23 kovo 2026
Apie šią laidą
Apie šią laidą
Modelis Sima, keturiolikos pradėjusi karjerą ir dirbusi su „Vogue“, „Dolce & Gabbana“ bei „Versace“, pirmą kartą viešai pasakoja apie tamsiąją mados industrijos pusę — nuo Epsteino draugo Žano Luko Brunelio agentūros Niujorke iki smurtinių santykių, priklausomybės ir valgymo sutrikimų. Tai pokalbis apie tai, kaip sistema išmoko jaunas merginas tylėti, ir apie sveikimo kelią su žinute, kad išeitis yra visada.
Pagrindinės temos
Transkriptas
Būdama 14 pirmą kartą išskridau į Niujorką dirbti. Kaip ta Niujorko agentūra vadinosi? MC Square. Jo savininkas Žanlukas. Epstinas ir Žanras Lukas Briunelis yra pedofilai. Jisai realybėj pučiavo mane ir tu turi daryt viską, ko tavęs prašys. Ta agentūra sakė, kad tu tik dėkok Dievui, kad turi tokią galimybę. O tu tėvam ko nors esi nepasakojus iš savo modelio darbo kąis liepus? Nesakiau su apšteinu, kai buvo, kad lietė kojas ir kad bučiavo mane. Tai šiandien čia bus [muzika] jam naujiena.
Jo. Po pusės metų aš tiesiog parsidaviau jam už narkotikus. Pirmas kartas, kada aš pasakiau, kad aš nenoriu. Šešis kartus gavau į galvą, kol apsvaigau. Ir žmogus vis tiek pasiėmė tai, ko norėjo. Bet kodėl nesikreipti į policija? Kodėl neparašyt pareiškimo? Sekantį rytą aš atsikėliau ir supratau, kad mano gyvenimas niekados nebebus toks. [muzika] Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį.
O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Žinote, su metais pasikeičia ne tik išvaizda, bet ir savijauta. O aš žinau, ką aš kalbu. Bet kas tikrai pasijaučia, tai jog sulėtėja atsistatymas. [muzika] Jėgų vis kažkaip mažiau ir dažniau jautiesi toks ant safe mode režimo. Amžėjimas prasideda ląstelėse. [muzika] Maisto papildas Londževix skirtas ilgaamžiškumui ir ląstelių [muzika] jaunatviškam darbui palaikyti. Formulė ne šiaip sau atsitiktinė. Tai yra resveratrolis, kvercetinas, niacinas kaip NAT plius pirmtakas [muzika] ir bioperin geresniam įsisavinimui.
O jei norisi dar gilesnio varianto, tai yra maisto papildas Londonevix Max. papildytas junginiais, kurie palaiko gliutationo [muzika] gamybą ir mitochondrijų veiklą. Tad jeigu jums rūpi jūsų ilgamžiškumas, manovaistinė.lt [muzika] su kodu tap geresniu, gausite minus 40% nuolaidą šiems papildoms. O mes pradedame mūsų [muzika] laidą. Aš pasistengsiu šioj laidoj kažkaip emociškai nereaguot, nes bus man labai sunku apie tai, ką tu pasakosi, ypač apie savo draugystes. Tai žiūrovų iš karto atsiprašau, jeigu netyčia išsprūs kokia nors mano mintis, aš čia nesu joks teisėjas, tai negaliu teisti, bet visko gali būt žmogiška.
Tai šiandien kalbėsime apie labai sunkias temas. Tai labas, Ima. Labas. A jeigu tu jausi, kad tau reikia sustot arba tu nori padaryt pauzę, tai tu tiesiog sakyk. A klausimai nėra svarbūs tiek, kiek svarbu tavo emocija, ane? Tai tai yra svarbiausia. Tai šiandien su tavim mes paliesime šiaip labai svarbią temą. Tai pats turinys šiandienos yra šiekoks negu mano formatas, bet aš manau, kad tavo istorija yra labai net edukacinė ir supažindinantys žmones su tamsiąja modelio pasaulio dalimi. Kas gali būti, jeigu ir tas, jeigu atsitiko tau.
Tai noriu pradėti nuo tavo 14 metų amžiaus, kuomet tu pradėjai modelio karjerą ir žinai a tie a romantizuoti dalykai, ką tu turbūt įsivaizdavai ir panašiai ir pirma kelionė į Niujorką. Ar tu gali papasakot visą pradžią, kaip tai prasidėjo ir kaip tu įsitraukei į modelio darbą būdama 14 metų? Mane surado mano pirmoji buvusi motininė agentūra Lietuvoj. ir pasiūlė dirbti modeliu. Ir aš tuo metu atsimenu, išgyvenau labai dideles patyčias mokykloj ir man tas žodis modelis, kad aš čia tipo tokia graži esu, kad aš galiu būt modeliu ir ir matyt pasaulį ir uždirbt pinigus.
Ir mane tas labai sužavėjo. Ir aš ne tai, kad prašiau tėvų, bet aš įkalbinau juos sutikti, leisti man modeliauti. Ir viskas. Mes su mama nuvažiavom į agentūrą, pasirašėm sutartį. Po kelių mėnesių aš turėjau kastingą su Niujorko agentūra ir būdama 14 pirmą kartą išskridau į Niujorką dirbti. O tas kastingas vyko Lietuvoje? Taip, Vilniuj. [atsikrenkščia] Jie atvažiavo į Lietuvą atsirinkti merginų. OK. Kaip tai kaip ta Niujorko agentūra vadinosi? MC Square. Jo savininkas Žanlukas. Tai čia tas pats Žanlukas Brunelis, kuris a figūruoja labai apstaino failuose.
Čia šiaip iš tikrųjų turbūt Epsino geriausias vienas draugų. Taip. A kaip tavo tėvai jautėsi, kuomet tu juos įkalbinėjai šiam darbui ir kai tu išvykai 14 metų Mhm. taip toli į Niujorką, tai čia, nu, iš tikrųjų tu tėvam tai yra ganėtinai sunkus dalykas išleisti vaiką į kažkokį tai modelių darbą kažkur tai a vieną šūarių. Taip, nu tėvai tai nu pergyvena, aišku, bet a kiekvienas mylintis tėvas jie linki tiesiog geriausio savo vaikui ir jie matė, kad man tai nėra tiktais a ego dalykas, kad aš noriu pripažinimo, kad aš noriu tapti populiari.
Jie matė, kaip man, kad aš turiu didelę aistrą tam keliauti, scenoj būti, kurti. M ir nors jiem patiem buvo nejauku, bet jie tiesiog palaikė mane ir džiaugėsi, kad aš kažką atradau, kas jaučiau, kad yra mano ir apie mane. O ką tuo metu agentūra sakė tavo tėvam? Kaip jie užtikrino saugumą? Vis tiek kaip tas vyksta visas įdarbinimas ir siuntimas į Ameriką, kas yra kalbama, nes, nu, turi nepilnametė, tai turėtų būti kažkoks tai saugantis asmuo, a, turėtų būt sudarytas saugumas tiek tau, tiek tėvam turbūt yra kažkokia žinutė kalbama.
Plius mes turėkim omeny, tai yra du 2000 kelinti 2012 Mhm. 12 metai, tai yra keturi penki metai po to, kai jau visas pasaulis žino, kad Epsteinas ir Žanas Lukas Brunelis yra pedofilai. Tai reiškia, Lietuvos agentūra žinodama siunčia tave pas pedofilo agentūrą iš Lietuvos. Taip. Tai man tada reikėjo tiesiog raštiško tėvų sutikimo, kad jie sutinka, kad aš keliauju. Ir aš skridau aš ir dar dvi merginos iš Lietuvos ir mes pirma skridom į Majamį. Tai man nelabai reikėjo tos palydos, nes aš turėjau vyresnes merginas, kurios buvo su manim ir man padėjo.
Bet ten nuskridus žandlukas pamatė potencialo ir pradėjo mane skraidinti į Niujorką. Tada iš Niujorko atgal skraidindavo į Majamį, tada vėl į Niujorką. Nu ir po mėnesio gal kokio keliavimo jau pasilikau aš tam Niujorke. Tai aš atsimenu prieš skrendant man ten, mano agentūra Lietuvos pasakė man, kad čia bus vartai tau į žvaigždes, [atsidūsta] į pasaulį ir tu turi daryt viską, ko tavęs prašys. Tu turi būt geriausia savo versija. Tu negali rodyt jokių savo principų. Tu turi būt visą laiką mandagi.
Tu turi visą laiką būti maloni. Ir mane, nu, man taip kalė diena iš dienos prieš tą kelionę, o man svajonė buvo tuo metu ir dirbti modeliu, bet ir prasimušti į aukštumas. Tai aš su tom mintim ir išskridau, kad aš turiu būt patogi ir maloni visą laiką. Mes net turim tavo kelionių bilietus, tai ne šiaip, kad tu skraidei ten kažkokią ekonominę klase, tai skraidei pirma klase, 14. Kaip, kaip įspūdis 14 metų skris pirma klase. Man ten, aš su tokia, sakau, mergaitė iš Kauno, Šančių rajono, patyrus didžiausias patyčias, bum, įkrenti vat į tokią, kur skraidai pirma klase.
Nu man, nu man buvo nesuvokiama, man buvo kosmosas ir ir bilietai, tai vieną, bet man duodavo ir vairuotoją, ir samdydavo žmones, kurie lydėtų mane iš oro uosto į agentūrą. man jisai netgi pirkdavo gražius daiktus, suvenyrus kažkokius ir paskutinė kelionė davė pinigų, kad tiesiog nu nusipirkčiau sau kažką prisiminti šitą kelionę. Jo, 14 [juokas] metų vaikuai. Va taip. O man net ne, nu tiesiog, na, aš turiu, a, tavo siųstas žinutes, kur tu su juo susirašinėji ir mes įdėsime čia, kad žmonės matytų a žinutę, kur tu esi.
M ir lakstau po pasaulį. Lakstai po pasaulį turbūt a keep me updated with your new pictures. Kiss. Tai vyras, aš nežinau, kiek jam čia 60 metų, 60 metų siunčia tau bučinius. Nu gal čia mandagumo dalykas, bet kokių jis čia nuotraukų iš tavęs reikalaudavo, prašydavo 2014 metai iš tokios jaunos mergaitės. Nu tai vat tas ir, nu man irgi tuo metu taip atrodė, kad čia gal nu toks, aš nežinau, braižas žmonių tam pasauly būt tokiais mielais, nes tas bučinys parašyta vieną, bet jisai realybėj bučiavo mane ir lėktuve, pavyzdžiui, kaip mes skridom iš Majamio į Niujorką, buvo man ir ne ranką padėjęs, bet taip pagal glostės mano koją.
Nebuvo jauku ir man nepatiko, bet man vis ta mintis, kad tu turi būt geriausia savo versiją. Tu negali sakyt, kad tau nepatinka, tu negali to ir to daryt. M ir bet tikrai tau tiek metų a tuo metu tu galvoji, kad tai nenormalu, bet a prisimeni agentūros žodžius. Taip. Ir ir gerai. O po to grįžus tu kažkam tai pasakojai ar ar tu rašei, kad tai yra norma? Ne, iki šios dienos niekam nieko nesakiau. Vau. Kai tai vyko tenai, nu vis tiek jūs toliau bendraujat, kaip tu viduj jausdavaisi, kai tas vyras šalia ir jisai jau tau lietė ranka, tavo kojos glostė ir tu supranti, kad tai viduj gal nėra normalu, bet tu tik apsimeti, kad tokia reikia būti.
Mhm. Kaip tu po to bendrauji su juo? Ko kokie jausmai aplankydavo kiekvieną dieną matant? Susiimi į visas keturias ir vaidini. Buvo sunku būti čia ir dabar, bet visą laiką galvojau apie ateitį, kad aš iškęsiu, aš išbūsiu ir va tada jau bus gerai. Va tada jau aš galėsiu sakyt savo nuomonę. Va tada man bus lengva. Bet tikrai nebuvo jauku. Dar prieš atsisveikinant jau grįžtant į Lietuvą, man jisai pasakė, kad tai tikrai nėra paskutinis kartas, kada mes matomės.
Aš tave labai gerai pažinau ir tu man tapai labai svarbi. Aišku, sako tu man kaip dukra, bet [juokas] nežinau, kiek kiek čia tiesos yra. ir sako: "Tu tuoj grįši ir mes kartu keliausim aplink visą pasaulį. Aš tau parodysiu visą pasaulį ir tave pristatysiu patiem įtakingiausiem žmonėm." ir sako: "Tu pamatysi, tu tapsi žvaigžde." Bet aš grįžau į Lietuvą ir taip ir negrįžau. Ir man 10 metų vis toks virė, kad kodėl aš neišskirdau? Vat galėjau išskrist, o gal vat gal vat būčiau prasimušus, o gal būtų tikrai supažindinęs su kokiu fotografu kaip viskas pradėjo lįsti, sakau: "Ačiū, džiaugiesi dabar.
Ačiū. Pasirinkai [juokas] kitą kelią." Jo, [aikteli] bet žinai, mes vat kaip tik ir turim klausimą nuo mūsų partnerio Volfo Enggelmano Nealkoholinio, a kuris būtent apibrėžė šitą situaciją, kad kai jauni žmonės yra įtraukiami į tokias situacijas, kaip tai darė Žanluke, dažnai viskas prasideda labai subtiliai. Pažadais, dėmesiu, galimybėmis. Kokius ženklus šiandien atpažįsti kaip aiškius manipuliacijos signalus, a, kuriuos galėtum dabar perduoti, įspėti merginas, kurios gali galimai galėtų pakliūti į tokius žabangus? Mhm. Tai gal kai jeigu mes kalbam apie užsakovus, fotografus ar ten agentūras, kur net nepabandė tavęs fotografuoti, nepasižiūrėjo į tavo nuotraukas, kaip tu atrodai prieš kamerą, ateina tau ir pasako, kad tu būsi, aš iš tavęs padarysiu žvaigždę ir tau siūlo, nu, nesąmoningus dalykus, pinigus, a, karjeros aukštumas.
a pažintį su įtakingais žmonėm. Jeigu vat, pavyzdžiui, jie sako: "Aš tiesiai su tavim kontaktuosiu, aš nesakysiu, nerašysiu agentūrai, jeigu ką, aš iš karto tau rašysiu, ar tau taip gerai." Šitas yra dalykas, jeigu tavęs klausia: "O ar tu nieko prieš, jeigu mes grynais pinigais tau mokėsim?" Ir tu agentūros procentą dar netgi būna pasako, jeigu norėsi, jiems tada atiduosi. Mm. Nu, tokių yra niuansų, į kuriuos tikrai galima atkreipt dėmesį, kad tiesiog viskas bandoma per aplinkui arba kažkaip neaiškiai padaryt.
Aš dar, žinai, vat tu dabar pasakoji apie šitus dalykus ir aš man vis neiškrenta iš galvos, žinok, tas kojų lietimas, glostymas ir tu sakai, tu niekam nepasakojo, bet tu grįžus a į Lietuvą su tėvais kažkiek tai apie tai kalbėjai ar ne? O kodėl tu apie tai nepapasakojai? Koks jausmas buvo? Kodėl tu nenorėjai tai tėvam papasakot? Nes aš žinau, jeigu aš jiem pasakysiu, kad man vyras 60 metų lietė kojas, jie būtų uždraudę man dirbtmodeliu. M o su agentūra ne nieko irgi ne ne o kaip jauti, ko agentūra nepadarė a kad apsaugotų tave nuo tokių dalykų?
Oi, visų pirma tai čia yra labai diskutuotina, kaip iš viso žinodami pas ką siunčia išsiuntė ten mane m vaiką ir aš tik atsimenu, kad buvo bandoma komunikuoti, kad aš kažkaip klausiu Klausiau, o kodėl aš čia viena skraidau? Kodėl kitų merginų nesiunčia? Kodėl aš nuskrendu, bet aš ten nedirbu? Kodėl aš neturiu kastingų? Sakau, kam man čia tada skristi? Tai jūs palikit mane ta Majam. Tai mane, nu, vos ne tai, kad kad pyko, kad tu būk dėkinga, taigi tau rodo pasaulį.
Dovana tokia točia. Aš ne dabar žodis į žodį galiu pasakyt, kad kaip kaip ta agentūra sakė, kad katuk, tu tik dėkok Dievui, kad turi tokią galimybę. Ir aš galvoju, nu gal aš tikrai kažkokią per daug susireikšminus, per daug apsikrovus. Mhm. Nu, visą laiką tas savo tikras emocijas ir jausmus tiesiog per kažkokias fikcijas muši, muši, muši, muši ir bandai būti. Bet kiek to buvimo šitoj akimirkoj, tai aš nežinau, manau, labai mažai. [sušnarpščia] O kaip a iš viso ta agentūra dar iki šiol gyvuoja?
Taip. Mhm. Žinoma, agentūra. Aš nenoriu minėti jos vardo. Po to mes čia užsitrauksim nemalonię, žinai. Nereikia mum čia teismų. M a tegul žurnalistai galbūt į tave kreipsis kažkada vėliau ir tu gal jie daugiau turi teisinių galimybių. Mhm. Mes nedarykime to, bet tai yra gerai žinoma agentūra ir kuri iki šiol dirba. Mhm. Čia gal tiesiog spekuliacijos kažkokios. Gal gal tikrai tam žmogui aš buvau kaip a kaip dukra, bet kai mes jau turim įrodymus, nu labai sunku patikėt dabar.
Labai sunku patikėt. Jo. M kai žmogus už tai buvo nuteistas. A kaip kaip tu nusprendei visgi grįžus į Lietuvą po tokios dovanos? Nu taigi dovana visgi negrįžti tenai ir likti čia ir tęsti tęsti savo karjerą čia. kažkaip aš atsimenu, kad mano agentūra parašė, kad aš dar visgi esu per jauna su juo keliaut per pasaulį ir kaž pasakė, kad palaukim dar truputį, kol jinai užaugs ir įgaus patirties. Mhm. Ir vat kažkaip atšaukėmės tą kelionę ir daugiau nebekalbėjom.
daugiau net ne net nebegrįžo ta tema, ane? Jei tu nesi papildų žmogus, super, taip bent nepirksi to, kas gražiai atrodo, bet nieko nereiškia. Vienas paprastas filtras skeptikams: [muzika] rinkis gamintoją, kuris realiai valdo kokybę, o ne tik priklijuoja etiketes. Biotech USA būtent taip ir pozicionuojasi: ilgametė patirtis skaidrumas nuosavos laboratorijos ir gamybos linijos. Plius jų produktus renkasi sporto klubai ir profesionalai. Net FC Barselona futbolo klubas ir jų global partneris sporto papildų kategorijoje. Tai vieni žinomiausių sporto mitybos maisto papildų gamintojų Europoje, dirbantys jau daugiau nei 25 metus.
Jų asortimentas žiauriai platus. baltymų [muzika] produktai, kreatinai, aminorūgštys, vitaminai, mineralai ir papildai, kuriuos žmonės renkasi energijai, koncentracijai [muzika] ar atsistatymui rutinoje. Ir jeigu jūs norite pasižiūrėti absoliučiai visą Biotech USA papildų liniją, būtinai užsukite į misbiceps.lt, [muzika] kurių nuorodą rasite aprašyme. [sušnarpščia] Aš noriu dar galbūt, žinai, apsistoti ties modelio darbu, nes man atrodo, čia tavo tas periodas, a, kuomet tu jau Europoj įsitvirtinai ir tu man sakei, kad tu Europoj, a, likai dėl to, kad čia gavai super pasiūlymų, ane, su kokiais brendais tau teko dirbti ir nuo kelių metų iki kelių metų buvo tas tavo geriausias laikotarpis Europoj?
Jo, aš 15 pasirašiau sutartį su geriausiom pasaulio agentūrom, kaip Women ir IMG. Ir tada pradėjau dirbti Europoj su Vogu, Magazine, Dolč Gabana, Armani, su Versači, gal kokius 10 kartų dirbau, nu, su tokiais jau aukščiausios aukščiausio lygio vardais. Ir man patiko dirbti, man patiko pats darbas. Tai tai aš todėl ir nebegalvojau kažkur skristi kitur, kad pamatyčiau pasaulį, nes man buvo svarbiau mano vidinis pasaulis, kuris spindėjo. OK. Ir Europoj gali gyvent, ane? Taip, [juokas] taip, taip, taip, taip.
Ir dirbau labai gerai. Iki 18 gal metų. Tai trys metai buvo superiniai. Superiniai, taip. Ir tada, kai tapau 18 metų, tapau moterim ir atsirado man moteriški privalumai, labai [juokas] ryškūs. Ir tada ta mano karjera truputį krito žemyn, nes aš visiem klientams, su kuriais anksčiau dirbau, tapau per stora. Nors aš nebuvau stora. Aš buvau moteriška. Tai kokius tada metus du buvo labai viskas ramu ir tylu, bet tada atradau klientus, kuriem patiko mano moteriškumas ir tada metus vėl labai gerai dirbau, bet jau su apatiniu trikotažu, su pižamom.
M ok. Tai reiškia taip paėmus tai nuo 15 iki 21 buvo tas toksai geras laikotarpis ane? O o pavyzdžiui iš to vat viso, žinai, savo modelio darbo, jeigu mes kalbėtume dabar lengvesnė tema, tokia nuotaikingesnė, a kol kas jau šiek tiek norisi užsimiršt apie apie tą Apsteiną ir Žanluką. A ką žmonės taip romantizuoja a modelio darbe, kas iš tikrųjų nu nėra taip gražu a kai tame esi prabuvus tiek metų? Kas yra pernelyg remontizuojama? Nu, aš nežinau jau vien tas pateikimas modelio, kad jisai yra gražus, vat, kad tos nuotraukos visą laiką yra gražios, įdomios, daugeliui patinka keliauti ir vien ta mintis, kad va tavo darbas tai tik keliauti.
Bet iš tikrųjų, jeigu tu pagalvoji, kad tu turi 12 valandų skrydi po fotosesijos ir tu nuskrendi į kitą šalį ir tave iš karto pasiima vairuotojas ir tu važiuoji į kitą fotosesiją, kad a tos fotosesijos trunka ir net po 13 valandų, kad tu visą laiką esi viena ir tu turi nu labai labai būti sąmoninga ir protinga asmenybe grožio šiais laikais nebeužtenka visiškai. Ar daug merginų į depresiją panra a dėl to, kad jos būna tokį ilgą laiką vienos ir būtent tokios užimtos, neturi sau laiko?
Daug. O pačiai teko su tuo susidurt. Nes kartais merginos, ne kartais, o dažnai pradeda dirbti modeliu iš tuštumos, kad užpildytų visa tai ir tada galvoja apie tokius, nu, ego dalykus kaip pinigus ir ir pripažinimą, bet tokie dalykai neužpildo iš tikrųjų tuštumos. Ir jeigu jos neprasimuša, tada taip ir savivertės klausimai tada kyla, pradeda badauti ir gali susirgti ir depresija, ir valgymo sutrikimais. Mhm. O lais laisvo laiko iš viso sau yra, nes kai tu pasakei 12 valandų, 13 [juokas] skrendi, 12 vėl dirbi.
Būna būna įvairiai. Labai priklauso nuo rinkos, nuo agentūros. Labai įvairiai. Sunku pasakyti, nes būna, kad ir vat, pavyzdžiui, kokioj Turkijoj, tai ten ir savaitgalį gali dirbti, bet Italijoj tai savaitgalis yra šventa, ypač sekmadienis [atsikrenkščia] ir ten jokių darbų ir kastingų nėra. OK. A aš esu girdėjęs, kad šiaip tas toksai modelio darbas nėra pastovus, nes tu eini į kastingus, atstovi kastinguose. Kiek, pavyzdžiui, vat kastingas, ane, aš esu matęs a video YouTube, kai mergina Paryžiuj į kastingus eina, tai yra gyvos eilės, stovi po šešias aštuonias valandas lauke toj gyvoj eilėj ir dar nežino, ar gaus darbą ir po to nu negavau darbo ir vėl dvi savaites laukia kito kastingo.
Gali būt ir taip. Taip, taip. Gali būt, kad tu ten mėnesiui, du nieko neuždirbsi, bet gali per savaitę 10.000 užsidirbt. Oho. Aš, pavyzdžiui, atsimenu, kai aš čia ėjau į Dolč gabanos kastingą šou, tai man davė numeriuką ir ten buvo užrašyta 3 ar 18, tai visą dieną prastovėjau ir mūsų gal tiktais 98 atsirinko iš ten 3000 viršų. Oho, konkurencija labai didelė yra. Ką ta konkurencija daro viduje? Nes kaip jūs gyvenat tenai? A jūs po vieną, tu viena nuomavaisi butą ar kaip?
Ne, kai aš dar kai buvau nepilnametė ir kol neužsidirbau savo pinigų, tai aš gyvendavau Models Apartments. Ir taip pat priklauso nuo rinkos, galit keturiese gyvent, bet galit ir 12 gyvent su vienu [juokas] Oho. Tualetu ir virtuvas. Jo, jo. [sušnarpščia] Tai iki kokios gal 18, sakyčiau, aš tuose Models Apartments gyvenau. OK. Žiūrėk, žmonės poroje kartais dėl buities nesusitaria, žinai, dviese negali išsiskiria dėl indų. A 12 panų a vienam bute. Kaip jūs tenai iš viso rasdavot bendrą kalbą ties tvarka, ties tyla, ties ramybė ir visais kitais dalykais?
Jo, nu dabar tai man būtų misija neįmanoma. ta prasme tikrai aš net dviese tryse tikrai tikrai nesugebėčiau gyvent, bet kai aš jauna buvau ir kai aš buvau tokia laiminga, kad aš čia dirbu tuo modeliu, tai manęs niekas nenervino, manęs niekas neerzindavo. Aš prieš einant gul paklausdavau, kas kelintą valandą kelsiis, užsirašydavau, kad aš žinočiau, kiek aš turiu laiko vonioj, kad aš turiu keltis. Ir kažkaip man asmeniškai nebuvo kažkokių labai destruktyvių tokių patirčių su tuo gyvenimo modeliu apartamentuose, bet šiaip yra buvę daug situacijų ir daug tokių istorijų, kurių aš esu ir mačius ir girdėjus, kurios nėra malonios.
Bet žinai, čia gal ir ta įtaka, kad kai tu buvai 14 metų, modelio agentūra sakė: "Turi su viskuo susitaikyt." Tai gal žinai, gal irgi tau ta mintis lankydavo, kad žinai, nu nepatinka, bet turi susitaikyt. Čia tokia valdė turbūt, kad taip. Mhm. Taip, nes aš šiaip esu labai stipri asmenybė, tai aš jeigu kažko noriu, aš visą laiką pasieksiu ir gausiu. O jeigu aš matau, kad negaunu, vadinas, aš ne taip gal ir noriu. Ir aš, kai tikrai labai norėjau gauti ir tą Vaugų žurnalą ir Dirbt su Armani, tai aš sakiau, nu kas čia yra du mėnesius pagyventi čia šešiese?
Fainai. Vien moteris, vien moteris aplink. Nu gal nieko. [juokas] Kokių istorijų gali papasakot tokių, kur žinai dabar dabar jau gali praėjo senaties terminas. Kas vyksta dėl modelių konkurencijos tuose butuose? Ką jūs viena kitai pridarot? Ar ten jau tokios visos draugelės, draugės vos prie širdies dėk? Nu, mano atveju tai jo buvo, kad mes buvom draugės, draugelės ir merginos man tapo kaip šeimos narės ir aš turėjau tikrai tikras ir gražias draugystes. Bet, pavyzdžiui, kai gyvenau Milane, m, aš gyvenau vienuose apartamentuose ir mano draugė gyveno kituose apartamentuose.
Ir atsimenu, vieną rytą jinai atbėgo pas mane ir sako: "Tu neįsivaizduoji, kas pas mus darosi." Ir sakau, kas vyksta? [aikteli] Ir ten modelis A ir modelis B gavo tą patį optionioną. Nu, tai abidvi pretenduoja į kažkokį darbą, į tą patį. Tai, kad nenueitų į antrą peržiūrą, modelis A sugalvojo įdėti laisvinamųjų į jogurtą modeliui B. Vau. [juokas] Jinai ten buvo užstrigusi tualete ir nenuėjo. Buvo mano apartamentuose, bet ne man. Sulaužė aukštakulnius, sukarpė sukneles, su kuriom reiktų eit į kastę.
Su Jo, jo. Dzus. Bet čia gal prieš 10. Aš nežinau, ar dabar taip vyksta, nes aš jau seniai kada gyvenau, tu nu su modeliais vienoj erdvėj, bet yra tokių dalykų, jo, kurios irgi yra pasiryžusios dėl konkurencijos viską padaryti, kad prasimuštų bet kokią kainą. Jo, bet kokią kaina. A mes turime mūsų laidos partnerio Apolo Kino klausimą, kuris dovanoja du bilietus mūsų žiūrovams, kurie pakomentuos po šio video ir įdomiausi iš jų gaus du bilietus į kiną. Tai filme Kutur, čia visai naujas filmas, kuriame vaidina Andželina Džoly.
Sakoma, kad mados pasaulis mato tiktai kūną, bet ne žmogų ar asmenybę. Modelis agentūrai yra tiesiog kaip eilinis daiktas. Jei tai tiesa, kuriuo momentu tu pati supratai šį skirtumą? Hm. [sušnarpščia] Nu, aš manau, kad prieš kokius gerus 10 20 metų tikrai taip buvo, kada tave nusiperka kaip daiktą ir su tavim daro ką nori, bet dabar labai daug įstatymų keičiasi ir požiūris į patį modelį yra labai pasikeitęs. nebeužtenka ateiti į kastingą ar tiesiog atitikti standartus, ar gražiai atrodyt, ar būt kažkokios kitokios išvaizdos.
Tu dabar turi charakterį parodyt, išsiskirti, užmegsti ryšį su klientu. Mhm. Tai kai aš pradėjau dirbti modeliu, tai tikrai taip buvo, kur man tik sakydavo: "Tau čia centimetras jau per daug, centimetras per daug." O jau į mano karjeros pabaigą jau aš ten 4eturis centimetrus turiu per daug ir man kažkaip niekas nieko nebesako ir jau man agentūra sako: "Nebepasportuok, nebe ten pasilaikyk dietos, bet tu su gera tik nuotaika nueik." Sako, tu būk vat, sako, savim. Gerai, sakau. Ir čia ta pati agentūra pakeitė tai požiūrį, ane?
Ar čia čia užsienio agentūra Milano. Aš su jais labai daug metų dirbau. Tai jau jie kaip patys susigyveno su ta mintim, kad aš jau podiumais nebevaikščiosiu ir reikia man su apatiniu trikotažu [juokas] dirbt. [aikteli] Tada jie sako: "OK, bet tai tu vis tiek esi tą patyrus, ane, a tą tokį skausmą. A tu gali papasakot vat kas buvo tais laikais tada m ta skausmo norma, kurią reikėjo kentėti, kad netaptum problema. Ką reikėdavo iškęsti, kur nu tikrai per sukąstų dantis paprastas žmogus gal neiškęstų, bet tu žinojai, kad tai varda ant to, kad vat čia karjerą darau, dideli pinigai ir tu sakai, aš esu vat tokia užsispyrus ir iškęsiu bet kokį skausmą.
A, nes tai yra normalu va šitam darbe. Mhm. [atsidūsta] Nu, aš anksčiau kalbėdavau, kad jeigu tu nori būt geru modeliu, tai tu turi visiškai pamiršti save ir savo gyvenimą, ten šeimą, draugus, nes tu visą laiką keliauji, tu nieko negali planuot, tu nežinai, kas tavęs lauks sekančią dieną. Tu turi neatsižvelgti į savo jausmus ir emocijas, nes man, pavyzdžiui, aš aš visą laiką dirbau su per mažais batais, nes mano pėdos išmera yra gan didelė ir man kraujuoja ta koja ir aš turiu šypsotis prieš kamerą.
O vau. Ir tu sukraujuojanči koja eini per podiumą taip. Ir turi kentėtap. Taip, bet vat aš dabar po pertraukos, kai grįžau, tai aš pasakiau klientui, gal, nu, visgi kažkaip įmanoma tą mažesnį ir didesnę išmerą gauti. Tai [juokas] jisai su [sušnarpščia] plaktuku man skalė batą, kad tiktais prasiplėstų truputį. Tai iš tikrųjų tas nu požiūris yra labai pasikeitęs, bet tai aš kaip girdžiu, tai turi būt kažkoks žodžiu modelis tai yra kaip am gyvas manekenas pagal kažkokį standartą. Taip išeina, nes yra tam tikra išmera, į kurią privalai tilpti.
Mhm. Taip, taip. kūno sudėjimas, tai nu dažniausiai taip, bet tikrai yra merginų, kurios turi mažesnius ir labai gerai dirba, bet taip pat yra vat ir tų moteriškų merginų, kurios dirba komercijai daugiau ir jos taip pat yra labai stipriai prasimušusios. Tu paminėjai, kad buvo anksčiau spaudimas tiem keliem centimetram tenai, kilogramam. A kaip kaip tai vykdavo? Vat, pavyzdžiui, tas čia, nes čia toksai šiek tiek yra kaip bulinimas, mobingas, žinai, darbo vietoj, kad tau tiesiu šviesiu tekstu taip ir pasako, kad žiūrėk ten tu tokio anok kaip kaip tai įvardindavo, kokie tekstai būdavo pasakyti, kad tu esi ten per stambi ar čia per daug centimetrų.
Nu tai tai tiesiog tai tu supranti, kad tai yra tavo darbas, kad tau moka už tai pinigus ir moka didelius pinigus už tai, kad tu atitinki tuos standartus. tą sudėjimą ir tu jau nu turi pradėti tą darbą su tuo sąmoningumu, kad aš turiu būti tokia ir tokia, tai ar per dietą, ar per sportą, bet tu turi save prisižiūrėti ir atitikti tuos standartus. Ir jeigu tu neatitink, tai tau gali tiesiai šviesiai ateit ir pasakyti, kad žinok, nu tu per stora arba tu esi stora.
Taip. O į mane stora tai va tiek vat yra išvadinę ir aš visą laiką arba per jauna, arba per stora, arba per moteriška, o dabar tai aš per aukšta. Nu tai žodžiu, visą laiką jie ras prie ko prisikabinti, bet čia vat jau yra tavo paties žmogaus darbas suprasti reikšmę, dėl ko tu čia esi. Ir jeigu tu vat būtent dėl to ego dalyko esi, tai tave ir palauš, ir tu ir tavo savivertė kryžemyn. Bet jeigu tu savim pasitikėsi ir jeigu tu žinosi, kad suprasi, kad tau čia yra kūryba, kad tau patinka pats procesas susitikti su žmonėm, keliauti, tai manau, kad ne taip ir paliečia.
Nu, bet gerai pasakot, tu per stora, vyksta kastingas. Nu, ir kiek laiko vat tada ką tu darai? Kaip tu svorį? Kaip tavo nieko tau jeigu per kastingą, tai tau pasako tiesiog tu per svarą ir tave cancelin. Ai, ok. Jo, bet jeigu vat agentūra pasako, kad nu tu čia po švenčių, žinok, grįžai tokia biškį į mitus, nu tada turi numest tą svorį. Ir kaip kokia kokia tavo buvo taktika mesti svorį? Ką tu darydavai? Aš niekados nemečiau svorio.
Ai nemetei? Ne, aš sakiau, aš jam sakiau, aš čia jum esu per stora. Bet aš šiaip tai nesu stora. Aš mes čia įdėsim nuotraukas, kad žmonės matytų a kas yra agentūrai Stora. Tai [juokas] agentūra gal nematė stambių žmonių šiaip. Jo, jie [juokas] retai mato, kad stambi žmog taip, nes ten nes žiūrint į tavo tas nuotraukas, kuomet tu dirbai Europoje, tai a idealios figūros mergina ir ją vadinti [juokas] stor. Nu čia žinai sakau ne, čia jūsų nuomonė, aš jum esu per stora.
Bet aš niekados dietos jokios nesilaikiau. Aš tokia buvau: "Go with the flow, aš tau netinku, bet aš žinau, kad aš kažkam tiksiu kitam." Mhm. Nu tai gerai, čia aukšta savivertė. Labai, labai šaunu, kad tokia turi išta pačios. Jo, per sunkų darbą, bet tikrai pradžioj taip nebuvo. Oi, kartais atrodo, kad automobilis turėtų suteikti laisvę, o realiai tampa dar vienu gyvenimo projektu. Servisas, padangos, draudimai, netikėti gedimai. Ir tikiu, kad daugelis to projekto nuoširdžiai nenori. Čia būtų puiku kitoks sprendimas.
avis siūlo ne tik trumpalaikią, bet ir ilgalaikię bei automobilių veiklos nuomą su paslaugomis. Žodžiu, kitaip tariant, automobilio nuoma nuo vienos dienos iki net penkerių metų pagal kiekvieno poreikį. Viskas labai paprasta. Tu vairuoji, o jie pasirūpina tuo, [muzika] kas erzina. Techninė priežiūra, sezoninių padangų sandėliavimas ir keitimas. Kasko 247 pagalba kelyje ir dar daugiau. Ir kas man čia labiausiai patinka, yra viena aiški suma per mėnesį be netikėtų. Ups, dar čia bus papildoma sąskaitėlė. Tad jei nori taupyti laiką arba tavo įmonei reikia autoparko be galvos skausmo, pažiūrėk myis.lt, išsirink, kas tau tinka ir gyvenk be rūpesčių.
Turim nuotraukas, kur anglų kalba yra rašoma tau apie kvietimą 2019 metais. Tai čia prieš septynis metus, a, kai ir tu sakei, kad 20 metų buvai, ane, 20. kažkur 19 21 Jo, tai tau siuntė kvietimą atvykti į Dubajų ir tas kvietimas yra 5500 dolerių savaitei su Viskas įskaičiuota absoliučiai. Penkios žvaigždės viešbutis, a, visi expenses, tai yra acomodation maistas, gėrimai, viskas. reikia pabūt tiesiog gražiai. Ir buvo klausimas užduotas tau, ar duodam? Ir tu labai griežtai tiesiog vienu žodžiu atsakei: "Ne."
Kaip tu atsispyrei tokiam pasiūlymui? Kodėl? Nes, nu, aš manau, kad nemažai merginų sutiktų su pasiūlymu už 5500 nuvažiuot ir tiesiog pabūt gražiais. Žiūrėk, net modeliaut nereikia. Nu čia jo, aš gavau tą žinutę ir aš ją neatrašiau ir aš po to sulaukiau skambučio iš agentūros. Ar tu matei, ką aš tau parašiau? Sakau, mačiau. Ir sakau, bet aš turiu 100 klausimų. Sakau, kas čia per darbas? Sakau, man [sušnarpščia] man tiesiog nesuprantama ir neaišku yra. Tai viskas čia gerai, čia yra svajonių darbas, tu turėsi nuskrist tiesiog būt linksma ir gražiai.
Primena šiek tiek 14 metų istoriją. [sušnarpščia] ir nu tiesiog labai mokėdavo užverbuoti tą agentūrą ir man jau vėl akys didelės, kad aš vėl susipažinsiu su įtakingais žmonėm, kad aš čia va tokius pinigus užsidirbsiu tiesiog valgydama čia restoranuose ir vaikščiodama po fainas vietas. Nu ir aš jau tada mamai, tėčiui, sakau: "Jūs neįsivaizduojat, gavau svajonių optionioną". pasakiau ir jie be jokių diskusijų tiesiog pasakė dar tu kartą pakalbėk apie tokius optionus ir tu pamirši modeliavimą. Jie jau suprato, ane?
O kaip? Jo, bet mes tada nieko nediskutavom. Aha. Kažkaip man tiesiog va šitaip pasakė ir tada jau vėl jinai parašė, ar duodam? Ar aš jau ten visu apsiverkus? Ne, [juokas] parašiau. Bet kai tu, tai aš tuo metu suprantu, ta emocija buvo, nes tu galvojai, kad tave atriboja nuo kažkokios neįtikėtinos galimybės, bet dabar, kai tu žiūri į tai, kaip tu galvoji, kuo jis iš tavęs tikėjosi tenai Dubaj? Nu tai va, kadangi aš jau buvau paaugus, suaugus ir jau patirties įgijos, kurios truko 14 metų, gal norėjom linksmybėm kokiom Mhm.
Mm. paleist. Net ne gal aš esu įsitikinus, kad norėjau. A tai čia reiktų padėkot tavo tėvam. Mhm. Nes jeigu ne jie, turbūt būtum sutikus, ane? Taip. O kaip dabar žiūri į tai? Nu [atsidūsta][aikteli] ne viena ta agentūra taip elgiasi iš tikrųjų ir ir daug ir visur yra tų pavojų pasauly. Tai man, nu, gal truputį pyktis kyla pagalvojus apie tai, kad suaugęs žmogus, kuris žino tą industriją, vat kaip ir pasakyt, naudojasi tom naiviom, gerom mergaitėm, bet, nu, iš kitos pusės tai norisi ir ačiū pasakyt, nes mano stiprybė ir sąmoningumas tai yra labai stipriai padidėjęs nuo tokių ir po tokių visų įvykių.
O tavo rate yra kokių pažįstamų, merginų, kurios visgi pasuko šitu keliu ir išvažiavo pabūt gražiom? Nes aš, nu, neslėpkim, čia turbūt yra eskorto darbo pradžia, kuomet tu ten nuvažiuoji, tai gerai. Tai vat agentūra įkalbino, nusiuntė, bet ten turbūt mergina jau neturi pasirinkimo, jinai ten negali pasiprieštint, nes jeigu kalta nuo 14 metų. Tu turi elgtis gražiai, viską, tu privalai, čia toks darbas. Nu ir ką tada prasideda tas visas a a išnaudojimas, ekstrafingas ane? Mhm. Tavo rate yra kažkas tai, kas a pakliuvo į šitas pinkles?
Aš pažįstu vieną merginą, kuri buvo įkliuvus, bet ten viskas gražiai baigėsi. A labai, nu aš kiek žinau ir kiek esu girdėjus, tai rečiau pasitaiko, kada apgauna merginą ir ją išsiunčia nežinant, ko tikėtis. Dažniau pačios merginos pasirašo kontrakto su agentūra, kad alegautų tą modelio statusą. M ir tada jau pačio savo noru išvažiuoja legaliai. Legaliai. Jo. OK. Žinodamos, kas jų laukia. Man vis tiek, žinai, atrodo, tu kaip mergina, graži mergina, kuri sulaukdavo tiek dėmesio. M kaip tu galvoji, tos merginos, kurios pasuko šitu keliu, m kas jas apsvaigina šitoj profesijoj pardavinėt savo kūną?
Čia iš, manau, auklėjimo yra atėjęs, atėjo toks a tokie norai ir požiūris į save, nes mama jin jinai turi tave supažindint su pasauliu ir parodyt tau, koks yra pasaulis, padėt suprasti apie ką čia viskas yra. O tėtis turi stuburą tau užauginti, savivertę sustiprint ir jeigu kažkas kažkur ne taip parodo arba apleidžia, tai aš manau ir su tuo iškreipusiu suvokimu ir pasileidžia į tokius nuotykius. Mhm. Nu jo, labai daug dalykų iš vaikystės ateina, bet žinai, mes vat vis tiek turim tą stereotipą, nes tos merginos, kurios a pasirenka šitą kelią ir kaip tu ir sakei, kad jos specialiai jį įsidarbina agentūrą, kad gauti modelio statusą Mhm.
tam, kad išvažiuoti tenai, užsiimti šia veikla ane? Mhm. Bet tavo patirty patys modeliai, a, tai yra retas atvejis, kuris tą daro. Mhm. Taip. Mhm. Ir žinai, vat mes turim mūsų klausytojos Silvijos Gaškaitės klausimą, kuri gauna dovanų Neurozan maisto papildus. Jeigu ir jūs norite gauti maisto papildų dovanų, tai eikit į mano profilį ir užduokite klausimus sekančiam svečiui. Jinai klausia: "Kaip manai, kodėl visuomenei lengviau pasirinkti mąstyti? Tai visos jos yra k" Mhm. ir žino, kur eina pačios kaltos, nei pasiūlyti realius sprendimo būdus ne tik modelio profesijoje, o apskritai seksualinio smurto kultūros kitime.
Tai čia gal kaip su visa Epsteino situacija kad pinigai ir įtakingi žmonės, visi ego dalykai ne visiem, net ne tai, kad ne visiem, bet mažumai trukdo ir mažumai rūpi tokie dalykai, bet jau labai sparčiai keičiasi viskas į gerą pusę, tai manau, kad dar kokie penki penkeri metai ir turėtų jau tos teisės iš viso sustiprėt. Man atrodo, kaip tik vat visai neseniai buvo Niujorke priimtas įstatymas kažkas su modeliais. Mhm. A ir šiandien mes vat įrašinėjam laidą. Ačiū tau, kad kalbi apie tai, žinai, nes iš tikrųjų sudėtinga turbūt ir pačiai apie tai kalbėti, nors esi, žiūriu, stipri, su gera nuotaika sėdi su šypsena žinai a po tokių išgyvenimų dar prie kurių šiaip dar vat prieidinėjam, bet nu tai yra labai svarbi tema ir aš pats viduj kažkaip
džiaugiuosi, kad šiandien pasirinkom šią laidą kurti ir įrašyti ir parodyti žmonėm. A, o tu tėvam ko nors esi nepasakojus iš savo modelio darbo, ką esi slėpus, kad jie tiktai nu neuždraustų tave ir dirbti? Gal šiandien gali tą papasakoti, nes jautiesi jau gerai? Man atrodo, gal, kad jie tai viską žino. Nesakiau su apštei, nu, kaip buvo, kad lietė kojas ir ir kad bučiavo mane. Tai šiandien čia bus jiem naujiena. E jo [juokas] visiem bus naujiena, nes iš tikrųjų niekas nežinojo.
Mes šiaip a žiūrėjau 15 min a interviu prieš mėnesį, kai tiktai šitieo failai išlindo ir didžiausia buvo problema ir keltas klausimas, žinai, kad kodėl išsisuka šitie šitie visi pedofilai? Dėl to, kad merginos bijo kalbėti, bijo bijo net smulkiausius dalykus papasakoti, nes jas iš karto pavadins. Vat kaip ir ta Silvija mūsų klausytė pasakė K raide. Aš todėl ir tylėjau ir šitiek metų, nes jie tai padaro, kad tu jautiesi purvina ir blogiuke šitoj situacijoj. Mhm. O ne jie.
Ir tada tu lieki su ta baime, su gėda, su kažkokiu šlykštuliu viduj. O jeigu dar bandai apie tai kalbėti, tai būna dar blogiau, nes net yra įrodyta, kad ne tiek, kiek pati ta prievarta ir manipuliacijos daro žalą, kiek reakcijos, kai tu kalbi apie tai. Ir aš bandžiau kažką sakyt savo agentūrai, bet man kai sakė, tu čia dėkok Dievui, kad tu turi tokią galimybę, tai aš tylau ir užtilau. Bet man labiau va tas skaudėjo momentas negu paėmimas man už kojos ar tie bučiniai.
M aš galvoju, ok, kažkas yra negerai su manim, kad aš čia įžvelgiu problemą, o man sako, kad čia nėra problemos. Tu tuo metu prieš kojų lietimą ir bučinius nuo Žanluko, tu vaikiną kažkokį turėjus buvai. Oi, ne. Tai čia buvo pirmi vyro bučiniai tau kaip mažai mergaitei. Ai, aš pirmą bučinį turėjus dabar galvoju gal 16 metų. Tai čia toks seksualinis pirmas dėmesys nuo vyro yra. Vat nuo suaugusio vyro. Toks toks, bet jo jo. Oh my god. Jo.
[atsidūsta] A nu gerai. Ir mes dabar, žinai, priėjom prie kito tavo gyvenimo etapo, kuris šiaip turbūt apvertė tavo gyvenimą aukštimm kojom. Galėsi tu papasakot, bet tau buvo 23, jis buvo 18 metų vyresnis. Ir žinai, žmonės dažniausiai tavęs klausia visą laiką, kaip tu nematei? Nu kaip tu nematei, kaip tu vat kaip tu negalėjai pabėgt, žinai. Bet aš paklausiu šiek tiek kitaip. A ką jis padarė taip ar kitaip, kad tau šitie santykiai su vyru smurtautoj atrodė kaip kažkoks išsigelbėjimas?
Kodėl? Kodėl visgi pasirinkai su juo būti? Kuo jis taip sužavėjo? Kas kas tai buvo? Kokie tie ženklai, signalai, kur tu dabar matai ir atpažintum iš toli tokį vyrą, bet tada atvirkščiai tai tave privertė vat su juo pabūti. Aš nuo pat pirmų akimirkų būdama su juo jau atpažinau, kad jisai yra nedoras žmogus ir kad man reikia jo saugotis, bet aš buvau, aš ir esu, bet tada buvau labai naivi ir labai gera asmenybė. Ir jisai prie manęs priėjo su aukos pozicija ir man tiesiog buvo labai labai jo gaila.
Ir aš pusę metų su juo bendravau iš gailesčio. Gelbėtoja buvai? Nu tokia. Jo, nes jo niekas nemyli, visi jį skriaudžia, jisai nieko neturi. Nu, o man ateit ir pasakyt ne ir aš tavęs nenoriu. Nu, aš nesugebėjau. Aš nemokėjau brėžt ribų ir aš neprisileidau jo. Po pusės metų aš tiesiog parsidaviau jam už narkotikus. Nes man siūlė, siūlė, siūlė, siūlė, o aš ne ne ne. Ir vieną vakarą paėmiau aš kokaino ir tuo metu aš buvau labai labai gilioj depresijoj, nes aš labai išgyvenau daug dalykų savo artimiausio žmogaus netektį, tėvų ligas, skyrybas, ten pačios skyrybos, bankrotus ir nu žodžiu, labai daug dalykų ir aš buvau labai nelaiminga ir kokainas Nes labai stipriai mane sukabino, nes jeigu tu laimingam žmogui duosi stimuliantų, tai nu jo dopamino levelis šoktels į
viršų. O mano iš dugno šoko į aukštumas ir man tas džiaugsmo ir laimės jausmas buvo neapsakomai geras ir buvo gera taip jaustis po ilgo laiko depresijos ir viskas. Sekantį rytą aš atsikėliau ir supratau, kad mano gyvenimas niekados nebebus toks pats. Ko kai kaip tu supratai? Aš žinojau, kad čia kad čia yra dar ne šiandien, bet viskas. Ta prasme, aš dabar einu dugno link, nes aš parsidaviau tam žmogui už už narkotikus. Aš pabandžiau narkotikų, o aš gyvenime nebuvau nieko bandžius.
Aš tokio griežto auklėjimo buvau. Turiu, turėjau tinkamas vertybes. Labai šeimos norėjau visą gyvenimą ir visą laiką vyro iš meilės ieškojau. O tada toks buvo. O kas tą naktį įvyko? Nieko neįvyko tą naktį ar kažkas įvyko? Tiesiog mes vartojom narkotikus ir aš permiegojau su juo būdama ne žmogum. Prisimeni ką nors pati? Prisimenu. Viskas, kaip čia pasakyt, atrodė a gražu ir normalu. mano pačios pasirinkimas, nors buvo kalbinamų kalbinimų daug ir jo, bet a jausmas jausmas ryte tai nu tokia dvikova, kuri vedė iš proto, nes aš atsikėliau ir aš apie nieką kitą negalėjau galvot, tiktais apie kokainą.
Mhm. Ir aš galvojau, viskas dabar aš tavęs nepaleisiu iš savo gyvenimo, nes tada supratau, kas yra priklausomybė. Tai po vieno karto tau tik to užteko. M m a gali papasakot, kaip toliau vystėsi santykiai? A tai kaip aš suprantu, realiai a realiai tai galima sakyt tave nuspaikino. Mhm. dabar šiuolaikiškais terminais. Ir taip a tave privertė būti su juo, ta prasme, narkotikų m a būsenoj tu a pradėjai su juo draugaut. Mhm. OK. A tu sakai permiegoji, tada viskas buvo gerai tą kartą ar A nes mes Aš Tu žinai, link ko aš einu.
Man tiesiog įdomu, kada kada įvyko pirmas pirmas tas toksai. M, nu, ta prasme, jo, aš su aš sutikau, nebuvo kažkokios a a mano iniciatyvos, bet aš tiesiog sutikau su viskuo, kas tada vyko ir nereikėjo prievartos niekam. Bet tai nebuvo viskas gerai ir tai nebuvo viskas gražu, nes buvo vis tiek agresyvu ir buvo iš normalu iškreipta, nežinau, visom įmanom prasmėm. M ir laikui bėgant tas žmogus tiesiog įsidrąsino ir papurtyti mane ir po to pastumti ir kažkaip pravardžiuoti, aprėgti, pažeminti.
Ir mes išskridom į kelionę pirmą į Afriką. Ir tada buvo pirmas kartas, kada aš pasakiau, kad aš nenoriu ir nelįsk prie manęs. Ir tada jau buvo pirmas kartas, kada sakiau man nepatinka. Ir tada aš šešis kartus gavau į galvą, kol apsvaigau. Ir žmogus vis tiek pasiėmė tai, ko norėjo. Tu bandei brėžti ribas, bet a net ne tai, kad nu jo, aš sakiau, nenoriu, nelįsk, nieko nebus. [sušnarpščia] Tai pasiguldėt lovą šešis kartus gavau į galvą ir ir pasiėmė vis tiek.
Mes turime nuotraukas, kurias tu leidai parodyti. Tai taip tu atrodei ryte po prievartavimo. Mhm. Tai sakykim, kaip yra. Tai buvai išprievartauta prieš savo valią. Am visa sumušta. Tu ryte, kai atsikėlei ir pamatei tas mėlynes ant kojų, ant rankų. A aš parodysiu mūsų operatoriam, kad matytų, kaip kad jūs suprastumėt apie ką kalbam. Kaip ryte atsibudo mergina. A kai tu taip atsibudai tą rytą, ką tu galvoji, kaip iš viso, kaip vyko toliau bendravimas? Kaip Niujorke. Aš esu Afrikoj.
Aš neturiu kaip pabėgt, aš neturiu ką daryt. Aš nenoriu niekam apie tai kalbėt ir aš tiesiog kažkokias vizijas susikėliau apie ateitį, kad ateity aš tą darysiu, aš tą darysiu ir viskas bus gerai. Ir tiesiog ryau viską, net negalvojau apie tai. Aš atsikėliau, pamačiau save, aš pradėjau verkt [sušnarpščia] nežmoniškai. Bet aš tada per pusvalandį laiko vėl susiėmiau ir viskas, atėjo vakaras, mes vėl vartojom. Mm. O kai paimdavau, tai man nieko tokio. Tai taip išeina, kad a ta narkotikų priklausomybė buvo jam į naudą.
Taip, būdavo net akimirku, kad aš jau atrodo gerai, aš pabandysiu nebevartoti ir jis ir aš durna buvau iš tikrųjų. Pasakiau jam, kad aš nebenoriu to daryt ir aš bandysiu mest. Tai mes tokį pokalbį turėjom, kur aš net bijojau parodyt jam, kad aš nebevartosiu, nes ten, kaip sako, nori, nenori yra žodis reikia. Mhm. Tu jau žinodavai, kas tavęs laukia, ane? Jo. Tai ne tik sekso metu jau tada tave mušdavo, tai nuolatos kartodavosi ta tokia tas fizinis? Negaliu pasakyt, kad nuolatos, bet jo ranką yra pakėlęs ne kartą.
Bet šiaip toksai psichologinis smurtas. M Tai buvo kiekvieną dieną, kiekvieną dieną grasinimai, manipuliacijos, žeminimai. Mane labai vesdavo iš kantrybės, kai aš matydavau, kad nedorai elgiasi su kitais žmonėm ar su manim. Ir aš bandydavau paaiškint, kad taip, žinok, nesidaro ir buvo šaipomasi iš manęs arba apsimesdama, kad nesupranta, ką aš čia noriu pasakyt. Tai ką mes matom, tos [sušnarpščia] mėlynės, jos nepraeina per vieną naktį. Ta prasme, tu ryte atsikeli, tu sakai vakare jau viskas gerai, pavartoji narkotikų, vėl viskas gerai.
Bet jos nepraeina per savaitę, per dvi, net kartais ir tris savaites būna mėlynės matosi, ane? Tai tavo visas kūnas nusėtas mėlyniam. Mhm. A ką tu tada sakei tėvam? Ar buvo žmonės, kurie tą matė? Ne, niekas nematė, niekas nežinojo. Tai ką tu slėpisi visu nuo visų? Taip taip. Niekur neėjai į viešumą, ne? Pagalbos neieškojai jokios. Kam nors bandei apie tai papasakot, pasakyt? M O kodėl? K kodėl? Aš bijojau. Tu jo bijojai? Taip. Man gėda buvo. Aš taip savęs nekenčiau tuos, kiek mes čia buvom, keturis, penkis mėnesius.
[juokas] [sušnarpščia] Mm, nes aš žinojau, aš po šiai dienai žinau, ko aš noriu iš gyvenimo. Ir aš ne to norėjau. Ir man truputį prireikė laiko pripažinti, kad man reikia dabar priiminėt labai baisius ir labai sunkius sprendimus, kad keistųsi viskas, nes aš prarandu tiesiog save. [sušnarpščia] Aš suprantu, kad gal bijoji pasakyt artimiesiems, a gal bijoji a būt nesuprasta, apkaltinta lygiai taip pat, kaip mes kalbėjom prieš tai, kad galėjo uždėti tau kažkokį stereotipą ir taip toliau, ane? Bet kodėl nesikreipti į policiją?
Kodėl neparašyt pareiškimo, bandyti gauti valstybės apsaugą kažkokią? Tai nes, nu, tai yra ant tiek brutalu, tai yra, nu, tai yra nežmogiška. Kas? Kodėl apie tai net nebuvai pagal? Ar buvai pagalvojus? Man net kojos tirpsta? Ne, ne, aš aš negalėjau. Negalėjau. M galėjau pakalbėt su kažis žmonėm, bet kreiptis į policiją ne. Aš taip džiaugiuosi, kad tu šiandien raidai jėgų apie tai pakalbėti ir papasakoti. Ir va dabar man įdomu, ar tu atsuktum laiką atgal ir visgi būtum pabėgus ir kreipusis, ar elgtumisi taip pat, žinodama, kaip viskas ėjosi ir kuo baigėsi ir kur link nuėjo tavo gyvenimas, kokios buvo to pasekmės?
[sušnarpščia] Man truputį sunku yra atsakyti į šitą klausimą, nes aš labai myliu save dabar kokia esu. Aš turbūt gyvenime taip nepati taip nebuvo, kad taip patikčiau sau, kaip patinku dabar, bet aš manau, kad aš būčiau būčiau paskambinus ir paprašius pagalbos, nes aš kodėl kalbu apie tai viešai, nes noriu parodyt moterim, kad visą laiką, visą laiką yra pabėgimo planas. Aš, pavyzdžiui, pabėgau su savo terapeutės pagalba ir man jinai pasakė, kaip ką daryt, m, ką sakyt. O aš tada skiriausi ir su tuo žmogum, bet aš bėgau nuo, nu, sakyčiau, pavojingo žmogaus.
Aš sakiau nepriklausomybei. Aš turėjau grįžt pas tėvus gyvent be pinigų, be darbo, be nu be jokio pagrindo po kojom. [sušnarpščia] Ir tą padaryti buvo labai sunku, bet aš tiesiog grįžau vieną vakarą ir sakau tokia pamušta truputį. Sakau, tai ką tu vakar padarei, tai nebuvai tu ir aš tave matau. Aš žinau, koks tu esi žmogus. Tu rytoj išvažiuok nuo ryto iki vakaro ir aš padarysiu mums šventę ir mes pradėsim viską nuo pradžių. Ir jisai ryte išvažiavo ir aš paskambinau savo tetai, sakau: "Vežam čia tas visas dėžes.
Man atvežė dėžes, aš greit susikroviau daiktus. Jie išvežė, aš dar likau namuose ir grįžo jisai. Ir taip tiesiog aš jau tada truputį pagrasinau, bet aš ten bėgau, išbėgau taksą, kviečiausi prie namų, bet bėgau kažkur ten [juokas] iki ąžuolyno, kad tik, [aikteli] kad tik nepasivytų. Nepasivijo [juokas] sėkmingai. Ilgas kojos turėj. Aš man vis tiek smagu, kad tu su šypsena kažkaip kalbėjai, bet tai aš tai klausau ir man tai sakau, man tai pyktis ant to vyro išvis tai atrodo taip nevyriška, bet nu nesu aš teisėjas, tai palikim tai kitiems spręsti.
Kaip taip įvyko, kad tu nusprendei eit pas psichologę būdama tų penkių mėnesių draugystėje? A nepabijojai kreiptis į ją ir su ja apie tai atvirai kalbėti? Tai buvo vienintelis žmogus, aš kaip suprantu, su kuriuo apie tai kalbėjai ir jinai tave ištraukė iš to, ane? Mhm. Tai kaip tu visgi nusprendei kreiptis a apsvaiginta narkotikų? Normalizavosi tą smurtą, normalizavosi elgesį, kad nu tai vardant kažko tai, bet visgi kreipeisi į į psichologę. Mhm. M todėl, kad tikrąja ta žodžio prasme man pradėjo važiuoti protas, kur būdavo ryte, aš atsikeliu ir nesuprantu, kas aš esu, kur aš kalbuosi su savo tėvais ir aš jų neatpažįstu.
Ir aš tada man tuo metu, kai aš dar kreipiausi pagalbos, vis tiek buvo noras gyventi ir buvo tikėjimas, kad gali viskas būti kitaip, kad gali būti viskas geriau ir nuo narkotikų, nuo tokių santykių, nuo šitiek skausmo, streso, nemeilės baimės Nes man atsirado didelių psichologinių problemų ir aš kreipiausi pagalbos ir man tiesiog pasakė, kad aš jau dabar turiu sustot, nes kitaip mane pats Dievas sustabdys. Bet aš nenorėjau tada atsisakyti narkotikų, tai aš tiesiog sakau, aš pas jus vaikščiosiu, jūs darom ką galim dabar.
Tai aš pas ją pavaikščiojau ir tada mane uždarė į ligoninę ir po ligoninės aš grįžau pas jį, nes aš rašiau bakalaurą savo ir aš galvoju, gerai, man reikia rytoj apsiginti. Apsiginu ir tada čia darau visą savo pabėgimo planą. Bet taip gavosi, kad aš vėl paėmiau narkotikų ir aš nei su juo išsiskyriau, nei nei pabėgau, nei nieko. Tai trūko laiko, o pas ją nustojau vaikščiot, nes man jisai nebeleido eit. Tu kai tai pasakoji, atrodo, kad čia vyko 10 metų, supranti?
Bet čia viskas per tokį trumpą laiką. Jo, bet vat tą dieną, kai tu pabėgai, tu esi minėjus, kad tu atsidūrei psichiatrinėj. Taip. Ir tu gali papasakot, kaip vystėsi tavo istorija. Jisai tavęs ieškojo, kaip tu atsidūrei psichiatriniai. A kaip su narkotikais, kaip tu juos ar nutraukei, ar toliau vartojai, kai grįžai pas tėvus, kaip tėvai tada reagavo? Ką tėvai darė? Tai buvo gal antra terapija, kada aš nuvykau pas ją ir man jinai tada pasakė, kad tau kukumaku ir žinok tikrai tu dabar turi atsigulti į psichiatrinę.
Ir aš grįžau namo ir pasakiau jam, kad aš, žinok, rytoj važiuoju, nes o aš jaučiu, kad man yra negerai, aš nebeatpažįstu žmonių, aš nebeatpažįstu savęs, a man vaidenasi ir jisai neleido man gultis į ligoninę, į psichiatrinę. pasakė, kad kad ar tu žinai, ką ten padarys jie tau? O tu žinai, kaip tu gyvensi? O tu žinai, kas tave o tu žinai, maną, kad liks tavo istorijoj. Ir aš tokia gerai, gal nesigulsiu. Bet kai jau tu guli daržove, kur tu galvoji ar aha, aš čia Sima, bet tu gal ne Sima, kur tu visiškai nebesigaudai aplinkoj.
O aš tada išvažiavau į priemamąjį, į psichiatrinės priemamąją ir mane paguldė. Aš miegojau ten tris dienas ir ant ketvirtos prasidėjo tyrimai visokie su manim. Aš jau pradėjau čiachintis, valytis nuo narkotikų, nes jų buvo daug. Aš vartojau kokainą keturis mėnesius kiekvieną dieną. Po kokius 2 gramus būdavo net tris. Ir kai prasidėjo tie tyrimai, jie man pasakė, kad tau nuo narkotikų yra bipolinis išsivystęs. Mhm. bipolinis, tai čia kai a didelės nuotaikų kaitos yra, bet aš nuo n meto vaikštau į terapijas ir aš vartoju vaistus, tai šiaip yra labai lengvai valdomas dalykas ir nu man tai gražus iš tikrųjų, nes aš tokia labai aistringas, aš labai parodau tas savo emocijas ir visi sako: "Čia blogai."
Nu jo, ten jeigu apsiverki, gal kur verkt nereikėtų, nu gal truputį ir trigerina, bet jeigu šokinėji iš džiaugsmo viršuj, tai visi tiktais groži tokių dalyku. Bet mano atvejis yra truputuką kitoks, kad aš nueinu į kitą asmenį, į tą depresinę arba į tą manėjinį, bet aš pasikeičiu. Kur būna tiesiog vat tada, kai prieš psichiatrinę buvo, aš atsikeliu, ok, aš ta prasme žinau logiškai, kad tu esi tas ir tas, kad aš tave pažįstu, bet aš neatpažįstu tavęs. Nu man va čia vat išsijungia tuščia tiesiog pasidaro arba kažkas pasikeičia.
Ir aš labai šiaip vienus santykius šitu klausimu fainus turėjau, kad vaikinas sako: "Mes šiandien dar nesibučiavom." Sakau, mhm. Ir sako, "Tai tau bipolinis paumėjo." Sakau, mhm. Nu tai gerai, sako, dabar vėl turėsiu užkariaut savo merginą. Ir nu toks kaip žaidimas. Tu tiesiog, jeigu tu sukuri saugią aplinką, saugią erdvę, tai ten tas bipolinis nu susitvarko per kelias dienas, bet jeigu tu varai su žemėm ir keli stresą, tai jisai tiktais ir laikosi. Ir tas pats ir man buvo, kad man nustatė, išrašė vaistus, aš pradėjau gert vaistus ir man taip gerai buvo.
Ir įsivaizduok, kokioj aš būsenoj tada gyvenau, kad jau kai atėjo paskutinė diena, kada man reikėjo iš psichiatrinės išvažiuoti, aš verkiau. Nenorėjai? Aš taip nenorėjau. O ten ten žmonių yra visokių mhm ir tokių lengvesnių atvejų, bet ir sunkių ir garsų, ir policijos. kiek buvo atvaž, nu, ten ant tokios įtampos šiaip esi. Ir aš verkiau, aš sakiau, aš aš galvojau, jeigu ne tas universitetas, ne bakalauro gynimas, aš būčiau prašus, kad laikykit dar mane čia. Bet gal čia yra kitos priežastys.
Tu pajautei saugumą tenai lyginant su tuo, ką tu patyrei keturis mėnesius prieš tai. Taip, taip. Ten ten daktarai, specialistai, visi nuostabūs, nerealūs, bet man šiaip ir tas santykis su savim, kad aš galiu gyvent be narkotikų, nes aš galvojau, kad aš nebegaliu gyvent. Ir tėvai žinojo, jie lankė mane ir irgi sakė, kad tai tu iš karto grįžk pas mus, mes kažką sugalvosim, kažką padarysim. Ai, sakau, daug daiktų čia vežiot, viską. Sakau, aš grįšiu, apsiginsiu bakalaurą ir sakau, tada grįšiu.
Nu tai aš pakmė bakalaurą važiavau augintis. Vis tiek pavartojai. Mhm. Tada a kitą. OK. Tu aps apsigynei bakalaurą? Taip. [juokas] Šaunuolis. Sveikinu. A k po psichiatrinės grįžai vėl pavartojai. Mhm. apsigynei bakalaurą ir kaip suprantu čia buvo tas pabėgimas jau ane kur daiktus susirinkai mėnesė dar buvo mėnesis visko, ane? Jo. Ir tada, kai tu jau pabėgai, kaip tavo gyvenimas klostėsi, kas buvo toliau? Nes mes turime tavo nuotraukas, kuomet tu a turėjai anoreksiją ir šiaip anoreksija turbūt yra visam gyvenimui liga, ane?
Ar tu dabar su ja irgi kovoji? Kiekvieną dieną? Galėsi plačiau apie tai papasakot? Tai va, turime tavo nuotraukas, kai tu, na, susirgai anoreksiją, nu, išties tu ant kiek tu čia svėrei čia vat nuotraukos tavo, kai Tu am tas svoris tai toks nu abstraktus dalykas yra, nes aš aukšta esu labai. Mhm. Tai tas mano svoris vis tiek jisai yra didesnis, bet nu aš esu metro 84, beveik penkių ir aš svėriau 50 kg. Mano kūno masės indeksas buvo 14,5.
Tai čia aš kai atvažiavau jau į valgymo sutrikimų centrą, jie sako: "Keista, kad tu kvėpuoji, kad tu gyva." Sako mhm. Turim, turim čia vat nuotraukas palyginti tave, kai tu buvai turbūt iki tos istorijos su a tuo prievartautojų ir narkomanu ir kuomet susirgai anoreksiją, ane? Čia prieširko? Jo, aš tam pirmom jį jį su juo susipažinau. O va čia rezultatas po pažintis. Jo, tai čia per pusę metų per nu kažkur per keturis penkis mėnesius. Jo, čia tai jį pažiūrėjus tai galėtų pasakyti, kad ir krūtinė buvo nenatūraliuoju implanto, nes sunyko viskas.
Taip, viskas sunyko. Taip, per keturis penkis mėnesius. Mhm. Ir po to kitus ten kelis mėnesius, tai tiesiog jau laikėsi toks kudumas peras. Kodėl panrai į į tą visą alkį? Ar tai tapo jau tu save baudei, ar čia tiesiog norėjai dar kažkaip gražiau atrodyt? Kas čia buvo? Ar tu save matai? Nu, tas žmogus labai buvo prisidėjęs, nes aš pradėjau nesąmoningai badauti, nes aš užsidariau nuo visų sunkių jausmų ir emocijų su alkiu. Aš negalėjau jausti skausmo, pykčio, gėdos, baimės, nes aš visą laiką jaučiau alkę.
Ir man tada pradėjo kristi svoris ir tada jisai pradėjo komentuoti. Am, tu labai išgražiai, tau kūdumas labai tinka. M kaip jisai ten sakė, kad a tu tokia graži kaip vaikas. [sušnarpščia] Sako dar nesidepiliuok plaukų ant rankų ir 10 iš 10. Ir tas irgi labai prisidėjo, bet tiesiog tai buvo užsidarymas nuo gyvenimo. Valgymo sutrikimas, tai kas yra, kai nu neleidi sau užaugt. Ir aš užaugau, man kažkaip tas gyvenimas visiškai negražus pasirodė ir baisus. Tai aš galvojau, nu negalvojau, nes nesąmoningai tokie dalykai vyksta, bet aš tiesiog am aš nenorėjau būt suaugus moteris.
Aš nebegalėjau prisiimt atsakomybės, aš nebegalėjau dylint su viskuo, nes aš tik kažką bandau daryt, man tris kartus žiauriau kažkas atsitinka [atsidūsta] ir ir sveikt, pasiveikt nuo to tai buvo yra 100 kartų gal sunkiau negu pabėgt iš tų santykių ar atsisakyt narkotikų. Mhm. Tai galima sakyti, kad a realiai tai, ką tu dabar išgyveni, vat tą visą a anoreksiją, tą visą gyimą ir tą visą ligą šiaip realiai yra būtent tų narkotikų ir tų santykių pasekmė. Mhm. Tu niekada prieš tai neturėjai jokio, neig jokios neigiamos draugystės su maistu ar su savo figūra.
Ne. M Tu sakai, tau kiekvieną dieną tenka iki šiol su tuo kovoti. Mhm. A ką ką tai reiškia? Kaip tai atrodo? Nes atrodai puikiai dabar. A nesi ne ne nesi ten 14 turbūt KMI, ane? Bet tu sakai, kasdien tenka kovoti su tuo. Ką tai reiškia? Aš pirmiausia tai bulimą susirgau. Tada iš bulimijos mane išsivystė anoreksija ir iš anoreksijos išsivystė ortoreksija. Ortoreksija tai yra aukščiausias levelis valgymo sutrikimų, kada tau yra fobija maistui, fobija priaugti svorio. Ir nu ironiškai skamba, kad tokia pavojinga ir sunkiausiai pagydoma liga mane išgelbėjo ir kažkada, kadangi mane jinai išgelbėjo ir man padėjo perkeltine prasme, dabar tik kažkas man atsitinka.
man iš karto viskas užsirakina ir kai viskas užsirakina, tai aš pradedu gerai jaustis. O kodėl aš pradedu gerai jaustis? Nes valgymo sutrikimai tai nėra, nu, liga, tai yra priklausomybė, nes tau jinai labai daug dopamino gamina ir aš tą tokį gerą vaibą turiu numušt ir sakyt: "Čia nėra gerai." Ir tu neturi džiaugtis, kad tu čia dabar nevalgai. Tu turi eit ir pavalgyt. Ir trys metai aš nebežiūriu jokių ten sudėčių, nebesisveriu. Aš net neįsivaizduoju, kiek aš sveriu. Man, pavyzdžiui, m matmenis, kaip mano m žiūri agentūros, man nieko tokio.
Ar ten rūbus, kai reikia naujus eit nusipirkti irgi, bet vat svoris, kai aš pamatau kilogramus, tai man jau kažkas vat užsiriša. Tai tiesiog turi sąmoningai nesekt tokių dalykų ir visą laiką rinktis, nu, pavalgyt. Tai žmonės, kurie serga valgymo sutrikimais, jie visą laiką girdi anos balsą galvoj. Nu, keista iš tikrųjų, bet turi labai išmokt atskirt save nuo jos, kad čia ne tu nori, o tau diktuoja tas anos balsas. Ir kiekvieną dieną aš jį girdžiu, kad pasižiūrėk, kaip tu atrodai.
O jeigu tau išsikreipia vaizdas, atsistoji prieš tą veidrodį, nu jo, tikrai stora. O taip ir yra. Ar Mhm. O tu tik save tokią matai ar ir kitus matai? Ar kitus irgi vertini kritiškai? Vertinu biškį. Jo, jo, [juokas] jo. Bet tada pasiėmė tuos pačius džinsus ir taip, nu, va matai, tu juos gi tuos pačius telpi ir tau jie tinka. Mhm. Ir tada taip nusiremo reiškia viskas gerai. Jo, jo. Tu esi sakius, kad tau buvo kilę minčių apie savižudybę.
Aha. A kokiu periodu tai buvo? A kaip tai atsitiko? Nes, nu čia jau toksai, sakyčiau, a drastiškas bėgimas nuo kažko, nes tu, kaip ir sakai dabar tavo tos ligos net tave išgelbėjo, jautei dopaminą. Jo, [atsidūsta] ilgai lydėjo ir ne mintis man toks truputį per silpnas žodis iš tikrųjų, nes aš [sušnarpščia] jau taip rim nu aš pagalvojau, mintys, kad aš noriu mirti atsirado tuose santykiuose prieš anoreksiją. Tada aš susirgau anoreksiją ir aš kadangi apie nieką kitą negalvojau, tiktais apie maistą, tai man padėjo, bet aš kai išsikrausčiau iš jo ir pradėjau valgyti ir grįžau gyventi pas tėvus, tada jau toks planai tokie atsirado.
Ir čia prieš pat gal atsigulant į valgymo sutrikimų centrą, aš jau planą turėjau pasidarius, kaip aš ką darysiu. Kžudyt a kaip nusižudyt save, bet man neišėjo. Ne, ne todėl, kad aš bandžiau ir man nepavyko, bet man nu sutrukdė. Man sutrukdė, bet tada aš man atrodo, gal sekančią dieną atėjau ir mamai pasakiau, kad gerai, guluosi, viskas, man jau reikia. Ir aš atsiguliau. Ir tada labai sunkus periodas buvo, metai laiko visiškos depresijos. Ir vat gal sakyčiau, kai man buvo 24 25 metai čia prieš porą metų tada išeina taip, ane?
Jo, tada tos mintys jau tapo tokios stiprios, nes aš sakau, bėga ketvirti metai, tu terapijas eini į ligonines gulėsi, vaistus geri, meditacijos, sportas ten, nu, viskas, kas įmanoma, šaltas dušas, pokalbiai, nu viską darai ir tau vis tiek yra negerai ir viduj, ir tiesiog gyvenimas tave smogia toliau. Tai va tada jau buvo kur aš jau pabandžiau truputį dalykų sukelti skausmą sau, bet irgi tas truko neilgai, neilgai. Ir tada sustojau ir gal paskambinau savo terapeutei, sakau: "Žinok, mum reikia dar stipriau varyt."
Sakau, žinok, kažko, kažko mes nedadarom. Tai vat, kai visi sakė, va, Simai jau geriau, Sima svorio jau priaugus, Sima turi draugą, Sima vat jau čia kažką apie darbą kalba. Tai vat aš tada išgyvenau iš tikrųjų sunkiausią momentą savo gyvenime, kada aš labai labai rimtai galvojau apie savižudybę. Ir o kaip tu galvoji, čia priežastis, kad a žmonės nematė ar neklausė, ką tu sakei, kad tave privedė prie to. Abu. Nes, nu, tai, ką tu sakai, atrodo, viskas gerai.
Jau ir vaikinas yra, kuris, a, kaip tu sakei, a, žiūrėk, kas dieną nori susipažinti ir valgyt pradėjai, terapija vaikštai, sportuoji, nu, viskas tik geryn. Viskas aplinkui geryn su tėvais bendrauj viskas. Ir tave vis tiek a kažkaip tai jo, kad aš naktim, pavyzdžiui, sapnuoju košmarus ir kad aš verkiu kiekvieną naktį, aš bijau eit miegot, kad neduok Dieve, vėl tą patį susapnuosiu. Mano savivertė kokia buvo, kaip aš kaip aš pykau ant savęs, kad aš sukūriau tokią erdvę būtume.
Ir va čia, kaip anksčiau minėjau, jeigu aš būčiau gavus tinkamą palaikymą, pagalbą, aš nemanau, kad aš būčiau iki to dasivedus save, bet aš pradžioj buvau labai protinga, tai aš negalėjau kalbėt, nes, nu, taigi tu kažką sugalvosi, tu tokia protinga. Po to aš tapau labai graži ir irgi negalėjau kalbėt apie savo sunkumus, nes, nu, tu pasižiūrėk į veidrodį, kaip tu atrodai. Nu taigi iš kur tau čia tokie jausmai? Pažiūrėk, kokia tu graži. Jo. Ir po to, kai aš jau išsiskyriau, išėjau iš tų santykių, susirgau ligom, man visi sakė: "Nu, bet tu tokia stipri, nu, tu atlaikysi."
O tuo momentu tu, kai galvoji išeit iš šito pasaulio, tu nesijauti nei graži. Man iškreiptas matymas. Aš matau save storą ir negražią. Aš nebedirbu modeliu. Aš nesu protinga, nes aš jeigu būčiau protinga, man atrodo, aš nesiimčiau tokių veiksmų ir aš nepasiduočiau tokiom mintim. Ir stipri, aš nemanau, kad čia yra stiprybės ženklas, skausmą sau keltis. Mhm. Tai tas jo labai prisidėjo į sunkią pusę. [sušnarpščia] Kaip tavo dabar santykis su vyrais šiaip iš esmės po tokių patirčių? Tu dabar tiesiog dabar žinai, kaip amerikietiškuose filmuose visą laiką yra a laiminga pabaiga.
Ir aš išgirdau tavyje, kad tu sakai, tu šiandien geriausiai jautiesi, kaip kada jauteisi. Tu dabar dabar jautiesi gerai, ane? Aš suprantu, kad vis tiek turbūt ateina akimirkos, kad ir prasčiau miegi ir tos mintys apie svorį aplanko, žinai. žmogus, kuris ten turėjo problemų su nemiga, žmogus, kurio kuris kažką turėjo, tai jisai visą laiką turės epizodą vieną kitą per mėnesį, kai blogiau pasijaus. Mhm. Tai aš net neabejoju, kad tave irgi tai kartais lydi, bet kai tu šiandien jau jautiesi gerai, koks yra tavo santykis su vyrais?
Kaip tu į juos žiūri dabar? Kaip kaip tu dabar į vyrą? Kaip tu jį atsirinkinėji? Kaip tu eini į santykį? Tau sunku, nesunku? Nežinau. Aš dabar geri porą metų nelabai nelabai ėjau ir nelabai vaikščiojau. Bet a kodėl nenori? Tiesiog ne, aš nenorėjau. Aš galvojau, aš negaliu nieko kito mylėt, nes aš savęs nekenčiu. Ir aš tada užsidariau, bet ne tik nuo vyrų, nuo gyvenimo, nuo visko. Ir galvojau, man dabar reikia tiktais būt pačiai su savim, dėl savęs ir už save sveikint.
Ir aš tada [juokas] ačiū. Ir aš tada dar daugiau dirbau, dirbau, dariau, dariau ir ten ieškojau už ką dėkoti, už ką džiaugtis. Ir gal aš sakyčiau prieš čia kelis mėnesius jau aš taip pajaučiau, kad mano širdelė jau taip prasivė, tai jau būna su vienu pačiatini jau ten jau su kitu nori susitikt. Bet yra buvę, pavyzdžiui, vat atvejis, kada aš buvau susitikus su nuostabiu vyru, tikrai geras žmogus, aš jį iš anksčiau pažįstu ir mes tiesiog kažką diskutavom ir man jisai norėjo, nu, parodyt, kad daug yra ir jisai tai paėmė rankas ir va šitaip padarė ir aš Mhm.
Aš išsigandau. Aš galvojau, kad nes mes buvom, nu, tokiam argumente, kad vyko diskusija ir tas balso tonas buvo aštresnis ir, nu, pas mane, aš aš tokia mėgstu labai aiškiai parodyti savo jausmus. Nu ir aš ten truputį šiktelėjau [juokas] o jis ten gražiai sako: "Nu taigi ne, nu taigi" ir jisai taip ir aš išsigandau. Tai matomai lydi dar ir yra dar to skausmo, bet yra labai daugiau, man atrodo, yra lengvų ir gražių jausmų negu sunkių. Džiaugiuosi, džiaugiuosi.
O kaip su narkotikais? Ar ar šitą čia yra užverstas lapas? Ar turi dar ne užverstas jau seniai, jau seniai ir nekyla nei kiek, nu nei kiek, bet save riboj ten, pavyzdžiui, a rūkyt, alkoholį vartot, taip toliau, kad tiktai ne ne šitą nenueiti. Nu žinai, kaip būna, kad net lašas deguto. Ai nu statinėj iš karto, žinai, pridaro bėdų. Babytė gali žiūrėt šitą podkastą, bet su alkoholiu ne. Viską galiu. Nu ir surūkė mane. [juokas] Babytė nieko negirdėjo. Jo.
Nu, aš labai džiaugiuosi, kad tau pavyko užversti tą lapą. A, ačiū. Bet tai jau buvo stipri priklausomybė. buvo sunku ar tiesiog tave anoreksijos visa liga išblaškė ir nukreipė mintis visai kita linkme nuo narkotikų? Nes aš kaip suprantu jau ta gydymas su anorekse, ortoreksija, tai čia buvo jau po, ane? Ir jo nu jo, aš vieną vieną priklausomybę pakeičiau kita. Aha. Todėl iš šito man buvo lengviau atsisakyti kokaino, bet jau ten buvo toks levelis, kad aš vartojau ne dėl geros nuotaikos, o kad tiesiog aš galėčiau funkcionuot.
Kosmos. A žinai, a nu istorija neeilinė. Aš turbūt tiesiog norėčiau, kad jeigu šiuo metu klausosi mergina kuri atpažįsta save panašioj situacijoj, am ir galintelis dalykas, kurį jinai girdi, kuomet jinai yra tamsiausiame savo taške šiandien. Mhm. Nes jinai irgi bijo, kaip tu eit papasakot kitiem. A, bijo pasirodyt, bijo eit pas tėvus ir ir uždaryta tarp gerių sienų, a, patiria galbūt fizinį smurtą, gal vartoja narkotikus, paia prievartą. Ką tu norėtum, kad jie išgirstų? Keli sakiniai, kurie kurie būtų tau padėję tuo metu priimti drastiškesnius veiksmus ir pabėgti iš to anksčiau.
neįsipinti į tokią visko centrifūgą, ką tu patyrei. Nes jeigu tu būtum nutraukus viską dvi savaites, savaitę po, tai tikėtina būtų visai viskas kitaip. Mhm. yra išeitis visą laiką ir žinai, kaip sako, kad būna dažnu atveju daug lengviau pasakyti nepažįstamam žmogui negu pažįstamam. Tai aš esu pasiruošus padėt visais įmanomais klausimais. Aš dėl to ir kalbu, bet tiesiog, kad visą laiką yra išeitis, visą laiką yra, nu, pabėgimo planas. visą laiką ne nėra to, nuo ko neįmanoma pasveikti ir tiesiog, kad nu nesi viena.
Tikrai tai aš kaip suprantu, gali tau parašyt. Mhm. Kad ir anonimiškai, tegul bent jau vis tiek parašo. M ne, aš prižadu, kad tik tarp mūsų viskas liks, bet kad yra išeitis ir kad nesi viena, garantuoju. Ačiū tau, Sima. Ačiū labai už tokią jautrią istoriją. Ateik, noriu apkabint tave. Ač. Ačiū. Ačiū tau. Tai ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiką, paspausti mygtuką prenumeruoti ir parašykite komentaruose, ką jūs galvojat apie šią istoriją. O jeigu turite savo aplinkoj žmonių, kurie tikėtinai galbūt yra panašioje situacijoje tai nepamirškite, kad reikia jiems jūsų dėmesio.
Pamatykite tuos ženklus, išgirskite ir, na, nebūkite abejingi. Tai ačiū, kad žiūrėjot. Iki. [muzika] เฮ