Ką reiškia nuobodi meilė ir kodėl drugeliai pilve gali būti nerimo ženklas

Terminą „nuobodi meilė“ Beata Tiškevič man numetė dar prieš laidą, kai susitikę kalbėjomės apie visai kitus dalykus. Užsirašiau jį, nes skambėjo kaip diagnozė, o pasirodė esąs pagyrimas. Studijoje paprašiau paaiškinti, ir paaiškinimas prasidėjo nuo to, kad žodį „nuobodu“ čia reikia išgirsti be neigiamos prasmės.

„Tie lėti, nuobodūs, kasdieniai žingsniai, jie gi daro didžiausius pokyčius gyvenime."

1:17:03 laidoje

„Nuobodi meilė tai yra ta meilė, kai žmogus tau nepasiperša po savaitės kartu buvimo."

1:17:13 laidoje

Tiškevič čia taiko ne į romantiką, o į greitį. Žmogus, kuris peršasi po savaitės, peršasi ne tau, o savo įsivaizdavimui, nes per savaitę tavęs pažinti nespėjo. Tas pats galioja ir dideliems gestams: filmuose meilė matuojama dramatiškais poelgiais, o kasdienybėje ji matuojama tuo, ar žmogus tikrai ateina septintą, kai pažadėjo ateiti septintą.

Netikėta dalis yra apie drugelius

Iki šios vietos tai dar tik gražus pasvarstymas. Toliau eina sakinys, dėl kurio ir verta perklausyti šitą laidos gabalą, nes jis apverčia populiariausią meilės ženklą.

„Kai kurie psichologai sako, mane pačią nustebino, bet jie sako, kad tie drugeliai yra iš tikrųjų nerimas. Kad tai yra nerimas, kai tau yra nesaugu su tuo žmogum, kai jis yra nenuspėjamas."

1:21:38 laidoje

Svarbu tiksliai suprasti, kas čia pasakyta. Tai nėra teiginys, kad jaudulys santykiuose yra liga, ir Tiškevič to nesako. Ji perpasakoja požiūrį, kuris nustebino ir ją pačią. Teiginys yra siauresnis ir dėl to naudingesnis: jeigu jaudulys atsiranda tada, kai nežinai, ar žmogus parašys, ar dings savaitei, tai gali būti ne aistra, o nervų sistema, reaguojanti į nenuspėjamumą.

Skirtumas tarp tų dviejų būsenų patikrinamas laiku. Aistra po metų nurimsta ir virsta kažkuo ramesniu. Nerimas dėl nenuspėjamo žmogaus po metų nenurimsta, nes pats nenuspėjamumas niekur nedingsta, o tu prie jo pripranti ir imi vadinti jį charakteriu.

Maldyvų testas

Iš to seka praktinis kriterijus, kurį ji suformulavo aiškiausiai iš viso pokalbio.

„Gyvenimas nėra kelionės į Maldyvus. Tai kodėl reikia rinkti žmogų pagal tai, su kuriuo būtų fainai Maldyvuose?"

1:19:09 laidoje

Partnerio testas jos versijoje yra ne kelionė, o parduotuvė, poliklinika, skalbimas ir tie patys trys pomidorai, kurių paprašei. Ne todėl, kad buitis būtų prasmė, o todėl, kad buities yra daugiau. Kelionė parodo, koks žmogus yra geriausiomis sąlygomis, o pirmadienio vakaras parodo, koks jis yra visomis kitomis.

Kodėl smulkmenos apskritai kažką reiškia

Kyla natūralus klausimas, kodėl tie patys trys pomidorai apskritai turi svorio. Tiškevič, baigusi psichologijos studijas, atsako per operantinį sąlygojimą, ir tai bene praktiškiausias viso pokalbio gabalas, kurį galima panaudoti tą patį vakarą.

„Jeigu tu pasakai man komplimentą ir aš tau pasakau: ačiū, kaip man svarbu tai girdėt, tu gauni signalą, kad čia bus tas pastiprinimas būtent tokiam elgesiui. Jeigu pasakai man komplimentą, o aš atsakau: eik tu, nu jau tokį švarką pagyrei, tai tau bus signalas, kad šitoj vietoj pas šitą žmogų aš gal nebeeisiu su komplimentais."

18:20 laidoje

Iš to seka nemaloni išvada apie santykius, kurie tyliai nuseko. Dažnai niekas nieko nenustojo mylėti, tiesiog kiekvienas gestas kelis kartus buvo sutiktas nuvertinimu, ir pastiprinimas dingo. Mechanizmas veikia ir į kitą pusę: žmogus, kurio kasdieniai veiksmai pastebimi, juos kartoja. Nuobodi meilė tokiu atveju yra ne charakterio bruožas, o dviejų žmonių nesąmoningai vienas kitą išmokytas įprotis.

Kalbėdamas su ja pagavau save galvojantį, kad man šitas kampas patogus, nes aš pats renkuosi nuspėjamumą. Todėl sąmoningai paieškojau silpnos vietos ir radau. Nuobodulys santykiuose būna ir tikras, ne tik tas nuobodulys gerąja prasme, ir tada jis jau ne stiprybė, o ženklas. Paklausiau jos tiesiai, kaip tuos du dalykus atskirti, ir ji pati pripažino, kad veiksmai yra tik viena pusė, o šalia turi būti žaismė. Jos pavyzdys buvo apie tai, kaip jie su vyru tvarkydamiesi namuose dainuoja operą. Man tai pasirodė sąžiningesnis atsakymas nei bet kokia taisyklė.

Jeigu iš viso to reikia vieno klausimo, jis toks: ar man su šituo žmogumi ramu, ar man su juo neramu ir tą neramumą aš vadinu meile. Atsakymas retai būna malonus, bet jį galima pasakyti per vieną vakarą, o ne per dvejus metus. Ir jeigu atsakymas yra antrasis, tai dar nereiškia, kad reikia bėgti. Tai reiškia, kad tą jaudulį verta pavadinti tikruoju vardu ir pažiūrėti, ar jis po pusmečio nurimsta, ar tik auga.

Visas pokalbis su Beata Tiškevič: https://tapkgeresniu.lt/laida/YySIITV7phc