22 gruodžio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Norim tų tobulų Kalėdų, tos tobulos šventės. [muzika] Tas Kūčių vakaras sukėlė tokį tokį konfliktą. Aš noriu jūsų labai atsiprašyt, bet tau aplinka ką tik parodė: "Žmogau, tu peržengei ribą." Ai, man tai šventės nerūpi, [muzika] man jos neįdomios. Labai liūdna tada yra. Žmogu, reiškias tau kažkur nukirptos šaknys yra. Noriu aš tau dabar pasakyt, Artur, visą tiesą, ką galvoju apie tave. Paradoksas tas, jis bijo ne konflikto. Iš tikrųjų žmogus bijo kalbėt atvirai. Kada vaikai? Proc [muzika] sekite naujienas, mes jus informuosim.
[juokas] Atbėkit Instagramą. Patikėk. Taip, gyvenime aš nesijaudžiu. Labas Donaldai. Labas. Sveikas. Ačiū. Kai, kaip tavo nuotaikos? Kaip tu gyvas? Mano nuotaikos yra geros. Aš turiu labai tokį, nu, kaip dažniausiai būna prieš Kalėdas ir Kalėdų metu. Prieš Kalėdas daugiau intensyvų labai etapą. Darbinis etapas pliužinai asmeninis etapas, kadangi artėja šventės, mano manymu, pačios gražiausios, bet yra vienas dalykas, kuris mane labai džiugina jau kuris laikas. Tam, kad socialiniai medijoj jau ilgą laiką dauguma video yra lydima tokių muzikiniu fonu.
O fonas toksai: "It's beginning to look a lot like Christmas." Nu ir tai aišku džiugina iš tikrųjų tam tikras atskaitos taškas artėja. Tai yra džiugu. Džiaugiuosi už tave. Žinau, kad tu dar ir pabaigei Gštato a taipštatų institutas. Jo, instituto kas ten mokymus, ane? Ir gavai jau diplomą programa. Taip, penkių metų programa. Iš tikrųjų tai buvo penki metai surinkta apie 1800 valandų, žodžiu, ir tai yra sveikinu. Ačiū, ačiū labai. Iš tikrųjų labai labai laukiau šito to momento.
Tikrai ėjau į tai, tai buvo mano tikslas. Vat tai vat šiandien mes kalbėsim apie Kalėdas ir šiandien va kaip tik Kalėdos ant nosies, a galima sakyt. Ir labai noriu su tavim paliesti a kalėdinę temą iš santykių šeimoje pusės ir tu kaip charizmos mokytojas, charizmos, mes šiandien kaip tik ir dėliojom, kaip čia reiktų taisyklingai sakyti charizma, charizma. Sakau, kiek ten, kiek traukia mano žinios, tai charizma yra senąja graikų kalba. Originalus žodis skamba taip: charizma. Lietuvių kalboj yra charizma.
Mes įpratę prie tokio termino, bet per vienus mokymus mane tokia buvo mokytoja per mokymus mokytoja, kuris sakė lietuvių kalbos, kuri pasakė teisingai kryčiuotikia charizma. Tai žodžiu, mes turim tris trys variantai. Tai aš manau, tinka visi. Aš manau, suprantam apie ką kalbam. Kaip besakytume, bus neklaidinga. Labai gerai. Tai pradėkime nuo švenčių ir tu jau paminėjai, kad porą mėnesių yra intensyvus laikotarpis, bet žinai tą jausmą, kai porą mėnesių iki Kalėdų žmonės jau pradeda ruoštis. Dar tik dar vėlinės neatėjo, jau puošia kalėdines eglutes, a perka dovanas, galvoja, ką kviesti, ko nekviesti, pas ką eiti, kur neiti.
Na, nori tų tobulų Kalėdų švenčių, bet kai jos ateina, norisi tiesiog užsidaryti kambary, rėgti, ateina kažkoks stresas, baimės ir dingsta ta visa šventinė nuotaika. Kodėl taip nutinka? Tikrai mes esam žmonės, visi mes siekiam tobulybės ir norim tų tobulų Kalėdų, tos tobulos šventės. Kažkas, kad būtų tobulo. Bet va čia prasideda tokie įdomūs dalykai. Mes tai skirtingi, mes skirtingi. Visi mes matom pasaulį skirtingai, matom skirtingai ir tą tobulumą įsivaizduojam labai skirtingai. Mhm. Ir čia atsiranda toks dalykas, yra, žinai, santykis tarp lūkesčių ir patirties.
Kuo aš tikiuosi ir ką aš gaunu. O kai tikisi keli žmonės skirtingų dalykų, o kai skirtingos patirtys susirenka į vieną krūvą, tada iš tikrųjų aš matau, kad mano lūkesčiai nepatenkinti. Natūr aš esu nusivylęs. O tai yra, ko gero, didžiausia žmonijos bėda, nepatenkinti lūkesčiai. Nusivylimas einantis po to ir tada norisi užsidaryti, nes nesigavo taip, kaip aš norėjau. Klausimas, ar tu derinai su kitais, kaip kiti nori, ar tu tiktai pagal savo įsivaizdavimą sei tobulumo. Žinai, kaip sakoma, nesiekim padaryti kito tobulo pagal savo netobulumo paveikslą.
Va čia taip išeina, kad susitinka 10 žmonių prie stalo, kurie turi atskirus įsivaizdavimus, bet buvo vienas žmogus, kuris tom Kalėdom ruošiasi, o jie tiesiog atėjo dalyvaut, bet kiekvienas su savo lūkesčiais tai tokių kaip taisyklių nėra. O va čia mes ateinam prie to, ko gero, žinai, nu žiūrk, mes šiandien šnekam tokiom temom, tai yra Kalėdos kaip gražiausia metų šventė tokia galbūt svarbiausia ir šnekam žmonių santykį, kas ko gero tai dėl ko gyvena šitas pasaulis. Kaip sukasi žmonės, kaip kaip vyksta santykiai tarp žmonių.
Faktas, mes visada galim bandyt susitart. Klausykit, kaip mes matom, kaip mes įsivaizduojam, kaip mes kartu norim. Gerokai prieš įsivaizduokim, reiškias, kokias tradicijas mes norim kurti. Susitarkim ir galų gale link to eikim. Vienas variantas, bet tai būna labai retai. M dažniau būna, dažniau būna, žinai, kad aš vat namuose aš rengiu šventę, galbūt su savo šeima, pasikviesiu draugų, artimųjų giminių ir taip toliau, bet jie turi savo įsivaizdavimą, nes jie tie iš savo tradicijos yra. Ir va t klausimas, kodėl tu neatitinki mano įvaizdžio, mano lūkesčio ir va čia gali prasidėti trintis.
Dėl ko, kaip tu sakai, norisi užsidyt šaukt kartais kambarį. Žinai, toks įdomus paradoksas. Kuo mes labiau esam artimi ir kuo labiau vieni kitus mylime, atrodo, čia yra mylimiausių žmonių ratas, bet tuo daugiau dramos. Ir žinai, tas būna, kad net neįsakyčiau, kad mes labai gal aršiai susipykstam per šventes, bet tų barnių kažkokių tai būna. Gal prieš pasiruošimus, porose, galbūt atėję tėvai ten kažko prišneka apie vaikus, apie anūkus, dar kažką, žinai, tu moki, nemoki, o vat mūsų vaikystėj mes taip darėme, žinai, taip toliau.
Kodėl kyla tie konfliktai arba tylūs net konfliktai, kuriuos gal garsiai neįvardina, bet jie viduje yra ir tas tas dramblys stovi kambary, žinai. Kodėl tie konfliktai kyla tarp tų artimiausių žmonių? Bet, pavyzdžiui, kai pas draugus kokius nueini su buteliu vyno, ten konfliktų nėra, atrodo viskas normaliai. A žinai, bet čia tas yra ko gero, atsipalaidavimo ir atsakomybės laipsnis, lygis skiriasi, žinai, pavyzdžiui, aš kaip retorikos mokytojas, mano darbas yra sakyti kalbas, vesti mokymus. Aš tą darau daug metų, man tas tikrai gerai sekasi ir iš tikrųjų praktiškai jau moku suvaldyti savo jaudulį plius minus.
Bet ko gero labiausiai aš jaudinausi, kai mes prieš aštuonis metus įsigėjom savo namus ir pirmą kartą Kūčių vakarienė buvo pas mus namuose ir buvo tik patys artimiausi žmonės. Tai yra mūsų šeima, tai yra mano tėvai, mano žmonos tėvai ir mano žmonos brolis savo išmenų patys artimiausi žmonės. Tai jau arčiau nėra. Ir aš kaip jauno šeimininkas, namų šeimininkas, kaip aš atsistojau sakyti kalbą. Nu tai yra artimiausi žmonės. Nu tikrai. Nu jau tie, kurie linkę tau visi linki gero.
Nu tikrai nu kitaip būt negali. Nu dėsnė kitaip žemė nesisuktų. Patikėk. Taip gyvenime aš nesijaudinu. Bet kodėl? A juk kas kas tavyje buvo, kad tu būtent va čia jaudinaisi prieš tuus artimiausius žmonius. atomybė tikvilti iš tikrų retorikos mokytojas sėkmingas žmogus ir panašiai. Plius žinai nu čia yra atsukamybė, kad yra tavo nauji namai, kad tu iš ir pats sau lūkestį iškėlė, kad aš turiu būti jų akyse būti va tas tobulas tas va toksai, žinai, nu tiesiog tiesiog va tas tobulų Kalėdų išančių šeimininkas ir taip toliau.
Baisiai jaudinasi, tragiškai jaudinasi. Aš net Aha. Tai čia vat būtent ta moteris, kuri, pavyzdžiui, tuos du mėnesius ruošiasi Kalėdom ir jinai jau planuoja ten viską, idealius patiekalus, ideali eglutė, taip toliau. Jinai pati sau išsikelia lūkesčius, kaip turi atrodyti Kalėdos. A žmonės atėję jiems būtų ar taip, ar taip gerai, jie gi nežinojo jos lūkesčių ir jinai jau sukelia pati sau stresą. Ir va čia va tas yra vėlgi lūkesčio ir patirtis. kuo mes tikimės? Ar tu žinai, kuo aš tikiuosi, ar tu ar aš žinau, ko tu tikiesi.
Jeigu mes nesusitarsim tarpusavy, mes nusivilsim, nes aš tikėjausi vieno tikėjusi kito, kas yra normalu, nes mes esam skirtingi, bet taip pat tai gali kelt tam tikrą trintį ir tam tikrus netgi konfliktus vidinius, nes iš tikrųjų susirinkom patys artimiausi žmonės, visi turim savo matymą, savo įsivaizdavimą. Plius taigi yra šventė vėlgi įtampa yra, nu žinai, atstovėti būti, būti labai, būti gražiu, būti tobulu, būti labai šveniška, atitikti galbūt kito žmogaus lūkesčiu, tai sukelia įtampą, o toj įtampoj pradeda natūralu, kauptis tam tikri kažkada neišsakyti dalykai.
Ir užtenka vieno visokių tokio trigerio ir sak, o žinai, dabar aš tau pasakysiu, vat kaip pernai vasarą ir čia gali sprogti, nes apart tos gražios šventės, apart tos pakelėtos nuotaikos, apartos atsakomybės, bet yra lūkesčiai ir įtampos tam tikros ir va tai gali susprogti. O jeigu mes šiek tiek kitą žmonių grupę paliestume, kurie sako: "Ai, man tai šventės nerūpi, man jos neįdomios, ką psichologiškai sako tai apie žmogų?" Nes mes visi esam užaugę a su švenčių ta tokia nuotaika Kalėdomis.
Kiekvienas vaikas darželyje ėjo su a Kalėdų seniu. Kiekvienas vaikas dalino dovanas, gavo dovanas. Tėvai dovanodavo dovanas, pasakodo, kaip iš kaminų ateis a Kalėdų senis paliks dovaną. Mhm. augome toj aplinkoje, vis tiek kažkaip formavo mūsų įsivaizdavimą po Kalėdas, a, religija ir taip toliau. Ir staiga žmogus suaugęs sako: "Ai, man šventės nerūpi." A ką tai galėtų byloti apie jį? Būtent toks pasakymas psichologiškai. Juk kas yra šventės? Tai yra tradicijos. Tai yra tradicijų kūrimas, tai yra šeimos tradicijų kūrimas.
Tai yra šaknų įtvirtinimas. Tai perdavimas vienas kitam kartom. Perdavimas tradicijų, tai yra tai, kas išlaiko šeimą gyvą, tai, kas išlaiko žmoniją gyvą. Ir kai žmogus sako: "Dieja, tokių yra nemažai, man sako, šventės nerūpi, man nesvarbu, kažką vienas pasėdėsiu ir taip toliau." Ė, man labai liūdna tada yra žmogau. Reiškias tau kažkur nukirtos šaknys yra kažkas vėl kažkur tu atkritas nuo šeimos medžio. Tu nebetiesi tradicijų. Tu gali, aišku, gali bandyt kurti savas tradicijas, bet tai bus ne apie tai.
Reiškias, tu nebetesi savo šeimos tradicijų, tu esi vienas paliktas, tu atsijungęs. Nu, separacija kažkokia į vyko ir tai yra labai liūdna. [muzika] Žiūrėk, šita tema ne tik populiari, bet ir labai svarbi, ypač tiems, kurie rūpinasi savo ateitimi. Šiandien visi kalba apie ilgaamžiškumą, [muzika] telomerus ir visokias NA+ lašelines. Atrodo, kad be laboratorijos gyventi tampa tiesiog nebeįmanoma, bet [muzika] yra paprastesnis būdas. Longevix maisto papildai tai toks longevity paketas tavo kūnui. Resveratetrolis, kvercetinas, niacinas ir bioperin, [muzika] kad viskas geriau veiktų ilgesnį laiką.
O Max papildo versijoje dar prisideda glicino ir NAC. Jie padeda ląstelėms atsinaujinti [muzika] kaip po naujausio telefono updeito. Žodžiu, tai ne šiaip trendas, o reali pagalba jūsų ląstelėms likti [muzika] jaunesniems ir energingesniems. Ir va kas smagiausia, ko jūs [muzika] laukiate? manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gaukite net 40% nuodą jau dabar. O kokios priežastys gali būti tai, kad jisai nukirpo tos šaknis? Kas čia gali atsitikti? A kas tokio skausmingo gyvenime nutinka? Kuomet nežinai, čia labai gali būti a įdomu išgirsti dėl to, kad galbūt mes turim aplinkoj draugų ar kažkokių tai artimų žmonių, kurie, tarkim, visą laiką vengia ateiti į šventes.
Draugai kviečia, tarkim, pas save ten antrą Kalėdų dieną, jisai neina, nes ai, man šventės nerūpi, žinai, bet čia yra kažkas tai slepiasi giliau ir gal jam galima būtų padėti, žinant, iš kur kyla tas nenoras dalyvauti tokioj nuostabioj šventėj. Žinai, klausimas dėl ko? Dėl ko jis priešinasi? Gal jis yra kažkada nusivylęs, galbūt yra nuskriaustas, galbūt yra kažkas atsitiko jo viduje, ko mes nežinom to žmogaus istorijos. Žinai, kaip sakom, iš kiekvieno žmogaus yra istorija ir kol tu nežinai tos istorijos, tu nežinai, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi.
Tai čia klausimas, galbūt tokiu atveju kaip e žmogau, pasakyk, kas tau yra. Mes tikrai tavęs labai laukiam, kad ir valandai ateik, bet būk, nu, pabūkim kartu. Jeigu ne, sakyk dėl ko, kas nutiko gal mum pas tave atvažiuoti? Tai yra, žinai, čia būtent tas laikas, kai išaiškėja, pavyzdžiui, vienišo žmogaus, nu, iškeli į viršų to didžiausios jo problemos gyvenimą. Būtent. Tai klausimas, kaip aš tau galiu padėt? Šiaip labai fainas variantas, kad gal mes pas tave atvažiuokim, žinai, gal žmogus pats nenori, tai imam ir pas tave atvažiuojam.
kad ir valandą, kad ir ten, žinai, pusvalandžių, bet pabūkim kartu, nes kas nu tai yra, žinai, tai dėmesys jis yra. Jeigu aš tau parodu dėmesį, reiškias tu man svarbus. Jeigu tu svarbus, reiškias tu esi, reiškias tavim yra viskas tvarkoj. Vieniškas žmogus, man nieko nereikia, manęs niekas nemyli, užsidarė žmogus viskas. Mhm. Labai liūdna. Labai. O ką daryti, jeigu, pavyzdžiui, šventės nebetampa tokios malonios? Ir aš esu asmeniškai su tuo susidūręs a prieš kelis dešimtmečius, a, kai mano mama amžinatį mirė.
Mhm. Ir ilgą laiką atrodė, kad man šventės yra kažkokios tai nebe tokios ir nebe nebemielos, nebeįdomios, nors tėtis gyvas, kažkaip ir darėm tas šventes ir ir kūčias ir tėtis jau turėjo draugę ir aš po to turėjau žmoną ir vis tiek, bet aš daugelį daugelį metų nejaučiau šilumos artėjant šventėm ir net man atrodydavo kad kad aš kažkaip tai net nelabai ne tai, kad nelaukiu, bet toks kažkoks ateina nerimastingas metas per šventes. Aš pajautrintas esu, labiau jautresnis a aplinkai, a nuotaikom, ne taip gerai miegu ir panašiai.
Kaip, pavyzdžiui, atkurti tą norą dalyvauti šventėj, laukti tos šventės, kai kai vat netekai kokio labai artimo žmogaus ir tos šventės nebetampa tokios mielos, nors viduje lauki jų, bet jos tiesiog nebe tokios, žinai. Bet galbūt mes galim įprasminti to žmogaus išėjimą jo prisiminimu, kad būtent tęsti tai, ką tas žmogus darė, tai yra tęsti to žmogaus pradėtas tradicijas. Aš ne, aš nesu etnologas, bet matyt dėl to yra, pavyzdžiui, prie Kūčių stalo ir dengiama gi atskira vieta, būtent lėkštė ir įrankiai būtent žmonėms, kurie yra išėję.
Taip, tai taip tavęs nėra. Tu išėjęsi į kitą geresnį galbūt pasaulį, bet mes tęsiam tai, ką tu pradėjai. Reiškias, dėl to mes esam kartu, dėl to tu es jau su mumis. Taip, fiziškai tavęs nėra, bet mes tave jaučiam čia būtent per šventes. Šiaip gerai tu pasakei, kad tęsti tradicijas. Šiaip aš aš mūsų mūsų šeima yra viena tradicija. Mama mėgdavo silkę pataluose ir mes iki šiol tėčio draugė iki šiol gamina. Ir aš pamenu, kai mama mirė, aš bandžiau atkartoti jos visus patiekalus ateinančius kelis metus per kūčas.
Ir aš buvau tas, kuris gamino, nes likom dviese su tėčiu ir aš bandžiau visą tai daryti. Aišku, tai man buvo tiesiog a košmaras, nes tu tiesiai, bet aš stengiausi, nes kažkaip tai aš taip bandžiau įprasminti, nežinau, pakeisti kažkaip tai vat atrodė, kad žinai, atrodo, jeigu tą padarysiu, tai jinai dar bus su su mumis. Taip, taip. Tai čia vienas dalykas. Kitas dalykas, pavyzdžiui, žinai, nu nebūtinai, kad kažkas išeina, bet žinai, tarsi vat nu tarsi jau nebe taip, kaip buvo anksčiau kažkas vat žinai, nebeliko to a to tokio džiaugsmo, kaip vaikystėj.
Jo, tai žinai, pavyzdžiui, pas mus šeimoj, sakau, tai yra tradicija, tai yra tu ir griežtai tai yra šventai ir pas mus yra Kūčių vakarienė, pirma Kalėdų dvi Kalėdų dienos pas mus, nu, trys dienos pas mus yra namai praktiškai ūžė pas mus nuo švenčių, nuo žmonių, nuo švenčių ir panašiai. Bet mes su žmona prieš kurį laiką pastebėjom, kad kažkaip kūčio vakare, neaišku viskas tvarkoj, yra, ramu, yra ateina Kalėdų senelis vakare, bet čia yra tradicijos jau daug metų, žinai, bet kažkaip Kalėdos jau tapo tokios pirmą kažkaip nu vėl prie stalo, vėl kažkas tas pats per tą patį, tas pats per tą patį.
Mes prieš du metus pradėjom galvoti, kaip mes dar galim paįvairint, kad norėtųsi, kad tai būtų vėlgi linksma, pakilėta ir taip toliau. Mes įvedėm tam tikras tradicijas naujas šiek tiek pasiūlymos, kurios labai gražiai prigijo. Tai yra tam tikri labai linksmi fan kalėdiniai žaidimai. Patikėk, kaip tai visus užveda, kaip pakyla energetika ir vėl reiškias tu gali ten toliau išvęsti ilgai. O nebuvo pasipriešinimo ir šeimos narių, kurie, pavyzdžiui, nepratę buvo žaisti? Buvo. Tai pradžių kas čia yra? Palaukit, bet čia yra Kalėdos.
Ta prasme, mes žiūrim ten kažką tik kažkokį ar ten koncertą ar dar kažko. Dabar kažkokie pabandom. Eksperimento tvarka. Mhm. prigijo, prigijo, darom toliau. Dabar jau žmonės laukia, kas bus šiemet. Gerai. O jeigu aš įsivaizduoju, nu, tavo sūnus, tai gal jie ten, žinai, mažiau priešinasi, bet, pavyzdžiui, tėvai vyresni, kurie yra seno kirpimo, jiem ten kokia, nežinau, žaidimai a atrodytų, kas čia, mes niekada to nedarėm, žinai. pradžioj natūralu, kad buvo visk, nu, vis tiek darė, kadangi šeima vis tiek, nu čia tradicijos jau bandė daryt ir bet iš veidų lipo per save, bet matėsi iš veidų už nusikimą, nu, kad gan skeptiškai žiūri, bet perinai galbūt buvo geri žaidimai pasiūlyti ar dar kažkas, patikėk iš tikrųjų buvo labai visi O kokie žaidimai gali patarti gal vat mus klausantys
dabar už kelių dienų Kalėdą švęs dabar išpasakosiu iš tikrųjų jo yra mes, bet pavyzdžiui perines darėm du tokius žaidimus, nu, patikėkit gal pusę valandos trūko, tikrai neilgai, bet buvo tuo metu pas mus gal kokie apie 20 žmonių iš tikrųjų nu daug tikrai ten mes netgi perėjimam į didelę mūsų virtuvę, nu ir pavyzdžiui suskirstom visus porom, žinai, ten reiškias nu vyras, žmona, nu kas kaip porom, reiškias esmė porom ir žinai reiškias, kai paimi tuos plastikinius, va tokius plastikines taures paprasčia ar popierines ir jas žodžiu esmė, kad jas iš kaip jos kruvoj viena su kita, tada išdėlioji po vieną jas vieno, reiškias keletą tų kokių 10 taurių ir kito keletą taurių vienkartinių ir tada tu turi tuos japoniškus valgymo pagaliukus.
Mhm. Ir esmė groja muzika ir pradeda nuo starto linijos iki finišo. Kas greičiau paėmęs tais pagaliukais sumaus visas taures viena ant kitos. Nu kreazinu beprotybė visiškai suprantat banalybė patikėk kaip tie užsivedė visi tokie žinai. Bet ir kas. Plius aišku muzika fone turi būt tokia žinai tokia faina kalėdinė tokia bet tokia žinai nu ir tai gerai. Visi suprantat, kad čia yra tik žaidimas tik žaidimas, bet tas žaidimas kas jisai suartina mus. Jai iš tikrųjų pakelia energiją. Jisai pradeda, kad visi pradėjo šypsotis ir tai toliau.
Kad ir banalus žaidimas, tai mūsų su artimas. Ačiū tau, kad skiri savo laiką šiam pokalbiui. Parašyk komentaruose, jeigu radai kažką artimo sau šioje laidoje. O jei patinka tai, ką girdi, prisijunk prie mūsų bendruomenės, paspausdamas mygtuką prenumeruoti. Įprasmink savo brangų laiką kiekvieną savaitę su šiomis naudingomis laidomis. O mes grįžtame atgal į pokalbį. Tu jau kelis kartus paminėjai, kad pas jus renkasi labai daug žmonių, žinai, ir čia šiek tiek net šiek santykių tema labiau, kuomet yra du partneriai, ane, ir, tarkim, nežinau, metus draugauja, du, tris, o gal tiktai čia pirmi išvažiavimai pas tėvus ir ką daryti, kai partneris nu nekenčia tavo šeimos ir nenori važiuoti pas juos į svečius švęsti švenčių?
Nu tiesiog priešinasi, ne? Ir viskas. Mhm. Va čia mes prieinam prie to, žinai, vat prieinam prie žmogiškų santykių ir to, ar mes gebam susitarti, ar mes mokam susitarti, ar mes mokam viens kitam iškomunikuoti, kodėl man tai yra svarbu ir kodėl aš noriu, kad tu kartu su manim nuvažiuotum tenai. Klausimas, jeigu tu nenori, pasakyk dėl ko tu nenori važiuot, tai atraskim tą kompromisą. Gerai, nevažiuokim ten dienai, važiuokim ten, sakau, valandai, porai valandų. Bet klausimas, dėl ko mes nesusitariam?
Nes jeigu žmogus nenori važiuot, reiškias kažkoks yra pasipriešinimas. Klausimas, iš kur tas pasipriešinimas, dėl ko žmogus priešinas? Gal kažkas jie įždė kažkada, tai gal buvo kažkokia situacija iš tikrųjų nepatogi, dėl ko tas žmogus prisimena ir nenori ten toliau važiuoti. Tai čia vėlgi čia yra mūsų gebėjimas susėsti ir išsiaiškinti, kas yra. Nes kol nėra aiškumo, kol aš nežinau tavo istorijos, dėl ko ten nenori, tol aš nesuprasiu dėl ko tu priešinisi. Bet kai aš sužinosiu tavo istoriją, galbūt mes kartu galėsim atrast naują kelią, kompromisinį orientą kažkokį gal.
O jeigu tarkim a pavyzdžiui šeimos nariai nekviečia, žinai, kaip būna, sako, tai tada kartu švęskite vienų ir kitų tėvai kartu, nu, bet tarkim yra draugystės pradžia ir a kviečia ten, nežinau, vyro tėvai kviečia pas save, bet jie nepagalvoja pakviesti ir draugės tėvų kartu. A ir tada kaip va čia skirstyti? Tai tada reikia ir pas tuos važiuoti tą patį vakarą, ir pas tuos važiuot tą patį vakarą. Tada jįžeis, kad pirma ne pas tuos nuvažiavai, o pas tuos nuvažiavai.
prioritetų klausimas, kaip visą šitą draugiškai išlaviruoti, ar pametėti mintį, pavyzdžiui, gal jūs tada ir jos tėvus pasikvieskit, nu, kad gražu būtų, žinai, susipažint, o gal dar per anksti pažindinti ten tėvus. A nes aš tikiu, kad tokioj situacijoj yra ne vienas buvęs, kai žinai, čia atsiranda ir prioritetų žaidimas, ir tada svarbumo žaidimas. Kas čia svarbesnis, kodėl mes pas tavo tėvus turim, o ne pas mano važiuot pirmiausia, žinai. A, ypač kai tai yra galbūt pirmos kelios šventės kartu pačios draugystės pradžioj.
Be abejo, čia labai svarbu aiškiai, žinai, pas ką, nu, prioritetų klausimas be jokios abejonės, bet kitas dalykas, aš jčiau grįžtu, žinai, kaip retorikos mokytojas ar kaip derybų mokymo lektorius, tai yra čia jau daugiašalės derybos prasideda, žinai, klausimas, kaip mes susitarsim, kaip, sakykim, mes iškomunikuosim, dėl ko mes norim pirma čia važiuot, po to čia važiuot, dėl ko mes tuos žmones kviečiam, kitus pakviesim kitą kartą. Klausimas, žinai, bet ką žmogui gali pasakyti. Klausimas, kaip tu iškomunikuosi ir kaip tai išargumentuosi?
O kaip patartum komunikuoti, kad tai netaptų konfliktu arba kaltinimu vienas kito? Nes tikėtina tai yra labiau apie tėvus, ne apie porą, nes tėvai nusprendė ką kviest, ką nekviest ir žinai gali būti kad ten, nežinau, vyras ar moteris tos įtakos negali labai daug padaryti savo tėvam ir priversti jų pakviesti Mhm. m ten draugo ar draugės tėvus, ta prasme, nu čia gautųsi toksai kaip jau am atrodo per prievartą, žinai, tai kad vienas kito nebekaltinti šitoj situacijoj, nes aš įsivaizduoju, kad vienas kitą pradės kaltinti.
Tai kaip tinkamai vat šitą komunikuoti? Gal tu papasakotum? Žinai, yra toksai, sakykime, čia vėlgi paimkim iš verslo, bet puikiai tinka ir šeimyniniam santykiam. Yra, kaip sakoma, žinai, santykius iš verslo pervesti į žmogišką santykį, santykius iš tėčio sūnus, iš mama sūnus pervesti žmogus žmogus. Žiūrėk, mama, žiūrėk, tėt, yra tokia situacija. Tai aš dabar klausiu, kaip žmogus, kaip draugas draugiško jūsų patarimo. Yra tokia situacija, mane ten kviečia, bet mes nekviečiam jūsų. Klaus, kaip man elgtis šitoj situacijoj? Ką jūs galėtumėt patarti?
Būtent koks patarimas? Tai bandyt, žinai, bandyt su tėvais kalbėtis. Aš manyčiau vienareikšmiškai ir būtent tai vat suprask mane. Vat aš dabar tokioj situacijoj. Pabandykit suprasti mane, kaip man elgtis. Patarkit man, bandykim visi kartu surasti bendrą sprendimą. Komunikuokim, ieškokim kompromiso. Čia yra apie tai, nes vėlgi, žinai, kuo aš atviriau kalbėsiu, kuo aiškiau kalbėsiu, kuo bus daugiau aiškumo, tuo visiem bus suprantamiau, kokia yra situacija, tuo mes greičiau prieisim sutarimo. Bet jei aš kažkur kažką nuslėpsiu, kažko nedasakysiu, kažką nutylėsiu, o tada ir prasideda žaidimas.
[muzika] Gyvenimas pilnas pagundų, o ypač saldumynams net laidos metu. Nenorėdamas vartoti daug cukraus, visada renkuosi alternatyvą: proteino batonėlius. Taip, aš ne tik mėgu saldumu ir desertu, bet gaunu reikiamų baltymų, net 20 g iš vieno batonėlio. Beje, jie tinkami po [muzika] ir prieš treniruotę kelionėse, kaip saldus kanėestas po vakarienės. Jau kartais vakare taip norisi kažko saldaus. O [muzika] skonių, kaip matot, patys, išsirinks kiekvienas. Gerai, pasistiprinau, padedu į šoną ir grįžtam atgal į pokalbį. O jeigu a žmogus sako: "Nenoriu aš važiuoti pas tavo tėvus, nu, bet gerai, važiuosiu tik dėl to, kad a tau tai yra svarbu."
Ir nuvažiavęs yra toksai, žinai, party poois. Mhm. kuris sėdi susiraukęs, žinai. Ką tokiu atveju tai geriau išvis nevažiuot ar ar ar tada važiuot? Bet kai ką ką keisti savyje, kad priimti tą situaciją kitaip? Nes tokių pokerfeisų būna labai daug prie stalo, kurie jaučiasi, kad vos ne per prievartą, žinai, su botagu mušami atvažiavo. Mm. Nu, žinai, aišku, galima pabandyt, galima. Gerai, aš važiuosiu, bet tik dėl tavęs, reiškias, bet sudėsiu pusė tas H2 Pokerfeas, tai aišku, aš galiu iš kitos pusės sakyt: "Gerai, ačiū tau, kad tu važiuosi, bet su tarkim, kad tą valandą kol tu būsi, kad tu nebūsi pokerfeas."
Galimas toks variantas, galimas variantas, bet žinai, kitas dalykas, paimkim iš geštalto paradigmos, kaip sakoma, viskas yra apie kontaktą, apie santykį, apie kontaktą. Aš kartais net galiu būti pokerfeisas, bet išlaikyti su tavim kontaktą. Mhm. Ir, pavyzdžiui, pasakysi, žinai, ar tu sak, nu, vat, aš čia dabar sėdėsiu, vat, būsiu pokerfeą. Šiaip man viskas yra labai gerai. Tikrai aš gerai jaučiuosi. Nu, bet sor, aš noriu pabūt trupučiuką pokerfeu. Tu žinosi, kad su manim yra viskas gerai. Aš tave įspėjau, reiškias, bet dabar žmogus bus pokerfeas.
Kontaktas nenutrauktas, viskas tvarkoj. Paaiškinai verbališkai, kad paš. Bet jeigu, tarkim, ate jaučiu ir sėdėsiu toks pokerfeis, nepaaiškinęs tau savo istorijų, sakysiu, kas jam darosi, ko jis, kas yra, ta prasme, kaip ir žinai, kaip žmogus išėjo, bet kontakto nėra. Mhm. M ar žinai, pavyzdžiui, žmogus sako vat supyko kažkas sutrigerino, atsistojo ir išėjo, žinai, kas jam kas nutiko? Kas nutiko? Nu ne, kontaktas nutrūko, bet žmogus, pavyzdžiui, supyko, atsil sako: "Žinot, aš turiu išeit pasivaikščiot pusėj valandos vienas. Tvarkoj, jisai išėjo, jisai išėjo.
Tas pats veiksmas, tas pats, bet kontaktas išlaikytas. Gerai, jisai sugrįš, viskas tvarkoj. Čia turbūt labai svarbu kiekvienoj situacijoj a paaiškinti žmonėm ir ką tu rušiesi daryti paaiškint. Aiškumas ir susitarimas, gebėjimas susitarti. Nu, dar yra vienas dalykas, tai žinai, per šventes tai dovanos ir ir pinigai. A klausyk, kaip nesugadint santykių tarp šeipos narių, jeigu visi įsivaizduoja skirtingai dovanas arba tas pinigines sumas ir, tarkim, vėliau jaučiasi blogai, kad a gavo per brangią dovaną, po to jaučiasi kaip liktų skolingi, o kitas, pavyzdžiui, gavo brangesnę, o pats padovanojo pigesnę dovaną, tada jaučiasi blogai, nes čia kažkaip nusipigino, žinai, tas visas finansines, materialines, žinai, suvokimas per šventes.
A ar apie dovanas kažkaip iš anksto kalbėti? Kažkada labai labai seniai, labai seniai. Aš dar buvau jaunas, gal net studentas dar, aš nepamenu, reiškias. Ir taip savo tuometinį draugę ieškojau kalėdinės dovanos ir ieškojau, nu, Kristianos parduotuvė, reiškia, kvepalai, žinai, ir moteriškė konsultant sako: "Tai kokių jūs norėtumėt?" Nu, sakau, nu nežinau, nu jūs aš nežinau, ne vat kažkaip nežinau, nežinau, sakau, aš nežinau, kokių aš noriu. Tai sako: "O jūs pagalvokit, kaip norėtumėt, kad jūsų draugė kvepėtų?" Mhm.
Vau. Pagal ir pagal tai sako jūs padėkite jai, sukurkite tokią, kokį jūs jai įsivaizduojat. Būtent neklauskit jos, neklauskit kokią jūs norėtumėte. Tu matai kitą žmogų, galvoji, ką tu, kaip tu tikrai galėtumi nustebint. Vat kiek tu žmogų pažįsti, kas tikrai jam suteiktų džiaugsmą, kas jam būtų netikėtumas, kad tai iš tikrųjų, nu, kaip mažą vaiką priverstų nusišypsoti. Pafantazuok, sukurk va čia pat vietoj kažkokią tikrai saikmeną tam žmogui. Mhm. Bet žinai, čia gali būti rizika tokia ir baimė, kad, pavyzdžiui, nežinau, juvelyrinį dirbinį padovanosi, o jai nepatiks ir, tarkim jo nenešiosi ir padėsi į lentyną prie visų kitų, kuriuos kažkada kažkokie kiti chaliai dovanojo, žinai.
Ir tada tu toks, žinai, nes norisi, kad žmogus nešiotų, įvertintų, apsidžiaugtų. A ir tada prad pradedi save kvestionuoti, verta, neverta, žinai, arba tenai a ypač nežinau, ten kokie uošviai, su kuriais galbūt mažiau bendrauji, žinok, ką jiem padovanoti, kas jiem ten patinka, žinai. A gal yra kažkokių tokių, žinai, bendrinių patarimų, kad kad ne nesusifeilint, o tikrai pataikyt, žinai, k kas kas tai būtų? Ar pinigai yra sprendimas šitoj vietoj? Dovanot pinigus? Taip. A, aš vis [juokas] sakyčiau, žinai, nu tai ir grįžkim prie to kalėdinio stebuklo, kad Kalėdos yra kalėdos.
Yra gimtadienis, yra kitos progos, kur pinigai būtų tikrai gerai, vestuvės. Labai gera, geras sprendimas, gera ištisnių. Čia yra Kalėdos, čia iš tikrųjų, nu, dovanos, kurios tinka Valentino dienai, netinka kalėdiniam, man atrodo, dalyko. Buitinės dovanos, nu, netinka kalėdom. Tai iš tikrų, nu, tai yra kažkas tokio, žinai. Na, aišku, kuo geriau pažįsti žmogų, tuo geriau gali pataikyti būtent kas tam žmogui. Bet kitas dalykas, dabar nuo tokio kalėdinio stebuklo labai nusileisiu labai ant žemės, labai taip materialistiškai, taip toliau.
Bet kada gali pasakyti, pažiūrėk, jeigu tau netinka, ta prasme, aš čia turiu, mes galim kartu nueit ir pasikeist, patikėk kelis kartus, nu, pas netiko dydis, dar kažkas, ėjom ir keitėm. Ir tai normalu yra normalus dalykas, paprastas. Nu, žmogus labai čekio neduodi, bet pasilieki sau, bet jeigu tau reikia, jeigu tau netinka kažkas, čekis rames galim dar mėnesį laiko pakeist. Super paprasta. Patikėk kelis kartus, nu, tris, keturis kartus jau keitęs. Nu ne tik dydis, dar ten kažkas, viskas normalu yra.
Ir žmogui ramu, bet ir tau gerai. Mhm. Geras. O šito vat ne čia šiaip labai gera, nes žinai dažniausiai mes padovanojam, čekis iškart dovana dovana jau turbūt žinai negrąžins. O ir kitam žmogui nepatogu pasakyt, kad netiko, nepatiko. Turėt drąsos pasakyti labai paprastai, labai va čia mokykimės. Žiūrėk, va čia tavo dovana. Jeigu tau kažkas netinka, dar kažkas netinka, sakyk, mes galim eit ir pakeist. Mhm. Prie ko čia? Prie to paties gebėjimo komunikuoti, prie aiškumo, prie gebėjimo susitarti.
Nu, aš aišku palinkėsiu visiem turėt tiek drąsos ir pasakyti, kad jiem kažkas tai nepatiko ir kad, žinai, ir kitam gebėt priimti tai ne kaip įžeidimą, o kaip a prašymą tiesiog turbūt padėti šituo atveju, kad nu tai grįžtu žinai prie to, tu bet ką gali pasakyti. Klausimas, kaip tu tą pasakysi, kaip tu tą iškomunikuosi, kaip tu tą argumentuosi? Čia yra, nu, žinai, jau dabar mes čia išsiaiškinom, važiuojam, nevažiuojam, kaip važiuojam, ką dovanojam. Žodžiu, Kalėdos arba Kūčios. Sėdim visi prie stalo, vieni su rimtu veidu, vieni be nuotaikos, kiti priversti.
Kai kurie gal ir nepriversti, o tiesiog labai laukia to, ko organizavo ir taip toliau. A kokiomis temomis nepatartum kalbėti prie švenčių stalo? Kas ar tos trys temos, apie kurias visi kalba, ar yra daugiau temų, a, kuriomis nepatartina kalbėti prie švenčių stalo, ypač kai susiburia tiek daug skirtingų žmonių, a, skirtingų kartų, a, ir matosi, na, tikėtina daugelis tik per šventes arba ten dar kelis kartus metus. Tu turi omeny politika, religija, seksas tų temų? Taip. Mhm. Nu, nebent visi mes esam politiškai tai pačiai partijai priklausantys arba religija, tai mes, aišku, apie tai galim kalbėti, be abejo, bet jeigu sakykim yra naujų žmonių, nepažįstam, mažiau pažįstam, aišku, tų temų geriau nelies.
Be jokios abejonės. Čia tokios net ir giminėj tos temos gali būt labai pavojingos. Be jokios abejonės. Mažiausiai ko norėtųsi, mažiausiai bent jau per Kučių vakarienė mažiausiai norėtųsi buitinių temų kažkokių, labai tokių paprastų tai supaprastinančių temų tokių, žinai, tokių visiškai prie žemės glaudžiančių, žinai. Bet kuo mes daugiau turėsim tam tikrų tradicijų tos pačios vakarienės metu. Pavyzdžiui, kažkada kažkas kažką pasako, po to mes, sakykim valgom, po to kažkas, sakykim, burta ir dar kažkas, po to mes valgom. Tada supranti, automatiškai tu eini pasaky nu vat nuo nuo vienos tradicijos prie kitos tradicijos ir tau nėra laiko apie ką kalbėti, apie tokius būt buitinius dalykus.
Tada praktiškai visą visą laiką užima tos vat, nu, grynai tradicijų išlaikymas. Nu, bet žinai, labai sudėtinga tiesiog ne visi tokie tradiciški. Aš, pavyzdžiui, savo šeimą žiūriu, tai tiesiog sėdi, šnekasi apie kažką, tai žinai, a, neturim ten žaidimų ir nieko, bet būna, pavyzdžiui, man labai nepatinka tiek politika, tiek karo temos visokios, nes jos sukelia labai tokių ir neigiamų emocijų, žinai. O atrodo šventės turėtų būt tik teigiama viskas. A tai ką daryti tokiu atveju, jeigu tų tradicijų nėra?
Žinai, aš labai aišku rizikuoju, kad vis čia apie patarimus šnekam tokią proga, bet žinai, yra trys temos. trys temos vis tik trys, kurios negalim mes jau šnekėjom, žinai, bet yra trys temos, kurios praktiškai bet kurioj auditorijoj, bet kurioj žmonių grupėj pakelia nuotaiką. Va, labai geras. Nu, važiuojam. Taip, tai yra tai palauk, tai yra mylimiausias patiekalas prie stalo. Labai faina reiškias apšnekėti, kas tau patinka, ką tu aš šiaip mėgstu valgyti, kokius gamini patiekalus. Po to ne čiaip pakalbėti apie ką dabar valgom.
Taip, taip, taip, būtent taip. O Jėzus, čia tema yra, kad po to yra svajonių atostogos, svajonių kelionės. O čia iš tikrųjų galima, žinai, išsiplėst kiek nori. Plius kadangi yra Kalėdos, galima fantazuot, galima suot ir panašiai, metais keliaut, kur keliausit ir panašiai. Tai čia jau tema yra tokia, žinai, atostogos, maistas, kelionės ir muzika. Muzika, filmai, kažkas tokio. Reiškias, kaip tu mėgsti leist laisvalaikį. Labai neutralu papasakot įspūdžius, ką matei, ką žiūrėjai, ką planuoji pažiūrėt. Mes praktiškai visi kažkiek turi apie tai kažką papasakot.
Ja, ir būtent tai neutralu ir tai tikrai pakelia energiją ir praktiškai čia susipykti nu būtų sunkiai įmanoma, žinai, jeigu labai jau skoniai skiriasi, nu, labai nebent kelionėse ar dar kažk arba kalbant apie maistą, jeigu netyčia a tą maistą gamino oošvenė arba tenai žmona ir staiga kažkas pasakė, kad nu žinai, man vat šitas patiekalas nelabai patiko. Jo, jo, čia nu tai laikykis tada, žinai, [juokas] čia, žinai, čia vienai tokie pažįstami buvo ir ten iš tikrųjų ten jau per kartas reiškias, tam tikras patiekalas toksai, kurį gamindavo vyriausias šeimos narys, žodžiu, ir tai buvo ypatingai neskani žuvis, bet jis per kartų kartas, bet esmė, kad vat niekas neišdrįsdavo garsiai pasakyti, kad tai yra neskanumu, bet jisai turėdavo gaut, nes, nu, patriarchas gamina ir panašiai.
O čia va tokių situacijų būna. Nu tai v tai įsivaizduoji, tai va dabar tai apie maistą išeina taip, kad tik gerai arba nieko. [juokas] O kaip o kaip pavyzdžiui pasakyti prie stalo, kad na sor aš pavyzdžiui man nelabai šitas skonis arba taip toliau. Ar galima pykti už žmogaus skonį? M žinai, dar čia buvo naujų laikų pradžia. Aš dar buvau tik studentas dar ir mes važiavom tuo metu į tokia kultūrinė išvyka buvo, teatralų išvyka į Prancūziją, ten Prancūzijos vidury centre kažkur.
Ir mums sakė žiūrkit, sako vaikai, ten tikrai jūs praktiškai visuose restoranuose pabaigoj jus vaišint sūriais prancūziškais. Sako, patikėkit, ten atneš tokių sūrių, kurie labai neskaniai kvepės, kurie bus tokio labai keisto neįprasto skonio. Prašymas, prašymas. Paragaukit, padėkokit. Ačiū, šiam kartui užteks nesupratau ir taip toliau. Patikėk, kiek to paklausė nedaug kas. Visi raukėsi ir tenais sakė fui, kaip nes ir reikėjo matyti tų prancūzų veidus. Tai iš tikrųjų tai buvo ne tai, kad įžvedimas, tai buvo nu liūdna matyti, kaip jie Kristų vėl nusivylė.
Tai būtent žmagauk. Ačiū. Tvarkoj. Tikrai tvarkoj. Ačiū labai. Ačiū. Jo, tvarkoj. Paragavau. Super. Ačiū. Dar grįšiu prie to. Dabar tu to paragausi ir panašiai. Viską gali pasakyt. Klausimus, kaip tą pasakysi diplomatiškai, žinai, čia kaip pasakyti ne, neižeidžiant žmogaus. Ačiū labai, paragavau, skanu, jau pilnas, vat pailsėsiu, tada aš tikrai prie to prieisiu ir panašiai, žinai. Nu tada kitas žmogus supras, kad tu nevalgysi, bet bent jau mandagiai tą pasakysi, žinai. A aš suprantu, kad tu jau pasakei, jog nereiktų liesti tam tikrų buitinių temų, bet dar viena būna.
Ne, kad nereikia, nu, bet, nu, toksai, žinai, kadangi ant Kalėdos norisi kažko tokio pakilėt aukšti. Aišku, būna visko, bet nu jeigu tik man būna, bet būna tokia, žinai, pavyzdžiui, a kokia nors ten uošvė, a sako, nu, gal žantas nelabai patinka ir pakritikuoja, a, dukros vyrą arba naują vaikiną. Mhm. Na, ką, ką dukrai kaip reaguoti į tai, kai tas daroma? Taip, žinai, m aš esu matęs tai draugų tarpe, aš esu matęs tai ir girdėjęs, kad taip nutinka.
M kaip tokiu kaip elgtis tokioj situacijoj, kai ta kritika atsiranda prie stalo? Aišku, atsiranda pavojus įsivelti ginčą, kuris yra visiškai bereikšmis, nereikalingas matyt, kad būtų būtent tokioj šventinėj atmosferoj. Galima, galima aiškintis, bet tada, žinai, tada jau praktiškai mes jau einam prie tos trinties, prie konfliktinės situacijų. jau nebe apie patiekalus ir ne apie muziką. Nebe. Jo, jo, jo. Bet nu taip aišku, nu neatmeskim, kad mes to g neišvengsim visą laiką. Būna ir tokių situacijų, būna ir pykčiai, ir konfliktai, taip, nu čia neatmeskim.
Bet žinai, kitas variantas, nu nu mama, aš tave labai išgirdau. Ačiū, labai supratau, tvarkoj, bet gal mes galimčiausi šiandien prie stalo šitos temos neliest. Aš tavęs labai prašau. Tai yra svarbi tema, bet šiandien yra Kalėdos, šiandien yra Kučios. Pakalbėkim geriau kitom temom. Bet žinai, vat, pavyzdžiui, kai tėvai pradeda kritikuoti vaikų ten gyvenimą arba kažkokius tai a finansinius sprendimus, buto namų pirkimus ten taip toliau arba ten, tu žinai, kai tėvai jaučiasi a vyresni, protingesni ir vaikam ten yra apie 30 35 metai, juos dar skaito vaikais, bet jau jie ir suaugę, jau daro savo sprendimus gyvenimiškus ir prie stalo tie gyvenimiški sprendimai pradeda būt kritikuojami.
kaip vat vaikam reaguoti tinkamai, kai jau šitas prasidėjo? Nes aš suprantu, kad, žinai, lengva pasakyti ir atsakyti, kaip tu ką tik pasakei, bet kai tas momentas įvyksta, gebėjimas save sukontroliuoti yra jau aukštas pilotažas. Ir dažniausiai žmogus sureaguoja. Tuomet, kai jisai sureaguoja, jis tik tada pagalvoja, kad velnias, reikėjo galbūt vat pasakyt, kaip tu ką tik sakei, ačiū, mes tave išgirdom, taip toliau, bet retas taip pasako. Atsiranda konfliktas, nes gi čia mama, aš kurią pažįstu jau tiek metų, aš jai galiu pasakyt ką noriu, jinai turėtų mane suprasti, žinai.
Tai a kaip tokiu atveju reaguoti tinkamai, kai kritikuojamas tavo gyvenimas a per šventes, kai tokia nuotaika, taip toliau ir tai žeidžia, nes čia tavo sprendimai, čia tavo gyvenimas ir dabar tavo tėvai a kvestionuoja tavo ir vyro ar ten ar tavo ir žmonos sprendimus, kuriuos tu atrodo darai atsakingai. Nu vieną variantą mes aptarėm, kad tai du variantus aptarėam. galima susipykti, galima konfliktuoti, galima pasakyt: "Mama, aš tave girdžiu, bet apie tai šiandien mes nešnekėkim." Variantas irgi toksai sunku, bet variantas.
Kitas variantas, a gerai, o ką tu siūlai? M aš tavęs išklausysiu, pasakyk vat vat vat kaip tau atrodo, kaip tu spręstum šitoj situacijo papunkčiui perduodi iš karto estafetę, ane? Variantas, kaip tada bus iš tikrųjų. Galbūt, galbūt tikrai kažką pasiūlys, galbūt tikrai jis vystys pokalbis labai toksai konstruktyvus, galbūt vėlgi, bet bent jau tam, kad, nu, nes labai lengva čia sprogt, kaip sakoma, žinai, tokioj situacijoj, kai lūkesčiai, kad čia turbūt šventė, o čia kritikuoja, be abejo, lengva sprogti.
Gerai, ką tu siūlai? Aš tavęs klausau, pašnekėkim, jeigu nori. Jeigu žmogus pasiūlys, ačiū labai, tęsiam šventę toliau. Nepasiūlys, tai gal ir neverta tęsti iš šito pokalbio. Mhm. Nu va matai ir tu net negali nieko pasiūlyti, tai gal ir neverta tęsti pokalbio. Gal aš atnešiu dar kažką tai ten stalo. Einu atnešiu dar ten to raudono gėrio. Tai vat kažkas tokio. Jo, variantas. M dar vienas labai tradicinis klausimas. Mm. Kada vaikai? Nu žiūrėkit, pagalvok pagalvokim dabar garsiai, žinai.
Nu variantas pirmas gali būt vat vaikai tada tada, pavyzdžiui, galbūt mes jau laukiamės, kadangi šiandien Kalėdų diena, žodžiu, siurprizas toks, na, stabuklas gali būt toks variantas toksai. Antras variantas procese, procese sekite naujienas. Mes jus informuosime iš tikrųjų, ta prasme, [juokas] tai čia žinai sekite naujienas. Nu aš čia aš taip pasakiau stebėkit Instagramą. Tikrai kai tik tai bus, mes iš karto jums pasakysim. Kai tiktai tą naujiena, kai mes patys žinosim, jis būtis, kai tik mes tą naujieną sužinosim, jis būtų patys pirmieji, kuriuos mes informuosim apie tai iš tikrųjų, bet dar ne šiandien.
Nu kaip čia žinai vėl klausimas, kaip aš tai atsakysiu tam, kad nu neįžeisti kito žmogaus ir pačiam nesusijautrinti? Jeigu neturi informacijos konkrečios, tai būtent kaip aš tą pasakysiu, kaip aš tą pateiksiu? Žinai, čia turbūt dvi medalio pusės. Viena, jeigu vaikai iš tiesų negali susilaukti ir tai labai jautru ir apie tai galbūt garsiai nekalba ir kažkaip tai sprendžia viduje, poroje, tai gali jautriai sureaguot ir tikėtina, kad kaip tu dabar atsakei, jie taip neatsakys, nes žinai, gali nu sukilt kažkas.
Tai jeigu jie, tarkime, tiesiog neplanuoja dabar vaikų, tai jie ir jaučiasi viduj neutraliai, nes jie, žinai, ramūs, jie tiesiog neplanuoja ir viskas gerai. Bet kaip tuo atveju, jeigu, tarkime, tai yra sveikatos problema ir ir a tiesiog yra gyvenimo iššūkis, sprendimai, tai yra tada dirbtinis apvaisinimas, finansiniai dalykai, žinai, galbūt kai kuriem gėda sakyti, kad tai bus dirbtinis apvaisinimas. Kaip tokiu atveju tada a tėvam a irgi taip pat atsakyti, nes čia gali būti, žinai, mes procese, bet tai niekada neįvyks.
Abonės. Jo, čia žinai, čia labai jautri tema ir tavo klausimas labai jautrus yra, žinai, klausimas, kiek prie stalo sėdi žmonių, pavyzdžiui, tiktai mama ir tėtis, kuriais aš pasitikiu 100%, aš galiu būt labai atviras, jeigu ten daugiau žmonių ir pasakyt, kaip yra iš tikrųjų, pavyzdžiui, kad tokia situacija, nedok diev labai liuacija ir kaip yra nežinom kas bus, nu, atvirai, tiesiai šviesiai išpasakos. Plius žinai, koksai yra kontekstas, kokia nuotaika ir panašiai. Ar dabar ar tas laikas, ar vieta būtent apie tai kalbėti?
Jeigu prie stalo yra daugiau žmonių, tada automatiškai reikia galbūt nuo to atsitraukt geriau. Nu, kai tiktai bus, mes jū iškart informuosim, ką aš tau ir sakiau, žinai. Čia žinai tas pats iš serijos, žinai, kai nu mūsų mūsų gurų psichoterapijos Laurinaičių patarimas, žinai, girk prie visų, kritikuok prie keturių akių. Tai čia taip pat, kadangi labai jautri tema, klausimas, ar tu iš tikrųjų nori čia visiem tą pasakyt, jeigu ten daug žmonių yra, ar jeigu tik vienas artimas žmogus, tu iš tikrųjų pasakysi, kaip dabar iš tikrųjų gali net gal paimt ir pasikviesti ten mamą ir tėtę kažkaip tai nukreipti temą ir sakytų galit ateit, aš jum kai ką noriu pasakyt nusivesti tiesiog į kitą ką čia žinai, nes yra ką aš pasakysiu, kaip aš pasakysiu ir kam kokiam
kontekste aš tą pasakysiu, žinai. O vat, žinai, su tais pasakysiu dar būna visokie, žinai, tokie kreivi, šleivi, mediniai juokeliai prie stalo. Mhm. Mhm. a su tokia įžeidimo potekste, a kaip reaguoti į juoką, kai jisai jau vienam gali būt ne juokas ir kur yra riba? Nu tai čia galėtų būt tokia, žinai, frazė, kad kaip sakoma, ten, kad ir avis būtų sveika ir vilka sotus, tai čia žinai žmogus kažką pajuokavo, jau nebe į temą, jau tai yra neižeidimo ribos.
Faktas, kad kažkas turėtų iš to jau kas imtis iniciatyvos ir pasakyt tam žmogui, kuris pajuokavo: "Super, ačiū, jau gerai, jau išgirdu tave daug kartų, dabar keičiam temą. Papasakok tu apie save kažką. Tai žinai praktiškai ir tą žmogų kaip ir parodė tam, kad mes jau tave išgirdom tvarkoj, tu gavai savo dėmesio, pasirodei puikiai, bet tuo pačiu aiškiai kitai pusei, kad viskas šitą temą mes daugiau nebeskaluojam. M variantas čia ribos bržimas, va čia ribos brėžimas, kad jau būtų labai labai aiškiai konkčiai, žinai.
Taip, taip. Bet visi visi gavo savo dėmesio. Nu jo, jisai gi dėmesio taip. Super. Labai faina. Juokinga tavo geras eilinis tavo juokas superinis. Bet dabar keičiam temą. Mhm. Mhm. Ką tu apie tai galvoji? Nu va tai tai tai čia turbūt būtų tas sveikas a konflikto sprendimas nedavedant užbėgimas užbėgimas už akių prevencija konflikto praktiškai buvo tokia, bet labai aiškus nubrėžimas viską šitą temą mes daugiau kol kas nebešnekam. A, o kuomet yra keliamas balsas prie stalo? Ir žinai, daugelis, pavyzdžiui, tokių pietietiškų žmonių, jie nurašo viską ant temperamento, kad čia vat aš toksai, aš dažnai tą darau, žinai, nes aš turiu ukrainietiško kraujo ir mano tėvas labai a skardžiabarsis ir aš esu toksai ir kai mes su tėčiu šnekamės, tai visi galvoja, kad mes pykstamės, nors mes tiesiog
taip bendravom, žinai. Ir man draugė pastoviai: "Jūs pykotės?" Ne, kada mes pykomės? Tai ką tik telefon? Ne, ne, sakau, mes tiesiog šnekėjom, žinai, jinai nesupranta. Bet, pavyzdžiui, kai prie jos aš tai pradedu garsiai kalbėt, jinai sako, kad aš ant jos rėkiu, nors aš iš tikrųjų nerekiu, žinai. Ir man tenka labai valdyti savo tą intonaciją. Taip. A ar tai yra aš ar aš čia jau teisinuosi, ar tai yra tiesiog mano prigimtis ir aš neturėčiau, kaip sakant labai ties tuo teisintis, kaip yra iš tikrųjų su tuo balso keliamu prie stalo švenčių metu, kai yra daug skirtingų gal etninių grupių, žinai, kultūrų ir panašiai.
Ar yra kažkoks tonas, kurio reiktų laikytis visiems? Ar tai yra labai individualu ir mes neturėtume taip? Tai nelygu vakarėlio, matai, vieta kokia vakarė, gal vakarėlis jau susibavęs, tai visi šneka [juokas] labai garsiai, tai ten viskas yra gerai, žinai. Bet sakykim, pavyzdžiui, va tavo situacijos, kaip sakai su drauge, reiškias, kuris sako, kad tu ant jos pyksti, dar kažkas, tai žinai, aš tokį bičiulį turiu, nu, jis labai skardžiabalsis, labai ir man reikėjo daug metų iš suprasti, kas vyksta.
Žmogus taip įpratęs, jam tai yra normalus bendravimo būdas, žinai. Ir kai aš jam sakydavau, gal gali tyliau? Jis sakydavo: "Ne." Dar reiškias pakeldavo savo balsą dar, nes jisai tave vėl bando perkt. Taip, taip, taip, taip. Tada paprasta frazė pasirodo suveikia: "Aš tave girdžiu, viskas tvarkoj." Mhm. Mai žmogus iš karto grįžta prie tokio normalaus, optimalaus bendravimo būdo. Pakyla vėl tonas. Aš tave girdžiu, viskas tvarkoj. Vėl nusirešė aš čia. Viskas tvarkoj. Duod ženklą, viskas tvarkoj, aš girdžiu. Tai viskas kartais tiek užtenka žmogui.
M ir po to žmogus pats sakys: "Nepyk, aš, nu vat tokia va natūra, aš garsiai kalbu." Bet kai tu ten pasakei: "Viskas tvarkoj, be pykčio, aš tave girdžiu, viskas tvarkoj." Nu geras čia valdymas. Jo, taip. Be pykčio draugiškai. Ir pats žmogus sakys: "Ačiū, kad tu man, nes aš pats jau nebejaučiu, kada aš kalbu garsiais, bet iš tiesų, žinok, nesijaučia, ta prasme, aš irgi, žinok, nejaučiu, kai tas balsas kyla tiesiog ir man aš tai tikrai nejaučiu, kad aš rėkiu.
Nu, rėkiu kabut garsiai kalbu, taip, bet jau kitam žmogui gali atrodyt, kad aš rėkiu. Nu, mano, pavyzdžiui, jaunesnis sūnus grįžta ten iš darbo bare, ten klube kažkur tai, žinai, jisai grįžta šriukšmas, nu, jisai kalba, dalinasi įspūdžiais, kadangi jis tika iš tos aplinkos. Girdim t viskas tvarkoj. Tai viskas tvarkoj. Geras. Va čia labai fainas patarimas. A tikrai. A dar mes su tavim prieš pasiruošdami laidai a kalbėjom apie gelštato tokias psichologines strategijas. Pas gš kalbėjom su Geštalto Geštalto Geštalto a paslėptas psichologines strategijas.
Ir tu ten jas kelias paminėjai. Aš noriu ties jom sustoti. A jeigu neteisingai ištarsiu ar ką, tu mane pataisyk. Tai pradėkime nuo projekcijos. Jo. A paimkim klasikinę sceną, situaciją, kai žmogus galvoja, kad jau iš karto iš anksto galvoja, oošvenė manęs nemėgsta arba ten a ten jau nuvažiuosiu ir bus ir tas, ir tas, ir tas. Tai kaip atrodo tos projekcijos realybėje ir kaip žmogus pats prisifantazuoja sau tas netikras kančias švenčių metu? Mhm. Tai čia, žinai, yra paimkime skir trumpai istoriškai.
Gštaltas yra kontakto terapija. Tai yra santykių užmezgimo kontakto terapija. Kol yra kontaktas, kokybiškas kontaktas, mes abu augom, abu tobulėjam, kažkas tokio vyksta, nu, mus abu pakelančia kažkok tokios kitokios kokybinės aukštumas. Kai kontaktas yra nutraukiamas, jisai nepilnavertis. Mes nebeaugam, gali vykti konfliktas, konfliktinės situacijos ir nieko gero iš to nėra. Ir būtent Geštaltas kaip kontakto terapija išskiria būtent tuos kelis kontakto nutraukimo būdus. Tai vienas iš jų yra projekcija, be jokios abejonės, kai aš savo baimes, savo lūkesčius, savo tam tikrus įsitikinimus projektuoju kitus žmones, o švenė manęs nemėgsta.
Jie visi tik ir nori, kad aš susimaučiau. Visi prie stalo pervargę, niekas nieko nenori. Žodžiu, aš net neklausiu, bet man iškart taip atrodo. Nu, galbūt tai ir tiesa gali būt. Neatmeskim tokio dalyko. Bet kitas dalykas, kaip galima tą pasitikrinti, ar tai nėra mano projekcijos tiktai? O aš ne manęs nevyli. Žinau, kad nekenčia manęs iš esmės, bet čia tiktai mano projekcijos. Prieik, apkabink ir pasakyk: "Labas, mieluoj, kaip tu gyveni ir pažiūrėk, kas bus tada." Mhm. Ar čia yra iš tikrųjų taip?
Va, čia tiktai tavo projektas. Jeigu jinai pasakys: "Eik iš čia bjaurybę", nu tai greičiausiai kritos nemėgsta, bet greičiausiai jinai tai apsikabins. Lygiai taip pat su projekcijom būna a tai, kad žinai, kai sako: "Ai, nekviesiu, nes vis tiek neateis." Mhm. Ai, greičiausiai. Bet tai būna patirtinės tokios, žinai, jau būna gal kažkada tai buvo iš tikrųjų vienareikšmiškai, bet dabar čia buvo kažkada kažkada. Dabar tu kitas laikas, kitas jie kitokie. Pabandyk dar kartą. Pabandyk dar kartą peržengt per savo ego ir tokį ir tuos pabandžiau.
Aš šį kartą ateis. Viskas tvarkoj. Reiškias viskas susitvarkėm projekcijos. Ok. Mhm. Nu jo, tų išankstinių projekcijų mes visi kažkaip atrodo turim. Ak yra akis vienareikšmiškai, bet tu gali pasitikrint bet kada. Yra introjekcija. Taip. Čia praryti įsitikinimai. Apie šventes dažniausiai atsinešam iš vaikystės. Pavyzdžiui, turi būt gražu, negalima to gražu, negalima to daryt. Reiškias taip jau prarijom praktiškai. Taip, vaikai tie vaikai mum pasakė ir seneliai kažkas. Mes netgi sako nekramtę tą prarijom. Prie stalo turi būti taip ir ne kitaip.
Šnekam tiktai taip ir ne kitaip. Nu tvarkoj, bet žiūrėk yra nauji šeimos nariai, yra nauji galbūt giminės nariai, dar kažkas. Jie tų tradicijų nežinau, pabandyk kažką kitaip, o tu pabandyk. Pabandyk galbūt draugiškai, gal net ir pasiginčyt dėl, pavyzdžiui, maisto ar dar kažko, bet taip, nu neperinant į konfliktą, tai pabandyk šiek tiek išjudint tą introektą, nes introektas kas tai yra labai stiprus tavo ribojantis susitikinimas yra tiktai ir ne kitaip. Žinai, tas populiarus būk geras per šventes, toksai, žinai, nu, tipo Kalėdos, tai jau būk geras, būk geras.
Kas tas yra būk geras? Ta prasme, tau yra vienas, man yra kitas, yra trečias. Visi mes esam iš skirtingų aplinkų atėję. Kas tas buvo geras? Mes skirtingai įsivaizduojam. Mhm. Būtent kažkam būt geras yra tyliai, ramiai sėdėti ir nelįsti į pokalbius, nes tada O kažkam juoktis iki negalėjimo tai yra, nes tu fainas, geras, draugiškas esi būtent. Tai suprast, kad gali būt įvairiai. Klausimas, ar tu priimi tą kitą žmogų, kito nuomonę? O kaip atskirti, kad tai yra vat būtent mano vertybės, kurias aš nešuosi ir tai, kas primesta iš mano ten mamos ar močiutės įsivaizdavimo apie šventes ir kur įdiegta mano vaikystės ir kaip a kaip gebėti ugdyti savo naujus kažkokius tai žinai m vertybinius dalykus ir atsinešti juos į savo gyvenimą.
a atsisėti, žinai, kur jų ieškoti. Ta, pavyzdžiui, nėra buvęs toks jausmas. Pavyzdžiui, mane pastaruoju metu, pastaruus kelis metus jau dažnai persikia toks jausmas pojūtį, žinai, pavyzdžiui, kažką ar per vakarėlį, sakykim, ar šeimos šventes, ar vaikam kažką pasakau. Galvoju, čia gi ne aš pasakiau, čia mano mama pasakė ką tik. [juokas] Nu tikrai faktas. Netgi tonas tas pats, žinai. Arba sakiau kažką, o čia tai tėtis, čia tikrai ne aš. Ir va taip atsakinėji: "Palauk, nu ar tai tau padeda, ar tai tau trukdo?
Galbūt, jeigu tau trukdo, tvarkoj, tai yra introektas. pabandyk kažką kitaip padaryt. Tu ką tik tą pastebėjai, kad tai tau trukdo, bet galu taip pat viskas. Reiškias geras intelektas gali būt ir taip, bet tas toks jausmas ir kuo toliau, tuo labiau ir aiškus pojūtis toksai. Jaunystėj sakom tėvam jau kaip tu, tai tikrai niekada nebūsiu. 20 metų po. Blemba, aš čia pasakiau kaip tėvas. Taip, taip, taip, [juokas] taip, taip, taip. A taip įsikala į galvą. Klausyk, kažkur pasąmonėj.
Taip, taip, taip. Ir ir būtent kartoji tuos pačius šablonus ir pagauni aha. Padeda ar trukdo. Padeda. Nu tai tvarkoj, reiškias, viskas gerai. Bet jeigu reiškias tai jau niekur nebeveda, galbūt kažką laikas pabandyt pakeist, paeksperimentuot pačiam su savim, kaip nebijoti keisti savo įsitikinimų, nes žinai labai mes bijom prisileisti naujovių, nu tarkim aš irgi savyje pastebiu tokį įdomų dalyką, beje, a kai kažkokius pastaruosius tris metus buvau labai toksai racionalus ir pesimistas šiek tiek, žinai, nes a ir skaudžios skyrybos, ir ta tokia duobė išgyven jau pradėjau nepasitikėt žmonėm, jau kažkaip visur įžvelgiau klastą tokią, žinai, kažkokią tai baimė.
Va tas, žinai, ta projekcija jau kažkokia atsirado, žinai, be jokio kažkokio tai net pabandymo pabandyti. Ir man draugė atnešė daug tokio naivumo kažkokio tai grožio į gyvenimą, žinai, ir parodė visai kitaip. Bet aš aš prisimenu pačią pradžią aš taip netinai sakydavau, kodėl tu bijai prisileisti, kodėl tu ginčijas ir taip toliau. Kaip nebijot tikrą emocinę traumą turėt dėl to? Taip. Kaip nebijot prisileist? Taip. Kaip nebijot prisileisti tų naujovių, kurios gali būti, kad atvirkščiai pakeist tavo gyvenimą į gerą ir tie seniai įsivaizdavimai, kurie yra blogi, juos užkeis nauji, kurie atvers tau visai kitokį vaizdą apie tas šventes ir apie tą bendravimą ir apie viską.
kaip nebijot to prisileist. Toksai, žinai, iš mano vaikystės, prisimenu, dar iki šiol gyvas, sveikas tas žmogus, garsus menininkas Svetoslavas Palūninas. Nu jisai šiaip pantomimos aktorius, klounas, režisierius, nu tai yra mega turbo žmogus, daug metų gyvenantis Prancūzijoj, Paryžiuj ir každa per vieną tok konferencijoj jo pasakyta kalba. kalba buvo tokia ir man taip tie žodžiai įsiminė vat apie tai atsakant tavo klausimą ten kalba buvo tokia kad iki kada žmogus jaunas ne fiziškai bet vat mentaliai, emociškai iki kada jaunas kol yra smalsus, kol treniruoja smalsumo raumenį.
Taip, aš žinau, dabar aš esu sunkioj situacijoj, labai reiškias duobė ar dar kažkas, bet palauk, ar man dar smalsu? O kaip gali būt kitaip? O gal vis tik pabandyti vis tiek? Nu vat kaip t pabandau dar tą, pabandau tą, nu bent jau smalsiai eksperimentuosiu. Kol žmogus smalsus, tol žmogus jaunas, tol vyksta procesai atsinaujinimo, judėjimo į priekį, augimo, tobulėjimo ir panašiai. Kai žmogus sako: "Ai, vienodai, nieko čia gero, visi aplinkui blogi, pervai, niekam niekas neįdomu, žodžiu, nėr su kuo pasišnekėti."
Nu gal taip ir tiesos dalis tame yra, bet iš kitos pusės didžioji dalis tai tavo smalsumo žmogau nebeliko. Procesai sustojo, viskas, tu nebeaugi, tu sustoji. O kai nebers smalsumo, viskas, kai mes nebeaugam, mes mes praktiškai mūsų egzistencija eina į pabaigą. A, defleksija. O tai čia, aš kaip suprantu per šventes humoras, kuris atrodo kaip gelbėjamasi ratas ane kai yra daug šnekama, žinai, man defleks labai pasirodo, kai žmogus daug šneka, nu, pavyzdžiui, nu gerai, šventės aišku irgi bet pavyzdžiui per konferencijas, per susirinkimus, susitikimus žmogus labai daug šneka, daug šneka, daug šneka, bet nieko nepasako.
Jokios esmės. Bėga nuo esmės čia politikus tu. O tai čia kas be ko, tai čia bet aišk jie tą daro sąmoningai be jokios abejonės, bet žinai, pavyzdžiui, tai kaip tu gyveni? Aš tau užduodu klausimą konkretų. Ir žmogus pasakoja pasakoja kalba kalba kalba kalba, daug pasakoja ir taip toliau. Bet taip ir neatsako į klausimą, kaip aš gyvenu, kaip jis gyvena. Žmogu, tu bėgi nuo esmės. Klausimas, dėl ko tu bėgi nuo esmės? Dėl ko tu slepiesi po juokeliais kažkokiais tokiais mediniais anekdotais, dar kažkas, kas lemia, kad tu bėgi nuo esmės?
Tai sustok visi tai kaip tu gyveni. Labai daug žmonių yra, kurie bėga nuo teisingų atsako. Gal bijo pasakyti tiesą, gal nenori tos tiesos sau pripažinti ir būtent deflektuoj. Tai reiškias aš kalbu ką tik noriu, juokauju, pasakoju, kad tiktai negrįžt prie esmės, kad tik pabėgt nuo esmės. O gali defleksija būti išreikšta ne per kalbą, o per, pavyzdžiui, žalingus įpročius kokius nors? A pabėgimas nuo tiesos per alkoholį, per kažkokias kit nuo tiesos. Bijau supripažint kažką, pavyzdžiui, kad aš kažko nebegaliu, kažko nenoriu, nepatraukiu ir taip toliau.
Reiškias, aš bandau kitais būdais bėgt. Žodžiu, jeigu žmogus tu paklausi žmogaus apie kažkokią situaciją ir tu matai, kad jisai Pasakyk man konkrečiai vat končia kažką jisai per aplinkui, per aplinkui ir neatsako, tai jisai tiesiog bėga nuo tiesos ir nenori jos pasakyt. Klausimas dėl ko būtent todėl ne pats tau turbūt pripažint jos nenori. Gali būti taip, nes baisu, nes baisu, nes ten gali kažkas būt labai skaudaus ir labai liūdno. Nu turėjau tokią kalbėt ir nieko nepasakyt žinai.
Jo, rusų, rusų yra toksai poskis Vakrukda okala, žinai. Jo, jo. Tai vat aš va tą, nu, dabar jau keli metai susitvarkiau, bet turėjau tą labai smarkiai tokį, žinai, pasakot, juokint kažką tai ir taip toliau, bet man sakydavo, nu fainai, žmogus pasakojo, bet taip ir nepagal apie ką tas žmogus yra. Žinai, tokius girdėjau kelis tokius tokius vakar, vakar, man atrodo, ar užvakar čia žiūrėjom a ryklius a ir ir vaikinukas išėjo pristatinėt savo verslo. Mes draugaus žiūrim, žiūrim, žiūrim, žiūrim ir sakau: "Klausyk, aš jau nieko nebesuprantu, ką jis pasakoja."
Čia t ta ta visur varinėja, varinėja, varinėja, varinėja. Jau užduoda duoda papildomų klausimų. Jis varo, varo, varo, varo ir ir nesupranti, ką jis nori pasakyt, nesupranti, ką jis nori pristatyt, nesupranti vertės. Atrodo per aplinkui, per aplinkui ir atrodo visiem nepavyksta. Žinai, kaip įdomu čia būtent būtent tie išoriniai procesai parodo, kad ir viduj pas žmogų kažkas yra tokio. Reiškia, žmogau, tai ką tu, apie ką tu esi toksai, jeigu tavo žodžiai tokie, nes kas viduj, tas ir išor tie dalykai susiję.
Mhm. Tai dabar keliaukim prie retrofleksijos Mhm. Mhm. Kas tai yra? A kaip šis žmogus elgiasi ir kalba? Vat noriu aš tau dabar pasakyt, Artur, visą tiesą, ką galvoju apie tave, ane? Bet aš geriau patylėsiu, [juokas] palaikysiu sau. Nu, blemba, šitas tai erzina čia kaip bet patylė, žinai, vat, vat norėjau aš tau pas tebūėja, tebūnie, žinai, ta prasme žiūr [juokas] dar darau, tai sąmoningai, sąmoningai kol darau, tai viską reiškia spoj reiškia sąmoningai nu nutrauki būtent kontaktą, bet kai jau tai tampa nebesąmoningai, ai, geriau patylėsiu, ką aš čia manęs klausys, geriau ne patylėsiu, patylėsiu, patylėsi, nes dar įsižeisi.
Jo, jo, dar įsižeisi dar kitiem kažką papasakosiu, dar įvaizdis mano sugris tavo akyse ir panašiai. vieną kartą nutylėjau. Reiškias ta energija, kurią galėjau atiduoti į išorę, aš Bet jinai lieka manyje. Patylėsiu geriau aš dabar nesakysiu aš tau nieko. Žinai kaip būna ir užlaikau savy vieną kartą, antrą kartą, trečią kartą, penktą kartą, bet ta suspausta emocija jinai niekur nedingsta. Ji kaupiasi manyje. Taisu, kai pasako, tai pasako viską iš esmės. Daugiau nėrė ką sakyt. Viskas pabaigsi nepridursi. Jo, [juokas] bet žinai, bet čia tai linksmoji dalis.
Liūnoji dalis vis tik ta, kad kol žmogus neišsako, neišsako, viską užlaiko savyje vieną kartą, trečią. Tas gi tas nu suspausta emocija lieka ir po to žinai kiekvienos situacijos, kai žmogus ramus atrodo, išlaikytas, toksai mandagus labai ir jis tik vieną sako: "Viskas, dabar aš jum viską pasakysiu" arba tiesi išeina be žodžių iš viso sprogo žmogus. Aš 10 metų šventes organizavau ir jūs ne vienas to ir to nepasakėt, nepada. Tai kur tu buvai prieš 10 dev aštuonis metus?
Maniau, kad jūs patys suprasit. Ta prasme, čia kažkas gali būt tokio, žinai, žmogus viską užlaiko. Tai čia, žinai, linksmoji pusė pasako ir išeina. Bet palauk, tai gali būt ir širdies smūgis, gali būt ir kitokios ligos, kas viskas suspausta laikus ir po to sprogsta ir kala per mūsų fizinį kūną. O kaip šitą dalyką spręsti, kad a nu nes aš kaip suprantu, tai yra žalinga santykiui toks dalykas šiaip kaip čia to gali sprogt ir viskas baigsis per valandą laiko ar ten kokį per trumpesnę laiką.
Tai kas vyko 10 metų ir laikys per valandą bam ir užsibaigs? Viskas, negaliu daugiau. Ačiū, išeinu. Viskas, tavęs nebemyliu. Vsio. Mhm. Kodėl tu tylėji visą tą laiką? Tai žinai, tai žodžiu, retroflexikam a reiktų, sakyčiau taip anksčiau šiek tiek apie savo nuoskaudas arba kažkokius tai problematinius dalykus pagyvutina. Ir aš kalbu čia ir nuo savęs iš tikrųjų, nu, tai yra bėda ir tai yra būtent mokytis kalbėt atvirai, kad ir pamažai, bet ir sakyti, ką tu jauti, ką tu galvoji.
Tai bet žinai, šitoj vietoj tas žmogus, jisai sakys, kad aš nesakau, nes bijau konflikto. Kaip jam paaiškinti, kad tas jo tylėjimas vis tiek prives prie konflikto? Kaip prie baisaus, prie baisaus, kaip žinai, kaip jam paaiškinti, kad geriau tas mažas konfliktas, kuris a bus emociškai sunkus dvi tris valandas, gal vieną dieną, bet jisai daug ką išspręs. Vietoj to, kad tai po 10 metų taps a skyrybų priežasti. Paradoksas tas, jis bijo ne konflikto. Jisai sako: "Aš bijau konflikto."
Sako, kad neįžeist ir taip toliau. Iš tikrųjų žmogus bijo kalbėt atvirai, atvirai ir sakyt, ką žmogus jaučia. Klausimas dėl ko? Žema savivertė, nepasitikėjimas savim. Mačiau kiti klausimai yra, bet būtent žmogus bijo kalbėt atvirai. Bet kaip tu gali bijot kalbėt atvirai su savo artimiausiais žmonėm? Artimiausias žmogus, su kuriuo tu miegi, artimiausi žmonės, kurie tave atvedė į šį pasaulį, su kuriais augai ir taip toliau. Kaip tu gali bijot atvirai kalbėt su šitais artimiausiais žmonėm? Kartais nebijom atvirai kalbėti gatvėj su, nežinau, kažkuo tai, žinai, troleibus stotel.
Mažiau atsakomybės. Mažiau atsakomybės. Viskas, mažiau pasakiau, išėjau, pamiršau. O tas žmogus t atsimins ilgam. Atsakybė. M baimė, kad jis atsimins ir prisim baimė, kad atsimins baimė, kad aš tikrai ižeisiu. Baimė, kad kažką sugadinsiu. Vėlgi mano projekcijos, ta prasme tokie nuostabūs santykiai. Jisai dabar supyks, ta prasme, iš kur tu žinai, pakalbėk su juo. Gal kaip tik jisai to laukia, kad jam kažką pasakytų. Nėra gal jie visai nuostabūs visiškai. Absoliučiai. Absoliučiai. Čia tik atrodo, kad tu typp taip.
Mhm. Nes iš tikrųjų kitam žmogui tas toksai tylėjimas kartais atneša vidinių tokių, žinai, baimių, kad kažkas yra negerai ir nuo to ir vystosi tas toks santykis. vyksta tu viskas normaliai nu nenormaliai sakyk vyksta bandai po to spirot liūdna dar kažkas viskas ger tada jau mano projekcijos ta prasme ką su juo darosi žinai nuo ko taip par gal žmogus elementariausias ir kažkokią tai situacija kurie bijo prisipažinti viskas pasakyk keliais sakiniais viską situacijoj išsisprendė aišku tas klausimas kas yra tai toksai žinai grubokas bet bet pavyzdžiui jeigu tavęs tikrai klausia kažkas tai žinai a nu aš vėl pasikartosiu kas yra žinai gal kodėl tokia prasta nuotaika tau a ir taip toliau A kaip jeigu esi tas uždaras, ane, kuris bijai a kaip pradėti kalbėti a kaip išdrįsti?
Ar yra kažkokia formulė tam, kaip paklausti jo ar kaip jam pradėt kalbėt? Kaip kaip pradėti, žinai? Nu, pavyzdžiui, arba arba kaip kaip paklausti, na, tarkim, než nežinau, vat matau draugę susiraukus, ane, nu kaip ir šneka, bet kaip ir jau jaučiu, kad kažkas yra negerai, žinai, ir, A gal prastai jautiesi, kas nutiko? Kodėl tokia šiandien liūdna? A gal galiu kuo padėt? Viskas gerai, viskas gerai, viskas gerai. A ar tai yra netinkami mano klausimai, ar tai yra nenoras juos kalbėt ir kaip šitą nulaužti kodą?
Neatmeskim, kad gali būt abu variantai iš tikrųjų, ta prasme, kad žmogus nenori kalbėt. Neatmeskim ir to varianto, bet pirmas dalykas, tai labai labai nu labai rekomenduočiau nepradėti pokalbio nuo klausimo kodėl. Mhm. Kai mes buvom vaikai kodėlčiukai, viską kodėl taip? Kodėl taip? Viskas tvarkoj. suaugusiam žmogui. Tai tai kodėl Artur tu va taip sėdi dabar? Ką ką tu girdi šitam klausime? Toks turiu teisintis. Aha. Aš tarsi tave kaltinu iš tikrųjų. Tai kodėl toks nusiminęs? Automatiškai, kad atvert žmogų, tu gali užvert labai ilgaus.
Sako, keistas. Tai yra kaltinamasis žodis būtent toksai. Kaltinamasis kaip keistai klausia. M paradoksas. Tą patį žodį, tas pačias raides sukeitus vietomis, pavyzdžiui, dėl ko tu taip jautiesi? Nebelieka kaltinimo. Dėl ko? Dėl ko, nu, pavyzdžiui, dėl ko variantas, bet ne kodėl, nes kodėl iš tikrųjų kaltinamasis ir klausimas. Bet kitas variantas, žiūrėk, nu aš matau, kad, nu, aš gi matau ir jaučiu, kad kažkas ne taip šiandien, kad tu čia matau, kad daugiau nuotikų, tai pasakyk, ar su tavim viskas gerai ir tu tiktai nori pabūt šiek tiek viena ir patylėti, ar vis tik tu nori man kažką papasakot.
Aš noriu patylėt. Viskas tvarkoj. Ačiū, aš supratau, bet aš pasiaiškinu, aš įsitikinu, viskas tvarkoj, tas žmogus patylės ir panašiai. Šeštadienį tokių pažįstamų žmogų konferencijoj, reiškias, rytas ankstyvas, labai ankstyva konferencija. Aš, o labas, žiūrėk, sako: "Labas, matau tave, bet aš esu visiškai be nuotaikos. dar be rtinės kavos ir kol kas nenoriu sorus niekuo bendraut gerai tvarkoj pusės valandos tvarkoj nuėjo žmogus pagėrė kavą pusės valandos viskas tvarkoj žmogus aiškiai išsakė ta prasme tai tai čia lygiai taip pat bet čia jau aukštas toksai pilotažas žinai kai tu kai tu nebijai pasakyt kitiems kaip tu jautiesi negalvoji apie čia pasakė bet mes galim paklaust to patys sakyk žiūrėk sakau aš matau kad su tavim kažkas ne taip matau kad ne ta nuotaika kokia buvo, pavyzdžiui vakar ir taip toliau
ar nori apie tai pasišnekėt ar nori pabūti vienas viena ir panašiai pasakyk tu man kaip man dabar elgtis kaip labai geras labai geras noriu kad tu dabar prie manęs nelįstum tvarkoj viskas. M labai geras. A dar yra konfluencija. Konfencija. Konfluencija kaip koks meksikietiškas vardas. Klausyk. Konfluencija. Konfluencija. A iš Santa Barbaros. A kas tai yra? Mes viską šeimoj darom kartu. Mes esam visą laiką kartu. Ai čia kai mes mes važiuojam atostogaut, mes viską perkam. Mes mūsų mintys vienodos, mūsų vertybės yra vienodos.
Mes viską perkamės netgi vienod. Mes žiūrim tuos pačius filmus, nes mes esam, nu va čia būtent yra jau ant tiek sulimpam vienas su kitu, žinai, kad pamirštam, palauk, o tai kur tu ir kur jinai? Ar ten jinai ir kur tu esi būtent? Tai yra palauk, ar gyvenam dar atskirus gyvenimus, ar tu nebematai savęs kaip atskiro vieneto, kaip atskiros asmenybės? Bet tai nėra, kad čia a psichologų neigiama įtaka padaryta tam, jog žmonės, kurie labai lanko terapijas, skaito psichologines knygas, klauso tų visokių tenai psichologų gurų ir taip toliau.
ir ir mano tuo pačiu laidų a apie tą žinai, kad tikras santykis prasideda tik tada, kai atsiranda žodis mes ir tada tas perdėtas visur mes vartojai tvarkoj. Kol tai yra sąmoningai, mes iš tikrųjų viską darom kartu. Aš suprantu, ką aš sakau, žinai, bet kai jau žmogus daro nesąmoningai, nu sakykim, mes sutvarkėm katilą, mes sarkėm katilą, ką mes perkam valgyti, kur mes norim šį vakarą eiti. Tu net nejaučia, kad viskas pamiršti, kad esi tu ir tu. Mes esam dviejs.
Jau tas tampa automatas ir nesąmoninga. Reiškia, žmogu tu jau nebeatski, kur esi tu, kur nebe tu esi. Kuo tai gali būti blogai? A tarkime, kuo šitas dalykas gali būti blogas? A tiek santykyje, tiek ateis laikas, kai tavęs paklauso ko tu nori? Aš nežinau vat ko mes kartu norim. Aš žinau, ko aš ką pats nori. Aš kai tu tampi priklausomas nuo kito. Ir aš pametu save. Aha. Ir kažkurią vieną dieną tai aš tapsiu nebereikalingas toks, nes aš nebe aš.
Viskas. Kitam tu partneriui tampi nebeįdomus. Nu kažkada ateis laikas. Viskas, viskas apie viskas, viskas aišku. Kažkada tu buvai va toks, va tada buvai išskirtinis, o dabar tu viskas toks pat, reiškias nebeatpažįstu tavęs. Kur tu, kur dingo tas anas, vat su kuria mes bendravom prieš tiek tai metų? M ok. A jeigu aš gerai, aš bandau dabar reflektuot, įsivaizduot situacijas. Jeigu tai yra santykių pradžia, nu taip sakykim, pirmi metai, kai mes vis tiek bandom susigyventi poroje ir mes visą laiką sprendžiam, tai ką valgysim.
Mhm. Ane? Nu tai ką, ko ko nori? O ko tu nori, žinai? Nu tai gerai. Ir tada bandai įtikti, kad abiem būtų gerai. A kiek yra sveika vat kaip kaip tą atskirtį daryti, kad ir čia nebūti labai egoistu, žinai, kad aš noriu to ir taškas, žinai, aš vat aš aš, žinai, nes nu čia irgi egoizmas tada lenda jau, ane? Tai kaip ir iš vienos pusės nepamesti savęs, bet ir tas toksai, bet ir vis tiek a turėti kad ir žinai, pabandykim va čia va nubrėžti tą ribą, kur egoizmas ir tas, kad ne kad netapti mes, bet ir išlaikyti save.
Nu, pabandykim pafantazuoti, žinai. Žiūrėk, nu ko tu norėtum? Aš norėčiau to, ko tu norėtum aš to, žinai, atvari pasakius, mes vakar valgėm tą, man tas nelabai tik. Gal šiandien galim kažko kitų pakeist, pagalvokim ir va taip, žinai, va taip bandyt susitart. Faktas, kad tai nesakau, visada toli gražu, kas bus aš noriu to ir viskas arba mes norim to ir taip toliau, bet pabandyti, žinai, o kas tau būtų skanu šiandien, o kas tau būtų skanu šiandien taip išlaikant ir vienas tą savitumą, tą autentiškumą, bet tuo pačiu mes esam kartu, žinai.
Svarbu, kad nebūtų, ką tu nori vert, ai man vienodai, ką tu padarysi, man viskas tinka. Šitas negerai. Nu kaip, nu kartais gerai, kartais taip būna iš tikrųjų. Kartais man tikrai kartais vienodai tinka viskas, bet kai kol tu tą sąmoningai darai, viskas tvarkoj. Bet kai tas tampa nesąmoningai, tai klausimas tau tikrai vienodai? Ar tu kas gal šitoj frazėj, kur tu pasakei, ką pagaminsi, viską nesvarbu, žinai, reiktų pridurti, kodėl a man tai yra dabar šiuo metu nesvarbu, a tada tai yra kur kas aiškiau, nes jeigu tiesiog įvardinsi, kad nesvarbu, tas kitas žmogus pagalvos, ta prasme tau nesvarbu, bet jeigu aš ateisiu, sakysiu, žinai, aš šiandien taip pavargau, man tikrai viskas tik, man tikrai viskas tiks, nes tu visą laiką nuostabiai viską pagamini, pati sugalvok, nustebinkim.
ir aš, ir tu, ir mes kartu, ir labai viskas. Taip. Mhm. Man viskas vienodai, daryk ką nori, tai čia reiškias jau kažkas nebe taip. A dar žinai, a tos šventės neišvengiamos be naujų kompanijų, be kažkokių tai vakarėlių, naujų metų. Čia mes kalbam šiek tiek apie Kalėdas, bet vėlgi gali būt mus pakvietė pirmą kartą a prie stalo a ten mano naujos draugės tėvai ir štai aš pirmą kartą ateisiu pas juos arba galbūt aš einu į kažkokią kalėdinį vakarėlį naujoj įmonėj, a kur aš dirbu kelis mėnesius.
Na, tai nauja kompanija ir charizma, charizma ar charizma. Taip taip kai pasakysi, taip nepagadinsi. A ar galėtum tu kaip charizmos mokytojas guru, mes tuom esame ir jau nufilmavę vieną laidą, apie tai tikrai žmonės gali atsisukti pažiūrėti. Nuostabi laida, labai daug naudingų įžvalgų. Tai gal kažkiek pasikartosime. Čia irgi normalu visai. Laida buvo ganėtinai senai. Atėjus į naują kompaniją, kaip reiktų tinkamai elgtis, kad nesusidegint a kad, kaip sako Dominykas Kubilius, n degint ant laužo, žinai. A tai kaip turi atrodyti balsas, pauzės, galbūt, žvilgsnis, sėdėjimas, elgesys gal yra kažkoksai, žinai, toksai, nu, aš taip jau galima sakyti banaliai turbūt paklausiu, yra kažkoks tai toks a defaoltinis modas, kuriame žmogus nu saugiai praeitų tą pirmą įspūdį ir nesusidegintų, nepadarytų blogo įspūdžio.
Nu tai paimkim, žinai, šiek tiek iš NLP metodologiškai, žinai, kas yra efektyvi komunikacija, efektyvios komunikacijos strategija. Trys esminiai žingsniai. nukalibruoti, prisiderinti, vesti. Ką reiškia nukalibruoti? Atėjau į nepažįstama draugija, kompanija. Pirma aš kalibruoju, stebiu, kas vyksta, kas čia yra, kas, kas daugiau kalba, kas mažiau kalba, kas kaip sėdi, apie ką kalba, kokios temos, kokie klausimai, kokie juokai, žodžiu, kaip kas bendrauja. Bandau suprast pagal išorinius požymius, kokios čia žaidimo taisyklės, kokios tradicijos. Na, jeigu aišku prieš tai nežinau, bandau būtent nukalibruoti, kas čia vyksta, kokie procesai.
Nukalibravau, supratau. OK. Antras, reiškias charizmatiško žmogaus, kuris moka bendraut žingsniais, tai yra prisiderink. Mhm. Tai yra šiek tiek būtų panašiom temom pradėk kalbėti, užduok panašius klausimus, galbūt pabandyk pajuokauti panašiom temom, palaikyk pokalbį panašiom temom ir taip toliau. Kam to reikia? Kam to reikia? Tam, kad prisiderintum. Kam reikia prisiderinti, kad o žiūrėk, jisai labai mes esam apie tą patį. Aš tai jum galiu pasitikėti. Mes kalbam panašiom temom, mes mąstom panašiai. Reiškias tu savas. Tu kaip svoj kompanijoj, bet tu esi savas.
Bet aš sąmoningai žaidžiu tam tikrą žaidimą. Būtent aišku galiu iš karto parodyt, kas čia aš esu. Galiu iš karto nukalibravau, nepatiko, dabar bus mano tvarka. Nu galiu pabandyti, gal kažkas gausis. Bet čia jau rizikinga iš tikrųj, nes galiu pasodinti svetą labai greitai, bet kur kas papraš nu saugiau yra iš tik nukalibravau prisiderinau reiškias panašiai kalbam, panašiai klausimam, panašiai juokavam, panašiai sėdim, panašiais greičiais galbūt šnekam ir taip toliau. Tvarkoj. Bet tokiu atveju aš laukiu momento, kai kažkur galėčiau, jeigu bus proga kažkur sakykim ir parodyt, ką aš moku nuvesti, sakykim kažkur ten, kur aš galiu, pajuokaut.
Mano tema papasakot apie save tuo pačiu tuo pačiu viena akim nuolat kalibruojant kaip mane stebi ir jeigu reikia prisiderinti atgal reiškias kad nenuvažiuot ten, kur nereikėtų nuvažiuot. Kitas dalykas charizmatiško žmogaus poelgiai poelgiai a nu mokančio bendrauti žmogaus elgesys. Vietimoj kompanijoj. Užduok klausimus, klausyk, domėkis kitais, stebėk kitus, parodyk dėmesį kitiems. Būtent, nu, sakom, palengva, palengva eik į tą būtent į tą vaibą. O kaip komplimentai? Pavyzdžiui, a ateini a į kompaniją, kur tu žinai galbūt tu žmones iš kažkur, tai žinai, galbūt ten kokie žinomesni žmonės ir tau patinka jų kūryba, dar kažkas, a o jie tavęs nelabai žino, gal irgi matę, girdėję, bet nu gyvai nesat susipažinę.
A, komplimentų sakymas, pagyrimas už darbus, žavėjimasis jų darbais. Čia yra geras metodas ar ar toksai biškį lindimas po padu? Komplimentas yra nuostabus dalykas, bet kaip sakoma, pagrindinio visatos dėsnio, tai yra pusiausvyros nieks neatšaukia. Iš tikrųjų kaip aš tą komplimentą pasakysiu labas vakaras. Kaip džiugu tikrai būti tokių tikrai nuostabių žmonių būryje. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę čia pabūti. Tvarkoj. Pasakiau nuostabūs žmones, pagyriau, komplentą pasakiau, atsisėdau. Viskas, užtenka to. pradžioj po to žiūrėsim, bet jeigu nuo pradžių sakysiu ditiram bus gedosu ir panašiai, tai gali sukelt tam tikrų įtarimų, kad tas žmogus nori įsiteigti.
Tada praktiškai natūralu, kad tas komplimentas bus jau perspaustas. OK. Ir nebesužais taip, kaip su Kitas dalykas, komplimentas. Kiek jame yra nuoširdumo, žinai, galiu pasakyt atidirbtą tam tikrą frazę, gera čia būti, ačiū. Nu tvarkoj, bet tai bus ne, nu sakit tas telepardavėjas, kuris skambina, tai bus nenuoširdu, bet tai bus nuoširdu, tikra, autentiška, geras, fainas. Nuoširdu, tai turbūt galima sakyti individualiai pritaikyt tam žmogui, ane, autentiškai taip. Taip ir ir būtent. Ir aš pats nuoširdžiai sakau, nuoširdžiai būtent tam konkrečiam žmogui.
Tikiu kuo sakau? Tikiu vienareikšmiškai. Čia ko gero pagrindinė charizmatiško žmogaus savi. Tikėti tuo, ką tu šneki. Tikėti tuo, ką šneki. Mylėti tai, ką darai ir panašiai. Ko nedaro būtent ko nedaro charizmatiškai žmonės. Yra dalykai, kurių jie niekada nedaro. Ką, pavyzdžiui, a padaro necharizmatiškai ir dėl to labai stipriai nudega kartais. ne to nejausdami. Čia, žinai, irgi toksai, nu, slidus klausimas, bet aš sakyčiau, žinai, kadangi charizma man tai yra apie autentiškumą ir gebėjimą būt pačiu savim, vat aš va toksai pačiai akimirką esu, liūdna šią akimirką esu, links vat aš toksai esu, bet aš va toks tikras, aš nemeluoju pats sau.
Tai ko gero pagrindinis dalykas, ko bando nedaryt charizmatiškas žmogus, tai nemeluot pačiam sau. Aš darau, bet pats tuo netikiu. Darau, bet nenoriu to daryt. Kodėl aš tą darau? Nežinau. Va čia ėjimas prieš save. Čia ir tu, nu, kartais būna tokių situacijų, kai tu turi tą padaryt. Mhm. Bet galbūt galim palengvint savo gyvenime taip, kad tvarkoj aš žinau, ką aš dabar sąmoningai darau. Taip, darau taip dėl to, kad dabar šitoj situacijoj būtent taip reikia, bet tai ne apie mane, bet aš tą padarysiu.
Nu čia toksai žaidimas gali būt. Čia man, žinai, a priminei Matthew Mcahi. Mm. Jisai, man atrodo, vienas labiausiai pasitinkinčių ir charizmatiškiausių aktorių, nes kai jo interviu klausai, jisai, pavyzdžiui, buvo vienam interviu, jisai sėdėjo, sėdėjo visai padoriai apsirengęs viską, jis tiesiog paėmė, va taip va buvo stalas, jis kojas nusėjomė batus, a, be kojinių, be nieko, ant stalo kojos susidėjo, žinai, ir sėdi ir šneka toliau. Taip, taipedė manidojė kojų ant stalo. Rimtai? Nu sako man tiesiog tokia nuotaika dabar.
Ir jisai tiesiog čilina, žinai, ir po to galvoj, bet jis neperžengė jokių ribų, nieko neišdviau ten niekam ant galvos ta prasme, neužlipo. Labai labai viskas labai, kaip sakoma, išlaikė, nu, ant tam tikros ribos. Ant ribos tipo, nes kas yra, kas yra charizmatiškas žmogus? Yra žmogus aukšta savivertė. Kas yra aukšta savivertė? Tai priėmimas savęs va tokį. Vat aš toks es. Mhm. Ir kol aš neperžengiu tam tikrų ribų, aš elgiuos. Va taip man yra, man taip dabar geriau patogiau, ta prasme, tikiu, kuo sakau, tikiu tikiu, ką ką darau ir priimkit, arba ne, ane?
Taip, taip. Aš save priimu tokį va toksai aš taip aš galiu klysti, bet aš žinau, padariau klaidą, aš ją ištaisysiu, bet aš va toks va taip. Mhm. Žmonės dažnai būna, kad bijo kalbėti prie stalo. Mhm. Čia vat jeigu ne nuo elgesio eiti prie kalbos, ane, kad jie bijo kalbėti prie stalo ir, pavyzdžiui, drovisi, gėdinasi savo minčių, a bijo pasakyti savo mintis, nes nepritampa prie kitų minčių, žinai, a galbūt nuomonės. A kaip elgtis tokiem žmonėm, kaip tą drąsą atrasti, kalbėti tai, ką tu manai ir nebijoti atstovėti už savo už savo žodį.
A ar tai yra lavinama, ar tiesiog tai yra žmogaus būdas ir kodėl ta baimė egzistuoja? Kur tos baimės šaknys yra? Tai baimės šaknys, žinai, vienas iš charizmos priešų, drovumas. Gal kažkada kažką pasakiau, labai mane kažkas subarė vaikystėj ir nuo to karto gal geriau aš patylėsiu, nes mane vėl subars. Galbūt baimė, kad tas gali pasikartot. Tai čia patyčių turintys vaikai patyčių. Taip, taip, taip. Bet kitas, pavyzdžiui, dalykas, žinai, kad sako, nu, kad visai netylėti prie stalo, kai kiti aplinkui šneka, tas vienas visą vakarą pratylėjo, žinai, kaip kaip galima čia sužaisti, žinai, tai galima uždavinėt klausimus kitiems, domėtis kitais.
Papasakok, kaip tau ten buvo. Aš kaip ir dalyvauju pokalby, aš inicijuoju pokalbį, bet kalbi tu, bet aš reiškia, bet mes šnekam kartu. Užduok domėkis kitais žmonėmis, pasakok ir galbūt iš to domėjimus natūraliai ir tu turėsi kažką papasakot, kai matysi, kad yra kontaktas su kitu žmogum. Aš, žinai, dar esu pastebėjęs, kad būna a čia galima taip skirstyti, nu, negražiai išsireik, bet va mes ką tik kalbam dabar apie tai, kad reikia nebijot reikštis. A būna tokie labai protingi, žinai, sofistikuoti žmonės, nu tikrai ten krūvą išsilavinimų, turi, viską apsiskaitę, taip toliau.
Dažniausiai jie būna tokie tylesni ir neryškūs, taip atrodo, net nepastebėjim, sako, net nežinojau, nepagalvojau. O tokie vidutinybės, žinai, jie būna garsūs ten, juos visi girdi visą vakarą, žinai, rėkia. Mhm. Kodėl yra toks skirtumas, kad tie dažniausiai tokie susifistikuoti, protingi, išsilavinę, apsiskaitę žmonės, jie būna tylesni? A kodėl taip nutinka? Ar čia tas protingumas atneša tą tylėjimą, ar čia mano jau stereotipas yra? Žinai, čia nežinau, bet čia kartais, nu, galbūt nu situacija tokia, kad tam žmogui nori daugiau pasišnekėt.
O kitas dalykas nu vat pavyzdžiui mano darbas, aš vedu mokymus 23 metus vedu mokymus. Aš per savaitę vedu tris keturias kartais penkias mokymo dienas. Po aštuonias valandas į dieną aš šneku praktiškai, nu vat po aštuonias, šešias astronomines valandas į dieną aš šneku. Per savaitę atrada daug valandų susidaro. Patikėk, per šeimos vakarė aš dažniausiai tyliu, [juokas] bet tai yra natūralus norasčiausiai, nes tu išsitaškai per savaitę tiek, kad tu nori kažkur šiek tiek patylėt ir paklausyti kito žmogaus.
Gal ir tie žmonės, žinai, ant tiek prisišneka kitur, kažkur kitose aplinkybėse. O čia duok žmogui tam pašnekėt. O tas žmogus atvirkščiai visą dieną ofise tylia, gal šventę, nu, chebra, aš papasakosiu, duok jam sceną. Viskas tvarkoj, ta prasme, net galima, scena tavo, net galima pasidžiaugti, paploti jam, užduot klausimą dar kaip sako, painicijuoti, dar kažką papasakoju, žinai. Tai žodžiu, tokį žmogų, kuris yra toksai, jį reik sodinti stalo gale, kad jis matytų visus iš abiejų šono. Tas, kur kalba daug.
Taip. scena tavo. [juokas] Nu ž pas tas pas gruzinus tamada yra toksai, reiškia, žinai, kuris visą stalą užimais, nu, tai čia kažkas tokio. Tai o klausyk, vat įdomus dalykas, pavyzdžiui, nuo charakterio, ar yra tinkamos a vietos, kur atsisėsti? Ne, nu žiūrėk, tarkim, 10 žmonių, kvadratinis stalas, nu, stačiakampio formos. Taip, faktas, jeigu tu atsisėsi per vidurį ir tave sup iš abiejų pusių žmonės, tai tu galėsi ir su šitais pakalbėt, ir su šitais pakalbėt, ir priešais save pakalbėt, bet jeigu tu atsisėsi kampe, tu jau esi ribotas, tu jau gali kalbėt tik su šitu ir tavęs jau tam gale negirdės.
Tu jau žinai, tada tu arba turi labai ekspresyviai kalbėti, kad girdėtų, arba tu dažniausiai visą vakarą tyli. Ar taip ir žmonės sąmoningai renkasi vietas? A čia yra kažkur tai paslėptos psichologiniai dalykai, ar ne? Aš negaliu kalbėt už visus žmones, kalbėsiu už save, kaip kaip nedarbo metu aš esu intravertas. Ne darbo metu, darbo metu ekstravertas. Nedaro metu esu introvertas ir visą laiką rinksius ten kažkur šone atsisėst. Rimtai? Taip. Nes man tai patogiau prčiausia, žinai, kadangi aš dirbu, aš dirbu.
Dabar yra viskas vakarėlis, duokim sceną kitiems, tegul kiti džiaugiasi. Aš būsiu labai linksmas dalyvis, bet kaip sakoma, tegul kiti kiti būtent užsuka visą vakarėlį. Aš labai jaukiai jausiuos kažkur šone. Jeigu ko reikė, tavęs paklauso, ane? Ir tu atsakysi tada aš padirbėsiu. Jo, jo, jeigu bet ko reikės, tai atsakysiu. Jo, bet šiaip aš mielai džiaugiuosi kitais, kai kiti užima kitus svečius. Labai džiugu, kad aš galiu padalyvaut kaip paprastas svečius. O ką daryti, jeigu pokalbio metu tave nutraukia prie stalo?
A kaip elgtis? Ar čia nepagarba žmogui rodoma, ar tiesiog gal taip tokia kultūra, bet jeigu tu kažką pasakoji ir tave nutraukinėja, kaip kaip elgtis? A priklausomai, kas nutraukia, kokiam kontekste, ką aš kalbu, bet visada galim, pavyzdžiui, pasakyti tuoj dar vieną minutę ir aš pabaigsiu savo kalbą ir visa scena bus jūsų. Bet norėčiau pabaigti savo kalbą be pykčio, be nieko su šypsena ir pana pabaigti savo kalbą. Galbūt tai į temą nutrukimas dramatiškai, ne? Nu aš kaip nu aš galima palaukit aš pabaigsiu savo kalbą.
Čia čia jau vakarėlį vakarėlių įkrašt tuoj, pavyzdžiui pabaigsi. Nu tiesiog kaip aš tau pasakysiu ir tonas priklauso, bet tuoj pabaigsiu ir bus jūs. Variantas toksai. Bet gal žmogus, pavyzdžiui, nutraukia su mintim, kad papildyt mane nori? Varkoj papildyk, po to aš tęsiu po tavęs vėlgi tai kontekstas koksai yra. Kokiame kontekste mane nutraukia? Bet žinai, būna tokių žmonių, kuriuos visą laiką nutraukia. Toks jausmas, kad jų žodis nėra toks svarbus ir juos nutraukinėja. Ar jie čia hierarchijoj šeimos yra kažkur žemiau, ar ar dėl kažkokių būtų šaunu tokiam žmogui vis tik pagelbėti kažkam tai nuo stalo kitam žmogui.
Tuoj visi pakalbėsim. Duokit žmogui pasakyt viską iki galo. Tokios pagalbos, paramos iš šalies būtų labai šaunu. Jeigu tu matai, kad kažkam tai vyksta, tai čia paprasčiausiai padėt žmogus. Žmogus tik dėkingas bus už tai, nes gal pats jis nesugebėt drąsiai to pasakyt, kad duokit man pabaigt. Mhm. A dar žinai, vat čia turbūt vienas iš tų gestų, kur tu parodai žmogui, kad su tavim saugu, žinai, kad į šitą, į šitą aš galiu atsiremti. A, ar yra dar kažkokių tai gestų, pavyzdžiui, kad parodyti šeimos nariam, kad prie stalo yra saugu, kad mes čia esam saugioj aplinkoj, ypač jeigu, pavyzdžiui, yra naujų žmonių ratas, žinai, kurie gal pirmą, antrą kartą yra prie stalo ir galbūt jaučiasi nejaukiai, nesaugiai.
Kaip parodyti, tarkim, šeimininkui arba šeimos senbuvėm, kad prie šito stalo yra saugu kalbėtis bet kokiom temom, kad čia yra saugi atmosfera. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, taip nelabai jaučiasi, nu greičiausiai, žinai, tu pats atsakei į šitą klausimą savo klausimo pateikime, žinai, kad būtent yra tam tikrų taisyklių paaiškinimas, vedimas, pagal kokias taisykles mes žaidžiam prie šito stalo. Čia visi savi, čia visi viens viską apie kitą žino. Žodžiu, tu esi mūsų dabar komandos narys, mūsų šeimos narys. Būk drąsiai, kalbėk, iš tikrųjų mes tave išgirsim, mes tave palaikysim, koks tu bebūtum.
Vėlgi čia kaip čia kaip kaip pavyzdys, ta prasme, kaip reiškia būtent, nu, kad žmogu būtų aišku, bet taip ir verbaliai išreiškia pasakyt, ane? Tam tikrus kažkas sako, nu visur yra tam tikros žaidimo taisyklės, kaip čia, kaip čia. Paaiškink žmogui žaidimo taisykles čia prie šito stalo, viskas. O kaip kitaip? Kaip ką mes turim? Mes turim žodžius, iš kurių galim sudėti tam tikrus sakinius. Tai tuo mes ir skiriamės nuo kitų gyvūnų. Tai va. Bet žinai, a čia dar būna toksai a momentas, kai toksai charizmatiškas, įdėkim į kabutes, perdėtai charizmatiškas elgesys.
Kartais gali atrodyt taip charizmatiškas, bet būna jau narcisizmo, kažkokio tai egoizmo išraiškos. Kur yra ta riba? Mhm. Tarp charizmos ir narcisizmo? A, toks yra dalykas. Charizma tikrai ne apie mane. Charizma tai apie mus. Tai yra iš tikrųjų tai yra dialogas, tai yra kontakto dalykas. charizma. Tai nėra, kad aš charizmatiškas, visi nesvarbu. Aš mezgu kontaktą ir labai slidi riba tarp to pasitikėjimo ir narcizmo. Pasitikėt savim būtina, mylėt save būtina, bet kas man gali parodyt, kai ta meilė pergoja narcizmą, tai va tie žmonės, kurių aplinkoj aš esu.
Ar tai, ką aš kalbu, dar priima, ar mane dar mato, ar į mane nebekreipia dėmesio dėl kokių tam tikrų priežasčių būtent kas vyksta, ar kontaktas išlaikomas auditorijoj, ar auditorija praktiškai jau tie aplinka kažkur nuo manęs nusisuka ir reiškias matyt kažkur perlenkė man aiškiai parodė reiškias, kad riba buvo peržengta. Grįžtu atgal. Vėlgi tai yra Mhm. Tik kontakto išlaikyme mes matysim, ar mes dar charizmatiški, ar mes jau narcizai. Kai žmonės nebemato jau to, tai čia totalus narcizas yra.
Kai tiktai aš esu svarbus, kiti man nesvarbūs. Nu tvarkoj tavo pasirinkimas yra, bet tau aplinka ką tik parodė: "Žmogau, tu peržengi ribą." O narcizai iš viso patys mato, kad jie narcizai? Kaip ten sako žinai, sąmoningas narcizas mato, bet kai jis tampa nebesąmoningu, tarkim, tai greičiausiai nebemato. Dabar aš suprantu, kad aš turiu pasirodyt ir parodyt visą gražiausią pusę. pagalvoju žmogus tvarkoj sąmoningai sugalvoj, kad bus dabar narcizas. Kai kas kai žmogus jau nebesupranta to natūralu, kad tai tada jau yra žmogus, kur visur geriausias.
Super. Bet tau aplinka rodo ženklus, kad taip nėra. Tu nematai ženklų, žmogau, tada jau daryk tam tikras išvadas. Mhm. Nes liksi vienas. Gerai. Bet jeigu šventės pasisuko šiek tiek kita kryptim Mhm. A ir kai mes pokalbį pradėjom nuo tų važiavimų pas tėvus, nevažiavimų ir taip toliau, čia prie stalo, žinai, konfliktai visgi įvyko, nemokėjo jūsų valdyti ten a mama pavarė ant dukros vyro, a vyras tenai netyčia pakalbėjo apie politiką kažką, tai žinai ten susipyko dėl kokio karo, a ten ir taip toliau.
Ir žodžiu važiuoja atgal jau porelė ir sako: "Žinai, aš supratau, kad mum reikia skirtis." Mhm. Ką daryti tokiai porai, kur ta Kalėdų kūčių vakaras tapo lemtingas? Nors dar prieš išvažiuojant pas tėvus atrodė nuostabiausia pora, bet tas Kūčių vakaras artimam rate sukėlė tokį tokį konfliktą, kad atrodo visas visus mygtukus suspaudė, žinai. Mhm. A skyrybų link. Žinai, aš jau nežinau, ką daryti, kai mašinoj pasako tokius žodžius, kad mes aš jau noriu skirtis. Aš jau nežinau, galbūt jau čia post faktum, galbūt čia yra vėlu.
Tačiau žinai, bet kurį konfliktą, nu bet kurį, nu, daugumą konfliktų va tokioj vat kaip tu sakai, tokioj situacijoj galima išspręsti, nu, ne tai, kad paprastai, bet yra tam tikrų įrankių. Tas magiškas žodis, žinai, atleidimas yra laimės formulė. Žodis atsiprašau yra laimės formulė. Matom, sukeliam, kažkas sukėlė konfliktą, kažkas su strigerno ir panašiai. Gebėt pripažinti, taip, padariau klaidą, ne ten nuėjau, ne tą pasakiau. Aš noriu visų labai atsiprašyt. Atleiskit man už tai, kaip sakalo, prie stalo, prie visų prie visų atleidimas ar laimės formulė.
Viskas taip jau buvo įk viskas išsitaškim, išsidaužėm ir taip toliau. Bet tas gebėjimas pripažinti, kad nu sor ne tą pasakiau, tikrai atsiprašau, kaltas. Galbūt tai nebus jau kai buvo anksčiau pradėję nuotaika, bet kokiu atveju konflikto nebelieka. Žmogus atsiprašė ir turbūt visų akyse pačiam tai bus labai sunku, bet kitų akyse labai labai pakiltumė, bet tai pakiltumėt reikšmiškai. Ir kitas dalykas tikrai kamą mes čia kažką nesąmonę skūčių vakaras o mes čia tokius dalykus šnekam užtenka ir aš atsiprašau ir aš atsiprašau ir aš atsiprašau.
Nu nu turėtų taip būt greičiausiai, žinai, bet tai vat kas prisiima tą atsakomybė sako atsiprašau. Tai čia būtų labai stipru, bet čia iš tikrų kas pirmas, bet čia grįžtam prie to, nu tikrai labai charizmatiško žmogaus poelgis būt, pasakyti tą magišką žodį. Atsiprašau, atleiskit man, žinai, išvis, pavyzdžiui, kaip tas hopas, žinai, ten tie keturi žodžiai ten tas iš Havajų tos metodikos, žinai, aš atsiprašau, atleisk man, ačiū, aš tave myliu, žinai. Nu čia iš viso keturios magiškos frazės.
Nu bent bent vienos už ten, ką aš atsiprašau, atleiskit man, žinai, tai yra stipru. Tai yra labai stipru. Ir būtent dar Kalėdų Kūčių vakarą tą pasakyt, sakykim, po konflikto. Tai iš tikro tau iš tikrųjų kalėdinis stebuklas. Kalėdinis stebuklas jau geresnio nesugalvosi. Tai tiem, kurie dabar žinai vienu sakiniu, kurie m tiki, kad yra tobulos šventės ir kad per šventes niekas nesipyksta ir taip, kaip jie planuoja šventes, taip ir įvyks. Mhm. Ar taip iš viso įmanoma? A, o jeigu ne, tai kaip šia kaip kaip dėlioti tuos lūkesčius, kad tos šventės praeitų kuo a kuo švelniau, kuo palankiau visai šeimai?
Žinai, apie tobulumą šnekant, buvo kažkas toksai garsus kritikas Egmundas Jansonas, Frederiko Jansono tėtis, va šito mūsų prezidento patarėjo. tikrai garsus, nuostabus, žiaurus kritikas teatro dėl to, kad jisai rašydavo tokius labai tokius aštrius straipsnius, ypač jam nepatikdavo spektaklis ten iš ar aktorius ten, nu ten praktiškai negalėdavo, bet nu teisingai rašydavo, bet nu aštriai labai. Ir kažkai jisai pasakė, sako: "Aš dėl to taip rašau, nes ieškau tobulo spektaklių. Aš ieškau ir laukiu tobulo spektaklių." Nu tai buvo kritikas iš aukščiaus, nu top lygmuo iš tikrųjų.
Tai yra, nu, mega filosofinis lygmuo ir panašiai. Ir kažkada tai buvo 1993ieji metai, man atrodo, pirmas laif festivalis Lietuvoj teatro tarptautinis ir tuo metu atvažiavo pats Ingmaras Bergmanas, nu, jo teatras Ingmaro Bergmano spektaklis garsaus to švedro režisierus. Ingmaras Bergmanas ir jo spektaklis Markę Desat. Nu tai buvo kažkas nesuvokiama, kad į tokią Lietuvą atvažiuoja tokio lygio spektaklis. Nu aš mačiau tą spektaklį, nu, tai kosmosas visiškai, žinai. Ir po to Jansonas parašė, kad aš mačiau tobulą spektaklį. Ir aš paklausia, nu ir kaip?
Ir sakė, tai buvo žiauriai nuobodu. [juokas] Suprantik kokus dalykas įdomus yra. Tu ieškai tobulybės, tu ją atrandi ir supranti, kad viskas, viskas padaryta, nėra apie ką. Tai aš galvoju, žinai, galbūt nuo to, pavyzdžiui, atsispirant, ar nebus taip, kad mes visi norim tų tobulų Kalėdų, tobulos šventės, bet koks tas tobulumas yra ir jeigu bus tobulai pagal mano įsivaizdavimą, ar tai nebus elementariausiai netikra nuobodu, kad nu tokio nu holivudinėse reklamose, kur viskas labai gražu, bet yra netikra, žinai.
Bet galbūt esmė ir tame yra, kad mes visi turim savus įsivaizdavimus, kas tas tobulumas yra, skirtingus lūkesčius ir vat gebėjimas išgirsti kitą, priimti kitą, kažkur pačiam nusileisti, kažkur apsikabinti, o nesusipykti, va tas gebėjimas lipdyti kontaktą per savo netobulumą, galbūt čia yra pats didžiausias stebuklas. Galbūt to ir palinkėčiau. Bet žinai, gal čia ir yra a tame visa nelaimė, kad mūsų įsivaizdavimą apie Kalėdas a nupaišė Holivudiniai filmai, a įvairios reklamos tos Coca-Colos ir taip toliau, kur mes matom tą idilę, bet įgyvendinti jos realiai negalime, nes ta idilė yra tiesiog fikcija, a surežisuota režisierių ir pasamdytų aktorių padarytas visas sceninis įvaizdis.
ar nebus, pavyzdžiui, jo, o gyvenimas tikrai nėra scena, o kitas dalykas, ar nebus dylė taip pasakyti prie stalo, kaip aš jūsų visų pasiilgau, viskas, kokie mes skirtingi bebūtumėm, nesvarbu kokie patiekalai, nesvarbu kaip mes čia visi, kokias dovanas dovanojam ir panašia gerai, kad žinai poskis, sveiki sulaukia šventų Kalėdų, mes to sulaukiam, reiškias, mes gyvi, mes prie stalo, reiškias, mes esam kartu, va tavas stebuklas ir tą pasakyt ne veltui tie, žodžiu, pasakyti buvo, žinai, o dar to atsiprašau už tai, kad ten kažkada prikalbėjau ir taip turi vat tai kame šnekėjau, va tau yra stebuklas, viskas.
Super, super. Ačiū. Super. Visus artėjančiom šventėm. Taip. Ačiū Donaldai, kad atėjai dar kartą apsilankei. A ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite parašyti komentaro, kaip jūs šiašias šventes, kaip jom ruošiatės, kaip jų laukiate. Galbūt susidūrite su panašiais iššūkiais, apie kuriuos mes šiandien čia kalbėjom su Donaldu. Na, ir kaip visada susitiksime su jumis jau kitą savaitę. [muzika] Iki. เฮ