20 liepos 2026
Apie šią laidą
Transkriptas
Žiemą buvo -34, vasarą buvo vat jau 36 laipsnia šilumos. Per penkis mėnesius 70 laipsų intervalo. Ar mes turim kažkokį tai rimtą reikalą čia? Turim šiaip labai rimtą reikalą. Silvestras Dikčius, klimatologas, nepriklausomas klimato kaitos tyrinėtojas, vienas iš Nedaugelioje Lietuvoje dirba savarankiškai be jokios valstybinės ar korporacinės priklausomybės. Uraganas Melisa [muzika] padarė 8,8 milijardo žalą. Jamaikos 41% [muzika] šalies BVP. Tokie vaat miestai kaip Majamis, jie bus užsiimti. Vandens lygis iš tikrųjų pakilo apie 23 cm. Kiek dar tokių dalykų yra slepiama nuo žmonių?
Per artimiausius 50 metų greičiausiai atsisveikinsim su Eglėm. Tuimtai? Tai yra tiktai apie 8% Lietuvoj žmonių, kurie sako, [muzika] kad klimato kaitos nėra. Ar įmanoma pasaulyje atstatyti klimatą? Mhm. atstatyt. Ko gero, [muzika] bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Rytas, atsidarai laptopą, o ten 12 langų, 30 žinčių, penkios skubios ir dar kažkas skambina, kur tas telefonas.
Pradedi vieną darbą, po minutės jau kitas. Tada kažką greitai atsakai vietoj hello parašai help staiga supranti, kad visą dieną judi. Nu, bet kaip visada nieko iki galo nepadarai. Pažįstamas jausmas. Tiesa, tokiai dienai yra maisto papildas Neurozan. Jis skirtas, kai visko yra per daug, o reikia aiškumo ir susitelkimo, kad mintys nustotų šokinėti ir pagaliau susirikiuotų į vieną liniją. O kas keičiasi su Neurozan? Tavo kasdienybėj? Uždėtys nebeatrodo kaip chaosas. Lengviau išlaikyti fokusą, pabaigti pradėtus dalykus ir neperjunginėti dėmesio kas 20 sekundžių.
Ir svarbu, Neurozan nėra stimuliantas. Jis netempia ir nekelia nervinės įtampos, [muzika] tiesiog padeda tavo protui dirbti stabiliau. Viena tabletė per dieną ir viskas. Jei dabar jausmas toks, kad visko [muzika] per daug, užeik į manovaistinę.lt ir su kodu tap geresniu, gauk minus 40% nuolaidą. Mes su tavim šiandien aptarsime sakyčiau tokią šiom dienom labai opią temą dėl to, kad visai neseniai turėjome karščius, kur Skalambijo visa žiniasklaida jog tuoj bus rekordai ir žmonės ten krito ant žemės autobusuose verkia, kad kaip pirty.
Ir staiga praėjo kelios dienos ir dabar turime tokį rudenį, [juokas] liepos mėnesį, a, jog į rudenį būna šilčiau. Taip, labai keičiasi pas mus tas oras. Tai su tuvim kalbėsim apie klimatą. Ir aš prieš pradedant išsitraukiau tokią paskutinę šešių mėnesių pasaulio statistiką 2026 metų. Kokios katastrofos įvyko? Tai Brazilijoj 70 plius žuvusių per potvynius, Indijoj, Pakistane 46 plius laipsnio gegužės mėnesį. Čilėje gaisrų plotas yra 193% didesnis nei ankstesniais sezonais. Australijoj prarasta 400.000 haarų žemės. Prancūzijoj potvyniai prasideda jau vasario mėnesį, o Japonijoj buvo rekordinė žiema ir vasara.
ko nebuvo ilgus ilgus metus. Kai tu matai, kad vyksta tai per paskutinius šešis mėnesius, tau aplanko toks vidinis teiginys, kad čia jau rimti reikalai, ar tai tiesiog yra kažkoks pasikartojantis dalykas, kuris galbūt nebuvo užfiksuotas prieš 200 300 metų, mes tiesiog neturime tuo duomenų, bet tai natūrali tiesiog gamtos tokia kaita. Ar mes vis dėl turim kažkokį tai rimtą reikalą čia? Na, turim šiaip labai rimtą reikalą, tokį ilgalaikį reikalą. Prieš kokių 10 metų dar atrodė, kad visi šitie dalykai kažkur toli yra.
kažkur tai ten Afrikoj būna, Azijoj, čia ką minėjai ir Pietų Amerikoj kažkas visą laiką kažkur pasaulyje vyksta ir kartais žinių pabaigoj parodo, kad koks nors potvinis ką nors nusiaubia, bet per maždaug paskutinius 10 metų sveiki, laba diena atkeliavo ir į Europą, į Jungtinės Valstijas vis dažnėjantys kažkokie tai tokie nepatogūs, vis stipresni reiškiniai ir jų daugėjo ir daugėjo ir panašu, kad daugės. Tai klimato kaita taip nustumta visą laik tam informaciniam lauke, nes tai, ką tu perskaitei, visos šitos naujienos, jeigu nieko pasaulyje nevyktų labai tokio, jeigu nevyktų Europoje karo, tai jos greičiausiai iššoktų ir į Lietuvoj kažkokias antraštes.
Per žinias mes matytume, nebuvo nieko. Aš mano, na, socialiniuose tinkluose kažkoks tai srautas, vis tiek aš domiuosi šita tema. Tai aš matau šitas naujienas ir aš matau, kas vyksta pasaulyje ir kad vyksta labai daug visko. Ir iki šitos, apie kurią mes turbūt pakalbėsim šitos karščio bangos, kuri čia buvo neseniai Europoje, e, buvo prieš tai dar viena Europoje karščio banga, kuri Lietuvos nepasiekė. Pas mus taip ir buvo prieš tai, ten ganėtinai vesu atšilo ten iki 20 kelių laipsnių ir o Prancūzijoj, Ispanijoj jau ten buvo rimti karščiai, irgi pranešinėjo apie mirusius žmones nuo karščio.
Tai Lietuvoj gal vieną kartą per žinias kažkur iššoko, bet kol kol iki mūsų neatėjo, tai ta informacija liko kažkur šone. Čia žinai, kai tikrai turbūt gyvenime taip ir būna, kad kol neliečia, ai, tai čia kai serga kažkas, kažkokia liga, tai aš nesergu. Tai manęs tai nepalies, žinai. Tai atrodo, jeigu kažkur vyksta, tai ten ir vyks. Ir aš prisimenu, tu sakai apie 10 metų atgal, tai būdavo tokios frazės. Net mano tėvukas yra sakęs: "Oi, kaip gerai toj Lietuvoj.
Čia nei tornadų, nei potvynių, nei karščių, nieko čia nėra. Čia viskas visur kitur. Lietuvoj labai gerai gyventi. Nu ta žiema pragyvensim, bet užtat čia nėra tokių ekstremumų. Panašu, kad gal ir tai keičiasi. Kaip tu matai Lietuvos situaciją? Na, jau turėjom tą karščio bangą. O jeigu kalbėt apie tokias chichines nelaimes, ar tikėtina, kad tai gali, nežinau, dar mūsų kartoje, a man 40, kažkam 50, mes dar savo gyvenime galim, tai ypač jaunimas, kuriam 20, jie savo gyvenime gali tai patirti to, ko Lietuvoj neturėjo anksčiau.
Mus pasiekė tos didelės karšto oro masės. A ir joms iškeliaujant susiduria šiltas ir šaltas oras. Na, ir įvyksta tų pavojingų reiškinių tikrai, bet jie vis tiek nėra tokie, na, kaip kažkur pietų ar centrinėj Europoj, kur dar yra kalnų. Įsivaizduokim, jeigu kalnuotoj vietovėj krenta tokia, na, stiprus lietus, kuris Vilniuj ten apsia gatves, tarkim, kuriam laikui, tai ten susidaro tiesiog didžiuliai vandens srautai, tekantys nuo kalnų ir kyla potviniai, kurie jau ten plauna, neša automobilius, namus gali versti ir panašiai.
Tai mes šiuo atveju esam tokioj ganėtinai saugioj zonoj. E, pas mus gali būti tikrai pasiekti galim karščiai, gali pasiekti stiprus lietus, pavojingi reiškiniai kažkokie, tai, na, gali dėl kylančio vandens lygio vis labiau įsiliet vanduo, tarkim, į Klaipėdą kažkokio tai stipresnės audros metu. Bet mes čia Lietuvoj pakankamai dar saugiai gyvenam ir ateinantys dešimtmečiai tų reiškinių daugės. Jų dabar daugėja. Draudikai tą labai stebi per paskutinius penkis metus sako, na, kelias procentų yra išaugę draudiminių įvykių, susijusių būtent su orais.
Tai artimiausiu metu, artimiausiais dešimtmečiais viso toės. Kiek tiksliai, kur kas bus, prognozuot neįmanoma, bet reikia ruoštis. Realiai ko mums labiausiai reiktų turbūt bijoti ir prie ko prisitaikyti, tai čia ir ūkiui, ir visam gyvenimui, tai yra būtent orų permainos temperatūros atžvilgiu. Tai yra didžiausias mūsų mūsų pavojus. Pažiūrėkim, žiemą buvo, vat, sakiau, min 36 ir da ne-34 buvo žiemą, o vasarą buvo vat jau 36 laipsnia šilumos. Reiškia, mes turim Lietuvos teritorijoj per pusę metų laikotarpiu, net per penkis mėnesius 70 laipsnių intervalą.
Mes gyvenam, nu tikrai gaunasi labai ekstremalu, nes tu turi gyvent tokiom sąlygom, turi adaptuotis, turi turėt tam pasiruošęs ir, na, ir namus savo, ir daiktus savo. M tai yra tam tikra ekstremalumo forma, kad šaltuoju sezonu, kadangi mes esam dar pakankamai toli šiaurėj, gali vis tiek ateit kiek tas klimatas kol kas bešiltėtų per artimiausius dešimtmečius. Bendra tendencija, reiškia, bendra tendencija šiltėjimo, bet op atsiranda kažkokių tai laikotarpių, kai arktinis oras čia mus kapoja. Aš aš mačiau, kad Europoj vidutinis, man atrodo, vidurkis temperatūros yra pakilęs iki trijų laipsnių, ane?
Žadama, kad pakils iki dviejų šiuo atjų, ane? A planuoja, kad iki šimtmečio pabaigos trim laipsniais pakils. O kaip Lietuvoj? A pavyzdžiui, jeigu tas pokytis ir Lietuvoj vyks, ką vat žinai, kai sako ten vienu laipsniu, dviem laipsniais pakils, nu atrodo, kad čia nieko nereiškia. Ką reiškia būtent, kai tu tą žinai, ane, ir vat tu paprastam žmogui galėtum paaiškinti, kai sako vidurkis pakils vienu dviem laipsniais, ką tai duoda a visam klimatui? Ką tai duoda žmonėm? Vat suvokti, kiek tai yra svarbu?
Taip, tai įsivaizduokim dabar Lietuvos metinis metinė vidutinė temperatūra šiuo metu yra a apie 7p laipsnius to tiek svyruoja vidurkis. Jeigu mes pakeltume tą temperatūrą iki 10, tarkim, tai jau būtų kažkur tai vat Paryžiaus temperatūra. Ir aš, beje, dabar buvau Pietų Korėjoj ir, žinai, aš ten skaičiau apie orus ir man labai nustebino, kad jų klimatas šiaip yra ganėtinai panašus. Mes beveik toj, nu, gal šiek tiek jie yra šiltesnėj juostoj negu mes. A gal jie kaip Paryžius koks, ane, piečiau šiek tiek, bet pas juos būna irgi žiemos.
Jie turi labai išreikštus sezonus. Pavyzdžiui, pas juos kovo pradžioj staiga ateina pavasaris. Pas juos Sakuras žydi kovo mėnesį, pas mus gegužės mėnesį, ane, ta prasme, tas dviejų mėnesių skirtumas, bet pas juos, pavyzdžiui, aš buvau gegužės mėnesį, vidury mėnesio, tai buvo atskridau toksai + 20 lietutis, žinai, viskas artėjo birželis, birželis, paskutinės dienos staiga + 30 ir kaip laikėsi savaitė, taip ir laikėsi. Ir aš po to galvoju, kaip čia taip greit keičiasi. Ir aš skaitau, žinai, a, informaciją, kad pas juos žiemos yra išreikštos trijų mėnesių, pavasaris trys mėnesiai.
Ta prasme, kiekvienas sezonas labai aiškiai turi savo ribą ir labai yra išreikštas. Plius žiemos yra labai giedros, bet šaltos būna iki min 15, bet giedra saulė. Kas yra pas mus kitaip? Kodėl, pavyzdžiui, mūsų žiema, kai pas mus yra a žiema, kad ir bus kokia minus penki, vis tiek pas mus yra cepelinis dangus. Kodėl mes neturime žiemą saulės? Ir čia net buvo vienas sausis prieš porą metų. Kai mes žiemą turėjom tiktai penkias valandas ar kiek ten tos saulės, kuo taip tas ypatingas Lietuvos klimatas, kad čia saulė mūsų nepasiekė.
Taip, tai jeigu žiūrėtume Pietų Korėją, tarkim, tai jų klimatas yra labai veikiamas Azijos kontinento. Vat kai sakai, kad žiemą šalta ir giedra, tai virš Azijos kontinento susidaro aukštos slėgio sritis. Paprastai žiema jin yra labai šalta ir giedra ir jinai stabili. Ten stabiliai yra giedra. E, tada keičiasi sezonas vėlgi labai aiškiai priklauso nuo to, kiek gauna saulės. Mes Lietuvoj visai kitaip. Mes esam vidutin vidutinėj toj platumoj, kur mūsų orus iš esmės formuoja Atlantas. Nuo Atlanto eina tos drėgnos ir, na, dažnai vėios ir permainingos oro masės.
Jeigu eina nuo Atlanto, mes turim pakankamai drėgnus, debesuotus ir vėus orus. Kartais persimaišomės, ateina iš pietų kažkokia tai oro masė. Vėlgi gali būt jinai atnešt gali lietaus, e, bet ir šiltesnį orą. Iš esmės, na, vidutinių platumų klimatas, jisai pasižymi tuo, kad jis labai nepastabus. Ką mes turim Lietuvoj, tai visą laiką pokyčiai kažkokie tai mes matom ateina į kažkokį tokį kaip lūpas kažkoks tai ir kartojasi, ane, reiškia cirkuliacija nusistovėjo ir kas keletą dienų ten atkeliauja kažkoks žemo slėgas, kuris atneša lietaus, praeina, šiek tiek atšyla, vėl tas pats.
Ir pas mus vyksta tokia, na, toks cikliškumas tam tikras. nusistovi kažkokia cirkuliacija, mes galim turėt keletą savaičių panašius orus, šalta, pavyzdžiui, arba karšta. Dėl to tas tie skirtumai yra didesni gerokai vidutiniuose platumose, nes pas mus yra tam, na, daug pakankamai chaoso. Ten šiaurėj šaltis, pietuose šiluma, jie stumdosi tenais visaip tarp tarpusavy ir nėra kažkokios tai taisyklės kiekvienam sezonui, kiekvienas sezonas yra unikalus. kaip jie ten susistdys. Tai aš kaip suprantu, reiškia, mes kad ir turėsime vidutinės temperatūros atšilimą, tai mes vis tiek esame veikiami a vidutinės platumos, Atlanto, Šiaurės, tai mes vis tiek neturėsime tokio gražaus oro, stabilaus kaip Pietų Korėja.
Vis tiek turėsim maišalynę tik šiltesnio. Taip, iš principo taip. Ar nebus taip ateityje, jog jau noriu šiek tiek prie pasaulio pereiti nuo Lietuvos, a, kylant vidutinei temperatūrai Europoje, Afrikoje, a kas jau yra vyksta turbūt labai daug yra emigrantų iš Afrikos, imigrantų Pietų Europoje, kurie dėl klimato a persikelia gyventi. Ar nebus taip, kad ateityje po tų 30 35 40 metų mes turėsime didžiulę imigraciją žmonių iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, kurie bėgs nuo to klimato dėl sausros, dėl to, kad negalės išauginti grūdų, išauginti maisto ir Baltijos šalys, Skandinavijos šalys a taps tuo prieglobsčiu, kur dar vis galima bus auginti a įvairius, žinai, augalus.
a ir visus kitus dalykus a kas tenai jau dėl klimato mirs. Ar tokia tendencija iš viso galima ir jeigu jinai numatoma, nes kaip tu sakai, tendencija jinai yra, a ar tam ruošiamasi? Tai tendencijos yra labai aiškios pasauly jau dabar yra vyksta klimato migracijos ir perkėlimai dėl klimato, kad žmonės, na, palieka tam tikras teritorijas, nes klimatas ten darosi nebepalankus. netgi tose pačiose Jungtinėse Valstijose, Jungtinių Valstijų viduje žmonės palieka tam tikras teritorijas dėl to, kad, na, nusprendžia, kad per daug yra, tarkim, uraganų, jie yra per stiprūs, jie nebenori atstatinėti savo namų ten kas kažkiek laiko ir patirti kažkokias tai tokias grėsmes ir įsikrausto į ramesnes teritorijas.
Pasaulyje. Tokį pavyzdį pateiksiu. Man jisai labai kasdieniškas. Mėgstu kavą. Daugelis mūsų geriam kavą. Ir neseniai buvo tokia praėjo žinutė iš ekonomistų, kad brango kava ir jinai brango būtent dėl klimato pokyčių. Pasauly yra tokia vadinama pupelių juosta, reiškia, kur daugiausiai užauginama kavos. Na, tai mes daugiausiai žinom, kad Brazilija, bet per visą pasaulį, reiškia, eina ta pupelių juosta. Tai kava pasirodo labai jautrus dalykas klimatui, tam kad užaugtų ta pupelė, kuri mus pasiekia jau sumalta, bet vėlgi kavos pupelė tokia kaip uoga atrodo, tie kas nežino.
E tai jai reikia labai specifinių sąlygų klimato. Turi būt tam tikrą metų dalį atitinkama drėgmė, turi būt saulėtumas atitinkamas turi būt temperatūra apie 20° vidutinė, kas, na, labai daug šilta. ir dėl klimato kai kurio kai kur tose teritorijose dėl klimato kaitos tiesiog na darosi per karšta, nebepalanku kavai augti. Tai e kai vyksta nederlius, na tai nukenčia, reiškia, tie ūkininkai, ten apie 120 milijonų žmonių dirba, reiškia, visam pasauly su kavos auginimu susiję apie 120 milijonų žmonių. Ir manoma, kad ne taip jau čia ir negreitai už 2025 me dėl klimato pokyčių apie pusę tų teritorijų, kur dabar auginama kava, jos taps greičiausiai nebetinkamos kavai augint.
E dirvožemis keisis dėl dėl pasikeitusio, na, ir drėgmės kiekio. Per karšta kai kur gali tapti. Tokios tiesiog karščio zonos, kurios, na, nebetiks kavą augint, jos greičiausiai nelabai tiks apskritai kažkam augint. Tai tai nėra tokia šiuolaikinė kažkokia tai na šiuolaikinis žemės ūkis, kurie galėtų lengvai persiorientuot, paimt ten kažką tai pakeist šiltinamius pasistatyt ir panašiai. Tai reiškia, kad dalis tų žmonių neteks tiesiog savo pragyvenimo šaltinio dėl klimato besikeičiančio. Jie turės kažkur judėt. Kur jie judės? Na, savo valstybių viduje turbūt kraustysis į miestus, jeigu jie miestuose gaus darbo ir veiklos puiku.
Jeigu negaus, dalis tų žmonių gali tapt klimato pabėgėliais. Pradėkime nuo mūsų laidos partnerio Apolo kino klausimą, kuris užduoda klausimą iš filmų ir jisai dovanoja du pakvietimus jums, žiūrovai. Tai rašykite komentarą, vienas iš jūsų laimės pakvietimą. Tai ką tik buvo sukurtas latvių animacinis filmas Flow. Ar teko matyti? Taip teko. A apie katę, plaukiančią valtimi potvynių nusiaubtu pasauliu be žmonių. Laimėjo šių metų Oskarą. Ir a jų klausimas, kaip tu galvoji, pagaliau žmonės supras, ar jie vis dar galvoja, tai tik pasakai rytoj vis tiek grįš prie savų reikalų ir nieko čia nebus.
Šiaip labai gera animacija, jinai tokia lyg ir vaikiška, bet iš tikrųjų tai suaugusiems skirta. A kas ją atsimena, tai ten tokie keli labai įdomūs akcentai to tam animaciniam filme, kad taip pasaulyje nebėra žmonių, likę tiktai gyvūnai ir tie gyvūnai bando kažkaip tai išsigelbėti. Įdomu tai, kad pasaulis tai toliau be žmonių sau tvarkosi. Ten kažkas vyksta, pasaulis egzistuoja, reiškia, taip. Reiškia pasaulis be mūsų žemė, kai sako, na čia žemei blogai, tai žemė be mūsų kažkur tai gali egzistuot.
E apie žmones, kurie, na, neigia šitą problemą, apskritai nenori apie ją galvot. Aš labai skirtingų matau to priežasčių iš esmės, kad dažnai jie jinai labai sudėtinga yra. Tai, ką mes čia kalbam, tai paliečiam tiktai labai mažą jos dalį. Ir aš manau, kad žmonės dažnai iš to nesupratimo jie ieško labai paprastų atsakymų ir ateina iki tokio paprasto atsakymo, kad ai, tai čia viskas, kažkas sugalvojo, čia kažkas nori kažką apgaut, tik nelabai aišku, kas ką nori apgauti ir ir kodėl turėtų apgauti ir kokio mąsto čia turėtų būt apgavystė.
Iš esmės tai iš tikrųjų Lietuvoj yra ir net ir tyrimai daryti, sociologai tokius tyrimus darė. Tiesa, paskutinis toks jau rimtas buvo pakankamai seniai 2017 berods darytas, kad yra tiktai apie 8% Lietuvoj žmonių, kurie sako, kad klimato kaitos nėra. Ten yra yra labai nedaug. Mane tikrai nustebino tie duomenys ir aš nemanau, kad dabar jie būtų labai smarkiai pasikeitę. Galbūt kažkiek tai tas skaičius yra kitoks. E, aš manau, kad tai, ką mes matom tą tą neigėjų skaičių, e, tai matom tiesiog tą efektą, kad tie žmonės mėgsta garsiai labai pasisakyt.
O tie, kurie turi kažkokią tai, na, nuovoką apie tai, turi labiau gal kokios tradicines pažiūras, jie tiesiog apie tai nekalba, nes iš tikrųjų ta tema yra tokia ilgalaikė. Čia dešimtmečius apie tai kalbama, kartais tyliau, kartais garsiau. Supranti, kad dar dešimtmečius bus apie tai kalbama, tai tikrai norisi ir negalvot apie tai. Jei tu nesi papildų žmogus, super, taip bent nepirksi to, kas gražiai atrodo, bet nieko nereiškia. Vienas paprastas filtras skeptikams: Rinkis [muzika] gamintoją, kuris realiai valdo kokybę, o ne tik priklijuoja etiketes.
Biotech USA būtent taip ir pozicionuojasi. [muzika] Ilgametė patirtis, skaidrumas, nuosavos laboratorijos ir gamybos linijos. Plius jų produktus renkasi sporto klubai ir profesionalai. Net FC Barselona futbolo klubas ir jų global partneris sporto papildų kategorijoje. Tai vieni žinomiausių sporto mitybos maisto papildų gamintojų Europoje, dirbantys jau daugiau nei 25 metus. Jų asortimentas žiauriai platus. baltymų produktai kreatinai [muzika] aminorūgštys, vitaminai, mineralai ir papildai, kuriuos žmonės renkasi energijai, koncentracijai ar atsistatymui rutinoje. Ir jeigu jūs norite pasižiūrėti absoliučiai visą Biotech USA papildų liniją, būtinai užsukite į misbiceps.lt, [muzika] kurių nuorodą rasite aprašyme.
yra paskaičiuota, kiek vat jeigu žmogus a tarkim nustoja važinėti automobiliu, persėda į autobusą, a tarkim, nežinau, ten ledines lemputes susideda ten, nežinau, gal a maistą kažką pakeičia. Kiek vat žmogus gali klimato kaitai padaryt įtakos, jeigu jisai viską idealiai darys. vienas žmogus tai negali padaryt. Nu, bet jeigu, tarkim, šalis, tarkim, Lietuvos šalis, vat visi idealiai pradėtų gyventi versus a nežinau, tenai a Trampo kokia nors gamykla viena, ar tikrai ta Trumpo ar mes tikrai tiek daug galima pakeisti?
E čia yra sudėtingas klausimas, nes jisai toks labai pesimistinis yra, nes iš atskleidžia, ane, iškart atskleidžia, kiek kokia yra didžiulė pasaulinė tarša. A tai galim žmonės pasiduos tada jo Europos Sąjunga, visa Europos Sąjunga, aš nekalbu Lietuva, Prancūzija, ten Vokietija, Lenkija, visa Europos Sąjunga apie 7% pasaulio šiltinumo efektą sukeliančių dujų išskiria. Didžiausias teršėjas šiuo metu yra Kinija. Apie 30%. Vau. A, Jungtinės Valstijos dabar berods apie 15 šiuo metu. Bijau sumeluot, vat užkrito šitas skaičus. Kaip tu žiūri į tai, kad Trumas išėjo iš Prancūzijos konvencijos tos dėl šiltnamio efekto viso ir jisai sako: "Viskas, mes išeinam ir dabar visas gamyklas paleido?"
Tai be abejo, kad neigiamai žiūriu apskritai tie, kas supranta problemos esmę, Trumas daug griauna kažkokių tai egzistuojančių sistemų, griauna egzistuojančią tvarką ir jis jis yra toks klasikinis klimato kaitos neigėjas, mąstantis va tokiom į 20 amžiaus 20 amžiaus tokiom kategorijom, tai jis yra klasikinis klim ima to kaitos neigėjas. Be abejo, kad jisai atstovauja naftos korporacijas, kurioms, na, bet koks naftos gavybos mažinimas ir naudojimas yra nenaudingas. Tai Trumas griauna kažkokią tai pasaulinę tvarką visose srityse ir su klimatu jisai, na, sukuria tokią tendenciją, kad žmonės nusivelia, niekas nebenori to daryt.
Kokį poveikį gali turėt tai, kad aš vienas važinėju su viešuoju transportu, kai Trumas sako: "Drill, baby, drill, gręžkim kuo daugiau išgaukim naftos, vartokim moką tam, kad nestatytų saulės jėgainių, kad galėtų vėlgi kuo daugiau naftos būt naudojama." Tai dabar labai sudėtinga iš esmės sakyt žmonėm, kad jūs čia būkit kažkokie vat susiturėkit, nevažinėkit čia daug su mašina arba čia mažiau skraidykit, kai tu matai, kad už Atlanto vyksta visai kiti dalykai ir istoriškai Jungtinės Valstijos yra didžiausias teršėjas. Dabar Kinija daugiausiai išmeta, bet istoriškai tai JAV yra apie 30% visų šiltų dujų išmetus.
Aš neturiu a tokį įdomų faktą, kad Exon Mobile a yra teisiamas Connecticute už tai, kad dešimtmečius klaidino visuomenę, nors jų mokslininkai žinojo jau tiesą nuo 70-ųjų metų a apie visą užterštumą ir visa kita. Man įdomu, vat kiek dar tokių dalykų yra slepiama nuo žmonių. Kažkokių tokių konkrečiai slepiamų jie [atsikrenkščia] mūsų greičiausiai ir nepasiekia. Iš esmės vyksta visam pasauly didžiulis lobizmas, kai vyksta klimato tarptautinės klimato kaitos konferencijos, kur visų pasaulio šalių atstovai susirenka ir ten diskutuoja kartą per metus, ką mums dabar daryt su klimatu, tai toje konferencijoje būna keli tūkstančiai dalyvių, iš kurių kokių pusė yra klimato kaitos yra naftos korporacijų lobistai iš esmės, nes, na, laisvam pasauly tai neuždrausta eiti daryti poveikį, kalbėti su žmonėm, veikti politikus.
Tai aš manau, kad ir Lietuvoj tie politikai yra veikiami, nors mes esam, na, toks mažas žaidėjas, bet vis tiek mes vartojam tuos naftos produktus ir naftos kompanijos, be abejo, kad nori, kad tų produktų vartotų daugiau. Tas vyksta Europoje, tas vyksta visame pasaulyje. Jungtinės Valstijos labai seniai susiduria su ta problema, nes kažkaip tai kai buvo pradėta kalbėt apie klimato kaitą, tai turbūt labai greitai buvo suprasta, kad, na, neteks pelno tiesiog jeigu pradės vystytis kažkokios tai technologijos, e, kurios gamina elektrą kažkokiais galbūt naujesniais būdais arba ten žaliosios technologijos, bet dar, tarkim, prieš 30-40 metų apie tai buvo pradėta kalbėt, tai be abejo, kad suprato, kad jie neteks pelno na stengiasi atsikovoti tai atsikovoti tas t tas savo vartotojų dalį, na, kad neįvyktų tas pokytis.
Aš jau šiandien užsiminiau a su tavim apie tą, kad nori įvesti tą neoficialią šeštą kategoriją. Tai 25 metais uraganas Melisa Jamaikoje Mhm. pasiekė 305 km per valandą vėją. Čia Formulės 1 greit, ta prasme, 305 km. Aš kaip čia v tai čia ta prasme, jeigu tas vėjas į mane tai kai sieną kokią žinai a padarė 8,8 milijardo Amerikos dolerių žalą. Tai yra Jamaikos 41% šalies BVP. Mhm. Vau. Taip. Kosmosas. Ir mokslininkai jau kalba apie neoficialią šeštą kategoriją, nes šitas jau šitas uraganas jau nepataiko į penktą, jau svarsto apie ar tokie, pavyzdžiui, uraganai, jeigu jie tenai vyksta, tu sakai vat naujų nesusidaro, ar gali kažkaip taivykti taip, kad jie, pavyzdžiui, pakeistų ir ties pusiauju į Europą ateitų?
Nes mes kol kas girdim visą laiką ten vat ties ties kažkur tai a Majamių, Florida, tenai vis juos nuneša kiekvienais metais. Tu girdi, kaip ten to a nelieka tų salų nieko? Jie ateina, jie ateina, bet jie ateina jau kaip kaip tiesiog paprasta audra. Jie keliauja pale Jungtinių Valstijų pakrant į viršų pro Niujorką. Taip, tad pro Niujorką tada transformuojasi ir gali perkeliaut visą Atlantą ir atkeliauti iki Europos. Ir tai taip pasitaiko. Jie, bet jau kai jie atkeliauja iki Europos, vis tiek čia pas mus yra per šalta, kad jis išlaikytų tą uraganinę galią ir ateina tiesiog kaip audrelė kažkokia.
Tai dar tu vat užsiminei apie vandens lygio pakilimą. Taip, ir yra du dalykai, kuriuos galime aptarti. Tai Venecija, jau daug metų apie Veneciją yra kalbama, kad po kažkiek metų Venecija atsidurs po vandeniu. Netgi yra, nu, ta prasme yra a toks žemėlapis buvo kaip ir Danijos dalis, ten atsidurs po vandeniu. Ir, beje, kad Venecija yra tokia mozė, a jeigu nieks nežino, tai pasidomėkit. Tai yra barjerinė sistema, a, kuri per pirmus du 2026 metų mėnesius buvo suaktyvinta 30 kartų, nors ji buvo projektuota kaip atsitiktinė sistema, kaip tiesiog apsaugos sistema, jeigu kada prireiktų, bet jin jau 30 kartų buvo suaktyvėjus per tiktai per kelis mėnesius.
Tai a kaip kaip tu matai ateitį a jeigu jau taip dabar jinai intensyviai veikia, kur buvo planuota, kad jinai čia tipo gal kada suveiks ir su tuo vandens kilimu, gal tikrai čia laukia įdomūs laikai su Venecija? Vandens lygis iš tikrųjų kyla nuo 1900-ųj iki dabar pakilo apie 23 cm vandens lygis. Labai nedaug atrodo, ane? Va kas čia yra. Nu taip, bet tai jau lemia, reiškia, kažkokius tai kažkokiom tai teritorijom tai yra pavojinga, nes pats vandens lygis jisai, na, jūra nėra taip, kad taip va pakilo ir laikosi.
Reiškia, kad jinai eina į krantą giliau. Jinai bando vis kranto kažkokią tai dalį atkovot. Ir audrų metu tas lygis, reiškia, prie kranto net ir Klaipėdoj tas yra jaučiama, kad tikimybė, kad į miestą išsilies vanduo tampa vis didesnė. Dabar, jeigu žiūrim kažkokias prognozes, tai dabar vidutiniškai pasaulinis vandenynas pakyla apie 0, na, beveik pus cm per metus. Tai vėlgi atrodo labai nedaug. E, ir prognozės yra, kad iki pakils nuo 40 cm iki metro. Ir ką tai reiškia? Tai metras tai reiškia jau daug.
Tai reiškia tokie vat miestai kaip Majamis jau ten greičiausiai įtvirtinimų nebeužteks. Jie bus užsiimti. yra ramiajam vandeninės salos, kurios yra labai žemai. Tokia, pavyzdžiui, sala tų valų galbūt yra girdėta, daugiau ten tų smulkių salelių yra. Tai jie jau kalba apie tai, kad jiems reikės tiesiog išsikraustyt. Jiems tai yra jau visiškai egzistencinė grėsmė. Jie turės palikti tas salas kažkur tai apsigyvent kitur, nes ten nebebus įmanoma gyvent. ten gal ir išliks kažkokia palmė išlindus, e, reiškia, bet ne, nebegalės, reiškia, gruntinius vandenis semia, audrų metu tiesiog visiškai salą užsemia, nebebus ten įmanoma gyventi.
Tai tas, ta pati Venecija, reiškia, jeigu vandens lygis kyla metru, tai jau jinai susiduria su gerokai gerokai didesnėm grėsmėm ir jau neaišku kokias ten tas sistemas turi turi statytis. Tai Venecija taip kalbama apie tai, kad na ne dabar dar mes galim ten nu vykt ir pasigrožėt, bet kad po kokių 100 metų nebeaišku kas bus su tuo miestu. Ten kažkokių esu girdėjęs fantastiškų projektų, kur siūlo tiesiog ją kažkaip visą paimt, visą miestą ten paimt, iškast ir pakelt šiek tiek, pastatyt kažkokius polius, kas, na, šiaip man atrodo polių kažkaip, bet naoma, kad techniškai tai būtų nelabai įmanoma padaryt.
Galbūt, galbūt ateis kažkokios tai pigesnės technologijos ir pakels visą Veneciją, kad ir toliau turistai galėtų važiuoti ir ten grožėtis arba taps nauja nauja Atlantida. A, apie Niujorką tu užsiminei, tai aš irgi išsirašęs esu tą faktą. Šiaip įdomu, gal galbūt gali žmonės pasiskaityt, a, kad Niujorkas stato 52 milijardų vertės jūros barjerą. Tai yra 12 konstrukcijų, 14 metų statybų darbas. pradžia bus 2030 metais. Tai būtent tą nuo Long Islando, man atrodo, visą taip tokią sieną darys prie Niujorko.
A ir jie jau į ateitį numato jau tą būtent vandens pakilimą, nes ten jau ir buvo tų stichijų, kai čia prieš kiek aštuonis metus ar kada čia tą visą Niujorką užpylė ten taip metro visas užpiltas buvo ir nuostoliai yra milžiniški. Dėl to vat tas skaičius ten daug tų milijardų yra investuojama ir tai jau yra kaina iš esmės su kuo mes susiduriam. Vat, kad keičiantis klimatui darosi kažkokios tai nepalankios sąlygos. Tai yra kaina, kurią turi susimokėti ir ir tokie miestai, na, kaip Niujorkas, jie numatydami ateitį, tam ir reikalingos tos iš esmės prognozės, kad mes galėtume apsisaugot.
Ne tam, kad čia reikėtų gąsdintis kažkaip, tai kas čia dabar bus, čia mes visi prapulsim, bet tam, kad galėtume kažkaip pasiruošti, adaptuotis ir apsisaugot. Adaptu yra tokie negrįžtami taškai, ane, ir turbūt mes esame pasiekę jau tam tikrus dalykus, kur jau atgal niekaip nesugrįšime. A, turime mūsų partnerio Volfo Engel klausimą ir jisai klausia: "Lietuviis vidutiniškai skrenda du kartus per metus atostogų. vienas skrydis kur nors į Barseloną ir atgal atgal išmeta tiek pat CO2, kiek automobilius per tris mėnesius.
Reiškia, vienas skrydis pirmyn atgal tiek pat, kiek kiekvieną dieną važinėjant automobiliu tris mėnesius. Tai galime rūšiuoti šiukšles, važiuoti dviračiu, bet ar visa tai tiek padeda, kiek mes padarome žalos kitur, pavyzdžiui, vienu skrydžiu į Turkiją? Taip, skrydžiai yra labai nepatogus dalykas toksai, kad skrisdamas žmogus turbūt tai yra ta veikla, kur mes galim užteršt labiausiai, e, būtent šiltamą efektą sukeliančiomis dujomis. E, dėl to rekomenduojama skraidyti, na, mažiau man tai skamba kaip nesąmonė, nes mes gyvenam visuomenėj, kur visi nori skraidyt ir daug skraidyti, tai yra mūsų gero gyvenimo kažkoks tai simbolis.
Niekas gi nesako: "Žiūrk, tas koks fainas, niekur neskraido." Turbūt mes davė žmonėm, kurie daug keliauja iš esmės turim tą visą, na, ir kelionių influencerius ir panašiai. Tai sakyt, kad jūs čia dabar imkit ir neskraidykit, man tai skamba kaip dalykas, na, kaip vat atgrasyt žmones nuo šitos temos, tai sakyt, kad tu nekeliauk ir neskraidyk. Bet raginama permąstyt šiek tiek galbūt tuo savo skraidymu. Aišku, kad skrydis su persėjimu visą laik yra taršesnis negu skrydis tiesiog, kuris yra tiesioginis.
Tai jeigu tu gali, rinkis visą laik tiesioginį skrydį. Aš čia dar kelis faktus paminėsiu, kuriuos radau labai įdomius, nes, pavyzdžiui, šito nežinojau, jog 2025 metais Islandijoje pirmą kartą užfiksuoti, atsiprašau už savo pasakymą, prakeikti uodai. Jie buvo tokie laimingi, jie neturėjo uodų. [juokas] A aš esu tas, kurį kandžioja labai uodai, žinai. Tai aš labai nemėgstu vasaros dėl to reikėtų gyv, tai [juokas] man reikėjo jau viskas, uodai ir tenai jau. Uai ir tenai yra jau ir ten neaptiktų man.
A ar mes matome Lietuvoje tokių pokyčių su vabzdžiais, augalais, kokiais nors ligomis, a ko anksčiau nebuvo ir ką mes dabar pastebime, kad atsiranda, pavyzdžiui, naujų rūšių, naujų ligų, naujų užkėtimų ir kuo mes galime tikėtis per ateinančius 30 metų dėl globalinio to atšilimo, dėl to temperatūros pokyčio. Na, tai visi girdėjom turbūt ir bijom eit į mišką. Dalis mūsų dėl apie erkes, ane? O taip, nes erkių problema tai yra paskutinių dešimtmečių problema. Mano tėtis a antrus metus iš eilės antrą kartą Laimo lygą pasigavo.
Tai tai erkės yra mūsų šylančio klimato pasekmė, nes tiesiog seniau žiemos būdavo gerokai labiau atšiaurios. E, erkės iš esmės, na, neišlik jų jų jos visą laiką buvo, bet nebuvo jų tokie dideli kiekiai. Dabar jos tiesiog nebeiššala. net ir šią, pavyzdžiui, šaltą žiemą, kiek aš esu girdėjęs gamtininkų komentarų, kurie, na, tyrinėja gyvūnus, čia nėra visai mano sritis gyvūnai, bet galiu kažkiek pakomentuot, tai kad jos greičiausiai buvo įsisiurbę kažkur tai, e, kadangi buvo stora sniego danga, po, jos ten saugiai peržemojo iš esmės, bet dėl šilančio klimato erkių daugėjimas yra toks labai aiškus Lietuvoj, tai, ką visi jaučiam, rūšys kažkokios taip keičiasi, aptinka a gamtininkai aptinka vis kažkokių tai naujų rūšių.
Tai kol kas nėra kažkoks tai čia pavojingas labai procesas. Eglės Lietuvoj nyksta dėl šylančio klimato. Ten tokie vabalai veis ir ta tas egles graužia. Tai [atsikrenkščia] taip, taip. Tai eglės greičiausiai mes, na, per artimiausius kokius 50 metų greičiausiai atsisveikinsim su eglėm ir tai jau yra šiltėjančio klimato priežastis. Vau. Tas tą nišą užims kažkokie tai kiti augalai. Na, greičiausiai atkeliavę labiau iš pietų, galbūt lapuočiai. E, vietoj to. Tai atrodytų kažkoks, na, natūralus procesas. eglės traukiasi kažkur tai tolyn į šiaurę.
Lietuvoj jos pamažu nyksta. A atkeliauja labiau lapuočiai, miškai, tiktai viskas labai greitai vyksta. Tai reiškia, kad, na, nespės taip greitai užaugti ten vietoj tų eglių kažkokie tai, e, labiau vertingi lapočių miškai. Bet jeigu mes vat tu kai kalbi apie scenarijų, ane, nu tai visą laiką yra trys scenarijai standartiniai: optimistinis, realistinis ir pesimistinis. Tai aš kaip suprantu, mes dabar kalbam apie realistinį, ane? Optimistinis tai būtų, kad čia visi žmonės a susigriebs, visi pradės mažiau važinėt su automobiliais, nebeskraidys, taip toliau.
Tai čia optimistinis, nu, arba išrasim kažkokią tai greitai alternatyvią technologiją, kur gausim pigią energiją kažkokią tai pakankamai efektyvią ir galėsim sukurti transportą ir apskritai visą energetikos sistemą, kuri, na, nebenaudos iškastinio kuro. Bet jeigu mes pereitume prie pesimistinio varianto, nerealistinio, apie kurį mes čia visą laidą kalbėjom, bet jeigu būtų pesimistinis, intensyvus medžių kirtimas, a kaip tada mes matome Lietuvą? Nu, toks Trumpo scenarijus, drill baby drill. Taip, Trampo scenarijus. Kam kinai ir naftos kinai irgi sako, žinai, nustojam mes statyti tas vandens savo elektros gamyklas, ten atomines.
Grįžtam grynai prie anglies, varom toliau. A, max. Jo, tai e pirmiausia tai yra paprastai įvardinama laipsniais visas tas a čia paminėsiu, kad optimistinis tai būtų, jeigu mes liekam maždaug prie vat kaip dabar pusantro laipsnio sušilimas iki 2 laipsnių, tai jau dabar skaitoma, kad optimistinis, realistinis, tai iki amžiaus pabaigos, ikiųjų, kas klimato prasme, tai čia labai greitai. Čia 65 metai mums atrodo labai toli. Jo, bet netgi dabar dabartiniai maži vaikai, jie bus va jau ten senjorai kažkokie.
O jeigu Landževic labai taikys, tai dar ir neblogai atrodys, ane? Tai jie sulauks jie tų 200ųjų. Tai toksai realistinis scenarijus yra 3 laipsn globalios temperatūros, o pesimistinis toks jau tikrai juodas 4,5°AP. Dabar ką reiškia tas 4,5 laip? 4,5 laipsnio tai reiškia, kad iš esmės pasikeičia, na, taip smarkiai ir atmosferos cirkuliacija žemėj, ir vandenyno srovės keičiasi, ir, e, mes gyvenam visiškai kitokioj planetoj per maždaug, na, 70 metų. Tas pokytis paskutinio ledinmečio metu, kuris baigėsi prieš 10.000 metų, vidutinės žemės temperatūra buvo maždaug 6 laipsnia žemesnė negu dabar.
E, tik šešiais, taip, šešiais laipsniais buvo kita planeta, jeigu tu žiūrtumą iš kosmoso, ten buvo ledo kepurės ir jinai visiškai kitaip atrodė ir ir ten, kas vyko pačioj žemėj, buvo visai kitaip. Šešia laipsniais lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, tai vat buvo 6 laipsniais žemesnė. 19IX amžiaus pradžioj buvo apie 14, reiškia, temperatūra vidutinės žemės ir minus ledynmetis. O mes dabar užkeliam per, na, 100, tarkim, metų užkeliam 4 5 laipsniais. Tai yra labai staigus pokytis ir kita iš esmės planeta.
Tam tikra dalis teritorijų, žemės tampa nebetinkamos išvis gyventi. Ten yra tiesiog tokios karščios salos kažkur tai Afrikoj, kažkur tai Dali Azijos, galbūt net ir daly Pietų Europos, kur iš esmės tos teritorijos tampa nebetinkamos gyvent. Bet čia jau yra pesimistinis scenarijus, čia jau yra juodas scenarijus. Mes judam link to, kad griūna ta Šiaurės Atlantų cirkuliacija, kuri neša į Europos šilumą. Tai tada mes galim tikėtis lokalaus kažkokio tai atšalimo. A iš esmės šiaurės, šiaurės Europoj, tam globaliniam atšilimui toliau vystantis, mes galim sulaukti to atšilimo.
Globalinis atšilimas, bet pas mus bus atšalimas. Taip, tai irgi yra tikėtina. Čia jeigu visiškai ne nebevaldysim ir nekontroliuosim to proceso ir tai vis tiek gal nebus taip, kaip filmuose kartais piešia, kad ten labai na visiškai jau ten nuneša visiškai žemę. Žin koks tas filmas, palauk, kur užpila Niujorką. Diena po rytojaus. Day after tomorrow. Diena po rytojaus. Jo, jo. Tai ten toksai žiūrint iš mokslinės pusės, tai ten nu nesąmonė. Ten labai labai daug ne nerealistiškų dalykų. Ten tiesiog reikėjo kažkaip kinematografiškai parodyti iš esmės, bet mes judam iki kažkokio tai juodo scenarijaus, kur tokias karščio bangas, kokias mes čia va matėm Europoj, Prancūzijoj, patirs, na, keli milijardai žmonių kiekvienais metais, jeigu mes judam ir ir tai įsivaizduokim, jeigu keli milijardai ten penktadalis žmonių patiria kas kiek nuolat
kažkokį tai tokį milžinišką e stresą temperatūros, tai likusį žemę irgi turbūt negali labai gyvent. Nu, nebent sienas pastato, kad jie pas juos nepabėgtų iš ten tų teritorijų. Įsivaizduok, vakaras žiūri mėgstamą serialą ir staiga norisi kažko saldaus, bet supranti, kad tai nėra gera mintis. Tokiais atvejais labai geras variantas yra granate baltyminiai batonėliai. Ir čia skanu ne tik ant [muzika] popieriaus. 60 g batonėlyje daugiau nei 20 g baltymų ir mažiau nei 2 g cukraus. [muzika] Tai gauni ir normalų užkandį, ir gerą baltymų kiekį.
tinka praktiškai visur. Prieš sportą, po sporto, tarp valgymu ar kai vakare nori deserto, nes nenori, jog viskas baigtųsi užkandžių maratonu. Jei nori skanaus baltyminio užkandžio be cukraus bombos, granate yra labai geras pasirinkimas. Skanaus. Silvestrai, pakalbam apie RU prognozę. Pats tu nemažai metų a apie ją pasakojai. Aš ne tik aš ir sudarinėjau. Aš dirbu kaip profesionalus sinoptikas. Nu va, tai klausyk, tu dabar turi mums padėt, nes visi žiūrovai e visą laiką sako, kad urų prognozės per 100 metų turbūt niekur nepažengia, nes jos, kaip buvo netikslios, taip ir yra netikslios.
Rašo iš vakaro, kad bus sausa, kitą dieną atsikeli lietus. Nu kaip negali jau atspėti, kas čia kitą dieną bus? Man tai keista, kaip žmonės nepastebi, ant kiek jos tapo kietos dabar. Ir tos prognozės dabar yra fantastiškos iš esmės. Tai reiškia, pasikeitė. Taip, mano iš esmės mano darbą paėmė e skaitmeninės technologijos. Dėl ko aš iš viena iš priežasčių dėl ko aš išėjau iš sinoptiko darbo, nes aš supratau, kad aš tampu tiesiog interpretatorius, tai ką suskaičiuoja superkompiuteris, tai yra modeliai, reiškia, atmosferos modeliai, kur visi mes naudojam tą informaciją, kai ten šullyje, ne šulyje ar kažkokie kiti sinoptikai, tai kaltinkit, nekaltinę, bet iš esmės nebėra už tų prognozių, kurias mes vartojam, ten už jų nebėra žmogaus.
Iš esmės žmogus dar yra už tų prognozių, jeigu pranešimą gaunam kažkokį tai telefoną arba oficialiai, kur Lietuvos gidrų meteorologijos tarnyba skelbia ten tekstinę prognozę, ten dar yra žmogus, kuris, na, koreguoja kažkokį tai prišė tą, nu, priima sprendimą iš esmės, nes jeigu mato, kad pavojinga situacija, jisai įvertina tikrai ten dirba geri profesionalai, įvertina, kas gali būti čia rytoj kažkokie pavojingi reiškiniai, kokioj teritorijoj jie labiausiai tikėtini, bet visa kita yra tiesiog akli kompiuteriniai skaičiavimai Ir tie skaičiavimai, jinai ir milžiniški iš esmės.
Ne šiaip kompiuteriai skaičiuoja, bet super kompiuteriai skaičiuoja tas orų prognozes. Aš planavau šį savaitgalį važiuot į Palangą, taip ir kai praeitą penktadienį žiūrėjau 10 dienų, tai šį savaitgalį turėjo būti 25 27 laipniai, saulėta. Pranešė, kad eina karščio banga. Šiandien užeinu ir žiūriu 18 19 lietus [juokas] ir jau nebesuprantu važiuot ar ne. Tai vat kaip čia dabar man elgtis? Man jau dabar šiandienos, kai yra trečiadienis, jau tikėti savaitgalio prognozė pajūryje, ar jinai gali vėl kardinaliai pasikeisti? Dėl to, kad gerą pusę?
Tai greičiausiai ne. Čia yra tas, ką mes pakalbėjom pradžioj. Vidutinis platumos. vidutinių platumų, nuolat besikeičiančios oro masės, jos tarpusavy stumdosi ir vieną dieną suskaičiuoja tas atmosferos cirkuliacijos modelis vienokia prognozę, kitą dieną šiek tiek pasikeičia, gauna naujų duomenų, naują situaciją vertina. Gali radikaliai labai smarkiai pasikeisti ta prognozė ir ypač deja, bet vasarą prognozės yra mažiau tikslios negu žiemą. Šitą šiaip apsimoka visai mums visiems žinot kaip vartotojams. Aš, pavyzdžiui, kaip išmanant šitą reikalą, aš žinau, kad vasarą tikėtis, kad labai tiksliai, jeigu yra permainingi orai, labai tiksliai nuprognozuos neverta.
Jo, jeigu yra giedra, matai, ten atsidarai vat 10 dienų į priekį saulutė, ane, kažkokia ir ten laipsniai aplink 30, tarkim, šokinėja, tai gali būt, kad taip ir bus tada, kai giedri, geri, ramūs orai, tai tada prognozė gerai tvirtinasi. Bet jeigu ta prognozė yra tokia kaip dabar, vieną dieną lyja, kitą saulė, temperatūra tokia variuojanti, tai tikėtis, kad bus tiksli prognozė neverta. Žiemą šiuo atveju prognozės būna gerokai tikslesnės, nes tos oro masės tokios stabilesnės. Jeigu mes kalbam apie RU prognozes, mes turime mūsų žiūrovo klausimą.
Robertas Meiliūnas, kuris gauna dovanų Wellman maisto papildą. užduokite klausimus, keliaukit į mano profilį kitam svečiui, irgi galit gauti dovanų maisto papildą. Ir jisai klausia, tai visi skirtingas naudoja programėles peržiūrėti orus. kokią tu naudotum arba kokią kokią tu rekomenduotum naudoti programėlę lietuviams dėl to, kad na jų yra Apple iPhoneai tenai, kažkas tai naudoja Androidą, kažkas tai eina į lietuviškus saitus, kažkas ten dar nuo nuo senų laikų Gismetijos žiūri, kažkas weather, žodžiu, Windy programų va. O tu kalbėjai, modelis yra, ane, ar jie skirtingus modelius naudoja?
Tai ką tu pat? Ne, čia labai tu taikliai pasakei. Iš esmės daugelis tų programėlių, kurias mes čia, kurias tu minėjai, kurias mes žiūrim, jie naudoja tą patį modelį. Tai yra daugiausiai Europos vizinės trukmės prognozių centro, kuris yra įsikūręs UK, bet daugelis Europos šalių tiesiog, na, su jį finansuoja dėl to, kad brangu kiekvienai šaliai turėti savo kažkokį tai tokį didžiulį meteorologijos centrą ir jie teikia pagrindinius duomenis Europai. Tai reiškia, kad daugelis tų prognozių ir jeigu mes pasektume, netgi galėtume pamatyt, kad jos yra labai panašios, jos tiesiog vizualizuojamos skirtingai.
Tai kai kurios programėlės, e, kurios, na, labai gražias turi vizualizacijas ir žmonės sako, kad, o, dieve, kaip jie tiksliai čia prognozuoja, tai iš esmės yra tos pačios prognozės ir kitur tiesiog jie neturi tokių gražių ir tikslių vizualizacijų pasidarę. Bet aš Lietuvoj aš naudoju meteo.lt iš esmės, nes tai yra Lietuvos gidrometeorologijos tarnybos a svetainė. Jie turi ir appsą, a, kuris, na, žinau, kad žmonės šiaip naudoja, bet nėra toks populiarus. Tai aš internetą internete naudoju meteo.lt arba betamo.lt ten yra tokia vat beta.meteo.lt.
E labai rekomenduoju visiem užeit. Ten labai aiškiai, labai nedaug informacijos. yra skaitmeninė prognozė, yra prognozė savaitei miestuose pagrindiniuose Lietuvos, yra mažesniuose miestuose porai dienų tokios prognozės. Labai patogus įrankis toksai, kur e jie jo neuždarė, nes tiesiog pasipiktinimas kilo iš žmonių, kai j norėjo uždaryti tą tokią tokios galbūt nėra pačios gražiausios vizualizacijos, bet labai patogu. Aš tai vat pasidariau tyrimą prieš mums susitinkant ir čia nežinau, gal prieš kokias šešias dienas buvo ta liūtis, kur čia per visas žinias sakė, bus liūtis.
čia užpils visą miestą, taip toliau. Ir čia visi laukia, nes jau ten ir žinutės atėjo pranešimai. Ir aš įsijungiau tris skirtingas programas ir buvo meteo.lt, buvo iPhoneas, a, buvo weather ir dar tokia yra norvegų ir. Jo, a man atrodo jie turi satelitą, ane, virš virš Baltijos šalių, virš Skandinavijos čia kažkur. Tai nežinau, ar jie turi čia čia vėlgi bendri čia tie palydovai yra bendri kažkokie. A ir kas įdomu, kad visos programėlės rodė labai skirtingai, kur tas debesys.
Mhm. Ir meteo.lt žadėjo 22, tas IR no žadėjo 6.00. A iPhoneas išvis rodė, kad jau lyja nuo ryto, nors saulė dar švietė. Visi labai skirtingai. Ir nei vienas neatspėjo, nes realiu laiku žiūrėjau real time ir lietus prasidėjo p30 ir aš kaip tik išėjau su šunim, nes galvoju iki 6ų spėsiu, išvesiu šunį, nueisiu siuntos. Be 15 penkios einu su siunta namo, kai davė lietus visas kiaurai šlapias, šuo slepiasi, nežino ką daryt. Ir aš galvoju, nu velnias, taigi visi rašė, kad anksčiausiai 6ą, bet vėliausiai ten 10ą.
Nieks neatspėjo. Kodėl taip įvyko? Kodėl atrodo realiu laiku va čia ir nei viena programėlė nespats? Nors arčiausiai buvo ta IR.no. Jo, tai greičiausiai dėl skirtingi buvo dėl to, kad jie turi čia, kai sakiau, kad visur pagrinde tas paketas duomenų yra panašus, tai nes tai yra globalūs modeliai, jie prognozuoja visai žemėj ir tiktai kažkokią teritoriją išsitrauki ir matai. Tai norvegai ir meteo.lt tai yra jau lokalūs modeliai, jie adaptuoti teritorijai kažkokiai. Tai vat meteolt modelis dengė Lietuvos teritoriją.
Norvegai greičiausiai irgi pasidengę ir skaičiuoja tokią konkretesnę prognozę Europai. Kas dabar nutiko šiuo konkrečiu atveju? Tai, ką prognozavo ten tas jų modelis, ką jisai skaičiavo, jisai numatė, kad išsivystys tas audros debesis, bet tas skaičiavimas buvo atliktas, to debesies dar nebuvo. Jis tiesiog įvertino sąlygas. kad gali būt toj teritorijoj, bet buvo tarpas tarp to, kai tas judėjo oro masė, susidūrė šaltis su šalčiu, vat link Lietuvos ėjo, išstuminėjo tą šiltą orą, reiškia, vėsesnė oro masę. Tas debesis pradėjo vystytis tiktai tada jau, kai tą prognozę jau tu turėjai, bet debesis dar nebuvo.
Jis neegzistavo tiesiog. Mhm. Buvo tiesiog vat kažkoks oras virš virš teritorijos ten virš dalies Lenkijos ir virš Lietuvos. Ir jis pradėjo formuotis. Ir kai jisai jau pradėjo formuotis, nu nebeįmanoma, kad kad atgalinė data pamatytų tiksliai, nes kai jis pradėjo formuotis, tas procesas toks staigus ir ten tiek daug visokiausių fizikinių procesų ir veiksnių vyksta, kad jis tiesiog išsprogo tenais. Tuo metu jis išsivystė greičiausiai labai greitai. Ten per valandą tiesiog iki tie kamuoliniai lietaus debesys iki 12 km aukščio šauna su apledėjusiom viršūnėm.
reiškia per per kelias minučių jisai taip staigiai išsivysto, ta prasme storis debesies iki 12 taip iki 12 būna kilometrų viršūnė. Taip eik tu sau rimtai. Taip, tai aukščiau negu aukščiau negu mes skrendam lėktuvais. Iš esmės tai yra toks staigus ir galingas procesas, kad iš esmės jo neįmanoma apskaičiuot. Dėl to vasaros šitų visų liūčių niekas tiksliai negali nuprognozuot. Vienintelis, kas dar gali e dabar nuprognozuot, tai yra sinoptikas, kuris sėdi realiu laiku, mato radaro duomenis, mato, kaip vystosi a tas debesys, mato, kur reiškia pagal pernašą juda tas debesis ir gali pasakyt, kad štai po 30 minučių jisai pasieks Vilnių ten tą ir tą rajoną ir tenais gali būt labai stiprus stipri stipri liūtis, bet tai yra tokio tipo prognozė, reiškia, bet tokių jau nebeliko dabar jau ne,
tai yra sinoptikai, jie perspėjot kažkokias tai tarnybas. Na, va, mes, nežinau buvo lieposą Jungtinėse Valstijose, Vašingtone vyko. A, irgi buvo labai karšta. Ten irgi Amerikoj, beje, buvo Karščio irgi banga ir evokavo visą koncertą, kuriame turėjo ir Trumas kalbėti reiškia liepos 4ą nepriklausomybės 250 metų Jungtinių Valstijų. Tai evokavo visą visą, reiškia, renginį ir paskui jį ten kažkaip gerokai vėliau pratęsė dėl to, kad artėjo ta audra, ar jinai įvyko, aš nežinau, per žinias taip ir neparodė, bet iš esmės tai buvo jau žmonių darbas.
Mm, supratau. Tai reiškia, a programėlės yra simuliacija į priekį, bet ne pagal faktą. Tai jeigu aš, pavyzdžiui, sėdžiu 4etirą valand dienos ir man rodo, kad bus 6ą lietus, tai buvo rytinė simuliacija, kur kur buvo spėjimas iš kažkokių duomenų, bet realiu faktu dabar vat 4.00. įvyko kažkoks pokytis ore, tai tos to tos informacijos mes čia staiga nepamatysim nes čia viską sudėlioja. taip greitai nesuvaikšto ir greičiausiai dar na ir neįvyks, kad taip greitai suvaikščiotų ir tos ypač vasaros prognozės, jos niekada nebus tikslios.
Jeigu kalbam apie būrimą, kaip tu į lietuvių liaudies tuos visokius posakius, kaip tenai, jai rūkas rytas, a bus giedra, žiema šilta, vasara šalta, a ten ružavas dangus bus vėjuota. Čia dviejų tipų yra. Vieni tai yra tokie kur na toks šiaip nel ne kaip čia aš nenoriu nieko čia sumenkint tų tų mūsų mūsų senolių išminties, bet e artimai labai ateičiai yra pakankamai tikslūs kažkokie tai dalykai dėl to, kad gamta reaguoja į tai, kas įvyks netrukus. Pavyzdžiui, ten sakydavo, kad, na, jeigu dūmai iš kamino rūksta tiesiai, tai šals.
Nu, tai ką reiškia, kad taip rami atmosfera, žiemą, a, greičiausiai aukšto slėgio sritis, nėra vėjo. Kai nėra vėjo, didelis išspinduliavimas energijos į aukštutinius sluoksnius, reiškia, prie žemės paviršiaus atšalimas. Toks labai paprastas dalykas. Vat eini, eini vakare kažkur tai gali paaišk kažkur tai kvartalas nuo savo namų kurena, matai va stulpas reiškia šals. OK, įdomu dar pasidarink tokiais kokiais. Tai tada vėlgi ten kregždės skraido žemai ane? Tai reiškia jos ką kodėl jos ten šiaip skraido? Jos gi ne šiaip sau skraido, jos medžioja vabaliukus gaudo.
Tai vaboliukai jaučia slėgį. E tai skregzdė žemai skraido, reiškia, karlis. Taip. Vaboliukai jaučia slėgį mažesni. Jie skraido žemiau, nes juos veikia veikia slėgis ir reiškia, kad artėja kažkokia tai drėgmės zona, slėgis keičiasi. Tai vėlgi yra kažkokio tai pagrindo. A saulė raudona arba saulė va Palangoj toks labai paprastas. Saulė leidžiasi į debesį, tai tikėtis, tikėkis lietaus, reiškia nes kad ne į jūrą, o į deam po langoj žiūrėt saulėlydžio ir nuostabu. Va, leidžiasi tiesiog į jūrą, tai gali tikėtis, kad ir rytoj neblogas oras bus.
Jeigu leidžiasi į debesį, didesnė tikimybė, kad ateina kažkokia, na, arba lietus, arba tokia neramesnė oro masė, nes Lietuvą pasiekia paprastai lietaus debesys iš vakarų. Ne visada iš bet kur jie gali ateiti, bet tokia, nu, daugiau procentaliai. Tai jeigu jau tenais, reiškia, apsiniaukia kažkur, kur saulė leidžiasi, tai taip yra tikimybė, kad bus lietaus. Gal mažai kam žinoma, bet šitas šiaip anksčiau būdavo sakoma, kad Putinas parado dieną ten gegužės 8 kada ten pas juos tas paradoą gegužės 9ą dieną jisai naudodavo cloud seedingą tam kad būtų giedra virš Raudonosios aikštės, kad paradas įvyktų net lietingą dieną.
Visi tada galvodavo, kad čia kažkokia mistika, bet pasirodo, kad šita mistika yra nuo Vietnamo laikų, nes net buvo tokia operacija popajus ir jinai mažai apkalbama ir mažai žinoma, bet 672 metais JAV kariuomenė Vietname tikrai vykdė slaptą Cloud Seeding operaciją pratęsti musonų sezoną virš Hochimin kelio, kad sutrukdytų priešo logistikai. Tai buvo realus karinių orų modifikavimo projektas. Kai tai išaiškėjo, Jungtinės Tautos 77 metais priėmė konvenciją, draudžiančią orų modifikavimą kariniais tikslais. Tai rodo, kad bandymai buvo ir kad pasaulis nusprendė juos uždrausti.
Tuo tarpu Dubajus a tą naudoja aktyviai a kad drėgmės sau daugiau gautų, taip? Kad gauti daugiau drėgmės. Ir netgi buvo kaltinamas 24 metais, kad būtent Klausing a būdu sukėlė potvynius, dėl kurių nukentėjo labai labai stipriai miestas. A tai ar tikrai tokia ši technologija galinga, kad galėtų sukelti tokius potvynius? Tai kas yra cloud seeding? Tai yra, e, tam, kad susidarytų tas lietaus debesys, turi būt tų kondensacijos brandulių pakankamai. Tai netiesiogiai mes galim taip sakyt, kad, nu, tai nėra cloud seedingas, bet kad mes gyvendami mieste ir kurdami kažkokią tai taršą, va ten važinėdami automobiliu, kuris išmeta kietąsias daliles, kažką tai darydami, judindami ten, nežinau, dirvožemį kažkaip sujudinė, mes jau didinam tų kondensacijos branduolių.
Tai čia metodas, kuris, e, nuskridus lėktuvu sako, kad mes galim įpurkšti tų tam tikrų medžiagų, kurios yra, kad tie maži kondensacijos branduoliai, aplink kuriuos paskui susidarytų tie vandens lašeliai, nes atmosferoj visą laik yra drėgmės. netgi kažkur tai ten, kur labai sausa, a, ten kažkur virš emiratų, a, artimuosiuose rytuose yra iš tikrųjų tų tų drėgmės atmosferoje, bet galbūt padidinus jiems tų kondensacijos branduolių, mes galim tikėtis, kad susidarys daugiau tų lašelių ir jie galų gale iškris kaip lietaus pavidalas kažkoks.
Tai tai tą a Jungtiniai Arabų Emiratai ir daro iš esmės. Jie cloud seedina, kas kažkiek laiko išskrenda lėktuvas. Ten yra tokia medžiaga sidabro jodidas. Daugiau ten tų skirtingų yra medžiagų, kurios priklausomai nuo to, kokia ten atmosferos brūklė leidžia į atmosferą. Tai yra tiesiog kondensacijos branduoliai, aplinkuliuos aplimpa tie lašeliai ir, na, susidaro debesis ir tada padidėja tikimybė, kad iškris lietaus kiekis. Tai taip manoma, kad jie padidina savo kol kas, na, jie pateikia tokius duomenis, lietaus kiekį nuo 10 iki 30% negu būdavo, nes ten vidutiniškai per metus iškrenta apie 100 mm lietaus, kas yra labai nedaug.
Tai reiškia jie, na, jiems net ir ten šiek tiek truputį daugiau lietaus jau yra gerai, nes yra labai sausa. Dabar prie tos garsiosios situacijos, reiškia, kur ten užpylė viską ir irgi ten buvo atliktos tos kelios cloud seedingo operacijos ir tada iškrito milžiniškos liūtys, kur pusantrų metų norma išlijjo. Tai aišku, kad aš ją analizavau. Čia visi pasaulio meteorologai žiūrėjo, kas ten vyko, nes, na, pradėjo sklist gandas, kad štai čia taip užklausydino, kad viską nunešė. Tai iš tikrųjų, deja, bet vėlgi jokios čia sąmokslo teorijos nėra.
ten buvo natūralus procesas ir netgi mačiau, kad prognozei tai tai dienai buvo prognozuojama, kad tenais keliaus ta drėgmės zona tokia didžiulė ir jinai na anomali, jinai tai teritorijoj visiškai nebūdinga, bet atmosferoj kartais pasitaiko tokių, reiškia, ten galima viską viską meteorologiškai išanalizuot ir suprast dėl ko jinai atsidaro, dėl ko jinai atsirado. Tai cloud seedingas, deja, taip smarkiai pakeist negali atmosferos. atvirkšinis cloud cloud unseedingas gali būti, kuris naikina debesis. Taip, taip, jis yra įmanomas, bet jis ne tai, kad naikina, bet tam tikroj, aš taip suprantu, kad šita sistema veikia taip, kad tam tikroj vietoj, jeigu tu tau reikia, kad būtų giedriau kažkokioj tai teritorijoj, tai tu cloud sini, kol oro masė nedai jos, kad susikoncentruotų lietus ir išlytų tenai.
A ir tada, reiškia, iki tos vat tavo tavo vietos, kur tu nori, kad būtų giedriau, mažesnis debesuotumas. ta oro tie debesys ateina jau prasisklaidę, nes jie čia išslijo. Tu duodi į debesį papildomų tų kondensacijos branduolių, susidaro stambesni lašeliai ir daugiau jie jungiasi, jungiasi, išsilyja ir iki tavęs jau ateina arba išsikvėpus visai tas lietus, ar arba visai kaip giedras dangus. Ar įmanoma pasauly atstatyti klimatą, koks jisai buvo anksčiau ir kad jisai neregresuotų? Mhm. atstatyt, ko gero, nebeįmanoma.
E, nes, na, bent jau klimatas yra labai inertiška sistema. Jeigu mes dabar nustotume išmetinėt iškastinį kurą, visiškai nustotume degint, atsirastų kažkokia nauja technologija. Štai įsivaizduokim, dirbtinis intelektas sugalvoja kažkokį tai labai energijos šaltinį. Mums nebereikia nei šitų mašinų. Mes viską greit pasidarom. klimatas vis tiek dar kokių 30-40 metų šiltų iš inercijos iš esmės, nes jau yra ten daug to perteklinio CO2, taip, atmosferoje apie apie 35% negu buvo prieš 200 metų daugiau. Tai ir tas CO2 ten ir skraidys dar pakankamai ilgai.
Tai klimatas toliau šiltų iš esmės. E, klimato sistema transformuotųsi tiktai lėčiau, lėčiau ir lėčiau ir grįžtų prie kažkokio tai natūralaus ciklo ir greičiausiai prasidėtų kažkada ten po kelių šimtų metų vesimas, nes mes dabar esam kažkokioj vėsimo fazėj, kuris vyksta dėl astronominių priežasčių, bet jis būtų labai lietas. Žmogus per savo gyvenimą tų pokyčių nepastebėtų. Tai dabar iš esmės mes judam, na, tokia nelabai gera linkme dėl to, kad čia mes kelis palietėm, daugiau yra tų negrįžtamų kažkokių tai procesų galim įjungti ir ir jie po truputį jau įsijungia ir juos sunku įvertinti, ką jie atneš.
Bet iš esmės sustabdyti šitą procesą tikrai dar įmanoma ir tas procesas, na, ir dabar yra daug daroma iš esmės. Jeigu pesimistai sako, čia nieko nebeįmanoma pakeisti ir čia nieko nebus, jeigu nebūtų vykdyta jokios klimato politikos per paskutinius 30 metų, tai būtų ta globali temperatūra manoma, kad dar dabar kokiom 34 de laipsnio aukštesnė negu dabar. reiškia, mes jau būtume šiltesniej dar gerokioj planetoj ir turėtume dar ekstremalesnius reiškinius. Reiškia, kad kažką mes vis tiktai galim galim kartais susitarti, galim pasižiūrėt, kad mums irgi naudinga, reiškia, turėti kažkokias tai stabilesnes sistemas, turėt galbūt žaliąją energetiką.
Tai aš manau, kad tai, kas vyks per artimiausius pusantrų metų su klimatu, tie pavojingi reiškiniai, kurie dažnai nebus geri. Tikrai dabar dažniau girdėsim apie klimatą, prasidės Lninio reiškinys, kuris, na, pakels visą žemės temperatūrą ir atneš į skirtingus regionus įvairiausių reiškinių. dalis jų bus pavojingi, kai kur žemės ūkiu jų pakenks, bet e tai vėl aktualizuos klimato klausimą ir reikia tikėtis, kad na vyriausybės ir ir valstybės, kurios daugiausiai teršia, vėl prie to klausimo prisės ir vėl ieškos kažkokių tai sprendimų.
Tai yra amžinas tarimosi ir, e, problemos sprendimo ieškojimo toksai reikalas. Jisai greitai nesibaigs tiem, kam atsibodo ta klimato kaitos tema, deja, turiu juos nuvilti, bet greičiausiai visą savo gyvenimą apie ją girdėsit. Kartais nuo to norėsis pabėgti. Man pačiam kaip kalbančiam šita tema, aš kartais tiesiog atsijungiu nuo visko ir porą savaičių negalvoju apie jokį klimatą. Man tai visai padeda. Svarbu, kad tavo žodžiai kartais norėtųsi nuo to pabėgti. A norint išsaugoti klimatą. Nebūtų jog perkam bilietą į Tailandą su septyniais persėdimais a ir ten perkame kokį dyzelinį mopedą ir važinėjame ištisom dienom.
Tai žodžiu, ačiū tau, Silvestrai, ačiū labai, kad atėjai. Tikrai buvo įdomu išgirsti daugiau apie klimatą, nes papasakoj tai liko apie tuos, kuriuos mes turbūt kiekvieną dieną negalvojam, nesusiduriam arba šiaip tiesiog net nežinom. Tai ačiū tau, ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir parašykit komentaruose, kokią jūs naudojate programėlę sekti orus. Gal bus naudinga ir kitiems. Susitiksim su jumis jau kitoje laidoje. Iki. [muzika] เฮ