18 rugpjūčio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Meilė yra toks trakus dalykas. Jeigu pas mane ateina pora, kur blogai sutaria, bet geras seksas, dažniausiai minties apie skyrybas jokios neturiu. >> Malonu tave matyti jau trečią kartą savo laidoje. >> Niekas taip greit neįsimyli, kaip narcisistas, kuris neturi kur gyvent. Jeigu aš su tavim susipažinau, tai neįsivaizduok, kad tu mane pagavai ir įsikišai į savo kišenę, kad aš čia tau tarnausiu. Vaikas jau vaikystėj patiria, kada artumas yra labai trapus ir bet kuriuo momentu gali baigtis. Kas tu man, kad aiškintum, kur aš turiu eiti ir kada grįžti?
>> Jie jaučiasi gerai, o iš tikro jie viduje yra labai vieniši. >> Tai mylėti be prieraišumo galima. [Muzika] >> Ar žinojote, kad gyvenimas šalia vandens mažina stresą ir gerina miegą? Exeterio universiteto tyrimai rodo: vandens artumas ramina nervų sistemą ir stiprina emocinę sveikatą. Būtent tokią aplinką siūlo Porto Franco naujas gyvenamasis kvartalas Vilniuje prie pat buvidiškių tvenkinių. Tai pasivaikščiojimų takai, poilsio zonos, būsima valčių prieplauka, Porto Franco tai daugiau ramybės ir daugiau tikrumo. Dar yra laisvų butų. Galbūt vienas iš jų kaip tik jums.
>> Puiku. Važiuojam. Labas, Genovaite. >> Sveikas. Malonu tave matyti jau trečią kartą savo laidoje ir šiandien su tavim mes kalbėsime apie prieraišumo tipus. Prieš pereinant prie jų, aš noriu šiaip apie santykius pakalbėt, nes, na, santykiai jie prasideda nuo vaikystės ir pradėt nuo to, nuo pat pirmo žingsnio, nuo tad, kai mes, a, augam, kai mes bręstam, kai dėliojasi visi šitie mūsų charakterio bruožai ir tipai. Tai man įdomu, kokia yra vaikystės įtaka santykiams, am, kuriuos galbūt mes turėsime, o galbūt ir neturėsime savo gyvenime.
Kiek tos įtakos padaro mūsų vaikystė nuo to, ką mes veiksime ir ką mes rinksimės po to gyvenime? Jok juk tai ir yra lemiantis dalykas mūsų pasirinkimams vėliau. Tai milžiniška įtaka ir va taip va kaip pasakei, kad tai ką rinksimės vėliau, tai čia būtų ir tai, kaip su mumis elgiasi tuo metu, ko mes dar net neatsimename. Na, sakysime, kas mus augino pirmą pusmetį, ypatingai svarbu. >> Ir jeigu tai augino kokia senelė ar ar, na, mama greičiausiai, tai būna, kad mama augina tiktai vėliau.
Tuo metu jinai ar tai serga, ar turi dirbti ir augina senelę pirmą pusmetį arba netgi metus. Ir tai nepaprastai didelę įtaką turi vaikui, koks jisai bus po to, ypač jeigu ta senelė turėjo kažkokių tai problemų. Pavyzdžiui, kaip viena mano klientų senelis ir Alzheimerių ir jinai buvo tokia ne nekontaktiška, taip pavadinkime. >> Tai vienas dalykas, ar vaikas jausis saugiai prisirišęs, kad jį pastebi, kad jį vertina, kad, nu, su juo bendrauja, girdi jo būsenas. Kitas dalykas, vaikas labai greitai pradeda kopijuot vieną iš tėvų.
Na, tas greitai tai kažkur tai, sakyčiau, jau metų vaikas išsirenka tą taikinį ir jisai santykiuose bus iš principo toks kaip tas tėvas. Kokiu būdu nukopijuojamos net mintys, kurių jisai dar nei nei supranta, nei ką jis tiktai kūno kalba gal kartoja, kad kaip koksai, nežinau, žvėrelis ar augalėlis, bet bet jisai būtent kažkokiu tai būdu nuskanuoja žmogaus vidinį pasaulį ir ir iš tikrųjų vat pasižiūrėk, jeigu jeigu būna tėvas ir mama, tai vienas vaikas panašus į tėvą, kitas į mamą ir visada ima vaikas neužimtą nišą šeimoje.
Jeigu jau tėvas užimtas, tai pasiims mamos tada būdą, ane? >> Taip. Na, trečias vaikas arba jeigu tai yra vien, jeigu vienintelis vaikas, tai ims vėlgi dažniausiai kopijuoja stipresnį iš tėvų, kuris daugiau valdžios turi. O jeigu jeigu vaikas trečias, tai gali kažkokį tai jau tokį tarpinį variantą, kad >> O kai tu sakai daugiau valdžios turi, kaip tas pasireiškia iš vaiko akių? >> Vaiko akimis pasireiškia kaip kaip vilkų bandoje, gaoje, kad e yra stipresnieji ir stipresniesiem priklauso jėga ir vaikas nori būt panašus į stipresnį.
>> Mhm. Net jeigu tas stipresnis psichopatas, pavyzdžiui, o mama daug sveikesnė, bet jinai tiek galios neparodo, nes būtent vaikas nori būti, nu, kaip sakyti, sėkmingas. >> Bet tai čia per per balsą, per kategoriškumą, per tą tiesmūiškumą aiškinant, ką daryti ar tenai baudžiant per visus šitus dalykus. >> Taip, labai įdomu. Vat, pavyzdžiui, netgi šuniukas, jeigu turi, tarkime, mergina turi šunį ir ateina jos vaikinas, jie kartu eina pasivaikščiot. Jeigu vaikinas yra stipresnis už ją ir jai, nu, kaip sakyt, ją valdo, jai vadovauja, dominuoja, šuva greičiausiai tuo pasivaikščiojimo metu labiau klausys netgi jo.
Tai vaikas, vaikas >> geras, nors šuo yra merginos. >> Taip, taip. Ne, ne kartą girdėjau tokias istorijas, kad aišku tas vaikinas neturi būt atsitiktinis, jis jau turi būti toks kaip pusiau šeimos narys, bet tuo metu jinai jisai paklus stipresniam patinui. Patinui, bet gali būt atvirkščiai ir ir jeigu mergina dominuojanti, tada paklus jai. Tai va, tai net šunys tą gali padaryt. Tai vaikai tuo labiau jie pakopijuoja ir būtent išsirenka stipresnis. Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruoti?
Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. Tai tie visi tokie nesąmoningi dalykai, kuriuos mes pasiėmėm vaikystėj, jie nukeliauja po to į ateitį ir jau mes tada kažkaip tai nejčia renkamės tuos partnerius, ieškome kažko tai iš tų išmoktų pamokų. Bet iš tavo praktikos, pavyzdžiui, tu pagal tai, kai jau yra suaugęs žmogus ir ateina su problemom ir sako: "Vat, negaliu susirasti vyro, negaliu susirasti moters arba va turiu tokių problemų, vienokių problemų."
Tu iš karto matai kažkokius paternus, kaip tas vaikas buvo auginamas vaikystėj ir kur buvo padarytos tam tikros klaidos, pragos arba galbūt geri dalykai. A kad jisai būtent taip elgiasi. Yra ryšys tarp to, kaip tada buvo ir kaip dabar yra kažkokie tai vat tiesioginiai ryšiai. Čia žinai galbūt kažkas tai iš tėvų dabar klausys ir sakys: "A palauk, gal šito nedarysiu, nes po to problemų mano sūnus turės susirasti merginą ir reiktų dabar keisti modelį." Na, tai taip, e, kopijuoja vieną iš tėvų, kopijuoja tėvų santykius.
Jeigu, pavyzdžiui, vat sakai, ką tėvai gali klausyt, ar ne? Jeigu jie tarpusavyje riejasi arba vienas kažkuris dominuoja, kitas paklūsta labai smarkiai, tai vaikas, kuris kopijuoja tą paklūstantį tėvą, jisai pakluss, susiras partnerį ir bus po padu partnerį, partnerė. Tai vat prieš demonstruojant tokius santykius arba prieš spaudžiant savo vaiką, turėt omeny, kad jisai išsirinks žmogų panašų į tave. Nes jeigu mano klientai yra, na, protingi žmonės, dažniausiai tai yra daug pasiekę ir ir skundžiasi kažkokiais labai keistais irracionaliais ir destruktyviais santykiais, tai, na, visų pirma aš ieškau, į kurį iš tėvų panašus jo partneris, nes nebūtinai turi būti kitos lyties.
Pavyzdžiui, mergina gali ir labai dažnai būna, kad renkasi vaikiną tokį kaip mama, jeigu jinai pati į tą mamą nepanaši. Labai retai būna, kad kažkas kitokio, bet būna ir kitokia. Pavyzdžiui, būna tokios, na, pavadinkime taip, sakysim, kabutėse zuikučių šeimos, kur tokie ramūs visi, bijo su kuo nors pyktis, abudu tėvai ramūs, >> geriau patylėj. >> Visi išsigandę tokie. Ir vaikas gali susirasti partnerių narcisistą kaip visiškai atvirkščią tai šeimai, kurioj buvo, nes jisai bus greičiausiai, jisai kopijavo vieną iš tėvų, na, tai jis irgi toks pats kaip zuikučių nusileis retais atvejais.
Va čia tas retas atvejis, kai nepanašų į tėvus renkasi, o renkasi būtent priešingai, >> nes reikia kažko papildančio. Bet čia tada, kai tėvai tarpusavy panašūs, nes būna ir tokių šeimų. Jos labai retos, bet būna. >> OK. A dar žinai, aš įsitraukiau tokią statistiką, tik aš nežinau, ar jinai teisinga, nes net aš su drauge kažkaip, kai perskaičiau, jinai sako tikrai tik tiek, kad 46% vaikų patiria traumuojančius įvykius vaikystėje. Tiktai pusė vaikų patiria traumuojančius įvykius vaikystėje. Kita pusė jokių traumuojančių įvykių vaikystėje nepatiria.
A ar gali įvardinti konkrečias kažkokias vaikystės traumas, kurios a paveikia vėliau pasitikėjimo klausimus partneriui? Pavyzdžiui, konkretūs dalykai, kas padaro įtaką vėliau, dėl ko a partneris nepasitiki kitu, pradeda pernelyg daug pavydėti, netikėti, ką sakoma, kontroliuoti, sekti, a žiūrėti, ką ten žinutėse susirašinėja. žinai, tas toksai nepasitikėjimo klausimas, nepasitikėjimo klausimas, >> kokios traumos padaro tam įtaką vaikystėje? >> Tai labiausiai čia yra tai, kad vaikas jau vaikystei patiria, kad artumas yra labai trapus ir bet kuriuo momentu gali baigtis, kad mama vat dabar vat myli, bet jinai po pusvalandžio ar po 10 minučių jinai staiga supyks, nežinia kodėl.
Arba kad jinai gali išvažiuoti nieko nepasakius. Op ir nėra, net viso gero nepasakė. ar ypač taip mėgsta pas močiutes atveža vaiką palieka ir tėvai bėga tam vaikui nematant, kad jis jau nepamatytų, kaip jie išvažiavo ir nekeltų dramų. Tai vat arba jį pameta, arba Bet daug dažniau būna, kad tėvai ūmus supyksta, užsidaro, nešneka. >> Mm. >> A nesaugumas dar būtent pačių tėvų santykiai, kad dreba namų sienos, kaip vadinamos. Nebūtinai su tuo vaiku kas nors jį palikinėja ar blogai elgiasi, bet yra tiesiog labai nesaugi atmosfera.
Vaikas nežino, ar rytoj šeima išliks. O vaiko akimis tai reiškia neaišku, ar jis ir pats kažkaip išgyvens, ar nebus išmestas į gatvę, atiduotas į vaikų namus. Na, mažų vaikų pasąmonėj tokie knibžda keistos fantazijos. Jeigu mama arba tėvas ar abudu demonstruoja aiškiai, kad kitą vaiką myli labiau. Jį vis kažkur į paraštas tą palieka arba staiga atvykus kokiam pusbroliui, pusėj, staiga visa meilė jam, o tu jau nebereikalingas. Na, bet ta staiga, aišku, ne vieną kartą, daug kartų. Ir taip pat, jeigu vaiko paslaptys išduodamos, vaikas ten kažką papasakojo mamai tenais kaip jau geriausiam draugui ir girdi, kaip jinai su visomis draugėmis juokiasi iš tos paslapties už durų išgirsta.
Tikrai žmonėm vat įsiriežia keli tokie pasakojimai taip smarkiai, kad jau nei ta mama negali pasitikėt, nei kartais ir papasakot kažkokių dalykų apie save. E, jau, jau artimuose santykiuose >> čia tu, kai papasakojai, priminei man a serialą, kurį va visai neseniai žiūrėjau ir tenai a buvo tokia scena, kur sėdi vyras su dviem vaikais ir jo žmona a dingo tiesiog išėjo vėliau jis išsiaiškino, kad jinai išėjo gydytis, nes jinai pajautė depresiją kažkokią ir panašiai, bet nieko nepranešus tą padarė ir sėdi sūnus ir tėčio klausia: "O tai mama grįš?"
Sako: "Jo, jo, grįš." žinai čia išėjo gydytis, bet ar tikrai grįš ir matosi tas vaiko toks nepasitikėjimas? Tai čia reiškia va toks jau vaikas >> jisai ateity turės labai didelius nepasitikėjimo a klausimus savo partneriui. Taip, >> faktiškai taip, nes mažesniam vaikui mama yra visas pasaulis. Nėra taip, kad va čia mama, čia geriausias draugas, čia dar kažkas. Tai tai yra toks milžiniškas e na patyrimas, kad ta mama dabar kažkaip tai ne neaišku, kas su ja bus. Taip.
Na, ir toliau jau mes einam į bendravimą pačiuose santykiuose. Ir žinai, aš sėdėjau, kai ruošiau klausimus, aš pagalvojau apie šiuolaikinį pasaulį, kad žmonės labai visur skuba, lekia, a, turi darbų po darbų, grįžta namo, skrolina telefonuose, kažkas savo laptopuose dar dirba ten, žinai, ir lyg ir šalia yra partneris, bet jis toksai, žinai, kaip nepastebi. Nu taigi yra jau pripratomės prie to. Kaip, klausyk, laviruoti tuose santykiuose, kad neprarasti tų santykių, kai gyvenam tokiam dinamiškam pasaulyje, kuris yra, na, pernelyg dabar pasikeitęs ir tų trigdžių ne tik sukuriamų savo yra, bet dar išorinių trigdžių, kur pats į telefoną įlipi ir tenai, žinai, užsiskrolini, televizorius veikia, čia žinutė atėjo, čia emeilas atėjo ir panašiai.
Kaip nepamesti to santykio, kaip vis dėlto bendrauti toliau. >> Na, čia truputėlį siejasi su tuo, ką kalbėsim po to, kad į ką esi linkęs. Jeigu tu esi tas žmogus, kuris visada rinksis prioritetų kažką kitą, o ne santykius nežinau karjerą kompiuterinius žaidimus, na, bet ką, daug yra dalykų. Na, o santykiai kažkur po to. >> Tai čia žmonės, kurie santykiuose daug laimės nėra patyrę, natūralu, kad jie jų nesirenkia prioritetų. Tai tada tokiu atveju reikėtų stebėti, ar neatsirado mažėjančios meilės ženklų iš antros pusės.
Jeigu jau tiek negali save suvaldyt, na, kaip žmogus, kuris nesivaldo valgydamas bet ką ir bet kiek, na, sako ks kartais pažiūrėk gal į veidrodį arba užlipk ant svarstyklių, tai bent kokį turėsi atskaitos tašką, kas su tavim darosi, ne tada, kai susirgsi, ar jau jokie rūbai nebetiks. Tai čia taip pat pasižiūrėk, ar partneris su tavim dar dalinasi, kuo jis gyvena, ar nešalo dar intymumas. Na, jau ir jeigu pastebėjai, tai mesk į šalį tuos telefonus, pasakyk sau, kad jau nesusigaudai perdozavai.
E ir gal išgelbėsi, gal pats laikas vat paskirti dėmesio santykiam ir sveikesniem gyvenimo įpročiam. O k kokie tai galėtų būti, pavyzdžiui, jeigu tu pasidalintum praktiniais patarimais, ką galėtų žmonės, kurie dabar mus klauso ir save atpažįsta, ką jie galėtų padaryti? Įsives kažkokias taisykles. A na įsivaizduokim būtų tradicinė šeima, baigę darbus 5 6 vakaro, grįžta namo, a kažkas tai dirba iš namų, tai iš viso neseka laiko, kada dirba. Žinai, kai iš namų dirbi, tu jau nebepastei. Ten penkta, šešta, o žiūri 900 vakaro.
O ten dar reikia pabaigti kokį prezentaciją ir dar žiūrėk 1100 vakaro, o jau kitas miegot nori, nes abiem kelti 6ą, žinai. Ir t toksai šiek tiek ir tu jauti, kad dėmesio negavai ir tas žmogus ten dirba, taigi visa diena buvo. A tada kažkas tai žaidimus žaidžia, a dėmesio moteriai nerodo. Kaip va čia ką padaryti iš tokių praktinių patarimų, kad šiek tiek grįžti į tą meilę? >> E, ko gero, čia labai atrodytų keista, bet kai kurie žmonės net seksui pasiskiria tam tikrą laiką, kad ten, tarkime, nežinau, antradienio ten ar trečiadienio vakaras ir savaitgalį vienas kartas ir tas veikia jiems metų metais, kur atrodytų jau visiškai toksai emocinis dalykas, ar ne?
Tai su laiku kartu irgi gi mum nereikia, kad kiekvieną vakarą giliausi pokalbį kalbi per visą naktį, to nereikia. Pilnai užtenka va tokių, na, susitikimų, tokių emocingų, kur nuoširdus toks gilesnis pasikalbėjimas, na, dviejų, trijų kartų per savaitę. Tai bet aišku, tai jau turi būt ne pusvalandukas, nes neįsivažiuosi per tą laiką. Tai turi būt daugiau, kad tu bent jau valandą kokybišką dėmesį viens kitam skiri. Reiškia, tikrai pajauti, tikrai tikrai išsikalbi, tikrai išgirsti, tikrai išsakai, ką ką jauti. Vat iš to, ką išgirdai, na, parodai tuos e meilės kalbos ženklus.
Tai e tiesiog žinoti, kada daugmaž tas laikas yra. >> Mhm. >> Kad ir žinoma, kad tai būtų ne tik savaitgalis, nes tada jau kažkoks toksai labai jau tas gyvenimas vėsus. Tada mažai čia visos tos meilės >> toks gyveni nuo nuo savaitgalio iki savaitgalio tada išeina >> tada gaila savo paties gyvenimą tiesą sakant tai tarsi turėtų būti daugiau, bet gerai, kai tas laikas yra apytikriai aiškus arba žmonės apsiderina prieš savaitę, vat kada tas mūsų laikas ir tą mūsų laiką vat ir skirti sau dviem ir telefonas tuo metu, na, vis tik turėtų būt iš pagarbos padėtas į šoną.
Čia net, žinai, galbūt tavo šitas patarimas geras tuo, jog tu po to netgi jeigu ir tu esi tas, kuris dirbi iki vėlumos arba ten skrolini ar žaidi žaidimus, tu nesijauti kaltas tą darydamas, nes tu žinai, kad rytoj yra mūsų bendras vakaras ir mes visą jį kartu praleisime ir aš jau rytoj tos galimybės neturėsiu. Todėl šiandien aš turiu tą galimybę. Ir tada tu taip kaltas nesijauti. Kada nėra šito planavimo, kaip tu vat ir gerai pasakei, tai žinai, tada tu visą laiką gali, vienas gali jaustis, pavyzdžiui, labai blogai santykį, kitas nesuprasti, kad jis daro blogai ir tas santykis gali griūti pamažu.
Tai planavimas čia tikrai gerai. >> Planavimas gerai. Ir va, a, jeigu vienas iš jų niekada visada jam santykio per daug ir nereikia, tai jisai gali būt priprasti, kad o truputėlį daugiau santykio negu aš galvojau, bet pasirodo visai, visai nieko, visai faina, patinka tarsi gyvybės daugiau. O tas, kuriam santykio kaip tik per godžiai reikia ir šiandien reikia, ir rytoj reikia, ir poryt reikia, jisai tada truputėlį apsistabdo, pasižiūri, kad vat irgi ar ar iš tikro tiek daug reikia, kad gal ir kitus žmones verta pamatyti gal na kad nevirstų į reikalavimą tokį terorizavimą.
Ir paaiškėja, kad jam irgi, tiesą sakant, geriau pačiam save pajaust, o ne ten visą laiką vaikščiot iš paskos ir galvot, kaip čia man dar meilės nedaryt. moterys. Taip dažnai dar >> čia kai a dietos laikaisi ir sau draudi viską, viską valgyt, draudi ir tada kai jau gauni, tai nu atrodo, kad tada kiekvieną dieną reikia šokoladų, bet kai sau leidi suvalgyt to šokolado tris keturis kartus per savaitę po truputį, tai tas kitas dienas jo net nereikia, nes tiesiog tu po truputį kažkiek laiko gauni.
Bet tu žinai, kad tikrai bus va po kelių dienų bus. Nereikia gaudyt, nereikia kovot. kur kas ramiau jautiesi. Ar kada jauties, lyg būtum tas perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą. Yra toks dalykas Vita Biotic ultra ašvaganda maisto papildas. Viena tabletė, o jausmas lyg išgėrė visos ašvagandos plantacijos galią. Net 6000 mg šaknų galios. Ir tie vitanolidai, na, jie kaip superherojai tavo kūnui, o vitaminas B6 grynai kaip tavo asmeninis treneris, kuris padeda nepavirsti į zombį nuo streso.
Tai va, jei jauti, kad baterijos išsos, pabandyk. Aš bandžiau ir galvoju, kad čia yra mano nauja supergalia, gal ir tavo. O mes grįžtam atgal į pokalbį. O kaip tu manai, o naujo naujos technologijos, vat šiek tiek užsiminėm apie tą skrolinimą, jos am augina atskirtį ar tiesiog formuoja naujus įpročius, prie kurių mes turėtume jau prisiderinti ir neignoruoti? Nu ką aš turiu omeny, kad ar mes vis dėlto turėtume a tą telefoną ir socialinius tinklus ir visus kitus gadžetus padėt į šoną, ar visgi jau integruoti į savo gyvenimą ir priimti kaip faktą?
ir tiesiog jau pamiršti apie šią temą. >> E, integruoti vienareikšmiškai. Bet tavo pirmas klausimas, ar augina atskirtį? Aš labai ilgai kažkaip galvojau, nes aš labai nemėgstu tokio pasakymo, kad va pasaulis ritasi pražūtin, jau jaunimas sugedo, nebemoka vienas kito mylėt, bet iš tikro atskirtį šiek tiek augina. E, nes, e, na, žmonės lengviau veikia, keičia vieni kitus, reiškia, mažiau užbūna vienam ryšyje, kuriame abudu užaugtų ir pereitų per krizes. Nu, čia tas skyrybų kiekis ir ir pažinčių portalai visokie, kur visko gali rast.
Anksčiau taip lengva rasti nebuvo. Tai vat šitos tikrai keičiasi. Antras, kad žmonės daug daugiau bendrauja e žinutėmis jau skambučiais netgi rečiau, e, negu susitikimais. Ir vėlgi tas bendravimas gaunasi, na, faktiškai mes mum pasidarė be galo patogu gyventi. Patogu ne tik fiziškai komfortiškai. Va čia nuvažiavai ir radai visą informaciją, bet bet patogu ir santykiuose, kad jeigu aš supykau, tai aš tada nekalbėsiu balsu, kad nesigirdėtų. aš paslėpsiu, aš parašysiu žinutę kokią nors tokią aptakę ir išbūsiu, kol man praeis, tarkime.
E, ar kitas žmogus vat vėlgi jam nepatogu dabar jisai nori su kitu žmogum pabendraut, jis kažką tai šiek tiek paslėps, kažką pagrąžins, paretušuos į Facebooką įdės dar kitokį gyvenimą negu buvo. Vienu žodžiu, mes išvengiam vienas kito aštrių kampų ir tada, kai tokie du žmonės, kurie va taip vat gyveno bendraudami žinutėmis, gražiom frazėm, taip toliau, jiem reikia išbūti kartu kokį mėnesį, staiga išlenda va tos visos šešėlinės pusės ir paaiškėja, kad šitą mes mažiausiai dabar mokam daryti. Palyginus su senoviniais žmonėm, kurie ten trynėsi vienam kambary visa šeima nebuvo niekur kur atsitraukti, jie tai mokėjo geriau.
Tai mes atitolstam nuo gebėjimo spręsti visokius konfliktus, spręsti mini problemas. >> Spręsti tai mes mokomės nuo gebėjimo prisitaikyti tada, kai išspręst neišeina, nes kartais neišeina išspręsti, >> kartais reikia būtent kardinalaus prisitaikymo. >> Vat žmogus supyko, žinai, parašė žinutę ir jam reikia laisvės, jam reik pabūti, išsibūti, suprasti ir tada aš grįšiu ir viskas bus gerai. A kaip teisingai ir sveikai suprasti tą laisvę santykiuose? Ne, žinai, čia galima įvairiai suprasti. Ir kai aš girdžiu, kad dabar reikia tos laisvės, man kartais atrodo, kad kai kurie per daug kraštutiniškai į tą žiūri ir per daug radikaliai.
Kitą laisvę aš suprantu, ten, žinai, galbūt negali a riboti savo partnerio laiko, ką jis turi veikti, su kuo bendrauti ir panašiai, ane? Bet kita laisvė gali būti, vat, kaip ir tu sakei, užsinorėjau, išėjau, dvi dienas negrįžau. kas tu man, kad aiškintum, kur aš turiu eiti ir kada grįžti, ane? Kur tas balansas tarp tos laisvės, kiek jos turi būti ir kaip išvis mums suprasti tą laisvės turėjimą santykiuose? >> E, kad suprastum, kiek turi būti laisvės būtent tavo gyvenime, reikia nebūti atsiskyrus nuo savo ilgesio jausmo.
jausti, kiek tu iš tikro jauties giliai viduj vienišas ir kokio gyvenimo tu kažkada svajojai, norėjai, kokios šilumos kiekio, nes žmonės sau chroniškai meluoja apie tai, kad jie jaučiasi gerai, o iš tikro jie viduje yra labai vieniši. M >> nu, nes įsileis tą ilgesį, kad aš iš tikro labai mažai būnu tam sraute vat kaip tokiam beveik susiliejime, kai mane tikrai girdi, kai aš tikrai girdžiu. Tiesiog daug viso šito pakeičiama va brausinimu, kažkokiais tai užsiėmimais ir na tarsi nereikia.
Aš tarsi kažkur kitur. Tai vat reikėtų sužinoti koks tas kiekis, nes nes šiaip tai sakysim du suaugę žmonės, na, iš tikro nėra taisyklių. Kiek jie turi kartu praleist laiko, jeigu jie trinsis kasdieną, kaip ten tie valstiečiai dūminiai pirkioje, jie tada vėlgi riesis nuo to, kad neturi laiko nueit įsisąmonint, kas su jais vyksta. Ir tokios nelaisvės irgi nesiūlau, nes sako net kosmonautai kiek gerai bebūtų suderinti grįžę iš to kosminio laivo, tiesiog nekenčia vienas kito. Tai tai tokios >> ir atrodo per tokį trumpą laiką.
>> Tai va, tai gal nereikėtų šitaip. O o aristokratai turėdavo ten atskirus miegamuosius, atskirus netgi rūmus ir ir taip toliau ir ir tai tik padėdavo jų sutarimui. >> Bet vat pagal ilgesio jausmą matomai reikia žiūrėti, nes na tiesiog kam gyventi vesiai, jeigu tu gali gyvent šiltai. >> J Bet iš to, ką girdžiu, tai tarkim darbas iš namų a dviese ir jeigu abu namuose dirba, tai nėra, kad kenkia santykiams. >> Dažniausiai kenkia. Ir kas įdomiausia, kad kenkia ne tai, netgi ne taip, kaip tiem kosmonautam, kurie ten kartu turi spręsti uždavinius ir gal dėl to pradeda rietis.
E, bet kenkia ta prasme, kad žmonės būdami taip arti vienas kito, jie pradeda pasąmoningai ribotis ir pas juos kaip tiek artumo lieka dar ir mažiau negu pas tuos, kurie >> tenais kartu, na, ar į kokį kalnų žygį išeisi, čia emocijos, stresas, na, tikrai per per glaudu, ar ne? Labai tos neigiamos pusės gali pradėt trukdyti. O būdami kartu namuose, jie netgi neigiamom pusėm vienas kitam trukdo, o jie pradeda nebebendraut iš tikrųjų. >> Mhm. >> Nes visada gi galiu.
>> Kam gi kitam kambary yra? Ir galiausiai nebėra to visada. Aš, žinai, net pastebėjau pats, a, kad jaučiuosi fainiau, kai mano draugė išeina į darbą ir grįžta vakare. >> Gali pasiilgti, pavyzdžiui, >> nes pasiilgstu ir vakare faina yra pabendrauti apie tai, kas vyko. Jeigu jinai dirba iš namų, man faina yra būti kažkur, grįžti, kad ir kelis kartus išvažiuot grįžti, bet nebūti visą laiką kartu. Nes tom dienom, kai mes būnam visą dieną kartu, toks jausmas, žinai, kad mes a net vakare galima, va tokią frazę net vakar jinai pasakė, žinai, sako: "Nu va ir vėl miegot, ir vėl keltis ir vėl."
Ir atrodo, žinai, kad nebuvo tokio kažkokio tarpo toj dienoj gyvenime. Viskas taip ištisai ėjo viena linija. >> Čia tu labiau kalbi apie sąmoningumo sumažėjimą, kuris pas mus būna, kai pas mus nėra aiškių koncentracijos, dėmesio koncentracijos momentų. Vat sako, kodėl žmonės nesijaučia laimingi oro uostuose? Taigi tinginiauk, eik į parduotuves, gerk kavą. Ne, nes tu esi kažkoks pakabintas. Nei tu kažką veiki, nei tu neveiki. Kažkoks tarpinis. O jeigu tu dabar vieną dalyką darai, paskui pabaigei tą dalyką, tarkim, nežinau, skaitai paskaitą, perskaitai paskaitą, dabar tu turi eit kalbėt su šituo žmogum.
Tavo dėmesys visą laiką tiksliai koncentruotas. Vat chirurgu labiausiai koncentruotas. Ir tu visiškai persijungi iš vieno ir į kitą ir sako, kad žmogus, kuris yra pilnai čia ir dabar, patiria patį didžiausią laimės jausmą tiek tiek su partneriu, tiek atskirai. >> O kaip tada tu pasiūlytum žmonėm, kurie va taip dviese namuose būna, a koncentruoti tą dėmesį, kad pajaustum tą laimės didžiausią jausmą, a nebūtų ta ištisinė linija, viskas per dienos eigą. Va šitą šitas yra sunkiausia žmonėm, kurie iš viso kokioj tenai taigoj trobelėj esi ar vienas ar ar tuo labiau du žmonės, kad tenais yra begalinis laikas.
Atrodo, nėra jok atskaitos taškų, nes tu toli nuo civilizacijos. Labai aiškus planas dienos, kad dabar, tarkim, pas mus yra pusryčiai ir pusrytinis pokalbis ir maksimaliai koncentruojamės į tai, ką mes vienas su kitu pašnekėjome, kokie mūsų tie pusryčiai, ką pajutau ir paskui jokiais būdais jau nebendrauju, tu darai kažką kito ir visiškai pamiršti, kad tas žmogus yra čia. tu kažkaip maksimaliai susikoncentravai į tai, ką darai kito, bet 100% tas vėlgi tu reiškia ribą laike kažkokią, matyt tokią, kai pavargsti, >> tada tu vėl keiti ir vėl labai aiškiai būni tame trečiame dalyke, į kurį pakeitei.
Ir tas turėtų būt toks labai aiškus planas ir ir kuo mažiau va tokio, kaip būna šeimose sako tokia mūsų ego sriuba, kad visi vaikštų po visus kambarius, nesuprasi ko, ką aš čia veikiu, ko aš norėjau. Nuėjau vieną pakalbinau, nuėjau kitą. Pokalbiai tie irgi tokie beprasmiški, trumpi kažkoks šokinėjimas. Va tada visi būna išvargę, nelaimingi. Sako, trinimasis namie. A tai aš kaip supratau, a jeigu net ir būni dviese namuose, tai a kai atsisėdi dirbti, tai įsivaizduok, kad manęs nėra.
Maždaug aš esu, bet mes dabar tris valandas nebendraujam. Aš esu čia, aš esu neie. Fiziškai aš čia, bet aš ne čia. >> Ir tada, kai valgom pietus, aš nesu darbe, aš esu su tavim 100%. >> Taip, geras. Čia labai faina atskirtis. Iš tikrųjų aš pamenu, kai a ganėtinai netrumpą laiką dirbau iš namų, aš pats nusprendžiau išeit į ofisą ir atskirti tiesiog namus nuo darbo, nes kai tu dirbi iš namų, kažkaip susilieja tos dvi aplinkos ir tu nebe nebejauti to tokio, žinai, atskirties jausmo, kad tu namuose, tu toks jausmas gali tu visą laiką pasiekiamas ir kai tau nėr ką veikti, nu einu padirbsiu, žinai, ir tada tu jau galėtum tą ką skirti knygos skaitymui, dar kažkam, bet tu automatiškai eini padirbti, nes gi čia vat šalia.
Ir man tas kažkaip tai buvo momentas, kad aš nusprendžiau, kad reikia išeit iš namų kažkur tai dirbti, nes tada atsiranda aiški atskirtis, kur yra namai, kur yra darbas. Aišku, ne visi tai gali. Kai kuriem patogiau iš namų yra tiek finansiškai, tiek galbūt >> net namai siūlo apsibrėžti tam tikras vietas būtų, kad šitoj vietoj būtų vat sėdim geriama kavo. O šitoj vietoj gilūs pokalbiai, o šitoj vietoj meditacinis kampelis. >> Ir tada gali partneris matyt nuėjo tenai į tą kampą, atsisėdo dirbti, viskas, netrukdau, jisai dirba, atėjo čia, reiškia, galim bendraut ir atskiros zonos.
A, ok. Dar, žinai, a aš šiaip ilgai galvojau ir būtų įdomu išgirsti m tavo mintis apie tai, kokia yra pagrindinė dviejų žmonių santykio ryšio paslaptis. Kas iš tikrųjų yra svarbiausia santykyje vienas kitam, kad tas ryšys būtų kuo tvirtesnis? Pirmas dalykas, jie saugiai jaučiasi vienas šalia kito. Tiesiog darydavo tokį eksperimentą, kad pasodina porą, e, na, įvairų laiko tarpą praleidusius kartu, prijungia elektrodus prie odos varža, rodo streso lygį, nesunku išmatuoti. Ir kažkoks trečias žmogus su jais kalbasi, jie tarpusavy atsakinėja į klausimus ir mato, kaip jie vienas kitą veikia.
Tarkime, jeigu mes būtume pora, tu kažką atsakei į tą klausimą, kurį tau uždavė kažkas trečias ir mane jau paėmė nervas, tarkim, kad tu nusišnekėjai ir jau mano rodo elektrodai, kad a arba kad tu pirmas pasakei, o ne, aš spėjau pasakyti arba dar kažkas. Tai žmonės ne nesijaučia saugiai vieno šalia kito. >> Tai reiškia, kad tie santykiai bus arba kankinantys, kad jie ilgai vienas kitą kankins, kol vienas kitam sveikatą sugriaus arba greičiausiai skirsis. Tai vat saugumo jausmas.
Toliau labai svarbus dalykas yra vis tiek bendri interesai, kad būtų apie ką kalbėti, būtų, būtų ką veikti kartu, nes va čia kaip tik tas, jeigu mes veikiam kažką kartu, mum visada įdomu, nes mes kaip žmonės vis tiek išpasakosim visas savo patirtis ankstesnes, e, viską, kuo domės ir galiausiai per tris metus jau pradėsim įėti. Bet jeigu mes abudu, tarkim, esam aistringi keliauti ir šiemet, nežinau, ten į Meksiką, kitais metais į kokią nors ten Tanzaniją, trečiais, mes vis patiriam kažką tai ar mokomės kažko tai kartu, >> tai tai mums tada įdomu.
Mes ir įdomūs vienas kitam tuo pačiu, nes mes kartu patiriam tą įdomumo jausmą. Vat tas labai svarbu. E, na, intymas irgi gelbsti. Vat yra daug žmonių, kurie nemoka psichologiškai nieko ten gražiai išdėlioti ten savo vidinio pasaulio, ką aš jaučiu, o ką tu jauti. Bet jie turi tokį gaivališką, nuoširdų fizinį ryšį, kurio metu tarsi vyksta persikrovimas visos sistemos ir net jeigu jie nuėjo pasimylėti šiek tiek apsipykę, jie po to vėl suartėjo. Kaip tas įvyksta, neaišku, bet vat jie gauna tą hormonų dozę, tą tokią cheminę ir ir kaip dovaną nuolatinę gauna ir gauna ir gauna, o kitos poros negauna tos dovanos, tai vat negali pasidžiaugti.
Tai e tie trys dalykai dabar >> nors seksas geriausias vaistas nuo visų santykių problemų. >> Seksas labai geras. Jeigu pas mane ateina pora, kur blogai sutaria, bet geras seksas, tai aš labai rimtai žiūriu, kaip mums čia reikia taisyti. Ir dažniausiai minties apie skyrybas jokios neturiu, nes, nu, kažkaip tai jie daug grečiau skiriasi, jie ten pasirėję, susitaiko, bet vis tiek vyksta vyksta sėkmingai. Dar vienas tam tikras vienas kito idealizavimo kiekis, kuris išlieka labai ilgai. Vienu žodžiu, gal tas mano ten išrinktasis kitiem neatrodo kažkuo stebuklingas, o man jis vat kažkuo stebuklingas.
Vat kažką turi tokio žavaus, >> kažką tokio gražaus ir aš vis tebežiūriu tuo žvilgsniu. Nu, kad ach, nori podkasto? Record in Vilnius tau duoda pirmą šansą visiškai nemokamai. Aš žinau, kaip baisu gali būti pradėti. Neturi kur filmuoti, nežinai nuo ko pradėt, o dar ir kainuoja. Recordin Vilnius nori duoti galimybę visiškai nemokamai nufilmuoti tavo pirmą valandos podkastą profesionalioje studijoje. Ką tu gausi? Vieną valandą filmavimo, montavimą. Ir tavo epizodas bus patalpintas Recording Vilnius YouTube kanale. Dalyvauti labai paprasta.
Komentaruose parašyk savo podkasto idėją apie ką, kodėl nori kurti ir kuo tai gali būti įdomu kitiems. Kiekvieną savaitę išrinksime vieną laimingąjį, kuriam padėsime padaryti pirmą žingsnį. Neturi patirties, tuo geriau. Ieškom ne profesionalų, o drąsių svajotojų nuo moksleivių iki senelių. Komentuok dabar po šio video ir galbūt jau kitą savaitę sėdėsi šioje studijoje. >> O kaip idealizavimą ne iš nuo idealizavimo neperiti ant to užkilimo ant piedestalo. >> E tipiškai e čia susiję užkėlimas su piedestalu su menka savivertė.
>> Mhm. >> Jeigu mano labai bus menka savivertė, tai aš galiu labai ilgai kelti. O, o jeigu mano savivertė bus normali, tai aš ten per tuos tris metus išsiaiškinsiu šešėlines puses, bet vis tiek kažkas žmoguje, tarkim, tos savybės, kurių aš niekada neturėsiu. Sakysim, jeigu aš esu, >> tarkim, ekstravertė, o jisai intravertas, nu, man visada bus žavu, nes aš pati nemoku tokia būti. Na, kažkas arba gal kažkas tai mano vaikystės turi kažkokį ypatingą, nu, pavyzdžiui, man patinka vyrai, kurie viską moka padaryt, sutaisyt.
Nu vat jie man visada kažkokie žavesni negu tie, kur nemoka nieko. >> Bet čia pas tave atėjęs iš vaikystės iš iš tėvo. Iš tėvo grynai man patiko jame tas toksai kūrybiškumas, toksai nagingumas ir aš vat man vis tebe tebepatinka tai. >> Bet žinai, a tu dabar kai šitą pasakei, aš prisiminiau a pasakojimą apie savo draugės draugę, kuri sako: "Aš ją pažįstu 15 metų, aš nesu nė karto jos mačius su vaikinu." Ir sako jinai turi tokį idealų tėvą.
kuris viską moka, yra žiauriai empatiškas, nuoširdus, rūpestingas, taip toliau. Jinai sako, negali susirasti vyro, nes jinai ieško pagal tėvą. Moteris, tarkim, ypatingai ieško panašaus į savo tėvą. Kiek mes turim su lūkesčiais čia dirbti, kad tuos lūkesčius reguliuoti ir visgi suprasti, kada jau galbūt, nu, nereikia tiek daug ieškoti, o užtenka, kad bent jau ten 50 ar 30% atitiktų tėvo. A ir jau pasirinkti kaip savo partnerį. Kaip čia su tais lūkesčiais ir vat būtent to tėvo paieškos modelio atveju?
>> Čia toksai labai keistas atvejis, nes dažniausiai sako randa pagal tėvą kažką blogo ir sako: "Žiūrėkit, ne ten, kur 10 balų meilė, o ten, kur aštuonių." Ir žmonės labai sunkiai nenori to priimti. Bet jeigu toks geras, čia labai įdomu pasakei, greičiausiai, kad ten nėra viskas taip gerai. E, greičiausiai, kad, pavyzdžiui, na, jinai per daug artima su tėvu, kad kažkuriuo momentu ta virkštelė nenukirpta ir kad jie ar tai per per daug asmeniškai bendrauja, ar tai jisai jai per geras, ar nepatraukia, nes svarbiausia jam turėtų būt žmona, ane, dukra.
Dukra turėtų būt kažkur trečioj vietoj, kad jinai geriausia, bet ne pirma eilė. Ir tada automatiškai jai norėsis, bus tas didesnis badas, kad aš turiu kažką susirast. Ai, jinai matys ir modelį, kad tėvas su mama artimiau dabar. >> Jo, o kad jinai negauna tiek daug, kiek mama, tai jinai tada labiau stengsis. Plius jinai turi būti tokio pat gerumo kaip tėvas ir pati, tai tada vėlgi jai tie geresni partneriai siūlysis, nes būna kartais tėvai tokie šviesuoliai, žvaigždės, o vaikai tokie pilkučiai prie tų tėvų prisitaikę, niekada jų nepralenks.
Tai vėl toksai liūdnas kaip ir variantas. E, tai jinai turėtų būt savarankiška, turėtų stovėt ant savo kojų ir ir truputėlį jausti badą, ko gero, jeigu turi jau tokį gerą tėvą, >> jeigu gauna to pasisotinimo iš tėvo, greičiausiai to bado ir nejaučia. Tai čia >> tai be abejo, taip dažnai ir būna. Taip, >> a, žinai, šiek tiek apie lūkesčius šnekant, tai apie pirmus pasimatymus ir žinai, kai mes einam į pasimatymą, tai mes visi norim atrodyti labai geri, a, pasirodyti tinkamai, a, tinkamai kalbėti, tinkamai atrodyti, a, tinkamai elgtis, na, būti tokia savo geriausios versijos žmonėmis einant į pirmą pasimatymą.
O kokias esmines klaidas daro žmonės savo pirmuose pasimatymuose, apie kuriuos net nesusimąsto, kai taip stengiasi? >> Na, be galo daug klaidų padarom. E, pirma klaida nesiklausymas. Čia būdinga ir merginom, ir vaikinam, kad jau kai reikia parodyt visas savo plunksneles ir kur važiavau ir ką nuveikiau ir kaip aš čia šmaikščiai pasakysiu, tai nėra kada išgirsti to žmogaus, užduot klausimą giliai pajaust, ką atsako. E, nes tuo nuolat skundžiasi mano klientės ir klientai, kurie eina į pasimatymus, kad kita pusė nuol užėmė visą dėmesio lauką.
M e bet ko gero dar didesnė bėda yra tai, kad trūksta tikrumo. Jeigu juk stipriausius jausmus mum pažadina, kai mes pajuntame tą, e, kito žmogaus nuoširdumą ar tą vidinį vaiką jo, tada gali ir įsimylėti tuo momentu. O jeigu žmogus toks visas šaunuolis, blizgantis, tai mes greičiau galim šalia pasijausti tokie truputį gal neverti, kad o čia jau toksai žmogus. Arba gali būt keistas jausmas, kad tarsi žiūrime kaip į televizorių, kad na ne iš tikro čia vyksta tas mūsų susitikimas, kažkoks šou >> va, kad tas žmogus, na, tarsi negali to žmogaus pajausti, koks jis yra viduje, koks jis ir nematai, kaip jis į tave reaguoja, nes jisai į tave nereaguoja, tiesą sakant, jis užsiėmęs tuo šou.
Bet žinai, mes kai jau ateiname į santykius, a, ar ateidami į santykius, mes turime lūkesčius ir tie lūkesčiai būna įvairūs. A, vieni lūkesčiai būna suformuoti iš vaikystės, kiti lūkesčiai būna sugalvoti pačio savęs arba net primesti socialinių tinklų ir aplinkos. M man įdomu, o kaip rasti balansą tarp tų tikrųjų lūkesčių, kokie mums yra svarbūs kaip asmenybei, kaip man, kaip būtybei nuo tų materialinių ir kultūrinių ir primestų lūkesčių. Kaip suprasti, kas yra primesta, o kas yra tikrai man svarbu?
>> Čia tas užstrigimas socialiniam burbule, e, kai tavo socialiniam burbule, tarkim, visi vyrai moka arba tavo socialiniam burbule visos moterys tvarkosi. Tai toksai žmogus, na, labai siaurai ir inertiškai vat vat yra ta viena linija ir tarsi aš ne tarsi nekeliavau į kitas šalis, tarsi nesusipažinau su kitokiais žmonėm ir nežinau, kad gali šaunūs žmonės visiškai kitaip galvoti. Man tai kvepia tokiu labai dideliu užsidarymu, va kaip tą marklių uždėti, reiškia, antų ir jisai mato tiktai tą vieną. Taip.
Ir aš, beje, esu turėjus klienčių, beje, labai nedaug, kuriom va tas finansai ir viskas. Ir jau geriau jinai bus su blogo charakterio žmogum, pati nelaiminga, bet jinai negali vat, kad vyras šiek tiek mažiau už ją uždirbtų. >> Tai labai liūdna atrodė. Dažniausiai tokie labai obsesiški žmonės, kurie va tokie taisyklių laikausi. Vat ir taisyklė šventa, ir taisyklė va tokia keista, neaišku kieno sugalvota. Na, tarsi žmogus savo protu nepamąstė šiame gyvenime >> ir ir dar nepasimatavo ir nepasižiūrėjo širdyje, kas yra, ką jis pats iš tikro jaučia, šalia kokio žmogaus jis yra laimingas, šalia kokio ne toks laimingas, nes būna išsirenka tiesiog šiaip žmogų, kuris tėvam patiktų, pavyzdžiui, ir irgi ne vieną tokį girdėjau tėvam arba draugam, kuriuo ne negėda pasigirti, ar ne?
O nesijaučia šalia tokio žmogaus laimingai patys. Paskui atsiranda kažkokios meilužės, meilužiai, kažkas tokio. Tai toksai vat nežiūrėjimas į širdį, savarankiško mąstymo trūkumas, kad neišdrįstu, neateinu į paauglystę ir nepasakau, kad o aš kitaip mąstau, vat man tas prie širdies, o tas ne prie širdies. Kažkokios drąsos. Čia tarsi tokių gerų berniukų ir mergaičių problema, kad jie tebėra tam, na, nežinau, vat tos >> socialinio burbulo įkaita ir ir jie savo jausmais, savo tikrojo gyvenimo ir negyvena. >> O kodėl jie bijo tuos tikrus jausmus parodyti?
A, >> nes tada tave galbūt nuvertins, nes ką žmonės pasakys, yra toksai svarbiausia, ką žmonės pasakys, reputacija aukščiau, visko. O ką tu čia jauti? Ta tavo laimę, tai koks čia skirtumas? >> A na jo, aš esu girdėjęs, pavyzdžiui, a vieną tokią situaciją, kur a mergina, kuri įsivaizduoja, kad už ją turi mokėti, jinai savo draugės klausia, sako: "O kaip pas jus santykius?" Sako: "Nu ką aš žinau, tai aš sumoku, tai jisai sumoka." Tu pati moki ir jinai nustebus reaguoja, kaip atrodo, kai čia didžiausias pažeminimas >> ateivis kažkoks tai pasakotų.
sako tikrai ir kaip tu jautiesi? Sako, gerai jaučiuosi. Ir tu gerai jautiesi, kad jisai už tave visko nemoka. Nu taip. O tai kas čia gi normalu? Sako, aš visą gyvenimą taip. Tu visą gyvenimą taip gyvenai. Su tokia nuostaba atrodo, kad išgirdo kažką nu netikėto iš viso naujo gyvenime. Tai reiškia, kad jinai visą laiką tam burbule gyvenus, jinai net neįsivaizduoja, kad gali būti kitas pasaulis. Bet tai gal vat ir pakeitus tą pasaulį atsiras naujų pažinčių, naujų žmonių ir tada jai nereikės galvoti, ką kiti pagalvos >> ir ir kaip jinai pasijaus viduje turtingai, kiek jinai erdvės į savo galvą įsileis, į savo jausmus.
>> Mhm. >> Fantastika. Reikėtų kuo greičiau tą padaryti. nueiti kažkokiu naujų hobių užsiimti, kur na su kažkokiais kitokiais žmonėm susipažinti, daugiau pabūt su jais ir tai tada pradės keistis reikal >> plė savo akiratį, >> taip? Nes žmonės kai kurie ne visi yra labai plataus akiračio žmonių, bet vis tiek dauguma, ko gero, turi savo tas saleles tokias, kur visos draugės galvoja, kad vyrai kiaulės, nu ir visos mes vienišos ir mes visos tenai sėdime ir taip kartu galvojam ir tada nei viena negali ištekėti.
dažniausiai tok tokie tokius randa ir tada tu jautiesi savoj bangoj tokioj atrodo, kad nu va čia tai tie žmonės, kurie mane supranta ir aišku tada sunku labai prisileisti kitą nuomonę >> ir grėsmė savivertė labai didžiulė. Jeigu staiga atrasiu, kad ne tokie tie vyrai kiaulės, tai kodėl tie santykiai blogai vyksta? Gal aš ir pati kažką ne taip darau? >> Aha. pripažint, kad gal pats ar pati kažką ne taip darau savo gyvenime. >> A dar žinai, a mes jau šiek tiek kalbėjom apie tą bendravimą šeimoje ir aš visą laiką galvoju, kiek žmones mes daug investuojame, pavyzdžiui, į verslus, į karjerą, am taupom pinigus investuoti į butą kokį tenais, susikurti pasyvias pajamas.
Nu apie tai mes galvojame, bet niek niekada kažkaip, nu, dažniausiai nesakysiu niekada, yra tikrai nemažai žmonių, kurie apie tai galvoja, bet dažniausiai, kai mes užsisukame tame materialiame pasaulyje, mes pamirštame apie investiciją į santykius. Ir a man įdomu, kaip atrasti balansą santykiuose poroje, a kai nepamesti ir karjeros, bet ir nepamiršti, kad reikia dar investuoti į santykius, kad ir turi jau partnerį penkis metus, bet čia kaip ir darbe ir versle, nu kad ir tu darbą penkis metus turi, tai nereiškia, kad jeigu tu ten nustosi dirbti, tai toliau ir gausi tokį pat atlyginimą ir visi tave ant rankų nešios.
Vis tiek tu turi rodyt rezultatą. Kaip suprasti, kad tą patį reikia santykyje daryti? Kodėl žmonės tą pameta? >> Čia yra viena vertus skurdo mentalitetas lietuviškas, kita vertus vakarų visuomenės orientacija į produktą, produkto gamybą. Tai tas lietuviškas vat skurdo mentalitetas. Taigi, svarbiausia namas, svarbiausia mašina, svarbiausia daug uždirbti, svarbiausia karjera tada jau, nes o kaip tu kitaip tą padarysi ir visada ir netgi va yra vakaras ir svarbiausia bus tokiai šeimininkei sutvarkyti namus, o ne pabūti su savo vyru, net su vaikais kartais jinai tenais šveičia kažką, tai dulkes renka, trupinius renka.
Tai kažkoks keistas va toks, nes kodėl santykiai ir nuotaika yra gana tokie nepačiupinėjami dalykai. Jie kažkur mūsų galvoje. >> Mhm. >> Jie neaiškūs, jie vaizduotė, jie ir O čia labai aišku. Nupirkau gražią sofą, štai jinai stovi. >> Rezultatas yra. >> Rezultatas yra. Taip. Tai e tiesiog nevertinamas patyrimas, jausmai, dvasiniai dalykai kaip tokie. Jie yra menkesnio tarsi lygio, kad aš kažką tai patiriu, laimę, patiriu santykį, patiriu meilę. Ar aš kažką nuveikiu, padarau ir va prašom, man užmokėjo, va prašom, aš nusipirkau, va prašom, aš karjeroj pakilau.
Tiesiog toksai nu mažiau apčiuopiamų abstraktesnių dalykų vertinimas yra, na, jisai yra ženklas aukštesnio emocinio intelekto ir aukštesnio intelekto bendrai. savivertę ir, pavyzdžiui, baimę prarasti. Tai yra a tas pats, apie ką tu kalbėjai, kad uždirbti pinigus, kad įrodyt savo vertę, nes gali būt galbūt žmogus a tas pats vyras jisai negali sustoti dirbti arba uždirbti dėl to, kad jisai turi kažkokias traumas iš iš jaunystės arba gal tiesiog jisai turi baimę, kad jeigu jisai nustos kažką daryti, tai jisai neturės, nu, neuždirbs.
Nu, kažkur tai >> jisai gali iš nesaugumo jaust >> čia jau iš nesaugumo. O jisai dar gali būti priklausomas nuo dopamino. >> Jis gali būti, kad jis yra viduje tokiam perdegimo sindrome chroniškam gyvena. Ir kai jis tik sustoja, jis pasijunta išglebęs, tuščia nuobodu bloga beveik depresija. O čiumpi dirbt ir vėl geriau. Vėl >> ypač dar kai darbe uždirbi, gauni rezultatą, o pasisekė iškart dopaminas. >> Taip, pasisekė. Tai va, tai tokiais atvejais daug priežasčių yra, bet >> bet čia sakai gali būti tokio chroniško nuovargio a pas >> chroniško nervų sistemos išsekimo, nes dopaminas šiaip taip yra nemiga, sudegimo sindromas, o paskui jau ir depresija.
Nu ką tokių dalykų daryti, jeigu, pavyzdžiui, poroje vienas žmogus a akivaizdžiai rodo tokius simptomus ir kaip iš to chroniško perdegimo išlipti? Čia kažkoks yra protokolas kažkiek tai laiko ilsėtis, kažką tai daryt? >> Kažkiek tai laiko ilsėtis, bet jeigu jau vienas iš jų yra taip įsmukęs, čia kaip priklausomybė realiai kaip cheminė priklausomybė, tai jie turėtų kartu apsitarti, ką daryti. Na, kažkaip tai, nes va kaip ir tikri narkomanai, pagrindinis gydymo būdas yra taip vadinamas motyvacinis interviu, kad narkomano klausia: "O kas bus gero, jeigu tu mesi narkotikus?
Kam tau to reikia?" Kad jis pats pasakytų savo žodžiais, ar tikrai tau reikia? >> Mhm. >> Va, tai čia irgi žmogus turi kažkaip pats sau apsibrėžti, kodėl jam reikia, o ne tai, kad jam atėjus žmona sakys: "Tu čia sustok, nes tu čia visai ne." Jie turi kažkaip gražiuoju turi suvokti tuos minusus. Jie turi gražiuoju kartu nutart. Na, ir tada jau reikės truputėlį spūstelėti, gal truputėlį ir priminti ir ir jam nesinorės nuo kompiuterio atsikelt, bet vis tiek eit pasivaikščioti kartu gal ką.
Na, jau toks kaip jų abiejų darbas turės įvykti ir ir kuo jis daugiau pririnks to nedopamininių valandų, tuo labiau didės jau jautrumas paprastiem subtiliem džiaugsmam ir to dopamino nereiks. >> Mhm. mažinti darbo kiekį ir ieškot dopamino mažuose dalykuose pačiam santykyje >> mažintą pergalių siekimo kiekį. >> OK. M a dar tu šiek tiek užsiminii apie meilės mažėjimą laidos pradžioje ir aš a žinai pagalvojau, norėjau tavęs paklaust, o įmanoma nustoti mylėti žmogų ar ar tai yra tiesiog mažos investicijos, apie ką mes ką tik kalbėjome, pasekmė?
Na, įsimylim, mums patinka žmogus, mes jį turim ir po to, nu, aš turiu ir turiu ir užsiimu kitais reikalais, grįžtu namo, nu, yra, yra, nu, ten kažką man sako, aš ten savo reik aha aha užsiėmęs ten, žinai, ir po truputį tas investavimas į santykį mažėja, mažėja, mažėja. Nu kaip į investavimas į akcijas, ane, ir mano akcijos krenta, krenta, krenta, krenta. Gal tai yra meilės to mažėjimo pasekmė, jeigu mes visą laiką investuotume į santykį, gal ta meilė visą laiką ir išliktų.
O ar visgi galima nustoti mylėti žmogų ar ar sumažėtų ta meilės tas meilės kiekis net investuojant? >> Investuojant gali sumažėti, jeigu yra neišsprendžiamos problemos, jeigu kaupiamas, na, kerštas, kažkokia pasyvi agresija kad tarkime e kažkurioj vietoj, sakysim, tu manęs neišgirdai, kur man baisiai svarbi ta vieta ir aš ten labai prašiau ir labai pergyvenau ir naktį nemiegojau, negirdėjai. Paskui vėl po kurio laiko vėl negirdėčiau. Pasidėsiu į savo tą sieną nuo tavęs jau keletą plytų įsimūrusių. >> M >> jau reiškia, kad ne taip baisiai norėsiu laiko kartu, ne taip baisiai norėsiu intymumo, jau gal nebesidalinsiu tą problemą, apeisiu jau arba atvirkščiai, vieną kart išvengsiu tos problemos, kitąkart kaip tik staigiai susierzinsiu ir pradėsiu kritikuoti.
Tai va toksai vyksta kaip ir palaipsnis, traukimasis. Iš pradžių visokių meilės pasireiškimų darosi mažiau. meilės tokio nuoširdaus susidomėjimo, nuoširdžios empatijos mažiau, o paskui pradeda lįsti visi tokie, kad o baisiai įdomus darbas pasidarė staiga arba va ar o gal ir ne vien darbas, nauji hobiai, jau tu man nebe prioritetas, hobiai dabar įdomiau. O paskui žiūrėk, kad jau kažkokie ir dar kokie tai paslaptingi reikalai. jau planuoju iš viso tavęs nebeinformuoju, kažką ruošiuosi sužinai paskutinę minutę, kad aš kažkur važiuosiu.
E tai ir aišku neigiamų emocijų gali, bet sako, jeigu neigiam emocijų didėjimas, tai dar rodo apygeri dar meilės lygį. Blogiausia, kai jau nebėra jokių emocijų, kai, tarkim, tu darai kažką, kas mane skaudindavo, o man jau tas pats jau daryk ką nedaręs, jau nieks nebe nei džiugina, kai ką nors gero darai, nei skaudina, kai blogo. >> Tai dar tas nervavimasis ir skaudinimasis ir, o ypač jeigu dar bandau išspręsti, tai dar reiškia, kad meilės dar visai nemažai yra.
Tai tai, ką tu dabar išgirdau, tai čia yra būtent tos priežastys, kodėl meilė dingsta, ane? Bet šiaip iš esmės, jeigu to >> tai priežastys kitos. Priežastys yra kažkokie konkretūs nesutarimai. >> Nesutarimai, žodžiu, nesutarimai lydi į meilės praradimą. >> Taip, nesutarimai, kur nesprendžiam. Pavyzdžiui, man reikia daug bendravimo, o tau reikia mažai. >> Mhm. >> Ir ir jau šitas karo kirvis iškastas jau guli tarp mūsų ir jisai labai rimtas. Ir ir visada man dėl to skauda, kad tos meilės buvo ne tiek, kiek aš norėjau, ne tiek, kiek svajojau arba vat neuždirbi tiek daug, kaip tenais sakei, kad būna.
Na, kažkas va tokio labai skaudomo, >> bet gal net, žinai, šitoj vietoj gal net bandymas uždirbti daugiau a atneštų jau teigiamų pokyčių ir a į patį santykį negu pats uždirbimas. >> Labai teisingai. Jeigu žmogus pasijunta suprastas, net jeigu jo poreikiai nepatenkinti, tarkim, jisai nebus toks jau geras klausytojas, bet nors šiek tiek vieną kitą kartą pasistengs ją išgirsti, jinai labai užskaitys taivertinsi >> labai labai mažą gabalėlį jau priims kaip, na, kad bent stengies, nesvarbu, kad nėra to rezult, >> taip, ir atsiras ir intymumas, ir viskas, nes jaus pastangas, >> jausk, kad girdi ir kad stengiasi kažką daryt dėl to, ką išgirdo, o ne tiesiog ignoruoja.
Jo, pastangos irgi labai svarbu, nes žinai, daugelis pagalvoja, kad jeigu negaliu, tai kam čia net stengtis? Aš manau, kad stengtis reikia. >> Stengtis labai reikia. Ir tas negaliu vėlgi kaip tie arkliui uždėti akidangčiai, kad mąstymas ką reiškia negaliu ne empatinių klausimų išmokti. Va, pilna podkastų kiek nori, aišku, kad galima, tiktai nėra paprasta. Dideli įpročiai kitokie. ar negaliu uždirbti šiek tiek daugiau. Vėlgi daugybė pavyzdžių, kaip žmonės kažką nuveikia ir uždirba. Tai ties žinai, va dabar kai mes kalbam apie tokius santykius, žinai, apie tą meilę, man visą laiką buvo įdomu, o kaip žinoti aiškų ženklą, kada yra laikas ištekėti ar vesti, kad tai nebūtų ilgos draugystės, a, to laiko buvimo kartu prisirišimo pasekmė.
Na, žinai, nu jau laikas pasipiršti. Nu vat jau, nu vat visi draugai po dviejų metų per, nu, ir aš pasipirščiau. Kaip žinoti tikrai, kad pora yra pasiruošusi šiam žingsniui, jeigu jie to nori? A ir vyras tikrai pasipiršęs sulauks atsakymo taip, o moteris užtikrintai pasakys taip, ne iš tos emocijos, kad žinai, nu kaip aš jam pasakysiu ne, o po to po pusės metų išsiskirs. kaip suprasti, kad tas jausmas yra tikras ir kokie tai ženklai byloja? Nes aš manau, kad >> a čia labai didelis klausimas, labai sudėtingas, nes iš karto nu vat keletas tokių konkrečių dalykų, kurie ateina į galvą, tai vienas dalykas yra labai neblogai truputėlį žinot apie statistiką, kad tipiškai žmonės apsigyvena po pusantrų metų statistiškai, ką gal trumpėja, nežinau, bet paskutiniais duomenim taip buvo.
O susituokė e po trijų metų. buvimo kartu ir tada jau sprendžiamas vaikų klausimas. Tipiškai tai yra neblogai vat kažkur tai galvoje tuos turėti rėmus, na, bent apytikrii, apytikrai turėti, kad jeigu kažkas jau nori po pusės metų tuoktis, tai kad sakyt: "Ei, žmogau, gal stabdyk, stabdykis, jeigu kažkas jau septyni metai ir vis sako, kad dar neužtenka, vėlgi jau kažkaip skamba nebe taip." Na, bet aišku, tie lygiai trys, to neužtenka ir sunkiausia yra žmonėm, kurie turi idealaus partnerio kultą.
O gal pamatysiu rytoj kažką geriau? Gal ištiks ta tobula meilė man pačiam nieko nedarant ir man pačiam tobulu netampant, bet kažkas kitas ateis ir nušvies mano gyvenimą stebuklinga šviesa. Tai šitiems visą laiką tų trijų metų nepakanka. O ji iš viso yra linkę neįsipareigoti taip rimtai, jeigu kartu ir apsigyveno tada nesituokt. Jeigu jau kažkokią sutartį pasrašinėti, tai ne ne tikras vestuves, o ten dar kažkokią paprastesnė. Tai vat šitiem žmonėm labai sunkiai išsprendžiama. Čia rodo tam tikrus narcisizmo bruožus.
Jeigu nesi to idealaus partnerio ieškotojas, tai savotiškai truputėlį spirgi namus. ir tas, nu, norėjimas natūralaus produktyvumo, pavyzdžiui, k kaip >> vaikų auginimas, nes pora truputį ir užrūgsta, jeigu jie vienas su kitu būna be galo ilgai, jie jau nebeturi naujų dalykų, ką daryti >> ir ir tai gali juos sugriauti. Tai va tas toksai kitas etapas, kad pradėjom kartu gyventi, e, vaikus planuoti, jisai kaip tik santykius pagerina, o nepablogina. Nors tuo metu tie santykiai va tą pradedant buvo kaip tik kažkur nuvėsę, nusėdę, jau nebeaišku, ar tuoktis, ar skirtis ir paaiškėjo, kad susitūkus vėl pagerėja.
Tai žodžiu, a, santykiai tai yra nuolatiniai nuotykių ieškojimai tokie, žinai, a jeigu tiktai mes nustojame vienas kitą stebinti arba patirti įspūdžius kartu, kažkokius naujus įspūdžius, naujas patirtis, taip tie santykis ir griuv. Nes iš to, ką girdėjau, a jeigu mėgstat keliones, tai daugiau keliauti, užsiimti kažkuo kartu, kažką veikti. Tai jeigu, pavyzdžiui, pora a geba kiekvieną kartą vis kažką tai naujo sugalvoti savo santykį, jinai gali taip ir 10 metų draugauti ir būti kartu laimingi be vaikų, be santuokos, nes tiesiog moka >> pastoviai save kažkuo tai stebinti ir išjudinti iš tos stagnacijos.
Tai tokiu atveju būna gi porų, kurios nu nemėgsta to senovinio instituto santuokos, bet jie yra de facto jie yra iš tikrųjų visiškai pilnai įsipareigoję, niekur ten nelaksto, nesiblaško, nenuvertina vienas kito. Tai aš manau, kad tokiais atvejais, na, jų pačių pasirinktas, kaip jie tai pavadins ir ir kaip jie tą savo įsipareigojimą viens kitam pasakys. Nebūtinai tai turi būt va taip vat konservatyvu be galo, bet svarbiausia, kad žmogus labai psichologu va dar vienas geras faktas tam apsisprendimui. Jeigu pora prabuvo jau du metus kartu, reiškia, jie yra vienas kito verti.
Ir jeigu tu įsivaizduoji, kad tu turi rasti kažką geresnio, tai reiškia, kad, nu, tu tikiesi stebuklo. Tu pats nesi geresnis. Tu esi lygiai tiek pat geras, kokį žmogus šalia savęs turi. Nes jeigu jau jūs nevienodi, vienas geresnis, kitas blogesnis, jūs jau turėjot įširti kažkur tai per pirmąjį pusmetį. >> Aha. >> Na, nebent tu labai smarkiai patobulėjai be gyvendamas, bet tie, kur būna vat sakysim vienas eina į psichoterapiją, kitas ne, vienas pradeda tobulėt, būna, kad tada ir išra.
E, bet jeigu du metus praleidai kartu, tai nereikia >> du metai tas toksai kriterijus, ane, >> nereikia svajoti, kad tau kažką dar geresnio turi gyvenimas pasiūlyt. Va, toks ir esi. >> Tu šiek tiek apie konfliktus užsiminei. A man būtų įdomu išgirsti, ar vyrai ir moterys konfliktus turėtų spręsti skirtingai, ar mes čia esame lygiaverčiai a konfliktų sprendimo partneriai. Ar visgi kažkokie tai aspektai konfliktų sprendimų yra skirtingi? Kaip vyras turėtų konfliktų spręsti ir moteris? Čia ko gero priklauso nuo to, kiek jų charakteriai skiriasi, kiek, na, tarkim, kiek vyras yra vyriškas, kiek moteris yra moteriška, nes, a, jeigu, na, vyriškas vyras, tai jisai tenais lenda į olą ir bando pats suvirškinti, nieko nešnekėti.
Tai tokiam žmogui, nu va kaip tam vengiančio prisirišimo tipui reikia kažkaip prisiversti vis tik kažkokį kiekį žodžių pasakyti ir apie savo poreikius pasakyti ir apie tai, ko man norisi, kas mane sužeidžia jautriąją pusę atverti, nevaidinti, kad čia aš šaunuolis ir viską susitvarkysiu. >> E tai į tą pusę. O moterim tada jeigu tipinė moteris yra tokia meilės reikalautė, kur amžinai jai meilės neužtenka, tai jinai tarsi tarsi kaip tik turėtų pasimokyti iš vyro ir šiek tiek pabūti ramiau.
Vat, beje, ką aš labai dažnai mat dauguma klientų psichologų yra moteris vis tik, tai dažniausiai tai toks statistiškiausias konfliktų sprendimo būdas, tai išmokti iš konflikto, kaip galint greičiau išeiti, nesivelti į beprasmus ginčus, kur jau niekas nebemąsto ir visi tik špaguojasi. Tai jeigu jau esi tam konflikte ir nenori jo užaštrinti iki tokio negrįžtamo jau taško, žinai, kaip būna, susipyksti dėl stiklinės, kuri neišplauta, o galų gale baigiasi tuo, kad apsitūjini, vienas kitam pasakai daug negerų dalykų ir gavosi pyktis, nu, pyktis, su kuriuo jau nežinai, kaip iš jo išlįsti ir kokį sau klausimą užduoti, kai prasideda kažkoks ginčas?
ar konfliktas, kad nenueiti tolyn. >> Na, viena taisyklė turėtų būti neskalbti nešvarių skalbinių, kaip vadinamų, kad jeigu pradėjai kalbėti apie lėkštę, tai nepradėk, neprijunk prie lėkštės, kaip ten tu prieš tris metus ten su mano mama nepagarbiai kalbėjai, kad prisiminimai vienas dalykas. O na vat būt kaip geroj įstaigoj, tai šitą mes klausimą sprendžiam ar sprendžiame visos įstaigos, visus santykius iš karto. Tai tokiu būtų šiek tiek vat iš karjeros paimti tą momentą, kad ne nenuplaukt į šoną. E ir kažką tai sprendėm, išsprendėm.
Antras toliau ne tai, kad kad klausimas, bet pasireguliavimas, kad labai yra gerai yra toks net lazdelės metodas vadinamas, kad kad vienas žmogus pilnai išsisako viską, ką norėjo. Nepertūka iki galo ir tol, kol išsisako kažkaip susilaikyti vat nieko nesakyti, nes per tą laiką, kai žmogus išsisako, jis visų pirma išsikrauna, jis nuleidžia garą ir pasidaro ramus. Antras dalykas, kai žmogus jau viską išsisakė, nors čia reikės taip gerai save valdyti, gerai, aš tą labai gerai išmokau su klientais. Na, labai retai būna piktų klientų, bet vis tiek būna per kokius du mėnesius koks nors ateina labai suirzęs, ne ant manęs tipiškai, bet toks, nu, nevaldomas, kuris jau nebeeina į logišką dialogą.
>> Tai aš tiesiog ramiai suglaudžiu ausis ir pasėdžiu. Ramiai, ramiai sėdžiu, sėdžiu, sėdžiu, kvėpuoju. Nors man norėtų 100 kart pasakyt, kad čia kitaip reikia. E, ir užtenka to, užtenka. Ir gale labai svarbus dalykas susumuot, ką žmogus pasakė. Jeigu gerai supratau, tau dėl šito sunku, dėl to, dėl ano, tada žmogui būna toks: "Vau, galų gale mane išgirdo, suprato valio >> pyktis nebereikia." >> Tai va, tai kažkaip ištverti tą, kai kai kai varo, aišku, kai ant tavęs varo, tai gali pasijaust dar labai blogu ir nevertu.
Dėl to mes ir šokam špaguotės atgal. Tai tuo metu reikėtų sau kartot, aš esu gera. to žmogaus dabar žodžius diktuoja pyktis. Jis paskui pats gailėsis, ką pasakė. Gal ir šiek tiek juokingai atrodo kalbėdamas, gal kaip piktas vaikas atrodo. E, bet tas aš gera, aš nieko blogo nepadariau. Vienu žodžiu, tokia mantra sau, savęs patvirtinimo, savo vidinio vaiko, kad neužgautų manęs tas visas, kad ne, nepripiltų į mane kaip į kibirą. Sako, kartais net geriau nežiūrėti į akis per daug, kad neužsihipnotizuotum.
Tai va ir jeigu tą ištvėrei ir pasakei ką supratai, realiai jau konfliktas pasibaigia. Po to gali pasakyt ramiai, ką pats norėtum irgi koncentruotai, bet su ta sąlyga, kad kitas žmogus irgi negalėtų tavęs pertraukinėt, o išklausytų iki galo. >> M, bet atsakyti būtina, ane? Nes yra to >> ne, nebūtina. Gali palaukti, jeigu ne nesi garantuotas ar nusiramino žmogus. >> Mhm. >> Gali truputėlį atidėti. Tai vat sako labai gerai atidėti, bet ne per ilgai. Neatidėti ilgiau kaip parą.
Ne, būtinai turi prasitęsti tas galutinis išsisprendimas. Jeigu jauti, kad dabar visi pavargę, visi tu gavai mėšlo kibirą ant galvos, kitas žmogus nors nusiramino, bet neaišku, ar neužsives, tai kitai dienai >> atsisėst ir kaip gerų įstaigoj sakyt va tavo poreikiai tokie, mano poreikiai tokie, paieškom sprendimų jau visai kitu balsu. >> Aš girdėjau dar vieną tokią labai fainą teoriją vieno psichologo iš Amerikos, kad apkabinimai vyram, a labai čia vyram buvo patarimas. Vyrai, jeigu jūsų moteris pikta, tiesiog nieko nesakydami, kai jinai šaukia, rėkia, ateikit ir ją stipriai apkabinkit.
Taip, jinai daužysis, nenorės, bet sako: "Apkabinkit, palaikykit ją apkabintą" ir sako: "Tai labai, labai padeda." Ką tu manai? Čia geras būdas a mažinti konfliktą? >> Jisai ir geras, ir negeras. Vat ant ko pataikysi. Jeigu moteris yra iš tikrųjų išsigandusi, o kaip daugelis moterų yra obsesiškos, kad reikia viską kontroliuot, viskas baisu, tai tada šitas būdas nuostabus, nes vyras pademonstruos, kad aš esu tavo siena. Aš noriu, kad tu atsipalaiduotum, aš noriu, kad tu nusiramintum, nusiramintum, kad atsipalaiduotum, geriau pasijaustum.
Bet jeigu jinai yra tokioj vyro nuvertinimo pozicijoj, tokioj keršto pozicijoj, tai jinai gali dar labiau išsiųsti. >> Mhm. Ai, tai čia dar labai gerai pažinot sa, >> bet daugelis moterų vis tik yra labiau nerimaujančios arba norinčios meilės, negu kad iš tikro piktos ir nuvertinančios. Tai sakyčiau, dviem trečdal labai gerai tinka. Vat, >> nu tai va. Tai vyrai rizikuokit, vis tiek blogiau gal nebus. Nu jau blogai apsikabinsi, jeigu tas 1/3č įvyks. Nu tai gal nebus jau taip blogai, bet o o gal visgi pavyks.
Na, ką, tai a keliaukime prie mūsų pagrindinės temos, turbūt prie raišumo tipų. Ir tu žinai, aš besiruošdamais laidai, kai pradėjau dėlioti sau klausimus, aš supratau, kad man reikia mažiau skaityti, nes aš a po to pradėjau taikyti vieną tipą sau, kitą taikyti sau ir po to jau pasimečiau. Galvoju, kuris čia tipas aš. A, bet gal tu pradžiai papasakok, kas yra prieraišumo a tipų teorija, a kaip jinai atsirado ir kaip jinai yra iš viso suvokiama ir suprantama. A, labai geras buvo toksai video ir dabar jį galima rasti internete begalės peržiūrių, kad palieka šešių metų kūdikėlį, jisai toks neseniai išmokęs sėdėti, mama išeina iš kambario ir kūdikėlis sau ateina gera tetulė, kuri kalbina tą vaiką ir trys įmanomos reakcijos.
Vienas vaikas atėjo statulėj, klykė kaip skerdžiamas, kur mama, jam labai blogai ir tėtulė kiek bekalbina vaikas vis tiek nenustoja verkti, nenusiramina niekaip. Gali verkti vos ne pusvalandį, kol mama nesugrįš. Kitas variantas, e, mama išėjo, atėjo tetulė, vaikas kažką krapštė savo žaisliukuose ir toliau krapšto. Nelabai kreipia dėmesio jisai, kad tetulė čia, kad kita atėjo mama. Nelabai svarbu. Dabar trečias variantas. Mama išėjo, tetulė atėjo, vaikas verkti. Vaikas verkia, nepatinka, kad čia ne ta. E, tetulė raminti. Vaikas truputėlį gal mažiau jau verkia.
Na, ir galiausiai po tam tikro padirbėjimo, raminimo dar tenka gal ir ant rankų paimt, gal dar kažką. Na, vaikas kažkokiu būdu nusiramina. Jau paskui lygtai ir šiek tiek šypsotis pradeda tetuliai. Tai va, tai iš karto turime tris tipus. Visi jie šešių mėnesių amžiaus. Baisu, ar ne? Šešių mėnesių amžiaus. E tai pirmas yra nesaugus prisirišimas, kad vaikas jaučia labai didelį nerimą. Antras yra a vengiantis prisirišimas, kad jisai kaip ir sakyti nuo to ryšio atsiribojęs jau visiškai mažas kūdikis.
Ir paskutinis saugus prisirišimas. Tas, kuris iš pradžių verkia, bet paskui kažkaip tą žmogų prisileidžia, vienu žodžiu, gali be mamos pasijausti saugiai. Tai čia va toks labai įdomūs dalykai ir ir pasakysiu keletą. Mes žinom, kad tas reikalaujantis tipas arba nerimastingas arba reikalaujantis >> ambivalentiškas toksai miksas iš to. imkim tuos nes jie dažniausiai pasitaiko. Tai vat tai tas nerimastingas žmogus yra, kur amžinai meilės trūksta. Jisai yra linkęs ir pareikalauti, linkęs išsigąsti labai empatiškas, žiūri, ko kitam reikia, užmiršta apie savo poreikius, linkęs įtikt kitam.
Vienu žodžiu, radaras išorėj. Aha, kitas žmogus nesišypso. Reiškia, gal galu kažkaip tai palinksminti. sako, va, delfinai ir šunys, kad jie taip žmogus blogai jaučias, tai jie pilnai susiaukoja tam žmogui dėl jo nuotaikos kažkaip tai, kad tik >> geras, >> nes kai kitas gerai jaučiasi ir aš geriau jaučiuosi. Sako, kartais žmogus net savo džiaugsmu nemoka džiaugtis, jisai kito žmogaus džiaugsmo įsideda, padaro kitą laimingu, kito žmogaus džiaugsmo įsideda ir tada gerai jaučiasi. >> Čia gal tie žmonės, kurie, žinai, kompanijoj, jeigu yra tylos minutė, tai jie negali toj tyloj sėdėti.
Jie būtinai, jie būtinai turės užimti tą eterį ir bandys kalbinti visus, nes nu kaip čia visi tylia, >> reikia, kad būtų gi kažkas tai kalbėtų, ane? >> Taip, jie labai stengiasi dėl kitų, bet ne, na, kartais yra bėda, kad per smarkiai stengiasi. Kartais tie kiti tikrai irgi nori ramiai sau tiesiog patylėti. O čia jau čia jau labai dėl jų stengiamasi ir ir kartais ir nuvargina tas. Ir jie labai daug duodami kitam, jie panašiai taip supranta, kad ir kitas turi panašiai tiek padaugti.
lūkest iš kitų, >> tiek daug investuoti į santykius ir ir ir jeigu tas kitas yra kitokio tipo, tai susidaro gana didelė bėda. Vienam artumo reikia labai daug ir niekad negana, kitam artumo visada yra per daug. Tai va, jeigu abudu tokie, jie gana retai būna du santykyje. Tiksliau sakant, jeigu susitinka du nerimastingo tipo, >> tai tada jie išsi, kuris mažiau nerimastingas, kuris daugiau ir tas, kuris daugiau, tas rolę nerimastingo tipo vaidina, o tas, kuris mažiau nerimastingas, jisai pradeda elgtis kaip vengiantis, nors nors jisai toksai bus tik šitam santykiui, o kitam gali elgtis kitaip.
Tai va, >> kitam bus nerimastingas. Visada santykių yra diferenciacija. Vienas elgsis kaip nerimastingas, kitas kaip vengiantis. abudu nesielgia. Du vengiantis retas atvejis tokios ale dviejų šizoidų poros, kur labai retai matosi. Būna tokių arba šalto karo atveju dar tokių būna, bet du nerimastingi realiai nebūna. Būna dar, kad kaitaliojasi. Šią savaitę aš tave gaudau, tu bėgi. Kitą savaitę aš jau bėgu, tu mane gaudai. Tai tokios karštos poros, taip sakant, karštų emocijų poros. Tai va, tai reikalaujantis arba nerimastingas tipas, jisai jisai nemoka nusiramint pats vienas.
Mama, va čia labai įdomu atrodo, kad pagrindinis dalykas, kad mama tai mylėdavo, mylėdavo, paskui numesdavo kažkur. Tai meilės yra, yra jau vaikas pajunta tą meilės skonį ir mama triokšt, kebaberiokšt išėjo, paliko kažkokiai auklėj dar kažkam ir vaikui, na, labai didelis skausmas ir jis tik laukia, kada jinai grįš. E, bet yra dar toks momentas, kad vaikas, mama duoda meilės ir vaikas jau pradeda atsipalaiduoti, atsipalaiduot, susireguliuot ir kažkas įvyksta. mama atšala, užsiima kitais dalykais, e, jinai supyksta ir vaikas taip ir neišmoksta susireguliuoti, taip neišmoksta pasijausti ramiai >> savyje, kad jam to trūksta ir suaugusiam amžiuje.
Kai mylimasis nebe taip mylintis, kažkoks abejingesnis, nusisukęs dar kažkas, žmogui pačiam gan sunku susireguliuot emocijas. jis įpratęs ją susireguliuot per išorę, o ne pačiame savo viduje. Jis neišmoko va tam vat mažiuko mažiuko vaiko amžiuje. >> Tu vat sakai apie tą palikimą. Aš bandysiu iš savo gerai pusės pus paprasčiau, nes dabar iš karto grįžau į savo vaikystę ir prisiminiau savo mamą amžinatelsį. A ir pamenu tokias situacijas ir o kažkodėl man atrodo, kad aš turiu tą nerimastingą, žinai, tipą.
Aš pamenu, kad a mama buvo namų šeimininkė, bet visą laiką man sakydavo: "Eik užsiimk kambary, eik pažaisk." Ir aš ten vienas žaisdavau, aš ateidavau pas mamą į virtuvę, sakydavau: "Mama, mama, mama sako, nu aš žiūriu televizorių, eik užsiimk." Ir aš visą laiką kažkaip tai visą laiką pats eidavau užsiimti, bet to va tokio pagal poreikį, kai eidavau pas mamą, negaudavau. Tai čia irgi galėtų būti tas nerimas, kad >> galėtų būti. Tai čia turėtų >> ne toks jau žiaurus, nes va čia tokio kai laikaus kažkokio numetimo neįvyksta, bet matos iš to, kad tu vis pas tą mamą ateidavai, matosi, kad norėjai tos meilės, reiškia, ją įsivaizdavai.
Tai reiškia, kad mama retkarčiais vis tik juos duodavo, nes jeigu ta mama niekada jos būtų nedavus, tai tu būtum nebeėjęs tada tu būtum numojęs ranka, kad vis tiek ta mama nepasiekiama ir tu jau nuo mažo vaikiuko būtum sėdėjęs savo kambary ir kaip tik nenorėjęs, kad mama įeitų, nes nu kokia iš jos nauda? Vis tiek su ja nieko gero nebūna, tai tegu netrukdo žaisti. O kadangi tu eidavai, rodos, kad tau buvo norėjosi, kad ten buvo nauda iš tos mamos.
Tiktai labai reikėjo laukti, labai kažkaip reikėjo daug kartų paprašyti. Va, beje, nerimastingi žmonės, nerimastingo prisirišimo žmonės, jiems atrodo, kad jeigu meilės nesieksi, ar nerodysi, kad sieki, ar nedėsi tų pastangų dėl, tai tada ta meilė nesilaikys. >> M >> pastoviai reikia ją įrodinėt kažkaip kurstyti daryti šnekėti. Jie va ta prasme negali tikėt, kad meilė pati laikosi. Jeigu tu gerai esi savyje, tai tas kitas žmogus nepabėgs nuo tavęs per tą laiką. Jis atvirkščiai pats pasiilgs ir ateis. Tai tai vat savotiškai aišku, kai mažas vaikas, kad jisai tikėtų, kad mama pati pasiilgs ir ateis, tai labai keista būtų, ar ne?
>> Bet jeigu jinai būtų atėjus kiek reikia, tai tada nebūtų to nerimastingo pasik. Tai sakai apie mamą, tai a čia kai yra ta su mama, žinai, trintis vaikystėj, bet pavyzdžiui, kai tėvas eina į darbą ir tarkime, na tas vaikas nemato tėvo, tėvas ryte anksti išeina, vėlai grįžta. A ar tai irgi daro įtaką tam nerimastingumui, kad tėvo nemato, nes tėvas kažkur išeina, nežinai kur, a dar mažas nesupranti, kad tai į darbą? >> Ne, dar lygiai vieno asmens reikia, kad išsivystytų sveikas prisirišimas saugus.
lygiai vieno ir iki dviejų metų. >> Jeigu iki dviejų metų vienas žmogus buvo, prie kurio buvai saugiai prisirišęs, neturėtų būti jau nesaugus prisiriš. Tai gali būt netgi senelė. Aš labai daug turėjau klientų, kurių tėvai o liala, kokie tėvai, bet turėjo gerą senelę, kuri buvo normali ir labai prieinama, nes jeigu ten tik retkričiais pamato tą senelę, bet jeigu jinai jinai nuolat yra ir jinai vietoj mamos ir vietoj tėčio, tai labai labai sugydo vaiką. >> Paanalizuokim šiek tiek.
a patį šitą prieraišumą, nerimestingumo prieraišumą a iš tų tokių gyvenimiškų atvejų, kuriuos galėtų suaugę žmonės dabar ne iš teorijos, bet praktikoj pritaikyti. A man, pavyzdžiui, įdomu, o kaip tokiam žmogui, kuris, pavyzdžiui, išgirdo dabar ir suprato, kad jisai yra nerimastingo prieraišumo tipo, eiti į pasimatymą? A kokios būtų taisyklės pasimatyme tokiam žmogui? >> Na, visų pirma, vat šituo atveju gerai tiks tas pavadinimas, kad nerimo valdymas, kad tokiam žmogui einant į pasimatymą bus labai baisu, kad jeigu nesužavėjęsi pakankamai, kad jeigu nebūsi labai mielas, tai tave paliks, nes Nes, na, meilė yra toksai sunkiai, sunkiai gaunamas dalykas, kurio labai labai norisi.
Nes jeigu vengiantis žmogus eitų į pasimatymą, jis galvotų, nieks man vis tiek neįtiks ir iš viso ar man reikia, gal aš geriau jaučiuosi ir be tų, be tos antros pusės. O čia atrodo, kad be galo reikia tos antros pusės. Be jos ne gyvenimas. Be galo reikia. Vis neišeina rasti, vis kažkas ne taip. Ir netgi šiandien tas žmogus man šypsosi, man patinka, šypsosi, jis, ko gero, grįš namo ir jau pagalvos apie mane kažką blogo, rytoj nebeatsilieps. Vienu žodžiu, kažkokiu būdu numušti nerimo laipsnį ir pasakyti, kad ok, aš galiu ir be to kito žmogaus dar pagyventi laimingai.
Man nereikia taip skubėt. O antras dalykas, truputėlį pabandyt labiau pasitikėti, kad jeigu aš nesiversiu per galvą, nerodysiu, koks esu mielas, koks esu įdomus, kad tas kitas žmogus, kad aš galiu patikti kažkam toks, koks esu, kad kitas žmogus gali pats geranoriškai norėt man kažką duot. Bet čia turbūt galima pritaikyti ir draugų kompanijai, kai pavyzdžiui >> tai tai pasireiškia visuose santykiuose. Aišku, su artimiausiu labiausiai, bet draugu irgi pasireiškia, >> kad maždaug a nežinau, kai kaip čia jisai galėtų jaustis, a kad va man išėjus mane apkalba draugai ten, tarkim, >> arba kad aš taip, kaip ten man sakė viena klientė su nerimastingu prisirišimu, nu va sako aš turiu tris drauges, bet jom visom yra kažkas kitas svarbesnis negu aš.
Vienai svarbesnis jos vyras, kita savo du vaikus dievina labai, o trečiai svarbiausias jos darbas. Jos visos mane padeda į šoną, tai kokios jos draugės? Tai >> ten aš aš esu tiktai jos ketvirtadienio draugė, nes tik ketvirtadienį man skirė laiko kitom dienom. >> Man atrodo jau tiek daug tas ketvirtadienis, bet tai žmogui visada skauda, nes visada jis jaučia kažkokį alkį ir nerimą, kad meilė yra toks trapus dalykas. Va, dabar aš šiandien turiu, šiandien tas ketvirtadienis, o paskui jinai apie mane net negalvoja, kad bent galvotų, kad žinočiau, kad galvoja, nesvarbu, kad pasiekt negaliu.
Tai labai, kita vertus, tie žmonės labai brangina meilę ir daug deda pastangų. Jie tikrai jos neaiškeis į technologijas, į priklausomybes. Turėkim omeny ir teigiamą pusę šitų žmonių. Šitie žmonės, >> kad yra meilės puoselėtoj ir kad jie turi ypatingą jautrumą. >> Labai ištikimi, >> ar ne? >> Nebūtinai. Jie gali būti ir pavydūs, ir reikalaujantys, bet jeigu jų jau visiškai, na, kaip sakyt, jų meilė neatliepiama, jie tampa kerštingi ir gali būt neištikimi iš keršto. Tik jie niekada nebus abejingi.
Vat, kad >> Mhm. >> sakysime, nepakėliau telefono ragelio, nes tiesiog per daug darbų turėjau ir kažkur užsimiršo. Ne, jeigu jau nepakėliau telefono ragelio, tai aš jį norėjau nepakelti, nes tu vakar man nesišypsojai. Vienu žodžiu, vat kas jiem nebūdinga, tai abejingumas, bet jie gali būt kerštingi ir net neištikimi gali būt iškeršto. >> Tai jeigu toks žmogus nepakėlę ragelio, supras, kad jau prisidirbai. >> Taip, taip. Vis vis visas jo elgesys turi reikšmę. Lygiai taip pat kaip vengiančio, jis visada yra tave pamiršęs nepamatęs nepastebėjęs nu reikšmės.
Jo elgesy jis neturi reikšmės, jokios piktos. Jis tiesiog tu jam visada neprioritetas. >> Taip. O kaip tokiam žmogui jau būti santykiuose? Am, kai jisai visada jaučia nerimą, kaip valdyti jį? Ta prasme, būtų kokie nors patarimai esminiai, gal partneris galėtų jam padėti, nes vis tiek, nu, turbūt su partneriu a jeigu tu pastebi, kad tavo partneris toksai kažkaip padėt gal jam, a, galbūt kaip ir tu sakai, vat jaustis jam ramesniam, ane, tai galbūt kažkokios žinutes parašyti, a, parodyt tą rūpestį dažnesnį, m, kaip čia čia subalansuoti, kad to nerimo būtų vis mažiau.
Čia įdomus dalykas, nes tai labai dažnai sutinkama problema, kad vienas kažkuris labiau nerimastingesnis tipiškiau moteris, bet ir vyrų dabar jau, nu, vienodėja ir ir partneris tikrai čia labai daug gali padėti, taip parašyt žinutę, tai va pasiskirti tuos laikus, kada mes tikrai susitiksim, kad šitas nerimastingas žmogus žinotų, kad niekur nedings ketvirtadienio vakaras mūsų ir visas bus mūsų šeštadienis ir dar kažkas. Tai jį vis jeigu išvažiavai, tai būtinai reikia palaikyti ryšį, nes čia nerimas daug didesnis. Jeigu išėjai į kažkokią tai vakarėlį, kur yra kitos lyties, vėl reikia specialiai paraminti.
Bet čia yra tokia bėda, kad nesinori būti partneriui mamyte arba tėveliu. Gali pabūti mamyte ar tėveliu, bet nuo to krinta jo seksualinis patrauklumas to žmogaus ir vertė tavo akyse. Vienu žodžiu, labai sunku išbalansuoti pačiam būt tokiu sveiku, kad šalia tavęs yra žmogus, kuris amžinai nori tik jis reikalauja meilės ir nepradėt jaustis už jį vertingesniu. A manęs vis tiek visada reikia. Tai o čia šitą šitas vienas pabūt negali amžinai jisai čia alkanas >> galios pozicijoj tokioj >> jo pradedi ir ir iš tikrųjų tas kito jisai automatiškai elgdamasis vat iš prašančiojo pozicijos ar o jeigu reikalaujančio, tai dar blogiau, nes tada dar labiau gali nuvertint dėl piktumo.
Tai a jisai pats tarsi prašosi būt nuvertintas ir ir labai reikia būt sveiku, kad pasakyt sau, kad čia nereiškia, kad tas žmogus iš tikro už mane prastesnis. Ne, tai tiktai jo nerimastingas, nes būna, kad vengiantis net ir meta tą reikalaujantį ir paskui patys ilgisi ir gailisi, nes tuo metu jisai įtikina juos, kad yra prastesnis, kad yra va toks labiau labiau pažeidžiamas. A o o paskui paaiškėja, kad vis tik taip nebuvo, kad jis labai daug davė ir be to žmogaus jau visiškai vėsesnis gyvenimas ir nieko gero.
Tai va, tai kaip padėti žmogui, kuris į Kyriai to nori yra labai nepaprasta. tiesiog siūlau pasivadovaut protu, nors emocijos sakys, kad čia a čia iš manęs reikalauja, čia per prievartą meilės noriu, per prievartą aš jaust negaliu. Vis tiek vat kaip gerai mamai su vaiku tam tarpui, va tai minutei tiktai pabūt ta mama ar tėčiu >> ir suprast, kad tai pažeista mano žmogaus dalis ir kad reikia reikia elgtis kaip geram gydytojui. O o tuo metu nieko nenuvertint.
Nu tai čia įsivaizduoju jeigu pavyzdžiui nerimastinga moteris yra, kuri a jaučiasi blogai, kai vyras išeina su draugais ir nežino, kada jisai grįš arba vyras niekada nepasako, kada grįš iš darbo. A tai tiesiog vyrui nesijausti kaip kokiu mamytė ar tėvu, bet įvesti tokią taisyklę, kad nu a pranešiu tau, paskambinsiu parašysiu. >> Taip, tai čia žmogiška atjauta, kad tas žmogus turi žaizdą. Nėra žmonių be žaizdų. >> Mhm. >> Tai tiesiog vat, kad tai yra rimta ir tai ne apie nuvertinimą kalba, kad reikia pasiūlyt tada tas žmogus ramesnis jaus nežinos aiškiai a kada kada tikėtis, kad kaip va to ketvirtadienio >> ir paprastai ramėja.
Iš pradžių būna nerimastingas prisirišimas yra sunkiausia pirmą pusmetį, e, pirmą pusmetį, pirmus metus, o paskui vis gerėja, gerėja, gerėja santykiai, nes žmogus vis labiau patiki, kad tu niekur nebėgi ir jisai atsipalaiduoja, tampa labiau savim, labiau išsiskleidžia. Vat šitas dalykas irgi labai gerą prognozę duoda. >> O tai šitie žmonės, jie labiau jie geriau planuoja laiką taip išeina, nes aš išgirdžiu iš to planavimo, žinai, kad jiems labai svarbu žinoti, tai jie gal tokie didesni, geresni planuotai. Yra super budrūs meilės ženklam.
Tu atėjai, nusišypsojai prie durų penkiem balam, o gal nusišypsoji aštuoniem, o gal 10čiai. Jie viską liks pastebėję, >> perskaito visus ženklus. Per kiek laiko atsakei į žinutę? Viską užfiksavo. Kažkodėl šį kartą atsakei pusvalandžių vėliau. >> Kas buvo, kas nepaip? >> Kažkokia priežastis. >> Nebūtinai, kad tu neištikimas, bet kažkodėl mažiau myli ir tai skauda jau dabar. >> Na ką, keliaukam prie vengiamo prie raišumo. A tai papasakok apie jį. Kas čia? A kas čia per tipas? >> Aha.
E įdomus tipas. Tai yra tokie žmonės, kuriems, na, nu, pradėkim nuo to, kad žmogus, kuris atėjęs jeigu atėjo pro duris reikalautoj, e, tas nerimastingasis iš karto puls į santykį, nes jis jau to santykio išsiilgęs. Tai tai vengiantis tipas iš karto atėjęs jisai dar bus kaip sraigiai į urvelį įlindęs ir nebus pasiruošęs bendrauti. Jam dar reikia kažkaip apsiprasti, pakalbėt apie orą ir tiktai tada jis emociškai jau atsivers, apsikabins, pasižiūrės į akis, bet gali gana ilgai neišsijudinti ir gana ilgai būti šaltas, abuęs ir net susitikęs ir su draugais, ir su ta pačia antra puse, nes kažkaip žmogus įpranta būt savyje, užsibūna ten vienas ir jam šalia žmonių reikia laiko atsipalaidavimui, kad jisai galų gale į tą santykį įeitų.
Vienu žodžiu, žmogus viduje gerokai įsitempęs ir įpratęs gyventi savo kažkokiam kokone urvelyje. Va toks įsitempimas kažkokia, sakysime, miniofobija, kad jis niekada nepasiruošęs šokt ant kaklo atviram ryšiui, visada jam reikia dar prisiruošti. m toksai šaltesnis žmogus, šalto būdo galima, kaip sako liaudiškai, >> užstingęs iš nerimo, jis gali būt labai mylintis lygiai tiek pat, bet jisai jo emocijų išraiška užstingus, jam reikia, jam reikia saugumo, reikia įsipatoginimo tam tikro. Jisai įsitempęs žmogus. Tai yra daug labiau įsitempęs žmogus. Anas yra nerimaujantis toksai, laksto, stengiasi emocijų per daug, o šitas yra toksai užstrigęs kažkur.
Tai e bet mylėt gali lygiai tiek pat. >> Mhm. Va, tai tai žmogus toksai skandinaviškų emocijų, sunku išsijudinti. Kitas dalykas, labai įpranta, kadangi sėdi tam savo bunkery, įpranta gyvent kitais dalykais, darbais, hobiais, mini priklausomybėm, ar nemini. E, ir kažkaip tai tas įprotis vėlgi trukdo bendravimo, kad žmogui, na, kaip ten sako, yra vyrai vedę, o yra vedę savo darbą. Tai va, jie yra vedę, ar tai vyrai, ar moteris, vedę savo darbą dažnai. veda savo hobius, e, kartais veda savo kolegas.
Vienu žodžiu, baisiausias dalykas tai yra tas artimas žmogus. Kaip ten, e, vienas šizoidas pasakė, sako, pas aš gyvenu pagal patarlę. Kuo boba toliau į mišką, tuo savi marškinėja arčiau kūno. M >> visąlaik tokiam bėgime, kai ir visąlaik žmogus galvoja, kaip čia taip vėliau iš darbo grįžti, kaip čia taip savaitgalį gal kažkur išvažiuoti, o gal geriau dirbti išvis kitam mieste, o gal geriau dirbti kitoj šaly. Visą laiką toksai vat automatiškai norisi saugotis, saugotis, saugotis, nes jam atrodo, kad šiandien šerė, rytoj keps.
>> Bet čia kaip išeina, kad jisai, pavyzdžiui, su kolegom gali būti labai fainas, artimas. O namie jisai vat bus vengiantis, >> taip, bet su kolegom tiktai tol, kol jie neprieis arčiau. >> Aha. Toksai dalykiškas. >> Taip, taip, taip. Nes visada jam, sakysime, vienatvė laisvė yra prioritetas prieš bendravimą, visada, prieš bet kokį. O jau tolimas bendravimas visada prioritetas prieš artimą bendravimą, nes jam artimas bendravimas asocijuojasi su tuo, kad dabar jį myli, o paskui iš jo reikalaus, jį baus, su juo elgsis blogai ir dėl to jis iš karto traukias.
Vat aš iš karto atsimenu vieną klientę, kur sakė: "Aš tik norėdavau, kad mama neįeitų į kambarį." Vat taip atsimenu savo vaikystę, nes mama buvo visiškai užgožinti. Ateidavo ten, sako, aš noriu pamokas ruošt. man atsistojus virš galvos šneka kažką valandų monologais trukdo, nekreipia dėmesio, visiškai egocentriška. >> Tai tai va tokie tėvai arba su kokiais ten priekaištais kažkokiais amžinom kritikom, nu tai aišku vaikas stengiasi nuo jų tiktai pabėgti, kad tiktai ir savo vienatvėj susikuria jau savo kažkokią salą, kur jau gali gerai jaustis, ten kažkokias knygas skaito, kažkokius draugus įsivaizduoja.
Tai vat yra visiškai kita patirtis. Arba toksai vaikas buvo niekam neįdomus, bet ten tos apie tą meilę ir nesvajojo, nes jos niekada ir nebuvo. Nebuvo ko ilgėtis prie mamos ir neėjo. >> Neįdomus tuo, kad a gyveno savo gyvenimą. tėvai net neateidavo, nepaklausdavo ten, >> net nepaklausdavo. Tai o jeigu paklausdavo, tai tik bloguoju, kad nubausti. Tai tai aišku tada žmogus taip >> ir vėl namų darbų nepadarei ir vėl ten kažką prisidirbai ir vėl neatrodė, kad saldus dalykas, jeigu kažkas tai priartėjęs.
Tai vat toks patyrimas ir ir atrodo šitie žmonės tarsi geriau moka nusiraminti. Tas nerimastingas, tai va grupėj ten šneka, šokinėja, o šitie žmonės atrodo ramiai sausėdi ir nieko jiem nereikia. Bet kai pamatuoja jų tą pačią odos varžą ar ar streso lygiu organizmo, randa, kad jie dar labiau yra įsitempę. >> Oho, >> kad savotiškai dar nesveik nesveikiau yra viskas. Bet įsitempę, pavyzdžiui, va, kaip tik vienas man klientas dabar sako: "Ateinu pas tėvus, tėvai kaip visada pašneka apie politiką, pavalgom kartu, sako, grįžtu namo, pas mane kraudimo kraujo spaudimas užkilęs baisiausiai."
Kodėl? Todėl, kad ten, nu, tokie šalti, toksiški santykiai ir jisai irgi toks pats su tais tėvais, bet jo visas kūnas rėkė. Jie visi ten pabuvo va tokiu režimu vengiančių ir jam taip negera, jis taip jaučiasi, kad jie jam tokie abejingi, toks jis jam yra niekas. >> O kai sako žmonės, pavyzdžiui, pabūna su kažkokiais žmonėm, nu tarkim, su draugais, su tėvais, o labai puikus pavyzdys, pas tėvus nuvažiuoja, sako, dvi tris valandas pabūnu, viskas, man reikia išvažiuot. Sako, vienam pabūt.
A bet čia jau turbūt ne apie prieraišumo tipus. Čia daugiau intravertas, ane? >> Ne, čia gali būt kaip tik tas žmogus, kuris vengiantį prišumą e >> ai vengiantį turi, ane? >> Taip, taip, vengiantį, nes jeigu būtų reikalaujantis, tai lįstų aiškintis santykių, kas čia ne taip. Ir čia greičiausiai vat nežinau, kas ne taip iš šito žmogaus, kur pasakoja, kad kraujo spaudimas pakyla, bet e tikrai gali būt, kad tėvai smarkiai manipuliuoja. Nu vat, pavyzdžiui, kaip ir šitos mergaitės, kad šneka vien apie save >> ir tada kuo pasijunti?
Nu ką, šiukšlių dėže, į kurią tik suverst ir visiškai nematomu žmogum, kurio gyvenimas niekam neįdomus. Tarkim, arba gali būt, kad tenais kažkokios tai šiaip negatyvos ten kažkokios intrigos, dar kas nors. Vienu žodžiu, vaikas nesitrauks nuo gerų tėvų. Vaikas tiktai kabinsis ir lips ant galvos ir norės visko gauti, bet niekada nesitrauks. Ten yra kažkas labai blogo, jeigu jį traukiasi. O kaip tokiam žmogui eiti į pasimatymus? A kai kaip jisai turėtų elgtis? Koks jo lūkestis turėtų būt pasimatyme, kad tas pasimatymas įveiktų teigiamai?
>> Nu, visų pirma, sakykim, iš karto tokių žmonių pilna vat visuose pažinčių portaluose. Jie viena vertus nori, kita vertus nenori pasimatymo. Jie gali rašyt >> savaitę susirašinėt, po to dingt, ane? >> Ir staiga vat jie jie yra tie gaustintojai. Ai, čia gauseriai, >> kurie patys nežino, ar jie galiu momentu pareikšti, kad man čia artimų santykių nereikia. gali taip pareikšt, kai jiem tie santykiai labai patiko. Pavyzdžiui, jie gali staiga dėti krūmus, nes kažkaip >> labai baisu, kad čia kažkas blogo neįvyktų, kad nebūtų, tarkim, taip blogai, kaip vaikystėj su mama gali net prisigalvot kažko.
Šiaip jis žiūri į žmogų savotiškai taip mini, paranojiškai, kad ką tas žmogus vat iš manęs norės, ką tarkim ta moteris, ar jinai norės kasdieną mane kontroliuoti, ar jinai norės meilės reikalaus. Vienu žodžiu, kažkuo įtartinas tas žmogus, kažką jis padarys. Tai dėl to reikia bėgti, jeigu tik pamatai bent kokį ženklą. Tai jie sunkiai priverčia, prisiverčia ir žinutes rašyti. Jie ten suranda, kuo kitas ne toks, nuvertina. Jie jie tiesiog juos miegas apima ir labai jiem neįdomu pasidaro. Tai va tokiam žmogui einčiam į pasimatymui reikėtų prisiversti truputėlį pakerti pakelt energijos lygį daugiau negu tipiškai daugiau kartų nusišypsoti, daugiau kažką apie save pasakyti, daugiau paklausti, vienu žodžiu, kažkaip prisiversti bendrauti ir susidomėt kitu žmogumi.
Iš pradžių, kaip sako, nusišiepkite, o paskui ir linksma pasidarys. Nes jeigu tas žmogus kitas adekvačiai bendraus, tada galų gale prasimuš giliai iš širdies tas ilgesys kažkur ten palaidotas po 10 antkapių ir tada, nes būna, kad vengiantis žmogus staiga, jeigu jisai pajunta malonumą, jis gali persimesti begalinį artumo troškimą. Tiktai būna be galo pažeidžiamas. Nu tik neduok dieve, kas nors kita pusė klaidą padarys, tada vėl atgal į burkerį. Bet iš tikrųjų tas ilgesys tai yra ir jis toksai nu labai yra e vaikiškai toksai na stiprus ir gaivališkas ir nevaldomas jis yra.
Tai tai vat leisti sau prieit prie to ilgesio, tapti gyvu žmogum trumpam. >> OK. Aha. Bet jeigu vat kaip tu papasakojai, jis gali atsiverti, bet po to, jeigu kažkas vėl užsidaryti smarkiai, tai kaip tokiam žmogui išlaikyti sveikus, gražius santykius? A jeigu jisai visgi jau susiranda partnerį su juo metai, du, trys, bet pas jį tokia, žinai, va toks žaidimas pirmyn atgal, pirmyn atgal, nu gerai, kai nerimastingas, žinai, jisai tenai a apšokinėja ten taip toliau, žinai, ir viską, bet nu vis tiek tai yra >> nerimastingi irgi daro pirmyn atgal.
Tiktai taip. Siekiu meilės, kerkštas. Siekiu meilės, kerštas. vat išlaikyti tą santykį. >> Aha. OK. Ką daryti vengiančiam, kad nešokinėtum taip, kad nešokinėtų atgal į bunkerį >> Mhm. >> ar į šarvus? E, labai priklauso čia ir nuo reikalaujančio. Nereikia to vengiančio taip stvert iš karto. Vėl viena klientė pasakoja, sako: "Aš įeinu į namus, dar galvoju 100 reikalų, nes jinai labai daug dirbo. Įėjus galvoju, kur aš padėsiu tašę, ką aš turiu įsidėt rytoj." O vyras sako jau laukia manęs.
Va toksai va nerimas jau laukia. Sako, jis bėga prie manęs ir jau šoka, apsikabina, bučiuoja. Ir aš jį stumiu į šoną, sakau: "Palauk, palauk, aš turiu viską įsidėt, kad nepamirščiau." Jisai per tą laiką įsižeidžia, jau supykę sėdi, susiraukęs, sako, aš jį dabar turiu eit gaivint. Tai vat nereikia pult prie tų ar kaltint jų, kad jie taip ne iš karto į tą duot jiems apsipratimo laiką. Duot erdvės. >> Taip, duot erdvės, kad jie į tą santykį ateitų patys, kai jiem jau smalsu pasidarys.
O jau visus tuos daiktus susidės, smalsu pasidarys. O kur tu čia? Kodėl tu čia manęs nekalbini? Patys jie ateis. Tai va, nepult jų, leisk pasiilgti. >> Vienas dalykas. E, kitas dalykas, geriau kartu kažką paveikti. Pavyzdžiui, jie labai gerai įeina į santykius, jeigu iš pradžių ne šiaip susitinkam ir viens į kitą žiūrim ir kalbam, bet apeinam ratuką aplink namus arba supjaustomai. Taip, taip, kad vėl tai bus kaip toks tarpinis tarp jų kokono, kurie visai su savim buvo ten gal visą dieną ir dabar prie priėjimas toksai, kad vat tarpinis bendravimas kaip šliuzo kamera kažkokia, tai labai gerai veikia, jeigu tu jų nepulsi klausinėt, na, ką jauti, kas buvo, nes jie tada ir o stop, stop, stop, stop.
E, o, o pats papasakosi, bet nuoširdžiai, >> kad žmogus išgirs, o, tu čia tai taip jauti, taip gyveni, bet vėlgi žodžiu srautu, jeigu užversi, vėl vengiantis jausis, kad manęs čia nėra, čia viskas apie tą žmogų, mane išnaudoja. Ne, jeigu taip adekvačiai truputį atsiversi pats, tai greičiausiai vengiantis žmogus irgi norės pats atsiverti. Va taip atsargiai, ne per be spaudimo jį leisk jam >> jokiu būdu nespausti vengiančio. >> Taip, vis laisvės, laisvas, laisvės. Jeigu noris labai atsargiai su meilės reikalavimais tiesiog pasakyti va paplanuokim, ką mes šią savaitę veiksime, aš noriu to, gal ano, o ne tai, kad kodėl čia per mažai laiko buvo, aną savaitę kartu nedaryt va tokių spaudimų, nes tada jam nuo to dar mažiau norėsis laiko kartu.
Ai, tai vengiančiam būtina planuotis, kad jisai jautųsi a >> geriau per pasiūlymus sakyt, man buvo gera vat kai aną per pozityvą, man buvo gera tas, nes čia labai jautri jo vieta. Jisai jisai visada jaučiasi kažkoks nepakankamas, kad kiti žmonės labai laisvai bendrauja, labai greitai tą bendravimą iššokia. Jis jaučiasi užstingęs, jis jaučias užsidaręs, jis jaučias nevertas ir jisai toj vietoj dėl tos savo mini sociofobijos nereikia jam darkart mykti ir sakyti: "Va, tu ir vėl su manim nebūni, nemyli, esi blogas egoistas."
Vat tas egoistas, jis jau 100 kart girdėjo, kad individualistas 100 kart girdėjo nemyktas vietas, >> tiesiog ramiai jį prikalbinti, iš urvelio ištraukti, nes tai su tikrąja meile nėra susiję. Tai yra labiau tokie stilius bendravimas. >> Jis gali mylėti, bet jisai tiesiog >> jam nedrąsu apie tai kalbėti. >> Nedrąsu apie tai kalbėti ir reikia rodyt pavyzdžių kad >> ir jis nelabai turi bendravimo įgūdžių, ką bendravime veikti. Ar tai kalbėtis jame kalbėtis jis nemoka, klaustis vėl nemoka. Na, jisai kaip ir norėtų gal pabūti kartu, bet jis nežino, ką veikti tuo metu.
Jį reikia tarsi pamokyt šiek tiek daugiau, nes jis to nesitreniravo su tėvais. >> Tai reikia pavyzdį rodyt visą laiką. >> Nu pavyzdį geriausią. Jis tada įpras. O kai tu sakei, kad šitas būtent tipas, jisai toksai, žinai, vis atsitraukiantis gaustintojas tas kuris žinai pabūna su vienu partneriu, a, gali su juo pabūti, dingti kitą partnerį, aš įsivaizduoju, čia toks daugiau bekeeičiantis partnerius, mėgstantis pasivaikščiot po pasimatymus, nes jam visi nuobods, visi neįtinka. Kada vieni iš viso darboholikai, kurie metų metais neturi, >> išvis neina >> arba super paviršutinius palaiko ryšius tiktai, o kiti pasivaikšto.
Aš net nežinau, kuris labiau mėgsta, nes nerimastingi irgi mėgsta gaudyti partnerius. Tai >> bet, pavyzdžiui, kaip kaip tokiam sustoti ieškoti ir žinoti, kad na vat viskas, čia yra jau tas tinkamas partneris. >> Aha. Jeigu jisai yra vengiantis būtent >> taip. Tai jis kai yra vengiantis ir jam vis kažkas tai cik cik netinka, žinai. >> Nes nerimastingam tipui irgi kartais atrodo vis nepakankamai meilės gaunu. Reikė tiktai meilės, o ten gali būti daugiau, žinai. Ir dabar galvoju, vat kaip sustoti ir suprasti, kad va čia tas partneris, su kuriuo aš jau galiu kurti gyvenimą ir kad jisai iš manęs, kad jis manęs nepaliks, kad jisai manęs tenai virš manęs nestovės, man nerėgks ir panašiai.
A nu vis tiek idealaus mes žinome, kad nerasime. Tai vat kaip suprasti, kad nu jau pakaks paieškų ir vat jau laikas sustoti. >> E, vengiančiam žmogui yra geriausia su partnerių, kuris nereikalauja per daug, šalia kurio jis gali ir tą darbą dirbt, ir hobį turėti, ir niekas jo neterorizuoja, kad jis ten blogas, nemylintis. >> Tai faktiškai, jeigu jisai rado žmogų, su kuriuo jau jam yra saugu, nereikia nuo to žmogaus specialiai trauktis, nereikia, nes tas žmogus nepuola. Tai tada jam labai reikėtų sau pasakyti, kad jisai tik įsivaizduoja, kad gali vienas labai sėkmingai būti, bet bet jeigu jis tą žmogų praraks, ko gero, jam bus labai sunku.
>> Mhm. >> Kad jisai brangintų, ką turi, nes vengiant jis tipiškai mažiau brangina. Bet tu dabar pasakei, žinai, tą apie tą darboholizmą ir sakai, kad nespaustų, nesakytų, kad per daug dirba, bet turbūt, nu nežinau, koks čia turėtų nebent vengiantis vengiantis sutiktų ir tik sutaptų jie taip, bet, nu, jokiam žmogui nepatiktų, jeigu jo partneris ten, nežinau, vyras ar moteris nuo ryto iki vakaro įklimpę į darbus, į kompą, įnykę, žinai, ir dėmesio visiškai nerodo jokio, a, neskiria laisvalaikio.
ir viskas tik aplink darbą. Nu labai sunku niekada nieko nepasakyti. pažinojau kaip tik tokią porą, dviejų darboholikų porą, tai jie bendraudavo berods vien ar vieną vieną kart per savaitę pažiūrėdavo filmą kartu ir pavaikščiodavo šeštadienį nuo pietų iki vakaro po miestą, pavalgydavo restorane, pasimylėdavo ir taip aštuonis metus gyveno ir labai gerai sutarė ir ir jie retkarščiais dar pašnekėdavo telefonu, nu, po kokį 15 minučių porą kart per savaitę ir pašnekėdavo tai, ką kiekvienas dirba, pasidalindavo ir gyveno puikiai.
Nes abudu tai buvo įpratę nuo vaikystės. Tai tokie gali šitaip bet >> čia, bet čia tokia jau išimtis skamba šiek tiek. >> Taip, tai buvo abu žmonės užaugę šeimose, kurie tėvams buvo absoliučiai neįdomūs ir su tėvais bendravimo beveik nebuvo. Va, bet sutinku, visada reikia žiūrėt viduriuką. Jeigu yra du žmonės, vienam reikia, tarkime, artumo kas antrą vakarą, kitam reikia ten tiktai vieną kart per savaitę, tai vis tiek reiks išvesti vidurį, nes kitaip čia nieko gero nebus. Vis tiek kažkada pasakyt kažką reikia, bet nespaust, ane?
Čia daugiau apie tai. >> Taip, reikia pripratinti. Reikia pripratinti. Tai va čia prisiminiau savo klientę, kur su tokiu autistišku vyruku bendravo, tai jinai įpratino jį, kad savaitgaliais reikia vieną dieną praleist kartu. Ir iš pradžių jis juokaudavo. Va, sako, dabar mane išves į lauką pavedžioti kaip šuniuką. Jisai apie ją taip sakydavo. Jinai jį vesdavo į lauką pavedžioti, taip sakant. Eidavo pasivaikščioti, eidavo dar kažkur tai pas draugus. Vienu žodžiu, iš pradžių jisai purkšdavo, sakė, aš darbą noriu daryt, ką tu čia iš manęs reikalauji?
O paskui jau jisai pats sakydavo, nu tai kur eisim šį šiandien jis priprato, nes tai geras dalykas. Tiesiog jisai buvo, nu, kaip sakyt, laukinis toksai, neįpratęs prie gero bendravimo, šilto ryšio ir tiesiog paragavo to ir nebenorėjo jau keisti. Jam, jam jau buvo gerai. >> Aš dar, žinai, išsiskyriau tokį dezorganizuotą priraišumą. Aš nežinau, ar jisai egzistuoja ar ne. >> Jis egzistuoja. Čia yra gana sudėtingas tipažas. E, dažnai žmonėm, kurie turi paranojinių bruožų būdingas sensityviem narcisistam būdingas. Kai žmogus staigiai šokinėja, gali baisiai baisiai siekt artumo, bet jeigu artumo jau pasiekė kažkiek, gali staigiai šokt į šoną ir pradėt atsiriboti.
>> Mhm. >> Nes susivaidena, kad jau čia mane gal išnaudos, gal man bus blogas tas žmogus, kurį aš pati ką tik taip gaudžiau. Tai čia čia būtent kurie turėjo tėvus labai ir viena vertus tokius pririšančius ir ir kurių artumo norėjo ir gaudavo ir kita vertus agresyvius. Tai va su tais žmonėm labai sunku bendrauti, nes jie nuolat šokinėja. Na, čia ko gero paranojinė asmenybė. Toks tipiškiausias variantas, kad labai labai artumo maksimaliai reikia paties didžiausio ir staiga kažką įtaria ar kažkas ten nepatiko ir prasideda terorizmas, sadizmas ir jau čia apie artumą, žinoma, nekalba.
Čia jau čia jau yra blogi santykiai. Tai vat čia tas dar vienas tipas. Arba tie žmonės, kurie tarsi ne kartais tokio labai mažo dezorganizuoto prirašumo galima sakyt, kad yra tie žmonės, kurie su vienais gali būt tokiais, o su kitais kitokiais. Ai, pas pagal pasirinkimą >> tarsi tarsi ne visiškai aišku arba santykių pradžioj labai smarkiai nori tų santykių, jau visas pastangas deda, viso keriopai prilimpa, o paskui staiga atšoka ir toliau gyvena kaip vengiantis. Tai va tokie ne neapibrėžiami, bet jų yra mažuma.
Iškart noriu pasakyt, kad tipiškai mes esam vieno tipo ir geriau geriau neįsivaizduot, kad esam kažkokie labai sudėtingi. Mes esam vieno, tiktai gal ne visada norim tą žinoti apie save. >> Ir lieka tada ketvirtas saugaus prieraišumo tipas. Tai čia turbūt pats idealiausias, ane, iš visų, kuriuos mes žinome. Iš tų visų keturių, >> tai mes, matai, mes ir esam, sakysime, e, gali manyje būt, nežinau, 70% saugus prirašimo. Na, ir kartais nuvažiuoju į tą kokį nors nerimą 30%. Tai mes visada turim kažkokį kiekį sveikumo ir kažkokį kiekį to dar varianto kitokio, antrojo.
Tai va, tokio 100% matyt ir nėra tokio jau tobulo, tobulo saugumo žmonių, bet jie yra vat kuo nuostabūs, kad jie turi gerą balansą ir su savim gali pabūti ir nesi nešokinėja, jeigu ten ne tiek nusišypsojo, ne tiek apkabino ir kita vertus neturi to polinkio amžinai vat užlįst kažkur tai pasislėpti, būt neprieinamais, neišsijudint, nu vat kažkaip sveikai pas juos vyksta. Tai čia būtų siekiamybė tapti savo >> Taip, čia būtų didžiulė siekiamybė ir ir čia įdomus dalykas, kad žmonės, jeigu, tarkim, mes paimam porą vengiantis ir nerimastingas, jie dažniausiai šokinėja per adrenalininius kalnelius.
Tai nerimastingas gaudo, vengiantis bėga. Tada nerimastingas kažkurioj vietoj jau kaip sakoma, užsišika. Jisai jau nebegaudo. Tada po keršija, tada išdidžiai rodo, kaip nebemyli, kaip jis supyko. Tada vengiantis kurį laiką pabūna gerai, jam patinka, nieks jo negaudo. Paskui jau jau pradeda bėgt iš paskos. Jau tada Nerimas vėl atsisuka. Ten tokios dramos vyksta. Jie gali neturėt nieko bendro tarpusavy, pavyzdžiui, jokių bendru hobių, jokių pašnekesių temų įdomių. Bet jie va taip vat makaluojasi, tuos tą savo smalą verda, tuos jausmus gamina ir ten kažkiek meilės tokios keistos adrenalininės yra.
Saugiam prisirišime va tų kalnelių nėra. Ir žmogus nerimastingas, jeigu sutinka saugų partnerį, jam gali būt neįdomu. Ne šitas nei jį ten, nei nuo jo labai slepiasi, nei jo reikia siekt smarkiai. Normalus žmogus. A bendraujam, na tai ir bendraujam aiškiai, tiek ir tiek kartų per savaitę, tiek ir tiek susiskambinam. visai jis nebėga. Nerimastingam neįdomu. Nieko siekt nereikia, geras >> nieko įrodyti. Arba arba, pavyzdžiui, jeigu saugus žmogus susitiko vengiantį, tai tada jisai, na, vengiančiam vėl neįdomu. Vengiančiam norisi, kad jį kas nors gaudytų, kad jį sužavėtų su su kažkaip tai, >> e, komplimentu, prisakytų, sugundytų.
O čia dabar su juo žmogus normaliai, sąmoningai bendrauja. Jam gal net erotiniai jausmai nekils tam saugiam žmogui. Jis jam nepakankamai bus intensyvūs. Tai va, tai tuo saugaus prisirišimo žmonės labai anieji gali išbrokuoti, nors geriausia, ką jie galėtų gaut, tai būtent tokį žmogų. neutralūs realiai. >> Tai tai aišku geriausiai saugūs su saugiais dažniausiai ir susitinka, nes aniems neįdomu saugūs. Tai o galime mes kažkaip pagal šitus tipus sakyti, kad partneriai turėtų pažindintis su tam tikrais partneriais? A egzistuoja kažkokios taisyklės, nerašytos gal taisog yra ir rašytos taisyklės, kaip turėtų, >> nu kadangi saugus yra pats aukščiausias lygis, tai jie tipiškai ir jie nelabai jie ir patys nelabai mėgsta tų nei tų vengiančių jie mėgsta, nei tų gaudančių.
Jie jiems tas truputėlį neskanu. Na, pavyzdžiui, kodėl čia mane reikia persekiot kasdieną su gėlėm eit pas mane drebėt, jeigu aš t truputėlį nenusišypsau šitą pusvalandį, nu jam sakys nu žmogu nu atsipalaiduok ką ką tu čia darai, kam tu čia taip persistengi? Jam nebus taip patrauklu saugiam, bet jeigu kažkas sėdi bunkerį, jam irgi nuo to nebus toks žmogus kažkoks. Tai kad reikėtų dabar verstis per galvą ir man juos šiekt. Kam? Tai yra žmonių, kurie normaliai bendrauja. Jie jie patrauklesni.
Tai taip tiesiog tie su tais ir susideda, nes >> tai išeina saugus su saugiu, tada nerimastingas su >> su vengiančiu >> su vengiančiu, ane? Bet vengiantis su saugiu ir nerimastingas su saugiu nelabai sueis. >> Nelabai. Nebent tas vengiantis arba nerimastingas tiesiog yra labai nedaug vengiantis ar nerimastingas. O kada e jau turėtume sunerimti dėl savo prirašumo tipo? Nu jau kai žinai m nu aš įsivaizduoju apie dezorganizuotą prirašumą, kai pasakei tai jau jei žmogus save pastebi tokį, tai ir turėtų sunerimti.
Jau reiktų pagalvoti, kad reikia kažką keisti ir reiktų mokytis, ane, bandyti išeiti iš to. Bet, pavyzdžiui, kalbant apie vengintį ir nėra miestinga, kada jau mes turėtume suvokti, kad reik kažką keisti ir pradėti link eiti link saugaus? Kokie būtų redflegai tokie patys aiškiausi, a, į kuriuos, nu, nereiktų nusispjaut? >> Na, nerimastingam, jeigu tu vis gaudai žmones, o jie vis nuo tavęs pabėga. >> Mhm. >> Ir tau sako, kad tu esi kažkoks reikalaujantis. E, ir ir tu pats nesijauti tuose santykiuose laimingai.
Tu jauti, kad tu vis dirbi ir vis vis tos meilės nėra ir vis persistengi dėl kitų. Jeigu esi vengiantis, reikėtų sunerimti, jeigu tu jau nežinai kiek laiko, o santykių nėra ir tu kažkodėl tai esi vienas ir tau nieko nereikia ir tu jau taip jau ruošiesi įsipatoginti arba ir būdamas santykiuose tu kažkokiu tai būdu, nu, kaip sakyti, vienu žodžiu, jeigu tu įpratai gyventi vienas ir net nebeturi idėjos, kad gali būt kitaip, nesvarbu, ar tu gyveni su žmogum, ar tu gyveni be žmogaus, bet tu palaidojai meilės idėją.
Tai vėlgi jau matyt reikėtų sunerimti, nes o kodėl gyventi siauriau, jeigu gali plačiau ir jeigu kiti tai turi? >> Tai mylėti be prieraišumo galima? >> M ne, prieraišumas visada meilės santykiuose atsitinka. Tai labai svarbi meilės dalis. yra aistros dalis, bet yra ta dalis, kad norisi, kad viskas būtų taip, kaip buvo ir ir kad būtų saugu. >> Tai žinai, pabaigai turbūt labai norėčiau išgirsti tavo tokius patarimus a tiek vengiančiam, tiek nerimastingam, kaip tie žmonės galėtų padėti patys sau, ką jie galėtų padaryti, kad galėtų padėti sau ir pradėti tuos pokyčius link saugaus prieraišumo, bent jau atrasti balansą.
Taip, pradėkim nuo nerimastingo. Nerimastingas turėtų kas dieną pamedituot tokią meditaciją, pasistengt pasitikėti savo žmogumi 1% daugiau, kad jis geras ir mylintis, net jeigu nesuspėjo tau šiandien nusišypsot ar atrašė žinutę vėliau, tiesiog pačiam augint pasitikėjimą kitų, nes jie iš tos didelės meilės ten iš to artimo žmogaus padaro priešą ir ima patys su juo kovoti. Tai va, antras dalykas, mokytis tiesiog nusiramint pačiam, nusiraminti save, jeigu labai, nes jiem atrodo nusiraminti ir paieškoti laimės, nu, tokio savipkamumo ir šiokio tokios laimės, kai esi vienas arba esi su tolimesniais žmonėm, vat išmokti šitą dalį sveikos tokios geros kūrybinės vienatvės arba didesnės distancijos santykių malonumu, kad viską nesufokusuoti tą žmogų ir iš jo per daug neužsireikalaut, nes jeigu Jeigu visur po kropelę kitur tos gausi artumo, šilumos, tai sveikesnis būsi tam
santykiui. >> Mhm. >> Dabar jeigu esi vengiantis, vengiančiam tiesiog reikėtų sau vat patyrinėti, kada jautiesi laimingesnis. Ar tada, kai visai be žmonių sėdi savaitėmis, na, be artimo santykio, nes gal kažkokie kolegos vaikšto aplinkui, ar vis tik tada, kai yra artumo daugiau. tipiškai vengiantys, nors nemėgsta Kalėdų kokių, bet būna daug laimingesni per jas ar per dar kokias, kur nori nenori, tu priverstas bendrauti. Tai va, >> kur aplinka priverčia nuvažiuoti, bet po šventės jautiesi toks pilnas ir atrodo labai gerai praleidi laiką.
>> Tai va, kad nebemeluoti sau, kad tau ta vienatvė ir laisva toks yra išsvajotas dalykas. O o pasakyti, kad ne, man santykiai vis tik duoda ir paklausti savęs, kur aš esu sociofobiškas, kur aš kur aš nemoku bendrauti ir ir kaip man lavinti tuos įgūdžius. tiesiog prisiverst, įgyti tokius, na, kaip įpročius susitikus žmogų, nusišypsoti, e, kaip sakyti, jeigu atrodo, kad neturiu energijos, tai suprast, kad čia yra tik atrodymas, kad greičiausiai aš juos turiu, kad užduosiu klausimą, papasakosiu kažką ir ta energija atsiras, >> kad galbūt mokytis empatiško klausymo labiau, aktyvesnio klausymo, galbūt mokytis nuoširdžiau apie save papasakot, surizikuot.
Jeigu man visos mintys dingsta, tai prieš tai apgalvot, ką aš nuoširdaus papasakosiu. Vienu žodžiu, kad reikia, reikia tikrai save aktyvinti ir kad tai labai daug duos, kad reikia išmokti. Ir ir ant dar vienas momentas mokytis nenuvertinti žmogaus, kuris eina į ryšį. Nesakyti, kad va čia aš ant savo kojų stoviu, man nieko nereikia, o čia visi tiktai reikalauja, vaikiškai elgiasi. Nenuvertinti, o pasakyti: "Aš turiu vienokių bėdų, tas žmogus turi kitokių bėdų skirtingų, bet jis nėra už mane blogesnis.
M >> ir man jo reikia. Man atrodo, kad nereikia, bet iš tikro reikia. >> Nu ačiū Togenovaite. Aš manau, kad šiandien mūsų laida daugeliui pakeis santykius ir daugelis atras sau minčių, apie kurias galės labai labai rimtai pagalvoti ir galbūt pritaikyti a sau tuos patarimus ir pakeisti savo santykių linkmę į geresnę pusę. Tai ačiū tau dar kartą. Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti, kad šitas, kad šitas skaičius augtų ir toliau ir aišku parašyti komentarą.
O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. [Muzika] เฮ [Muzika]