24 gruodžio 2023
Apie šią laidą
Transkriptas
realios pažintys ir pažintys per programėles. Jeigu tu pažindinies per draugų ratus, per darbą, tai realiai tu sutinki žmones, kurie kažkokiu tai būdu šiek tiek yra į tave panašesni. Kažkokių žmonių tu išvis niekada nesutiksi ir ačiū pažinčių programėlėm, kad įmanoma, bet deja, dažniausiai tai tu sutiksi labai daug tokių žmonių, kurių ir nenorėtum sutikti. Pasaulis, kurį matome internete, kiek tame yra realybės ir kiek tame yra melų. Labai retas žmogus, kuris įsideda selfį ligoninėj. Vat man šitas visą laiką toks įdomus.
Ilgalaikiai santykiai domina, bet galimi ir trumpalaikiai. Jeigu aš su tavim susipažinau, tai neįsivaizduok, kad tu mane pagavai ir įsikišai į savo kišenę, kad aš čia tau tarnausiu. Aš pas mane galimi ir trumpai. A tai ačiū labai, kad atėjote, Genute. Labai džiaugiuosi, nes iš tikrųjų daug metų seku, stebiu žinių radijui ir patinka visos mintys, kurias aptariat su kolega. Iš tikrųjų įdomu. A aš dažnai užsileidžiu vaikščiodamas rytais su šunimi, nes kažką tai tokio, žinot, atrodo lyg ir žinojai, lyg ir girdėjai, bet labai taip atšviežina a tas žinias.
Pamatai save iš šono, išgirsti kartais ko galbūt a nematei, negalvojai, kad klaidas darydavai ir pastebi savyje tam tikras problemas ir tada bandai taisytis. Tai va. Tai a šiandien noriu paliesti ypatingai aktualią temą šiuolaikiniam pasauly. Tai yra pažintys per interneto programėles, per mobiliųjų telefonų programėles. A ir turbūt norėčiau pradėti nuo socialinių tinklų šiek tiek iš toliau. a būtent pakalbėti apie socialinius tinklus ir jų įtaką mūsų įsivaizdavimui, kas yra santykiai. Tas pasaulis, kurį matome internete ir tą percepciją perkeliame į tikrovę.
kiek tai klaidina ir kiek tai iš tikrųjų a kiek tame yra realybės ir kiek tame yra melo. E tai vat kai paklausėt, aš iš karto ir pagalvojau, kad ko gero tai labai labai klaidina. E ir melas visų pirma tame, kad žiūrėkit labai retas žmogus, kuris įsideda selfį ligoninėj, kad o žiūrėkit, aš čia guliu, visas paraudonavęs, man bloga. Mačiau vieną kartą, tai be galo daug laikų susilaikė žmogus, nes tai didžiulė retenybė. Visi iškart pastebėjo. Tai lygiai taip pat su santykiais apsikabinę tenais vyras su moterim kažkokiam tai gražiam atostogų, reiškia, kurortėlyje.
Mes tokius matom pagrinde santykius tenais. Na, kartais ten kažkokių tai širdučių. Dar, dar vieną atsimenu, mačiau ir labai stebėjausi. Moteris vis rašo: "Dėkoju savo vyrui tiek metų, jį myliu." Tai buvo keistoka, bet, na, būna kartais net ir tokių, bet vat vėlgi mes ne ne nerandam tokių, kad mano vyras toks ir toks kiaulė ar tuo labiau blogų santykių kažkokių tai nuotraukų, kad šiandien ir vėl susirėjom du persukti vidai, kai išsiskiria. Tai aš išsilaisvinau po tiek metų trukusios, ten taikiausi, bet jau po to viskas.
Mhm. Tai va, tai mes matom, kad čia tobulas tobulas gyvenimas. Paskui kažkaip tai jau čia aš aš čia jauna, tobula, sportuoju, ieškau naujo partnerio, kažką tokio. Tai va toksai labai didelis plyšys tarp to ir tai didina to narcisizmo sutrikimo, didina to, kad žmonės bijo kalbėt apie santykių problemas su kažkuo. Tai gėda, gėda sakyti. A, aš klausiu savo klientų, tai kiek žmonių dar žino šitą problemą? Na, turit artimiausių draugų kažkokių iš senai, pasirodo, ne, netgi artimiausiom draugėm nekalba, kad ten, nežinau, vyras dėmesio į ją nekreipia.
Čia nėra kažkas baisaus, ko būtų gėda sakyti, bet net, nes gėda dėl socialinių tinklų. Va šitapatina jau su socialiniais tinklais. A realiai ko bijo socialiniuose tinkluose, tą perkelia sau į realų gyvenimą. Nebeatvirauja su draugais, su artimaisiais. Jeigu anksčiau žmonės gyveno irgi tinkluose, sakysim, sovietinis žmogus, jisai gyveno kaip kaip sakyti, ką ką viena boba pasakys tinkluose, kaimynai, giminaičiai, bendradarbiai. Tai viskas buvo pagal tą matuojama, kaip jau jie tenais riejasi, draugaujasi. Buvo truputėlį daugiau tenais dar teisybės, nes kaimynai girdi, už sienos ten gal mušasi, gal gal rėkia.
E giminaičiai irgi kažkaip. Tai o dabar vat yra tas toksai glamurinis vaizdelis, jisai trukdo. Noriu jus trumpai atitraukti nuo pokalbio ir paprašyti trijų dalykų, kurie jums nieko nekainuos. Uždėti laiką, paspausti mygtuką prenumeruoti ir jeigu jums nesunku, tiesiog palikti komentare bent jau širdutę, nes tai padės šiam video pakilti reitinguose. Ačiū jums labai. Bet jeigu mes visi suprantame, kad socialiniai tinklai tai yra glamūrinis vaizdelis ir tai yra vitrina, ane, kurią mes matome tiktai vat čia internete ir kad realus gyvenimas yra kitoks.
Visi tą suvokiam, bet vis tiek ant to pasimaunam ir vis tiek tai mus veikia psichologiškai ir mes bandome tą idealų pasaulį perkelti sau. pergyvename, kad mes ten, pavyzdžiui, penktadienį skrolinam Instagramą ir mes sėdim namie, o vat visas Instagramas kažką veikia. A visi atostogauja, o aš neatostogauju. Visi turi gražiausias moteris, o vat aš nesusirandu gražios moterys. Visi, visos mano ten draugės, kuriose sakau, turi turtingus, sėkmingus vyrus, o aš tokio nerandu. Ir suprantame, kad tai yra nerealu, kad tai yra jau perdėti lūkesčiai, bet vis tiek psichologiškai nuo to kenčiam.
Kaip tu išlev? Čia kaip kas vat sakom visi visi vis tiek imkime gal pusę kokį gal dar gal truputį daugiau negu pusę. Aš tai bandau galvoje paskaičiuot pažįstamus ir klientus. Vis dėlto tie žmonės, kurie turėjo savivertę žaizdų daugiau. Mhm. Na, vat, pavyzdžiui, aš kai klausiu savęs pačios, realiai mane labai mažai veikia kas Facebooke, bet sakysime būtų gerai neturėt žaizdų, aš turiu kitų žaizdų, bet savivertė žaizda kažkaip tai sakysim santykinai sveikai tie tėvai daug palaikymo davė mano savivertei.
E tai man kažkaip tai, na, pasiekiau gerai, džiaugiuosi nepasiekiau. Buvau labai ilgai nieko nepasiekus. iki 35 metų išvis karjeros nedariau, bet irgi nebuvo labai skaudu, ne, nebent jau nesėkmių metu buvo skaudu ir žiūrėjau jau tada kaip tie kiti. Bet jeigu tavęs vaikystėj nepagyrė pakankamai, jeigu per daug kritikavo, jeigu su kažkuo tai lygino, jeigu patys tėvai buvo išprotėję dėl to, ką žmonės pasakys, na, daugmaž tokios priežastys. Jeigu aplinkoj tas yra, tada Facebookas mum labai daug reiškia ir Instagramas.
Jeigu ne tokia vaikystė, jeigu labiau, nežinau, mus mylėjo, kokie esam, daugmaž kiek tu pasiekei, nesvarbu. Svarbu, kad, nežinau, tu čia būtum, nežinau, geras žmogus ar tenais ar ar duotum kuo daugiau dėmesio, ar savo tėvus besirėjančius taikytum. Jeigu tau kitos užduotys, kiti iššūkiai buvo, tai tu mažiau žiūrėsi. Tai primestas kitų gyvenimas, ane? Ką kiti pagalvos? Taip, nebūk savimi, bet galvokai matuokis visą laiką su lyniuote. Matuokis, tu vis kažko dar nepadaręs, dar kiti geriau padarė, konkurentai nesnaudžia ir taip toliau.
Ne, neužmik, kaip sakant, stenkis visą laiką verskis per galvą. A, o aš skaitęs esu, kad būtent socialinės tinkluose tas santykių rodymas, jau esamų santykių rodymas ir man atrodo Amerikoj psichologai tyrė, kad a tai yra didesnė tikimybė, kad poros išsiskirs, kad tai yra priežastis, jog kažkas yra blogais santykiuose. Ar tame yra kažkiek tai tiesos, kad jeigu mes per daug dedame savo santykius į internetą, taip, viskas, kas per daug, rodo, kad yra problema. Tarkim, yra koks nors žmogus, kuris nuolat kalba apie tai, koks jisai seksualus.
Tai kodėl kažkas, reiškia, neišeidavo arba neišeina ar kažkoks užsisukimas toj vietoj? Tai apie santykius iš tikrųjų santykiai yra tokia vieta su artimiausiu žmogum, kur realiai esi nuoširdžiausias, tikriausias. Tai jeigu esi labai tikras, tai na tada esi toks atsilapojęs kaip be šarvų. Ir tai, kad pasižiūrėsi tą tave be šarvų krūva žmonių, kiek tu ten turi, kelis tūkstančius Facebooke, yra trupučiuką nesaugu ir tai yra labai sveikas jausmas, nes, na, koks nors gali, nežinau, koks gyvenaitis trenktas ar dar kas nors ar koks nors ten išvis nepažįstamas gali tau kažką labai tokio įžeidžiančio parašyt ir tu kai tau parašys žino matydami tą minutę, tai normalu yra saugotis, normalu kalbėt su žmonėm, kuriais pasitikim apie tai.
Ir dabar, jeigu žmogus jau tą deda, m tą savo santykių, reiškia, eksponuoja savo santykius, tai jau jisai pakliūna į nesaugią zoną, nes tie santykiai gali subirėti tuose santykiuose. Na, kažkaip ar kiti pavydės, kažkaip tai žiūrės, jie jau yra sudėti, aišku, jie deda labai apšarvuoja, kad labai laimingus momentus, pačius laimingiausius, nes tada kyla klausimas, kokiu tikslu, nes jeigu tikslu atsiskleidimo, tarkim, jeigu aš, nežinau, e, pradėjau mokytis naują kalbą arba nuvažiavau į kitą šalį, atsiskleidimas man yra saugus ir geras.
Aš valio pasiekiau. Pasidžiaukit kartu. Dabar eigu aš dedu santykius, tai tada klausimas, koks tikslas? E, e, jeigu dažniausiai yra tikslas pasigirti, kad žiūrėkite, va kokią aš šaunuolę ar šaunuolę pagavau, jau reiškia, kad bijojau matyt anksčiau, kad nepagausiu, kad kad gal neturėsiu. Jau reikia išsifišuoti arba prieš tą žmogų išsistatyti. Pavyzdžiui, kad aš aš va matai kaip tave įdėjau su savim nufotografuota. Matai, koks tu man brangus. Tai prašau ir aš tau noriu būt brangi. Gali būt toksai variantas.
Gali būt variantas teritorijos žymėjimas. Jis beje labai dažnas mano klientų tarpe. Pati pirmoji nuotrauka, kuri atsiranda dviese, yra skirta, kad velniop visos konkurentės matytų, kad daugiau prie jo nekišt nagų. konkurentės būna ir vyrai rečiau tą daro, bet irgi, kad konkurentai vat aiškiai matytų, kad čia ir tada daugiau tokių nuotraukų deda, kad tos, ypač kokiai nors konkrečiai konkurentei, tarkim, kokia bendradarbė, kuri galbūt seilė varvina, gal ne, mes nežinome, bet kad jinai nuolat matytų, kad čia laiminga šeima, laiminga šeima, nelįsk prie jos, nelįsk.
Tai tai va tokių labai keistų ten tikslų tikslelių būna ir tie tikslai rodo, kad vis tiek kažkas tenais nesaugu, braška, kažkokia vertė įtvirtint reikia kažką. Na, gal čia to tas posakis laimė mėgsta tylą tinka. tinka. Sako, kad net jeigu pradėjai daryt kažkokį tai darbą, ne tą darbą, kur atidėlioji ir sunku daryt, bet kur pradėjai, tai sako tą idėją palaikyk, nes jeigu tu daug kalbėsi, kad aš darysiu tą, darysiu tą, tu nebetenki tos energijos, kurią jeigu niekam nesakytum, sudėtum būtent į tą darbą, nes daug prikalbėjęs tu nebedarai.
Tai čia panašiai. Čia tu iššvaistai tą jūsų tą intymię tokią dviejų žmonių. Na, ten gali būt kažkas labai gražaus, labai savu ir tu ją kažkur tai pro šonus drapstai. Esate jauni kūrėjai, influenceriai, o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą. Tam yra puiki vieta. Studija Record in Vilnius. Mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to, kad mes turime daugiau negu septynis skirtingus įvaizdžius. Taip pat rasite keturias kameras. keturis mikrofonus, visą reikiamą audio ir video įrašymo įrangą, kur galėsite tiesiogiai leisti įrašą į internetą internetu.
Visa tai yra su profesionalų priežiūra ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus, kuris gali jums sumontuoti video, visa tai turime mes. Jeigu norite pradėti, jums tereikia parašyti mums laišką mūsų Instagrame Record in Vilnius arba elektroniniu paštu [email protected]. lt. O tai gali būti, pavyzdžiui, jeigu žmonės yra santykiuose ir viena iš pusių pradeda labai daug a dėti nuotraukų arba ten tų Instagram stor juos, apie santykius, bendrų nuotraukų iš atostogų, iš kasdienybės. Ar tai gali būti kažkoks redflagas, kad kažkas tai jau eina į blogąją pusę ir ar vyrui, ar moteriai reiktų susimąstyti, gal a susirūpinti?
Manau, galėtų. Dabar aš pagalvojau dar vieną priežastį. Dar būna žmonės tiek apsvaigę nuo meilės, kad pakliūna į tokią euforiją, ypač pradžioj, na, tarsi į maniją, kad o, radau gyvenimo žmogų, dabar visas gyvenimas bus laimingas, bet t ne ta meilė sumaišyta su tokiu nerimu, kad, nu, tiktai tiktai neprarandam, tiktai reikia nuolat kažką čia daryti, tuo klausimu tą žmogų stebinti, visiems sakyti, įtikinėti pasaulį, kad aš labai laimingas, nes pats ne visai ten giliai viduj tikiu, o greičiausiai nerimauju.
gali būt dar viena priežastis, bet šiaip tai yraflegas, pritariu, tai yra keistokas elgesys. Normalu galbūt įdėti keletą kartų ten per metus ar kažkaip, bet bet nuolat labai keista. Bet gal čia netgi yra dvi grupės. Viena grupė galėtų būti paprasti žmonės, kurie nedirba socialiniuose tinkluose ir kita grupė, kurie įsitraukia yra socialinius tinklus, nuomonės formuotojai, kurį gyvenimas yra būtent tai jų pragyvenimo šaltinis. Bet vėlgi yra dalis nuomonės formuotojų, kurie to taip daug neviešina ir dalis yra, kurie realiai, na, viešindami savo asmeninį gyvenimą keliasi populiarumą.
Tai dabar ar galima tai pateisinti darbu? Ar tai vėlgi yra tas pats ženklas tiktai, kad a pasiteisinimas? E, sunku pasakyti. čia gali ar tai ten yra po to dar kažkas paslėpta, tai jau dabar mum reikėtų kažkokių kitų šaltinių sužinoti, bet tikrai žinau, kad žmonės deda vat santykius su vaikais, va, kad ten man vaikas taip, o šiem taip. Na, ir kaip sakyti, kaip ir įdomiai tas susiskaito ir lygtai prasmingų ten ir pasiūlymų, patarimų gali dėti ir su antra puse, bet tada ko gero, na, svarbus momentas nemelavimo, kad jeigu tikrai va puikiai išsprendėm kažkokią problemą, tikrai gerai esam dabar kažkaip ramiai, vienokia laimė, kitokia laimė, tai tada, bet paskui labai nu kažkaip tai nesveikai skamba, kai o staiga išsiskyrė taip išafišuota taip buvo.
Nuostabu, nuostabu ir taip nuostabu ir anaip, ir trečiaip nuostabu. Tada aišku kyla toksai klausimas to arba didelio nenuširdumo, arba didelių problemų, kad jau patys žmonės nežino, kaip jie ten jaučiasi. Tai kaip ir ne tos negatyvios rekl, aišku, tai irgi reklama, gal dar daugiau surinks laikų, bet tada jau labai santykiam gali kenkti. O tai yra kažkokia geroji pusė socialinių tinklų santykiams? Nes kol kas atrodo einame į tą tokią, žinot, a pusę, kur geriau neviešinti, geriau tyliai, a tai sukelia perdėtus lūkesčius.
A, vaikinai galvoja, kad visos merginos yra super gražios, n, nu, iš tikrųjų algoritmai veikia taip, jeigu tu vieną antrą merginą gražią pasižiūrėjai, tau automatiškai meta panašiai gražias merginas ir tada tu galvoji, o tai kodėl mano rate tokių nėra? A tas pats ir merginom. Jos mato tik sėkmingus kažkokius vyrus Instagrame, bet aplinkui jas nėra ir jos tada kvionuoja, kur tie normalūs vyrai. Bet kažkokių tai gerų dalykų atnešė socialiniai tinklai į mūsų santykius. E, aš dabar pagalvojau, ką galėtų gero duoti.
Tai būtų labai gerai, jeigu žmonės šiek tiek dalintųsi sėkmės istorijom. Velniai nematė, tegu būna jos jau vat buvo, bu buvo kaip ten gėriau, dabar pasveikau, tai čia va rėjome su vyru dėl to ir dėl to, o dabar va šitaip kaip mes išsprendėm ir paskui paatvirauti truputėlį. Galima jau taip ant laurų paatviraut, kad jau va žiūrėkit, kaip mum dabar gerai sekasi. Bet buvo tai negerai. Aš manau šitas galėtų padėti. nelabai daug tokių yra, kaip nekeista. Čia matyt tokia užuomena instagrameriams, kad pradėkit daryti ir visi skaitys, nes visiem labai įdomu.
Tiktai reiškia reikia, kad ta ir ta antra pusė sutiktų būti tiek išviešinta. Čia gal bėda, kad nelabai sutinka ir bėda, ir normalu savotiškai, bet ar atnešė kažką gero santykiams? Dar labai atnešė daug pavydo problemų, milžinišką kiekį. Čia net statistika yra, kad tie žmonės, kurie linkę į šiokią tokią nedidelę meilės pavydą, paranoja, kad jie labai tikrina, ką palaikino. Ten atėjo mylimasis šį vakarą mažiau šypstos. Nagi žiūrim, ką jis šiandien kur kokius laikus uždėjo. Tai va šitą dar bėdą iš tikrųjų girdėjęs aš šitą, kad sako atėjo atėjau namo ir žmona sako: "Tai kokią tu ten dabar palaikinai?"
Tai sako: "Aš jau bijau tam Instagrame kažką tai spausti." Sako, tai jau kaip pavydą suprant, ne? Čia ir čia toks liguistas ir labai dažnas. Aš tą girdžiu realiai. Aš tą per porą mėnesių bent vieną kart iš klientų išgirstu. Tai labai dažnas dalykas. Nu kaip ir sakyt gėda. Bet ką darysi? Dar vienas yra momentas, kai vyrai, pavyzdžiui, paviduliauja tokiom m na seksualumą demonstruojančiom Instagramerėm, tai ateina jai ir sako: "Klausyk, o kaip dabar tu save į tą Instagramą žiūrėk, kur tavo, kur tavo sijonas, kur tavo dekolte, ką tu čia darai?
Čia vyrus gaudai." Tai į visas tas puses krypsta ir ir kai dabar manęs paklausiat, ar santykiam ką nors gero davė, tai iš patirties aš galėčiau pasakyt, kad nelabai Mhm. M nelabai, galbūt labai susimąšius aš dar prisiminsiu per mūsų pokalbį, bet iš karto atsimenu tik blogus dalykus. Santykiam daug davė, seminarai psichologiniai visokie, knygos davė daug, geras menas daug duoda santykiam, bet kad vat Instagramas, Facebookas, vat kažkaip nelabai girdėjau. Nu žodžiu, einame kažkaip tai ne ta linkme. Bent jau šitie šitos priemonės tam netik, jeigu norit turėt gerų santykių.
nepabėkite. Noriu pasinaudoti galimybe ir nuoširdžiai jūsų paprašyti, jeigu jums patiko šis pokalbis, tapti vienu iš Contrib rėmėjų. Tapdami vienu iš Contrib rėmėjų, jūs padėsite augti mūsų kanalui. Visi rėmėjai laidas pamato kur kas anksčiau ir gauna dar papildomų privalumų. Bet kokiu atveju, širdingai dėkoju jums už pasitikėjimą, tad nepamirškite žemiau paspausti mygtuko prenumeruoti ir priminimo, kuris praneš apie ateityje naujai atsiradusias laidas. OK, ačiū, kad išklausėte ir tęsiam mūsų nuostabų pokalbį. Pereinam tada prie programėlių, nes irgi tai yra dalis to, apie ką mes kalbam, ane?
Tai buvo socialiniai tinklai, kažkada pažindavėmės netgi per Facebooką ar Instagramą ir štai atsirado Tinderis. A, atsirado ir kitos programėlės. Ir čia iš tikrųjų įdomu, kaip pasikeitė santykių ir pažinčių dinamika, nes pagal statistiką net 74% žmonių ir čia bendrai paėmus visų amžiaus klases ieško pažinčių per programėles nebegrealiam gyvenime. Kas kas vyksta? E, aš tą galiu va taip vat pailiustruot tokiu pavyzdžiu. Aš šokau tango kurį laiką ir vieną kartą, e, buvo tango maratonas, taip vadinamas. Aš šokau su kažkokiu skandinavu, nebeatsimenu, gal Švedu.
Ir mes norėjom, nuėjom pertraukėlę išgerti kavos, pailsėti, nes tie šokiai nonstop vyksta. Ir aš ir ir jisai sako: "Va, atvažiavau į Vilnių trim dienom, tai dabar dar ir lakstau susitikimus pagal Tinderį." Ir aš jau klausiu žmogau, bet tu gi šoki vat tu šoki su viena, moterim su kita, tai kodėl tu nesipažindini čia? Tu ją gali pamatyt, ar jinai tau graži? Ir jis sako: "Todėl, kad aš ne kartą tą bandžiau padaryti ir sako: "Vos negavau per veidą, kad kaip tu kimbi prie moters, kuri turi partnerį, kaip tu išdrįsai, tiesiog jau žmonės pradeda net atmesti tą, kai gatvėj kas nors ką nors užkalbina, tai čia darosi tokia savotiškai mada ir gaila, kad na tikrai tikrai nėra pažinčių programos tas, na, taip sakyti, lengvas rožėm klotas kelias.
Tikrai jisai sunkus, bet jisai kažkaip tai, na, matyt, jisai toksai, kad nereikia eit iš namų, ne, nebūsi taip tiesiogiai atstumtas va čia pat jeigu pasisiūlysi, kad žmonės tiesiog pradeda tingėt išnaudoti tą kitą kelią, tai tiesiog lieka paapgailestut. Tai realiai parodo, kad vis tiek pažinčių programėlės patiriamos psichologiškai kaip šiek tiek lengvesnis kelias, jeigu jos renkamos. Nu taip. yra tas barjeras a nepatogumo vyrui, aišku, kuriam sunku gal prieiti gatvėj, tai jam yra lengviau parašyti ir tai aš girdžiu, kad kelia sunkumų ir taip.
O moteriai tuo labiau jinai gali pasirinkti, ar atrašyti ar ne. Ir kalta nesijaus, jeigu neatrašys, nes galbūt gatvėj pasakius ne ar kažkaip tai negražiai a ten atsakius, jinai jausis po to vis tiek šiek tiek kalta. O čia jinai kaltės jausmo nejaučia. Galbūt tai ir žaidžia. Bet kiek iš tikrųjų turi įtakos emociniam ir socialiniam gyvenimui būtent ir tom, nežinau, tai būsenai a būtent realūs ir realios pažintys ir pažintys per programėles. Ar tai jau visiškai lygu? Mes galim dėti lygybės ženklą, nes nu tai yra didžiulis skirtumas, kai tu pažindinęs gyvai ir per programėlę.
Taip, taip, taip. galiu tą labai pakomentuoti, e, nes labai daug aš perskaičiau realiai apie penkias knygas apie tai, nes vienu metu aš tiesiog turėjau klienčių bumą, kur vienu metu apie penkias klientes, kurios grynai sprendžia Tinderio problemas ir šiuo metu jų turiu, na, Lietuvoj realiai. O kada tai atsirado būtent šita problema? Oi, čia jinai atsirado kažkur tai, aš sakyčiau, prieš septynis metus. tokia jau labai labai ryški ta banga prasidėjo. Tai va, tai koks skirtumas pagrindinis, kad jeigu tu pažindinies per draugų ratus, per darbą, tai tai realiai tu sutinki žmones, kurie kažkokiu tai būdu šiek tiek yra į tave panašesni.
Mm e kažkokių žmonių tu išvis niekada nesutiksi ir ačiū pažinčių programėlėm, kad įmanoma. sako, vat susitikome su vaikinu, pas jį 5000, pas mane 4000 sekėjų Facebooke, bet pasirodo tiktai vienas ar du žmonės tie patys. Tai reiškia, kad jie, nors jie panašaus intelektualumo, panašaus kūrybiškumo, jie tiesiog visiškai skirtingose, nežinau, Vilniaus vietose, žmonių tarpuose sukasi skirtinguose hobiuose. Tai tuos žmones tu sutiksi, bet deja dažniausiai tai tu sutiksi labai daug tokių žmonių, kurių ir nenorėtum sutikti, nes nėra geros separacijos sistemos.
Tenais intelekto koeficiento neįvertinsi. E, polinkių irgi nesurašyta. Deja, Lietuvoj šita programėlė dažniausiai yra programėlių, aišku, tokių labiau smart užsieny, bet ir ten labai populiari būtent šita. Tai tai galiausiai, kad reikia bendraut su daug žmonių, su kuriais tu nu kaip ir nenorėtum iš viso susipažinti ir ir tai yra darbas, tai jau darbas kaip darbo atrankoj. Tai vat norėjau sakyt, čia kaip kokį pusę etato jau turi ir atrašinėti, skirti laiko realiai per dieną ir tada ir susitikimam turi skirti laiko, bet tai nekelia to tokio vartojiškumo jausmo, kad tu kad tu į tuos pažintis, į santykius eini kaip realiai į pokalbį dėl darbo, kaip į interviu, nes aš girdžiu, kad daugeliui skundžiasi, kad tas pirmas pasimatymas tarpa tampa tiesiog interviu, ne be pasimatymu.
kaip va šitą problemą išspręsti, nes atrodytų, nu, susipažino jau kažką tai ten apsirašė, bet atėjus vis tiek vyksta interviu, nes to turbūt nuoširdumo nėra. Matot, kaip dar vat vieną nepaminėjau, kad tai yra darbas, atseparavimas netinkamų tau žmonių, bet yra tai, kad ir paspaudžia visus mūsų skaudamus mygtukus, kuriuos mes turime būtent susijusius su, na, pažindinimosi procesu. Jeigu, pavyzdžiui, vyras ar moteris jaučias kažkokie, na, nepakankamai gražūs tenais, nemoku bendrautis, savivertė menka, tai tu tai, kad tau neatrašė ar kad nepasiūlė toliau susitikti, tipiškai išsiaiškinsi būtent šitaip.
Ne, negalvosi blaiviai, kad a pokalbiai paaiškėjo, kad mūsų interesai skiriasi dėl to nepratęsia žmogus. Tu galvosi kažkas su manim ne taip. Mhm. Jeigu tu bijai paliktumo, jeigu tau atrodo, kad žmonės nenumati, kad čia šiandien myli, rytoj kažkas atsitiko, viskas dingo, tada tada tau tą būsi ne nerime gyvensi labai. Tai vat, kai kai paspaudžia tuos mygtukus, o juos labai smarkiai spaudžia, tai tada žmogus ir stengiasi apsišarvuot šiek tiek, kad neįsijaust per smarkiai. Ir kadangi nėra tokios rankenėlės, kad tiksliai nureguliuotum, tai dažniausiai perguliuoja į kitą pusę, kad tada aš einu toksai objektyvus, kai pasiruošęs su visais šarvais, kad tiktai manęs neįskaudintų, nenuvertintų, nepaliktų.
Geriau pats pirmas šoksiu, paliksiu. Tai tai tada jau tas na ir aišku tokiu būdu išsikasa duobę, nes tada na reikia ir gyvumo tame. Gi tu gali pats parašyt gerą pažymį tam žmogui, bet kol tu rašei pažymus, anas žmogus tave nuvertino kaip interviu robotą. Tai tai čia tikrai tai yra labai sunkus uždavinys, beje, ateiti į tą susitikimą ir būti gyvu ir tuo pačiu būti blaiviu ir ir ir tikrai sudėtinga tą darbą atlikti supratimo su kokiu žmogum susidūrei.
Gerai. O jeigu yra pirmas pasimatymas, vis dėlto, na taip žiūrint iš teorijos, iš teorinės pusės, dažniausiai sako, kad vyras turi būti tas, kuris 80% klausinėja ir domisi moterim. A, o 20% papasakojo apie save. Nu čia aš taip plius minus, kiek esu girdėjęs. Tai kaip vat paversti tą bendravimą, kad nebūtų tikrai tas interviu ir neperspausti, kur ta riba, a ką būtent reiktų apie save pasidalinti, a kokiomis temomis kalbėtis, a kad vyras sudomintų moterį, bet tuo pačiu tai net neatrodytų kaip interviu.
E, tai ką jūs sakote, kad taip turėtų būti, matyt, rašo tie, kurie girdi moterų skundus, kad labai dažnai vyrai, aš sakyčiau taip, kas antras vyras atėjęs į pasimatymą, bando išsistatyti visus savo įmanomus pasiekimus, kur jis sportavo, kur jis važiavo, koks šaunuolis, kokia ša šeima jo gerai, taip su papasakoti būtent viską, kas jam pasisekė. moterį paklaust labai labai mažai paklausęs niekaip to pokalbio toliau nevystyti vėl nueit prie savo temų tai matyt rašo jiems tai nes iš tikrųjų toks yra čia pasirodymas ir kaip čia turėtų būt aš mana tai kas antras taip daro taip kas antras tai būtent dėl to jiems siūlo taip vyrai tipiškiau sako, kiekvienas vyras yra truputėlį palyginus su moterim truputėlį narcisistas ir truputėlį autistas tai jeigu jau vyras tų savybių neturi, jisai yra
labiau tas androginišk kuris turi ir vyriškų, ir moteriškų savybių. Tai liuks, labai balansuota asmenybė, bet vis tiek yra daugiau vyrų, kurie, nu, šiek tiek labiau vyriški. Tai va, tai dažnai tas vyriškumas jiems ne į naudą. Tai čia turėtų būti, matyt po vienodai, kada abudu kažkiek tai atsiskleidžia jau kiek nori tuos savo, žinoma, visi savo gražesnes plunksnelles atskleidžia savo gražesnes plunksneles, bet bet yra būdų turėtų ir paklausti, ir išgirsti. Tiktai, na, kaip mes gyvenime nestebim tokių balansuotų pokalbių, taip ir šiuo atveju jie tokie nevyksta.
Kiti žmonės atvirkščiai turi problemą, kad jie kitą žmogų išklausinės maksimaliai, o apie save nieko. Tą žmogų jau nurengia visai ir tas žmogus drovėj nejaukiai jaučias, kad jau viską išpasakojo. O ten koks misteris X paslaptingas apie save nepasakė visiškai nieko. Bet gal gal ten tarkim kita pusė, ten mergina, pavyzdžiui, vaikino neklausė jokio klausimo ir jisai neturėjo progos pasipasakot. Gal tai gali būti ir tos merginos klaida, kad jinai nesid gali būt klaida. Ir dar labai svarbi klaida, kad vat atėjo du netobuli žmonės, nerimas juos veikia ir jie kiekvienas daro klaidų.
Kažkuris per daug šneka, kažkuris gal per daug klausinėja per mažai, kita pusė tarsi neturi rankų, įrankių pasakyti, kad ė tu viena kalbi, gal ir man galima pašnekėt arba tu mane vis klausi. Galima, aš dabar paklausiu su šypsena tiesiog įvardint. Žiūrėk, kaip čia pas mus įdomiai vyksta. Ai, padarom, kad balansas būtų. Čia žodžiu tai užtenka. Bet tik svarbiausia nebūt labai dideliam nerime, taip pasakyti, na, tikintis, kad kitas žmogus irgi geranuoriškas, apsidžiaugs ta įžvalga, kad jis greičiausiai daro nesąmonę iš įtampos.
Ne dėl to, kad taip piktybiškai nori daryt tą nesąmonę ir gyvenime dar daugiau darys. Dažniausiai tai viskas būna iš didesnės ar mažesnės įtampos ir tą įvardinus ten galima pasireguliuoti dar, nes antrą kartą būna žmonės daug normaliau elgiasi, kas jau prieina prie to antro susitikimo, nes per pirmąjį tai blogai pasirodė. Tai vat ir norėjau paklausti, ar turėtume suteikti antrą šansą dėl to, kad a labai daug kas po pirmo pasimatymo ten, nežinau, buvo šiek tiek nevalyti batai, tai jau viskas, tai jau nesusitiksiu ten.
A jisai ten ne mano skonių apsirengė, jau nesusitiksiu. nueina į tokias smulkmenas, kurios nėra reikšmingos ir galbūt tiesiog tą dieną žmogus ar ten nespėjo nusivalyt batų, ar ten ne taip apsirengė, gal ten bėgo iš kažkokio renginio ar dar kažko, gal va, kaip jūs sakot, jaudinosi ir tas jaudulys jam pakišo koją. Gal jis nevaikšto į tuos pasimatymus kaip atėjęs partneris, a, kuris galbūt kaip į darbą eina, ane? Ir tuos interviu kasdieną, kaip tas tango šokėjas, kur per dieną ten penkis turbūt pasimatymus.
Jo, galbūt a ten mergina eina kartą į mėnesį ir jinai jai tas pasimatymas kiekvienas yra jaudinantis. Jinai gali jaudintis, būti uždaresnė, tokia kuklesnė ir vaikinui tai gali pasirodyti kaip red flagas. A tai kiek kiek tų šansų reiktų duoti žmogui, kad iš tikrųjų pamatyti, nes vat tikiu, kad nieks nebeduoda jau antro šanso, nes tas vartojiškumas atsiradęs. E, toksai čia gal, e, taip, labai, labai pritariu, kad tikrai reikia duoti kažkaip netgi prisiverst truputėlį, net gal tokią taisyklę nustatyti, kad, kad jeigu man, nu, vis tiek dar nors yra vienu pliusų, 51% pliusų, tai dar nueit į tą antrą susitikimą, nes tikrai aš t pagal savo klientus žinau, kaip jie kai kurie klientai baisiai atrodo.
Pirmą kartą atėjo pas psichologą, vieni arogantiški, kiti tenais kažkokias visiškai ten ašaras laisto, atrodo, be pusiausvyros. tretį įtempia kaip tą įtardymą išsigandę to psichologo antrą kart ateina žiūri normalus žmogus aš irgi po to pirmą kart galvoju o dieve ką gal jį kur nors kitur nusiųsti baisu baisu na va tai čia truputėlį panašu į tai bet e bet kodėl kodėl žmonės taip greitai nukainuoja vienas momentas yra yra keletas dalykų vienas ta tokia baisus kiekis na kad tu turi patikrinti daug, kad tu išrinktum tai, kas yra tavo.
Čia kaip su darbo pokalbiais pasirodo, kad jeigu tu yra net statistika išvesta, kad jeigu per savaitę eisi į vieną susitikimą, e tai tu per pusę metų tiktai randi tą antrą pusę. Per berods iš 10 pretendentų būna jau pirmas vienas potencialus ir tikrai ta antra pusė, vienu žodžiu, tu daug turi to padaryti. Kaip kaip su darbu irgi pasirodo, kad nori rasti gerą darbą, pusę metų turi eiti į darbo pokalbius. Tai tai ką nuo pasimatymų skaičiaus priklauso tikimybė, kiek ar kiek tu gerai surasi savo tinkamą partnerį?
Taip, bet čia yra tikimybių teorija. Kartais tas kauliukas iš karto iškrenta geras, bet bet jeigu statistika, tai pas daugelį jis ne iš karto iškrenta, pas daugelį per pusę metų. Dar ir turim omeny, kad per tą pusę metų žmogus geriau perprta tą rinką, supranta ko klausti, pats normaliau pradeda elgtis. dar ir matyt tas traukiama, kad jis jau pasidaro pajėgus normaliai sudalyva žaidimo taisyklės. Taip, taip, jisai jau pasidaro toksai, na, sveikas tuo klausimu. Tai tai ta prasme tas tarsi tas skubėjimas yra ir na pagrįstas tuo, kad tu dar daug dirbsi.
E bet kita vertus, na, kažkaip tai žmogus gal per daug tą užsideda tokį proto proto planą, kad kaip ir su kitais dalykais vat ir kokį butą perki ar ką. Tu gali pats pirmas variantas būt pats geriausias. Tau reikia neužmiršti, kad yra kažkoks, nežinau, dvasinis pasaulis, atsitiktinumai, kad vis tiek reikia būt budriam ir tada Bet kaip vat žinoti dėl to, kad jeigu mes jau girdime, kad reikia 10 praeit pasimatymų, kad tą vieną rasti. Mhm. M ir vat pirmas buvo tas geriausias.
Po to tu į antrą pasimatymą nenuėjai, ar mergina, ar vaikinas, jau viskas, nu jau antro šanso ten po pusės metų atsiras, sakys, tai ką tu čia pirma mane užgaustinai, ten nei atrašei nieko, nepakėlei telefono, o dabar vėl atsiradai, nes geresnio neradai. A, o jinai galvos, nu tikrai buvo tas geras, o devynis dar nuėjau pasimatymus, kokia aš kvaila buvau arba koks aš kvailas buvau. Ir jam reikėtų suprasti, kad jinai, nu, tiesiog žmogus ne nežinojo, nesusigaudė toj rinkoj, nesusigaudė savyje, nes dar yra kas žmonės pervertina save, nu aš čia tokia stebuklinga, viskas su manim gerai, bet vat man reikia to princo, kad įtiktų.
Tai, na, čia, sakysime žmonės tokie gal nesuprendę, kur dar savo didžiųjų trūkumų nemato, nes jeigu žinai savo didžiuosius trūkumus, nu, tarkim, kad aš pilna nerimo ir viską man reikia kontroliuoti arba kad aš ten e sudepresuoju ir mano nuotaika gali būti savaitė ten prasta, reikia žinoti, nes tada neatrodys, kad tas vaikinas turi irgi gyvenimo tikslą turėt ir gerai uždirbt ir mane tenais komplimentais apipilt. Jinai tada sutiktų, kad ok, aš turiu minusų, reiškia, jis irgi turi teisę turėt minusų.
nu tokių man pakeliamų minusų, tai čia nebrandumas dar tam tikras. Ir kas įdomiausia, kad žmonės, kurie turi didžiausius trūkumus, pavyzdžiui, minimum bendravimo patirties, tai ieško pačių geriausių tų partnerių. O tie, kurie jau tokie jau save geriau pažįsta, bendraut geriau moka, tai jie, na, kažkaip tai pajunta tą žmogų, kuris eina panašiu keliu. Jie pagal tą kažkokį panašumą, atitikimą ieško, o ne pagal tai, kad maksimaliai aš turiu tą brangų pirkti. Na, ne, lūkesčiai pasidaro tokie, būtent tu ieškai savo rezonuojančio žmogaus, jie pasidaro į temą, o ne tokie vat, kad kažkaip tai čia būtent aukštą balą tam žmogui išrašyti.
O jeigu kalbėtume apie lūkesčius, kiek dabar sutampa jau būtent įtakoti socialinių tinklų, įtakoti to vartojiškumo, kurio anksčiau nebuvo ten prieš 15 10 metų, ane? Vyrų ir moterų lūkesčiai, kokie iš tikrųjų jie galbūt ir turėtų būti? Aš nežinau, ar yra kažkokie tai nustatyti psichologiniai ten standartai, kad nebūtų užkelti pernelyg ir kokie dabar yra lūkesčiai, kurie yra pertekliniai ten arba nereal Nes aš girdžiu, kad, pavyzdžiui, ten sako vyras turėtų būti ten mažiausiai 1885, turėtų uždirbti šešiaženkli sumą, a, turėtų būt sportiškas, turėtų būt, turėt turėtų laiko man, bet tuo pačiu ir turėtų karjerą ir turėtų tikslų ir turėtų savo būstą ir turėtų ten mašiną ir mane nusivežtų į keliones.
Ir tu klausi ir galvoji, m, o va toks išvis egzistuoja. O po to a vyrai irgi turėtų būti ten 10 balų, turėtų būti ir protinga, ir graži, ir dar sėkminga, ir man gamint valgyt, ir namus tvarkyt, ir sportuot, ir taip toliau, ir panašiai. Ir tie lūkesčiai tokie atrodo aukšti, nu, kur nežinau, čia tik dirbtinis intelektas gali sukurti tokį žmogų ir jie maždaug stengiasi tokį surasti. E, čia ką jūs kalbat yra apie žmones, kurie turi narcisizmo tam tikrą procentą savyje.
Kiti neturi tokių lūkesčių. yra atvirkščia kategorija, kurie ima bet ką iš to siaubo lygt be nieko. Ir labai aiškiai jau tos raudonos vėvėlės išlindę, kad ten vyrukas ir geria ir ir visiškai nesiklauso ir tik apie save kalba ir vis tiek jai tinka, kad tik neduok Dieve nepaliktų. Tai čia jai jam jie irgi tokie patys. Tai tai vat ar mes grubiai galima žmones kelti į narcisistus ir nusivertinusius. Mhm. Tai ir mes visi esam kažkokioj vietoj va toj.
Tai gerai, jeigu turi trupučiuką sveikos, ane? Ir taip vat galim tą tokį galima sau tarsi indeksą išsivesti ir tipiškai žmonės nežino. Narcisistai negalvoja, kad jie narcisistai nusivertinę, neįsivaizduoja kiek jie nu įtinka kitiem. O kaip tai atpažint savyje? Kokie kokie yra būtent, nežinau, ženklai, kad ženklai pagalvot apie buvusius partnerius, į kurią pusę viskas nueidavo. Ar tai buvo geri žmonės, kurie man vis neįtiko ir aš ieškojau dar geresnių, ar tai buvo žmonės, kurie tikrai prie kurių turėjau be galo taikytis ir kuriem vis kažkas ne taip buvo ir kurie, na, kas paliko, gal ir nėra taip baisiai svarbu, bet svarbiausia, nu, kieno sąskaita vyko, ar man vis neįtiko, ar aš vis neįtikau.
Antras dalykas, paklausti bent penkių gerai pažįstančių žmonių ir jie labai tiksliai pasakys, nes iš šono tas matos tiesiog ant veido užrašyta, tas gan aiškiai matosi. Tai tai vat, bet mes patys kol pamatom, mum gali tekti ir kokį 50 metų pragyvent, kol pamatysime. Smegenys vat slepia, nes tai gana skausminga. Gali nežinot kaip su tuo susidoroti. Sunku pripažint. Taip, taip. Tai vat kažkurioj pusėj esi nukrypęs ir lygiai pažinčių portaluose tas atrodo žmonės dar tik žinutes rašo, bet jau tos žinutės rašosi kažkokiu būdu.
Kažkuris vienas leidžia sau vėliau atrašyti, kažkuris kitas neleidžia. kažkuris parašo daugiau malonybinių žodžių, kažkuris parašo mažiau. Ir čia ne vyrai, moterys, čia lygiai taip pat jum gali būt kaip vyrui atrodyti, kad, na, vyras turi būt aktyvesnis moteriai labiau tenais asistuoti, kažką gražaus sakyti, bet lygiai taip pat ir moterys be galo kai kurios aktyviai ir jos ir pasakoja, ir klausia, ir atsako, ir siūlo ir ir vyrai dar pasibrangina. tie vyrai tokie, kokie joms patinka, sudėtingo charakterio. M, tai va, tai čia tas, kaip nekeista, net per tokį dalyką kaip žinutes viskas transliuojas kaip per kokį stiprintuvą, per internetą ir visos mūsų problemos jau tuo metu jos yra išlindę.
Ir mūsų pasąmonė per milisekundes išsirenka žmogų tą, kuris atitiks mūsų jau kažkokias prieš tai turėtus negerus bendravimo scenarijus. Nors dar net neįvyko net pasimatymas, neįvyko net pokalbis, dar yra tik žinučių rašymas. Jau veikia visi mūsų charakterio trūkumai, jau tame atsispindi. Tai mes linkę išsirinkti tokį pat partnerį, kuris koks ir buvo, jo, tokį, kuris kažkaip tai prie mūsų problemų labai pritinka, kad mes dar kartą užliptume ant to paties grėblio. O kaip to išvengti tada? Pavyzdžiui, kaip to išvengti?
Va čia va čia yra šiaip sudėtingas, labai gilus klausimas. M aišku, vienas dalykas labai labai įdėmiai, jeigu visų pirma nusistatyti kurią pusę nukrypęs esi, jeigu esi narcisistas, tai neskubėt nuvertinti žmonių ir pažiūrėti, ar aš pats įdedu kažką, tai koks aš esu iš viso tikras, nes, na, labai, labai galvoji, ko aš čia pas narcisistiškus žmones. Jie net nejaučia savo tikrųjų jausmų normaliai, nepažįsta savęs. Jeigu esi tas įtikinėtojas, tai tada, na, labai labai stebėti savo baimės laipsnį, kiek jisai įsijungia, kiek jau tu darai, ką ką tu nenori daryti.
Tai vienu žodžiu grubiai išsiskirstyt, kur yra kas. E, e, o paskui, e, na, labai sau aiškiai pasakyti kažkokią viziją, kiek įmanoma susiformuoti, kaip atrodytų tas žmogus, kuris būtų sveikesnis už prieš tai buvusį. Ten tie visi princų vizijos, kad tiek uždirbti jis iš viso nerealu, neprasminga, neverta, bet tau reikia sugebėti panorėti šiek tiek geresnio partnerio, negu tu turėjai, nes tai yra realu, kad šiek tiek geresnį tu gali turėti. Jeigu, tarkim, jūs būtumėt linkęs į neprieinamas ten kažkokias moteris, kurios vis savo pretenzijas stato, tai jum reikėtų tokią draugiškesnę, gal vis dar šiek tiek neprieinamą, bet jau ir nemažai prieinama.
Mhm. Jau daugiau siūlančią, daugiau kalbančią, daugiau bepamatančią jūsų poreikių jau tokį vat turėti e e ir iš karto jau rinkti žmogų pagal tai, kokia būsena šalia jo atsiranda. Ir ypatingai geras ženklas, jeigu jautiesi šalia žmogaus kažkaip tai jaukiai, jaukiai, laisvai, kai sako net tyloje sėdint gerą. Taip, taip, taip. Va šitas. O žmonės tipiškai nori pajaust kažkokį stiprų jausmą, stiprų draivą dažniausiai tokį erotinės prigimties. O tas labai gali būti, kad tai bus to paties grėblio, nes mes vat pajuntam tą stiprų jausmą.
Jisai atspindi dažniausiai tai, ką esam patyrę vaikystėje su artimiausiais žmonėm. Ir tada jau nebegali to laisvumo, lengvumo, negali kurti santykių, nes sako žmonės, kurie neturėjo stipraus jausmo ir dėl kažkokių priežasčių, na, tarkim, ilgai dirbo šalia ir abu buvo vieniši ir susidraugavo ar ten dar kažkokios sąlygos ten kažkokioj kelionėj ilgoj, tai kad labai sėkmingos gaunasi poros, kai nėra to stipraus jausmo, nes neateina ir tie patys dalykai, ką negero patyre tėvų šeimoj. Tai tiesiog yra kitoks žmogus. Tai tada kyla klausimas, kas yra meilė?
Nes daugelis įsivaizduoja, kad meilė tai yra va tas toksai pirmas iš karto stiprus jausmas. Va čia tas žmogus nuo pirmo pasimatymo ir laukia 100 pasimatymų aikštų, kol tą vat jausmą pajaus. Aha. Toksai narkomaninis džiaugsmas. Taip, taip, taip, taip. Aš irgi tą esu patyrusi. Taip pat tų tų džiaugsmų. Ačiū Dievui, ačiū Dievui, tie santykiai baigėsi. Bet ar ar nėra čia, kad su tai sakot ačiū Dievui, baigėsi. Ačiū Dievui, baigėsi. Labai, labai stipru buvo, bet kaip gerai, kad baigėsi.
Tai tai a yra taip, kad geriau turėtų būt pradžioj nebūti to jausmo, jisai augti pamažu su bendravim. Tai simpatija turi būt ir patrauklumas, bet nu vat sako, jeigu 10 arba devyni balai įvertini savo jausmą, tai bėk nuo tokio žmogaus kuo toliau. Vau. Jeigu turėjai tėvus sudėtingus, jeigu tau su tėvais tenais meilė, laimė ir draugystė, tada galbūt, bet jeigu ten yra kažkas ir sunkaus buvo ir ir ten nebaisiai skubi su tais tėvais kas dieną giminiautis, yra kažkas sunkesnio, tai tai tada bėgt.
Kaip įdomu, nes tikrai visi kažkaip tai laukia to kažkokio tai, nežinau, stebuklingo jausmo sutikus partnerį ir ir dėl to, aš manau, ir yra tas vartojiškumas, nes vis neatranda to jausmo. Nu taip. O o iš tikrųjų paskui je ta meilė gaunas kitaip. Galų gale, net jeigu yra tas jausmas, paskui būna kažkoks baisus nusivylimo etapas, paskui kažkaip tai žmonės jau, nežinau, apsidaužę, bet prisirišę dar ne ant tost ir tada jau paskui pamažu eina į tą, kas bus tikroji meilė.
Ir ne, neaišku, ar tai pavyks, nepavyks. O tie, kurie pradėjo nuo pradžių, tai jie po truputėlį ir eina į tą tikrąją meilę. Ir ta tikroji meilė, tai, na, yra, kad žmonės susikuria kažkokius ritualus, kuriem gera kartu, susikuria kažkokius tai seksualiai gerai susiderina, kas kam patinka, kažkokį tai pajunta vienas kito ritmą, vienas kito emocijas, kad jie, na, vis daugiau atveriam viensas kitam, vis geriau išsikalba, vis daugiau bendradarbiauja. Nu, toksai kaip gerai susišokusi pora atsiranda. Tai tai vat jau geri draugai jie visų pirma geri draugai, bet aišku ir šiek tiek viens kitam ir neprieinami, ir kitokie ir ir žavintis, bet šiek tiek vat ne o ne taip, kaip pritrenkiantis tas jausmas iš pradžių, kurio ir ieško.
O kiek turėtų būti panašumų? A nes programėlėse galima pasižymėti mėgstamus dalykus. tenai mėgstu tą, aną, trečią, ketvirtą, ieškau ten vieno ar kito. Ir kiek turi sutapti panašumų tarp žmonių, kad tai skaitytųsi a nu kaip ir potencialus partneris? Ar turi būti pomėgiai panašūs? Ar turi būti a nežinau, išsilavinimas panašus? Tiesiog ar gali būti, pavyzdžiui, žmonės iš skirtingų pasaulio ir vienas kitą papildyti, galbūt kažko išmokyti, kurią pusę vat rinktis, nes vieni ieško atvirkščiai. Vat turi būti kaip aš ir ten ir sportuoti, groti gitara, vaikščioti į koncertus turi patikti ten standapai.
O kiti atvirkščiai ieško galbūt a bent jau galvoja, kad reikia ieškoti a visiškai priešingybės sau. O kaip iš tikrųjų yra, kas traukia ir kaip toj programėlėj elgtis? Na, va čia toksai iš tikrųjų jum gali būt ir įdomus tas atsakymas, nes ir man pačiai, kai aš išgirdau, buvo įdomu, panašumų daug nereikia. Svarbiausia emocinis komfortas. Emocinis komfortas tipiškai atsiranda, kai žmonės papildo vienas kitą. Tipiškai. Mhm. E, ir o būtent kas tai būtų? E, na, tarkim, ekstravertas ir intravertas.
E, tenais vienas labai emociškai išryškingas, kitas kaip tik labai santūrus, nes du emociškai išryškingi iš karto tenais neapykantos, meilės visokios. Tai tipiškai tokios poros ilgiau ištveria. Jeigu jie augina vaikus, tada tokia stereo šeima, vaikai gauna labai daug savybių iš karto. Tuos vienas vienus kampus, kitas kitus padengia. Na, aišku, jeigu tai yra vyresnio amžiaus žmonės susitinka, tai tada truputėlį daugiau krypsta į tai, kad jie visų pirma yra draugai. Jiem nereikia to stereo. Jie galbūt net ne vienuose namuose visą laiką gyvens, nieks nežino.
Gal dėkime ribą, kas tas vyresnio amžiaus vyresnio. Na, imkime, tarkim, virš 40 jau jau tokie, jo, ne, ne 70. Tai va. Bet jeigu žmogus jau visiškai iš kito pasaulio, kur kita pasauliežiūra kažkaip, tai na tada geruoju irgi nesibaigia. M. Bet vis tiek įsivaizduoti, kad ten jeigu aš sportuoju, mano vyras irgi turi sportuoti. Tai čia yra, na, labai daug šeimų, kurios sutaria gerai, šeimų, porų, ilgalaikių parodo, kad jie turi kokį lygiai vieną bendrą pomėgį ir to pilnai užtenka.
Svarbu, kad jie emociškai, komfortiškai jaustųsi. Ir čia kaip tik va tokia tai, ką kalbinat, labai įdomu susišaukia su tuo, kad ką tik parašiau romaną ta tema. jis vadinas Artumo laboratorija. Ir pusė romano yra skirta pažindinimosi situacijoms ir tam pačiam Tinderiui, kaip tenais vyksta pagrindinė heroja, ką ten randa vienokius, kitokius mąsto ir paskui, na, randa vat tokį kaip ir narcisistą, prie kurio ten taikosi. Vis kažkaip jinai kažkaip lyg ir viskas gerai, jisai demo versiją gamina, bet jai kažkaip jaučia, kad kažkokia jinai įsitempus, paskui viskas aišku ten sprogsta ir paskui susitinka žmogų būtent nepanašų į save.
jos vienokie pomėgiai jo kitokie ir jinai prie jo taikos iš pradžių nori labai tikti, bando jo pomėgiais domėtis. Mhm. Bet paskui jie pradeda per gerklę lįsti tie jo pomėgiai ir paskui jau jie taip truputį pakariauja ir paskui žiūri, kad tvarkoj, kad nežiūrint to, jinai vis tiek vat ir jinai kaip tik pasirenka tą, kur ne 10 balų, kur o daugmaž geras žmogus, kažkaip malonu kartu yra, kažkoks geranoriškumas didelis tarpusavio. O kada galima bus jūsų knygą paskaityt? Jinai jau dabar yra knygimas.
Yra knygas, tai visus kviečiu a paskaityti, įsigyti. A ir ten aš kaip suprantu daugiau jau kalbate iš tos psichologinės to Ne, ne, čia yra romanas, psichoterapinis romanas. Jisai turi tokius įdomius psichoterapinius paaiškinimus kas kažkiek puslapių, kur kas čia per dalykas įvyko, bet šiaip tai romanas tenais reikia žiūrėt, kas herojams atsitinka. Gerai. O a jeigu grįšim prie pažinčių programėlių, a labai dažnai vyrai aišku susiduria dažniausiai su tuo. Aišku, moterys irgi skundžiasi, kad vyrai, ypač vyresnio amžiaus įkelia, pavyzdžiui, savo senesnes nuotraukas, a, kur jie geriau atrodė.
Arba, pavyzdžiui, na, dažniausiai, kodėl sakau, vyrai skundžiasi? Dėl to, kad merginos iš tiesų, jos gi, a, įdeda tobuliausias nuotraukas, kuri yra pasidažiusios, pavyzdžiui, su vakariniais makiažais. A dar aišku patobulė nuotraukas a visokiais Photoshopais, specialiom programėlėm ir sukuria iliuziją apie save visai kitokią negu yra realybėj. Kokios čia yra psichologinės a savybės, kodėl žmogus taip elgiasi? Nes gi susitikus a viskas atsiskleis ir matysis tikrasis veidas. Tu nepasislėpsi. Labai paprasta dėl to, kad mes per milekundes iš tikrųjų pažinčių programėlėse žmonės svaipina pirmi kairę, dešinę ir ir kad iš viso su tavim ateitų į tą susitikimą, galbūt tu jame nustebinsi ten savo begalinę protų iškalbą, energiją gražia ir ten tos kelios raukšlelės nieko.
Na, vienu žodžiu, žmonės labai optimistiški, bet a greičiausiai tam klausime slypi ir tai, o ką daryt, kad nereiktų eit į tuos susitikimus, kur ne tas žmogus atėjo. labai gerą yra atradę užsienį, labai tipišką. Pas mus kažkaip mažokai ir net mano klientai nustemba, kad taip galima padaryt, padaryti trumpą penkių minučių pokalbį įsijungus kamerą. Mhm. Labai daug drąsos. Pršyt. OK, tada prašyt iš pradžių pakalbėti tik telefonu. Jeigu mergina ten super gražiai atrodo, bet kalbant telefonu suprasi, kad, na, nėr su ja apie ką kalbėti.
Nebereiks ir kankintis dėl tos išvaizdos. Mhm. Jeigu yra ką kalbėti, kažkaip tai kažkas rezonuoja, kažkas vyksta, antrą kart galima paprašyt penkių minučių įjungtą kamerą. Gerai, tegu pasidažo ten, tegu viską padaro. Ne, nestaigiai susitarti ir tada na ir vat prašom, susitaupo laikas, nes reikia gi labai daug žmonių patikrinti. Čia galėtų būt filtras, a toksai kaip ir žingsnis pažintyje. A susimečinai, susirašei, tada skambutis. Taip, taip. A, palaukei tada skambutį, video skambutis, kad pamatyti žmogų tikrą ir tada jau tiktai susitikti.
Aš manau, kad čia labai geras. Čia labai geras, nes nes nu kam eiti į tuos susitikimus ir dar plius žmonės gauna ir nemalonių patirčių tuose susitikimuose. O jeigu tu sėdi savo namuose ant sofos, penkias minutes šnekteliai, tau nelabai nei tu sugaišai, nei energijos iššvaistėi, nei tau nuotaiką sugadina. Tikrai keista, kad žmonės to nedaro. Aš manau, va toks trūkumas gal emocinio intelekto ir kūrybiškumo arba arba toks begalinis noras visus sužavėti, nes ateisiu, sužavėsiu, o čia gal per tą ne tiek sužavėsiu.
Visokios baimės sutrukdo tam. O nėra, kad čia vat kaip ir sakot, baimė, a kad galbūt šiuolaikinio jaunimo baimė, nes jie labiau pripratę susirašinėti žinutėm negu net bendrauti balsu ar gyvai ir bijo kameros. Jo. Ir paskui jie labai gailiai dūsauja, kad jie visą mėnesį susirašinėjo žinutę, mano į susitikimą ir yra ne taip. Tai na tai tiesiog sau ir pasakyt, jeigu jau taip sabotuoju savo gyvenimą, tai tai jau nesiskūsk. Gaila, kad sabotuoji. O kiek turėtų laiko vykti susirašinėjimas, va tas bendravimas iki pasimatymo?
Aš manau, kad iki pokalbio telefoninio pilnai užtenka. Dienos dviejų pilnai užtenka. O iki pačio susitikimo gyvai, kur būtų ženklas, kad tai yra, pavyzdžiui, a ten tas žmogus tiesiog iš neturėjimo ką veikt čatina ir leidžia laiką tam Tindery. Ar kuris iš tikrųjų kažko tai ieško. A taip, aš manau, kad jeigu jau įvyko tas pokalbis telefonu, bet net jeigu ir neįvyko, tarkim, kažkodėl, tai savaitės bėgyje tą reikia tikrinti, nes tada, na, labai bus ilgai užstringama ir tie žmonės, kurie pasiduoda ilgiem čatinimam, e, nesgi turėkim omeny, kokių žmonių yra labai daug Tinderi tokių, kurie iš tikrųjų poros neieško, jie sudaro ko ne trečdalį.
Tai yra žmonės, kurie, e, tarkim, mano kai kurie kai kurios klientės tiesiog nori pasitikrinti, ar vyrai jas dar žiūri. Jos gyvena šeimoje, supyko ant vyro. Aš taip netgi šitaip. A ar turi partnerį kažkokį supyko ant vyro arba, a šiuo metu nenori, bijo, negali, turi per daug darbų, bet bet vėlgi reikia gauti vitaminų, reikia, kad kažkas tai, nes iš pradžių gi visi labai oi, kokia gražuolė ten labai gražiai rašo. Paskui jau, na, va, jinai tokį susirenka visus tuos laikus per kokią vieną dieną ir paskui jinai daugiau nebeatrašo, jinai vitaminą gavo.
O yra kiti žmonės, kurie galbūt ne taip grubiai to vitamino nori, bet jie tiesiog bijo tikro bendravimo ir jie to nežino iki galo apie save. Jie sau meluoja, kad jie pasiruošę, bet tas pasiruošimas baigėas tuo, kad jie ten nežinę kiek su kažkuo čatina. Tarkim, sėdi koks kompiuteristas, jam liūdna ir nuobodu, jisai čatina su kokiom trim, keturiom ir jisai taip jam diena geriau praeina jo darbą dirbant. O jisai su jom net ir neketina eit susitikti, na, bent jau šį pusmetį.
jis tam dar nepribendęs. Vau. Tai iš 10 trys, keturi žmonės taip būtent elgiasi. Taip. A reiškia iš tavo 10 mečų gali būt, kad keturios merginos ar keturi vaikinai tiesiog leidžia laiką ir jie net neturi intencijos susitikt. Būtent taip. Tai yra savotiškai liūdna, jeigu ir tai žmogus, pavyzdžiui, kuris, na, yra nenori būt nuvertintas, atmestas, tai jisai būtinai bus atmestas šitų žmonių, nes jų ten yra baisiai didelis procentas. Ir tai vėlgi eina į kažkokias tai a problemas psichologines ir tada žmogaus savivertė krenta.
Taip, būtent e pažinčių puslapiai, ne ne puslapiai, pažinčių programėlės yra baisiai pavojingos savios prasme ir paliktumo tokio ne, na, kaip sakyti, nerimo, kad būsi paliktas, nesaugumo, kad būsi paliktas. Ta prasme, vat šitas, jeigu žmogus toj vietoj nestiprus, net jeigu jis stiprus buvo, tas gali labai labai užaugt. Vau. Tai vat reikia atsargiai ten eit, kai esi geroj būsenoj. Gink, Dieve, nepadary tai, kad truputėlį pabuvai, nukentėjai, sustojai. Aišku, jeigu jau labai nukentei, tai reikia reabilituotis, reikia kažkaip atgaivint save, savo resursais, kol vėl ten grįši.
Toks įmanomas variantas. Bet, na, vis tiek kažkaip tai ir palaukti, kol susitiksi kažką tai normalesnio, nes ten yra galų gale į tai galima ir žiūrėti, kad ten galima rast tiesiog draugų. Ir aš apie tą žinau, kad susitiko mergina su vaikinu, žiūri, o interesai panašūs, žmogus fainas, na, ne mano skonio tvarkoj, jie toliau į filmus vaikšto, dar kažką daro, svarsto kitus tuos. Tai kažkaip tai žiūrėti į tą taip plačiau ir ir kažkaip apsaugoti labai sąmoningai tas žaizdas, nes labai daug žmonių apsidaužo ir nelabai įmanoma neapsidaužyti.
Mhm. Aš kažkur esu skaitęs, kad kad išvengti nerimo ir to nusivylimo, tai tiesiog einant į susitikimą per Tinderį ieškoti ne partnerio, bet eit susipažint su žmogumi, su asmeninka. Čia ir gerai, kad tu rastum žmogų, kuris tavo eina ta pačia kryptim kaip tu. Dar kai kas siūlo susitikti tose vietose, kurias ir taip norėtum nueit. M tarkim, nori apvaikščiot kažkokį gabaliuką, nežinau, gamtos prie Vilniaus arba nori kažkokią parodą pasižiūrėt, nori išbandyti tiesiog kiekvieną kart naują restoranėlį, tiesiog pažiūrėt, koks interjeras, ar dar ateisi, kad tau nebūtų gaila to laiko, nes gali pilnai gali būt, kad ten gal ir simpatiškas žmogus, bet tau jisai nepriekotas žmogus.
Tai, kad tą pusvalandį, na, tu turi kažkokį tokį kompanijoną laikinai, bet tu vat pabuvai toj vietoj. Ai, tai čia vat galėtų būti ir pasimatymo idėja. A čia gera idėja, kad pirmas pasimatymas vyktų ne kažkur tai kavinėj atsisėdus viens prieš kitą kaip darbo pokalbį, bet kažkaip tai praleisti laiką. Vaikštant, beje, yra neblogai, nes žmonės trupučiuką mažiau nerimo jaučia, kai nežiūri viens į kitą va taip tiesiogiai pasodinti. O gali būti, kad, pavyzdžiui, jeigu atėjai į kavinę atsisėsti šalia vienas kito, kad irgi nebūtų to tiesioginio akių kontakto sėdėjimas viens prieš kitą, bet šalia vėlgi kalbėdamas turbūt gali žiūrėti į priekį, į šonus, nebūtinai į akis ir tada iš tiek Taip.
Taip. Galima net išsirinkt tokias kavines, kur kažkoks tai gražus, reiškia, vaizdas pro langą ar ten židinys kažkoks tai kampu geriausia sėdėt va taip, kaip mes dabar sėdim, beje, kad ir taip galima, ir kitaip žiūrėti. Nu tai tobulam pirmam pasimatyme esam. Ne viens prieš kitą, o šonu šiek tiek. Galbūt verta žinoti, ką tu paklaus to žmogaus. Vat šitas labai svarbus dalykas. Ir čia mano kaip tik romano heroj tą galų gale išsiveda, kad kodėl aš nenaudoju savo proto, man gi reikia, na, sužinoti, ar tas žmogus iš tikro tinka man.
Tai aš per pirmus, ne per pirmą gal susitikimą, bet per antrą, per trečią, ką svarbiausia sužinot? Svarbiausia yra sužinoti ne ar hobiai tie patys o svarbiausia sužinoti dėl ko žmogus išsiskyrė su ankstesniais ir kaip jis apie tai kalba, kokiais žodžiais, kaip pasakoja, ar visos jos kaltos, ar tenais į mane tiktai remiasi nelaimingos moterys, ar ten dar ką? Taip, vat sužinot šituos dalykus. Tėvų šeima kažkiek svarbu, bet mes nežinom, kiek žmogus išsprendė tų problemų jau. Bet partnerė jinaja buvo neseniai, tai nėra blogai kalbėtis apie buvusius santykius su per pirmą susitikimą?
Reikėtų ne ne per pirmą aš siūlyčiau, nes per pirmą, ko gero, svarbiausia pažiūrėti, na, ar patingi viens kitam, ar yra kažkoks geras jausmas, ar dar įdomu, ar dar nori susitikti. Tiesiog gerai praleisti laiką. Tiesiog gerai praleist laiką labai paviršutiniškai ir lengvai. Tai o jau kažkur nuo antro pradedant Atsargiai, atsargiai, atsargiai. Vat šitas labai svarbus klausimas. Aišku, čia būtų daugiau svarbių klausimų. Pavyzdžiui, kaip kaip tu rodai pyktį, kai tu būni labai piktas? Ar tu į savo mamą panašesnis, ar į tėvą?
O kaip tavo mama ar tėvas rodo pykti? Man šitas labai klausimas patiko. Kažkada sužinojau taip vat per nes mum ką, kodėl šitas klausimas? Mum reikia sužinoti, kaip žmogus kovos dėl savo poreikių. Mhm. ir kai ir iki kur jis gali daeit, kai jis bus labai pavargęs arba labai labai blogoj būsenoj, nes mes visi kovojam dėl savo poreikių. Dabar mes bandom patikt, norim bendrystės, bet ateityje mes kariausime, ar langas turi būt uždarytas, ar atidarytas, ar anksčiau eina miegot, ar vėliau.
mes kariausim ir vat vieni kariauja savaitės ilgio nekalbėjimais, įžeidinėjimais ir pažeminimais, kiti kariauja, na, nuliudimais, pasitarimais, papriekaištavimais. Tai mum vat reikia sužinoti, ar tas lygis, ar tai yra tas lygis, kuriuo mes galim, pajėgus, kuriuo tikimės. Čia tokia įdomi tema, bet tikiuosi, gal mum pavyks dar kokią laidą nufilmuoti, nes a čia aš tiek daug klausimų apie tai turiu, kaip spręsti tuos konfliktus ir panašiai, bet likim, bet reikia sužinot iš anksto truputį. Taip, taip, ne, tai gal likim prie prie pažinčių programėlių.
Ir a dar vienas toksai įdomus dalykas, kad merginos a dažnai siunčia kažkokius klaidingus signalus, kaip ir vyrai. A aš kalbu apie nuotraukas ir šiaip norėčiau su jumis paanalizuoti, pavyzdžiui, nuotraukas ir ką tai galėtų reikšti. Tarkim, jeigu vaikinas įdeda nuotraukas automobiliu ten iš žvejybos, čia labai aš čia turbūt čia ko gero tipiškiausius tipiškiausius dedu, tipiškiausius pavyzdžius sakau, nes aš tai esu girdėjęs ne vieną kartą ir a tai sporto salę prie automobilio a žvejojant ir apsikabinus su draugais a ir tenai pavyzdžiui nežinau, nu turbūt viskas vat ką koks čia yra paveikslas.
ko jau galėtų mergina iš tokio paveikslo tikėtis, nes dažnu atveju aprašyme a didžioji dauguma vengia kažką tai parašyti. Tą profilį susimeta nuotraukas, ten kelis punktus pažymi ir viskas, daugiau nieko nerašo ir panašiai. Bet vat ką tokios nuotraukos galėtų pasakyti apie žmogų. Tai vat pradėkim nuo vyrų. E tai ką išvardinote iš karto rodo, kad žmogus labai toksai tipinis žmogus. Mhm. Kad jisai, na, kaip sakysim, stokoja originalumą. toks truputėlį bandos bandos vyrukas. Ne, nieko daugiau giliau negalima žinot.
Gal tai geras žmogus, bet kad jisai tokį gal jis ir neturi kažkokių įdomesnių interesų. Gal jisai jeigu mašina ten kažkokia super brangi atrodo, galbūt jis nori pasigirti. Mhm. Tai vat tokį jau nustebinti būtent savo materij. žinau intelektualesnes merginas, kurios jeigu vat tokios nuotraukos, jos iš karto juos skipina, nes jo žmogau, nusifotografuok elementariai prie savo lentynos kokios nors namuose arba gamtoje, kad tavo akys matytųsi gerai, kažką tokio. Jau jau nebebūsi tiek banaliai atkartotas statistinis. Mhm. O jeigu kalbėtume apie merginas, labai dažnai merginos įdeda nuotraukas, a, nu, nesakyčiau apsinuoginusios, bet seksualias seksualias su iškirpte tenai pozuodamos kažkaip ten užpakaliuką berodančios ir panašiai.
Ką tai galėtų signalizuot? Nors parašo, kad ieškau rimtų ilgalaikių santykių, bet nuotraukos visiškai yra visiška priešingybė. Nes man kaip vyrui asocijuojasi, kad čia jinai ieško kažkokių trumpalaikių santykių, nes nu mergina, kuri ieškotų ilgalaikių santykių, gal būtų tos nuotraukos šiek tiek a nu nežinau, šiaip be reikalo taip žiūri įtariai e nes nes čia stereotipas visa jo čia yra toks stereotipas visa visa spauda privaryta patarimų, kad jeigu mergina vat kokias nuotraukas dėti, tai sako taip įdėkite vieną nuotrauką, kur matytųsi jūsų, nežinau, pomėgiai, hobiai, įdėkit kitą nuotrauką, kur matytųsi gražiai jūsų figūra.
Mhm. Nes jeigu jūs įdėsite tiktai veidą arba jūs įdėsite kažkokiais labai rūbais, kurie nieko ne nerodo, vaikinas galvos, kad jūs visiškai abejinga esate intymumui. Tai tiesos yra tiesos gerai sakot. Mhm. Tai jos tiesiog deda, dalis iš jų deda iš protingumo, kad kad tai tokiu būdu jos turės didesnį pasirinkimo kiekį. Tuos vaikinus, kurie tiktai vieno to ir ten nori, jos pačios atrūšiuos, bet kad tas vaikinas, kuris, na, galbūt nori rimtos merginos, bet jis irgi gyvas ir nori ir ir artumo, kad jisai jos neatmestų.
Mhm. Josžiausiai dėl to deda. O tai jeigu, pavyzdžiui, bandyti suprasti a per anketą, kokie žmogaus yra tikslai, nu tarkim, vaikinai gal mažiau bijo pasakyti, jog jie ieško trumpalaikių santykių, nes aš įsivaizduoju, kad vis tiek tose programėlėse didžioji dauguma to ir ieško. A merginos turbūt merginos retokai ieško trumpalaik. Tai va būtent. Ir aš galvoju, jos gi netgi jeigu ir jos norėtų trumpalaikių santykių, a, jos nenori pasirodyti blogai, nes, nu, visuomenei tai traktuojama neigiamai, ane, kad mergina tada iš karto skaitosi kaip, a, taip, nežinau, nu, prastesnė jau už kitas, jeigu jinai ieško trumpalaikių santykių ir jinai netgi jeigu ieško, jinai to garsiai nesakys.
Bet kaip vaikinui tada suprasti? Nes aš esu girdėjęs, kad nemažai merginų tiesiog ieško vaikino, nenori ilgalaikių santykių, bet ieško vaikino, a, na, praleisti laiką seksui, tiesiog turėti su kuo būti, bet neįsipareigojant. Čia dažniau ieško tos merginos, kurios jau turi porą, bet toj ir ta pora labai stabili, ilgalaikė, bet ten yra kažkokių problemų, atšalimas. Tarkim, vyras jau jai tos meilės neduoda, bet jai finansiškai labai su juo reikia būt saugu būt arba jie turi vaiką. Tai tokiais atvejais jos ieško tiktai tipiškai, ne?
Aišku, būna viena kita ten labai keista mergina, bet daugelis ieško tada, kai turi. viena kita dar ieško trumpalaikių, kai labai labai bijo a ilgalaikių, nes, pavyzdžiui, labai nemoka pakovot už savo teises ir vis kokie nors ją ten užvaldo vyrai arba labai netikusius vyrus išsirenka, kokius narcisistus ar smurtautojus ar kažką, tai va dar tos kartais, bet jau čia problemą žmogus turi didelę. Dėl to, e, vaikinai, vaikinai, tiesą sakant, irgi dažniausiai ieško ne tikros meilės, o tiktai sekso.
Irgi dažniausiai ieško vis dėlto dėl to, kad jie, na, arba nemoka, arba nepasiruošę. jie irgi norėtų tikros meilės labiau arba dėl to, kad jau turi kažką ir vėlgi nenori dviem frontais eiti. Reta, retais atvejais karts nuo karto, na, vaikinai yra seksualesni, ypač jaunesniam amžiuj, jie tiesiog dar tikrai žino, kad jie nori su draugais laiką leisti, bet reikia ir sekso. Tai vat, bet čia labiau apie vaikinus iki 30 kelių metų, tai vėliau jie irgi jau nebėra tiek, jau jie išsilaksta vėliau.
Tai tai iki 32 tokio labiau poligamiški santykiai. Nuo 32 jau galima sakyt monogamiški santykiai. Na, jau žmonės kažkaip pradeda jau norėti. Retais atvejais, jeigu ilgai buvo vienoj poroj, tai žmogus tada kokį pusmetuką, metus nori pasidairyt, kas čia pasiūloji, išsilakstyti, bet šiaip jau tipiškai daug mažiau kas nori lakstymo, nes nu jau kiek gali lakstyti, jau tiesiog norisi to būti su savo žmogum, tikru savim, nes tai, na, tiesiog kažkoks kitas gyvenimas, šiltesnis, toks laisvesnis, jau pradeda norėt žmonės to.
Tai reiškia, a, kad ta nuomonė, jog ten tiktai visi, kurie vienos vienos nakties nuotykių ieško, ten visi nerimti, ten iš viso normalių vyrų ir moterų nėra. Tai a čia būtų klaidinga, nes iš tikrų jinai klaidinga, bet kad ten daug yra sužeistų žmonių. sužeistu bū. Vat, kad ir tos moterys, kurios taip jinai bijo vyrui pasakyt ne, kad jinai geriau iš viso su juo, reiškia, pabendraus mėnesį ir viso gero. E tai arba tokie vyrai, beje, irgi yra tokių, kur ar labai moterim pasiduoda, ar labai pavydūs pasidar.
Nu, vienu žodžiu, jie žino, kad jau jų jų galvoje velnias pradeda virti, tai jie geriau tada ir tenkinasi tais tokiais neįsipareigojusiais ryšiais. Tai tokių žmonių ten labai labai daug, labai daug, nes, na, vis tiek vat truputėlį aš tikrai nieko nenoriu sakyti blogo apie žmones, kurie neturi poros. Gal jie turėjo blogesnę, gal jie patobulėjo, gal jie ieško naujos poros, nes jie užaugo, gal jie gal jie tiesiog, nu, daug priežasčių gali būti, bet vis dėlto tie žmonės, kurie ilgai yra porose, nu rodo, kad jie kažkokių bendravimo gebėjimų vis dėlto turi.
O jeigu žmogus neturėjo ilgų santykių, yra tikimybė, kad, na, kažko jisai dar savyje nesupratęs, neatradęs, nežino, kokie drambliai pas jį stovi ir kurie jam trukdo normalių santykių sukurt. Ir va tokių žmonių ten labai daug. Mhm. Kurie savo dramblių nežino. Nu, aš manau, kad visi žmonės vis tiek sukurti bendrauti ir turėti kažkokį tai gyvenimo partnerį, su kuriuo būtų ilgesnį laiką negu vieną naktį. tiesiog turbūt yra tikrai, kaip sakot, baimės, su kuriom žmonės yra susidūrę ir tuomet negali įsipareigoti ilgesnį laiką.
Neturi patirties problemų sprendimo, neturi patirties prisiadaptavimo prie kito žmogaus. Čia, beje, labai svarbus klausimas ir jų paklausti, kiek jie kokie ilgiausi santykiai ir kaip jie ten tvarkėsi su kokiais dalykais iškylantis. Kas yra ilgi santykiai? Na, jeigu žmogus neturėjo bent jau trijų metų trunkančių santykių, o jam jau kokie, nežinau, 40, pas mane būtų didžiulė raudona lempa, kad gal čia ir nebereikia gilintis nieko. Gal tai geras žmogus, bet gal jam yra lemta vis tiek su draugais ir giminaičiais bendraučiam gyvenime, jeigu jis, nu, matyt kažkokios ten stiprios neigiamos emocijos jame labai pakyla.
nežinau, ar į narcisistinę pusę, ar į baimių pasiaukojimą, bet nu nu jisai jų neperžengia kol kas ir psichoterapeutais dirbti niekas nenori. O kaip sakytumėt va tas dingimas am susirašinėjimo eigoje, taip vadinamas gaustinimas dabar? Tai tipinis tipinis dalykas, taip ir jisai tapo, nu, iš tikrųjų aktualus šiais laikais, nes anksčiau vis tiek tas dingimas, nu, kaip jisai galbūt tu išgirsdavai tą neigiamą atsakymą gyvai, nu, tarkim, aš pats, man 39 ir aš prisimenu, kai aš buvau jaunas, tai susitikdavai ten pasišnekėdavai, nu, atsiprašau.
šau ten a nemanau, kad mum pakeliui ten galim likti draugais ir panašiai. Dabar viskas tapo kitaip. Tai yra tiesiog, pavyzdžiui, neatrašiau, užblokavau numerį, a, dingau ir viskas. Mhm. Jausmas yra labai šlykštus, kai tu nežinai, kas atsitiko, kur žmogus dingo, ane? Tai įvairiai gali reaguot žmonės. Vieni gali būti mažiau empatiški jiems nusispjaut. Nu, dingo ir dingo, kita bus ar ten kitas bus. Kiti gal labiau empatiškai išgyvena ir turėjo, pavyzdžiui, patirties ir gali prisigalvot visokių dalykų, kokia nelaimė ir panašiai.
Mano gyvenime yra taip buvę, kad a mergina dingo ir nebe priežasties. Jinai pateko į avariją, jinai pateko į komą ir po to, deja, paliko šį pasaulį. Bet tai buvo ir tai buvo priežastis, nors aš jau a stereotipiškai prisigalvojau visokių nesąmonių savo galvoje. Mhm. Tai kodėl tai tapo taip populiaru? A tiesiog paimt ir dingt dėl to, kad tokia galimybė tiesiog atsirado. Taip, taip. Vat aš šitą irgi mes diskutavom ir su psichoterapeutais chemoterapijos net tarptautiniam lygy tokia diskusija buvo, ne, kad iš tikrųjų anonimiškumas iškelia iš mūsų pačias bjauriausias savybes.
Vat, jeigu čia tu būtum savo draugų ratas, ten koks 20 žmonių ir tu susipažinai su kažkuo, tai ir tau tas kažkas nepatiko, vat, kaip sakoma, nepaėjo, tai tu tikrai nedingtum, ar ne? Tu gražiai kažkaip atsiprašytum, paaiškintum, galbūt sugertum tos pusės piktumą, dar nuramint, dar kažką padarytum tam, kad viskas išsilygintų ir kad jūs nus kad prieš tave nenustatytų draugų, kad nesiskūstų, kad dabar, kai tu esi pats vienas ir nieks tave savės neidentifikuos ir niekam nepasiskūs, tai staiga paaiškėja, kad labai daug teisių pas žmones atsiranda ir iš žmonių išlenda pačios bjeriausios savybės ir ir todėl mus taip ir sužeidžia.
Todėl pažinčių portalai yra, na, nors labai plačios ten galimybės kažką sutikti, tai yra labai žiauri vieta, vieta ne iš lengvųjų, nes žmonių elgesys, anoniminių žmonių elgesys, net normalių žmonių yra labai bjaurus. Ir va tas dingimas yra dažniausias bjaurumas ir yra dingimas, nes kad tave ten užpultų, ten pradėtų kaip nors žeminti, čia yra daug retesnis dalykas. Ypatingai retas, netgi galima sakyti. O dingas yra ypatingai dažnas. Mhm. Ir tai jau tapia tiesiog norma. tiesiog siūlo psichoterapeutai tą stengtis priimti kaip normą ir žiūrėt, kad neįsijungtų savo schemos, kad nenusivertintum, nepasijaustum taip nesaugiai, išgąsdintai.
E, na, tiesiog bandyti sau sakyti stop, aš negalvoju, tiesiog tas žmogus taip pasirinko. Jisai dingdamas, jis pasakė sor, bet mes viens kitam netinkam. tiesiog bandyti bandyti prisipratinti prie tokio mąstymo labai nenatūralaus, kad kuo mažiau savęs užeisti. Tai gerai, jeigu pasakė sor ne ne tu turi pats sau už jį pasakyti sau už jį pasakyti sau taip kad jisai turėjo man pasakyt tą su manim viskas labai gerai su manim gerai gerai ir taip pat šiokią tokią kelt sau, būti pirmuoju tuo, kuris taip nedarys, negaus ten pačiam ir pasakyti bent jau tą gražų sakinį visiems, nuo kurių pabėgi.
Tai, na, kaip sakyt, pradedi nuo savęs, paskui gal tie žmonės perims, tos merginos, kuriom, tarkim, pasakytumėt, jos galbūt tai jau pasakys kitiem jau kaip kažkokia griūtis sniego jau gal pradės gerėti reikalai, nes čia žiauriai nesveikas momentas yra ir labai daug žmonių nukė. O ką tai pasako apie žmogų, kuris taip elgiasi? Pasako, kad jis ėjo lengviausiu keliu, kad ai, pasakysiu kažkam, tai dar supyks, kam čia išvis vargintis, dar kažkokių čia žodžių ieškoti arba iš viso čia visi taip daro, man zin, nieko čia tokio.
Ne, ne, ne, nesuku galvos, nesu neempatiškas. Daug daug čia gali būt skirtingų priežasčių. Sakau, vienas gali bijoti pykčio, kitas gali kitam gali būt nusispjaut ant žmogaus ir mes nežinom, kas ten. Tai tokiam partneriui antro šanso jau duoti nereiktų, jeigu jisai paėmė ir dingo. Taip, reiktų, reiktų, jo, reiktų paklausti vis dėlto, kuri iš tų priežasčių buvo. Nes, tarkim, gal ta mergina, kuri dingo, jinai kitam vaikinui pasakė: "Sor, tu ne mano skonio ir pasakė: "O tu žinai, kas tu?"
Ir tada jinai: "Ne, ne, daugiau niekam nesakau, kad tu ne mano skonio." Nu reikia sužinot truputėlį kontekstą to viso arba galva tikrai pakliuvo į kažkokią tai ten avariją ligoninę. Paklausti, paklausti. Mes visi turim savo kažkokių silpnybių, bet vat turi tada būt kažkaip paaiškinta jau. Bet žinot, čia ego. Taigi man neatrašo. Tai dabar ką aš praeina trys dienos vėl rašysiu, įkirėsiu. Tai ką aš čia pasirodysiu silpnas, kad čia man jos labai reikia ar čia man jo labai reikia?
Aha. Ir čia įsivelia jau nenuoširdumas, nes gi nebū, na, po trijų dienų čia dar nėra joks įrėjimas, mandagus pasiteiravimas. Ei, žmogau, kur dingai, ar viskas OK, ar mes dar bendraujam? Tai labai kaip tik toks tiesumas ir nuoširdumas. tiesiai išsiaiškini, neatrašo, nu ką, ate, pasirodė po dviejų mėnesių, tai gal pirma tą vat klausimą pabandom atsakyt paskutinį, o paskui einam į priekį, jeigu viskas čia kažkaip susidėlios, gali žmogus pasakyt, kad viską, ką radau, po po to netiko su tavim labiausiai sakyt, nu gerai, kad nuoširdžiai pasakei, žinai.
O tokio atvirumo tai mes stokojam šiais laikais, nes jeigu aš tai galvoju, o nėra taip, kad tas tikrumas ir atvirumas dabar tampa vertybe? E na jisai labai didelė vertybė ir visais laikais buvo, bet kadangi reikia atrodyt labai kietu, labai didelę šaunuolę ar šaunuoliu, tai paskui žmonės ir nesusišneka. Tiesiog žmonėm nenusiseka, kai nėra to atvirumo. Tiesiog matom daug santykių blogų. O būtent reikia to normaliu balsu pasakyt tikro dalyko, kad kažkoo išsigandau, kažkur ten dar kažką sugalvojau. Kitas žmogus mūsų silpnybes dažnai priima ganėtinai lengvai ir atlaidžiai.
M bet kažkaip to neišnaudojam to resurso. A, aš dar norėčiau grįžt prie pasimatymų, nes jeigu jau mes aptariame tas problemas ir išgrinome geras gerus dalykus, ane, ir jau mes žinome kaip galbūt išsirinkti kažką, tai jau žinome ką kaip elgtis, kad paskambinti tenai video skambučiu, kaip per pasimatymą jau susitikus galbūt susėsti. A, bet o kaip elgtis po pirmo pasimatymo? Nes YouTube yra be galo daug įvairių mokymų ir visi mokymai prieštarauja vieni kitiems. Tai ką aš noriu pasakyti, prieštarauja vyrų a vyrų mokymai vyrams, moterų mokymai moterims.
O tie labai pristar ir ir sako vyrai: "Būtinai po pasimatymo penkias dienas išlauk, sukelk jai a ten kažkokį tai norą suimt susitikti antrą kartą. nesir nepasirodyk tas, kuris čia neturi ką veikti ir iš karto kitą dieną jau rašo ir klausia, kaip jai sekasi. Palauk penkias dienas, tada jai parašyk ar paskambink ir susitark dėl antro susitikimo. A moterim sako, kad tu iš karto neatrašinėk, parodyk, kad tu užsiėmusi. A ir tada atrašyk po penkiųšeių valandų. A nes taip tu priversi jį galvot ir nerimaut, o tai yra gerai.
Ir tokie vat ligisti visokie mokymai. M čia ganėtinai lyguista, ką pasakėt? Mhm. Jie priverčia žmones elgti. Čia narcisistų mokymai, kaip išsirinkti gerą auką. Kaip išsirinkti auką? Mhm. Nes aš pastebiu, kad a būtent YouTube tiktai kalbama, būtent bandoma tą iškelti tokį vat narcisizmą. Mhm. Ane žmonės kažkaip tai nebesielgia taip, kaip jaučia. O laikosi laikosi kažkokių teorijų. Taip. Ir sveikas žmogus, kuriam tiek laiko neatsakė, jis sakys: "Kažkas čia negerai. Tas žmogus nelabai nori bendraut. Tai man nereikia, kas su manim nelabai nori bendrauti.
Gali netgi atvirkščiai sugalvot. Jeigu tai ir gerai, kad sugalvos, tiesą sakant, nes jeigu žmogus ar visai neturi savo nuomonės ir pagal kažkokias taisykles elgiasi, tai blogai jis nuomonės neturi, ar ne? Jeigu tai tikrasis narcisistas, kuris ieško aukos, irgi negerai. Tai vat kaip daryti? Kaip daryti? Nes labai skirtingi santykiai būna tarp žmonių. Būna, kad iš tikrųjų tokia būna gera emocija, toksai atradimo pojūtis kartais, kad jie visą kitą naktį dar susirašinėja ir dar kitą dieną ir nė vienas iš jų nebando kažkur tai pabėgt ir savo vertę pakelt.
Aišku, gal jie paskui pailsės, kažkas tai dar kaip klosys. Kiti atvirkščiai, na, vienas iš jų rodo didesnę iniciatyvą, kitas kažko nerimauja, branginasi, bet po truputį sušyla, po truputį anas pradeda rodyt daugiau iniciatyvos. Čia tokie nenumatomi vystymais, nes kokie charakteriai susitiko. Mhm. Ir ir yra skirtingų charakterių. Pavyzdžiui, jeigu vyras toks truputį autisto bruožų turi, tai jam geriausia bus ta moteris, kuri kaip tik rodys, kuri kažkokius plepalus jam rašys, kažkokias nuotraukas siųs. Tai nes jisai pats drovus, jisai nesugeba, jis ne negali parodyt.
Jis norėtų bendraut, bet jam baisu, jis nežino kaip. O jinai jam labai palengvina. Jisai tada labai džiaugsis, jis prisijungs. Jam tiktai to ir reikėjo, kad jį išjudintų. tai visom keturiom už tą bendravimą, bet vat kažką šnekėti jis jau fantazijos neturi, ypač žinutėmis dar. Tai čia vienas variantas ten gali būti kažkoks kitas. Tai taip supaprastinimas va toks visus ant vieno to narcisistinio kurpalio verti. Aišku, truputėlį vat 1%ėlis tiesos tame yra, kad jeigu taip nusistovi, kad visą laiką vienam labiau reikia ir tas vienas esi tu pats, tai truputėl siūlo vos tą balansą palyginti.
Čia, nu, nes su laiku tu galvosi, kad kad kita pusė nepriprastų, kad tu vienas siūlaisi, vienas atsiprašinėji, vienas nori. Taip, tada truputėlį savo tą entuziazmą vat kažkaip tai irgi vėliau šiek tiek atsakyti. kaž kita pusė nuskaitys per pasąmoningai nuskaitys, kad tu jau kažkaip tai truputį pasibrangini ir tada paskubės tikriausiai. O gal net ana pusė ir norėjo daugiau iniciatyvos parodyt, bet visą laik už akių užbėgdavai ir nebuvo net vietos tai iniciatyvai. O kur yra, gal yra kažkokia taisyklė tą, tarkim, a, vaikinas kviečia tris kartus, o ketvirtą kartą jau laukia, kol mergina galbūt pasiūlys susitikti, iniciatyvos imsis ar ten 10 kartų, a, nežinau, nu, kažkokia yra taisyklė, kad neįklimti į tą tokį jau a kaip sakant pasikartojantį efektą, kad vaikinas tik inicijuoja, vaikinas pirmas rašo, vaikinas pirmas
teiraujasi ir po to jisai tikrai gali pagalvot, kad aš čia visą laiką viską aš inicijuoju, tai o iš jos jokio dėmesio, ai, tai turbūt aš jai neįdomu. Taip, taip. Matyt, taisyklė yra tokia, kad a keli pirmi kartai, matyt dar vis pas mus tos tradicinis tas mąstymas turėtų būt vaikino vienas, du, aš nežinau, gal trys. E ir po to turėtų įvyktas pokalbis, kad, žinai, man patinka, kai abudu siūlo, aš tada irgi nežinau, kiek tau reikia, gal aš ne tą siūlau, ne tada siūlau.
Tai aš laukiu iš tavęs dabar pasiūlymo. Arba aš aš aš noriu su tavim pasitart, kad gal bent jau kas apytikriai kas antrą kartą, aš nežinau, ar du kartai mano, du tavo, bet kad tada tikrai mes jausimės abudu gerai, aš irgi jausiuos reikalingas ir ir žinosiu, kad nepersistengiau, neperkroviau tavęs. Tiesiog pasikalbėt ir jau tada paleisti, paleist nebebijoti. Jeigu iš kitos pusės tos iniciatyvos, e, neateina, tai irgi svarbus ženklas. Jeigu ten žmogus pasijus ar intravertas, na, žiūrėti galbūt gali ir pasiūlyti, bet tada jau tas žmogus turi atidirbt susitikimo metu tarsi nežinau, ar būti mielesnė, ar kažkaip su tavo sąlygas lengviau priimti.
turi vis tiek kažkoks viduje lygybės jausmas būt. Gal tu vieną siūlai, bet kitas žmogus labai gerai prie tavęs prisitaiko prie bet kokio pasiūlymo. Tada tas pats, kas ir tas žmogus siūlė, nes jau labai didelį indėlį savo idėjo. Tai tai vat tą prie to balanso pereit kuo greičiau. Pirmas, antras, tradicijoms atiduodame duoklę ir po to atviras pokalbis ir nebeleist, kad tai įvyktų. Man patinka, kaip jūs visą laiką akcentuojate atvirą pokalbį, nes iš tikrųjų labai mažai kas atvirai bendrauja ir būtent tų mokymų tenai ir tų visokių nuogirdų iš draugių ar dar kažko suformuoja tokį požiūrį, kad viską reikia strateguoti pačiai, pabendraujant su draugėm, spręsti problemą su draugėm, atrašė, neatrašė, kaip atrašė, bet su žmogum atvirai nesikalba.
O jūs vat būtent akcentuojat jau ne vieną kartą pasikalbėti, pabendrauti, ne trečio pasimatymo metu apie tai pakalbėti, kas atrodytų dar taip anksti, o jau paatvirauti, ar ne, apie tai, kas kiek kartų kviečia ir kur einam ir apie pomėgius ir taip toliau. Tai tikrai galima. Na, apie tai, kodėl ten tave paliko ankstesnis partneris, galima labai atsargiai, tiktai juokais užsiimt ir nebūtinai ten stvert už gerkles ir viską išpurtyt, bet tokį, kaip mes čia darom, kokios pas mus taisyklės, ką tu mėgsti, ar mes čia vaikštom, ar sėdim, tai čia visiškai netgi nepaliečia jokių intymesnių ar gilesnių dalykų.
tą tikrai reikia kalbėt. Nice. Nes aš kažkaip tai vat a to negirdėjau, kad kažkas tai taip atvirai bendrautų, nes viskas vyksta paviršutiniškai. A, net yra tokių, kurie per pirmą pasimatymą atvirai pasako, kad aš noriu tik sekso. Na, tą irgi galim įvertinti kaip drąsą, jeigu žmogus jau taip aiškiai vat tokio dalyko nori. Čia tik nežinau, ar labai ta antra pusė apsidžiaugs, nes sutiksiu, nes labai jau taip gamybiškai skamba susitarimas. Ties kuria minutę čia reikia tą sakyti, jeigu gal reikėtų prieš tai patikt žmogui, bent jau prieš pasakant, kad to nori.
Čia pasimatymo pabaigoj tai pareikšti ar jau pasimatymo pradžioj atėjus, ane? A bet čia būtų labai drąsu, jeigu taip žmogus pasių. Būtų nelaiku, nes net jeigu ta antra pusė irgi iš principo norėtų sekso, tai tai būtų užbėgimas už akių, nes tu dar nespėji tų flydų paskleist, dar nespėji tam žmogui sugundyt jo tam seksui. M a vat įdomi tema. Iš tikrųjų, nes a anksčiau a kultūriškai tai buvo a na vis tiek daugelis žmonių yra krikščionys ir augo ir buvo auklėjami, kad a seksas tenai kažkaip tai yra su ilgalaikiu partneriu, netgi tam buvo vestuvės ir panašiai.
A tai būdavo pasimatymas, kitas pasimatymas tenai kažkas ir eidavo link sekso. Dabar a iš tikrųjų statistiškai aš bijau sumeluot, bet kažkaip Jenzy Z kartoj viskas vyksta atvirkščiai. Būna, kad a jau pirmam ne antram, trečiam pasimatyme privalo būti seksas, nes seksas tai yra jau kaip ir parodantis, ar mes suvaibinam seksu ir tada jau žiūrėti, ar toliau santykiai klostysis. Taip, yra toksai tarsi aš girdėjau tokią taisyklę, kad ketvirtam daugmaž. Aha. Bet matyt vis tiek viskas sukasi apie apie tą patį, apie greitą susivaibinimą.
Aišku, jeigu tas pirmas ar antras pasimatymas, na, žmonės iš principo viens kitam patiko. M tai tiesos yra, nes kai kurie žmonės labai sekso metu staiga pajunta, kad kažkas ne tas stilius, ne toks skonis. Tai blogiau, jeigu jie bendraus bendraus du mėnesius ir tada pajaus, kad va tokia nesąmonė čia vyksta tiesiog gaila gaila laiko tarsi. Bet kita vertus, ar po to taip greit suvaibinto sekso turi sekti toliau seksas? Klausimas. Gal tada tie žmonės jau pasitikrino, galėtų, galėtų dabar normaliau priartėti ir neskubėti su tuo, nes tai dar vat ką man klientės pasakoja, kad ne tuo atveju taip įvyko seksas, jisai buvo neblogas, bet jaučia tokį keistą pojūtį, kad, na, tai yra labiau fizinis santykis, e, na, gal kažkokių paviršutinių emocijų, bet realiai tu dar nežinai, ką su
tuo žmogum. Na, sako, matau, kad gražus kūnas, myliuosi, bet tarsi iš šono viską stebiu, nes tarsi su manim tarsi tai dar su mane su manim gilesne dar tai nesusiję ir vyrai tą patį, beje, sako. Tai matyt paskui jau reikia kažkaip tai įsidraugauti, jeigu jau taip reikėjo pasitikrinti. Na, pasitikrinti pasitikrinti matyt reikia, ne po vestuvių. Aš irgi irgi tos nuomonės lieku. Gal galima ir daugiau surizikuot. Gal nebūtinai per antrą, trečią kartą, gal daugiau. Galų gale, jeigu gera su žmogum bendraut, jisai toliau liks draugas, net jeigu nesuvaibinsi.
Tai vat irgi ne taip jau čia baisiai daug prarandi. Bet šitoj vietoj, pavyzdžiui, Petteronas, jisai sako, kad Dženzy karta daro didelę klaidą, jog skuba, nes a nepatiria tikro sekso, a kuris yra emocinis, nes seksas, kurį tu patiri su žmogum, su kuriuo esi emociškai jautiesi gerai ir seksas, kur tu dar emociškai emociškai su žmogum nesijauti gerai, yra du skirtingi dalykai. labai skirtingi. Taip. Ir tas vartojiškumas, kai tu užsiimi seksu per trečią, antrą, ketvirtą pasimatymą, e, jisai nėra tas tikrasis, kurį tu turėtum po dviejų trijų mėnesių.
Taip. Tai kaip va dabar a ir ir jie nepatiria to emociškai tobulo sekso, a kur žmonės pilnai įsijaučia ir atsiduoda ir būna būna akimirkoj. Taip, tą jie patirs dar vėliau, bet matyt kažkur tai čia tarp to ir ano turėtų slipėti, nes aš irgi sakau, vat, jeigu vieną kart jau taip neramu ir reikia pasibandyti, tai gal tas kitas kartas turėtų būt kažkur gerokai toliau atidėtas. Mhm. Nes, nes tikrai tada dar į pasimatymus pavaikščioti ir dar pasižiūrėt. OK, užskaitėm, seksas važiuoja.
Aišku, jis reikia turėt omeny, kad jis nebus toks nuostabus iš tikrųjų, kaip Petersonas sako, nes nes kažkuris iš dviejų bus, ko gero, smarkiai įsitempęs. Mhm. M tai jeigu mergina bus įsitempus, tai ko gero jinai nieko daugiau ir nesitikėjo, kad čia tai bus. Jeigu vyrukas gali jam iš viso sudėtinga būti, jeigu jis persitems per tą pirmą seksą ir jam kažkas neišeis, tai dar ir tą reikia turėt omeny. Beje, kuo kuo vyresnio amžiaus, tuo labiau reikia turėt tą omeny.
Ir ir tiesą sakant, vyresnio amžiaus vairukai ne taip baisiai skuba į tą trečią, ketvirtą kartą įvažiuoti, nors juos irgi labai ima nerimas, kad moteris nepasirodytų šalta, kad kažkokios nesąmonės neišlystų. Vienu žodžiu, iš nerimo visi tą daro. Mhm. E, bet jeigu tą nerimą gali atlaikyti, tai taip, geriau būtų atidėt ir patirt tą geresnį seksą artimesnių žmonių. Bet jeigu nerimo jau negali atlaikyti, tai kažkokį tarpinį seksą, varnelę pasižymėt ir važiuoti iki tolesnio, geresnio. O kokie turėtų būti lūkesčiai seksui?
A būtent pirmą kartą susipažinus a ir būtent taip skubant per trečią, ketvirtą pasimatymą? Taip, jie neturėtų būt labai dideli, kad būtinai abudu patirs orgazmą. Tikrai nereikia įsivaizduot. Matyt, tai turėtų būti pasižiūrėjimas. galėtų būt, nesakau, kad turėtų ir reikia to sekso būtinai tuoj pat, bet jis galėtų būt pasižiūrėjimas, na, kažkokio temperamento, glamonių, gal net vat sakysim kvapas sako labai reikia, kad kvapas patiktų, bet jeigu stresuoja žmogus, jo kvapas ne toks geras, kaip vis tiek streso prakaitas, taip vadinamas.
Tai ir ties tuo kvapu tai baisiai neužsiacentuoti kažkokio tokio, na, pajausti tokio, kaip sakyti, bendrumo, prisilietimo, va, prisilietimo, džiaugsmo šiokio tokio, kad štai du vieniši žmonės, na, darom tokią prielaidą, kad jie vakar nesimylėjo su kažkuo ir kad jie gauna tokį, kaip sako, vat seksas, tokia visoms tautoms, visokiu charakterių žmonėms prisilietimai, seksas yra suprantama kalba. Tai tiesiog pasidžiaugt vat tuo artumu ir žiūrėti, na, ar jisai, na, kažkaip tai, ar jisai mielas, ar yra čia kažkas mielo ir ne nespaust nei iš savęs, nei iš partnerio nelaukt, kad va tai turėtų jau būti tas seksas, kokio aš ten įsivaizduoju, svajoju.
Mhm. O kokią pornografija turi įtaką? Nes pornografija išplito, nu, tikrai plačiau, negu buvo prieš 15-20 metų. Mhm. m did kok jinai turi įtaką lūkesčiam. Na, bet imkim, tarkim, ne pornografinę priklausomybę, nes ten yra jau visai prastai tiesiog tiesiog priklausomybė yra tai, kad jinai naudojama labai dažnai. Pornografija ir masturbacija, tarkim, kartą du kartus per dieną tokiu dažnumu jau. Tai tada toks vyrukas jisai, jeigu su moterimi, jam tiesiog nelabai išeina. Apie moterų pornografiją, deja, daug mažiau žinau, žinau, kad tokia yra, bet tarsi tarsi tokių baisių pasekmių dar, kad vat mes labai spręstume, neturim.
Bet O ką turit omeny? Neišeina, neišeina nepakankama stimuliacija tiek vizualinė, tiek fizinė. Ai, tai reiškia jau nebegali nebegali ejakuliuoti. Ne, jo, nes nes pornografijoj rodomos labai aštros tokios scenos, labai super kūnai, labai ten kažkas ypatingo įprta prie tokių vaizdų, jį sujaudina tokie vaizdai. O čia paprasta, čia tiesiog moteris, kuri nėra nei nei seks bomba pagal kūną. Gal jinai dar drovisi, gal dar ką čia ne viskas taip sklandžiai vyksta ir nedaro to, kad ten pornografijoj rodo. Taip, nėra to.
Taip, tada dar vienas momentas, kad tokie vyrukai pradeda norėti, kad o tu dabar tą padaryk pozą, dabar ana, o dabar mes šitaip pagal pornografinius tada moteris pasijaučia, kad jinai kaip daiktas reguliuojama. Vėl bėda tada, na, nebent jisai jau labai meistriškai tuos dalykus po truputėlį kažkada pabandytų, tada gal jie abudu net laimėtų iš kažkokių detalių ten rodomų. Tai nėra vien vien blogis, nors, na, va, bet tiesiog bėda ta, kad labiausiai jiem patiem neišeina, neišeina pereit prie moterų, kas turi tokią priklausomybę.
Nu įdomu. Aišku, a aš įsivaizduoju, kad nemaža dalis moterų irgi žiūri pornografiją ir turbūt įsivaizduoja aš aš irgi ne nesusidūręs su moterų pornografija, nes esu vyras, bet turbūt vis tiek yra procentas moterų, kurios žiūri ir dažniausiai jos tiesiog užsiima masturbacija be pornografijos, nes nes gėda vyram paaiškint, kaip jisai turėtų jom padaryt orgazmą. Šitas daug dažniau būna pornografija šiek tiek tiktai naudoju. Mhm. Tai jeigu to pirmo sekso metu a iš to nerimo taip skubant trečią, ketvirtą kartą nepatiriamas orgazmas, tai nėra redflagas yra Oi, ne, ne, ne, nėra.
Bet aišku, reikėtų klausti žmogaus. Vat, jeigu konkrečiai turit omeny moterinka kalbėtis, ar turėjo orgazmų, koks jos orgazmas. Šitoj vietoj labai labai baisu kalbėti. Žmonės nesikalba net su psichologu, nesikalba su partneriu, su kuriuo jau yra penkis metus. Čia yra tokia gėdos dozė ir tai keista, nes tai yra jauni žmonės, kurie viską gali pamatyt internete ir tie ir anie. E, bet vis tiek tai yra baisiai baisiai gėdinga sfera. Mhm. Tai va čia kalbėtis jau reikia tą žmogų pamėlynavusį, paraudonavusi tamsoj kalbinti ir bandyti išlaužt, nes labai užsispira žmonės, nes sako, čia yra ką veikti.
Tai mes čia atviriau kalbėjom negu žmonės santykis atvirauja. Tai taip, apie šitą tai jau neatvirauja. Čia ir pas psichologui nesako. Sako, viskas gerai. Po dviejų mėnesių sužinai, kad nei vieno orgazmo nebuvo dar gyvenime, nors jau 35 metai. Vat tu va taip vat. Oho. Nu jo, tada verta tikrai pas arba nebuvo nei vieno orgazmo su vyru, o tiktai pačiai buvo. Jeigu čia moterėt omeny tokių pilna pilna. Tai va, kalbėkitės. O vyrams sakė: "Suvaidinau viską." A, nu tai taip, bet dėl to nenoriu sekso, nes kiek čia vaidinsi?
Sunku, nu, skauda galvą, taip toliau. Taip, aš dabar apie problemas noriu pakalbėti, su kuriom susiduria žmonės. Mes kai kurias aptariam, a, bet labai dažnai iš moterų girdimės. Nėra normalių vyrų. Nėra normalių vyrų tam Tindery. Nu tiesiog, nu, vat. O tai tipiškai, labai tipiškai. Taip. Tai tada o kas yra normalus vyras? Taip, kai jos turi omeny normalų vyrą, e tai visų pirma jos turi omeny vyrą, kuris, nu, kažkaip normaliai siūlys ar atsilieps tą pradės palaikyti tą santykių dažnumą kažkokį tai logišką be pabėgimų, be gaustinimų, be dar kažko tai tą dalyką.
O kas yra a normalus tas santykių vystymas? Na, kad jisai, nežinau, rašys žinutes, na, bent jau kas porą dienų, siūlys pasimatymą bent kas savaitę. Vat kažkas, kas sveiku protu mes įsivaizduojame tokį atsiliepsi juos žinutę, ne po paros, o nažinau, bent po dviejų valandų, e, pavystys tą pokalbį, nepabėgs ten iš karto vėl vėl visai dienai. Kaip įdomiai jūs pasakėt, kad kas savaitę, nes žmonės iš tikrųjų būna skuba ir a sako: "Tai kaip aš susitikom sekmadienį, po to tik vėl sekmadienį, tai kažkaip ir retai.
Tai gal aš jam taip nepatikau, ką jis čia gal su kitom dar susitikinėja tą savaitę. Na, kažkoks tai toks pagalvokim abudu sveiku protu kas kiek laiko, na, gal kas keturias dienas, bet jeigu žmonės ką tik susipažino ir jau kasdieną bendrauja, jinai irgi kažkuo kvepia, gal nerimų labiau, nes jie gi turi savo gyvenimus, savo draugus, kodėl jie taip staiga viską metė. Tas irgi kažkaip keistoka. Tai va, tai e savaitė yra labai normalus tarpas pradžioje. Gali būt mažiau, bet bet paskui jis turi truputėlį mažėti, bet po truputį vat vis dažniau.
Tai reiškia vyras inicijuoti, atrašyti a šiek tiek inicijuoti, leisti ir jai painicijuoti, kad jinai ten neužmigtų arba arba kad sužinotų, kiek jinai visko nori. Gal jinai tik leidžiasi, gal jai visai neįdomu. Tai va, tai vyras tas turi kažkaip tai rodyt tą normalų bendravimo interesą. Antras dalykas, turi ją mokėti nors kiek pasidomėt, kažką paklausti, atreaguoti tai, ką jinai pasakė, o ne vien tiktai apie save kalbėti. E, tas labai dalykas akcentuojamas, kad nėra, na, aišku, vyras turi nors šiuo tuo domėtis, nes jeigu jisai iš viso neturi apie ką kalbėt, nu, moteriai irgi neįdomu pasidaro.
Deja, deja, bet į vyro sąvoką taip labai įtraukia matai, kad jis turi uždirbti daugiau už ją. Mhm. Jeigu mažiau jau labai labai blogai. Kai kai kaip kas ką normalus vyras turi uždirbt, kažkokią sumą jos galvoje nustatyta, kokia ankstesnis vyras uždirba. Nu kodėl gi ne, jeigu vieną tokį pagavo, gal kitą pagaus. E, bet taip, turi turi, na, uždirbti gal svarbiau, bet iš principo būt aktyvus, šiek tiek tobulėt. Nu, vat kažkas tokio. OK, tai bet atrodo jūs nupasakojot tokį, nu, kad tokių daug, tai kaip jos skundžiasi, kad jų nėra?
Ką jau čia dabar vyrai nieko nesidomė? Matot, kaip yra ta nesveikųjų dalis. Yra, sakysim taip grubiai dėkim, kad trečdalis tų, kurie išvis nenori bendravimo Tinder ir dar trečdalis labai keistų vyrų. labai keistų, kurie gali įsižeist nuo bet ko, kurie nori, kad moteris iš karto ten reaguotų, kurie atvirkščiai nori, kad ji ten belekaip sugundytų kažką jinai jam ten įdomaus pasakoja. Ta prasme yra labai keistų vyrų. Man tai dabar patiko ta, kad įsižeist, nes iš tikrųjų dabar visuomenė labai jautriai pasidarė.
Oi, labai. ta prasme tokia pajautrinta viskam, kad atrod vyrai, kurie laukia to stebuklingo jausmo, jeigu čia šiaip taip susirašinėjo lygtai apie kažką, bet neatėjo tas stebuklingas jausmas, tai jam nereikia. Vienu žodžiu, ten yra daug daug keistų vyrų tų va tokių, kaip nu pasakojau vat normaliais tais tai ten yra ko gero koks ketvirtadalis gal tiktai gal dar mažiau. Oho. Tai žodžiu jau susiaurinom statistiką iki iš 10 iki vieno dviejų. Taip. Taip. OK. Nu tai tai ir pasiteisina tas, kad lūkestis, ane?
Tai jeigu mes sumečinam su 10, tai su vienu dviem verta susitikti. Tai jeigu su iš 100 a tokių 10, o iš tų 10 tiktai vienas bus geras partneris. Tai reiškia 100 reikia mečų turėti, kad Nu tai taip. Tai vat ir gaunas tas pusmetis, kur paskaičiavom, kur vienas naujas susitikimas per savaitę. Naujas. Ne, ne tas, kur tu ten tikrini, jau eini į antrąjį, gal dar išeis. Ne, naujas. Nu, čia darbas. Čia darbas. Čia darbas. Čia turi jau tokį nusimatyti vakar etatą po dvi valandas.
Bet čia labai sveikas požiūris, kad tai darbas, nes jis yra, nu, kaip sakyt, nu, jis varginantis, kaip atrankas atrinkinėti, bet tada sąmoningai taip apsisprendė, juk senovėse tradicinėj visuomenėj žmonės irgi tą darbą dirbo, eidavo į šokius tenais, tas merginas lydėdavo. Tiktai gal kai esi ten labai jaunas, 20 kelių metų, gal tas pilnas esi jėgų, entuziazmo, optimizmo, žaismingumo, gal ne taip sunkiai tas darbas atrodo. O kai dabar žmonės to ieško, kai jiems 40, kai jiems 50, jau ne ta truputėlį energetika kita jau, tai tada tas labiau darbiškai ir atrodo.
Nu jo, jau kai esi vyresnis, sėdėt telefone ir susirašinėti dirbtinai, kai turbūt prioritetas yra gyvai bendrauti, tas kelias šiek tiek ne tai, kad sunkumų, bet tokio nuovargio ir kita vertus, gal verta gyvenime truputti laiko atlaisvint. Aš manau, kad jeigu ieškai partnerio, tai paimt tą pusmetį jau kažkokių hobių sumažinti, darbų sumažinti, nes jeigu viską bandai daryt, ką darei ir dar plius va tas darbas, kuris nežinau, per dieną jis kokią valandą visada suėda, sakyčiau, pusantros. Jeigu į tą vieną pasimatymą nueit naują per savaitę, tai vat daug čia darbo, daug.
Čia gali per tą laiką, nežinau, kokį užsienio kalbą išmokti, kol tą nuveiksi darom, nu, bent jau kažkiek išmokti. Tai a kita problema, tai čia beje man a net keli žmonės šią problemą iškėlė. Tiek vyrai ir moterys, labai vaidina užsiėmusius. A ir ten pakviečia vaikinas, merginą į pasimatymą, sako: "Tai galim susitikti?" Nu, sako, nežinau, gal sekmadienį ten susirašinėja antradienį. Nežinau, gal sekmadienį pusvalanduką ir turėsiu. Tai sako, nu tai kaip jinai dabar per visą savaitę neturi pusvalandžio kavą išgerti?
Tai reiškia labai nenori. Reiškia galbūt a nepatikau. Arba vaikinai irgi vaidina labai užsiėmusius ten. Nu aš labai daug dirbu. Tai čia pagal grafiką aš matau, mes galim ten gruodžio ten 19 susitikti. A, ar tai yra jau kaip toksai mados reikalas būti užimtam? Nes aš įsivaizduoju, kad galbūt tai turėtų vykti kažkaip tai daugiau spontaniškai promto, kas būtų fainiau ir mieliau, nes aš įsivaizduoju, jeigu žmogus jau užsiregistravo į Tinderį ir jisai ieško a pažinties, tai nu tikrai gali rasti laiko, kad ir rytoj ar ten po vienos, dviejų, trijų dienų susitikti tam pusvaldžiui ar valandai.
Aha. Įdomus klausimas. Kodėl jie taip užsiėmė, ar ne? Tas, kuris ten pusvalandų prasai turi Tinderį. Tu gi atėjai į santykių ieškot, tai kaip tu čia to laiko neturi? Tai kas su juo gali būti? Man iš karto dvi hipotezės ateina į galvą. Vienas labai paprasta hipotezė. Jam dar reikia nueiti kitus tris pasimatymus, su kuo jis jau susirašinėja vienu metu, nes būkim atviri. Žmonės šiaip susirašinėja su keletų iš karto, nes bet kuris gali pagaustinti čia tuoj pat. Tai, kad tu tą vieną pasimatymą per savaitę laimėtum, tu tikrai turi susirašinėt kaip minimum su penkiais, septyniais.
Ir dabar su tuo susitarė penktadienį, su tuo ketvirtadienį, nu, galų gale ir savo draugus turi pamatyti. Tai dar, nu, tai š iki šeštadienį, taip, ir gali būt, kad keli tie susitikimai bus labai nemalonūs, reiks atsistatyt. Tai va, tai greičiausiai susitikimų daugiau. Kitas dalykas, jeigu žmogus ne neina su daug susitikimus, tarkim, čia toksai tik pradėjo arba jis iš principo nemėgsta, su vienu pradeda, kol neišaiškės. Ir tokių yra nuoseklių žmonių. Tai jisai žmonės vieni gyvendam, ypač po skyrybų kokių nors nemalonių, jie tipiškai bando užkimšt visą laiką kažkuo, nes jiems sėdėti ir žiūrėti keturias sienas jiem yra liūdna.
Ir tikrai tai yra liūdna. Tai tada jie eina vieną dieną sportuoti, kitą dieną ten dar koks nors hobis, trečią dieną draugai, ketvirtą dieną ten kokios meditacijos, viskas užkimšta tam, kad nepalikti to vienišo laiko. Ir dabar, kai toks žmogus pradeda susitikinėt, jis tikrai turi dabar iš iš to viso užimto dar ir darbais apsikrauna, karjeroj kažką pradeda siekt kažko mokytis. Tai va, tai jam tikrai tada reikia kažkur įkišti ir aišku jis paskui, jeigu čia tas, na, bet aišku trečias momentas, o jis turėtų būt ne trečias, o pirmas pagal eilę, kad jeigu taip labai patikai, tai logiškai visą savaitę tavęs nukelt neturėtų.
Mhm. reiškia tai patikai vidutiniškai, bet dar nereikia jau visiškai taip nurašyti, nes nes galbūt iš to vidutiniškai va pradės vystytis kažkas gražaus, nes jisai gal irgi ten laukia tos tobulos meilės, kur nutrenkė iš pirmo karto, bet paskui žiūrės, o čia ne iš pirmo karto, čia iš penkto labai fainai pradėjo darytis, tai kartais ir pakentėt tą reikia, kad tas žmogus įsitikintų, nes dar abejoja. Aš manau, kad dažniausiai bus ta pirmoji priežastis, jog turi dar kelis pasimatymus ir dėl to nukelia į priekį.
Ir tą reikia priimti kaip ir gaustinimą, kaip ir gaustinimą apsisaugoti, kad čia ne su manim neok, čia yra aš dalyvauju tokioj programėlėj, kur tokios taisyklės. Atrankoj, čia atranka, čia ikonytės, čia ne aš, čia su mano ikonyte bendrauja. Taip. O dėl gaustinimo ar yra kažkokia statistika, koks procentas a gaustina? E ne, nežinau. Jinai turėtų būti, jeigu jinai ją įmanoma paskaičiuoti, bet jeigu taip mano klientės ką sako, tai kažkoks milžiniškas procentas kažkur tai arti 70% tą daro. Labai labai daug.
Tiesiog aš manau tą reikia pasakyt tiem žmonėm, kurie nauji Tinderiai, nes jiem tai gali būti ir iškart atsiminiau vieną klientę, kuri buvo pritrenkta, nes tai buvo efektinga, graži moteris, kuri visada turėjo vyrų dėmesio ir realiai pirmą kartą užsirašė į pažinčių programas ir kai nuo jos ten iš pradžių ją palaikino gal kokie 300, paskui prasidėjo susirašinėjimas ir vienas dingsta, antras dingsta, jinai visiškai to negalėjo savo galvoj suvesti, nes gyvenime su ja joks vyras taip nedarydavo. santykiuose jinai persio jinai kažką parašė blogo tiem žmonėm ir aš sakau bet čia taip visi daro ir va tu atvykai į tokią šalį susipažink su juos taisyklėmis tai vat naujiem žmonėm reikia pasakyti kad čia taip yra čia kitos taisyklės, čia kita šalis, kita kultūra.
Gerai sakot, man patiko. A tai čia iš tikrųjų ir pas tą moterį turėjo ženkliai savivertę sumažėti po tokių dalykų. Taip, taip. jai trinktelėjo per savivertę. Jinai paskui, ačiū Dievui, jinai buvo atkakli, jinai pradėjo jau realiai susitikinėt su vienu virku, paskui su taė savivertė tie realūs žmonės. Mhm. Kita problema, tai gal čia net platesnė, ne tik programėlėj, bet ta aš viską galiu pati. Mhm. A čia toks naujas trendas gal. A nežinau, man net būtų įdomu pakalbėt. Gal ir galim šiek tiek paliesti, nes ta feminizmo a samprata šiek tiek pasikeitus, ane?
Ir a gal papasakokit, kas yra tikras feminizmas, ane, ir kokiam feminizme mes dabar gyvenam. Nes iš tikrųjų būna tokių situacijų, kur a nu pavyzdžiui, jeigu moteris jau turi savo butą, nu jai, tarkim 35 p turi darbą, turi butą, viską turi, gerai uždirba ir tada sako: "Tai aš viską pati galiu." Ir jai yra ženkliai sunkiau susirasti vyrą, nes lūkesčiai yra kosminiai. Nes a nu tada vyras ir beje buvo man klausimų tokių iš Instagramo sako: "Ką tada jai pasiūlyt?"
Nu, sako, ką jai pasiūlyt? Nes, nu, nežinau, kuo nustebint. Viską pati gali, viską pati turi. Ir vyrai bijo tokių moterų ir tuomet moterys nukenčia ir sako, kad negali surasti normalaus vyro. Taip, čia labai įdomi tema. Aš tiktai su pačia feminizmo sąvoka nesiečiau, bet čia šiuolaikinė tokia, nu, kaip sakyti, stipri, pasitikinti savim, savipakankama moteris, taip pavadinkime. Ir dar tiktai truputėlį patikslinsiu, kad dalis tų moterų tokios savipankkamos ir tiek visko turi, kad susiranda narcisistus. Sako, o aš taigi visko turiu, man iš vyro nieko nereikia.
Ir tampa tarnaitėms tokių vyru. Tai gali būt dar ir taip. Aš turiu ką duot. Aš visko turiu, aš turiu pinigų, aš galiu už jų užmokėt. Tai dar toksai variantas. Na, bet imam tą, ką jūs nupasakojot jau tokią gal tipiškesnė. Tai čia yra bėda, kad daugelis vyrų jie nori būtent duoti į santykius įnešti kažką tokio aiškesnio, kad jisai užmoka, jisai nuveža, jisai galbūt suorganizuoja. Ir, nu, vyrai racionalūs jie tokie, jo, jie tokie įpratę taip nuo senos, kada iš viso šeimą išlaikydavo.
Na, o moteris jau kūrė tą tą emociją, tą kažką, namų žydinį. Taip. Tai va, tai vyrai nori pravažiuot senuoju keliu ir dabar staiga jinai visko turi. Jai nieko prisukti, prigręžt nereikia. Jinai turi pinigų meistrui, jinai važiuot pati moka, jai viską kažkas padaro. Nu, sudėtinga iš tikrųjų, ar ne? Ir ko tada iš vyro reikia? O staiga paaiškėja, ko iš vyro reikia psichologinių gebėjimų, kad jis gerai ją išgirstų, kad jis ją, kad jis užmegstų su ja ryšį, suprastų, kad jisai būtų kūrybiškas, kad jisai būtų jausmingas.
Ir čia staiga paaiškėja, kad vat tas tradicinis vyriškas vyras, jisai tų savybių nelabai turi. Jis nemoka, jam emocinio intelekto trūksta. Nes tokia viską turinti moteris, kodėl jinai tada iš viso yra tame portale? Tai jinai tada ką galėtų va susirast tą vyrą seksui vieną, o gal tris ir galėtų karts nuo karto turėt seksualinius santykius. Ne, jinai nori prisirišti. Jinai nori, kad ją visokią priimtų, nori, kad ją paguostų. Va, jinai to nori. Bet tada vyras turi mokėti tai daryti ir paaiškėja, kad jie nemoka.
O jie norėtų anais būdais prakišti tais paprastesniais. Mhm. Aš esu girdėjęs. Am, bet jinai slepias, kad jai to reikia. Vat kur bėda. Jinai įvaizduoja, kad jinai ir emociškai yra savipkama laiminga, linksma, turi draugių, turi draugų, turi hobių. Ir tą rodo dar socialiniuose tinkluose, kur aš ir tą rodo dar. ją žiūri be reikalo, tuo tiki. O kad jinai ten kokį, nežinau, sekmadienio rytą verkia į pagalvę, kokia vieniša jinai jaučiasi ir kaip nieks nežino, kuo jinai iš tikro ten viduje gyvena, jinai to jam nepasako.
Jai reikėtų mažiau įvaizduoti tą savi pakankamą sakyti: "OK, aš tikrai puikiai susitvarkiau, bet man reikia draugo, man reikia, kad galvą paglostytų, kad manim kaip mergaitė pasirūpintų, kad išklausytų, nuramintų, man to reikia". Mhm. M tai čia vėlgi grįžtam prie to, kad atvirumas a yra vertybė. Čia vertybė, bet labai sunku jas pridrąsint, na, kažkaip per aplinkui. Mhm. Kad, nu, galbūt vyras pats turėtų pasiūlyti, sakytų: "OK, tu tokia šaunuolė, stipruolė, nu, bet tau gal reikia ryšio. Ką tu, ką tu vertinai?"
Va, ir grįžtant prie tų ankstesnių santykių, kodėl tu juose buvai? Ko tau reikėjo? Kas gero pas jus buvo? Nu čia taip atsargiai. Savo pavyo neuž neuž nereikia užkelt. Va, kad kažkaip suprasti, ko jai reikia iš to vyro. Jeigu jinai jau dabar nepasako tiesiai, tai pabandom suprast pagal jos praeitį, ką jinai gauna iš kitų žmonių. Aš esu girdėjęs am viena Amerikos tokia kaip ir verslininkė, kuri irgi viską gali pati ir jos klausia būtent apie tai. A ir jinai sako: "Žinot, aš esu ta Alfa moteris ir taip aš galiu viską pati, sako, bet aš tokia esu viešumoj, sako, darbe, karjeroj, kai aš išeinu iš namų.
Bet kai aš grįžtu namo, sako, aš noriu būti ta, a, klasikinė moteris, kuri rūpinasi namais, kuria pasirūpina emociškai, a, paguodžia, išklauso, sako: "Aš noriu būti ta mažytė, kur vyras a mane apkabintų ir ir pajausti tą vat a tikrą vyrą šalia, bet sako tik už durų aš esu tokia, bet ne namie." Ir iš viso artimuose santykiuose mes tą kaip vidinio vaiko dalį galim tiktai realizuot. visur kitur negalime. Netgi su savo vaikais ar su savo tėvais nelabai galime.
O čia gali, jinai gali pabūt mergaitė, kartais pabijoti, kartais, nu, norėt būt palepinta, kartais dar kažko. Ir vyras irgi nori pabūt berniuku irgi, kur jis daugiau galės, kur jisai taip apie savo kažkokį nerimą papasakos ar ar galės ten, nežinau, kažką pakeikti durnai ar dar ką. Nu tiktai vat jeigu moteris jį priima, supranta vat su juo nesąmonėm. Mhm. M tai to ir reikia dviem šiuolaikiniam žmonėm, kurie abudu visko turi ir kuriem nebereikia, kad kažkas prigręžtų, kažkas pavežtų.
Bet dabar iš tikrųjų tokie laikai, jog a tiek moterys, tiek vyrai viską gali turėti. Ir dabar mes atsiremiame jau ne į materialius, bet emocinius dalykus. Ir aš pats dažnai a ir savo bičiuliam, kurie išsiskiria, sakau, kad nu neieškok a ir tom pačiom merginom, draugėm sakau, neieškokit materialių dalykų, nes, a, nu, jūs, aš suprantu, kad jūs viską jau turit ir galit, bet viskas yra ne apie tai. Pavyzdžiui, vyrai visą laiką galėjo, ane, bet jie ieškojo emocinio ryšio.
Tai, kad jūsų finansinė situacija pagerėjo, jūs ten, tarkim, turit daugiau dabar, jūs ten galbūt vyresnės esat ir jau uždirbusios ir panašiai, turit karjerą, bet a ne tame esmė. Vyrui tai tikrai nereikia jūsų pinigų. Vyrui reikia emocijos. O jam tai dar mažiau to reikia. Jam netgi truputėlį gali trukdyt, nes jam trukdo tą pajausti savivertę. Taip, taip. Savo savivertę iškel. Bet jeigu jinai, kad ir turės pinigų, bet jam guvos, jis prašys jo pagalbos emocinės, tai jisai tada OK, jis tada jausis, kad o tvarkoj aš iš karto noriu, iš karto noriu paklausti, o kaip su ta pagalba?
Nes labai daug kas bijo paprašyt pagalbos. Aha. Kai žmogus bijo paprašyt pagalbos, kartais reikia truputėlį atspėti, sakyti: "O žinai, aš galima aš tau padėsiu arba galima aš tave apkabinsiu." Mhm. M ir taip, na, kažkaip tai validizuoti, vat, kaip sakoma, pasakyt, kad viskas normalu, truputį išsigąst normalu, aš irgi bijojau ten tas ir tas bijo. Nu vat kažkaip vienas kitam tą daugiau pasakyt, kad viskas su tavim tvarkoj, tiesiog aš noriu dabar tavim pasirūpint. Tai a jau einant link pabaigos gal pabandom sukurti idealų Tinderio profilį, surasti meilę, nes mes daug kalbėjom apie tai, apie gaustinimą, apie, nu, tą, sakyčiau, tamsiąją a šitų pažinčių programėlių pusę, bet jeigu kalbėtume vis dėlto apie tuos žmones, kurie nu tikisi sutikti ten meilę, nes aš savo rate turiu žmonių, kurie surado surado
sau partnerius ištekėjo, vedė ir laimingai gyvena, susilaukė vaikų ir būtent per Tinderį. A kaip sukurti profilį taip, kad jisai kalbėtų apie tai, jog žmogus ieško rimtų santykių ir ką profilyje sudėti, kokias nuotraukas, ką parašyti. A, nes aš galiu pasakyt, aš pats esu naudojęs ir mačiau ta problema, kai sako vyrai ne vyrai nežino, ką parašyt, neįdomiai parašė, bet juk tu apie save nieko neaprašei. Nu ta prasme, įdėta viena nuotrauka, kuri ir taip ten kreiva, šleiva, nu, taip, graži mergina, viena nuotrauka, bet jokio aprašymo apie save, jokių pomėgių.
Nu realiai tu nežinai ko paklausti, tiktai labas pasakyti. Ir kaip turėtų atrodyti idealus profilis surasti meilę? Aha. E, na taip, dabar, m, merginos ir vaikino, aišku, čia tas momentas, kad įdėtis bent vieną nuotrauką visų ūgių, tai vis tiek siūlyčiau, kur atrodai, nežinau, patraukliai. E, tas tai tikrai svarbu, nes tiesiog žmonės, kurie svaipinimui skiria ten milisekundes, na, jie jeigu tenais bus tiktai veidas su gražiom akim, gali ir neatkreipti dėmesio. Bet, bet einam prie sekančio, va tas veidas su akim ir žvilgsniu tokio, kur atspindi tavo kažkokią tai tipinę būseną.
Labai svarbu. Mhm. Ir žmonės nesupranta, kodėl surezonuos. Tu nežinai, kaip va tam Tinderį, kaip tą artimą sielą sutikt, bet jeigu tą siela tavo akyse matysis tokią gera nuotrauka, kur matos tavo kažkokią esminę būseną, kok šitas labai svarbu įdėti nuotrauką su savo vienu arba antru hobiu. Mėgsti knygų skaityt knygas? Prie knygų lentynos nusifotografuok, nes žmonės, beje, skaito aprašymus ne tiek jau daug. Ir čia ypač merginom tą sakau, kad gali labai gražų aprašymą pasirašyt, bet vyrai peržiūrės visas nuotraukas, bet gali neskaityt tavo aprašymo.
Mhm. Nu taip, nes vyrai gi myli akimis. Akimis. Tai va. Tai tai, bet čia tiesa, tiesa, tiesa. Vyrai, vyrai netgi stipriau, nors moterys irgi ganėtinai tai va įdėti savo, jeigu yra pora hobių, įdėk tos porą. Jeigu jau tavo hobiai tie labai tipiniai, kaip ten žvejyba, sporto salė, na, įdėk kažką trupučiuką netipinio, kad tu išvis išsiskirtum iš tos minios, kad tave, na, žmonės nori kažko originalesnio, kažko, kas turi savo balsą, tai įdėt kažką truputį originalesnio, net jeigu iš tikrųjų gyveni neoriginaliai.
Va, tai tų nuotraukų, kad keturios, penkios kokios būtų, ne, ne viena, nu, viena yra per mažai. Mes mažai galim sužinot apie žmogų. Atrodo nerimtai? Taip, atrodo nerimtai. Dabar parašyt kažką, tai geriau parašyt. Geriau parašyti. Čia yra sudėtinga pasakyt, ką parašyti. Jeigu rašysi, ką blogiausia žmonės daro rašydami, tai kažką neigiama, kad nerašyk, jeigu tokia ir anokia. Va, va tokių va kur jau ne geriau rašyti per teigiamą pusę, ko tu galbūt norėtum, bet jeigu vėl sakysi noriu tokio, anokio trečiokio ten tą savo princas irgi nesąmonės sąrašą tokį 10 punktų a kad turi atitikti.
Jeigu jeigu neatitink į kairę. Taip, savo hobius verta pažymėti, kažką minimaliai pažymėti, e, na, kažką tai teigiamą, kažkokį teigiamą sakinį, nežinau, apie viltį, apie džiaugsmą, kas tavo gyvenime tas yra, ką tu įsivaizduoji apie santykius. Savo rūšies laimę. Tai va, hobiai, savo rūšies laimę. Jeigu rašysi, kokia pati esi, kokį vyrą nori sutikti, čia sudėtingas reikalas, nes ir save labai sunku aprašyti vienu sakiniu ar keliais, ir tą žmogų labai sunku aprašyti ir ir jeigu rašysi vat iš tobulumo serijos, tai nesąmonė gausis.
Aš esu susidūręs vieną kartą su laišku sau. A tokią užduotį iš psichoterapeuto gavau. Aš prisimenu, kai aš sėdėjau ir pati pradžia ta pradėt rašyt laišką sau atvirą apie save. O Dieve, galvoju, nuo ko pradėt. Ir tu taip pasimeti save pamatyt į šoną, bet kai pradedi, taip gerai. Tai šitoj vietoj, aišku, turbūt profily daug neparašysi, bet a pagalvot verta atsisėsti a vis tiek, nes a gali labai puikiai apie save keliais sakiniais parašyti, kurie apie tave daug pasakys.
Gali pabandyti, čia būtų fantastika. Bent vieną iš tų dviejų pabandyt vat keliais sakiniais. Arba save aprašyti, arba žmogų. Nes vis tiek, kai ieškai žmogaus, tipiškai net pats gali neįsisąmonint, ieškai kažko vat šiuo metu nori labai. Tarkim, va kaip ta mano Ramano herojė, jinai ten to ieškojo ano lyg panašaus į save lyg kažko galiausiai suprato: "Dieve, man šilumos trūksta, aš sušalusi kaip ledo karalienė, kaip ta mieganti gražuolė, man reikia šilto žmogaus." Tai jinai berods ten paskui vėliau pakoregavo profilį ir rašė tą.
Tai jeigu to nori labiausiai ir paskui galiausiai vis tiek jinai to norėjo, jinai galiausiai tokį ir išsirinko. Ten kažkas kitas netiko, bet mes visada būna, kad kažkokiu metu norim kažkokio žmogaus. Kartais nori aktyvaus žmogaus. Būna, kad keičiasi, turėjai aktyvų, galvoji, dieve, daugiau tik neaktyvaus, tiktai kažkokio ramesnio. Tai va tą savo centrinį norą visai neblogai paminėti. Kodėl gi ne? Bus kažkokia orientacija tam žmogui kažk vienu žodžiu, tu turi padaryt kažką tokio. Įsivaizduot tą savo savą žmogų. kokį jau įsivaizduosi tuo metu tokį ir įsivaizduok, kaip tam tavo savam žmogui atrodys tavo tas profilis.
M ar jisai tave atpažins pagal tą profilį? Tarkim, jeigu tai koks nors gilus, jautrus žmogus ir tu ten įdėsi save super ten kokioj jachtoj kažkaip tai efektingai, ar jisai ar jis neišsigąs, pavyzdžiui, tokio super blizgėjimo, gal jis norės kažko truputėlį nuoširdesnio, gal net su drovumu? Gal kaip pagal ką jis vat turi tave Mhm. Įsivaizduok, kaip tas tavo savas žmogus vat k koks profilis jam pasirodytų patrauklus tam žmogui. Taip, kaip įdomiai sakot, įsivaizduoti žmogų, kuriam, kurio tu norėtum, kaip jisai tave pamatytų ir būtent jam pristatyt apie save.
Taip, nes jisai vat būtent matys tave nuotraukų krūvoj. Čia kaip geras pičas, kai kokį startupą ar ten kažką tai darai, verslą ir eini prisitraukti investicijų, tai pasidomi, kas gi pas ką eini prisitraukti investicijų ir padarai pičą taip, kad būtent būtų įdomu jiems. Nu va, tai verslą. OK. Ir a dar vienas toksai išsigryninti turbūt a pagrindinius dalykus reikšmes, nes a Tindery yra ten, pavyzdžiui, am short term, trumpalaikiai. Mhm. Jo, tai čia tai be abejo ilgalaikiai santykiai. Ką reiškia trumpalaikiai santykiai?
M ar tai reiškia būtent tą ašk kažkaip tai na žmogus bijo bijo tikros meilės, taip pavadinkime, bijo apsisprendęs to nedaryti. Tai nu apsisprendęs tai apsisprendęs. Nu tai tada taip ir rašyt. OK. O jeigu, pavyzdžiui, yra ilgalaikiai, bet galimi ir trumpalaikiai, vat man šitas visą laiką toks įdomus. Ilgalaikiai santykiai domina, bet galimi ir trumpalaikiai. Aha. Čia matyt apsidraudimo. Tai rašo žmogus, kuris sako, jeigu aš su tavim susipažinau, tai neįsivaizduok, kad tu mane pagavai ir įsikišai į savo, nežinau, kišenę, kad aš čia tau tarnausiu.
Aš pas mane gali mirt trumpalaik. Čia toks truputėlį savo laisvės pademonstravimas, bet rodo, kad ta laisvė žmogus, nu, kaip sakyti, abejoja savo galimybėm pabėgti iš netinkamų ilgalaikių, tai geriau užsirašo. Mhm. O jeigu atvirkščiai, trumpalaikiai ir galimi ilgalaikiai, tai čia turėjome omeny, kad jeigu trumpai patiks, tai gal visai neblogai galima būt. Tai čia realiai visi yra tokie, čia to net rašyt nereikia. Visiškai trumpalaikė, bet va būna, kad ir tikrą meilę sutinki. Tradiciškas kelias. O prieš tai turi kelis kartus pasimatyt su tuo, su anu, sušimt.
Taip. Super. Ačiū, Genute už šį pokalbį. Aš manau, kad jisai ypatingai padės tiem, kurie galbūt nebuvo drąsūs panaudos š šias programėles. Galbūt tie, kurie jautėsi a blogai naudodami šias programėles, pasimetę ir niekada nesidomėjo, ką tie gaustinimai reiškia ir visos tos reikšmės. Ir tikrai, manau, padės tas būtent a patarimas, kaip susikurti profilį. Tai dar kartą sveikinu su nauja knyga. A ir tikiuosi, kad tai yra ne mūs mūsų ne paskutinis pokalbis, nes su jumis tai temų galima paliesti be galo daug ir ateity mes galbūt susitiksime dar kartą.
Tai ačiū jums labai dar kartą. Ačiū visiems ir būtinai nukeliaukit į knygynus. A jūs įgykite Genutės knygą, a kuri irgi turbūt padės daugeliui a bendraujant per programėles. Ir aišku kaip visada nepamirškite uždėti laiko, pasidalinti šiuo video su tam su tais žmonėm, kuriem tai gali būti labai aktualu. O manau, tokių savo rate turite daug ir susitiksime jau kitą pirmadienį. Iki. M.