Tai va čia yra vienas iš blogiausių dalykų, kur einam, jeigu didysis vektorius, kaip sako sociologai, į visuomenės kaip sąvokos, visuomenės kaip koncepto nykimą. Čia aišku mes kalbame apie vakarų su Azijoje visiškai kitaip ir kardinaliai priešingai. Azija, tai Japonija, Pietų Korėja, a ten nu ten tie ten priešingai yra orientuota į visuomenę. Tai va čia apie Vakarų, tai tas a gal ir liūdina, bet tokia yra tikrovė.
O sakykit, a kaip mes galime vat dar vienas toksai, žinot iš to žmogaus, a, kuris galbūt rūpinasi dar visgi ir turi empatijos ir kaip atpažinti tą vienišą žmogų, kuriam galbūt reikia pagalbos ir, a, padėt jam socializuotis, galbūt galbūt būti tuo draugu, kuris atsiradęs jo gyvenime, nenuves jį į depresiją, į savižudybę, į kitas problemas. Kaip kaip atpažinti vienišą žmogų? Ar įmanoma? Yra kažkokie elgesio bruožai išoriniai, kuriuos mes galim pastebėti galbūt net savo draugų tarpe, galbūt net santykiuose, galbūt aš net nežinau, kad mano ten mergina jaučiasi vieniša ir jinai turi tų signalų, simptomų, kaip vat mes ir kalbėjom papraš.
Taip, yra du būdai patikimi ir labai daug mažiau patikimų, kaip atpažinti. Tai du patikimi būdavai. Pirmas būdas bendraudami su žmonėmis, a, įjunkime savo lokatorius ir išgirdę iš jo lūpų geroj ar blogoj nuotaikoj, jeigu jis pats pasako: "Aš jaučiuosi žiauriai vienišas." Mhm. Tai jau visiškai patikimas ženklas, kad šitam žmogui vienišumas yra kančia, o ne džiaugsmo dalis. Jis tuo nesididžiuoja, jis dėl to pergioja. Ir jeigu jūsų draugas tolimas, artimas ar kolega ar jūsų draugo draugas, jeigu yra vienoj kompanijoj, nesvarbu ten, žinai, apsvaigęs ar blaivas ar dar kažkokioj būsenoj, jeigu jūs išgirstate, kad šalia esantis žmogus sako tiesiu tekstu, kad aš jaučiuosi labai labai vienišas, čia yra tiks tikras ženklas, kad šitam žmogui galbūt reikia jūsų pagalbos.
Mhm. Tai nepraleiskite to pro ausis, jeigu išgirstate. Čia tikrai signalas reikia pagal kurį galit atpažinti. OK. Va ir antras labai patikimas signalas, ar tai santykiuose, ar tai su savo draugais, ar tai šiandien paskambinę po eterio, ar tai kažkada nepasikuklinkit, nusiimkite karūną ir paklauskite tiesiog profilaktiškai, ar tu kartais nesijauuti vienišas žmogau. Tiesiog klausia, nieko čia baisaus, neišsigąsk. Va čia girdėjau podkastą, sakė, reikia paklausti savo artimų žmonių. Jau antras jūs paklausė. Dažnai žmogui yra gėda prisipažinti, kad jis jaučiasi vienišas arba jis nemato problem.
Tai šiuolaikiška tema. Tai va, antras būdas atpažinti realiai padarykite tai profilaktiškai paklauskit, ar tu nesijau vienišas? Ir jeigu žmogus sakys: "Žinai ką brolau tu teisus, kartais jaučiuosi, tada vėl mes atpažinsim, kad tam žmogui ir tada tiesiog paklauskit, žiūrėk, gal pabandom tada, nu, ką aš galėčiau su tuo padaryti." O tarkime, dar viena tokia situacija iš karto surezonavo galvoje. Am jeigu, tarkim, vyras išeina, nu, gal ir mergina išeina su savo draugais vakare a ar draugėm ir tuo metu partneris lieka namuose ir jisai, tarkim, blogai jaučiasi, nes jis vat liko vienas, galėjo jį kartu gi pasiimti, ką čia skirstom draugai, draugai ir sako va jisai išėjo su savo draugais, bet ten turbūt ir nu su savo draugais.
Ir aš likau viena, jis gi žino, kad aš likau viena namie ir jaučiasi blogai. A ar tai ištransliuoti savo partneriui, ar tai vėlgi bus tos juodosios tamsiosios psichologijos aspektas, kur sakys: "Išmok būti su savimi, nepermesk, nepermesk savo partneriui problemos, kad tu negali būti vienas, kai jis eina su savo draugais." Ar tai irgi vienišumo simptomas, kad žmogus pasijaučia vienišas ir apie tai reikia kalbėt, ar tai yra jau to pačio žmogaus problema? Vat kaip šitoj situacija? Ne, ne, būtinai.
Tai būtinai reikia ištransliuot. Jūs man kažkoks labai šiuolaikiškai pasikaustęs, Artūrai, nes a šiuolaikiško vienišumo problematika, nu psichologinė, na, kaip ir minėjau, dominuojantis, šiuolaikiškas, tai yra pasirinktas vienišumas, ko anksčiau neb ir kita irgi tik šio jau čia visiškai vat naujausia tendencija tas vadinamas mikrovienišumas, apie kurį anksčiau niekada nekalbėdavo ir vienišumą žiūrėdavo kaip luitą tokį iki pandemijos. Visi tyrimai, jisai luitas va didžiulis. Tai kiek metus aš vienas, 10 metų aš vienas ten 15 metų palaidojau jau vyrą. Nu, luitinis toks vientisas.
Va ir tik va dabar šiuolaikiškai yra įvesta santuoka mikrovienišumas. Čia kaip yra mikroišdavystės, pavyzdžiui, ane, kai ten žvilgsniai tie visi. Nu tai vat mikrošdavystė, mikro vienišumas ir yra vat štai tokie epizodai, kada aš šiaip tai nesijaučiu vienišas, bet va štai tu išėjai pabaliavoti ir žinai ką? Tiksliausias žodis, kurį aš pajaučiau, aš pasijaučiau vieniša, mikro vienišumas. Tai nėra total. Tai va tas šiuolaikiškas epizodas. Jūs labai šiuolaikiškai. Tai va, tai apie jį būtina ištransliuoti, būtina. Tai yra vienišumas.
O kaip turėtų tada partneris, kuris išėjo su tais draugais ir paliko savo partnerį ar partnerį namuose ir jam jisai išgirdo, kad jautėsi vienišas? Ką, kaip, kokie veiksmai turėtų būti tokiam santykyje, kad jokio skirtumo nėra skirtumo. Jus reikia ištransliuoti. Toliau priklausomai nuo partnerio, nereikia jo kaltinti, jeigu jisai nepuls ten, žinai, atsiprašinėti arba nesiims kažkokių veiksmų, arba paims ir, nu, visiškai chamiškai pasiūlys jums psichologą. Tai nepykit ant jo. Nu žinai, tikrai gerai iš gerų paskatų. Tai nereiškia, kad jūs ten psichas, žinai.
Gal tau pas psicholog, viskas. Nėra svarbu, kaip jūsų partneris, partnerė kaip reaguos. Reaguos taip, kaip reaguos. Pažiūrėkit, gal šiandien ateis pavargęs, reaguos vienaip, rytoj grįš prie to pokalbio, reaguos kitaip. Jūsų reikalas įvardinti būseną savo žodžiais. Jeigu jūs jaučiat vienišumą, o jį gana nesunku atpažinti savyje, suaugusiam žmogui, tai va tas ir yra jūsų reikalas taip ir pasakyti. Aš pasijaučiau vieniša, ne blogai, ten, pikta, liūdna, dar kažkaip, ane? Jeigu jaučiate taip ir sakykit, vieniša. Mhm. Ir jeigu tas žodis skambės, tas mikrovienišumo, jo yra apst.
Mes atsidarom socialinius tinklus ir matom, kiek ten pas jus, aš nežinau, ten 100 tūstančių sekėjų, o bendraut nėr su kuo. Tą akimirką protingas žmogus galvoja, nu kaip realiai tai aš vienišas, nors va 1000 draugų, čia yra mikrovienišumas. Ką reikia daryti? Bet kam parašyti, sakyt, žinai ką, va dabar buvo toks epizodas, žinai, Artūrai, mes mažai pažįstami, bet bet vat kažkodėl nutariau tau parašyti realiai vat pasijaučiau dabar vienišas. Kitaip tariant, nereikia bijoti pačio to žodžio. Mhm. Jis a nebaisus, kaip ir pradžioj sakiau, tai nėra kažkokia klinikinė diagnozė, tai būsena.
Būsena. Ir jeigu šita būsena jums atrodo klaiki, kad ir mikro vienišumas, čia labai naujoviškai, ją vis tiek reikia ištransliuoti. Supratau. Ačiū, Andriau. Ačiū, Artūrai. Tikiuosi, kad mūsų laida a šiek tiek prabudino žmones ir pamatė jie, kad yra ir tokių, kurie su ta problema susiduria, kad tai nėra kažkokia tai psichologinė problema, o tai kartais yra ir tiesiog mūsų socialinė problema jau šiais laikais ir socialinių tinklų problema. Tai ačiū jums dar kartą. Ačiū, kad atėjote. Tikiuosi ne paskutinį kartą.
Kaip ir kalbėjome, temų yra daug. Tikiuosi, kad galėsime dar susitikti. Ir ačiū jums visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir, aišku, parašyti komentarų, ką manote apie šią laidą. O mes su jumis susitiksime, kaip visada kitą savaitę. Iki, iki. Ačiū, Artūru. [Muzika] [Plojimai] [Muzika] الله