Kas keisis Lietuvos klimate per 50 metų: erkės, eglės ir 70 laipsnių intervalas

Klimato pokyčiai dažniausiai pasakojami per tolimus kraštus: tirpstantį ledą, skęstančias salas, uraganus kitame žemyne. Klimatologas ir ilgametis sinoptikas Silvestras Dikčius pokalbį pradėjo nuo skaičiaus, kuris matuojamas čia.

„Mes turim Lietuvos teritorijoj per pusę metų laikotarpiu, net per penkis mėnesius 70 laipsnių intervalą."

7:42 laidoje

Nuo minus 34 žiemą iki plius 36 vasarą. Tai ne prognozė ir ne modelis, o tai, kas jau buvo išmatuota. Ir tai reiškia labai praktišką dalyką: prie tokio diapazono tenka adaptuoti ir namus, ir ūkį, nes vienas sprendimas nebeatitinka abiejų kraštutinumų.

Erkės, kurių anksčiau tiek nebuvo

Antras pokytis jau matomas kiekvienam, kas vasarą eina į mišką, tik retai siejamas su klimatu.

„Erkės yra mūsų šylančio klimato pasekmė, nes tiesiog seniau žiemos būdavo gerokai labiau atšiaurios."

32:49 laidoje

Šiltesnė žiema nebeišnaikina populiacijos, todėl kiekvieną pavasarį startuojama nuo didesnio skaičiaus. Tai nėra jausmas, kad jų padaugėjo. Jų iš tikrųjų daugėja.

Tos pačios logikos tąsa yra sunkesnė. Per artimiausius 50 metų Lietuva, Dikčiaus vertinimu, greičiausiai atsisveikins su eglėmis. Ne dėl vieno įvykio, o dėl to, kad joms tiesiog nebeliks tinkamų sąlygų.

Kodėl programėlė neatspėja liūties

Klausiau ir apie tai, kas erzina kasdien: kodėl vasarą orų prognozės tokios netikslios. Atsakymas buvo techninis ir todėl įtikinamas.

Dauguma programėlių naudoja tą patį Europos modelį, todėl rodo tą patį rezultatą. Nesvarbu, kiek jų įsidiegsi, informacija bus viena.

O vasaros audros debesis iki 12 kilometrų aukščio išauga per kelias minutes. Modelis paprasčiausiai nespėja jo įvertinti, nes reiškinys gimsta greičiau, nei atnaujinami duomenys.

Kiek pakilo vandenynas ir ką daro miestai

Nuo 1900 metų vandenyno lygis pakilo apie 23 centimetrus. Iki amžiaus pabaigos prognozuojamas kilimas nuo 40 centimetrų iki metro, o tai jau grėsmė Majamiui ir Ramiojo vandenyno saloms.

Įdomiausia, kad miestai nebelaukia. Venecijos MOSE užtvara vien per du 2026 metų mėnesius buvo aktyvuota 30 kartų. Niujorkas planuoja 52 milijardų dolerių jūros barjerą.

Uraganų pusėje skaičiai panašiai iškalbingi. Uraganas Melisa Jamaikoje pasiekė 305 kilometrų per valandą vėją ir padarė 8,8 milijardo dolerių žalą, o tai yra 41 procentas šalies bendrojo vidaus produkto. Dėl tokių atvejų mokslininkai jau svarsto neoficialią šeštą uraganų kategoriją, nes penkios nebeaprašo to, kas vyksta.

Trys scenarijai

Iki amžiaus pabaigos Dikčius mato tris kelius. Optimistinis yra 1,5 ar 2 laipsnių atšilimas. Realistinis apie 3. Pesimistinis 4,5, ir tai, jo žodžiais, reikštų iš esmės kitą planetą.

Verta atkreipti dėmesį, kad net optimistinis scenarijus nėra grįžimas atgal. Tai tik riba, ties kuria pokyčiai lieka valdomi.

Buvo ir istorinė pastraipa, kurios nesitikėjau. Orų modifikavimas nėra fantastika: JAV Vietname vykdė slaptą operaciją „Popeye“, 1977 metais tai buvo uždrausta Jungtinių Tautų konvencija, o Dubajus debesų sėjimu iki šiol padidina kritulius 10 ar 30 procentų.

Ar orus galima valdyti

Viena pokalbio dalis skambėjo kaip sąmokslo teorija, kol paaiškėjo, kad tai dokumentuota istorija.

Vietnamo karo metu JAV vykdė slaptą operaciją „Popeye“, kurios tikslas buvo pailginti musoninį sezoną ir taip apsunkinti priešo tiekimą. Po to, 1977 metais, Jungtinės Tautos priėmė konvenciją, draudžiančią orų modifikavimą kariniais tikslais.

Šiandien tai daroma atvirai ir taikiai. Dubajus debesų sėjimu padidina kritulius 10 ar 30 procentų. Tai svarbu žinoti dėl vienos priežasties: kai kalbame apie klimatą, žmonės dažnai painioja du dalykus. Vieno debesies paveikimas virš konkretaus miesto ir viso planetos klimato kryptis yra skirtingų mastelių reiškiniai, ir pirmas antro neatsveria.

Ką su tuo daryti

Nepaisant visų skaičių, pokalbis nesibaigė pesimistiškai, ir tai buvo netikėčiausia jo dalis.

„Bet iš esmės sustabdyti šitą procesą tikrai dar įmanoma."

58:37 laidoje

Praktinė dalis paprastam žmogui yra ne apie planetą, o apie namus. Jei temperatūros intervalas yra 70 laipsnių, tai sprendimai dėl šildymo, vėsinimo ir izoliacijos priimami ne pagal vidurkį, o pagal abu kraštus. Tas pats galioja sodui, medžių pasirinkimui ir tam, ko verta tikėtis iš orų prognozės vasarą.