Kodėl skyrybas septyniais atvejais iš dešimties inicijuoja moterys

Pirmoje „Jausmų dialogų“ laidoje sėdėjau tarp gydytojos psichiatrės Ievos Šveikauskienės ir psichologo Dariaus Ražausko, ir įsiminiau ne skaičių, o vaizdą, kurį Ražauskas nupiešė iš savo konsultacijų. Ateina pora, gyvenusi kartu dvidešimt metų. Moteris pasakoja, kaip visus tuos metus vargo. O jis tuo metu stebi ne ją, o vyrą.

„Ateina žmona ir vyras pas mane kartu į konsultaciją, gyvena jau dvidešimt metų kartu, ir man moteris pasakoja, kaip jinai vargo su juo tuos dvidešimt metų, koks jisai nedėmesingas. Ir aš pagal vyro kūno kalbą matau, kad jis girdi pirmą kartą."

11:38 laidoje

Dvidešimt metų. Ir pirmą kartą. Būtent ši scena, o ne statistika, man paaiškino, kodėl skyrybų skaičiai atrodo taip, kaip atrodo.

Septyni atvejai iš dešimties

„Statistika sako, kad 70 procentų atvejų santykius palieka moterys."

10:57 laidoje

Skaičius prieštarauja įprastam pasakojimui. Populiariojoje kultūroje išeinantis yra vyras: susikrauna daiktus, randa jaunesnę, dingsta. Praktikoje, jei laidoje minima statistika teisinga, septyniais atvejais iš dešimties duris uždaro moteris.

Ražausko hipotezė nėra apie ryžtą ar charakterį. Ji apie laiką.

„Moterys yra jautresnės, subtilesnės, jos santykiuose geriau mato, daugiau jaučia. Jos gal pirmos supranta, kad čia kažkas labai ne taip tuose mūsų santykiuose."

11:20 laidoje

Jis pats tai vadina hipoteze ir iškart prideda, kad išimčių yra daug. Bet mechanizmas, kurį ji aprašo, paaiškina viską, kas seka toliau. Jei vienas žmogus problemą pamato penkeriais metais anksčiau, tai iki to momento, kai jis apie ją prabyla rimtai, jis jau būna nuėjęs visą kelią: pastebėjo, bandė kalbėti, nusivylė, apsisprendė. Antram tas pats pokalbis yra pradžia. Pirmam jis yra pabaiga.

Todėl skyrybos vyrui tampa staigmena ne dėl to, kad jis nesidomėjo, o dėl to, kad jis įsijungė į skaičiavimą kur kas vėliau. Iš jo pusės viskas buvo normaliai, o paskui staiga baigėsi. Iš jos pusės niekas nesibaigė staiga.

Ką prie to pridėjo gydytoja

Šveikauskienė pasakė, kad pačios statistikos nebuvo mačiusi ir kad ji ją nustebino. Bet savo praktikoje mato tą patį iš kitos pusės.

„Tos, kurios giliai išgyvena ir kreipiasi, yra moterys, bent mano patyrime. Aš nesakau, kad vyrai nenukenčia ir vyrai neliūdi išsiskyrę, bet moterys kažkaip nuo starto ir labiau inicijuoja, ir giliau išgyvena skyrybinį procesą, ir ieško pagalbos."

13:05 laidoje

Tai svarbi pataisa, ir ji apverčia paprastą išvadą. Iš skaičiaus lengva padaryti prasmę, kad moterims skyrybos lengvesnės. Gydytojos kabinete atrodo priešingai: jos ir inicijuoja, ir sunkiau išgyvena. Skirtumas ne skausme, o tame, kad viena pusė apie tą skausmą kalba, o kita jį pergyvena tyliai ir be jokios pagalbos, todėl į statistiką nepatenka.

Ražauskas pastebi ir tai, kad išsilavinusių moterų santykiai kartais trunka net dvigubai ilgiau. Šito teiginio jis nepagrindžia tyrimu, ir aš jo nepatikrinsiu, todėl palieku kaip jo pastebėjimą, o ne kaip faktą. Bet jis įdomus tuo, kad rodo ta pačia kryptimi: ilgiau trunka ten, kur apie santykį daugiau kalbama.

Kas man iš to lieka

Kalbindamas juos abu pagavau save nemaloniai atpažįstantį vyrą iš Ražausko pavyzdžio. Ne todėl, kad būčiau tokioje situacijoje, o todėl, kad puikiai suprantu, kaip taip nutinka. Kai tau sakoma, kad kažkas negerai, o namuose viskas atrodo tvarkoje, lengviausia išvada yra ta, kad žmogus tiesiog prastai nusiteikęs. Ta išvada pasitvirtina daug kartų iš eilės, ir būtent todėl ji tampa įpročiu.

Nesutinku su viena dalimi, kaip Ražauskas tai formuluoja. Paaiškinimas per didesnį moterų jautrumą man skamba per patogiai abiem pusėms: vienai leidžia jaustis įžvalgesnei, kitai turėti pateisinimą, kad tokia jau prigimtis. Įtariu, kad veikia paprastesnis dalykas. Vienoje pusėje apie santykius kalbėti įprasta ir su draugėmis, ir su specialistu, o kitoje pusėje tai iki šiol laikoma silpnumo ženklu. Tai ne jautrumo skirtumas, o įpročio skirtumas, ir jį pakeisti kur kas realiau.

Praktinė išvada iš laidos viena ir ji nekainuoja nieko. Jei antra pusė sako, kad kažkas negerai, o jums atrodo, kad viskas gerai, tai nėra du požiūriai, kuriuos reikia suderinti. Tai greičiausiai reiškia, kad vienas iš jūsų pradėjo skaičiuoti anksčiau. Klausimas, kurį verta užduoti tą pačią dieną, yra ne „kas tau negerai“, o „kiek laiko tu tai jauti“. Atsakymas dažnai būna metai, ir jis pasakys daugiau nei visas ginčas.

„Tu permiegojai, tai reiktų pasižiūrėti penkis žingsnius atgal: o kada mes viens kitą pametėm?"

38:01 laidoje

Visas pokalbis su Ieva Šveikauskiene ir Dariumi Ražausku: https://tapkgeresniu.lt/laida/yKPl40VOqgQ