Pagrindinis / Straipsniai

Kaip per penkias minutes patikrinti, ar investavimo platforma nėra sukčiai

23 rugpjūčio 2026 4 min. skaitymo Artur Lebedenko

Emilis Abramavičius nurodo patikrą, kuri užtrunka penkias minutes, ir grąžos ribas, po kurių prasideda apgavystė.

Daugiau nei 70 procentų lietuvių neinvestuoja. Viena iš priežasčių, kurią girdžiu dažniausiai, yra baimė pakliūti ant sukčių. Finansinio raštingumo edukatorius Emilis Abramavičius, vienas iš „Financial Lithuanians“ įkūrėjų, tai išsprendžia per penkias minutes.

Patikra tokia. Atsidarai platformos privatumo politiką ir randi tikrą įmonės pavadinimą. Tada suvedi jį į Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašą. Jei įmonės ten nėra, toliau net nereikia gilintis.

Tai veikia todėl, kad sukčiai gali padaryti gražią svetainę, bet negali atsirasti reguliuotojo sąraše. Privatumo politika yra vieta, kurioje tikrasis juridinis vardas turi būti nurodytas.

Kur prasideda apgavystė

Antras filtras yra grąžos dydis, ir Abramavičius duoda aiškias ribas. Iki 5 procentų yra mažesnės rizikos zona. Nuo 5 iki 15 procentų yra akcijų rinkos. Virš 20 procentų jau didelis statymas.

O tada eina testas, kuris atpažįsta apgavystę be jokių finansinių žinių. Jei kas nors žada 10 procentų per mėnesį, tai per 10 ar 15 metų tokia investicija pralenktų viso pasaulio bendrąjį vidaus produktą.

Tai patogu tuo, kad nereikia ginčytis dėl detalių. Pakanka paklausti, ar tikrai tiki, kad šis žmogus telefonu valdo pinigų srautą, didesnį už planetą.

Kiek reikia finansinei laisvei

Trečia dalis buvo konkretus skaičius, kurio dauguma niekada nepasiskaičiavo.

„Galim labai sutrumpintai sakyti 1000 * 282,35 ir žinau savo finansinės laisvės skaičių."

25:14 laidoje

Norimą mėnesio sumą dauginame iš 282,35. Tūkstantis eurų per mėnesį reiškia apie 282 000 eurų kapitalo. Formulė skaičiuoja 5 procentų grąžą ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.

Nuo ko pradėti: apie 100 eurų per mėnesį, nes vienas sandoris kainuoja 2 ar 3 eurus ir mažesnės sumos tiesiog nuvalgomos mokesčių. Orientyras yra 10 procentų pajamų, o pradedantiems po keturiasdešimties jau 20 ar 25 procentai, nes prarasta dvidešimt metų.

Lengvatos, kurių beveik niekas nenaudoja

Dalis, kuri man buvo naujiena. Lietuvoje veikia neapmokestinamos ribos: po 500 eurų akcijų ir ETF pelno, obligacijų bei indėlių palūkanų ir sutelktinio finansavimo, plius 2500 eurų valiutoms ir kriptovaliutoms.

Poroje tai susideda į maždaug 8000 eurų per metus. Svarbi detalė, kurią lengva praleisti: investicinė sąskaita šias lengvatas panaikina, tad ji nėra automatiškai geresnis pasirinkimas.

Kodėl laukti tinkamo momento nepasiteisina

Klasikinė klaida yra bandymas pirkti per nuosmukį. Abramavičius pateikia skaičių, kuris tai uždaro.

Praleidus vos 10 geriausių dienų per 20 metų, o tai yra 10 dienų iš daugiau nei 7000, 10 000 eurų virsta ne 65 000, o maždaug 30 000 eurų.

„Dažniausiai periodinis investuotojas tiesiog apsipirkinėdamas aklai laimės prieš tą, kuris bando pagauti nuopuolius, krizes arba gerą laiką apsipirkti. Ir statistika čia yra į vienus vartus."

1:02:36 laidoje

Butas prieš akcijas

Klausimas, dėl kurio Lietuvoje ginčijamasi labiausiai, pokalbyje gavo konkretų atsakymą su skaičiais.

„Paskaičiavus išlaidas, remontus, mėnesius be nuomininko, mokesčius, naujus NT mokesčius, investuotojas į NT per tuos pačius 20 metų padvigubino pinigus, akcijų investuotojas padaugino penkis kartus."

1:11:59 laidoje

Tai „Swedbank“ skaičiavimas apie prieš 20 metų Vilniuje pirktą ir nuomotą butą. Prie to prisideda dar vienas faktas: 2008 metų viršūnėje pirkusiems iki nulio prireikė 13 ar 14 metų.

Tai nereiškia, kad butas yra bloga investicija. Tai reiškia, kad jis nėra automatiškai geresnis, o būtent tokia prielaida Lietuvoje priimama daugiausiai sprendimų.

Kiek vėlu pradėti

Klausimas, kurio bijo daugiausiai žmonių, yra apie amžių. Abramavičiaus atsakymas nėra padrąsinantis, bet jis bent jau konkretus.

Jaunam žmogui orientyras yra 10 procentų pajamų. Pradedantiems po keturiasdešimties jau 20 ar 25 procentai, nes prarasta dvidešimt metų, per kuriuos sudėtinės palūkanos būtų padariusios didžiąją darbo dalį.

Tai reiškia, kad kaina už delsimą nėra abstrakti. Ji išreiškiama tuo, kiek daugiau teks atidėti kas mėnesį, kad pasiektum tą patį skaičių. Ir kuo ilgiau lauki, tuo ta suma auga greičiau nei tavo atlyginimas.

Ką su tuo daryti

Portfelio dalis buvo raminamai paprasta. Iki 100 000 eurų pakanka vieno ETF. Daugiau nei penkių nereikia niekada. O likus septyneriems ar aštuoneriems metams iki gyvenimo iš tų pinigų dalį verta perkelti į obligacijas.

Praktiškai iš viso pokalbio lieka trys veiksmai. Pasiskaičiuok savo skaičių padauginęs norimą mėnesio sumą iš 282,35. Pasitikrink platformą Lietuvos banko sąraše. Ir nustok laukti tinkamo momento, nes tų dešimties dienų vis tiek neatspėsi.

Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „INVESTUOTOJAS: 3 turtingųjų BŪDAI užtikrint ateitį ir VMI lengvatos, kurių nežinojai".

Visas pokalbis su transkriptu

Vienas laiškas per savaitę. Atsisakyti gali bet kada.