INVESTUOTOJAS: 3 turtingųjų BŪDAI užtikrint ateitį ir VMI lengvatos, kurių nežinojai

Tikėtina, kad čia jau 99%, kad skemas. Aš net parduot negaliu nekilnojamo turto, kad aš grąžinčiau paskolą. Mes buvom antri Europoj pagal nekilnojam turto augimą. Investicinę sąskaitą pasirinko daugiau nei 26.000 gyventojų. Mažiau nei gyvena Panevėžyje. Aš visiškas psichas. Aš kažkuriuo momentu buvau dastūmęs 90% nuo pajamų keliavo į investicijas. Emilis Abramavičius, finansų ekspertas ir investavimo konsultantas. Financial Lithuanians vienas iš įkūrėjų pabrėžė disciplinuotą požiūrį į taupymą. Pirmos investicijos buvo 18 metų. Labai prastas pasirinkimas. Koks skaičius investicijose parodytų, kad tikrai nežlugs?

100.000 su 30 metų horizontu mes pralenksim ne tik Lietuvos, bet ir Europos ir viso pasaulio bendrą GDP. Koks yra tas momentas, kai sveikas noras uždirbti virsta obsesija? Padarysi dėl pinigų viską. Čia jau pirmas toks redflegas, kur reikėtų atsižvelgti, ar tikrai tai yra teisingas požiūris bendrai į šitą pasaulį. Iš tiesų aš manau, kad pinigai veikia kaip toks padidinamasis tikslas. Ar čia reikia turėti daug visko? Mano turtingiausias pažįstamas žmogus turi vieną tfą ir viskas. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.

Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Rytas. atsidarai laptopą, o ten 12 langų, 30 žinučių, penkios skubios ir dar kažkas skambina, kur tas telefonas. Pradedi vieną darbą, po minutės jau kitas. Tada kažką greitai atsakai vietoj hello parašai help staiga supranti, kad visą dieną judi. Nu, bet kaip visada nieko iki galo nepadarai. Pažįstamas jausmas. Tiesa, tokiai dienai yra maisto papildas Neurozan. Jis skirtas, kai visko yra per daug, o reikia aiškumo ir susitelkimo, kad mintys nustotų šokinėti ir pagaliau susirikiuotų į vieną liniją.

O kas keičiasi su Neurozan tavo kasdienybei? Uždėtys nebeatrodo kaip chaosas. Lengviau išlaikyti fokusą, pabaigti pradėtus dalykus ir neperjunginėti dėmesio kas 20 sekundžių. Ir svarbu, Neurozan nėra stimuliantas. Jis netempia ir nekelia nervinės įtampos. Tiesiog padeda tavo protui dirbti stabiliau. Viena tabletė per dieną ir viskas. Jei dabar jausmas toks, kad visko per daug, užeik į manoistinė.lt ir su kodu tap geresniu gauk min 40% nuolaidą. Labas, Emilii. Laba. Pradėsiu nuo statistikos. SEP 2025 metais atliko tyrimą, kurio duomenys rodo, kad į vertybinius popierius, tai čia įeina viskas, akcijos, obligacijos, ETFai ir taip toliau, investuoja 29% Lietuvos vyrų ir 21% moterų.

Nu ten vidurkis gaunasi Lietuvoj apie 20%. JAV vidurkis yra 43-50%. Tai išeina taip, kad daugiau negi daugiau negu 70% lietuvių vis dar neinvestuoja. A kas yra tikroji priežastis, kodėl žmonės vis dar nu kaip ir norėtų pradėti, ane, jau vat rodo statistika, bet nepradeda. Pradžiai tikriausiai pats pirminis būtų vis tiek edukacijos trūkumas ir tas toks pamokų neturėjimas, nes Amerika vis tiek paimkim kiek laisva rinka yra, kiek kartų tėvai vedėsi į vaikus parodyti, kaip investavimas veikia. Paimkim mūsų pasaulį prieš 20 metų pradėti investuoti.

Tu turėjai ten kryžiaus kelius nueiti. Dabar telefono paspaudimai keli, atsidarai ten pasirinkimą savo, jų yra pilna begalę reguliuotų, licenzijuotų, taip sakant, 10 minučių tu jau investuotojas. Tai aš manau didžioji dalis to techninio barjero iš anksčiau dar vis yra vežama. Nu ir kitas dalykas įsitikinimai. Tai baimės, kad pinigus prarasi, baimės, kad tave kažkas apgaus, kad šitoje vietoje prarasi pinigus ir būsi tas lūzeris, nes nesugebėjai kažko padaryti. Nu, man atrodo, čia dar vis, žinai, psichologija veikia kiekvieną ir veiks ir ateityje.

Tai labiau klausimas, kaip su tuo tvarkysimės. A tu kai sakai, trūksta edukacijos, ar ne? Tai kur ta edukacija turėtų prasidėti? Nes, a jeigu mes klausysime interneto, tai ten gali rasti įvairios informacijos. A gali rasti skemų, gali rasti daug melo, neteisingos informacijos, kaip investavimai į, nežinau, kažkokius kripto signalus, telegramo grupes ir žmogus, kuris nėra edukuotas, jis galvoja, kad čia yra edukacija, kad tai yra būdas, kaip reikia daryti. Kaip teisingai tu pats matytum tą edukaciją Lietuvoje, kad tas raštingumas didėtų?

Aš visą laiką manau tas lead by example, angliškas terminas yra labai geras variantas. Ir Lietuvoje, aš manau, mes turėtume sukurti pakankamai sėkmės istorijų, kur, nu, tiesiog paimkim pavyzdį. Tarkim, aš padėjau vienam žmogui pradėti investuoti ir jis iš tiesų susitvarkė savo situaciją, finansines skolas grąžino brangias, finansinę pagalvę susidėliojo, įrankius išsirinko, kurie nėra ten skeminiai kažkokie nesąmonės ir visokie, žinai, pradėjo kaupti turtą ir žiūri, aš sėdžiu, nieko nedarau, pinigai iš tiesų dirba. Praėjo metai, du metai, trys metai, jo situacija po truputį keičiasi.

Tas kuponas, kurį jis galvoja, kad čia tiesiog yra išlaidų kuponas, tapo darbininku. Jis nuėjo dirbti, atsivedė daugiau darbininkų ir toliau pradėjo dirbti. Staiga tas žmogus, ar manai, jis savo ratui papasakos apie investavimą? Abejoju. Nu, ar tikrai? Nes jeigu tam vienam žmogui pasisekė ir iš tiesų pamatė tą investavimo pasaulį iš geros pusės, aš manau, kad jis pasidalins su savo tėvais, su savo broliais, sesėm, savo artimu draugų ratu. Gerai, aš čia turiu iš karto komentarą. jis pasidalins su savo tėvais, sese, broliu, bet 92 metais Mhm.

Pas mus įvyko, a, revoliucija Lietuvoje. Mes pakeitėme viską, ane, mes tapome nepriklausomi ir staiga a dingo rublis, kuriame kaupė be galo daug mūsų tėvų, mūsų senelių, didelius pinigus sukaupia ir kai viskas pavirto į litus, tie tūkstančiai rublių pavirto keliais litais, kurie, nu, realiai buvo beverčiai. Ir taip žmonės prarado krūvą pinigų. Ką tu vat pasakytum vat kaip tam sėkmingam žmogui, kuris patikėjo, nuėjo pas tave į konsultaciją, jam pavyko savo tėčiui, močiutei paaiškintų, kad čia bus kažkaip kitaip dabar, kad nebus kaip prie rublio ir prie lito, kad šį kartą pinigai nedings.

Nu čia dvi dalys, žinai, iš techninės pusės valiuta nėra turtas, tai į popieriukus neturėtume investuoti. Čia kaip į santaupas. Tai ar taupyti apsimoka ilgų laikotarpį, nu tai infliacija tau labai aiškiai parodo, kad tu tiesiog sudeginsi tą turtą. Nesvarbu, ar doleris, ar rublis, ar svaras, ar bet kuri kita valiuta. Ten jų laikotarpis vidutinis, jeigu neimam tų kelių pavyzdžių, kurie po 100 metų egzistuoja ir apie 30 metų. Valiuta, taip sakant, puch ir nebėra. Pakeitėm į kažkokį naują pasirinkimą.

Jeigu investuojam į tikrą turtą, nu, tai paimk tą patį senelius, tėvus, taip toliau, paimk nekilnojamą turtą, paimk auksą, netgi sidabrą kaip žaliavas, paimk bet kokias akcijų rinkas, kur mes turim kombinuotus portfelius fokusuojančius į top verslus, kurie vis rebalansuoja save. Visi šitie pavyzdžiai nevažiavo taip pat kaip rublis. Tiesiog mes negalėjom būdami Sovietų Sąjungoj to pasiekti. Nu čia nežinau, k kokius kelius reikėtų nueiti, kad būtų net įmanoma tas duris atidaryti ten, kad žmogus gyvenantis Sovietų Sąjungą būtų galėjęs investuoti į Amerikos rinką, ar ne?

Nu čia žinai gal kokius ant rankų suskaičiuotum kokius skaičius su ten vidiniais, nu bet nėra tokių žmonių tiesiog bendrai paėmęs nuo laisvos rinkos. Nu tada prasidėjo pirmi tie žingsniai iš savo pavyzdžio. Tai paskatinimas tas galbūt supažindinti ir atskirti turtas ar ne turtas, nes nu dabar kaip ir atrodo ta edukacija gan aiški, kad nu eurus kaupti ir laikyti ilguoju laikotarpiu. Nu ar tikrai tai yra efektyviausias įrankis? Paimkim, kas 20, 21, 22, 25% infliacijos efektą tikriausiai pajuta daugelį žmonių ir ta investavimo staiga atsirado.

Nu tai mes supratom, kad galbūt tas popieriukas nėra geriausias pasirinkimas. Šiaip aš neturiu įdomų tokią nuotrauką. Mes čia įdėsime ją. A kur kaip tik vat ruošiantis laidai archyve varčiau ir man išmetė Facebooke a 2016 metų nuotrauką, kur aš esu padaręs a ir įdėjęs į Facebooką tokią akimirką iš parduotuvės, jog varškė kainuoja 19 centų. Ir šiandien aš kaip tik užėjau į parduotuvę pažiūrėti, kainuoja pigiausias varškės pakelis 69 centai. Nu ir iki euro tai realiai pabrango tris kartus daugiau negu tr su p karto, ane, a per 10 metų, bet 38% lietuvių mano, kad geriausia pinigus tiesiog laikyti sau grynais ar sąskaitoje.

Tai 40 realiai, nu taip pasakyt, vienas iš a vienas iš trijų vis dar skaito, kad geriau laikyt sąskaitoj pinigus, ane, eurais. Tai a gal tu paaiškink tada ta infliacija, ane? Vat mes čia kažkokiais terminais šnekam, bet vat paprastas pavyzdys, ten tr su puse karto varškė pabrango, ane? Tai ką reiškia ta infliacija žmonėm? A jeigu jie laiko nu paveldijo 100.000 ir tuos 10 metų laiko savo sąskaitoj. Nu jis gi 100.000 turi vis dar. Vėl tą žodį kaip keiksmažodį visi girdi, bet ką jis reiškia, nu dažniausiai nelabai žmonės gali pasakyti: "Vaškės pavyzdys, superinis pavyzdys, bet čia ne tik prekių, bet ir paslaugų.

Jeigu aš sakau, kad žiūrėk 100 € va dabar aš galiu nusipirkti šitą paslaugą tiesiog nu ten paimkim kokį nors, nežinau, masažą tiesiog kaip paprastą pavyzdį. Sekančiais metais sakykime man tai kainuos 102 € nu arba aš gausiu 58 minutes masažo, žinai, nebe valandą ten 56. Nedidelis praradimas, atrodo, ne, bet tada atsiranda tas vat pavyzdys, kad mes turim per penkis metus, per 10 metų, per 15 metų, per 30 metų. Nu tai dvi vietos. Pirmas dalykas, mūsų apskritai turto uždirbimas.

Jeigu aš dar vis 1000 uždirbu ir uždirbinėjau prieš 10 metų, nu tai čia yra milžiniška problema, nes aš kiekvienais metais iš tiesų ta popierinę vertę turiu tą pačią sumą, bet iš tiesų mano atlyginimas vis mažėja ir mažėja, nes aš galiu nusipirkti vis mažiau dalykų. Antras dalykas, nu man reikėtų galvoti, kur mano santaupos, kad jos bent jau infliaciją atsvertų. O geriau būtų, kad jos lenktų tą infliaciją tam, kad bent išsaugotų savo turtą. Žinoma, išsaugojimas numeris vienas. Antras dalykas, aš sakyčiau, kodėl tie pinigai negalėtų ir dirbti.

Nu, bet čia jau atskiriam, kur finansinė pagalvė, kur saugikliai, kur mes kalbam apie pinigus, kurie mūsų pensijai arba galbūt ten, nežinau, didesniam apsipirkimui už 10 metų, už 15 metų. Nu, bet apie tai dar pakalbėsiu. Taip, taip. Tai a šitoj vietoj vat tie 40% žmonių vis dar laiko, bet 60% jau kažką tai bando daryti ir bet yra tokių, kurie sako: "Žinai, pradėsiu, kai turėsiu daugiau pinigų arba kai geriau suprasiu rinką, tada pradėsiu investuoti." Kaip tu galvoji, čia tiesiog pasiteisinimas, kad nepradėti?

Ar iš tikrųjų žmonės a tuo metu, kai jie taip sako, jie domisi, žiūri, laukia, skaičiuoja, analizuoja įmones akcijas, ETFus. A kai tokios frazės girdi, ką ką tu sau iš karto sakai viduje? Nu, vat sausį pradėsiu sportuot, kaip skamba. Nu tai o kada čia kurį mėnesį sakai? Jeigu gruodžio pabaigoj, tai visai neblogai. Jeigu liepą, tai likusius 11 mėnesių dažniausiai sakai, kad sausi vat pradėsiu. Tai a aš manau, kad mes visi dažniausiai intuityviai ir neintityviai nu žinom, kai kai gaunam tą edukaciją, mes suprantam, ką reikėtų su tuo daryti.

Bet mes dar turim pradirbti ir savo galvoje tam tikrus dalykus. turim suprasti, kaip su tuo tvarkytis, į ką atsižvelgti, kaip neužlipti ant tų realiai minų šitoje vietoje ir tų vat skemų, nu, tokių apgavyysčių. Kaip pasitikrinti, kad tas į ką aš dedu pinigus, savo sunkiai uždirbtus pinigus, aš nesudeginsiu ant pirmo pasirinkimo, nes O kaip pasitikrinti? Tai tu ir atsakyk, kaip pasitikrinti, a, čia skemas, ar ne? Nu tai pirmas dalykas, vis tiek Lietuvos bankas, taip sakant, yra tokia kaip čia įmonė, nežinau, ar teisinga būtų pavadinti, institucija.

institucija, kuri prižiūri rinką ir finansų rinką Lietuvoje. Nu tai vėl jie ir yra Lietuvos lygiu, yra Europos lygiu irgi pasirinkimai, yra kai kurios licencijos, kurios eina per visą Europą, bet bendrai paėmus taip labai bukai, Lietuvos bankas turi sąrašą į kaip čia verslų, kurie gali užsiimti finansų veikla. Tai realiai užeini į Lietuvos banko svetainę. Nu va dabar aš pamačiau reklamą, kad žiūrėk investuokit per X Y Z. Atsidariau tą puslapį, nuėjau į privatumo politiką. privatumo politikoj standartiškai bus ten UAB verslas ar LLC verslas ar bet koks kitas pasirinkimas, nu kas iš tiesų stovi ne brendas, bet pats verslas, kokia įmonė, tą įmonė tiesiog į paieškos langelį.

Nu tai jeigu Lietuvos banke tau išmeta iš karto juodajam sąraše, kad negali, neturi, taip sakant, iš viso skemas, nu tai tu daugiau nieko nedarai. Jeigu tau išmeta, kad reguliuojama ir žiūrėk, koks sąrašas veiklų ką gali daryti, nu tai kaip pavyzdys, gali užsiimti akcijų, nu, vertybinių popierių apskritais visais perleidimais, valdymų turto, taip toliau. a gali užsiimti ten, nu, kaip pavyzdys suteltinio finansavimo, nu, tai skolinimas vienos formos gali tarpusavio skolinimą užsiimti, nu, tai tu žinai, kokia paslauga turėtų atkeliauti iš to finansų rinkos dalyvio.

Tai pirmas dalykas, nu, vėl yra situacijų, kai Europos lygiu tam tikros licencijos padengia tą Lietuvos banko, bet tada Lietuvos bankui pranešama, kad Lietuva yra viena iš rinkų, kurioje irgi darbuosis tas verslas, tai jis irgi bus šitoje vietoje. Nebent jis yra, žinai, pirmi šeši mėnesiai pradėti ir nu labai labai tipiniais scenarijais, kad jo tenais nebūtų. Labai šviežias verslas. Nu jeigu nebūtų, nu tai užklauskim tas tas emeilas bent jau ai gali net Lietuvos banką užklaust. Tai aišku, čia taip sakant info paštas paskambinti, paklausti, nu čia nėra tokia didelė problema.

Tai pirmas dalykas, aš sakyčiau, pačioje pradžioje, nu, įsitikinti, kad mes investuojam per tarpininką, kuris yra licenzijuotas ir reguliuojamas, nes didžioji dalis tos reguliacijos ateina tam, kad apsaugotų tą mažmeninį investuotoją, tą, nu, angliškai vadinamas retail investuotojas, bet realiai tai bet kas, kas investuoja ten iki 50, iki 100.000, nu, didžioji dalis Lietuvos šiuo metu dar vis toje pusėje būtų. Tai čia turbūt labai svarbu žmonėms suprasti, nepriimti emocinio sprendimo čia ir dabar, jeigu pamato labai gerą kažkokį pasiūlymą. O pasitikrinti, skirti laiko vat tam pasitikrinimu nueiti į Lietuvos banką, viską prasižiūrėti, jeigu nerandi parašyt Lietuvos bankų sulaukti atsakymo, nes visgi rizikuojam pinigais.

Kiek skirti laiko? Čia penkių minučių reikalas. Čia žinai, aš aš nueinu per minutę galiu surast privatumo politiką, verslas suvesti į paiešką. Aš jau turėsiu tą, bet dabar mes turim tavo pagalbą, instrukciją, ką daryti, nes žmonės, kurie to nežinojo, jie tiesiog nežinojo, kur eiti ir ką žiūrėti. Tai vėl man, aš žinai argumentuočiau, kad didžiąja dalimi, jeigu mes netyčia internete staiga pamatėm nesąmoningai gerąją pasiūlymą, tikėtina, kad čia jau 99%, kad skemas, nes mes dar neturim edukacijos į ką čia investuosim.

O kas yra tas geras pasiūlymas? Vat kaip mes galime atskirti tikrą realų, galimą variantą? Nu, tarkim, kad ir įvertinkim taip, realus variantas, kur tipo tu net neabejotum, sakytum, kad čia tikrai neskemas, tada yra ant ribos toksai, kur žinai, tikrai dar neskemas, bet yra labai geras pasiūlymas ir tada nuo kurio jau yra, nu jau tikrai čia, chebra, čia yra skemas, nu čia procentais turbūt, ane? Jo, vienas dalykų, į kuriuos galima atsiremti, yra gražus procentas iš savo pusės, Bet įvairiausių situacijų yra, bet gal taip labai bukai nagrinėjant iki 5% yra standartiškai ir aš turiu omeny metinių palūkanų a iki 5% standartiškai ilguoju laikotarpiu tai yra tokie mažesnės iki vidutinės rizikos įrankiai bendrai paėmūs.

Tai mes tam tikruose palūkanų cikluose galim iš indėlių uždirbinėti irgi panašius pasirinkimus. Šiuo metu man rodos, jeigu nueisit indelį.lt tiesiog išsirinksit visus bankus unijas yra kažkas ten apie 3% kai kuriuose pasiūlymas bendrai paėmus. Dabar obligacijos truputį saugesnės. Nu tai paimkim iš Amerikos, iš Europos, iš Vyriausybių arba valstybių, nu šioje vietoje irgi sąlyginai toks prie saugesnių pasirinkimų, bet jas pasiekti truputį sudėtingiau. Tai jeigu neturim edukacijos, nu čia reklamos daug negausim, nes jie jie per daug biudžeto to neturi.

Paimkim bet ką nuo 5 iki 15. Čia yra tas, nu, jau aukštesnės rizikos. paimsim visus verslus, paimsim tuos pačius indeksus, kaip viso pasaulio, pavyzdžiui, jis kažkur 7 8 9% maždaug grąža. Paimsim Amerikos ekonomiką, nu tie patys S&P 500, kur didžiausios tikriausiai istorijos ir daugiausiai pavyzdžių, ypač jeigu į Amerikos, taip sakant, turinį žiūrim, kas angliškas turinys irgi yra natūraliai mums priimtinas. Tai šioje vietoje, nu, apie 10% ten vėl niekada dažniausiai nebūna tikrai 10% per metus, būna arba labai daugiau, arba labai mažiau, bet tas vyravimas ilguoju laikotarpiu išsilygina kažkur apie 10.

A jeigu paimsim truputį labiau koncentruotą ir sektorių, kuriam labai sekasi, nu galbūt jau iki 15 keliausim, nu tai paimsim paskutinių ten 20 metų technologijų bmas, nuqakas galbūt būtų toks vienas iš pavyzdžių. Tai nuo 5 iki 15 mes jau turim aukštesnę riziką. turim suprasti, kad kažkuom rizikuojam, nes galim kristi ten 40 50% verte. Nu tai įdėjau 100 € jis galbūt nukrito iki 60 € ir tenaiis sėdėjo kokius du metus. Šita tai yra rizika mums. Vėl parduosim, užfiksuosim minusą, išlaikysim ilgą laikotarpį, galbūt dar pasipildysim.

Čia jau veiksmai, kuriuos galim daryti, bet nu tas jau yra logiškas kažkur vidurkis, į ką reikėtų atsižvelgt. Kyl gražai, nu 20% metinių mes jau turim suprasti, kad yra kažkas labai rizikingo. Mes ant kažko statom. Mes statom, kad kažkas labai pasiseks. Nu tai kaip pavyzdys nekilnojamo turto projektai, jeigu mes investuojam prieš leidimo gavimą, tai statybų bendrai, nu dar leidimo nėra, bet jau duodam pinigus. Tai kokia rizika manai? Nu tai labai aiškiai leidimo negaus. Statybų negali ir ne neįvykti.

Tai vėl yra tam tikri užstatai, galbūt tam tikras procentas grįž, bet mes čia didžiausią riziką prisiimam ir ilgiausią laikotarpį šioje vietoje arba galbūt ten likvidumo, kaip pavyzdys rizika, kad mes negalėsim į to turto, taip sakant, atgauti ten du, tris, keturis, penkis metus. Nu tai 20 dar, dar viskas į viršų. Pačioje pradžioje investuotojams aš sakyčiau, kad truputį privengčiau, nes didžiąja dalimi tai bus arba labai didelės rizikos, kurios žmogus galbūt net nesupranta, arba iš tiesų skemas. Jeigu mes judam prie to, kur ten 10% per mėnesį duoda, nu tai 90, negaliu teisiškai sakyti skemas, bet 99,99%, taip, nes labai paprastas dalykas.

Užeinat į sudėtinių palūkanų skaičiuoklę, suvedat 10% mėnesinių palūkų, įmetat 10.000, nu, ir ten kokių 10- 15 metų reikės ir mes pralenksim ne tik Lietuvos, bet ir Europos ir viso pasaulio bendrą GDP. Tai nu žinai, tai labai norėčiau tokios. Jo, aš aš aš per 15 metų turėsiu viso pasaulioas, žin, žinok, jį pralenksim ten gerokai, jo čia nu 7 a kažkur priklausomai nuo to pradinio kapitalo, žinai. Tai žmonėms dažniausiai pačioje pradžioje, nu, tas nu kaip aš nepasidvigubinsiu pinigų per metus.

Mhm. Pasidvigubint reikia. Taip, taip, taip. Nu, realybėje, jeigu taip paprastai imant, tai ta 72 taisyklė yra. padalinam grąžą 72 iš grąžos ir žinom per kokį laikotarpį maždaug atgausim taip sakant dvigubą sumą. Nu tai jeigu aš sakau 10% grąža, nu tai 7,2 metų padvigubins man pinigus. Įdėjau 100.000 pačioj pradžioj. Idėjęs, kad kas septynis metus dvigubėja. Tai čia 10% graža. Jeigu aš generuoju 15, iš karto sumažės tas iki penkių metų kažkur. Realiai a jeigu, pavyzdžiui, a paveldėu kokį ten, nežinau, vilą, butą, senamiestį, dabar senamiestį butai kainuoja labai brangiai, nu, tarkim, gerą butą seneliai paliko, milijonas, ane, Vilniaus kainom ir aš tą milijoną įsidėjau dabar į fondą, tai po septynių metų jau bus du.

Jeigu fondas generuoja 10% grąžą kažkur septyni metai ir trys mėnesiai po bus jau du, ane, nieko nedarant papildomai. Nu sakant, kad fondas sa auga tą 10%, bet jo, nieko daugiau papildomai nedarant. Nereikia ten man kažką užeiti, valdyti, daryti. Tiesiog aš įdėjau į fondą pinigėlius a ir a einu dirbti savo darbų. Nu mes truputį paspėliojom, kad fondas reinvestuoja visą turtą, nėra jokių distribucijų. Jo, akumuliuojantis, reiškia, viską savyje, taip sakant, reinvestuojat. Gal tiktai augimai iš kapitalo prieugio yra, bet jo, teisingai.

Nice. O žinai, dabar būna labai daug reklamų, sako, kad galite pradėti investuoti nuo 1 € ir taip toliau. Nu, labai faina, kad gali pradėti investuot nuo 1 €. A, bet paimkime 50 € jeigu žmogus įsivaizduoja, nes žodis investavimas visiem asocijuojasi su tokiais, žinai, dideliais turtais. Kažkaip visi galvoja, nu, tai investuotas čia jau milijonierius, žinai. Dėl to turbūt yra tas toksai a lūkestis iš investavimo, kad tai uždirbs didelius pinigus, bet niekas nesupranta, kokių turbūt sumų reikia, kad tuos didelius pinigus užauginti.

Tai, pavyzdžiui, 50 € per mėnesį investavimas, gal jisai iš tikrųjų net bevertis, jeigu tu tik 50 € gali skirti, gal gali, gal verta pradėt nuo didesnės sumos, kad pajaustum tą efektą, ar 50 € o gal ir 1€ kaip reklamuoja per mėnesį gali pakeisti tavo gyvenimą po 1520 metų. Kokie realiai skaičiai turėtų būti investuojami, kad mes pajustume tą tikrą tikrą poveikį, ko ir žmonės tikisi, žinai, tos tokios finansinės laisvės, kur jie galės nedirbti, kaifuoti, išvažiuoti į Turkiją, nueiti į restoraną, apmokėti būstą, a, gyventi, taip, sakykim vidutiniškai a laisvai.

Kiek per mėnesį tų pinigų reikia investuoti? Hm. Nu čia toks, žinai, suktas klausimas, nes eurą padvigubinus per septynis metus tau labai daug motyvacijos atsiras, ar nelabai? Nelabai. Nu tai čia kaip ir atsakymas. A žinai, tas jausmas grįžti po darbo, galva dar rūžia, o kūnas tau sako: "Padaryk ką nors dėl savęs." Ir tada prasideda klasika. Nėra jėgų, nėra nuotaikos. O gal reikia kažkokių baltymų, kretino, riebalų degintojo? O kur viską pirkti, kad nereikėtų naršyti po 15 skirtingų svetainių?

Tam yra mrbiceps.lt. Čia viskas yra apie žmones, kurie tiesiog stengiasi ir vieną dieną sportas, kitą dieną darbas, o trečią dieną tiesiog nori jaustis gerai. MRBEPS.lt dirba Baltijos šalyse su daugiau nei 100 patikimų prekės ženklų. Asortimente rasite viską nuo A iki Z. baltymai, kreatinas, aminorūgštys, funkcinė mityba, viskas kasdieniai gerai savijautai. O ką vertina pirkėjai? Tai greitis ir patikimumas. Dauguma užsakymų pasieks jus per vieną darbo dieną. Ir čia ne šiaip pažadas, nes MR Biceps jau pasirinko daugiau nei 160.000 klientų Baltijos šalyse.

Tad viskas, ko tau reikia pradžiai ir ne tik, rasi mrbiceps.lt. Investuoti, kad ir po eurą, po 10, po 50, po 100. A, tikriausiai būčiau linkęs labiau šokti į tą 100 € per mėnesį, nes dažniausiai patys pirkimo mokesčiai pas daugelį tokių platformų, kur turtas priklauso tau, bus kažkas apie 2 tr€ taip sakant, užpirkim nuo vieno iki 3€ nu tai investuoti 5 € tam, kad 3 € sumokėt už mokesčius arba investuot 10 € tam, kad sumokėt, žinai, nu tu moki ne procentą, ane, o tu moki tu moki už sandorį standartiškai vėl yra yra tų platformų, kurios leidžia visiškai nemokamai prekiauti, bet jos dažniausiai apmokestina mus kitais būdais, nes Mes vis tiek turim suprasti, kad verslas, per kurį mes investuojam, irgi yra verslas.

Taip sakant, jie yra tarpininkai, kurie suinteresuoti uždirbti pinigus. Nu tai iš ko jie užsidirbs? Jie iš spredo skirtumo, taip sakant, pirkimo ir pardavimo. Jie iš valiutų užsidirbs. Jie iš tavo pinigų perskolinimo arba tavo akcijų perskolinimo. Nu čia žiūrint į vertybinių popierių pasirinkimus. Tai aš labiau linkęs galbūt susimokėti už tą sąnorį ten 2€ ir žinoti tiksliai, kad už ką aš sumokėjau ir kas man yra šitoje vietoje priimtina, negu galbūt sakyti ai, su mano pinigais jūs darykit ką norit.

Aš tiesiog noriu žinoti, kad aš nemokamai perku iš jūsų. Nu čia toks paslėptas mokestis už nugaros, kuris iš tiesų nelabai skaidrus. Tai vėl euro investicijai, jeigu nemokama platforma, tikrai bus geriau negu sumokėti durus tam, kad nusipirkti už eurą kažką. Jeigu mes žiūrim į tą kažkur 100 € pavyzdį per mėnesį, aš manau, kad didžioji dalis Lietuvos jau gali iki šitos situacijos daeiti. Mes žinom vidurkius, apie 60% lietuvių gauna apie 1000 € į rankas. Vidurkis yra apie 1500 šiuo metu, taip sakant.

Tai mes turim nemažą kiekį žmonių, kurie fokusuojasi į pajamas, uždirba pajamas ir galėtų jau atsidėti 10%. Čia tas vadovėlinis pasirinkimas savo pajamų. Nu tai jeigu uždirbu 1000, atsidedu 10%, atsidedu 100. Jeigu uždirbu 2000, atidedu 200. Nu ir į šitą pusę bent jau pačioje pradžioje fokusuočiausi. Dabar sekantis dalykas yra klausimas, nu, ko ką mes tuo norim pasiekt? Nes kai kurie žmonės, žinai, aš noriu, nu metų metus painvestuoti, nu, tai per metus finansinės laisvės neįmanoma. Nu, įmanoma. Nu vat su vila senamiest jeigu parduosiu, žinai, su su iš karto milijoną gaus.

Jo, tai žinai, kad kažkas ten paskambins ir pasakys, kad jūs paveldėjot kažką, nu tai tikėtina iš skemų tikrai gausiu tokių skambučių. Nu bet tai dabar Registrų centro duomenim nutekėjus aš manau, kad skambučių bus daug. Jau aš va Bulgarija skambina man visą laiką ten k savaitgaliais Bulgarijoj paveldėjai, ane? Jo, jo. Ten nu bet šioje vietoje aš labiau rinkčiausi į tą pusę gerai pasiskaičiuokim, ko mes iš tiesų norime iš to investavimo, ką ką mes norim pasiekti. Ir aš čia galbūt dvi skaičiuokles tokias labiausiai įsivertinčiau.

Ir aš savo turiu formulę išrastą, kurią aš pats sau sugalvojau ir pasidalinau ir dabar matau nemažai kūrėjų nukopijavo tą patį čią idėją. Tai praeikim truputį praktikos. Galbūt pravers žmonėms tiesiog išsigryninti, kur tikslas. Mintis labai paprasta. Sakykime, mano tikslas yra uždirbti 1000 € iš investicijų. Tai ką tai reiškia? Aš dirbu savo darbą, šalia dirba mano pinigai, aš nieko jiems papildomai nedarau. Vat kaip sakyt, tiesiog palieku darbuotis ir jie man uždirba po 1000€ į mėnesį. Nu tai kaip skaičiavimas veikia?

Galim labai sutrumpintai sakyti 1000* 282,35 ir žinau savo finansinės laisvės skaičių. Dabar sėdi visi. Mhm. 282.000 350 €. Mintis yra labai paprasta. Jeigu aš galiu už du, taip sakant, man reikia 1000 € per mėnesį, nu tai labai skaičiuojam, man per metus reikia 12.000. Dabar antras dalykas, jeigu aš 12.000 gausiu per metus tiesiog iš investicijų, kaip manai, pas mane skambins kas nors man gegužės mėnesį? Mhm. Nu, VMI šitoje vietoje mes turim atsiskaityti. Nu, tai gautųsi tada aš gausiu 15%.

Jo, nu tai šioje vietoje aš gausiu iš karto arba minusiuką nuo 12.000, arba jeigu aš noriu paskaičiuoti, kad man liktų 12.000, aš turiu išsigryninti sumą, kuri yra po mokesčių 12.000. Tai prieš mokesčius čia yra apie 14.100 ten kažkiek gaunasi. Nu, šioje vietoje tiesiog mes tą 12000 100 i8 15% apmokestinimas. Vėl kai kurie žmonės naudoja investicinius visokius įrankius, kur mokesčių nesumokėsim. Ten įvairiausių pasirinkimų. Kai kurie žmonės gyvena galbūt užsienyje ir žiūri tą šitą epizodą ir turi 20, 30, 40% mokesčių.

Tai tą skaičių irgi pasikoreguojam pagal save. Aš šitoje vietoje paimu 15% pasivim pagal Lietuvos. Jo, tai vėl Lietuva už 20 metų irgi, žinai, klaustukas. Vakarų pavyzdys yra, kad mes tikriausiai kilsim iki viršų. Bet gerai, turim 14100, kurį man reikia generuoti kiekvienais metais, tam kad aš galėčiau sakyti, aš va uždirbu tą 1000. Tai gerai, su kokia grąža? Nu ir dabar turim atsiremti į tuos vat skaičius. Gerai, su 20% grąža man reikės labai mažo kapitalo, bet tikėtina, kad aš jį sudeginsiu.

Jeigu aš esu situacijoj, kur aš jau gyvenu iš šitų pinigų, nu mano rizika turi gerokai sumažėti negu tas laikotarpis, kai aš kaupiu kapitalą. Tai aš imu 5% grąžą. Vėl toks trinintis stadij iš Amerikos yra pavyzdys, dažniausiai su 4% skaičiuoja visą laiką grąžą, bet ten akcentas yra, kad didžioji dalis žmonių numiršta po to su per daug pinigų. Tai reiškia teoriškai kaip ir geros problemos, bet iš tiesų dirbai per ilgai, per didelį kapitalą sukaupei, galėjai išeit anksčiau. Nu tai aš sau asmeniškai pasiėmęs 5% žmonės čia gali irgi ikialioti.

Kiek metų su 5% tu įsivaizduoji gali pragyvent? Tai kol tavo kapitalas dirba 5%, nu tai tu gali vampyras būti. Žinai, kodėl visuose filmuose vampyrai yra turtingi? Nu tai jeigu tu net baks iš 5% gyven, tai jeigu net procent jeigu baksą ten suinvestavai 1800 kažkas, tu jau žinai milijonierius, o jeigu ne, nu tai prašom į šviesą atsistoti, žinai. Nu ok, 5%, ane? Jo, tai 5% ir 15% apmokestinimas. Nu tai tą 5% skaičiavimą labai paprastai. 14.000* 100 dalinam i 5.

Nu tai šitoje vietoje gaunam 282. 352, man rodos, ten su centais. Nu tai labai grubiai 28.000 tū jeigu jie sėdi, nu, paimkim kokią nors obligacijas, kaip pavyzdys, tiesiog generuoja po 5% man kiekvienais metais. Nu tai man 5% atkeliauja kiekvienais metais, kas yra 14.000 100, sumoku 15% mokesčių, lieka 12.000 padalina iš 12 mėnesių, turiu po 1000. Tas pats skaičiavimas, jeigu man reikia 1500, jeigu man reikia 500, jeigu man reikia 3000, aš tai įsivaizduoju, žmonės dabar sėdi namie ir skaičiuoja 10.000, 2,8 milijonų.

Nu tai labai paprastai, žinai, nuliuką pridėk ir viskas. Tai šioje vietoje aš tikriausiai pirmu taikiniu sakyčiau atsiremkit į tokį tą vadinamą milestouną. Tai reiškia pirmas žingsniukas, kuris leistų truputį galbūt taip sakant pamatyti, kad tai veikia, bet galbūt neužsifiksuoti, kad už 30 metų bus, nes po to šoksim į antrą skaičiavimą. Dabar turint tą pradinį skaičių, nu, aš galbūt remčiausi pačioj pradžioj galbūt tas paprastas 100 € tiesiog, kad 100 € šalia ateina iš investicijų. Antras dalykas, galbūt būtinos išlaidos, nes aš argumentuočiau, kad jeigu būtinas išlaidas mes galim padengti iš savo investicinio portfelio, mes jau esam finansiškai nepriklausomi.

Aš nevadinčiau finansiškai laisvais, nes pramogoms nulis, taip sakant, investavimui nulis, nieko, tik bazines išlaidas galim pasidaryti, bet tai jau finansinė nepriklausomybė. Aš jau galiu imtis projektą, kuris yra visiškai, taip sakant, neduoda man jokios vertės, bet aš galiu savo poreikius min, taip sakant, minimalius padengti. Tai reiškia ten, nežinau, transportas, jeigu yra privalomas, tarkim, pajamoms, būstas, komunaliniai, maistas, nu, šitie kabliukai jau sėdi ramūs. Dabar sekantis dalykas, pasiekus tą būtinų išlaidų, nu, apetitas tiktai auga bevalgant šitoje vietoje. Tai atsiras 1000, atsiras pusantro, atsiras du, atsiras trys, bet kažkuriuo momentu, nu, jūs įgaunat pagreitį ir aiškiai žinot, kiek turit investuoti.

Tai dabar žinom tą sumą, paimkim tuos pačius 282.000. Sekantis dalykas yra paprasčiausia sudėtinių palūkanų skaičiuoklė. Nu tai dabar žmogus, sakykime, uždirba tą patį 1000 € per mėnesį, nori padengti iš investicijų 1000 € per mėnesį, nu tai kiek jis gali investuoti per mėnesį? Paimkim vadovėlinį 10%. Atsidarom sudėtinių palūkanų skaičiuoklę, dedam dabartinis portfelis, tarkim, nulis, visiškai pati pradžia, dedu 100 € per mėnesį. Kokios grąžos tikiuosi iš savo portfelio. Nu paimkim šitam pavyzdžiui, kad tas vidutinis rinkų pavyzdys 10% pavyzdys 10%.

Nu ir tada dedu metų laikotarpį. 10 metų nepasieksi, žinai, 15 metų nepasieksi, 20 metų nepasieksi, 30 metų jau būsi kažkur toje situacijoje, kad tu turi nemažą kapitalą, kažkas ten apie arti 300.000. Sėdi ir galvoji hm ar galėčiau atsidėti 150, nu vat 1000 uždirbau. Galbūt aš galėčiau šitoje vietoje būti situacijoj, kur aš atsidedu 15% nuo savo atlyginimo negu to. Žiūri, sutaupei tris metus. Hm. Atsiranda tas kabliukas. Gerai. ko kur tas balansas, kiek aš galiu kiekvieną mėnesį atsidėti tam, kad aš padengčiau savo išlaidas ir gerai jausčiausi dėl to, ką darau, bet tuo pačiu pasiekčiau savo rezultatų.

Nu ir argumentas didžiajai daugumai žmonių, kurie iki vidutinio atlyginimo dar važiuoja, kad taip turėtų ta praktika atsirasti po 50, po 100, po 150 € kuo anksčiau, tuo geriau, nes edukacija tiesiog atsiras, pripratimas atsiras toksai. Taip, bet antras dalykas yra padidinti pajamas bus, nu, matematiškai nežmoniškas pagreitinimas to tikslo, nes dažniausiai čia iš mano verslo trenerio, žinai, kur fokusas, ten rezultatas, nu, tai kai tu pradedi fokusuotis, kad tavo pajamos dirba tau, kad tu valdai pinigus, kad tu atsidedi juos ir investuoji.

Šioje vietoje labai greitai atsiranda tas pagrindinis varikliukas viduje, kad, nu, aš sekiu tikslo, aš į jį esu fokusuotas. Nu kaip greitai žmogus pasiekė tikslų, kai jis yra fokusuotas ir važiuoja. Ten daug žmonių vat tu labai gerai pasakei, ten a perka naujausius iPhone, išėjo naujas iPhoneas, iš karto nusiperka, pamatė ausines, nusiperka a keliones, važiuoja savaitgaliui tenai kiekvieną mėnesį a eina į tuos pačius restoranus. Žodžiu, pirma pinigus išleidžia, o po to investuoja, kas lieka. O kaip reiktų teisingai daryti?

Vat, pavyzdžiui, ar yra kokio nors almanachas koks investavimo, kur pasakytų, kaip reikia tvarkingai daryti taip, kad a ir šiandien pasidžiaugti, ir ateity užsitikrinti pagalvę, kad nereiktų kentėti. Taip kenčia mūsų seneliai, kurie, žinai, eina pa šalpos, eina į maisto bankus ir taip toliau. A kaip vat teisingai daryti, kol mum yra 30 40 metų a su tais su tom pajamom, nes Vilniuj, tarkim, nu mes gyvenam tokiam burbule, čia iš tikrųjų pajamos nėra blogos. Čia net vidutinis atlyginimas yra aukščiausias Lietuvoj jau 2 su puse ar kiek tenai, ane, visą laiką, jo, net aukš aukštesnes pareigas uždirbo po septynis ant popieriaus.

Tai realiai nu tų pinigų investuoti yra, chebra, nu, tikrai turit jūs tų pinigų. Klausimas, kaip vat sudėliot, kaip teisingai reiktų tada daryt. Tai man pirmas dalykas, aš išlieku su tuo Susimokėk savo pirmą, man yra efektyviausia ir aš esu kelis išbandęs ir šokinėjęs į kitus. Ten trijų būtinas, nebūtinas vat investavimas. A yra ten septynių aštuonių ar 20 tų baketų vos ne variantai. Daug ką galima sugalvoti, bet kartais tas paprasčiausias būdas geriausiai veikia. Vienintelis dalykas, ką aš pirtau, kai aš grįžtu prie to skaičiavimo, kurį mes ką tik darėm apie finansines klisės skaičių.

Jeigu aš žinau, kad man reikia po 400 € atsidėti kiekvieną mėnesį, tam kad aš būčiau finansiškai laisvas už, tarkim, 15 metų, kaip pavyzdį, už 20 metų, šioje vietoje aš žinau, kad man tuos 400 reikia atsidėti pačioje pradžioje. Uždirbu aš 1500, uždirbu 2000, uždirbu 2500, 400 staiga ima vis mažesnę ir mažesnę dalį mano portfelio. Tai jeigu mano pirmas žingsnis yra 400 į investicijas, no question zast. Sekantis dalykas, jeigu aš uždirbu daugiau, tašk, kad ir kiekvieną mėnesį ant tų restoranų 2000 vienodai šviečia.

tu jau įsitikinai, kad tavo ateitis yra padengta. Vėl tu galbūt norėtum, žinai, azartas pagaus. Galbūt aš galiu dėti nebe 400, bet 600, 800 į tas investicijas, tam kad aš pasiekčiau tą laikotarpį per nebe per 20 metų, bet per 15. Bet kažkuriuo momentu turėtų išsigryninti ta vieta, kad man žinai 50ies pasiekti finansinę laisvę neskamba taip blogai. Dabartinių skaičiavimų čia yra 15 metų prieš pensijinį amžių. Jeigu mes paskaičiuojam dar, kad kas dešimtmetį pensinis amžius kažkur per metus kyla, nu tai mes žinom, kad jeigu dabartinis 30is pradėtų ir sakytų 50, aš būsiu finansiškai laisvas.

Tai yra apie 18-19 metų anksčiau pensijinio amžiaus. Nu tai čia kokio lygio stiprus tas vadinamas fleksas, žinai, iš savo pusės. Tai aš sakyčiau, kad kažkuriuo momentu mes išsigryninam tą sumą, kurią mes turėtume privalomai atsidėti kiekvieną mėnesį. Išsigryninus viskas gerai. Visus likusius pinigus taškykim ant smagumų, kas dabar ir viskas. taškykim. Aš tai ne, aš tai dar investuočiau. Taip, bet čia bet čia atsiranda tas žmogaus vat pasirinkimas, kad kai sakai balansas, nu tai aš sakau, jeigu tu išsigrynai tą sumą, kurios tau reikia per tavo norimą laikotarpį pasiekti, nu tai šioje vietoje tu turi laisvę rinktis, ar tu nori tuos pinigus ant kelionės, ten, nežinau, Maldyvai, Filipinai, nežinau, dolomitai Italijoj, Jšėlu Louis Viton nusipirkt ar dar kažką.

Šita šita vieta jau tampa truputį mažiau įtakos daranti, nes mes pasirūpinom savo ateitimi ir dabar galim taškyt ant nebent jeigu mes matom, kad mum tos tašės nereikia arba mes ką tik grįžom iš kelionės ir lieka tie pora du 3000 šį mėnesį, tai mes juos galim investuot tam, kad sutrumpinti tą laikotarpį. Aš aš visiškas psichas, aš kažkuriuo momentu šioje vietoje buvau dastūmęs, kad 90% nu 89 nepavyko 90 perlipti nuo pajamų keliavo į investicijas. Tai aš labai trumpą laikotarpį buvau, bet ten kažkur virš šešių mėnesių šitoje vietoje, bet tai pastatė mane į labai stiprią poziciją, kad po to jau nebeturėsiu tokių didelių sumų sukišti, nes tas kapitalas pačioje pradžioje padidėjęs dirba didesnį metų skaičių, tai tas sudėtinių palūkanų efektas geriau išsisuka.

Tai kur žmogus nubrėž tą liniją, žinai, kur kur ta komforto riba, kiek aš noriu atsidėti, čia jau klausimas tikriausiai žmogui, bet aš sakyčiau, didžiausias paskatinimas yra, nu, pirmu taikiniu, kol mes dar tų skaičių galbūt nesam taip apsidėlioję ir net nežinom, kiek reikėt, nu, 10% yra gera riba, į kurią reikėtų taikyti. Tai čia pasirūpins, taip sakant, pensija už kažkurio laikotarpio. Bet jeigu mes, žinai, esam vėl čia spėjant, kad žmogus yra sąlyginai jaunas, jeigu mums yra 40 pik pradėjom investuoti, jau tą skaičių galbūt reikėtų didinti į 20-25%, nes mes jau ką tik sudeginam 20 metų investavimo pusėje.

Nu nesakykit, visi svajojame, kad mūsų namai atrodytų taip, kaip matėme Pintereste ar įsivaizdavimo savo mintyse. Tačiau tinkamų baldų paieška dažnai virsta tikru maratonu. Viena parduotuvė, antra, trečia. Dien baigėsi, o rezultato vis dar nėra. Grįžti namo pavargęs ir vakarienę vėl ant grindų, ant pleduko. Sofos taip ir nėra. Su baldai1.lt viskas paprasčiau, nei galėjai pagalvoti. Visų pirma, platus asortimentas nuo klasikos iki Japandi stiliaus, nuo minimalistinės kėdės iki erdvės spintos. Čia kiekvienas, tu ir tu ir netgi tu, ras sprendimą pagal savo skonį ir biudžetą.

Išsamūs aprašymai, tikslūs matmenys, realūs klientų atsiliepimai, visa informacija vienoje vietoje, kad galėtum rinktis ramiai ir užtikrintai. Ir, beje, nemokamas pristatymas visoje Lietuvoje. Nesvarbu, ar gyveni Vilniuje ar atokiau, bet kokių išmatavimų baldus pristatys ten, kur reikia ir pabaigai. Lanksūs atsiskaitymo būdai. mokėk iš anksto arba pristatymo metu kortele arba grynaisiais. Žodžiu, baldų užsakymas dar niekada nebuvo toks paprastas. baldai1as.lt patogiam gyvenimui. Kiek teko žmonių matyti, kurie pasiekė savo finansinę laisvę ir a nustojo kažką tai daryti? A kurie sakė, kad nu vat dabar jeigu turėsiu ten tris milijonus, tai jau tikrai nedirbsiu.

Ir tavo patirty, a kai matei tokius žmones, jie tikrai nustojo dirbti ar jie toliau dirbo? Žinok, dažniausiai būna ta pauzė. Būn ta pauzė, tipo, užsitarnavau, pasidžiaugt, pasidžiaugsiu ir metai kartais du esu matęs, man rodos, ilgiausi septynis metus ir vis tiek grįžo į rinką, grįžo kažką veikt, kažkokie projektai. Ir iš tiesų, jeigu taip labai naglai paėmus netgi to žmogaus nedarbo a dieną, tu pamatytum, kad ten daug dalykų yra iš tiesų tokių darbinių. Ten vėl truputį kitokios problemos, kai tu valdai kapitalą ir ten buvo žmogus, kuris labai su nekilnojamu turtu draugavo.

Tai visokie projektai, pasižiūrėjimai, žinai, galbūt pirkimai, pardavimai, vėl tai užima, nu, 20 valandų per savaitę. Tai vis tiek veikla, jo, bet tai net, žinai, iš tos veiklos, kur aktyviai dirbo ir pajamas generuoja, tą sustabdė, bet pradėjo, perėjo į kapitalą. Tai reiškia, kažką veikt vis tiek norėjo, bet dabar grįžo ir į tą veiklą, kad generuoti pinigus. sako, nu čia kaip kaip žaidimas, kurį tu nori žaisti toliau ir tą, taip sakant, mašiną užkūrinėti vis vėliau ir vėliau. Tai kur mano galbūt linksta šita vieta?

Galbūt nereikėtų būt situacijoj, kur mes susikuriam tenai, žinai, 10 milijonų portfelį, kurį mums reikia pasiekti ir už tai dirbam ir aram papildomus 20 metų ir tada pačioje pabaigoje sakom, nu, aš tiek dirbau ir net negalėsiu vat pasidžiaugti tais pinigais. Nu tai gal susikuriam lūkesčius, kad mes padengiam būtinas išlaidas, gal papildomai ten X2 būtinų išlaidų, kad būtų, taip sakant, komfortiškas gyvenimas. Nu šitoj vietoj tada pasižiūrim, pasižiūrim prioritetus, ką mes norim laik veikti su laisvu laiku. Kas kas pas mus prioritetas?

Galbūt ta pati sveikata, galbūt ten keliavimas, galbūt ten įvairios patirtys skirtingos, žinai. Gal mes ten apleidom visus santykius, nes viską kišom tiktai į verslą ir žinai, prabūsim ten ant 60 ir sakysim, va čia tai blogas gyvenimas. Aš prisiminiau iš karto vieno italo istoriją skaičiau a jog jis, a, vienu metu pardavė verslus, na, ir iš tų investicijų jisai kažkaip tai a nusprendė tiesiog jam užteko būtinom išlaidom ir jisai atidarė kavinukę ir jis visą gyvenimą buvo verslininkas, bet kažkokį, nu, ten su finans su kažkuo dirbo, bet nusprė visą laiką svajonę turėt baristą, barista būt, taip ir jisai Italijoj miestely atsidarė kavinukę.

Ir jisai yra tas, kuris pirmas keliasi, a, visiem vietiniam daro kavą. Ir jisai a interviu sako, kad tai yra geriausi jo gyvenimo metai. Sako, aš esu toks laimingas ir ir dar jisai iš to uždirba, supranti? Bet bet man investavimas yra apie tai, kad tu sukurtum sau galimybę atrasti va tą kavinukės pavyzdį sau, nes ne kiekvienam, kiekviena, žinai, kai kurie žmonės sakys vat ko, ko, bet kavą kažkam pilsi, tai man yra pragaras kažkam kažkas kito. Taip, taip, taip.

Tai vat, kad tu susikurtum sau galimybę būtent rasti tą, kas tave taip veža, kaip va tą žmogų, tas kovos pilstymas šioje vietoje ir to restorniuko prižiūrėjimas, aš sakyčiau, tu turi susikurti sau tą erdvę, kurioje tu gali metus arba du arba tris negeneruoti pajamų, o ieškoti to atsakymo. Nu tas vat eksperimentavimas, leidimas sau galbūt, nu, čia nepavyko, čia nepavyko, čia nepavyko. Jeigu aš dirbu nuo algos iki algos ir turiu sąskaitoj 10 € nu šitoje vietoje ne tas prioritetas.

A, mes turime mūsų partnerio Volfo Engelman alkoholinio klausimą ir jisai a sako, kad investuotojai skiriasi į du tipus. E, vieni, kiekvienas rinkos judesys išmuša iš pusiausvyros, skuba pirkti, skuba parduoti. Kiti laukia, stebi, niekur neskuba. Kas skiria vieną nuo kito, disciplina ar tiesiog charakteris? Gal patirtis investavimų pasaulyje, nes kai kai matai pirmą tą svyravimą, atrodo, kad tau reikia imtis begales veiksmų, kažką daryti, kažkaip valdyti. Kai matai antrą, jau truputį mažiau, trečią, ketvirtą, penktą. Dabar, nu, pas mane, žinai, pirmos investicijos buvo 18 metų.

Labai prastas persirinkimas. Tai bet paėmus, nu, tą laikotarpį, aš dabar jau 15 metų plius investavimo pasaulyje vienaip ar kitaip egzistuoju. Tai paėmus tą pavyzdį, kad dabar kažkas pasako, kad žiūrėk, rinka pakrito, aš net negirdėjau naujienų, kodėl ir kas ir ką veikti ir kad tai daryti, mano planas, taip sakant, lieka tas pats. Tai aš manau, jeigu turim tos patirties rinkoje ir matėm tų, taip sakant, šoktelėjimų, nukritimų ir taip toliau ir juos arba praignoravom, arba iš tiesų galbūt reagavom į juos tuo momentu, mes po to pamatėm, kokį skirtumą tai duoda mums ilguoju laikotarpiui, kiek tai laiko suvalgo, kiek tai nervų suvalgo ir kokia grąža iš tiesų skiriasi.

Nu, ar veikiam kažką, ar neveikiam. Tai kai tu sakai veikiam, tai tu tuo kaip pagreitimas perki dar. A priklauso nužinai procent pagreitimo aš net neskaitau kaip pakreitimas. Nu ne čia ne kritimas. Aš gal, nu žinok, ai rimtai visiškai. Tai čia va čia kas dabar vat buvo per kai kai filmuojam, nežinau kada išeis epizodas, bet kažkuriuo momentu čia žinai per per dvi dienas ten 2% pagrindinių indeksų. Milžiniškas kritimas, žinai. Ir aš sakau išzūmink biškį po penkių metų laikotarpio ten 20 metų laikotarpy aš pandemijos tokimo aš vis dar turėjau vilčių, kad mes krisime šiek tiek žemiau a S&P man atrodo dabar virš 7000, ane?

Jo, gerokai. Tai aš vis tikėjausi, kad mes krisime žemiau šešių, bet nuo to tikėjimo, kad mes krisim žemiau šešių, a, jau antrą mėnesį tiktai kyla į viršų, rekordus muša ir aš nu dam, ta prasme, rimtai, nu, prašau, krisk. Aš suprantu, kad mano investicijos auga, viskas su tuo gerai, bet aš aš tiesiog norėjau pigesne kaina investuot, tu žinai. Čia ta didelė tokia irgi problema, kad su tuo laukimu, kad daugelis žmonių nesupranta, kad ateinantį krizė, nes laukiam visą laiką gi krizės kažkokios, kad suinvestuotume daugiau, gali būti aukštesniame taške negu mes esam dabar.

Nu tai jeigu dabar paimam tas vat 7.000 pavyzdį tiesiog pagrindinio indekso ir čia indekso mums nereiškia, kad 7000 reikia investuot. Čia indekso tiesiog tas vertinimas, nu tas rodiklis šiuo atveju, tai tas 7000 gali būti net nepasiekti artimiausios krizės, nes ta krizė gali būti ten už penkių metų, kaip pavyzdys ir tie 7500. O klausyk, kai būna tokie dideli kritimai ir istorijoj buvę ten 40 30% a per kiek metų atsistato tokie kritimai? A tiesiog čia žinai galbūt a nuraminti ir perduoti tokią žinutę, kad jeigu tas kritimas įvyko, nes jeigu tų pinigų nereikia čia ir dabar, a kiek žmogui reikia palaukti, kad tie vidutiniškai pinigai atsistatytų?

Nu čia klausimas, kaip lauksi? Jeigu lauksi tiesiog su investuotų pinigų. Tiesiog suinvestuotų pinigų. Nu tai gavau palikimą, suinvestavau tą milijoną. Gali ir prieš 10 metų, netgi 10 metų, ane? Nu paimkim nesp00uko pavyzdį. Prieš 2000ųjų krizę, kas yra docomo krešas, kai internetas atsirado ir visi verslai rėkia, žinai, jeigu tu turi DCOM, nu tai iš karto tavo vertė yra ten N kartų didesnė. Tai jeigu viršūnėje suinvestavus realybėje mes kažkur ties 2013 metais atsistatytume nulio ir čia net infliacijos neskaičiuojant vėl su reinvestuotois dividendais gal truputį geriau ir čia vėl S&P 500o pavyzdys, kas yra top 500 Amerikos kompanijoj.

Dabar jeigu tas žmogus, kuris 2000aisiais, paimkim antrą pavyzdį, tarkim, būtų periodiškai investavęs, tai reiškia, kad pradėjau investuoti 2000aisiais, iš karto krizė ir aš toliau kas mėnesį po 100 € ten po 200 € dedu, tai ties ketvirtais, penktais metais jau būtų, taip sakant, pliuse portfelis, nes po to dar aštuntų krizę turėjom, žinai. Nu ir tas atsistatymas labai prasitęsė. Tai vėl kažko argumentuoti, kad 100% taip ar kitaip bus, nu tai mes turim prisiminti, kad istorija niekada negarantuoja ateities, bet tų scenarijų nu yra tie vadinami lost decades.

Tai aš visą laiką skatinu, kad jeigu mes jau šokam į akcijų rinką ir mes turim verslų gabaliukus, kuriuos mes norim nusipirkti ir taip sakant turėti savo portfeliuose, aš argumentuočiau, kad tai yra 10 metų plius. Aš noriu dar paklausti tavęs apie lengvatas, nes a šiaip Lietuvoj kažkaip žmonės nėra susipažinę su lengvatom. Visiškai, visiškai, ane? Ir investuojant mes turime lengvatas. Kokia yra lengvata? Tai bendrai yra būdas apie 8000€ų per metus nusirašyti be pelno mokesčių. Prašau. Nu čia turi būti kelios sąlygos.

A pradedam vieną. E akcijos, ETFai, pirkimai, pardavimai. Tai reiškia, pelnas uždirbtas. Nusipirkau vieną ETFą už 100, pardaviau 150. Nu tai mano 50 yra pelnas. Tai iki 500 € čia yra kodukas. 11, jeigu gerai atsimenu, deklaraciją tiesiog supildom per metus mes šitoje vietoje galim turėti 500 € lengvatą. Dabar daugelis žmonių čia ir sustoja, nes girdėjo, kad yra 500 € lengvata ir viskas. Yra kita atskira lengvata. Obligacijos ir indėliai. 500 € gi, kad uždirbtume 500, nu mes įdedam arba į indėlį, arba nusipirkam tam tikrų obligacijų.

Atkeliauja 500 € atgal. Šitoje vietoje mes tų 500 irgi atskirame krepšelyje galim neapmokestinti. Jeigu dabar bijau sumeluoti su kodais, galėsiu atsiųsti, jeigu ką esu ne vieną kartą daręs, bet 53 64 kažkas tokio. E, judam toliau. Yra trečia dalis, suteltinis finansavimas arba tarpusavio skolinimas. Vėl turi būt Europos Sąjungoje, turi būt reguliuojama, licenzijuojama, bet jeigu gaunam palūkanas, irgi iš čia skolos formą tam tikrą dar atskiri 500. Nu tai 500, 500, 500. Linksmoji dalis yra, kad jeigu mes esam poroje ir vedybinių sutarčių šitoje vietoje išvengiam, kad atskiras turtas, o yra bendras turtas, nu tai ta lengvata galioja kiekvienam fiziniam asmeniui, kuriam yra 18 p.

Tai reiškia, vyras ir žmona gali supildyti vienas ir kitas. Nesvarbu, kad pas vieną portfelį arba pas kitą portfelį. Tiesiog vieną 500 pasiima vieną, kitą 500 pasiima kitas. Tai iš karto 3000 lengva tą. Dabar linksmoji dar galutinė dalis yra valiutos ir kripto. Valiutos. Aš turiu omeny Forexą, tai doleris, euras ir taip toliau. šių keitiklų. Čia statistika labai baisi, tai aš paskatinčiau nebandyti išnaudoti maksimaliai šitos lengvatos. E, paraleliai ir kriptot turtas, nu, tai perku, parduodu, aš uždirbu šitos sumos iki 2500 per žmogų.

Tai čia 13, jeigu neklystu, kodukas, o ten buvo 55 tarpusavio ir suteltinio. Vėl šitos vietos gal reikėtų dar pasitikslint. Aš to galėsiu to galėsime į aprašymą. Jūs aprašyme perskaitykit. Mes įdėsim ir skaičiuokles, apie kurias kalbėjome ir sudėsim šitus kodukus, kad būtų visa informacija. Emilis paruošia ir mes viską įkelsim. Easy. Tai šioje vietoje mes tada gaunam 2,5 2,5000. Nu ir 500 500 per du žmones 3000 bendrai 8000. OK. Visai dabar dabar tiktai kabliukas investicinė sąskaitą. Jeigu naudojam, mes šitų lengvatų nebegalim naudot.

Norėjau norėjau pakalbėt apie investicinę sąskaitą. Šiek tiek paklausykite, aš išsirašiau statistikos. Labai įdomu. A investicinės sąskaitos įstatymas įsigaliojo nuo 2025 sausio piros denos. pirmą kartą deklaruoti reikėjo ją iki 2026 prieš birželio piros dienos. A Lietuva turi 2,9 milijonus gyventojų, nu, plius minus vertinkim, iš kurių apie 1,1 milijono teikia pajamų deklaracijas. Birželio 1iros dienai pasibaigus pirmajam deklaravimo laikotarpiui investicinę sąskaitą pasirinko daugiau nei 26.000 gyventojų. mažiau nei gyvena Panevėžyje. Vadinasi, investicinę sąskaitą pasirinko tiktai 2,4% deklaruotojų arba 0,9% visų gyventojų.

Ką tai sako? Ar žmonės tiesiog nežino apie investicinę sąskaitą, ar jie nesupranta, kaip tai veikia? Nes, nu, investicinė sąskaita iš esmės yra super geras dalykas investuotojai. Tu gal gali plačiau papasakot trumpai, kas tai yra ir kodėl tu manai toks mažas procentas žmonių deklaravo tą investicinę sąskaitą. Nors mes kalbam apie 20% va čia statistikos 20% investuotojų. Nu, bet deklaracijos rodo šiek tiek priešingai. Jo, aš manau, žinai, tos statistikos truputį kartais iškreipos, nes didžiąja dalimi gi apklausa būna apie 1000 žmonių ir tu imi tą vidurkį iš dar bankas daro turbūt savo klientus.

žinai, jeigu aš prasisiu į Konstitucijos prospektą ir paklausiu, kiek pas žmones vidurkiai, nuvažiuosiu į kokį miestelį, paklausiu, kiek vidurkiai, tikriausiai gausis skirtingus. Vėl yra specifinis metodas, kaip juo gauti, bet turim suprasti, kad tai nėra 100%is vaizdas žmonių bendrai paėmus. Čia problema, kad mes neturim bendro skaičiaus iš visų platformų, nes mes galim pasakyti, kiek Nasdaqo Balti biržoje bendrai egzistuoja žmonių. Mes galim pasakyti, kiek specifiniame brokeryje arba suteltiniam finansavim, nes jie patys dažniausiai dalinasi šitais skaičiais iš statistinės pusės, kiek žmonių yra.

Bet jeigu vienas žmogus atsidaro ir ten, ir ten, ir ten, tai staiga išpūčia burbulą, kad mes turim labai daug daugiau investuotojų, negu iš tiesų gyvenančių žmonių. Dabar grįžtant prie investicinės sąskaitos, paprastas pavyzdys, kaip jį veikia. Tai aš dedu pinigus į investicinę sąskaitą, tai reiškia investuoju. Aš galiu investuoti į reguliuojamą suteltinį finansavimo, tarpusavio skolinimą, akcijas, obligacijas. Šioje vietoje tas portfelis gali susidaryti iš daug skirtingų pasirinkimų ir aš galiu netgi kelias investicines sąskaitas turėti, bet mintis, kad kol aš dedu pinigus, aš nemoku mokesčių iki to momento, kol aš nepradedu išsiiminėti ir neišsiimu daugiau negu įdėjau.

Kaip tai veikia praktikoje? Nu tai įsivaizduokim, kad aš investuoju 30 metų iš eilės, dedu ten po 10, po 15.000 per metus, suinvestavau per visą laikotarpį pusę milijono, uždirbau, tarkim, 2 milijonus, man 60, nesvarbu amžiaus, bet šitoje vietoje pradėjau išsiiminėti. Tai išsiėmiau pirmą 100.000, išvis nemoku jokių mokesčių. išsiėmiau antrą 100.000 jokio mokesčio. Pradėjau viršyti 500.000, kas yra mano pradinis įnašas. Tada pradėjau mokėti mokesčius pagal tų metų jau būtent įstatymus, nes lengva sakyti 15% GPas, bet, nu, už 30 metų aš nežinau, ar kažkas būtų drąsus ir sakytų tiksliai tiktai taip ir bus.

Dabar kodėl tiek daug žmonių šitoje vietoje neišnaudoja šito pasirinkimo? Nu, nes labai apsunkintas procesas. Tai 25 metais sausio 1irą dieną, mes jau paskelbėm, kad ji galioja, ji egzistuoja. Mes 26 metų, aš dabar noriu, nenoriu sumeluot, bet kovo mėnesį dar neturėjom deklaracijos gidę pasirinkimo deklaruoti investicinę sąskaitą. Nu tai tas užtrūkimas ir pasimetimas, kaip mes tai galim padaryti ir kaip tai reikėtų dėlioti, nu, buvo labai uždelsta ir vėl aš suprantu, nauja sistema, resursų galbūt ne toks didelis kiekis, nu, bet čia tokia čia jau iš valdžios biškį spragelė buvo.

Vėl naujas dalykas mums, žinai, investicinių tų lengvatų, nu, kaip pavyzdys, nu, tai tas 500 ilgą laikotarpį egzistavo. Dar vis daugelis žmonių, jeigu aš kažką epizoduose savo pasakau, sako: "Nemeluok, čia viena yra lengvata, tiktai 500." Nu, aš, pavyzdžiui, šito irgi nežinau. Aš visada galvojau viena lengvata. Nu, žinai, tai nesisuki toje vietoj, bet jeigu vėlgi tas galioja, jeigu aš turiu skirtingas investavimo strategijas, jeigu aš investuoju tiktai, pavyzdžiui, į ETFus, ane, tai man galioja tik 500. Tai šiaip jeigu tu ITFO nepardavinėji ir tavo akumuliacinis fondas, tas akumuliuojantis, kuris yra investuoja į viską, tau tas pats kaip investicinė sąskaitą tu jau turi.

Vienintelis dalykas, kad tu negali keisti strategijos. Dabar truputį keli dalykai apie investicinę sąskaitą, kad žmonės nepaimtų taip iš vadovėlio. Ir yra dalykai, kurie veikia. Pirmas dalykas, turit įsitikinti, kad įrankiai investicinėje sąskaitoje iš tiesų, taip sakant, tinka investicinei sąskaitai. Nu tai standartiškai kripto neveiks. Čia jau yra kabliukas. Kripto jo netinka. Jo, nu ir dividendai šitoje vietoje irgi yra problema, kuri labai nepatinka investicinei sąskaitai. Tai už dividentus mokesčius beveik iš karto susimokate. Dažniausiai pats brokeris nuskaičiuoja ir jums iš karto skaičiuojasi kaip įnašai į investicinę sąskaitą.

Tai labiau labiausiai tinka tiems įrankiams, kur mes nu akumuliuojam turtą ilguoju laikotarpiu. Ir kai kurie kartais galbūt sakys: "O tai koks kam man ją turėti, jeigu tas pats ETFas, žinai, aš perku jį ten 20 metų iš eilės, nieko neparduodu ir taip sakant mokėsiu mokesčius, tik kai pardavinėsiu." Jeigu mes turim investicinę sąskaitą, mes galim keisti strategiją po po penkių metų, po 10 metų, po 15, po 20. aš galiu kaupti kapitalo augimo fonduose iki to momento, kada man tų pinigų reikės ir šitoje vietoje 50, 60, nežinau, 40, kada jau pasieksiu tuos tikslus, taip sakant, savo, aš galiu viską rekonstruoti į pasyvių pajamų srautą, kaip pavyzdys.

Ir tas rekonstravimas anksčiau būtų privalomas apmokestinimas. Tai reiškia, aš didelę dalį savo portfelio sumokėčiau VMI sekančiais metais per deklaraciją. Šiuo atveju, jeigu investicinėj sąskaitoj, aš tą galiu padaryti visiškai be jokios. Nu ten kažkokio interaktyvo susigrąžinai atgal į investicinę sąskaitą. Tai aš pačiam interaktyve galiu parduoti ir pirkti kažką kito, kas man generuos pajamas. Viskas. Aš aš galiu permesti į suteltinį arba permesti į obligacijas. Nu, aš galiu tą, taip sakant, visą maišą sudėlioti kaip noriu. Ir, žinai, pasakyti užtikrintai, kokioj situacijoj būsi už 20 metų.

Nu manau jau abudu turim pakankamą gyvenimo patirtį, kad nu nesąmonė yra, žinai, už penkių metų jau yra toks nežinai, bet tiesiog ją turėti nieko nekainuoja. Nieko visiškai tiesiog truputį galvos skausmo pačioje, žinai, deklaracijos pradžioje ir galbūt kažkas, kas žiūri ir galvoja, oi, blemba, praleidau ir visa kita. Šiais metais vienas svarbiausių dalykų, nes šiais metais mes galim deklaruoti už visus buvusius metus. Tai reiškia, ką mes pildėmės 15is, 20is, 22 visą tą sumą tą vis vėl tai tikrai nėra taip.

lengva ir tenais truputį tas užknisantis variantas egzistuoja, bet aš dar vis paskatinčiau, nu vėl gal čia VMI ant manęs per daug nesupyks šioje vietoje, bet aš paskatinčiau tą pasidaryti netgi su vėlavimo dalyku, kad nu sugrįžti ir pataisyti savo deklaraciją, pridėti tą portfelį į investicinę. O aš dar rekomenduočiau, net nebijokite nuvažiuoti ar paskambinti VMI, beje man tai buvo, ir pasikonsultuoti. Žiauriai fainai pakonsultavo. Gal aš pataikiau ant labai geros konsult. Turiu, turiu ne vieną istoriją. Tas pats, taip sakant.

Taip, labai faina buvo konsultante. Mes praėjom visą deklaraciją. Žodžiu, buvo situacija, aš uždeklaravau, ne tą koduką pasirinkau. Mhm. Ir aš žiūriu, man, a, rekvizituose ant įmonės 4 ar 5000 Sodros skola. Galvoju, kas čia t skambinu į Sodrą. Tipo jūs ten deklaravot kažką, ką aš deklaravau. Skambinu, žinai, ir man sako: "Tai jūs čia ne tą koduką pasirinkot?" Tai sako: "Gal tada praeikim visą deklaraciją kartu. Smagu." Nu gerai, sakau, praeikim. Ir pradėjom per investicijas, tai jinai man, o tai jūs nepasinaudojat šita lengvata, o tai jūs šito nepadarėt, palaukit, šitą perkelkit, o jūs ten dividendus sumokėjot, jo, tai jūs prisiekit PDFą, kad jum sumokėjo dividendus, kad jum jau nuskaičiavo, nes jum čia reikės mokėt.

Ir tada mes ten supildėm, supildėm ir man, man atrodo, 2 3000 € sutaupė, kur aš mažda maždaug, žinai, ne, tai aš pats galiu. Tai aš sakau, žinot, pone, aš jum kitais metais pats paskambinsiu. Nu, ir tikrai padeda ir tiesiog žmonėms galbūt ta baimė pačioje pradžioj arba nežinojimas, kad tai egzistuoja, nes vis tiek atsidarė, aš noriu sakyt penkios galbūt šešios, nu vėl buvo pratęsimas truputį ten apie mėnesį prieš pirmąjį deadlainą, kada ten gegužės pačioje pradžioje turėjom ir po to pratęsė tą galutinę datą iki birželio pačios pradžios.

Nu tai papildomas mėnesiukas, bet nu matom, kiek žmonių iš tiesų tai išnaudoja. Taip, taip, taip. Aš, aš žinok pasinaudojau, nu, bet didelė problema, kad sekančiais metais tai tu negalėsi to daryt. Sekančiais metais tu galėsi tik už 26 deklaruoti. Tai tiktai ką suinvestavai dabar. Šiais metais būtinai padarykit, jeigu turite investicijų per praeitus 20 metų. A gerai, keliaukim toliau. Ir šiek tiek vat pakalbant pakalbėjom apie investicinę sąskaitą, tai visgi mes dar turime kitą momentą šiais metais Lietuvoj, tai antra pakopa ir mes turime mūsų am laidos žiūrovo Justino Eitkevičiaus klausimą, kuris gauna dovanų wellman papildą.

Tai jeigu norite irgi gauti dovanų, keliaukite į mano profilį, nuorodą rasite apačioje. Aš ten jūs ten galite užduoti klausimus kitam mūsų pašnekovui. Užduokite ir galit laimėti dovanų Wellman papildų. Taigi, Justinas klausia, jeigu žmogus atsiimtų antros pensijų pakopos lėšas ir norėtų jas investuoti į akcijas ar ETFus, tačiau neturėtų jokios investavimo patirties, kokie pirmi trys konkretūs žingsniai, ką jam daryti? Tai susitvarkom dabartinę finansinę situaciją. biudžetą skolos, finansinę pagalvę. A išnaudojam investicinę sąskaitą didžiajai daugumai žmonių, aš sakyčiau, čia vis tiek yra prioritetas ir atsidarom bent jau vertybinių popierių sąskaitą.

Nu tai čia Lietuvos banko sąrašas dėl brokerių, kurie yra licenzijuoti, reguliuojami, prižiūrimi. Nu ir pradedam nuo paprastų įrankių nedidelėm sumom ir prieš netgi liečiant antrą pakopą, tai reiškia savarankiškas investavimas, kalbėjom apie skaičius, 10%, 15%, 20% paprasčiausių ETFų tenais viso pasaulio, galbūt išsvysčiusios tiktai rinkos. A galbūt tas pats S&P 500, NASDA, čia tiesiog edukacijos pusėj pamatyti, kaip mes reaguojam į tuos svyravimus. Čia pirma ta edukacija per praktika būtų paremta ant šito prieš netgi galvojant, ar liesti antrą pakopą.

O kai tą antra pakopą vat žmogus pasiėmė ir ten, pavyzdžiui, 5000 € ane? Tai ir beje tie, kurie dabar išsiėmė, man atrodo, balandį, jie kaip tik išsiėmė per kritimą. Buvo rinkos pakritusios kaip tik, man atrodo, 10- 15%. Tai jie tuos pinigus išsiėmė. Dabar rinkos visos užaugo. A tai tuo metu, kai jie išsiėmė, a tai jiems ką reikėjo su tais pinigais daryti? Vat jisai konkrečiai sako vat kai investuot į akcijas ir ETFus, tai jeigu jis būtų iš karto investavęs, tai būtų nepralošęs?

Tai taip išeina. Nu, paskaičiuot reikėtų, nes antra pakopa, pirmas dalykas, turim bonusų, kad prisideda su 15% nuo vidutinio atlyginimo prieš tai ir tu GPMO nesumokėsi nuo, taip sakant, uždirbto turto pačiame gale. Vėl anitas labai šitoje vietoje piktybiškas iš savo pusės. Tai aš manau tas išskaidymas ir tas pasiėmimas kas mėnesį mažesnės sumos nebūtinai pats efektyviausias, bet tą paskaičiuoti irgi reikėtų, ar tikrai? Nes labai lengva išsivesti sau vidurkį, kokią grąžą aš tikiuosi uždirbti pats savarankiškai investuodamas su visais tais pliusais, antroje pakopoje iš savo pusės.

Nu tai jeigu mes galim siekti panašiaus rezultato irgi po mokesčių iš savo savarankiško investavimo, nu tai sekantis dalykas yra kaip greitai galim suinvestuoti į tą turtą. Jeigu žmogus nėra pradėjęs dar investuoti bendrai, nu aš paskatinčiau galbūt neskubėti su antra pakopa, nes yra iki 27 metų galo, kada mes galim ją nusitraukti ir išsiimti tuos pinigus. O mano logika gera klausyk, kad iš viso neapsimoka juos dabar išsiimti. A, nes apie ką aš galvoju, tai jeigu galima iki 27 pabaigos a mes kalbėjome, kad ta krizė gali būti taip, kad dabar esam tam didžiausiam taške, kas bus a krizės, pavyzdžiui, mažiausias taškas, nu, tarkim, ane?

Tai dabar aš uždirbu savo portfelį, tarkim, kiek ten gaunasi tas 15%, tai gaunasi apie 30% kapitalo, ane, valstybės kažkas tokio. Plius minus priklauso nuo tavo įdedamų sumų. Jo. Nu tai tarkim ten nuo 1000 € 300 € reiktų grąžinti valstybei, 700 € man. A dabar aš uždirbau nuo 1000€ kol aš gi esu antroj pakopoj. Ir dabar auga visa rinka, viskas. Tai aš nuo to 1000 uždirbu ir mano fondas didėja su 30%. Tai aš per tuos du metus galiu daugiau uždirbsti, nes tie papildomi 30% tai didina ir mano tų 70% investuotų a pajamos.

Tiesa, bet tu 30%, kai išsiiminėsi, vis tiek Sodro į dalį gi pervesi. Tai tie skaičiukai bus didesni bendram kapitale. Tau taškų daugiau gausis iš savo pusės, bet irgi čia timing be market atsiranda. Čia bandymas atspėti rinkos. O kas jeigu paskutiniai tie trys mėnesiai bus pats prasčiausias pasirinkimas? Ir galbūt tuo momentu tu norėtum savarankiškai suinvestuoti papildomai, bet tau užtruks ten dvi savaites išsiimti tuos pinigus, kol jie suvaikščios per visas sąskaitas ir tuo momentu jo, nes dažniausiai ant pačių blogiausių dienų, žinai, geriausios dienos.

Tai aš gal nepalikčiau to pačiai pasčiai paskutinei, bet paskatinčiau žmones, žinai, savarankišką investavimą pradėti prieš išsiimant pinigus, nes didžioji dalis antros pakopos klaidų yra ne tame, kur mes investavom, o tame, kad mes, nežinau, Akropolyje kamščius sukėlėm ten tą savaitgalį, kai pinigus išsiiminėjom. Šiaip iš esmės a reikia išsiimti tą antrą pakopą. Čia tokia buvo priešiška banga tai antrai pakopai, nes visi galvoja, kad tai yra valstybės pinigai. Visi galvoja, kad čia valstybė kontroliuoja pinigus. Ne, nu žinai, pasakyti, ar išsiimti, ar neišsiimti, čia priklausys nuo žmogaus situacijos.

Čia jau rekomendaciją šokam, bet aš labiausiai, jeigu savarankiškai žmogus dar neinvestuoja, aš neliesčiau tos antros pakos pinigų. Jeigu savarankiškai investuoja, turi strategiją, žino, kiek investuoja, žino kodėl, žino, kokius tikslus nori pasiekti, nu aš kaip tikriausiai būčiau paskatinęs peržvelgti antrą pakopą, nes ji yra prišta prie pensinio amžiaus, kuris žinom, kad kils, yra prišta pro aneto išsiėmimo. Nebent mes turim labai mažas sumas arba viršijam tam tikrą didesnę sumą. Man atrodo tenuseda kažką tai jau nori vetuoti šitą dalyką, nes daug pasipiktinimo buvo.

Jis nori kažkaip anoitetą nuimt ar duot pasirinkimą, tai čia dar gali ta antra pakopą. Tai žinai, vat tas tikriausiai daugelis žmonių ir labiausiai erzina, nes tas pasikeitimas antros pakopos yra kas kiek, kas šešis metus. Nu taip vis keičiasi, keičiasi. Jeigu jeigu aš planuoju savo strategiją tris dešimtmečiui, tai aš dar penkis kartus turėsiu įstatymų pakeitimus šitoje vietoje. Tai jeigu šito nežinau, nu tada vat žmonės ir pasipiktin išsiiminėja. Bet didžiausia klaida yra tiesiog ištaškyti visa tai ant visų, žinai, pirkinių.

A yra tokia frazė: "Time in the market beats timing in the market." A paaiškink tai žmogui, kuris ne karto gyvenime nepirko akcijų arba nelabai supranta, kaip vyksta tas akcijų a svyravimas. Tai laikas rinkoje laimi prieš bandymą atitaikyti laiką rinkoje. Taip, tikriausiai paprastai vertint. A, bet mintis yra labai paprasta, kad dažniausiai periodinis investuotojas tiesiog apsipirkinėdamas aklai laimės prieš tą, kuris bando pagauti nuopuolius, krizes arba gerą laiką apsipirkti. Ir statistika čia yra į vienus vartus. Ir yra tokie gražūs scenarijai paimti.

Dažniausiai periodinis investuotojas tiesiog apsipirkinėdamas aklai laimės prieš tą, kuris bando pagauti nuopuolius, krizes arba gerą laiką apsipirkti. Ir statistika čia yra į vienus vartus.

62:36

Vėl istorija negarantuoja ateities, bet yra tokių trijų žmogeliukų pavyzdys. Pirmas pavyzdys yra geriausiai atitaikintis žmogus pasaulyje. Tai reiškia, visą laiką deda į tą banko pasirinkimą, taupo pinigus. tik didžiausia krizė, iš karto sumeta visus pinigus ant krizės laikotarpio ir tada vėl kaupia. Taip sakant, pinigai augo rinkoje per nuo krizės laikotarpio, bet toliau šalia sėdi, taip sakant, nedidelė. Sekanti krizė ir pačiam pačiam dugne vėl apsipirko. Antras žmogeliukas yra pats nesėkmingiausias. Irgi kaupia pinigus ir tiktai galvoja, va dabar geras laikas, nusiperka ir iš karto viskas krenta žemyn.

Nu ir tada vėl kaupia, laukia iki sekančio etapo ir vėl apsiperka aukštumo ir viskas krenta žemyn. Ir trečias žmogeliukas yra tiesiog toks kaip čia paprastas periodinis investuotojas. Tai reiškia į kiekvieną mėnesį užsimerkus automatizaciją pasileido sau, investuoju ir nieko nekreipiu dėmesio. Nu tai rezultatai vienareikšmiškai yra, nu blogojo taimingo prasčiausias rezultatas, gero taimingo yra antroj vietoj ir periodiško investuotojo yra pirmoj vietoj. Tai mintis šioje vietoje, kad kažkaip mes galim atspėti, kada rinka nukris ir kada pakils. Mes statom, kad mes du kartus būsim teisūs.

Tai reiškia pačiam dugne nusiperkant ir pačioj aukštumoj nu parduodant. Ir didžiąja dalimi geriausios dienos dažniausiai būna ar labai arti tų pačių blogiausių dienų. Nu tai kai tu galvoji, žinai, čia jau tuoj bus dar dugnas, dar blogiau, iš tiesų kažkuriuo momentu tai jau šoks į viršų. Ir yra labai daug skirtingos statistikos paimtos, kad, žinai, jeigu mes per tą ilgą laikotarpį praleidžiam 10 20 geriausių dienų, mūsų rezultatai krenta ten vos ne ne tai, kad per pusę, bet tris kartus, keturis kartus.

Čia viena iš tokių research study tokių paimtų, nu, nu, nagrinėjimų, taip sakant, statistinių. A nuo 2000-ųjų iki, ne, nuo 2003 iki 23 paimtas 20 metų laikotarpis ir paimta, jeigu tu tiesiog 10.000 1000 pačioje pradžioje įmetei ir palikai, nieko nedarei. Būtum uždirbęs apie 65.000, atrodo geras rezultatas, žinai. Įdėjau 10.000 6 su5 karto per 20 metų. Nu smagu, super, geras laikas. Dabar jeigu aš iš to dvšimtmečio atimu 10 geriausių dienų, kas paimkim yra virš 7000 dienų, 10 dienų praleidžiam iš rinkos, nu tai kažkas bandė paspėlioti.

Mano rezultatai krenta iki ten 30.000. Vau. Tai pagalvok procentą 10 dienų nuo 7.000. Dabar jeigu mes atimam 20 dienų, ten krenta iki, man rodos, 18 ar 16 ir kažkuriuo momentu jau infliacijos taip tenka nepadengia. Tai bandymas save įtikinti, kad mes kažkaip atspėsim, kad rinkoje bus krizė ir tikrai geras laikas arba blogas laikas, nu pirmas dalykas, mes emociškai nesam pasiruošę toms krizėms. Tai reiškia, kad pirma krizė tikriausiai mes ir nenuveiksim to, ką mes norėtume nuveikti. Tai reiškia papildomai investuoti visiškai.

O antras dalykas, nu mes statistiškai pralaimėsim. Nu tai jeigu tau dabar kažkas sakytų vat eik per gatvę, 97% šansas, kad tave numuš mašina. Sakytum aš palauksiu šviesoforo, va perėj, aš nueisiu tenai, žinai. Taip, bet kažkodėl daugelis žmonių kažkodėl šioje vietoje yikinę, kad nu man tai bus kitaip, aš 3% žinai, man viskas bus gerai, aš praeisiu. Nu o yra dar toksai terminas lump investing, ane, ir sako, kad jisai vienas geriausių, kai turi didelę pinigų sumą, iš karto investuoja, čia va kaip su tais 10.000 tu paminėjai, ane, ir palikai 20čiai metų.

Tai a ar toks investavimo būdas tada m visiškai nesvarbu, čia dabar pakilimas, čia kritimas, krizė, ne krizė, tiesiog turi pinigų. Vat, kaip kalbėjom apie tą palikimą, gavau, sudėjau ir žinau, kad man tų pinigų po 20 metų reikės, tai yra vis tiek geriausias būdas. Ar geriau juos išskaidyti per tris metus, laikyti sąskaitoj ir investuot po 100.000 kiekvieną mėnesį? A ar geriau iš karto investuot, kad jie dirbtų iš karto? Tai dvi dalys. Į ką turėtume atsiremti? Turėtume žinoti ant ko ta statistika paremta.

Tai ta statistika paremta antisp 500 ir ten man rodos 70 ar 1% yra šansas apskritai istoriškai. Tai paimta situacija, kad jeigu aš įdedu tą Lams didelę sumą ir palieku ją 20 metų plius, tai iš karto argumentas yra, kad mūsų strategijos šitoje vietoje yra bent 20šimtmetis, jeigu mes taikom šitą statistiką ir sakom, mes paliekam ją tam pačiam S&P 500e, tai reiškia Amerikos top 500 verslų ir nepermetinėjam niekur kitur, ne, ne nerebalansuojam, ne kažką, tiesiog įmetam ir šitoje vietoje paliekam juos darbuotis.

Tai 71% šansų vietoj periodiško investavimo tas Lamsam uždirba didesnę pinigų sumą. Bet ar čia paimta psichologija, ar paimta emocinis tas intelektas, ar paimta patirtis investavime to žmogaus, kuris skaičiuoja šitą? Ne, čia yra statistinis modelis. Tai dabar paimkim tą žmogų, kuris pačioje pradžioje vat gavo dabar milijoną ir nori sugišt vienu kartu. Nu tai šansai yra, kad per pirmus šešis mėnesius, ypač jeigu rinka pavažiuos nors kažkiek rimčiau žemyn, žmogus tiesiog viską išparduos ir sakys: "Ivestavimas yra skemas, aš kažkam geriau padėsiu savo pinigus kažkam kitam."

va į čiūužinį, kuris galbūt pradings kažkuriuo momentu. Nu, šioje vietoje nėra efektyvu iš tos emocinės pusės, bet yra efektyvu iš skaičių. Kiek lamp investingui reikia laikotarpio, kad tai būtų pateisinama? Nu, realybėje tai žinai, jeigu mes žiūrim į strategiją, kuri yra jau sudėliota pagal žmogų ir tai yra 10 metų plius, aš sakyčiau, kad čia tikriausiai būtų prioritetinis variantas, nes mažiau laiko praleisim prie investicijų, daugiau laiko praleisim prie to, ką iš tiesų norim veikti. Mūsų partneris Apolo Kinas, kuris rodo nuostabius filmus, a, jisai užduoda klausimą pagal kiną.

A tai iš filmo bus klausimas. Ir jūs, mieli žiūrovai, kurie norite laimėti du pakvietimus, tai rašykite komentarą po šio video ir įdomiausias komentaras laimės du kvietimus į Apollo kiną. Taigi, yra filmas Obsession 2025 metų režisieriaus Curry Barker. Apollo kinas šiuo metu rodo filmą Apsėdimas. Jo šūkis: "Būk atsargus, ko nori". Apie žmogų, kuris gavo viską, ko troško ir tai virto košmaru. Investuojant šią istoriją kartojasi nuolat: žmonė nori greitos grąžos, gauna ją ir tada praranda viską. Koks yra tas momentas, kai sveikas noras uždirbti virsta obsesija ir kaip žmogus to nepastebi?

Aš manau, kai mes pradedam traktuoti tą pinigų žaidimą kaip tiesiog dėl galutinės sumos, o ne dėl to, ką tai gali mums pagerinti arba pakeisti, čia atsiranda ta truputį papildoma rizika. Nu ir vėl kol padarysi dėl pinigų viską, nu čia jau pirmas toks redflegas, kur reikėtų atsižvelgti, ar tikrai tai yra teisingas požiūris bendrai į šitą pasaulį, nes tai yra, nu, vertės mainai. Iš tiesų, jeigu aš galiu atkeliauti į verslą ir sukurti tam verslui papildomą kažkokią vertę, šioje vietoje aš pasitarnauju verslui, sukuriu vertę, aš gaunu kažkokią grąžą, verslas irgi gauna iš tos pusės.

Nu tai tie mainai dažniausiai yra transzakciniu būdu, kad kažkokie grynieji pavedimas ar nu pinigų forma atkeliauja pas mane. Dabar jeigu žmogus sako, kad aš bet ką, bet kokius moralės komposus mesiu lauk tik tam, tam, kad aš uždirbčiau daugiau pinigų, nu tai čia prasideda tas vat obsession pavyzdys. Nu ir iš tiesų aš manau, kad pinigai veikia kaip toks padidinamasis stiklas. Jeigu pas tave ten daug blogių blogų dalykų viduje, nu tai padidinamasis tiklas tiesiog iškels tai į viršų dar labiau, nes tau nereikia kreipt dėmesio į kai kuriuos žmones, nereikia kreipt dėmesio į kai kuriuos, žinai, personalą aptarnaujantį ten kokį nors.

Jeigu, taip sakant, paprastai aiškinant, jeigu buvai, nu, tai būsi tik didesnis su didesniais pinigais didesnis versti tiktai jo ir atvirkštinis jeigu tu esi iš savęs iš vidaus norintis taip sakant tobulėjantis kuriantis vertę bandantis atrasti taip sakant daugiau ir nu susifokusavęs į tą žinai ne tiktai materialų variantą nu tai šioje vietoje tai irgi bus padidinama tu turėsi galimybę daryti didesnę įtaką tiems projektams kurie tau rūpia manau, kad tokių skaičių mažuma, bet a bet tokių žmonių yra net galėtume kalbėti net apie ne apie tok tokias sumas.

A 50 keičia 100, 100 keičia 200, žinai, ir tiesiog a vis nori daugiau pradeda aukoti laisvalaikį, pradeda aukoti komfortą, pradeda aukoti santykius, daug ką pradeda aukoti tiktai vardant tų skaičių. Tai 100% vat į šito obsesiją gal nelįskite. A mes esame Lietuva. A kokios religijos investicijų? Religijos investicijų? Nu tu tu tikrai žinai atsakom nekilnojamo turto. Ai a ir plytų. plytų, jo, mes plytų investuotojai ir žinai, galbūt tai yra labiausiai apčiuopama ir saugu, nes mes atrodo turim kažką, tai vaid įdėjau pinigus, turiu, galiu atrakinti duris, galiu atvažiuoti, pasižiūrėti, o paglosti sieną, žinai, išnuomavau kažkam, gavau pinigus.

A, bet aš radau Swedbankų suskaičiuotą tokį, žinai, irgi tyrimuką. A ir jie šiaip įdomiai paskaičiavo, kad jeigu nusipirkai butą prieš 20 metų Vilniuje ir jį nuomoji, a kvadratas buto kainavo tada apie 1000 €. A dabar kainuoja apie 25 3000 €. Prieš 20 metų. Prieš 20 metų. Nu jo. 29a. Aš pats asmeniškai pirkau butą. Tai ir buvo kažkas apie 1000 € už kvadratą. A tai suskaičiavo Swedbankas, kad paskaičiavus išlaidas, remontus, mėnesius be nuomininko, mokesčius, naujus NT mokesčius, investuotojas į NT per tuos pačius 20 metų padvigubino pinigus, akcijų investuotojas padaugino penkis kartus.

Paskaičiavus išlaidas, remontus, mėnesius be nuomininko, mokesčius, naujus NT mokesčius, investuotojas į NT per tuos pačius 20 metų padvigubino pinigus, akcijų investuotojas padaugino penkis kartus.

71:59

Kodėl vis tiek pirmiausia mes Lietuvoje galvojame apie butą kaip investicijos būdą? Aš manau, kad pirmas dalykas, nu tai natūralu, natūralu, kad tas turtas netgi ir iš to istorijos pasirinkimo, nu tai paimkim žmones, kurie turėjo nekilnojamą turto 80ais prieš dar laisvą Lietuvą, išlaikė nekilnojamą turtą didžiąja dalimi. Taip. Nu tai istorija sako į ką galima investuot, kur tėvai investavo ir sukaupė turtą, kur turtas vertę gavo kažkokią. Ypač keičiam iš rublio į žvėriukus tuos, iš žvėriukų į litus, iš litų į eurus.

Nu, šitoje vietoje kas tikrai tur ir liko, taip sakant, ant plytos tiesiog kitais skaičiais persivertė, bet tą vertę vis tiek išlaikė. Nu, šioje vietoje atrodo apčiuopiama, laiko patikrinta ir visi argumentai, kad tikrai tai tik taip ir taip ir taip. Problema yra, kad yra krūva pavyzdžių, ypač pasaulio rinkoje, kur mes turim labai blogus pavyzdžius ir rinkas, kurios nu važiuoja visiškai žemyn. Čia Japonijos tikriausiai pavyzdys su visu gimstamumu. Nu ir matos matom, kad Lietuva irgi važiuoja į panašius pavyzdžius.

tiesiog užtruks didesnį laikotarpį iš tavo pusės. Tai mes turim situaciją, kur nekilnojamo turto rinka nekyla, nes dabar viskas pastatyta ant to, kad, žinai, gražą aš skaičiuoju nuomą padengia paskolą, o kapitalo, taip sakant, prieugis man padengs visą tą investicinį pasirinkimą. Nu tai atrodo logiška, atrodo paprasta, atrodo apčiuopiama, atrodo aš galiu kažkaip suvaldyti tą riziką iš savo pusės. Nu iš tiesų žmonės retai yra pasvėrę tą tokį ilgesnį laikotarpį ir pasvėrę iš tiesų tas tikrąsias grąžas, nes nu aš sakyčiau, kad nekilnojamus turtas, jeigu mes paimam vieną papildomą objektą, ten, tarkim, ant trumpalaikės nuomos, tai čia iš viso verslas, nu, taip sakant, aktyvios pajamos.

A jeigu paimam ilgalaikes nuomas, nu tai čia kaip pasiseks. Kartais yra labai gerų pavyzdžių, kur žinai išsinuomoju vienam verslui, jis viską apsiima ir jis ten 10 metų man moka nuomą ir super. Yra pavyzdys, kad ten po šešių mėnesių taip nusiaubia butą, kad aš turiu nuostolius ten 20.000 ir sėdžiu galvoju, o tai kaip ten tie nekilnojamo turto trestai veikia, kaip ten tie fondai veikia, žinai, kaip ten tos akcijos? Tai irgi pasvert reikia. Bet aš gal vieną pavyzdį tokį žmonėms, kurie dabar yra įsitikinę, nes visą laiką pasakau tik nekilnojamas turtas, negeriausia investicija, iš karto gaunu, žinai, puolimus erdvėj, iš karto tu čia blogas, žinai, ir visa kita.

Tai mano mintis, jeigu žmonės nori pirmyn, čia vienu ar kitu atveju, jeigu mes turtingėjam kaip valstybė, kaip žmonės, kažkuriuo momentu kiekvieno portfely atsiras tikėtina ir nekilnojamas turtas, ir akcijos, ir obligacijos, ir fondų pasirinkimas, ir jis tiesiog plėsis iš savo pusės. E, vėl ar pirmas žingsnis iš karto dėti su milžiniška rizika, milžinišku įsipareigojimu ir visu savo kapitalu į vieną objektą vienoje mažoje ekonomikoje su labai piktu ir pavojingu kaimynu. Nu, aš nežinau, ar tai yra teisingiausias pasirinkimas, bet tarkim žmogus tą nusprendė.

Dabar vienas dalykas, į ką atsiremčiau. Oberhausas tikriausiai daro, nu, vėl čia toks ne affiliateas, bet Oberhausas daro vieną geriausių statistikų bendrai paėmus, ką aš esu matęs Lietuvos rinkoje nekilnojamo turto ir tiek komercinės, tiek rezidentų pasirinkimų. Tai yra vienas toks smagus grafikas, kad aštuntų metų aukštumoje nekilnojamo turto, jeigu mes būtume pirkę nekilnojamą turtą Vilniuje naujos statybos, a mums būtų užtrukę apie, aš dabar bijau sualot, ar 13, ar 14 metų išeitą nulio. Nu ir taip čia paimtas labai specifinis laikotarpis.

prieš krizę iš karto dugnas, bet mes turim daugiau negu dešimtmetį nekilnojamo turto su visom, taip sakant, tiesiog kapitalo prie su minusiniu laikotarpiu. Tai dabar pagalvok, pasiėmiau paskolą vat prieš tą pasirinkimą, tai dabar jis krito gerokai žemyn, 40-50% žemyn. Aš net parduot negaliu nekilnojamo turto, kad aš grąžinčiau paskolą, nes tas vertės, taip sakant, pasirinkimas yra mažesnis negu ta paskola, kurią aš turiu. Tai aš turiu pririštas prie nekilnojamo turto, kurį aš dabar dar nuomoju gerokai mažiau ir tada aš dar prisiimu visas tas rizikas.

Nu tai ar tai yra rizikinga investicija? Nu yra rizika. Aišku, dabar visi vertina po covidinę situaciją. Ne, ne po covidinę. Žinok, jeigu tu paimtum nuo 15 metų iki 23, man rodos, paskutinė statistika, mes buvom antri Europoj pagal nekilnojamą turto augimą. vėl ten pagal skirtingą kartą, bet į top tris tikrai patenkam ir jeigu imi ten aštuonis metus, imi 10 metų, bet iš visos Europos mūsų nekilnojamas turtas augo top trejetuke iš savo pusės. Tai visų argumentas dabar tai sekantis 10 metų irgi nekilnojamas turtas augs.

Nu viena didžiausių rizikų investavime yra istorija, taip sakant, tikėtis to paties. Tai jeigu mes buvom nu visiškam topiniam pasirinkime nekilnojamo turto augimo periode, nu argumentuoti, kad sekančius 10 metų bus identiškai tas pats yra labai naivu. Ir aš sakyčiau, galbūt nedėkit visos savo rizikos, jeigu norit pirmyn tai s laisvas pasaulis, bet galbūt nedėt visos savo rizikos ir viso savo portfelio ant vieno tokio objekto, kuris, nu, tikrai turi didelę riziką. Aš žinai dar a norėjau palyginti su tavim nekilnojamą turtą ir ETFus, nu, nes nu tiesiog taip sėdėjau ir galvoju, aš toks biškį bajeras jaučiuosi šitoj vietoj.

Jo, jo. Aš galvojau, žinai, a palyginsiu strategiją tokią vieną ir tu galėsi atsakyti, nu, tarkim, turiu 10.000 € Mhm. ir tai tarnauja man kaip pradinė įmoka 100.000 vertės butui. Mhm. Jei tas turtas pabrangsta 15%, asmeninių pinigų grąža siekia net 150%. Mhm. Uždirbama ne tik iš savo įmokos, bet iš viso turto vertės pokyčio. Palygink su akcijom, tuos pačius 10.000 įdeda į ETFą. rinka pakyla 10%, uždirbu 1000 €. NTS suvertu tą pakilimą paverčia 15 kartų didesne grąža nuo savų pinigų.

Tai gal geresnis ir greitesnis būdas uždirbt. Jo, tai pasveriam tą atvirkštinį variantą. Nusipirkau su ta skola ir pakrito po 50%. Ir dabar aš nuo 10.000 investicijos 100.000 vertės pakritęs per 50% turiu minus 40.000. 1000 ir dar visi įsipareigojimą sekanems ten 29 metams. Akcijų rinkoje aš turiu minus 5000, kas nereikalauja iš manęs jokio laiko. Čia obuolių ir apelsinų, žinai, lyginimas, kad mes turim su skola ir be skolos lyginimą. Ir būsto paskola yra pigiausias būdas gauti pinigų bendrai paėmus iš tokio, nu, paprasto pavyzdžio, kad didžioji dalis žmonių turi šitą pasirinkimą.

A akcijose mes sakom tik savais pinigais investuot. Tai jeigu lyginam viens prie vieno, turėtume lyginti pasirinkimą, kad mes ir tame, ir tame pasirinkime įdedam tą patį pinigų sumą, tą patį rizikos parametrą atgal gaunam, nu ir šioje vietoje turim ir gerus, ir blogus scenarijus, kurie mus tenkina. Tai su šitu pavyzdžiu, nu pirmas dalykas, žinai, labai gražiai skamba gerais scenarijais ir tie scenarijai tos vat sėkmės istorijos per paskutinius 10 metų ir veža tą nekilnojamą turto rinką į naujas aukštumas.

Bet paimkim dar dešimtmetį ir mes viršysim visus Berlynus. Londonus, bet kokį megapolį, taip sakant, Manhetino kainos jau netoli. Nu, bendrai paėmus. Tai nu o K Ni Niujorkas, tu žinai, jo, miestas, kuris metro dar neturi, milijono žmonių nepasiekė. Bet jo, kodėl ne Niujorkas? A šiaip įdomu, žinai, mes visą laiką vat kalbam apie ETFus, investicijas, bet paimkim tokias rizikas, kad ne rinkos krenta, o pavyzdžiui, brokeris bankrutuoja. Mhm. A, nu, tarkim, užsidaro ten, nežinau, pasirenkam kažkokį brokerį, kad kad žmonės suprastų, brokeris, tai čia tie visokie interacti, freedom, dar kažkokie ten, kas, kas dar yra revoliutas tradingo, per tai, ką jūs investuojat ir tarkim bankrutu jo bankai visi.

A tai bankrutuoja brokeris. Kas atsitinka su mano investicijom? Tai pirmas dalykas, jeigu mes renkamės licenzijuotą verslą, kuris atitinka MIFID reguliavimą, MIFI 2 reguliavimą, čia Europos toks standartas, tai turim suprasti, kad tas turtas atsietas nuo pačio brokerio. Tai nėra brokerio pinigai. Nu, aš brokerį šiuo atveju imsiu, nes bankas vis dėlto vertybinių popierių sąskaitą traktuoja kaip papildomą pasirinkimą. Jo pagrindinis verslas nėra vertybinių popierių, taip sakant, pirkimai, pardavimai. Čia yra papildoma paslauga šalia. A vertybinių popierių sąskaitos brokeris. Paimkim tuos visus, kuriuos įvardinom.

didžiąja dalimi yra jų pagrindinis verslas, į ką jie fokusuojasi. Tai jų pagrindinis prioritetas, kad jeigu tu investuotojas, tu turi visą prieigą, kurią reikia, kad tu pirktum, parduotum ir kuo daugiau sandorių padarytum, tuo bus geriau pačiam brokeriui, nes irgi iš komisinių užsidirba savo pusėje. Dabar akcentas, jeigu jis atitinka to MIFIDO reguliavimą, standartinis tas akcentas yra, kad tas turtas net nėra pas jį kažkur tai, taip sakant, valdomam pasirinkime, jis yra tam custody akaunte. Tai reiškia, kad yra kita finansinė institucija, kur turtas klientui yra laikomas.

brokeris veikia tiesiog kaip tarpininkas, kad sujungtų tave su birža ir pasakytų, kad tu turi tam tikrą akcijų kiekį ten ETFO, Apple, Nvidijos, Microsofto. Čia tiesiog iš papildomų vardų, bet mes turim suprasti, kad tas tarpininkas, nu, yra idėja, kad jis ataskaitas turi, prieigą duoda, tuos sandorius už mus padaro, kad, kaip mes pasakom pirkti, kad tai iš tiesų funkcionaliai įvyksta ir praeina visą tą procesą, kur nebeskambinam telefono kaip Wall Streetto jo ir nemokam žmogui ten, žinai, papildomus ten tūkstančius už tai, kad jis tai darytų už mus.

Tai mintis yra, kad tai yra tarpininkas, kuris neturi kažkokios atsakomybės už tai, kad tas, jeigu jeigu brokeriui kas nors nutiktų, kad jis pradėtų klientų pinigus naudoti tam, kad padengtų savo įsipareigojimus. Tai yra verslas, kuris iš savo operacijų pats dirba ir uždirba pinigus ir jis valdydamas tą turtą, nu, jis turi prieigą tam, kad įvykdytų visus tuos užsakymus, bet, nu, visas reguliavimas ir licenzijavimas būtent ir yra ta pagrindinė, kaip čia pagrindinis prioritetas tam, kad tas turtas išliktų atsietas, kad nebūtų prie jo kažko pridirbta.

Nu ir paimkim situaciją, kad, tarkim, kažkuris iš jų nusprendė nebevystyti veiklos. užsibankrutuoti irgi įmanoma, nu, bet čia dažniausiai jau įspėjimai gerokai anksčiau yra, nes jie dažniausiai yra ir listinguojami biržose, jie yra prižiūrimi ten ant ketvirčio ataskaitų. Nu tai yra labai sudėtingas verslas iš savo pusės, bendrai finansų pusę, bet daugelis mato tiktai kelis mygtukus, žinai, kuriuos paspaudžia ir viskas. Tai dabar, tarkim, kažkuris verslas nusprendė uždarinėti savo veiklą, nu tai pagrindinis procesas atrodytų maždaug, kad mes tą turtą persikeliam į kažkokią kitą vertybinių popierių sąskaitą.

Tai reiškia, atsidarau kitą vertybinių popierių sąskaitą, kitą brokerį, kurį aš išsirenku, pasakau jam, kad aš tikiuosi turto to, to ir to iš šito brokerio pas save brokeryje supildau, kad šitas, šitas ir šitas perkėlimas, nu visos mano pozicijos, kurias aš noriu į tą brokerį savaitę dvi pereina. Viskas. Ačiū visai. Yra tokių brokerių, kur taip lengvai neperkelsi? Nu vat aš turėjau blogą patirtį, bet nežinau, ar čia teisinga būtų juos pakišti po autobuso ratais, nes buvo brokeris, kurio licenzja buvo Anglijoje ir kai aš iš Anglijos grįžinėjau, Brexito visa situacija buvo, kur Europoje dar jų licencija nebuvo padengta, tai aš turto negalėjau perkelti, kol jie nesusitvarkė licencijos, o tai užtruko ten tris metus.

Tai šiuo atveju aš tada turėjau parduoti, susimokėti visus draugiškai mokesčius, kas buvo labai skausminga ir tik tada suinvestuoti vėl turtą atgal. Tai pagrindinis tikriausiai kabliukas yra, jeigu jūs turit vertybinių popierių sąskaitą, nu tai pasižiūrėkit, ar yra funkcionalumas. Nu, pirmas dalykas, ar yra licencijos ir reguliavimas. Čia iš iš karto šitą jo. Antras dalykas, ar aš turiu funkcionalumą, nes perkelti vertybinių popierius, taip sakant, kaip procesą mes turėtume turėti pačiame vertybinių popierių sąskaitos pasirinkime. Nu, ir čia j taip, tai dažniausiai kainuoja ten 200, 500 baksų tas pats perkėlimo procesas, bet kad apskritai jis egzistuoja.

Nu aš pačioje pradžioje, kai aš pagrindinius, kuriuos aš naudoju, nu tai aš atsidariau vieną, žinai, perkėliau iš vieną kitą atsidariau antrą persikėliau iš to. Ir dabar, jeigu kažką pradedu naudoti, kas yra didesnis žaidėjas mano portfelyje, nu tai nesvarbu, ar tie 2 300 žinai sumokėt, nu, kad tai kainuoja kaip procesas, aš ištestuosiu įsitikinti, kad tas turtas tikrai yra mano, nes jeigu jis yra mano, aš jį galiu perkelt. Jeigu jis nėra mano ir jis yra brokerio vardu, nu čia jau problematiškesnis pasirinkimas.

OK. gali PTFAS bankrutuot. Nu, pavyzdžiui, ten Spel S, Sxr SRX, koks ten tas yra ten, nežinau, bet koksai ten VVX tie visi kodukai. A gali tas į kurį aš investuoju, jisai bankrutuoti ir, pavyzdžiui, aš prarasiu pinigus. Nu čia čia tu kalbi apie tikerius, tai tikkeriai yra tie trijų, keturių, kartais penkių simbolių kombinacija. Dažniausiai raidėmis, kartais skaičiais. Tai SXR8 yra S&P 500, SPL yra SNP 500, a dar kažkur įvardinai XMAX, tai yra jo yra įvairiausių ir čia jie turi skirtingas strategijas patys iš savęs.

Tai čia biržoje prekiaujami fondai, taip sakant, ETFai. A dabar, kad jis pats užsilenktų, nu retas atvejis dažniausiai tą strategiją tiesiog sunaikina, tai reiškia sumažina, kad investuotojų nėra pakankamo kiekio. Tai jeigu mes liekam prie pagrindinių indeksų, kaip SNP 500 visas pasaulis ten ar FTS World indekso, ar MSI World, a nelabai tokių pavyzdžių yra. yra nebent mažesnių žaidėjų perpirkimas ir tiesiog to fondo pervadinimas iš savo pusės ir mes tada naujojo fondo turim tam tikrų vienetų šitame pasirinkime. A, bet kad pats užsilenktų, nu, mes vėl turim suprasti, kad mes argumentuojam, jog pasaulio indekso visi verslai vienu metu pradingo.

Tai reiškia, jeigu aš investuoju į S&P 500, tai yra 500 top Amerikos kompanijų. Nu tai top 10 kompanijų, kiekviena iš jų, man rodos, Lietuvos GDP veršyje bendrai paėmus vien iš pajamų, kai kurios netgi iš pelno eilučių. Nu tai jeigu mes taip naglai paimam tą pavyzdį, tai turėtų visi 500 verslų užsilenkti per tris mėnesius su jokių alternatyvų nebuvimo. Tai išeina taip, kad kai aš investuoju per tikerį, aš investuoju ne į tikerį, o tas tikeris perinvestuoja mano pinigus į tas visas įmones, ane?

Ir išeina, kad aš esu įmonių savininkas, bet ne to tikerio. Tai jeigu tikeris, pavyzdžiui, nuspręs užsidaryti, uždaryti veiklą, tai kur į kokį tikerį pereis mano, nu, nes tų S&P tikerių yra labai daug, kurie atkartoja pačio originalaus S&P veiklą. Mhm. Tai kas bus, jeigu, pavyzdžiui, tenai koks nors mažesnis neseniai atsidaręs stickeris nuspręs sustabdyti veiklą? Kaip kaip tada atsitiks? Nu, standartiškai tie procesai užtrunka, žinai, jeigu jų strategija būtų pakeisti, nes labai retas atvejis, kodėl uždarytų, nes tai yra labai populiarios strategijos ir gerai uždirbančios pinigus verslams strategijos.

Tai, kad uždaryti apskritai turėtų atsirasti kažkoks precedentas, kad, nu, yra logiška priežastis verslui nevystyti šitos veiklos iš savo pusės. Bet įspėjimai, pardavimai, nebegalėjimas pildyti pozicijas ir apribojimas tuose pačiuose brokeriuose, kad mes galim tik parduoti arba tik laikyti. Nu ir yra vėl finansinių institucijų įsipareigojimas, kad jeigu mes paleidžiam jau tuos biržoje prekiavimus fondus, mes jų negalim taip sugalvojam. Va, dabar sekmadienį, ai, pirmadienį uždarom, mes turim praeiti visą procesą, kaip žmonės galės išeiti iš tų pozicijų, kaip mes mažinsim, kaip mes kažkuriuo momentu, žinai, nuspręsim parduoti, bet parduoti, taip sakant, likviduoti tą turtą per ateinančius ten tris metus, penkis metus.

Iš tiesų, nu, per savo investavimo pavyzdžius aš nesu turėjęs nei vieno, pavyzdžio, kad mano kažkoks išsirinktas ETFas uždarinėtų veiklą arba, taip sakant, naikintų už tuos pasirinkim. istorija yra buvę, manau, yra, bet dažniausiai yra su tais labai pavieniais pasirinkimais, tai irgi reikėtų pasikasinėt. Žinai, gerą klausimą uždavei šitoj vietoj man pačiam edukacijai, bet nu aš esu kelis kartus nagrinėjęs, kur būdavo ir nebeegzistuoja, bet niekada nenagrinėjau pačio proceso, kas buvo su tais investuotojais, kurie buvo. Bet tai dažniausiai būna labai specifinėse nišinėse pasirinkimuose ten pabaigai.

Įsivaizduokim, kad dabar mus išklausęs žmogus yra edukuotas, finansiškai raštingas, jisai jau pasiruošęs investuot, jis jau investuoja, darbas padarytas, jis jau investuoja, jis jau viską daro. A dabar a Amerikoj labai populiaru, tenai visą laiką pasako a savo portfelį ar savo kažkokį tai, žinai, a strategiją pašnekovas, finansų ekspertas. Tai aš tavęs noriu paklausti, vat tarp to, ką mes kalbėjom, a visokie sutelktiniai finansavimai, ATFai, akcijos, kripto, a auksas, sidabras, a, NT, tavo portfelis kaip atrodo ir kaip šiaip įsivaizduoji, kad turėtų atrodyti portfelis, kuris būtų tvarkingas, taisyklingas, turintis mažiau rizikos, bet kurtų tą nepriklausomą finansinę laisvę ateičiai.

A, ar tai yra tiesiog vienas ETFas, S&P ir viskas ir daugiau nieko nereik turėti, ar čia reikia turėti daug visko? Pabandykim nupaišyti tokį portfeliuką, a, nuo kurio galėtų kažkas atsispirti, o kažkas atvirkščiai sakytų: "Nesąmonė, man per daug čia informacijos." A gal kažkas pažiūrės į tai ir paklausys ir įsivertins savo dabartinį portfelį. Gali papasakot savo arba tą tokį vizualizuoti, kaip tau atrodo taisyklingas, tvarkingas portfelis. suktas tas galinis klausimas, bet mano tikriausiai didžiąja dalimi apie 80% portfelio užima ETFai, tai biržoje prekiavimo fondai skirtingų strategijų, nes per juos galima siekti labai daug skirtingų sudėliojimų pas save.

Tai a turiu ne vieną, a bet vienas iš tokių viešų pasidalinimų, tai pas mane pagrindinė pozicija yra tas pats S&P 500, nes dalinuosi jau kiek penki metai iš eilės, kaip investuoju, į ką investuoju, kur pridirbu savo klaidas, kur triumfai, kur geras pasirinkimas, kur blogas pasirinkimas. Aš manau, kad čia vienas lengviausių būdų parodyti, kad iš tiesų tai darai, o ne tiktai, žinai, kalbi apie tai iš vadovėlinio pasirinkimo. Am mano turtingiausias pažįstamas žmogus turi vieną ITFą ir viskas, viską kišo į verslą, verslą pardavė, kažkuriuo momentu, viską sukišo į vieną ETFą ir vienintelis dalykas, kaip valdo, yra kešas ir vienas ETFas.

Tai kešas reiškia dviejų trijų metų portfelio, nu tai dviejų trijų metų išlaidų padengimas plius vienas ETFas ir kas metus parduoda vis tą pasirinkimą. Viskas. Tai tos strategijos ir kai sakau turtingas, jis tikrai jau nespręs problemų, kaip sakai, išeis šiame gyvenime jam nereikės dėl pinigų kažko pergyventi. Tai tos strategijos gali būti labai paprastos. Ir aš tikriausiai išskirčiau tokius etapus, kad iki pirmo 100.000 kuo mažesnis kiekis įrankių portfelyje ir nei vienas įrankis neturėtų kažkokiu būdu dubliuotis su kitu.

Nes didžiąja dalimi žmonės sako: "Aš girdėjau S&P 500 gerai, girdėjau NASDA gerai, girdėjau visas pasaulis gerai." Visi trys top dešimtukas akcijų yra beveik identiškas. Ten per vieną kompaniją pasikeičia. Nu tai kiekvienas įrankis turėtų arba likti tiktai tas vienas, arba jeigu kažkas prisideda, jis kažką turėtų pridėti tavo portfeliui, ar tai papildomą riziką suvaldymą, arba papildomą grąžą. Nu tai neturėtų būti kažkas, kad aš vat einu per saldainių alėją ir kišu visus saldainius į krepšelį ir viską apsipirkinėju. Taip, akcijų rinka labai norėtų, kad tu apsipirkinėtum visko, brokeris daugiausiai pinigų čionais užsidirbs.

Nereikia šito daryti. Vienas ETFas iki 100.000 yra be problemų. Nuo 100.000 1000 plius. Aš tada jau labiau gal truputį atsiremčiau į tą pusę, ar man reikia papildomo rezervo galimybėms. Tai reiškia, kad vat aš apsiperku per kažkokius didesnius pakilimus arba kažkas atsiranda, kas pasiūlo man galbūt skirtingų projektų, kurie man uždirbtų daugiau pinigų šioje vietoje. Ar aš norėčiau truputį daugiau fokusuotis galbūt į pasyvių pajamų srautą, kuris man duoti tam tikros psichologinės ramybės, žinai, šioje pusėje. A ar aš galiu dar 10 metų į priekį važiuoti su identiška strategija ir tikrai ne problema, jeigu atsakymas yra taip ir galiu važiuoti su tuo pačiu ETF.

Tai man taip gal paprastai imant nelabai yra priežasčių, kodėl žmogus turėtų turėti galbūt daugiau negu kokius penkis ETFus savo portfelyje. Penki teisingai subalansuoti jau yra per akis bendrai paėmūs. Gerai, tada čia galim ir sustoti. A, penki ETFai, trys ETFai, penki trys ETFai, kas yra gerai subalansuoti, bet be tikerių tiesiog kokios tai rinkos, kas tai turėtų būt? Tai vėl vienas ETFas visą pasaulį užima išsivysčiusios, besivysčiančios rinkos. Jeigu patinka ta tos proporcijos, kuriomis investuoja, viskas gerai, vienas užtenka.

Jeigu nori truputį daugiau kontrolės, skaidau į tris. Dažniausiai bus Amerikos gabalas, nes labai didelę dalį užima bendrai Amerikos. Antras bus išsivysčiusios rinkos be Amerikos. Nu tai kas yra įsivysčiusios rinkos? Europa, Japonija, kas tenais, Kanada, Australija. Šioje vietoje visos 22 šalys bendrai patenka į tą parametrą iš savo pusės ir ten jeigu atsidarysit, čia vienas toks populiariausių, didžiausių tikerių Europoje, XUS, EX pasiima. A trečias pasirinkimas būtų besivystančios rinkos. Nu tai Kinijos, Brazilijos, Taivanai, ten, Korėjos ten kažk jo, tai tai dar yra investable market, tai reiškia kur gali investuoti bendrai paėmęs, nes pavyzdžiui Lietuva dar visis Baltijos šalys nepatenka į besivystančias rinkas.

Mums dar reikia daug daugti iki kitos pusės, mes per maži bendrai paėmus. Nu tai šioje vietoje besivystančios rinkos turim suprasti, kad yra didesnės. Nu tai jeigu Lietuvoj investuojam į nekilnojamą turtą, čia žinai, nu tiesiog pajamos čia čia yra dar didesni žaidėjai, bet vėl pagal tokius vadovėlinius variantus nereikėtų galbūt labai užspausti ant besivystančių rinkų, nes, nu, matom, kad tose ekonomikose, labai didelėse ekonomikose, dažniausiai arba politinė rizika yra valdymo formų įvairiausių, arba ta pati, nu, tiesiog korupcija iš savo pusės ir tie verslai labai dažnai nukenčia iš tos pusės, bet turėt kombinuotą portfelį išsivysčiusių rinkų pagal savo norimą porciją ir besivystančių rinkų, nu, tai mes turim viso to pasaulio verslus viename portfelyje ir procentaliai tada kaip turėtų tai atrodyti plius minus a jeigu tu sakai neužspausti ten besivystančių

rinkų tai tarkim imkim Ameriką įsivystusčias rinkas ir besivystančias rinkas kaip turėtų procentaliai tai atrodyt tai jeigu žiūrim taigi į akcijų pusę nu dabartinis yra 60 25 15 aš galbūt Amerikos nespausčiau tiek daug nes ji labai išsprogo per paskutinius ten kažkiek tam tikrų nu paskutinius 15 20 metų aš galbūt važiuočiau su Amerika iki 50%, be išsvysčiusios likosi apie 30 ir besivystančios rinkos apie 20. Čia toks, man atrodo, truputį daugiau balanso turintis pasirinkimas, nors reikia suprasti argumentą ir kitoje pusėje, kuris sako, kad Amerika jau nebėra tik Amerikos verslai, nes, žinai, per kur mes žiūrim šitą laidą Amerikos verslus.

Per kur žinai, jeigu paimsiu didžiąją dalį technikos aplink mus, nu, didžioji dalis yra iš tos pačios Amerikos verslų. Tai žinai, Applas, Microsoftas, nu tai nėra vienos šalies jau ekonomikoj. Ten skaičiuojama, kad S&P 50% uždirba iš užsienio rinkonų. Tai irgi globalu. O tai išeina Kinija, Korėja, a Taios besivystančios ir tai viskas įeina. A Xiaomi, Hyundai, LG, a taigi čia viskas yra Korėjų Kinijos brendai ir jie yra besivystantys. Taigi jie milijardus daro dabar. Taigi jie ant pakilimo yra.

Tai žinai, yra ant pakilimo erdvės, yra ant nepakilimo erdvės. Tai vėl aš sakyčiau tikriausiai toks didžiausias tai Taivano semikonduktorių verslas, nes jis Taivaną ne veltui įstatė į ten top šešetuką, man rodos, dabar bendrai pagal už nuimtukas pasaulio verslū, intelektas. JP tai žinot gali pakeisti viena technologija, visos šalies ekonomika, ane? Nu tai bet pala numeris vienas verslas dabar Nvidija tikriausiai už Kanados visą laisvą rinką yra jau didesnė bendrai kapitalizacija savo. Nu tai čia vau, keistuose gyvenimuose gyvenam.

Ir dabar, kad pridėti prie šito, reikėtų suprasti, kad jeigu žmogus jaunesnis, viskas gerai su akcijų fokusu. A bet kuo mes esame arčiau to amžiaus, kada naudosime tuos pinigus, aš galbūt truputį daugiau pastumčiau ir į obligacijų pusę. Tai reiškia, pradedam žiūrėti į įrankius, kurie duoda fiksuotą grąžą tam, kad mes iš tų pinigų gyventume, kad atsirastų truputį stabilumas ne tiktai iš kainos svyravimo, o per tą patį brokerį pirkt obligacijas. Identiškai turim tuos pačius ETFus į obligacijas fokusuotus. Nereikia šitoje vietoje apsikrauti.

Ir nuo kokio amžiaus tu, sakytum, reiktų į obligacijas peridinet po truputį ir ko ir kokį kiekį savo pinigų permeti net? Nu aš gal ne dėl amžiaus remčiausi. Aš gal remčiausi, kad jeigu mes jau kažkur septyni aštuoni metai iki a laikotarpio kada pradėsim iš tų pinigų gyventi, va čionais reikėtų atsiremt. Tai žinai, kai kuriems tai bus 40, kai kuris 50, kai kuriems dar anksčiau, kai kurie žinai jeigu 40 aš finansinę laisvę pasiekiu, nu tai 33 reikia keisti šitą strategiją.

Tai a kokį tą gabalą reiktų permetinėt. Ir aš tai net negirdėjau, kad tokie ATFai yra obligacijų obligacijų rinka yra aš nežinau, kiek kartų didesnė už akcijų rinką. Tu geras, taip sakant, mes visi visiems paskolinom. Tai žinai, kai atsidarai visą pasaulį ir pasižiūri į skolų procentus, taip sakant, kiek kiekviena šalis skolinga, tai pagrindinis klausimas yra kam visi esam skolingi? Mes visi visiems. Visi, visiems yra skolingi ir labai dideles sumas ir tos sumos dar didėja, bet neaišku kam, nes tiesiog visi ant tiek susipynę.

A tas tą patį 100 dolerių sukam ratu. Visiškai nesi girdėjęs tą anekdotą gerą, žinai. Taip, taip, kad būtų čia labiau nuo rizikos tolerancijos priklausys, nes mes turim tiesiog pasiskaičiuoti, kad jeigu mūsų pagrindinė portfelio pozicija, kas yra akcijos, pakris per 50% ir mes dar visi išsiiminėsim tam tikrus procentus iš to portfelio, nu, kad nesudegintum to vadinamo nest eg, tos sumos, kurią mes sukaupiam pačioje pradžioje. Tai jeigu mes galim būt situacijoj, kaip pavyzdys, tarkim, pasiekiau finansinę laisvę, bet aš galiu labai lengvai grįžti į darbo rinką ir uždirbti ten papildomus 500 000 € tiesiog iš konsultacijų pusės, iš tokio, nu, galėčiau tą žingsnį, jeigu reikėtų padaryti.

Nu, tai šitoj vietoj mano rizikos tolerancija yra milžiniška. Aš galiu vis su portfeliu sėdėti tiktai akcijose. Man nereikia galbūt to fikso papildomo šalia. Tuo pačiu, jeigu aš žinau, kad aš jau net nesu paklusus darbo rinkoje ir aš dabar išėjęs galiu pragyventi tik iš savo portfelio, galbūt netgi 60 ar 80% to portfelio sėdi tik obligacijose, generuoja ten man 5 6%, bet aš labai ramiai sėdžiu, nes žinau, kad tik 20% portfelio svyruos kažkokiais didesniais kalneliais ir tai man įtakos nepadarys.

M ok. Nu jo, protingai, nes Jonink tau dar toli. Man dar toli. Gerai, aš jau paskaičiavau. Gerai. Ačiū, Emili. Mūsų laida buvo ganėtinai ilga, bet labai informatyvi. Ačiū tau. A aš tikiuosi, kad mes šiek tiek paedukavome mūsų žiūrovus ir jie priims teisingus sprendimus, pradės investuoti, nes, nu, investavimas tai yra mūsų pačių ateitis. Bet kokiu atveju nieks ir nepasirūpins, tiktai mes patys. A ir turbūt iš valdžios to laukti nereiktų, o laukti tik iš savęs. Tai mokykitės, skaitykite, domėkitės, nepriimkite visko, ką girdėjote už gryną pinigą.

Tiktai klausykite, kritiškai vertinkite ir domėkite patys. Tai yra labai ir svarbu. Ačiū tau. Ačiū tau. Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką, prenumeruoti. Mūsų jau 145+ 1000. Ačiū jums, kad žiūrite. Ačiū labai. Parašykit komentarą ir susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ