Kodėl lojalumo taškų nebeverta taupyti: Žilvino Grigaičio kelionė aplink pasaulį verslo klase

Žilvinas Grigaitis per pokalbį man pasakojo apie skrydį iš Taivano į San Franciską, kuris truko septyniolika valandų. Verslo klase. Ir visą laiką galvojo, kaip tuos skrydžius ištveria žmonės ekonominėje klasėje. Tai buvo jo antroji kelionė aplink pasaulį, ir už ją jis beveik nemokėjo pinigais: skrido už sukauptus lojalumo taškus.

Bet įdomiausia šioje istorijoje ne tai, kaip jis tuos taškus surinko. Įdomiausia, kodėl jis nusprendė juos išleisti būtent dabar.

Svajonė, kuriai kaupiami taškai

Grigaitis, verslininkas ir buvęs prekybos centro „Gedimino 9“ vadovas, daug metų skraido darbo reikalais. Jis aprašė seną logiką, kuria gyveno ir verslo žmonės, ir paprasti keliautojai.

„Pasikeitė visas požiūris į keliavimą. Žmonės, kurie planavo kažkada keliauti, kaupė tuos pačius lojalumo taškus, galvojo: vieną dieną skrisiu pirma klase, reikia taupyti, reikia kaupti. Ir visa tai drastiškai pasikeitė."

4:50 laidoje

Pirmą priežastį jis įvardijo be jokių skaičių.

„Pandemija parodė, kaip gali gyvenimas sustoti ir kaip staiga gali sustoti tiek turizmo industrija, tiek avio industrija, tiek su tuo susiję verslai."

5:22 laidoje

Kitaip tariant, taškai, kuriuos kaupi ateičiai, priklauso nuo to, ar ta ateitis ateis tokia, kokios tikiesi. Žmogus, kuris dešimt metų taupė vienai kelionei, 2020 metų pavasarį sužinojo, kad jo „santaupos“ tiesiog nebeturi kur būti išleistos.

Mokėti trigubai, gauti dvigubai mažiau

Antra priežastis yra paprastesnė ir, man atrodo, svarbesnė. Pasak Grigaičio, Lufthansos grupė nuo sausio pirmos dienos pakeitė visą taškų skaičiavimo sistemą. Anksčiau verslo klasės bilietui pirmyn atgal už taškus reikėjo apie 90 000 taškų, o maždaug devynios kelionės verslo klase už savo pinigus atvesdavo iki vienos nemokamos ir arti aukšto statuso.

„Dabar viskas labai labai toli nuėjo. Reikia visko praktiškai dvigubai: reikia mokėti trigubai, o gausi dvigubai mažiau."

7:32 laidoje

Ir būtent tai lėmė sprendimą.

„Būkim biedni, bet teisingi: aš pradėjau skaičiuoti ir supratau, kad po pandemijos rinka pradėjo atsigauti ir visi pradėjo galvoti, o kam aš tuos taškus kaupiau."

7:52 laidoje

Čia ir yra kontrintuityvi vieta. Taškus esame įpratę laikyti santaupomis: kuo ilgiau kaupi, tuo daugiau gausi. Grigaitis aprašo priešingą logiką. Taškai yra valiuta, kurią leidžia pati aviakompanija, ir ji vienašališkai gali pakeisti jų vertę. Kuo ilgiau jie guli, tuo didesnė tikimybė, kad už juos gausi mažiau.

Kiek tai būtų kainavę

Paklausiau, ar jis skaičiavo, kiek jo maršrutas kainuotų pinigais. Europoje vienas verslo klasės segmentas, jo žodžiais, gali kainuoti iki 600 eurų į vieną pusę, o ilgi skrydžiai, priklausomai nuo aviakompanijos, nuo maždaug 3 000 iki gerokai daugiau. Skrendant aplink pasaulį taisyklė paprasta: turi judėti į priekį ir negali grįžti į tą patį oro uostą.

„Mano alternatyva buvo apie 56 000. Bet tai čia tik skrydžiai, dar visi viešbučiai, dar papildomos išlaidos."

12:05 laidoje

Jis pasakojo ir apie pigesnius kelius tiems, kurie tiek taškų neturi. Kartais, jo patirtimi, ilgame skrydyje galima persėsti į verslo klasę už labai nedidelę priemoką, sakykim, šimtą eurų. Kartą Singapūro oro uoste jam tai kainavo 400 Singapūro dolerių. Tačiau jis iš karto pataisė romantišką įsivaizdavimą: „už gražias akis“ tai nebeveikia, didžiausią reikšmę turi statuso kortelė.

„Sakykim, šimtą eurų dar primokėjęs, tu gali skristi verslo klase ilgame skrydyje. Aš čia nekalbu apie dviejų trijų valandų skrydžius, ten nėra jokio didelio skirtumo."

16:50 laidoje

Dar vieną pusę jis papasakojo apie perpildytus skrydžius. Aviakompanijos dažnai parduoda daugiau bilietų nei yra vietų, ir kai visi keleiviai atvyksta, prie įlaipinimo vartų siūlomi pinigai tiems, kurie sutiktų skristi vėlesniu reisu. Grigaitis pats yra tuo pasinaudojęs: kai kitą dieną laukė susitikimas ir porą valandų vėliau atskristi jam buvo vis tiek, jis sutiko ir Frankfurte iš bankomato pasiėmė 250 eurų kompensaciją. Tai irgi ta pati logika: lankstumas, kurį turi šiandien, yra vertė, kurią gali iškeisti.

Mano kampas

Klausydamas Žilvino supratau, kad ši istorija ne tik apie lėktuvus. Tą pačią logiką matau daug kur: atidedame malonumą ar sprendimą vėlesniam laikui, lyg jo vertė laukiant tik augtų. Kartais auga. Bet kai taisykles rašo kažkas kitas, laukimas gali būti tiesiog nuostolis.

Kartu noriu būti sąžiningas dėl skaičių. Taškų kiekiai, kuriuos Grigaitis minėjo, yra jo paties skaičiavimai iš atminties, ir pokalbyje jis pats kelis kartus taisėsi. Konkrečios sumos priklauso nuo aviakompanijos, maršruto ir statuso. Todėl šiuos skaičius skaitau kaip tendenciją, ne kaip kainoraštį.

Praktinė išvada paprasta. Jei turi sukauptų taškų ir juos saugai „ypatingai progai“, pasitikrink, kiek jie verti šiandien ir ar pasikeitė programos taisyklės. Svajonei, kurią atidedi dešimčiai metų, gali nebelikti, už ką ją nusipirkti.

Visas pokalbis su Žilvinu Grigaičiu: https://tapkgeresniu.lt/laida/2pv2nRz92Rw