Kaip kalbėti apie ribas santykiuose: jei antra pusė nesupyko, ribų nebuvo

Klausiau Arno Markevičiaus to, ko klausia visi: kaip atrasti drąsos pradėti nepatogų pokalbį su artimu žmogumi. Laukiau patarimo apie tinkamą laiką, ramų toną ir žodžius, kurie nesukeltų gynybos. Jis atsakė, kad jeigu gynybos nekilo, pokalbio nebuvo.

Tai yra vienas iš tų sakinių, kurie iš karto sujaukia visą populiarų santykių žodyną. Mus moko kalbėtis taip, kad niekas neįsižeistų. Markevičius sako priešingai: nepasitenkinimas yra ne klaida, o ženklas, kad riba iš tikrųjų buvo nubrėžta.

„Jeigu tu kalbėjai apie ribas ir nesukėlei nepasitenkinimo, tai tu apie ribas nekalbėjai, greičiausiai tiesiog bandei kažkaip išlaviruoti."

1:24:24 laidoje

Logika paprasta ir nemaloni. Riba visada iš ko nors kažką atima. Jeigu antra pusė po pokalbio nieko neprarado ir nieko nekeičia, vadinasi, jai nieko ir nebuvo pasakyta. Buvo tik užuomina, kurią galima ramiai ignoruoti.

Tylėjimas nėra neutralus

Antra šio teiginio pusė svarbesnė už pirmą. Žmonės vengia tokių pokalbių tikėdamiesi, kad problema liks vietoje ir niekas nepablogės. Markevičius sako, kad taip nebūna.

„Jeigu mes tų ribų nebrėžiam, tai nėra taip, kad mes išvengiam to klausimo, mes tiesiog nuolatos jaučiam kažkokį nepasitenkinimą."

1:23:08 laidoje

Tai reiškia, kad pasirinkimo tarp nepasitenkinimo ir ramybės nėra. Yra pasirinkimas tarp trumpo, aiškaus nepasitenkinimo per pokalbį ir lėtinio nepasitenkinimo, kuris niekur nedingsta ir neturi adresato. Antrasis yra patogesnis šiandien ir brangesnis per metus.

Nuo ko pradėti, jei ribų brėžti nemoki

Praktinė dalis man patiko tuo, kad ji nesiūlo iš karto imtis sunkiausio. Markevičius siūlo mokytis mechanikos ant lengvos temos.

„Pasiimi ribą, kuri yra paprastesnė, ne ta, kur labai nepatogi, ir apie ją pradedi mokytis kalbėtis su antra puse, kad išmoktume mechaniką."

1:24:00 laidoje

Jo paties pavyzdys yra telefonas. Ne bendras reikalavimas niekada neskrolinti, nes toks reikalavimas nesąžiningas ir jo pats žmogus nesilaikys. O konkretus susitarimas: kai kalbame apie vaikus ar kitus rimtus dalykus, pokalbio nebus, jeigu tuo metu skrolinama. Ir tai pasakoma iš anksto, ne pokalbio įkarštyje.

„Pokalbiai apie sudėtingas temas, apie finansus, apie seksą, apie vaikų auklėjimą, yra jau juoda trasa."

1:27:43 laidoje

Aš su tuo palyginimu sutinku labiau, nei norėčiau. Dauguma porų, kurias pažįstu, į tas juodas trasas išvažiuoja niekada nestovėjusios ant lengvos. Ir paskui daro išvadą apie save, o ne apie tai, kad neišmoko važiuoti.

Jis pateikė ir tikslų sakinių pavyzdį, kaip tokia riba skamba iš tikrųjų. Ne kaip reikalavimas ir ne kaip priekaištas, o kaip paprastas pranešimas apie tai, ko nebus.

„Ribos užbrėžimas reiškia, kad aš nepradėsiu pokalbio, kol tu skrolinsi."

1:26:48 laidoje

Markevičius pabrėžia, kad tai neprivalo būti piktas reikalas. Galima pasakyti, kad grįšime prie šito pokalbio tada, kai telefono nebebus. Skirtumas tarp ribos ir barnio yra ne balso tonas, o tai, ar iš tikrųjų kažko nedarai, kai riba peržengiama.

Kodėl neišsakytos ribos virsta galios žaidimu

Kitoje laidos vietoje Markevičius aiškino, kas nutinka porai, kurioje vienas nuolat nusileidžia. Jis tai vadina nelygiavertiškumu ir sako, kad tokia būsena savaime niekada nelieka.

„Jeigu yra galios žaidimas santykyje, tai yra laiko klausimas, kada turėsim dideles problemas."

54:44 laidoje

Kaip tas problemas jis vardija, verta žinoti iš anksto: neištikimybė, priklausomybės, kankinimasis iki gyvenimo galo. Šitas sąrašas man ir sujungė visą pokalbį. Ribų nebrėžimas nėra taikos pasirinkimas. Tai galios pasiskirstymo pasirinkimas, tik padarytas tyliai ir vieno žmogaus sąskaita.

Su kuo aš nesutikau

Man visą pokalbį knietėjo prieštarauti dėl vieno dalyko. Šis testas gali tapti puikiu pateisinimu žmogui, kuris tiesiog nemoka arba nenori kalbėti gražiai. Sukėlei skandalą, vadinasi, gerai padirbėjai.

Markevičius pats užkerta tam kelią savo antruoju sakiniu apie mažus žingsnelius: jeigu tikslas būtų sukelti nepasitenkinimą, nereikėtų jokios mechanikos ir jokių lengvų trasų. Testas rodo, ar tema buvo tikra, o ne kaip garsiai kalbėta. Bet įtariu, kad dalis žmonių iš viso jo pokalbio prisimins tik pirmąją dalį, ir tai kaip tik ta vieta, kur reikia būti atidžiam.

Todėl svarbu laikyti kartu abu jo sakinius, o ne vieną. Pirmas sako, kad reakcijos nereikia bijoti. Antras sako, kad reakcija nėra tikslas. Vieną be kito lengva paversti pateisinimu.

Ką su tuo daryti

Prisiminkite paskutinį kartą, kai bandėte su artimu žmogumi pakalbėti apie tai, kas jums netinka. Jeigu pokalbis baigėsi lengvai ir viskas liko kaip buvę, greičiausiai jūs nieko ir nepasakėte, tik pasitikrinote, ar galima būtų pasakyti.

Ir jeigu bandysite dar kartą, rinkitės ne pačią skaudžiausią temą. Rinkitės tokią, kurios rezultatą pamatysite per savaitę.

Visas pokalbis: https://tapkgeresniu.lt/laida/cApgNN2CNB8