VIRUSOLOGAS: Ar Lietuva ant NAUJO viruso slenksčio? AI virusai

16 lapkričio 2026 ·1 val. 1 min. ·83 tūkst. peržiūrų ·Svečias Gytis Dudas ·Įrašyta Record in Vilnius studijoje

Laidos svečias – virusologas Gytis Dudas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius ir tyrimų grupės vadovas, tiriantis virusų evoliuciją ir plitimą. Pokalbis prasideda nuo įtariamo maro atvejo Irkutsko laboratorijoje, kur mirė 28 metų darbuotoja ir buvo izoliuota 200 žmonių: svečias aiškina, kaip patogenas keliautų oro uostų jungtimis ir kodėl nuslėptas RNR viruso protrūkis būtų pavojingesnis už antibiotikais gydomą marą. Toliau kalbama apie Vokietiją pasiekusį Vakarų Nilo virusą, tymus, Ebolą be Holivudo mitų ir pasiutligę, kuri pasireiškus simptomams mirtina 100 %. Antroje dalyje – kasdieniai klausimai: kiek apsaugo gripo skiepas, nuo ko priklauso ligos sunkumas, kada sergantis žmogus nebeužkrečia ir kiek virusas išsilaiko ant paviršių.

Laidos svečias Gytis Dudas Virusologas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius ir tyrimų grupės vadovas, tiriantis virusų evoliuciją ir plitimą

Pagrindinės temos

  • Įtariamas maras Irkutske: laboratorijoje mirė 28 metų darbuotoja, izoliuota 200 žmonių, o patikimos informacijos iš Rusijos nėra
  • Kodėl maras – ne blogiausias scenarijus: jį sustabdo kontaktų izoliavimas ir antibiotikai, o slepiamas RNR viruso protrūkis gali tapti nebesuvaldomas
  • Vakarų Nilo virusui įsitvirtinti reikia dviejų dalykų – imlių uodų ir paukščių; Lietuvoje tinkami uodai gyvena, bet lapkritį rizika iš esmės nulinė
  • Tymai – užkrečiamiausias žinomas virusas: neimunizuotoje populiacijoje vienas žmogus užkrečia arti 16 kitų, o Rotumos saloje per protrūkį mirė apie 10 % gyventojų
  • Tymų pasekmės po metų: 100 % mirtinas poūmis sklerozuojantis panencefalitas ir imuninė amnezija, ištrinanti ankstesnių infekcijų atmintį
  • Pasiutligė: vos penki šeši genai, vandens baimė kaip galima viruso adaptacija plisti ir 100 % mirtingumas pasireiškus simptomams
  • Gripo skiepas net geriausiu atveju nuo užsikrėtimo apsaugo ne daugiau kaip 60 %, tačiau nuo sunkios eigos ir mirties – gerokai efektyviau
  • Biologinis ginklas nespecifinis ir atsigręžtų prieš kūrėją; gripo virusas ant paviršiaus išsilaiko apie parą, o alkoholis jį suardo

Kodėl maras nėra blogiausias scenarijus: virusologo Gyčio Dudo paaiškinimas

Virusologas Gytis Dudas: maras, dėl kurio kilo panika, yra suvaldomas scenarijus. Pavojingesnis yra nuslėptas RNR viruso protrūkis, apie kurį sužinoma per vėlai.

Dalintis
FacebookWhatsAppLinkedInEl. paštu

„Vienas iš efektyviausių būdų, kaip mes galime tą patogeną paskleisti, būna elementariai žmonių transportavimo tinklai."

2:57

„Tai yra itin nespecifinis ginklas, kuris labai labai lengvai po to gali atsigręžt prieš tave patį."

45:01

„Gripo viruso ta pati dalelė iš esmės yra riebalų maišelis."

1:00:19
  • 0:00 Pradžia
  • 1:15 Įtariamas maras Irkutske: hipotetinis plitimas
  • 5:38 Ar Rusija galėtų nuslėpti protrūkį?
  • 6:59 Vakarų Nilo virusas pasiekė Vokietiją
  • 9:44 Kaip greitai virusas paplistų Lietuvoje
  • 11:12 Tymai: Rotumos tragedija ir mirtis po 10 metų
  • 13:18 Ebola Konge – ne vienos šalies problema
  • 17:26 Ebola be Holivudo mitų
  • 20:00 Ar virusas gali paversti zombiu?
  • 22:50 Pasiutligė: vandens baimė ir šikšnosparniai
  • 27:58 Kaip iš tikrųjų veikia skiepai
  • 29:36 Gripo skiepas: kiek jis apsaugo
  • 31:21 Peršalimas – irgi virusas
  • 33:06 Ar naudinga dažnai sirgti?
  • 34:05 „Perpūtė“ ir rudens ligų sezonas
  • 37:21 Inkubacinis periodas ir izoliacija namuose
  • 39:54 Viruso dozė ir kada nebeužkrečiame
  • 42:26 Jei visi užsidarytų dviem savaitėms
  • 43:40 Biologinis ginklas atsigręžtų prieš kūrėją
  • 46:17 Egipto viduriavimas ir kodėl jis kartojasi
  • 49:16 Hantavirusas kruiziniame laive
  • 52:06 Pasiutligė per uodus: hipotetinis supervirusas
  • 53:04 Ar DI gali sukurti virusą?
  • 55:43 Virusai, kurių pasekmės išryškėja po metų
  • 58:36 Kaip apsisaugoti per epidemiją
  • 59:37 Kiek virusai išgyvena ant paviršių
  • 1:00:52 Pabaiga

Ar Vakarų Nilo virusas gali atkeliauti į Lietuvą?

Pasak Gyčio Dudo, virusui įsitvirtinti šalyje reikia dviejų dalykų: jam imlios uodų rūšies ir paukščių, kurie tampa pagrindiniu viruso rezervuaru. Lietuvoje tinkami uodai gyvena, tačiau lapkritį, kai uodų nebėra, o paukščiai išskrenda, rizika iš esmės nulinė. Dėl šylančio klimato uodams tinkamas sezonas Europoje ilgėja, todėl apie šį virusą kalbama vis daugiau. Rimtesnė infekcija, pavyzdžiui, smegenų uždegimas, išsivysto tik mažai daliai užsikrėtusiųjų.

6:59 laidoje

Kiek žmonių užkrečia vienas tymais sergantis žmogus?

Tymai yra užkrečiamiausias žinomas virusas. Neimunizuotoje populiacijoje vienas sergantysis vidutiniškai užkrečia arti 16 žmonių, o SARS-CoV-2 atveju šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei 2. Svečias priduria, kad tymai gali sukelti imuninę amneziją ir po metų pasireiškiantį, visada mirtiną poūmį sklerozuojantį panencefalitą.

10:57 laidoje

Koks pasiutligės mirtingumas?

Kai pasireiškia simptomai, pasiutligės mirtingumas yra 100 %. Vienas dažniausių simptomų – hidrofobija: žmogus negali nuryti vandens ir neretai rimtai dehidratuoja, o manoma, kad tai gali būti viruso prisitaikymas plisti toliau. Užsikrečiama nuo žinduolių, pavyzdžiui, šunų Indijoje, o didžiausia pasiutligės virusų įvairovė cirkuliuoja šikšnosparniuose.

24:02 laidoje

Ar verta skiepytis nuo gripo kiekvienais metais?

Pasak virusologo, net kai skiepas labai tiksliai atitinka cirkuliuojančias atmainas, jo efektyvumas apsaugant nuo užsikrėtimo nesiekia 60 %. Vis dėlto tai nėra nulis, o apsauga nuo sunkios ligos eigos ir mirties yra gerokai efektyvesnė. Svečias primena, kad tikras gripas yra gana rimta liga ir pasitvirtina rečiau, nei žmonės mano.

29:36 laidoje

Kada sergantis žmogus nebeužkrečia kitų?

Tai priklauso nuo ligos. COVID-19 atveju gyvybingo viruso iš žmogaus nebeišskiriama praėjus maždaug 10 dienų, o įprastų peršalimų skaičiai greičiausiai panašūs. Simptomai, pavyzdžiui, sloga, gali tęstis ilgiau, nors gyvybingo viruso didžiąją to laiko dalį jau nebėra.

41:37 laidoje

Automatinis pokalbio įrašas - kalbėta laisvai, tad kalba nesuredaguota.

28 metų mergina mirė laboratorijoj, kur yra tiriamas maras Rusijoj buvo izoliuota 200 žmonių. Tas plitimas tikėtina vyktų daugiau į centrines Azijos šalis. Kaip greitai Lietuvoj tas virusas pakliustų? Galime įsivaizduot pakankamai grėsmingą scenarijų. Informacija slepiama ir tas virusas plindo. Galimybė yra. Gytis Dudas, virusologas, tyrė kaip ebolą plito Vakarų Afrikoje ir sekė kiekvieną COVID mutaciją Lietuvoje. Šiandien jis atsakys, ar maras Rusijoje buvo tik nelaimingas atsitikimas ir kuris virusas iš tikrųjų gali sustabdyti visą pasaulį. Turime kažką panašaus įtimų virusą.

Užkrečiamiausias virusas pasaulyje. Kai lipai į autobusą praktiškai visi bus užsikrėtę. Turiu omeny, vienas apkračio 16 žmonių, ane? Infekcija taip pat turi beprotiškai išlikčių pasekmių. Kodėl tu nerimauji? Kalbame apie būtybę, kuri save kopijuoja. Tik laiko klausimas, kuomet tai ištrūks už tos šalies ribų? O koks yra pasutėgės mirtingumas? O kai pasireiškia simptomai? Pasireiškia simptomai 100%. Labas, Gy. Labas. Šiandien su tavim noriu paliesti kaip su virusologu profesorium absoliučiai visus virusus, kas yra aplinkui mus, bet ir šiek tiek galbūt hipotetiškai pamąstyti, kas būtų, jeigu pradžioj aš noriu pakalbėti apie Marą, kuris visai neseniai buvo nuskambėjęs žiniasklaidoj, spalio pradžioje 28 metų mergina mirė a laboratorijoj, kur yra tiriamas maras Rusijoj ir Kucke ir buvo izoliuota 200 žmonių, bet neva Va, Rusijos, tai ten nebuvo maro, ten tiesiog nelaimingas atsitikimas.

A man įdomu, a viskas labai greit nutilo ir ar jį tiesiog suvaldė, ar jį nuslepė, kokia situacija, kaip tu galvoji, ten buvo tokios a rimtesnės informacijos iš Rusijos apskritai nebuvo girdėta. Apie konkrečiai tą įvykį. Daugiausiai, ką mes matėme, yra pranešimai iš a žiniasklaidos, taip pat tos netradicinės žiniasklaidos, iš esmės gandų socialiniuose medijose. Tai tiksliai nustatyti, kas tenai konkrečiai įvyko, yra pakankamai sudėtinga. Taip, aš turiu žemėlapį, kuriame hipotetiškai mes turime Irkucką, kuris yra štai čia šiaip ganėtinai toli nuo Lietuvos, ane?

Tai mes čia du atvejus paanalizuosime. Ir įsivaizduokim hipotetiškai, jeigu tai būtų buvęs maras ir tai būtų tikrai a nespėja izoliuoti arba mes iki šiol nežinom gi, ar tai buvo maras, bet jeigu tai būtų maras ir jisai būtų išplitęs toliau negu ta laboratorija į miestą, po to oro uostau, tai aš noriu, kad tu paimtum a tušinuką ir papaišytum šiek tiek ant žemėlapio ir papasakotum, kaip greitai nuo Irkusko mes galėtume jau turėti atvejį, maro atvejį Lietuvoje ir kokiais būdais.

Turime iš esmės bet kokį naują patogeną, kuris patenka į žmones. A vienas iš efektyviausių būdų, kaip mes galime tą patogeną paskleisti, būna elementariai žmonių transportavimo tinklai. Mhm. Tai a kas mane labiausiai domintų tokiu atveju yra kokios a oro uostų jungtys egzistuoja tarp iro ir kitų regionų. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį.

Vienas iš efektyviausių būdų, kaip mes galime tą patogeną paskleisti, būna elementariai žmonių transportavimo tinklai.

2:57

Pusė miesto jau šniurkšėja, o vienas biurė jau kosėja, kitas su sloga sako: "Ai, čia tik peršalimas, nieko tokio." O trečias išvis dingsta savaitei. Kas jam nutiko, niekas nežino. Na, o ką tu tuo metu? Susitikimai, darbai, sportas, kelionės ir tik viena mintis galvoja, kad tik ne dabar ir man susirgti. Tokiems periodams yra maisto papildas imuniais. Ne tada, kai jau guli apsikabinęs arbatą, o kai nori iš anksto nesulaukti pasekmių. Tai maisto papildas imunitetui, kai tavo tempas yra ypatingai didelis, streso per akis, o organizmui reikia laikytis.

Taip, kaip man dabar prieš laidos filmavimą. Imuniais yra subalansuota premium formulė: ežuolė, svarbiausi vitaminai, mineralai ir antioksidantai, kurie veikia kartu, kad palaikytų natūralią organizmo gynybą. Ir viskas labai paprasta, tik viena maisto papildo tabletė per dieną. manovaistinė.lt lt su kodu tap geresniu gausi minus 40% nuolaidas. dalykas, kurį įsivaizduočiau, kad ilgainiui ir tas irgi galėtų užtrukt priklausomai nuo oro uosto jungčių iki Maskvos, taip pat am kitų regionų, tai Sanktpeterburgas greičiausiai. A, lygiai taip pat, a, kuomet a Maras atkeliautų į Maskvą, vis tiek Maskva iki šiol palaiko pakankamai neblogus ryšius su centrinės Azijos valstybėm ir panašiai, tai tas plitimas tikėtina tuomet a vyktų daugiau a į centrines Azijos šalis.

Mhm. A tik tiek, kad vėlgi aš įsivaizduoju, kad pačioje Rusijoje greičiausiai konkrečiai Maro atveju pavyktų jį suvaldyt pakankamai greitai. Ir jeigu mes matytume tolimesnius įvežimus į a pavyzdžiui centrinę Aziją, taip pat reikėtų paminėt Sakartvelas lygiai taip pat yra labai populiari vieta, am ypatingai pabėgėliams iš a Rusijos, tai įtariu, kad tas regionas būtų paveiktas labiausiai, bet tuo labai labai hipotetiniu atveju, jeigu yra tas sėkmingas ištrūkimas, greičiausiai net kitose šalyse jis būtų suvaldytas pakankamai greitai. Kiek laiko vat visą tai, ką tu nubraižei, kol kas dar mes Lietuvos net nepalietėm, nes aišku čia turbūt mum reikia pasidžiaugti, kad mes turime a tą sienų apsaugą, mes esam šiek tiek izoliavę save nuo Rusijos.

Ar gali būti, kad Ircke a dabar slepiama ta informacija slepiama ir tas virusas plinta? A galimybė tokia yra. Galimybė yra. Ir šitoje vietoje vėlgi greičiausiai jau tuomet kalbėtume ne apie marą, a, nes marą izoliavom kontaktus, ten, jeigu reikia, ištestuojam visus asmenis, davėm antibiotikų, viskas susitvarko. Jeigu tai nėra maras, tai ir tarkim čia jau visiškai spekuliuojam, jeigu tai yra kažkoks am pavyzdžiui RNR virusas, kurie yra itin linkę plisti, a tuomet žinoma ypatingai jeigu taip pat yra ribojama informacija, tai ir tas protrūkis nėra sukontroliuojamas, tai tokiu atveju gali išaugti iki atvejų skaičiaus, kur nu sukontroliuoti tiesiog nebeišeina.

Mhm. Ir pirmą kart, kuomet apie tai sužinotume, būtų arba kažkokie retesni pranešimai iš socialinių medijų pačio R čia kažkur tai sužinotume labiau, ane? Arba arba taip a kažkurios iš aplinkinių šalių pastebėtų keistus užsikrėtimus. Dabar aš noriu paklausti tavęs dėl Vakarų Nilo viruso ir jisai yra labiau a afrikinis virusas, šiek tiek buvo pastebimas ir pietų Europoj, tačiau pastaruoju metu labai sparčiai plinta į centrinę Europą ir jau pasiekė Vokietiją. A ar mes, Lietuva jau turėtume susirūpinti, nes apie šitą virusą tiktai vat visai neseniai prieš savaitę, prieš kelias pradėjo kalbėt žiniasklaida.

Mes tu, kai pradėjom šiandien prieš laidą kalbėt, tu sakei, kad apie šitą virusą jau seniai žinoma ir tai yra visiškai normalu, bet kol kas mes to negirdėjome. Kaip greitai galim mes tikėtis to Lietuvoje? Tai a šitoje vietoje irgi atsiranda keletas niuansų. Tai vienas dalykas a virusui, konkrečiai vakarų nila virusui įsitvirtinti kažkurioje šalyje reikia dviejų dalykų. Ir tai viena iš dedamųjų yra a uodai. Ar yra konkreti rūšis, kuri gali būti šiam virusui imli šioje vietoje Lietuvoje tinka?

A kitas dalykas yra paukščiai. Tai paukščiai tampa pagrindiniu vakarų nilo rezervuaru. Mhm. Ir tuomet a virusas tiesiog šokinėja nuo uodo ir paukščio ir retkarčiais a tas uodas užsikrečia nuo paukščio ir tuomet užkrečia žmogų. Bet dabartiniu momentu yra ruduo, jau lapkritis. Tai realiai a paukščiai kaip tik išskrenda jau į tą pusę. Ne visi paukščiai, bet jo, taip, uodų kaip irgi jau nėra, ane? Tai dabar jeigu rizika būtų, tai turbūt iš esmės nulis. Ką jisai daro šitas virusas?

Kuo jisai toks įdomus ir dabar labai kalbamas? Vat kuo jis toks ypatingas? Jo, tai vakarų nilo virusas yra flavi virusas. Tai artimiausias mums visiems gerai pažįstamas giminaitis būtų erkinis encefalitas. Arkinio encefalitas sukeliantis virusas. tik tiek, kad erkinio encefalito virusas yra prisitaikęs plisti per erkes, vakarų nilo virusas per uodus ir labai mažai daliai žmonių, kurie užsikrečia vakarų nilo viruso procentų šiuo metu nepasakysiu, bet tai yra pakankamai maža dalis, jiems gali išsivystyti rimtesnė infekcija, jeigu neklystu, smegenų uždegimas ir panašūs dalykai.

Tai šiuo metu apie Vakarų Nilo virusą kalbama nemažai. Vienas dalykas dėl to, kad dėl šylančio klimato didesnę metų dalį uodai gali sėkmingai cirkuliuoti. Mhm. Kuomet anksčiau tenai vasara prasideda pakankamai vėlai, baigiasi pakankamai konkrečiu laikotarpiu, tai mes įvairiuose Europos regionuose matome, kad, pavyzdžiui, tas tinkamas sezonas plečiasi uodams ir atitinkamai vis tiek kalbame apie uodus, nuo kurių, nu, mes tiek daug nesame pratę saugotis. Noriu tavęs paklausti, dabar mes kalbėjome, žinai, apie tokias hipotetines situacijas, bet šiaip įsivaizduokim atsiranda kažkoks tai virusas Vilniaus oro uoste ir man įdomu, kaip greitai jisai paplistų.

Nu, pavyzdžiui, įsivežė kažkas tai ikį covidą, ane, kaip tokią kažkokį kitą neatpažintą virusą, tarkim, ir tas žmogus atvažiavo ir jisai vat atskrido vienas oro uoste, nu, turbūt skrido su pora ir ta pora irgi užsikrėtus. Ir vat jie dviese atskrido ir išeina iš oro uosto į a Vilnių turistai. kaip greitai Lietuvoj tas virusas paplistų dienomis, savaitėmis. Tai galime įsivaizduot tuomet tokį m sakysim pakankamai grėsmingą scenarijų a kad a turime kažką panašaus į Timų virusą, kuris yra užkrečiamiausias žinomas virusas pasaulyje, kur jeigu vidutiniškai SARS korrona virusas 2 nu užsikrėtusio asmens, jeigu kontaktuoja su a imliais asmenim, kurie nėra imunizuoti, kur tas rodiklis, tas vidutinis antrinių atvejų skaičius yra šiek tiek virš dviejų.

Tai kuomet mes kalbam apie timų virusą neimunizuotoj populiacijoj, tas rodiklis yra arčiau 16. Oho. Tai tai turi turi omeny, vienas apkričia 16 žmonių, ane? Jei jeigu kontaktuoja su populiacijų į autobusą, praktiškai visi bus užsikrėtę. Vau. Taip pat mes žinome, kad a jeigu mes turėtume suaugusiųjų populiaciją, kuri nėra imunizuota ir tokią situaciją mes turėjome 20 amžiaus pradžioje rotumo saloj ramiajam vandenyne, kur atkeliavo styų virusui pirmą kartą į salą, kurioje niekas nebuvo persergę, a po po to protrūkio mirė apie 10% žmonių.

Ir tas mirtingumas irgi netiesiogiai turi būt susijęs su TMU virusu, kadangi TMU viruso infekcija taip pat turi keletą beprotiškai išlykščių pasekmių, tai viena iš jų būtų am skler poumis sklerozuojantis panencefalitas. A ir tokio Filipinuose kaip tik yra pasirodęs tyrimas. Tai a asmuo gali persirgti timais, bet virusas užsilieka to žmogaus nervų sistemoje ir tuomet 50 metų laikotarpiu tą asmenį nužudo. Tai yra 100% mirtina komplikacija. Tai galite įsivaizduot, nes nėra jokių vaistų, nieko, ane, nieko nebepadarysi. Ir tai, pavyzdžiui, Filipinuose neseniai buvo atliktas a tyrimas, toks labiau studijas sekimas, kaip kaip sekėsi vaikam, kurie kuriem vėliau išsivystė poomis sklerozuojantis panencefalitas.

Buvo apie 20 atvejų. Tai, pavyzdžiui, vaikai, kurie užsikretė nebūdami nesulaukė net metų amžiaus, ta prasme, jie augo normaliai jau buvo pakeliui eiti į mokyklą ir tuomet tas virusas, kuriuo jie persirgo tenai prieš penkis metus, jie jie nuo tos akimirkos buvo pasmerkti mirtį. Kita a itin didelį mirtingumą nešanti tyų infekcijos komplikacija yra ką mes vadiname imunoamnezija. Taių virusas, kuomet jisai užkrečia įvairias ląsteles, jis labai dažnai mėgsta taikytis įūnų į mūsų imunines atminties ląsteles. Tai tokiu būdu mes iš esmės prarandam visą tą a praeitų infekcijų biblioteką kabutėse ir tokiu būdu žmonės vėl gali užsikrėti įvairiom ligom, kuriomis jau anksčiau yra žodž kaip lyg imuniteto neturėtum.

Jo, iš esmės aš noriu labai prie jų likti ir mes turime mūsų partnerio Wolfo Engelman alkoholinio klausimą, kuris sako: "Kuris virusas tau pačiam kelia daugiausia nerimo, apie kurį nekalba niekas šiandien?" OK. Am yra keletas tokių am vieni iš kurių yra šiuo metu daugiau regione problema. Tai konkrečiai kalbu apie a Bundibugio Epolos viruso epidemiją a Demokratinėje Kongo respublikoje. Mhm. Kur a irgi galima atsisukt laikrodį iki gegužės mėnesio, kuomet pirmą kart sužinojom, kad šis protrūkis apskritai vyksta, kur tiesiog buvo žiauriai akivaizdu, kad buvo praleista proga jį aptikti anksčiau ir jis jau buvo pakankamai gerai išsikerojęs.

Bet kai mes kalbam apie Kongą, tai yra taip toli, ten taip mažai kas keliauja. Nu, pavyzdžiui, vat ir tu dabar vat esi sunerimęs, ane? Apie tai mes nekalbam Lietuvoj, bet tu jau sunerimęs esi. Kodėl tu nerimauji? Nes atrodo, nu, kiek ten į tą Kongą skrendančių ir turbūt ir taip pasiskiepys arba ten žino jau gal vietiniai izoliuos ten ar dar kažką, aš nežinau, nu spekuliuoju, bet rizikos tai atrodo mažai. Jo, kodėl tu nerimauji? Tai mano tas nerimas nėra iš kažkokio asmeninio intereso.

Man tiesiog nepatinka, kai a žmonės kenčia ir miršta. Ir yra pačių įvairiausių priežasčių, kodėl tas atsakas konkrečiai Demokratinėje Kongo respublikoje yra toks sunkus. Tai yra dėl to, kad konkrečiai tame regione, kuriame vyksta epidemija, a jau ne vieną dešimtmetį Ruseno pilietinis konfliktas, kuris lygiai taip pat a stabdė a bandymus sukontroliuot 2020 metų Ebolos viruso epidemiją tenai ir panašiai. Ir ką aš visuomet mėgstu pabrėžt, kad kuomet mes kalbame apie užkrečiamąsias ligas, nėra tokio dalyko kaip tos šalies problema.

Mes tiesioginę to žodžio prasme kalbame apie būtybę, kuri save kopijuoja ir atitinkamai yra tik laiko klausimas, kuomet a tai ištrūks už tos šalies ribų. Tai reiškia, kad tokio varianto, kad neištrūks, nėra. Tai yra tiesiog tik laiko klausimas. Ne, jeigu mes nepadedam šalims tvarkytis su jų iškrečiamosiom ligom ir nesvarbu, kokia tai šalis būtų, netei tai yra tenai blogiausia pasaulio diktatūra ir panašiai, ignoruoti tokių dalykų mes tiesiog negalim, neturim prabangos. Ir jau dabar su su Bundugio Bols am epidemija jau man atrodo šią savaitę a buvo aptikti pirmi atvejai Nigerijoje a kurie yra sieti su atvejais Kenijoje ir panašiai.

Tai kol kas tai yra sukontroliuota, tie kontaktai yra atsekti. Didžioji dalis tos epidemijos vis dar lieka uždaryta demokratinės Kongo respublikos ribose, bet tiesiog ilgainiui. Jeigu mes kaip šalis, nepaisant to, kiek toli mes esam, jeigu yra bent minim minimali kruopelytė, kuo mes galime padėti tom šalim tvarkytis su šiomis bėdomis, tuo geriau bus mums. Tas jausmas, kai randi papildą, kuris pagaliau veikia ir nusprendi, kad viskas, čia mano prekės ženklas visam gyvenimui. O po pusmečio progresu sustojo ir atrodo, kad produktas nuvylė.

Deja, nenuvylė produktas. Sausį treniruojasi jėgai, birželį tiesiog nori normaliai jaustis kasdien, o papildas lieka tas pats, nieko nekeit. Būtent todėl Biotech USA nekuria vieno universalaus produkto. Nuo 1999-ųjų metų asortimentas išaugo iki 100 skirtingų sprendimų. baltymai, kreatinas, aminorūgštys, vitaminai, mineralai ir siauresni produktai konkrečiam tikslui. Visi gaminėjai pagaminti pagal griežtas taisykles ir kokybės standartus be draudžiamų medžiagų. Vadinasi, kas kelis mėnesius keiti ne prekės ženklą, o tiktai kurį produktą iš to paties asortimento pasiimi. Visą Biotech USA liniją rasi mrbits.lt.

Nuoroda apačioje. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Kaip atrodo ebolos virusas? Ką žmogus jaučia? A kuo jisai toks yra pavojingas? Nes nu pavyzdžiui, koks gripo virusas, nu tai sergam ir sergam, žinai, pasiskiepijam, nepasiskiepijam, komplikacija, nekomplikacija, žinai, nu nėra tokios baimės. A atrodo kasdienybė, nu vis tiek jisai blogėja, būna tokių virusų ir būna žmonių, kurie miršta nuo gripo, bet ne nebijo taip, kaip vat kaip tu sakai ebola jau kaip mitais apie pintą, kaip tas žmogus serga, kaip atrodo jo sergimas.

Tai vėlgi lygiai ta pati situacija, didžiąją dalį laiko tos infekcijos neturi labai specifinių simptomų. Mane mane patį nustebino, pavyzdžiui, su COVID-19, kad tas uoslės praradimas buvo toks labai neįprastas dalykas, bet įprastai tai yra tie patys simptomai. Karšiavimas, a, sąnarių skausmas, kaulų laužymas. su ebola neretai pasitaiko viduriavimas ir panašūs dalykai, bet bet tai iš esmės tiesiog yra karštinė, kuri labai retais atvejais ir čia čia yra vienas iš dalykų, kurį Holivudas labai sėkmingai išnaudoja, tai retais atvejais am ta liga progresuoja iki tokio rimtumo lygio, kad pradeda birėt iš esmės audiniai ir tokiu atveju atsiranda tenai kraujavimas iš dantenų ir panašiai.

tiesiog oda pati, ane, trupa. Jo, ir įprastai tai bus glyvinės įvairūs audiniai. Vau, vau. Aš kažkada pradėjau įsivaizduoti kraujas iš akių, ten dar kažkas. Tai ok, jeigu auditorijai būtų įdomu pasidomėti, tai iš filmų, kuriuose yra parodyti virusai, KA visuomet bus pats aukščiausias, kadangi iš tikro buvo konsultuotasi su medikais. Ir tuomet yra Hot Zone, pakankamai senas filmas su Kevinu Spaceu ir dar keletų žmonių, kuris prieš keletą metų taip pat buvo padarytas serialas ir abu jie yra paremti viena knyga, kur tiesiog vienas virusologas am pasibuvo Centrinėje Afrikoje, daugmaž susipažino, kaip atrodo ebolos viruso epidemijos ir panašiai ir sukūrė tokį stereotipinį paveikslą, kurio rėmais daugmaž remiasi daug kas kalbėdami apie Bolas virusą, kur tai yra kažkoks mislinga vos ne miškų dvasia, kažkoks jo mislingas virusas ir panašiai, kur

iš tikro ta realybė yra tiek paprastesnė, tiek tuo pačiu metu na tiesiog tai yra nemaloni situacija, kurią reikia suprast ir ją reaguot laiku. A kaip tik mes turime mūsų partnerio Apolo kino a klausimą. jisai irgi remiasi filmais ir jau jeigu kalbam apie virusus, tai būtų įdomu šiek tiek padžiazuoti šitoj temoj ir, na, žinai, aš visą laiką tikiu, kad filmuose yra tam tikros tiesos, a, nuo kurios galima atsispirti ir, pavyzdžiui, hipotetiškai pagalvoti, kas būtų, jeigu būtų, ane?

Tai dabar rodo filmą Absoliutus blogis, naują Resident Evil a seriją ir Jame Raccoun City miestą užklumpa protrūkis po avarijos korporacij Ambrelą, o įkąstas žmogus pamažu praranda savo kūno kontrolę ir virsta pabaisą. Tai kūrinys, ne tyyrimas. Zombiai yra fantastika, bet kiekviena fantazija turi dalį tiesos. Ar apskritai įmanoma virusų mutacija, kuri paveiktų žmogaus elgesį taip, kaip rodoma filmuose? Mm, labai, labai geras klausimas ir man visai, visai patiko formuluotė. Am tai kuomet mes kalbame apie tokius organizmus kaip mes, kurie yra pakankamai sudėtingi, itin sudėtinga smegenų struktūra ir panašiai, a reikia atsiminti, kad vienaip ar kitaip a virusai yra itin apriboti savo dydžiu tiek fiziškai, tiek kokio kokio dydžio gali būti jų genomas.

Tai yra visa ta jų koduojamų genų visuma. Tai RNR virusai turi absoliutų apribojimą savo genomo dydžiui. Tai atitinkamai, jeigu tas genomas yra tiesiog privalo būti toks mažas, atitinkamai jame mes negalime pridėti įvairių genų, kurie kažką į mantraus galėtų daryt. Ai, ta prasme, jisai pats virusas tiek ribotas, kad net jį modifikavus, mes negalime jo padaryti tokio, kad jisai modifikuotų mūsų genomą, ane? A ne, ne tiek, kad modifikuotų mūsų genomą, bet, pavyzdžiui, modifikuotų mūsų elgsą. A ok. Žinoma, mes turime pavyzdžių iš gyvūnų pasaulio, kur vabzdžiai neretai susiduria su bakulo virusais.

Tai bakulo virusai infekuoja tiktai vabzdžius. Beje, gali patekti į mūsų ląsteles, bet po to jiems ne nelabai sekasi tęsti tą infekcijos ciklą, bet a kadangi jie turi iš DNR sudarytą genomą, DNR virusų genomai įprastai gali būti daug didesni. Tai tiesiog palyginimui mūsų genomo dydis yra apie 3,3 milijardai nukleotidų pavienių raidelių. A bakul virusų genomų dydžiai, jeigu neklystu, yra apie iki 200.000 tū ir kai kurie bakula virusai yra, žinoma, gali užsikrėtusį vabzdį priversti lipti į aukštas vietas, kur tuomet a tiesiog tas vabzdys iš esmės yra suvirškinamas iš vidaus ir tuomet gali skleisti tas virusines dales kitiem apžvam.

Ir lygiai taip pat šitoj vietoj man atrodo labai svarbu yra paminėt vieną virusą, kuris man visuomet kelia nuostabą, tai yra pasiutligė. O kaip tik norėjau kitą ir klausimą tau užduoti apie Pasiutligą. Na, papasakok. Tai a Pasiutlig yra RNR virusas, tai tie genomai teoriškai neturėtų viršyti 19.000 nukleotidų, tai tenai yra, nežinau, penki, šeši genai ir iš esmės viskas. A ir su pasiutlygę, kas yra įdomu, kad nepaisant to, jog mes kaip ir žinome kiekvieno baltymo funkcija pakankamai gerai, a nepaisant to, asmenys, kurie yra užsikrėtę, pasiutligę, patiria įspūdingus simptomus, turint omeny, kai virusas yra perduodamas.

Tai vienas iš dažniausių būdų, tiksliau, dažniausių simptomų, kuris pasireiškia asmenims, kurie yra užsikrėtę, pasiūlykę, yra hidrofobija. Jie čia tokio Jie bijo vandens. Eik tu sau. Jiem jie jie negali nuryti vandens ir neretai dehidratuoja pakankamai rimtai. Geras ir yra manoma, kad tai gali būti viruso adaptacija tolimesniam plitimui. O koks yra pasiutlegės mirtingumas jau, kai pasireiškia simptomai? Kai pasireiškia simptomai 100%. Tai realiai čia užkrečiama nuo gyvūnų, ane, nuo konkrečiai žinduolių ir irgi egzistuoja skirtingos pasiutlygės versijos, sakysim, rūšys.

Tai priklausomai nuo am nuo kontakto mums yra daug didesnė tikimybė užsikrėsti, pavyzdžiui, pasiutlygę nuo šunų kažkur, pavyzdžiui, Indijoje. kadangi tiesiog tų tų šunų daug, jie jau iškritinėja vieni kitus, bet lygiai taip pat a bene didžiausia pasilugęs virusų įvairovė cirkuliuoja šikšnosparniuose. Mhm. m tik tiek, kad mes nei kultūriškai, nei savo gyvenseną nesame sudarę tokių sąlygų mūsų kraštuose šikšnosparniam pakankamai arti su mumis kontaktuoti. Pavyzdžiui, dabar šikšnosparnis būtų įlindęs, įkandęs į kokį liežuvį, tai čia iš prie pat smegenų viskas šiaip tokiu atveju, jo, ta rizika yra pakankamai didelė.

Am, jo, irgi yra šikšnospanių rūšių, pavyzdžiui, šikšnosponiai vampyrai, kur yra žinoma, kad perų neretai būtent tokiu būdu ir užkrečia žmones. Tai realiai va dabar a iš to, ką girdžiu, tai kad a net esant dirbtinio intelekto a piktų mokslininkų, virusologų noram, a, jie laboratorijoj nieko sukurt tokio negalėtų, kas galėtų žmogų pakeisti, pakeisti jo elgseną. A, ir priartėti prie to fantastinio zombių filmo. A vienintelis, ką galima kurti, tai yra kuo mirtingesnį virusą, kuris galėtų tiesiog turbūt nužudyti žmogų kaip įmanoma greičiau, ar ne?

Tai vienas dalykas, jo, mes laboratorijoje galėtume bandyti sukurti kažkokį organizmą, kuris, na, bandytų manipuliuot a na žmonių elgseną ir panašiai, bet kuomet a tas patogenas ištrūktų, evoliucija jį nuvestų savo eigą. Tai, pavyzdžiui, Europoje, a, Europoje, Australijoje, a kuomet buvo įvežti kiškiai, kiškiai yra invazinė rūšis, kadangi am jo yra placentiniai žinduoliai ir tenai daug vietinių sterblinių tiesiog negali su jais konkuruot. A, dviejais laikotarpiais buvo paleisti du virusai, konkrečiai kontroliuoti kiškių populiacijai. Tai vienas iš jų yra a miksomatozas virusas, kuris a yra ta klasikinė a istorija, kur virusas nenori nužudyt šeimininko ir panašiai, kur jo įvežus a miksomatozę, mirtingumas tenai buvo apie 90%, jeigu neklystu ir tuomet su dešimtmečiais vis mažėjo, kur dabar yra, nežinau, 40%.

Čia irgi reikėtų pasitikrint. Ir tai žmonės labai mėgsta apie tą kalbėt, kad va žiūrėkit, evoliucija kokia išmintinga, nenori nužudyt šeimininko ir panašiai. Bet lygiai taip pat a yra kita pusė, kur buvo įvežtas kiškių hemoraginis virusas, kuris a iš pradžių turėjo pakankamai aukštą mirtingumą, tačiau su laiku jo mirtingumas vis augo. Ir esminis skirtumas tarp šitų dviejų scenarijų yra tai, kad miksomatozę perduoda gyviušiai. Tai tuomet, jeigu tas perdavimas tampa efektyvesnis, jeigu šeimininkas gyvena ilgiau, jo, tuomet atrenka mažesnį mirtingumą.

A kiškių hemoraginės karštinės, a viruso atveju tas virusas yra perduodamas muselių, mašalų iš esmės, kur a mašalui yra daug lengviau misti negyvų triušių. Žodžiu, per daug triušių buvo, tai galvojo, reikia virusiuką sukurti, kuris šiek tiek sumažintų populiaciją, ane? Jo. Ir jeigu neklystu, net tie patys virus įvežimai m bent jau miksomatozės atveju, man atrodo, buvo neteisėti, kur asmuo tiesiog nukeliavo am turbūt į Europą ir nusipirko užkrėstą triušį. Kita tema dabar va jau pereinant prie gyvenimo, a juk jeigu tu sirgai gripu, tu gi gali jo vis tiek susirgt.

Jo, tai tu tai skiepas yra tai, kad tu gauni to baltymo iš išorės. Tu neužsikrėtei kažkur, bet tu gavai išorės. Ir net turbūt skiepą gavus tu gali pajausti simptomus ir gali pasijausti blogai ir temperatūra pakilti, nes tu gauni ligą, ane? Nu tiesiog a tu gauni imuninės sistemos reakciją, kur, kaip ir minėjau, bet kokios infekcijos metu nemaža dalis tų simptomų yra tiesiog imuninis atsakas. Taip. Tai reiškia, jeigu aš sirgau gripu, po metų vėl gripas ir aš vėl susirgau, ar galiu aš lygiai taip pat turėdamas tą, nes skiepas irgi gi ne visam gyvenimui.

Mhm. A reikia kas kažkiek tai ten kas penkis metus po to vėl darytis, ane? Tai reiškia, aš gi galiu susirgti irgi to encefalitu. Nėra taip, kad aš, nu, neturiu visiškai jokios rizikos. Ne, kad ta ta rizika nulis tikrai niekas nesako, bet yra kitas labai svarbus dalykas, kurį reikia paminėt, kad am irgi tą matėme COVID-19 pandemijos metu, kad a kuomet mes turime tą skiepų efektyvumą, mes skaičiuojame a iš esmės kiek užsikrėtimų a neįvyko dėl to, kad asmuo buvo imunizuotas, bet lygiai taip pat egzistuoja visas spektras tų įmanomų simptomų, kur šalia užsikrėtimo mes galime turėt asmenį, kurį kuris ne tik, kad užsikretė, bet ir sinko, sirgo labai sunkiai arba užsikretė, sirgo labai sunkiai ir mirė.

Tai tas skiepų efektyvumas saugant nuo tų sunkesnių išeičių visuomet būna dar aukštesnis. Tai čia net turbūt ir jeigu pereinant prie dabartinių vat tiesiog a įprastum ligų to pačio gripo ir yra gripo skiepas. A tai tarkime, kiek yra naudingas gripo skiepas darytis kiekvienais metais? Nes aš manau, kad tikrai nedaugelis darosi. A yra tam tikra amžiaus grupė, kur vyresni žmonės gauna nemokamai tuos skiepus, ane? Tai a pensininkai jiems priklauso, bet jaunesni tai tikrai mes turim už savo pinigus ir ne visi kažkaip tai ir nori tą daryti.

Jo, ir kuomet mes susiduriam su gripu, tai yra pakankamai rimta liga, tai tiesiog man atrodo dabar, kadangi vaistinėse galima nusipirkti tų greitųjų testų, kuriuos a testuoja jo įprastai respiratorinį sinitinį virusą RSV, a gripo virusą COVIDą, tai atkreipkit dėmesio į dėmesį, kaip dažnai jūs iš tikro galit pasitvirtinti gripo infekciją ir tai nebus labai dažnas reiškinys. ir neretai tai bus kiek rimtesnė infekcija. A kalbant apie skiepus nuo gripo, net kuomet mums labai labai sėkmingai pavyksta atitaikyti tai, kas cirkuliuoja su skiepais, kur iš esmės gali būti vos ne a identiškos atmainos, a tas skiepų efektyvumas yra geriausiu atveju, kai kaip sakau, kai kai žvaigždynai tenai susilygiuoja, horoskopas ir viskas kitkas yra yra teigiama linkme, nesekia 60%.

apsauga nuo užsikrėtimo tikrai nėra tokia įspūdinga, nors vėlgi klausimas 60% a yra ne nulis. A bet sunkesnės išeitis, sunkesnė ligose eigra, mirtis, ta apsauga yra daug efektyvesnė. Žiūrėk, a, mes dažnai sakome visą laiką peršalimas, ane? Ir kuomet peršalam, ai, nu taigi čia tiktai sloga, žinai, gerklė paskaudėjo. Ar egzistuoja tiesiog peršalimas, ar tai yra irgi virusas? A tai tai, ką mes vadiname peršalimu, a didžiąją dalį laiko tai bus įvairios virusinės infekcijos, bet jos yra sukeliamos labai labai skirtingų virusų.

vienu metu daug skirtingų virusų ar labai skirtingų virusų kiekvienam skirtingam žmogui? A kuomet yra peršalimas, įprastai tai bus vieno kažkokio viruso sukelta infekcija ir iš esmės tokius pačius simptomus gali sukelti visa eilė kitų virus. Ok, supratau. O dabar a peršalimas, nes dažnai porose, žinai, taigi čia tik sloga, pasibučiuojam ten ar dar kas, čia užkrečiamas dalykas. A, labai priklausys nuo to, kuriomis ligomis anksčiau yra sirgęs tas asmuo. Tai, pavyzdžiui, man ir mano žmonai, kuri yra iš Kolumbijos, yra pasitaikę atvejų, kur aš užsikrečiu kažkuo, persgu, nu, nemaloniai tuo vyriško gripu, kur kur nori suskūsti su vyrišku virusiuku, o žmonai nieko.

Ir atvirkščiai, a, kuomet žmona atkeliaus, jinai nieko ne, ta prasme, tu namie sergi, vienoj lovoj miegat ir jinai neižsikrečia nieko. jinai net nepajaučia. Jo, nes greičiausiai iš anksčiau yra yra mačiusi kažką panašaus. Lygiai taip pat gali būt, kad tiesiog perserga, bet lengvai ir be simptomų. Tai čia irgi yra, o tai išeina taip, kad vaikystėje reikia kuo daugiau sirgti, kad ateity tau būtų lengviau, nes yra tokių, kurie sako: "Oi, aš ir tris metus nesirgau." Tai čia gerai, kad jis nesirgo ar čia blogai, kad jis neserga, nes jisai nepagauna tų virusiukų ir jisai ne nekuria to imuniteto.

Kas yra geriau? Dažniau tokiais mažais virusiukais sirgti ar didžiuotis, kad tu tris, keturis metus nesirgai? Oi, čia čia labai labai suktas klausimas. netgi nesinorėtų atsakyti į tokį, nes vėlgi yra visa eilė ligų, kurių galbūt ilgainių pasekmių mes nežinom, tai tas daržas sirgimas irgi gali blogai atsiliepti. Lygiai taip pat am irgi kas iki šiol nesakyčiau, kad yra labai gerai ištyrinėta, bet pavyzdžiui įvairios autoimuninės ligos. Pavyzdžiui, pirmo tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kuomet imuninės sistemos ląstelės pradeda atakuoti mūsų kasos ląsteles, kurios gamina insuliną.

Ir, na, yra pakankamai tikėtina, kad ta autoimuninė reakcija ilgainiui išprovokuoja kažkokios infekcijos, kur tavo imuninė sistema yra sužadinama ir tuomet jos ieško ką ką čia užpult ir panašiai ir jo ok nu grįžtant dar šiek tiek prie peršalimo kabutėse, nes tai yra virusas, jeigu ką šitą kaip virusai, nes šitą kai pasakai žmonių nesąmonė, taigi čia perpūtė mane. Taigi aš man stovėjau stotelėj perpūtė. Tai čia perpūtymas, čia peršalimas, čia gi neyrusas. O stotelėj laukia saus sakėm šou autobuso.

Mhm. Tai perpūtė galbūt tuo metu nusilpo imunitetas, o užėjus į autobusą buvo virusiukas ir dėl to kūnas ir pasiėmė ir susirgo, ar ne? Ir jo, ir čia irgi galima prigalvoti pačių įvairiausių detalių, kurios gali nepadėti. Tai vienas dalykas tiesiog pats šaltųjų metų laikotarpis, nu, lauke nesinori futbolo spardyt. Tai bet iš iš esmės žiūrėk, nu vat Lietuvoj kai tiktai ateina ruduo, a kaip ir šiandien va lietus, ane, šiek tiek vesesnis oras, žiema, taip peršalima, visi serga, visi su slogom ir taip toliau.

Vasarą kažkaip tai retas labai serga. Jo. A kodėl pas mus Lietuvoj tas toksai sirgimo sezonas būtent yra rudens žiemos metu? Žiūrėk, jei bankai tavo aprašymą žiūri taip, lyg prašytum paskolos skrydžių į kosmosą, visada yra paprastesnis variantas. save.lt yra finansavimo ir investavimo platforma, kur žmonės skolina žmonėms. Ir jei planuoji didesnį pirkinį arba reikia pinigų verslui, tai yra ta vieta, kur gali kreiptis. Vartojimo paskola iki 35.000 €. O jei jau turi paskolų kitur, būtinai pasitikrink refinansavimą. Savi, net 40% paskolų sudaro refinansavimas geresnėmis sąlygomis.

Ir čia mūsų bonusas. Su kodu tap geresniu vartojimo ir refinansavimo paskoloms gausit dar geresnę kainą. Verslui irgi yra gerų naujienų. Trumpa iki 12 mėnesių verslo paskola su palūkanomis nuo 8%. Taip pat per valstybės programas, pavyzdžiui, iltė portfelinės garantijos trys gali gauti iki 100.000 € be NT į keitimo ir be asmeninio laidavimo. Tad jeigu reikia finansavimo, prieš priimant sprendimą tiesiog užsuk į savi.lt ir pasitikrink sąlygas bei nepamiršk apie tap geresniu nuolaidos kodą. Jo, galima pažiūrėt praktiškai bet kokių, ypatingai kvėpavimo takų, infekcijų atvejų skaičius ir pažiūrėt kokia ta situacija yra prieš rugsėjo 1irmąją ir dvi savaites po rugsėjo 1iros.

Čia visiškai nesusiję su tuo, kad vasara ruduo. Tiesiog, kad ne, žinoma, atsiranda atsiranda ir tenai, pavyzdžiui, temperatūros, drėgmės, a, visokias rodikliai ir panašiai, jie jie kažkiek tikrai įtakos, na, pavyzdžiui, viruso gyvybingumą, o, ir panašiai. Tai yra kitų dedamųjų, tai virusai tiesiog gyvybingesni yra, kai yra labiau drėgna, vėsų. Jo, ir kitas dalykas, a, kaip, kaip pats minėjai, tiesiog mūsų bendra a kūno būklė greičiausiai nėra tokia gera, mes negauname saulės, a yra šalta, vėsų ir panašiai. Tai tas irgi tikrai neprisideda.

Pats faktas, kad mes daugiau laiko praleidžiam viduj, irgi tikrai nepadeda. Tai yra labai daug dedamųjų ir kai kurios iš jų, na, tiesiog yra daug rimtesnės dedamosos. O kai a kalbame apie inkubacinį periodą, mhm kas yra inkubacinis periodas? Ir pavyzdžiui, kai esame šeimoje, nu tarkim, nežinau, tenai ne tavo atvejis, kai tavo žmona neužsikrečia, bet, tarkime, nu tu, tarkim, žinotum, kad tavo žmona gali užsikrėst ir, tarkim, jinai turi, nežinau, svarbų darbą, jai reikia būtinai darbe būti ir jūs ten, nežinau, kažkaip izoliuojatės vienas nuo kito, kol tu sergi.

A, kiek laiko ta izoliacija turėtų vykti ir po kiek laiko jau tu sakytum, o viskas, jau dabar tikrai neužsikrėsi. Jo, jau va čia yra ženklai, tu dabar jau galim aš dar sergu, bet tu jau neužsikrėsi. Jo, tai a inkubacinis a laikotarpis konkrečiai yra laiko tarpas nuo pirmojo kontakto, kuomet tas virusas pirmą kart peršoka į asmenį ir iki laikotarpio, kuomet pasireiškia simptomai ir tuomet tas inkubacinis laikotarpis varijuos milžiniškai, priklausomai nuo viruso, apie kurį šnekam. ir kai kurių virusų atvejų, tai, pavyzdžiui, tas pats SARS koronavirusas 2.

Viena iš didžiausių problemų ankstyvose pandemijos stadijose buvo tai, kad asmenys tapda galėdavo iškrėst kitus iki pasireiškant simptomams. O taip, prisimenu. Tai jeigu mes atsuktume laiką atgal į 2003 metus, kuomet e pasaulis tvarkėsi su pirmojo SARS koronaviruso am epidemiją a kuri tenai ilgainiui sukėlė apie 8.000 žinomų atvejų, tai panašu, kad toje vietoje mus nemaža dalim išgelbėjo tai, kad iš esmės tiktai asmenys, kuriem pasireiškę simptomai, galėdavo užkrėsti kitus. Lygiai taip pat čia yra vienas iš veiksnių, kuris padeda tvarkytis su bent jau praėjusiomus viruso epidemijom.

O su peršalimu, pavyzdžiui, su įprastais gripais, peršalimais, tai jau tu užkreti tik tada, kai pasireiškia simptomai. Ar, pavyzdžiui, aš galiu a autobuse, mane ten užkretė, aš grįžau namie, dar vakare gerai jaučiuosi čia, žinai, apsikabinę su savo mergina, taip toliau. Ryte atsikeliu lyg ir visai prastai, bet dar einu į darbą. Va čia su chebryte, mes čia sveikas, sveikas. Aš jam ranką padaviau, jisai va veidą patrynė, taip toliau. A vakare grįžau, arbatos išgėriau, kažkaip biškį silpna. Nu gal išsimiegosiu gerai, ryte atsikeliu gerklė.

Nu va, praėjo pusantros paros ir tą per pusantros paros aš jau užkrečiau visus ar jie dar nieko negavo? Jo, tai man atrodo pusantros dienos būtų šiaip pakankamai greitas vystymasis. Ai, čia per greitai, ane? Vėlgi, čia kalbam apie tokius kasdienius dalykus, bet iš tikro tų dedamųjų yra labai daug, nes a pavyzdžiui, vienas iš dalykų, kuris kontroliuos, kaip greitai pasireiškia tie simptomai, yra kokį a kokį viruso dalelių kiekį mes gavom tos pirminės infekcijos metu. Ai, taip, ane? Jo, tai, pavyzdžiui, tu nusičiaudėjai dabar vienoks dalelių kiekis.

A arba arba jeigu tiesiog mes visą dieną praleidžiam čia studijoj ir aš sergu, tai atitinkamai tas viruso kiekis, kurį gausi, bus žymiai žymiai didesnis ir atitinkamai tuomet tas eksponentinis kilimas prasideda nuo daug aukštesnio taško. OK. Ir, pavyzdžiui, mano ir mano žmonos a pirma a COVID-19 infekcija buvo 22 metų rugpjūtį, kuomet a mano žmona keliavo iš Jungtinės Karalystės ir nežinau kodėl a oro linija nusprendė ją patalpinti į super mažą kambarėlį kartu su kitais žmonėm, kad tenai laukti laipinimo.

Tai daug žmonių ankštoj vietoj pasigavo COVIDo, jį užsikrėtė ir kuomet mes atpažinom tuos pirmuosius simptomus ir mum šiaip pasisekė, ji pasidarė greitąjį testą pakankamai anksti, kuomet dar ta linija buvo pakankamai bliški, tiesiog pradėjom miegot atskirose lovose. Tai aš susirgau, bet tikrai ne taip sunkiai kaip ji. Ai, tai reiškia netgi sirgimo sunkumas gali būti nuo to, kiek aš tų bakterijų gavau, ane? Jo. Ir kaip kaip greitai tavo imuninė sistema galėjo pradėt kontroliuot. Ir dabar sužinojom, gerai, užsikrečiau, sergu, atskirai miegu, viskas, jokio kontakto, niekur neinu, su niekuo nebendrauju ir kada gi aš jau nesu užkrečiamas?

Vat kada tas momentas, kai aš jau vat sergu, bet jau galiu pasakyt, kad aš jau nieko neužkrėsiu, jau galiu paskambint draugeliui ir sakyt, nu atvaryk plisteko pažaist, jau galim palošt. Dar biškį čia sloguoju, dar biškį čia man yra. Tai ne, nebijok, aš jau neužkrėsiu, kada tas jau yra momentas. Tai vėlgi priklausys nuo ligos. A COVID-19 atveju, jeigu neklystu, to gyvybingo viruso iš asmens jau nebegalima matyt. Iš esmės praėjusai apie 10 dienų. OK. O jeigu kalbam tiesiog apie įprastus peršalimus, peršalimus greičiausiai bus pakankamai panašūs skaičiai.

Tai jo, mes mes jausim tuos simptomus, na, bėga nosys ir panašiai, bet a didžiąją dalį laiko to gyvybingo viruso jau nebebus likę. Dabar žiūrėk, a, jeigu mes taip, pavyzdžiui, žiemos metu, a, komandanto valandą įvestume savaitei, nu gerai, dviem savaitėm, visi visi visi vat visi atsisėdam namuose, sustoja pasaulis dviem savaitė, nežinau, kas tai būtų ekonomikai, bet tarkim įsivaizduokim dviem savaitėm sustoja visas gyvenimas, visi užsidaro namuose, kas sirgo, praserga, kas neserga, tiesiog laukia. A, po dviejų savaičių kiek virusų, kiek ligų, kiek visko mirtų a dėl to, kad tiesiog nebūtų kaip plisti.

Mes kaip a kaip žmonija nuo tos sveikesni pasidarytume, a, jeigu nu tokia hipotetinė situacija įvyktų. Jo, tai mums net nereikia kalbėt hipotetiškai. Mes turime konkrečių pavyzdžių konkrečiai COVID-19 pandemijos laikotarpio. Žinoma, dvi savaites užsidarę, mes greičiausiai a išnaikintume kokius retesnius na peršalimo virusus ir panašiai. Tikrai sumažintume atvejų skaičių pačių įvairiausių susirgimų. Jeigu užsidarytume ilgesniam laikotarpiui, tai tikimybė, kad išnyktų daugiau virusų yra pakankamai didelė. Aš suprantu, kad tiria virus tam, kad žinoti, kas gali vat kaip ir ta gripo stovykla ar kažkas tai dar, bet nu yra rizikos, kad tie virusai gali būti mutuojami ir panašiai.

yra kažkokios kontrolinės įstaigos, kurios kontroliuoja laboratorijas ir stebime šalių a kurios a na kažkaip tai nelabai atiduoda informacijos ir gali vystyti tuos tokius mutuojančius virusus, kuriuos gali panaudot po to prieš kitus žmones ir nežinau galbūt paleisti naują a trečią, septintą, 10ą COVIDą, kuris bus dar pavojingesnis ir dar greitesnis pasaulyje. Aš galbūt esu kiek kiek naivus ir optimistas, ir idealistas, nes man atrodytų, kad šiais laikais dirbti prie kažkokio biologinio ginklo programos yra itin neefektyvus išteklių panaudojimas, kadangi tai brangu, ne kiek brangu, kiek jo panaudojimas tiesiog būtų pernelyg sudėtingas, kadangi vėlgi mes kalbame apie būtybę, kuri tiesiog save kopijuoja.

ir tenai neatskirs kokios šalies vėliavą nešioja ant uniformos ir panašiai. Tai tai yra itin nespecifinis ginklas, kuris labai labai lengvai po to gali atsigręžt prieš tave patį. Ai, nu jo, nes jeigu tu užkrėi, nežinau, tenai a nežinau, Rusija sukuria kokį ten ginklą, panaudoja Ukrainoj, tai labai greitai jisai grįš į Rusiją. ir tada paima kokį nors pasidavusį kareivį, kuris serga ir ir tuomet staiga tavo kareiviai patys serga ir atitinkamai a tuomet reikia kurti skiepus prieš tai atitinkamai atsiras visuomenės grupių, kurios nebus linkusios skiepytis ir panašiai.

Tai yra itin nespecifinis ginklas, kuris labai labai lengvai po to gali atsigręžt prieš tave patį.

45:01

Tai iš tos pusės, a biologiniai ginklai kaip realistiškas įrankis karo atveju man nežinau, skamba per nelyg neefektyviai. O galima sukurti tokį biologinį ginklą, kuris, pavyzdžiui, užkrėstų ir iš karto pats mirtų? O a nu, pavyzdžiui, kad a kažkaip lokališkai veiktų ir nesiplėstų. Ne, šitoj vietoj kaž yra yra taip vadinamas a antras orgelo dėsnis, man atrodo, a kuris sako, kad evoliucija yra protingesnė už tave. OK. kad ir kaip mes stengtumėmės atgal, bet ką, ką mes paleidžiam, kas gali save kopijuot, tas automatiškai tampa evoliucijos ir natūralios atrankos objektu.

OK. Ir kur tai nukeliaus, iš esmės yra neprognozuojama. Mes visi keliaujam į Egiptą. Ir aš tiesiog noriu labai paprastą žmogišką klausimo paklausti. Kodėl nuvažiavus į Egiptą visi, nu gerai, dauguma lietuvių nuvažiuoja ir viduriuoja? Mhm. Ir kiek metų mes ten bevažiuotume, tas pats visą laiką kartojasi. Ir net jeigu tas pats žmogus nuvažiuoja į Egiptą kartą į metus, jis vėl grįžęs po metų vėl vis tiek kartojasi visa istorija. Yra žmonių, kurie sako: "Aš kiek buvau Egipte, tiek neviduriavau niekada.

Aš nesuprantu, ką čia, kaip čia jau pas jus yra taip. Kodėl pas mus kūnas taip veikia ir kodėl mes niekaip negalime priprasti prie ten jų tų bakterijų ir visą laiką nuvažiavus mes patiriame tą, nu, vat, šalutinį poveikį. Jo, a deli belli kartais yra vadinama. Greičiausiai labai atsakingai žiūri į tai, ką valgo ir tai, ką geria. Tenai tenai a jeigu tai yra, nežinau, kokia Coca-Cola, greičiausiai viskas bus gerai. Jeigu maistą perka ne iš gatvės, galbūt dar konkrečiai pasižiūri am kažkokio tenai restorano įvertinimus ir panašiai.

Atsakingai žiūrint į tai, ką valgai ir ką geri, laisvai galima apsisaugot. O tie asmenys, kurie nuvažiavę viduriuoja, net toks paprastas dalykas, kaip tenai nusiperka sulčių, sultis atrodytų viskas kaip ir gerai. Pavyzdžiui, yra pridedama ledo kubelių, kurie yra viršų išteršto vandens daryti. Taip. Tai a tokiu atveju yra visa eilė virusų, visa eilė bakterijų, visa eilė pirmuonių, a kurie laisvai gali sukelti tuos viduriavimo simptomus. Ir iš esmės tų tų patogenų perdavimo kelias yra fekalinis, oralinis, kadangi jie patenka per įvairų užkrėstą maistą, vandenį, bet ką, tuomet prisidaugina organizme ir tuomet to patogeno viltis yra, kad mes viduriuodami paskleisim jį irgi į kažkokį maisto ar gėrimo šaltinį.

M ir tokiu būdu naivus virusas. Bet gerai, nu tai aš gavau to viruso. Kodėl aš kitą kartą atvažiavęs vis tiek taip pat blogai jaučiuosi? Kodėl aš neįgaunu imuniteto? Aš nesuprantu. Jo, ok. Tai ta tą vieną atvejį galėjo būt, pavyzdžiui, vienas kažkoks noro viruso genotipas. Kitą kartą bus kitas noro viruso genotipas. Jeigu ne rota virusas, tuomet jo am jeigu ne noro, tuomet rota. Jeigu ne rota, bus visa eilė kitų bakterijų ir pirmuoni ir kiekvieną kartą tau iš esmės reikia išeikvot visą tą įvairovę tų patogenų, kurie gali labai daug į Egiptą reik važiuot, ane?

Jo, reikia, nes jie patys jie patys tą vandenį ir išgeria, ir skalauja, ir jiems 100 metų su vienu niuansu, kad a nemažai vaikų a tų pirmųjų susidūrimų su viduriavimą sukeliančiais virus neišgyveno. Oho, rimtai? Čia Afrikos, ane? Afrikoje, jo, labai dažnai pasitaikantis dalykas. O klausyk, čia visai neseniai buvo kažkoks laivas, kurį ten siuntinėjo iš uosto į uostą, nenorėjo priimti. Daug žmonių mirė. Kas ten per virusas buvo? NB Hondius. Jo. A tai irgi ne per seniausia praėjusių keletos mėnesių istorija.

Tai toje vietoje buvo a kruizinis laivas a kur jeigu neklystu, daugiausiai Nyderlandų piliečiai am keliavo po Pietų Ameriką. Mhm. m a paukščius stebėjo kažką tokio ir taip pat stovyklavo. Ir m jeigu neklystu, viso pasaulio graužikai a nešioja pačius įvairiausius hanta virusus ir hanta virusai pagrinde cirkuliuoja tiesiog graužikų tarpe. Jeigu žmonės užsikrečia, tai dažniausiai tenai per išskyras, kuriomis yra užteršta tiesiog aplinka ar žodžiu kažkas taip grubiai tariant į šūdą įlipo. į šūdą įlipo arba galbūt, na, koks graužikas ant maisto skardinės e primyžo ir tuomet tokiu būdu asmuo kontaktavo ir nu blemba jau čia kaip reikia ne visiškai ne neapdai toj stovykloj ten išlipus prie ką jos ten veikia tas žmogus a pasistatė Coca-Colos kardynė atėjo kažkas gyvūnas ne bet bet tai gali būt tiesiog užteršta aplinka

kokiam nors vasarname ar dar kur tu netur padėjai va taip va skardinę ane į į tą va aptaršt nebūtinai. Gal galbūt tiesiog, pavyzdžiui, ant grindų yra pilna graužikų išskyrų, nei nei kas tenai valo ar ką. Tu nežinau ant miegmaišio atsigulei, prikvepavai tų dulkių ar izuotų išmatų ir panašų dalykų. Jo, ok. Ir nebūtinai turi būti per burną, ane? Tai gali būti ir uos pakvėpavus. OK. Jo. A ir na ta istorija baigėsi mums kaip mokslininkams labai labai tikėtina baigtimi, kad nieko iš esmės didesnio neįvyko.

N ai konkrečiai ta hanta viruso rūšis, kuri buvo toje vietoje, yra Andų hanta virusas. Tai yra iš esmės vienintelis a hanta virusas, kuris panašu, kad gali kažkiek a iš užsikrėtusio žmogaus patekti į kitus asmenis. Įprastai hanta viruso infekcijos yra tiesiog užsikrečiai, užsikrėtei nuo graužiko ir tuomet tiesiog esi tas vienas pirminis atvejis ir pačiam virusui labai nesėkmingai sekasi daugintis to žmogaus organizme ir nėra kelių patekti gali, ane, kažkiek, bet vėlgi mes žiūrime į tuos antrinius užsikrėtimus ir vidutiniškai nėra daugiau negu vieno antrinio užsikrėtimo, nu tai atitinkamai tiesiog ta am perdavimo grandinė labai greitai nutrūksta.

net j yra kažkiek užsikrė tai žodžiu netgi jeigu ten užsikretė kažkur Afrikoj tas žmogus kuris vat būtent užsikrėtė tai jam ir buvo didžiausios komplikacijos kiti, kurie užsikrėtė, tai mažiau jautė, o jau tet net yra maža tikimybė, kad užsikrės kiti. Aš tai sugalvojau dabar jau virusą, žinau, pasiūtly, mutavusi į uodus ir po įkandimo žmogus 100% per parą laiko miršta. Aha. Nu viskas, kataklizmas. A, išskyrus žiemą, išskyrus žiemą, tai užtektų nuo pavasario, kad pasklistų virusas ir per per porą mėnesiukų a prie prūdelių a upių, žinai, greitai greitai tas mirtingumas būtų didžiulis, žinai.

Ir dar, kad kai užsikreti, a, tai tu irgi užkreti, a, tuo lašeliniu būdu, ane, tai kvėpuojant. M. OK. A kaip virusiukas? Nu ir ką tada? Nu tada jau ne nelabai nelabai. Ne, vat aš irgi galvoju, klausyk, va dabar jeigu taip paėmus, ane, vat aš sugalvojau dabar įmanoma vat a reverso būdu sukurti tokį virusą, pavyzdžiui, paimti pasiūtlygę kažkaip pritaikyti uodui, a suajaus pagalba, su dirbtiniu intelekto greičiais dabartiniais, jo gebėjimais vienu metu daug viskų, visų dalykų daryti. Jo, tai a atsakymas būtų tiesiog ne a dėl keleto priežasčių.

Tai viena priežastis, jau esu paminėjęs anksčiau, mes galime sukurti ką tik norim, ką evoliucija daro su tuo toliau yra didžiąja dalim nenuspėjama. A, kitas dalykas, dirbtinis intelektas ir jo pažanga šiais laikais ir ypatingai biologijos srityje. Ta pažanga yra itin reikšminga ir prieš porą metų konkrečiai dirbtinio intelekto taikymas biologijoje laimėjo Nobelio premiją dėl baltymų struktūrų prognozavimo. Tai Google a Deep Mind a komanda. Bet a kuomet mes kalbam apie biologiją, a ta prasme net žiūrėdami į vieną baltymą, a tą įmanomu a sukurti baltymų erdvė yra absoliučiai begalinė.

Konkrečiai baltymų struktūrų prognozavimo problemas mes tikrai iki šiol nesame išsprendę iki galo. Mes tiesiog esame pažengę pakankamai toli. Ir kitas dalykas, tai jeigu mes mum sunkiai sektųsi kurti net pavienius baltymus, tai kuomet mes vis tiek viruso iš vieno baltymo tokie egzistuoja, bet ta prasme kažką į mantraus su tuo vienu genuikti iš esmės būtų neįmanoma. Tai reikia daugiau negu vieno. Tuomet atsiranda įvairios tiesiog sąveika jų. A tą irgi sunku nuspėt. Tuomet sąveika su šeimininko visa baltymų ir kitų biologinių dalių sriuba irgi yra žiauriai nenuspėjama.

Tai šiuo metu tiesiog yra labai labai sudėtinga net įsivaizduot kaip kaip tas turėtų veikti efektyviai. Tai išeina taip, kad vienintelis būdas tai yra, kad dirbtinis intelektas sugalvotų kažkokį naują baltymą, kurio dar neegzistuoja. ir nuo to atsispyręs jisai sukurtų kažkokį virusą, kuris galėtų a paplisti po pasaulį, ane? Vat vienintelis būdas arba arba dar paprastesnis dalykas a žmonės sukuria kažkokią save kopijuojančią a molekulę, ten greičiausiai mes ją pavadintume virusu ar kažkuo panašiu. Ir vėlgi tas pats dalykas, tu gali sukurti ir mąstyti vieną, ką evoliucija su tuo nuveiks toliau.

Yra absoliučiai neprognozuojama. Dar turime mūsų klausytojas Ugnės Trumpickaitės klausimą, kuri gauna dovanų well woman maisto papildą. Jeigu jūs norite gauti maisto papildų dovanų, tai keliaukite į mano profilį, nuorodą rasite apačia, užduokite klausimą kitam svečiui. Ar virusas, kurį žmogaus imuninė sistema sėkmingai įveikia, iš tiesų gali nepalikti jokių pasekmių ateičiai? Ar yra virusų, kurie geba sukelti organizmui pokyčius, išryškėjančius tik po daugelio daugelio metų, kuomet jau yra sunku suprasti, kad tai yra to viruso pasekmė? Mhm. Tai šitoj vietoj a jau kaip ir aptarėm TMU viruso atvejį a lygiai taip pat a irgi herpeso virusai, kuriuos aptariame irgi gali būti laikoma to aspendžiu, bet kiekvienu atveju vis tiek tas virusas iš esmės turi būti užsilikęs ilgaini kažkur organizme.

Tai atveju tiesiog įsitvirtina smegenyse, herpeso viruso a nervuose. Lygiai taip pat mes turime жи a virusus. Čia irgi nėra vienas kažkoks virusas, nėra vienas, ane? Am apie 90% visų ŽIF atvejų yra sukeliami vieno viruso, bet likę 10% yra sukeliami kitų. tenai irgi įdomi istorija, bet a jo tai, pavyzdžiui, asmuo užsikrėtęs živ a jisai patirs į gripą panašius simptomus a po užsikrėtimo a ir tuomet ilgainių jo imūnės sistema iš esmės suvaldo tą infekciją ir tuomet a virusui šiek tiek užtrunka, kol jisai įsitvirtinęs imuninės sistemos ląstelėse gali įgyti am iš esmės gali išmokti apeiti susidariusį imuninę atsaką.

antikūnu ir tuomet vyksta tokios ginklavimosi varžybas, kol iš esmės žmogaus imuninės sistemos ląstelės yra išeikvojamos. Per kiek laiko tai gali nutikt? A tai tas irgi priklauso nuo a konkrečiai subtipo, kurio užsikretė. Yra žinoma, kad yra plius minus plius minus a apie 10 20 metų. Vau, tai aš galiu užsikrėsti, prasirgt gripuku ir po 20 metų ir po po 20 metų prasidės labai keistos oportunistinės oportunistinės infekcijos. Tai, pavyzdžiui, a gali atsirakti atsirasti kapoši sarkoma, tai ant odos tokie plėmai, kuriuos sukelia konkrečiai tas RPSo virusas, kas yra beprotiškai neįprasta.

Ir tada tu gali jau išgydyti tą, ar jau čia yra tokia pasekmė, kuri kuomet jau pasiekiam imunodeficito stadiją, tuomet jau tampa kiek sunku. Aš įsivaizduoju, kad suvaldyti atpažinus tą infekciją taip vėlai galima, bet aš įtariu, kad žala jau yra padaryta ir šitoj vietoj irgi mes Lietuvoj tikrai nesame labai gerai besitvarkantys su žif infekcijom. O galim mes papaišyti situaciją? Pavyzdžiui, vat aš izoliuoju save, užsidarau namuose bute, ane, ir nu vyksta kažkokia tai labai labai sunki gripo epidemija ar dar kažkas, tai kur nu tikrai užsikrečia, žmonės serga, visi aplinkui, aš sirgt labai nenoriu, nepatinka man.

Ir kaip man elgtis, pavyzdžiui, gerai, aš užsisakau maistą per Boltą, Voltą ten per kažkokį tai dalyką, atneša man tą maišą, ane, per maišą, pavyzdžiui, per popierių gali užkrėsti mane, jeigu palieka prie durų. Būtų būtų labai labai neįtikėtinas scenarijus. OK, tai reiškia jau maisto užsakymas yra gerai, ane? Svarbu jokio kontakto su žmogum. Tai galbūt būtų nebloga idėja tuomet a turbūt palaukti porą minučių, kol kol asmuo bus a palikęs tą maistą, kad tiesiog tenai įvairios dalelės galėtų nusėst tenai.

Jeigu jau atidarom tas duris, tai greičiausiai reikėtų dėvėt kaukę. OK, jeigu į sporto salę eičiau tai tiktai naktį. Ar, pavyzdžiui, ant metalo lieka bakterijos? Nes pamenu per COVIDą grasindavo visi, kad ant štangų, ant hantelių lieka, ant plastiko nelieka, kažkokius ten išskirdavo metalus ir panašiai, kur tie virusai lieka, nelieka. Jo, tai daugeliu atvejų tiesiog man atrodo tų paviršių įvairovė ir ir pačių patogenų įvairovė būtų pernelyg didelė. Iš save dezinfekuojančių paviršių, jeigu neklystu, tik bakterijų tarpe yra, žinoma, bronza.

pati save dezinfekuoja. Jo, su ilgainiu vien todėl, kad kažkas bakterijom nepatinka su am jonais, kurie tenai yra ir sidabras. O ant kitų paviršių visų lieka, ane? Tai o kiek laiko lieka? Tai gripo viruso atveju gripo viruso ta pati dalelė iš esmės yra riebalų maišelis. Tai nėra nėra pati stabiliausia a viruso forma. Ir tuomet tenai nupurškus alkoholiu visos tos membranos yra reit, nes jeigu aš nevalysiu, tai kad ir parą laiko gali būti čia, ane, virusas apie parą greičiausiai išsilaikytų, bet bet po to pakankamai greitai suirtų.

Gripo viruso ta pati dalelė iš esmės yra riebalų maišelis.

60:19

Tai Mhm. Jo. OK. Žodžiu, parą laiko galiu užkrėsti. Tai sporto salėj vis dėlto tas dezinfekcinis skytis ne veltui. Jo, gerai, viskas. Ačiū, Gyte, ačiū tau, kad atėjai. A, buvo labai, labai gy klaida tiem, kurie nori šiek tiek sužinoti daugiau apie virus. Tai nesirkite, būkite sveiki. A pasitikrinkite visur, kur važiuojate, ar ten neplinta koks virusas, kad ne tai, kad neatvežtumėt į Lietuvą, bet ką patys neužsikrėstumėt. Tai yra svarbiausia. Na, ir aš iš ko supratau, tai kad pasaulio pabaigos jau viruso prasme tikrai nebus.

kol kas tokių dalykų, kurie sukurtų mirtingą virusą, a, kuris išnaikintų žmoniją ir paverstų visais zombiais, nėra. Tai tai ir liks filmuose, fantastiniuose filmuose. Tai ačiū visiems, kas žiūrėjote. O dabar pamatysite, kas jūsų lauks kitą savaitę. Iki. Šitą testą vis dar einam. Vot atominės bombos. Aštuonias minutes dar džiaugtumėmės sau nors jinai jau būtų užgęstus. Be skafandro 15 sekundžių jūs sąmonių turėsit. Jūsų ašaros, seilės, jos pradės virti. O kodėl tada mes pasirinkom būtent Marsą? Marsas gražus planas be kaip save nužudyt kreipkis.

Kita laida po …

Nepraleisk pirmadienio

Nauja laida kiekvieną pirmadienį, 19:00.

Žiūrėti

YouTube

Paspaudus prenumeruoti, YouTube pats praneš, kai laida pasirodys.

Prenumeruoti

Klausyti

Spotify

Paspaudus sekti, nauja laida pati atsiras tavo bibliotekoje.

Sekti
VIRUSOLOGAS: Ar Lietuva ant NAUJO viruso slenksčio? AI virusai Naujausia laida · 1:02:03 · klausyk čia, nepaliekant svetainės
Prenumeruoti