Pagrindinis / Straipsniai

Kodėl patarimas „pirma mylėk save“ nepadeda ir kuo nuo jo skiriasi rūpestis savimi

1 rugsėjo 2026 4 min. skaitymo Artur Lebedenko

Psichologas Andrius Kaluginas: meilė sau yra neapčiuopiama, o rūpestis savimi yra konkretūs veiksmai. Kodėl populiariausias patarimas vienišiems neveikia.

Beveik kiekvienas patarimas vienišam žmogui prasideda nuo to paties: pirma pamilk save. Psichologas Andrius Kaluginas šitą frazę studijoje priskyrė tamsiajai psichologijai, ir tai buvo bene vienintelė pokalbio vieta, kur jis kalbėjo visai be atsargumo.

Kontekstas čia svarbus, nes kalbame ne apie savijautos niuansą. Kaluginas apie vienišumą kalbėjo ir Seime, o pokalbį pradėjo nuo to, kaip šita tema atrodo pasauliniu mastu.

„Viena pandemija baigėsi, o kita tik pradeda įsibujoti, ir ta kita yra vienišumo pandemija."

6:35 laidoje

Jis remiasi 2023 metų JAV vyriausiojo chirurgo pranešimu Kongresui. Britanijoje vienišumo ministerija veikia nuo 2018 metų, Japonijoje yra atskiras departamentas su ministerijos statusu. Bet įdomiausias skaičius yra ne apie institucijas, o apie amžių.

„Konkrečiai Britanijoj tai nuo 16 iki 25, tai yra jauni žmonės. Lūžta stereotipas, kad tai yra tiktai senų žmonių problema, našlių, moterų ir panašiai."

7:00 laidoje

Čia pasakojimas apie vienišumą ir lūžta. Įsivaizduojame našlę prie lango, o labiausiai kenčia dvidešimtmetis, turintis penkis šimtus kontaktų telefone. Kaluginas atskirai pabrėžia, kad šiuolaikinis vienišumas dažnai yra pasirinktas, ir būtent dėl to jis toks atsparus: žmogus jį pasirenka kasdien, po vieną atsisakytą kvietimą. Kaluginas dar atskiria dvi sąvokas, kurias lengva sumaišyti: vienatvė yra sąmoningas pasirinkimas pabūti vienam, o vienišumas yra būsena, kurios niekas nesirenka.

Šūkis, kuris skamba gerai ir nieko nekeičia

Būtent tam dvidešimtmečiui internetas ir siūlo pirma pamilti save. Kaluginui problema ne ta, kad patarimas blogas, o ta, kad jis tuščias.

„Meilė sau, kuri niekaip nekonceptualizuojasi, ji užgožia normalų, iš tikrųjų sveiką ir teisingą dalyką, kuris vadinasi rūpestis savimi."

38:30 laidoje

„Meilė sau yra neapčiuopiama. Rūpestis savimi nuo senovės filosofijos, nuo stoikų laikų, yra aiškūs, konkretūs dalykai, kaip žmogus turi rūpintis savimi."

38:40 laidoje

Skirtumas nėra semantinis. Meilė sau yra būsena, kurios nei išmatuosi, nei suplanuosi, tad žmogus, kuriam ir taip nesiseka, gauna dar vieną sritį, kurioje jam nesiseka. Rūpestis savimi yra veiksmų sąrašas: miegas, kūnas, ribos, tvarka ir žmonės, kuriuos matai kas savaitę. Stoikų tradicijoje, į kurią Kaluginas remiasi, filosofu buvo laikomas ne tas, kuris parašė penkiolika traktatų, o tas, kuris gyvena pagal tam tikrą tvarką.

Kodėl paklaida čia brangi

Aplinka šiandien labai patogiai pritaikyta gyventi vienam. Kaluginas kalba apie vienišumo ekonomiką kaip apie milžinišką sektorių ir jos lydere vadina IKEA: baldai mažam butui, kuriuos susirenki pats, nes nėra kam padėti. Prie to prideda sveriamas prekes, kai parduotuvėje gali nusipirkti vieną svogūną.

Kai infrastruktūra tokia, patarimas pirma pamilk save veikia kaip leidimas nieko nekeisti. Lieki namie, dirbi su savimi ir jautiesi teisus. Kalugino formuluotė dar tiesmukesnė: taip galima galiausiai likti atsiskyrus su nuostabia meile sau ir niekam nereikalingam.

Tas pats variklis veikia ir santykiuose

Paklausiau Kalugino, kodėl žmonės santykiuose tapo tokie kategoriški. Atsakymas buvo trumpesnis, nei tikėjausi.

„Čia vienas žodis atsakytų į jūsų šitą klausimą. Vienas žodis. Ir tas žodis yra lūkesčiai."

1:10:39 laidoje

Jis tą skaido į tris sluoksnius: išaugo lūkesčiai vyrams, išaugo lūkesčiai moterims, o galiausiai išaugo lūkesčiai patiems santykiams, ir būtent trečiasis, jo žodžiais, damuša visą situaciją. Šalia jis mini vyriškumo krizę kaip vieną iš penkių pasaulinių psichologijos tendencijų: vyrai nebesijaučia vyrais, o moterys jų vyrais nelaiko.

Su meile sau tai susiję tiesiogiai. Kai žmogui kartojama, kad pirmiausia jis turi pasiekti tam tikrą santykį su savimi, tą patį matą jis ima taikyti ir kitam žmogui, ir pačiam santykiui. Rezultatas yra dvidešimtmetis, kuris vienišas ne todėl, kad nieko nesutinka, o todėl, kad nė vienas sutiktas žmogus neatitinka kriterijų, kurių jis pats sau irgi neatitinka.

Aš pats šitą frazę esu pasakęs ne kartą ir po šito pokalbio jaučiuosi nejaukiai, nes suprantu, kodėl ji tokia populiari. Ją pasakius nereikia nieko konkretaus pasiūlyti. Nesutinku su Kaluginu tik dėl griežtumo: ne kiekvienas, kuris sako mylėk save, manipuliuoja, dažniausiai žmogus tiesiog kartoja tai, ką girdėjo. Bet rezultatas gaunasi tas pats, ir jis svarbesnis nei ketinimai.

Praktinis pokytis čia paprastas. Kai kitą kartą norėsis pasakyti sau arba kitam pirma pamilk save, pabandykite tą sakinį pakeisti klausimu: ką konkrečiai šią savaitę padarysiu, kad man būtų geriau, ir su kuo per tą savaitę pamatysiu vienas kitą. Jei atsakymo nėra, tai jau ne savivertės klausimas, o tvarkaraščio. Kaluginui tai nėra retorinis triukas: rūpestis savimi jo pasakojime yra būtent tai, ką galima įrašyti į kalendorių, o meilė sau yra tai, ko įrašyti neišeina.

Visas pokalbis su Andriumi Kaluginu: https://tapkgeresniu.lt/laida/S7saHf5AMkc

Dalintis
FacebookWhatsAppLinkedInEl. paštu

Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „NR.1 PSICHOLOGAS: Vienišumas, Gyvenimas be draugų, Baimė kurti santykius, Viską galime patys | TG084".

Visas pokalbis su transkriptu