Melas apie steroidus žaloja ne tą, kuris meluoja: Vytauto Medinecko paaiškinimas

Kalbėdamas su Vytautu Medinecku, kurį dauguma pažįsta Ironvyto vardu, laukiau įprasto ginčo apie tai, ar steroidai yra blogis. To ginčo nebuvo. Vietoj jo išgirdau kampą, apie kurį iki tol negalvojau: didžiausia žala padaroma ne tam, kuris vartoja, o tam, kuris žiūri į vartojantį ir nežino, kad jis vartoja.

Medineckas šią temą aptaria atvirai ir be gražinimo. Jo teigimu, problema yra ne pati chemija, o tyla apie ją. Žmogus, pasiekęs formą su preparatais, viešai vadina save natūralu, ir tuo vienu žodžiu sukuria neįmanomą etaloną.

„Skelbiasi natūralais ir kuria iliuziją, kad tai galima pasiekti natūraliai."

1:11:31 laidoje

Toliau seka grandinė, kurią jis nupasakoja labai konkrečiai. Kitas žmogus, dažnai visai jaunas, mato tą kūną, tiki, kad taip galima, ir pradeda dirbti. Treniruojasi, skaičiuoja maistą, laukia rezultato, kurio fiziškai negali gauti.

„Jiems tai nepavyksta, ir jie labai nusivilia, ir pradeda sirgti įvairiomis depresinėmis, psichologinėmis problemomis."

1:11:52 laidoje

Kodėl pavyzdys internete yra nesąžiningas

Čia ir slypi mechanizmas, dėl kurio ši tema man pasirodė verta atskiro teksto. Nusivylimas krenta ne ant to, kuris apgavo, o ant to, kuris patikėjo. Žmogus nedaro išvados, kad etalonas buvo netikras. Jis daro išvadą, kad jam pačiam kažkas negerai.

„Jam nepavyksta tai, ką jis mato internete. O internete mes matom geriausius atrinktus dalykus, pasiektus nesąžiningais būdais."

1:12:09 laidoje

Medineckas priduria dalyką, kurio nežinantys dažnai nesupranta: net ir tikrinimas nieko neįrodo. Preparatai iš kraujo pasišalina, o priaugta masė lieka. Todėl švarus tyrimas šiandien nieko nesako apie tai, kaip tas kūnas buvo pastatytas.

„Jeigu dabar pas mane pamatuosi testosteroną, jis bus normos ribose, bet tai nereiškia, kad aš praeitais metais neužkursavau."

1:14:03 laidoje

Tai jis sako apie save, ne apie kitus. Būtent dėl to šitas sakinys pokalbyje ir svarbiausias: žmogus, kuris pats yra sporto salių pasaulyje, paaiškina, kodėl pagal nuotrauką ar net pagal tyrimą spręsti neįmanoma.

Kodėl tai nebėra vien suaugusiųjų reikalas

Medineckui labiausiai neramu ne dėl savo kartos. Preparatai, jo teigimu, buvo visais laikais, bet dabar jie prieinami daug lengviau, o pradedama vis anksčiau.

„Dabar jau kuo jaunesni, tuo anksčiau pradeda naudoti."

1:11:10 laidoje

Prie to prisideda dar vienas dalykas, kurio nuotraukoje nesimato. Jis vardija, kad negatyvus poveikis krenta ant kepenų, cholesterolio, širdies ir kraujagyslių, bet dvidešimtmečiams tai skamba kaip kažkas, kas nutinka kitiems. Jo paties pastebėjimu, apie pasekmes pradedama galvoti tada, kai jos jau matomos tyrimuose.

Kas kursuoja, tam tyrimai nėra pasirinkimas

Antra pokalbio dalis buvo apie tai, ko beveik nebūna socialiniuose tinkluose: ką reiškia kursuoti atsakingai, jeigu žmogus jau apsisprendė. Medineckas vardija ne mitybos papildus, o kraujo rodiklius.

„Kas kursuoja, būtinai darykitės kraujo tyrimus, ne tik hormoninius."

1:19:20 laidoje

Apie save jis kalba tuo pačiu tonu. Sako, kad jo hematokritas ir hemoglobinas nuolat laikosi ties viršutine riba, todėl geria daugiau skysčių, o kai rodikliai pakyla per aukštai, eina duoti kraujo. Man tai pasirodė vienas tiksliausių pokalbio momentų: ne pasigyrimas rezultatu, o kasdienė priežiūra, apie kurią socialiniuose tinkluose nekalbama, nes ji neatrodo įspūdingai.

Jis mini testosteroną, estrogeną, prolaktiną ir bendrą kraujo tyrimą su hemoglobinu bei hematokritu, nes sutirštėjęs kraujas kelia trombų riziką. Jo paties hematokritas, kaip sako, nuolat laikosi ties viršutine riba. Jaunimas, jo pastebėjimu, apie tai negalvoja: pradeda anksčiau nei anksčiau, o šalutinis poveikis atrodo kaip kažkas, kas nutinka kitiems.

Ką man tai reiškė kambaryje

Man šitas pokalbis buvo nepatogus, ir sąmoningai jo netrumpinau. Nepatogus todėl, kad aš pats kuriu turinį ir puikiai suprantu pagundą parodyti geriausią kadrą, o paaiškinimo neduoti. Niekas nemeluoja garsiai. Tiesiog nutylima.

Nesutikčiau su Medinecku dėl vieno dalyko. Jis sako, kad kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir niekam nieko neprivalo aiškinti. Formaliai taip. Bet jeigu iš to kūno uždirbama, jeigu jis parduoda treniruočių programas ar reklamą, tada tyla nustoja būti asmeninis reikalas. Tada ji tampa produkto dalimi.

Ką su tuo daryti

Praktinė išvada čia viena ir ji nėra apie sporto salę. Prieš lyginant save su kuo nors iš ekrano, verta paklausti labai paprasto klausimo: ar aš žinau, kaip šitas rezultatas pasiektas? Jeigu atsakymo nėra, tai nėra etalonas. Tai nuotrauka.

O jeigu kalbame apie jauną žmogų, kuris jau svarsto preparatus, vienintelis dalykas, kurį galima padaryti šiandien, yra nueiti ir pasidaryti kraujo tyrimus dar prieš, kad būtų su kuo lyginti.

Visą pokalbį su Vytautu Medinecku apie santykius, vyriškumą ir sporto salių realybę rasite čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/rb0NHtBbZ8g