8 rugsėjo 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Žiema savivertė. 85% pasaulio žmonių kenčia nuo to. Laimės lygis neauga maždaug apie 30 metų. V tarp juoko ir pašaipos. Kur yra ta riba? Artūrai, norėjot man ką nemalonaus pasakyt? Atsiprašinėkit. Jeigu nėra streso, tai ir psichologinių problemų nėra. Nėra. Arba vienos laidotuvės, arba kas mėnesį atosto balų bus kiek? Streso lygis 350 per metus. Tai yra 85% alkoholizmo ir narkomija. Nu, visi turi tam tikrą dozę kvailumo. O koks testas? Apytikriai, nu, kokie 85% neišlaiko. Tas kas trečias susirgs psichosomatinę ligą.
Vau. Kai žmonės sako gyvenime viską reikia išbandyti, jie kalba apie grupinį seksą ir narkotikus. Visos moterys buvo toksai ten operacijos, taip toliau, tobulybės sekimas. Gal ką nors va dabar išgydysiu čia nuo Bulimijos ir anoreksijos. Sveiki Gediminai. Sveiki. A aš šiandien su jumis norėčiau pasikalbėti apie, na, kiek man teko dabar pasidomėti, tai 85% pasaulio žmonių kenčia nuo to. Tai yra žema savivertė. Bent jau tokią statistiką aš radau internete. Nežinau ką jūs pasakysit. Jūs galėsit mane pataisyti. Bet šiandien kalbėsim apie savivertę.
Kas tai, nuo ko jinai atsiranda, a ar jinai kinta? Kas yra žema, aukšta savivertė ir kaip tokius žmones atpažinti ir ką su jais daryti arba ką mums su savimi daryti. Tai aš visų pirmiausia norėčiau pradėti nuo laikotarpių pokyčių ir man įdomiau kokius jūs pokyčius matote tarp kartų per paskutinius 30 metų, susijusius su saviverte. Tai kadangi savivertė apima įvairias sritis, galima save vertinti fiziškai, psichologiškai pagal gebėjimus, pagal išsilavinimą. Tai pasakyti kad yra kokia tai tiesė, pagal kurią juda pokytis, kad savivertė buvo mažesnė pavyzdžiui, sovietiniais laikais ir dabar išaugo.
Kai kuriais aspektais išaugo, kai kuriais gal net ir sumažėjo. O jeigu pastebėtumėt kuriais, vat man labai įdomu, kokiais aspektais ta savi išaugusio, o kuriais pamažėjusio. jaunimas save, e, kaip profesionalą specialistą, darbuotoją vertina daug aukščiau negu vyresnio amžiaus žmonės. Tai šita linkme paaugusi. reiškia, tas pats jaunimas, e, reiškia, ką rodo pasauliniai tyrimai, ypač ryškūs Amerikoje, kad, e, paauglių ir, e, nu pačių pačių jauniausių jaunuolių, tai maždaug iki 20 metų, laimės lygis neauga. Jau neauga apie maždaug apie 30 metų.
Čia kalbu apie Ameriką, nes panašūs duomenys būtų ir Europoje, ir atskirose šalyse. Reiškia, kokia priežastis? Socialiniai tinklai, pagrindinė priežastis. Mhm. M nes lyginimas savęs su aplinkiniais kaip ten bebūtų, reiškia, jeigu lyginame save su žmogumi, kurio a taip ir užduotis, paskirtis ir gyvenimo būdas yra pademonstruoti, koks jisai yra ir fiziškai, ir psichiškai šaunus, ir kaip jis puikiai gyvena, nu tai mes turbūt visi atrodysime prasčiau, bet reiškia mudu jau ir panašaus amžia amžiaus ir dar dar mažesnio žmonės.
Jie jau ramiai sutinka su tuo, kad na taip Schvarcnegeris geriau mudu atrodo, kad gavęs Nobelio premiją yra daugiau pasiekęs moksle politikoje kažkas yra daugiau pasiekęs. O a paaugliai, ypač jie ir atkreipčiau dėmesį, ypač merginos, e, jos dar nemoka savęs lyginti ir todėl jų savivertė krenta. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruotė? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų.
Dažnai yra sakoma, kad savivertė ateina iš vaikystės, iš tėvų auklėjimo ir man įdomu, kiek tėvai prisideda prie žmogaus, jau suaugusio žmogaus ateityje savivertės to kūrimo am jo vertinimo pačio savęs. Tai e labai ačiū už tą klausimą. Ir iš tikro labai ačiū, nes yra proga dabar pasakyti, reiškia, ir jums, ir žiūrovams, daugiausiai žiūrovams, e kaip visgi galima tuos dalykus išmatuoti yra kai kurių veiksmų pasekmes, nes kai šnekama apie bendrai apie auklėjimą, nu tai visi gi žino, nu, vaikus reikia globoti, mylėti jais, rūpintis ir taip toliau.
O realybėje, deja, nekalbu apie nukrypimus, kalbu apie didžiąją dalį tėvų. Tai šiandieną nepaisant visos agitacijos ir viso kito e, dar yra apytikri apie trečdalis tėvų kurie mano, kad fizinės bausmės yra visai ir tinkamos. Galit ir internete pažiūrėti, kai ten kas nors atsitinka tai tuoj pat atsiranda komentarų, kad vat nėra tvarkos, nėra drausmės nėra diržas už ausies pa patempta taip ir viskas būtų teisingai. O visgi jeigu pažvelgus racionaliai, tai fizinė bausmė yra ugdomoji priemonė. Tada kitas klausimas, o ką ją koks rezultatas jeigu jinai naudojama?
A rezultatas, e čia lietuviški tyrimai, man smagu juos pasakoti. Reiškia, apklausti suaugę žmones, pabrėžiu, suaugę pagal laimės lygį ir tiesinė, kas labai retai socialiniuose tyrimuose būna, tiesioginė koreliacija, tiesioginis ryšys. kuo labiau baustas vaikystėje fiziškai, tuo mažiau laimingas užaugęs. Kitas dalykas reiškia, kalbant apie savivertę ir apie e, reiškia, a tėvų poveikį, kad, e, nu kiekvienas gali prisiminti, aš galiu prisiminti, jūs irgi kai buvome penkių na, iki kokių septynių metų. Mhm. Tai protingesnio ir stipresnio ir geresnio žmogaus už mūsų tėvą ar motiną nebuvo.
Po to jie pradėjo sparčiai kvailėti. Ir kai mes buvom paauglystėje nu tai turbūt kvailesnių žmonių nepasitaikydavo. Tėti, mama, ką tu supranti? Taip, bet pripažinkite, kad nuo to laiko jie padarė ne didelę pažangą ir dabar jau ganėtinai jau galima įsiklausyti. Taip, jau nuo kokių 25 30 jau eini pas tėvus klausti patarimų, nesupranti taip, kad jie žino. Tai jeigu grįšim į tuos penkis septynis metus, kuris daugelyje psichologijos teorijų, kad ten kuriasi kaip ir asmenybės pagrindai, e, tame tarpe ir savivertės, tai, e, kodėl tėvų žodis yra labai svarus?
Nėra jėgos, kuri galėtų tėvų sprendimus pakeisti. Mama, pavyzdžiui, sako: "Nu, šiandien gali neiti į darželį, šiandien pabūsime namuose, kitą dieną a vaikas gali spėgti šaukti ne sako turi nėra kaip." Mhm. Tai, e, atitinkamai ir tiesioginės tėvų instrukcijos, aš žodį panaudosiu, instrukcijos, kurios vaikai girdi, reiškia, irgi formuoja nuostatas. O tėvai dažnai nelabai supranta e vaikišką logiką ir paauglio logiką. Nu, sakysime apie nuo paauglio kad, a, mama, a, užtikusi ten butelėlį viskio e keturiolikmečio kambaryje nugertą sako ar ne per jaunas išgerinėt?
Jinai mano, kad čia kaip ir pabarė. O kokia instrukcija įdėjo, kad alkoholis yra suaugusių užsiėmimas ir nurodė kaip būti suaugusiu, kada m kaip įdomiai. Tai lygiai tas pats, e, reiškia, su mažesniu vaiku, o sakysim mergaitė. Nebūna vaikų, kurie neklystų, klaidų nepadarytų bet e štai du pasakymai. Vienas, kad e jau didelį tris sagas paltelio užsisegi. Gerai dabar pamėgink ir ketvirtą gerai užsisekti. Kitas pasakymas tokia didelė nei paltelio nesugebi užsisekti. reiškia abiejais atvejais nurodymas, kad kažką pataisyk bet ana sujungtas, abu jie sujungti su bendresniu vertinimu.
Tai nereikia manyt, kad vienas, kitas, trečias posakis jau čia viskas vaikas sugadins gyvenimą ateityje sugadins. Ne, bet tai šitie posiai rodo bendrą ugdymo kryptį ir bendrą vertinimą. Nu kaip, kuo galima tikėtis, reiškia, kokių pasiekimų iš vaiko? Jeigu jam sakome durnas toks kaip tėvas, nu tai jis jau žino, kad mokslo nebus. Jeigu jam sakoma, kiek kartų reikės kartoti, nu tai jis supranta, kad čia labai sudėtingas dalykas, kad jį reikieno karto neužteks. Jeigu jam sakoma, visi vaikai kaip vaikai, vat kaimynų vaikai, o tu, nu tai reiškia aš esu išskirtinis ir ne galiu nebūti toks kaip kaimynų vaikai.
Tai todėl tiesiog atkreipiu dėmesį, kad išvis reikia galvot, ką kalbame, o su vaikais tuo labiau. Dar nepamirškime, kad yra draugai, yra mokykla, yra kiemas, yra seneliai. Na, ta aplinka vis tiek jinai platesnė. O galit gal kažkaip tėvai persveria, nes jie procentaliai įdomu. Ne, ne, procentaliai nebus, bet tėvai persverrė, nes jie įtakingiausi. Jie suk jie sukuria pradžioje galiausiai draugystės santykiai. Tai ten, e, iš pradžių, na, dviejų metų vaikai, jie gali šalia vienas kito žaisti, bet tai nėra draugystės santykiai.
toliau atsiranda noras kartu būti, bet tėvai vis tiek jų įtaką persvveria ir pagal ją, pagal ją formuojasi iš esmės vaiko asmenybė. O gerai, kaip tokie dalykai kaip išvaizda, balsas, a kaip jie formuoja mūsų savivertę, kurie yra natūraliai paveldimi, nu nepakeičiami, tu šitų dalykų nepakeisi. Išvaizda kokia yra tokia yra. A kaip kaip va šitie dalykai formuoja mūsų? Nu, aš tiesiog pacituosiu vieną prorektorę, kada e kažkaip kalbantis e e vienas docentas atkreipė dėmesį sakydamas, kad gražios pas mus studentės.
Jinai sako: "Tai jeigu netingi, tai ir gražios." E todėl, kad šiandieną visgi kiek kiekvienas, ypač jaunas žmogus, bet sakyčiau ir vyresnis, gali ir sporto klubą lankyti ir rūpintis. Aišku, bus tam tikra dalis bet ten bus va tokia nedidelė, kur e dėl įgimtų savybių. Nu, galiausiai žmogus su kokiais fiziniais defektais gimė, bet mes ne apie juos kalbame. Mhm. O čia dar kas svarbu yra išvaizdos mados. Jeigu pažvelgtume, pavyzdžiui antikos skulptūras, tai šiandien vargu ar Venera būtų, reiškia grožio kultas.
Taip, pasinaudosiu proga ir galbūt apy e gal ką nors va dabar išgydysiu čia pas jus jūsų laidoje nuo bulimijos ir anoreksijos. Nu, pabandom. Yra daug priežasčių, kada žmonės dažniausiai visgi merginos e, pradeda nesaikingai riboti žalingai sveikatai riboti maistą. Ten priežasčių gali būti neapykanta sau neapykanta savo kūno pokyčiams lyties požymiams. Tai vat visus juos atmeskime. Likim prie to vieno atvejo kada dėl to, kad truputėlį pritrūko proto, nori būti gražesnis. Nu, nes dabar a socialiniai tinklai a formuoja ne sveiko kūno, bet gražaus kūno kultą.
Vėlgi tas pats lyginimasis apie kurį jūs kalbėjot, ir tas iššaukia pasekmes, jog mato save visą laiką prastesnė negu yra. Net jeigu ir labai gražiai atrodo mergina, jinai galvoja kad jinai galėtų dar gražiau atrodyti. Tai e ką reiškia gražesnis? Gražesnės tai patrauklesnis. Kam patrauklesnės? Vyrams. Ir todėl ar tokia moters figūrą ar tokia skirtumo nėra. skirtumas yra vat šitame reiškia, nes kada e dubens irmens santykis ne 70% tai reiškia, kad moteris vaisinga. Nu, ten plius minus todėl, kad va nei šita 60 metų niekas neįsižeis, kad jinai jau nebe nėra vaisinga.
nei paauglė nėra vaisinga. Va figūra, kuri yra patraukli. Mhm. Todėl nevalgyti reikia nustoti, lanką reikia sukti, kad lieva gražesnis. Ar kada jauties, lyg būtum tas perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą. Yra toks dalykas Vita Biotic ultrašvaganda maisto papildas. Viena tabletė, o jausmas lyg išgėrė visos švagandos plantacijos galią. net 6000 mg šaknų galios. Ir tie vitanolidai, na jie kaip superherojai tavo kūnui, o vitaminas B6 grynai kaip tavo asmeninis treneris, kuris padeda nepavirsti į zombį nuo streso.
Tai va, jei jauti, kad baterijos išsos, pabandyk. Aš bandžiau ir galvoju, kad čia yra mano nauja supergalia. Gal ir tavo. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Tai vėlgi žmogus reiškia ant tiek a yra čia kaip suprantu žiemos savivertės, jog kitų kitų akimis jis atrodo tobulai, bet pačiam jam jis atrodo prastai ir jisai to negali priimti ir jisai dar vis stengiasi dar geriau atrodyti. Tai čia yra žemos savivertės kaip ir ženklas. jisai, e nu, visi turi, reiškia, tam tikrą dozę kvailumo.
Tai, e, jisai daro, galima daugiau sakyti, jis daro kognityvinę klaidą. Reiškia, kognityvinė klaida yra štai kokia, kad, e nu, žmogui reikėtų būt sveikam. Čia kaip ir nesiginčysime. Tai e jeigu nėra kokių nors akivaizdžių defektų, kuriuos būtų galima fiziniais pratimais sportu, dar kažkuo pataisyti, tai tada e visa tai jau kaip ir nereikalinga. Treniravimasis žmogus turėtų būti ne tik sveikas, bet ir patrauklus. Čia susiję dalykai. Tai e kam patrauklus? Kokio kokio kur jis turėtų tą savo patrauklumą panaudoti?
Jeigu savo fizinius gebėjimus panaudoti jeigu ruošiamės olimpiadai, tai matyt reikia treniruotis labai smarkiai. Jeigu tai darome sau dėl savo geresnės savijautos, nu tai džiaukimės savijauta ir sustokime. Čia daugely ir kitų sričių, nes, e, kalbėdamas apie išvaizdą, jūs paliečiat kitas temas. Aš e, nu, a, daug kartų esu vat su tuo vertinimu, e, atskaitos mato nebuvimu susidūręs. Nu, sutikite, kad daug, e, studentų bijo egzaminų. Ir tada užduodi jiems paprastą klausimą kiek per savo gyvenimą jau egzaminų išlaikėt, mokykliniai egzaminai.
Būna kokių 30 40. Kiek neišlaikėte, vieną, du. Mhm. Ir tai labai retai dažniausiai visus. Tai tie žmonės yra egzaminų laikymo ekspertai nepaisant to, jie sugeba jų bijoti. Tai šitas pavyzdys, kaip ir kitose srityse, žmonės gali būti, na, jie nepameti atskaitos matą. M O kadangi pametė atskaitos matą, tai tada nebeaiškus. Tada jie elgiasi panašiai kaip paaugliai socialiniam tinkluose, kad va kažkas turi ten nuostabesnę tatuiruotę. Nu turi, galiu pasižiūrėti, pagalvoti, nu kaip ir nieko. O, o aš čia prie ko?
Aš išvis jos nesiruošiu daryti. Lygiai taip pat, e na kultūrizmas ar panašūs, kad tai tie žmonės juk jie e, savo kūną demonstruoja specialiai pasirengę varžybose. Tai jeigu aš ru ruoščiausi, nu pajuokaukime, varžyboms, tai aš žinočiau atskaitos matą. Jeigu aš jo nežinau tai tada niekada nebūsiu patenkintas. Nes neįmanoma būt patenkintam, jeigu nežinai, ko pasiekt. Nepaleidžiant savivertės ištakų, aš labai norėčiau grįžti į tą vaikystę ir turbūt paauglystę, bet nekalbėti apie patyčių poveikį savivertėj, kai esi paauglys, nes tenai, nu, tikrai savivertė kenkia, bet a nemaža dalis šiaip a jaunų žmonių ir prieš 30 40 metų patyrę patyčias mokyklose, tuo metu dar ir fizinės, ne tiktai žodines.
Dabar patyčių tema yra labai a plati, ypač socialiniuose tinkluose, kur vieni kitus vadina įvairiais žodžiais, a, juokiasi siunčia visokias žinutes ir jaunimas ne tik nuo tų fizinių, bet jau ir nuo virtualių patyčių kenčia. Man įdomu, ką patyčios daro su saviverte ateities kartoms. Mes jau išsiaiškinom, ką fizinis a smurtas iš tėvų pusės daro bet ką vat patyčios, kuomet kenti nuo vaikų piktų žodžių, a žeminančių žodžių ką suaugusiam žmogui tai reiškia? Pasekmės e niekad niekada nebus pozityvios. visa e, na, nu, ne visa, persistengiau su žodžiu, visa, bet didelė dalis taip vadinamos humanistinės psichologijos psichoterapijos paremta besąlyginiu priėmimu.
Reiškia, jeigu žmogus to negauna, jeigu jis gauna nuolatinį vertinimą Mhm. Tai tada, e, reiškia, e rezultatas prastas ir tas prastas rezultatas, reiškia, nuo tokio bendresnio, ko ne filosofinio pastebėjimo prastas rezultatas. galima ateiti prie konkrečių psichologinių sprendimų nes galima išskirti keturis tipus, kurie bando išvengti vertinimo jau ir jau ir suaugę ir panašiai. Reiškia, galima išvengti vertinimo, jeigu aš iš karto vat jums, kaip jūs mane vertinsit, jeigu aš iš karto sakau, nu žinot, aš pats toks menkiausias, blogiausias, prašau nemuškite manęs.
Mm. Nu tai jau viskas, jau dabar jūs negalit pridėti, reiškia, kad tu dar blogas. Aš jau nėr kur žemiau jau. Jo, aš jau apsiskelbiau, reiškia, aš išėjau iš vertinimų srities. Galiu reiškia, išvengti vertinimo pats būdamas tokioj pozicijoj kad va taip. Mhm. Vat jūs klausykite, vat aš dabar viską pasakysiu, ką jūs ten sakėt. Ne, viskas OK. Tai vėlgi reiškia aš jau visus atstūmiau. Kitas būdas išvengti vertinimo jį galima m e pabūti kaip kompiuteriu. Aš jums pateikiu paskutinius mokslo duomenis.
Jeigu bus nauji tyrimai, aš jums naujus pateiksiu. Labai kaip politika skamba. kai bet kas toliau dar ateisime. Nu ir trečia ir paskutinis, ketvirtas variantas gal dažniausiai tarp menininkų paplitęs. E reiškia, a vat jūs dabar manęs ko nors klausiat. Aš sakau: "Atsiprašau, žinot aš mintimis buvau Afrikoje ir nesupratau, ką jūs čia šnekat." Ir išvis nekreipkit dėmesio, ką aš kalbėjau. Nusišnekėjau, nes aš mintimis afr kaip jūs mane vertinsit? Aš pranešiau kad manęs čia nėra, kad aš kažkur kitur.
Tai e bet kas svarbu dažnai galvojama, kad vat šitie vat reiškia psichologiniai tipai, tai yra e nu psichologų konstrukcija tam tikra prasme, taip, bet jie yra jie turi savo fizinę išraišką. Jeigu kas labai abejoja, tai pamėginkit tiesiog ant vieno kelio atsiklaupkit. Va taip vat rankytę ištieskit ir sakykit, nu duokite centuką, nu, duokite centuką. po maždaug penkių minučių va čia pajusit šleikštuji. M ir tada ateiname prie įvairių sutrikimų. O nesra penkios minutės, tai yra tik vaidyba. O jeigu taip žmogus, a reiškia visa jo gyvenimas taip sudėliotas atitinkamai va tas kompiuteris, tas vat kuris va toks vat, kurį jūs politiku pavadinot, kai kuriems tinka.
e, raumenis įtempti jam nuolat šalta. Ir jeigu norit šitą politiką Seime pastebėti, atkreipkit dėmesį pakankamai gerai šildomą vietą. Kai kurie sėdi su liemenėmis, su jiems šalta. Mhm. Tai tiesiog norėjau tais pavyzdžiais pasakyt, kad kūnas ir psichika susiję ir galiausiai vat kas ir yra savivertė. yra žmogus, kuris gali būti ir nusižeminęs ir reiškia ir dominuojantis, ir pasišalinęs kažkur tai ir pateikiantis duomenis, bet jisai neprieštaringai reaguos. Vat yra situacija, kada reikia trenkti kumščiu į stalą, jisai ir trenks.
O va tas, kur aš ką tik rodžiau, tas kaltintojo tipas, jis visą laiką toks. Yra žmogus, kuris, nu, pripažįstu kaltas, padariau kažką, tai o tas, kuris tas nusižeminęs tipas, jis visą laiką toks. Ir dabar ateinam vat grįžtam prie to, ką jūs klausėt apie tėvus. Reiškia kaip atsiranda šitie tipai? Jie atsiranda dėl prieštaringos informacijos. Nes e nu vat, jeigu tėvas jums sako: "Oi, oi išlupsiu, tai jūs jo ką? Bijote nebijote?" Bet kas tuo tuo pat metu atsitinka?
E, jūs įsidėmit, kad žodžiai nieko nereiškia. Vaizdas svarbiausias. Mhm. Ir tada, o be to, prieštaringa informacija verčia vaiką, nu, kaip priimti pasaulį kaip tokį nepatikimą. Ir tada jis e į tuos tipus, į vienas iš tų tipų ir vystosi prieštaringa informacija. Oi, ateik ateik, ateik, mes tave mylime netrukdyk, e, mes čia savo darbą turim. Nu ir kaip reiškia netgi buvo teorijos, kurios tvirtino, kad šitokiai tokia informacija galima ir šizofreniją sukelti, nors neabe abejočiau, nes galbūt yra daugybė tyrimų, tačiau čia jūs turit omeny kviečia vaiką, bet tuo pačiu iš karto atstumia.
bet kokia prieštaringam, reiškia, nu vat tas vat su šypsena, bet prieštara Mhm. Nu tai vienas kitam prieštarauja ir taip ir tos prieštaringos vaikas stengiasi e nu išeiti iš tos situacijos tai reikia testą padaryt. E apytikriai nu kokie 85% neišlaiko to testo. O koks testas? Papasakokit. Reiškia, jūs lengvai atsakytumėte į klausimą. Dabar jūs ir pakliuvote į tą tas. Pabandom. Kodėl ne? Jo. Jūs lengvai atsakytumėt į klausimą kas yra žemos savivertės žmogus nusižeminę. Na, ką čia fantazuot atsakytumėt.
Jūs labai lengvai atsakytumėt į klausimą, e, kas yra užaukštintos savivertės žmogus, kas yra užrietęs nosį. Mhm. O kas yra adekvačiai save vertinamas. Tai galbūt tą, kur jūs ir pavadinot, kur visus keturis tipus turi ir geba a priimti kritiką, įvertinti ją protingai nesilyginti savęs su kitais, turėti savo kažkokius tikslus a trumpus gyvenime jų laikytis, a būt patenkintu tuo, ką turi a vertinti kiekvieną dieną. Atsakymas labai paprastas ir trumpas kad jeigu aš manau, kad mes kaip žmonės lygūs, kaip žmonės, pabrėžiu vadinasi, man nėra dėl ko prieš jus labai nusižeminti.
Aš a tuo pat metu aš galiu labai lengvai pripažinti, kad kažkokioj srity jūs esate labiau kompetentingas. Jeigu mes kaip žmonės lygūs, tai nu kaip aš tada prieš jūsų vaidinsiu? Nu aš galiu pasakyt, kad aš kažką geriau darau, geriau sugebu, nu ir kas? Bet mes kaip, žmonės, lygūs., Nu, t nereikia prisiminti, kad prieš įstatymus, prieš Dievą ir šiaip mes kaip žmonės lygūs ir tai ir yra adekvataus vertinimo pagrindas, nes tada man nereikia nei pūstis, nei nusižeminti, nei slėptis.
Kodėl? Mes gi vis tiek lygim. Ir tai, kad reiškia jūs geriau kavą verdat, tai gerai. Kažkas kažką geriau visą laiką gali daryti. Tai nei kiek ne tai netgi netrukdo bendrauti, nes puiku susipažint su žmogumi, kuris geriau verda kavą. Gal pramogų komandoj boulingas plius maistas. Tobulas mečas. O pica. Imu šitą. Žiūrėk, užsakau. Klik. Viskas padaryta. Sveiki atvykę į Action bajopolą. Full fun jūsų laukia. [Muzika] Mes čia bouingą atėjom žaist arba levot. [Muzika] Tikras full fun. Minimum vargo, maksimum linksmybių.
Užsakai per minutę. O smagumo visam vakarui. O ką tada sakyti apie tuos žmones, kurie kitus žemina dėl jų kažkokių tai trūkumų arba dėl charakterio savybių? Nu nežinau, ten sakys: "Va, jisai tenai toks ir toks, tenais taip ir taip elgiasi." Va, tas žmogus, kuris taip kalba apie kitus, ką ką tai sako apie jo savivertę? Jeigu jisai kitus gali kritikuoti, žeminti dėl jų klaidų arba kažkokių tai charakterių bruožų, kurie galbūt jam netinkami, o gal jie nėra ir patys geriausi, visokių žmonių yra, bet tas žeminimas kito žiūrėjimas iš aukšto.
Nu, pažvelkite labai paprastai, kad ir praktiškai, kad galiu galvoti kad aš esu geras. ir jūs geras. Ir sugalvokime jums kokį nors trūkumą. Tai arba tas trūkumas reiškia trukdo mums bendrauti, bet jūs vis tiek geras žmogus, tada mes turime apeiti tą temą arba, nu gerai, kiekvienas susiimkime savo įdomiais darbais. reiškia pozicija, kad viskas gerai su jeigu pripažįstu, kad sau pliusiuką ir jums pliusiuką ir nu svarbu kam jūs čia kaip kadangi čia sėdite aš būsiu kaip gyvas pavyzdys visą laiką.
Jo, tai dabar galiu tai reiškia jaučiate, kad nekonfliktiškas bendravimas. Mes, aišku, galim dėl ko nors nesutarti dar, bet iš esmės mūsų bendradarbiavimo galimybės yra pakankamos ir kas labai svarbu, e, nėra vidinių konfliktų. Mhm. Galiu galvoti, kad aš, o, geras, nu, bet jūs jau jūs niekam netikęs. Mhm. kad aš princas, o vat juosta varlės, kas e blogai, sakyčiau, šiek tiek su mūsų visuomene ir gal net ir ne ne tik Lietuva, gal paimkim vakarietišką, kad šita pozicija socialiai yra sėkminga, bet psichologiškai bloga, nes tiek vargti kad visiems įrodinėti, kad jie prastesni ir galiausiai koks džiaugsmas gyventi su tais vat nevykėliais įtampos daug.
Galiu galvoti, kad man minusas, jums pliusas. Nu vat jūs tai nuostabus, išmintingas, o aš niekam netikiu. Tai šita pozicija yra užpildyti, nu aš keturi penktadaliai pataisos įstaigų todėl, kad logika čia tokia, kad jeigu jūs pabūkite blogas, o aš geras Mhm. M tai jūs kaip ir turėtumėt manęs klausyti, ar ne? Tai va, duokit anam ten į galvą ir atneškit jo piniginę. Anksčiau vėliau tokį vis tiek užgirsit nurodymą. O kadangi manote, kad esate blogas, tai o kiti geri, nu tai ir paklausysite.
M tai vadinas ten ir atsidurse. Nu ne visi, bet nemenka dalis. ir galiausiai minusas sau ir minusas aplinkiniams. Tai e čia vat galiu paliudyti tyrimais lietuviškais. Čia yra 85% alkoholizmo ir narkomijos. Nes jeigu aš sau bjaurus, žmonės bjaurūs, pasaulis juodas, tai kodėl nesusistūmus, kad prašvies? M ir dar jeigu vienas kitą tokį sutinka e, suprantantį žmogų, suprantantis kuris sėdi, tyli ir įpila ir viskam pritaria. Taip aš šiek tiek norėčiau vat prie tų pašaipų grįžti ir žinot, būna tokia a juokai, juokeliai, a nu dabar galbūt ir komedija jinai tokia šiek tiek su pašaip su tuo vadinamu raustinimu kur yra arba kaip priimti juoką arba suprasti juoką, kai apie tave kažką juokingo pasako ir atskirti tai nuo pašaipos ir į juoką.
Vat tarp juoko ir pašaipos, kur yra ta riba ir a kaip žmogus su pakankamai aukšta saviverte normaliia savi turėtų reaguoti į pašaius juokelius, kurie yra ne piktybiški, bet kaip juokas. Kaip va šitoj situacijoj elgtis? Tai jeigu sutarėme, kad reiškia nepiktybiški ir nu priėmiau šitą Mhm. apibrėžimą ir e čia nesiginčykime, kad gal jūs vienaip matote, o aš kitaip. reiškia sutarėme, kad tai ne piktybių dalykas. Tai e ir e ir jie man atrodo, nu jie man nepatinka, tai darau išvadą, kad tiesiog jūsų humoro jausmas prastas, o ne mano.
Vat čia savivertė ir suveikt. Nu tai ką čia su žmogum, kurio humoro jausmas prastas gal daugiau anekdotų tokių gašlių anekdotų nepasakokit ir iš su manim nejuokaukit. OK. Nu, grėžti tokią ribą geriausią. Bet e ta riba yra nu dažnai pereinama ir e už tų a reiškia juokelių pašaipėlių e slypi situacija na e kuria e savivertė ir šiek tiek sveiko proto padėtų visai kitaip spręsti. T vėlgi įsivaizduokit, nu, kokios nors organizacijos vakarėlis, kur susitinkate su a žmogumi a, kurį matot kartą per tris mėnesius pažįstam.
Ir va dabar tą situaciją jūs iš karto ir atsakykit. Tas žmogus sako: "Vaja, vaja Artūrai, kas atsitiko? Kodėl taip išstorėjo?" Mhm. A, blemba, tie šokoladai vakare. Vat žiūrėkit, reiškia, e, kas bet, bet pasijausčiau nesmagiai, tikrai ne? Tai taip, bet panagrinėkim šitą situaciją, nes jinai kažką mums pasakys ir žmonėms naudingu. Mhm. Reiškia, jūs pabandėt pajuokauti, geriausias juokelis ateis rytoj į galvą. Vadinasi, šiek tiek nuotaika sugadinta visam laikui. Jūs galėjot tam vakarui tai tikrai sugadinta. Jo, jūs galėjot nereaguoti kažkaip tai nueiti dar kažkaip irgi reiškia ko jūs nepadarėte ir ką rekomenduoja.
Jūs įsitraukėte automatiškai įsitraukėt negalvodamas į mano žaidimą. Mhm. O klausimas tai kodėl jūs nutarėt žaisti žaidimą, svetimą žaidimą? O atsakymas į šitą situaciją. Vat jūs man tai sakote. Sakau, Artūrai, norėjot man ką nemalonaus pasakyti? M toksai turėtų būt atsakymas. Taip. Ir dabar kas toliau? Įsisukinėkit, sakykit: "Ne, nenorėjau." Nu, bet pasakėt atsiprašinėkit arba sakot: "Taip norėjau, gerai, tai ką apie ką šnekėsimės? Ačiū. Yra kaip yra. Viskas. Iš karto reikia kamuolį permesti į kito pusę ir viskas. Taip, labai teisingai.
Ir ne, nesivelti į tuos žaidimus. Ar gali pats žmogus pastebėti kažkuriu gyvenimo momentu, kad jo savivertė nukritusi? Dažniausiai žmogus praneša, kad jam kažko trūksta. [Muzika] Vat gerai mokėčiau anglų kalbą, galėčiau dirbti užsienio firmoje, reiškia, būčiau aukštesnis 10 cm. Patikčiau Marytei reiškia, būčiau daugiau pinigų turėčiau daugiau automobilį kitą turėčiau ir taip toliau. čėčiau tą, bet tai, bet tai visai nėra blogai. Tai yra postūmis kažką pasiekti. Gerai. Nu, bet jeigu tai yra postūmis pasiekti, galbūt tai yra sveikas toksai vertinimas savęs, kad o reikia daryti.
Taip, bet kur tada tas a žiemos savivertės ženklas? Kokie yra simptomai? Nu, jeigu pavyzdžiui, žiema savivertė lygūs simptomai, kokie yra žiemos savivertės simptomai suaugusiam žmogui? Nu tai vat jau apkalbėjome tos lygybės nepripažinimas. E, reiškia, mano galva tai ko ne vienas svarbiausių požymių kai niekaip negalima pripažinti reia žmonių lygybės kaip žmonių ir bandoma juos sugraduoti pagal e pinigus, pagal e lygis nelygis žodžiu jo, kad pagal ten nu išvaizdą, pagal ką tik nori, pagal mokslinį laipsnį, pagal dar kažką, tai nu šiek tiek yra visi mes šito šiek šiek tiek turime, bet kai pereina tam tikras ribas, tai o tas ribas kiekvienas pajunta, tai tada tampa problema.
O pavyzdžiui, a nerimas, depresija gali būti žemos savivertės, a simptomai? M taip, be abejo. A nes e žema saviivartė pasakyčiau, kad tai yra vienas iš streso, a, veiksnių, kuris padidina stresą. Vienas pirmųjų tyrinėtojų Hansas Elijados fiziologas, medikas. Stresas yra organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. E, kada e norint prisitaikyti reikia turėt kažkokių resursų. Kada žemai save vertinu, kartu pripažįstu, kad tų resursų resursų neturiu. Tada ir stresas stipresnis. Jeigu, e reiškia, sakau jums, kad reikės nueiti čia 100 metų ir atnešti kažką, tai, e koks čia jums stresas?
Nueisit ir atnešit, nes jūs turit tą išteklių, jūs galit vaikščioti. O jeigu jūsų koja nusukta, Mhm. jau stresas. Taip tai tada tas ta pati užduotis tampa stresu. Jeigu, sakau, reikės, eia pašnekėti penkias minutes, e, angliškai didelė dalis šiandien susikalbės. Vyresnio amžiaus žmogui, jisai gal ruošias dvi dienas. Mhm. Reiškia, jam tai stresas. Tai todėl negalima pasakyt, kad tas pats dalykas visiems yra stresas. Tai yra tiesiog reikia prisitaikyti. Supratau. A dar žinot, mes kai kalbėjom apie tuos juokelius, dar sakoma, kad žmogus su sveika saviverte, jisai turi gebėti juoktis iš savęs, a, turėti tą tą savikritiką.
A, o kur yra riba tarp savikrit, sveikos savikritikos ir mažinančios savivertę kritikos? Na, dažniausiai tai visgi e m ta mažinantis e kritika yra iš šalies e kitų žmonių pasakoma. M ir čia tiesiog paprasta, sąlyginai paprastas vadybinis patarimas. Reiškia, jeigu norit, e, išbarti savo darbuotoją, tai, e, trys komplimentai ir viena pastaba. O pradėt nuo komplimentų ar nuo pastabos? Vienodai, vienodai. A čia kaip susidės tai dabar šitas šito sumuštinio principas jo, šitas principas tinka ir e sau, nes jeigu sau sugebi teigiamų vertinimų pateikt, nu tai gali ir neigiamą pateikti.
O jeigu neturi pats sau jokių teigiamų vertinimų, tai vienas koks nors neigiamas vertinimas čia kaip tas šiaudas kuris Mhm. pranugarių stuburą sulaužė. Aš dar, žinokit, pasirinkau tokią įdomią statistiką ir a nuo 90 metų iki 21 metų tai čia per 31 metus amžiuje nuo 10 iki 24 metų, jūs minėjot apie tą jaunimą a nerimo sutrikimų atvejų skaičius padidėjo 52% ypač po 2019 metų. Man įdomu, a, jeigu žmogus su žema saviverte pasiekė jau lėtinio to nerimo tokį m stadiją, kai jisai nuolatos nuo ryto atsikėlęs jau jaučia kažkokį nerimą, a, vakare prieš miegą jaučia nerimą, sunku užmigti, visą laiką su tokiu gumulu vaikšto jau tas lėtinis nerimas.
A ką tokiu atveju jam daryti? Kaip iš tų pinklių išeiti? Nerimas šiuo atveju yra aš apie jį kalbėčiau kaip apie streso pasireiškimą. re, ko, ko ko, žmogui, nerimauti,, jeigu viskas viskas va taip vat tobulai, tai ir nėra priežasties nerimo. Dabar jūsų paminėti 19 metai, tai tiesiog atkreipčiau dėmesį, kad covidas Mhm. re e jisai tarsi tarsi praėjo, bet pabrėžiu žodį tarsi psichologiškai jis dar kai kuriuo žmones veikia, nes stresas jisai yra matuojamas balais, kad įsivaizduotumėt, na, jeigu šiais metais metai tai iki praeitų reiškia, tokio pat laiko palaidojo tartimą žmogų, tai 100 streso balų.
Jeigu e išsiskyrėte 75 streso balai jeigu susituokėte nes tai irgi pasikeitimas, prie kurio reikia prisitaikyti. 45 balai. Taip. Oho tuoj gyvenimas keičiasi. Tai va, sako, kad čia stresas, o ne laimė. Nu, laimė irgi tam tikras stresas. Mhm. M e atostogos 10 streso balų gyvenimas keičiasi. Taip ir vat e kas e nu ne visi mes rinktumės atostogas, tačiau kas yra svarbu arba vienos laidotuvės, arba kas mėnesį atostogos streso balų bus tiek pat jie sumuojasi. Ir todėl vat jūsų tas klausimas.
Prie to bendro streso lygio prisidėjo COVID izoliacija, dar karas. Nu tai dabar prisideda ir patys savaime jie galbūt va tiek vat kada jie vienas prie kito prisideda bendras streso lygis paaugęs ir tada turim ir nerimo, ir depresijos, ir kitokių sutrikimų. Ir per kiek laiko pasireiškia pavyzdžiui šitie simptomai? Na, įsivaizduokim tas stresas, išsiskyrė žmogus ten, po to išvažiavo, kaip sakot, atostogų. A tada galbūt darbas keitėsi, tie streso balai susideda, bet jie gi nesideda penkis metus kažkiek laiko paprastai, paprastai metam skaičiuojama.
Metam ane? Tai jeigu per metus žmogus pas žmogų daug visko įvyko, tai tenai vienareikšmiškai gali ir nerimai atsirasti, ir depresijos, ir viskas gerai. E, vat sudedam. palaidojo artimą žmogų, išsiskyrė 175 streso balai, e, greitai susituokė viršijam jau 200. E, ir dar atostogų išvažiavo. Ir dar bendras streso lygis, ką gausime? Žmonės atrodo, žmonės surenkantys 150 balų kas trečią susirgs psichosomatinę ligą. Vau surenkę 300, realiai susirgs visi. Oho. Tai va tai reikia stresą skirstyti. Reikia skirstyti ir, e padaryti ką nors sau džiugaus atsipalaiduoti.
Kas kas eliminuoja streso balus? Realiai ne niekas. Reikia tiktai, e turėti atspundį. Mhm. Nes, e, nu, čia lygiai kaip ir su skaudančiu dantim. Nu, jeigu jisai skauda, tai skauda ir eigu jūs laimėjot loterijoje, tai džiugu, kad dantį tai vis tiek skauda. Bet žinot, dar yra tokia viena kategorija žmonių, kurie galbūt visą tą daro. Na, pavyzdžiui, jie nori uždirbti daugiau pinigų taip, jie ir uždirba taip, bet aš pastebėjau, matau savo rate žmonių kurie svajoja apie tą daugiau kiekį pinigų apie tą sėkmę, bet kai juos uždirba, nu jie laimingesni netampa, nors galvoja kad taps.
Kur čia yra problema? Kodėl a ta sėkmė, tie tikslai pasiekti juos vis tiek nepadaro laimingais? Pinigai, be abejo, daro žmon žmonėms suteikia komforto ir tam tikros laisvės. Čia jūs tiesiog paliktėt a temą, apie kurią gal kada verta pašnekėti, tai apie laimės ekonomiką kuri prasidėjo didelė dalim nuo taip vadinamo Sterlino paradokso. toksai, e, amerikiečių sociologas, kuris e sugretino 70 metais, vienas iš pirmųjų tyrimų Amerikoje turto nuo amžiaus pradžios buvo paaugę net tris kartus, o laimės lygis paaugęs keliais procentais.
Mhm. Mhm. Tai, kad nėra, e, bendras, reiškia turtas daro įtaką yra tiesioginis ryšys e skurstančių neturtingų žmonių kada ir, e, jų turtas ir laimė. Kada jiems turto didėja, tai tada ir jų laimė didėja. Kada pasiekiamas nu čia vėlgi žmonės skirtingi, bet kalbu apie dideles grupas. Taip kada pasiekiamas išsivysčiusių šalių vidurkis, Lietuva, tarp kitko, jį pasiekusi, e, 90% Europos Sąjungos vidurkio, tai tolesnis turto augimas, vėlgi ne atskiro žmogaus oo e, laimės lygio nebedidina. Ir netgi pasiekus toliau didėjant turtui, netgi gali mažinti, kas irgi suprantama, nes a tas va mano pajuokavimas apie milijardą jeigu milijardas jus užgriūtų, tai e jisai nu sunku įsivaizduot, kad tai būtų tiesiog vat maišas pinigų.
Tai veikiausiai būtų įvairios įmonės ir taip toliau. nekilnojamas turtas, nuomos. Reik reikėtų visu tuo rūpintis. Taip, tai a streso lygis 350 per metus. Nu, reiškia, ramiai galima sakyti priimtume priimtume ir tą stresą priimtume, bet m laimingiausi yra va tas nieko naujo, nuo antikos vidurkis, aukso vidurys. Viduris, žodžiu, nereikia stengtis uždirbti milijonų. Reikia, reikia, nes tada uždirbsi kažkiek, tai kiek reikia kasdienybėj tikrai uždirbsim. Aš vat jūsų klausau ir man įdomu, tai mes kalbėjom apie tą vaikystę, draugus a ten tą patį streso lygį gali būt ten 150, 200.
Ar savivertė jinai keičiasi per gyvenimą? A jinai kaip pavyzdžiui susiformuoja vaikystė ir jinai išlieka ir mes galim ją, pavyzdžiui, sugrąžinti į nesugrąžinti, o padidinti iki sveikos arba, pavyzdžiui, esant suaugusiam kristi visiškai žemyn ir sužlugdyti savo savivertę tiek, kad po to visą gyvenimą iš jos iš žemos savi neišlipsime. ar jinai tiesiog šiek tiek kažkaip balansuoja ties tiesąja, kaip yra iš tikrųjų labai įdomus klausimas, visgi pagrindas ateinantis iš vaikystės, jisai e nu jo atsisakyti nėra kaip, nes e [Muzika] nu vienoj iš poolijos teorijų, kad sakysim jeigu šeimos santykiai yra labai slegiantys ir e vaikas su jais jis drastiškai nutraukia ryšį, vat trenkė durimis ir išvažiavo.
Tai pasąmonės lygyje vis tiek lieka priklauso. Mhm. Ir todėl e permąstyti savęs vertinimą visada verta. Kartais reikia specialisto pagalbos. Galima tiksliau formuluoti klausimą sau kodėl aš save vertinu taip, o ne kitaip. galima kai kuriuos, e, panaudoti kai kuriuos metodus, reiškia, e, trumpam užsimerkite Mhm. ir įsivaizduokite savo vardo užrašą, tik užrašą raidęs. Atsimerkit, jau matėt pasakokit, kokio dydžio raidės. Juodam fone. Juodam. Visos didelėm raidėm. E spausdintom. Spausdintom. Kokia spalva? Balta. E, koks maždaug atstumas? A, nu, nuo jūsų iki kažkur va čia va va va arti buvo.
Arti. Gerai, reiškia, žinoma. Užsimerkit dar kartą ir įsivaizduokit žodį tik užrašymą sėkmė. Atsimerkit, pasak. Žinokit, kaip keista, bet aš pažiūrėjau rašytinėm rašytinė tokia S didelė ir auksinėm raidėm irgi šalia juodam fone ir tada sėkmė tokia gražus raštas primena mamos raštą amžinatelsį puiku. Viskas jau viską turime. Užsimerkite trečią kartą ir perrašykit savo vardą auksinėm raidėm. Pirmoji didelė rašytinėm. atstumas tas pats. Vat jau perrašė jau jau sėkmingas. Kiekvieną kartą, kai e užgirsite savo vardą, savaime šmėkštelės tas vaizdinys.
Tarp kitko jį labai gerai su vaikais daryti. Jie mėgsta rašinėti. Bus tam tikras postūmis, e, reiškia, į e sėkmę. reikia ir kažką panaikinti. Čia gaunasi asociacija, ane? Taip, nes sakysime ep vat kas todėl, kad žodis jisai veikia mus įvairiais aspektais, tame tarpe ir užrašymo. Ir jeigu aš jums sakau žodį depresijai, tai e sureaguoja ir jūsų kūnas šiek tiek į šitą žodį. Tikrai aš tuo žodžiu, nors ir sakoma, kad žodis ten gydo, žodis ir susargdint gali, bet nuo to, kad pasakiau depresiją, reiškia, e jūs tikrai nesusirgsite.
Bet būna tokių žodžių, pavyzdžiui, a ne ne, ne, dar ne, ne, reikia kažką gero padaryt. Taip, reikia panaikinti. Panaikinam kažką. Tai tai e apie ką manot, aš kalbėjau sakydamas depresiją nu, kažkokia tai nesėkmė, bloga nuotaika. Tai va. Iš tikro ne. Aš kalbėjau apie nuostabą prancūzišką šampaną. Depresijo. Viskas panaikinta. Geras. O dar čia ir burbuliukai, fejerverkai fejerverkai fanfarai balionai. A pilam taures. Va, jau viskas jau sūris džemas ir graži muzika. pakeitus tarp kitko, reiškia, a moterims geriau jos pavardes pakeičia.
Mhm. O mes vyrai tai pagalvokit, kiek 12 metų reiškia e buvo nemokliškai programuojamas vardas kaip pavojaus ženklas. Kiek, kiek kartų mokykloje patyrėte, kada kažkas va paima mokytoją? Nu dabar ateis, nu pažiūrėsim. Artūras taip taip visą laiką. Ir svarbiausia tuo metu visi nuleidžia galvas. Atrodo po suolų nuvažiuos. Nu iki šiol taip yra. Tai va įvaryta ta baimė, kai kažkas tai iš auditorijos, pavyzdžiui, ten teatre kokiam ir sako: "Nu, dabar pakalbinsime iš auditorijos žmones ir visi, matai kaip jie visi jau slepiasi, nusisuka.
Čia ta baimė, kažkoks stresas įvarytas nuo jaunyės." Žiūrkit ir žiūrėkit, kaip jums nusisekė šitoj laidoj. Daugmaž panaikinta šitie burtai vardui gąsdinantis. Super. Aš tai dabar galvoju, kiek laiko užtrunka atstatyt savivertę, jeigu žmogus, pavyzdžiui, jūs sakėt, nu jinai vis tiek, aišku, yra a didžiausią įtaką padarę vaikystė, bet tarkim žmogus patyrė kažkokią tai didelę didelę traumą, a nežinau, tenai kokias nors skyrybas arba kur jo savivertė krito, nes ir jam po to sunku susipažinti su vyrais ar ar moterim.
a prarado verslą, kurį ten kūrė 20 metų ir bankrutavo ir tada tas įvertė nukrito nes nu žmogus tiesiog prarado viltį, kad gali jam pasisekti. Galbūt artimas žmogus 10 metų jį žemino tenai ir sakė, kad tu nevykelis, tau niekas nepavyks. Ir po to jam patikėt savim, kad jisai kaip po va tokių dalykų jam užtrunka, kiek užtrunka atstatyt tą savivertę, kad vėl galėtų savim tikėti ir ir daryti dalykus. Tai prisimenat, kaip vadinasi Šecherezados pasakos? 100 naktis. Mhm. Reiškia, sultonas pagal jūsų apibrėžimą aiškiai yra, nu, sunkioj depresijos, e sunkia forma serga ir turi priežastį nes jį tenai jo mylima žmona apmulkino ir turi dar patvirtinimą ten, jeigu pagal visą pasaką ir jo brolį žmona apmulkino ir ten ir džinat ir tą sugebėjo moteris apgauti.
Tai va, du su puse metų, e, Čecherezada, e, atlieka tokį kaip ir švelnų, švelnią psichoterapiją su labiau moksliška ir sparčia, tai turėtų greičiau įvykti. Bet taip, jeigu žmogus natūraliai, tai du su puse metų vis tiek už tai čia aš jums kaip pavyzdį pasakiau. Žmonės skirtingi bet bet jo, nu čia žinot kaip buvo ne vienas psichologas laidoj ir kai aš klausdavau a išsiskyrus po ilgų santykių tenai 10 metų, 20 metų, kiek žmogus turėtų pabūti vienas. A visi kaip susitarę sako mažiausiai metus, bet aišku, sako, visi skirtingi, bet pabūti būtų sveika vienam vienus metus, a kad suvokti ir taip.
dėl kokios priežasties, a, reiškia, maždaug nes metai yra kaip ir gedėjimo tas terminas, bet kodėl reiškia apie tai kalbama, nes kitaip nauji santykiai kuriami atsižvelgiant į buvusius reiškia nesklandumus, e, jie turi kažką kompensuoti. Tai yra blogai, nes a mhm nu ir vėlgi konsultacijose aš tikrai keletą kartų e esu susidūręs su tokia situacija, kai e moteris sako, kad aš viską paaukojau vaikams. Šaunuolė paaukojo viską nesvarbu, ar taip, bet jin dabar tikisi kad e reia būsimas vyras, e ne tas kur ne tas blogietis, o būsimas naujas geras, gerietis.
geras kažkaip jai kompensuos. O jisai čia e čia lygiai tinka terminas skola kaip ir ekonominė, kad neįmanoma atgauti skolos iš to, kuris nėra skolingas. Tai lygiai taip ir su emocinėmis skolomis. Taip galima sakyti, tu šaunuoli, aš suprantu, reiškia, tu rūpinasi vaikais nu ir gerai, bet už tai iš manęs nieko nepriklauso. Mhm. Tu tu parodyk tą rūpinimąsi manimi. Bet žinot, dabar aš vat skaičiau tokį įdomų tyrimą apie draugus ir apie tą patį darbą. A anksčiau tai aš suprantu ten būdavo, kad žmonės darbuose, tie patys darboholikai susikurdavo kažkokią bendruomenę ir netgi į darbą norėdavo eiti, nes ten turėdavo kažkokių tai draugų.
A tos bendruomenės bendraudavo rasdavai geriausius draugus visam gyvenimui. Mano amžinatelsis senelis pradirbo 50 metų Fordo gamykloj. jisai iš tos Fordo gamyklos dar pensijoj su visais tais žmonėm bendravo ten 30 metų iki pat mirties. A dabar įdomų tyrimą radau, kad JAV atliktas tyrimas, kad dabar tiktai vienas iš penkių darbuotojų randa kažkokį tai draugą darbe. Dabar vat plinta tam individualistiniam gyvenimui, kai žmonės tokie darosi vieniši ir vertina tą vienišą gyvenimą ir tie visi frylensinimai, darbai iš namų, a bendravimas per socialinius tinklus a kiek tai turi įtakos savivertei tas neturėjim nebendravimas ir neturėjimas kažkokios bendruomenės, ane, neturėjimas draugų ir kas tada laukia ateities kartų, jeigu taip viskas drąsiškai a mažėja socialiniam gyvenime?
Čia kalbate apie vakarietišką visuomenę kur individualizas yra aukščiau vertinamas negu grupė. Jeigu kalbėtume apie rytietiškas visuomenes, čia Japonija Kinija Taiwaną, panašu, kad ir arabiškas tai e šitos ta problema neegzistuotų. Mhm. Bet esam vakarietiška šalis. Tai kaip dabar tai kaip dabar elgtis, kad tai nepakenktų mums? Nėra konkurencijos ir beveik neįmanoma patirti nesėkmės, jeigu rūpinatės e kitais žmonėmis. Po truputį šita mintis įsigali ir e kam Lietuvoj gali matyti kad vis daugiau žmonių savanoriauja ir skiria lėšas labdarai. Bet ar skyrimas labdarai tikrai atsveria tai, kad pavyzdžiui, tu fiziškai bendrauji su žmogum, pervesti pinigus žinute, nu argi tai argi tai duoda tokį patikį?
Tai vat čia vat pirmam etapui, kada nieko kada nesupranti, kad savanorystė labdara, reiškia yra ir tau, e tai tada galima ir pervedinėt pinigus ir džiaugtis, o po to pradedama galvot galvoti, kaip tai padaryti. Matyt keičiasi. Žmonės pradeda galvoti, kaip kaip jie gali save įprasminti kažkokiose kitose veiklose, o tada atsiranda ir norinčių padėti, ir bendradarbiauti, ir žmonių, kurie kartu prisideda. Bet jeigu mes grįžtume šiek tiek prie to bendravimo ir draugų savivertė ir bendravimas, draugų ratas yra lygu lygybė ar ar tai nėra būtinybė a normaliai savivertėi?
Daugeliui žmonių turbūt reikia. Nu čia turbūt klausimas, ar vienas žmogus visiškas tas, kuris atsiskyrėlis sėdi namie ten, tarkim, dirba iš namų neturi draugų. O o jeigu tai koks vienuolis atsiskyrėlis medituojantis Tibete kur nu, vat ir klausimas, bet čia vėlgi čia Rytų kultūra. A o kalbant apie mūsų kultūrą, kiek tas draugų turėjimas a duoda teigiamo ir neigiamo savivertei? Be abejo, a žmogus, kuris jaučiasi vienišas, tai jis tiesiog blogai jaučiasi. Mhm. Tai ar tai pavadinsim savivartė savivertę ar kažkokiu kitu būdu, bet e dar yra požymis labai juokingas ir įdomus, kad tie žmonės, kurie kalbasi su televizorium, jie labiau patenkinti savo santykiai su draugais.
Geras. Čia tie pastovs komentatoriai. Čia apie tuos, kur a geriausi treneriai geriausi politikai ir geriausi visų galų meistrai. Jo, tai kad nereikia labai juoktis iš žmonių, kurie aiškina kažką televizoriuje. E, bet jie tokiu būdu užpildo kažkokią tuštumą. Mhm. O kas tas tuštuma? Tai kas bendrav draugų ratas kažkoks? Taip, bendravimo tuštuma, draugų tuštuma, nu, visų kuo nors pasikel. O vat sako nereikia turėti daug draugų užtenka kelis turėti. Yra kažkoks tyrimas ar psichologinis galbūt braižas kiek žmogui reikia turėt artimo rato kad jisai būtų laimingas?
Žmogus apytikriai gali bendrauti su maždaug 150 žmonių. Bet tai nereiškia, kad artimi draugai tų galėtų būti 7 plius minus du. Kas psichologiškai žmogui svar geriau? A ar turėti daugiau tokių bendruomenių kuriom jisai priklauso, ar turėti gerus penkis draugus be bendruomenių, su kuriais visą laiką bendrautų? Žinot, kai būna rodo filmuose draugai nuo pat vaikystės. Nu, pavyzdžiui, aš asmeniškai neturiu tokių draugų ir aš dabar galvoju, ar su manim kažkas negerai, ar blogai, kad aš tokių draugų neturiu. A tai man dabar čia kaip vat lygintis ar nesilyginti su tais, kurie čia turi nuo vaikystės ar nuo mokyklos ar nuo universiteto draugus ir su jais ten gali išeit savaitgaliais, bet aš priklausau keliom bendruomenėm, su kuriais bendraujam.
Rai reiškia štai jums ir konsultacija. Pirma, ar dėl to jaučiate kokį diskomfortą? E, ar dėl to, jeigu ar dėl to norėsite tris kartus ateiti pasišnekėti, skirsite tris savaites po valandą. Jau neišbraukėm dar reiškia. Ir tada, e, jeigu atsakėt taip taip, tai tada klausimas, kaip galite situaciją pakeisti? Ir manau, kad galite ją pakeisti. E, nes jeigu suorganizuosite klasės draugų susitikimą, Mhm. turėsite truputį laiko sugaišti gal net finansinių kažkiek tai prisidėti. Tai tikėtina, kad ir po ir po to juos pasižiūrėsite ir pagalvosite, o su jais apsieisiu arba pagalvosit, va, Jonas Petras ir Marytė, labai norėčiau dar susitikti ir suorganizuosite dar susitikimą ir galiausiai visa tai turėsite.
Jeigu sakysite, kad trūksta bendravimo gebėjimų, tai tada gausite užduotį e kieme va sėdi babytė pašnekėkit su ja, pamėginkite, e, tenai vaikai žaidžia, pamėginkit su jais pasikalbėti, nesakysit, kad neturite tų galimybių. Po to pasidalinsit įspūdžiais, kaip jums sekėsi kalbėti ir sakysit: "Nuobodu nepakenčiu aš tų žmonių iki rėjo." Nu taip. Man šitas, žinokit, labai fainas patarimas. Šitą patarimą man a ne tokį bet tėtis taikė, kai aš buvau a nežinau kiek man buvo gal sakyčiau paauglys buvau ir lavino mano komunikabilumą.
Sako, a kažką tai reik padaryt, tu skambink. O aš, nu kaip, ką aš sakysiu? Tai paskambink, pažiūrėk, ką tau sakys. Ir aš a ne norom, bet prisiversdavau vat kaip sakot, nueit pas babytę pasikalbėt. Aš taip telefonu skambindavau ten ar į informaciją sužinot kokio numerio, ar tenai užsakyt maistą kažkokį ir visokių padarydavau ir klaidų, ir su manim kažkaip ten nepagarbiai kalbėdavo ir viską. Ir aš tada dalindavausi įspūdžiais ir aš taip mokiausi bendrauti. Bet užtat dabar a nu sakyčiau visą gyvenimą man yra kur kas paprasčiau skambinti negu rašyt žinutę, nes aš iš karto kažkaip tai jaučiu tokį tiesioginį ryšį.
Man paskambint bet kam nesudėtinga, bet čia vat turėčiau tėčiui padėkot, nes mane jisai taip nuo pat pradžių to komunikabilumo mokė. Didžioji problema, kad galima suvokti jog kažkas buvo kažko neišmokome, kažką padarėme ne taip, kažkas mus paveikė ne taip, bet e kaip problema, kaip pakeisti tą poveikį reiškia, kaip tiesiog reiškia su kai kuria praeitimi atsisveikinti ir nepykti ant jos. Vat, pavyzdžiui, taip tikrai kaip kaip paleist, nu, tarkim, vaikas patyrė patyčias mokykloj nuo to kenčia, kaip jam paleisti tą skausmą arba ten vaikai, arba tėvai jį mušė, a, a, ir ten pyksta ant kokio tėčio ar ant mamos, kad ten pastoviai rėkdavo ten ar dar kažką, a, jau praėjo ten 20 metų.
Kaip paleisti, vat kaip išmokti paleisti be pykčio ir tiesiog sakyti viskas, ačiū už tą praeitį gyvenu toliau. Sunku paleisti, jeigu santykis nepasikeitęs jeigu e sakysim jam pen 50 metų, o jis vis tiek jaučiasi vaikas. Kol jis jaučiasi vaikas, tol jisai nesugebės naujai įvertinti tų aplinkybių. Tai dabar, e, pasakymas jau laikas užaugt. Mhm. Reiškia, geras pasakymas, bet reikia pasakyti, kaip tai padaryti. Pasirūpinti tėvais, e, tarsi vaikais. Mhm. Pavyzdžiui, e, užduoti sau klausimą koks žaislas tėvą pradžiugint. [Juokas] Gali būt labai brangus.
Tai paieškokit pigesnio. OK. Todėl, nes va čia pradedat kitaip žiūrėti į situaciją. Tikėtina, kad tie visi žmonės, apie kuriuos kalbame, jie tėvais rūpinasi, bet jais rūpinasi ne kaip vaikais. Jie ir toliau tegu rūpinasi. Tai viskas labai gerai, bet tegu vat padaro veiksmą tarsi tėvas ar motina būtų vaiku. Ai, patys į tą tėvo į tėvų poziciją, į suaugusio žmogaus poziciją save pastatytų. Nu, supaprastintas pavyzdys. E, tėvai sakysim, gyvena provincijoje ir važiuoja vaikas, dukra ar sūnus, veža ten jiems visokio, nu, pripirkęs visu ananas nupirka.
Jie patys jį gali nusipirkti, ne piniguose. Esmė aš, žinot, labai noriu paliesti m savivertę ir žmones santykiuose. Man įdomu, kai kuriamos poros tarp skirtingų saviverčių, pavyzdžiui, vyras ar moteris su žema ir aukšta saviverte, kaip tokios poros? Ar gaip jos sutars ir nesutars iš karto atsakau. Mhm. Jos kartais gali būti ir nesukurtos, nes čia logika kokia gali būti, sakysim, jinai mąsto, kad, e jinai žino, nemąsto, jaučia, kad ten yravertė. Petras ją, e, garbina. Ką tai reiškia? Reiškia kad Petras durnas, kad jis nesugeba įžvelgti kokia jinai yra menkos vertės.
Jonas iš jos tyčiojasi ir ją žemina. Jonas supranta kokia. O ir todėl jinai Petrą atmeta ir renkasi Joną. Kas toliau bus? Toliau po kiek laiko jinai arba Jon jinai Jonui tikriausiai nusipus? Tai čia paryškintas ateikis. Nu toksai. Jo, bet labai labai aiškiai papasakotas. Taip, labai gerai. O tai tai išeina, palaukit, kad skirtingų saviverčių žmonės. A nu visi mes skirtingų, bet jos turėtų būti, mano supratimu, jos turėtų būti panašios, nes ką aš jau galiu tiesiog iš tos pažinčių organizavimo patirties pasakyti kad žmonės su labai e su a labai skirtingomis savivertėmis, jie tiesiog nu negalėdavo bendrauti.
Nu tai šiaip ar yra, kad perima vienas kito savivertę kažkaip santykyje? Nu šiek tiek, bet e kuris kuriuo, pavyzdžiui, ar gali pastūmėt vienas kitą link aukštesnės savivertės? Gali, bet tai kalbame apie, nu nedidelius skirtumus nes ryškūs skirtumai jau kaip ir tiesiog savaime nesusieis. yra dar vat vienas į ką verta tame susiejime atkreipti dėmesį, kad jau ką daug kartų kalbėjome šiandien kad žmogus jisai e perima eimos visą tą ugdymo aplinką. Bet ką reiškia perima? Reikia išskirti tipus, kurie vienokie ir kitokie.
Tai šitoje visoje asmenybių gausoje galima išskirti du tipus du. E, vienas taip vadinamas e lydinio žmogus. Tai reiškia, kaip jis kuo jis pasižymi? E visi mes turėjom patirtį devynių mėnesių, kada mes ir aplinka buvo tas pats ir gimimas. Reikia suvokti, kad aplinka ir pats pati asmenybė skiriasi. Ir šitas suvokimas ne iš karto ateina. dar ten kokių pusantrų metų vaikas gali pats sau kūdik, nu, vaikas pats sau į kulną kąsti ir pats dėl to verkti, nes jis dar neskiria, ne visai skiria, neatskyria savęs nuo aplinkos, reikia atskirti savo kūną nuo aplinkos.
Kitas etapas, reikia atskirti savo a emocijas savo poreikius, savo mąstymą nuobluk. tie visi dalykai turi būti suvokti kaip skirtingi ir suvokta, kas yra mano, o kas yra mano tėvų norai. Tai konkrečiai, pavyzdžiui vėlgi pailiustruočiau, kad e na sakysim jūs sakote Marytei, kad tu gal reiškia pagalvok vat Petras toksai žmogus narkotikus vartojantis ir išvis Mamarytė atsako taip. Aš Petrą myliu. Blogo žmogaus aš nemylėčiau. Vadinasi visos čia kalbos apie narkotikus ar nusikaltimus nesąmonė. Mhm. Tai čia būtų taip vadinamas lydinio žmogaus atsakymas, diferencijuoto žmogaus.
Marytė atsako: "Aš Petrą myliu." Nu taip, jisai turi trūkumų. Stengsiuos ten padėt jų atsisakyt. jinai juos pripažins, o tą pirmoji neiks. Ir dabar kas toliau vyksta? Va tie, e reiškia, em, kur pavadinau lydinio žmonės, jie vienas kitą ir suranda ir jie toliau tęsia. Ir tada jiems kokia jų yra problema tiesiogiai jau va čia tarsi iš toli pradėjau, bet vis tiek mes šiandien prie savivertės ateiname kadangi jie save žemai vertina tai e jie labai laukia, kad kažkas kitas patvirtintų jų vertę bet tą žemą vertę išvis vertę patvirt ai, kad kažkokią vertę.
Jo, vat maždaug a kodėl jūs man nepasakėte, kad aš šiandien labai protingai kalbu? O jūsų koks turėtų būt atsakymas? Nu, būčiau pasakęs, jeigu ir jūs man būtumėt taip pasakę, bet mes save dabar pabūkime tais žemo vertin mes save taip vertiname, kad mes to net nedrįstame paklausti. Mes tiesiog žiūrime ir galvojam, nu kada kada kada jis jau čia šeimoj vienas į kitą žiūri ir laukia jausmų patvirtinimo, sprendimų patvirtinimo. Vėlgi susiję su stresu, nes ir tie žmonės puikiai gyvena, jeigu nepatiria streso.
Bet a vienas niuansėlis labai svarbus kuris matomas visuomenėje, tie žmonės su žemesne savivertė, jie ko jie netiki? Jie netiki, kad gali kažką duoti kitiems. Ir jie labai domisi, kad kaip gauti. Tai pažiūrėkit į didžiąją dalį blizgančių žurnalų. Jie kaip tik yra pasakojimas apie tai, kaip gauti, kaip gauti figūrą vyrą darbą dar kažką, tai straipsnį, kaip kažkas kažkam davė. Oi, nėra beveik. Beveik nėra, todėl, kad ir skaitytojo nėra. Mhm. M jisai domisi kaip kaip gauti. Gauti reikia tam, kuris save žemai vertina ir netiki, kad gali duoti.
Aš radau, žinote, internete tokius penkis patarimus, kaip nežaloti savo savivertės. Jie yra tokie abstraktūs ir aš kartais, kai tokius patarimus skaitau, a man visą laiką atrodo, kad žmogus skaitantis gali iki galo net nesuprasti, ką čia tie psichologai turi omeny. Ir vienas iš jų yra, pavyzdžiui a būti sąmoningu. Ar jūs galėtumėt paaiškinti žmogiška kalba, ką čia turė omeny? Viena iš tų krypčių galėtų būti suprasti e savo taip vadinamas automatines mintis, nes, e, šiandieną žodį atsiprašau, šiandieną žodį pasąmonė jau turbūt visi žino, visi vartoja.
Tai bet pagalvokim apie tai kad jeigu yra kažkokia pasąmonė ir yra kažkokia sąmonė, tai gamtoje va tokių vat griežtų ribų čia vat viskas siena nebūna. turi būt kažkas tarpe. Viena iš idėjų, kad tame tarpe yra automatinė mintis reiškia, kur labai greitai išmėkšteli ir kas toliau vyksta? Toliau, e žmogus ją pradeda vystyti, bet jau buvo duotas impulsas., Nu, tiesiog,, kad vat, paprastai, vat jums, tam žiūrovui, į kurį dabar mostelėjau ranką, sakau teiginį gyvenimas yra puikus. Vieni iš karto pagalvojo, nu taip teisingai, oras gražus, vasara, e dar ten kažkokių gerų minčių.
Kiti pagalvojo, kokius niekus iš čia kalba, kas čia gero? Valdžia vagė, vyriausybės griūna karas šalia, nežinia, kas čia bus. O jis čia šneka gyvenimą. Čia nesiginčijame, nekalbam apie tai koks gyvenimas yra. kalbam, nes abi šituos teiginius vienodai lengvai galiu įrodinėti. Mhm. Bet kalbu apie postūmį, tas, kuris pagalvojo, gyvenimas va toks vat jisai suras ir argumentų. Tai sąmoningumą suprasti man taip atrodo, būtų ir kiti pasiūlymai. Vienas iš sąmoningumo elementų pamėginti suprasti automatines mintis, o toliau užduoti sau klausimą ar jos yra sėkmingos žmogaus mintys, ar jos man padeda gyventi ir gal aš jas galėčiau kai kurias keisti ir kitaip bent jau pagalvoti dažniau, ar tikrai taip.
Gal yra ir kitokių įrodymų, gal yra ir kitokių argų. Mhm. kaip įdomiai gaudyt save tai, ką tu mąstai ir ir ieškoti kitų kampų į tą mintį. Taip, čia didelė dalis to vadinamo kritinio mąstymo ar panašiai, kad pamėginti. Kitas yra nelyginti save su kitais. Nu šitą mes kaip ir suprantam, bet žinot ypatingai sunku tą daryti, kai dabar yra šiuolaikinis pasaulis. Mes jau apie tai kalbėjom. socialiniai tinklai. A ten visi rodo savo pasiekimus, turtus keliones. Graž, žinot, žinot, aš jus turiu pertraukt.
Taip, nes e jūs padarėte tokią tipinę klaidą, tokią žavią klaidą, kuri nuolat kartojasi kai, e, kažkas sako nelyginti savęs su kitais ir iš karto visi galvoja apie tuos, prašmatiniai gyvenančius, keliaujančius a, puikiai valgančius. Lyginkite save su kitais, lyginkit su Bumbajaus lušnynu, lyginkite su Afrikos reiškia, badaujančiais, lyginkit su Gazoje gyvenančiais. Vėlgi sąmoningumas. Grįžtam prie pirmo punkto. Tai prie ko norit, su kuo norit, tu su tuo ir lyginkite todėl, kad dar yra vienas dalykas, jeigu čia nekalbėkim apie tuos, nu, tolimus ir globalius dalykus.
Dažniausiai nežinome su kuo lyginame. Ta prasme žinome, nu turtingas verslininkas. Lyginame e jo mašiną ir savo mašiną, lyginam jo namą ir savo mašiną, bet nežinom jo darbo, jo laiko arba lyginame kokiu būdu sakome. E, bet nu simbolinis Jonas reiškia, šeima nesirūpina. nuolat geria jo namas didesnis, o aš nuolat dirbu dirbu, šeima rūpinausi ir va tik tokį tą turiu. Dažniausiai problema yra tas žodelis bet mes ne neturime visų visos kitos. Bet man, žinot, kas peršasi su tuo lyginimu, kad žmonės nelabai žino, ko jie patys nori.
Ir čia turbūt vienas iš punktų tos savivertės, jog suprasti, ko mes patys verti, ko mes iš tiesų patys norime, ne kas primesta tėvų, ne kas primesta draugų. Ko iš tiesų mes patys norim? Norim mes mersą vairuoti, ar mes norim su troleibusu važiuoti? Ar aš leidžiu savo paskutinius pinigus prabangiam Mercedesui, imu paskolą ir viską, kad tiktai įtikti savo ratui draugų, nes kitaip manęs nevertins. sakys, tai kaip čia vat visi su Pors atvažiavo į Nidą, o tu čia su dviračiu atmai ir neturi ir palapinėj miegosi.
Na, ko pats žmog žmogui suvokti nuo ko pradėti atsirinkinėti tuos taškus, ko jisai iš tiesų pats nori? Artūrai, pasidžiaukime, kad tokių žmonių yra, kurie labai stengiasi, kad e mes apie juos net nežinome, o jie stengiasi mus kažkaip pralenkti su mumis lenktyniauti. Taip, puiku. Tegu tegur toliau taip kvailai elgiasi. OK. A tada kitas patarimas buvo trečias iš penkių. Nesiekti tobulumo. Bet žinot kaip to nedaryti, kai aplinka aplinkui skatina kapitalistiniam, ypatingai pasaulyje būti tobulais. A tai kurti verslus, startapus, a ten vienaragiai visokie panašiai, a titulai, a žvaigždė ir taip toliau.
Influenceris, mega influenceris, daug sekėjų turintis. Tada grožio procedūros, visos moterys buvo toksai ten operacijos, taip toliau tobulybės siekimas. Va čia ir patarimas nesiekti tobulumo. Vat čia reikia patikslinti patikslinti, kas yra tobulumas. Nes jeigu tobulumas kopijuoti kitus, tai čia gal ir ne tobulumas. O šiaip tai aš su va čia e tuo bendru pasakymu nesiekti aš sakyčiau priešingai reikia siekti tobulumo. Mhm. E tačiau matas e galėtų būti didžiąja dalim e pats žmogus pačio savęs tobulumo. Taip, kad jisai, kad lenktyniautų su pačiu savimi.
Tap geresniu nei vakar. Taip. Skaitos matas turi būti mes patys. E, mažiausiai kyla problemų. Aišku, mes visada atsižvelgiam į kitus žmones gyvenam gi visuomenėje, grupėje kai jeigu kažkas kažką sugeba, geriau galim e naudotis tomis bet e pasiekimais. Bet a kada lenktyniauji pats su savimi, tai tada e reiškia save ir išreiški. Mhm. Va čia ir pereinam prie ketvirto. Pasidžiaugti mažomis pergalėmis. Ir žinot, va čia įdomu, kad žmonės kažkaip tai pastebiu nemoka džiaugtis tomis mažomis pergalėmis ir vis laukia tos didžiosios pergalės, to kažkokio pasiekimo.
Na, tarkim, kuria verslą ir jiems atrodo, kad tie maži žingsneliai nėra tokie svarbūs. Jie iš karto nori a, kad verslas būtų super sėkmingas super žinomas, čia iš karto kristų pinigai iš dangaus ir panašiai. arba nežinau, ten santykiuose kokiuose, iš karto nori visko, kad viskas tobula gražu būtų ir taip toliau. Kaip išmokti džiaugtis kiekvienu žingsneliu, kuris pavyksta? Na, tarkim, vat ir mes galim šiandien nufilmuosim laidą ir išeiti: "O, fainai, nufilmavom fainą laidą pasidžiaugti tuo, o kitas sakys: "M, aš negaliu kol kas džiaugtis, nes nežinau rezultatų.
Bus čia peržiūrų, nebus čia peržiūrų, nėr čia ko džiaugtis. Palauksim, vat praeis čia mėnesis, tada sužinosim. A, jeigu aš lenktyniauju pats jau su savimi, tai aš galiu gana greitai pasakyt ar jeigu jūs su savim lenktyniaujat, ar šitas pokalbis buvo kuo nors įdomesnis negu visi kiti? Na, ir paskutinis, a mes šiek tiek jį palietėm, bet galbūt užbaigiant jūs kaip nors su patarimu a duosite a tą išvadą tokią pakeisti požiūrį į kritiką. Tai labai įdomu, kaip išmokti ir gal duosit patarimą, kokią pamoką, kaip priimti ypač jautrią kritiką, kai yra nukreipta vat ir jūsų tas pavyzdys apie išvaizdą, ane, kai tai yra nukreipta prieš charakterį, prieš žmogaus išvaizdą, m galbūt jo autoritetą, kurį jis augino ten visą gyvenimą.
A kaip tą kritiką išmokti priimti? A jeigu jinai, nu tarkim atskirkim konstruktyvi ir nekonstruktyvi. Nu, a akivaizdus faktas. Jeigu Artūrai jus kritikuoja tai reiškia jūs esat tų žmonių galvose ir jie jums skiria ten daug vietos. Tai gal net ir viskas tuo pasakyta. Nu ir super. Tai reiškia žmonės, jeigu jus kritikuoja, tai yra geras ženklas. Apie jus galvoja taip nesvarbu kaip, bet apie jus daug galvoja, daugiau negu apie save. Jo. O dar pagalvokit, jeigu jus kritikuoja metai iš metų, tai kažkas vis apie jus galvoja, jus ten vis vertina.
Taigi yra tas jūsų sekėjas, kuris stebi. Super. Ir dabar sakot, vat jums jo nereikia. Nu, reikia laikykit. Gerai, ačiū, Gediminai, ačiū labai už nuostabią savivertės analizę. Aš aš tikiu, kad daugeliui tai buvo labai naudinga. Man pačiam buvo labai įdomu. Aš tikrai daug išsinešu iš šito pokalbio. Tai ačiū jums dar kartą ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti, nes mūsų sekėjų skaičius labai sparčiai auga ir aišku parašyti komentaro. O su jumis susitiksime jau kitą savaitę.
Iki. เฮ [Muzika]