6 balandžio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Tai nori pasakyti ir Putinas yra labai charizmatiškas žmogus. Intravertas yra pats geriausias pardavėjas. Kodėl? Kokie būtų patys didžiausi charizmos priešai? Dieve, duok man protingesnius už mane pašnekovus. Ekstravertas yra iš karto automatiškai charizmatiškas. Nebūtinai. Kokių tu man duotum patarimų? Kas yra gerai? Tau nesakysiu tu ir pats žinai. Aš pasakysiu, kas yra blogai. Nepamirškite paspausti prenumeruoti mygtuką, uždėti laiko ir parašyti komentarą. O tuo tarpu tie, kurie nemėgstate tokių intarpų kaip šis ir nenorite matyti reklamos, galite tapti nariais.
Tiesiog paspauskite join mygtuką mūsų YouTube kanale, prisidėkite vieno kavos puodeliu per mėnesį ir matykite visą turinį savaitę anksčiau be jokių reklamų. Tiek kaip O nežinau, gal k išvis. Nu gerai, tai pradėk. Tai tavo laida tu ir pradėk. Girdėjau BMW vairuoja. Taip, patinka BMW. Nu žinai, aš kažkaip už saugias stoteles mačiau mitybos planus sudarinėji. Taip. O t tu domiesi sveika mityba? Nu kaip yra kebabe daržovių? O naujoj odoj perkai? Bent nauja oda mus supranta. Kosmetika, kuri tau tinka.
Naujaoda.lt Labas, Donaldai. Labas. Sveikas. Šiandien su tavim paliesime temą, kuri, kaip tu pats prieš pokalbį minėjai, ypatingai aktuali dabar ir iš praktinių sumetimų, tai yra charizma ir retorika. Taip ir šiandien sužinosime, kaip patikti žmonėms, kaip su jais bendrauti, kaip padaryti gerą įspūdį, kaip flurtuoti, kaip pakviesti galbūt tinkamąjį pasimatymą arba klube užkalbinti merginą ar vaikiną. Na, panarpilsim visa tai, ką kalba mūsų kūnas. A visos gestikuliacijos, mimikos, ta pati kūno kalba, stovėsena ir panašiai. Tai esmė sužinoti viską, viską, viską iš praktinės pusės apie charizmą.
Super. Labai gerai. Ir žinai, aš kai buvau jaunas, aš pats turėjau a šiek tiek bėdų su bendravimu su merginomis ir aš kažkaip tai niekada į tuos romantiškus santykius nepereidavau. A visą laiką užsilikdavau draugų zonoj. Mhm. kažkaip va taip nutikdavo, žinai, ir a koks būtų, pavyzdžiui, paprastas penkių žingsnių receptas, na, tokiam momentiniui žavesiui, kad vis dėlto tave matytų kaip romantišką partnerį? Žinai, kažkaip gal čia mūsų kultūroj tas yra pakankamai mažai priimta, nors kuo toliau, tuo labiau. Tai iš tikrųjų pastebėti ypatingus gražius kito žmogaus bruožus ir nebijoti tuos bruožus garsiai tam žmogui pasakyti.
Realiai komplimentas, pasakyti gražų komplimentą. Kaip yra, pavyzdžiui, žinai, pavyzdžiui, pasakai vat būna kartais eini ką tik pamatai gražų žmogų, saky nu vat prieinu, sakau, nu, nu, faini tavo marškiniai ar dar kažkas iš tikrųjų ir matai, kad jam yra taip nuo to gerai, o tau yra dar geriau nuo to, kad jam arba jai yra gerai. Mhm. Vat pastebėti kitose žmonėse tai, kas juose yra gerai. Čia toks paradoksas, žinai, mūsų kultūroj, pavyzdžiui, aš prisimenu, kaip mane kažkada mokė, reiškias, ten, pavyzdžiui, kalbėt su klientais ir taip toliau ir man sakydavo, nu, kas yra gerai, tau nesakysiu, tu ir pats žinai, aš pasakysiu, kas yra blogai.
O kodėl tu man nesakai, kas yra gerai? Pasakyk, kur aš esu stiprus, kokios mano stiprios išskirtinės pusės, nes jeigu mes to nesakom taip, mes slopinam savo ir kito žmogaus charizmą. Tai vat pirmas dalykas, pastebėk, kas kitose yra gražu. Mhm. Prieik prie to, pagiru vėlgi, nu, proto ribose, žinai, nu nereikia tam tikrų labai tokių intymių temų liest iš pat pradžių, bet sakykim tai, kas tikrai yra, nu, socialiai priimtina pasakyt komplimentą ta tema tai yra tai yra puikus pirmas žingsnis.
kaip a neperžengti tos plonos ribos, kuomet tai gali būt tiesiog komplimentas pavyzdžiui vyruko komplimentas merginai mhm be kažkokių paskatų ir kad jinai suvoktų, kad yra be paskatų, tiesiog noras jai pasakyti, kad jinai puikiai atrodo. O būna merginos to gąsdinasi, nes galvoja, kad čia vėl kažkoks lenda prie manęs ir tada piktai nusisuka, nueina ir taip toliau. Būna ir tokių atvejų, kaip va tokią vat tos ribos neperžengt. Galbūt su tuo pasakymu yra kažkokių tai niuansų. Žinai, vat mes jau su tavim prieš laidą kalbėjom apie va tą metodologijos nebe nebereikšmingumą šiais laikais, kai dirbtinis intelektas viską pasako, bet vis tik šiek tiek metodologijos čia norėčiau įnešti bendravime būtent.
Yra toksai iš NLP paimtas toksai garsusis komunikacijos trikampis. Tai pirmas dalykas, tai yra, kai aš noriu užmegzti kontakto su kitu žmogum, sakykim, tai pirmas dalykas, aš jau turiu tam tikrų minčių, ką aš jai arba jam pasakysiu. Reiškias, jau žinosiu, kur aš noriu nuvesti, bet tam prieš tai aš turiu paruošti ir jį, ją ar ir taip pat save. Tai pirmas nukalibruok kitą žmogų, kaip jis jaučiasi, kaip jis galbūt kalba, kokios jo manieros, kiek galiu prie jo prieiti arčiau, toliau ir taip.
nukalibruok, kas per žmogus ir kaip būtent iš išorinių požymių pabandyt suprasti, kaip žmogus va šiuo metu jaučiasi viduje. Tai yra mūsų treniruotėm pakankamai lengvai gaunasi po kurio laiko. Antras žingsnis, prisiderink prie kito žmogaus. Tai sakykim, nu jeigu jis nori laikyt atstumą ir tu laikyk atstumą, jis ten nori, pavyzdžiui, paduot ranką, tu jam paduok ranką. Tai yra nukalibruok, prisiderink, kam to reikia. Tam, kad užmegzti pasitikėjimą. Užmegstą kontaktą, pasitikėjimai raportas, kaip sako NLP, yra pasitikėjimas. O tada aš jau matau, kad pasitikėjimas yra.
Tada aišku galiu pasakyti tai, ką aš noriu pasakyti. Bet jeigu, tarkim, aš matau, kad, žinai, kažkada buvo tokia situacija, man, pavyzdžiui, yra normalu prieiti prie kito žmogaus ir apsikabinti, ta prasme, vat, nu, nu, tai yra, nu, tai gestas gražus, sakyk, mano manymu, nieko ten, jokių kėslų nėra, bet vieną kartą prisimenu, buvo mano vieno iš vaikų mokykloj buvo susirinkimas ir aš kažką priėjau prie mokytojos paklaust kažko bet tokio darbinio ir natūraliai kaip aš uždėjau ranką vat nu kažkaip va čia bet net neapsaka nu ant peties, kad tarsi jinai iššovė per du metrus nuo manęs, reiškia, žmogui tai jis sukėlė labai nemalonių jausmų.
Gal kažkokie prisiminimai, gal kažkokie trauma atsigaivino dar kažk supratau. Viskas, kalibravimas įvyko. Aš šnekėsiu per ten dviejų metrų atstumą. Viskas, jokių komplimentų, tiktai darbiniai reikalai. Žmogus tam ir jisai ir išgąsdintas, išsigandęs tam nepasiruošę. Bet jis taip ir nubrėžė savo ribas iš aiškias ribas. Bet čiutų kalibracija įvyko tvarkoj. Su tuo žmogum kalbam tik apie atstumą. Jeigu mes kalbėtume pačią charizmą, a, ar mes galime dėti charizmai lygybės ženklą savivertei? Man labai patinka vienas autorius, kuris ne vieną kartą buvo ir Lietuvoj, tai yra Airių psichologas Oven Fitz Patrick ir jo nuostabi knyga yra Charizmos pranašumas.
Tai būtent, kuris kalba apie charizmą, apie tai galėsim atskirai dar pasišnekėt, nes ten yra plati labai tema būtent toj knygoj, bet ten yra pakankamai daug savivertės didinimo pratimų. Kuo aukštesnė mūsų savivertė, tuo aš labiau pasitikiu savim, tuo labiau aš skleidžiu tai, kas aš esu iš tikrųjų būtent ta mano prigimtinė charizmą. Todėl vis tik atsakant klausimą aš dėčiau lygybės ženklą reikšmiškai. Kaip be to? Mhm. Žinai, nu jeigu aš nemylėsiu savęs, elementariausiu, jeigu aš nevertinsiu savęs, apie kokią charizmą mes galim šnekėti?
Galbūt išoriškai kažką galiu sutvarkyti, bet viduj tai bus tuščia. O kokie būtų patys didžiausi ta charizmos priešai? Aš išskirčiau tokius tiek aš remdamasis tuo pačiu vat pasakojot, tiek savo patirtim asmeninė išskirčiau netgi aštuonis priešus. Pirmi keturi priešai tai yra baimė, baimė, baimė, baimė. Tai yra baimė, kad mane atstums, pavyzdžiui, prieisiu prie merginos, man pasakys: "Eik iš dar kažkas." Vieną kart, tarkim, taip atsitiko ir t jau reiškias ta vat baimė, kaip demonas gyvena mano galvoj, kad taip vėl nepasiseks.
Žinau, praeitą kart nepavyko vėl nepavyks, viskas. Čia dažnas dalykas ir labai visi visi stabdo. Taip ir mus tai stabdo. Žinai kaip sako, kaip pavyzdžiui, paimkit tuos, pavyzdžiui pardavėjus, kur dor to dor ten knygas parduoda Amerikos, sakykim, sako 200 vizitų, iš jų 180 kartų pasakoma ne, eik iš čia, bet tu supranti, kad tai yra neatsiamo tavo darbo dalis, bet tu eini toliau, eini toliau, kol galų gale 20 pasako taip, prašom, ta prasme, mes jūsų sulaukiam ir panašiai.
Čia pardavimų srityje tai iš viso žmonės, kurie eina jau į pardavimus, jie turi suvokti, arba jie gali priimti atsakymą, ne, arba negali. Jeigu ne, tai nu pardavimuose tada. Tai dabar Artūrai, tai klausimas dabar. Nežinau, gal čia bus erezė, ką dabar pasakysiu, bet ar santykių kūrimas, ar tai nėra pardavimas? Tu parduodi pats save, parduodi pasitikėjimas save. Būtent vat su manim galim bendrot, aš esu patikimas žmogus, tai pristatyk save taip, kad tavim patikėtų iš esmės plačiąja prasme, be abejo, mes kalbam būtent tą plačiąja labai ta būtent ta etinė tema, moralinė tema būtent iš tos pusės, iš tokio.
Bet kalbant apie charizmos tos mūsų priešus, tai pirmas baimė, kad man nepavyks, baimė, kad mane atstums, baimė, kad vėl susimausiu, baimė, kad, žinai, papulsiu vėl į ne tokią nepatogią situaciją, nes labai nepatogiai jaučiausi, vėl čia tas atsikartos. Tai yra baimė. Bet kas yra baimė? Geras dalykas, baimė tai yra mūsų minčių produktas, kuris gyvena mūsų galvoj. Tai klausimas, ar tu leidi tai baimei dominuot, ar tu sakai: "Pala, tai praeitą kartą nepavyko, bet žinau, kad dabar kitas kartas, aš jau kitoks, jau kažko išmokau, kaip gerai, kad pasimokau, bandau dar kartą."
Tai čia vat pirmi keturi priešai ir baimės būtent. Toliau, toliau yra toks labai gerai skambantis priešas rimtumas. Žinai, kai būna šiaip supraskim teisingai, rimtis šiaip tai rimtas žmogus yra faina. Gerai, tai yra, nu, solidus, rimtas, patikimas žmogus, bet kur ta riba? Jinai kaip sako, nu, nu, nusišypsok jau viskas, jau taip viskas rimtai, kad jau nu negalima taip rimtai, nu, kur tas tavo vidinis vaikas ir panašiai. Žodžiu, vat kur ta riba, kad viskas dabar pasijoksiu pats iš savęs, iš situacijos, žinai, ir leisk šiek tiek atsipalaiduoti.
Kitas dalykas, prisimenat tą posaką, kad pačios didžiausios, patys baisiausi dalykai šitam pasaulyje yra daromi žmonių su labai rimtomis veido išraiškomis. Tai va čia tas yra, kur tas rimtumas yra, dar viskas OK, o kur prošos viskas baigiam, juokiamės ir panašiai. Bet galbūt kartais rimtumas atsiranda, tarkim, bendravime iš to, jog žmogus m jaučiasi galbūt net nežinau, ne tai, kad prastesnis, bet m neįvertintas tame pokalbyje, a nesijaučia, kad jį gerbtų ir jisai tuo rimtumu bando parodyt, kad nu užsitarnauti tą pagarbą.
A, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir unikalus. Vėlgi čia tu paleti temą, tai yra mūsų vat vat neturim lietuvių kalboj tokio žodžio kaip mindsetas, kuris labai daug ką pasako. Vat ir mūsų mąstymas, nusiteikimas, mūsų įsitikinimai. Bet man, pavyzdžiui, labai patinka žydų kultūroj yra pasakymas, kad Dieve, duok man protingesnius už mane pašnekovus, nes tada aš smalsiai iš jų imsiu viską, mokysi iš jų. Gerai, dabar taržu dabar aš nesuprantu pusės to, ką tu žmogaus šneki, bet kaip gi kiek aš iš tavęs galiu paimti?
Čia yra mūsų požiūrio klausimas. Tai kaip aš į tai žiūriu? Ar žinai susi toksai susimažinęs? Oi, kaip aš nieko ne ar kaip tik kalbėkit, kalbėkit, taigi aš išeisiu protingesnis. Tai čia yra mūsų pasirinkimo klausimas. Vėl ar aš to bijau, kaip sakoma, viena iš baimių, ar aš kaip tik smalsiai lendu į ten, kur man tokia neištyrinėta teritorija, nes po to pokalbio išeisiu žymiai stipresnis. Šitą esu girdėjęs ne kartą ir pats netaikęs savo praktikoj, kuomet tu nori kažko pasiekti.
Taip. Ar versle, ar moksluose visą laiką turi supti save protingesniais keliais žmonėmis. Taip, taip. Tikrai aš net universiteto laikais tą patį dariau ir matydavau, kaip tiesiog tie žmonės aplinkui mane mane kelia į viršų. Taip, tikrai taip. Tikrai taip. Galbūt ten tas rimtumas, nu, sakau, nelygus situacijoj, žinai. Bet jeigu toliau atsakant klausimą dėl mes dabar turim kiek čia penkis priešus. Dabar dar trys liko prieš dar trys. Tai šeštas priešas, kurį aš galiu įvardint, tai yra, vėlgi supraskim teisingai, pernelyg didelis situacijos analizavimas.
Toks toks toks linksmas vat nu linksmai liūdnas anekdotas apie labai save analizuojantį žmogų, žinai. Vat labai analizuojantis žmogus pasiklysta miške elementariausia būtinė situacija pasiklydo kažkur neturėjo ten telefonas nusėdo, navigacijos neveikia ir žmogus ką pradeda pradeda analizuot situaciją. Vat kodėl aš vat kodėl aš pasiklydau? Vat kiti nepasiklysta. Kodėl man visą laiką taip? Vat kitiems ne jis gali analizuoti, nežinau, kelias paras tą situaciją, bet išeiti iš miško greičiausiai jam tai nepadės. Mhm. Tai čia vėl grįžtam prie to, kur ta riba.
Supraskim teisingai. Analizė yra būtina. Savianalizė yra būtina. Klausimas, kur tarpe, kaip viskas užtenka. Jeigu aš toliau čia sėdėsiu, aš niekur nepajudėsiu. Kitas klausimas, kaip ką turiu padaryti, kad išeit iš to miško? Ai, šitą tai irgi labai daugelis daro po skyrybų. Mhm. Analizuoja, kodėl, kas įvyko, o ką jie dabar daro, kodėl apie mane negalvoja ir taip toliau. Save kaltina. Ir žinai, kas dar atsitinka? Prie ko priveda ta vat per didelė savianalizė, tas overfinkinimas, žinai, aš ant tiek pradedu mąstyti, kad aš ir kas atsitinka, aš tuo būdu gyvenu tiktai galvoj ir pamirštu, kad dar yra mano kūno pojūčiai, kad dar mano jausmai, emocijos.
Praktiškai aš tą nuslopinu, aš tų dar nebegrižiu. Man kūnas sako: "Viskas, eik, daryk kažką." Tai, bet negirdžiu, nes gyvenu galvoj. O yra vaistas koks nors sustabdyti tą overfinkinimą? A mano vienas iš didžiausių mokytojų, pas kurį man teko didžiulė garbė mokytis metus laiko gyvai, yra Dan Brulė. Tai yra vienas garsiausių pasaulyje sąmoningų kvėpavimo mokytojų. Tai jo yra ko gero lit motyvas, frazė tokia, žinai, kurią jis man pastoviai kartodavo per tuos laiką, tuos metus, kai aš pasimokiausi. Do not think, breathe.
M taip iš tikrųjų, ta prasme, nu kaip sakoma, tai yra ne negyvenk galvoj, pakvėpuok. Nėra nieko, ko negali iškvėpuot. Įkvėpk, iškvėpk, išgirsk, ką tau sako savo kūnas. Išgirsk savo jausmus, išgirsk savo emocijas, daryk kažką žmogau, dirb su tuo. Tai septintas mano labai mėgiamas, nes tai yra vat dažna mūsų postarybinės geografinės erdvės. Tai čia praktiškai visi per tą esam praėję ir tai yra iki šiol tas deja, bet jaučiasi. Deja, bet jaučiasi tai drovumas. Mhm. Ne kuklumas. Kuklumas nuostabi ir savybė.
Būk kuklus labai tai yra labai yra drovumas. Ir tas dažniausiai žinai pasireiškia ai gal patylėsiu. Nu ką man čia, ką man čia įdomu, žinai. Praeitą kartą pasakiau savo nuomonę, gavau čia bart, geriau aš gi patylėsiu, žinai. Turėjau mintį, bet ai, geriau patylėsiu, žinai, nes vėl nesupras manęs, kas aš čia toks, kad darinčiau savo mintis ir panašiai. A, vėl pasakysiu ir vėl man pasakys rimtuolis čia kažkoks. Jo, jo, jo. Žinai, aš čia prieš kiek čia prieš porą metų turėjau tokį fantastišką susitikimą vienoj Vilniaus gimnazijoj su abiturientais.
Reiškias buvo pusę metų iki iki abiatūros egzaminų, iki išleistuvės, išleistuvių ir kalbėjau apie viešą kalbėjimą su jais ir kažkaip užėjo, natūraliai kalba apie viešo kalbėjimo baimę. 60 kažkur jaunų žmonių abiturientų, kurie tuoj išeis į pasaulį, žinai. Sakau, klausykit, sakau, tai aš tai esu tarybinės visuomenės produktas, sakau, tai mus ten slopino į kairę ir į dešinę. Sakau, jūs tai aišku visai kita karta, sakau, tai greičiausiai, nu vat įdomumo dėliį, pakelkit rankas, kiek iš jūsų bijot kalbėt viešai.
Vis dar naiviai tikėdamas, kad bus kelios rankos, tu nepatikėsi. Praktiškai pakėlė visi 60. Aha, supratau. Gerai, sakau, tada jūs man pasakykite, kaip anos sistemos žmogui, tai nu mes tai bijojom, reiškias, kad ten išmes iš mokyklos dar kažką, nes tokie laikai buvo. Nebuvo galima apie daug ką šnekėt. Sakau, ko jūs bijot? Sako, labai paprastas dalykas. Vienintelį b ką pagalvos kiti. Mhm. Dėl to aš geriau patylėsiu, dėl to aš droviai nuleisiu. Gal ne vis jokiais būdais, bet dažnu atveju geriau patylėsiu.
Ai, kam, sako, bus ramiau. Žinai, kaip sako, nu patylėk, protingesnis atrodysi, kaip sako mūsų išmintis, bet čia yra baisu. Taip ir slopinam, slupinam. Ir būtent tai yra draugumas. Geriau kaip aš kartais sakau, žinai, Nobelio premijos vertos idėjos kartais nutylimos dėl to, kad ai, ką pagalvos kiti. M tai va čia tai čia vienas iš toksai charizmos priešų, ane, tas bandymas visą laiką nuslėpti savo jausmus, mintis. O reiškia charizmatiškas žmogus, jisai daugiau reiškia savo pozicij. Aš nebijau pasakyt, vat aš toks, priimkit, nepriimkit, bet aš toks prieš save tai aš negaliu, aš negaliu sau meluot ir panašiai, negaliu meluot sau ir taip toliau.
O čia vėlgi aišku kontekstas, nu, nelygų kontekst. Gal yra situacijos, kai, nu, reikia strategiškai patylėti, sakykim, nu, būna tam tikros situacijos, bet klausimas, kiek tu ilgai sau leidi tą daryt? Patikėk, yra žmonės, kurie tą daro nuolatos. Ai, geriau aš patylėsiu, geriau suysiu, sutiksiu su kitų nuomonių, bet tas negatyvas tai kaupiasi mumyse, jis niekur nedingsta. Va tas ėjimas prieš patį save, žinai, ir po to vieną dieną gali išsprogti labai labai labai nemaloniom aplinkybėm. Tai čia čia net ne apie viešumą kalbant, tai ir santykiuose tas pats ir tarp draugų būna, kai tu tos savo pozicijos nepasakai.
Tikrai taip, tikrai taip. Noriu paklaust, ar yra kas nors labiau nervinančio nei rytiniai kamščiai? Nu, nebent jūs važiuojate 500 ryto ir tų kamsčių nėra. Ai, tiesa, dar yra lėtos eilės parduotuvėse, pamesti raktai ir kaimynas, kuris gręžia sieną 700 ryto. Na, gerai. Ir nemėgstamas darbas. Ir kaip į visa tai ramiai reaguot? Būtent čia atsiranda maisto papildas Rodiola. Ne tam, kad taptumėte zen meistru, bet tam, kad bent jau nešaukti ant aplinkinio. Mažiau nervų, daugiau proto. Tai yra natūrali energija be jokio kavos pertekliaus ir drebulio.
Na, ir kai viskas griūna, bent jau tada jūsų nuotaika yra puiki. O su kodu tap geresniu manovaistinė.lt svetainėje šie papildai 40% pigiau ir viskas bus tvarkoje. O mes grįžtame atgal į pokalbį. Aš visai neseniai buvau am spektaklyje Tobuli melagiai. Mhm. Ir ten buvo kaip tik situacija, kuomet vienas iš tų aktorių, jisai a buvo gėjus ir ir visiem pasakojo daug metų seniem draugam, kad jisai susitikinėja su merginom ir visi nu tai kokią tu čia merginą turi, taip toliau.
Ai jinai liko namuose, serga, o spektaklio eigoje išsiaiškino, kad tai ir jis jisai ir buvo gėjus ir jisai tą slėpė nuo visų draugų ir ten ir buvo komentaras. Nu tai kai jūs va taip sureagavot, tai aš todėl ir nenorėjau sakyt, nes vat bijojau tokios reakcijos. Ir jisai bijojo daug metų taip pasakyti. Taip, laikė savyje. O tas jį valgė, be abejo. Be abejo. Čia žinai, aš pasim dar kai dar jau pakankamai atgal laiko, tai ir dar kaip prieš vestuvės, kadangi mes tuokiamės bažnyčioj, tai tokie privalomi kursai yra, sakykim, ten žod su žmona vaikščiojam tuo metu būsimąja žmona vaikščiojom į tuos kursus.
Tai labai prisimenu vieną gero psichologo tokio žodžiu, sako, nu vat sako, vat yra skyrybų situacija, jūs pasakojot tokią istoriją. Čia būtent apie tą vat nutylėjimą, apie drovumą. Ir sako ten šeima pragyvenus 30 virš metų kartu, viskas skiriasi ir viskas, žodžiu, nu ir ten tas, žodžiu, tas mediatorius bando suprast situaciją, gal sutaikyt, sako, tai sako tam vyrui sako, tai kas lemia, kad jūs norit skirtis? Pasakykit dabar sako, mes jau esam turim dabar nu tie viską iškelti į paviršiuji.
Vyras atsisko į žmoną ir sako sako: "Žinai, sako, pagrindinė priežastis, sako, dėl ko aš noriu skirt?" Sako, tai va dėl tų tavo bjaurių šparaginių pupelių, kurias tu kiekvieną sekmadienį visus tuos metus man gamini. Bet tada žmona nustemba ir sako: "Brangusis, bet gi tu visada sakei, kad tau jos labai patinka. Ir galų gale tas iš tai dėl ko dėl ko tu jeigu tu žinojai, kad blogai, tai dėl kokių priežasčių tu tylėjai?" Tai va tas va tas draumas.
Nevalia sakyt moteriai, kad bus neskaniai pagaminta. Pasakyk kitais žodžiais. Gal tu manau kažkokį čia kaip kaip tu tą pasakysi? Čia taip, taip. Kaip tą pasakysi? Galim pasakyt labai labai nemalonius dalykus. Klausimas, kaip tą pasakysi? Mhm. Žiūrėk, liko m pas mus paskutinis prieštas. Aštuntasis, tai yra negatyvių emocijų bagažas. be jokios abejonės, jeigu žmogusęs daug negatyvo, daug negatyvių patirčių, jeigu to nepradirba pats su savim, natūralu, apie kokią charizmą mes galim šnekėt? Bet mes dabar gyvenam tokioj, žinai, negatyvioj aplinkoj, kuomet labai daug a tų tokių įvykių nemalonių vyko.
Covidas, a uždaryti, a tada karas ir vyksta karas ir neaiškūs iš viso čia karo vingiai, kas čia bus ateityje ir taip toliau. Ir tas negatyvas labai jaučiasi, žinai, ten a rinkimai. Mhm. A vėl nepatenkinti žmones tuo, ką išrinko, kas ten vyksta politikoj. A išrenka į merus, sprendimai irgi nepatinka ir ant kiekvieno žingsnio kelia kainas, mokesčius ir tas negatyvas tave visą laiką supa. O dar jeigu kalbėt apie asmeninį gyvenimą, ten kažkokie nesklandumai vaikai skyrybos verslas na, tai to negatyvo labai daug.
Dar plius jį transliuoja televizija, dar plius portalai, a, negatyvi žinutes labiau pušina, kad nes jos yra labiau skaitomos. Tai kaip jį suvaldyti? Nes, nu, jisai jisai atrodo tiesiog smelkiasi į mūsų gyvenimą net ne norom. O dar plius tas dirbtinis intelektas, apie kurį mes šnekėjom, kuris iš mūsų darbo vietas ir panašiai, žinai, tikrai taip sutinku, kad, na, matyt tokio tokio tokių tirštų laikų, ko gero, dar nebuvo istorijoj, ką mes dabar išgyvenam vienareikšmiškai pilnai sutinku. Iš kitos pusės, nu, žinai, kaip sakom, balanso principu, iš kitos pusės, mes turim tiek galimybių, tiek instrumentų, tiek praktikų, kad mokėt visą tai suvaldyt savyje, visą tą negatyvą.
Sako, tik dabar klausimas, kaip pasirinkti iš tos gausos, kaip pasirinkti tai, ką mes, kas gali mum padėti? Ir čia klausimas kitas. Tai kiek žmonių žino, kad yra kaip sau padėti, bet kiek žmonių to ir nedaro. Sako, aš žinau, kad kažkas girdėjo ten tokią techniką tokia, bet aš to nedarau. Kodėl? Ai, vieną kart bandžiau, man nepadėjo. Pabandyk dar kartą, dar kartą, nes kur kas paprašiau sakyt ai viskas šakė stresas blogai, visur juoda ir panašiai. Taip, sunku, bet yra pilna priemonių, kaip tu gali sau pagelbėt.
Tu nesirenki. Kai tu, Donaldai, pasakei su tokia emocija, ai, iš karto atrodo toksai, žinai, a man sėdinčiam čia iš karto taip neįdomu atrodo su žmogum būtų bendraut, žinai, viskas jam blogai. Nu tai apie ką su juo kalbėt? Tai čia vat ir yra tas charizmos toks žudikas, ane, kad jeigu žmogus taip, jam viskas blogai, tai nu tai ką jau tada jam viskas liūdna, blogai. Žinai, tu čia palieti tokį, ko gero, vieną tokių kertinių klausimų, kai aš labai dažnai savo klientų klausiu ir savęs dažnai paklausiu, lygiai to paties, kiek jumyse smalsumo?
Smalsumo visam kam? Pačiam sau, kitiem žmonėm, tai kas vyksta, galimybių smalso, savo potencialo, savo charizmos atskleidimo, kiek yra to smalsumo. Nes kol žmogus smalsus, žiūrėk vaikas ir tas įdomu, ir tas, tol tu augi. Ai, žinai, viskas man aišku, ai, bandžiau, žinai, nepavyko. Ai, neveikia, žinai, tas neveikia, bet yra 15 kitų. Gal tą pabandyk. Ai, žinai, man jau ir čia baisiai liūdna. Čia ne tik, kad žmogus yra nuobodus ar dar kažkas, kažkas su tuo žmogum darosi. Galbūt kažkas pasižiū su gyvybinė energija jinai baigia kažkas, ko čia vat yra, sakyčiau, nu čia tokia liūdnas fenomenas labai.
O tokių žmonių, deja, kuo toliau, tuo daugiau. Kaip tą atpažinti? Pats žmogus gali tą atpažinti, nes man atrodo, pats žmogus to nemato. Nebent jam kažkas iš šono gali pasakyt. Ar tu galvoji, geba žmogus tai pamatyti savyje, kad jisai niekuo nesidumi ir neturi to smalsumo? Žinai, jeigu žmogus, geba sau pasakyti trūksta smalsumo, jau yra gerai. Aš jaučiu, kad man trūksta smalsumo. Kažkaip reikėtų ieškot. Jau jau vyksta procesai, bet dažnai, deja, žmonės slepiasi po tokiais, jo, būtų faina, bet žinai, vat laiko nėra, laiko nėra, darbai dabar, žodžiu, vat gali vat turėčiau laiko tikrai pabandyčiau, žinai, bet vat deja ne laiko dėl to sunku tą rutiną įtraukia.
Žmogu, tu dabar teisiniesi ir tie pasiteisinimai slepia, kad tau elementariausiai trūksta smalsumo. Žinai, kažkada prisimenu aš tokie mokymai buvo tokie labai šauni vyriška kompanija ir užėjo kalba, reiškias apie meditaciją. Sakau, žmonės, meditacija, nu, tai jėga, tai įrankis, tai yra proto nuraminimu iš tikrųjų, tai minčių įsiskraidinimo, įsiskaidinimui, tai yra puiki priemonė. O tai parodysiu aišku, sakau, parodysi kaip yra būdų daug. Sakau, aš parodysiu kelis, ką aš naudoju. Sakau, galit naudot. Oi, kaip gerai, kaip gerai. Bet jau matau azartas kyla.
Nu taip parodžiau, geras tinka, kaip čia paprasta. O kiek laiko sako reikia, žinai? Nu sakau, nu optimalus laikas. Pavyzdžiui, 20 minučių ryte, 20 vakare. Ai ne, ne, neišeina, laiko nėra, žinai. Vat būtų kokios, nu, būtų dvi minutės, būtų dvi minutė, bet ir to nebūtų. Čia supranti, čia yra ne tame ir esmė, kai iš tikrųjų žmogus turi smalsumo, jam ir valandos ar aš turiu valandų ir daugiau, jeigu iš tikrųjų tas smalsumas yra. Bet labai patogu pasislėpti, žinai, kad vat darbų daug, žinai.
Tu, žinok, priminei mane vienoj situacijoj, aš niekada nerasdavau laiko knygom, nes rasdavau visą laiką pasiteisinimų. Reik šunį išvesti, reikia taip toliau, ten kažką dar padaryt, reikia ruoštis. ta ta krūva pasiteisinimo. Nu, neturiu aš laiko tų knygų skaityti. Čia rašo, reikia 10 puslapių į dieną ir taip toliau. M. Mhm. Kažkur trys, keturi mėnesiai atgal aš taip pradėjau po truputį jas pratintis į savo gyvenimą. M Tai šiuo metu per mėnesį aš jau perskaičiau šešias knygas. Jo, ir aš jas tiesiog griaudiju kaip riešutus, žinai, ir aš tiesiog ne tai, kad nerandu laiko, aš tiesiog laukiu, kada aš to laiko turėsiu.
Aš matau, kad aha, šiandien turėsiu valandą laiko, tai paskaitysiu, nes įdomu, kas toliau vyksta, kas knygoj vyksta, žinai. Ir aš plius suprantu, kiek tai daug duoda mano laidų vedimui, a retorikai ir visam kitam. Tai aš pamačiau prasmę ir iš karto laiko atsirado. Tai galbūt žinai čia tame supratime, kiek tu matai, kad tai duos tau prasmės gyvenime ir žmogus kuomet nelabai jaučia prasmės iš meditacijos, prasmės iš sporto, prasmės netgi iš komunikacijos, komunikabilumo su kitais, jisai to ir nedarys, nes a jam labai sunku suvokti, o kas pasikeis.
Tada klausimas pačiams, ar tau patinka taip, kaip yra? Jeigu nepatinka, tvarkoj. Tau netinka meditacija, netinka sportas, bet dar yra begalės dalykų, kuom tu gali sau pagelbėti, kad išeit iš tos slogios situacijos. Klausimas, ar tu nori, taip? Ar tu iš tikrųjų nori? A na ir dabar mes jau, kai žinome žudikus, gal pakalbėkime apie įpročius, kurių galėtume išmokti arba turėtume išmokti. Galbūt taip pasakykime, nes, na, charizma tai, sakyčiau, turbūt yra pridėtinė vertė kiekvienam. Mhm. A jog būtume charizmatiški žmonės.
Galbūt pradėkim vis tik dar prieš tai atsakant tą to klausimo, prieš atsakant iš viso, nu, kaip nu mano akimis, kaip aš matau charizmą, kas tai yra, nes iš tikrųjų versijų daug, apibrėžimų yra daug, bet vis tik, mano manymu, žinai, kai manęs kažkada paklausė, tai vis tik, nu, kiek metų to dirbat, apie tai kalbat, tai įgimta ar įgyta charizma? Tai vis tik, žinai, nes yra kas, pavyzdžiui, sako įgimta ir jeigu neturi, ačiū, viso gero, žodžiu, net ir nesiblaškyk, negraišk laiko.
Kiti sako ne, tai yra įgyta, tai yra vienareikšmo įgūdis, kurį galima lavint ir panašiai ir panašiai. Nuomonių daug ir kuo daugiau nuomonių, tuo reiškiasi ir parodo, kad tas labai svarbus fenomenas yra būtent charizmas. Aš tai kadangi mane įtaką padaręs tas pats Ovino Ficas man labai didelė, plius dar keli labai artimi žmonės, kurių pokyčius aš mačiau. Plius ta pati Vita Kstenaitė, kur buvo pas tave kažkada tai podkaste, kur labai sutinku su jos nuomone apie charizmą ir lyderystę.
Būtent čia sutampa mūsų nuomonės. Aš sakyčiau taip, mano manymu, charizma tai yra 100%, bet čia mano nuomonė, tai yra įgimtas dalykas. Įgimtas, bet mažas niuansas, tą įgimtą dovaną turi absoliučiai kiekvienas žmogus. Visi mes jau gimstam charizmatiški, nes mano manymu charizma tai yra mūsų autentiškumas, yra gebėjimas būti tikrais pačiais savimi. Vaikas, kai gimsta, jisai kasi koksai gražus, koks mielas, nes vaikas koks yra toks, jis nebijo, jis dar nieko nesupranta, kad bet jis nebijo būt toksai, koksai yra, nes kitaip ir būt negali.
Bet po to, po kiek, kiek laiko, po metų, po dviejų, staiga aplinka pradeda jam sakyti. Klausimas, ką pradžioj tau aplinka daro su ta įgimta dovana? Ar slopinas sako: "Ne toks, būk taip, būk taip, būk taip." Ar kaip tik atskleidžia tavo charizmą? Daryk, mes tavim tikim, mes tave palaikysim ir taip toliau. Ką daro aplinka su ta gimta dovana? O po to ką daro pats žmogus su ta savo įgimta dovana? Ar sako: "Aš negaliu, man nesigauna, aš nemoku."
Ar sako: "Noriu, padarysiu, smalsu, atrasiu". Ir panašiai. Taigi, mano manymu, šventų įsitik pasakiau šventu įsitikinimu. Turim kiekvienas klausimas, kiek mes tuo tikim ir ką mes su tuo darom. Bet iš to, ką aš girdžiu, tai tu jau taip ne tai, kad nenori, nenoriu pasakyt nurašai, bet noriu pasakyt, kad galbūt a tavo a atveju tu galvoji, jog lipdomas yra žmogus kaip plastelinas a tam visam jaunystės periode. Ir tuomet toks, kas yra sulipdytas, a, jisai paleidžiamas į gyvenimą, ane?
Bet ar mes galime tokie, kokie buvom, sulibdyti savo tėvų, savo aplinkos galbūt nuslopinti, galbūt a ten nežinau, perdėtai įbaiminti? A nes aš, žinok, aš iš savo asmeninės patirties galiu pasakyt, aš velniškai bijojau eiti deklamuoti eilėraščius prieš klasiokus, nes a išgyvenau patyčias, aš bijodavau eiti, nes galvojau, kad iš manęs juoksis. Taip, aš geriau dvejetą gaudavau, negu eidavau padeklamuot eilėra. Čia tavo klausimą jau. Jo. Jo. Tai ir žinai, ar galima po to išmokti to ir atskleisti vis dėlto savo tą charizmą, vaikišką charizmą, kuri buvo užslopinta, ar tai jau yra ženkliai sunkiau, ar gal net neįmanoma?
Va, tai va dabar pratęsiant tą apibrėžimą, kad tai yra gimta dovana, kurią turim kiekvienas klausimas, ką pradžioj ta aplinka su tuo daro, po to mes patys ką darom, bet svariausia to galima išmokti. Tikrai taip. Jeigu yra noras, jeigu yra pasiryžimas, jeigu tas pats yra smalsumas, tu gali pasiekti ko tu nori. Nesvarbu, kaip tu ten nuslopintas būtum, sakykim, bet jeigu tas yra noras, tu gali. Klausimas kok, nu, kaip sakė vat mūsų bendrapažįstama Vita Akstinaitė, sako, kaip tau pasisekė genų loterijoj?
Ar tu jau gavai kažką daug ir tik šiek tiek reikia padirbėti? Ar reikia įdėti daugiau pastangų, kad atskleistum tą savo prigimtinį, tą savo grožio potencialą? Galima. Nu aš tuo vėl šventai tikiu. Tas galima. Pavyzdžių yra per akis. Čia žmogus buvo užspaustas, nuslopintas. bijo kalbėt viešai, bet vienas dalykas, kitas antras kažkiek laiko jisai šneka laisvai. Reiškias yra kažkas tik tas bullupint, kaip aš sakau, turim visi. Klausimas, kiek jinai nuslopinta, kiek reik pastangų judėti, kad tą atskleist m ir klausimas, kiek to noro yra, ar pats žmogus to nori?
Ir, na, čia savaime aišku, nes jeigu pats žmogus nenorės, nieks jo neprivers. Bet dabar jeigu mes kalbėtume apie pagrindinius įpročius arba pagrindines charakteristikas, mhm, na, iš ko ta charizma susideda ir kokie jie būtų. Mhm. Nu tai pradžia vienareikšmiškai pradžioje ir žinai ta pati frazė, žinai, nu ką antikos mąstytojai sakė, žinai, mes esame tai, ką mes mąstome. Mūsų mąstymas formuoja mūsų realybę. Tai žmogau, tu kreipk dėmesį į tai, kaip tu mąstai, kaip tu matai save, kaip tu matai pasaulį.
Ar pasaulis yra blogas, juodas, aplinkui vienos problemos, ar aš esu viena iš tų problemų, ar taip. Pasaulis galbūt nėra pati šiuo metu saugiausia vieta gyventi, bet aš turiu didžiulį potencialą ir galbūt galiu kažkiek tai padaryti gražesniu, bent jau savo gyvenimą. Tai čia tavo mąstymas, kaip sakoma, koks tas tavo mąstymas? Ar jis ribojantis, negaliu, nepadarysiu aplinkui priešai, melagerį ir taip toliau. Ar jisai yra palaikantis tas atskleidžiantis? Nu žinai, aplinkui draugiška pilna resursų aplinka. Pirmas dalykas analizuokim audituokim revizuokim, koreguokim, jeigu reikia savo mąstymo.
Sakyčiau, čia viskas nuo to pareina. OK, tai pirma mąstymas. Pirma mąstymas. Toliau. Kokios dar charakteristikos būdingos charizmai? A, nepamirškim to, ką mes jau su jumis šnekėjom. Mes nesam vien tiktai mąstymo būtybės. Taip pat yra mūsų emocijos, taip pat yra mūsų kūno pojūčiai, taip pat yra mūsų socialiniai ryšiai. Tai va čia klausimas yra. Kiek, tarkim, aš jaučiu, ką man kūnas sako, kiek aš pažįstu savo kūną, kiek aš jaučiu, sakykim, kokius jis man signalus siunčia. Ar aš gyvenu tiktai prote, kas šiaip tai kaip ir nėra blogai, bet ar tas, ar tas nenuslopina mano kūno pojūčių, mano emocijų.
Vėlgi, vat mes esam va ta visuma visų. Tai mes esam kūnas, mes esam emocijos, mes esam mūsų mintys, mes esam mūsų dvasingumas, mes esam socialiniai ryšiai. Prašau, penkios kryptys. Mažiausia. Žinote, kas mane labiausiai stebina visose kelionėse, tai interneto kainos. Kaip žinia, roingą visada geriau išjungti. Vietinis WiFi internetas klaikus, o jei perki kortelę, tai jos ypatingai brangios. Būtent tam yra naujas sprendimas, kuris padės kelionėse visada turėti internetą eim kortelei pritaikytuose telefonuose. Sili, tai nauja eim kortelės paslauga.
Jūs galite pasirinkti tinkamą planą vos nuo kelių eurų ir 200 šalių. Viena kortelė visiems laikams, visose šalyse sutaupote laiko ieškodami vietinių kortelių, interneto saugumo funkcijų, kaip VPN, ads Blocker ir panašiai. Kai kuriose šalyse be VPN yra blokuojami net socialiniai tinklai. nepasimausite ant įvairiausių skemų, sumažinsite riziką raumingo išlaidoms. Visada turėsite ryšį, galima naudoti su iOSų ir Android sistemomis. Na, ir aišku pagalba 24 valandas ir atgausite visus pinigus, jei im kortelė neveiks jūsų telefone. Visi mano brangiausi podkasto žiūrovai paspaudę nuorodą aprašymą silili.com/motyvuoti iš karto gaus 15% nuolaidą.
Naršykite į sveikatą su Seivi. Jeigu mes dar šalia charizmos paliestume vieną temą: "Intravertai ir ekstravertai." Jo, labai gera tema. A kiek tai yra susiję? A ar tie ir tie gali būt charizmatiški? Ar vis dėlto šitie būdai intraverto, ekstraverto daro įtaką mūsų mūsų, nežinau, gebėjimui komunikuoti m a ir visiem kitiem niuansam? Matai, dabar jeigu mes paimsim intravertai, ekstravertai, tai yra du tokie poliariškumai. Čia intravertas, čia ekstravertas. suaugęs sąmoningas žmogus su savim dirbantis žmogus vat ieškantis savęs natūralu, jisai darys viską, kad gebėti kažkur tarp tų polių pasivaikščiot, būt tam vertu.
Būt tam vert jo bandyt reiškias judėt sakykim, problemos komunikacijų startuoja tada, pavyzdžiui, kai stipriai išreikštas intravertas ir lieka tik stipriai išreikštų intravertų. Ir aš nedėsiu jokių pastangų, kad būti suprast ekstravertus. Tada yra problemos, tada charizma yra nuslopinta ir praktiškai mes turėsim minusinį rezultatą. Bet jeigu žmogus supranta, kad, nu, žinai, gerai, klausimas tau, tu mane pažįsti jau vat praktiškai jau visą valandą beveik. Vat aš intravertas ar ekstravertas, kaip tau atrodo? M, nes matai mane su sen daug.
Jo, bet vat jo. Taip, tas ramus toksai tembras, tylus, a gal sakyčiau intravertas išmokęs būt ekstravertu kažkur. Dešimtuką. Tikrai dešimtuką, nes esu augintas kaip labai stipriai išreikštas intravertas. kuris gali būti vienas komfortiškai jausti vienas jaustis vienas jam kiti nebūtini ta prasme nepriklausomas laisvas ir toksai bet žinot kai aš jau jau paaugau atėjau į sociumą aš suprantu, kad tas mano intravertiškumas, kuris ypatingai pasireikšdavo tokose stresinėse situacijose, žinai, užsidarau ir spyglius išleidžiu ir nelįskit prie manęs. Aš suprantu, kad supratau, kad tai man nebepadeda.
Tai trukdo būti sociume, trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą. Ir aš suprantu smalsumas, o kodėl man nepabandžius pasimokyti būti ekstravertų, sakykim, tai iš tikrųjų tai yra ir išmoktas ekstravertiškumas, bet tuo pačiu metu man labai faina būti švietoj sferoj, nes aš žinom, kad tais laikais aš grįšiu į savo intravertą ir ten aš pabūsiu, prisikaupsiu energijos ir vėl eisiu į savo ekstravertišką erdvę. Tai tai yra išmokstami dalykai. Ar tiesa, kad a intravertas ir ekstravertas, tai čia yra būtent mūsų energijos ėmimuose tas a žinai geriausias būdas.
Jo, čia geriausias būdas. Nu, vienas iš geriausių, galbūt yra dar daugiau tų būdų, tai išsiaiškint, ar žmogus intravertas, ar ekstravertas. Pats net būna. Kartais žmonės patys sau atranda. Tai yra klausimas, koks tavo tobulas laisvalaikio praleidimo būdas? Aha. Ekstravertas pasakys, nu, stipriai išreikštus. Draugai, klubas, arenos, dar kažkas. Energiją iš to aš pasiėmiau. Būtent taip žmogus pailsiinu. Intravertas. Nu, aš esu ir ne kartą buvęs arenose ir klubuose, bet ten aš pavargstu, bet kai aš sak man reikia, pavyzdžiui, pavyzdžiui, penkios dienos iš mokymą, pavyzdžiui, po aštuonias valandas į dieną, nu aš internetas, aš užsidarau savo saugioj namų aplinkoj, tik tarp pačių pačių artimiausių žmonių per kelias dienas pasiimu energijos ir aš vėl tvarkoj.
Reiškias, tai yra energijos paimų būdas. Nu aš aš galiu eiti, pavyzdžiui, tris dienas, pavyzdžiui, į areną, bet po to aš dvi savaites būsiu aut, nes aš esu intravertas. Būtent taip pailsiu ekstravertą. Pavyzdžiui, kažkada šnekėjom su bičiuliu tokiu labai stipriai išreikšto ekstraovertu. Sakau, aš jį taip perziddamas sakau, o tu, pavyzdžiui, įsivaizduoji va taip Palangoj ne sezono metu vienas dvi savaites [Juokas] jam kaip peiliu. Bet jis labai nuoširdžiai pasakė, sako, mirčiau antrą dieną. Labai nuoširdžiai, sakykim, intravertui, nu gal ne dvi savaites, bet sakykim savaitė 10 laisvai.
kažkok tai yra būdas pasisemt energijos, prisikaupti ir toliau grįžt į sociumą. Tai aš tai turbūt esu kažkur tai sakyčiau tarp intraverto ir ambiverto a ties poilsiu dėl to, kad negaliu aš taip būti vienas. Taip, aš jeigu atostogauti, tai negaliu vienas. Man reikia su antra puse arba su kažkokiu draugu dviese. Artiausi žmonės. Artiausi žmonės vis tiek čia viskas čia saugi aplinka. Intraverktas tinka. Intravertu tinka. Bet pavyzdžiui žinai kai sako ten būna mes keliaujam ten septynios šeimos. Ai, ekstravertai nuo to kaifuoja, jiems tai yra super poilsius.
Nu, man tiktai, aš jau galvoj pradedu sukti, kiek bus nesutarimų, konfliktų, visko. Man jau baisu. Taip, taip, taip, taip. Bet kai kam tai yra nuostabu ir siunčia nuotraukas ten 40 žmonių draugiškai, pavyzdžiui, aš taip, nu, pusiau juokai sakau, bet tikrai žmonėm viskas tvarkoj, jiem tas tinka. Bet tai gerai, tai ką, ekstravertas yra iš karto automatiškai charizmatiškas ir linkęs labiau ir jam yra kur kas lengviau. Nebūtinai. O čia, žinai, paradoksas yra, kaip, pavyzdžiui, mes šnekėjom apie pardavėjus, pavyzdžiui, šnekam.
Atrodo pardavėjas geras turė būt ekstravertas turė turėtų būti, kuris komunikuoja ir panašiai. Buvo darytas dabar didžiulis gi tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, neprisimenu, korporatyvinis tyrimas, a, kurie pardavėjai vis tik yra geriausi ir buvo labai nustebinti ten tie tyrimų organizatoriai, kad pasirodo, kad stipriai išreikštas intravertas yra pats geriausias pardavėjas. Kodėl? Nes jisai nenori dominuoti pokalbyje su klientu. Jisai klauso klientu, jisai domisi klientu ir klientas galvoja, nu galų gale atėjo žmogus, kuris mane girdi, kuris mane supranta. Tai gali būt ir taip.
Charizma charizmai nelygu iš tikrųjų. Pavyzdžiui, gali būt, žinai, žmogus, nu žinai, gali žmogus, pavyzdžiui, būt labai ekstravertiškas, ekspresyvus ir panašiai sakykim kažkas nu bet nu nu, kažkas lygtai visos charizmos prielaidos yra, bet ne charizmatiškos. O kitas sėdi tyliai, žiūri į aplinką, vertina ir pasako vieną, du žodžius. O ir jisai iš karto įsiklauso: "Geras, va, šventa tiesa ir taip toliau." Va, čia yra charizma, čia ir gebėjimas būt savim. Tu gali būt labai intravertas, bet tuo pačiu paradoksas, tuo pačiu būt charizmatiškas žmogus.
Tai pakalbėkime šiek tiek apie bendravimo bruožus. Dabar jau į praktiką įsigilinkime, kad žmonės, e, išgirdę šitas 40 minučių mūsų pokalbio ir žinodami dabar kas yra charizma, jog visi gali ją turėti ir tai yra išmokstama. Tai yra turbūt visi turi ir tai yra išmokstama klausimas, ką darome ir dabar pabandysime pasimokyti. Tai aš, žinai, užsirašiau vieną iš tokių klausimų, kaip pagerinti savo retorikos įgūdžius mhm kad mūsų kalba būtų įdomesnė įtikinamesnė patrauklesnė. na, padėtų užmegzti galbūt glaudesnį ryšį su kitais.
Kaip ta kalba turėtų atrodyt? Prisiminkim kalba tai yra kas? Tai yra du dalykai. Yra turinys ir forma. Tai yra ką aš pasakau ir kaip aš pasakau. Mes dabar gyvenam tokiais laikais, kad turinys tai yra plius minus 10-20% įtaigumo. 80% yra mūsų formai atitenka. Tai pirmas dalykas, kalbant apie turinį, tai būtų pravartu labai prieš einant kalbėti, prieš galvojant apie savo retorikos įgūdžių pagerinimą pagalvoti, na, tai ką aš noriu pasakyti, vat ką aš noriu tokio įdomaus, išskirtinio, originalaus, svarbaus ir naudingo pasakyti manęs klausantiem žmonėm.
Ne, žinai, galima kalbėti daug be sustojimų, bet taip niekur nepasakyti. Galim pasakyti kelis žodžius, bet jis sakys: "Va, vat žmogu, tu pasakai tai, ko mums reikia." Ir klausimas, kaip vat kaip kaip paruošti va tokį vat nežinau, kalbą, pranešimą, pasidalinimą tam, kad atsakyt tuos klausimus. Tai atsiminkim vieną paprastą dalyką, kalbant apie retorikos įgūdžius. Bet kokia auditorija, kuri mūsų klauso, turi vieną vienintelį klausimą tam žmogui, kuris kalba. Kas man iš to? Mhm. Paprastai, buitiškai, žemiškai, kas man iš to?
Va tas žmogus kalba. ar aš sužinau kažką naujo, ar aš girdžiu kažką vertingo ir svarbaus, kas gali kažkiek tai pakoreguoti gerą pusę mano gyvenime. Jeigu taip tvarkoj, įdomu, kalbėk toliau, nes tu atsakai į tą pagrindinį klausimą. Žinai, pavyzdžiui, kai kartais būna žmogus šneka, šneka, šneka, šneka, šneka, šneka ir jis aš, aš, aš, aš, aš va toksai, aš toks patyręs, toks daug išsilavinęs ir taip toliau. Tai netgi gali sukelti priešišką reakciją, nes, nu, tu tai pagirūnas, o man kas iš to?
O kitas žmogus keliais esminiais strichais pasakys vat kažką tokio, kas atsako į klausimą. Žmonės vat po to, ką aš pasakysiu, jeigu jūs tą panaudosit, iš tikrųjų gyvenimas gali kažkiek tai pasikeist. Tvarkoj tu atsakai klaus jau man įdomu tavęs klausyti. Tai čia aišku aš kalbu apie tai, kad nu šiek tiek reikėtų pasiruošti prieš kiekvieną kartą kalbant, ką tu nori pasakyt. O ne, sakykim ten, žinai, kai būna kartais šaudo, šaudo žodžiais, energija eina, bet praktiškai tuščiais šoviniais praktiškai ir tai nieko nepaliečia.
Nu kažką pasakė, bet taip ir praslydo pro akis. Vadina iš tuščia į kiaurą. Jo, jo. Tai tas, nors žinai, aš kuomet universitete mokiausi vienoj disciplinoj marketinge, pamenu, kuomet man reikėjo rašyti vieną darbą, man dėstytojas ir sako sako žinai, nu, rinkodaroj toks dalykas iš tuščio į kiaurą. Tais kitais žodžiais, bet tą patį kažkaip parašyti. Nu tai gerai. ir bandau tuos keturis p aprašyti iš 60 lapų. Taip. Nu tai dar toks dalykas yra yra turinys, yra forma ir kontekstas.
Tai yra kokiam kontekste aš kalbu. Jeigu tarkim tam kontekste taip reikia papildyt, nes nu tai yra normalu. Žaidimo taisyklė staleičia iš tikrųjų viskas tvarkoj. Bet jeigu tarkim kalbam, pavyzdžiui, nu lyderystės aspektas, noriu kažką būt išgirstas, kad mane išgirstų, suprastų, patikėtų, pasitikėtų, tai verta investuot laiko ir pagalvot iš tikrųjų, ką aš noriu svarbaus ir vertingo. Pasiruoš pasiruošimas. Pasiruošimas. pasiruošimas. Mano manymu, 90% sėkmingos kalbos lemia mūsų pasiruošimas. Mhm. Žinai, čia neaišku kiek, galbūt dieną ruoštis, galbūt savaitę, galbūt valandą, gal pusvalandį, bet tu turi žinot tikrai, ką tu nori pasakyt.
OK, tai viena dalis yra turinys ir pasiruošimas. Taip. O tada yra formos dalykai. forma iš tikrųjų, kuri daugiau, nes, pavyzdžiui, kodėl forma yra svarbiau vis tik, nors turinys labai svarbu, bet kodėl forma žiūrėk, pavyzdžiui, kai būna tą pačią žinutę sako keli skirtingi žmonės. Vienas sako: "Mes žiovam, nes baisiai nuobodu." Kitas tą patį sako, jis sako: "Va, dabar išgirdom tai, ko mes seniai laukiam. Ta pati žinutė, bet kitaip pristatymą, natūralu, kitaip girdisi." Dėl to, aišku, forma, nu, yra šiek tiek svarbiau, nu, gerokai svarbiau.
O kas yra forma? Tai yra tokie dalykai. Tai yra, tai yra mūsų kūno kalba ir mūsų balsas. Iš tikrųjų balsas, emocijos, pasitikėjimas, visa vyvertė apie ką mes charizma. Vėlgi visa tai yra mūsų, tai yra forma kalbos. O tarp kitko, tarp kitko galiu pasakyti, kad tyrimą, kurį aš neseniai esu matęs, kur prieš porą metų gal atradau, tai Peter Baker tyrimas, vis tik rodo, kad dabar balsas labiausiai daro mus įtaigius arba neįtaigius. Tai taip, kaip skamba mūsų balsas, 54% poveikių ateina per balsą pagal naujausius tyrimus.
Tai tas procentas pasikeitė ar jisai visą laiką toks buvo tiktai tik dabar ištyrė? Aš manau, žinai, mes visi puikiai žinom, esam praktiškai augints tuo garsiu Albert Mehreiban tyrimu, kad turinys 7%, balsas 35, 38 ir 55 yra kūno kalba, kad kūno kalba daugiausiai lygtai, bet dabar tas naujas tyrimas atsiradęs post Covido laikais, kad vis tik, kad balsas vis tik veikia šiek tiek netgi daugiau negu kūno kalba. Kaip ir visi tyrimai, galima ginčytis, diskutuoti, bet kad balsas yra ypatingai svarbus, ypač šiais laikais.
Nu kaip proto, tai aš manau, kad bent verta įsiklausyt. Na, žinai, turbūt tam turėjo įtakos a Zoomo visi laikai, nuotolinis darbas, kur kūno kalba yra tiktai arba visai nėra, arba minimaliai. O balsas natūralu, kad tai yra, kad tai yra daro poveikį. Bet jeigu va čia šiek tiek liktume prie tavo tos parodytos veido a žinai zonos, a gal pakalbėkime veido bruožus, a išraiškas. Gal čia tu gali kokių pavyzdžių pasakyti, net parodyti su su, nu, mano veidu gali parodyti, kas ką galėtų reikšti ir į ką mes turėtume atkreipti dėmesį sudominti arba kas atvirkščiai atstumia žmones, a, jog tam bendravime geriau sektųsi.
Jo, dažnai pasakysiu, tarp kitko, čia vienas iš charizmos lavinimo būdų, tai yra daugiau ekspresijos veide. Veidas, veidas yra kūno kalbos labai svarbi sudėtinė dalis. Ko gero svarbiausia, nes kūno kalboj veidas yra 75%. Kiek mes daug galim su Vaidu pasakyti? Aš tau nepasakysiu, kaip tie, žodžiu, ten tie fizionomikos, fiz žodžiu, ten tie fenotipologijos specialistai, kurie iš akių arba iš makro pasako apie žmogų, čia jau jų sritis yra. Bet iš charizmos sirties galiu pasakyti, žinai, mes turim tokį išsireiškimą pokerfeas, taip?
Veidas, kuris nieko nesako. Tai pamirškim charizmą, pamirškim santykius. Nu, nebent turi labai įdomius veido bruožus, gal kažkas atkreips dėmesį, žinai, bet tik tokiu atveju. Priešingu atveju, tai yra va tas gebėjimas daugiau ekspresijos veidai įdarbinti savo veidą. Tai yra, žiūrėk, akys, tai yra šypsena, tai yra nuostaba, kiek daug gali mūsų veidas pasakyti. Pavyzdžiui, aš nuoširdžiai domiuosi, ką tu manęs nori paklausti, supranti? Ir veidas tą parodo. Tai kitas žmogus mato, kad yra gyvybė tavo veide. Šypsta, nors kartais netgi ne priėmimas, bet tai nebijoti to parodyti veido.
Vėlgi, nu konteksto ribose, aišku, jeigu, tarkim, tai yra svarbus susirinkimas formalus, gal tą daryt nereikia, bet jeigu mes kalbam apie santykius, tai čia, pavyzdžiui, vat, nu kartais mes, aišku, iš juokiamės, pavyzdžiui, tie p tie patys amerikiečiai, pavyzdžiui, kiek daug jie rodo emocijų. kartais perspaudžia be jokios abejonės, bet iš tikrųjų jie nebijo parodyti vat įdarbint fiziškai, emociškai įdarbint savo veidą. Tai va tas yra tas ten, kad ir tas feake visas reikalas su smoltokais, su šypsenom, su viskuo, bet tai vis tiek veikia.
Taip, taip, taip. Tarp kito, aš turiu labai labai gerą bičiulį iš Estijos, vėlgi dar šiauriau negu mes esam. Tai tai yra žmogus, kuris vat geba savo veidu pritraukti žmones, nes tai yra žmogus, nu pamatai kaip norisi prasišnekėt, kad žmogus su tuo dirbo labai rimtai. Jisai su tuo dirbo, sako metus laiko, sako, tu nepatikėsi, man kažką pasakojo. Sako, metus laiko kas rytą aš pabusdavau, eidavau į voniję prie veidžio ir sako fiziškai tempdavau savo lūpas, ta prasme, kad tai palengva taptų mano natūrali veido iška bent kažkiek tai šypsenos netgi.
Taip, tokie plius jau netgi plius netgi aišku smegenys smegenim gyvenodai, ta prasme, ar tu iš tikrųj šypsaisi ar bent jau ta prasme bent jau techniškai vis tiek procesai vyksta, bet sako, nu man visai kitaip pačiam pasaulis atrodo, sako, ir plius aš ateinu, pavyzdžiui, kažkur į ofisą pas klientus, aš jau šypsausi, prie manęs iškart sakau limpa žmonės, nes tai žmogus tavim galim pasitikėt, nes tu gyvas žmogus ateiki. Bet žinai, tu paminėjai tą pokerf, aš nesuklysiu sakydamas, kad mes savo kultūroje ir tu paminėjai būtent postovietinėje kultūroje turime tą drovumo faktorių.
Ar nėra ir pas mus labai to tokio poker face faktoriaus, jog einant tiesiog Vilniaus ar kitų miestų gatvėmis, tu matai visus žmones labai rimtais veidais, a, žiūrint kažkur tai į žemę ar tenai, žinai, ir jeigu susitinka akimis, tai nenusišypso vienas kitam, bet piktai nužiūri, o dar specialiai į akis žiūri maždaug, kuris nuleis pirmas akis, toks kažkoks konkuravimas. A šito vat tu nepastebi, kad pas mus yra? Ar aš čia klystu? Yra ir gal dabar gerokai mažiau negu buvo ten prieš kažkiek tai metų, bet yra ir aš sakyčiau, čia yra mūsų drama.
Čia yra mūsų visuomenės drama. O jeigu, tarkim, dar pavyzdžiui gatvėj nusišypsai kažkam, tai ko tu čia šypsaisi? Galim ne tokios reakcijos galbūt. Aišku, aš juokauju, kad gal ir žmogus taip tuo pačiu atsakys, bet galima ir tokios reakcijos sulaukti, ką kas su manim ne taip. Kodėl tas žmogus man nusišypsojo? Aš nu galbūt sakyk kas ten gal išpia kažkas. Tai va tas gali būt tas netikėtumo faktorius ir panašiai. Tokie dalykai yra, bet sakau, tai čia yra mūsų drama.
Mes tiek metų, tiek kartų mes buvom slapinti. Tai natūralu, kad na tam reikia laiko. Nors nu pripažinkim dabar situacija visose keičiasi. Be abejo, aš dabar matau kur kas linksmesnius veidus jaunimo tarpe. A na tie bent jau, kurie tikrai leidžia laiką lauke, vaikšto mieste, nes čia yra kita sociumo problema, jog labai daug a intravertų atsiradusių, kurie gyvena socialinėj medijoj, niekur neišeina ir panašiai. Na, bet čia jau kita problema, bet taip, nu, dabar yra kur kas atviresni žmonės ir lengviau užkalbinti.
Ir kitas dalykas, užsieniečių labai daug atvažiavę, jie įnešė to gyvumo, nes jie yra kitokie. A aš susipažinau visai neseniai prieš kelis metus su su vyruka iš išaibardžano. Tai jie tokie pietietiški, šilti, jie visą laiką pamato, nušypso, apsikabina, jie ir bučiuojasi, pas juos viskas yra taip tokia kultūra. Tai, nu, kai tu šalia jų esi, tu negali kitaip. tu tiesiog turi juos tokius priimti ir atrodo visi, kas šali jų tokie patys ir tada automatiškai pats pradedi taip elgtis.
Man čia priminė, aš kai pradėjau mokytis pas tą patį Deną Briulėčių, buvo prieš devynis metus kvėpavimo sąmoningo rebefingo ir buvo pirma stovykla, žodžiu, ir aš jau praktiškai tik tik mano pradžia būtent pirmi žingsniai, žodžiu, ir mes ten kvėpavom po tris, reiškias, vienas kvėpuoja, o du prižiūri ten padeda, ir taip toliau. Ir aš jau matau, kad ten žmonės, kurie labiau patyrę, jie nuolat apsikabinę, dar kažkas, žodžiu, ten kai kvėpuoja, glosto vienas kitą. Žodžiu, man tai buvo kažkaip taip žiūrėkit, sakau, aš reiškia totalus, aš jau kai gulėjau kaipot, reiškia, sakau, žiūrint, aš esu savarankiškas suaugęs žmogus, intravertas.
Prašyčiau čia manęs neliesti žodžiu neglamonėti neapsikabinėti. Aš pats savarankiškai galiu viską išsiaiškint sau. Nu gerai, tie žmonės viskas tvarkoj, tai prašom čia gi kaip tu nori. Žodžiu, žinai, po pirmos sesijos mane taip pramušė, taip kažkas toks klapanas atsidarė emocijų ir jausmų, žinai, kad pirmą reikalą, ką aš padariau, tai apsikabinau tuos du žmones verkdamas ir panašiai. Ir nuo to laiko man taip taip yra faina prieit ir apsikabinti žmogų, nu aišku, nu konteksto ribose, ta prasme, kad žmogus suprastų, kad yra viskas tvarkoj, bet tai yra tai tai yra apsikeitimas energija.
Tai yra iš tikrųjų tai yra pasitikėjimas, tai yra smalsumas vienas kito atžvilgiu. Nu ką, už lango orelis toks ne kažką ir man atrodo, kad mūsų organizmas pradeda streikuoti net to visai nenorint. Arba netyčia, pavyzdžiui, visai kaip aš neseniai, paslydus nuo laipų per šaltuką gali pasitempti raumenis. Tad kuomet reikia kažko patikimo ir greito, internete ieškok famisano.lt. Tai lietuviška internetinė parduotuvė, kur viską atrenka tik profesionalai, turintys 30 metų patirtį. siūlo aukščiausios kokybės produktus, tokius kaip perskindol raumenims ir sąnariams ar Golamir purškalą nuo kosulio.
O žinai, kas geriausia? Svetainėje su kodu Arthur visada gausi 17% nuolaidą visiems produktams. O mes grįžtam atgal į mūsų smagų pokalbį. Aš net esu skaitęs tyrimą, kur buvo išmatuota žmogaus kažkokie laimės ten hormonai. Nežinau, ar serotoninas, ar kas, bet buvo, žodžiu, išmatuoti kažkokie tai vibracijos, hormonai ir trunkantis apsikabinimas ilgiau negu 40 sekundžių sukuria didžiausią pozityvų rezultatą abiem žmonėm. A jie tada vienas kitą papildo ir tampa laimingesni. Bet tas ilgas apsikabinimas, tai ten buvo ir pasakyta, kad tai ir santykiuose kuo ilgiau apsikabinkit, kuo dažniau apsikabinkit, nes tai vienas kitam papildo tiesiog.
Tikrai taip. Pilnai sutinkau. A tu paminėjai savo draugą Estą. Mhm. Ir kad jisai priverstinai savo šypseną treniravo. Smalsiai priverstinai. Smalsiai, priverstinai. Taip. O dabar ar charizmos atveju būtent a bandant patikti kitiems, na, nesakiau, kad čia taip kaip žinai jau desperatiškai skambėtų, bet a ar yra skirtumas tarp tos natūralios šypsenos ir tos dirbtinės šypsenos? A nes mes žinome, kad natūrali kai kyla ten ir akys šypsosi, bet ar dirbtinė šypsena, taip kaip vat Amerikoj mes sakėm, žmonės tą daro, ar jinai irgi daro tokią pateigiamą įtaką, žinai?
geriau jau nuo to pradėti. Tai gali būti labai geras pirmas žingsnis, labai geras atspirties taškas. Faktas, kad labai greiti žmonės pagauna, kad tu šypsaisi, nu, dėl to, kad reikia šypsotis, bet kai, pavyzdžiui, jeigu tu esi visiškas intravertas ir tau jau yra bet kokiu atveju šypsotis sunku, tai bent jau ta dirpinė šypsena, sakau, gali būti geras startas nuo kažko pradėt. Kodėl gi ne? Tai jau geriau taip negu visai, ta prasme, būtent kažkur nuslopintam savyje. Tai aš sakyčiau vienareikšmiškai taip.
Kodėl ne? Ok. O dabar pakalbėkim apie rankų gestus. Gerai. ką jie apie mus sako ir kokie būtų geri arba blogi gestai. Gal netgi tokie yra išskiriami, žinai, kad padaryti ir galbūt ne blogo tos tokio, žinai, a a įspūdžio nesukurti žmonėms. Mhm. Žinai, a kai aš, pavyzdžiui, kalbu per viešą kalbėjimų, per retorikos mokymus, apie kūno kalbą, apie rankų gestus, aš sakau iš viso iš visas, jeigu jūsų klauso, sakau, darykit ką norit. Jeigu, tarkim, sudėmėjimas yra kažkas, ryšys yra, tvarkoj, darykit ką norit, bet vis tik yra tam tikri rankų judesiai, tam tikri gestai, tam tikros stovėsnės, kurių vis tik labai reikėtų vengti.
Ir čia, aišku, labai galvojant apie rankas, pavyzdžiui, labiausiai vengiantys, sakyčiau, ko labai kviečiu žmones, nedarykit šito, neslėpkit savo rankų. Žinai, pavyzdžiui, būna kai šneka žmogus, pavyzdžiui, gal atsisėdus tai neišeitų, bet atsistojus, kaip dažnai žmonės slepia rankas už nugaros. Na, tarsi tai patogiau ir dar kažkas tvarkoj, žodžiu, bet sakau, nu, žmonės, tai yra labai negerai. Dėl ko? Nu, dėl to, kad galbūt mokykloj mokytojai taip stovi, galbūt tai prižiūrėtojai stovi, tas viskas teisingai, bet pagrindinis dalykas, ar yra begalė tyrimų padaryta, kad kuo daugiau mes, kai matom, kalbam, matom vienas kito atvirų delnų, tuo didesnis pasitikėjimas mumis atsiranda.
Kodėl? Nes, pavyzdžiui, jeigu mes dabar su jumis šnekam, pavyzdžiui, jeigu aš visą laiką apie charizmą šnekėčiau, pasitikėjimo rankos mano būtų paslėptos. Aš nežinau, ar mes va tokį pokalbį išvystytumėm, nes tau galbūt kiltų klausimą, o ką ten tas Donaldas slepia? Mhm. Nes čia yra mūsų pasąmoninis mąstymas. Kalai, kodėl jis nerodo savo delnų? Kodėl ką tu kažką tai slepi nuo manęs? Gal tai yra nepasitikėjimas, gal tai, žinai, akmuo užanti ir panašiai ir panašiai. Tačiau kaip vat mes, pavyzdžiui, šnekam, nu tai nereiškia, kad taip reikia šnekėti visą laiką.
Ne, irgi neperspausk, reiškia, sveiko proto dar nieks neatščaukia, viskas tvarkoj. Bet pagalvot, prisiminti, kad ir, pavyzdžiui, prie stalo, žmonės sėdi prie stalo, rankos po stalu pakištos ir sako: "Aš noriu atvirai su tavim pasišnekėt." Meluoji, tu nenori atvirai šnekėt, nes tu pats kažką tai slepėi. Noriu pašnekėt atvirai. Vat aš nieko neslepiu. Tai ir tu būk geras nieko neslėp. Tai čia va tokia pagrindinė gal taisyklė, žinai, neslėpkim tavo atvirų delnų. Sakau, nu proto ribose aišku, bet turėkim omeny, kad tai yra pasąmoninginis žmogus, net kartais gali sąmoningai nesuvokti, kas yra, bet kažkaip aš tuo žmogum nepasitikiu, nes nematau aš rankų.
Taip. Nu mes tikrai daug dalykų tikrai nesuprantame, bet bet pasąmonei juos suvokiame, kad kažkas ne taip yra arba tvarkoj tuo žmogum aš pasitik gal jisai ne viską sako taip kaip norėčiau, bet tai aš juo pasitikiu, nes žmogus va atviras. Aš net garantuoju, kad dabar klausančių ten nežinau, gal kažkam yra 50 metų ir jis gyvenime šito negirdėjo ir bet visą laiką dabar pagalvosiu, galvoju, nu tikrai vat kai po stalu laiko rankas kažkaip tai iškart tokio nekelia pasitikėjimo, nes pasąmonė veikia.
Tikrai taip. Tikrai taip. O kaip su akim, pavyzdžiui, akys, na žinau, žiūrėti į akis ten ir taip toliau. O ką reiškia, pavyzdžiui, jeigu žmogus kalbant ten žiūri į žemę kažkur tai, žinai, nepakelia akių ir nepasižiūri mums į akis? Ar tai reiškia, kad meluoja, ar drovisi, galbūt yra dalykų, kurių geriau nedaryt. O gal žinai, kitas sakys: "Ko, jū ko jūs ten taip žiūri man į dėmė, į akis?" A net net baisu, kažkaip nejauku darosi su juo bendraut.
Tu, pavyzdžiui, pagalvok, jeigu sakykim vat, nu, tu šnekiesi su moterim, kurią tu nori užkalbint ir tu 100% pokalbio tiktai žiūri į akis, nu, sakyk, tai ko gero gali būt ir nejaukumas pas ją atsiras, kas yra, ko jis čia mane gręžia akimis ir taip toliau. Tai žinai, sakau, 80% laiko žiūriu, 20% leidžiu kažkur kitur pasidaryti mums abiems ir panašiai. Bet vat va geras klausimas, jeigu žmogus nuleidęs akis, jeigu kažkur jos bėgioja, vis tik reiškias kažkas jūsų santykyje dar nevyksta.
Gal žmogus drovus iš tikrųjų, gal žmogus nepasitiki savim, gal nepasitiki tavim, gal jisai meluoja, nežino ką sako. Tai čia paprasčiausiai, nu žinai, man labai lengva sakyt, pavyzdžiui, kaip terapinėse sesijose aš klausiu, pavyzdžiui, kliento, kad aš pastebėjau, kad kokį gerą pusę valandos tu šneki, bet taip anai akis ir nepažiūrėjai. Apie ką tai yra. Labai įdomu būtų išgirst terapiją. Aš tau galiu paklausti, bet sakykim, sakykim, jeigu tai yra pokalbis, nu vis tiek, sakykim, aš galiu, nu, kitais būdais pabandyti išsiaiškinti, kad, nu, o dėl ko tu nežiūri man.
Galiu aš dabar tavęs paklausti, kuomet esi terapija ir žmogus taip elgiasi pusę valandos, ką tai gali reikšti? Kokie dažnai būna? Tai gali būt labai didžiuliai procesai. Negaliu aš, aišku, visko atviraut ir viešni šiuo atveju, bet tai gali būt didžiuliai procesai. Tas pats nepasitikėjimas atsiradęs iš kažkur. Tai nepasitikėjimas galbūt, nežinau, situacij. Nepasikėjimas manim kaip žmogum, kas gali būti. Nepasitikėjimas žema savivertė paties žmogum, kad man nemalonu šnekėt apie tai, ką aš dabar šneku. Man baisu net pakelt akis į tave.
Gali būt įvairios versijos, įvairios. Žodžiu, kalbu, tai pasakoju, bet jaučiuosi labai blogai dėl to, kad pasakoju, dėl to negaliu tau į akis net žiūrėt. Kitas dalykas, gal bandau prisiminti, ant tiek savo procese verdu, kad bandau prisiminti, net nepagalvoju, kad į akis tau reikia pažiūrėt. Galbūt tai yra dialogo su pačiu savim. Gali būt ir toks dalykas. Yra begalės dalykų, bet tai daug labai pasako apie patį žmogų. OK, įdomu, nes a dažnai esu girdėjęs apie tą žvilgsnį žemyn arba kažkur į šoną.
Na taip, tie žvilčiojimai į šonus, tai vis tiek ten pusrutuliai skirtingi veikia ir turim vis tiek akis nukreipti, kad įjungti tą pusrutį ir prisiminti kažką. Tai čia ir normalu, bet man visą laiką sakydavo, jeigu žmogus visą laiką žiūri į šoną arba žemyn, reiškia meluoja, reiškia, iš kažko nedasako arba bando prisiminti kažką, arba nepasitiki su jum ir panašiai. Retorikoj kas yra svarbu? Akių kontaktas yra santykio mezgimas. Jeigu ten kažkiek laiko pažiūrėsi į į žemę, viskas tvarkoj. Gal bandai kažką tikrai prisiminti tvarkoj.
Nieks už tai nedraudžia. Bet jeigu žinai didesnę pokalbio dalį tu kalbėsi su auditorijoj žiūrėsi į akis, reiškias tu ne mes gi santykio su mumis žmogau, kas ne taip. Žinai, kai būna, pavyzdžiui, auditorija, kaip sako, nu jeigu tu į mus nežiūri, tai klausimas, kodėl mes tave turim žiūrėt? Tvarkoj. Reiškias tu sau, o mes tą telefoną susitrauksim ir pradėsim žiūrėti, nes tu nemezgi santykių. Visa retorika yra santykius, auditorija, mezgimas, viskas. Taip. A, na, ir dar vienas aspektas, tai apranga, žinai, šiuolaikiniai laikai tokie, kuomet didieji net milijardieriai, trilijonieriai, nežinau jau kas ten, kokie skaičiai pas mus vaikšto turtingų žmonių spektre, bet a Zukerbergas, Elonas Maskas, a Maikutė džinsai, a nieko ypatingo, nieko fancy, a dabar visi ten startai lygiai taip pat a nu neinvestuoja į išvaizdą.
M net aš pastebėjau, kad kad ir man jau 40 atrodo, žinai, aš kuomet buvau ten 18 20 metų, žiūrėdavau į 40mečius, tai ten su kostiumu, būtinai, būtinai su paltu marškiniai atrodo, nu vat jau, nu vat jau čia vat jau čia vyresnis žmogus. O dabar mes kažkaip tai jaunėjam su tais metais, nenorime pas ir rengiamės džinsiukai maikutė kepuriukai bomberiukai ir ir kaip su ta apranga? Ar jinai daro įtaką charizmai? Ar visgi tai nėra toks svarbus elementas, ar ne tiek, kiek aprangos rimtumas, kiek stilius, skonis, a, tų galbūt rūbų suderinamumas, kiek tai daro jį vienareikšmiškai netgi tam, pavyzdžiui, kai aš tau sakiau apie tą, apie kad balsas daro pagal naujausius tyrimus didžiausią poveikį, tai apranga, mūsų išvaizda 28% daro poveikį ir mūsų ir ir mūsų kūno kalba
be jokios abejonės, bet lygiai pat ir mūsų apranga ir sakykim tvarkoj galbūt aš galiu ateiti su džinsais ir marškinėliais, nes v toks va taip aš dirbu, taip aš priimu salę, viskas tvarkoj autentiškas, viskas tvarkoj. Čia buvo prieš metus ar prieš porą vienoj konferencijoj buvo taip netikėta atvažiavo nuostabus pranešėjas iš Austrijos, tikrai super aukščiausias top lygmuo, bet jis atėjo su kostiumu, su kaklaraščiu. Tai buvo daugiau nei šiais laikais jau netikėta. šiais laikais taip nu buvo nu tai buvo per nelyk jau žinai konservatyvu labai jau labai jau kažkaip keistai atrodė bet čia jo yra pasirinkimas jis toks yra būtent to kito pristat tai aš sakyčiau autentiškumas viskas tvarkoj bet vis tik vieną kartą mačiau pakankamai žinomą viešą asmenį tikrai žinomas viešas asmuo jisai padaręs to fantastišką karjerą
viskas nuostabu džiaugiuosi už jį nu bet žinai bet nu nu vis tik tam tikros ribos turi būt. ant kiek tu esi laisvas ir taip toliau, bet manyčiau, kad nu aš kadangi esu scenos žmogus šiaip iki šiol, žinai, iš teatro atėjęs kažkada tai į mokymus srity, na, su suplyšusiais džinsais eit ant scenos, nu vis tik čia jau yra biškį peržengta riba, aš manyčiau, kad ir koks autentiškas tu bebūtum, nu, bet yra tam tikra pagarba tam tai scenai ir tiem žmonėm, kurie tas etiketas, nu, supranti, tvarkoj yra tarp draugų dar kažkų, būk tu kaip nori, bet čia vis tik čia yra scena, žinai, nu, čia tvarkoj, bet aš labai dažnai girdžiu šitą apie operos ir baleto teatrą, apie teatrą, kuomet žmonės, na, teatras ten, nežinau, domino teatras,
kur komedija, taip toliau. Tu gali ateit laisviau apsirengęs, taip, kaip aš dabar sėdžiu, tikrai ten niekas nesupyks. Bet kuomet eini į operos ir baleto teatrą, nu, kažkaip tai turbūt pagal etiketą reiktų pasipuošti, apsirengti ir nes tai yra šventė. Taip, tai yra šventė, nes a tai yra visai kas kita ten visai kitoks pasirodymas ir ir vat kuomet tenai žmonės ateina taip kaip iš gatvės. Vat taip būna keista, žinai. Čia mes prieš pusantrų metų buvom su šeima atostogavom ir reiškias grįždami iš atostogų važiuojam į vieną porą dienų vasaros metu vieną ir buvom ekskursijoj vienos operą ir nuostabi ekskursija, ten nuostabios patalpos ir kažkaip tai Gytė sako: "Jeigu turit klausimų, tai klauskit."
Ir aš vis sakau sakau, o kaip sakau dabar sudarė kodu yra žiūrovam vienos opera praktiškai, nu čia yra viena, žinai, tokia nu švenčiausių operos šventovių visoj Europoj, žinai, sako kaip sako, nu nebėra tų griežtų taisyklių, kad tik su smokingais ir panašiai, bet vis tik sako nu tam tikros ribos turi būt išlaikytos. Sako, mes, aišku, neišmesim iš teatro žmogaus su džinsais dar kažko, bet sako žmogu, nu, vis tik čia yra opera, nu, vis tik čia yra šventė iš tikrųjų tai yra padaryk šventę pats sau.
Va, tai yra čia netgi filmuose ten Džeimesą Bondą pasižiūrėjus, kuomet nežinau, ten yra misija kokia ir jisai į operos ir baleto teatrą ateina kažkur ten toj pačioj vienoj ar dar kažkur, tai visą laiką su smokingu, su varlyte net filmuose bando tai parodyti kaip vietą, kur va taip būtent reikia ateit, nes aišku džinsai nuplyčia yra žymiai patogiau sakykim negu smokingas, bet žinai nu bet tai iš viso galima tą suglebti. Tai yra kur, o kur tada tu šiek tiek, kad pasitempt prie verstų vat kur ta šventė sau?
Tai čia tik nuo mūsų priklauso, ane? Tai išeina, kad a ta išvaizda a jeigu kalbėti šiaip apie visą tą susitvarkymą, viską, tai yra net beveik 30% svarbu remiantis tuo tyrimo. Kitas dalykas, žinai, vat aš pasakysiu, tai yra klausimas, nu kokio tu, ar tu nori kažkokį efektą išaugti pas savo auditoriją su išvaizda, ar tai yra tiktai tavo darbas, tavo tiktai detalė tam tikra, bet žmonės prisimena tai, ką tu pasakei. Bet žinai, sakau, čia iš teatro atėjusių tas tas pasakymas ir tas pats galioja ir žmonėm kalbantiem ant scenos.
Jeigu žmonės sako: "Labai gražiai atrodei". Žinok, vakar ant scenos neprisimenu, ką kalbėjai, bet gerai atrodė. Nieko gero. Reiškias, tavo apranga nustelbia tiek tavo turinį, tiek tavo formą. Irgi galvok, ką tu nori. Ar tu nori kažką pasakyti, kokią žinutę tu nori pasakyti mums savo apranga. Apie tą žmogą, kur sakiau, taip, aš prisimenu jo supusius džinsus. Aš nieko nepamenu, ką jisai kalbėjo, bet tie džinsai, jie mane to supė užstrigo iš tikrųjų. Ką jis kalbėjo? Kažką apie verslą, be jokios abejonės, bet aš nepamenu to.
OK. Nu va čia reikia atsidėti šitą, nes būna, kad žmonės tikrai tokią klaidą daro, ar ne? Į kokį ten darbo pokalbį eina, žinai, turbūt, nežinau, ar į pasimatymą, tai reiktų atitinkamai apsirengti. OK. Na, dabar ir pereikime prie pasimatymo. Gerai, labai gera tema. Taip, pavasaris. Nu dabar palieskime galbūt a vyrukus, a kurie po kelių savaičių turėsiu pokalbį su psichologe apie pasimatymus, tai mes ten narpliosim iš viso, žinai, vyrų ir moterų santykį ir kad yra didžiulė problema su pasimatymais, nes statistika rodo, kad dabar vyrukai taip 18 ir 25 ar 30 metų neturi jokių intymių santykių po du tris metus jokių partnerių.
Nors žinai, atrodė, pavyzdžiui, kad atsirado Tinderis galimybės ir čia daugiau sekso bus, visko, čia pradės visi bendrauti, bet tai atvirkščiai dar blogiau pasidarė dėl to, kad iš viso nebe nebegeba gyvai susipažinti ir net susitikus neturi apie ką kalbėti. Tai vat pirmas klausimas. Mhm. A mes pradėjome laidą nuo to, jog reikia kalbėti, pagirti, pasakyt komplimentą. Tai galbūt tuos dalykus, ką mes jau išvardinom, palinkim šone, kažką tai tokio, kas būtent būtų su flliurtavimu, kaip flliurtuoti su moterimi, kad tai būtų patrauklu ir kad tu būtum tas vienas iššto, į kurį jinai atkreiptų dėmesį, sakytų: "Vau, va šitos penkios minutės man patiko.
Aš norėčiau sužinoti daugiau apie jį ir su juo susitikt antrą kartą." Mhm. Žinai, kažkada mano jaunystės laikai, žinai, kai keitėsi laikai, kai, reiškias, mes vienaip mezgėam santykius ir po to pradėjo važiuot užsieniečiai. Pameni tokius laikus, reiškias, čia taip su tuo italu, su tuo italu, su tuo ten dar kažkuo, tai ir staiga kažkaip tai, nu, buvo tokie laikai, kai praktiškai vienas užsienietis tau garantuodavo, kad tau reiškias, kad mergina nusives labai greit ar dar kažkas, kontaktas bus labai, bet taip ir buvo.
Ir supranti, čia šiuo atveju tai yra, nu, ne tai, kad komplimentas jiems, bet jie iš tikrųjų davė labai gerą pamoką, nes pavyzdžiui ir dabar pažiūrėjot, pavyzdžiui, nu kaip jie domisi kitu žmogum. Ir panašu, kad jeigu dar tas nuoširdžiai vyksta, pavyzdžiui, aš klausau, aš tavęs klaus aš tave tikrai man tikrai įdomu tai, ką tu pasakojai. Įdomu viskas, ką tu man papasakosi, kaip tu rengiesi, iš kur tu esi, kuo tu užsiimi, man viskas įdomu ir aš tikrai nuoširdžiai žavėsiu su tavim, nes mes ką tik susipažinom, man tikrai, nu, aišku, intencijos gali būt skirtingos, bet bet va tas natūralus susidomėjimas kitu žmogum, nu, tu to nepaslėpsi.
Aš aš jaučiu, kad iš tikrųjų aš tam žmogui esu įdomus. Pavyzdžiui, kai būna, pavyzdžiui, manim nieks tiek metų nestebėjo, o dabar sak iš tikrųjų manim kažkas domisi, taigi charizmos čia atsivėrimas totalus yra nuo pirmų minučių nuo pirmų minučių ir O jeigu dar tai tr nuoširdžiai žmogus daro, tai iš tikrųjų, nu tu tą gi jauti. Nu kas reiškias tu mane pastebėjai, reiškias aš esu, reiškias tu manim pasitiki, reiškias aš tavim pasitikiu, tai aš tau galiu viską išsakyti, nes tu manim tikrai domiesi.
O kaip vat tą pasitikėjimą sukurti per kelias minutes, kad žmogus tikrai a nu šiuo atveju mergina tikrai atvirautų ir papasakotų viską? Aš galiu turėt intenciją pasiklausti jos, bet gal aš turiu kažkokių tai, žinai, a charizmos va tų žudikų. Na, įsivaizduokim, aš apie nežinau, gal ten per kelias minutes jie nelabai pasistebi, žinai, bet jau aš išdrįsau, nugalėjau baimę prieiti, baimę užkalbinti ir taip toliau. jau baimės nugalėjau. A, bet vat per tas kelias minutes kaip sukurti tą pasitikėjimą flirtuojant, kad jinai tikrai atsivertų?
Kaip žinai, jeigu aš prieisiu prie žmogaus ir sakysiu: "Būk su manim 100% atviras, tas pasakys: "Zinai ką, eik iš čia." Bet jeigu aš pats pradėsiu nuo kažkokio aiškaus atviro gesto, kažkokio, nu, žodžio gesto, ta prasme, kad yra būtent atvirai, žinai, vat ėjau ir tikrai vat kažkaip vat pamačiau tave ir man tikrai nu kažkas yra. Jeigu aš būsiu atviras, tai greičiausiai tai bus ženklas, kad ir tu palengva būsi atviras man. Tai yra tai klausim, o ką reiškia būt atviram?
Tai reiškias, kiek aš pasitikiu pats savim. Ką aš galiu pasakot apie save neslėpdamas sakykim pasakydamas tiesiai šviesiai. A ar atvirumas? Vat ką tu ką tik pavyzdį pasakei, tas a pamačiau tave ir toliau tęsinys a galėtų būt ir pajaučiau kažkokią vidinę šilumą. Aš nežinau, kažkas man atrodo, kad nu tiesiog turėjau prie tavęs prieiti ir tave užkalbinti, nes man tiesiog atrodo diena gražesnė. Kažkaip pasijaučiau iš karto geriau. Nu kažką tokio pasakysi. Tu tu ką atsiveri savo jausmus kažkokius išsakai?
A kaip čia nuginkluoji save prieš tą žmogų. Nu čia žinai kas yra? Vat galbūt va to mūsų ir mokė kažkada jaunystė užsieniečiai, tie bjaurūs, kurie tuo metu reiškias mūsų merginas ateidavo iš mūsų. Tai yra drąsa parodyt savo jausmus. Va čia pilnai sutinku su tavim. Nu mes esam neišmokyti. Mes tik dabar pradėjom mokytis rodyt savo jausmus. Mes gi esam logikūs žmonės. Mus taip visus augino. Iki šiol dar augina. Čia drąsa parodyt savo jausmus. Tiesiai išvis. Vat aš esu ne tik vat aš ir jausmai vat man yra geras jausmas.
Noriu pasakyt tau gražius žodžius. Jausmas. Tai va čia atvira būt savo jausmuose. Tai va čia man t vat mies vat kabinčiausi iš tos ta minties. Na, bet žiūrėk a dar vienas iš dalykų, kuomet a amad tas flirtas įvyktų Mhm. A ir aš kartais esu girdėjęs, kad būna merginos prieina prie vyrų, tai retesnis atvejis, bet tai būna. Ir yra tokių, kurio, kurie tikrai tame kažkaip tai nu atrodo jie nieko nedaro, bet pas juos ten mergina po merginos, žinai, ten sako: "Oi, tas tai ten mergyčios, žinai."
Taip, taip. A ką, kaip žmogui sukurti tą a nežinau, charizmatišką įvaizdį arba kaip, nežinau kaip atrodyti, kad tu esi prieinamas, kad norisi prie tavęs prieiti ir su tavim pakalbėti. Netgi jeigu ir mergina klauso, kuri vat ateina į barą ir prie jos niekada vyrukai neprieina ir jinai nu niekaip vis vat niekas jos neužkalbina niekada ten nežinau kokteilių nepavaišina. Jinai kaip ateina tik su draugėm. Prie draugių prieina, o prie jos niekada neprieina. Ir jinai dėl to ir jaučiasi negraži galbūt ir taip toliau, žinai, bet galbūt tai yra kažkur kitur bėdos.
Kaip būti vat prieinamam, kaip sukurti tą norą, kad su tavim kažkas taip pabendrautų, svetimas žmogus prieitų. Žinai, tau būna tokia situacija ar buvo ar būna tokia situacija, pavyzdžiui, išeini blogoj nuotaikoj, liūdnas blogj nuotaikoj, išeini į miestą, nu šiaip prasit ar dar kažkas, eini ir galvoji, nu kokie žmonės negražūs, kokie visi pikti, kokie visi susierzinė iš viso nėr su kuo bendrauti. Gražių žmonių nebeliko iš viso ir taip praeini, žodžiu, praeina kažkiek tai dienų, tu paband geriausioj nuotaikoj, puiki savijauta, puikiai viskas jautiesi, išeini į miestą, galvoji, koks gražus miestas, kiek daug gražių žmonių, nuostabu.
Vau, kokie ta pati gatvė, tas pats miestas. Galbūt žmonės net tie patys ten šalia dirbantys, bet kažkas keičiasi. Keitiesi tu. Tu visai kitaip matai tą pasaulį, visai kitaip matai tuos žmones. Žmonės tie patys, keitiesi tu. Tai žinai, čia galbūt kaip visokai gal kažkas giliau yra. Tai ko gero giliau, kiek pats žmogus nori būti pastebėtas, kiek jis pasitiki savim, kad jis yra pasiruošęs būti pastebėtas. Tai čia viskas, žinai. Bet aš ką pastebėjau, kai tu davei šituos du pavyzdžius, tavo veido mimika ir intonacija, kuomet tu pirmą pavyzdį pasakei apie liūdesį, tai tavo veidas net buvo toks liūdnas, žinai, toks rimtas.
Aš save gaudau. Aš taip kartais elgiuosi, išeinu, galvoju, tai būtent apie save ir pasakojau, žinai, kad fui, kai negražu, bjauru, visi tokie nemalonūs. Aš pats suprantu, kad aš pats taip atrodau, žinai. Dėl to tas ir veidas buvo labai tik išgyveno tikro emociją labai. Bet aš, žinok, lygiai toks pat turbūt ir man yra sakę ne kartą, kad mano piktas veidas toksai rimtas piktas veidas, nors aš kartais būnu puikios nuotaikos, bet tiesiog veidas toks, ar čia akių vokai tokie nulsileidę ar kas, aš nežinau kas, bet tiesiog esu toksai, tai ką aš dabar esu viskas pasmerktas.
Jokiais būdais būdais. Tai kaip tada elgtis, žinai, nu kai aš tą esu girdėjęs, dabar jau mažiau girdžiu, bet esu girdėjęs kaž tą ne kartą ir ne vieną ir ne du netgi žinai supranti? Reiškias tvarkoj, ok, ačiū, priimu tą kaip edukacinę priemonę. Reiškias, aš turiu kažką su jaim daryti, žinai, ir karts nuo karto bent eidamas GT prisiminti, kad man gali būt ne kokia nuotika, bet nu bent bent neutralią išraišką palaikyti. Nu, šiek tiek past, nes tu kartais supranti, ta prasme, nu taip žmonės tave mato, nu tau tai natūralu, bet kitiems tai sukuria tokį vaizdą, tvarkoj, padirbėk šiek tiek.
Ne veltui mano bičiulis Estas taip ir darė metus laiko, žinai. Taip gerai tu sakai, žinai, mes tai viduje jaučiame, kad nui viskas gerai, bet mes tai savęs nematome. O kiti mus mato tiktai pagal veidą. Taip, taip. šiek tiek pastangų įdėt, žinai, viskas vidų neįs gatvėje gi nemato, kas kas mus gerai pažįsta, viskas tvarkoj, žinai. Bet nu tokių žmonių yra labai nedaug. Tai jeigu aš esu dabar na a nežinau, gatvėje pamačiau gražią merginą m ir ir ir ten nežinau visas ten iš savęs toksai, žinai, povas einu.
Mhm. A neperspaudžiant, kaip vat mes kalbėjom, kad, žinai, būt ramiam. Tai kaip man išlikti ramiam, kai aš ten jau nežinau, jaudulys 100%.000% 1000% visas paraudonavęs, žinai, vos ten prisiruošiau visas jėgas sudėjau, kad tik prieit. Jau čia bijau kažką pas nežinau, nu kokį čia iš viso pickup lainą pasirinkti, kad užkalbinti ir staiga, žinai, nu ten būtų feilas. Tai koks planas B? Nu tai jau nėr plano B. Ar gali dar atsirasti šitoj vietoj? Vat kaip čia išlikt ramiam, žinai, nu kur tu ten jaudines, nu jau atrodo chuch, kad tik vėl nepasakytų, žinai.
Sakoma feilas yra kaip ir nu neatsieima mūsų gyvenimo dalis. Klausimas, ką tu po to darai? Yra tokia labai tokia graži istorija, kurią aš praktiškai visiem pasakoju savo mokymų dalyviam. Tai irgi dabar noriu tau papasakota ir po to grįšim prie to. Istorija tokia yra tokia garsi knyga Polanai būtent iš tos vat apie tokią mažą mergaitę. Čia Jungtinės Amerikos Valstijos 19 amžiaus pabaiga, berods. Filmas netgi yra ir būtent mintis tokia, kad na mergaitė, kai gimė, jos mama mirė ją begimdydama ir mergaitė nuo mažų dienų augino auklę.
darbo tėtis. Tačiau jisai labai daug važinėjo po pasaulį, daug keliavo, kadangi daug dirbo, žodžiu, tai praktiškai pirmus kelis metus mergaitė matė tiktai auklę. Ir nuo mažų tokių mergaitės gyvenimo metų jau tokių plius minus sąmoningų, jos žaisdavo su auklė tokį žaidimą. Žaidimas vadinosi kaip gerai, kad kas čia per žaidimas. Mergaitė buvo penki metai, žaidė sode, dūko, kai visi maži vaikai užkliuvo už medžio šaknų, krito ant žemės, nusibrozino kelį, bėga kraujas. Nu, kol kas faktas. Faktas reiškias, kad bėga kraujas.
Mergaitė iškart vertina negatyviai. Baisu vat aš kokia čia net nevykelė čia ne vėkšla baisu. Nukritau, kraujas bėga ir panašiai. Prieina auklė ir sako: "Bet tai kaip gerai, kad tu ką tik nukritai. Kas čia gero? Nematai, kraujas bėga ir taip toliau." Sako, viską aš matau. Matau, kad kraujas, matau, kad nukritai. Tikiu, kad tau skauda. Viską aš priimu, sako. Bet tu tik pagalvok, kaip gerai, kad būdama tik penkių metų tu jau savo pavyzdžius žinai, kad žaidžiant reikia būt atsargesniam, nes gali nukrist ir susižalot.
Kaip gerai, kad mes dabar kartu tą žaizdą išvalysim, sutvarstysim. Ir būdama tik penkių metų tu žinosi kur kas daugiau negu žino tavo bendraamžiai. Taigi kaip gerai, kad tu ką tik nukritai? Kokią pamoką tu iš to gavai? Mhm. Nu ir va ten po to ten ta istorija toliau tęsias, bet minty kaip gerai, kad tai čia iš tikrųjų, nu kaip aišku, nu normalu, kad mes galim visi susifeilinti. Taip yra neatsiejama gyvenimo dalis, bet klausimas, kaip tu į tai sureaguosi po to?
Ar vėl susifeilinau, reiškias, aš nevykėlis, man nesigauna ir taip toliau. Viena reakcija labai dažna. Kita reakcija. Ch. Nu supratau, šįkart jau geriau negu šiandien padariau vėl feilą. Sutinkau. Chu. Bet jau kaip gerai, kad dabar aš jau žinau, kad to nebedarysiu. Dabar darysiu tą, tas, tas, tas. Super. Gerai, feilas, brangus, skaudu, bet aš jau išmokau kažko, dar kažko išmoku. Tai kaip gerai, kad va šita vat mergina, kuri mane atstūmė, nemalonu, aišku, bet taip sakoma, bet man davė labai gerą pamoką.
Mhm. Einu toliau. Tai klausimas, žinai, kaip tu pažiūrėsi tą situaciją? Žinai, kitas yra mūsų gyvenimas 10% situacijų ir 90% taip, kaip mes į tas situacijas reaguojam. Čia kaip mes jas priimsim. Labai patiko šitas, kaip gerai, kad reikės pritaikyt ir savo gyvenimą, nes dažnai situacija, žinai, visą laiką požiūrio klausimas. Taip, tikrai taip, taip. Tai būna labai skaudžių situacijų, aš tau nenegiu ir taip toliau. Primė tą situ, bjauru, feilas, klaida, dar kažkas, bet supratau, brangu, bet išmokau. Kaip gerai, kad einu toliau.
Žodžiu, išvadą iš to, ką tu sakai, pasidaryčiau tokią, jog kad ir kaip besistengtum būt ramus, pavyks ar nepavyks, bet geriausia yra a turėti planą B. Tai reiškia, tas planas B tai mokytis kažkokios pamokos iš to, nebijot suklyst. Nu aišku, klausimas, kiek ta klaida, kiek kartos po to, jeigu vėl kartos reiškias kažkas ne taip yra, bet tu nesimokai, reiškias, reiškias nesimokai, nedarai išvadų ir taip toliau, bet nu tai neatsiima dalis, kad mes klystum. Žinai, dar bendravime su žmonėmis, na, įsivaizduokim kažkokios naujos kompanijos, tas pats pasimatymas, čia vaikštai pale upė, žinai, taip toliau.
Ir nori būt įdomus ir visi sako: "Na, humoras visą laiką yra geras dalykas." Jo, taip, taip. Bet kaip tinkamai juokauti ir ir kaip tinkamai įterpti humorą į bendravimą? Nes, žinai, kartais tas humoras gali pasirodyt toksai keistas a nesuprastas kur žinai m am tau pačiam juokingu, o kiti visi žiūri arba matai juokiasi dirbtinai, nes nu tipo, kad tiesiog iš mandagumo, taip. M tai kaip su tuo humoru čia žinai grįžkim prie to, ką pačioj pradžioj šnekėjom apie tą vat žinai formulę tą nukalibruok žmones žinai ir sakykim nu aš galiu, pavyzdžiui, pajuokaut pavyzdžiui nepažįstama kompanijoj pasakei kažkokį juoką sakykim, kas tau juokinga ir taip toliau.
Nu ir iš karto žiūri reakciją, ar yra reakcija, ar žmonės kažkaip reaguoja, ar dirbtinai, ar visai nereaguoja. Supratau, reiškia, šitas nepraeina. Čia šito geriau nesakyti, sakykim, pabandau kitą. Va, vaata, žinai, taip ir bandymų būdu ir bandai, žinai, nes gali labai nepataikyti, bet tarkim vieną kart nepataikei, pamiršom, viskas, daugiau aš nekartosiu. Nebešaudyk, pamoka išmokta, žinai, klausimas kaip tu, kaip tu išeini po to? Ar toliau šaudai tais tušiais ir tiktai gadini santykius? Ar kaip tik supratau, šitą atsitraukiam dabar panašiai.
Ar gali vienas juokas kažkoksai, pavyzdžiui, bandant užkalbinti merginą, sugadinti visą tą a bandymą? Be jokios abejonės. Va čia būtų juokas, žinai, tokia laida mano vaikystėj buvo juokas dalykas. rimtas kažkaip s nepamenu k ten agbrigados kažkas ten buvo, bet tikrai taip juokas dalykas rimtas. Tu gali labai sugadinti, nors norėjai nekaltai pajuokauti, bet toi nepataikei tai žinai tai ko ko kaip geriau nejuokauti? Nu tai žinai yra tos temos sakykim yra politika, religija, seksas, tai iš viso tabu temos, ypač pačioj pradžioj, kad nepažįsti žmogaus.
Tiktai tčiau, tai čia sieja ir pasimatymus, ir verslo, ir bet ką, ane? Nereikšmiškai. Nebent jau taip gerai pažįsti žmogų, ten, nu, kaip nulupta, gali juokauti kuom nori, sakykim, bet tai yra išvaizda, sveikata, visi tie dalykai. Nu čia yra labai labai nebent žinai pagirti žmogų sakykim, bet juokauti to tema apie save galbūt apie ištą gali kažką ir tai atsargiai, žodžiu, tai yra ne, nes gali pagalvoti kažkoks iš savęs čia juokiasi. Jo, jo jo jo. Žinai, kai kažkas nors paklausia, sako: "Tai jeigu negalime apie politiką, religiją, seksą, apie ką tai juokauti, žinai, gali būt ir toks dalykas, žinai, bet tai yra pradžioj, nu, labai subtiliais mažais žingsniukais pažiūrėt, žinai, kaip aš galiu juokauti, kiek tas žmogus priima humoro jausmą."
Aišku, būna labai liūdna, kai žmogus neturi humoro jausmo. Praktiškai čia yra labai blogai yra labai liūdna, sakykim, bet nu bet pasibandyt reikia, bet k nusikalibruoti, kiek toli aš galiu su tuo žmogum eit juokaut. O galbūt iš karto pats pirmas juokas, iš karto reakcijos tu matai, kad tavo žmogus, a, viskas, juodas humoras, tavo žmogus, o tada ir eina, žinai, bet toli gražus ne su visais. OK. O tada, jeigu mes pažvelgtume iš kitos pusės, kokios temos būtų pačios geriausios a pokalbio pradžioje?
Na, įsivaizduokim, aš esu pakviestas į renginį. Mhm. Nežinau, dabar vyksta ten koks nors renginys, kur aš absoliučiai nieko nepažįstu, gal vieną žmogų, kuris mane pakvietė, bet jisai ten bus ant scenos ir aš jo realiai nematysiu ir bus visai svetimi aplinkui žmonės, kur aš nežinau, nu kažkaip tai reikės užmegsti santykį kažkontaktą, ane? Tai kokios temos būtų tokios pralaužiančios pokalbį svetimoj aplinkoj, kuomet tu nieko nepažįsti? Tai gali būti, pavyzdžiui, pakvietė draugai a pas save į svečius ir ten visiškai svetima kompanija, kur tu net nežinai, ką jie veikia, ko užsiima, hobių bendrų neturit.
A jie ten, pavyzdžiui, 20 metų jau pažįstami, o tu jų net nepažįsti. Jie visi chi cha, o tu net nelabai žinai apie ką kalbėt. Kokios yra pačios geriausios temos užmegzti pokalbį, kad tu įsilietum į kompaniją? Klasikinės maltoko taisyklės, geros maltoko taisyklės. Tarkim, aš dabar atėjau čia pas tave į studiją į svečius pirmą kartą. Sakykim, aš matau, kad o klausyk, koksai fainas čia geras čia niekada nebandžiau šitie vitaminas, vitaminų gėrimas. Iš kur čia gaut apie ką? Skanus gėrimas.
Tau tai yra svarbu greičiausiai, nes tai yra tavo teritorijoj. Mhm. Ir aš pamatau, kas kas tai yra tau svarbu ir užduodu tau su tuo susijusiu klausimą. Tai parodymą susidomėjimą tavo kaip šeimininko, žodžiu, va, ta erdve. Ir greičiausiai man pradėsi pasakot. Po to sakau, bet čia geras record in Vilniuj, čia gerai kažkokie tokie geri tokie lempos fainos. Iš kur tos lempos? Kaip tai yra? Aš kabinu tai, kas yra tavo auditorijoj, skanuoju, kas yra pas tave, tavo erdvėj ir aš su tuo tave kalbinu, kad suprast.
Reiškias, kad man tikrai labai įdomu, kuo tu gyveni. Ateinu nepažįstamai erdvę, sakau, bet klausykit, o kas jūs kiek pažįstate šeimininką? Aš va čia naujas žmogus, gal galit man pagelbėt, ta prasme, kiek jūs pažįstami, iš kur pažįstami ir taip toliau. Faina, graži erdvė, gražus renginys. Ką jūs apie tai galvojat? Tai yra, suprantate, tai yra vat temos, kurias pats diktuoja tau gyvenimas. Nekalbant apie tai, kad oras prasme amžina tema, kurią galima šnekėt ir panašiai, bet čia žinai, nu čia tokia temačia iš nevilties, sakom, kai jau nėra apie kito šnekėt, bet yra tiek daug aplinkov, iš ko galima užsikabinti ir su tuo užduoti kitam žmogui klausimą.
Tai čia a žinai, čia turi būt labai žvalgus žmogus. A, šitą išmokti galima to įžvalgumo, nes tai, ką tu sakai, tai tu turi labai stebėti aplinką ir čia spontaniškai taip organiškai sugalvoti temas, apie ką kalbėti, nes ne kiekvienas gali tą daryti, žinai. Jisai išmokstami dalykai. Čia yra įgūdžis. Tikrai įgūdis. Pavyzdžiui jeigu pavyzdžiui atėjęs pasakyčiau, sakyčiau pastebėjau žinok čia važinėjau su mašina aplinkui, čia nu su parkavimu čia yra problemėlės pas jus, žinokit. Va čia blogai būtų. Kiek pas mus tokie palauk, man atrodo iš 70 pašnekovu gal 40 yra taip pasakę.
Šiaip aš pie šiom atėjau, nes mano ofisas šal ašom atėjau. Tai aš taip pajau, bet bet čia čia yra blogas maltokas, bloga pradžia, reiškas, iš karto praktiškai aš tave kritikuoju, sakykim, bet pavyzdžiui, nu ger kokia kokia graži erdvė, kur pas jus čia yra viskas. Aš sakau, nu šiek tiek tavo kaip šeimininko savivertę pakeliu iš karto jokiais būdais. Jokiais būdais. Ir iš tikrųjų tai nes netgi jeigu tai nėra apie mane, nes parkingas nėra apie mane, parkingas yra savivaldybė, bet vis tiek yra negatyvas iš arti mano aplinkos.
Tai gali būti man kaip toksai kažkoks negatyvas, kad kad tu čia tokiam rajone dar kažk tą ofisą čia studiją turiu, bet sakykim vau, kokia šauni, kokia jaukia erdvė, seniai čia sakykim viskas jau tave reiškia ir tada tu pradėsi kalbėt, aš tave kalibruosiu, reiškias tinka ta tema, netinka, kiek tu esi kalbus, kiek tu linkęs išsipasakoti, o gal pasakei taip graži erdvė, nu supratau, reiškias mažakalbis, reiškias, man reikia daugiau šnekėt galbūt, ta prasme, tai o pavyzdžiui tokiu atveju, jeigu žmogus tikrai yra mažiakalbis, nu kur sunku prakalbinti ir tiesiog jo yra toks būdas, keli žodžiai ir tyla, keli žodžiai ir tyla, ar su tokiais žmon ar tiesiog jisai toksai bus ir tada tau daugiau reikia kalbėti.
Pasibandom. Žodžiu pavyzdžiui sakykim nu mažakalbis, taip, viskas gerai, taip, ačiū už klausimą. Sakykim, ok, jisai mažakalbis, pabandau aš pakalbėt daugiau, sakykim, kalibruoju žmogų. Ar jisai klausosi, ar matau, kad žmogus savam pasauly gyvena. Reiškias, matau, reiškias, jisai mažakalbis, manęs nesiklauso. Super. Tai ačiū labai, gražaus vakaro, pasimatysim dar, ta prasme, viskas. Aš išbandžiau ir taip, ir taip pakalibravau. Žmogus jam yra gerai, reiškias, aš einu prie kito. Mm. Neužsistovo neužsistovo viskas tvarkoj. Bet aš padariau žingsnį, ta prasme, aš jo paklausiau, aš pats pabandžiau pasidalinti, matau, kad žmogus galų gale jis neina į kontaktą, čia ir jo sprendimas tvarkoj.
Aš pabandžiau šalia pilna kitų žmonių, eisiu pas kitus žmones. Mhm. OK. Bet dėmesingumas reikšmiškai čia būtent va tas va kiekvienoj erdvėj yra kažkokių išskirtinių detalių. Mes šiek tiek palietėm apie tuos asmeninius dalykus, apie jausmus, žinai. kad nusiginkluoti prieš žmones. Mhm. A bet kiek yra svarbus a tas asmeninių trūkumų įvardinimas? Nesu girdėjęs įvairių teorijų, kad kartais yra gerai kalbėti apie asmeninius trūkumus. Net ir aš šią laidą pradėjau nuo savo asmeninio trūkumo, kad man jaunystėj sunkiai sekėsi ir taip toliau.
Kiek tai yra gerai atviraut apie save ir apie savo kažkokius trūkumus, nežinau, galbūt nesėkmes. Ar atvirkščiai geriau apie tai nekalbėt viešai, jeigu kalbėtume apie viešus žmones, apie tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, vat atėjo į naują kompaniją, čia 20 svetimų žmonių ir jisai pradeda kalbėt ir jisai va čia dabar nusiginkluoja. Taip, ar to reikia, ar nereikia. Vat kaip čia prisminkim, kad yra, žinai, yra turinys, forma ir kontekstas. Kokiame kontekste aš kalbu ir su kuo aš kalbu? Sakykim, pavyzdžiui, kontekste, kai yra nepažįstami žmonės, aš ką ką aš turiu pasakyti, nu tai greičiausiai aš nepulsiu pasakot, kad nemoku kalbėt ir dar kažką.
Čia galbūt tokia informacija, kuri gerokai menkina mano gebėjimus ir menkina informaciją apie mane, sakykim, tai yra slopina mano, žemina mano savivertę. Bet jeigu aš, pavyzdžiui, pasakysiu, nu, matydamas tiek daug šaunių pirmą kartą žmonių, tikrai šiek tiek jaudinuosi. Tikiuosi jūs mane suprasit. Be, nes tu nuoširdžiai padėkoji, sakau, pagyre tuos žmones. Tiek galiu būt atviras. O po to žiūrėsiu pagal situaciją, kiek dar aš galiu, kiek dar reikia to atvirumo toliau. Taip, bet kas sako atvirumas, tai yra informacija apie mus.
Klausimas, ar tai stiprina mūsų pozicijas, ar silpnina. Ir čia pagal situaciją, pagal kontekstą mes galvojam. Ar g ar gali būti, pavyzdžiui, jeigu tu esi geras retorikas ir tu žino visi, kad tu esi tame labai stiprus, nežinau, super ten kažkoks verslininkas išeina Zukerbergas ant scenos ir sako: "Nu, dieve, aš tai, žinot, aš tai pataupau visą laiką ten ir stengiuos visą laiką pirkti tą pigiausią šokoladą. Nu vis tiek nieks nepasakys, kad jisai ten skrudžas kažkoks. Vis tiek visi žino, kad jisai turi pinigų ir leidžia sau gyventi ir taip toliau."
Jisai gali taip atvirauti. Mhm. Ar ar tada gali žmogus atviraut, kai visi žino, koks jisai yra, kad ir jį pirmą kartą mato, nes, na, žino, kokia jo situacija, ar vis dėlto irgi taip nereiktų daryt, žinai, bet tokiem žmonėm praktiškai, nu, supranti, jie gali sau leisti iš tikrųjų jie gali sau leist, nes mes jie yra labai vieši žmonės, labai daug informacijos apie mes gi žinom, reiškias, jis jūri turtą ir dar kažką, sakykim, žmogus gali ir tai bus priimta vos ne tarsi juokas, žinai, sakykim tvarkoj, nes mes ir taip apie tave viską žinom, tu pajuokauk, pajuokauk.
Mažiau žinomas žmogus, nu, jis gali labai surizikuot. Mhm. Užlipo ant scenos, pavyzdžiui, kalbu, sakau, pigu perku pigiausią šokoladą. Nu ir kas tai reiškias? Kodėl tu pinigų neturi? Kas čia tau yra? Susidint reputaciją gali. Taip. Klausimas. Tai būtent tokia informacija, kuri gerokai silpnina mano pozicijos, kai dar manęs nieks nepažįsta per daug. Tai vat tokio atvirumą geriau pasilaikyti vėlesniam laiki. Aš net ir buvau tokį, žinai, sau sugalvojęs vieną klausimą apie bendravimą su kaimynais mhm arba bendradarbiais, nes žinai, būna didelio didelios korporacijos 4000 darbuotojų, lyg ir visi dirbat kartu, bet žinai labai nepažįsti ir tie smoktokai visą laiką vyksta liftuose, laiptiniai susitinkę.
Tai irgi lygiai tas pats, ane? Atrodo, kad viskas gerai, bet vat reiktų stengtis kalbėti ne apie problemas, o apie kažką pozityvaus. Čia, žinai, visi mes esam žmonės skirtingi, bet klausimas, nu, apie problemas šnekės ir bus ai čia tas, kur problematiškas iš to skyrius, ten greičiausiai visi tokie problematiški, žinai. Pagalvok kokia kokios pasekmės to negatyvaus maltoko, kad ir lifte sakykim, kad ir korporacijos, sakykim tam skyriui marketinge. Oi, ten visi tokie, žinok, ir ten yra visi labai faini.
Jeigu tu ten dirbi, ten tik viskas tai gerai. Va taip ir taip domino efektas toksai, žinai. M supratau. Jo, čia geras, geras. Gerai, tai dabar pereikim prie tokių a labiau asmeninių bendravimų su žmonėmis. A pavyzdžiui, vienas iš tokių a kaip kurti santykius, net ne santykius, o tikrą draugystę, kai sako tikri draugai. Mhm. Bet tau yra 30, tau yra 50 metų ir na nežinau, ten su kursiokais nebendrauji, daug draugų emigravo, galbūt jau kažkoks ten tau 50 metų draugas ir mirė ir neturi tų gerų draugų.
Liko tiktai tavo ten vaikas, a, žmona ir tau žmona priekštauja, kad tu kai tiktai išeiginės ir jinai kažkur išeina, tu nuobad sėdi namie ir neturi kur išeiti, nes draugų neturi. Taip. Taip. Nu ir visą laiką sako, nu tokiam amžiuj labai sunku susirasti draugų, nes jau toksai ir pats susiformavęs, ir charakteris susiformavęs, ir jau tie turbūt savo draugų turi ir tu čia nėra ko lįsti į ten. Ir kaip va tokiam amžiuj, kai esi jau suaugęs, nes dažnai būna, kad suaugę dažniausiai bendrauj su tais draugais, su kuriais mokykloj buvo, universitete ir taip susiformuoja tos draugų kompanijos.
Bet kaip tą kompaniją susikurti, kai tu esi suaugęs? Gal yra čia kažkokių būdų įgūdžių? Labai geras klausimas, kadangi aš jį labai asmeniškai priimsiu, nes man yra virš 50 metų, žinai, yra tai ir aš galiu pasakyti, vat jau kiek jau jau antri metai, kai aš susiradau labai daug nuostabių draugų. Tikrai čia būtent aš būtent praėjau per tą laikotarpį. Iš tikrų, pavyzdžiui, jaunystės drauge mes palaikom santykį, ryšius, bet, nu, jie pakankamai reti, nes nu rutina, šeimos ir taip toliau natūralu, kad nu daro savo reikalu, bet gavos taip reiškios, kad aš savo geštalto terapijos studijas pratęsiau Rygos Geštalto institute ir pernai metais išvažiavau mokytis į Rygą.
Nu taip išėj reiškias tokios aplinkybės čia pasikeitė ir Rygoj atėjau visiškai nepažįstama grupė, kuri jau tris metus susiformavus buvo, reiškias, ir aš per keturtais metais prisijungiau, žinai, bet kas yra, kas mus vienija panašus amžius praktiškai visų. Ir plius yra bendras interesas. Mhm. Mes matom pasaulį, matom, reiškias visą profesinę pusę, va, ta pačia kryptim ir tu supranti, kad va vat ko tau labai trūko galbūt artimiausioj aplinkoj, va to paties matymo profesinio būtent yra tas pats interesas, tas pats su pasaulio suvokimas, ta pati pasaulėžiūra, o iš to paties tas pats panašus humoro jausmas.
Ir aš matau, kad geras pasirodo, reiškias įmanoma ir ne vieną, ir ne du negu 10 draugų galima susirast. Interesai. Aha. A tai reiškia jau kai esi suaugęs žmogus, tai vienija tik interesai. Galbūt ir dar kažkas. Aš kalbu labai nuo savęs. Interesai labai svarbu iš tikroų. Aš susiformavęs. Aš jau turiu savo požiūrį, turiu savo matymą ir iš tikrųjų, nu, galima ginčytis, galima sakot, žinai, kaip man tokiam amžiuj žmonės sako: "Ai, nebėra apie ką su jais šnekėt ir su tuo nebėra ir su tuo kažkur skiriasi interesai."
Nu tai suprask, kas tau yra, kur tavo interesai, kas tau yra svarbu ir ieškok ir ieškok bendraminčių. Žinokit, tam kažkuriam filme pasakyta: "Gyvenime svariausiai surasti savus ir nusiraminti. Tai va, jeigu tu žinai, kas tave domina, ieškok bendraminčių, kurios Bet jeigu žinai tu tavo atveju, tai tu nuvažiavai mokytis ir ir tu mokisi, tiesiog pakeitei vietą čia interesas. Interesas buvo tas pats. Mes matistovėjusį gyvenimą, darbas, namai, a nežinau, ten nueina į sporto salę, a pasportuoja ryte, kai žmonių nėra, a, nu, arba gal ten vienas kitas žmogus yra, žinai, bet, a, tiesiog jis ateina atidirbti savo darbą.
nėra sportininkas. Aš suprantu, kad gali ten, žinai, sakyt sporto salėj gali susirasti kompaniją, a, bet, nu, tai retas dabar atvejis, nes ne būreliai, tai sporto salė visai kas kita. Bet ką jam tada reikia ieškoti naujų veiklų, a, kad tų draugų susirasti? Jisai turi kažkuo tai pradėt domėtis, pradėti a lankyti, nežinau, kursus kokius, naują sporto šaką ir taip toliau. Ta prasme, toks jausmas, kad jam desperatiškai reikia pradėt tą daryti, nes natūraliai tie draugai neateina. Žinai, kaip čia tam, žinai, iš pažinties atėjo, žodžiu, pas kunigą žmogus ir sako ten: "Šventas tėve, nerūkau, negeriu, sportuoju vienas, blogų kompanijų neturiu, žodžiu, anksti einu miegot, anksti keliuosi.
Ar aš gyvenu teisingai?" Kunigas sako: "Teisingai, bet žiauriai nuobodžiai." Tai čia greičiausiai vėl grįžtam prie to žodžio smalsumo, žinai. Galbūt galbūt žmogui yra taip gerai. Nu, jeigu jam yra gerai, viskas tvarkoj, tai tvarkoj. Jam yra viskas tvarkoj, reiškias, bet jeigu žmogus jaučia, kad vėl kiek aš, kiek aš nu vat smalsauju savo gyvenimu, žinai, ar man iš tikrųjų taip yra gerai, ar paprasčiausiai aš matau, kad jau kitaip nebegali būti. Tai jeigu matai, kad kitaip negali būti, bet nori, kad būtų kitaip, tai ieškok, žmogau.
Nu, šiais laikais pasirinkimo galimybių veikloms yra, nu, daugiau negu reikia. Tik tu išsirink, suprast? Taip. Aš galvojau tu po tos išpažinties sakysi, kad kunigas pasakė, tai pradėk gerk, rūkyt ir eik vėliau miegot. Čia jau pasirinkim to to aš nesakiau. Čia čia gali būt apie apie tas apie tą smalsumą kalba be jokios abejonės. Tai yra žinai kiek to tau tas kiek smalsus tu pats sau esi, žinai, kiek smalsų galimybės yra. Nežinai kai sako, nu aš tarp kitko turiu netgi bendraamžių tokį, kurie sako: "Nu žinai, mano amžiuj jau yra, ką reiškia tavo amžiuj?
Palauk žmogaus, tai naudokis galimybėm." Vaikai užauginti, ta prasme, kompetencijos per akis yra klausimas gimė iš to, kad žmonės dažnai taip sako. Taip, taip. Tai vat atsiranda galimybės. Dabar tu gali gyventi galų gale kaip galbūt daug metų svajoji. Aišku, nėr jėgų, nėr energijos, bet tai viskas priklauso nuo tavęs. Galų gale taip, bet gerai. A įsivaizduokim, žmogus lyg ir rado bendraminčių, galbūt su kolegom susibendravo, na, bet vat vyksta vakarėlis, o jam nepaskambina niekas ir jis toks atstumtas jaučiasi.
A kodėl taip nutinka, kad nepritampa kompanijai? Ar tai yra būtent tie žodžiai motyvatoriai, ar tipo, nežinau, ten humoro pritrūko ar kas, nu, atrodo ir bendravau ir šnekėjau, ir ten ir tą dariau. A, bet nu kažkaip vat jų susiformavusi žmonių grupė jau tris metus jie visi švenčia, o mane pamiršo. A, nu įsivaizduokim tavo taip situacijoj būtų, žinai, vat nepritapimo atveju kokia yra priežastis, žinai, čia sakau, neatitiko dažniai, žinai. Mhm. Nesuvaibinom. Gali būt toks dalykas. Ir ko gero čia atsakant tavo klausimą aš sakyčiau, nu planas B, planas B, nu neatitiko, nu nepakvietė, nu ką, buvau vienas ir ne per daug manęs nenustebins.
Žinai, gali būt toks dalykas, tikrai atrasiu veiklos K1 veikti. Kaip vienas variantas, bet kitas variantas yra kadangi, kaip sakau, jau galima sau tą leist, tai jiem pats paskambint, sako, ko manęs nepavėt, ateinu pas jus. Nu čia, žinai, čia jo vis tiek čia pasirinkimas. Aišku, ateik, mes gal pavyzdžiui pamiršom dar kažkaip. Man gali būt daug priežasčių, žinai. Nu aišku, kaip ten jausis, nežinau, čia kitas dalykas, bet nu čia gali pasiklausti. Mes prieš gerus metus turėjom laidą su su Tomu, ane, ir Levulių ir su juo mes kalbėjom apie baimes ir jisai sakė, kad a jeigu taip nutinka, tai tiesiog nu paimi ir paskambini ir sakai: "Chebra, o kodėl jūs manęs nepakvietėt?"
Taip, taip, taip. O tai kas yra kodėl? Aš irgi norėčiau taip tiesiog pasakyti ir nu proaktyviai tą padaryti, bet pas mus būna ego, kad nu kaip aš čia dabar skambinsiu, nes lengviau kentėt tada, žinai, kentėt manęs nepakvietė, reiškias aš nereikalingas, reiškias dar kažkas, nu, ir užsisuka tas ratas, žinai, kas mūsų orfinkinimas, kuris mūsų charizmą slopina be gailesi, žinai, tai čia jau tavo pasirinkimas, kiekvieno mūsų pasirinkimas. Žinai, aš dar apie charizmą galvodamas pagalvojau, o gali jinai m palenkti žmones į savo pusę net esant blogom paskatom, jeigu nu žaisti charizmą taip, kad norint blogą padaryt.
Nu čia, žinai, man iš karto kokie psichopatai, sociopatai, žudikai, žinai, kaip kurie ten su tom moterim ten amerikietis, kaip jisai ten. Palauk, tas tedas tedis ane tedis kuris a, mergišius buvo ir ten virš 50 moterų nužudė, bet jis ten buvo gražuoliukas ir labai mokėjo bendraut su moterim. kaip atskirti, jeigu taip vyksta? Žiūrėk, a, jo, čia yra labai tavo toks, nu, čia toks fenomenas toksai yra nesuvokiamas, nes paimkim tokį dalyką, visi pasaulio blogiukai, patys didžiausi, diktatoriai, baisūs, autokratiniai valdovai, jie yra labai charizmatiški žmonės.
Labai tai nori pasakyti ir Putinas yra labai charizmatiškas žmogus, kad juo taip kiek ten milijonų 200 milijonų nu paskui jį galvas ištiesia. Mhm. Tai daug ką pasako. Paimkų Hitleris, kai buvo, Musolinis, kai buvo, tai yra tai yra Napoleonas, sakykim, tai buvo beprotiškai charizmatiški žmonės. Tik, nu, klausimas, kokie jų buvo ketinimai. Ir žinai, aš galiu pasakyt, kad charizma tai yra kaip, nu, kaip peilis. Taip gerai pagal asas peilis. Klausimas vienintelis yra kieno rankose tas peilis yra. Jeigu, tarkim, charizma, tai ir tas peilis yra kulinaro rankose, tai su puiku.
jisai pagamins valgyt ir visi bus sotūs ir laimingi. Jeigu tas peilis yra nusikaltėlio rankose, tai jisai tampa pavojingas visuomenei. Ir va čia mes turėjam to dalyko, reiškias grind tau moralinė įsitikinim, to etinėj įsitikinimai, kokiu tikslu, su kokiais ketinimais tu savo tą charizmą naudoji. Aš esu neatskaitęs apie Hitlerį, kad jisai tas pačias ideologines frazes a sakė, kurias sakė prieš tai kiti, bet jisai mokėjo taip įteikti ir taip pasakyti, kad juo tikėjo visi ir paskui įėjo. Taip, taip.
tiesiog jie net nematė, kad tai gali išsivystyti į blogį, nes nu ir tai yra absoliučios charizmos, super charizmatiškas žmogus. Klausimas kokiais, kokios, kokių ketinimus jisai norėjo, kokius turėjo. Tai čia viskas apie tai. Tai to atpažinti realiai neįmanoma, ane? Jeigu žmogus turi blogų paskatų, įmanoma, bet žinai, sakom, čia reikia šiek tiek treniruotis savo intuiciją. Kartais būna jauti, kad viskas labai gražu, nu taip viskas tvarkoj, nu taip žinai, paimkim tie patį sukčiai, kurie skina telefonu, sakykim, dar kažkas.
Nu, pavyzdžiui, kodėl tiek daug žmonių savo pinigus atiduoda? Nes jie moka prieit prie žmogaus, jie girdi žmogų, jie palaiko, jie labai empatiški, viskas, bet ketinimai yra baisūs. Mhm. Ir iš tikrųjų mažiau treniruotas, sakykim, žmogus, jis neatpažįsta. Gal tikrai tikrai manim rūpinasi, tikrai manim domisi, aš svarbus, aš tikrai noriu prisidėt prie bendros gerovės, bet žiūrė kažkaip pinigų sąskaitoj nebeliko. Tai čia yra šiek tiek treniruotės labiau patyrę. žmogus sakys: "Gerai, skambink kitą kartą kitiem ir panašiai." Tai čia yra kaip atrodo treniruoto žmogaus kalba arba intonacija, kai tai yra nepatogūs klausimai, kurie ir parodo, kad a tai yra kažkas tai nu negero?
Galėtum vat įsivaizduokim to mano bičiulio situaciją. Mhm. A gal net jis klauso laidą ir jam bus labai labai geras praktinis, kaip sakant va dabar kas iš karto on the spot atėjo, žinai, sakykim, tu užduodi klausimą tokį, iš tiek giliau lendi į kitą žmogų, žinai, vertybinius dalykus ir stiga žmogus išpyškina labai teisingą atsakymą. Vos ne kaip knygoj perskaitė motyvacinį, ką tik perskaičiau žinai motyvacinį išmokint galvoj taip tiksliai neužsikirsdamas pasakė, kas jam arba jai yra svarbiausia. Ir žinai kai man tokia dar mintys kažkur aš jau tai esu girdėjęs kažkur giliai pasąmonės kokias tokios mintis tai galvoju nu žinai nu per pernelyg gerai kad tai būtų tiesa nueik dar geriau kaip tada žmogus atsakinės gal kažkur pritrūks žodžių gal vėl baigsis tie atsakymai išmokti žinai stebėk žmogų ne
tik ką jis sako, bet kaip jis sako, kas keičiasi, ką tik šnekėjo. Vienaip sakykim palietei gilesnį kažkokį niuansą, žiūrėk, keičiasi žmogaus tonas. Ką ar jis žiūri sakykim tau į akis, ar jis nežiūri? Kas yra sakykim su kalbos tempu, pavyzdžiui, žinai kai būna, kad nu greičiau pasakysi, noriu parabėgt tą temą saky ar keičiasi tie begelės niuansų, sakykim, ir vat iš tos tokios mozaikos dėl pala pala vėl tas pats, vėl kartojas ta pati situacija. Beje, dėl greičio. O taip.
A galėtum pakomentuoti, nes čia irgi daugelis praleidžia šitą. Kuomet žmonės bijo arba meluoja, jie dažnai labai greitakalbia varo. Taip. Taip. A, galiu pasakyt, pavyzdžiui, čia yra mano, sakykim, nuo mažų dienų aš turiu tą, pavyzdžiui, greitą kalbię fiziologinę, sakykim, nu, aš esu, pavyzdžiui, vizualas ir aš noriu per trumpą laiką pasakyti labai daug. Mhm. Ir dažnai pamirštu, kad klausytojai, ne visi klausytojai sugeba greitai klausyt. Nu čia aš pusiau vaikai sakau, sakykim, bet tai yra būtent tie dalykais. Aš tą žinau.
Aš tą daug metų dirbu ir žinau, kad čia reikia man padaryt pauzę, nusiraminti, pakvėpuoti žandikaulį, pastiprinti liežuvį, ta prasme, nes pavyzd kai daug kalbi, kadangi elementariausia kažkur tai pavargsta ir pradedi greitą kalbę kalbėt. Tai yra viena fiziologinė greita kalbė, bet kitas dalykas, jeigu žmogus, pavyzdžiui, kalbėjo tam tikrom temom ramiai, užtikrintai ir staiga kažkur prabėgt nori, staiga tarsi, žinai, kaip būna, o po to vėl ramiai. Tai klausimas, kodėl toj vietoj, va toj temoj vieną kartą, kitą kartą jisai tarsi kalba greitakalbe.
Reiškias, noriu greičiau, kad nes pasąmoningas noras, kad tai greičiau pasibaigt. M aha, ok. Reiškia, arba tu čia nežinai, arba esi nepasiruošęs, arba dar kažkas. Va čia klausimas, kaip aš kaip klausytojas į tai sureaguosiu. Iš mokytojų, pavyzdži iš mokymų pusės, pavyzdžiui, ką aš esu pastebėjęs kažkada pas mane jaunystėj ir dabar pas savo kelis kolegas, pavyzdžiui, žmogus kalbėjo, kalbėjo ir žinai, žinai, žino, kad ateina tam tikra tema, kuris nėra labai užtikrintas. Gal greitai prabėgsiu ir eisiu prie to, ką aš žinau.
Jis greitai prabėga ir jau nori sakyt tai, ką jis žinot. Bet būtinai kažkas iš auditorijos paklaus. O galima sugrįžti vat prie tos temos turiu porą klausimų. Auditorija tą jaučiu intuityvi, kad tu kažko nežinai ir dar kažkas. Tai iš tikrųjų nu nu priklauso nuo konteksto. K greita kalbi, kaip tas aš sakau yra fiziologinė yra būtent yra jaudulys. Galų gale žmogus jaudinasi ir iš tikų taip nori greičiau iškalt, kad kuo greičiau viskas pasibaigt. Čia yra nu priklausom nuo konteksto labai.
Tai iš karto mane sugrąžino universiteto laikus ir a bakalaurinio gynijmą. Va va va va va va. Kai, žinai, kažkurią ten skaidrė įsijungi ir greitai sumali ir po to būtinai, būtinai paklaus iš tos skaidrės. Būtin būtent žmogui, nes gal net ne tai, kad gal net nesąmoning žmogus supranti, kad kažko man čia tarsi pritrūko, gal sugrįžkim šiek tiek. Nu pagavo reišk, nes aišku ir klausytojų iš karto įtarimas, nes jisai visko neišgirdo, ką norėjo, nes buvo greitai pasakyta, jisai neįsidemė.
Kai tu lėčiau kalbi, kai tu paryškini žodžius kažkokius, tai automatiškai ir klausytojas daugiau atsimena ir jam kartot nebereikia. Tai čia tokia abipusė, žinai, gaunasi. Tikrai taip. A na, o dabar jeigu mes kalbėtume apie m toną, koks tas tonas yra prastas, kuris sakyčiau a na nuteikia neigiamai žmones, nu tai greitakalbia tai jau toksai, žinai, nepatogumas. Taip. O koks tonas dar yra blogas? Balso tonas turiu omeny ar balso tonas? M balso tonas. Na, ir čia ir manau iš patirties žinom ir tyrimais yra įrodyta, y, ypatingai kalbant apie vyrišką balsą, tai yra, kad vis tik šiek tiek ramesnis, lėtesnis ir šiek tiek žemesnis balso tonas ar žemėti registrai veikia labiau įtikinamai, labiau didesnį daro poveikį negu aukštas balsas, užaštintas, toks rėkiantis.
Toks rėkiantis. Nes kas yra, kai žmogus kalba šiek tiek ramiau tokių, žinai, tokių nu šiek tiek tokių žemesnių tonų, tai parodo, kad žmogus tikrai žino, ką jisai šneka. Jisai yra užtikrintas savim, pasitikintis savim ir iš tikrųjų tu juoki ir nesiginčia kaip pavyzdys sakyt. Nu, pavyzdžiui, būna situacijų, ateina žmogus, nu, čia iš klasikinių tokių auditorija, ten studentai ar mokymų dalyviai ir pasako laba ryto visiem. Jis dar nieko nepasakė šiaip taip, bet jau niekam nekyla noras nei su juo ginčytis, nei jam prieštarauti, nes balsas lėtas, užtikrintas, žemas balsas nuskabė.
Aš esu čia pagrindinis, ta prasme, vėlgi tai yra mūsų pasąmoninis, tai yra noras paklusti stipresniam. Supratau, žmogus pasakė, dar nieko turinio nebuvo, bet tonas nuskavė taip, kad šituo žmogum juo mes galim tikrai pasitikėti. kita pusė, nu gerus dalykus žmogus šneka, nu fainai šneka, matos kompetentingas, bet žinai, būna žmogus va taip šneka, nu tiesiog, kad vat nu vat va tokiu balsu kažkas nenatūraliai užaukštintas ir tu netgi nežinodamas, nu neturėdamas kompetencijos, tarkim, toj srity, bet tu intuityviai kad kažkas ne tai vat tame balse nepasitikėjimas savim, sakykim, tai yra ir jungiasi tokia atmetimo reakcija.
Bet ar šito galima išmokt? Galima 100%. Balsas yra tas dalykas. balsas tai yra duotybė, kurią turim visi. Tačiau dažniausiai tai yra vaikystėj nuslopinti mes esam energetiškai savo balso iš balso pusės, bet tą galima atstatyti ir aš galiu išmokti kalbėti žemiau ir galiu pakeisti savo balsą, bet tai reiškia, kad aš dabar va bandau, bet tai yra man pastangos. Tai be pastangų, žinai, kaip ten rusų kalboj, be pastangų net žuvies neištrauksiu iš aketies, žinai. Bet žiūrėk, kas yra, pavyzdžiui, aš kažkada šnekėjau su žmogum, jisai vedė vieną konferenciją iš Latvijos buvo atvažiavęs vedantysis.
Aš ten aš žavėjausi tuo žmogaus balsu, žinai, toks yra žemas, užtikrintas balsas, žinai. Aš priėjau, sakau, s, sakau, nu, sakau, tu profas, aš profas, sakyk, ką darai su balsu? Sakau, taigi jaučiu, kad kažką, nes sako, kuklus žmogus šiaip dabar sako, ačiū, kad pastebėjot, sako žinot, sako 20 metų darbo radijui patirtis. Jis nuolat šneka į mikrofoną ir natūralu nuolat pasiaktyvuoti tie žemi dažniai, žinai. Vat ir taip per tiek metų susiformavo tas žemo kalbėjimo tonas. Bet kai jūs su juo susitikot, jisai kalbėjo kitu ton.
Paprašiau šiek tiek ačiū. Ta prasme kažk nu kadangi čia nereikėjo nei jam kažko pasakoj, jisai buvo va toks nu neformalioj aplinkoj, jis keičias, bet kai tik darbo aplinka, jam iškart jungiasi būtent ta, žinai, šablonas kalbėjimą ir super. Bet tai yra labai klausosi. Su tuo žmogum pasitiki nuo pirmo žodžio, žinai. Mhm. Bet žinai, bet yra begalės įvairiausių nuostabiausių balso stiprinimo pratimų. Tai yra balso stiprinimo, balso atvėrimo, balso išlaisvinimo pratimo. Tai yra tik žmogus pasirinkt tau tinkamus. Daryk kas dieną po kelias minutes.
Čia nereikia ten valandų dar kažkas, važiuodamas automobilį, dar kažkas. Tai sakykim tai yra keli balso pratimai. Viskas, tu po kurio laiko pajausi didžiulį skirtumą. Tu gal nepradėsi kalbėt garsiau. Ar jeigu, tarkim, buvai baritonas, tai bosu netapsi greičiausiai. Ne apie tai yra šneka, bet balse atsiranda jėgos ir energijos. Tu jauti, kad tu tuos dalykus gali valdyti. Valdymas, taip. Ir tu gali valdyti tą valdas valdyt. O balsas tai yra lygybės ženklas su pasitikėjimu vienareikšmiškai. M pavyzdžiui, kaip kartais būna žinai, pavyzdžiui, kalbi, kalbi ir jauti, kad gerai eina balsas gerai skamba ir pats ir atsiranda tarsi noris išsitiesti.
Žinai, gerai eina. Kiekvienas žodis galios įgiję. Tie, kurie tavęs klauso, galvoja, tas gerai žmogus šneka, gerai šneka, geri žodžiai. Mes jdėsim tai, kai jis šneka. Vien dėl to, kad balsas tau pasitikėjimo atveria daugiau savim. Net kai sakei, kad turinys yra 20%, tai čia labai svarbu. Taip. Kaip tu tą pasakysi? Žinai, sakau, tas pats turinys skirtingų žmonių pristatymas visai kitaip skamba. Mes e kalbėjom apie tai, kad italai jie visą laiką labai domisi. Taip. A na ir faktas, kad turbūt tam, kad pokalbis būtų įtraukiantis, kad tu užkalbint naują žmogų ar ten, nežinau, pats pokalbis ir čia būtų geras, ką aš ir stengiuos daryt.
Aš daugiau stengiuos domėtis tuo, ką tu žinai. Taip. Kiek yra naudinga arba kiek daug reikia kalbėt apie save, nes žiūrėk, čia yra pokalbis, tai mes kalbamės ir aš tave pakviečiau į pokalbį, ane? Tai savaime aišku, kad aš noriu gauti informacijos iš tavęs ir suteikti naudą savo žiūrovams, bet dabar įsivaizduokim, mes susitikom su tavim a kažkur tai neformalioj aplinkoj ir vat susipažinom ir norim vienas su kitu susipažinti daugiau. Koks turi būt tas, nu, 50 ant 50 tai labai sudėtingai, bet kiek turi būti manęs ir kiek turi būti domėjamiesis tavim a tam pokalbyje?
Kiek aš turiu apie save pasakot? Na, jeigu tai gerai, kitas variantas paimkim, tai yra du vyrai, kurie susitiko profesiškai ar dvi moterys, kurios profesiškai arba tai yra pasimatymas, kur vyras su mergina nuėjo į pasimatymą. Kiek vėl turi būt apsikeitimo? Čia mes vėl grįžtam, žinai, prie to pardavimo plačiąja prasme, plačiąja prasme, žinai, apie pasitikėjimą, apie užtikrintumą, apie santykio pardavimą, kad mes vėlgi norim kartu būti. Tai m pareto dėsnis 80 20 80% aš domiuosi tavim, nes aš noriu užmegti kontaktą.
20% pasakoju apie save. Tu iš savo pusės darai tą patį mano atžvilgiu. Tai kaip mes suderinsim kažkur kažkur kažkur tas išsibalansuos kažkur tai pusiaukėliai. Bet žinai, bet va tas dalykas, pavyzdžiui, vienas mano kolega Aurimas Vietrinas yra sugalvojęs, sukūręs nuostabią nuostabią metodologiją, tai yra komunikacinių teritorijų komunikacinių teritorijų teorija. Iš kokios teritorijos mes komunikuojam vienas su kitu. Pavyzdžiui, šiandien, pavyzdžiui, tu daugiausiai esi mano teritorijoj, o kaip tu tą darytum? O kaip tas ir man labai faina, reiškias, aš atsiveriu, aš tau pasakoju, nes jaučiu, kad tau yra įdomu.
Mhm. Jeigu, pavyzdžiui, vat, pavyzdžiui, aš sakytum, aš Artūras, aš čia tą turiu, čia tas, t, tas, tas, tas, tas, tik apie save, pavyzdžiui, kalbėtum ir greičiausiai iš pusės valandos sakyčiau, ką aš čia darau? Nes tu būtum savo teritorijoj. Tai va čia būtent tas ėjimas į vienas kito teritoriją. Mes vienas kitu domimės, bandom suprasti, kas yra. O jau po to, kaip sakom eigoj, mes matysim, kas kalbės daugiau, kas kalbės mažiau, bet kaip atspirties tašką. Čia tiktai, žinai, rekomendacinio pobūdžio.
Kaip atspirties tašką 80% mėkis kitų žmogum. M ok. Taip, aš šitą girdėjęs esu. Tai šitą taikyti reikia bet kokioj situacijoj. Jeigu aš esu iniciatorius ir jeigu netgi jeigu nesu iniciatorius, irgi taip pat, nes čia, žinai, irgi, nu, įsivaizduokim a mergina eina gatve savo rūpesčiais, štai aš toks visas fainas ir gražus, išmokęs visų charizmos dalykų, prieinu, užkalbinu ją. Nu ir ką dabar? Jinai automatiškai irgi iš karto tą metodą pradeda naudot. Nu jinai nei norėjo pažindintis, nei ką.
O, o tada žinai, o tada aš jau kalibruoju, kas toliau? Sakykim, jeigu aš matau, kad jinai kalba tvarkoj, reiškias aš toliau domiuosi ja, sakykim, jeigu jinai neperina domėjimasi manim, tai aš toliau domiuosi ja. Viskas tvarkoj. O nėra blogas ženklas, jeigu pasimatymo metu, pavyzdžiui, tavim nesidomi? Nu, jeigu tai pirmas pasimatymas, manyčiau, viskas tvarkoj. Normalu, kad kažkas turi rimtis iniciatyvos. Sakykim, jeigu tai tęsias jau kurį laiką, natūralu, kad gali iškilti klausimas tada. Ir aš net kažko galiu paklaust, žiūrėk, o tau neįdomu, pavyzdžiui, kaip aš ar dar kažką, gal aš galiu papasakot kažką.
Ir jeigu tikrai žmogui neįdomu, labai geras ženklas. Kaip gerai, kad trečiam pasimatyme viskas aišku. Ačiū už dėmesį. Ta prasme, tai čia yra taip pirmas, nemanau, kad tai yra svarbu, žinai, pirmam pasimatyme tvarkoj, nes tu esi iniciatorius tu domiesi, po to, po to gali būti pakankamai rimtas signalas. Bet čia turbūt irgi labai svarbi žinutė vyrukams, nes iš daugelio merginų esu girdėjęs priekaištų, jog ateina į pirmą pasimatymą ir apie save. Aš turiu, aš aš turiu, aš ten buvau, aš tą turiu, aš tiek uždirbu, aš tokią mašiną vairuoju komunikaciją iš teritorijos aš ir po kelių minučių paprasčiausiai mane tas pradeda erzinti, nu, žmogų kitą klausytoją.
O kas man iš to, kad tu toks fainas esi? Nu aš suprantu, kad kietas, aš saugiai jausius, dar kažkas, nu, iki kažkurio laiko man tas dumu, bet tu nesidomi manim. Mhm. Ir klausim, ką mes čia darom? Supranti, ar nes kalbėjimas tik iš aš teritorijos kas? Nu, mes nemezgam santykių. mezgimą santykių sako, nu sako, bet tavęs nėra manęs. Jeigu aš domiuosi tavim, tai aš mezgu santykį. Jeigu tu domies manim, mes mezgam santykius. Jeigu viena pusę, reiškias, tai viena pusė santykis.
Va, žinai, beje, dar apie pirmą įspūdį. Mes kai kalbėjom, tas pirmas įspūdis svarbus, bet įsivaizduokim, jeigu toj pačioj naujoj kompanijoj, nu, aš iš karto nepatikau. Arba, žinai, būna labai dažnai tenai santykiuose pirmam pasimatyme tu nepatikai. A, ar įmanoma pakeisti tą pirmą įspūdį? Buvo prastas juokelis, nežinau, ten, nu, prastai pradėjau aš tą pokį temą nelabai gerą pasirinkau, netyčia apie politiką pradėjau ir tada gavosi, kad, nu, vat manęs nelabai mėgsta, dabar aš ateinu ir nusisuka arba ten manęs į vakarėlį nepakvietė, nes turbūt nepatikau.
Ar galiu aš pakeisti šitą įspūdį, ar jau pirmas suformuotas įspūdis, jau viskas jau žinai, žinai, kaip sako, niekada nėra galimybių padaryt antrą pirmą įspūdį. Nu, toksai posakis yra, bet aš pasakyčiau statistiškai ne tokia statistika yra plaukiojanti, kad pirmas įspūdis tai yra 90% nuomonės apie tave. 90. Reiškias, jeigu jisai geras tvarkoj, reiškias jau žalia šviesa, kalbam toliau ir panašiai. Jeigu jis nėra labai geras, kaip ir nu prasta situacija, bet dar 10% lieka. Tai klausimas, kaip tu išnaudosi tuos likusius 10%?
O kaip juos galima išnaudot tuos 10%? Nes čia atrodo labai mažai. Žiūrėkit, noriu atsiprašyt praeitą kartą pro šalį lepti ir iš tikrųjų atsiprašau už tokį mano netaktą ir taip toliau. Nu k va galiu toks variantas yra sakykim supratau kaip gerai praeitą kart supratau pamokas to nebekartoju. Pavyzdžiui, buvau apsirengęs vienaip supratau, lepteliau pro šalį, ne taip apsirengiu kitaip, sakykim, kitą temą pradedu, tai čia vėl kokias išvadas aš iš to pasidarau? Bet 10% visada yra. Žiūrėk, 10 10 dar po 10 atvirumas tikrai taip tikrai.
Plius išvados, kaip sakoma, kaip nesinori žodžio vartot, priversti. Mhm. Bet kaip sukurti aplinką, kad santykyje su kitu žmogum jisai jaustųsi tavim atviras, kad nebijotų tau pasakyti a jam svarbių dalykų. Nesu matęs ir pats patyręs, kai santykiuose ir tai trūksta atvirumo, kai yra uždarumas, kad ir kiek metų praeitų. Ir ir tai dažnai girdžiu iš savo aplinkos, kad tą patiria, kodėl jisai man nepasipasakoja. Vėl jisai tik su savo draugeliais apie tai šneka. Aš nieko nežinau. Atėjo piktas, o man nieko nesako.
Viską laiko savyje. Kodėl nubrėžiama tokia riba? Vat kaip kaip sukurti tą jaukumą ryšyje su draugais, su tėvais, kaip tėvams su vaikais sukurti, kad jie pasipasakotų savo tėvams, o ne darytų kažką tai šone patyliukais ir po to tiktai, kai jau tenai a pats blogiausias variantas atsitiko, parbėga pas tėvus, padėkit. Taip, supranti vat kaip ryš žmonių ryšyje sukurti tą atvirumą. Prieš keletą metų buvo toksai vienos, neminėsiu pavadinimo įmonės, buvo toks didžiulis renginys. Mintis ten buvo tokia, reiškias, kad įmonės valdyba sukūrė vertybių sistemą naują įmonei ir mūsų buvo užduotis per tokius mini mokymus, mini mini mokymus didelį renginį tokį tas, reiškias vertybes iškomunikuoti visiem darbuotojam.
darbuotojų tuo metu buvo apie 1000 buvo reiškias ir buvo vieni vienas du renginiai buvo Vilniuj vienas buvo tai pačiai įmonei kitam mieste ir aš ten buvau vedantysis moderatorius viso tokie lauko renginiai buvo, tokie mokymų fleš renginiai apie vertybes, bet dėl ko aš tą sakau, ten taip pat dar buvo dalyvavo prie mūsų visos mokymų kompanijos buvo Jurgis Didžiulis reiškias, kuris jau tuo metu, reiškias propagavo tą, žinai, stilių, kad reiškias dainuoju kartu su visa visa minia, reiškias, kad tai būtent toks užvedimas.
Ir dėl ko aš tą sakau, nes Jurgis nežinau, ar jis pats sukūrė tą, ar pasiėmė iš kažkur. Jis su visais dainavo apie tas vertybes, kad vertybių komunikavimas. Jis dainavo dainą, kurios priedainį, aš prisimenu iki šiol su melodija, nes priedainį buvo keli tiktai pagrindiniai žodžiai. Tai buvo klausimas ir atsakymas. Klausimas buvo toks, ar tau rūpi? Rūpi, rūpi, rūpi atsakymas. O tau rūpi, rūpi, rūpi, rūpi. Tai yra, ar tau iš tikrųjų rūpi tas kitas žmogus? Čia yra formų, kaip ta rūpisi?
Yra daug iš tikrųjų, bet tai, bet kai, tarkim, aš jaučiu, kad tikrai kitam žmogui aš rūpiu, jis sakys, kai norėsi, galėsi išsipasakot. Nebūtinai šiandien, bet žinok, man tikrai rūpi, kaip tu gyveni. Pasakyk, kada ateisi, kada būsi pasiruošęs, kada kada norėsi, aš visą laiką esu čia, kad tu man galėtum išsipasakot. Žinai, aš jaučiu, ar tikrai kitam žmogui aš rūpiu, ar ne. O tai kai tu sakai, yra tie metodai, tai kaip su kaip parodyti, kad tau rūpi, kad tau tikrai rūpi, kokie yra veiksmai parodantys tai, nu, sukuriantis tą jausmą tam kitame žmoguje?
Tai kadangi mano mano draugai Latviju to neklausys, nes mes lietuviškai šnekam, o ten mes kita kalba bendraujam, tai aš paskui tokią situaciją labai va čia šviežiai, šviežiai praktiškai kelios dienos a buvo vienai grupiokėi tokia situacija, nu žodžiu, kad kad žodžiu ten kažkas įvyko praktiškai iš tikrųjų įvyko, žodžiu, ten tarsi konfliktin situaciją su kitais ten, kad nu žodžiu ten aš ten tik buvau stebėtojas ir pertraukėlės metu aš matau, kad sėdė visa ne savom akim kažkur žiūri, žinai ir gavosi taip, kad aš vienintelis pridėjau, sakau, ar tu viskas gerai, nes ten tokia pakankamai arogantiška tarsi tokia, nu, tokia reiškias nu tokia moteris tarsi taip atrodo, žinai, ne, sako man yra blogai, žinai, sakau, nori išsipasakot?
Ne, sako, nenoriu dabar išsipasakot. Sakau, jeigu tik kada norėsi, tikrai, nes man yra svarbu, kad aš matau, kad kažkas, jeigu tik kada norėsi, kada turėsi progą, tu gi žinai, kaip mane susirasti. Gerai, sakau, ačiū. Kitą dieną mes turėjom labai išsamų pokalbį. Mhm. Pati susisekė. Pati susisekė. Sako, jeigu dar tu gali tas pasiūlymas gale, aš norėčiau su pasišnekėt. Tai žinai, kiti iš karto gali gal gali prasakot, bet, pavyzdžiui, ypatingai intravertai, tai jie išgirdo signalą. Jeigu kada norės, jeigu tiktai bus noras, bet kada mane gali surast, nes man iš tikrųjų rūpi, kaip tu gyveni.
Žodžiu, nestumti žmogaus išsipasakoti, neversti jo to daryti. Ne, ne, aš turbūt čia žinai link to, kad jeigu, pavyzdžiui, yra santykis ir poroje koks nors ten, žinai, būna, nežinau, ten gal konfliktas, o gal tiesiog kažkoks, nežinau, nutylėjimas kažko, žinai, ten, kaip jautiesi? Gerai. Mhm. Nu, kas yra? Papasakok. Gerai. Mhm. Nu tu ir vėl nieko nesakai. Nu tai papasakok. Tai nestumti stumčiau stum šito nereiktų daryt. Ir pavyzdžiui pas tokius labiau intravertiškus žmones tai gali su totalų pasipriešinimą, susiersimint, gal net dar vieną konfliktą, dar konfliktas vienas gali būt.
Supratau, kai būsi pasiruošęs. Tai šitoj vietoj reiktų pasakyti, kad kai būsi pasiruošęs, tu žinok, kad man rūpi, galėsi išsipasakoti ir palikt, ane? Tai taip, čia žinai čia, žinai, nes nu prievartinis atvirumas sunkiai įsivaizduojamas. Mhm. Natūralu, ypatingai intravertus, jeigu tai kalbam apie intravertus. Ekstravertas turbūt jau iš karto teisėsk tai neprašytas tai daryk vyną pasakoju ko gero. Taip. Ko geram taip gero taip. Pasiruošęs porą valandų pasėdėt jau. Skambink draugei pasakyk, kad negrįši. Taip, taip. Introvertų šiek tiek kitaip.
Donaldai, aš dar noriu asmeniškai sau paklausti vieno dalyko. A kokių tu man duotum patarimų po mūsų pokalbio? Viso, ką tu girdėjai, klausei, kaip aš jį vedu, užduodu klausimus, a, kokių tu man turėtum įžvalgų ar patarimų, galbūt netgi kokių nors, kokios nors kritikos argumentuotos a su charizma ir retorika į mano pusę. Jo, aš tau galiu pasakyt, žinok, aš kai nu mes realiai nu matyt socialinėj erdvėj matom vienas kitą anksčiau, žinai, bet realiai susipažinama dabar prieš kelias valandas, taip fiziškai, žinai.
Tai aš tau galiu pasakyti, aš buvo vienas momentas, kai aš supratau, čia mes turėsim labai gerą laiką prasmingai ir čia tikrai bus geras pokalbis. Ir tas momentas buvo gerokai prieš mūsų laidos filmavimą, prieš mus. Ir tai yra ta savybė, kurią aš labai noriu ir pačiam paryškint, ir labai pasakyt komplimentą už tai. Ir nes kai kurie žmonės, net nemažai žmonių būtent lavina, daro tam tikras praktikas, kad tą savybę, žodžiu, išryškinti. Žiūėk, kai aš atėjau, tu prie sakai: "Labas, aš Artūras, viskas, aš supratau, kad yra tas žmogus, kuris iš tikrųjų, ta prasme, su juo galima šnekėt labai atvirai.
Tu turi nuoširdumą ir smalsumą pašnekovui." Viskas. Šiais laikais tai praktiškai aš reiškia suprantu, kad taip, aišku, čia laida bus, po to kitų pašnekovų buvo prieš tai pašnekovu, bet aš supratau, kad va šiandieną iš tas porą valandų aš tam žmogui esu įdomus, nuoširdžiai įdomus, smalsiai įdomus. Viskas, aš būsiu atviras, kiek galėsiu 100%. Tai va tai, ką tu turi, tai va šitą atsakyb, o čia visiem, kas to ieško, tai va čia yra gerai. Artūras tą turi. Tai yra smalsumas ir nuoširdumas ir autentiškumas pašnekovo atžvilgiu.
Viskas. Čia, sakyčiau, pagrindinės trys kolonos, o visa kitą tik technika. Super. Ačiū labai. Malonu. Ačiū tau. Malonu. O, net iš karto paglostė širdį. Gerai. OK. Ačiū, Donaldui. Ačiū tau. Ačiū labai. Tikrai labai šaunus laikas. Čia tikrai buvo labai įdomu. A pats labai daug atsidėjau sau, žinai, tokių įdomių pamokų. Tikiuosi, kad buvo įdomu ir mano žiūrovams. Tai ačiū tau, kad atėjai ir ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuko prenumeruoti ir, aišku, kaip visada parašyti komentaro, ką galvojat apie šią laidą.
O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. iki