1 birželio 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Psichoterapeutė ir medicinos psichologė Genovaitė Petronienė išsamiai analizuoja intravertų, ekstravertų ir ambivertų skirtumus — nuo biologinių priežasčių iki elgesio pasimatymuose, santykiuose, darbe ir auklėjant vaikus. Pagrindinė pokalbio mintis: intraverto ir ekstraverto pora yra pats sunkiausias derinys, tačiau būtent tokių porų daugiausia — ir jos sėkmingai gyvena, kai abu pažįsta savo prigimtį ir susitaria dėl aiškių kompromisų.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Blogiausia, aišku, intravertas ir ekstravertas, bet tokių porų daugiausia. Ger tai yra jau pasmerkta ir šitie žmonės išgyventi visą gyvenimą negali. Vieną dieną intravertas sako, kad jau skiriamės, nes jau tris metus blogai, o tas net nepastebėjo. Ar ekstravertas yra laimingesnis? Ekstravertas. Vienareikšmiškai, kai mes paklausiam klausytojų, ar jie ekstravertai, ar intravertai, 30% žmonių minimum atsakys neteisingai. Geriausias psichologas, tas, kuris intravertas, jie labai yra priimantys iššūkius ir pokyčius. Va čia jų silpnoji vieta. Tai kas aš tada čia? Dalis ekstravertų yra netikri.
Tai yra pritempti save prispaudę intravertų. Tai jie mėnesių mėnesiais net iš namų neišeidavo. Palauk, 29 dienas namie, o tik vieną dieną išeit kažkur. Tai taip. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Klausyk, ar teko patirti jausmą, kai kūnas tiesiog pasako?
Tai ne liga, bet valgai ir galvoji, ar po to vėl bus tas sunkumas? Kūno burbuliavimas, skrandžio kažkoks keistas jausmas, kad kažkas ne taip. Ypač po streso, kelionių ar vaistų, kai atrodo, kad virškinimas išėjo atostogų, o tave paliko kankintis. Tai ženklas, kad žarnyno mikroflora prašo tvarkos. Ir čia į pagalbą ateina maisto papildas bijookult. Čia ne viena stebuklinga bakterija, o net 14 skirtingų padermių, tam kad žarnynas gautų įvairovės ir grįžtų į normalesnį ritmą. Ir kas svarbu, tai yra premium produktas.
Bakterijos apsaugotos, kad realiai pasiektų žarnyną ir nereikia jokių ypatingo laikymo sąlygų. Jei nori mažiau netikėtų reakcijų po maisto ir daugiau tiesiog paprasto lengvumo, Biocult yra labai logiškas restartas iš vidaus. O tau turiu ypatingą pasiūlymą. manovaisinė.lt su kodu tap geresniu gausi minus 40% nuolaidą. Labas, Genute. Sveikas. Kaip malonu tave matyti pas save studijoj. Klausyk, mes kaip tie seni geri draugai, kas kažkiek laiko susimatom, jaukiai pasikalbam, daug peržiūrų surenkam ir tada vėl išsiskiriam ir tada vėl susitinkam. Labai faina, tikrai.
Ir aš iš karto turbūt paprašysiu visų žiūrovų, jog jie klausydami laidą parašytų, kaip jie įsivaizduoja, ar jie yra vieno tipo ar kito tipo, ir kodėl jie taip įsivaizduoja. Tai rašykit komentaruose ir šiandien mes kalbėsime apie intravertus ir ekstravertus. A labai norėsiu, kad tu kuo plačiau paanalizuotum kiekvieną klausimą ir galbūt taip žmonės supras, kur yra priežastys, kodėl vienoj srityj jiems sekasi, kitoj nesiseka, kodėl jiems vienose situacijose sunku, kitose gal atvirkščiai lengva ir iš viso kokiam mes pasaulyje gyvenam, kuo yra geriau būti, ar iš viso galima kažkaip tai pasirinkti būti ir taip toliau.
Tai visų pirmiausia radau tokį Japonijoj reiškinį, kuris vadinasi Hikokomori. Tai radikali socialinė izoliacija. Skandinavijoje intravertiškumas laikomas visiška normą. Tai yra labai viskas faina ir gerai. Kaip yra Lietuvoje? Aš manau, kad Lietuvoje yra intravertų pakankamai daug. truputėlį daugiau negu sakysime Amerikoje arba Rusijoje, net ne truputėlį, o gerokai daugiau, bet žmonės orientuojasi tą vakarietišką kultūrą ir jie bando iš intravertų tapti ekstravertais. Tai pas mus va matyt yra tas pats procentas, apie 70% ekstravertų, 30 intravertų, bet dalis ekstravertų yra netikri.
Tai yra pritempti save prispaudę intravertai. Aha. Reiškia jie a kažkokių verčiami aplinkybių save verčia būti ekstravertais. Ne, jie neverčiami. Jie iš patys bando orientuotis į tą, kad tu turi išlįst iš savo kiauto, kad tu turi iššūkių priimti, kad tu turi būt socialus, tu turi dirbti darbo komandose, kas intravertui labai nepatinka. Ir dėl to jie, na, žmonės save verčia, nes visi jiems tą sako. Jie nenori būti nevertingi. Bet ar tai yra kažkoks a įgimtas dalykas, a charakterio bruožas, ar visgi tai formuojasi per gyvenimą priklausomai nuo aplinkybių, nuo gyvenimo situacijos, kokioj gyvenimo situacijoj yra žmogus, ar tai, kokie mes esame vat gimę, kokie augę ir jeigu buvom intravertai ir ekstravertai, tokie mes gyvenime ir būsim visą laiką.
labiau vis tik biologinis dalykas. Labai įdomu, nes, pavyzdžiui, jau tą atrado Karlas Gustavas Jungas. Jau labai seni laikai, jau geras 100 metų atgal, jeigu net daugiau negu 100 metų, tai e čia sakoma, kad yra informacijos tipas kitoks žmogaus a informacijos perdirbimo tipas, nes intravertai tiesiog ilgiau ir daugiau jautriau tos informacijos sugeria. Dėl to jie nuo jos pavargsta ir nes jie turi ten daugiau failų galvoj vartalioti ir jie tada automatiškai tarsi ta kriauklė į vidų susisuka. O ekstravertas jisai nėra tiek jautrus.
Va čia labai siejasi su super jautriais žmonėm, nors tai nėra vis visiškai lygiaverčiai dalykai. E didesnė dalis intravertų yra superutrūs. Superjautrumas yra 100% biologinis dalykas. Vat, pavyzdžiui, pastatyk žmonių grupę, paimk laidą, kuriame teka strovelį ir ir visiem prilies prie delno. Tai septyni iš 10 greičiausiai tos srovės, jeigu mažytė, net nejaus, o trys jau šokinės, kad čia jiems kanda ta srovė. Vienu žodžiu, ir tai ateina iš gyvūnų pasaulio, kad gyvūnų pasaulyje dalis čia būdinga ir karvėms, ir antilopiams, ir beždžioniams, kad dalis bandos, dalis tos grupės turi turėt labai jautrių individų išsigandusių, kurie pirmieji pastebi, kad krūmuose yra liūtai ir išgąsdina visą bandą.
Tai tie super jautrūs žmonės, jie turi didesnį migdolinį kūną smegenyse. Jie yra labiau pergyvena nerimą, daugiau turi tokio nesaugumo, baimingumo ir dėl to yra jautresni visokioms galimoms blogybėms. Tai daugelis iš jų yra būtent intravertai. Biologiška. Klausyk, tai taip išeina geriausias psichologo klientas, tai intravertas, kuris turi, kuris priima bet kokią situacija taip jautriai, kad jisai, nu, jis taip visą laiką užjautrintas. Nu, tarkim, tą pačią kokią nelaimę arba, nežinau, praradimą arba ten, pavyzdžiui, darbo kažkokius konfliktus, santykių konfliktus.
Intravertas, reiškia, išgyvens kur kas skaudžiau negu ekstravertas. Geriausias psichologas tas, kuris introvertas, nes jeigu psichologas sėdi ir ai, kam jūs čia pergyvenat, eikit geriau, užsiimkit visą veidinę veikla, tai būtų labai prasta. Geriausias psichologas, geriausias gydytojas. Mes nenorėtume gydytojo nejautraus, nenorėtume, ne ekstravertas dar žiūrint koks, bet tik nebūtų nejautrus. E, ir, ir, bet taip, pas mus daug tokių klientų ateina, bet ateina ir ekstravertai, kurie nesupranta, ko ta antra pusė amžinai pergyvena, kodėl neišeina juos išjudinti, kodėl užsidarę sėdi tenais, įsižeidė neaišku dėl ko.
Vėl įsižeidė neaišku dėl ko. Ekstravertas neturi tokio jautrumo įjungęs ir jam, nu, jam sunku su intravertu, smarkiai sunku. Jis ateina skūstis. Mhm. Sako, padėkit suprasti šitą. Nu, aš įsivaizduoju, žinai, kai yra iš prigimties žmonės skirtingai supranta kiekvieną situaciją, tai gali atrodyti, na, visiškai nesuprantama, kodėl vienas taip jautriai reaguoja, kai atrodo, tai kas čia tokio tik čia kaip čia reaguosi? Bet vat, žinai, tu dabar užsiminei apie tą užsidarymą, sėdėjimą, tai vat įdomu, kur yra tas jau ta riba tarp intravertiškumo ir tokios socialinės fobijos, a, baimės dalyvauti socialiniam gyvenime?
Matai, čia A vat pažiūrėkim kokia visuomenė. Nėra taip moksle nubrėžta. Skandinavijoj vienaip. a, Japonijoj, a irgi kaip Skandinavijoj panašiai, o Amerikoj tai jeigu tu jau dvi dienas niekur neišėjai, tai tu jau nenormalus ir ir sociofobas jau esi. Bet jeigu taip apytikriai, sakysime, jeigu aš paklausiu klientų, na, kaip jūs bendraujat, tarkim, ir poros, ir gal atskiro žmogaus, kaip dažnai jūs bendraujat ne su giminėm, ne su artimaisiais? Tai jeigu žmonės sako, kad kartą per mėnesį, man jau kvepia sociofobija vis tik, kad tai labai mažai yra.
kartą per mėnesį, kartą per mėnesį išeit susitikt su draugais arba į kažkokias socialines devynias dienas namie. Taip taip. O tik vieną dieną išeit kažkur. Tai tai tikrieji intravertai. Aš atsimenu turėjau tokį klientą, programuotoją. Na, programuotojai jau tipiškai būna intravertai, daugelis iš jų ir jisai merginą turėjo programuotoją, tai jie mėnesių mėnesiais net iš namų neišeidavo, užsisakydavo visą maistą per per voltą ir sako: "Kam kažkokių ten sportinį dviratį turi, pamena, jiems net nereikia iš namų išeit." Tai žinai, tu užsiminei, kad geriausi gydytojai, psichologai yra intravertai.
O jeigu taip mes hipotetinę situaciją nubražytume ir pažiūrėtume į pasaulį be intravertų, ar žlugtų civilizacija? Nes žiūrėk, 30% yra intravertai, 70% ekstravertai. Tai išeina, kad tie 30% yra labai svarbūs. Jie labai svarbūs. Jie yra jie yra ne tie vedliai, ne lyderiai, bet jų patarėjai, kurie sako: "Palaukit, palaukit, ten pavojinga, gal mes neskubėkime. Lyderis, tai o rizikuojam, darom užkariaujam niekas nebaisu, kažkaip pataisysime. Tai čia būtų karų, būtų, matyt nuvaryta ekologija jau į apačią visai, nes, na, tai labai veržlūs žmonės, kuriems tikrai trūksta sveiko baimės jausmo."
A tu šiek tiek paminėjai ten tokius bruožus. Gal tada a dabar, kad žmonės šiek tiek į save pažiūrėtų, a jeigu taip, kas yra intravertas, kas yra ekstravertas ir kas yra ambivertas, ane? Vat trys šitos sąvokos, a kažkokiais tai gyvenimiškais bruožais, elgesiais, kad žmonės, kurie galbūt negirdėjo šitų sąvokų, gal girdėjo, bet nesupranta, ką jos reiškia, a kaip šitie šitos asmenybės atrodytų? Vat sakei, gali atrodyt kaip narcizas. A galbūt yra kažkokių tai klaidingų a suvokimų, žinai, kad gali pagalvot, kad jis narcisas, o iš tikrųjų jisai tiesiog yra žiaurus intravertas.
Na, papasakok, kaip tie tokie žmonės atrodytų. Jeigu labai taip primityviai, staigiai reikia, mes turim keletą, vat aš klausinėju savo kliento, kokia jo antra pusė, kokia mama, koks tėvas. Tai paprastai nėra laiko ten gilintis į visas savybes. Tai e trys savybės pagrindinės. Kiek žmogus mėgsta bendrauti, ar tai bendrautojas yra, ar šneka, ar dalyvauja ir ar su svetimais žmonėm. Antras, kiek jisai yra veiklus, nes jeigu intravertai mėgsta sėdėti kažkur įlindę kruopščiai į vieną veiklą. E ir trečias, kaip su vienatve draugauja, nes introvertai ypatingai gerai draugauja.
Jie per COVIDą jie žydėjo. Jie žydėjo ir dabar nebenori išlįsti. Bet ar yra čia, kad turi būt visos trys sąlygos? Ne, ne, ne, nebūtinai, nebūtinai. Ko gero, tas toksai šnekumas bendravimas ypač žmonių grupėse, nes intravertas irgi gali su savo antra puse net būti toks ir pleputis, bet bet kitur jau jam nejauku. Tai šitas yra pats pagrindinis. vienatvė, sakyčiau, būtų antras, nes būna intravertų tokių darbštuolių, kurie ten vieni užsidarė, bet jie daro, organizuoja, juda, tiktai jie vat nenori bendravimo įsitraukt darydami.
O ambivertas tada, nes čia yra tas viduriukas ir čia ta sąvoka yra įdomus dalykas. E, žmonės galvoja, kad tai yra tiesiog kažkoks tarpinis tarp intravertų ekstraverto. E, bet dažniau yra viskas sudėtingiau. Arba tai yra intravertas, kuris save privertė būti ekstravertu, tiesiog sukandęs dantis. Bet jeigu tik jam leidžia, jeigu jisai va per covidais pajuto, kad galima kitaip, tai jau tu jo nebeištrauksi. Jis jau grįžo į savo intravertinę esmę. E, bet dar būna kitoks tipas intravertų. intravertai, kuriems reikia daugiau stimuliacijos, kurie, na, nes tikrajam intravertui nereikia, kad daug gyvenime vyktų.
Jisai ten sėdi savyje, jam gerai, jisai prajaučia daug jautriau paprastus dalykus ir jam užtenka tos informacijos, bet yra intravertų, kuriem neužtenka, kuriem noris kažką naujo ir jie tada įlenda į tą naujo ir paskui jiems būna blogai, nes jie ilgai virškina tą informaciją, jautriai sureaguoja. Pavyzdžiui, nueina į vakarėlį su svetimais žmonėm ir jam kokios dvi dienos jau po vakarėlio iš gyvenimo iškrito, bet jisai po kurio laiko jau vėl norėsi kažkokį vakarėlį, nes jam nuobodu. Tai va taip atrodo tas tarpinis intravertas.
Gana įdomu. Aha. Tai reiškia jisai kaip ir dalinai a išsikrauna, bet vis tiek yra tas toks noras kažkiek tai topa ir pasikrauti. Nors pavyzdžiui, ekstravertas atvirkščiai, turbūt po vakarėlio jisai išeitų maks užsikrovęs ir kitą dieną kaifuotų, kaip buvo faina. Intravertas užketės, intravertas turbūt dvi dienas kentėtų ir užsidaręs namie galvotų, man reikia atsigauti, aš niekur neisiu, nenoriu nieko matyti. O ambivertas jau po kurių dienų jau vėl ieškotų to užsikrovimo iš naujo. E, jisai ieškotų ne taip greitai kaip ekstravertas.
Jisai ekstravertas, tai prašau dar vieną vakarėlį ir ir kitą dieną jau gerai, nes taip gerai buvo. O intravertas per vakarėlį jisai, žinoma, neišsikrauna. Jisai jisai įsikrauna per daug emocijų, per daug stimuliacijos, per daug žmonių nuskanuojaudo, viską, viską sugeria, sugeria. jisai gal vakarėlį ir nesireikš tiek daug greičiausiai ir jisai tada jau turi tą informaciją apdorot. Jam nepaprasta po to. Mhm. A įdomu. A bet žinai a pavyzdžiui kaip atskirti, kad tai yra žmogus intravertas? Vat gyvenu aš su kažkuo tai ir net tas pats žmogus nežino, ar jisai intravertas, ar ekstravertas, ar ambivertas.
A nu gal jisai nežino, ar jisai intravertas, ar ambivertas, tarkim, ane, arba kiek jis intravertas. A, bet atskirti, kur yra vat intravertas, o kur yra žmogus perdegęs ir jau tiesiog pavargęs, a, ir nori pailsėti nuo aplinkos. A, ar tai tada tai yra etapinis dalykas, ar žmogus tiesiog gyvenime visą laiką tiek daug visko veikia, kad jis pervaaksta ir tada nori izoliuotis. kaip va tą atskirtį atskirti? E, atskirt labai paprastai, kad jeigu dabar buvo etapas kažkoks tai rimtas, tai intravertas tada, žinoma, taip geruoju jam nesibaigs.
Jie labai yra priimantys iššūkius ir pokyčius. Va čia jų silpnoji vieta. Jos labai, kaip sakoma, iškerta pokyčiai gyvenime. Tarkime, remontas, naujas butas, netgi toks, net ir ten jam bus viskas nesava, nesvarbu, kad gražiau jam priprast viską. Tai čia kontrolės dalykas. Taip, kadangi yra daugiau nerimo, tai reikia daugiau kontrolės, nori, nenori, kad tu saugiai jaustumeis. Tai va čia introvertai labai labai jie išsekę būna, jie gali iki perdegimo prieiti. Bet kitas dalykas yra, kad intravertai, tie, kurie save verčia, tai jie nuolat kažkaip tai patys įlenda į tokius va sau per stiprius dirgiklius, sau per intensyvias situacijas ir jie gyvena tokiom bangelėm tarp perdegimo ir sveikumo.
Tarp perdegimo ir sveikumo. M tai čia išeina, kad intravertas turėtų šiaip labai riboti kažkokias naujas veiklas. gyventi šiokiam tokiam komforte, kad jis to nerimo nejaustų. Nes jeigu verčiamas aplinkos, o kaip mes ir kalbėjom, žinai, Vakarų pasaulis, vis tiek jisai kažkiek tai persmelkia mūsų visuomenę, Lietuvą, ane, mes vis tiek jau esam šiek tiek vakariečiai ir mes norime to greito gyvenimo, naujų kažkokių dalykų. Čia žiūrėk dirbtinis intelektas, tu jau fomo jauti, kad kažko tai nežinai, tada save verti lįsti tenai mokytis, tada iš karto ima nerimas, kad kaž nesupranti, kitas jau supranta, žinai, naujas darbas, viskas.
A čia dabar populiaru investuoti kažkur tai pirkti butą nuomai, tą nuomą užsiimti, gal tu išvis nieko nesupranti. Čia stresas su tais nuomininkais. Ir intravertui toksai gyvenimo tempas tai yra tiesiog peilis tada išeina, bet aplinka verčia jį tą daryti, nes, nu, jeigu tu nedarysi, tai tu kažkoks nu kitoks negu visi, žinai, nes visi tai daro ir tu toks atsilikęs jautiesi. Tai kaip vat intravertui tokiam pasaulyje atsirinkti dalykus, kad nejausti to nuolatinio streso, nes ir iš vienos pusės nenori būt atsilikęs, nes jeigu tu užsidarysi savo kiautę ir darysi tik tai, kas tau patinka, tai tu jau pamesi pasaulį, pulsą, nes jis labai greit keičiasi, ane?
Bet jeigu tu tam pulse, tai tu automatiškai pastoviai stresuoji ir tom bangom varai. Tada kaip t atrasti auksinį tašką? Čia reikia drąsos. Drąsos, pasižiūrėjimo, kaip gyvena kiti intravertai ir geros savivertės. E, drąsos. Pavyzdžiui, jeigu tu saky, pasakysi sau, kad viskas, aš naujienų klausau penkias minutes per dieną. Mhm. m ir ir na išdrįsti nežinoti kitų naujienų ir nebijoti, kad kažkas atsitiks kažkame nesusiorientuosi, bet vis tiek tau žmonės vienaip ar kitaip pasakys. Tai vat, pavyzdžiui, tokia drąsa arba drąsa iš tikrųjų, na, pasirinkti mažiau bendrauti, atsijuoti dalį ten savo super visuomeniškų draugų, kur negus ryšys, ir nebijoti, kad tavo energija nusės, kad tu būsi nebereikalingas, kad kai tau reiks tų žmonių, kad jų nebebus arbaoti dalį klientų ir kad kai reiks, kad jų, kad neišgyvensi.
Bet kai intravertai paragauja, kokią tai gerą būseną sukelia, kad jie netgi yra paskaičiuota, kad jeigu 25% nubrauksi savo va to padidinto aktyvumo, labai ženkliai padidėja laimės laipsnis gyvenime. M tai sakau, dalis iš jų tiesiog atsigavo, pražydėjo per COVIDą. Jie paragavo tą gero gyvenimo jausmą ir dabar yra daug drąsesni nubraukti. Pavyzdžiui, nepriversi intraverto, jeigu jis tik gali visas dienas eiti į darbą. jisai tikrai greičiau visas dirbs namie ir vieną nueis, na gerai, reikia pasisocializuoti jau kažką prasijudinti.
Tai va toks drąsos įgijimas ir galima tą drąsą įgyti netgi vat kažkas išvažiuoja į kaimą, visai ten mažai susiduria. E ūkininko darbas labai tinka intravertui. E vertėjo darbas tinka, na, visur visur, kur tu sėdi ramiai, ilgai, vienas ir tada žmogus atsigauna, pasikrauna. Aišku, labai drąsu yra nubraukti 25% kažkokių tai veiklų, nes, žinai, pasaulis dabar yra, nu, sakykime taip, variklis pats pasauly yra pinigai, a, materialūs dalykai ir ir a labai daug žmonių pakliūna į šitas pinkles ir kai tu įkliūni į tas pinkles ir jeigu koks intravertas sukūrė gal verslą ar kažką tai veikia, kur a yra kažkokie tai klientai, veiklos, kur tavęs reikia ir tau vienas skambut utis.
Kitas skambutis, išmokti sakyti ne ir nubrėžti tą ribą, a, kur jau tu būtum laimingas, o ne vergas pinigams yra labai sudėtinga. Tai šitoj vietoj tikrai čia, kur tu pasakei, kad reikia drąsos, tai tokį pokytį padarius, aš įsivaizduoju, tikrai pagerėtų. Bet žiūrėk, ar Suomija, sakysime, na, čia visos Norvegija taip pat, Švedija gal mažiau, ar tai yra neturtingi kraštai? Turtingi. Va. O ten yra intraovertai, nežmoniški. Jei sportuoji, dažniausiai stringi ne ties motyvacija, o ties rutina. Ne visada surenki baltymų ir progresas salėje lėtėja, o po treniruotės jautiesi lyg išgręžtas rankšlostis.
Papildai turi būti patikimi. Ne tie, kurie gražiai atrodo ant lentynos, o tie, kuriuos gamina žmonės, suprantantys, ką daro. Active la tai prekinis ženklas, kuris neperka gatavų formulių. Jie turi savo laboratorijas, savo gamybos linijas ir visą procesą kontroliuoja patys nuo pradžių iki galo. Active Lab turi net šešis kokybės kontrolės etapus. Tai reiškia, kad prieš jų produktui atsidariant jūsų rankose, jis praeina tikrinimus žaliavoms, pakuotėms, etiketei, formulėms ir galutinei kokybei. Ir kas svarbiausia, tai duoda absoliučios ramybės. Tu žinai, kad tai, kas parašyta ant pakuotės, atitinka realybę.
Ir jeigu tu nori pasižiūrėti Active Lab liniją, įsivertinti ko reikia tau, viską rasi misbiceps.lt. Nuorodą rasi aprašyme. Bet kaip įdomu, reiškia, Suomijoj tai yra tikrai norma. O pas mus, jeigu, pavyzdžiui, jau jaunystėj, vaikystėj, a, vaikas yra mėgsta pavalgyti vienas, pavyzdžiui, ar jisai tenai klasėj kur nors per pertrauką vieną sėdi kažko užsiima, tai jį jau vadina atsiskyrėliu. Pas mus tai nėra tada taip išeina norma, nes nu ir ir darbuose, jeigu tu ten nesilankai vakarėliuose, jeigu tu nesilankai ofise, kaip va tu minėjai, ane, per covidą visi priprato dirbt iš namų ir jeigu tokia galimybė yra, tikėtinai intravertas, jis neis į ofisą, jisai dirbs namuose ir kartą savaitę pasirodys, tai jis irgi jau bus ne prie chebros, ane?
Tai pas mus reiškia tos edukacijos apie šituos charakterio bruožus nėra. Nėra. Ir labai įdomu, vat tu paminėjai darbą patį. Pažiūrėkim, vat kaip dirba Suomis ir kaip dirba tipiškas rusas. Aš nes rusus tikrai žinau, kaip jie dirba. Tai a rusas kaip dirba? Jis diskutuoja su kolegomis, jis turi aukštus idealus, jisai gali pusę nakties tenais kažkokią teoriją vystyti. Rusas taip vat daug energijos deda iš visos širdies. Suomis dabar 5.00 nori išeiti namo. Jisai ten leidžia su šeima, ten stengias viską lėtai daryti.
pajausti ir jis kitą dieną nueina į darbą ir daro tą patį darbą, kurį darė rusas. Ir kaip nekeysta, rezultatas yra lygiai vienodas, nes šitas gerai pailsėjęs, po smulkmenas nesiblaško, ėmė, susikaupė, darė padarė. Geras. Tai rezultatai, tai čia intravertu ir ekstraverto. Taip, taip. Rezultatui tai neturi skirtumo, bet iš esmės tai turi energijos suikvojimo skirtumo, ane? Taip, nes jeigu tu gerai pailsėjęs, gerai save jauti, tavo labai gerai protas. Gal net geriau, gal net geriau padarysi. O klausyk, yra taip?
Aš esu skaitęs, kad, pavyzdžiui, nemažai žvaigždžių, scenos žmonių yra, jie vadina save intravertais. Ar gali būt intravertas, tas, kuriam patinka scenos dėmesys eiti ant scenos, kalbėti prieš auditorijas, dalyvauti televizijoj, įrašinėt laidas? A ar tai yra jau ekstraverto veikla? Ar visgi intravertai a jie gali tai daryti ir jiems tai netgi gali būt, kad smagu daryt? Gali, gali. Aš turėjau tokių klientų. Tikrai man buvo irgi keista iš pradžių, nors aš jau seniai tokius pradėjau sutikti. Aišku, tai yra mažesnė dalis scenos žmonių.
Paimkim kokį gal gal va tas 30% ir bus kaip kaip visoj visuomenėj. Bet kodėl jie eina į sceną? E visų pirma scenoj jie 100% yra su kauke. Jie ten vaidina kažkokį kitą žmogų negu yra ir savotiškai išsikrauna. Jeigu gyvenime yra daugelis scenos žmonių gyvenime yra labai drovūs, asmeninių santykių nesugeba gerų užmegsti arba išlaikyti, tai jie ir plius girdi tą visą, kad tu kažkoks kiautę savo sėdi, kažkoks per jautrus esi. Dažnai per jautrūs jie būna. Na, ir jiems norisi kompensuotis ir rodyt kitiem, kad žiūrėkit, vat aš sugebu, aš padariau ir dabar atsikniskit, kaip sakoma nuo manęs.
Aš ir sau įrodžiau, ir jums įrodžiau truputėlį tos stimuliacijos gavau. Tai dažnai yra hiperkompensacija, kad tiesiog iš to drovumo žmogus staiga ima ir atvirkščiai šoka. E, kad, na, tiesiog iš iš nerimas pavirsta į kažkokį aktyvumą. Tai būna ir su su kitom savybėm žmogaus, kad, pavyzdžiui, na, nežinau, kaip ten sako, kuo mažesnio ūgio vyras, tuo didesnė mašina važiuoja ir taip toliau. Kad yra kažkokių savybių, kurias mes arba tie patys kontrolieriai, va, direktoriai kokie, tai dažniausiai būna super kontroliuojantis direktorius, labiausiai įstaigoj išsigandęs žmogus.
Jis silpnesnis, bet jis iš to siaubo jisai kaip velnias pasidaręs, jis visų suskaičiuos. Jis kaip užsuktas, kaip raketa. Tai va tokiu būdu ir tie patys artistai. Bet dar vienas momentas, aš sutikau nemažai, e, žmonių, kurie sako, kad yra intravertai, bet jie iš tikro yra ekstravertai. Ir kodėl? Todėl, kad jie, na, šiek tiek mato, ypač moterys taip linkę daryti, jie mato tą savo vidinį pasaulį, turi tokį psichologiškumą ir sureikšmina savo nuotaikas. Nu, viskas tvarkoj nuotaiką sureikšminti. ir tada pradeda tikėti, kad jie yra labai jautrūs.
Ypač plonaodžiai narcizai, pavyzdžiui, taip galvoja. Jie gali būt, kad pakankamai reiškiasi visur aplinkui ir gal net kitus nuvargina. Tuos visus tris punktus, kur tu sakei, atitinka, taip, bet viduje jie jaučias labai jautrūs, tokie kaip princai ar princesės ant žirdių ir jie tada sako: "Aš introvertas". Bet ar tai susiję jautrumas su introvertiškumu? Tlygiai? E, didžioja dalim. Didžiąja dalim. Aha. Tai čia toks kaip ir gali būt save žmogus pats apgauna, ane? Tai nebent būna kartais, kad jautrusis žmogus atrodo kaip ekstravertas tada, kai jis užaugęs tokioj aplinkoj, kur nu labai jautrus buvo, bet tarkim daugiavaikė šeima, jis priprato tarp žmonių būti.
Jis labai mielai būtų ir be jų, bet jam OK ir su žmonėm. Jai ten savo kiautę sėdi tarp tų žmonių, bet jis gali su jais būti. Bet atvirkščiai yra daug intravertų, kurie sako, kad jie ekstravertai, nes, na, ne fasonas būtų intravertų. Geriau įsivaizduot, kad esi ekstravertas toks kaip kiti. Tai vat, kai mes paklausiam klausytojų, e, ar jie ekstravertai, ar intravertai, tai įveskime paklaidą, kad 30% žmonių minimum atsakys neteisingai. Mhm. Ne, dėl pačios visuomenės nuomonės, ane, kad tiesiog ir kai kurie ekstravertai pasakys, kad aš intravertas dėl savo emocijų tokio sureikšminimo.
OK. A tu šiek tiek dar pradžioj užsiminei apie tai, kad būna ateina pas tave kažkas, tai ir sako vat aš ten nesuprantu, kad jautriai reaguoja tenai mano ten pora, žinai, ar dar kažką. Apie pačius santykius. Ir vat aš norėčiau pakalbėti jau apie draugus, a, apie santykius. Ir mes turime vieną iš mūsų klausytojų, kurie uždavė klausimą ir gauna dovanų "Well woman" a maisto papildus. Ir jinai a klausia, sakoma, kad priešingybės traukia bet kas geriau sugyvens poroje draugystėje, kai vienas intravertas, kitas ekstravertas ar kadu intravertai, ekstravertai.
Nu žodžiu, ar priešingai yra pamatavę, geriausiai sugyvena du ekstravertai. Vienareiks ekstravertai, taip? E taip. jiems abiems savotiškai truputį lengviau. Jie abudu gyvena intensyvų gyvenimą. Taip. E, dabar antroj vietoj būtų du intraovertai. Jiem yra, na, jie viensas kitą geriau supranta, jie į tą savo kiautą užsidaro, bet jiems ne taip gerai, nes jie vienas kitą šiek tiek nuvertina. E, vienas momentas, na, visuomenės ta nuomonė, kad ai, aš kažkoks jautrus ir silpnas ir jinai kažkokia per silpna, per jautri.
M, tai va. O, o kitas dar dalykas, kad jie labai perima vienas kito nuotaikas, jeigu vienam blogai, tai ir kitam blogai, yra abudu per jautriai. E, o blogiausia, aišku, intravertas ir ekstravertas, bet tokių porų daugiausia, nes yra didžiausias skirtingumas. Introvertas nukenčia, intravertas traukiasi nuo to ekstraverto. Intravertų tiek daug nereikia. Bet ko gero didžiausia bėda yra konfliktuose, nes ekstraverto pagrindinis būdas išsiaiškint konfliktus. Jeigu jis negalėjo nubraukti, kad išvis neimk galvą ir negirdi to intraverto iš, o paskui nustemba, kad vieną dieną introvertas sako, kad jau skiriamės, nes jau pas mus tris metus blogai, o tas net nepastebėjo.
Bet kitais atvejais, tai konflikto metu ekstravertui norisi, tai gimam ir išsiaiškinam ir bus ramu greitai. O introvertui, jeigu jau kažkas ne taip, jau kažkokios čia akibirkštis laksto, jisai nori nueiti, nurimti, apgalvoti, jam per sunku, jis per jaučiasi blogas, jis jaučiasi išsigandęs, jam ta emocija jį, reiškia, veikia per smarkiai ir jisai tada traukiasi, o tas gaudo ir abudu nukenčia. Ir jeigu ekstravertas vis tiek prie jo prisilaužia ir apipila savo emocijom, tai intravertas gali ir savaitę užsidaryti. Tai išeina taip, kad ekstravertas toksai šiek tiek neturintis empatijos, galima sakyt, žmogus, kuris nelabai suvokia jautrumo, bet kai jam pačiam reikia aiškintis, tai jisai agresyviu tokiu eina jau kontaktu, ane, tiesiai šviesiai išsiaiškinam ir viskas, bet jis tada dar labiau realiai a tą intravertą stūmia į kampą, nes tas išvis
tada užsidaro ir čia gaunasi iš viso tokia ir priešprieša jau tada tam, na, ekstravertas nėra blogas, jisai jisai nori tiesiog greičiau. Ai, jis nori greitesnio rezultato. Taip, išsiaiškinam ir paskui sėdėsim apsikabinę. Viskas bus gerai. Aš jisai ir pykčio ilgai nelaiko, intravertas pykti ilgiau laiko. Ir ekstravertas nėra kaip psichopatas ar narcisistas, kad neturėtų empatijos. Jis ją turi, tiktai jisai kažkaip užmiršta ją panaudoti. Jeigu intravertas sakys: "Stop, stop, stop, dabar pasakyk, kaip tu mane supratai". Tai jis puikiai pasakys.
Tiktai ekstravertas lekia dideliu greičiu. Jis tiesiog nespėja tos empatijos parodyt, bet jis gali tai padaryt. Ir kai ekstravertai jau įstumti į kampą, jie labai empatiški būna. Bet kai tu pasakei, kad jeigu ten ekstravertas su ekstravertu, intravertas su intravertu, o daugiausia porųjų intravertai, ekstravertai, ane? Tai gerai, tarkim, dabar yra pažinties diena. A ir ir tarkim sutinka mergina, vaikiną, vaikinas mergina, na, tai gal neklausinėsime ten, žinai, kokie tėvai, tt ten tie trys bruožai. Gal yra kažkokių tai bruožų, pagal kuriuos jau galime atpažinti, kas tai yra per žmogus pirmam pasimatyme?
Ir aš čia turiu tokį žaidimą, ane, kur paprašysiu tavęs šiek tiek dekonstruoti ir pasakyti, kaip elgtųsi vienas ir kitas. Tai vat pavadinsim pasimatymo žaidimas. Ir aš sakysiu situaciją, o tau reikia greitai konkrečiai pasakyti, kaip elgtųsi šitoj situacijoj intravertas ir kaip elgtųsi ekstravertas. Gerai, tai prieš pasimatymą jis jį parašė: "Laukiu tavęs jau kavinėje iki pasimatymo likus 20 minučių." Reiškia, atėjo per anksti. Kaip tokioj situacijoj gavęs žinutę elgsis ekstravertas ir intravertas? Oi, ekstravertų jokios problemos. Valio, pagreitinam žingsnį.
Laukia, tai laukia. Smagu, tuoj susitiksime. E, va. O intravertas gali ir išsigąsti. Gali pradėt galvot, a čia kodėl čia per anksti laukia? Gal čia jau per daug tų santykių nori, gal čia mane kažkaip prispaust, norės valdyti. Gal aš nepakankamai gerai pasiruošiau dar, jeigu mergina gal čia kažkaip pasid ką aš kalbėsiu. Nu, pas jį užvirtų daug nerimo ir daug minčių. Mhm. Ir jisai, ko gero, netgi dėl to nerimo, vieni intravertai neskubėtų ateit anksčiau, nes, nu, jiem reikia kažkaip tai save atvesti kažkokią normalią būseną.
O, o kiti intravertai gal ir jaustųsipareigoti, nes jiems su savi blogiau, kad ai, mane žmogus laukia, gal jam blogai laukt, reikia paskubėt. OK. A žodžiu, intravertas prisigalvotų begalinių dalykų papildomai, kurių net nėra, bet jisai tiesiog juos išsigalvotų iš to streso ir nerimo. Ekstravertas neateitų greit. Ir dar neateitų greit. O ekstravertas. Pu, super, tai aš dar greičiau atvarysiu, ane? Be jokio streso. OK. A pirmoji sekundė susitinka gyvai. A ką daro pirmas? Intravertas ar ekstravertas? Kaip tas atrodo?
Pirmasis kontaktas pirmam pasimatyme? E, gali labai įdomiai, bet ekstravertas tikėtina, kad pademonstruos, koks jisai šaunus. ar tai mergina, ar vaikinas, jisai užves pokalbį, jisai pradės vardinti savo pasiekimus, jis pradės juokinti, kalbėt čia apie aplinką, apie viską, o introvertas greičiausiai taps klausytoju ir bandys užduoti kažkiek klausimų, jeigu išdrįs dažnai iš viso introvertas sėdi ramiai, nu tu čia reiškis, o aš pasėdėsiu tiesiog e nes ir viena vertus jam patogu, kita vertus jam būtų nejauku, jeigu pačiam reiktų išsireikšti ir tada, kai jau ateina, na, jeigu Jeigu ekstravertas iš viso duoda tokią progą pasireikšt, na, tarkim, užduoda klausimą ekstravertas trumpai yra penkios sekundės atsakyti.
Jeigu tu nepradedi, ekstravertas pats pradeda atsakinėti. Tai jeigu ekstravertas jam duoda pasireikšti, tipiškai intravertas pasireiškia per klausimus, nes tokiu būdu jisai valdo situaciją, valdo nerimą, kontroliuoja apie ką ekstravertas kalbės būtent. M ir jau sunkiausioji dalis tai intravertui pasakyt kažką apie save. jisai ten svers, jisai gali ir nemokėti kai kurie intravertai, nes sociofobiškai sėdi kaip tie programuotojai, jis gali kartais netyčia ir per daug nuoširdžiai kažką pasakyti, kitą kartą gali iš viso taip ne tiktai atsakinėti. Tai nu vat su intraoverto pokalbiu yra sudėtinga.
O tas pats elgesys, žinai, susitikus, pavyzdžiui, ekstravertas, ką jisai norės apkabinti nepažįstamą žmogų, ten iš karto a paliesti. Ar tokie dalykai visiškai neatspindi intravertų, ekstraverto elgesio? Gal, o gal intravertas atvirkščiai, žinai, toksai šaltas bus su pokerfeu visiškai, žinai, tenai apsikabint nenorės, prisiliest nenorės. Ar tai visiškai nesusiję su? Aš manau, kad entuziazmas toks intymumo, tai tikrai aišku jis daugiau eina iš vyrų, sakykim taip, ne ir iš intravertiškų, bet jisai aišku daugiau jis iš ekstraverto, bet intravertas nebūtinai sėdė su pokerfeisu, jisai gali sėdėt su klausytojo veidu, su tuo klausytoja, kuris tiesiog nieko nepasako apie save, bet yra geras klausytojas, jautrus ir tuo jisai patiks ekstravertui.
Taip, taip, taip, taip. Nes o koksai įdėmiai klauso, gal nevertina, koks aš jam įdomus. Gerai, tuomet jau sėdim restorane, kavinėje vyksta užsakymas ir padavėjas klausia, ką norėtumėte, kaip kiekvienas priima sprendimą ir ar tai atskleidžia charakterį. Labai aiškiai. Ekstravertas priima greitai. Jis tikrai tenais nenagrinės maisto sudėties. Ne, nesimakaluos, neabejos tarp dviejų, reiškia, variantų, kurį rinktas. Intravertas iš viso taip staigiai paklaustas, jam išvis visos mintys gali iš galvos dingti. Tai vienu žodžiu, jam vėlgi taps tai sudėtingesniu reikalu, o ekstravertas užsisakys kažką ir gali nepataikyt visai neskaniai užsisakyti.
Bet jeigu jis užsisakė neskaniai, jisai nesunkiai gali paprašyt, kad man čia dar padažo ar man dar druskos ar dar kažko. Ir galiausiai sakys: "Ai, šito nevalgau, dar vieną užsisakau." Vienu žodžiu, pas jį viskas vyksta taip sparčiai, spontaniškai sakyčiau taip žinai spontaniškai greit priimami sprendimi. Kartais jie protingi priimami, net ne kartais, dažnai protingi priimami, kad jisai užsisakė patiekalą greitai. Žiūriu, ne tas stumiam į šalį, nesikankinam, to akcento netaupom, imam kitą, kuris bus tikrai tas, o štai tas apsvarstys viską ir kainą, ir sudėtį.
skanu neskanu pavalgysiu nepavalgysiu, ar aš čia ragavęs kur, ar neragavęs, ar apsimoka, neapsimoka. O jeigu dar intravertas tada tiek sprendęs ir tiek vat mąstęs jisai prašaus ir užsakys neskaniai, jis greičiausiai tada pradės kaltint save, kad neskaniai užsakę, jis greičiausiai valgys iki galo, bet j neprašys padažo, druskos, nieko, ane? Ne, jam bus nejauku prašyti, kad ką čia žmonės, aš varinėju, ką jie čia apie mane pagalvos. Bet intravertas, plius jisai greičiausiai užsisakys tą patiekalą, kurį jau valgės. A nes pas juos ir bendrai jie mėgsta važiuoti į tą pačią vietą.
Vat patiko kažkoks kurortas ir važiuojam į tą patį ten penkis kartus iš eilės, nes ten bus tikras atsipalaidavimas. Aš jau čia įpratęs, čia jau man kaip antri namai ir jie iš tikrųjų puikiai atsipalaiduoja, nes nėra to papildomo streso dėl kažkokių naujovių. Būtent, nes aš vat niekaip nenoriu pristatyt ekstraverto kaip kažkokio nenormaliai besinešančio per gyvenimą, neatiško, kvailus sprendimus priimančio, rizikuoto, o intraverto kaip tokio neurotiko, kuris iš visko daro problemas. Ne, jie tokie baisūs nėra. Ne, nu čia turbūt, žinai, tiesiog a vėlgi ta edukacija, žinai, vat ką šiandien ir bandom padaryt, edukuot žmones, kad jie suprastų, kad ir tas, ir tas yra normalu.
Tiktai, kad skiriasi žmonės ir kartais mes keliame žmogui, kuriam tie lūkesčiai kelia stresą. Lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, aš dabar ekstravertui priverčiau, ne, tai tu rinkis meniu penkias minutes ir išsirink tobuliausią variantą. Jam bus išprotėt. Jisai sakys: "Kam čia, kam, kam čia mane kankinėja? Aš jau žinau, ką aš noriu sakyt." Ne, tu va dar rinkis, tu pasvarstyk. Gerai. Tai žinai, čia atsvara tam, ką intravertui pasakysi, išsirink iš karto. Nu jam bus čia stresas didžiulis, iš karto išsirink.
Bet kai pas mane ateina klientai, tai jie būtent taip vienas kitą ir nusako taip jau šaržuotai, nes prisikentėja vienas nuo kito, nes daugelis porų iš tokių susidaro, tai sako: "O dieve, jinai ten sėdi mėnesiais aš juos ištraukti. jinai net su mano giminėm nenori bendraut žinai kažkuo kažkas jai negerai tai jai naktį tenais per karšta miegoti tai mes nuėjom į svečius jai kažkoks ten skonis nepatiko, tai na va tiesiog sako nu baisus žmogus problema. Gerai, pripažinkim, vasara skirta ne veį pjauti, o mėgautis ja ir Seekers vejos robotai dirba vietoj tavęs.
Dirbtinis intelektas sudaro žemėlapį, susiplanuoja zonas, apvažiuoja visas kliūtis. Tu tiesiog nebedirbi. Vienintelėje rinkoje, kurie mulčiuoja žolę ir gali pjauti net iki 10 cm ir susmulkyti ją tiek, kad žmogus net nepastebės skirtumo, ar žolė buvo apjauta tris kartus per savaitę, ar vieną. Dirbtiniu intelektu grindžiama navigacija, kuri užtikrina tikslų pozicionavimą, automatinį žemėlapio sudarymą, išmanų zonų valdymą ir patikamą kliūčių aptikimą bei apvažiavimą. O kas ypatingai svarbu, tai išimama baterija. Žmogui jau nereikia sukti galvos, kur dėti robotą žiemos metu, nes galima tiesiog pasiimti bateriją su savimi į namus ir peržimoti šiltai.
Na, o ypatingas dalykas yra priekiniai ratai, kurie sukasi dviem kryptimis, todėl, kad apsisukimo metu nebūtų drą žolė. Ir nepamiršk vasarą ilsėtis. A Seekers padarys visus darbus už tave. Ketvirtas punktas tai yra tylos momentas pokalbyje. Ir būna taip, kad pirmo pasimatymo metu, na, yra tų tylos akimirkų, kai nei vienas, nei kitas nieko nesako. Ir įsivaizduokim yra jau aštuonios 10 sekundžių tylos pokalbyje tokios nejaukios, žinai, ir kas pirmiausia ją sulaužo ir kaip tą padaro. Vienareikšmiškai ekstravertas. Jisai bandys tai atrodys beprasmis laiko leidimas.
Jis ne toj tyloj intravertas, beje irgi gali kartais pasijaust nejaukiai, nes atsiminkim, kad tai žmonės nerimastingi ir jis galvos o aš čia vėl neturiu ką pasakyti. Jau jį už tai kažkas yra ne kartą baręs. Vėl neturiu ką pasakyt, aš pasirodysiu neįdomi. Aš aš reiškia turėčiau kažką dabar paklausti. Gal jis gali ir taip sėdėt. Bet kitas sveikesnis intravertas tiesiog mėgausi stila, žiūrės, kas natūraliai į galvą ateina. tiesiog tuo momentu į savo pasaulį, į savo pasaulį nueis, pagalvos, ką vakare darys.
Gal iš viso jau svarstys, kaip čia tas pasimatymas vyksta. Klausyk. Mhm. Gal jau užtenka. Mes jau labai daug bendravom, visą pusvalandį šnekėjom, gal aš jau pavargau. Tai pas jį viskas, galvoju darosi, bet jis tikrai greičiausiai nepuls tuoj pat kažką daryt. O ekstravertas tai jam jisai negalvos, kad jį nerimą spaudžia. Gal gali būt, kad jo nerimas ir nespaudžia. O gal spaudžia, bet jie bet kuriuo atveju jis galvos nebeįdomu, reikia kalbėt toliau. Ką mes susitikome, jeigu čia dabar tylime?
Kokia nesąmonė? Taip. A atsisveikinimas prie durų, pasimatymas baigėsi. A na nežinau, ar dabar palydi vyrai, merginas iki iki namų. Na, tarkim, nežinau, gal tiesiog prie kavinės durų išsiskiria, pasakykim taip. A kas vyksta tas 30 sekundžių, kuomet vyksta išsiskyrimas? Mes dažnai tai matom filmuose, ane, kaip vyrai ten nedrąsiai bando pabučiuot. Dabar ten sako iš viso, ar galiu pabučiuot ar taip toliau. kaip šitose situacijose elgtųsi mergina, tarkime, kuri, a, laukia to vyro sprendimo ar čia kažkokio tai ėjimo, ane, ir kaip vyrukas elgtųsi vienoks ir kitoks, žinai, tuo momentu?
Kaip tai atrodo? Vat ir net įdomu, kaip abu ekstravertai būtų ir abu intravertai toj situacijoj. Aha. Na, imame ekstravertus. Jeigu vyrukas ekstravertas, viskas aišku. Jisai drąsiai eina prie tikslo, klausia, ar galiu bučiuoti, o gal palydėti. Jis gali net šiek tiek į kirokai elgtis, bet bent jau jisai viską darys užtikrintai. Mhm. E, arba darys per daug ir kažkaip ne taip, bet vis tiek darys. Dabar, jeigu mergina ekstravertė, beje, jinai irgi yra aktyvi ir ganėtinai aktyvi. Jinai sako: "Tai gal pas mane pratęsimą?"
Ne, nesakau, kad būtinai po pirmo karto, bet jinai labai drąsiai sakys: "Oi, kaip smagu buvo bendrauti, man ir tas, ir tas patiko." Vienu žodžiu, jinai gali ir pirma pabučiuoti. Jai tas galvoja: "Ai, vyrukas drovisi, bet iš tikrųjų labai laukia mano žingsnio." E, vienu žodžiu, ir jinai tą darys greičiausiai su lengvumu, ne iš baimės. E, tai ir visai neblogų tokių porų yra, kur ekstravertė parodo iniciatyvą ir intravertas iš karto pasirašo ir visi laimingi. Dabar jeigu vyrukas intravertas, tai jisai va jisai galvos, ar čia laikas, ar ne laikas.
Čia dar tiktai ketvirtas pasimatymas, ar turiu teisę lįsti prie jos. O gal jai nepatiks, gal jai nepatogu bus. Nu, daug tokių pagalvojimų. Jisai aišku ją siūlysis gal pavežti ar ką, bet jis tada jau pavežęs jau taip tiktai nežinau aš čia ranką dėt nedėt čia kaip liest nelies būtent tai jisai va toksai bus mergina intravertė joms gal yra tipiškia lengviau jinai tiesiog tokį laikys pagarbų atstumą pirmuosius pasimatymus gink dieve jokių vežimų tai viso gero. Ir net nesupras iš tikrųjų jai patiko ar ne.
ekstravertai, vyrukai labai skundžiasi, kad mergina tarsi nerodo jausmų, bet tarsi paskui lyg tai parašo, tai lyg ir jau rodo. Jiems neišeina suprast, ar intravertėi patiko, ar nepatiko. M, nes jinai iš drovumo neparodo, o gal iš tokio, kaip sakyt, nesaugumo čia parodysi, nežinia, kas čia bus. Dabar jeigu du intravertai susitiko, tai čia ilga daina. Jie abudu bus tokie, kad nesupras, ar vienas kitam iš tikro reikalingi. Kuriam čia pirmą žingsnį, ane, kuriam pirmą žingsnį žengti. Jie labai ilgai bus tik draugais.
Tai čia tas friend zonas vadinamas, ane, kuriam galima ir užstrigti labai ilgą laiką. Tai čia yra liūdna, kad kartais intravertai, kurie labai gerai tiktų vienas kitam, kad jie va taip ilgai nepasiriyžta, paskui taip ir nutolsta neaiškiai, neišsiaiškinę, kad patiko. Kiekvienas iš jų gali būt įsitikinęs, kad kitam matyt nepatiko, nes kitas nerodė iniciatyvos. Bet dar vienas momentas, du intravertai susitikę, jie ne taip baisiai viens kitam patinka. M jie jau turi būt kažkokie gerai pažengę, žavs, turėt kažkokių papildomų pliusų.
Dažniausiai intravertams būtent patinka ekstravertai. Nu nes ekstravertam patinka ir tie, yra, taip. A, o introvertas, jam patinka tie stiprūs žmonės, bendraujantys, emocingi, šalia kurių daug lengviau, nes ekstravertas vis tiek jisai jis užims pokalbio laiką, jis vis tiek kažką paklaus, jisai kažką inicijuos, pasiūlys kitą kart kažką veikt, o tas kitas intravertas, va, jis toks ne kaip čia manas be rankenos, ne, neaišku, ką su juo kalbėt. įdomu, tu sakei, kad a antroj vietoj yra abu intravertai, nors a o blogiausiai santykiams sekėsi tai intravertam ir ekstravertam, ane?
Tai išeina taip, kad sunkiausia susipažinti tiem, kuriem visai neblogai sektųsi santykyje, o labiausiai pavyksta susipažinti tiem, kuriem po to blogiausiai sekasi santykyje. Taip išeina. Nu aišku, ekstravertas ir ekstravertas, tai čia tobulas mečas jau čia. Va, va, tobulas mečas ir dar vienas po pasimatymo. Bet jie gali greitai išsiskirti du ekstravertai. Aha. Nes a dėl ko ai drąs surasim kitų ai tu ir nėra nepakeičiamų ane a ir vat pats įdomiausias man toksai punktas žinai čia nes čia visą laiką vyksta tokių dabar ginčų ir čia iš visokių pažinčių a socialinių tinklų tų teorijų kas turi pirmas parašyt kas turi kaip rašyti kas turi pirmas paskambint po kiek laiko paskambint žinai tai po pasimatymo grįžta žmogus vienas namuose mergina vaikinas Kaip kiekvienas apdoroja vakarą?
Vat kas vyksta vieno ir kito galvoje, kokių veiksmų ėjimas? Staiga ėima rašyt žinutę, kaip man patiko, ar laukia iš kito? A kaip ir intravertas, ir ekstravertas šioj situacijoj elgtųsi. Ekstravertas daug nemąstęs iš karto rašo žinutę, jeigu tai vyrukas, mergina, e, rašo žinutę gal kitą dieną, bet irgi iš karto daug nemašiusi, nes padovanosiu žmogui dovaną. Man buvo gera šalia jo. Jinai nemąstys, ar čia jinai gal persistengia, gal jo akyse kažkur nukris. E, tai jie greitai čia ir pasiūlymus jau, ypač ekstravertas vyrukas gali jau tą pačią dieną jau planuoti.
kai kada kitus kartus. Mhm. Na, o intravertas, aišku, jis labai ilgai matuoja, tai kada čia parašyti, kada mano vertė jo akyse nenukristų, ypač mergina, e, gali iš viso nieko nemąstyt, gali galvot, taigi taip gerai pabuvom, dabar reikia suvirškint informaciją, pabūt su tuo, e, taip sakant, dar dar pabūti su savo kitais dalykais gyvenime, kad aš ir pailsėčiau nuo to susitikimo. Na, ir tada po truputį per savaitę aš pribręsiu jau ir jai parašysiu. Dar per tą savaitę pagalu, tai čia netrukdo jinai mano gyvenimui.
Čia tik jos draugai, čia jos būdas, čia jos darbas, čia viskas. jisai labai labai daug visko apmąstys, ane? Arba daug apmąstys, arba tiesiog nueis į savo kiautą ilgam pailsėjimui. Ai, į savo veiklas kažkokias, kurios jam artimos patinka, kuris jaučia komfortą, jis net užsimirša apie tą pasimatymą, nes antra vertu, turėkim omeny, jam ne tiek daug bendravimo reikia, tam tarpe ir artimo, ne vien socialinio. jisai realiai jausis atidirbęs tą vakarą, galvos, nu viskas, jau padariau čia maks, ką galėjau grįž namo ir į savo chuchį įskris ir net gali tą vakarą užmiršti ir savo veikloj paskęsti, ane?
O jis gali būt labai laimingas po to vakaro. Jis jį, kad o kiek daug gavau, tai dabar su tuo tiek daug gavau, kad visą savaitę turiu kuo gyvent. Gyven taip užsikroviau. Užsikroviau. Aš ją atsimenu kas dieną jį atsimenu ir tada jau kai iš tikro pasiilgsiu, kai iš tikro būsiu pasiruošęs, nes dabar taigi viskas gerai, visko turiu. Taip. Ir tada tokia ir ir jisai tada bendravo su ekstraverte, kuriai po savaitės parašo. O ekstravertėj čia yra tiesiog jau viskas, jinai jau jį nurašė, jai jau toks bendravimas netinka.
Jeigu jis ir toliau kas savaitę rašysis, jinai jau per tą laiką su dar trim ten susitarė arba nuėjo. Taip, aišku, kai jis jai parašys, jinai nusteps maloniai, bet ar jinai tą tempą išlaikys, jinai ko gero, pati imsisinicijuot paskui, kad greičiau čia viskas vyktų. Bet tai išeina taip, kad mergina ekstravertė, moteris ekstravertė, netems vyro intraverto, ane? Labai retas atvejis, labiau atvirkščiai gali būti, ane? Nes moteris greičiausiai ekstravertė, jinai vat jeigu su intravertu bendravo, jau jisai ten savaitę nerašė, jinai maloniai nustebs, bet jinai jau per tą laiką savo kažką tai užsiėmė ir gal suras kitą ekstravertą ar dar ne, ne, ne visai.
Ekstravertai merginai dažnai patinka toks uždaras žmogus. Jinai galvos, nu gal aš čia jam būsiu labai ypatinga. Jisai ten merginų negaudo, jisai manęs klausosi, mane gilus variantas. Taip, jis jisai jai atrodys ir įdomesnis, toks paslaptingesnis ir yra ką ko siekti, nes jisai va taip iš karto čia nepuola. Tai visiškai visiškai merginom ekstravertėm intravertai patinka. Tai gerai. Tai čia merginos, moterys, nesusidarykite klaitingo savo sprendimo kažkokio, kad jeigu savaitę vyrukas nerašo, visko gali būti, kad viskas yra gerai. tiesiog jisai yra užkietėjęs, intravertas.
Tiesiog jam reiks paaiškint po kokių trijų savaičių, kad žinai, mums abiem būtų geriau, jeigu mes dažniau susitiktume. Tas vyrukas pavartalios, galvoja, ar čia tikrai geriau, parizikuos, paskui žiūrės, nu tikrai neblogai. Mhm. Ir ir intravertui, jeigu į jo gyvenimą ateina žmogus, kurį jisai prisileidžia, po to jis gali su tuo žmogum nuolatos bendrauti. Nebūt nėra jam, kad jisai santykiai, jam reikės savaitės pertraukos gyvenant vienam bute. Intravertai gi nėra tiek, kad jau socialiai uždari. Jie labiau tai, kad jie nauju naujovių neprisileidžia.
Tai jeigu ta naujovė tampa jau įprastu komfortu, jam tai tampa norma. E ne, bet nesuklyskime, vienam bute intravertui du tokie širdingesni pabendravimai per savaitę jau yra visiškas visiškos lubos. Kitus kartus jisai tiktai sakys: "Labas, koks oras ir einu miegoti." Tai jam jau bus per daug tabar. savo erdvės reikia, ane? A, mes turime mūsų rėmėjo Volfo Engelano nealkoholinio klausimą ir jis klausia: "Lietuvoje vyrai yra ganėtinai uždari, šalti. ar jie yra intravertai, ar tiesiog neišmokę kurti artimo, atviro ryšio palaikant, pasakant atvirai savo mintis ir jausmus moteri.
Ir labiau antras, nes tada jau būtų per didelis procentas tos intraversijos, kuri turim omeny, kad biologiškai vis tik nulemta nemaža, dal tai čia iš tėvų ateina tas ta nejautra būtent būtent, kad jie kažkaip nebuvo išmokyti. Dabar manau, kad su dabartiniais vaikinais, kurie yra, na, dabar baigę mokyklas ar dar jaunesni, tai tikrai to nebebus. Jie ten labai gerai liežuvių varto, savo jausmus įvardina tokie mažieji psichologai. Tai manau, kad viskas bus kitaip. Keičiasi, ane, karta jau vyrai kitokie, ta prasme, jie nebe taip a a ta prasme vyriškumas nebėra tai, kad turi būti vyras, nerodyti savo jausmų, neverkti.
A jau jau nebe tokia informacija yra skleidžiama jaunimui. E būtent visiškai kitokia. Ir dar vienas momentas, alkoholio poveikis. Sakysime, jeigu vyrukas yra toksai iš tikrųjų jis nėra intravertas, bet tiesiog drovus, nes jį taip išmokė, jisai kažko nemoka, bijo ten prieiti, tai jisai išgėręs jisai o koksai liūtas pasidaro, ten, tik dalyvauja ir ir toj ir merginų, ir vaikinų kompanijoj. O tikrasis intravertas, jis ir su alkoholiu nėra labai didelis draugas ir jis taip baisiai nuo to neišlaisvėja. Vis tiek to savo charakterio neperlauši taip 100%.
Bravertas, tas, kuris išgėręs, turbūt eis miegot, sakys: "Ai, eina arba truputėlį tik pralinksmės, bet ai, jau man užtenka, gal aš jau čia paskaičiuosiu." Anksti ribą turi. A tai mes dabar taip kaip yra aptariama, kas tie intravertai, ekstravertai, bet dabar kaip sukurti harmoningus santykius? Tarkim, kai yra nu tas trečias variantas, intravertas ir ekstravertas, ane? A kaip visgi kurti tą santykį? Ar tai yra jau pasmerkta ir šitie žmonės išgyventi visą gyvenimą negali? Ta prasme, kad tai yra jau už, nu, galima sakyt užfiksuotos skyrybos ateityje.
A, nes tu sakei pirmoj vietoj ekstravertas ir ekstravertas, o paskutinėj vietoj intravertas, ekstravertas. Tai ką jiems viskas be šansų? Ar visgi galima kažkaip tai tą santykį kurti, vienas kitą suprasti ir išgyventi ilgus metus? Visų pirma, jeigu visi šitie skirtųsi, tiek būtų daug daugiau skyrybų negu dabar yra, nes tų porų baisiai daug yra. Tai jie visai neblogai susitvarko dalis porų. Ir kokiu būdu? Visų pirma atsiminkim, kad jie viens kitam labiau patinka. negu tarkim du intravertai viens kitam, jie patinka, jie žavisi, tas jau lemia daug, kad ta pora ilgiau tvers.
O kas labiau myli, intravertai ar ekstravertai a santykyje? E, sunku pasakyti, atrodytų, kad intravertai labiau ane pris bet meilę labiau rodo ekstravertai. Tai tu dabar iš ko Bet rodymas, ar tai yra meilė, žinai, tas vat tas toksai petietiškas, itališkas, ispaniškas makaronų kabinimas, kaip sako, ane? A kur ten viską liaups ir taip toliau. Ar tikrai čia yra meilė, ar tai yra tiesiog liaupsas? Na, bet tai lietuvis, jis nėra italas. Jisai aktyvus ten koks vyras, ekstravertas. Jis stengiasi ir šeimai uždirbt, stengiasi organizuot laisvalaikį.
Jisai su vaikais bendrauja daug labiau negu intravertė žmona. Tai tai yra tikra meilė. Taip. Ir ją bando judinti. Tai va ir čia gali būt tikra meilė. Viskas tvarkoj. Tiktai tiktai intravertas gal toksai nu labiau vertina tą kitą partnerį negu save. Bent jau iš pradžių. Paskui pradeda labiau vertint save jau kai gerai apsidaužo nagus. E taip, intraverto savivertė paskui jau jis piktesnis darosi ir kažkiek pakyla. Tai O dėl ko čia taip? Todėl, kad pažįsta savo partnerio minusus, per kurį laiką a pamato minusus ir tie minusai kelia jo pačio savivertę ir jisai jaučiasi pranašesnis.
Na taip. O ekstravertas ir iš pradžių kažkaip ten labai smarkiai nesilygino, tai jisai, na, jam gi, jam gi gerai. Nu, ne taip, tai taip būtent. A dabar a kaip jie dar gali palaikyti? Jiem reikėtų vis tik tartis dėl kompromiso viduriuko konfliktų sprendime. Aha. Norėjau vat kaip tik šitą pažymėti, nes nes ekstravertas turėtų nors ir baisiai jisai įsibėgėjęs, bet apmaldyti savo tokį, na, impulsyvų, kad reikia dabar ir viskas. E, kad, na, bent jau dvi valandas palauktų, kad intravertas bent kiek atsipūsti galėtų.
Jau ir tas liks laimingesnis, ir ekstravertas bus truputėlį nebe toks aštrus, nebe toks karštas. Tai šitoj vietoj paskui labai susitarimas. Va šitas labai lengvas yra nuostabu. Siūlau taikyt visiem, nes super paprasta. Intravertas neturėtų ribot ekstraverto socialinių ryšių. Tiesiog nepatinka intravertui nuolat bendraut su ekstraverto tėvais. Tai tegu eina ir bendrauja vienas. O intravertas retkarčiai su tais tėvais nueina pabendraut. Neversti, kad a ten Agne Jonai a tu privalai visą laiką važiuot su manim pas mano tėvus pietaut. ta prasme, intravertas turėtum leisti intravertui tiesiog nevažiuot būtent ir ir dėl to nepykt.
Arba intravertas grįžta namo ramiai, tikisi poilsio po darbų, o ekstravertas jau prisiklietas draugų arba ten atėjo jo kokie vaikai iš pirmos santuokos ar dar kai ir intravertas. Op. Ir ką dabar daryt? Kur čia tas mano kampelis? O ten visi namai skamba, ten dar šuva, koks atvej tas dar dar kas nors. Tai šitokių cirkų nedaryt, kad jau namai vis tiek turėtų būti, na, labiau labiau suderinta zona ir ko gero greičiau pagal intravertą. Ekstravertas gali išeiti ir pas tuos savo vaikus, gali išeiti ir ir išeiti e pas savo draugus.
Bet svarbu, kad intravertas nebūtų pavidus. pavidus ir norintis kontroliuoti, kad čia aš su tavim nebendrausiu, bet tu ten sėdėk kitam kambary. Tai va šitaip tai jau neis, šitaip bus mūšis. Mhm. Tai išeina taip, kad santykyje turėtų būti daugiau prioriteto, skirta intraverto a saugiai aplinkai namuose, o ekstravertų leista a socializuotis pagal jo poreikį ir to nepavydėti ir nepriekaištauti. Jeigu nori su draugais eit, tai eik, viskas tvarkoj. Nes iš tikrųjų intravertas ir nenori, kad ekstravertas tiek daug būtų šalia, tiek daug šnekėtų ir tiek daug būtų nusivylęs, kad intravertas su juo mažai bendrauja.
Jis to ir nenori iš tikrųjų. Taigi jo paties labui jam bus geriau. E va, bet apie šnekėjimą irgi čia jau kompromiso ir tarimosi dalykas, kad intravertas tiek daug šnekėjimo nepakelia, kad ekstravertą čia mūsuose, jeigu žmogus stabdai konflikte, viskas normalu, bet jeigu žmogui sakai, nu pabūkim, padarom pauzę, abudu patylėkim. Tarkim, pora keliauja, nežinau, eina per kažkokį tai ten nacionalinį parką ir ir ekstravertas visada, reiškia, o intravertas jau galvoja, viskas, aš jau nei tų medžių nematau, nei tų uolų, jau numirsiu.
Ir jisai gi gali pasakyt, kad paeikim dabar valandėlę tylėdami, bet kažkaip taip neįprasta. Tai intravertai ir iš viso kelionėj intravertui pasakyti, kad žinai, aš kelionėje vat kiekvieną dieną bent po valandą pasiimu sau grynai tyloj pabūti. daryt ką noriu arba net ir dvi. O žinau tokių intravertų, kur sako pusę dienos leidžiam kiekvieną sau, kaip norim, kitą pusę būnam kartu. Nu čia tu sakei apie tą drąsą ir baimės nugalėjimą, kad nebijoti pasakyti a ir turėti drąsos tą padaryti ir turėti savivertės, kad man taip yra gerai ir galiausiai mūsų porai bus gerai, mum abiem bus gerai.
Intravertai mėgsta miegot skirtingose lovose, nes jie labai jautrūs fiziškai. Jem ekstravertas vartosi čiužinį judina. E ne taip ten per karšta šalia ekstraverto ten dar mėgsta ir skirtinguose kambar. Tai irgi nebūtinai reiškia, kad blogai baigėsi. Kartais blogai baigiasi, kartais ne taip blogai baigėasi. Labai reikia susitart dėl visų fizinių dalykų, nes intravertui reikia tylos daugiau namuose, kad neveiktų. Įjungti televizoriai, podkastai, radijos. Jam reikia. Kai kuriem intravertam nepatinka ryški šviesa. Kai kuriem intravertam ten lygu, nelygu, bet baisiai svarbu, kad neduok Dieve, nebus per karšta arba nebus per šalta.
Tai ekstravertai spjaudosi, kad visas šitas taip jautru ir taip svarbu suderint, nes jiem ir taip ir taip gerai. E bet jeigu ir taip ir taip gerai, tai gal ir nėra taip blogai į kažkurią pusę prisiderint žinai. Jeigu šalta, karšta, tai neblogai, bet jeigu nėra garsų, pavyzdžiui, ekstraovertas labai mėgsta, kad būtų kažkas įjungtas. Muzika vat kaip labai populiaru, ane, televizorių pasileidoj jo ir jisai veikia visą dieną. Ką ten rodo nieks net nežino, svarbu šneka. Bet ekstravertą reikia atjausti.
Jam yra liūdna, kai niekas nešneka. Jis jo energija sėda. Jam reikia nuolatinės apytakos su aplinka emocinės. Tai jisai bent su televizoriumi santykiauja, kaip sakoma, kol intravertas savo kambary ten su kokiom ausinėm tyliai sėdi, medituoja, nežinau, knygą skaito ar darže krapštosi ten lėtai, lėtai kažką ten kokią šakelę genėja, tai ekstravertas gi numirtų nuo šito, jisai, nu, jam būtų pikta, jį apimtų depresinę nuotaiką, jis nesuprastų, kodėl gyvenimas veltui eina. O kaip seksas, pavyzdžiui, pačio sekso poreikiai intravertų ir ekstravertų ir jie gali skirtis ar a tai nėra ta tema, kur šitie charakterio bruožai kažkiek tai turi įtakos?
Manau, kad ekstravertas ir čia yra aktyvesnis, o intravertas yra toksai labiau e pasyvesnis ir intravertui reikės vat specifiškai tokio sekso, koks jam tinka, tokios rūšies. Jis gal truputėlį privers ekstravertą derintis. Mhm. Nes ekstraui, vat, kaip ir minėjom ir taip, ir taip kažkaip jis prisitaiko, o intravertas bus tame toks išrankesnis, subtilesnis ir prie jo reiks taigtytis. A dar j žinai, gal taip nutolstant nuo santykių ir nuo tų materialių dalykų prie pačios laimės, nes gyvenime, nu, turbūt laimingam būti yra labai svarbu ir mes va dabar, kad čia analizuojam apie tą santykį, tai a poroj, kad būtų laimė, tai vat vienas kito kompromiso reikia ieškoti.
A, bet jeigu mes kalbėtume apie intravertus šiuolaikiniam pasaulyje, a, kuomet viskas yra kuriama realiai ekstravertams, mokyklos, kur tu turi eiti ir bendrauti su mokytojais, tave kviečia prie lentos, turi deklamuoti eilėraščius, turi tenai universitete pristatinėti darbus, bakalaurinį darbą prieš 100 žmonių ten, žinai, a eiti į darbą, kur tu pastoviai sutinki įvairius žmones gatvėj visur žmones bendraut, parduotuvėj žmon ta prasme realiai tu esi pasaulyje, kur yra sukurtas ekstravertas. Kaip intravertui šioj sistemoj jaustis laimingam a ir savęs neprarasti?
Yra įdomu. Tu sakai, kad sukurt ekstravertam ir aš irgi taip kurį laiką galvojau, bet paskui susimąsčiau, kad dabar sukurta tiek galimybių realiai visiems, kad anksčiau tai nebuvo galimybės dirbt iš namų tiek daug arba nebuvo galimybės daugybę darbo susitikimų daryt online, kas patinka. nebuvo galima psichologo konsultacijų, na, nebuvo įprasta daryti jų daug online, nes intravertas ir čia ne nelinkęs eitis, jis linkęs seminaruose dalyvauti online. Tai vat daug galimybių šitokių. E, maistą užsisakyt gali, ne? Maistą gali, gali neit į restoraną, gali į parduotuvę neiti.
Taigi nuolat intravertai kažką siunčiasi, paskui siuntinėji atgal. Vat paštomatas jo draugas, o ne, o ne parduotuvė arba net ne paštomatas, kurjeris atnešė. Ką jau čia kam iš tų namų eit ir save savo nuot dar ir kurieris sakai prie durų palikit pats atsidarysi va būtent prie durų dar o o ne tai kad dar su juo ten pasisveikinti e tų galimybių ausinės visokios gi yra tokių ausinių per kurias jokio garso nes gerai tai girdžiu tave kad iš tikrųjų pasaulis pradeda prisitaikyti prie intravertų prie abiejų prie abiejų ta prasme kad dabar yra galimybė ir tam ir tam egzistuot pasaulyje komfortiškai ko anksčiau nebuvo.
Taip, manau, buvo pats blogiausias laikas. Na, imam kokius penkis ar 10 metų atgal, gal net 10, kada intravertai dar neturėjo galimybių, o jau viską pradėjo traukti į ekstravertų pusę. Beje, tos pačios mokyklos, taigi yra daugybė dabar vaikų, kurie mokosi online. Taip nuotolia yra yra tokios net mokyklų rūšys, kur faktiškai priklauso vat kaip tik atsimenau vieną prietrokų tokia mokyklą, kur faktiškai visi tos mokyklos mokiniai, jie mokosi online ir netgi valstybė skiria kažkokius krepšelius ar ar kas ten yra, kad, na, pavyzdžiui, lietuviai vat, kurie išvažiuoja dirbt keliem mėnesiam, tai vaikas per tą laiką mokosi online.
Bet, o iš esmės a jeigu jau taip pasaulis pritaikytas ir vieniem, ir kitiem, bet galima kažkaip įvertinti, kurie yra laimingesni iš esmės? Nu, pavyzdžiui, tiesiog psichologiškai a gyvenimo laisvės prasme ta visa, žinai, intravertam yra lengviau, ar ekstravertam, net jeigu ir intravertam viskas kuriama, ar introvertas iš tikrųjų yra laimingas ir laimingesnis, ar ekstravertas yra laimingesnis, ekstravertas vienareikšmiškai, nes vis tiek, jeigu čia aš tiktai pasakiau keletą dalykų, bet iš principo visi kiti dalykai yra ekstraovertam. Na, kad ir socialiniai tinklai, sakysime, gal ir galima sakyt, kad intravertui, bet tai nėra jauku, tai labai O ten gi vyksta pagrindiniai tie bendravimai reklba, pavyzdžiui, tas pažinčių svetainės, tai intravertui yra visiškas iššūkis jam labai sudėtingas svetimais žmonėm, kurie dar tave bet kuriuo momentu meta, gaustina, gaustina, nuvertina.
Tai ne ir tebe tebegyvas tas, kad jeigu tu esi intravertas, kažkas su tavim ne taip. Jeigu tu kažkoks jautrus, tai tai tau reikia gydytis pas psichologai. Aš žinok net radau keletą tyrimų, kurie parodė, kad intravertai, kurie elgiasi kaip ekstravertai, per prievartą pasielgė kaip ekstravertai, jau kitą dieną jautė kur didesnę laimę iš gyvenimo. Tai kas išeina, kad mes a intravertai a einam prieš savo tikrąjį aš, prieš prigimtį. Čia įdomu, ką pasakei ir iš karto matau, kas čia galėtų būti.
Tai, kad intravertai kartais jau jie perlaužia, perlenkia lazdą, kaip šitie du kompiuteristai, apie kuriuos pasakojau, jie tiek jiems alergija nuo socializavimosi, nuo kažkokių tai blogų įspūdžių tenais, kad jie jau pradeda lįsti tą kiautą tiesiog sociofobiškai ir nepaskaičiuoja, kad jiems jau trūksta bendravimo, kad jiems realiai reikėtų, vat, kai kalbėjom apie porą, kur link eiti, tai ekstravertų reikėtų truputėlį išmokti vos vos susiturėti mažiau bendraut, vos tą vienatvę prisiaugint, vos vos empatijos daugiau išauginti. Lygiai taip pat intravertui reikėtų šiek tiek išlįst iš kiauto.
Būtent šiek tiek. Būtent šiek tiek. Ne tiek, kiek per Kalėdas, kur jau intravertai būna nusibaigę, bet daugmaž tiek, kiek per Velykas, kur intravertas, kurie keli šeimos nariai, taip gaus truputį daugiau ir tada jie ir labiau šypsosi, ir labiau, nes jie jau neišsimatuoja. Jie jau taip paėmė tą vieną kryptį, kad tik bėgam, bėgam ir dar kartą bėgam nuo pasaulio, kad jie jau nepajunta, kad tiek pabėgo, kad sau kenkia. Mhm, supratau. A mes turime mūsų partnerio Apolo kino a klausimą, kuris dovanoja mūsų sekėjams du bilietus į kiną.
Tai vienas iš komentuojančių gausite dovaną. O jisai visą laiką remiasi filmais arba šį kartą animaciniu filmuku Išvirkščias pasaulis. Angliškai vadinasi Inside Out. Labai fainas filmukas. Labai rekomenduoju. Nežinau, ar teko pačiai matyti. Taip teko. E, ir jų klausimas, ar intravertų ir ekstravertų pagrindiniai prisiminimai tose pačiose situacijose skiriasi? Labai įdomu. Labai skiriasi. labai, ypač jeigu intravertas dar toks ragavęs psichologijos. Tai jeigu jeigu ž tarkim paimkime situaciją pora intravertas ekstravertas kelionėje savaitę laiko ilsėjosi kažkur tai, ane, nu klasikiniai, va, kaip tu sakai, važiuoji į tą patį ten, nežinau, Turkijos viešbutį, ane, ir grįžta ekstravertas ir intravertas iš tų atostogų.
Kaip atrodys jų prisiminimai po tų atostogų? Veikia gi tą patį, buvo ten pat. ką jie vat vienas ir kitas pasakos, kaip jie dalinsis įspūdžiais. E, ekstravertas visų pirma tas pačias atostogas leis truputį kitaip. Jeigu tai viešbutis, tai jis ten ir tinklinį žais, ir visus vakarėlius eis ir iš to viešbužio puls į ekskursijas, kiek ten gali. Jeigu tai šeima, žmona intravertė nevažiuoja, tai su vaikais važiuos, tai jisai jau kitaip kitką parsiveš. E, aš vat kai paklausė, iš karto pagalvojau apie savo dukrą, kuri yra didesnė intravertė negu aš.
Aš matyt esu iš tų intravertų, kurie nori įspūdžių ir vis persistengiu su tais įspūdžiais, nes irgi esu intraovertė, bet ne tokia ryš. Tau tų 25% reiktų primažint, ane? Man reikėtų taip, taip. Tiesai ir truputėlį su tais įspūdžiais pasižaisti mažiau. E, va, tai net kai kartu mes kažkur išvažiuojame, tai jinai dažnai atsimena kažkokį labai subjektyvų momentą, kad, pavyzdžiui, kai mes ten sėdėjom toj kavinėj iš terasos, vat labai, labai kažkaip tai gražiai saulė švietė ar kad va buvom toj galerijoj, tas paveikslas labai įstrigo.
Vienu žodžiu, ką jinai pati patyrė? Jinai tokias smulkmenas, ane? Ir dažnai tai yra keisti dalykai, kurių, pavyzdžiui, ir iš vaikystės jinai atsimena visai, nu, iš vaikystės daug kas mes atsimenam kitaip, bet kažką, ką jinai tuo metu pajuto, jinai atsimena iš jausmo. Iš jausmo. Aha. O ekstravertas labiau tokiu paviršium varo daro. Ekstravertas tarsi labiau atsimins, pavyzdžiui, kažkokius tai objektyvius faktus, kad aha, įėjom ten, ten pavyko nueit. Vat ir draugam pasakysiu, kad šitą geriausiai organizuojatis tokiu būdu. E, labai galvoje visą laiką socialinis kontekstas pas ekstravertą, kad o čia šitą pamatėm, įdėsim į soctinklus.
E, tai jisai ir toliau tenais bendrauja ir labiau fiksuoja vis tik objektyvią informaciją. Kažką istorinio išgirsta, kad o šitoj šaly šitas dėl to, ten tokie karaliai, tokia politinė situacija. Jisai, ką aš pats jaučiu dėl politinės situacijos, jis ne taip smarkiai galvoja. Jam įdomu vat kaip čia sudėliot tą sistemą smegenyse. Faktai, būtent faktai. Daug įdomiau. A tu paminėjai socialinius tinklus. A dabar labai madinga būti youtuberiais, influenceriais, Facebookeriais ir visais kitais. Net yra, kai klausia apklausoj jaunimo, kuo noriu būt užaugęs, tai sako: "Noriu būti influenceriu ir youtuberiu."
A, bet kaip šitoj situacijoj ar žmogus intravertas, jisai gali būti sėkmingas socialinių tinklų kūrėjas, kuris kalbėtų drąsiai į kamerą, kuris rodytų save, kuris dalintųsi savo įspūdžiais iš gyvenimo, ko reikalauja dabar socialiniai tinklai, a, ar jisai gali persilaužti, ar tai nebūtų jam net sunku, nes mes šiek tiek apie sceną kalbėjom, bet tai čia kartą į mėnesį į sceną išeiti, o čia reiktų kiekvieną dieną daryti arba labai reguliariai. Ar tai yra grynai jau ekstravertų veikla, kur intravertai net neturi pranašumo?
E, anksčiau buvo intravertam daug lengviau, kai buvo rašomi postai. Tada jie ten jau išsilieddavo jau tą tekstą 100 kart sušukuodavo, išleisdavo taip, kaip nori. Dabar yra tikrai sunkiau ir jie labai labai verkia tie intravertai, kad nebegali taip gerai reikštis, bet kai kurie jų iš aišku daug daugiau reiškias ekstravertai, sakykim tiesiai, intravertai gal mėgsta pakomentuoti dar ten turi ne savo vardų, pavardę, o kažkokiu pseudonimų tą savo profilį pasirašė. E, ir, ir intravertai dabar atrado šiek tiek real sudarymą, atrado, kad jie turi tam tikrą rolę tame, o patys gyvenime gali būt visiškai kitokie ir savo tikrąjį gyvenimą visiškai slepia.
Pavyzdžiui, koks intravertas pasisako grynai profesiniu klausimu ir tu niekada nesuprasi, jis tenai skiriasi, taikys, vat nebus kaip tie visuotiniai skandalai. Nieko nežinosi. Jis ten gal labai keistai gyvena kaip nors, bet jisai toj rolėj įpratęs ją. Tai gali būt ir kokia ironiška rolė, kokia humoristinė rolė, o už to sėdi koks nors labai liūdnas žmogus ir ir taip toliau. O tai kaip su komedija, pavyzdžiui, visi standaperiai, tie komikai ir taip toliau. A nes ir pas mane čia laidoj buvo ne vienas, kurie nu ir sako, kad labai daug jų a kovoja su depresija, su vienatve ir taip toliau.
Nu ta prasme, kad jie nuo to kenčia, kad jie taip realiai scenoje yra kitokie. Jie jie net gydosi ta scena. Ar tai reiškia, kad jie labiau yra intravertai, kurie ir nuo to kenčia, bet jie taip kažkaip scenoj save išreiškia per tą juoką? E, šitų jau nebeišeina priskirt nei ten, nei ten, nes tai yra ciklotimikai dažniausiai. E, o tai yra kažkoks sumažintas 10 kartų sumažintas bipolinių sutrikimas. Tai reiškia, kad žmogui būna įkvėpimo gabalai ir žmogui būna nusileidimai.
Ir įkvėpimo gabalas gali būt kokią savaitę, dvi, gali būti nusileidimas visada būna šiek tiek ilgesnis. Tai jie nėra iš tikro visada liūdni. Jie būna kartais per daug linksmi, o kartais per daug liūdni. Paskui pradeda gerti, kad išlygintų tas nuotaikas. Aišku, ne visi. Ir taip pat jie vat žmogus, tarkim, dabar yra fazėj toj liūdnojoj, tai jisai gali staiga šoktelėt į viršų dėl to, kad šiandien bus standapas. Jis prieš tai jau kiek galės užsigazuos visais savo įmanomais būdais.
Ir pas juos labai ta lanksti cheminė sistema. Jie gali užsigazuoti, tada įvažiuoti į pakilimą, paskui būna nusileidimas labai sunkus. Tai jie tokie žmonės. Mhm. O klausyk, kaip su tuo neapykanta, heitu, kritika, nes aš pamenu į tokioj dalyvau konferencijoj ir manęs paklausė, nes aš pats kažkada nuo patyčių kentėjau ir tais laikais, kai čia buvo prieš 25 30 metų, tai a nu tai buvo ne toks dažnas atvejis ir dažniausiai tai buvo gyvos fizinės patyčios. Dabar a kuomet aš buvau vienoj konferencijoj ir paklausiau, kiek iš jūsų nukenčia nuo kažkokios kritikos ir taip toliau, tai pakėlė turbūt 95% rankų.
Ta prasme realiai tiek suaugę, tiek jaunimas visi kažkiek patiria tų tokių patyčių iš anonimų ir panašių žmonių, kurie jeigu jau kuri turinį, vis tiek gausi heito. Kaip su heitu valdosi ir su ta neapykanta tiek ekstravertai, tiek antravertai, nes iš to, ką tu pasakojai šiandien, toks jausmas ekstravertų turėtų čia būti ach paprasta. Bet jeigu 70% ekstravertų yra, bet 95% kelia ranką ir sako, kad vis tiek patiria ir vis tiek sunku, tai reiškia ir ekstravertam nėra taip lengva susitaikyti su tuo heitu.
Nelengva. Ir kodėl galiu pasakyti? Todėl, kad jiem daug labiau rūpi socialiniai ryšiai. Intravertas ten įlindęs į savo kiautą tiesiog jam nebaisiai gali būt svarbu, ką visuomenė pasakys, nes ta visuomenė prie jo neprieina. Bet aišku, intravertai irgi jautrūs, nes nusivertinę, tai galiausiai gaunas, kad ir tiem, ir tiem sunku. Bet aš pagalvojau iš kitos pusės, o kurie heitina labiau? Aha. O kurie tada heitina? Na, ekstravertas ilgai nepagalvojęs parašys kažkokią nesąmonę, jam krito kritinė mintis atėjusi. Tuoj pat jam rūpi ją išreikšt, kaip ir tam konflikte.
Bet intravertai labiau linkę į tokią tam tikrą paranoją, kad jie jiem nesaugu gyvenime, jie stebi, jie bando kažką išsiaiškinti, kur čia tas pavojus. Gali patys jau ir kažkokį sąmokslą prisigalvoti. Ir tada pradeda gintis. Jie nekovoja, bet jie iš anksto ginasi, kad manęs ten neužpultų. Tai vat ir jie gali įsivelti į kažkokias tai kovas. Tai nors aš manau, jie rečiau tai daro ir tik dalis intravertų turi paranjiškumą, bet skirtingo stiliaus heitinimas nėra nei tie, nei tie kažkokie geresni žmonės moraliai.
Va, kaip tik ir gal pakalbėkime šiek tiek apie patį darbą, žinai, nes a šitas a šitie charakterio dalykai, jie labai labai stipriai turbūt a m vieniem ir kitiem arba kiša koją, arba atvirkščiai padeda. A ir duomenys rodo. Aš radau, kaip ir sakiau, mano mergina skaito knygą dabar apie intravertus ir tenai a buvo tokie duomenys, jog intravertai yra 50% produktyvesni dirbdavi vieni. A tačiau atviri biurai yra sukurti ekstravertų modeliui. Tai kiek tai kainuoja organizacijoms kurios pavyzdžiui verčia savo darbuotojus eiti į darbą visas penkias dienas?
Dar yra tokių. Ir aš, pavyzdžiui, skaičiau, kad Amerikoj atvirkščiai ten tas pats Elonas Maskas jau nusprendė, kad nuotolinio darbo nebus, kad reikia vėl visus grąžinti į ofisus, kad reikia dirbti ofise. A tai jeigu intravertai dirbdami vieni yra 50% produktyvesni, realiai tai įmonė yra 50% geriau, bet verčia juos grįžti į birus, tai sau šauna į koją. Šauna į koją. Čia g aš suprantu, kodėl jie šauna. Todėl, kad jie nerimauja, kad žmonės namuose dirba blogiau, kad vietoj to, kad dirbtų, jie naršo, kad vietoj to, kad dirbtų, jie vaikšto aplink šaldytuvą ir taip toliau, kad jie išvis nedirba kažkur važiuot.
Išvis namuose jų nėra, o jie kažkur su draugais ten, nėra. Tai va, tai jie nerimauja ir manau, kad šitas irgi turėtų savo skaičius, kad net intravertai. Iškart atsiminiau vieną klientę, intravertė. Na, tenais komunikacinis darbas, bet komunikacinis irgi per tuos per laiškų rašymus visokius, tai jinai tiek nenorėdavo tos laiškų krūvos, kuri ten susikaupus nežina kada, o kaip intravertė bandydavo labai kokybiškai viską atlikti, kad jinai nuolat naršydavo, nuolat jau jau tiktai reikia eiti laiškų atsakinėt ir jinai naršo.
Tai vat kartais intravertai lygiai tiek pat nemotyvuoti atidėliotojai ir nesusivaldę būna kaip ekstravertai. Mhm. Bet jeigu juos nuolat trukdyti kažkokiais tai klausimais, skambučiais, dar kažkuo, tai aišku jų dėmesys daug greičiau užsiblaško ir sunkiau grįžta. A nu jo, galbūt tas žinai, kad a neproduktyvumas dirbant namuose, o jų 50% produktyvumas a vienas kitą kažkaip išlygina turbūt ir tas vis tiek atverčia eiti į ofisą, tai bent jau tie, kurie namie dirbantys neproduktyvūs, juos priverčia dirbti ir vis tiek tie rezultatai turbūt ir jų daugiau yra jų 70%.
M tai šituos reikia versti ir plius ekstravertas namie dirbdamas jis pradeda liūdėti, jis pradeda, jam reikia veiksmo, judesio, jam reik, taip, jie apima melancholį, jisai jau tą darbą daro blogiau. Tai plius tai, kad jų tiek daug, tai, kad jie truputėlį yra, na, neprisiverčiantys ir tai, kad jiems reikalingas toks pagyvinimas smegenų, tai jie realiai teisingai daro. Bet ar nėra tada naudinga įmonėm pasidaryti testus? A kur, nu, yra dabar tie testai, kurie nusako žmogaus charakterį, ane, kur jisai intravertas, ekstravert, čia charakteris, ane, galima sakyti.
Gal tai a gal tokie testai padėtų įsivertinti patį darbuotoją, jeigu darbuotojas, aišku, sąžiningai tą testą atliktų ir tada pagal to testo rezultatus a nuspręsti galbūt tam darbuotojui leisti tris dienas dirbti iš namų, dvi dienas dirbti iš ofiso, na, kad jau būtų ta atsvara, ane? O tam, kuris yra užkietėjęs ekstravertas visiškas, tai jam net prievarta dirbti namuose būtų čia yra mišios, jam atvirkščiai reiktų dirbti visą laiką iš ofiso ir taip išskirstyti žmones ir tada dar produktyvumas įmonės padidėtų.
E, matyt, jiem nėra taip lengvai išskirstyti, nes ekstravertai, ką jie norėtų irgi gauti iš darbo, gauti naminių dienų, jie per tas dienas suvažinėtų visi jau visur, kur dirbtų, bet jie savo padarytų reikalus. Taip, jie padarytų savo reikalus. Jie tada gal naktį ir padirbtų arba darbo dienos metu pagreitintų darbą, gal kokybės sąskaitą. Tai negali pasakyt, kad jums leidžiama, jiems neleidžiama, bet aš žinau, kad išsiprašo, intravertai, išsiprašo ir darbe juk lengva pažimt, kuris yra intravertas. Net nereikia testų.
Tas pasimato per kelias pirmas savaites darbo, kuris yra koks ir ir žinau, kad intravertai išsiprašo jau kažkaip. Tai ten tie ekstravertai nespėja pasipiktint, na, ir visi kažkaip tokiu būdu gyvena. M O klausyk, a vis tiek intraovertai, jie kaip ir sakei, yra uždaresni ir, pavyzdžiui, nu geras specialistas intravertas yra koks nors ten susitikimas, ane, ir ekstravertusas, kuris garsiai kalba, ten daug visko pasakoja, jisai visą laiką visas a tylos akimirkas užpildys, ane, ir taip toliau. Ir dabar vadovas, tarkim, nu, mato, šitas super aktyvus, va, reiškiasi, taip toliau.
O introvertas, ką jis ten daro? O jeigu dar šitas, kuris ekstravertas yra tiesioginis to intraverto vadovas ir tas intravertas atnešė atliktus darbus, o ekstravertas tiktai perpasakojo, nors iš tikrųjų visas darbas atliktas to, tai kaip intravertų kilpti karjeros laiptais, ta prasme, jeigu jisai tylus, rankos nepakels, jisai ten to padažo neužsisakys, druskos nepaprašys, nu, nu, gerai, jau už mane papasakojo tiek to jau. Nors jisai yra tas talentas, ane, kaip jam kilti karjeros laiptais, kad jį pastebėtų? Jeigu vadovas yra geras, geras žmonių žinovas, geras psichologas, jisai realiai turėtų apginti intravertą ir jam suteikti žodžio laisvę, kad sakyti, nes intravertai dažnai jie ne jie tikrai nėra kvailesni už ekstravertus.
Gal jie ten lėčiau, ilgiau mąsto, bet ir giliau būna sumąsto. Tai tiesiog, na, vat kai būna tokiose sakysime, kad ir iš psichologų pasaulio vat pas mus būna tokios supervizijų grupės ir turi pasisakyti visi tos grupės dalyviai. Tai yra kažkoks moderatorius, stengiasi skirti visiem po vienodai laiką. Kažkas per daug šneka, tai sako stop, stop, kiti nespės. Kažkas gal sunkiai įsivažiuoja, tai leidžia tam žmogui ir pauzę padaryt, ir įsivažiuot, nes jisai gal pasakys tų minčių ne tiek daug, bet labai geras.
Tai ta prasme čia kažkas iš tikrųjų ekstravertas turi apginti intravertą va tokiose situacijose. Mhm. Tai reiškia vadovas turi realiai duoti pasireikšti intravertui. A sąmoningai nelaukti, kol pats intravertas pasireikš, nes gali taip ir neįvykti. Intravertas gali suvalgyti tą tylą, a užsidaryti, a neturėti tos drąsos, turėti daug baimės ir taip ir nepasireikšti. Ir paskui jisai motyvaciją praras. intvertas, kuris galbūt tikrai gerą produktą gamintų. OK, tai reiškia turi vadovas pats a sąmoningai leisti intravertui pasiaišti ir neskubinti. Jo, neskubint.
Nu greičiau, greičiau čia ką tu čia nori pasakyt? Ir reikėtų, kad neskubintų. O ekstravertui labai norisi skubint, nes pas jį visi psichiniai procesai galvoj greičiau eina. Vat aš atsimenu kaip tik tokį ginčą iš savo draugų. Intravertas ir ekstravertas eina pasivaikščioti ir intravertas nori greitesniu žingsniu daugiau pamatyti, užšokti į parodą per keletą minučių, žvilgti ir iššokti atgal, užšokti į parduotuvę, ten op, pamatė kažką nus ir introvertas sako: "Palauk, viską lėtinam, nes aš nespėju pajausti." Mm nespėju. O ekstravertas sako, o aš tai spėju ir pajausti, ir padaryti.
Ir jis irgi yra teisaus. juo tiesiog galvoje kaip kokio amfetamino išg pas jį tiesiog greičiau visi procesai ir veikia. Geras. Bet tai o palauk, o kai televizorių žmonės žiūri, a aš dabar save atpažįstu, nes aš kai žiūriu su mergina, aš tas, kuris, žinai, a žiūri, pavyzdžiui, YouTubeą kokį ir aš taip žiūriu, nu čia viskas aišku ir persua, taip ir ai, nu čia aišku ir persua, jinai tu gali pažiūrėti iki galo, sako, tu gali nepersakei, nes sako, taigi ką čia sakė dabar sakau, tai žiūrėk čia tą ir tą ir tą jau čia.
Bet, pavyzdžiui, iš to, kad tu pasakoji, aš tiek esu visur intravertas ir aš dabar net pasimečiau, nes dabar vat man pačiam net įdomu. Aš daugelį situacijų, kurius tą vardinai, aš elgčiausi kaip intravertas ir man dalykai kai kurie labai artimi, ane? Bet tam tikruose dalykuose aš esu tas, kur man reikia greičio. Aš per dieną galiu padaryt 10 darbų. Man reikia greitai. Aš čia važiavau pakeliui iš darbo, užvažiavau į Lidlą. Iš Lidlo dar aplankiau tėvą, po tėvo paskambino kažkas greitai į susitikimą.
po susitikimo va greit papietaut, užliekiau papietaut jau greit į kitą susitikimą. Aš galiu per dieną taip labai daug darbų daryt, bet išeiginę, pavyzdžiui, man reikia, žinok, ramiai, aš noriu taip ramiai, aš noriu pailsėt vakare, aš nenoriu skubėt, aš jau ten nuo kokių septynių neskaitau žinučių, aš jau, žinai, sau laiką turiu. Tai kas aš tada čia? E tu aprašei, žinai, apibūdinai save kaip, nu, tokį gana sveiką intravertą su neblogai veikiančiu smegenų procesoriumi, nes tai dar kitas dalykas.
intelekt, aš nesakau, kad mergina tavo kažkaip tai pas ją gal tiesiog kitoks būdas informaciją naudoti ir kita motyvacija galbūt net ne būdas, bet tiesiog jeigu žmogui greitai veikia smegenys, tai jisai kodėl jis jas turėtų lietinti? Kodėl tu turi gaišti ties tuo? O intraversija, aš manau, pagal gylį tavo vedamų laidų ir pagal empatiją žmogui, pagal pastebėjimą, kaip žmogus jaučiasi, tai čia tikrai labiau intraverto bruožai. OK, geras. Nu vat įdomu, žinai, nes tikrai kartais įvertini iš vienos pusės galvoji, palauk, gal aš galvoju ekstravertas, iš kitos pusės, nu, blemba žodvertas.
O labai mėgsti socialines situacijas ir ir kaip su vienatve draugauji? Dar tuos du klausimus. A su socialine situacija, pavyzdžiui, jeigu mane kviečia į vakarėlį, aš labai ilgai galvoju, ar eiti, bet jeigu nueinu ir būna faina, tai manęs užtenka porai valandų. Šiaip jeigu aš, pavyzdžiui, su draugais susitinku, tai tipinis intravertų dalyvavimas, aš jeigu su draugais susitinku, ar su geriausiu draugu ar su kažkuo, tai net su šeima, pavyzdžiui, susitinku, dvi valandos ir aš jau noriu kažkaip tai dingti, jau man norisi grįžt namo, atsisėst ant sofos ir jau pailsėt.
A, aš jau, man reikia laiko pailsėt. Aš, pavyzdžiui, po mūsų laidos aš norėsiu pabūt vienas, bent jau valandėlę papietaut ramiai, teliką įsijungti, žinai, man reikia, aš negaliu iš karto kito daryt dalyko. Aš tada jaučiuosi labai išsas. M koks kitas klausimas buvo? Vienatvę. Vienatvė neturiu omeny baisiai ilgos vienatvės. Va, įsivaizduojam darbo dieną. Ar tau reikia vat, kad pat ką tik pats pasakei, kad tau reikės valandos ramiai pabūti. Taip. Nu, jeigu reikia ruoštis. Ekstravertui nereikia tos valandos. Jisai gali varyt visą dieną, ane?
Gali penkias laidas nufilmuot. Aš na gal ten pavargs kažkokiu metu, bet jisai tikrai tarp tų laidų norės su kažkuo šnekti. Mhm. Aš, žinai, galiu tikrai, pavyzdžiui, jeigu aš tenai skaitau knygą, man smagiau skaityt vienam. Aš negaliu, pavyzdžiui, skaityt knygos kažkur tai, kur triukšmas. Man dabar vėlgi skirtumas. Introvertai mėgsta skaityt knygą. Aišku, vis mažiau jų skaito iš viso visų žmonių. Ekstravertas nelabai mėgst skaityt knygą. Jis, bet jisai mėgst klausyt audio knygą tuo metu kažką veikdamas. Dar ir veikti.
Jo, va mane visa stebina. Sako, klausau knygą ir sportuoju. Būtent. O aš galvoju, aš kai sportuoju, aš net muzikos negirdžiu, kurią aš klausau. Klausau knygą ir namus sutvarkau. Bet tai kaip tu galė Klausau knygą ir kažkokius automatinius laiškus atsakau. Geras. Nes aš, pavyzdžiui, netgi kai filmą žiūriu, aš jeigu kažkas kalba iš šono, aš turiu sustabdyt filmą ir tada sakau: "Taip, sakyk, nes aš aš negaliu fokusuotis į abu dalykus. Nepavyksta man, aš viskas jau tada aš ten pametu arba čia negirdžiu, žinai."
Tai ok, supratau. Reiškia intravertas. Gerai, labai įdomu. A vat gal ir pakalbėkim, žinai, nes tu šiek tiek užsiminei pradžioj ten gydytojai, psichologai, a kokios profesijos labiausiai tinka intravertams ir kokios profesijos labiausiai tinka ekstravertams. Na, įsivaizduokime, kad a tėvai, pavyzdžiui, pamatė vaiko tą charakterio bruožą ir mato, nu, akivaizdžiai, va čia yra intravertas, o čia ekstravertas, ane? Ir tada, jeigu tu įversi daryti tam tikras a veiklas, hobius, užsiėmimus, kurie jam visiškai netinka, nu vaikas kentės, jis nebus laimingas, jis per prievartą darys.
Tai aš manau, kad šiaip reik papildyti vaiko tą vidinį, ane, varikliuką, kuo jisai mėgaujasi. Tai vat pamačius bruožus ar galbūt, nežinau, studentas pamatęs save, koks jis yra iš tikrųjų atpažinęs jau a ir taip gali nuspręsti, kuriuo keliu eiti. Tai vat kokios profesijos vieniem ar kitiem labiausiai tinka, kur jie būtų geriausi, kur tikėtina geriausi specialistai a daugiausia galėtų uždirbti galbūt a geriausiai jaustųsi, daugiausia laimės turėtų. Tai realiai yra visos vienišos profesijos, kai, kaip minėjau, tenais koks nors ūkininkas, vertėjas, e, mokslininkai, gana daug ten reikia krapštytis, nebent tu vien tiktai dėstai.
E, programuotojai, juk jie dažnai dirba iš namų nesusodinti ten viens šalia kito, jeigu viens šalia kito jie jau gal gali viens kitas ekstravertų būti. M o ekstravertai, tai aišku žurnalistika, pardavimai komunikacija e, šalti skambučiai, ane, visokie šalti skambučiai. Čia intravertui būtų peilis. Tai realiai ir tų, ir tų yra gana daug galimybių profesijų turėti. Psichologai gydytojai gydytojai beje įvairiai. Yra įdomus momentas, kad sakysime, nu vat mes dabar vardiname žurnalistas, ar ne, jeigu bus intravertas, jisai parašys gilesnį straipsnį, jisai daugiau vargs, jisai ilgiau, jisai jisai po tos pačios darbo dienos bus labiau pavargęs, jisai ilgiau atsistatinės, jisai gal ilgiau krapštysis perfekcionistiškai ties tuo straipsniu ir jo artimieji sakys: "Mesk tą darbą".
Bet redaktoriui to, nežinau, portalo, kur jisai rašo, jam bus geriau. Arba jeigu politikas bus intravertas, mum bus geriau. Arba jeigu viršininkas bus intravertas. Na, viršininkas, aišku, intravertas kartais nemoka komunikuot su pavaldiniais, bet jisai irgi tikėtina bus jautresnis. Tai va, intravertai gali dirbti ir aną darbą, bet savo sveikatos sąskaitą ir paskui būna visokie perdegimai ir nelabai mėgsta. O ekstravertai to vienišo darbo, ten jau jiem yra labai sunku. Jie visai gali pakliūti į kažkokią labai liūdną, beprasmišką būseną.
O kaip su komunikabilumu? Nes tu išvardinai tas profesijas tokias, žinai, uždaras a mokslininkas tenai, vertėjas ten tie, kurie užsidarė, žinai, ir mes turime tokią kažkokią tai a nuostatą, kad tie žmonės dažniausiai nebus geri oratoriai. A su jais bus nuobodu kalbėtis. A, ar šitie įgūdžiai gali būti iš, jeigu jisai neturi to tokio tiesioginio kontakto su žmonėmis, ane, jisai jisai visą laiką uždaras, ar gali jisai būt geras oratorius, geras kažkoks tai kalbėtojas, a, ryšliai kalbėt, garsiai kalbėt, emociškai turėt charizmos tos, bendrauti?
Ar tokie žmonės su charizma neturi nieko bendro? Jie gali, jiem reikia tik truputėlį padirbėti toj vietoj. Ne ta prasme, kad jie nežinotų kaip būt oratoriais, bet kad jie apsiprastų tuo būti. Mhm. Čia kaip mašinos vairavimas iš viso. Aš daug apie viešą kalbėjimą dirbau, dėsčiau, tai intravertas, matai, jisai turi, koks jo pliusas, jis turi didesnį saugumo burbulą aplink save. Jisai ne taip smarkiai, na, kaip sakyti, jisai susikoncentruoja labai į tai, ką daro. Jeigu aš jau kalbu, tai kalbu.
Aš tuo metu ekstravertas blaškysis, gal čia publiką palinksmint, gal ten kažkas jam nusišypsojao, tai jis turi tą pliusiuką. Plius, jeigu jisai įprato, juk vat pažiūrėkim tų pačių dėstytojų tarpe, taigi yra pakankamai daug intravertų. Tiktai jiem dar reikia sau pasižymėti varnelę jų pranešime, kad šitoj vietoj nusišypsoti, šitoj vietoj pasakyt anekdotą, nes jie pamirš šitoj vietoj į auditoriją pažiūrėti, kažką paklaust auditorijos, nes jiems jie taip įsivažiuos galbūt galbūt ir ir gana aistringai tai, ką jie taip gerai išnagrinėjo.
Tai tai jie gali būt oratoriai. Įmanoma neatpažinti. A, iš viso tai ir introvertas, ekstravertas, jeigu a tas emocinis intelektas yra aukštas ir žmogus adaptavęsis gyventi pasaulyje, tarkim, be papildomų klausimų. Tu man uždavei klausimus, ane, ir tu iš to pasidarei išvadas. Nu, man labai faina, kad tu man pasakei, ane, tas išvadas aš dabar žinosiu save, bet, pavyzdžiui, jeigu tau nebūčiau atsakęs tų klausimų, ar tu būtum pasakius koks aš esu va taip vat iš pirmo žvilgsnio vis tiek būčiau pasakięus taip, bet tu tu profesionalą gali.
O, pavyzdžiui, paprastas žmogus žinodamas apie nelabai turbūt, ane, e, labiau pasakytų intravertai apie ekstravertus ir apie intravertus, nes jie iš principo empatiškesni, labiau dažniau naudoja empatiiją, daugiau žiūri, klauso, negu kad patys reiškiasi, tai jie geriau atpažintų. Dabar e mes kaip galime susipainioti? Jo, mes neatpažinsime to intraverto, kuris labai stengias būt ekstravertu. Na, daugelis žmonių neatpažins. Jautrus žmogus atpažins ir tą, nes pas jį tiesiog bus mažiau kūno kalbos tokių išraiškų ir bus, na, tas toksai labiau klausantis įdomų žvilgsnis.
Mm. OK. Taip. Ne tiek judantis veidas, ne tiek ten rankos ir įdėnis žvilgsnis. Tai va, iš to galima atpažinti. Dabar aš galvoju intravertas taip ekstravertas ekstravertas gali nepamatyti, bet jisai, bet intravertas ir ir kitą intravertą atpažins, ir ekstravertą atpažins. O kaip vaikystėj? A aš šiek tiek užsiminiau, žinai, kad neužslopinti vaiko. Man įdomu, pavyzdžiui, va tėvam duoti kažkokį tai, žinai, abecelę tokią, a, vaikas iki penkių metų, a, nu ten labai turbūt gal ir atvirkščiai labai matosi iš tikrųjų.
Dabar aš pagalvoju ne ne ne, nes nelabai matos iki kokių trijų. Ai, iki trijų, nes nes kūdikiai yra tiesiog, na, ar tokie mažiukai vaikai, ganėtinai jie stipriai reiškia savo norus ir jie jokio sociumo dar nebijo, nes to sociumo nelabai daug aplinkui, kai išeina į darželį, labai ryškiai pasirodo. M ir kaip tada vat, pavyzdžiui, tėvam neužslopinti a to charakterio vaiko, jeigu jisai, pavyzdžiui, yra intravertas, ane, neversti jį būti ekstravertu. A arba atvirkščiai jeigu pavyzdžiui vaikas yra ekstravertas, a nesistengti jam duoti tokių intravertiškų užduočių.
Vat kaip tėvam elgtis ir kaip atpažinti, kokie tie būtų pirmieji tos vaikystės bruožai, kuomet jau akivaizdu, kad čia vat jau auga visiškas intravertas, o čia auga visiškas ekstravertas. Tai va čia tėvai padaro labai daug klaidų, aišku, iš nežinojimo ir mano klientai tie ties kuriems tos klaidos buvo padarytos ar kaip traumos dabar vadinamos, tai jie ir gerai man papasakoja, ką tėvai ne taip daro. Tai intravertams pagrinde tėvai varo m nevertumo jausmą, nes tėvam pačiam su intravertų sunkiau.
Nu, pavyzdžiui, intravertiškas vaikas, jisai baisiai ilgai, kol prisi prisiadaptuoja prie darželių. jisai tenais ir serga nuo to pirmo pirmą pusmetį labai ir jau tik kažkas jam kažką ne tą pasakė, jis jau nebenori tą savaitę eit, jisai gal ir į mokyklą nenorėt, nu, vienu žodžiu bijo ten kažkokių giminaičių, nori, kad eilėraštuką tetom pasakytų, jis jo nesako ir taip toliau ir panašiai. Ir ir vis tėvai jį stumdo, kad tu čia kažkoks nedrąsus, tau reikia tapti drąsesniu. Ir visą laik vaikas galvoja, aš kažkoks ne toks, aš nepakankamas.
Ir nuo to jis darosi tik dar labiau nedrąsus, nes jis sau etiketė pasakoj. Aš aš tiesiog kodėl aš šypsausi? Aš tiesiog prisimenu save, kai aš mokykloj negalėdavau išeit eilėraščio pasakyti, kaip kaip aš prisimenu, koks man buvo džiaugsmas sėdėt ir Lego dėliot vienam kambary. Nu, ma vieną draugą pasikviest. Geriausią turėjau antram aukšte gyveno Artūras toksai, a kurį irgi bendravardžiai buvom. Jisai ateidavo vat mes dviese galėdavom. Man užtekdavo to pilnai, ta prasme, tu pasakoji ir ir aš prisimenu tas toksai, žinai, nu reikia bendraut.
E, eik su draugais pabendrauk. Aš prisimenu važiuodavau pas močiutę į Ameriką. Van, eik į gatvę su pažaist su jais. O aš aš ten žaidžiu PlayStationą, nu ne, aš nenoriu niekur eiti. Verčia, mane stūia pro tas duris. Aš, a dieve, kur eiti čia, kaip bendrauti, kaip prieiti, žinai, man toks būdavo, nu, našta būdavo. Tai va tas, a, tėvų, senelių vertimas išeiti iš tos komforto zonos, sako, reik iš komforto zonos, nu tau gi reik socializuotis, reik mokintis bendrauti su kitais.
Tai čia klaida intravertą versti tą daryti. Ar visgi kažkaip galima subtiliai jį priversti tą daryt, kad jis išmoktų bendrauti, nes to reikės, tai komforto zona pas jį kita, bet reikia versti, reikia versti, nes jisai persistengia su savo introversija. Tai bet reikia jam tiesiog tokių labai aiškių paaiškinimų, kad tu išeik va išeisi į kiemą, įsivaizduojam vaikas kokių trijų metų, pamatysi vaikus, tu nusišypsok ir paklausk, koks tavo vardas, nes jisai pamatys, nežinos, ką daryti, norės tik greičiau namo.
Tai tokių labai, nes jisai tada nusišypsos, paklaus, kaip jam pasakyta, ir pamatys, kad tie vaikai geri, irgi šypsosi ir jisai gaus jau savo bendravimo vitaminų. Gal jisai daug nenorės tam kieme būti, bet va tokiu konkretumu nerimaujančiam žmogui, kuris ir jautresnis, ir empatiškesnis, reikia labai aiškių tipsų duoti tam vaikui ir tada jis ir blogas nesijaučia. Tiesiog jam paaiškino. Tėvai ir turi mum paaiškinti, kaip su kitais žmonėm būti. Čia jų pareiga yra. kitus žm kaip su jais būti.
Kuo mažesni esam, tuo labiau. Realiai ekstravertui turbūt šito gido nereikės. Jisai eis kaip taranas ir ir vardo paklaus ir viską susipažys ir privers kitus vaikus žaist. Tai ką jo ir sakys: "Būnam draugai, žaidžiam tą, einam ten, darom tą, ane?" O intravertui reiškia reikia tokios tokio gido, a, kelrodės žvaigždės, ką daryti. A padaryk tą, padaryk, pasakyk tą, žinai, pabūk čia. pas tave paaiškinti kaip mokytoją suprast, kuri ten kažko gal piktai reikalauja, nes ekstravertas nubėgs jau ginčytis su ta mokytoja, intravertas galvos, kas su manim ne taip, ką čia daryt, kaip beviltiška situacija.
O o dabar su ekstravertais nėra taip, kad tėvai tokie būtų geri ekstravertams. Įsivaizduojam, mama intravertė, mama daugiausia užsiima vaikais ir turi ekstravertuką. Ir tas ekstravertas nori lakstyti, reiškia, ratais. Jisai tai eina, tai griebia, tai lipa, tai kalbėt irgi nori. Ateina iš kiemo, nori tai mamai viską iki smulkmenų papasakoti ir ir mamai tik norisi trauktis į savo kiautą kuo toliau nuo to vaiko jinai jau nebenori ir mama gal būti gailisi, kad persistengi. Va ir tada jinai jam ką sako?
Jinai sako: "Tyliau, neriekauk, nelakstyk. Lakstyt negerai. Tu turi išmokt pasėdėt ramiai, tu turi išmokt pabūt vienas. Ir tada tas vaikas galvoja, kažkas su manim netvarkoj, aš kažkoks nenormalus, man visą laik lakstyti norisi. Bet čia gal, žinai, irgi, nu, socialiniai tokie dalykai, kad ten negali rėkti parduotuvėj, ane? Tai jeigu tu nedrausminsi vaiko visiškai, tai jisai tada socialinėse tokiose situacijose elgsis neadekvačiai. Tai kaip tada tokiai tokiam vaikui, kad neužgošti jo to ekstravtiškumo, ane? A vis dėlto padaryt atskirtis gražiai, kad jisai suprastų, kad tai nėra, kad su juo kažkas negerai, bet paaiškina situaciją, kad tokioj situacijoj elgtis taip nedera kaip čia tai tvarkoj, čia ribų statymas, ar ne?
Tai viskas gerai ir ekstravertams reikia daugiau ribų. Ir turėkim omeny, kad intravertams tėvams, intravertiškai mamai pastatyti ekstravertišką ekstravertiškam sūnui ar ar dukrai ribai yra baisiai sunku. Jinai vargsta, čia darbas. Čia taip, kaip su ekstravertišku vyru, taip ir su tais ekstravertiškais vaikais. Nu dažniausiai vienu vaiku. E, bet ji, vat iškart atsiminiau vieną klientę, kuri tokia energinga, kūrybiška ir jinai iš visą laiką čia čia seni laikai, čia daugmaž mano mano amžiaus ta moteris, tai jinai baisiai verždavosi į lauką.
Vat jinai nenorėjo sėdėti. Mama ten su baimėmis, kad vaikas gal susirgs, gal kas atsitiks. Vat tipiškai intravertinė mama, jinai veržiasi į tą lauką. jinai į tą lauką išsiveržus, jinai tai su dviračiu nuvažiuoja į kitą miesto galą, tai į medį kokį užlipa, tai mamai siaubas. M ta mergaitė visą laiką jaučias, kad manęs per daug. Aš turiu kažkaip tai nusiramint, turiu nemoku pasėdėt, kažkas su manim negerai. Ir jinai taip save paskui po tos mamos visą gyvenimą save slopindavo, kad kažkas su manim negerai, aš nemoku viena pabūti, aš nemoku ramiai pabūt.
Kur nereikia jai ramiai būt, nereikia jai vienai būt. Jinai labai gera ekstravertė, kuriai kuo daugiau būna su žmonėm, tuo geriau. Mhm. Nu jo, čia iš tikrųjų labai svarbu nuo vaikystės suprasti, koks tavo charakteris ir link kur eiti. Nes jeigu vieną ar kitą slopinsi, tai po to, kaip girdžiu, tampi tampi tuo klientu, kuris bando atkasti priežastis, kodėl man gyvenime, kodėl aš toks nelaimingas, ane? Kur aš čia save stabdau arba atvirkščiai, kodėl aš čia save tiek verčiu daryti to, kas man nepatinka.
Ir vat bet kokiu atveju jau mes pakalbėjom ir pačioj pradžioj tu pasakei, kad čia yra biologija greičiausiai, ane, ir yra vis tiek kažkiek žmonės adaptuojasi, bet nu pasakysiu persikvalifikuoti įmanoma gyvenime, nežinau, nu kažkaip tai, tarkime, buvai intravertas ir staiga kažkaip gyvenimas taip suveikia, kad tu tapai ekstravertu. Ar ar nu jeigu jau toksai buvai, tai ir neversk savęs, nebandyk eiti prieš vėją, kaip sakant, žinai, tenai nebandyk, nebandyk savęs keisti, nes tai tiktai atneš daugiau a skausmo negu džiaugsmo.
Visada turi save žmonės keisti, jeigu poroj gyvena su kitokiu. Aha. Tai čia vat iš, kad ieškot kompromiso, ane, tai kažkiek tai vienas ir kažkiek kitas turi keistis. Būtinai. Ir netgi jeigu gyvena du intraovertai, sakysim, vis tiek kažkuris iš jų bus, na, nors keliais procentais didesnis ekstravertas. Vis tiek, vis tiek tau klius ta rolė. Jeigu du ekstravertai, kažkas bus šiek tiek intravertas labiau. Tai va ir ir jeigu du intraovertai, tai jie užsisėdi kaip stovintys vanduo. Ten jau nieko nebevyksta, patiem nuobodu darosi.
Patys į kažkokią bendrą depresiją gali pulti depresiškumą. O, o jeigu sėdi du ekstravertai, tai jie ten per daug visokių balių, festivalių, važiavimų, pirkimų, namų įstatymų, jau jie irgi kažkokią tai pameta stuburio, kažkokią ramybę pameta, aiškumą. Tai vis tiek mes turime mokytis, nes mes vis tiek galim nuvažiuoti ne ten, kur reikia su savo ta savybe ir kuo labiau mes judam link viduriuko, neperspausdami, ne taip, kaip ten tie tėvai norėjo iš mūsų kažką padaryti, jeigu jie darė tai.
E, bet kuo mes labiau judam, tuo mes labiau tampam tokie savipakankami, kad mes mažiau priklausome nuo to, kad, pavyzdžiui, intravertui jau jisai, jeigu labai intravertiškas, jam būtinai reikia ekstravertiškų žmonių gauti, kurie jį pajudintų iš tos pelkės, kurie vat kokį ekstravertišką draugą, kuris sakytų: "Einam ten, einam ten." Ir jisai tada: "O kaip gerai, kad pakvietei, o jeigu nepakvietė, tai ką? Sėdžiu, nuobodžiauju, ar ne? Ir nematau žmonių." Tai dėl to mum reikia to daryti kažkiek. Tai patys turime nuspręsti kiek Mhm.
Aš atsimenu, nu, aš irgi kadangi intravertiška labiau, aš atsimenu kažkada ir buvau klausytoja visų visų klausytoja, visų draugių klausytoja ir kažkaip atradau tiktai 27 metų, kad aš galiu dar ir kalbėti su žmonėm susitikus. Ne darbe kalbėti, darbe tai ok, viskas tvarkoj, bet būtent kalbėti ten, kur jau tiesiog kalbi ką nori, kas tau apie save, apie save taip egoistiškai, nežinau, ar dar kaip. Tai aišku atradau tą šalia dar didesnio introverto, kuris laukia, kad aš kalbėčiau, kuris išvis nekalbėdavo.
Bet paskui aš pamačiau, kad gerai, čia geras jausmas, kažkaip artimiau su žmonėm jautiesi ir aš tiesiog save versdavau, kad jeigu susitikau kokia drauge, aš turiu bent penkias minutes ir plius nuoširdžiai, nes jeigu dirbtinai, tai toks čia ir kalbėjimas, nuoširdžiai kažką pasakyt apie save. Tai dažnai tos penkios minutės pavirsdavo į ilgesnį kalbėjimą, nes manęs kažko paklausdavo. Tai va toks savęs ver. Dabar jau seniai turiu tą įgūdį. Ačiū Dievui, jis jau yra gerai. A čia kaip ir sakei, ane, su tuo kalbėjimu sceno ir taip toliau, kad žmogus a oratorystės vat jeigu jisai yra kažkoks srities profesionalas, jisai gali to išmokti.
Tai lygiai čia taip pat tu išmokai, ane, kalbėt apie save. ir scenoj išmokau, nes pirmieji kalbėjimai mano, kaip sakiau, eilėraštį, taip manęs jau literatūros mokytoja pagailėjo, sako, gal tu vaikeli, nebesakyk prieš klasę, aš taip drebėjau taip akivaizdžiai ir čia buvo kokia šešta klasė, aš nebuvau dar pirmakiuke. OK, įdomu. Nu tai iš esmės a turbūt reikia ką pasakyti, tai kad tai nėra nei vienas, nei kitas blogas dalykas. Tai iš esmės yra skalė, intravertas, ekstravertas ir kažkur toj skalėj žmogus yra tiesiog yra ir kuo labiau į viduriuką, tuo bus paprasčiau gyventi šio šiam pasaulyje, ane?
Nes tu ir galėsi ir tuo suprasti, ir tuo suprasti, kad nebūtų kraštutinumo. Ir jeigu esi kažkokius kraštutiniam variante, tai stengtis save keisti, kad a būtų komfortiška gyventi ir bendrauti santykiuose, ane, turbūt, nes jeigu ir vienu, ir kitu atveju, tai nu sunku. A, bet kokiu atveju, bet kita vertus, taip, į viduriuką turiu omeny pajudėt į viduriuką, bet neprieit viduriuko, nes tu pradėsi jau save laužt. Kažkurioj vietoj sau labai sveikai prisipažint, na, nežinau, gal kai koks 40 tau metų sueina ar 35 jau pats laikas, prisipažinti, kad kažkurio dalyko aš niekada tuo nebūsiu ir neturiu savęs versti ir va šitas savybes aš bandau tobulint, o šitų ne.
Nu ten tarkime iš vakarėlių išeinu po trijų valandų ir taškas. Ir ne, jau, kai man ten mane visi traukia lyg lik, aš jau to dalyko nebes sako dar lik, dar lik. Ne, chebra, aš jau einu ilsėtis ir viskas. Ir tada jie pripranta, kad tu taip darai ir viskas. OK, super. Ačiū. Ačiū, Genute. Nu labai įdomu. A aš tikiuosi, kad daugelis jūsų atpažins save dabar ir supras, kas buvo negerai, o gal atvirkščiai gerai. Žodžiu, pasidarysit savo išvadas, jas galite parašyti ir komentaruose.
Mums bus labai įdomu paskaityti, kokia gi ta statistika Lietuvoje, ane, kiek tų intravertų ir ekstravertų ir kaip jie patys save apibūdina. Tai ačiū tau dar kartą, Genute. Labai smagu tave buvo matyti pas save laidoj ir susimatysime su jumis jau kitą kartą. Ti nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti ir parašyti komentaro. Iki. เฮ