24 lapkričio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Mediacijos metu vyras ginklą įsitraukė ir jisai pradėjo šaukti ją nušauto. Aštresnė tema: derybos dėl intymumo. Pora užsiiminėdavo seksu su tuo vadinamo Golden Shower. A jie tryse seksų [muzika] užsiminėjai? Taip, 30 metų. O aš tiesiog, sako, užsižiūrėjau per ilgai serialą, laiku nepateikiau maisto ir jisai man trenkė, sako, čia nieko mano draugė yra susiraukus, tyli, kas yra, sako nieko. Tai va čia ir yra esmė. Reikia mokėti paklaust, kaip tu jautiesi, ko tuos prieina. Kas yra? Labai daug skyrybų vyksta.
Dėl ko? Dėl neuždarytų spintelių. Būsi nuteistas už tai, kad pasakysi tai, ko nori. Trečias patarimas yra pats geriausias. Aš, žinot, vieną tokį gerą klausimą perskaičiau ir labai norėjau jums šiandien jį užduoti, nes susijęs su mūsų tema, kada žmogus iš tiesų pereina iš konflikto, apie ką mes dabar kalbame, į derybas, nes tokiuose atvejuose žmogus užsiplėskia, emocijos ir iš karto konfliktas. Kas turi įvykti žmogaus viduje, kad jisai nebekovotų už savo teisumą, už tą ego. Aš teisus ir kovosiu bet kokiom jėgom, bet pradėtų ieškoti bendro sprendimo.
Vat kas turi viduj įvykti? Koks klikas? Tai reiškias turi būti noras, interesas. Jeigu jau žmogus nori eit kalbėti, derėtis, tai reiškias jam yra aktualu, jam kažko reikia, tai jisai tada ir dės visą savo pastangas susitarti. Tada galbūt tą konfliktą į šoną kažkiek, ar ne, pastums, ieškos sąlyčių tų kažkokių taškų, bandys tartis kažką, galbūt nusileis, kažką gal atiduos, gal naudos kitus metodus, o ten gal manipuliuos, gal dar kažką atliks, bet reiškias kas turi būti? Noras. Jeigu nėra noro, tai tu visą laiką ir būsi tam konflikte.
Bet jeigu mes kalbėtume čia apie paprastus buitinius dalykus, kuomet užsiplėskė konfliktas dėl neplautos lėkštės, a tuo metu am tai tas, kuris bet kokia kaina ginčijasi ir įrodin įrodinėja savo tiesą, tai ką jisai pasąmoningai kažkur nenori tų jų saugoti santykių, jam tai nėra svarbu. Tai taip, nes tam, kuriam yra svarbu, jisai ateis ir pasakys, kad va ten tu, nes va irgi įdomu, labai daug skyrybų vyksta dėl ko? Kai mes j dėl neuždarytų spintelių ne daugiausia. Tai tu ateik, pasakyk, kad man nepatinka, ar ne, kad tu palieki atidarytas spinteles, uždaryk arba bandyk ieškok iš kažokių kitų būdų, galbūt ir a savyieškok problemos.
Kodėl mane erzina tos spintelės, ar ne? Ieškok. Nes dažniausiai kodėl būna kitame erzina tai, kas, ar ne, pas mus yra? Tai tu gal nueik uždaryk tas spinteles, pasikalbėk. O kaip vyksta, ką matau irgi porose. Trankinimai, čia skundai, čia niekada jinai neuždaro. Čia tų spindelių, čia tu neuždarai. O pavyzdžiui jinai gal net nepastebėjo, kad jinai neuždaro. Jai gal taip yra patogu. Tai aš iš viso turėjau vat, pavyzdžiui, irgi turėjau mediaciją dėl spintelių. Pasibaigė tuo, kad dingo spintelės, atviros lentynos atsirado namie ir vora gyvena sau susitarė.
Geras. Jo, jie tiesiog visą laiką yra sprendimas. Visada yra. Tai va, čia jeigu nori žmonės išsaugoti tą santykį, a, būti kartu, jie ieškos sprendimo. Tas va toks kažkoks laiptelis yra, ane, kritinis taškas, kada jau pradeda vienas kitą girdėti, kada jau prieina prie tų sprendimų ir kur va tas taškas atsiranda nuo to momento, kai jisai am nesąmoningai nebijo prarasti santykių to, kad jau priverčia vienas, nu, prisiverčia keistis. Mhm. Na, dažniausiai tai tas laiptelis jau būna toksai, kas va keista, ypač, nu, pasakysiu, vyrus liečia, kai jau moteris pasako viską skiriam, mes eisim į teismą, tai tada jau jam už jau jam jau viskas jau reikia kažką daryt.
A aš netgi įdomu turėjau tokią klientę vieną, kur aš jau keturis kartus ruošiau skyrybų dokumentus, nes jinai sako sako Egelė, sako, tu suruoši skyrybų dokumentus, paduodu vyrui pusę metų šventasis, viskas labai puiku, viskas yra labai gerai. Paskui sako pusę metų taip vėl kažkaip tada praeina pusę metų pas mane grįžta ir taip vis ruošiu dokumentus. Aš jau juokiuosi klientei sakau nu žinot sakau jau jūs pati jau galėtumėt jau mokėt jau penktą kartą ir pati susiruošt, bet ir jinai va tokiu modeliu pasirenka.
Ir va tas va būna, kad kartais kai nu toks jau spyris, ar ne, į užpekalį va čia skirsios būna žmonės pradeda kažkaip girdėti vieni kitus. Čia jau vyras ir mašiną nuplovė, čia jau moteris jau ir vakarienę pagamino. Tai būna tas, kad va kai jau pakalbi, kad va jau bus teismas, skyrybos, žmonės pradeda mąstyti. O jeigu mes duotume dabar kažkokių tai patarimų žmonėms, jog jie iki šio momento nedaeitų iki tų vat grasinimų skyrybom, a kokių duotumėt tokių aktualių tris penkis patarimus, kaip spręsti konfliktus, kad nedaeiti iki mediacijos, iki tų skyrybų, kai va čia karšta, va čia vat mes dabar virtuvėj pykstamės.
Jūsų kaip mediatorės patarimai, ką daryti žmonėms? Nu tai aišku, pirmas patarimas yra geriausias. nusiraminti ant karštųjų niekada neiti, nešnekėti, ar ne? Ramiai, ramiau tonu nueit. Tada toliau ką reikėtų padaryti? Mum reikėtų susigalvoti, ko mes norime, ką mes eisim kalbėti, ar ne? Kad yra tarkim su namo pirmininku, ar ne? Tai mes turim ateiti su kažku įsigrynine, ko mes norėtume. Mhm. Trečias patarimas yra pats geriausias. Klausytis. Reikia klausytis. Ir va čia va būna kartais, kai irgi būna būni derybose ir klientas sako: "Kodėl jūs, sako, tylėjot ir nekalbėjot daug?"
Nes va čia ir svarbiausia yra klausyti, nes dažniau atveju tas, kuris šnekasi ir prisišneka, būnasi ir per daug pasako ir ypač kai derijasi, a labai geras dalykas yra tikrai patylėti, nes jeigu tu tyli, kitas jisai išsigąsta tavo tylos ir jisai ten, pavyzdžiui, pradeda sakyt, nu, nu gerai, 1000 duosiu, ar ne? Tu dar ten į tyli, e, nu, 1200, nu, tu galvoj, o jau man jau tinka, ar ne? Nes, o kaip būtų būtų kitaip ten, nu tai sakytum 11, ar ne?
Nesušnekėtų. Tai tyla irgi yra geriausias dalykas. Tai va, tai susikaupti, ateiti su interesais, klausytis, įsiklausyti ir galvoti, kur aš galiu kažką palengti su kažkuo, nu, susitarti. Tai reiškia, kad netgi ar tai būtų santykis, ar tai būtų kažkokios derybos darbo vietoj, bet kokiu atveju aiškiai žinoti, a koks yra mano galutinis tikslas, dėl ko aš atėjau. Taip, ar tai būtų, nežinau, derybos dėl darbo ir žinot aiškiai, kokio atlyginimo aš noriu, o ne tiesiog, kad ateiti ir maždaug, nu, ką pasiūlys, tada spręsiu.
Turėt savo lūkesčius aiškius. Taip. Ir svarbiausia emocijas tai jau reikia palikti šone. O kaip, nu, pavyzdžiui, kai čia įvyksta dabar konfliktas su tom emocijom, čia kokį metodą naudoti, kad tas emocijas nuraminti čia ir dabar? Tai čia iš tikrųjų labai svarbu kiekvienam save pažinti, žinoti, ar ne, kaip save sutrainti. Aš tai kartais irgi juokiuosi, kai va dirbau su klientais, einam į derybas. Nu tai žinokit, yra paprastas, bet geras patarimas. Kartais sakau, užsidėkite gumytę ir patampykit sau, kai susinervuojat.
Nu ir tikrai būna padeda ir aš turėjau tokį atvejį, kad turėjau labai tokį nu jau užsidegantį vieną verslininką jom į derybas ir aš taip sėdžiu žiūriu į jį ir jau matau, kad jau tik tik gumytė tiktai tampa tampo, bet jisai šneka, viskas gerai, normaliai įsišnekėjom, viską susitarėm puikiai. Ir jisai sako, jisai juokiasi, sako, nu žinokit, sako, aš sėdžiu net namie, sako, prie žmonos tą gumytė jau net, sako, tampau, nenusiimu. Tai čia to koks a emocijų toksai kaip įžeminimas.
Jo, tai va vieniem tas padeda, kiekvienam skirtingai. Kartais kitiem irgi ten sakau, nu eikit, jeigu sportuojat, ką sportuat, eikit pasportuokit iš vakaro ar kad net ir iš ryto iki tų pačių derybų. Tai čia tu turi save pažinti, kas tau labiausiai padeda atsipalaiduoti. Tai kaip irgi su viena kolege šnekėjau irgi sako: "Rytoj sunkios derybos, bet va sako, aš čia sanatorijoj dabar esu ir taip ok tu nesiruoši čia ir jau pasiruošei." Tai sako čia mano ir yra pasiruošimas atsipalaiduoti, tada aš galiu eit į derybą.
sako ir man nereikia ruoštis, aš tiesiog, sako, tada įsižemin. Tai va čia reikia mum kiekvienam žinoti, kas mums padeda atsipalaiduoti, kad galėtume eiti tartis ir kalbėtis. Man labai patiko su gumyte ta technika. Reikės pas draugę pasigumytę užsidėt ant rankos. Ne, tos neveikia. Reikia tos buhalterinės. Ai, buhalterinės. Tos skaudesnės. Reikia, kad skaudėtų. A, supratau. [juokas] Ta tokia tikra guma, kur yra, kur dar per plaukus taip peša. O jeigu plaukus peša, tai išvis labai nusiramina. Labai gerai ramina, ane?
[juokas] Labai gerai. Bet tai kitiem žmonėm jokio įtarimo nėra. Pavyzdžiui, kitoj stalo pusėj a tiem, kurie stebi, kad tu ten tą gumytę tampai, nėra, kad jie mato, kad tu jaudiniesi, neišduoda tai. Nu čia aišku akivaizdu, kiekvienas mes skirtingai matom, ar ne? Vienas gal įpašnekovą žiūrim, matom, kitas dar spėjam aplinką apžiūrėt, kokios čia plytelės, koks čia kilimas ir kas dar gatvėje vyksta. Tai esam visi skirtingi, bet man tekra matyti, kai sėdim abijose skirtingose pusė yra būdas sėdi su ta gumyte.
Nu aišku, tada visi pastebėjom, visi susijuokėm. Tai humoras irgi kartais yra tas, na, geras tiltas, kuris padeda irgi pasikalbėti, susitarti. [muzika] Ar būna taip, kad žiūri į monitorį ir pagalvoji, o ko aš ten ieškojau? Ar skaitai tą patį sakinį jau trečią kartą ir nesupranti apie ką. Jei galva kartais sustringa kaip senas kompiuteris, aš turiu tau sprendimą. [muzika] Maisto papildas Neurozan, tavo smegenų restartas. Ne, tai ne dar vienas maisto papildas, o maistas [muzika] tavo protui. Britai iš Vitabiotics, kurie jau 50 metų reikalą išmano ir net keturis karalienės apdovanojimus turi, sukūrė formulę, kuri padeda tavo smegenims dirbti taip, kaip jos ir turėtų.
Tik viena tabletė per dieną. Jokių sudėtingų schemų, viskas paprasta. Pantoteno rūgštis, kad protas būtų aštrus. Ginkmedis, cinkas, geležis, B vitaminai ir net vitaminas D. Viskas vienoje tabletėje tinka visiems, kurie daug galvoja analizuoja sprendžia mokosi ar tiesiog bando atsiminti, kur paliko raktus. Na, o kaip visada manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausi net 40% nuolaidą pirkdami šį papildą. Bet jūs sakot, vienas kito negirdi, vienas su kitu nebendrauja. Jūs, pavyzdžiui, iš savo patirties matot, a, kaip tas bendravimas sveikas turėtų santykyje būti, kokius kraštytinumus žmonės nueina, jog, a, visgi jie ateina iki skyrybų ir be mediatoriaus pagalbos jie jau negali a išsispręsti dalykų.
Na, tai tas sveikas santykis jisai turi būti toks, kad na žmonės geba pasakyti savo poreikius. Va čia va yra svarbiausia, nes dažnu atveju tai žmonės nepasako savo poreikių. Ir kai ateina į mediacija, tai mediacijoj ką mes irgi darom? Bandom įsigryninti tuos poreikius, interesus, kas ko norėjo. Ir va tas per būna, kad o tau tas patinka, tu to nori, kodėl tik dabar pasakei. Mhm. Ir būna iš tikrųjų, kad nu nieks nieko nepasako, bet ir mes neskaitom vienas kito minčių.
Tai va tokio reikėtų to bendravimo ir mes va tą mediatoriai irgi tada dažnai matom, kad nu kodėl nepasišnekėjot anksčiau. Bet aš žinot dabar iš iš savo vyro bokšto vat apie tą, kad a anksčiau negirdėjau, nežinojau, a bet esu girdėjęs tikrai nemažai moterų, kurios įsivaizduoja, kad vyras turi suprasti taip intuityviai. A kad jeigu aš, nu, neturėtų visi, neturėtume mes visko sakyti, nes tada gaunasi fiktyvus santykis. turėtų būti gi romantika, intuityvumas ir taip toliau. Turėtų suprasti kažkaip. Tai ar gali vyras intuityviai suprasti?
A ar tai yra teisinga logika a iš moterų pusės? Nu čia tikrai kartais moterys irgi prisigalvoja, ar ne? Kai sako: "Aš noriu, kad tu man padovanotum gėlių, bet jeigu aš tau pasakysiu, kad tu padovanosi gėlių, tai aš jau tų gėlių nebenorėsiu." Tai [juokas] čia labai dažnai, ane, taip būna. Tai čia va tas ir yra menas kažkaip, kad na aš tai kaip sakau, kaip stebiu tas poras iš tikrųjų per metus ten šimtais jų ateina tų besiskiriančių. Tas skaičius didelis gan ir liūdnas yra, bet kaip stebiu aš tas poras, ką matau, tai kad čia reikėtų namų darbus padaryti pradžioje, pasikalbėti a kokie bus mūsų poros tikslai, kokie interesai ir mes galim toliau važiuoti, ar ne?
Ar mes sutapsim. O jeigu mes galbūt esam ir skirtingi, bet na yra kažkas trauka, norim būti kartu, ar ne? Yra tie skirtumai, nes sako irgi skirtumai traukia, tai tada pasižiūrim, ar mes judėsim bendro tikslą link, ar norėsim dirbti, ar norėsim kažką daryti. Jeigu mes darysim kažką, tai valio, viskas įvyks. Čia ir kai sakėt, kalbam skirtingom kalbom, tai išeina taip, kad jeigu mes namuose kažką tai sprendžiam ir aš matau, kad a am nežinau, mano draugė yra susiraukus, nepatenkinta, tyli, aš klausiu, kas yra, sako nieko.
Tai kaip man šitoj vietoj, kaip man šitoj vietoj visgi išgirsti tą informaciją, kad pačiam neinterpretuoti, nes jeigu jinai pasakys nieko, o aš matysiu, kad kažkas blogai, aš gi prisigalvosiu. Taip, taip. Bet va čia ir va ką aš išgirdau blogai, kas yra. Nu, man pasakytų kas yra, tai aš irgi gal ten atsakyčiau. Tai va čia ir yra esmė. Reikia mokėti paklausti, kad galbūt paklausk, kas nutiko, a kaip jautiesi, gal aš tau galiu kažkur padėti, kaip norėtum šį vakarą praleist.
Gal jinai ir tikrai pasakys, kad, nu, šiandien bloga diena darbe buvo, aš noriu ramiai pabūti. Kaip tu nori ramiai pabūti? Ar nori, kad aš šalia pasėdėčiau kartu? Ar noriu nueiti į kiną, ar noriu aš tau ką nors skanaus nupirksiu? Aš sakysiu, kaip tu nori. Ir viena gal net pabūt nori ir jinai tada tau pasakys, ko jinai nori. Ir atvirkščiai ir vyras tą patį gali padaryt. Tai va čia va reikia šnekėt, nes tas pasakymas, kas yra, nu čia turbūt iš blogiausių yra klausimų.
OK, tai bendra tokia abipusė komunikacija, ieškant visą laiką sąsajų su emocija ir veiksmais, nes po to laikui bėgant tu jau jau tas intuityvumas ir atsiras, nes tu matysi ir jau siesi su kažkokia tai, na, lūkesčiu ir išvada, kaip prieš tai elgiasi. Tai pradžioj būtina tą daryti. Taip. Taip. Ir netgi yra tokių atvejų buvę, kai tikrai mediacijos metu šalys susitaikė, gyvena toliau ir būna ten kažkokių gal kitais klausimais grįžt ar pasiklausia, kaip sekasi jums gyventi. Sako, mes išmokom vienas kito paklausti ir netgi kartais sako bendrauti neklausiant, komunikuoti.
Pavyzdžiui, va grįžtu namo, aš šiandien pikta, alkana, noriu viena pabūti, knygą paskaityti, vyras gerai, skambinu draugavu, einu su draugais pažaist su krepšinį. Tai va taip jau žmonės išmoksta paskui bendrauti. Tai yra išreikšti savo jausmus, savo emocijas ir tas yra sveikintina, kad pasakyt, o ne tai, kad aš čia sėdžiu, a ten kažkas man negerai ir laukiu, kol vyras prieis, paklaus ir aišku dar ten įsivaizduoju, kad jis klausia ten, kaip tu jautiesi, ko tu o jis prieina, kas yra [juokas] nu tada kas vyksta konfliktas.
Taip, taip, taip. Nu čia labai stipru yra gebėti pasakyti tai, ką tu jauti, nes dažnai turbūt žmonės įsivaizduoja, kad juos kažkaip tai teis arba atsiskleisti yra blogai, silpnybė ir panašiai. M a arba yra turėjo kažkokių tai praeity istorijų, kai gal buvo, nežinau, kritikuojami už tą atvirumą ir tada žmonės užsisklendžia. Nu taip, bet čia lygiai tą patį galim pritaikyti ir norint didesnio atlyginimų, ateit pas darbdavį pasikalbėti. Mes lygiai tie patį, kaip ten būna ateina, ar ne? A čia gal jau seniai tas atlyginimas buvo didintas arba kaip irgi ten ateina gal pinigėlių daugiau galima pamokėt, kaip irgi tas darbdavys girdi pinigėlių, ar ne?
Tai irgi ateitų konkrečiai pasakytų žiūrėkit, ar ne? A pasiėmiau paskolą, man reikia daugiau pinigų, gal galim padidint atlyginimą, aš daugiau dirbsiu. Priimam kompromisą kažkokį, ar ne, variantą. Tada darbdavys ką girdi, kad jisai yra suinteresuotas, kad jam reikia pinigų ir jisai dar kažką vaduos, padirbs. Tai va tas ir yra ta komunikacija. Išmokt reikia komunikuoti, pasakyti ko aš noriu ir aišku ne tik visą laiką sakyt, kad aš noriu, aš ten viską gausiu, bet tu turi kažką ir pasiūlyt.
Tai čia iš mano grynai gyvenimo patirties. Aš kai buvau jaunas, pamenu, dirbau, dirbau gal kokius tris metus, a nei karto nėjau prašyt atlyginimo ir tiesiog atėjo ta riba, kai aš jau jaučiu, man nebeužtenka. Nu, aš tikrai dirbu daug, darbo rezultatai geri, aš turiu net ką parodyti, kad su mano atėjimu darbo rezultatai pagerėjo ir taip toliau. Ir po to, po trijų metų išdrįsau, pagaliau nuėjau ir sakau, žiūrėkit, a, su mano atėjimu kiekvienais metais va rezultatai gerėjo, aš norėčiau didesnio atlyginimo.
Ir manęs, a, direktorius klausia, kiek aš aš taip galvoju, nu, sakysiu tiek, kiek iš tiesų nori, pasakiau sako ir buvo tiesiog labai trumpas atsakymas. Gerai, tai va ir viskas. Ir aš toksai sėdžiu rimtai, ta prasme viskas. [juokas] Tai va, reikia žingsnį tą žengti, nebijoti nueiti. Bet turbūt šitoj vietoj labai svarbu suprasti, kad tu turi atnešti kažką ant lėkštės ane? Taip, taip. Tai va tas ir yra tose pačiose derybose visada tu turi irgi kažką duoti, ne tik, kad ateit aš, aš noriu gauti, viskas man vienam.
Nu tai faktas, kad to nebus, nes jeigu tai įvyks, tai kas yra reiškias disbalansas? Tai vargu. Nebent, aišku, ten išimtinais atvejais įsibaugins kita šalis, ar ne? Ten nusileis, ten tau atiduos, kad jau tu, kad stok nuo manęs, eik, aš ten tau viską atiduosiu. Mhm. Bet va klausimas, ar tu gausi to, ko tu nori? Ačiū tau, kad skiri savo laiką šiam pokalbiui. Parašyk komentaruose, jeigu radai kažką artimo sau šioje laidoje. O jei patinka tai, ką girdi, prisijunk prie mūsų bendruomenės, paspausdamas mygtuką prenumeruote.
Įprasvink savo brangų laiką kiekvieną savaitę su šiomis naudingomis laidomis. O mes grįžtame atgal į pokalbį. O nėra taip, kad tas, kuris, kuriam mažiausiai reikia, tas dažniausiai derybose ir laimi, nes versluose pavyzdžiui nu neįsivaizduokim yra verslas ir kreipiasi kažkoks klientas ir tu jauti, kad galbūt jam nėra labai reikalinga tas automobilis. Būtent tai būtų Audi ten, tarkim ane? Ir ir tada pardavėjas gal jaučia ir supranta, kad, nu, ką jis besiūlytų, galios pozicija yra tas, kurią mažiausiai reikia. Tai kaip vat a tam, kuriam iš tikrųjų reikia verslui, nu tarkim, kad ir nežinau, va mūsų studijos nuoma, ateina klientas, nu mes labai norėtume išnuomoti jam studiją, bet jaučiam iš jo, kad jam mažiausiai reikia.
Kaip šitoj vietoj vat padaryti taip, kad jisai nebūtų galios pozicijoj, kad jis nespaustų kaip Lietuvoj populiaru ant kainos, ant nuolaidų, ant kažkokio tai gal tokio manipuliatyvaus žeminimo ir panašiai. Nu tai iš tikrųjų va versle, ypač tokių dalykų derybose neturi būti. turi būti, turim būti visą laiką visi lygūs, tik tada įvyks derybos, nes lygiai taip pat tada reikia pači savęs užklausti, ar aš noriu tada derėtis su tokiu žmogum, kuris matosi, aš jam nesu įdomus, ar ne? Nėra to tikslo.
Tada kokia man nauda iš to? Irgi savęs kartais reikia irgi paklaust, ar man bus iš to nauda kažkokia, nes šiais laikais yra daug pasirinkimų. Jeigu tu nenori mano sąlygomis, tai kitur. Ir kaip dažniausiai būna jie grįžt. Tai tos manipuliacijos, jos, nu, jis jos retai veikia. O toko, kad vieno receptą derybose jo nėra. Aš kiek ir literatūros skaičius, ir kiek kalbėjosi su žmonėmis, kas derybose dirba, sako: "Nėra vieno recepto. Vienas yra atvejis unikalus ir tu kiekvieną kartą turi pajausti, žinoti save, kiek tu sugebi žinoti savo vertybes, kitą žmogų įsivertinti, ar ne?"
Aišku, jeigu čia verslas tą rinką kažkiek įsivertint, pasidaryti tuos nuomų darbus tokius ir panašiai. Tai čia turit omeny, kad, nu, nes, pavyzdžiui, kažkokiam jaunam verslui, kuris tik pradeda, na, tai yra, žinot, jie griebiasi bet kokio kliento, atrodo, bet kokiom sąlygom, vos ten į minusą svarbu, bet kad tiktai, kad tik kažką turėti, tai jūs sakot, kad turėti visgi savo kažkokias ribas, būt nusistačius ir nekristi tų žemiau ribų, nes ką tai gali signalizuoti? Nu tai faktas, ribos vienas svarbiausių dalykų yra.
Turim turėti ribas, nes jeigu mes jų neturėsim, mes verslo nepadarysim. Mhm. Tai čia irgi aišku gal ten, kaip sakot, jaunimui ten pradžia, gal ten aktualu kažką, ar ne, ten padaryti, bet irgi ribos. Gal aš tiktai vieną tokį klientą pasiimsiu, padirbsiu mažesnėm kažkokiom, ar ne, kainom mažesnį gausiu pelną, bet tai bus vienas, ne daugiau. Nebent irgi kažkokią naudą matau tolimesnę iš to kliento, ane? Gal kokas klientas kažkoks ten, nežinau, žiūrimus žmogus mane pareklamuos. Tai irgi kažkokia ta nauda turi būti, bet visais atvejais reikia pasverti ir į derybas eiti labai labai gerai pagalvojus, ką aš galiu išpešti, ko aš noriu ir kur galiu nusileist.
O jeigu, pavyzdžiui, derybų metu tu deriesi ir jauti, kad nu žiauriai sunku ir viskas lįsta iš rankų, atrodo, kad na jau ir lyg sutaria, bet vėl nukelia susitikimą ir vėl atrodo slysta iš rankų ir o jau čia dega, nežinau, koks deadlainas, ten reikia apyvartinių pinigų ar kontrakto kažkokio, nes ten žmones išlaikyti reikia ir vėl slysta iš rankų. Vat sunkios tos derybos. kaip tuo metu elgtis? A ar įmanoma kažkaip tai apriboti laike? Ar įmanoma kažkaip tai priversti a derėtis greičiau, apsispręsti greičiau, kad nenukelinėtų, nedarytų tų derybų dar sunkesnių?
A kaip tokiu atveju elgtis? Tai jeigu jau tokie vyksta dalykai, reiškias, mes kažkur kažko nepamatėm, kad neįvyksta derybos. kažkas yra gal viena pusė nori vilkinti derybas dėl tam tikrų kažkokių, ar ne, aplinkybių, a gal pinigų ten va neturi kažkokių, nori sukaupti dar kažką ar gal nežino, ko nori. Tai va čia va šiuo atveju jau yra geriausia iš derybų pereiti į mediaciją. Mhm. Tada atsiranda mediatorius, tas tarpininkas, trečias nešališkas asmuo, kuris klausinėja kiekvieną pusę ir išgirsta, kas ko nori.
Tai va tada geriausia iš tada iš derybų pereiti yra į mediaciją. media panašiai kaip derybos, bet mes turime dar vieną žmogų, kuris toksai yra vedlys, architektas, kuris, na, sukonstruoja šalims, kad kaip čia mes ką va pajudėsim, ar ne, kad įsigryninsim, kodėl tos derybos. Ir mediatorius yra tas žmogus, kuris mato, kad jisai gal pasakyt: "Stop, čia neįmanoma." [muzika] Įsivaizduok, esi verslininkas, skamba telefonas ir pagalvoji: "Ai, pakelsiu po minutės, tik nubėgsiu kavos." perskambinate, o klientas jau paskambino konkurentui: "Velnias, praradote pinigus."
[muzika] Telu savo atliktame tyrime išsiaiškino, kad vienas toks praleistas skambutis vidutiniškai kainuoja [muzika] apie 250 €. Vienas skambutis. Teledu verslui turi labai paprastą dalyką: išmanų skambučių valdymą. Jei negalite pakelti, skambutis automatiškai bus peradrosiamas kolegai. Skambučiai, beje, įsirašo. Galėsite vėliau perklausyti ir stebėti procesus. galima įrašyti ir pasveikinimą arba žinutę. Pavyzdžiui, sveiki, šiandien dirbame trumpiau. Na, o žinot, kai kažkur užsirašai ir pamiršti, dažnai tai atsitinka su klientais. Čia atsiranda SMS verslui. Pavyzdžiui, priminti klientui apie vizitą arba užsakymą.
Laimingas ir klientas, ir [muzika] jūs neturėsite jokių prastovų. Jeigu norite neprarasti ir klientų, ir 250 € už kiekvieną praleistą skambutį, užsiregistruokite nemokamai konsultacijai. Nuorodą rasite video aprašyme. O dabar grįžtam atgal į pokalbį. O mediatorius jisai am jisai kainuoja a ir kam jisai kainuoja? Pavyzdžiui, aš dėuosi su kažkuo tai a nežinau, verslo klausimais, jau yra čia mėnesis du derybų ir jaučiu, kad nu velnias, vis neprieinam prie kažkokio sprendimo, bet nesinori paleisti. Ir samdausi mediatorių, tai aš moku už mediatorių, nors a yra abipusė nauda tiek man, tiek a ten tam klientui ar bet kam.
Mhm. Tai prastai kaip būna taip, kad susirandi mediatorių, kuris galėtų tavo ginčą medijuoti ir mediatorius įprastai teiraujasi kitos pusės. Ar jūs sutinkate per pusę apmokėti? Nes, na, mediatorius turi būti vis tiek neutralus, nešališkas, jisai negali palaikyti nei vienos iš ginčo pusių. Ir, na, kaip būna, kad kartais oponuoja tai, kad jeigu tu sumokėjai, tai tave palaikys. Tai kita pusė kartais natūraliai jinai nori prisidėti. O geriausia derybose būna, kai kiekviena iš pusių pasiūlo pas savo mediatorių. Ir tada arba renkiesi ten kažkaip, arba burtus trauki.
Patenka būti tiesiog va kelis, kiekvienas po du mediatorius į krūvelę išsitraukiam, skambinam šitam mediatoriui, mokam per pusę ir čia yra geriausia, nes jis yra neutralus, nešališkas, niekas nieko nepažįsta ir jisai tau padės. Jisai nepalaikys nei vienos pusės ir jisai tau galės pasakyti, kad čia šitos derybos neįmanomos, nes gali būti, kad mes čia sėdėsim kokius ten du tris mėnesius kalbėsimės, bet iš tikrųjų mes nei priekį, nei atgal nejudam. kiti jaučia satisfakcija tiesiog sėdėt ir kalbėt, ar ne?
Čia mano principai kažkokie arba šiaip man čia smagu pasikalbėti ten kažką įsiriekauti. Vat va mediatras sakys: "Stop, čia jum nereikalinga, nereikia čia tos jum tų derybų, čia neįmanoma." Ir jūs tada imsit ties kažkokių kitų veiksmų. Nu va. Ar nėra taip, kad mediacija yra būdas a priversti silpnesnę nusileisti? Galima sakyt, kad taip yra toksai būdas, nes vis tiek mediacija yra derybos ir kas derybose laimi, tas, kas stipresnis. Tai tikrai būna tokių atvejų. Tai čia va kartais būna taip, kad jeigu ateina šalys į mediaciją be atstovų, be advokatų susitaria, tada tą susitarimą reikia įtvirtinti dokumentiškai, pateikti, patvirtinti teismą.
eina šalys, būna jau pas advokatą, advokatas sako: "Nu ką, ką tu čia susitarei?" Sako, čia tave apgavo. Ir tada skambina, sako, nes nesirašysi. M būna ir taip. Atrodo, jau mediacijoj susitaria, bet po to kažkas tai trečias a asmuo kažkoks a perkalba. Nu taip, tai būna ir taip, kad ten ateina irgi mediacija, ten moteris verkia, rėkia, ten tu blogas visą gyvenimą, visas istorijas ten 30 metų primena. Jo, jisai sėdi ten už galvos susirėtęs jis ten, kad greičiau tiktai, kad viskas baigtųsi, imktų tą namą, imkent tu tą mašiną, nieko man nereikia, nu, nu gerai, tai tikrai taip jūs sutinkat?
Aš sutinku. Nu ir viskas. Tai išeina patenkinta, kitą rytą skambina jau jisai įsimiegojęs, nu ne, žinok, tu nieko negausi. Mhm. Tai čia irgi taip būna, kad nu nepavyksta. Tai va, dėl to kartais taip ir bandai tu palengkti, kad nu į tą pusę, kad žiūrėkit, susitarkite taip, kad tas jūsų susitarimas būtų patvirtintas teisme. Nu, kad jisai realiai vykdytinas būtų. O mediacijos metu kas yra tvirtinama, tai vis tiek yra tiesiog žodinis susitarimas. Tuoj įtvirtinti kažkaip neįmanoma raštiškai neįmanoma įtvirtinam.
Aišku, yra dar kelių rūšių mediacijos. Gali būti, kad tas susitarimas toksai, nu, džentelmeniškas susitarimas, pavyzdžiui, susitaria ar galioja dar džentelmeniški susitarimai šiais laikais? A sunku pasakyt kubojų laikai, kai rankas paspaudi ir tai yra net svarbiau už teismą. Nu, tai aš, žodžiu, irgi turėjau labai tokią juokingą mediaciją. A ten servitutinis kelias ir nedavė kaimynas ten pravažiuoti ir vyksta ginčas. Nu kaip čia, kodėl, kas čia negerai? Jisai sako: "Aš leisiu, jeigu jisai kiekvieną rytą, kai važiuoja, sustoja, prieina prie lango, nes jisai ten pensininkas sėdėdavo jau ten savo serialus nuo ryto žiūrėdavo, patuk seną, labas rytas ir nuvažiuoja."
Ir tas sako: "Šito reikia tiktai tas taip sako: "Man tai yra svarbu tas." Nu tai gerai, tai tokio susitarimo, aišku, tu į teismą neneši, ne netvirtinsi, rankas sumuši ir viskas. Ir taip ir vyksta jie ir taip va ir gyvena. Geras. Bet va kitais atvejais, tai tarkim ten va verslas, santuokos nutraukimas ar ten klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais ar kažkokie kitokie. Tai yra ruošiami dokumentai. Paruošiami dokumentai. Tai yra taikos sutartis. Jinai teikiama tvirtinti teismui. Teismas patvirtina ir turi įstatymo galią.
Tai yra vykdytas dokumentas. Tai yra jau nu rimtas dalykas jau toksai. Ar atmosfera yra svarbi neediacijoj, jeigu čia žmonės tarpusavy derasi, ar atmosfera yra svarbi žmonėm derybose, kuomet jie derasi dėl savo verslo, santykiuose su draugais, su kolegom, nežinau, su pirmininke, a, kad tai būtų kažkur, nežinau, jaukiai su kavyte tenais, su muzika ir taip toliau. Ar tas neturi jokios įtakos? Ne, labai turi daug įtakos. Va tas ir svarbiausia, kad būtų jaukiai. A geriausia, kad kažkokioj galbūt net uždaroj patalpoj, kad tų pašalinių akių kažkokių nebūtų.
Pavyzdžiui, net yra nerekomenduojama tos stiklinės sienos, kai būna. Tai va, kas labai keista, kai būna tie ofisai su stiklinėm tom sienom, tai čia yra nerekomenduojama. Tai tiek derybose, pavyzdžiui, tiek mediaci net yra rekomenduojama, jeigu žmonės susėda kalbėtis, turi būti efalus stalas. Tam, kad nebūtų kampų, kad čia kažkur jis viršesnis prie kito kažkokio. Tai turi būti efalus. Tada visi esam lygūs to prie to apskritojo stalo vadinamo, ar ne, kaip viduramžiais. Ir va tas va padeda kartais sau sėsti, nes aš kaip pavyzdžiui mediatori, kaip aš matau, ateina žmonės pas mane į kabinetą ir jeigu, nu, būna kartais tokiu atveju yra buvę tikrai, kad ten kvadratinį stalą ten turėjau vienu etapu ir jau jie žiūri kur sės kodėl tu čia prie to kampo ir jau jie tokie vienas
su kitu vos ne čia konkuruoja, kas čia kur atsisėjęs, kai falus stalas, kas falus stalas čink či susėda visi ir sėdi ir nėra jokių tokių. Bet žinot, koks būna jausmas, pavyzdžiui, kai tu ateini ir vat kažkoks ginčas ar kažkas, tai ir ateini į įmonę ir, tarkim, tu esi vienas, o jie tryse. Mhm. Ir jie atsisėda visi tryse vienoj pusėj ir tu vienas kitoj. Tai tu tokią jauti šiek tiek galią iš tos pusės, nes jų yra daug, jie visi vienoj krūvoj ir jie visi į tave žiūri.
A kaip vat, pavyzdžiui, šitą išsklaidyti, nes jeigu kito varianto nėra, paprašyt, kad kažkas šalia persėstų. Šiaip geriausia tada yra prieš derybas dar namų darbus pasidaryt, paklausti, kas dalyvaus. Jeigu pasakys, kad bus trys, aš vienas, tai gal man pasvarstyt irgi kažką atsivesti dėl tiesiog, kad būtų daugiau žmonių. Jo, kad galbūt advokatą kokį pasiimti arba ten verslas, gal partnerį kažkokį pasiimti. Vis tiek tada tu geriau jausis. Nebent galbūt tu su savim pasitiki, gali ir penki, ir 10 žmonių būti.
Tai eik, let's go. Ten tau jokio skirtumo nėra, ar ne? Tai čia svarbiausia iš tikrųjų visą laiką yra save pažinti, a, žinoti savo pliusus, a, savo minusus, kur aš galiu patobulėti, a, kas man patinka, kas mane blašo, kas man netinka. O galų gale, jeigu aš atėjau ir man ten matau, kad tu ten mane trigerina ir aš nu negaliu šnekėt, nu pasiūlyk kitą datą, tikim kitą kartą ir kitą kartą gal paskambinkit, sakykit, žiūrėkit, gal va aš surasiu vietą, ar ne?
Yra puikių verslo centrų dabar aš surasiu stalą, kuris man jaukus, ateikit čia. Ir netgi net yra rekomenduojama iš tikrųjų niekada nedaryti derybų pas kažką įmonei, nes pas tą ten, kur yra tavo vieta, tu visą laiką būsi galios pozicijoj. Mm. Nes tai yra tavo namai, tavo erdvė, tai jau jautiesi jaukiai, ar ne? Tai yra rekomenduojama kažkokią nuošalią, kitą vietelę ir visi važiuojam, visiem naujo, visi jaučiamės kitaip. OK, tai a nu čia aišku toksai, žinot, ganėtinai sunkiai įgyvendinamas, jeigu kalbėsim apie tokius mažesnius verslus arba apie žmones, kurie galbūt tiesiog, žinot, vykdo kažkokius tenai, nežinau, 100 € klausimo gal koks užsakymas, visi dažniausiai kviečia pas save į ofisą, tai atvažiuokit pas mus į ofisą, tai kavos išgersim pas mus tenai, ten yra konferencijos salė, pabendrausim, bet iš tikrųjų
tai jau signalizuoja, kad žmonės pas save geriau jaučiasi ir tave kviečia į svečius, tai vis tiek jie bus galios pozicijoj. Tai šitoj vietoj tu turi jau tada tikrai gerai pasidaryti namų darbus ir aiškiai žinoti savo lūkesčius ir tvirtai jų laikytis, nes kitaip nu tu būsi tas mažesnis, silpnesnis. Nu taip. Ir aš vėlgi grįšiu prie to, kad a jeigu aš jaučiu, kad aš nu esu silpnas derybose, nu tai reiškias aš ieškosiu pagalbos, aš kviesiu derybininką, eik, kad eitų su manim.
Kam man tada eiti? Aš išsirašiau keletą situacijų gyvenimiškų, konfliktinių, kada reikia derybų. Ir čia būtų įdomu išgirsti jūsų ekspertinę nuomonę ir patarimų. Čia sakykim tokia praktinė dalis, aiškūs patarimai žmonėms, kaip elgtisi tose situacijose. Tai a pavyzdžiui, pirma situacija, kuomet vienas visada sako: "Aš padarysiu, padarysiu, padarysiu, o kitas jau pavargsta priminti ir tiesiog galiausiai susipyksta dėl to. Nežinau, ten išmesk Gerai, gerai, išmesiu šiukšles išmesiu." Vieną dieną neišmetė, antrą dieną jau smirda. Gerai, išmesiu, sakiau. Nu tai ir pavargsta ir susipyksta.
Nu čia iš tos serijos, kur sako vyrui nereikia kas pusę metų primint, kad išnešos ar ne iš [juokas] taip. Tai kodėl a pas mus kyla ne tiek kiek čia turbūt kyla tas konfliktas ne dėl to a pačio atlikto darbo, bet dėl jausmo, kad manęs neišgirdo. Tai čia galbūt yra keli dalykai. Reikia irgi savęs paklausti, kad ar man negi man pačiai nesunku, gal aš galiu pati išnešti tas šiukšles, negi aš laikysiu tas šiukšles ir dar konfliktą, ar ne, kažkokį darysiu.
Nu, principai, bet dažnu atveju, kai sako irgi geri pavyzdžiai užkrečia, jeigu jau tu pradėsi išnešinėti tą, bet čia vėl grįžtu prie to paties, nu, komunikuokim, pasakykit, kad, bet kaip reikia pasakyt, ne tai, kad tu vėl neišneši šiukšlių, tu vėl kažko nep, nu, kitaip reikia, kitaip pasistodint, sakyt, žiūrėk, aš negerai jaučiuosi, kai tu neišneši šiukšlių, tada jaučiuosi, kad tu manęs negerbi, kad lieka viskas man vienai, visa našta, ar ne? Ar tu gali prisėdėti iš nešiukšles? O jisai, pavyzdžiui, gal sakys, nu, aš nemėgstu neščiukšlių ten, nežinau, mane nužiūrinėja kaimynė kokia sakys ir tada Tu gal s o gerai, tu nemėgsi šiukšlė neš, tai gal tu kažkokį kitą darbą pasikeičia.
Tai va irgi komunikacija, ar ne? J sako žiūrėk, gerai, sako, aš dabar tu nešiok šiukšles, o aš vietoj tavęs ten pirkinius ten supirkysiu kiekvieną mėnesį tenai ir gali pasikeist. Tai va čia tas yra įsikalbėjimas toksai, o ne tas principų rodymas, tai jisai niekada niekur neprives. O galų gale tai tas šiukšles mes tai dėl savęs įsinešam irgi. Mhm. Nu jo, čia geras patarimas ir iš tikrųjų naudingas. Čia vėlgi tų pačių darbų apsikeitimas ir a turbūt reikia suvokti, kad tai, kas mum atrodo, kad tai yra paprasta, kitam žmogui galbūt visai nepaprasta, o gal ir yra labai ir nesmagu.
Am aš turėjau peridą, pavyzdžiui, kai aš nu negalėjau plauti indų dėl to, kad aš esu dirbęs Amerikoj a indų plovėju ir man tiesiog man tik mintis apie tai, kad reikės liestis prie lėkščių mane kratė. A ir aš nu tiesiog nekenčiau kurį laiką. Dabar aš vėl atrandu terapiją tame plovime, bet nu tiesiog man buvo va tokia vat antipatija tam ir kai man sakydavo išplaukios, man čia būdavo nu pasako ir aš pamirštu, nes aš tiesiog viduj esu užprogramavęs save, kad aš to nenoriu daryti.
Aš galėjau padaryt bet ką kitą, tiktai ne tai. Nu tai va čia reikia ir kalbėtis. Tai čia kai būna tie stereotipai vyriški, moteriški darbai ir ten daro tuos vyras ale vyriškus, moteryses, moteriškus daro. Yra būd nelaimingi ir kažkaip vieną dieną jie ateina ir ir sako, kad nu man nepatinka tuos indus plauti ten moteris sako, nes kažkodėl čia intai į moterį. Vyras sako: "Man kaip tik patinka vanduo, sako, aš atsipalaiduoju, muiluoju, visa kita." Ir sako: "Tai ko tu nesakei?"
Va ten 10 metų visa kita. Nu, nes čia moteriškas darbas, ar ne? Aš net žinau tokį žmogų, vyrą, kuris po vakarienės eina indų plaut, nes jis turi daug vaikų ir sako: "Aš sau tokią terapiją darau. Aš sakau žmonai su vaikais: "Jūs eikit savo darbus darykit." Ir sako: "Aš tai pailsiu nuo šeimos, įsijungiu kokį ten podkastą, klausau ir plaunu indus." Sako, čia mano pusvalandis su savim. Ir jisai atradęs va tokią va terapiją, atsipalaidavimą, indų plovimą pavakarienės. Tai va dabar kiti vyrai atranda, irgi tenka susidurti, kad vyrai nori auginti vaikus, tvarkyti namus, o sako žmonai, eik tu daryk karjerą.
Ir moteris, o sako, labai gerai. Ir sako: "Ko irgi ko tu nesakei?" Sako, visą laiką sako: "Aš va pirmą vaiką auginai, sako, aš tau pavydėdavau. Toks liūdnas a būdavau visą laiką." sako, antrą vaiką jau jau žiūrėk, jau jisai augina, jau jisai laimingas, jau jisai ten ir žmona laiminga, jau ir karjerą daro, ir visa kita. Tai va čia tas yra, kad reikia kalbėtis, mes nekalbam. Yra dalykas, dėl kurio labai retai kas kalba, tai yra dėl pinigų. Mhm.
[juokas] Ir, pavyzdžiui, a neretas dalykas, kai būna, kad vienas šeimoje yra labai labai taupus ir viską skaičiuoja kiekvieną centą, o kitas labai išlaidauja spontaniškai. sugalvojau ir nusipirkau netgi ten, nežinau, a noriu ten rūbų, va, pavyzdžiui, turbūt čia daugiau moterim aktualu, nors dabar ir daug vyrų yra tokių madistų, bet moterys dažnai prisiperka tų rūbų, kur ten net neužsideda ir su etiketėm dar spintoj kabo, bet toliau perka ir va tokie spontaniški pirkiniai, nu gal taip nuotaiką kelia savo ir panašiai.
a kaip susitarti poroms dėl pinigų, a kuomet na ne tik, kad skiriasi pajamos ir nevienodai uždirba, bet ir skiriasi požiūris į m gyvenimą, į pinigų leidimą, a į tą saugumo pojūtį, kaip kalbėtis ir derėtis dėl pinigų šeimoje? Tai va, čia yra iš tikrųjų turbūt pirmo pasimatymo yra užduotis paklausti, kaip mes valdytume pinigus, jeigu būtum aš tai už kad pirmo dėl to, kad va taip Ir būna, kad a gražūs čia santykiai, vienas antras mėnesis jau prasideda finansai, nu, ir iš karto konfliktai.
Ir pasakysiu dabar labai dažnu atveju skiriasi jaunos poros, metai laiko ten du susituokę, jaunimas dar jam ten nuo 20 iki 30 metų ir dėl pinigų dėl to, kad va vienas leidžia, kažką perka, kitas nori taupyti, jie nesusikalba ir jie niekada, sako, to nesikalbėjo ar nesišnekėjo ir jie įsivaizdavo, kad kiekvienas kaip norės. Aišku, būna tokių atvejų, kad ten turėjau irgi tokį vieną atvejį. Vyras iš vien batus perka, atėjo į mediaciją moteris rodo man nuotrauką, sako: "Žiūrėkite, čia vien jo batai."
Sako: "Va, aš padėjau, aš tris turiu batus, sako, jo, ten 30 batų yra." Sako: "Ir čia ką man čia dabar kaip čia daryti ir visa kita." Nu ir tas vyras jisai sako: "O tu, sako, taigi jau kai pradėjom draugaut, gi, aš sakiau, kad sako: "Aš mėgstu batus, aš pirksiu." Sako: "Aš tau visą laiką šitą sakiau, tu nenorėjai girdėt." Ir jinai taip m patylėjo ir jinai taip pamąstė, galvoju, nu tikrai jisai lygtais tą sakė ir vėliau tas atsiranda konfliktas.
Tai tu irgi tada tu ką reiškia? Tu turi priimti tą žmogų, jeigu jis tau jau dar į olą pasakė davė instrukciją, ar ne? Aš esu toksai, tai tu arba jį priimi, koks jisai yra, kai būni su juo, arba tada nebūni. ir nekelk tų konfliktų. Ir nežinau, ir kai tie žmonės dar 20, 30 metų išgyvena, va taip, tai nu neįsivaizduoju. Egle, aš turiu tada nuostabų klausimą. Kaip pakeisti požiūrį? Aš jį pakeisiu arba jisai pasikeis. Kaip pakeisti? Ne, nieks niekada nepasikeis iš tikrųjų.
Nu aišku, yra išimčių kažkiek gal kažkiek gali palengti, bet ne, žmonės nesikeis. Tai čia reikia keist savo požiūrį. A, pavyzdžiui, aš irgi pasakysiu, savo atveju jau buvo taip, kad aš daug metų gaudavau iš vyro baltas rožes, o man nepatinka baltos rožės. Ir aš kažkaip po daug metų sakau: "O kodėl tu man baltas dovanoji?" Jisai sako: "Tai tau nepatinka?" Sakau: "Ne, man raudonas patinka." Ir jisai taip t susižiūrom ir susijuokė, kad aš neištransliavau niekada. Ir kiek metų ir kiek metų tai tęsiasi?
Nu, daugybė, gal 10 metų, o paskui jau raudonos vat pradėjo gėlės eiti. Geras. Ir tu galvoji, kad, nu, kaip čia tai ir negali vyro kaltinti, nes jisai gi nežino. Aš nepasakiau. Jūs gi priėmėt tas gėles su šypsena, su padeka ir jisai galvojo žiūrėk, fainai, patinka. Nu tai aišku t t tos gėlės tau patinka, tai mintyse pagalvoju, kodėl ne tai, kas tau patinka, ten dovanoja. Taip pagalvoji, ten nieko blogo ten, bet va pasakai, nes tau po to tiek metų ateina mintis, galvoj kodėl kodėl taip darai?
Intuityviai nesuprato. [juokas] Taip taip taip taip taip. A dar a tokia nu aštresnė tema. Mhm. A, derybos dėl intymumo. Mhm. Ir prieš laidą jūs sakėt, kad galėsit ir plačiau istorijų papasakot, tai būtinai lauksiu, bet a vienas dalykas, dėl ko būna santykyje problema, jog vienas nori rečiau, kitas dažniau nori sekso ir šitoj vietoj nesusiderina. Ir šiaip iš tikrųjų aš turbūt sakyčiau, niekas nežino kaip apie tai kalbėti, nes tokia šiek tiek ir tabu tema. Nepatogu, nejauku. A mūsų mokykloj nemokė, kad atvirai apie tai galima kalbėtis.
A ir dėl to mes tylime. A laukiame laukimo visą laiką stadijoj esame. Lygiai tokios pačios derybos. Ką reiškia? Klausom, e interesus pasakom, ko mes norim ir pasižiūrim, kur galim nusileist. Gerai, man iš karto įdomu, a, jeigu galit atskleist, apie kokius interesus mediacijoj kalba, ką ką va ten jie derasi? Kas už tų uždarų durų, pozas, dažnumus, a, sekso būdus, ką jie šnekasi tenai? Būna ir tokių. Iš tikrųj net kelis turėjus esu atvejis. Pavyzdžiui, buvo toksai net vienas atvejis, kur a pora užsiiminėdavo seksu, kur su tuo vadinamo golden shower, kuri vyksta ir moterys pradėjo nebenorėti to daryti.
Mhm. Ir vyras klausia, kodėl jie atėjo va į mediaciją. Va, irgi nustebau iš tikrųjų, kad kaip žmonės pirmą kartą tokį klausimą ta mediaciją ten kažkur perskaitė, atėjo ir jinai sako: "Aš nenoriu dėl to, kad po visko man reikia vienai viską tvarkyt." Sako, reikia viską ten valyti, šlapio viskas. Ir nu jis tas sako laimingas nueina, užsisuka ir man vienai lieka. Ir sako: "Aš nenoriu, sako, nes nu sako neapsimoka, sako, tas ne nesiperka malonumas". Nu ir ką mes ten klausinėjom, klausinėjom, tai ieškojom tų variantų.
Tenai klausia jinai: "Noriu, norėtų, bet gal padėtų susitvarkyti jisai, o jisai pasirodus nenori ten padėt tvarkytis." Ten jo požiūris irgi kažkoks yra, kad ten moteris sutvarkytis. Tai jie galiausiai susitarė, jie susirado kažkokį ten neperšlampą močiužinį ir jie susitarė. Vai išėjo. Aišku, aš nežinau, kaip ten, kas ten vyksta, bet va jie rado kompromisą ir jie dviese, jie nesugebėjo to pasikalbėti, o tiktai tada va, kai va įsikišo mediatorius. Man visą laiką įdomu, kur tas barjeras, kodėl dviese žmonės apie tai negali pasikalbėti.
Nedrįsta kartais tiesiog arba nedrįsta, arba aš nemoku išreikšti, ko aš noriu, nes mediatorius jisai klausinėja. Mes turim tokių irgi visokių įrankių, kaip paklausti, išklausinėti ir tada žmogus jisai arba jisai paržiu būna ateina mediacijose ir net nežino, kad ten kažko norėjo. Jisai tiktai tada aš to visada norėjau, taip aš to noriu, nes mes išklausinėjam to ir tada žmogus ateina ir žino. Aišku, būna tokių mediacijų, kur ateina žmonės jau žino, aš noriu to, aš noriu to 10 minučių, viskas susitaria, išeina, viso gero.
Ir kas galvoj, ką irgi čia atėjot? Tai jau Mhm. M bet va kartais čia va irgi nuo mūsų pačių asmenybių priklauso, kaip mes ar žinom, ar nežinom, ko mes norim. Turbūt jūs ir sakot gerai, baimė. Baimė tai baimė, bet turbūt čia yra baimė, kad tavęs nepriims ar baimė, kad tavęs nesupras. Bet taip keista atrodo. Tai yra žmonės, su kuriais gyvenam dieną iš dienos. Miegam vienoj lovoj, pusryčiaujam, vakarieniaujam keliaujam kartu auginam vaikus ir mes jų labiausiai bijom jiem papasakot ir prisipažint.
Tai žinot, kas didžiausi priešai būna? Sutuoktiniai. Ta prasme, jeigu nori didžiausio karo teisme, tai tarp sutuoktinių, nes tu žinai, kam ką skauda, ką paliesti. Ir čia būna patys bjauriausi ginčai. Vau. Kai pagalvoji, Mhm. Artimiausi žmonės, taip tau gali skaudžiausiai įgelt. Taip, taip ir yra. Kaip dar dėl vaikų auklėjimo, kuomet būna vienas, pavyzdžiui, mama, ten turi būt griežto tvarka, turi vaikas elgtis taip ir taip, o ten tėvas sako: "Taigi, jis vaikas, tegul elgiasi, pats gyvenimas jį išmokys."
Nes čia aš galiu šiek tiek gal ir savo gyvenimą paliest, kuomet mano tėtis pasidavė. Ir aš jaunystėj buvau toksai, nu, sakyčiau, ne pats a sveikos mitybos šalininkas. Nes aš mėgdavau valgyti tiktai kas nesveika. A tai McDonaldas, čipsai ir colą. A ir aš realiai atsidarydavau šaldytuvą. Šaldytuve būdavo tiesiog neįkišt rankos, pilna maisto, gero maisto. Mhm. Ir aš visą laiks jau nėr ką valgyt. Ir aš eidavau, nusipirkdavau čipsų nuo pat mažumos ir valgydavau čipsus ir kolą. O jeigu kažką gero padarydavo mama, sakydavo: "Nu, tada galėsi nueit į McDonalą.
Ir aš tave susitvarkydavau namus ir leisdavo eiti į McDonalį." Tai čia vat mano ir buvo maistas. saldainiai dar ir tėtis matydavo tai ir jisai buvo labai prieš, bet dėl to, kad nenorėdavo pykti su mama, jisai tiesiog a tą nuleisdavo ir ir jisai nesikišdavo. Bet a dabar, kai pasišnekam, jis sako: "Nu, aš tikrai buvau prieš, bet tiktai dėl to, kad nesipyktų, aš nesikišau." A kaip va tokiu atveju mano tėčio vietoj reiktų elgtis, kad a tą tą būtų situacija kitaip pakreipus, pavyzdžiui?
Mhm. Tai aš galbūt pasidalinsiu iš pačių klientų, kaip esu mačiusi, kaip jie veda tas derybas. Az dar aš kaip buvau mediatras vietoje. Tai kas man labai visai patiko, tai irgi va lygiai toks pat buvo atvejis. Irgi tėtis ten skatino, kad vaikas sveikiau maitintųsi. Tai jisai atnešė literatūros, a, atnešė ten visokius tyrimus ir mama įtikinėjo, tiesiog įrodinėjo. Ir kai jis įdomu ir man davė tą literatūrą, aš ten irgi pasiskaičiau kartu su jais ir bandė įtikinėti tiesiog va taip va įrodyti, nes va dažnu atveju, pavyzdžiui, dėl ko irgi vyksta genčų?
Dėl skiepų ir va čia va irgi būna sudėtinga. Tie vienas nori tėvas, kitas nenori tie iš tiesų skiepyt ir sėdim mediacijoj ir deriamės irgi daug laiko. Bet va, kai sakau atsitinka ta situacija, kai jau nu nebegali padėti, nei vienas ten vienas apie tiltus, kitas apie miltus, nu, tai jau tada jau institucijos įsijungia padėt, nes tai yra vis tiek yra vaikas, vaiko interesai yra svarbiausi. Bet tai sakot, jisai rodinėjo, tai a tai tas padėjo susitarti, kai rodė, kad sveikatai blogai ten ar kažkas tokio.
Jo, padėjo. Jį tikinėjosi, padarė ten irgi vaiko ir tyrimus visokius parodė. E dar va kaip jisai susitarė su ja mėnesį, sako: "Žiūrėk, davai, aš vieną mėnesį maitinsiu, a tu nieko nedaryk." Ir jisai net važinėjo, vežioja į kitą miesto galą, ten tą maisto vaikui visą vežė, vežioja ten viską tas vaikas maitinosi, į sportą irgi jau užrašė, vežiojo, rezultatai pagerėjo ir taip mama jau tai po mėnesio taip žiūri. Ką girdžiu, tai a kalbant apie vaikus, tai net ir mano atveju, tai turėjo tėvai tiesiog suprasti, kad aš esu svarbesnis negu jų konfliktas tarpusavy.
Taip, nes ne jie turėtų tarpusavy pyktis, o turėtų abu norėti gero vaikui ir tada nelieko konflikto. Tai va čia dažnai ir padeda, ne principų žaidimas, kas teisus, kas geresnis tėvas. Taip. Tai va čia, kai aš pirmai aš išskyriau, sakiau, į dvi rūšis, kur vaikai ten tie, kurie negali savo nuomonės išreikšti ir kurie gali išreikšti savo nuomonę. Vaikai, kaip pirmai nepabaigiau, tai čia yra irgi visai kitaip. Kartais netgi tam tikrais atvejais mes mediacijoj vaikus apklausiam ir būna vaikai pasako, kaip yra, kaip norėtų.
Galbūt sako man geriau su tėčiu gyventi. Ten tėtis mane nuveža pasportuot ir visa kita. Tai čia irgi įsivertini tuos visus dalykus. Bet būna tokių atvejų, kad kartais vaikai renkasi tą, su kuriuo patogiau, nes, e, nu, standartiškai kas blogiausia yra mama, pamokas daryt reikia, tvarkytis, ar ne? Ir aš noriu su tėčiu, kuris va leidžia man žaisti su kompiuteriu ir valgyt McDonaldą. Tai va, čia yra ir blogiausia. O ką tokiu atveju daryti? Tada kas vyksta? Tada neįvyksta mediacija, neįvyksta derybos, jokio susitarimo nėra.
Tada tą klausimą sprendžia teismas. OK. Netgi taip rimtai, ane? Jo, jau tada jau taip rimtai eina, bet va kartais to reikia. Tai čia reikia turbūt tėvams suvokti, kad jeigu jiems nepavyks kartu susitarti, tai gali labai nueiti toli, taip? Kai netgi įsikiš institucijos ir tada gali būti dar griežtesnės priimos, griežtesni priimami sprendimai. Taip. O dar va reikia ir pagalvot ir visą laiką irgi šalim mes sakom, žiūrėkit, vaiką, jūs abudu mylit, jūs abudu geriausiai žinot, ko jam reikia, tai ir tarkitės, nes nueisit į teismą ir ten tas dėdė ar teta, kur nepažįsta, jis priims tokį sprendimą, kuris netinka nei vienam.
Nes, pavyzdžiui, va irgi neseniai, e, šalys nesusitaria, ateina teismo sprendimas, skaitom teismo sprendimą, teismas paskyrė a atostogas, kad kada pats sugalvojo, kad kada šalys atostogaus su vaiku, abudu stovi. Nei tas, nei tas negali darbe pasiimti atostogų. Ir ką dabar daryt? Vykdyti tas sprendimas turim vykdyt. Va, kai jūs dalyvaujat mediacijoj, man įdomu jūsų patirtis. Kaip jūs suprantate, kad ši pora dar turi šansų neišsiskirti arba kai jūs suprantate, kad nu jo, šiai porai geriau atskirai? Jo, tai čia iš tikrųjų tai mes mes, kai vis tiek esam klausytojai aktyvūs, girdim tą, matom, tai būna dar tokių, kad a kartais ir iš vieno kažkokios gal manipuliacijos pasigirs, gal iš kitos gal žiūrėk, gal susitiksim, a gal aš atvažiuosiu vaiką iš tavo iš namų paimsiu.
Tai būna tą kartais girdi ten, nu gerai, paimk ten. A, visą laiką šalių irgi, pavyzdžiui, kur yra tenai su vaikais susijus paklausia, ar ten bendraujate dėl vaikų, jo, susirašom ir ne tik dėl vaikų. Tai va, būna matai, kad tokiom porom, nu, jos dar gali būti. J ten irgi paskatina. Aišku, tada jau mes jau irgi būna rekomenduojam pas porų terapeutus kokius nueit arba galbūt kiekvienam atskirai tenai irgi kartais ir mediacijos va užtenka jiem tiesiog pasikalbėti, pasišnekėti vienas su kitu, bet va būna, kai tu jau nu girdi, kad nu tikrai kategoriškai ne ir nu vis tiek daugelis įvyksta iš tikrųjų tų skyrybų dėl neištikimybės.
Tai čia jau nu mažai yra tikimybės, kad čia daugiausia dėl neištikimybės. Nu atrodo bene, kad taip. Mhm. pas bent jau kiek pas mane ateina, nebent pas mane toks srautas galbūt žmonių bet O tai įrodytos neištikimybės ar numanomos neištikimybės? Dažniausiai įrodytos, nes dabar yra tokie laikai, kad labai lengva viską yra įrodyti. Aš tai dar visą laiką pagalvoju, kad o nėra taip, kad mediacijoj ateina žmonės kartais ne dėl to, kad nori susitart, o, o nori įrodyt, kad jie yra teisūs.
Tai taip ir būna dar net žiūri į tave ir sako: "Ba, tai teatre, pasakykit, kad čia aš teisus, kad čia taip turi būti." Ir tu aiškini, kad nu ne ne mes neįrodinėjom, mes ne advokatai jūsų. Čia jūs turit kalbėti, šnekėtis. Aišku, jau kita pusė būna, ten sėdi, klauso. Yra buvo tokių atvejų, kai valandą kitas ten irgi įrodinėja kažką tenai, kitą pusę tyli, aš jau ten bandau pertraukti į kitą pusę išklausyti. J sako: "Tegu šnekasi". Sako: "Tegu jusi šnekasi".
Nieks. Tai šnekėjo, jisai rėkėjs reikėjo. Sako: "Viskas gerai." Tai ir galiausiai jis tiesiog norėjo įsirėt. Tai gal nėra taip, kad kartais mediatorius painioja su psichologais? Oi, kaip dažnai. Labai dažnai, labai dažnai ateina nesitarti, o tiesiog a pasikalbėikalbėti būna užsiregistruoja, ateina ir kalbasi ir taip jau tu stabdai, sako ne ne, sakau, ne čia atėjote ne, bet sako man ir čia tinka pakalbėti. Tai būna kartais tikrai ir išklausom būna. Žmonės mėgsta kartais ir monologą ateit pasakyt ir valandą kokią laiko būna paklausai, bet čia jo labai dažnai būna.
Vis tiek tas žodis tas mediatorius į maišo žmones. sukonstruokime derybų planą, mechanizmą, kaip a derėtis, kad gauti to, ko nori. Ir įsivaizduokime situaciją, kad žmogus eina derėtis dėl kokio pirkinio, gal paimkim pirkinį. Turbūt žmonės dažniausiai perka kažką, butą, automobilį ir taip toliau. Ir, tarkim, aš noriu nusiderėti kainą. A, ar galit žingsnis po žingsnio papasakoti, ką man daryti nuo to momento, kai aš pamačiau skelbimą, a, iki to momento, kai aš jau galutinį susitikimą turiu ir deruosi dėl kainos.
Tai aišku, reikia visą laiką pasidaryt namų darbus. Jeigu ten mes kažkokį pirkinį perkam, pasidomim, pasižiūrim, kaip ką galim tikėtis. Nu, pavyzdžiui, automobilį, ar ne, perkam, žinom, kad ten norim kažkokio Toyotos automobilio, pasidomim, kokios gali būti, ar ne, ten specifikacijos, kaip čia, ką aš gausiu daug maž, nu, mes jau žinom, tada pasižiūrim rinkos kainas ir maždauges, kiek galim derėtis. Pasižiūriu savo kišenę, ar ne, kiek aš galiu leisti sau tuos visus dalykus. Pailsim, einame ramūs. Nu ir ką, atvykę į tas derybas ir bandome tartis, derėtis, žiūrėti, kiek kito pusė ką gali siūlyti, kiek gali nusileisti.
Ir kaip aš minėjau, ką darom? Klausom, ar ne? Kuo daugiau, nes irgi sakysi: "Aha, kiek čia nori? 10.000, tu jau tyli." O dažniausiai tie kaip ten perikų paėmė, [juokas] jie daug šneka ir jie būna tu tyli. Ir tyla dažniausiai ką ten jinai daro? Nejaaukumą kartais irgi duoda ir būna iš to nejaukumo. Nu gerai, žiūrėk, tai jau tai 9000 a nu gerai dar žiūrk aš tau pridėsiu dar tą tą dar padangas lėtininkus pridėsiu ten tas ir tu gauni tą klausyt reikia.
Mhm. Ir o jeigu mes matom irgi dar labai iš tikrųjų geras yra dalykas, a, užduoti tokių asmeninių klausimų kartais būna, kad kodėl parduod automobilį, kaip jums sekasi, a kaip diena šiek tiek į jo asmeniškumą įlįsti irgi yra gerai prisijaukinti kartais tą irgi oponentą, tada jis jau būna irgi tos nuolaidos čia pokalbio pačioj pradžioj turbūt, ane? Jo, čia geriausiai pradžioj padaryti jo tokia pradėti nuo gera diena, kaip sekėsi ir panašiai. O, pavyzdžiui, jūsų asmeninėj patirty, kokia esat didžiausia fiasko patyrus derybose ar mediacijoj?
Mhm. A kur prisimenat kaip pamoką? A galu iš tikrųjų vieną kartą mediacijoj esu va nukrypusi nuo mediacijos, kai ir va kiti klausia, ar tau pavyksta išlikti ten neutraliam, nešališkam. Tai turėjau tokį atvejį, kur santuakos nutraukimo buvo ginčas ir moteris ten jau buvo tokioj pozicijoj, kad jinai, kai vyras atlikdavo reikalus, jinai turėdavo nueiti ir nuleisti vandenį. Ir kai va tokius dalykus man pradėjo pasakot, pirmą kart pajutau, kad paveikė jau ir mane. Ir kai jinai atsisuko, sako mediatorė sako, bet žinokit, vieną dieną, sako, jisai viduriavo ir aš, sako, 15 kartų turėjau eiti nuleisti tą vandenį.
Va tada tai aš neištėriau. Aš neatsimenu ką, bet aš jam tikrai kažką pasakiau ir jisai sako sako: "Matau, kad supykdžiau jus ir" aš tada pagavau save, kad negerai pasielgiau, kad kad neatsimenu, ką iš pykčio pasakiau, bet jau tada ir tada taip paskui nusiraminau ir aš taip galvoju, jinai kvati kalta, kad taip gyvena čia savo pasąmonė. Bet paskui kažkaip greitai grįžom ir ji susitarė, nutraukė tą santuoką, bet vyras skundėsi, sako, e, sako, jūs dabar kalta? Sako, kokios man dabar, sako, darys visus tuos buities darbus?
Tai sakau, ne aš nusprendžiau, kad, sakau, jūs skiriatės. Jinai, sakau, jūsų sutuoktinė nusprendė ir jūs, sakau, gi ir sutikot. Bet jums, a, pačiai kaip mediatorei nėra sunku a girdėti tokias skirtingas istorijas ir girdėti, pavyzdžiui, nu man tai yra šlykšti tokia atrodo situacija, am m ir išlikti neutraliai, nes, nu, toks jausmas, kad jūsų jūsų am darbe to žmogiškumo neturi būti. turi būti gryna tokia toks grynas racionalumas, nors tai yra viskas apie žmones, tai yra viskas žmogiška ir tai gali paliesti jus kaip asmenį.
A kaip jūs jaučiatės, kai girdite tokios istorijos? M jo būna tikrai tokių istorijų ir turiu tikrai net ir tokių pikantiškų istorijų, kur kartais, nu, tu galvoji, kai kaip taip įmanoma. Bet mano atveju tai iš tikrųjų pasakysiu, kaip dažnai būna. Aš po mediacijos sau sėdžiu, važiuoju namo ir galvoju, Jėzus, kaip aš gerai ramiai gyvenu. Tikrai taip dažnai būna, pagalvoju. Tai tikrai būna tokių atvejų, bet nu tu turi priimti tuos žmones. Nu, pavyzdžiui, aš turėjau irgi tokį atvejį, a, arabai skiriasi ir sėdi arabė atėjusi į mediaciją su mėlyne pokim.
Ir aš klausiau, ar žin, ar vyras smurtauja, nes jeigu yra smurtas, a, mediacinė negali, nu, nebent tauka ką nori dalyvauti mediacij. Ir jinai sako: "Tai čia vyras padarė." Tai ir aš klausiau čia dėl to noriu skirtis? Ne, sako, čia yra viskas gerai, čia yra normalu, sako. Aš tiesiog, sako, užsižiūrėjau per ilgai serialą ir laiku nepateikiau maisto ir jisai man trenkė, sako, čia nieko tokio. O tai sakau, dėl ko čia jis skirtis tada nori? Sako, aš noriu džinsus nešiot ir nagus lakuot.
Ir va tu bandai suprasti, kad ją muša jinai tą pateisina, jai yra normalu, o jai yra visai kiti dalykai. jinai tiesiog džinsų nori arba dar pažiai turėjau vieną atvejį m ten sektantai tokie skiriasi ir pasakojo ten tą visą savo istoriją ir sako ateinu aš su ja pakalbėt jinai miega ten su savo dėd kaip miega nu lytinius santykius sako, turi su savo dėde. Aš perklausiau kaip nu jos sako tėčio broliu ir ir aš taip nu klausinėju čia jūs dėl to norit santuaką nutraukti visa kita.
Ne, sako, čia pas mus normalu yra, sako, čia viskas yra gerai. Ir sakau, tai dėl ko norit nutraukt santuaką? Irgi paspaudžia spintelę. Sako, spintelė neuždaro. Ir aš tokia sėdžiu, galvoju, kad miega su dėde manodai, bet spintelė neštaro atrodo [juokas] pasakojat kaip žinot grožinės literatūros knygos parašytos kokios pasakos. Taip ir būna taip dažnai, kad sakau, aš važiuoju kart tikrai dažnai galvoju, kad aš labai nuobodų gyvenimą gyvenu. Nuobodu. [juokas] Tai su vyru pakalbėkit. Galit paaštrinti porą konfliktų arba atvirkščiai nesikalbėt arba nesikalbėkit.
[juokas] Jo. Nu, aš nežinau, aš norėjau šiaip paklausti kokių nors absurdiškiausių istorijų, bet čia dar dar turėjot kokių patirty dar absurdiškesnių istorijų negu šitos dvi? Nes man jau ir čia neapsiverčia liežuvis jų perpasakoti kam nors. Mhm. Jo, turėjau tokią irgi įdomią istoriją. E, atėjo į mediaciją tryse su mane, vyras ir dvi moterys. Ir esmė tame ginčas, kad yra sutuoktiniai ir yra kita moteris. Ir tie sutuoktiniai jau santuokoje 30 metų. E, jisai čia verslą turi, žinomas gan dar yra Lietuvoj iš tikrųjų.
Ir pasirodo, kad šalia yra kita moteris, tai yra jie gyvena tryse. Ir pradėjo pyktis tos moterys ir sekso metu ir jos susimušė. Ai jie tryse sekso užsiminė. Ok. Taip. 30 metų. 30 metų suokit. Bet tiktai jie su Zvana susituokė ir jie atėjo. Realiai jisai atvedė jas, kad jos pasišnekėtų kame įvyko konfliktas. O ten tiesiog dėl kažkokių moteriškų dalykų, ten kažkokių buities ant jos ant kažko nesutarė, susipyko, susimušė sekso metu ir sėdi mediacijai kalvo, aišku, vis viskui išlenda, kad visiškai jau po tų 30 metų jau ta moteris jau į tą vyrą irgi jau turi intencijų, kad čia su t susituokęs, o tą tokie šone jau 30 metų yra ir vaikų nėra, su t turi vaikų ir va tokie va ir va sėdim ir medijuojamės ir va
žmonės jie gyvena taip 30 metų. [juokas] eina sau. Jūs girdėjot? Čia tryse santykiai, ne tai, kad ten naktį permiegos, čia 30 metų, tiesiog įprastai. Taip, taip. Ir va konfliktas ir ateina, tari jos susitarė, pasišnekėjo, išsisprendė ir liko. Aš žodžiu, aš apaks. Taip. Tai mes tokių [juokas] istorijų nuo viduriavimo iki trigubo gyvenimo. Taip. Tai tokių mes, sakau, istorijų prisiklausom, išgirstom visko ir tų įvykių visokių net būna per mediacijas. Kokių įvykių? Kas kas yra įvykę tokio, kad ne ne neteko dar kviesti policijos kokios mediacijos metu, kai pavyzdžiui grėsė pavojus pačiai?
A policijos neteko, bet buvo toksai vienas atvejis, kad mediacijos metu ten skrybos irgi vyko, vyras ginklą įsitraukė ir jisai pradėjo šaukt, kad ją nušausi. Ir aš taip žiūriu į juos ir galvoju, nežinau, kodėl man tokios mintys atėjo. Galvoju, ar man reikės šiandien tvarkyt kabinetą, ar kažkas sutvarkys. Nes aš taip ir galvoju, ar mane nušaus, ar ne. Ir galvoju, kas čia įvyks. Ir jinai taip ramiai kažkaip sureagavo. Aš neatsimenu taip intuityviai, ką aš jam ten atsakiau. Jisai taip į mane atsisuko, įsėdėjo į tą tašę, atsisėdo ir aš tokia sėdžiu ir galvoju, ką norliau daryti.
Ir taip nejauku. Ir atsisukau tą moterį, sakau, čia norite būti, tęsti tą mediaciją? Sako, ne viskas gerai. Tai gerai, sakau, tą užnešam ginklą į koridorių. Sakau, tada išnešė, sėdėjom irgi pasišnekėjo jie, nu, nesusitarė jie ten, bet bet visai neblogai praėjo tą mediaciją. Tai va tada tai tikrai buvo nejauku jau buvo, kai įsitraukė ginklą. Na, tai a ką mes galėtume palinkėti savo žiūrovam, kad jiem neprireiktų jūsų paslaugų? Labai paprastas, trumpas palinkėjimas. Kalbėkitės. O nuo ko pradėt kalbėtis?
Kaip prisiversti tą daryti? Nes nes a pasakyti lengva, bet pradėti yra sunku. Taip. Tai ir visą laiką yra sunku pradėti, bet tiesiog reikia žengti tą žingsnį, sėsti, sodinti, kalbėtis. O jeigu aš pats negaliu, nu tai ieškokim pagalbos. Šiandien dienai jos turime tikrai daugybę. Galim kitų pagalbą sauikti pagalbą. Nebijokit. Taip nebijok nebijokit. A čia turbūt baimė yra ta, kad būsi nuteistas už tai, kad pasakysi tai, ko nori. Taip. Taip. Ir kai ta baimė turbūt vieną kartą pabandžius, jeigu tave kita pusė išgirs ir tavęs nesukritikuos, neįvyks konfliktas, taip nesusipyksit ir staiga žiūrėsi, o j girdėjo.
Tai turbūt jau kitą kartą irgi nebijosi pasakyt. Nu taip. O kartais mes ir nenorim, kad mus girdėtų, nes gal jeigu mes pasakysim, ko mes norim, kitas sakys ate. A [juokas] baimę prarasti. Baimę prarasti. Mhm. Bet tada gal ir nepakeliuj tada. Taip. Gerai. Ačiū, Egle. Man tai turbūt labiausiai patiko jūsų paskutinės istorijos. Galėjom tiesiog visą laidą vien apie istorijas daryti ir būtų įdomiausia a skiltis. Tai ačiū jums labai. A man tikrai buvo labai įdomu išgirsti apie mediaciją, nes irgi pats nebuvau susidūręs ir niekada taip negirdėjau, kam jinai yra taikoma, bet matau, kad jinai taikoma viskam.
Gal kada pats ir gyvenime pasinaudosiu, pavyzdžiui, versle. Ir tikiuosi, kad patiko ir mūsų žiūrovams. Tai parašykite savo nuomonę ir parašykite, galbūt taikėte jau mediaciją arba derybų kažkokius ekspertus savo gyvenime. Papasakokit savo istorijas. Būtų labai labai įdomu išgirsti. Aišku, paspauskite laiką, paspauskite mygtuką prenumeruoti ir susitiksime su jumis jau kitoje laidoje kitą savaitę. Iki. เฮ