4 rugpjūčio 2025
Apie šią laidą
Transkriptas
Aš esu žmogus be režimo. Koks pas tave jausmas tiek daug keliaujant virš 100 šalių? Aš pastoviai visus kalbinu ir klausinėju. Orius lygu keliautojas. Manęs niekas nebestebina. Absoliučiai. Esu matęs visko. Ir pagrindinis pasaulio miestas Niujorkas. Mano kelionė po Uzbekistaną. Singapūras, Marbėja Mumbajus Telvivas. Kinai nesupranta žodžio. OK. OK. Sakau. Chicken. Chicken. Taksistai sako apie mane. Ir vėl šitas įsėda. grįžta paskui. O muziejui man nepatiko. Šlykštų yra tarakonai kažkas. Tai man dzin, aš galiu valgyt juos. Rimtai? Kas tau yra negerai?
[Muzika] O vos nepamiršau, kur mano kvepalai. Štai ar kada pagalvojote, kaip kvepia pergalė ir ryžtas, arba kuo kvepinasi verslo atstovai, teisininkai, bankininkai ir apskritai stiprios asmenybės. Financier tai kvapas, kuris lydi didžiuosius pasiekimus. Nišiniai kvėapelai jam ir jai. Ne masinė gamyba, o ribotas tiražas. Kvape rasite pačiulio, laikomo pinigų kvapu, taip pat ambros ir konjako tyrojo perfumo koncentracija. Kvapas laikosi ilgai, o įspūdį palieka dar ilgiau. Subtilus, bet stiprus, toks, kokio reikia versle, derybose ar kai nori įeiti į patalpą ir likti atmintyje ilgam.
Su kodu tap geresniu, 20% nuolaida. Nuorodą rasite aprašyme. Išduok paslaptį, kaip tu sugebi anksti atsikelti, jeigu tu vėlai gulėsi, nes tie, kurie gulasi vėlai, jie nesugeba rė vėlai. Ne, ne, nėra tas vėlai, kaip aš pažįstu dainininkų tų pačių, kuriuos tu pažįsti, jie eina miegot ketvirtą, trečią, tai nėra taip vėlai. Aš einu vėlai miegot į 12, bet aš pažiūrįstu, kas eina miegot 10ą. Mhm. 900 eina miegot. Tai aš turėčiau pagal savo režimą. Jeigu talentas, jeigu aš einu kelti, aš keliuosi šeštą, aš turėčiau eit miegot.
Nu, būtų protinga eiti 10 vakaro vėliausiai. O tu kiekvieną dieną 6ą kelėsi? A tarp šešių septynių dažniausiai aš dirbau 10 metų radijoje ir aš keldavausi 550 buvo mano įprastas laikas. Paskui, kadangi dirbdavau dienos metu, atsirasdavau dar kažkokių darbų, tada įtarpdavau į savaitgalius. Tai aš taip visą laiką kažkur įmanoma įtelpt įterpti dėl to, kai kokie žmonės studentai dažnai sako: "Aš ten nebespėju, nes aš studijuoju kažką, aš sakau: "Nesąmonė, viskas priklauso iš tikrųjų nuo nuo tavęs su visais dalykais, kuriuos sako žmonės, aš nespėju, iš tikrųjų, reiškia, yra per mažai noro ar per mažai m pastangų a įterpti, nes viską įmanoma spėti, kaip aš pavyzdžiu nor taip taip, aš aš irgi daug dalykų sakau, aš nespėju, bet iš tikrųjų jeigu aš labai norėčiau, juk suspėčiau, bet čia, žinai,
vat ką tu ir pasakojai, tai aš vis tiek matau tavyje tą laimės nes tau patinka tai, ką tu darai. Dėl to tu esi laimingas, žinai. Aš dėl to visada visiem sakau, kad aš esu nuoširdžiai laimingas ir kartais būna kažkokių tai ten ar sveikatos problemų, ar kažkokių lėktuvinių problemų ir kada atrodo, kad galbūt tai bus paskutinė diena. Bet aš visada sakau, a, visiem kartoju, kad jeigu aš šią minutę užsilenkčiau vat dabar šitoj kėdėj aš tikrai mirčiau laimingas.
Tą visi galėtų paliudyti, kad aš dariau iki paskutinės sekundės tai, kad man būtų faina. Man tu esi vienas iš tokių žmonių, kuris atrodo Orius lygu keliautojas. Jeigu man reikėtų įvardinti žmogų Lietuvoj, kuris daugiausiai yra arba gali papasakot apie įvairias keliones, apie šalis ir man reiktų klausti rekomendacijos, ką nuveikti kokiam mieste, tai aš turbūt iš karto šaučiau Orijus. Man įdomus pats kūrybinis procesas, kaip tu ieškai naujų vietų, kur tu keliausi su savo laidom. A kaip tu vis dar randi tų vietų ir kai tu jas randi, kaip tu ten randi, kur nueiti ir ką parodyti žiūrovams, kaip tai vyksta.
Tai su laidom keliauju vienaip, o asmeniškai keliauju kitaip. Du skirtingi dalykai. Dėl savęs stengiuosi dabar keliauti ten, kur niekada nebuvau, kadangi su darbais labai dažnai grįžtu ten, kur jau buvau. Mhm. Ir kai grįžtu kažkur, tai nesvarbu, ar su darbu, ar su su artimais žmonėmis, jaučiuos visada gido vaidmenį atliekantis, nes turėjai ten, kur jau buvau, nes dažniausiai kai keliauji kažkur, tai varai ten. Nu aš ką tik ir pasakiau tą priežastį, nes atrodo, kad tu geriausiai žinai, tai tai va tai Gidui nefaina būt galėčiau dirbt šiaip.
E, nefaina, kai nefaina, kai už savo pinigus tada, žinai, atkeliauji kažkur tai ir tada vėl eini į tas pačias lokacijas. Tai dėl to dėl savęs fainiau būti ten, kur niekada nebuvai. O su laidomis aš stengiuosi kelios taisyklės. Tai pirma taisyklė yra stengiuos keliauti ten, kur lietuviai dabar a norėtų keliauti. Spėju, žiūriu, kur atsiranda kryptys, skrydžiai ir liekiu tenais, nes aš nesu aš ne keliautojas, aš esu kelionių žurnalistas. Tai mano darbas yra pasakoti, daryt reportažus ir aš rašau tekstus apie tai ir laidas filmuoju, kas yra aktualu mano auditorijoj.
Mano auditorija yra Lietuva, Lietuvos žmonės. Tai aš stengiuosi tai auditorijai ir paruošti medžiagą. Tai čia vienas dalykas, ten, kur įmanoma iš Lietuvos nuvykti, e, tai, kas pasidarė madinga tarp lietuvių arba mūsų regione. O kur, o kur tu stebi tą madosku viską nuo socialinių tinklų, bendravimo su žmonėmis, influencerius, kurie parodo, nuvyko kokia gražuolė mergina į kokį kraštą, tai automatiškai paskui ją pradės keliauti greitai kiti į tą patį ir tu jau skubi iš karto tenai, kad jo, kartais taip būna.
Beje, ką jūs darėte iki šiol, jog nepaspaudėte mygtuko prenumeruoti? Turbūt vis praleidžiate mano laidas, tad būtinai padarykite jau tai dabar. Ir tie, kurie nenorite matyti tokių intarpų kaip šis, galite tapti nariais paspaudę mygtuką join ir vos už kelis eurus matykite turinį net savaitę anksčiau be jokių reklamų. O kaip tada, kai tu randi tas vietas, a kaip tu pradedi ruoštis a pačiai laidai ir tom vietom, kur tu nueisi? Nu, pavyzdžiui, paskutinė, viena iš tavo paskutinių laidų apie Londoną ir man tiesiog įdomu, kaip tu ieškai, kur apsigyventi, kur nueit pavalgyti, kodėl būtent tas vienas ar kitas restoranas pasaul pasaulyje tai labai skirtingai.
Aš dažnai ieškau žmonių iš lietuvių, kas ten yra buvę, ieškau, kas ten gyvena. A ir tada kitaip dar ieškau žmonių, kurie nu užsiima ten visokie tokie žurnalistai kartais tų tų kraštų padeda, kartais padeda lietuviai, kurie tenais jau buvę ir turi kažkokių kontaktų. A, kartais, kartais yra šalių, kur nu nieko nerandi, tai bet tada nuvykęs ten surandi kažko. Tai ir tiesiog Googleu ar kaip ten ieškai, kaip ieško. Nu tai čia taip pat kaip aš darau laidą, ane, emigrantai apie lietuvius irgi manęs klausia visi, kaip tu randi.
Tai kai aš tą darau, man atrodo viskas taip, žinai, elementaru. Išmokau tą daryt. Per aš emigrantus filmuoju jau 13 14 metų. Tai užmokau ieškoti tų, tai taip ir ieškau tų žmonių, kurie suteikia informaciją. Tai galima ją mokamai gauti, galima nemokamai gauti. E taip išeini ant vieno žmogaus, nuo to vieno žmogaus išeini ant kito žmogaus ir ir taip tada kartais retesniais atvejais aš jeigu jau esu aklavietėjus, tada aš skelbiu viešai, kad aš keliauju ten, būsiu ten, ką žinote, rekomenduokite.
Tada iš rekomendacijų irgi kai susiunčia žmonės, labai daug nesąmonių rekomenduoja visada ir tada atsirinkinėja jau kurit fainas žmogus tą irgi faina sueina dvi rekomendacijos tikrai pirmūnas iš karto gerai ten reikia būtinai ten kokį nors visada žinai rekomenduoja tai kad tu labiausiai rekomenduoja vietas kurias tu įvestum į Google parašytum miesto pavadinimą tai pirmiausia o ten nežinau koks bažnyčia tai visi visada parekomenduos tipo man sunku ją surast pačiam būtų tai tas yra ne blogai netinka, tai tu ieškai kažko tai visada giliau ir įdomiau.
Plius aš labai daug skaitau apie tas vietas, į kur keliausiu. Žiūriu labai daug visokių dokumentikų, laidų. Kartais užsikresti žiūrėdamas užsienio keliautojų a laidas, podkastus, skitydamas iš jų pavyzdžių, ane, ką ką jam. Jo, kartais kartais būna taip. Galvoju, kokios čia šalis, bet pavyzdžiui dabar aš keliavau a šių metų kelionėse buvo aš keliavau į Salvadorą. toką šalį, kurios neplanavau niekad gyvenime aplankyti. Sako, jeigu tu žurnalistas, tau būtinai reikia keliauti į Salvadoros šalį. Sakau, kodėl? Sako, nes tai buvo pavojingiausia pasaulio šalis ilgą laiką.
Ją nieks, nei vienas turistas nekeliaudavo. O dabar jie turi jauną 37 metų diktatorių, kuris tą šalį sutvarkė. Nu taip pasakė, jinai taip pasakė, žinai, kad kaip portalai klikbaitinė antraštė. Tiesiog aš būtinai mes paklikinai. Jo, man atrodo, aš turėjau internetą tame skrydyje ir aš iš karto ėmiau ieškoti ir radau informacijos. Vieną žiauriai gerą intervą žiūrėjau, kurį paskui ėmiau siuntinėti visiems irgi klausė neklausė manęs. Sako, kur tu čia buvai? Aš susiunčiau, užėk šitą intervą ir suprasi a su tuo diktatorium jaunuoju.
A tai ten tikrai labai įdomi situacija ir ir bet ką apie tai man žiūrėti. Man šiaip labai įdomu apie užsienio šalis žiūrėti, skaityti. Tai apie tą šalį ėmiau tiek informacijos daug rasti, kad sakau, kad mum reikia tenais. Mes turim laidos rėmėją Tele2 ir jisai klausia, kokias programėles naudoji ruošdamasis kelionėm arba jų metu. Ką galėtum rekomenduoti žmonėms? Rekomenduoju visiem ieškoti skidžių per sky scener. Nieko originalaus, žinai. Sky skener. Mhm. Tai čia geriausiai parodo, a, kur, bet tikrai, nes yra Google flightsai, yra kajakas, bet sky skener sakai vienas geriausia.
Patinka, man patinka. patogūs. Mhm. Dažniausiai aš per ten ieškau, perku tiesiai iš avelinijų, avelinijų, nes aš nežinau, kaip tarių, žinai, ta populiariausia valiuta. Nieko aš originalaus neturiu, jokio heko. Ai, aš turiu tokių keistų programėlių. E, viena iš keistesnių yra paukščių identifikatorius. Kai čiulba aplink kažkas tave, įjungi ir tau pasako, kokie paukščiai aplink tave dabar čiulba. Nice. Čia iš romantiškų tokių. Tai tokį turiu, turiu botaniko, e, šitą. Tai kelionėse važiuoji, pamatai kokią gėlę nusifotkini ane? Ne, ne, supranti, aš turiu, a, pasakot žmonėm istorijas ir kartais būna sunku pasakot, kai tu esi miške, aš turiu programėles, kurios man padeda pasakoti m kas čia auga.
Mhm. Aš pastebėjau, kad tu savo laidose esi toksai, žinai, ganėtinai kūrybiškas tuo, kad tu pasakoji tai, kas yra aplinkui. Ir aš visak galvoju, tu tą informaciją išsigūglini ar kažkaip tai a vietoje tu improvizuoji ir pasidomi telefone, kad sukuri tokią istoriją apie tą vietą, lyg tu, žinai, jau žinojai viską. Taip, tai dažnai taip būna, kad aš susigūglinu, bet dažnai būna, kad už kameros stovi vietinis Artur, kuris visa tai man ką tik pasakė. A taip. Ir tada man iš karto peršasi klausimas, kaip tu randi kalbą ir kaip tu susipažįsti su tais vietiniais žmonėmis, kur tu esi ne kartą pasakojęs, kad tu net į svečius kartais nueini pas juos.
Kaip tu čia neprotingačius vaikščiot? Koks tavo yra pickup lainas a su žmonėmis iš kitų šalių? Aš visur ir Lietuvoj lygiai taip pat aš nueinu kartais į svečius e pas žmones aš tiesiog a nežinau kaip čia čia yra tiesiog man mano tokia asmenybė asmenybės situacija. Nežinau kaip pavadint. Aš tiesiog einu su žmonėmis bendrauju, jau klausinėju random klausimų, kurie kartais atrodo kam tu, kodėl tu tai darai? Manęs klausia dažnai, žinai, daugybė žmonių nekenčia kalbėti su taksistais. Juos erzina, kai balto vairuotojas kalba, o aš atvirkščiai, aš kalbinu.
Tai tie vairuotojai būna užsiknisę nuo manęs, kai žmonės tikrai mano erdvėj dažnai sako: "Dieve, vėl kalbina taksistas." Tai taksistai sako apie mane ir vėl šitas įsėdo ir vėl jisai kalbina. Aš pastoviai visus kalbinu ir klausinėju. Visus, tai yra visus. Jeigu susitiko mūsų žvilgsnis, jeigu aš stovėjau, vat mes dabar stovime, pavyzdžiui, stotelėj. Mhm. Ir aš sakysiu: "Laba diena, sveiki, tau atrodys, kad čia įtartinas žmogus, ką jis man kišojaus. Aš nieko negišiu. Aš tiesiog klausinėsiu tavęs. Visokių klausimų, kurie yra Kokie tavo yra tradiciniai klausimai, kuriuos tu paklausi?
Ar tu pagal situaciją, ar turi kažkokius sužin? Pagal situaciją dažnai. Tai a nežinau, kas yra čia man irgi nuo padėkim padėkimė keliaujant laikų nuo labai senų laikų aš stengiuosi kiekvienam žmogui, su kuriuo aš turiu ilgesnį nei dviejų žodžių kontaktą, surasti komplimentą dėl ko nors. M e nežinau kodėl. Kam tai reikia? Tai man atrodo pakelia žmogui pašnekovui nuotaiką, sukuria artimesnę, gražesnę emociją. E, ko aš klausinėju, tai aš užsikabinu, žinok, nuo bet kažkokio trumpai pasako, labai daug šalių žmonės į klausimą, kaip jūs gyvenat, ir neatsako normaliai.
Lietuviai mėgsta sakyt. Ir vis dažniau pastebiu, lietuviai pasakoja, nu, tokių netikėtų, žinok, aš atvažiavau su moterim vairuotoj, sakau, kaip jūs gyvenat? Ir jinai pradėjo pasakoti. Prieš dvi savaites išsiskyriau su vyru, šitą mašiną nusipirkau. Anksčiau dirbau leidyklos direktorė, dabar brolis pasiūlė pirkt šitą mašiną, daug geriau gyvenu. Ir pradėjo kur tipo dukra man sakė seniai skirkis. Sakau: "Kas jūsų dukra?" Aha. Per Facebook iškart žiūriu tą dukrą. Sakau aš turiu su ja penkis bendrus pažįstamus tada apie tą dukrą.
O dukra tuoj tuoksis, bet nežino, ar tą myli berną. Oho, kas jos tas bernas? Žiūriu Facebooke. Ta ta ta, pažįstu, sakau. Sakau, tegul bėga, tegul skiriasi. E tai vat tokie užsimezga, kur nesuprasi, kaip čia viskas vyksta ir kam visa tai vyksta, bet iš to kaip faina žodžio gale tada. Taip. Ir tada užsimezgia pažintis ir aš sakau įsivesiu jūsų numerį. Gal reikės šiaip aš visada sakau, kad aš neturiu daug turto, nes neturiu iš viso turto, bet turiu labai daug kontaktų.
E kontaktas, kontaktai yra mano didžiausias turtas. Dėl to aš sakau, a, e, šiaip žmonėmis, nežinau, galima taip pasitikėti ir kaip aš sakiau, kad jeigu jau buvom, bus labai blogai, aš tikiu, kad tie visi kontaktai tikrai kažkas tai mane įdarbins. Jeigu aš būsiu visiškai nedarbingas, gal man sumų, kad aš galėčiau užsimokėti mokesčius, nežinau, bet kontaktai yra, e, labai svarbus dalykas. Ir aš, a, gyvenant mūsų mažoj Lietuvoj visiem daug kartų esu rekomendavęs nepasišikit. E, ne, ne, nesudeginkit tiltų yra pasakymas, ane?
Kai išeinat iš darbo, aš nesuprantu, pavyzdžiui, išeina iš darbo arba atleido ir išsiuntinėja tenais, blemba, tu niekada nežinai, kaip viskas apsisuks. O Lietuvoj tai tikrai ne. Pas mus radijoj, pavyzdžiui, buvo moteris, kuri valydavo radiją. Ateina naujas darbuotojas į radiją, nauja žvaigždė radijoj ir jisai su t mūsų valytoja ten taip nelabai gražiai sakykim. Mhm. Aš sakau, kodėl tu taip kalbi su ja kažką. Pirmiausia šiaip su žmogum reikėtų pagarbiai kalbėt, bet kitas dalykas, ko jis nežino užkadrinis reikalas, tai kad ta moteris, kuri valo, yra mūsų generalinio direktoriaus mama.
Nu, tipo, niekada nežinai, kaip viskas Lietuvoj, nu ne tik Lietuvoj, pasaulyje, ant kiek yra susiję. Aš pažįstu situacijų irgi ten buvo vieno garsaus Lietuvos žmogaus asistentas. Tas garsus žmogus su tuo asistentu, sakykim, ne taip pagarbiai bendraudavo, kaip reikėtų. Gal dabar tas asistentas yra didžiulis reklamos davėjas Lietuvoje. Ar būna taip, kad žiūri į monitorių ir pagalvoji, o ko aš ten ieškojau? Arba skaitai tą patį sakinį jau trečią kartą ir nesupranti apie ką. Jei galva kartais sustringa kaip senas kompiuteris, aš turiu tau sprendimą.
Maisto papildas Neurozant. Tavo smegenų restartas. Ne, tai ne dar vienas maisto papildas, o maistas tavo protui. Britai iš Vitabiotics, kurie jau 50 metų reikalą išmano ir net keturis karalienės apdovanojimus turi, sukūrė formulę, kuri padeda tavo smegenims dirbti taip, kaip jos ir turėtų. Tik viena tabletė per dieną. Jokių sudėtingų schemų, viskas paprasta. Pantoteno rūgštis, kad protas būtų aštrus. Ginkmedis, cinkas, geležis, B vitaminai ir net vitaminas D. Viskas vienoje tabletėje. Tinka visiems, kurie daug galvoja, analizuoja, sprendžia, mokosi ar tiesiog bando atsiminti, kur paliko raktus.
Na, o kaip visada manovaistinė.lt su kodu tap geresniu gausti net 40% nuolaidą pirkdami šį papildą. pagarba žmogui jinai turi išlikti ir turbūt didžiausia m didžiausią tokį čia neigiamą to viso poveikį padarė internetas ir tas a negatyvių komentarų laisvė rašyti žinai heitas kur žmonės nebegalvoja kam ką rašo, nes galvoja kad čia parašyta nepasakyta realiai gavėjas jisai jaučia tą patį ką ką ką jam pasakai ar ką jisai perskaito, lygiai tą patį jaučia. Aš dažnai vos susilaikau nepradėjęs moralizuoti komentatoriams.
Aš negaliu patikėt kartais vienai mano žinomai draugėj, nes jinai čia praeitą savaitę aš skaitau Facebooke, aš negaliu patikėt, moteriškė normali iš fotkės. Aišku, nežinau, gal ten feake anketa, bet nu tikrai normali moteris. Į jos anketą pažiūrėt. Ir jinai rašo tai mano draugei, kuri augina šunis, rašo: "Tu geriau mažiau šunis augink, gimdyk vaikus. Blemba, tu nei žinai situacijos, nei ką, nu, iš viso kaip tu gali rašyt. Grįžtant prie tavo kelionių šiek tiek, vat tu apie šitus neigiamus tokius savo a potyrius su komentatoriais papasakojai.
A tai grįžtant prie kelionių, o kokį esi kultūrinį šoką patyręs, pavyzdžiui, kokioj nors kelionėj, kur nu tikrai nesitikėjai tiek iš žmonių pusės, tiek iš a pačios šalies kultūros pusės. Ar kažkokį turi tokį vieną atsiminimą ryškų, kuris tave tikrai nustebino visam gyvenimui? A po daugybės kelionių tai aš jau esu labai open viskam ir visada irgi tą patį jau daug kartų kartojau jau nusibodusi frazė iš manęs. Sakau, jeigu turite aplinkoje labai netolerantiškų giminaičių, šeimos narių, siųskit į, nežinau, trys keliones į skirtingas šalis ir tie žmonės nori nenori gaus daugiau tolerancijos.
Tai, e, apie žmonių poelgius, e, tai aš jau manęs niekas nebestebina absoliučiai. Esu matęs visko ir viešajam transporte atsisėdusią syystojančią moterį, e, ir labai daug besispjaudančių žmonių, kur visur spjaudosi būna šalių yra, kur ženklai, nesispjaudykit. Iš pradžių atrodo, kam tas ženklas. Paskui matai, kad visi spjaudas tiesiog visur, ant kiekvieno ž kiekvieno kampo. A, kultūrinis šokas, tai neįmanoma, kad tavęs nesukrėstų pirmas kartas Indijoj, e, ir panašiose šalyse, Afrikos šalyse, gilėj Afrikoj. Tu vis tiek, nu, būna tave paliečia.
Nebent tu esi absoliučiai toksai, tipo, tavęs jau nieks nebedomina ir toks varai, bet jeigu tu šiek tiek įsigilini e nebūni į telefoną įlindęs važiuojant pro miestą, tai tu matai ir šokiruoja tie dalykai. skurdas žiauriai liūdnas, nehigiena, a, gyvenimo sąlygos žmonių ir ir ir ką tada pajauti, kai vis tiek kažkiek palygini, ane, su tuo, ką pats turi? Palygini, aišku, tai taip būna situacijų, kad labai liūdna, bet supranti ten Indijoj, žinai, kad neišspręsi, dabar nepradėsi, išlipsi ir dalinsi ten aplink penkiom moterim, nes visa gatvė yra tokių moterų su kūdikiais gatvėje tiesiog.
Mhm. Tai nu tai tada įsijungia kažkoks, nežinau konkursuoji žinai kam sunkiau. Kažkam nori padėti vis tiek, nes nu negali, nors kai kurie sako: "Nereikėtų padėti, nereikia išvis, bet aš negaliu tikrai aš negaliu praeiti ten kažko tai labai liūdnų situacijų." Ten tie vaikai išlenda, kur žinai, kad negali, jeigu duosi, pradės išlįst iš visų kraštų tie vaikai. E, bet tada aš tai stengiuos dažniausiai duoti pinigų, aukoti kažko tai dovanų ar maistą pirkti tiem, kas kažkiek stengiasi, kažką tai daro.
Ne tik vat, kad stovi gatvėj ir kimba, bet ten, nežinau, groja smuikeliu, nežinau, beleką, batus valo, a, kažkokius dalykus daro ten, parkinge padeda, žinai, ten labai daug šalių yra, neprašo nieks, bet jau ten reguliuoja. jau matai, kad čia nei darbuotojas, nei ką, kad pinigų prašys, bet jis kažką daro, stengiasi, jis padėjo mums, duodam jam pinigų. Aš nesijaučiu, kad čia mane apiplėšė, aš duodu tiek, kiek man negaila. E kažkokią tai susigalvoję sau sumą būnu ir ir dalinu.
Tai aš būnu išsismulkinęs daug pinigų grynai tiems reikalams. Ir kartais aš netgi tų žmonių klausiu irgi kažkokių tai patarimų, kur čia ką. Kartais va taip gatvėj susipažįsti su žmonėmis ir atenki tada pas juos į namus. Nebūna pas tave baimės kažkokios, kad užkalbinsi net ne tą žmogą? Reikėtų turėt baimę. Reikėtų turėt baimę. Aš ne ne apie tai nepagalvoju. A, kartais kai nueinu į kažkur tai į kažkokią keistą vietą, suprantu, kad čia labai neprotinga, nes mes neturim apsauginio, kuris mus gelbėtų ir ir ačiū Dievui, nieks nėra buvę labai blogai nutikę, bet dėl to nerekomenduoju taip eit žmonėm pas ypatingai merginoms, pas nepažįstamus žmones.
Jo, tai nėra protinga. O kai tu keliauji tiek, tau dar yra tas toks jausmas, kad kažkas stebintų kelionėse, nes man atrodo, žinai, aš galiu pasakyt iš savo gyvenimo istorijos, aš kuomet a daug metų buvau Niujorke, a lankės Čikagą, nu daug didmiesčių tokių su daug dangoraižių, manetenai žinai ir tada nuvažiuoju į Singapūrą ir manęs klausia, nu, kaip Singapūras? Ir aš stoviu, žinai, tarp tų dangoraižių žiūriu ir sakau: "Ką žinau?" Nežinau, ne? stebina. Ir tada aš tada aš pirmą kartą patyriau tą jausmą, kai kiti svajoja į Singapūrą nuvažiuot, o žiūriu į tą viešbutį ir galvoju, kad manęs nestebina tas, nu ir ką tas baseinas čia per tuos tris pastatus, nu normaliai, nu kažkas tai pastatė, žinai, nebebuvo tokio, kad eik tu sau, kaip nerealiai, žinai.
Koks pas tave jausmas tiek daug keliaujant virš 100 šalių? Aš e kartais man baisu dėl to, e bet mane vis dar stebina, žinai, dalykai ir čia yra kažkoks vaikiškas mano požiūris. Mano kolegos netgi stebi, operatoriai, su kuriais dirbu, jie galvoja, kas tau yra negerai, kodėl tu džiaugiesi kažkokių tai ypatingų fenų kambaryje arba kažkokie Tai tai yra gerai darbui, kad aš taip natūraliai, bet tai išeina tave stebina daugiau tų šalių smulkmenos kažkokios. Smulkmenos tai, bet pastata irgi jei smulkmenos stebina, tai dideli dalykai dar labiau stebins.
Svarbu labai neužsibūti. Pavyzdžiui, keliauju į į į į į kažkokią tai šalį, Japoniją, filmuosiu daug klaidų apie Japoniją. Tai reiškia, kad pradžioje stebins daugiau dalykų negu po dviejų savaičių. Tai tas taip, po dviejų savaičių sunkiau filmuoti negu pirmom dienom, nes pirmom dienom tave viską stebina absoliučiai. Aodo norisi viską filmuot. Net jeigu tu jau esi buvęs tenais, vis tiek viskas atrodo vau. Po dviejų savaičių tu nebepaste, nebepaste visų tų įdomiųjų dalykų. Tai o gal tu turi patarimų kažkokių tai, kad žmonės, pavyzdžiui, ką ką tu man patum, kad mane taip pat, kad vėl taip pat stebintų?
Gal kažkaip tai žinai kitaip žiūrėti, žinai? Nu čia netgi būna kartais tokį, žinai, klasikinį patarimą. A Vilniuj eini, sako tu pakelk akis, pamatysi, koks gražus Vilnius. Nes mes nuleidę akis visą laiką žiūrim. Kai pakeli akis, žiūri, oho, kokie pastatai, žinai, atrodo, Vilnių pradėjai matyt. Nu, bet čia, žinai, čia patarimas, nepatarimas, čia turi iš vidaus ateiti, kad tau turi būti įdomu, nes keliauja žmonės dėl skirtingų dalykų. Vieni nori stebintis, kiti nori komforto. Ir žmonės vat man kartais rašo: "Patarkit, kur mum keliauti, mes mėgstam tokias šalis, vat kaip Singapūras.
Mum labai patiko Dubajus. A jie nori vat didelio miesto, bet kad būtų egzotiškai, vat kažkas tokio, tai tada jau ten nesiųsi kažkokį tai į kur gali būti šokiruoti. Jo, neapolis, tai viskas gerai. Tai nežinau, nesiųsi į Kenijos kokias nors tenais vietoves arba į kokį nors Madagas karą. Nesiųsiu, nes tiesiog tiem žmonėm nepatiks. Tai tai čia viskas labai nuo asmeniško žmogaus požiūrio į kelionę, ko jis nori. Vieni varo gi skaniai valgyti ir gerti, tūsintis, treti varo po gamtą kažkam.
Tai aš nežinau, kaip Aurimui Valojevičiui, pavyzdžiui, ar ar jį stebintų, ar jį stebina e miestuose kažkas, nes iš jo kelionių toks man susidaro įspūdis, kad jam išvis miestai nelabai patinka. Jis noriem plaukti, perlipti per save. Tai daugybė žmonių tokie dalykai būtų siaubas kažkoks, jie negalėtų gyvenime diskomfortas. Jo, tai bet, pavyzdžiui, irgi nepasakysi, kad Aurimas yra snobas, nes jam nestebina niekas, nestebina ten nežinau, Pekinę. Jam tiesiog neįdomu. Jisai varo į kalnus. Tai skirtingi tie žmonės ir skirtingi dalykai, kurie stebina.
Nu mane stebina, pavyzdžiui, kad kažkas gali užkopt Everestą. Čia yra iš viso ar aš norėčiau, nežinau, nenorėčiau. Bent jau į Kilimandžarą. Man kal esi bandęs kopti į kažkokį kalną? Esu, esu kopęs į visokius kalnus, bet man tai būna labai sudinga. Aš sergu bronchinę asmą, man prasideda visokie tai dusimai. Aš nemoku, žinai, reikia labai protingai kvėpuoti. Mhm. Tai teisingai žygiuoti, kopti teisingai. Aš esu daug jeigu tu sakei, tave dar vis stebino. O kokios, žinai, tu esi tas žmogus, kuris dažnai apsilanko visokiose šalyse.
A ir čia galbūt net sau tokios rekomendacijos norėčiau. Kokios šalis ar vietovės tave įkrauna? Žinai, yra tokių vietų, kur tu nuvažiuoji savaitę, pakeliauji ir toks pavargęs grįžti. O yra tokių vietų, kur nuvažiuoji ir tu jautiesi toks vau, pasikrovęs grįžti į Lietuvą, norisi dar daugiau kalnus nuversti. Nesakyčiau, kad mane krauna. Aš mėgstu didelius miestus. Man patinka, man patinka ir gamtos vietos. Sakyčiau, kad Niujorkas mane krauna. Bet tada pagalvoju, kad po Niujorko tu žiauriai būni pavargęs. Žiauriai. Kaip ir po Londono.
Man Londonas patinka ten nuvažiuoti pasikultūrinti, pavalgyti fainai kažkur apsistoti, bet iš tikrųjų po Londono esi žiauriai pavargęs aš būnu, nes ten taip aktyviai viską, jeigu nuo žmonių pavargsti. Jo, nuo žmonių pavargsti, nors man žmonės patinka. Tai sakau, prieštaravimai gaunasi sau. Man dabar, kur aš buvau, kur atradau dalykų, kur įsikrauni nuo ramybės, nors aš ne ramybės mylėtojas, bet man labai patiko kelios ramios vietos. Tai šalis pavadinimu Omanas. Ten iš viso mažai turistų. A jis neseniai turizmas prasidėjo, ten labai ramu.
Ten visiška priešingybė Dubajui, kuris yra pilnas visko ir ten tu ramiai gali būti, grožėtis ir stebėtis daug dalykų, kurie ten yra pasmas. A man labai patiko Indonezijoj. Aš dabar buvau a prieš savaitę dvi, a buvau saloje, kuri irgi yra dar nepaliesta turizmo. Tai irgi ten galiu sakyt. Tai aš kai žiūrėjau tavo nuotraukas, ten tikrai gražu buvo. Kokį rojų jisai buvo nuskridęs. Jo, ten faina. Tai išsikraud ten galima iš tos, jeigu nori, ramybės ir kažkuo tai stebėtis, bet mane įkvepia iš tikrųjų didelį miestą ir ir ir ten tas visas judėjimas man labai patinka.
Aš mėgstu sėdėti dabar Lietuvoj tokių yra. Vilniuj yra kavinė, kava geri, pasiimi ten, nežinau, sūrio pyragą ikoniškai viską ir žiūri pro langą kaip, nežinau, gidė prospektu penktąja avenue a kitom populiariom gatvėm juda žmonės juos stebėti. Man labai tas patinka ir tas irgi įkrauna. Taip, čia irgi skirtingai nuo fazės, kurią tu šiuo metu išgyveni. Tu kai sakai vat skridai Niujorką, Indoneziją, yra toks vienas dalykas, jetlagas. Taip, kaip tu su juo kovoji? Pas tave išvis yra jžetlagas? Ne, aš turiu savo griežtas taisykles, a kurių tikiu, kad čia nieks neklausys, e, nes neklauso net artimiausi žmonės.
Aš pastoviai kovoju savo, bet tau jos padeda? Man tai padeda absoliučiai. Tai yra svarbiausia taisyklė neit miegoti net po visiškai nemiegoto skrydžio. Jeigu toj šaly, kur tu atskridai, yra rytas, tu turi nugyventi dieną ir eit miegot tik tada, kada toje šalyje yra, nežinau, aš einu miegot ten, tarkim, nuo nuo 11 vakaro iki 1200. Tu turi iškentėt ir eit miegot visą laiką tuo pačiu metu, savo laiku. Nesvarbu, kad viskas susikeitė, nes, pavyzdžiui, kai skrendi į Ameriką, tu išskrendi ten kažkada anksti ryte iš Lietuvos nuskrendi, Amerikoj dar vis diena, tu jau būni žiauriai pavargęs.
Po visų skyžiotum krist miegoti, bet kentėk, būk. Tai čia vienas iš tokių buitinių patarimų. Sutinku visiškai. Aš nežinau, ta tiesiog neklauso. Ta prasme, tai yra geria aš net kai grįžtu į Lietuvą ir grįžti, pavyzdžiui, kokią antrą dienos, tai iš kokios Amerikos iš viso taip norisi miego atrodo ir laukiu vakaro ir sakau aš aš irgi visiem sakau, aš irgi noriu miegot, aš tiesiog dabar užmigčiau. tiesiog išbūk, nes nu tau susimaišys visiškai susimaišys laikas ir tas vienas toks nepaklausymas sumaišo dvi savaites į tiekį tavo gyvenimą, išmuša.
Tai tiesiog būk, prisikurk planų, nesėdėk prie teliko, nes užmigsi, pridaryk, nežinau, varyk į parduotuvę, varyk pasivaikščiot, bėk, nežinau, daryk dalykų. Svarbu turbūt filmo kokio nežiūrėt. Jo, jo, iš karto į kino teatrą nueičiau, iš karto užsilinkčiau, nes aš noriu miegot kaip visi žmonės, e, bet nemiegu. Nu tai, o kitas dalykas, e, medicininiai dalykai negaliu rekomenduot visiem, bet aš kai kurias šalis nuvykęs, a, pirmom dienom vartoju visokius preparatus, kurie padeda miegot tenais, nesigi tai Lietuvoj ten laikas pasikeitė, tu negali dar užmigti, jau reikia miegoti.
Tai pirmą naktį, kai neatsibūčiau trečią, ketvirtą nakties, pirmą arba dvi naktis aš išgeriu e miegui skirtų papildų. Klausykite, o ką jūs darote su senu telefonu? Spėju, guli stalčyje, renka dulkes arba vežate pas močiutę į kaimą kaip atsarginį. Pasakysiu taip, nebūkite kaupikais ir siųskite tą telefoną į ore pensiją. Tele2 turi gerą pasiūlymą: "Atnešk seną, naują pirk pigiau." Ateini su savo seniuku į saloną ir gauni nuolatą naujam telefonui tokią, kokios vertas tavo senas įrenginys. Pavyzdžiui, tavo senas telefonas vertas 100 €.
100 iškart nusiima nuo naujo pirkinio ir nesvarbu, kokio ten modelio išmanusis, senas iPhoneas, Androidas ar ten kažkoks kosminis brendas, kurio pavadinimo net pats nežinai. Tai Tel2u priima visus be išsikalinėjimų. Atneši vieną, nuolaida vienam, atneši du, pasiimi du naujus su nuolaida. Viskas labai paprasta. Konsultantas įvertina vietoje procesas greitas, o tavo senas telefonas gauna antrą gyvenimą, o ne amžiną tremtį stalčioje prie kažkokių tai ten pakrovimo laidų. ekologiška, ekonomiška ir pagaliau protinga. Daugiau info salone arba paspaudus nuorodą aprašyme po šio video.
Dar žinai, a keliaujant yra toks vienas a niuansas su lagaminu ir aš žinau, kad tu lagaminą imi visur. A net jeigu galima su rankiniu dviem dienom tu važiuosi su lagaminu. Visai taip. Jeigu šiandien yra šeštadienio ryte nuskendu, sekmadienį vakare grįžtu, važiuosiu su mažu lagaminuku. Aha. Aha. Bet jeigu jau pirmadienį vakare jau su lagaminu. Nu, turbūt taip, jau į kruizą tikrai su lagaminu važiuot. Su kruiz būt savaitei. Taip. A kaip kaip tu ne kaip ar turi kažkokią tai techniką, kaip tu dediesi daiktus, kad jų nepamirštum?
Ar būna dažnai taip, kad tu dėl to ir imi lagaminą, kad nepamirštum ir viskas susimetė? Taip. Jo, tai lagaminas man reikalingas e dėl komforto, asmeninio komforto. Aš niekad nesuprantu, kodėl žmonės ten sako: "Oi, kaip nepatogu su lagaminu. Koks nepatogus?" Nu tai dieve. iš atskridimo vietos keliauji kažkur apsistot nakvot miegot nežinau kažkur tai ten pasidedi ir viskas gi netampai jo su savim. Mhm. Tai man patogu, man patogiau yra turėt viską su savimi, negu paskui man nieko neturėti, kažką pirkti, ieškoti, gaišti laiką, kažkokių nesąmonių.
Nu, o šiaip man patinka turėti savo, nežinau, šlepetes, savo visas kosmetikos priemones, kurias tenais mėgsti turėt. Skutimosi e putas e šampūną dar kažką, viską turiu savo. A, ir ir nieko neskauda galva. Vaistų daug turiu. Labai daug vaistų turiu. Nu vis kokie, kokie yra tavo pagrindiniai vaistai, kuriuos tu pasiėmi į kelionę? Kiek, kiek yra kiek, koks, koks dydis to? Dabar aš turiu trys vaistinėles. Viena yra rankinėm bagaže akuprinė, kur yra būtiniausi vaistai. E, tada yra didelė vaistinėlė identiškų vaistų lagamine.
E, ir dabar dar su amžiumi, kaip baisiai taip beskambėtų, atsiranda naujų nesklandų mūsų sveikata ir plečiasi, plečiasi taip poreikis, nes sužinau, kad yra įvairių organų, kurių nežinojau, kad turiu ir paskauda ką nors, ne? Pavyzdžiui, aš rūpinuosi, tai kiek kiek vaistų turi? Daug? Labai žiauriai daug. Labai daug vaistų turiu. Tikrai aš kartais pagalvoju kai kuriose šalyse, kad jei pasinėtis ten viską analizuotų, tai gal išgąsdintų ir sukeltų kažkokį įtarimą tie mano vaistai. Gal darytų cheminę analizę, kas tai per vaistai.
Ar ar ir buvo, kada tikrinė tave dėl vaistų? Ne, nebuvo šiaip ne. Man vieną kart, žinok, klausia visai neseniai, kelių mėnesių laikotarpyje rašo bičas ar pana, a, sako: "Klausykit, aš galiu į bubrofeną skraidintis?" Ta prasme, tai yra pats paprasčiausias vaistas, kurio pas mane yra prikimšta. Tai yra pats paprasčiausias, nes su manim keliauja antibiotikai, nežinau, šešių rūšių, a, nuo skirtingų poveikių. A labai daug, žinok, su manim keliauja vaistų kurie išgydytum bet ką. Jo, bet aš ne negeriu taip, kad o antibiotiką aš gydytoją turiu, žinau, kad ten ekstra situacija, aš skambinu gydytojais, sakau: "Gydytojai tokia situacija, sako, dabar jau tas laikas, kai tu turi traukti tuos vaiistus ir pradėti kursą."
Tai yra buvę daug kartų, nes tu turi tą tokią baimę sirgti, kad tu tiesiog esi atsakingas žmogus ir dėl darbų labai bijai susirgti. Taip dalykų k kaip kaip dažnai a tau nepavyksta išvengti to tiek keliaujant, nes vis tiek kelionėse, žinai, imunitetas šiek tiek sumažėja, pasmunka dėl tų visų nuai nuovargių visko. Stipia kuo labiau, tuo labiau suprantu tą, kad daugybė sveikatos problemų atsiranda būtent nuo dažno keliavimo, nuo itin dažno keliavimo. Tai atsiranda vis tas ir tas, ir tas.
Ir, pavyzdžiui, mano kolegai operatoriui, vienam iš dviejų, a, atsitinka visk, kai jisai grįžta. Dabar tiesiog buvo nuolatai žiemos metu. Iš kiekvienos kelionės, kai grįžta, jam prasideda rangina, ar sinusitas pastoviai, nes keičiasi klimatai. Mhm. Žinai, paprasti dalykai, kurių žmonės gal nesuprastų. Mano kirpėja, pavyzdžiui, tą yra supratusi, sako: "Pas jus pleisk nors ir vėl." Ta prasme, aš tikrai esu higieniškas žmogus. Aš labai stengiuosi būt higieniškas ir pleiskas man yra apskileidimo a kažkoks bruožas. Bet sakau, ką man daryt?
Sako, nu jūs ką tik vakar buvot 46, šiandien min 10. Tar temperatūrų kaina nieko nepadarysi. Tai tiesiog yra tai tiesiog oda šokas odai yra nuo temperatūrų kaitos. Čia vienas iš dalykų, kurie man nutiko per šitas keliavimus, tipo Pleiskanas ir du kartus jau yra buvę tipo byra, žinai, mes žvengdavom iš darbų mokytojų, pas jisai čia sniegas, taip ir man byra tas sniegas, negaliu suprast, kad čia man sakau, nu tai kažką tai kremą kažkokį tepti, ne, sako, tai dabar jau viskas tipo, nu ten oda lūpasi nuo kaktos, tai čia dzin.
Iš manęs visą laiką draugė juokiasi, nes aš ne tiek gal prisižiūriu su vaistais kaip tu, bet aš visą laiką pasiimu tuos būtiniausius vaistus virškinimui ten nuo skausmo, nuo peršalimo, dar kažką. Ir juokingiausia buvo, kai mes skridom prieš metus į Egiptą ir aš nežino kokiu stebuklingu būdu, bet aš pasiėmiau a akių lašus, antibiotikus. O ir mes po dienos atsikeliam, jinai ryte prabunda, jinai negali atsimerkt ir sako: "Kas čia mano akiai?" Ir matau, kad jai a akies uždegimas.
Ir aš sakau: "Palauk, aš turiu." Tai vat ir tu ką tu galvoji? Per dieną išgydėm, supranti, palašino, palašino, kitą rytą atsikelė, viskas tvarkoj. Ir aš galvoju, nu bet tai kaip aš va taip vat sėkmingai pasiėmiau? Klausyk. Ir jinai nuo tada juokiasi iš manęs. Sako, tu mano vaistininkas. Čia lygiai iš manęs visi juokiasi, bet visi žino, visi kolegos, draugai, kad pas mane ras jie visko. A ir aš esu tikrai esu vaistų tiekėjas aplinkui save esantiem žmonėm. Aš, pavyzdžiui, vaistą nuo remens ėdimo važiuoju tik dėl operatoriaus, nes jam man neėda to remens niekada.
Aš aš nesuprantu gal, bet jam pastoviai reikia, tai aš turiu tą dalyką, nes pasirūpinau jo, nes aš organizuoju visą kelionę. Aš man šiaip labai įdomu, tu tiek apkeliavęs, a ką tu esi netikėčiausio ragavęs savo gyvenime? A pavyzdžiui, ką dar norėtum paragauti, nes Lietuvoj nėra ir ko gyvenime tiesiog į burną nebeįsidėtum? Irgi tik dėl šou ir tik dėl žiūrovų aš galiu pasakyt, kad ten šlykštu yra tarakonai kažkas. Tai man dzin, aš galiu valgyt juos. Man šlykštu yra nehigieniška virtuvė, nehigieniškas e nehigieniškas puodas, šeiminkė nehigieniška.
Tai va daug šlykščiau ten, nežinau, kažkokia višta nehigieniška negu kaž keistas, nu, vabzdys koks nors. Ką reiškia nehigieniška, jeigu matai kaip gamina? Nu taip, kur matai, kad nu labai prastai kažkokias ten taip, gleivynai kažkokie, tai būna tai išlikštu ir kartais iš mandagumo būni priverstas. Arba, pavyzdžiui, taip susidraugauji su vairuotoju, e, šalyje, kur nepatartina nieko gerti, kas yra ne iš užsukto buteliuko sandaria. Ir jisai, pavyzdžiui, toks geras Indijoj vairuotojas atvažiuoja, mes jau susitarė, aš jau susitariau su juo, visą savaitę važiuosit jūs, e, jisai bus ramus, neims kitų klientų.
Ir jis jau taip jau mums duoda pagarbą, atveža sulčių kokteilius iš kažkokios sulčių baro savo. Oi, čia čia mes geriam ir jisai atveža mango. Aš dievinu šiaip, bet Lietuvoj man tu atvežtum. Aš va taip va aš sultis dievinu. Aš gerčiau, gerčiau, gerčiau. Indijoj jis mum duoda sultis ir aš sakau iš kur čia ten kažkur tai kažką ten sakau m jisai nu ragaukit ir skanu ir geri papasakok kaip viskas buvo gerai išgyvenai taip bet aš tai bijojau aš tai bijojau bet neišgyvenau visos Indijos kelionės sveiką aš nemanau kad yra kas nors išgyvenęs pakirto vis tiek nu turi labai saugotis e gali išgyventi jau taip labai labai labai gre nebent ten kokiuose viešbučiuose tiktai valgysi ir McDonaldą.
Jo, vat Indijoj buvo tas pradžioj, kad aš labai daug valgiau viešbučiuose, kas yra man nu siaubas. Aš visokiose šalyse. Mhm. Ir šiaip apie makus irgi, žinai, kai kai atsirado makai, kai kai Lietuvoj jis kai užsieniečiai eidavo valgyti McDonaldą Lietuvoj, tu stebėdavais kažkaip per durni žmonės, makę valgo, pas save gi turi. Kodėl jie čia valgo? Dabar daug keliaudamas aš suprantu, kodėl užsieniečiai eina į tuos visus makus, į visus į tuos tarptautinius tinklus. Pirmas tau užknisa tas jų tradicinis egzotiškas maistas.
Vienas dalykas. Antras, tau užknisa bijoti visko valgyt. Ir nuėjęs į tarptautinį tinklą, nu, kuris užtikrina tipo tą patį standartą visam pasauly, tu valgai drąsiau. Mhm. Tai du dalykai, bet tikrai, e, pavyzdžiui, McDonalde mes valgom turbūt visose pasaulio šalyse. Jau atsirado toksai įdomu patikrinti, ką jie turi, nes jie turi menių skirtingų patiekalų. Pavyzdžiui, Indijoj jie gi neturi jautienos, kur čia visur bef. Mhm. Indijoj neturi, bet jie turi daug vištienos patiekalų, kurių mes gyvenime nesam matę kažkur. Tai viskas chčiken chicken chicken.
Kur tu rekomenduotum dabar lietuviam a artimiausias keliones susiplanuoti Europoje? Pagal tavo rekomendaciją. Mhm. Žinai, pasaulis keičiasi. Nu, pavyzdžiui, Paryžius sako, dabar pasidarė purvinas, nebe toks romantiškas, kaip anksčiau. A ar ten Marselis irgi koks irgi jau purvinas pasidarė, nebe toks romantiškas. Ir šiai dienai kur tu rekomenduotum, pasakytum, kad nu tikrai verta nuvaryti pasižiūrėti, a galbūt anksčiau buvo neįvertinta, bet dabar tikrai jus sužavės. Kokios trys vietos? Aš ne, man sunku įvardint. Va taip. Vat aš gal sakyčiau, kad žmonės išliptų iš a tokio aklo matymo, kad jie pastoviai varo į Turkiją ir Egiptą.
A, pastoviai grįžta ten pat ir ten pat. Tai pagrindinis dalykas, ką aš stengiuos visada, kai tarp savų daryti į į kalbėt žmonėm, kad pasaulis yra daug didesnis negu nes nuvarė į balį, patiko mes ir vėl grįšim į balį. Klausykit, bet tu nebuvai ten, ten, ten, ten, ten. Tai aš labai rekomenduočiau pažiūrėt plačiau į pasaulį ir negrįžinėti į tas pačias vietas, nes pasaulis tikrai yra per didelis, kad visą laiką a praleisti vienoje šalyje. Bet mums labai patiko, sakytų tas žmogus, kuris dabar dalyvautų ginčiją, bet jūs pabandykit nuvykti kitur.
Bet mes jau buvom ten kažkur ir nepalyginsi. Mhm. Tai nu taip, ne visada visur bus ypatingai taip gerai, bet O kas čia baimė nusk žinai gal ne nežinojimo baimė, ane? Nežinomybės. Taip, nes ten patogu dėl ko žmonės keliauja mėgdžiodami draugus, influencerius, laidas televizijos, nes tingi patys daryt. Nu labai sunku, kai tu nesi buvęs toj šaly, labai sunku daug visokių dalykų. ar ten reikalinga viza bus, kaip tenais susikalbėsi, ar ten e turizmas taip pat išvystytas, kaip ten, nežinau, Meksikos kkūne ar Indonezijos Balija.
Taip. A tai tokių klausimų yra, kai aš, nes aš kai kartais keliauju į šalis, kur nesu buvęs ir lygiai taip pat man patys klausimai kyla, ar ten viskas bus gerai su tuo, ar ten kaip ten su ryšiu, ar ten tas, ar tas, tai smagus klausimą jie vargina žmonės bandydami išvengti tokių buitinių klausimų tiesiog perka. ar paketą, ar kopiją kelionės, kur buvo kažkas. Tai dėl to tai kaip tu rekomenduotum keliauti su grupe tam paketą ar geriau čia jau skirtingai pirkti bilietus ir viską organizuotis pačiam?
Čia skirtingai. Aš esu parašęs dabar vaikišką kelionių knygutę, kurios pagrindinės mintys skirtos yra vaikam, bet tinka absoliučiai visiems žmonėms, suaugusiems. Viena iš tų minčių yra apie kalbą. A aš vaikam bandau išaiškint, kas yra pagrindinė pasaulyje kalba. Ar tu žinai? Visi sako anglų, kūno kalba. E, nu iš esmės taip, šypsena. Mhm. Šypsena. Vaikiškoj knygutėj pas mane parašyta yra šypsena. Pagrinė kalba, nes aš tikrai nemoku visų pasaulio kalbų ir aš nuvykstu daugybę šalių, kur aš negaliu sakyt nei vieno žodžio.
Bet jeigu tu šypsaisi ir esi atviras ir gestais rodai kažką, tai gali nupiešti, e, gali parašyt telefone į vertėjo programėlę, tai viskas bus gerai. Tai daugybė žmonių Lietuvoje tėvai, tėvų amžiaus žmonės dažnai sako: "Aš nemoku angliškai, dėl to nekeliausiu." Čia išvis yra nu ne nesąmonė, nes nu aš kiniškai nemoku, bet Kinijoj buvau. Tai ne apie tai čia yra, nes kinai nesupranta žodžio OK, ok, sakau. A opa, sakau, chicken, chicken. Jinai sako man nu tikrai daugybė, bet tai tu gali nupiešti chicken, tu gali parodyt paveiksliuką telefone, kad tau reikia chicken.
Vištiena chicken yra. A tu gali tu gali tiesiog gęstais ir šypsena padaryt daug dalykų. Tai aš pradedu nuo vaikų, kadangi vaikam knygutė skirta, bet tą knygutę labai rekomenduoju perskaityt ir suaugusiem, nes kitas dalykas yra apie aš vaikam ten pasakoju, yra atskiras skyrius, atsivertė ten nupiešų yra labai daug skirtingų žmonių, mano draugai, žmonės, kuriuos aš esu susitikęs gyvenime. Jie yra ten labai skirtingi ir oranžiniais laukais, ir neįgalio vežimėlyje, ir su dredais, ir įvairių kūno spalvų. Ir aš irgi elementarų dalyką sakau vaikams, bet tinka ir suaugusiem, nes ne visi supranta, kad žmonės yra labai skirtingi ir jūs kelionėje sutiksite tų žmonių.
Neišsigąskite, nes žmonės labai įvairūs. Tai tai aš rekomenduodamas keliauti į šalis, pirmiausia apie tokius dalykus kalbu. O kažkokią vieną šalį, žinai, aš galiu pasakyt, kad dabar ant bangos Kroatija yra, kuri pradeda ten labai varžyti su Italija, bet tai nieko neduoda, nes šita rekomendacija pusėj žmonių tinka, pusėj netinka. Ir lygiai taip pat kitas mano yra patarimas, niekada neklausykite jokių kelionių patarėjų patarimų, nes žmonės su kelionėmis kaip ir gyvenimo būde yra labai a visi savo turi. Jie mes esam visi asmenybės ir tu negali kopijuoti aklai Artūro kelionės, nes tau nepatinka.
Artur patinka super mašinos, laikrodžiais domisi jisai. Man visiškai nedomina mašinos, pavyzdžiui, tai nekeliaukit aklai. Ir visada duodat, važiuoju aš į bibliotekas kartais į bendruomenės po žmones ir sakau, jeigu jūsų kaimynė Danutė buvo muziejuje Paryžiuj Luvre, nekeliaukit į Luvrą, jeigu jūs nekenčiat muziejų, nes tai nėra privaloma stotelė, nieko nėra privaloma apie veltui pralauksit eilėj ir dar susimokės taip, jeigu jūs nekenčiate muziejų, nes grįžta paskui, o muziejui man nepatiko. Tai jeigu žmogus nekenčia muziejų, jam alergina muziejus. Varykit.
Nu tai rungtynės sporto eikit pažiūrėkit. Jeigu jums patinka čia mašinos, nežinau, jei patinka koncerta, eikit į koncertą klasikinės muzikos, roko, eikit į barus, galite tokią kelionę turėt, kur eisit vien per barus. E tą moteriškė, kuri lanko muziejus, gal sakys: "Kaip čia taip buvot Luvre ir reiškia nebuvot Paryžiuj?" Nu, nesąmonė. Aš sakyčiau taip pat. Tu nebuvai tam bare, reiškia, nebuvai tam mieste. Nu, nesąmonė. Mhm. Nėra jokios stotelės, apie kurią taip galima sakyti bet kuriam pasaulio mieste. Žinote, iš pradžių žiūrėjau itin skeptiškai į Scramble, bet kai susipažinau, supratau, kad tai paprasčiausias būdas investuoti į augančius prekės ženklus ar startupus Europoje.
Ir aš jum paaiškinsiu, kaip tai veikia. Visų pirmiausia užsiregistruojate LŠtu per Google ir Apple paskyrą. Štrunka vos kelias minutes. Įsidedate pinigų, galite pradėti net nuo 10 €. Pasirinkimai įvairūs banko pavedimu, kortele, Apple Pay Google Pay. Beje, jei investuojate 100 € gaunate plius 10 € premiją. O trečias žingsnis tiesiog investuoti. Kiekvieną mėnesį atsiranda naujų prekinių ženklų. Rizika išskaidoma automatiškai. Yra du variantai. A grupė, jinai yra stabilesnė, 12,4% metinių palūkanų, o B grupė daugiau rizikos, bet iki 25% grąžos.
Na, ir paskutinis žingsnis, tai tiesiog čilinat ir uždirbat. Scramble net investuoja kartu su mumis, kas man pasirodė užtikrintai. Užtenka kartą per mėnesį pasitikrinti ir leisti pinigams dirbti. Tai jeigu nori išbandyti, registruokis per mano nuorodą, kurią palikau aprašyme. O mes grįžtam atgal į pokalbį. O jeigu važiuotume dabar į miestą, įsivaizduokim, va dabar aš plaukiu kruizu, išlipu Neapolį. Kaip tu man rekomenduotum iš anksto pasiruošti, kur nueiti, kai aš nesu ten buvęs ir nenoriu klausyt patarimų? A arba ar ar visgi ar visgi expromtu išlipti ir eiti į miestą pasivaikščiot ir tiesiog šauti į kažkokią piceriją.
A ir šiaip pas mus yra viena svajonė nueit į tą garsią piceriją, ten laukimas tas, bet tas laukimas viskas, žinai. Bet iš esmės a su pasiruošimu prieš kelionę į tokius vat miestus vienai dviem dienom iš anksto darytis namų darbus ir jeigu darytis kaip tu tinkamai rekomenduotum juos pasidaryt, nes kaip ir tu sakai, įsivedi sąrašą, išmeta top vietas, bet tai nėra pačios galbūt geriausios vietos, tiesiog yra pačios populiariausios vietos. Taip. A, laiką taupant, namų darbai padeda. E, nes kartais būna, kad žmonės pasimeta gatvėj, stovi, tai ką dabar daryt, kur dabar eit?
Ir viskas uždaro jiems. Tai prasideda panika, vyras su žmona pykstasi, draugų kompanija pykstasi, nesusitarę. Tai jeigu tokių situacijų išvengti, tai pasiplanuokite. Man asmeniškai labai patinka expromtu išlipti, eiti, sukti tą gatvelę, tą gatvelę ir atrasti. Mm. M e įdomiau negu tas su valgymo vietomis. Aš mėgstu pasitikrinti. E nebūtinai aš iš anksto labai tikrinos, bet tikrinos jau ko reikia, kad ori atitiktų. Kokie kokie kriterijai reikia? Paprasčiausias būdas tai pasitikrint Google Mapsuose žiūrėti į į mažiau 4,5 neiti ir kad būtų įvertinimų daugiau nei nežinau negu 1000.
OK. Nu tai čia toksai paprastas, labai paprastas. nebūtinai atrasi, bet žinok, net apie tai niekas net gali nepagalvot, žinai. Daugelis tikrai ne net pasvarsto, kad būtinai 4 su5, žinai, kiti sako: "O žiūrėk, 3,7 normaliai." Taip, tai čia toksai padėtų išvengti kažkokių tai, bet irgi aš esu jau pakliuvęs. Užeini ir supranti, kad kažkas čia ne taip. 4,8 12, ne, ten 30.000 vertinimų būna. Kaip 30.000 1000 vertinimų. Kodėl tada tu valgai ir padavėjas atneša sąskaitą, t tokį plastmasiuką, žinai, būna tokios plastmasis, ten parašyta: "Palikite review įvertinimą, e, penkis balus ir duosim 10% nuolaidą."
Ir tada supranti, iš kur čia tas yra. A taip tada taip susinervuoji, galvoju, pasimovei, nu, bet tokių neišvengsi, nežinai. Tai kartais tokie būna, o kartais labai praverčia klausti patarimų vietinių. Jeigu kruizų plauki ir gatvėj tiesiog esi tų vietinių, taip gatvėj neprikipsi, turbūt įtartinai pažiūrės, bet viešbučiuose aš mėgstu, taksistų mėgstu klausti. Blogiausias viešbučio patarėjas dažnai būna recepšione dirbantis žmogus registratūroj, taip? Nes jie dažnai būna įsipareigoję rekomenduoti tam tikras vietas ir rekomenduoja. Sakau, dabar čia buvo Balyje buvau, sakau, kur čia eit?
Mūsų viešbučio restoranas. Sakau, tai aš žinau, viešbučio restoranas, pusryčius valgyu. Sakau, gal yra kaže. Žinokit, geriausias mūsų viešbučių restoranas. Nu sakau, bet tai kažką dar galit rekomenduoti, žinokit, nežinau nieko aplinkui. Nu tai čia tragedija. O dar šiaip labai įdomią temą užduotei. O kokiu tipsu duotum patarimų? A kaip pavyzdžiui, nežinau, ar žinai, bet galbūt pagerinti kambarį arba, pavyzdžiui, kaip a su administratoriais ties kaip su administratoriais bendrauti, ko nedaryti ir ką daryti, kad poilsis būtų geresnis. Čia irgi esu pakliuvęs, nu, aš pats daug administratorių pakliuvęs ir vardbučių esu visokių tipažų matęs ir viena taisyklė visiem negalioja.
Tai irgi reik bendrauti ir perprasti žmogų. Nu Turkijoj lietuviai mėgsta, aš esu grupėse visokiose, lietuviai atostogauja visose ten įmanomose šalyse. Lietuviai Egipte, lietuviai Turkijoj, lietuviai Izraelyje visur. Tai ten Turkijoj kyšius duoda, žinai, į pasą įdeda pinigų. pasigirdėjęs girdėjęs ir papirkinėja Egipte man atrodo irgi taip daro. Aš nesu gyvenime taip daręs. A bet labai juokinga. Padeda. Labai juokinga. Bet a nu tai tu prašai. Aš tai mėgstu paprašyti. E kartais viešbučiai, jeigu nėra perpildėti, jie reaguoja. O koks, kaip tas paprašymas turėtų skambėti?
Nu tai aš sakau, ar aš domiuosi, kadangi viešbučiais, tai aš pasiskaitau, kad ten ir ant jūros kranto, ar ant upės kranto, ar ant ežero klausiu, sakau, kur čia tas kambarys? Sakau, aš labai domiosi viešbučiais. Viešbutininkam patinka, patinka, jie geras koks biutikinis viešbutis. Jie atpažįsta irgi klientus, kurie ne šiaip nakvynės ieško. Jiems reikia patirties. Aš dažnai stengiuos ieškot viešbučių. Man nereikalingi prabangūs viešbučiai. Labai svarbi taisyklė, kuri irgi lietuvams net ir savo šeimoj esu girdėjęs, bet čia jau geras viešbutis, nes penkių žvaigždučių čia išvis nieko nesako.
Žvaigždutės nerodo viešbučio gerumo. Žvaigždutės rodo tam tikrus dalykus, kurie yra viešbutyje, kurių jum nereikia. Venkijos žvaigždutės viešbutis turi turėt konferencijų salę. Ar jum reikia ne ir konferencijos salės baseiną ar p jo jum reikia ten baseino kažkokio tai dar kažkokių dalykų ten kažkokių įrengimų ten viešbutis gali neturėt penki šučių nes neturi kažkokio tai ten įrengto kokio nors dalyko, tech technikos sprendimo. To nereikia 100 100 metų kartais būna ten trijų žvaigučių viešbutis daug geriau negu penkių, jeigu jis tam tikroj vietoj kažkoks, nežinau, ne interjeras, gal kažkokia tema, nes vėbučių visokių dabar yra.
Tai tai tikrai ne nuo žvaigždučių priklauso. O kaip o kaip atsirenki viešbučius? Jau restoranus žinom. O viešbučius? Nes čia turėjai patirties Londone su blakėm. Taip turėjau, bet ne aš rinkau. Visi viešbužiai, kuriuose gyvenau su blakėm, buvo ne mano išrinkti. Tai tas yra pasiekimas. Reiškia, turiu gerą uoslę viešbučiam. A aš viešbučiuose vargina ieškot viešbučių. Ypatingai kai sau ieškai ne kelionei, kai darbo ieškai. Tai jeigu aš jau ieškusi informacijos, aš ieškau ir gerų nakvynės vietų, originalių ir išskirtinių.
A, kai sau ieškai, tai noris kažkokio patirties ir tada daug viešbučių randų, bet tada aš jau prisiknisinėju prie smulkmenų. Nuotraukas analizuoju belenkaip. Ta prasme žiūri travelers nuotraukas ten sueliaut. Jo, žiūriu įvairiuose puslapiuose tada žiūriu, galvoju ir vėl mano pats nemėgstamiausias modelis yra. Aš visada pabrėžiu tą laidose, kai rodau viešbučius, kai tulikas yra vienoj patalpoj miegamuoju. užuolaidė kažkokia tai arba ten nežinau kažkokia išvis jokios užuolaidos nebūna kartais aš nesuprantu čia tie viešbiai fetišistam skirti nesu dar toki buvę buvęs rimtai visai pavyzdžiui stiklinė stiklinė sieną pavyzdžiui aiš tokiam esu buvęs kur jokios užuolaidos niek kur tipo tu šiki ten tavo kolega sėdi ant lovos žiūri nu aš nesuprantu ir aš pastoviai tokius viešutus pakliūnu jau jau atrodo išsirinkau viešbutį super bus ir tada žiūriu stop tulikas ir
matau kad Nėra sienos kažk už lovos sienelę, tipo tu užeini, pavyzdžiui, ryte aš anksti keliuosi, operatorius miega, ane? Nu tai aš einu už sienos, jeigu ten kažką aš rimčiau noriu, nu tai čia tiesiog tragedija. Tai būna tokios viešus papuolė, tada tu keli žmogų, siunti į balkoną, užsidarai užuolaidas, jisai ten būna pabūk, tada tu į tuliką arba į dušą, nes dušas irgi būna vidury kambario, gėlėm uždengtas. ten kažkokia Kolumbijoj, pavyzdžiui, labai fainas viešbutis, bet ten užėlusi tokia siena, viskas matosi.
E, nu, tipo čia aišku smulkas, kai ten žmonės vieni prie kitų maudosi, kakoisioja, viską daro. Man nepatinka, nepriimtina. E, tai čia, nu, nežinau, kam čia susu negaliu operatoriaus pavadint labai svetimu žmogum, bet visgi čia ne ne artimas žmogus. Nu, su antra puse tau patinka, nežinau. Nu irgi nelabai, bet aš pažįstu porų. jinai maudos duše, vyras šika tuo metu ir vyksta nu du procesai vienu metu. Yra labai intymus santykis. Taip, tikrai artimas. Labai artimas. Tai čia priklauso, bet yra daug tokių viešbučių ir aš nesuprantu, kodėl jie tai daro.
Tai aš analizuoju labai labai smulkiai ir aš pavargstu tikrai. Aš išvargstu, kol surandu a kad būtų fainai, nes jau atrodo viskas super ir tada blogai. Tai aš rekomenduoju ką pažiūrėti į, e, statybos arba įrengimo a metus smulkmenę, bet parod būtų naujesnė. Jo, anksčiau, atsimenu, kai pradėjau, tai labai žiūrėdavau, kad būtų ne seniau nei 2012is. Tai dabar jau labai senai. Dabar jau reik pakelti iki 2020 kokių. Aha. Bet čia gali būt renovuotas arba ką tik renovuotas. Jo, jie renovuotus pabrėžia dažnai būna ką tik po renovacijos, bet šiaip iš fotkių matosi labai matau viešbučiai su kilimine danga.
Iškart žinau net kvapą galiu nusakyti. Londono viešbučiai, jeigu yra economy klasės, jie visi tokie verslo ibisai, ten holiday inai, moksi, panašūs pigesni viešbučiai, jie turi kiliminę dangą dažnai jinai turi ypatingą tokią chemikalo kvapą ir O kai o tu, pavyzdžiui, kaip žiūri į tai, kad apsistoti visą laiką tokiuose am tinkliniuose viešbučiuose, ar ieškoti kažkokių tai tokių nišinių, jeigu, pavyzdžiui, dėl savęs važiuoja, žinai, žinai, ir nori tikrai 100% žinoti, kad a bus koky bent jau nu pakankamai kokybiška.
Žinai, kaip vat su McDonaldu kalbėjom, kad nuvažiuoji, žinai, kad pavalgysi, nebus bloga. Tai su tais tinkliniais viešbučiais čia rizikos yra nuo miest nuo nuo šalies? Nu labai priklauso. Yra, pavyzdžiui, nu yra šalių, kur tikrai tik biutikai, kažkokie šeimos viešbutėliai, mažiukai, paprastesni, daug fainiau negu didžiulis negu didžiulis Mariotas ar didžiulis Hiltonas. tikrai daug fainiau, daug gražiau, jaukiau ir taip toliau. Bet yra šalių, a, kur grėsmė terorizmo atakų, kur visko ten visokių nusikalstamumų, kur tu tiesiog viešbutyje tau reikalingas viešbutis kaip saugi, saugus prieglobstis nuo nuo visko ir tada tu renkiesi amerikietišką kokį tinklą, kur įvažiavimo į viešbutį stovi karinė apsauga.
E, kur, nu, bet čia retas iš Lietuvos taip keliauja turbūt čia daugiau kalbėkim, žinai, turbūt turbūt jo, tai įprastai tai aš rinkčiausi ne tinklinius, bet vėlgi e yra kokių kurortinių teritorijų, kur tas tinklas užtikrina irgi kažkokį standartą. Tai kartais kartais nusileidžia tai taisyklė, bet čia priklauso, nu aš mielai gyvenčiau visada for season viešbučiuose. Čia aš nu visus biutikai, ne biutikai, nesvarbu. For season yra kokybė, nes tie tinkliniai viešbučiai turi labai skirtingas pakopas. Yra luxury, yra ten economy, yra verslo viešbučiai.
Tai yra keli tinklai, kurie nu jie tiesiog jie negali būti blogai. Tiesiog jie negali būt blogai. Tai pas juos kartelė aukšta ir viskas. Taip. Tai vienas iš tų tinklų yra for season, kitas yra Fairmont ir panašių yra. Tai bet tai tiesiog labai brangu ir tu negali leist sau. Bet aš kai taip, kai aš jau leidžiu sau, kai aš sau leidžiu, tai tada reiškia ten bus to brendo viešbutis pigus, nes yra šalių, kur, pavyzdžiui, Abu Dabis labai ilgą laiką garsėjo tuo, kad ten jie prisistatė geriausius pasaulio viešbučius ir jie ten buvo pigūs, nes Abuabijoj tiesiog yra mažai turistų palyginus su Dubajom.
Viešbužiai stovi tušti ir dėl to jie paleidinėja ten, nežinau, už 200 € for season patirtis, kurios tu ten Londone, žinai, gautum už pusant svarų. Vau. Taip. Tai tada griebi tiesiog iš karto. Tai aš rekomenduoju, pavyzdžiui, tikrai Dubajus, e, ir Abu Davis, Emiratai yra viena iš tų šalių, kur tu gali pagyventi fantastiškuose viešbučiuose ir tai yra viena iš priežasčių ten netgi keliauti. Čia yra nesveiki žmonės tokie kaip aš, kuriem įdomu viešbučiai, patirtys viešbutinės, kurie nuo to vežasi.
Tu esi iš tų, kuris nori ilgiau praleisti viešbutį ir patirti. Jo, nes aš išieškau, kad toks viešbutis būtų. Aš esu iš tų žmonių, kurie sako, kad viešbutis ne tik o čia permiegos ir išeisi, nes daug žmonių taip žiūri į viešbutį. Imu patį pigiausią, nes tik pernagus, nes tik pernagosiu. Tai aš kartais irgi taip imu, ypatingai ten, kur labai brangu tokiam Niujorke, kur žiauriai brangu ir tu ten žiūri, kad būtų kuo pigiau, bet kad būtų higieniška ir saugu.
Trys dalykai. Čia turbūt reikia ir pasakyt žmonėm, kurie nesidomėjo senai Niujorku, tai kad dabar bilietai į Niujorką yra pigesni negu viena naktis viešb negu viena naktis viešbutyje. Taip. Tai da daug kas griebia, o 300 € į Niujorką imu. Sakau, palauk, pažiūrėk, kiekvienos savaitę tenais praleisti. Tai būna savaičių, kai pigų. Pigiausia, man atrodo, yra sausis, vasaris kovas. Nu, bet nepamirškim, kad Niujorko klimato zona ta pati kaip ir pas mus. Tai taip, sausis pats blogiausias. Valentinke bus iškart brangu.
Ten dar datos priklauso. A labai daug skirtingų dalykų, bet Niujorkas yra tiesiog žiauriai brangu. Amerika pasidarus labai brangi. Viskas, kas yra iš krašto Amerika, yra labai brangu. Vidurys Amerikos yra pigu, nes vidury galima labai pigiai pabūt. Skriskit į Detroitą. Taip. Galėsit labai gerai, fainai praleisti laiką ir nebrangiai. Ne, bet yra aš buvau šitam e Country sostinėj Nešvily. Labai faina. Ten tokia kaimiška Amerika. E, nebrangu, labai faina. Tiktai, žinai, žmonės, kai tikisi ten Niujorko ir nuvyksta į Nešvilį ir tada sako: "Nu, kai ką aš čia nemačius?"
Nes tu supranti, kad Amerika nėra stebuklas, kaip įsivaizduojam mes daug. Kas pamatai tas? Ne, nu tai dabar tai čia nebe jau nebe svajonių šalis. Neb, bet kai kuriem dar mintyse, mes jau tiek esame toli pažengę, kad mūsų ten jau nieks nebenustebęs ir mes esam daug kartų daug kur pavyzdys, kaip žmonės norėtų gyventi taip, kaip mes gyvenam komfortiškai mažoje pusiau skandinaviškoj šalyj. Vis žinau, kad tu turi svajonę sukurti savo YouTubeo kanalą. Kas tave stabdo tai padaryti? Kodėl tu vis dar filmuoji ir darai visiems kitiems, bet ne sau?
Kodėl nėra Oriaus kanalo, kur Aš esu prifilmavęs nuo praėjusių metų kokius penkis šešis video būtent savo YouTubeo kanalui, bet aš neišleidau nieko. Kas mane stabdo tai, kad aš imu darbus, kuriuos man siūlo kiti ir aš, e, kadangi negaliu nuvilti, tu programų direktorius užsakei iš manęs, aš tau padarysiu, o kas sau, žinai, kaip kada nors, kaip ten, nežinau, kokie baciuviai siūna batus, visiem sau nepasiūna, bet tai tu sakai jau esi padaręs tuos video. nufilmavęs tiesiog sumontuoti ir sumontuoti ne nesumontuoti ne sumontuoti būtų tik kelio ir viskas nes aš ten tikrai ne ne yra pas prasme ne draugų perfekcionistų kurie ten, žinai, išgalvotų čia reikia strategijos paleist.
Aš tai viską labai paprastai, aš jeigu pastebėtum, nežinau, ar esi matęs mano Instagramą, aš ten taip man, aš nežiūriu į ten peržiūrų, aš tiesiog leidžiu, e, mano, e, sėkmė, kada aš esu laimingas galvoje, aš neapsikraunu. Komikai to neturi ir visi Lietuvos komikai, aš turiu daug draugų komikų, jie visi apsikrauna ir galvoja, čia peržiūrų nebuvo, čia nebuvo 100.000, man 100 metų iš tikrųjų man visą laiką ir buvo, ir yra 100 metų. Ten 20.000 1000 pas mane yra Instagrame tikrai vienas video ten pusę milijono foto, fotkė video ir pusę milijono, kitas 20.000.
Mhm. Ir aš ten nelaukiu, žinai, kiti įdeda ir laukia, kad para praeitų, kad prisisakai aš dedu, man yra dabar emocija. Vat mes su tavim susivažinom, dedu fotkę su tavim šią akimirką ir viskas. Ir aš niekada taip nežiūriu ir su YouTubeu lygiai taip padaryčiau. Aš nežiūriu jokių algoritmų, a, jokių ten, nes aš turiu draugų, kas daro YouTubus rimtai, kaip ir tu. A ir aš nežinau, ar tu taip žiūri, ar ne, bet ten žiūri, kad ten tas laikas geras, tagai kažkokie ten daug darbo.
Čia yra atskiras darbas. Aš suprantu, ten, kas dirba su tuo ir tuo daug dideliu pinigus, pinigus darosi. Aš darau viską paprastuoju būdu ir kai manęs ten kažkas klausia, aš tikrai galiu pasakyt, aš nežinau, aš ne nesidomėjau, man neįdomu. Tai tai prideda laimės, nes aš nesigilinu į tuos dalykus ir aš pilnai sutinku su tavim ir šitą aš pamoką pamoką pasiimsiu sau. Ir kai reklamdavėjai man siunčia ten kažkokią reklamą, užsako: "Aš visiškai nesiparinu, aš siunčiau, koks skaičių ten yra man 100 metų.
Nenorit, nu, nu, tipo pilna tų ne pilna tų žmonių, kas daro reklamas. Aš dažnai atkalbu pas mane nesireklamuot, kai kreipiasi kokie mažiukai versliukai, aš vakar čia pasakojau, kreipiasi vienas versliukas, labai faina, šeimos ten verslas daro. Sakau, nu nepirkitis pas mane tos reklamos, sakau, nes aš negaliu nemokamai dabar visur reklamuoti. Sakau, nepirkit, pirkit pas įvardinau ten konkrečiai žmones, kuriem jum tikrai bus naudingiau. Pirkite, darykite, nes jie ten žiūrės tikrai tuos algoritmus, jie ten stengsis kažką tai. E, bet žinai, man atrodo, man viskas yra iš mano jausmo.
Man atrodo, šitas dalykas ateina iš to, kad tu esi savo vietoj, tu darai tai, kas tau patinka ir tu nejauti, kad tau a tai būtų labai svarbu ar tai būtų tavo esminis pragyvenimo šaltinis. Ir dėl to, kad tu esi tai paleidęs, tu žiūri paprasčiau ir tu žiūri empatiškiau. Aš lygiai tą patį jaučiu dabar, nes aš buvau tas, kuris su Instagramu, su socialine medija dirbo labai tankiai, o dabar aš esu tiek paleidęs ir dirbu tik su laidom, kad, pavyzdžiui, net ir pas mane irgi lygiai ta pati situacija, kaip ir tu sakai, pas mane ateina ir aš kartais sakau: "Žinokit, neapsimoka jum, geriau jūs ateikit arba į mano laidą, arba ieškokit kažko kito."
Sakau, jums bus naudingiau. Ne, sako, mes norim Instagrame. Žinokit, sakau, nu ne, bet aš nenoriu, žinokit, ne šį kartą. Ir aš tiesiog pats atsisakau dėl to, kad aš pats nejaučiu, nes tai turi jaust būtinai. Aš turiu taisyklė tą pačią būtinai. Aš labai nenoriu nesmagiai jaustis darydamas reklamą, kuria aš netikiu ir ją prisiversti daryti tik dėl to, kad man sumokėjo ir tai jausis per pačią reklamą ir ta reklama nepavyks ir tų peržiūrų tada nebus. Tada kam tą daryt?
Ir tada jie nusivils ir nesulauks rezultato. Aš čia mano tekstas, kurį aš labai dažnai sakau, klausykit, sakau, tai ne aš neturiu tikslo iš jūsų paimt pinigus. Jeigu aš norėčiau paimt pinigus, tiesiog aš paimčiau pinigus ir dėčiau beleką. Sakau, aš nu nejaučiu, man nefaina, kai ten prasideda. A aš esu su keliais didžiuliais didžiuliais brendais, iš kurių nebūtų skauda paimt pinigų tikrai, kuriems 100 metų man sumokėti, bet kai pradeda ten derinti kažkokie teisininkai kažką atsiųst, sakau, čia yra ne mano dalykas.
Sakau, jūs skreipitė sutartis įsipareigojimai baudos advokatai ten mūsų agentūra parašykit šituos žodžius vietoj šitų žodžių. Sakau, nu čia ne jūs perkat pas mane, jeigu norit pas mane būt tame, ką aš darau, tai tai nėra jau mano viskas. Čia yra kažkokio tai jūs dirbat pagal kažkokias tai pasaulines taisykles, nežinau, ar lietuviškas taisykles, visuotines bet jie perka tavo veidą, bet neperka tavęs, supranti? Čia vat tai aš tą tada ir siūlau, sakau, aš jums siūlau labai gerą išeitį. Jūs norite mane pirkti, būtent taip ir lygiai kalbėjau, jūs tiesiog nusifilmuokit su manim video reklamą ir sūėkit pas save.
Nu, tipo ir ir pagal savo ką jūs norite padaryti ir susidėkit, nes brendas, su kuriuo aš vartoju, vartoju, naudoju brendas, kurį aš mėgstu. Dėl to aš nu nenoriu su jais užrišti reikalų, bet visiškai sudėtingai gaunasi sutarti, kad pas mane jie būtų. Ačiū tau, Orijau, ačiū, kad atėjai. A buvo labai smagu išgirsti tavo patarimus apie keliones. Manau, kad a visiem neprailgo laikas ir tikrai gavo daug naudingos informacijos. Tai ačiū visiems, kas žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti ir parašyti komentarų, ar patiko ši laida.
O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. [Muzika] เฮ [Muzika]