16 rugsėjo 2024
Apie šią laidą
Transkriptas
lengvos depresijos epizodą plius minus kiekvienas žmogus gyvenime paattiia vėluoju kažkas nespėjau karas ir t mūsų kūnas nėra paroštas matau gi visi kažką daro turi išmokti sustoti nu palauk poilsis yra lygiavertis darb kitos sportininkės iš jos irgi pradėjo tyčiotis ir jai tereikėjo dviejų dienų ir jinai nusižudė todėl kad buvo taip normalizuotas smurtinis bendravimas k tai buvo tai kokios čia patyčios taigi žaidžia vaikai juokauja daugiau negu 70% jūsų žiūrinčių šią laidą neprenumeruoja mūsų kanalo jūs užtruksite tik kelias akimirkas paspaudę subscribe mygtuką na o jeigu jūs norite kad mūsų kanalas augtų nepamirškite uždėti like mygtuko po šio video ir parašyti komentarų bent jau širdutės na o tie kurie yra nekantrūs tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti ačiū jums labai šita
tema man pačiam yra šiek tiek artima nes aš du kartus gyvenime išgyvenau kažką tai tokio kaip depresija nes vienas kartas buvo a skaudi mamos netektis kai aš buvau labai jaunas kitas kartas buvo kai aš išsiskyriau ir abu kartus tikrai jaučiau kad kažkas ne taip žinot kai užpuola viskas k lyg iš dangaus nukrenta ir tu ne negebi susitvarkyt ir aš besiruošdamas laidai aš aišku pasiieškojau statistikos ir vienas iš faktų mane tikrai nustebino kad pasak pasaulio sveikatos organizacijos daugiau negu 300 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos aš netgi galvoju gal net tas skaičius galėtų būt didesnis jūs pasakysit a bet pačių depresijos susirgimų skaičius padidėjo 18% nuo 2005 metų reiškia tas skaičius didėja ir depresijos ir nerimo sutrikimai pasauliui kainuoja kiekvienais metais vią trilijoną dolerių vieną trilijoną
dolerių šitas susirg kainuoja kaip manote kokios yra pagrindinės priežastys kodėl šie skaičiai auga ir kodėl tiek daug sergančių depresija atsiranda tai vienas iš tų faktorių tai tikrai yra tokie e nu tiesiog civilizacijos veiksniai tai yra nu taip elementariai čia gal vienas sluoksnis jis tikrai visko neapima bet visgi toks gyvenimo būdas ar ne kiek mes judam tiksliau kiek mes nejudam ar ne kiek kiek mes daug sėdim visgi kas nėra nu kam nėra sukurtaas žmogaus kūn šiaip jau ar ne mitybos didžiulis pasikeitimas bendravimo sferoj didžiulis pasikeitimas toks perėjimas iš tokio nu bendruomeninio gyvenimo kuriam visgi žmogus nu taip daug labiau adaptuotas ir vis labiau mes gyvenam tokioj tokiose individualistinėse visuomenėse sufragmentuotose vienišumo labai daug labai daug laiko vieni žmonės praleidžia a tai yra kad didelė dalis veiksnių
gali būti tiesiog susijusi su civilizacija kaip tokia ar ne ir kaip mes joje gyvename susipažinkite su carspot mažas komesas ir didelis dėmesys klientui mažiausias komisas rinkoje mokamas tik pardavus automobilį ir jums nereikės rūpintis jokiais papildomais kaštais pagrindinis klientas yra automobilio savininkas o ne pirkėjas tikslas yra siekiamybė suteikti maksimaliai geriausią aptarnavimą saugumo jausmą ir žinoma maksimalias rinkos kainas už jūsų turtą papildoma garantija automobiliui didžiausia pridedamoji vertė klientams automobilis bus apsaugotas net ir po pardavimo komanda turi ilgametę patirtį dirbant su automobiliais ir puikiai moka užsienio kalbas deklaruoja visus pirkimo pardavimo sandorius autohause rūpinasi visais dokumentais ir lizingo sutvarkymu bei draudimu ir pamirškite apie automobilio siuntimą į vokietijos aikšteles viską atlieka nuotoliniu būdu taupydami jūsų laiką ir pinigus dabar daug žmonių patys moka pinigus a pliusui ir dažnai
pardavinėja automobilį be reikiamos kompetencijos tai gali sukelti įvairių problemų ir papildomų rūpesčių pasirinkite modernią ir profesionalią įmonę kaip carspot ir palikite visus rūpesčius jiems apsilankykite autohauze mokyklos gatvė 23 avižieniuose arba susisiekite telefonu + 370 612 40044 daugiau informacijos rasite paspaudę nuorodą po šio video aprašyme ir aišku pasinaudokite carspot paslaugomis jau šiandien ir įsitikinkite patys kodėl jie yra geriausi tai iš to ką girdžiu tai yra sėslumas am menkesnis mažesnis komunikabilumas su žmonėmis iš esmės ir jeigu kalbama apie tai kad tas skaičius padidėjo nuo 2005 metų tai realiai yra būtent socialinių tinklų ir interneto atsiradimas jis tikrai neduo 2005 pad bet š ta statistika būtent ką kalba šita bet ta prasme ji matuojama yra ten daug seniau ir daug seniau tas toksai piai visą laiką ky m
o kiek vat pavyzdžiui tos neigiamo to neigiamo poveikio turi pavyzdžiui socialiniai tinklai kuriuose sėdi absoliučiai visi dabar turbūt net ir pensijinio amžiaus žmonės jau tenai yra įnykę ir žiūri per savo ipadus iphoneus visokius rsus youtubeo video ir taip toliau nu vėl man atrodo gal biškį pavojinga ištraukt kažkokį tokį vieną faktorių iš viso konteksto kuriame mes gyvenam ar ne ir man atrodo kad socic tinklai yra nu toks kaip pasakyt toks mėgstamas faktorius vat kuriuo tarsi taip daug nežinau gąsdinama ar nu manipuliuojama gal toks stiprokas žodis bet kaip kenkia kaip blogai kaip čia ir yra aišku ir tie aspektai bet jie nėra vieninteli lygiai taip pat socialiniai tiklai dabartiniam pasauly koks jis dabar yra mes visgi ne gentyse gyvenam ar ne ir ne miškuose jie ir jungia
taip be abejo ar ne vat tuos žmones kurie gyvena susiskaldę savo kambariukuose atskiruose jie lygiai taip pat ir jungia lygiai taip taip pat ir ir daug visokios informacijos prieinama ir taip toliau ta prasme mes galim kalbėt ir apie tai kas kenkia bet lygiai ir apie tai kas padeda ir tų tyrimų irgi yra labai įvairių ir tokių kurie rodo kad šiaip tai tai yra ir resursas a kurį svarbu nu žiūrėti kaip tu naudoji ok bet tada kur tai yra riba kai tai tampa depresijos priežastimi ir kai tai yra resursas ir kažkokio gero a pozityvaus įnašo į mūsų gyvenimą efektas aš niekaip nevadinčiau turbūt apskritai soctinklų depresijos priežastimi man atrodo kad tai būtų toks nu labai labai didelis supaprastinimas gal jeigu mes nu nežinau kalbam tokiam nu
ne individualiam o visuominės lygmeny mes galim žiūrėti ten skaičiai statistikos kaip susiję ar ne bet tai yra toks labai platus lygmuo ar ne a bet jeigu mes imam vieną žmogų ir vieno konkretaus žmogaus gyvenimo kontekste žiūrim tai nu niekaip negalėčiau pasakyt nežinau ar su su sugalvot ten prisimint koką nors kliento kurio nu vat pas jį priežastis depresijos buvo soctinklai nu gyvenime man tokia mintis nėra kilus ar ne ok kad gali būti kad žmogus dėl kitų savo gyvenimo priežasčių labai daug pradeda naudoti a nežinau soctinklų video žaidimų alkoholio narkotikų įvairių kitų dalykų ar ne bandydama spręst kažkokias savo gyvenimo problemas ar adaptuotis kažkokiais būdais taip bet ar tai yra priežastis ar ne gal tai yra pasekmė gal tai yra priemonė kažkokia adaptacijos gal nebūtinai efektyvi gal
kaip tik destruktyvi kartais bet aš niekaip to nepavadinčiau vieno žmogaus kontekste priežastim pavyzdžiui a jeigu kalbėtume apie žalingus įpročius nes jau čia kaip nuskambėjo kaip ir socialinių tinklų perteklinis naudojimas tai kaip žalingas įprotis kaip alkoholis ir visa kita a kiek tada tai turi įtakos jeigu jau žmogus turi depresiją iš kažkokių kitų priežasčių a būtent šitų dalykų ar jie dar aštrina labiau ar tai atvirkščiai gali išgelbėti nes visi to imasi nu ne visi bet daugelis imasi butelio daugelis imasi kažkokių tai naktinių žaidimų iki paryčių tada nemiega neišsimiega nuotaika bloga m kaip kaip su tuo nu dėl gali išgelbėti turbūt drąsu būtų tikėtis vėl mes galim turbūt ten įvairių istorijų būt girdėję ar ne ir aš tikrai prisimenu ten istoriją a žmogaus kuris sakė nu visgi ten
tuo sunkiu metu kai ten buvo man nežinau namie labai sunku mokykloj labai sunku ten tie video žaidimai buvo išsigelbėjimas buvo nežinau mano išsiėmimas mano bendruomenė mano būdas išvis kokį nors kontaktą su pasauliu turėt ar ne tai ta prasme kad visokių turbūt istorijų gali būti bet čia gal išimtys iš taisyklės ane bet vėl turbūt nu taip sakyt kad pabandykim sau padėti naudodami alkoholį nu būtų labai drąsu ar ne todėl kad nu labai akivaizdūs pavojai yra ar ne nu tokių nu priklausomybių ar ne ar nu to kito galo kokią tu kainą sumoki už tokį nu bandymą išsigelbėt tai vienas jeigu tu ten vieną kitą vakarą išgėrei bet kitas jeigu tai tampa nu realiom priklausomybėm tai tada nu tos pasekmės jos gilėja realiai ir būsenos sunkėja depresijos būsenos
nerimo būsenos jos tiesiog gali sunkėti tai mhm a gal pakalbėkime apie pačią depresiją nuo pat pagrindų nes iš tikrųjų tai turbūt ne visi ir skiria tas depresijų rūšis tipus ir šiaip iš esmės nesuvokia kokio lygio yra tos depresijos tai dėl to norisi su jumis kaip su specialiste apie tai pakalbėti kad suprasti nes man tai atrodo depresija yra a gali prasidėt nuo tokios mažos žaizdelės kur tik įsidūriau ir galiu greit sugydyt bet kai tos žaizdelės negydau jinai gali pradėt puliuoti gali didėti didėti didėti ir kai tai yra jau didžiulis pulinys na turbūt pasveikti yra kur kas sunkiau tai gal galit jūs nuo pat pradžios papasakoti a kaip ta depresija prasideda kokios yra jų tipai a lygiai a kaip iš viso mes turėtume į tą depresiją žiūrėt
ar tai yra tiesiog vienas žodis ar tai yra kur kas plačiau o ka žera ta prasme jeigu taip diagnostiškai labai žiūrėt ar ne tai jo mes turim lengva depresija vidutinė depresija sunki depresija ar ne kad gali būti tikrai jos sk a tas sunkumas toks skirtingai išreikštas ar ne nu tai vėlgi jeigu kalbam apie lengvą depresiją tai paprastai turbūt gali ir pats žmogus nelabai kažkaip ten susivokti kad čia tikrai nu kažkas labai negerai a artimieji gali nepastebėt ją nesunku maskuoti paprastai žmogus dar kažkokio tokio turi resurso jeigu nesinori kažkam rodyt bet tai gali būt kažkokie tokie toks fonas tokios apatijos kad nu tarsi nebedžiugina kažkas kas anksčiau džiugindavo toks tokio pilkumo va to gyvenimo kažkokio tokio gal nuovargio didesnio tokio energijos neturėjimo lyg dieną labiau miego
nori lyg sportavau visą laiką bet kažkaip pastaruoju metu sportuot nesinori tarsi liūdna bet nebūtinai liūdna va toks apatijos tarsi daugiau ar kažkio v to nieko nesinori na tuo tarpu sunki depresija gali būt tikrai tokia kur žmogus tiesiogine prasme negali atsikelt iš lovos negali savim fiziškai pasirūpint nei valgyt nueina pasidaryt nei ten griūdamas į lovą nusirengt jau gali nes nėr nei jėgų nei noro ir tokia apati ir tokia nebiltis ar ne a kuri nu taip stipriai apima ar ne kad išvis ta prasme žmonės gali nesuprast kas čia su manim darosi tai kodėl aš o kaip pavyzdžiui lengva turbūt sunkia us atpažinti ir tikėtina kad mažiausiai kas ir atpažįsta turbūt tą lengvąą depresija pragyvena ir gyvena ilgai pragyvena taip ir net sakoma kad lengvos depresijos epizodą plius
minus kiekvienas žmogus gyvenime patiria tai k tai ir tai gali būti kažkas ten susiję su krizėm su netektim su nesėkmėm su ten dar kažkokiais dalykais gyvenime prasme kur tai nėra kažkas tokio neįprasto apskritai žmogaus patirty turbūt bet kokio plius minus žmogaus patirty ar ne šos lengvos depresijos epizodas o vidutinė a kokie būtų vidutinė ženklai tuomet kur jau turbūt pats žmogus vat jūs dabar pasakysit galbūt kažkas save atpažins beklausydamas ir tada pagalvos kad na žinot kaip būna šita tema ti tokia stigmatizuojama žmonės nelabai nori pripažinti kad jie serga depresija nes jau tai galvoja kad čia labai yra kažkas tai silpno a nevykėiško ir panašiai m ir su tuo gyvena a diena iš dienos neišsimiegoja keliasi diena iš dienos vakare eina miegot be nuotaikos sunkiai užmiega santykiai
yra prasti su tėvais ten nesinori bendraut su draugais nesinori susitikt ir gyvena tame nes tiesiog tai tampa norma tai gal jūs galit papasakot kokie yra tos vidutinės depresijos kai jau būtų turbūt nu lengvoji tai nėra dar turbūt red fleagas bet vidutinė gal jau yra red fllegas nu jos visos aš sakyčiau yra red fleagas nes nu red nu kaip pasakyt nu vis bet koks vėlgi tai nėra kad simptomai būtų specifiniai lengvos vidutinės ar sunkios ar ne tai yra labiau tas išrekštumo laipsnis tų simptomų jis skiriasi ar ne kiek esu apatiškas kiek kiek stipriai kiek daug ar ne nes visose yra nu labai panašūs dalykai apatija a nenoras ten kažko tai veikti a miego sutrikimai gali būti ir jie gali būti abiusės tie kai žmogus labai daug
miega ir vis tiek pavargęs tiek kai negali užmigti prabudinėja tas tipinis gal toks labiau bet nebūtinai kur ten paryčiais prabunda ir nebeužmiega a valgymo sutrikimai apetito ne valgymo gal sutrikimai kai arba labai labai daug noris valgyti ir svoris pradeda kilti arba atvirkščiai nėra apetių ir tarsi suprantu kad turėčiau valgyt bet nebežinau čia prisiverst reikia ar kaip čia dabar reikia su tuo maistu daryt kur pamiršti iš viso kad reik valgyt jo k kad tarsi natūraliai kūnas nu nebe nebesiunčia tokio alkio signalo ar ne tai ta prasme kad tie simptomai jie visose lygmenyse gali būti tie patys tik jų išrykštumo laipsniis skiriasi o psichosomatika a nes esu girdėjęs kad gali būti iki to kad žmogus per depresiją gali įsivaryyti ir ligas a pavyzdžiui man buvo taip kad
aš tiesiog dažnai sirgdavau m ir aš galvodavau kad nu kaip aš čia vis peršalu m nu atrodo nu niekur manęs neperpūė nu tikrai jau ir maitinuosi ir sportuoju tas imunitetas tur turėtų būt geras bet man jau pašiepdavo mane žmonės sakydavo tu vis sergi ir sergi ir po to tiktai kai pradėjau gerti vaistus a per savaitę pasveikau ir po to nebesirgau ok atrodo psichosomatika tai aš aš iki šiol negaliu patikėt kad tai gali būti ant tiek galingai veikiama mūsų mūsų smegenys kad paveiktų taip organizmą mūsų kūno būdas ar ne komunikuoti apie kažkokius dalykus kurie dar mum patiem gal nėra suvokti nėra įsisąmoninti ar ne bet kūnas kažkokius signalus siunčia tai tokia viena dalis į tai žiūrėti turbūt kitas būdas jeigu kalbėt apie depresiją ir kažkokias va
tokias ligas padažnėjusias tai a viena iš hipotezių apie depresijos kilmę tai yra būtent uždegiminė teorija tai yra ir čia labai vat su tuo ką ten pradžioj sakiau su tokiais va civilizacijos dalykais ar ne tai kad a iš esmės dėl vat įvairiausių tokių pokyčių ir tai gali būti tiek ten než nu mažai judesio netinkama mityba a mažai šviesos a trauminiai visokie reikalai streso labai daug kas irgi civilizacijos dalis toks nuolatinis stresas net nebūtinai labai didelis ar ne bet nu iš esmės toks nuolatinis dabar tai išvis turbūt neišvengiama taip realiai ta prasme jis labai neišvengiamas bet vėl mūsų kūnas tai tam nėra sukurtas ir tam nėra paruoštas ar ne mūsų kūnas taip neveikia mūsų kūnas paruoštas kokiem nežinau gali būti ten kokie trys dideli stresoriai per savaitę
ir kūnas su tuo gali puikiai tvarkytis su sąlyga kad kitu laiku ramiai gyvenam ar ne bet dabar mes turim aš nežinau 30 stresorių per dieną nebūtinai labai didelių kad ir mažų vėluoju kažkas nespėju dar kažkas ten žinios kokios ten karas pamiršau skubėjimo ir tam mūsų kūnas nėra paruoštas ar ne su tuo mūsų kūnas labai blogai tvarkosi ir nu jeigu kalbant apie uždegiminę teoriją ar ne tai n visokių faktorių susideda į tai kad mūsų kūnas tokiam lėtiniam uždegime yra ir jo išraiškos gali būti labai įvairios depresija yra viena iš tam tikros vėžio formos ten susirgimai įvairiausi ar ne ir tiek psichologiniai tiek kūno susrigimai tai ta prasme kad tą nu vėlgi atskirti mūsų emocijas nuo kūno mes nu tarsi čia tokį proto žaidimą žaidžiam kad čia
tarsi yra atskira bet šiaip nu o kur tos mūsų emocijos gyvena jeigu ne kūne tai gyvena na viskas kūne viskas yra įkūn ar ne tai vis tiek tai yra nu tokia tam tikra visuma vau a šiaip aš kai pagalvoju visur skaitai ir mažiau streso sako bet atrodo tiesiog neįmanoma tu išvažiuoji su automobiliu jau prie sankryžos kas nors a ten išlenda dar kažką atrodo stresas tiesiog persekioja visur jis jungi televiziją jau tenai stresas m mh atrodo tikrai nuo jo nepabėgsi bet jeigu a stresas ir tai kelia už uždegimus a mūsų organizme ane kaip jūs sakot uždegiminė teorija bet aš skaičiau kad dar ir genetika net 30-40% atvejų a lemia pačią depresiją tai reiškia kad genetiškai mes ją gauname iš savo tėvų senelių a aš net buvau
nustebęs tai aš net jeigu pavyzdžiui man taip jau atsitiko kad aš genetiškai ją paveldžiu tai aš nuo jos net nepabėgsiu kad ir kaip idealiai gyvenčiau m nu ne visai taip vėlgi jeigu išvis žiūrėti gen tai čia tas amžinas klausimas yra toks ar ne ar aplinka ar genai ir kiek ten aplinka ir kiek ten genai lemia nu mūsų ten bet ką ligas ten įvairiausias ligas ar ne nu tai labai dažnai tas atsakymas yra va toks kad nu 50 50 ar ne tai ta prasme kad taip yra tam tikras paveldimumo faktorius bet mes nepaveldim depresijos vieną mes galim paveldėt polinkį ar ne kitą a apie ką aš turbūt daug daugiau kalbėčiau tikrai ne apie genetinius faktorius bet apie tai ką mes vėlgi paveldim truputį kabutėse jau ne
tokia genetine prasme paveldim bet mes su tais savo giminaičiais mes su jais gyvenam mes paveldim išmokimo būdu ar ten įvairiausiais būdais a būdus tvarkytis su gyvenimu būdus būti su savo jausmais kuriuos mes matėm nuo vaikystės mhm jeigu aš gyvenu aplinkoj kurioj visi slopina jausmus ir niekada nekalba apie jausmus tai tikėtina ir aš savo santykiu taip a su savo jausmais aš išmokstu kad apie tai negalima kalbėti reikia slėpti gal šypsotis gal gerti a gal pykti gal verkti ar ten ta prasme mes įvairiausių galim išmokti būdų o koks būtų pasiūlymas a pavyzdžiui jeigu šitie dalykai iš praeities yra išmokti ir tai yra priežastis kodėl mes užsidarom savyje ir gali sukelti depresiją kaip tada tinkamiau elgtis kad užkirsti kelią depresijai ar tada mes turėtume garsiai reikšti savo jausmus
daugiau išsikalbėti kaip kaip elgtis kokie užkritimo būdai nu vėl čia galim kaip pasakyt vat šitam tokiam pavyzdy ar ne nu taip jeigu žmogus išmokęs nekalbėt apie jausmus be abejo jo užduotis yra mokytis nežinau suprasti įvardinti ir mokytis tinkamų būdų kaip kada ir kur ir su kuo reikšti tuos jausmus ar ne bet čia vieno žmogaus specifinė užduotis ar tam tikros žmonių grupės kai mes kalbam apie depresiją mes neturim vienos visiem tinkamos priežasties ir mes neturim vieno visiem tinkamo būdo ar ne tai reiškia kad iš principo yra tie tokie universalūs tas pats ten sportas mityba vaistai ar ne nu va tokie kur statistiškai veikia žmonėm bet kai tu turi savo individualią situaciją tu visada turi suprasti savo priežastis ar ne ir tada kai man aišku kokios mano
priežastys kokie mano sunkumai tada man daug aiškiau ar man reikia mokytis reguliuoti savo jausmus nes gali būt gali žmogus sirgt depresija kai jis ten taško savo jausmais ir pykčiu ir agresiją į kairę ir į dešinę ir gal jau užduotis priešinga yra nėra ar ne neturiu jokių problemų su jausmais ar ne galiu bet kam į snukį išvožti ne nu vėlgi problemos gal reikia mokytis impulsų kontrolės ar ne a kas yra visiškai priešinga bet tai ir yra kad e savo individual individualioj situacijoj ar ne reikia suprasti o tai ko man reikia kokį aš turiu paveldą ar ne problematiška kas turbūt yra ir ką taip noris paminėti turbūt labai labai dažnas a toks nežinau paveldas būtent žmonių kurie suserga depresijom yra emocinis aplaistumas turiu galvoj emocinį apleistumą vaikystėje
ar ne toj aplinkoj kurioj aš augau jeigu mes augome aplinkose kur nepatyrėm pakankamai šilumos m pakankamai meilės pakankamai tokio šilto tinkamo empatiško reagavimo į mus įvardinimo labai paprastų dalykų tokių atspindėjimų tau dabar liūdna tai tu dabar pyksti taip normalu pykti normalu liūdėti normalu džiaugtis tai yra tiesiog emocinės šilumos tiesiog emocinio rūpesčio ir visgi mes gyvenam kultūroj ar ne postsovietiniai kur tai net nebuvo priimtina kur buvo praktiškai uždraustos emocinės emocijos tokiam ir kultūriniam ir istoriniam kontekste buvo atvirkščiai tremtis taip toliau negalima kalbėti pavojingą reikšti jausmus ir taip toliau ta prasme kad masiškai mes turim a e tą ir kultūrinį kontekstą ar ne augim a šeimose ir net sistemose ar ne giminės ir net didžiojoj va toj sistemoj kaip valstybei tokio uždraudimo ir tas palaikymas nežinau tarpusavio
ten draugų tarpe artimųjų tokia labiau tampa norma negu anksčiau buvo ar ne tai ir aišku ta užduotis nu kokia kai tu pats nepatyrei ir ten nežinau vaikus nori auginti kažkokį kitu būdu ar čia yra labai lengva užduotis duoti kažką ko tu negavai nu tai yra labai sunki užduotis reik išmokt ar ne bet o ką reikštų to nedaryti ką reikštų va tą patį perduoti ką tu gavai nežinau k šaltį traumas agresiją alkoholizmą dar kažką tai tai tada mes nu visiškai nesustabdom to rato ar ne tada jis tiesiog automatiškai sukasi tai traukinys toliau važiuoja bet jūs gerai sakot dabar tikrai yra galimybių savigūdai ir aš pats pastebiu savo draugų tarpe tikrai daug kas pradėjo tuo domėtis daug kas pradėjo skaityti žiūrėti kad ir mūsų vat laidas žiūri
a mes daug su psichologais kalbamės ir tikrai tai leidžia girdėti tai leidžia atpažinti savyje kažką tai ir pradėt tvarkyti nes jeigu tu neklausai jeigu tu neskaitai jeigu tu negirdi jeigu tu nebendrauji su draugais apie tai tu niekada ir savyje nepastebėsi tų problemų ir tuomet ir būsi su tom stigmom kad čia yra kažkas tai blogai kad čia yra negerai ir aš netgi tokius mitus radau a susijusius su depresija a vienas kad depresija tai tik etapas kuris savaime praeis mm paneigsit ar patvirtinsit a ir taip ir ne tarp kitko ar ne iš vienos pusės nu tikrai tradiciškai tikrai visur yra sakoma ir taip saugumo turbūt sumetimais kad klausykit nelaukit eikit kreipkitės darykit jeigu blogai gali blogėti ar ne ir taip taip yra bet iš kitos pusės nu
būna kad savaime praeina tas savaime jis toks tarsi skamba ar ne a nu nežinau niekur nesikreipiau ir nieko specifinio nedariau antrra vertus kartais kai pasigilini t savaime yra kažkoks toks nežinau sportavo daug žmogus ir kai kurie nu sugeba išsportuoti ten kažkaip išjudinti tą kūną ar ne a pabendravo daugiau kažkas ten paklausė daugiau tai yra kad nu būna visokių faktorių stresai kažkokie darbe sumažėjo ir nu kažkaip tai ten perdegimas prajo ar kad nu būna nu tiesiog nu gyvenime gi nuolat kažkas keičias ar ne kad nu tarsi ir baigėas tas depresijos epizodas nu nebūtinai jis amžinai tęsiasi bet turbūt kame didesnis pavojus ne tik tame kad nu vat nepraeis jeigu nieko nedarysi nepraeis nu būna kad ten kažkaip praeina ne taip kad jau čia visai niekada nepraeis
a bet kas yra su depresijos epizodais jie yra linkę kartotis mhm ir va čia tai jau visiškai nejuokinga statistika yra tai yra jeigu aš neprisiminsiu procento tikrai ne mano hobis e bet jeigu vieną kartą buvo tikimybė kad antrą kartą bus depresijos epizodas ten nežinau tarkim dvigubai didesnė aš čia dabar taip truputį išlbų traukiu ar ne tuos skaičius jeigu buvo du kartus tikimybė kad dar kartą kartosis vėl kyla jeigu buvo tris kartus ir ten jau geometrinė progresija tai yra visgi nesigilinti į savo priežastis ir laukti kol praeis truputį reiškia kad šitas praeis bet tada kitas ateis a aš girdžiu ką jūs sakot nes aš esu ta ta pat tą išgyvenęs kuomet tu praeini ir atrodo tiesiog pakeiti veiklą galbūt kažkuo tai užsiimi atsiranda kiti žmonės tavo
gyvenime ir lyg ir problema užsimiršta bet ateina viena diena kai yra viskas gerai ir tiesiog pam ir vėl grįžta ir tu vėl su ta pačia nuotaika atrodo kad tiesiog kaip iš giedro dangaus žaibas trenkia taip tu jau buvai apie tai pamiršęs bet jisai vis tiek vėl trenkia ir vėl ta praeitis tave pasivijo kol tu su ja nepradedi tvarkytis tie mum ne visi mes ten ten savo noru kišam rankas ten kur skauda ar purvina ar dar kaip nors ar ne visi mes ten kažkokių vengimų turim nu yra tas momentas ar ne kad žmonės kartais ten ir į terapiją ateina kai nu jo vieną kartą buvo praėjo buvo praėjo antrą kartą buvo praėjo nu trečią kartą jau suprantu kad nu jau čia nenorėčiau kad vėl kartotųs nu
tai ką dabar daryt ar ne kad nu aš kaip jau ten tada pradedu kažkaip žiūrėti ir spręsti ten kur skaud skausmus nagrinėt taip taip a antras mitas žmonės su depresija yra tik tinginiai m neturi ką veikti tai dėl to ir depresijos puola a čia net nežinau ar mitas čia kažkoks toks nežinau babučių kalbos tokios tokie stereotipai ar ne kur ten tinginiai kai duobių kasti čia toks visiškai tipinis kažkoks kaž toks ar e čia gal irgi toks didelis supaprastinimas bet visgi man atrodo kad a neretai taip pat kai kai kai dirbu su klientais kurie su depresija a susiduria tai čia toks grubus aišku išskirstymas į dvi grupes tai tikrai čia taip netelpa viskas bet visgi ar ne kartais yra toks tipas žmonių kurie labiau linkia vengti
visko vengti atidėlioti ten viską iki paskutinės minutės ten prisikaupia tų problemų tada tas stresas didėja ir tada nu ir ten tada jau aišku pasakyt ir depresijos ir stresai ir ten viskas gali būt ne tik dėl to ar ne bet nu nu apskritai vat kažkoks toks būdas būti su su problemom ten visko vengti ir atidėliot a gali būti priešingai žmonės kurie kaip tik yra tokie valingi ir tokie užsispyrę ir tokie darbštūs ir tokie perfekcionistai kad jie ten tik dirba dirba dirba dirba dirba dirba nuo ryto iki vakaro per naktį savaitgaliais ir niekaip negali sustot nu ir tada perdega bet jeigu pasižiūrėt netgi tą patį vengimą ar ne vengimo šaknis visada yra a būdas tvarkyti su savo emocijom ar ne visada vengime bus vengimas kažkokio jausmo nerimo
nes dabar čia labai baisi ta užduotis nes nežinau nuo ko pradėt gal jos daryt nes nežinau nuo ko pradėti baimės neatlikti tobulai nes aš galvoju tik kad tobulai atlikus čia kažkaip tai būsiu geras ir vertingas ir kaip atrodysiu ir taip toliau ir taip toliau ir taip toliau ar ne tai yra visgi pasižiūrėjus į tą šaknį mes vis tiek rasim kad tai yra sunkum a tvarkymosi su savo emocijom kur aš nemoku savęs nuraminti bet vėlgi jeigu tai yra labai labai išreikšta žmogus tiek visko vengia kad turi labai daug problemų gyvenime ar ne tai vėlgi tada mes galim grįžti tai o tai kaip tas žmogus augo tai kaip jis išmoko ant tiek nu ar neišmoko ant tiek kažkokių kitų būdų kaip būti su savim su savo emocijom
su gyvenimo problemom na dar yra kalbant apie depresiją bus dar blogiau kuo daugiau kalbėsiu tuoj jinai tiktai blogės todėl geriau apie ją nekalbėt tylėt ir savaime išsispręs nu vat šito tai net nesu girdėjus apie depresiją kalbant šitas man atrodo toks tipiškas kai a kalbam apie mintis apie savižudybę ar ne kad jeigu ten pavyzdžiui bijau kad mano ten pažįstamas kažką ten tokio užsiminė ir taip skambėjo kaip čia kažkoki užomina apie ten savižudybę jau geriau neklaust nes gal tą mintį siūlysiu jau geriau nekalbėt nes tada tai jau tikrai iižudys ar ne jeigu jau ten kalbėt pradės ar ne bet realybė tai yra priešinga nesvarbu apie ten depresiją apie suicidines mintis kalbant ta prasme realybė yra ta kad kai žmogus kai mes bet kuris iš mūsų ar ne
jeigu mes gyvenam su kažkokia didele kančia ten baime užsidarę ir neturim su kuo net pakalbėti ir net neturim su kuo pasidalinti suprantančiu ar ne aišku su sąlyga ir palaikančiu žmogum a tai tas vienišumas tik didėja ir ta duobė tik gilėja ar ne nes nu visgi vėl grįžtant tai jeigu pradžios taip kad tai yra apie tokį nu badą emocinį palaikymo supratimo ryšio ar ne tai visgi nu tas ryšys galimybė kalbėti būti dalintis jausti palaikymą nes visada yra gydantas a kaip jūs gerai sakot nes mes visai neseniai turėjom svečiuose kunigą ričardą daveiką ir jisai ir sakė kad a esminis laimės dalykas tai yra turėti žmones kuriais gali g pasitikėti ir su jais kalbėtis nes tai tam ir esam sutvirti m tai tikėtina kad nu to ir reikia
kiekvienam nes jeigu mes dar labiau užsidarysim ir nejausim nejausim kažkokio tai užuojautos a nejausim kad mes kažkam svarbūs mes dar nyksim labiau m a ketvirta ketvirtas mitas depresija ir silpnumo ženklas ypač vyrams ypač vyrams taip taip tik patvirtint galiu čia irgi ar ne jau toks tarsi lyčių stereotipai iškart atsiranda m a viena iš tikrųjų moteris daug dažniau serga depresija mhm gerokai dažniau ar ne statistiškai moterys susiduria su depresija e ir vėl tai bandoma suprasti tai tai kartais čia apie tokius hormoninius dalykus ar ne grynai tokius organizmo skirtumus kalbama kodėl moterys dažniau susiduria su depresija kita visgi galvojant yra apie tuos tokius stereotipinius lyties vaidmenius vat vaidmenis ką mes priskiriam ar ne kas normalu moteriai arba kas normalu vyrui tai visgi moteriai yra normalu verkti liūdėti
būti pasyiai a paklusnei nu depresiškai iš esmės tai turėt mažiau energijos prisitaikyti ten neturėt savo norų nereikšti iniciatyvos puiki adaptacija iš esmės neiškrenti iš konteksto jeigu dar lengva depresija ir ten viską darai namuose ir niekad nesiskundi žodžiu ir nereikiati vyro tai visiškai normali moterišk taip nu šiais laikais gal jau mažėja normalumas ar ne taip bet šiaip jeigu istoriškai žiūrėt tai visiškai nu normalu moteriai vatoliškai būt čia romantiška visiškai atitinki savo lyties vaidmenį visiškai gera adaptacija ar ne ar vyrui tokia adaptacija normalu ar ne ar mes va tai priskiriam lyties vaidmeniui tai ne tai priešingi vyras turi būt ten tvirtas iniciatyvus a ir taip toliau ir taip toliau ir taip toliau kas yra priešingybė depresijos truputėlį ar ne tai ta prasme a vyrai ir vyrų net
išraiška depresijos neretai yra truputėlį kitokia ar ne a vyrai neretai būna labiau dirglūs labiau a alkoholį vartoja rizikingai ten vairuoja arba dar kažkokius tokius dalykus daro kurie nu tokios rizikos element turi tokio nesaugaus destruktyvaus elgesio su motociklais ten greitai pradeda važinėt kad galvą pravedinti o agresijos gali būt kažkokie tai elementai kai kai yra depresijos susirgimai gali būti tokios impulsų kontrolės ar ne nes vyrai ką daro tada slopina slopina slopina slopina slopina slopina ir tada nutrūksta ir ten pradeda rėkti nes vyram rėkti labiau normalu o vyram o moterim verkti labiau normalu ar ne labiau priimtina tai moteris vėlgi čia ne nebus tinkama visi em ne mes neabsoliutinam bet ar ne bet tai yra apie tokį tai ko ko visuomenė tikisi iš tokio lyties vaidmens ar ne
ir kur labiau norma yra tai ta prasme vat jeigu tuo žvilgsniu žiūrėt tai vyram tikrai daug mažiau normalu ar ne e daug mažiau jie priėmimo gali sulaukti ar palaikymo ar ne susidurdami su depresija bet gal jie taip ir bijo a reikšti savo jausmus tuos tokius kabutėse silpnuosius jausmus ką mes dabar ir sakom dėl to kad tuomet ir iš savo partnerės moters nesulaukia tos užuojautos nes gali irgi sulaukt to pačio įžeidimo jeigu pavyzdžiui jinai vaikystėje nebuvo gavus patvirtinančių žodžių ir jinai išmoko tą elgesio modelį kur reikėjo atvirkščiai sakyt kad nu tai koks tu silpnas ir vėl tau čia nuotaikos nėra ir tada vyras a užsidaro savyje kad ir prieš savo moterį neatrodyt silpnam ir ir vaikšto su ta depresija nes jisai irgi nepatyrė to patvirtinančio kažkokio
tai užuojauto žodžio ir vaikystėje m tai čia užburtas ratas ta prme labai realistiškas scenarijus ir man atrodo toks labai dažnas scenarijus ar ne ir dar vėlgi moterys paprastai turi daugiau socialinių ryšių ir daugiau net galimybės nu kalbėtis apie jausmus ar ne su draugėmis pavyzdžiui ar ne labiau priimtina kiek vyrai to daro labai labai ribotai ar ne būtent tokio kalbėjimosi apuo arba labai filtruoja arba ten per kokius bajerius ar ten per kokius keiksmažodžius ar ten per dar nu va tarsi ta prasme va taip iš tikrųjų jautriai kalbėti ar ne apie tai kaip aš jaučiuosi ar kad man liūdna ar kad man blogai ar kad ten dar kažkas tai nu nežinau kiek vyrų iš tikrųjų va turi tokius santykius kuriuose tikrai gali jautriai atvirai kalbėt apie savo
jausmus netgi turbūt šeimoj a sūnus su tėvu taip stipriai apie tok kus jausmus neatvirautų daugiau eitų pas mamą apie tai kalbėtis m natūraliai tiesiog toksai kažkaip tai viduj jausmas kad taip reikia mhm kad taip reikia vėlgi nu gal kas irgi dažna ar ne nu labai neretai tos mamos yra tos kurios ir labiau realiai pajėgios atreaguot į jausmus ar ne nes vyrai iš tikrųjų išmokyti va to vaidmens kur negalima negalima šiltai reaguot net į savo vaikus ar ne negalim ten sūnui galvos paglostyt nes reik kietą pacaną išaugin vieš žodžiu ar ne taip nes turi būt tvtas vyras neverkia berniukai ar ne a šitas geras aš šitą prisimenu tikrai aš žinokit net tik patvirtinti noriu viską ką jūs sakėt nes aš ir skaičiau tyrimus kurie sako kad
moterys yra dažniau diagnozuojamos depresijos sutrikimais tačiau vyrai rečiau kreipiasi dėl pačios depresijos požymiu todėl turi didesnę tikimybę savižudybėms net radau statistiką kad vyra vyrai tr su puse karto dažniau pakelia ranką prieš save nei moteris mažiau sergančių bet tr su pus kartų a iš depresijos eina keldami ranką prieš save nebūtinai iš depresijosos čia ne tikrai nebūtinai depresijos bet iš tikrųjų vyrų savižudybių skaičiai yra daug didesni negu moterų ar ne ar ne nes vėlgi nu čia toks gal truputį juodo jumoro anekdota ar ne bet vyrai neverkia vyrai ten miršta nuo infarkto pavyzdžiui ar ne nu va čia apie tai kad kai yra uždrausta verkti kai yra uždrausta suprasti savo jausmus ir apie juos kalbėti kas yra vyram uždrausti iš esmės tai ką vyrai daro geria mušasi žudosi
mhm ar ne daug dirba esate jauni kūrėjai influenceriai o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą tam yra puiki vieta studija record in vilnius mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to kad mes turime daugiau negu septynis skirtingus įvaizdžius ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus kuris gali jums sumontuoti video visa tai turime mes jeigu norite pradėti jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame record in vilnius arba elektroniniu paštu hello@@ record in vilnius.lt o tai kaip manot kodėl vyrai bijo kreiptis į specialistus į psichologus psichoterapeutus dėl depresijostinai bijo šiaip dažnai ir kreipiasi mhm ar o kaip jaučiat gerėja šita situacija na ta prasme nes tikrai mes savo laidose turėjom ir andrių užkarnį kuris yra viešai kalbantis apie tai kad jis vat jau daug metų
vaikšto bet tokių vyrų kurie viešai apie tai kalbėtų a aš irgi apie tai pasisakau nes aš pats lankiausi ir pas psichologą ir pas psichoterapeutą ir man tai labai padėjo a nors jeigu mane paimti patį prieš kokius 10 metų tai aš būčiau tas ir prisimenu save kur sakiau kad nesąmonė man nereikia aš pats viską galiu tai aš tiesiog pats a turbūt pasikeičiau ir pamačiau tame vertę m bet a kaip pati visuomenė keičiasi ar gerėja situacija man atrodo kad labai stipriai gerėja situacija per nežinau kokius kiek čia 15 17 metų ką aš dirbu a to toj srity tai tai vieną šiaip aš labai prisimenu tą pradžią kur išvis žmonės ten eidami slėpdavos koridoriais kad čia nieks nematytų niekam kad tik nepasakot aš visiškai durnas kad aš čia
atėjau tai kas su manim negerai jeigu aš pas psichologą atėjau tai reiškia aš visiškai psichas esu ta prasme kad čia net neperdėtai va tokie tekstai buvo įprasti kad tikrai niekas niekas išvis gyvenime nežino kad aš čia einu pas psichologą tai tas įprasta buvo ar ne vyras nežino žmona nežino draugai nežino čiam čia reikia slėpti nes jeigu pasakysiu visi supras kad aš psichas esu ta prasme ir tai buvo vos ne įprastas dalykas ar ne nuo savo partnerių neslėpdavo taip visiškai ar ne tai ten kiek metų buvo tokios edukacijos kad čia normalu kad čia galima kad čia nereikia ten sutrikimų ieškot kad čia tiesiog normali gyvenimo nežinau pagalba spręsti sunkumus kalbėti save suprasti dabar aš labai daug girdžiu ypač iš jaunimo ai tai čia vat eilė stovėjom
draugė sutiku oi pasirodo j irgi terapiją lanko oi žinot apie ką kalbėjom vakarėlyje taigi apie savo terapeutus ir palikos atakas nu kažkokių tokių kur tai tokia vos ne tokia pop kultūros dalim tampa ar ne kur jaunimui ypač kad aha bet vat kaip vyresni tie kurie anksčiau vat prieš 17 metų pradėjo eiti jie 17 metų jau yra vyresni negu jaunimas o kaip jie ar jie pasikeitė ar jie vis dar yra likę toj stigmoj kad tai yra vis tiek dar reikia slėpti dar nepatogu o gal tie yra kurie dar nesikreipia ar jie jau keičiasi nes jaunimas tai tikrai keičiasi nes pažiūrėkime užsienio a filmai serialai apie tai tiesiog kalba rodo kaip norma tai dėl to jie auga su tuo ir jie supranta kad tai yra normalu bet
kaip vyresnioji karta ką vat nuo kiek yra vyresnioj k vyresnioji karta tai pasak a palaukit su kuo mes čia kalbėjom aha su sporto prof profesorium tai 40 ir vyresni tai čia aš taip tai vyresnė vyresnė karta nu gerai man atrodo kad čia dar ne vyresnė karta ta prasme šita karta tai nežinau nu vėlgi labai skirtingai gal ar ne bet man atrodo kad labai labai stipriai normalizuota yra kaip kur kaip kada ar ne bet labai stipriai normalizuotai ir tikrai kreipiasi be problemų labai daug 40mečių 50mečių mhm kur daug mažiau to judesio ir turbūt net perspektyvos jau pensijinio amžiaus žmonės ar kurie visiškai užaugę visai kita kitokiam pasaullyje ar ne ir jau jiam ta informacija ir išvis nu toks supratimas kas ta terapija kaip ji nežinau naudojam
ar ne a toks labai labai tolimas yra labiau net jeigu ir ateina ateina kaip pas tokį daktarėlį kuris nu tai gal dabar galėtumėt man padaryt kažką ar pasakyt ką man daryt nu taip techniškai tarsi labai į tą procesą žiūri ar ne kas nu taip neveikia maždaug taip maždaug taip ar ne nes nu taip visas gyvenimas buvo praleistas a bet man atrodo 4mečiai enimtmečiai tai super šiaip labai džiaugiuosi tai girdėd klientai dažnai ateina super jėga faina girdėt m a aš dar noriu vat pasiklausti čia va statistiniai modeliai jf ir uk rodo kad pusė atvejų nėra nustatomi tai jeigu mes kalbėjom kad 300 milijonų tai realiai turbūt yra 6 700 milijonų sergančių depresija ane pasaulyje tai čia kas 10as 11 12 žmogus nu vau a gal galit
tada pasidalint pavyzdžiais o kas būtų jeigu vat žmogus nenustato tos depresijos ir jisai taip gyvena tas toks blogiausias scenarijus kur link tai veda nu iš to ką ką ką tenka matyt ar susidurt ar ne nu ką tai reiškia iš esmės depresija vis tiek yra tokia būsena tarp gyvybės ir mirties j vis tiek yra tokia nu psichologinės mirties būsena ar ne kur šiaip jau tu nesijauti gyvas tu nesijauti gyvas tu nesijauti kad tu gyveni savo gyvenimą kažkaip optimaliai aš nekalbu ten super vau kaip noris bet nu iš esmės optimaliai kaip tu galėtum gyvent ar ne tu nepatiri džiaugsmo tu esi apatiškas tau nelabai norisi daryt dalykų tiesak egzistuojai labai valingi žmonės jie ant valios labai daug tada daro ar ne ir iš išorės gali atrodyt arba
gerai arba net puikiai jeigu dar yra resursų ir nelabai sunki depresija ir žmonės nu tikrai labai valingi ir užsispyrę jie ten gali ir šeimoj ir darbe viską varyt bet jie jaučiasi visiškai kaip robotai tada mhm tai čia daug tų scenarijų ar ne bet galų gale vis tiek tai yra apie kažkokią tokią didžiulės kančios apatijos negyvumo būseną nu šiaip jau apie prarastą gyvenimą net jeigu tas gyvenimas nu jis techniškai vyksta ir daro jis toks funkcionuoji bet nu kaip mūsų kaip žmonių gyvybė ji nėra funkcionavimas ar ne čia roboto darbas funkcionuoti mašinos darbas funkcionuoti bet žmogus nu vis tiek yra būtybė ar ne gyva ir mes visi norim nežinau jausti artimus santykius jausti kad darau kažką svarbaus gal prasmingo o tai o tai ką jie jie yra
santykyje jie kažką daro veikia bet jie neišjaučia to jie nejaučia nuo to jokio malonumo tiesiog plaukia gyvenimo ir būdami po to 70 metų atsisuks save atgal ir sakys a o ką aš čia dabar 70 jau nu gali ir taip būti gali ir taip būti bet vėl nu ką reiškia būt santyky ar ne tai kartais žmonės ateina ir sako taip turiu mašiną gerą turiu darbą turiu namą turiu tenes ar arbu žmoną ar vyrą turiu ten va tiek vienetų vaikų ten šunį katę visi socialiniai pliusai padėti ar ne turiu ček ček čeku o kodėl aš nelaimingas o tai kas man yra ir vėl čia ta pati idėja kad tarsi žmogus gali būt kaip daiktas ar gyvent kaip daiktas tarsi mum užtenka vat kažkokių tokių turėti vyrą pavyzdžiui
o tai kaip jūs jaučiat su savo vyru ar ne turėti darbą o tai jum patinka jūsų darbas jum įdomu jūs džiaugiatės kai einatį darbū laukia darbo kaip jūs ten jaučiatės tam darbe ar ne ten smalsu nesmalsu kaip su kolektyvu santykiai ten vienas su kitais dirbat namuose o tai kokia atmosfera kalbat nekalbat apie ką kalbat ar artumą išgyvenat o su vaikais koks santykis ar ne ir va čia yra tai kur mes jaučiamės arba nesijaučiam gyvi ar ne ten kur yra visas tas nu vat vadinamas softas ar ne o ne turiu ne čeklistas tai kad turiu labai gerai labai patogu labai gerai turėti dalykus ar ten kažkokas bazę ar ne gyvenimo tai viskas su tuo gerai bet jeigu aš nesu kažkaip kontakte su savim su savo jausmais
su artimaisiais aš tai dabar girdžiu visai ką kitą kažkaip tai iš to ką jūs sakot aš girdžiu tai gyvenimą dėl kitų a visuomenės primestus dalykus a kad reikia turėti namą reikia turėti šeimą reikia turėti vaikų a bet neatsisuka į save žmogus ir nepaklausi savęs ko jam reikia realiai jam reikėjo ten trijų vaikų ar čia dėl to kad per kiekvieną gimtadienį vis kada antras o po to jau kada trečias ir nu tai nu seneliai sako nu tai gal čia kažkaip draugai turi tai tada reikia ir mum a o klausimas ar tikrai reikėjo tai vat čia gal daugiau apie išjautimą apie save ko man reikia kokia ta mano gyvenimu išvis iš esmės prasmė ir labai irgi neretas scenarijus ar ne kad darau dalykus todėl kad man atrodo
kad jie turi būti daromi ar ne kaip taisyklės kad aš gyvenu gyvenimą kaip taisykllių rinkinį nes taip reikia po mokyklos stoji į universitetą po universiteto susirandi darbą tada ten išteki vedi tada ten vaikai taip reikia taip normalūs žmonės gyvena ar ne čia normalu ar ne tarsi iš tikrųjų yra kokia nors norma kuri gali būti visiem taikoma ar ne ir vėlgi čia mes tada ištrinam savo subjektyvumą ne mes vėl nu robotais esam kurie vykdo programą bet ne žmonėm kurie klausia savęs o ko aš noriu o kas man tinka o kas mane užpildo o kas mane džiugina tai vat a mes su jumis kuomet pirmą kartą kalbėjom telefonu jūs paminėjot įdomią tokią depresijos priežastį ir šiandien ją irgi paminėjo tai yra perfekcionizmas tai noras nuolatos tobulėti a
konkuruoti būti geriausiu a nebūt prastesniu galvoti visą laiką kaip aš atrodysiu prieš kitus kiek tai stipriai lemia būtent toks vat charakterio bruožas a a pačią depresiją nu vėl čia taip supaprastinimas būtų gal galim ten tokias sąsajas surasti bet nebūtinai ten tas nuves į depresiją jeigu jau taip visgi turbūt aš tada kalbėčiau ne tiek apie perfekcionizmą kaip tokį ar ne kuris tikrai yra labai žalingas nes pati idėja perfekcionizmo jis toks net truputį man atrodo nu dabartinėj kultūroj jis toks yra vos ne nu madingas ne madingas bet vat kažkas tokio kad oi aš čia toks perfekcionistas aš čia va taip va labai stengiuos oi čia keturias valandas miegojau nu tai čia bet tai tarsi toks kieta ar vat kažkas tokio čia tai pasigirt galim tuo čia reiškia
kad aš svarbus žmogus labai esu kad va čia kaip manęs visur reikia tai aš čia net neturiu kada pamiegoti bet kažkoks toks tarsi savo reikšmingumo ar ne ar kažkokios ten s svarbos pabrėžimas bet jeigu taip pasižiūrėti vėlgi į tą šaknį ar ne tai iš iš kur čia kodėl čia kam išvis to reikia tai visgi tai yra m nu toks būdas tvarkyt su kuo su tuo kad aš šiaip iš esmės tai nejaučiu savo vertės mhm ar ne tai a per šitus dalykus bandom vis kelti savo savivertę m tai norit pasakyti jeigu aš esu pilnai prieš save jaučiuosi kad aš nu turiu savo aukštą savivertę ane tai tikėtina kad aš nebūsiu toks tobulumo siekiantis žmogus nu tur turbūt galim taip sakyt čia vėlgi gal taip supaprastinimas bet
koks ar ne bet vėl nu tobulumo perfekcionizmas nebūtinai tobulumo nu šiaip tas tobulumas ar ne kaip mes jį apibrėšim bet perfekcionizmas yra ar ne ta esmė kad aš jaučiuosi vertinga tik jeigu aš tobulai padarau dalykus mhm jeigu man nesiseka viskas aš esu šūdo gabalas žemės kirminas viskas taip ok ar ne aš aš griuvu aš nebegaliu ramiai su savim jaustis aš negaliu savęs vertinti e aš galiu jaustis gerai ar pakankamai gerai bet jeigu mes apie tokį realų stipriai išreikštą perfekcionizmą kalbam tai mes kalbam apie tai kad nu penkias minutes gerai pasijausiu kai ten super projektą labai gerai pavariau su sąlyga kad super viskas gavos kiekviena detalė bet po penkių minučių aš turiu varyt naują projektą ir lygiai taip pat gerai ir jeigu nepakankamai gre ir nepakankamai
gerai tai vėlgi aš esu visiškai nevertinga ir griūvu ir negaliu savęs palaikyti tai ta prasme jeigu mes kalbam aš net nesakyčiau apie tą aukštą savivertę bet apie tokią stabilią savivertę kur tiesiog aš galiu save priimt kaip žmogų su klaidom su šešėliais su tuo kas man nesįauna su tuo kad kaip pavargstu su tuo kad darau klaidas su tuo kad esu ribotas su tuo kad mano ten nežinau energija baigė su tuo kad ten nemoku kažko nesig gauna kažkas nu ir ką nu ir žmogus esu nu ir nu galiu taip gyventi o kiek jūs iš savo praktikos matote tokių žmonių kurie va taip gyventų ypatingai šiuolaikinėj visuomenej nes man atrodo čia tas a tobulybė skimas tas užimtumas vat kaip jūs sakot madinga tai yra toks biškį iš visuomenės
atėjęs primestinis dalykas net sakyčiau spaudimas mm ir tai ką jūs sakot nu taip labai faina bet net aš dabar jūsų klausau ir aš jau papuolu į tuos vyresnius 40 m tai nu aš dabar galvoju net aš kartais save pagaunu kai turiu laisvą pusdienį kad aš jaučiuosi toks kaip nu be prasmės m mhm ir pats save mokau ilsėtis mokinu save ilsėtis nes suprantu kad to reikia nes man nu reikia išmokti to nes aš negaliu varyt kaip robotas taip taip bet viduj m lyg ir jaučiu kaltę kažkokią nes matau gi visi kažką daro socialinė taip visi tokie užsiėmę visi tiktai projektuose visi tiktai kažką veikia keliauja ir taip toliau ir aš tada galvoju tai palauk o tai kaip aš čia neveikiu reikia ir man ir tas gal
čia yra toks visuomenės spaudimas kuris ir tą išvystė mumyse ir visuomenės spaudimas nes tikrai mes nu taip labai ryškiai toj va toj kultūroj gyvenam tokioj nu narcistinėj tokioj kultūroj ar ne kur labai vertinami pasiekimai blizgesys žavesys ir nu vat visa tai vat visi tie nežinau vaizdelis ten blizgučiai vat visa tai labai labai labai vertinga ar ne ir kuo daugiau tuo geriau tai mes tikrai gyvenam tokioj kultūroj bet vėl čia yra vienas sluoksnis visgi kitas yra tai kaip aš esu su savim ta dalis kurią nu paprastai mes iš namų iš šeimų atsinešam ar ne tiek kiek aš galiu ramiai gyvent su savim ramiai save priimti toks koks esu ir jeigu galiu daug lengviau atlaikyti vat visokius tokius spaudimus kultūrinius ar ne ir matyti kad nu ok
nu tai vėl jie daro savo projektus aš darau savo projektus dabar šitą pusdienį tai aš ilsiuosi nu tai aš ir taip tų projektų ten ar darbų ar dar kažko turiu aš čia kiekvieną minutę dabar turiu varyti ar ne mhm e ir kažkaip jausti ar ne kad ten nežinau poilsis yra lygiavertė veikla darbui nu čia tobula savirealizacija tokia žinot supratimas savisupratimas kad taip turėtų būti bet jeigu mes paimtume kad jau nu žmogus atėjo iš tos vaikystės ir jau dabar yra suaugęs nu kuris charakteriu yra sudėliotas perfekcionistu m kaip tokiam žmogui save nu ne turbūt perugdyt ne nesigaus bet kokias priemones galėtumėt patarti kaip psichologe a tokį žinot veiksmų planą a gal yra kažkokie būdai ne nu viena tai aišku terapija jeigu mes mes apie rimtus dalykus
kalbam ar nu aišku terapija nu ta prasme o kaip be to ar ne tai yra terapija ašu kita e tai vėl viskas yra toks procesas ir paprastai ilgas procesas jeigu mes kalbam apie tai kas ten nu instaliuota nuo vaikystės ar ne ten įpročiai įgūdžiai kaip mano ten visas vidus veikia ar ne ir tik atsisėdu ir nerimas kažką daryt kažką daryt čia projektai daryt ar ne bet vėl nu tai ką aš girdžiu ar ne tai ką ir darot ar ne nu ir tada t aš jau palankau terapiją kažkiek ir tada jau atsisėdu ir suprantu kas čia su manim vyksta jau nebūtinai puolu daryt kokį projektą bet sėdžiu gal aha tai dabar aš čia nerimauju ir net jaučiu kaltę nes projekto dar vieno nevarau pusdienį jau visą
ar ne ir čia dar atsidarau ką nors ir žiūriu kaip čia visi projektai nu bet palauk gal aš neturiu dabar kažkokio projekto vėl naujo pradėti gal visgi galiu tai yra kad vis tiek tada ten nu niekur neišsijungs nedings tas nerimas ar kaltė bet turi išmokti sustoti ar ne ir tai yra procesas ir mokytis save raminti ar ne ir sakyt nu palauk poilsis yra lygiavertis darbui aš to mokiaus nuoširdžiai aš to mokiaus tikrai buvo laikas ten nežinau kažkada tai čia nežinau 10 daugiau gal metų pamenu vat vat būtent šit frazę man vyras vis sakydavo poilsis yra lygiavtė veikla darbui gerai gerai nu tai yra kad nu mes visi išv kyščių savo ateinam ar ne kur mes visi ir vėlgi nu mūsų tėvų ten senelių kartą labai
dažnai nu gyveno truputį nežinau ir finansiniam kažkokiam kitokiam ar ne kur reikėjo varyti kad išgyventum taip ir dabar mum ne visiem reikia jau ten labai varyt grynai kad išgyventumėm ar ne ir tada mes turim išmokt o tai jeigu neišgyvent o kaip o gyventi kaip nu jau išgyvenau jau nemirsiu jau yra ką valgyt gal net kur gyvent o tai kaip gyventi kaip čia dar vieno projekto ar dar vieno ar ne tai o tai kaip tuomet a jau jeigu šitą išmokom o jeigu ir neišmokom mokomėsel bet mokomės esam pakeliui a toj kelionėj kaip neperdegti nes man visas šitas visas šitas dalykas man tai kvepia perdegimu ir ir tas perdegimas na iš tikrųjų jisai dažnas žmonės perdega nejaučia toliau varo va čia ir atsiranda depresija va čia ir
atsiranda ligos visokios peršalimai a organizmas nebesusitvarko ir taip toliau kaip atrasti ribą kad neperdegti kaip pajausti kad jau čia artėja perdigimas gal yra kažkokia simptomatika kuri gali nuusakyti kad a nu žinai charakteris charakteriu būdas būdų kad ir koks būčiau perfekas bet jeigu jau šitie dalykai atsirado tai jau čia jau ateina perdegimas ir bus šakės nu vėl jeigu jau kalbėt apie simptomatiką mes jau kalbam apie tam tikrą per gimo lygį ar ne jeigu jau simptomatika šiaip tai yra lab je simptomatika taip tai čia jau kaip ten labai didelio perdegimo išvengti čia gal toks net klausimas ar ne bet jeigu nu į kasdienį tokį gyvenimą pasižiūrėti ar ne ir nekalbėt apie simptomatika tai mes kiekvieną dieną kiekvienas turim tokį tobulą mechanizmą kuris mum duoda signalus tai yra
savo kūną tai mes pavargstam kiekvieną dieną darėm kažką nedarėm daug darėm mažai darėm mes pavargstam mes išalgstam mes norim miego mūsų energija baigias mūsų resursas valingai kažką daryti struktūruotai baigęs mum reikia laiko ten biški taiip dėmesiui leist ten kur nors paplavinėti ir mes signalus nuovargio alkio mieguistumo kiekvieną dieną gaunam daug kartų per dieną signalą pavargau gaunu daug kartų per dieną jeigu tik skaitau šituos signalus ir kreipiu dėmesio ir jeigu juos atsižvelgt tai tada nebus simptomatikos bet žmonės išmoko vieną dalyką juos slopint ignoruoti slopinti nekreipti dėmes nuovargis kava miegas taip pažiavau bet telikas gerą serialą rodo įsijungiau lempą ir žiūriu ir kartais žmonės tikrai būna tiek išmokę tą kūną reguliuot ar ne kad ten kartais sako kad aš suprantu kad esu alkanas kai man skauda skrandi
tada aš galvoju palauk o kada aš valgiau arba aš suprantu kad aš pavargau kai man sąnarius pradeda skaudėt tai galvoju tai gal aš jau čia pavargau tai kas čia yra man taigi nieko čia nenuveikiau per tą dieną tai negi čia negaliu dar kažko ten pakasti ar ar ne kad aš tiesiog tbar jūs sakot aš aš apie save aš kodėl nusijuokiau nes aš iš karto prisiminiau prieš kelis metus a savo ir mano gydytojos pokalbiį m ir aš jai sakau dabar ir ketvirtadieniais kažkaip jaučiuosi pavargęs aš anksčiau jausdavausi tik sekmadieniais varydavau šešis kartus sportuodavau kiekvieną dieną vaikščiojau a ten nuo ryto atsikėlęs 6.00 keldavausi visą dieną kažką veiksme 1000 a dar įsijungdavau kokį serialą 1100 miegot ir taip varydavau šešias dienas ir tik sekmadienį o dabar žinok
tris dienas tai pavarau ir ketvirtadienį negaliu jau viskas j taip į mane žiūrėjo žiūrėjo sako o tu į pasą pasižiūrėjai būt sako anksčiau gal ir galėjai bet kūnas jau sako tau sustok taip sustok o aš negaliu sakau aš kaip tai kas pasikeitė sakau tai čia tiktai keli metai praėjo sakau kas galėjo pasikeist o jinai man bandė jau tada pasakyt na ir aišku aš įsiklausiau tai šiek tiek susireguliavau bet tikrai mes kažkaip tai kaip kokie robotai a ir šiaip tie 40mečia aš atsiprašau traukiu bet dažnai turi tą svajonę tokią ne nu gi va taip gyvenu taip variau tai kas man yra kodėl aš nebegaliu ir taip jo ir vis mažiau galėsi jeigu ką taip taip taip dar žinot jeigu taip prisimintume covidą m tai jūs turit
tikrai turbūt nemažai patirties ir galit tiesiog papasakot nes pasak jav statistikos a tai padidėjo tris kartus depresijų susirgimai per pandemiją m ir kaip galvojat kaip jūs izoliacija ir ta nežinomybė kuomet nežinome kas bus rytoj na tai gali būt ir susiję su tuo pačiu karu kuris įvyko prieš du metus ukrainoj kai panika kilo ir čia lietuvoj ir dar iki šiol žmonės gyvena nežinomybėj tai vat kaip ta izoliacija ir nežinomybė veikia mūsų sąmonę turbūt neapibrėžtumas yra vienas nu šiaip toks nuolat egzistuojantis gyvenimo fenomenas ar ne bet vienas iš tokių sunkesnių žmogui nežinau patirti susidurti mes nuolat bandom apibrėžt dalykus ir turėt tą kontrolės jausmą net ten kur nu realiai jis gal nelabai egzistuoja kiek mes ten tą ateitį galim kontroliuot ar kitus žmones bet visada norisi ar
ne nes tarsi kuo daugiau tokio kontrolės jausmo tuo daugiau kažkokio saugumo ramybės tai kartais susidurt su tuo neapibrėžtumu taip ryškiai kaip tai vyksta va tokiais ir dar taip masiškai ar ne a pandemijos karas mes asmeniniuose kontekstuose neretai susiduriam nežinau netektis skyrybos mirty ar ne kur taip labiau susivogi kad kokias aš čia turiu garantijas ar ne ką aš čia galiu planuoti kaip čia tas gyvenimas kuris čia apibrėžtas ane labai daug kas neapibrėžta tai čia tikrai vienas tokių sunkesnių patyrimų ir aišku plius izoliacija tai ir tokia staigi tai vėlgi žmonės tas labai sk sktingai palietė bet man atrodo jaunimas paaugliai labai labai stipriai nukentėjo jaun labiausiai jaunimas paaugliai labiausiai nukentėjo ar ne vat ta amžiaus grupė kurių iš esmės tuo metu gyvenimo ir raidos užduotis yra bendrauti
su bendraamžiais kurti santykius su bendraamžiais tai jiem tai buvo tikrai nu taip pagriovę kad ta prasme tos pasekmės tikrai ilgalaikės yra labai neretai iki šiol ten besisesančios ar ne a a tėvai su mažais vaikais kurie turėjo ir dirbti ir ten kokius darželinius ar ten jauno mokyklinio amžiaus vaikus prižiūrėti labai stipriai kentėjo tai yra kad tikrai žmonės nu taip netolygiai labai nukentėjo nuo pandemijos buvo žmonių kurie kaip svajonę prisimenu kurie labai gerai komfortiškai gyveno sakio kai po to vėl į žmonė reikėjo išeit aš jų nepasiilgau ar ne man labai gerai buvo tai tai tokios labai skirtingos tos reakcijos buvo ar ne prie nuo poreikių kių priklausomai bet buvo tikrai žmonių kurie stipriai o kaip galvojat kokių mes pamokų išmokom iš viso šito a ką mes iš
to išsinešėm iš pandemijos mhm iš viso to sukrėtimo ką ką mes patyrėm nes tai buvo turbūt per paskutinius 30 40 metų nu vienas tokių baisiausių dalykų kas įvyko a labai netikėtai izoliuotai mhm po kelių metų vėl karas vėl nežinomybė vėl baimė ir dabar praėjus vat tiek metų kokias mes pamokas iš to išsinešėm kur mes galime šitą išmoktą vat dalyką pritaikyti ir kaip mes su tuo galime toliau gyventi nu labai įdomu tiesą sakant visiškai neturiu atsakymo nes nu taip niekad negalvojau vat tokiu kampu ar ne kita kas man atrodo kad a čia nieks dar nesibaigė tai yra kad mes vis tiek turim tą maratoną pandemiją čia ar ne ir karas ir tai praktiškai yra viens po kito ir nieks čia nėra pasibaigę ir mes dar vis
gali tęsiasi taip tai ir tęsiasi nes saugumas dėl karo jis tęsiasi o kur jis dingo niekur jis nedingo gal tas pirminis šokas ir panika ir ten lagaminų pirkimas grikių kažkam tai bet ne visiem mhm yra kam atrodo kad ok yra daug žmonių kurie stresuoja ir nerimauja ir nėra tikri dėl ateities mes nesam saugumo vietoj tai yra kad mes turėjom dvi masines tokias didžiules krizines situacijas ar ne kurios iš esmės tai nėra visa tai pasibaigę tai yra kad vėlgi toks klausimas yra tarsi vat buvo įvykis čia praėjo laiko susitvarkėm nu ir galim pareflektuot kokias čia pamokas išsinešėm man atrodo mes vis dar esam tie insaideriai kur viduj situacijos ir nėra pasibaigus galim galvot turbūt apie pamokas bet gal labiau ką mes čia mokomės vis dar mhm
ir nežinau mano akimas čia taip spontaniškai ar ne gal mokomės kažkokio bendrumo gal mokomės kaip visuomenę kaip galim visi kartu kažkokias tokias nes vėl visuomeninės ne individualios situacijos kaip galim nu vienas iš tokių yra tų skirtingų reakcijų į traumas ar ne ir viena iš jų yra susijungti ar ne bendrauti eiiti į santykį ar ne nes gali būti visas tas klasikinis a bėgti kovoti sustingti ar ne bet bet taip pat gali būti reakcija susijungti kažkuria prasme man atrodo vėl mūsų kontekste ypač tokiam posovietiniam a yra gal nauja vat turėti kažkokias akcijas visuomenines kurių metu mes galim patirti kad ė bet mes kaip visuomenė galim spręst kažkokias problemas net jeigu esame izoliuoti ar ne tokiu būdu bendrumą patirti ar ne bet dabar a jeigu mes paimtume visišką
priešingybę įsisiūuojant cancel kultūra patyčių kultūra mobingas ir mes jau šiek tiek užsiminėm apie suisidines mintis ir aš visai nesenai skaičiau įdomų atvejį amerikoj kuomet mergina pakliuvo į naują universitetą jinai iš jos tyčiojosi mokykloj jinai pakeitė universitetą jinai tenai įstojo jinai gera sportininkė buvo perspektyvi labai sportininkė ir ir kitos sportininkės iš jos irgi pradėjo tyčiotis ir jai tereikėjo dviejų dienų ir jinai nusižudė e ir jeigu mes kalbam apie tai kad visuomenė mobilizuojasi bet lygiai taip pat kokią turi kokias pasekmes turi būtent tos neapykantos a kalbos komentarai žmogaus psichologinei būsenai a nes ne visi yra valingi ir ne visi yra stiprūs su tuo susitvarkyti ne visi gali pasakyti kad aš esu aukštos savivertės aš žinau ko aš vertas ir manęs jūsų žodžiai nežeidžia ir aš einu toliau
ir yra daug žmonių kurie nuo to kenčia a kaip tokiu atveju tvarkytis kaip su tuo gyventi ir gal jūs galėtumėt plačiau apie tai papasakoti turbūt kai kai kai lietuvoj čia pradėjo kolegos tokias akcijas ten be patyčių programą pavyzdžiui ar ne ane ir kalbėt kad išvis yra toks fenomenas tai kokios buvo pirmos reakcijos kai nueina ten vat kolegos į mokyklas ir sako nu va čia tokia programą be patyčių ž kokios reakcijos būdavo tipinės praktiškai mokyklose tai kad pas mus nėra patyčių mhm kokios patyčios pas mus mokykloj nėra patyčių tai čia nežinau 10 o kodėl taip slepia visi kodėl visi tai slepia a dabar jau gal pasikeitė ar ne slepia man atrodo čia toks įdomesnis fenomenas vienas realus lepimas gali būti dėl stigm nes čia taip nenormalu
negalima tai a čia bloga mokykla turbūt reiškia kitą realus buvo ar ne dabar nežinau man atrodo daug mažiau bet buvo realus nesupratimas kas yra patyčios todėl kad buvo taip normalizuotas smurtinis bendravimas m kad tai buvo tai kokios čia patyčios taigi žaidžia vaikai juokauja m taigi čia taip vaikai žaidžia tai kas čia tokio o o tai patampė už kasyčių o tai spyė į šikną nu tai ką jūs nematėt kaip vaikai žaidžia tai ko jūs vaikų nor nu tai kas čia jau yra tai jau nusijuokt negalim tai yra kad realiai tas tas smurtas jis tiek normalizuotas buvo ir didelia dalim yra išvis kultūroj ar ne suaugusių žmonių net ne vaikų ar ne kad kad net atpažinti tai ir suprasti kad gal čia nėra ok šitaip bendrauti m
a tai vien šitas yra sudėtinga o kaip tai veikia psichologiškai tą nu pavadinkim auką nu labai labai žalojančiai labai žalojančiai a tikrai daugybė žmonių kurie su depresija susiduria yra patyrę vienokias ar kitokias patyčias bendraamžių patyčias a ten namie kažkokį smurtinį bendravimą smurtinį nebūtinai nu tokio fizinio smurto bet kažkokio tokų irgi tokių nežinau nu vat normalizuotų patyčių kažkokių tai ai tai kas tau čia yra tai ko tu čia nesugebi tai čia pilvą įtraukt čia jau prisivalgei kažkokio gėdinimo tokio žeminimo tai čia silpnas ar silpna kas čia yra tai jau bliauni anečia tai ko čia bliauni ko čia pavargai taigi nieko neveiki tai ko čia jau pavargai tai eik tiktai bet kažkokio tokio nu va tas pats ką mes ten paskui vadintumėm ten nežinau mobingu ir taip
toliau ar ne tai tas labai labai labai žaloja ar ne ir vėl mes kaip suaugę galim kalbėt nu tai tu čia ten nežinau save paremk o kaip vaikui ar ne kuris gyvena arba šeimoj arba ten mokykloj tokioj a kur tikrai daug sakykim patyčių yra arba išvis nu gal ir n daug bet tai žaloja ir nu ne neturi būt kažkokios masinės ir ten muštynės ar ne vis tiek mes prisimenam a ir vis tiek tai veikia žalojančiai vis tiek tu turi sėdėti ir atsirinkti tai aš čia y normalus ar nenormalus gal čia tikrai su manim kažkas negerai m jeigu man taip sakė o jeigu dar vat kaip ta istorija ar ne kur pasakojot ir vienoj aplinkoj ir dar kitoj aplinkoj tai kaip tada žmogui stabilizuotis ir atlaikyt
ir kažkaip save normalizuot ir kažkaip susivokt kad nu gal visgi ne su manim čia negerai gal čia visgi tikrai labai nenormalios aplinkos reakcijos ir tai labai labai skaudina ir žinot čia prieinam prie tos tokios įdomios minties kad visi mes mirtingi vis tik vis tiek kažkada visi mirsime tai kur gi tas saikas m mums reikia m nes jūs dabar pasakėte kur nu tikrai aš manau daugelis klausančių sakys bet tai kaip nu kapitalistinam pasauly taip sudėliota nu aš turiu tai rei geriau nu jeigu jau pasiekiau tai nusipirkau vienokią mašiną tai reikia gerint tą mašiną reiškia reik stengtis turėt geriau turiu mažą butuką norisi didesnio butuko nu rengiuosi vienokius rūbus norisi geresnių rūbų važiuoji vienokias keliones norisi geresnių kelionių norisi labiau nustebint savo partnerę norisi daugiau vaikam duoti
norisi geresnių žaislų geresnių telefonų ir visa tai įsuka į vieną ir tą patį ratą tai yra kapitalistinis ratas kuriame mes turime vis uždirbti daugiau ir daugiau norėdami uždirbti daugiau mes ir daugiau dirbame daugiau norime būti tobuli daugiau perfekcionistai a tada kas atsitinka mes persidirbam perdegam mhm nu žodžiu ir keliaujam į tą visą desperatišką depresijos a liūną mm m tokios perdegimo depresijos ir ir tada a klausimas tai kokia tuomet yra gyvenimo prasmė kad jinai būtų balanse m kur kaip tą balansą atrasti mhm man atrodo irgi vat grįžtant ir prie to ką ką ką jau minėjom kas čia skambėjo ar ne tai man atrodo bet kuo gražus ir labai svarbus va tas 40+ ar ne e tai yra kažkoks toks amžiaus gyvenimo etapas ar ne toks gyvenimo
vidurio plius minus etapas nu jei mum pasisekė bet taip vadinam ar ne kiek ten begyventumėm a kuomet mes susiduriam su tais klausimais ar ne o tai kas man čia iš tikrųjų svarbu gyvenime tai tą padariau tą nuveikiau mašina nu geresnė mašina nu kiek ten jau kam ten pavyko kažkokius tikslus nu įgyvendinom kažkokie tikslai ten kiek ten sekės kiek ten ne nu bet kažkokie tikslai įgyvendinti kažkas ten pasiekta ir tada atsiveria kažkam anksčiau kažkam vėliau kažkam labai aštriai ar ne kažkam ten gal subtiliau bet klausimas o tai va tau tai kokia gyvenimo prasmė o tai ką o tai ką aš čia tai ko aš čia noriu mhm nu ir geresnę mašin nu ir ką tai keičia o o koks skirtumas čiaip su kokia mašina važiuoju nu
nuvažiuosiu 100 km ar 5000 nuo namų o o kas tame išvis svarbu nu nustebinau ir ir man atrodo čia yra nu tokie gražūs ir tokie kažkokie svarbūs klausimai a ir kuriis iš tikrųjų jeigu kažkaip nu užsiduot ir pagyventi nu jie visgi sustato tą balansą nes nu kas ž atsakymas bus jo penkių mašinų man reikia ar ne gali vairuot tik vieną nu nu gerai dar kietesn nu gerai tarkim jeigu turi ten galimybę nu gerai bet šiaip o tu esi laimingesnis kai di geresnę mašiną ir tikrai nu šiaip vat dėl to tie klausimai ir gali būt labai aštrūs nes jau ten padarai padarai ir ir vis tiek gi laimės tai ne nepadaugėja ir tada iš tikrųjų ir klausimas o tai kas mane užpildo aš jaučiu tokią m
pamoka iš šio mūsų pokalbio m išmokti atskirti kas man svarbu ir kas yra man primetama visuomenės atskirti šitus du dalykus mhm aš suasiu kas yra man svarbu o ne primimesta kažkokių taisyklių tvarkų ir visuomenės tada aš būsiu laimingas ar aš gerai supratau jūsų pamoką šiandien ką aš išsinešu bent jau iš to ką aš girdžiu mano akim taip mano akim taip ir vėlgi tai nereiškia nesiekti tikrai ar ne a bet tai tikrai labiau yra apie klausimas jeigu jau siekti ar ne tai gal siekti dvasinių dalykų ta prasme kad tai išvis nebūtinai kažkokį š išoriniai taip a ar ne tai kažkokių ten patirčių ar ne suvokimų ramybės nežinau taikos su savim ten savęs vertinimo a nežinau šeimoj kažkokių artimesnių santykių ryšį su vaikais užmegzti tai yra kad
o ko aš galiu siekt kas mane užpildo iš tikrųjų ar ne mane su kuo aš jaučiuosi taikoj ramybėi ir labai įvairūs atsakymai gali būt gal tik rikšos projektas man prasmingas kažkoks idėjinis kuriuo aš ten degu tikiu ar ne bet vėl nebūtinai jau tai bus projektas ten tiesiog uždirbti belekaip pinigus kad tik uždirbti gal kažkoks tai bus nežinau kur kažką duoti galiu kitiems sau sukurt kažkokią vertę gal tai man jausis kaip prasminga nebūtinai bet pats tas klausimas ar ne kuris jau nebe į išorę nukreiptas bet jau į save nukreiptas jis visokius visai kitokius atsakymus pakviečia a jeigu taip a sutrumpinti ryšys su kitais daugiau bendravimo m mhm klausyti ir mokytis nebijoti kreiptis į specialistus m ir turbūt daugiau domėtis m ir ryšys su savim turbūt ar
ne ryšys su savim nu čia sunkiausia žinokit čia turbūt sunkiausia kiekvienam ryšį atrasti su savim nes ryšys su savim skamba kartais su skausmu jeigu jau esam kažkokiam skausme ir kai tu atsigreži save tu vėl tą skausmą patiri ir jo tu nenori tai dėl to nuo savęs slėpiesi m bet čia labai tokia tiesioginė ne metaforin ne prasme a bet iš tikrųjų jeigu mes nepatirsim savo skausmo mes tikrai negalėsim patirti džiaugsmo čia gal tokia skamba kaip klišė ar ne bet aš net ne ta prasme turiu galvoj ar ne kažkokia tokia nežinau poetinę bet nu beveik net fiziologinę ar ne jeigu aš nesu kontak su savo jausmais jeigu aš neleidžiu sau išgyventi jausmo pilnai būti jausmui kūne nebėgti nuo jo neužsiimti ten kokiais projektais tiesiog leist jausmui būti
ten pakvėpuoti išbūti atkreipti dėmesį tai tada aš nueinu į depresines būsenas ar ne ir tokia apatija ir depresija šiaip net nėra liūdesys depresija labai dažnai yra negalėjimas jausti apati ar ne ne kontaktas su savo jausmais mm bet jei aš nekontakte su jausmais tai aš su visais jausmais nekontakte ir meilė ir absoliučiai visi tai aš ir negaliu mylėt negaliu užjaust taip negaliu būt empatiškas taip taip va tai yra pavyzdžiui apie po gimdybinę depresiją kalbant ar ne kai mama sako aš ta prasme iš proto gali išeit ar ne tau gimę vaikas ir tu žiūri ir tu nejauti meilės tai ir tikėjai ir norėjai ir taip reikia ir visom taip yra ar ne pamatai ir įsimylėjai ir tu žiūri ir tu nieko nejauti košmaras ar ne ir va
čia yra negebi ne ne kontaktas ar ne mhm supratau mhm tai daugiau darbo su savim ačiū jums labai aš tikiuosi kad sergančių skaičius mažės arba bent jau stabilizuosis na o tie kurie bent jau lengviausi kažkokius simptomus jaučia tai jau pradėti atsisukti į save ir pradėti dirbti su savim man tai šis pokalbis tikrai davė nemažai įžvalgų ir aš tiesiog mėgaujuos visą laiką pokalbis su psichologais nes a leidžia man pasižiūrėti į save šiek tiek kitu kampu ir svarbiausia to nebijot mm nes manau kad daugelis kartais to bijo arba arba vengia tai palinkėkim jo to nevengt tai ačiū jums dar kartą ačiū visiems kurie ž ėti nepamirškite uždėti laiko paspausti mygtuko prenumeruoti ir susitiksime su jumis kaip visada kiekvieną savaitę iki