CERN FIZIKAS: Atskleisti ateivių įrodymai, slapti išradimai ir ko nežinome?

kažkas tiesiog pradėjo visiškai į eterį transliuot, kad čia ateiviai nukrito. Ir tada jau ten cžv sako: "OK, OK, ateiviai, viskas. Yra dokumentas iš Lietuvos. Policininkai matė kažkokį objektą ir tas buvo užslaptinta daug metų. CŽV. Aš dėl ko sunerimčiau, kodėl dabar vėl kažkoks šurmulys apie ateivius kyla? Mindaugas Šarpis, daktaro laipsnį turintis fizikas, LHCB Vilniaus grupės vadovas Šveicarijos CERN eksperimente, 2025 met. Prestižinę Horizon Viera Talents dotaciją savo Phantom projektu. Ar jau radot atsakymą apie juodąją skylę, kas slepiasi joje?

2000 žmonių dirbančių prie vieno eksperimento. Katedra atsiverianti po žeme. Ten yra pats didžiausias pasaulyje masės spektrometras. Yra rentgeno aparatai trimačiai 3D rengeno nuotrauką padaro ir jinai būna spalvota. Jūs tyriat žmones? Mes tiksliai, tiksliai galim pasakyt, kokie atomai sudaro žmoną. Tik reikia mėginio. Tikimybė, kad esame tikroje realybėje yra artima nuliui. Nėra jokio fizikinio ar gamtinio reišinio, kurio reikėtų bijoti daugiau negu Putinas. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti.

Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Rytas, atsidarai laptopą, o ten 12 langų, 30 žinučių, penkios skubios ir dar kažkas skambina, kur tas telefonas. Pradedi vieną darbą, po minutės jau kitas. Tada kažką greitai atsakai vietoj hello parašai help staiga supranti, kad visą dieną judi. Nu, bet kaip visada nieko iki galo nepadarai. Pažįstamas jausmas. Tiesa, tokiai dienai yra maisto papildas Neurozan. Jis skirtas, kai visko yra per daug, o reikia aiškumo ir susitelkimo, kad mintys nustotų šokinėti ir pagaliau susirikiuotų į vieną liniją.

O kas keičiasi su Neurozan tavo kasdienybei? Uždėtys nebeatrodo kaip chaosas. Lengviau išlaikyti fokusą, pabaigti pradėtus dalykus ir neperjunginėti dėmesio kas 20 sekundžių. Ir svarbu, Neurozan nėra stimuliantas. Jis netempia ir nekelia nervinės įtampos. Tiesiog padeda tavo protui dirbti stabiliau. Viena tabletė per dieną ir viskas. Jei dabar jausmas toks, kad visko per daug, užeik į manoistinė.lt ir su kodu tap geresniu gauk min 40% nuolaidą. Nu dabar tu matei, ką ten rado po Egipto piramidėm ten su tuj su tais infraraudonais spinduliais kažkokiais?

Ką? Ką tenai? Viduj piramidės. Čia dalelių fizika buvo. Čia mionų tomografija. Ne infraraudinėj, bet mių tomografija prašvietė piramidę ir a vieną ertmę pamatė ir ją po to su jau jau įdėjo ten tą endoskopas vadyt vadinasi ir ir rado, kad tikrai ertmė yra. Nu, mažas kambariukas ten kelių metrų ir mato dar didelę ertmę pačioj piramidėj, kuri galėtų būti, nu, galėtų būti ertmė. Gali būt kažkoks retesnės medžiagos sangka smėlis vietoj akmenų. Gali būt ar ar artimė, ar smėlis, pamatyt sunku taip skenuot.

Bet o kodėl, pavyzdžiui, fiziškai žmonės ten nelenda, nekasa, nežiūri, nes nenori pakenkti, ar tiesiog tai užtrunka? Čia geras klausimas. šiaip šito klausimo klausia vat nu Egipto a kaip valstybės nežinau, tų institucijų, kurios atsakingos už visus paminklus. Iš vienos pusės mes nenorim būt destruktyvūs. Nu, ten buvo duoti leidimai gręžti ten ir gręžė šiek tiek britai ten piramidė ir kažką prigręžė ten skylių. A iš kitos pusės, nu nežinau, a gal apsimoka Egiptui tokią paslaptį išlaikyt, jeigu tą jau piramidę mes galėtumėm dabar išmaišyt kiaurai iš ilgai ten pragręžt kur reikia ir viskas.

Bet nu nežinau, jie per daug nesiveržia to daryt. Kinai irgi turi piramidę, irgi neskuba juos atverti tenai. Nu žinai, paslaptis jinai gundo, jinai jinai turistus traukia, taip visiems norisi pamatyti kažkokią tai, žinai, va tos paslaptis čia galim ir pereit iš karto prie mūsų pokalbio. Tai labas, Mindaugai. Labas. Malonu, kad atėjai. Malonu, kad man atrodo atskridai iš Cerno, ane, tiesiai čia. Ar aš atskridau prieš kelias dienas jau šeštadienį, bet jo praktiškai praktiškai iš nu va. Tai labai ačiū, kad iš karto pas mus apsilankei.

A tai ir pradėkime nuo pačios pikantiškiausios turbūt temos. tai kaip fizikui, kuris dirba su Big Bang Theory ir turbūt tai neatsiejama yra ir ateivių tema. Tai mes dabar šiaip turime įdomų periodą pasaulyje, nes kongresas paviešino labai daug dokumentų susijusių su ateiviais a su visais tais įvykiais, kurie yra aprašyti, kas buvo slepiama be galo daug metų. A, net yra dokumentas iš Lietuvos vienas, kur policininkai matė kažkokį objektą ir jį labai tiksliai aprašė ir tas buvo užslaptinta daug daug metų.

A, CŽV. A, bet kalbant apie piramides, ane, tai vat yra daug visokių mitų, jog piramidės žmogus negalėjo pastatyt, nes ir dabar atrodo fiziškai labai sudėtinga būtų su naujom technologijom a pastatyti tokį gigantą su tokiais akmens luitais ir panašiai. Ar tu kaip fizikas gali paaiškinti, kaip tą galėjo padaryti prieš tūkstančius metų? Ir yra tikrai a tos sąmokslo teorijos, kad čia gali būti ir įsikišimas iš kitų kažkokių tai a gyvybių, planetų, nežinau, kaip mes vadinam ateiviu. A kaip tai aiškina dabar?

Ar tai yra tiesiog spėlionės ir to paaiškinimo nėra? Mhm. O aš su piramidėm pakankamai gerai susipažinęs. Tai klausimas visai taiklus. A, trumpas atsakymas ir gal nuvils ten keli žmonės. Tai žmonės piramides pastatė neiviai ir nieko ten labai tokio jau sudėtingo nėra, jeigu mes į jas iš arti žiūrim. E, ypač vat jeigu piramidės viršų prisitrauksit, kad ir per Google Efą, pamatysit, kad ten visiškai akmenys jau viršuj nereguliarūs, bet kokie sudėti, apačioj gražesni, kur matosi. Mhm. M O visi viršų kylant siaurėja akmenys, jie tampa tokie, mažiau tvarkingi, o ant viršaus tai iš viso yra, a, tiesiog kontūras gražus padarytas ir po to užpildyta nu bet kokiais akmenim.

Tai va, iš fizikinės perspektyvos, iš mechanikos tokią piramidę pastatyti galima. Nėra kažko tenai sudėtinga, bet žmonės turėjo laiko ir resursų. Nu, faraonas turėjo visus resursus, ką norėjo ten ir tą ir tą ir darė. Ir tas piramidės pasistatė. Tai a aišku man pats toksai sociologinis aspektas yra nuostabus, kad kažkas norėjo po savęs kažką palikti daug metų, kelis tūkstančius metų. A, nu nežinojo, kiek metų tos piramidės stovės, bet jos stovės ilgai, ta prasme, stabiliausia struktūra. Čia irgi jo, atsakant, kodėl vat piramidės atsiranda ir inkų piramidės, ir egiptiečių, ir dar kažkur.

Jeigu smėlį beriam tiesiog žemyn, tai gaunasi smėlio krūvelė. Jinai atrodo kaip piramidė. Gravitacija taip veikia, ane? Pagrindas didelis, ten viršuj mažiau ten tos medžiagos ir ir tokia struktūra stovi. Buvo bokštų, buvo ten kitų dalykų, kolonų, tai jos nukrenta, drebėjimai, dar kažkas, erozija, jos nukrenta. Piramidė irgi jinai gerokai pabirėjus. Ten aišku ir egiptiečiai patys nulupo, namus pasistatė, bet bet dar stovės ilgai. Tikiuosi. Nu supratau. Tai reiškia, nu dabar, kai tu taip paaiškinai vaizdžiai, jog tos tie akmenys viršuj yra jau mažesni ir ne tokie galbūt a kvadratiniai, kaip apačioj, tai aš suprantu, kad fiziškai žmonės apačioj turėjo jėgų ir galimybės labai gražiai viską pastatyt.

Kuo aukščiau, tuo tai buvo sudėtingiau. A iš visos pusės ir ne tik sudėtingiau buvo. Aišku, sudėtingiau tai tie akmenys lengvesni, gerokai lengvesni ten į patį viršų užtempti jau gal dvigubai mažesni akmenys ir ten bent jau tikėti tikėtasi buvo, kad ten, nu, dronas neužskris ir žmonės ten niekad niekad nepamatys. Tai toks nu kaip kliurka, ane? Tiesiog galvojo, nu, vis tiek nieks nematys, tai sudėjo bet kaip nesimato. Jo. Ir ir iš tik ir logiška, tai taip yra pripildomos, nežinau, ten kažkokios konstrukcijos, sienos, dar kažko.

Nu, svarbu, kad nebūtų kaip ten Kinijoj, kur smėlio pripila ir tada byra visas dangoraižis, bet neapsimoka gero tenai šiuo atveju granito arba ten ar ar kažkokio šiaip alienos kitos naudoti ten, kur nelabai rūpi. Ten ir kur nematoma, nematom. A, klausyk, grįžtant prie jau šių dienų, tai mūsų galaktikoj yra, nu, turbūt, aš nežinau, kiek ten tų trilijonų galaktikų ten, nesuskaičiuojama, ane, trilijonai galaktikų, trilon a nu ar įmanoma matematiškai ar moksliškai kažkaip tai pasakyti, kad tikrai mes vieninteliai va tokie, kurie vaikštom po žemę ir tik mūsų žemė yra gyvybė?

A, na, taip kažkaip tai logiškai mąstant, mes matom, nežinau, kiek ten mes matom, mes galėsim pakalbėti, bet nu duok Duok, dieve, mes nuskridom ir apskrido mėnulis, žinai. Vau. A, per tiek metų mes toliau nesam skridę. O jeigu signalą nusiunčiam, tas signalas grįžta po n metų irgi. Tai gal išsiuntę esam kažkur toli, tai grįžta signalas po 20 metų. Tai tuos 20 metų mes tokioj nežinomybėj. Tai šiaip a jeigu iš tokios perspektyvos žiūrint, mes tikrai esam vieni visoj visatoj.

Aišku, kategoriškai į tokį klausimą atsakyt negalima. matematiškai, tai čia labiau statistiškai iš tikimybių teorijos. A, ir čia tikimybių teorija. Vat šiek tiek persipinu su mano nuomone, nes irgi, nu, tiksliai nieks gal ir neskaičiavo. Šiek tiek skaičiavo, bet sudėtinga. A tai labai maža tikimybė, kad iš milijardų žvaigždžių vien mūsų galaktikoj, iš trilijonų galaktikų visatoj, kad kažkaip vat būtent gyvybė žemėje, ne, ne tik žmonės, bet gyvybė atsitiktinis procesas ir jisai visiškai unikalus. žvaigždės yra savo tipais panašios. Jos turi panašių planetų.

Kiekviena yra ten super žemės, super jupiteriai, Goldiloko zona. Prie beveik kiekvienos žvaigždės mes galim turėti, kaip pasakyt tokią zoną, kur galėtų, kur mes patys kažkiek galėtumėm išgyventi. Bent jau ten gal prisitaikę kažkiek su, jo, bet bet galėtumėm. Ir man, pavyzdžiui, irgi atrodo tiesiog, kad, nu, labai mažai tikėtina, kad mes vieni. Tai tai nėra neįmanoma. statistika taip veikia, nu čia tiesiog yra procentai ir tikimybės, bet labai labai mažai tikėtina, kad mes vieni. Mhm. O tarkime va tas signalo pasiuntimas, apie kurį aš kalbėjau dabar jisai, na, mes jį išsiunčiam ir nieko negirdim.

Dėl to turbūt ir tiek abejonių yra, nes mes, nu, negaunam grįžtamo jokio signalo, ane? Ar tos technologijos vystosi kažkaip tai sparčiau, ar ko reikia, kad jos vystytųsi, kad mes tuos signalus išsiųsdami juos greičiau gautume, ar čia jau fizika tiesiog čia nuvilsiu čia mes atsiduriam, atsitrenkiam į šviesos greitį. Tai signalai, kuriuos mes pirmus signalus, kuriuos išsiuntėm, a jie vis tiek radijo signalai keliauja šviesos greičiu vakuum ir am prisimenam, kokia ta visata yra didelė ir ir mūsų vien galaktika yra didžiulė.

Ir signalą išsiųstą žmonių, tarp kitko, pirmas signalas buvo Miuncheno olimpinės žaidynės, e, Hitlerio kalba. Buvo pakankamai stiprūs radijo siųstuvai. norėjo jau per visą pasaulį tą signalą, kaip pasakyt, kad kad apkeliautų signalas. Tai signalas, kuris yra pakankamai išskiriamas ir e nu jeigu kažkas klausytų suimtuvu, galima būtų galbūt atskirti žodžius atskirus. Tai yra Hitlerio kalba iš kažkelintų metų žaidynių. Čia tikiuosi po to neklausys kelias de metų jau tie atė mūsų. Bet jo, tai kaip tai įsivaizduoti, tai yra kaip pavyzdžiui kaip burbulas, kuris plečiasi aplink žemę.

Tai reiškia, mes nukeliavom, nu, apie 100 šviesmečių šviesos greičiu tiek metų keliavo šiuo atveju radijo bangos. O mes, pavyzdžiui, per kažkokius teleskopus ar kažką tai tuos 100 šviesmečių galim matyti laisvai. Rimtai? Taip. Tai artimiausia žvaigždė yra už keturių šviesmečių ir labai dar gretimos žvaigždės yra ten 100 šviesmečio atstumų. Mes atstumus kylo parse, kai matuojam galak. Tai reiškia, mes matom toliau negu mes galim nusiųst signalą. Taip, nes šviesa ateina iš tų žvaigždžių, galaktikų ir panašiai. Tai aš kalbu apie savo apie mūsų galaktiką, paukščių taką.

Ir jeigu taip paėmus paukščių taką, žodžiu, kaip čia įsivaizduot, kaip lėkštę, tai va tas signalas mūsų nusiųstas yra kaip kaip žirnis. Geriausiu atveju tai mes turim tokį burbuliuką labai didelėj lėkštėj. Va tiek mes pasiekėm savo, nu kaip tuo sklaida mokslo, nu ne mokslo šiuo atveju, bet tai išeina, kad mes tiesiog atsiremiam į tokią sieną ir mes niekaip negalim apeiti šviesos greičio. Ar visgi įmanoma? A mes galim išgirsti kažką labai seniai pasiųstą iš kito galakt kitos pusės.

Čia jeigu netyčia kažkas pasiuntė prieš 200 metų, ane, ir tada gerokai dar anksčiau, 200.000 metų. Tada jau mes girdėsim iš galaktikos pusės, bet bet tai palauk, tai išeina, kad 200.000 metų, tai reiškia, turėjo būti tenai kažkokia tai a pažangi gyvybė, taip kaip dabar mes taip a prieš 200.000 metų išsiųsti signalą ir mes turėtume jį gauti šiandien. Taip. Ir tas signalas turėjo būti, nu, civilizacija turėjo būt ant tiek pažangi, signalas ant tiek stiprus, kad jisai prakeliavęs 200.000 šviesmečių.

Ir čia tik mūsų galaktikoj, čia nekalbam apie Andromedą, kuri yra dar gerokai toliau, kad kad mes jį užfiksuotumėm. Ir čia jeigu vat kaip pasakyti visi šitie jau ateivių mėgėjai ir panašiai, nu, nori kažkokio tokio paguodos, ane, nes kol kas nieko negirdim ir ir ir kažką išsiųsti irgi sudėtinga. Gali būti, kad tokie signalai mus tiesiog pastoviai košia ten mūsų radijoje įgimtuvus, bet jie ant tiek silpni, kad jie kažkur triukšmė tenš išsilydo ir viskas. Ir mes jų nepagaunam.

Bet įsivaizduokim hipotetiškai, jeigu, pavyzdžiui, toks signalas ateitų, ane, tai reiškia, kad mokslininkai įrodytų Mhm. kad kažkas tai egzistuoja. Ką tai reikštų visuomenei? Ką tai reikštų pasauliui, visai žmonijai? Suvokti pirmą kartą, kad mes ne vieni ir kad prieš 200.000 metų buvo gyvybė, kuri buvo tokia pat protinga, kaip tiktai mes šiandien dabar. Taip, tai kiek jinai išsivysčius dabar yra. Jo, čia būtų matyt vienas iš tokių m didžiausių, nežinau, mąstymo ir ir šiaip šiaip mūsų suvokimo savo vietos visatoje ir pasaulyje pokyčių, ane?

Nes kol kas kol kas mes tokie šiaip tai vargšeliai labai labai tamsioj tuščioj visatoj kabo mūsų tas pale blue dot mažas mėlynas taškas žemė ir mes jo dar nepasidalinam. sugebam viensas kitą ten išpjaut. E ir iš tikrųjų toks kaip civilizacijos, a nežinau, m būsena tokia nėra labai stabili. Jeigu būtų civilizacijų psichologai, tai matyt pasakytų kažką blogo apie mus, nes mes tokie m izoliuoti. Ir yra dar vienas toks efektas. Tikrai ne visada žmonių civilizacija nu gibos. Gal ir labai neilgai nežinom, kaip čia seksis su visais reikalais, bet nu jeigu kalbam apie 100, 200 t.000 metų milijoną, o jau ten kalbant apie milijardą, tai ten jau prasideda procesai, kad ten galbūt saulė ten mus išgardins ir panašiai.

Tai tada toks klausimas, kad kokia prasmė, ane, visko yra. Mes tiesiog kažkiek laiko gyvuojam kaip žmonių civilizacija ir tada prieš mus nieko nebuvo ir po mūsų nieko neliks, nes mes buvom vieni visiškai ir visata bus tokia sterilizuota. jokios gyvybės, ane? Nu, jeigu mes tikrai vieni ir toks keistas šiek tiek toks ne nejaukus jausmas turėtų kilti. Nu, tai kaip kam tada iš viso kaip čia viskas vyksta, ane? Bet dabar žiūrėk, a, nu kaip ir nuo 2023 metų Amerikos kongresas ir senatas dabar šiais ar praeitais metais pagaliau paskelbė tuos klasifikuotus CŽV, FBI, Area 51 ten visus dokumentus.

ar visus ar ne visus mes nežinom, bet pagaliau žmonės sužinojo, kad buvo tokie stebėjimai, kad buvo matytos kažkokios lėkštės, kažkokie ateiviai, yra nuotraukos kažkokios NSO NS. Taip, beje, a jeigu neklystu, 21 metais aš net užsirašiau UFO Mhm. buvo pavadinimas pakeistas į naują UAP Identifiedal fenomeną. Aha. Tai tapo oficialiu JAV vyriausybės terminu. OK. panaikino UFO. Gal buvo per daug užhaipintas žmonių, per daug turbūt jau toksai gavosi kaip knygų ir filmų jau objektas, o ne? Tai va, tai pakeitė į UAP.

A kaip tu žiūri į visą tai, kad dabar tie dokumentai atskleisti, jie iš padarė, aišku, sumišimą. Aišku, tie visi sąmokslo teorininkai, jie pradėjo čia daug visko kalbėti, atsirado daug naujų filmų, vėl prieisim prie naujausio filmo. Bet kaip tu, fizikas, a, tuos dokumentus atskleidus tau padarė kažkokią nuostabą, kažką naujo pamatei, ar tai yra vėlgi tiesiog neaišku kas, ar tai yra įrodymas kažkoks? Eodymas tai nėra. Nuostabos man nepadarė. Aš kaip ir nu tikėjausi, kad kažkokie tokie dalykai vyksta dabar.

kokie dalykai am šiaip neatpažintų objektų būna visur ir dažnai. Po to 98% iš jų yra atpažįstama. Dabar skeptikas kažkoks arba entuziastas atėj sakys: "Bet tie 2% ir yra esmė." Tie 2% dažniausiai atsiremia į tai, kad mes turim ten per mažą raišką kameros tenai pračiožia kažkokia kažkas ir mes net nesupratom, kas tai yra. arba užfiksuotą 0,1 sekundės kadro, ane? Ir tiesiog mes ir liko neatpažintas objektas. Am man toksai iš iš karto toks counter klausimas į šitą dalyką žmonėms yra labai labai buvo populiarūs ateivių tematika, NSO ir panašiai, nežinau, 60-aisiais ten Rozvelas visas 70aisiais.

Mhm. Po to visiškas štilis buvo. Mes nieko nieko negirdėjom. 50 metų apie tai nieko negirdėjom. kažkur entuziastai turėjo savo forumėlius ir panašiai, bet tie eteriai visiškai neišlysdavo, kai atsirado skaitmeninės kameros, kai atsirado ypač telefonų kameros, kur tu išsitrauki ir iškart nufotkini ir identifikuoji, nes anksčiau reikėdavo remtis vat skaičiau netgi tą lietuvišką tenai kelių pareigūnų a kažkokį rekordą jo medininkų a visokių reiškinių būna, būna optinių reiškinių, būna gamtinių reiškinių. Treniruotė suplanuota iki minutės. Visi papildai sumaišyti. Pratimai, svoriai, poilsio laikai.

Atsistoji prie štangos ir jauti, kad tavęs tiesiog nėra. Jėgos kažkur tai dingo. Ne raumenys pavargę, o galva. Būtent tam momentui ir egzistuoja tam tikri prekės ženklai. Swedish Supplements. Jie nesistengia patikti visiems. Jų priešeniruotiniai papildai The Butcher ir IMFU sukarti vienai konkrečiai agresyviai sesijai. ne pasivaikščiojimui po parką, o tikrai tikrai treniruotei. O likusiai rutinai, kur nereikia tiek daug energijos, yra iš ko rinktis. Way lifestyle baltymai ZMA+ su Magniu cinku ir B6, BCA ir EAA Engine treniruotės metu ir Creepure kreatino monohidratas.

Beje, viena gryniausių žalivų rinkoje. Tai ne vieno produkto prekės ženklas, tai sistema su tuo pačiu charakteriu. Visą liniją rasi mrbiters.lt. lt nuoroda apačioje. O mes grįžtam atgal į pokalbį. Kas dar įdomu, man patiko labai amas, kai kai nukrito ta teivių lėkštė, incidentas senas, kad ten nukrito, slėpė tada ir panašiai. Tai buvo to SR70, man atrodo, Blackbeird bandymai to jau ten super modernaus lėktuvo, kuris ten virš viršgarsinis ir panašiai. Jisai yra stebėjimo lėktuvas amerikiečių. vyko bandymai kariniai.

Tikrai mes turim technologijų ir Lietuvoj, ir Amerikoj, ir visur kitur, kurios į viešumą neišeina, nes ir neturi išeiti. Yra nacionalinio saugumo klausimai ir panašiai. Ypač dabar, tarkim, ten Rusijos karo kontekste, nu, mes tikrai nenorim visko transliuot, ką mes padarėm ir kokius dronus mes turim ir kokius antidronus turim. Tai tai man man patiko ten labai buvo strategija sudėtinga, kaip šitą užglaistyti. dažniausiai reikia kažkokio didelio įvykio kito, o kažkas tiesiog pradėjo visiškai į eterį transliuot, kad čia ateiviai nukrito.

Ir tada jau ten CŽV sako: "OK, OK, ateiviai, viskas." Jie netgi jie investavo daug ir užhaipino tenai, kavines atidarė su ateivių galvom ir panašiai, nes, nu, visą darbą už juos padarė. Ne, nereikėjo nieko patiem galvot. Jo, jo jo. Ir čia yra žiauriai gerai. E, aš dėl ko sunerimčiau, kodėl dabar vėl kažkoks, nežinau, šurmulys apie ateivius kyla ir netgi ne tik šurmulys. Vat mes turim mūsų partnerio Apolo kino a klausimą, kuris užduoda klausimus iš filmų. Ir, beje, mieli žiūrovai, jeigu norite laimėti du pakvietimus į Apollo kiną, tai ir rašykite komentarą po šio video ir vienam iš jūsų jį padovanosime.

Tai ką tik išėjo naujas Disclosure Day Spielbergo filmas. Beje, buvau. Matei pats? Ne, dar ne. A labai rekomenduoju. Iš tikrųjų įspūdinga. Nu tikrai. Spielbergas ką moka, tai moka padaryti filmus. Ir Emily Blunt vaidina meteorologę, kuri, pradeda kalbėti ateivių kalba. Filmas atsirado iš realaus konteksto. JAV vyriausybė atslaptino NSO dokumentus, kongrese liudijo pareigūnai. Labai aktualus, labai laiku filmas atsirado. Aš manau, kad yra daug sąsajų tenai, žinai. A kai kaip vat fizikas, kai tu va dabar tiek papasakoji visko, vis tiek a žinai, visiem žmonėm atrodo, nui ne iš piršto laužta, nu negi gali būti, kad kažkas sugalvojo tokį dalyką, kodėl ateivio, o kažkas ne kito?

Nu iš kažkur tai atėjo ta ateivių visa, a, mhm, kur tas pagrindas buvo sugalvot ateivį? Ar iš tikrųjų taip yra? Nu gal yra kažkiek tame realybės apčiuopiamos, gal yra kažkokie maži nuotrauk trupos įrodymų, kad tai egzistuoja. Aha. E, pagrindas sugalvot ateivi tai tikrai buvo. Jisai buvo istoriškai ir labai seniai. Man atrodo, kiek buvo žmonės, tiek tiek buvo ir ateiviai, nes buvo mes ir kiti. Mes turim visada tokią turėt nu priešpriešą kažkokį arba a nežinau, aš aš bandau netgi įsivaizduoti, ane, kai ten koks nors Kolumbas nuplaukė ten į Ameriką pirmą kartą ir a pirmą kartą pamatai žmogų, kuris yra baltas, o tu ne baltas, tai visiškai nu žmonės ten bijojo, nes galvojo, kad mirtis atėjo pas juos.

E, kai susisiekė su ten nesukontaktuotom gentim, irgi atrodė, kad visiškai kaž, kad čia visiškai yra kitas kitas kitas organizmas. Žodžiu, a žmonės vedami nežinomybės sugalvojo kažkokį sau paaiškinimą. Tai būtent ateivis ir tos vienatvės visatoj, nes kaip mes galim būt vieni? Nu kažkas dar turi būt ir tada tu galvoji pastoviai, nu, kažkas gi turi pas mus ateit. Iš iš fizikos perspektyvos mes jau kalbėjom apie atstumus ir panašiai, tai čia šviesa keliauja. 100 t000 metų vien mūsų galaktikoj.

O o ne šviesa dalykai, kurie turi masę, tai vat kažkokie ten organizmai, kažkas a nu ta prasme iš iš artimiausių žvaigždžių mes keliautumėm tiek pat vat iki mūsų žvaigždės, jeigu su kažkokiom normaliom technologijom skristi, tai ten 20.000 metų keliautumėm. Tai jeigu kažkas būtų mus pasiekę, tai ta civilizacija turėtų būt ant tiek pažangi. Ten turėtų būt mėnulio dydžio laivas, kuris ten išlaiko tą civilizaciją 50.000 metų, ane? Ir tokius dalykus mes matytumėm. Ir mes jų nematom, ane? Tada yra kita ta teorija, kad gal čia yra ateiviai išlikę iš kažkokios priešistorės ten ir jie čia tarp mūsų vaikšto ir panašiai.

Nu, kaip sakyt, dėl įrodymų įrodymų nėra. Va tas ir yra. E, kalba apie tai daug šurmulio daug. Nei vieno įrodymo ateiviams, deja, nėra. Tarp kitko, jeigu būtų, aš labai apsidžiaugčiau, man ateiviai patinka. Būtų labai smagu, ane, juos čia sutikti, pasikalbėti. Bet žinai, a, pavyzdžiui, jeigu atsirastų tikrai kažkoks įrodymas, kad egzistuoja objektas, kuris savo manevringumu, greičiu, pavyzdžiui, a eina prieš visus fizikos dėsnius ir taip pasirodo, kaip tada keistųsi fizikų mąstymas, pavyzdžiui, kad, nu, pavyzdžiui, šviesos greitis yra ne pats didžiausias.

Nei vieno įrodymo ateiviams, deja, nėra. Tarp kitko, jeigu būtų, aš labai apsidžiaugčiau, man ateiviai patinka.

24:17

Aha. A, nu, jeigu mes tuos ateivius pamatytumėm, tai jie vis tiek turėtų veikt pagal fizikos dėsnius arba mes kažko labai nesuprantam. Tik viena problema, kad mes labai gerai suprantam. Moderni fizika 100 metų vystėsi ir mes kai kuriuos dalykus žinom iki 12 skaičių po kablelio. Trilijonąsias dalis žinom dalykų. Ir čia mum sudėtinga darosi, nes kažkada prieš kokius va 2000 metų mes bandėm kiekvieną reiškinį įvardint ir ten sakėm, nu čia Dievas, čia Dievas ravažiavo ten su vežimu, čia kažkas, čia žaibas per kūnas, nes nu buvo sudėtinga, buvo daug laisvės.

Moderni fizika 100 metų vystėsi ir mes kai kuriuos dalykus žinom iki 12 skaičių po kablelio.

24:58

Dabar mes iš vienos pusės gerai labai viską žinom, iš kitos pusės a nu būtų vėlgi fizikai ne tie, kur paneigia kažkokią teoriją, tarkim, mūsų ten, nežinau, a nusistovėjusią ir mes sakom: "O ne, mūsų teorija paneigė, ką dabar darysim?" Mes apsidžiaugtumėm, jeigu rastumėm kažką tenai visiškai naujo. Mes tai vadinam new physics. Mano toks darbas, aš ieškau new physics. Visada ieškau naujos fizikos. ką mes atrandam, tai vat sakau tie keli skaičiai po kablelio, nauja dalelių sąveika, dar kažkas, daug tokių dalykų, kurie ypač yra makroskopiniai, kaip tenai keliauja erdvėlaiviai, kaip keliauja ten lėktuvai ir panašiai.

Mano toks darbas, aš ieškau new physics. Visada ieškau naujos fizikos.

25:42

Vėlgi 100 metų kažkaip ten reliatyvumo teorijos mums paneigti, falsifikuoti nepavyko, o mes labai stipriai bandom. Tai vat a gal ir pereikime šiek tiek prie to vadinamo Big Bang Theory. Aha. Ir mes turime mūsų klausytojos Violetos Simkevičės klausimą, kuris iš tikrųjų yra labai geras ir paprastas, kuri laimi Neorozan maisto papildą. Ir jeigu jūs norite gauti dovanų maisto papildą, eikit į mano profilį, nuorodą apačioje, užduokite klausimą kitam svečiui. A ir tai tiesiog paaiškink, prašau, kas yra Big Bang kaip draugui bare.

Ne moksliškai, o vat kaip draugui norėtum paaiškinti, nes nu tikrai daugelis matę serialą Big Bang Theory, žinai, žino, kad čia buvo kažkokia kibirkštis. Iš čia iš to atsirado kažkas tai, bet nu kaip paprastam žmogų nelabai ką sako, žinai, ką tai keičia. Nu vanden, ką man tai keičia kaip žmogų? Iš kur čia aš? Nes visi galvoja, kad Dievas sukūrė Adomas ir Ievą arba tenai vystėmės nuo a kažkokios fosilijos, beždžionės ir taip toliau. Bet kas tas Big B Fury?

Mes visgi mokslą ant tiek ištobulinom, kad mes sugebėjom vadinamą laikinę astronomiją arba temporalinę astronomiją daryti. Tai mes žiūrim, kaip visgi galaktikos, ne tik kur jos juda, bet ir kokiu greičiu. E, žvaigždės irgi mes žvaigždes jau ir nufilmavom netgi, galima sakyti 20 metų bėgyje, kaip jos ten aplink galaktikos centrą sukasi ir panašiai. Mes pradėjom matyti jau visatą labiau kaip filmuką. Čia buvo didelis proveržis. Tai vyko per ten paskutinius 30 gal metų ar kažkiek. Ir mes tada matydami visatą kaip filmuką, pavyzdžiui, matom, visos galaktikos tolsta viena nuo kitos.

E, yra labai senų galaktikų ten, jos raudonos atrodo, yra naujesnių galaktikų. Mes tiesiog sakom, gerai, tai mes turim galaktikas ir jų trajektorijas. Vat prie kiekvienos galaktikos turim rodyklytę, kur jinai eina. O kas bus, jeigu mes, nu, vat, matematiškai pradėsim sakyt, ok, jeigu ta galaktika skrenda ten, tai jinai turėjo atskristi iš kažkur kažkur kažkur kažkur prieš tai, jo, kur jinai pradėjo ir tiesiog pradėjom daryt tokį sujungt taškus, tai vadinasi interpoliacija atgal tiesiog sukam laiką. Matom trajektorijas, tai matom iš kur turėjo atskristi.

Čia čia natūralu, čia jokios mistikos nėra. Jeigu metam kamuoliuką, tai arba matom, kad kamuolys skrenda, tai kažkas jį metė. Jeigu galaktika skrenda, tai jinai iš kažkur keliauja. Tai va ir va taip va sukdami laiką atgal, mes supratom, kad visos galaktikos atsirado iš vieno taško. Nu, galaktikos jų jos dar nebuvo galaktikomis, bet viskas galų gale susiveda į vieną tašką. Geras. Tai visata plėtėsi irgi kaip koks burbulas ir plečiasi ir toliau dar greitėja. Tas irgi yra įdomu, bet mes tiesiog su savo tokiu vat įsivaizdavimu mes kažkaip realiai ten negalim laiko atgal sukiuot, bet mes galim a modeliuoti procesą.

Vat jeigu plečiasi ir greitėja, tai vadinasi buvo šiek tiek lėtesnė ir mažesnė visata. O jo, tai reiškia mes atsiradom iš to vat kažkokio vieno taško visi taip. Ar dabar, kai jūs jau tai žinote ir stebite galaktiką, ar jūs matote naujų planetų atsiradimą lygiai taip pat, kurios atsiranda? Įmanoma tai matyti? Atsiranda vis kažko naujo, kurios lygiai taip pat vystosi? Aišku, mūsų laikas per trumpas, ane? Tai mes to turbūt ir pastebėt negalim, ne? Vat kas yra įdomu, kad visa medžiaga vis visa medžiaga realiai didžioji dalis medžiagos, kuri ir ir tave ir mane sudaro, atsirado per didįjį sprogimą.

Nu ten buvo pirma vandenilio ir helio dujos. Buvo tiesiog dujų debesis. Po to po truputį pradėjo labai labai daug metų turėjo praeiti, kad tos dujos gravitaciškai susi susigrupuotų į kažką didesnio ir ir jisžievė pirmosios žvaigždės, ane? Tai nu tai tikrai trūko trūko milijardus metų. E, kad mes egzistuotumėm kaip žmonės, mumyse turi būti ten visokių izotopų, ten kalio, šiek tiek aukso turim savyje, šiek tiek urano, radioaktyvaus, visko turim. Tai va, viskas, kas yra sunkiau už geležio, mes ir geležies avėje turim, turėjo atsirasti iš žvaigždžių mirties pernovu.

Žodžiu, žvaigž žvaigždė turėjo pragyvent visą savo gyvenimą kelis milijardus metų, susprogti ir tada medžiaga jau susikūrusi žvaigždės sprogimo metu, a, sunkesni elementai už geležį turėjo būti vėl perskirstyti galaktikoje, visatoje, kad a kad kažkada galėtų susikolesuoti žemės rutulį ir po to tam žemės rutuly atsirado žmonės vat su visų kalių geležim ir panašiai. Tai a kalbėjau su Bet kai tu, atsiprašau, kad pertraukiau. Bet kai tu sakai, turim auksų, urano, viską, a tai jūs tyrėt žmones ir radote kiekvienam žmoguje šitos medžios.

Čia nėra, kad ir spektroskopiją padarai masės ir viskas. J jokios problemos. Mes tiksliai, tiksliai galim pasakyt, kokie atomai sudaro žmogų. Geras. Jo, tik reikia mėginio. O žinai, čia visai nesenai aš prisimenu, aš nepamenu, ar čia žvaigždė, ar kometa, bet buvo pastebėtas kažkoks objektas, kuris skrido link žemės ir ten buvo spekuliacijų, kad čia ateivių laivas, nes labai forma. Omu amuo, jo, kaip cigaro formos. Omu, amuo. Taip, tai kas čia buvo? A kas čia per įvykis? Nes jisai labai labai plačiai buvo kalbamas ir aišku kaip visada ateivių tema čia irgi atsiranda.

Jo, bet kaip fizikas tu gal gali paaiškint moksliškai? Smagu, kad kalba. Smagu, kad šiaip mes tokius objektus užfiksuojam, tai mūsų jautrumas irgi tokiem nešviečiančiams objektams, ane, yra žymiai geresnis negu anksčiau, nes jie visada skraidę ir skraidys, bet mes tiesiog nematydavom. Dabar mes turim žiauriai gerus teleskopus, kurie skenuoja kiekvieną naktį dangų ir mes vat galim pastebėt, kad o šitas objektas juda ir jisai juda greitai ir panašiai. Tai tas yra, tas yra labai smagu. Tas amuo amuo buvo įdomus tuo, kad jisai e jeigu nemaišau su kitu, bet man atrodo šitas atvyko ne iš saulės sistemos.

Čia buvo tikras ateivis. Dauguma visokių asteroidų, ten kometoidų, visko, a, atskrenda iš orto debes iš saulės sistemos ribų. Realiai čia saulės sistema tiesiog pati plakasi, ten, maišosi ir viskas. Ir, nu, kai priartėja prie žemės, mes pamatom, mes netgi galim pasakyt, vėlgi trajektorija labai tiksliai, iš kur atskrido, iš Kaiperio juostos, iš kažkur toli. Am ten kometos kartais labai būna eliptinės orbitos labai ištęstos. Ten irgi gali būt 20.000 metų galbūt periodas. Tai realiai tik po 20.000 tū metų sugrįš.

Bet kai tu sakai, kad mes galim pasakyti, tai mūsų astronomija, visa fizika jinai stebi galaktiką nuolatos. Visą laiką yra filmuojama, stebima ir viskas įrašoma, kad mes galėtume atsekti atgal. Yra ir yra tokių, kaip pasakyt, observatorijų. Jo, mes aišku su stebėjimais yra problema tame, kad vis tiek objektai yra labai toli ir jie nėra labai labai nu pakankamai mažai šviesos skleidžia. Tai mum gerai stebėt vieną dalyką ten ilgai, nežinau, ten 10 dienų, pavyzdžiui, Hublas stebėjo ir pamatė daug galaktikų tenai mažam lopinėlyje dangaus, tai mum apsimoka stebėt ir ilgai.

Iš kitos pusės daug įdomaus mokslo galima padaryti ir tiesiog kaip nu filmuojant, ane, bet tada tada nėra taip ryšku. Tai vat yra toksai treidofas, bet yra mokslininkų, kurie stebi pastoviai, yra mokslininkai, kurie kurie kažkokį ten vieną objektą stebi labai tolimą. Nu, bet dabar va paskutinė kelionė į Mėnulį, tai aš kaip suprantu, tai buvo technologiškai pažangiausia kelionė, nes buvo padarytos nuotraukos, kokių prieš tai negalėjo padaryti su naujausiom technologijom. Ką ką tai, ką šita kelionė davė? Kokia buvo šitos kelionės prasmė?

Parodyti, kad mes galim apskristi ar kas tai buvo? Nes vėlgi daug klausimų buvo, kad pinigai veltui leidžiami, kad mes jau ir taip buvom mėnuly, kam vėl čia skristi, žinai, kam tos nuotraukos geresnės, reikalingos. Mhm. Šita misija yra kaip žingsnis į priekį ir galbūt pirmas žingsnis a labai tikėkimės ištęstinės ilgos kosmoso programos, kur mes gal ir bazes statysim, statysim kolonėles benzino ten Lagranžo taške tarp mėnulio ir panašiai. A ir vienintelis būdas iš tikrųjų išjudėt iš savo vat komforto zonos, o nu žemė yra tai jau ultimate komforto zona, nes mes čia visi komforto komfortabiliai gyvenam.

Tai yra, e, jo, kiek reikia susimokėt, kiek reikia pasiruošt rizikuoti, nes tai ten rizikos vis dar yra didelės, ane? Čia, čia nėra, nors ir technologijos modernios ir panašiai. Vat geras klausimas, kodėl mes tai darėm prieš 60 metų ir dabar darom? Prieš 60 metų buvo didelis fanatizmas, dirbo 100.000 žmonių prie Apolo programos ir e ten buvo varžytinės tarp Rusijos ir Amerikos, kas pirmas. A o o astronautai, kurie buvo šiaip a pilotai, testuotojai naikintuvų beveik visi be išimties, jie tiesiog kaip į vos ne savo, nu, karinę prievolę žiūrėjo ir ir turėjo parodyt vat Sovietų Sąjungai, kad kad Amerika kietesni.

Dabar irgi tas vyksta, žmonės rizikuoja, jie turi ir šeimas, ir vaikus, ir jie vis tiek į mėnulį skrenda. Tai a skrydis į kosmosą kiek kartų yra rizikingesnis negu skrydis lėktuvu? Oi, matyt 100us arba tūkstančius kartų. Ta prasme realiai 100 tūstančius kartų yra rizika, kad negrįši. Jo, lėktuvų skrydis yra saugiausia transporto forma. Mašina važiuot yra mažiau saugu negu lėktuvų. Iš tikrųjų dabar, kai pasižiūriu eismą, tai O paspirtukas tai iš viso paspirtukas tai yra mirtesnij. Jo, jo, jo.

Tai gal su paspirtukas lygų skrydis į kosmosą. Nu, matyt link to artėja. link Gal tave kartais aplanko jausmas, kad tavo automobilis nebe toks, koks buvo anksčiau. Mažiau galios, ryaja daugiau tepalų, keisti garsai. Visa tai yra variklio senėjimo požymiai. Su laiku varikliai dyla ir dauguma žmonių apie tai sužino tik tada, kai jau kviečia evakuatorių. O remontas, kaip žinai, kainuoja didelius pinigus. Mūsų partneris Ksado Maximum, tai revitalizantas, kurį tiesiog supili į alyvos sistemą. Jokių mechanikų, jokių demontavimų. Jis atkuria variklį iš vidaus ir grąžina prarastą galią, sumažina triukšmą ir, aišku, alyvos sąnaudos.

Yra du variantai. Vienas iki 5 l alyvos, kitas nuo 5 iki 10. Tiesiog pasirenki pagal savo automobilį ir prevenciją visada pigiau už remontą. Todėl rinkis Sadoimum. Nuorodą rasi aprašyme. Aš noriu šiek tiek a keliaut prie tavo dabartinio darbo, Cerne. Mhm. A tai mūsų partneris Volfas Engelman ne alkoholinis tavęs tiesiog ir nori paklausti, kas yra CERN ir kokia yra Cerno prasmė? Mhm. A iš esmės a visos tos veiklos, ką jie bando atrasti, surasti ir ką jūs ten norite padaryti.

OK. A CERNAS, buitiškai tariant, tai yra didžiausia pasaulyje mokslo laboratorija. Bet kokio mokslo, nu, šiuo atveju dalelių fizika. dalelių fizika yra toks kaip ir fundamentaliausias mokslas ir ir po to iš ko viskas atsirado jo iš ko viskas atsirado tai vat mes kiekvieną dalelę atskirai tiimam tai a laboratorija iš kitos pusės tai yra nu iniciatyva visos Europos ir dabar jau ir kitų dalyvaujančių šalių Amerika irgi ten dalyvauja ir panašiai, turėti bendrą mokslinį projektą visam pasauliui. Ar tu gali papasakot čia Šveicarijoj, ane?

Ne, Šveicarija įsikūrė Cerno, kaip čia kempusai tarp Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje ir tenai kokio yra ten ratas, ane, yra kokio ten dydžio yra. Tai va, jo, iš karto tai Cernas, Cernas y jo yra ta laboratorija, kur yra e greitintuvo, greitintuvų infrastruktūra. Ten greitintuvų yra daug. Jie ten kaip santechnika sujungti viens prie kito ir panašiai. Ir pats didžiausias vat yra didysis Hadronų greitintuvas LEC. 27 km ilgio. 27 km. Jisai yra po žeme. Kokio gylio? A apie 100 m vidutiniškai.

Paž 100 m po žeme. O kokio dydžio tai yra? Ar labor kok ta prasme ko tas vamzdis? Kokio jis dydžio yra? Jo, pats vamzdis tai jisai nėra labai labai didelis. jisai yra kaip a nu gal kaip keli automobiliai sustatyti viens ant kito. Nu toksai aokie keturi pen metai nu čia čia su atramom jo jisai jis jisai nėra bent jau skersmuo nėra labai didelis jeigu O bet pati ta laboratorija 100 m po žem jo tada yra yra tunelis tai tunelis didesnis nes ten dar reikia žmonėm pralįst ir panašiai.

A jo, vamzdis net a skersmens neatsimenu tikrai net ne 4 metrai gal kokie du kažkas tokio. Kas yra įdomu, kad 27 km eina tas vamzdis ir yra keturi eksperimentai. Didžiausi pasaulyje eksperimentai. Vat viename iš jų ir aš dirbu. La Vilnius yra grupė, kuriai aš vadovauju. Tai tas eksperimentas yra 2000 žmonių dirbančių ir 2000 prie vieno eksperimento. Prie vieno eksperimento. Jo. O pats eksperimentas yra kaip didžiulė, nežinau, katedra atsiverianti po žeme. Tai įsivaizduok, eini eini tuo tuneliu ir atsiveria didžiulė didžiulė erdvė, urubas vis dar po žeme ir ten yra pats didžiausias pasaulyje masės spektrometras, a, mokslinis prietaisas, kuris yra kaip šešių aukštų pastato dydžio, ta prasme, tai kai čia kaip filmuose rodo, žinai, būna po žeme didžiulis miestas, tai jūs realiai tokiam mieste ten dirbat ir

gyvenate, ane? A ten mūsų aparatūra stovi, ten eksperimentas. Mes, pavyzdžiui, a, visą dalelių fizikos ten duomenų analizę ir panašiai, rezultatus aš galiu, a, nu, gauti iš iš bet kurios pasaulio vietos. Aš šiaip Lietuvoje vat Vilniaus universitete sėdžiu ir o tas LECB eksperimentas tiesiog renka duomenis, inžinieriai ten per jo sukasi ir panašiai. Tai iš to iš tų 2000 žmonių yra 1100 fizikų, kurie jau ieško kažko, kažką daro, kažkokias analizes ir yra 600 inžinierių ir visokie ten išlaikančio personalo.

Nu kaip skruzdelytės laksto aplink tą iš tikrųjų. Ir aš kaip suprantu, į šitą CERĄ yra atrenkami viso pasaulio patys protingiausi, patys talentingiausi mokslininkai, kurie tuo užsiima. Nu ten ten nėra lengva patekti, bet a sunkiausias barjeras buvo, kad valstybė turi dalyvauti CERN kaip projekte. Valstybė turi būti CERNO narė. Lietuva Cerno nare tapo 2018 met. Cernas įkurtas 54ais. Tai mes šiek tiek late to the 54. oho jau buvo beveik 65 metai, bet tas greitintuvas tai jis buvo prieš kokių 20 metų, ane, greituvas aštuntais pastatytas 2008 54 buvo pastatytas sinrociklotronas irgi greitintuvas, tik daug mažesnis.

Mhm. m telpa, nu ne kambary, bet angare tokiam telpa ir tų grittintuvų, juos taip pristatė vat istoriškai po to protonų sinhrotronas buvo irgi greitintuvas gana didelis 150 m skersmens superpronų sinrotronas 7 km aš girdžiu reiškia mes vis didėjom didėjom ar ar mes statysim kažką didesnio ateity FCC Future Circular Collider 92 km ilgio greitintuvą 300 met po žem ten pat Ženevai ten pat O jau daromas šitas projektas Jis ne tik, kad daromas, mes skaičiuojam labai tiksliai. Projektas yra sustiguotas ikiųjų metų, nes jisai didelis bus.

Tai nu aš aš nesulauksiu jo ten tikrai pabaigos, bet tikiuosi pradžios sulauksiu. E kas yra smagu, kad Lietuva dalyvauja šitam projekte. Mes pasirašėm memorandumą, kad Lietuvos universitetai ir įmonės dalyvaus Future Circular orider greitintuvo statybos. Dabar žiūrėk, aš aš radau netgi tokį vieną įvykį, kad prie jūsų Cerno a buvo susirinkę žmonės su gobtuvais, vedė ritualą, jį filmavo, patalpino YouTube, nes pavadino tai pragaro mašina šaukimų demonams ateiti į pasaulį ir panašiai. Tu tu va dabar papasakojai visą. Tai atrodo įspūdingai.

Jūs ten daleles analizuojat, tūkstančiai žmonių mokslininkų dirba, daug pinigų kainuoja, po žeme čia tokius gigantus statot. Nu, atrodo, mokslas pažengęs tiek, kad jūs jau tenai a kažką išradinėjat, ko net paprastas žmogus net nesuvokia, supranti? Tu pasakoji, pavyzdžiui, ir mano mano smegenys neišneša, apie ką mes čia net kalbam, žinai, kur tai atrodo ką kas čia vyksta. Tai atvažiuokit, cerną parody kokia kokia prasmė to viso, ką jūs dabar darot. Va tie žmonės, supranti, jie su gobtuvais ten ritualus veda, paprasti žmonės klauso, galvoja, ok, pasirašėm memorandumą, ten mes dalyvaujam, bet ką jūs to norit pasiekti?

Ką ką vat jūs sužinosit, ką tai duoda žmonijai? Ką jū kaip jūs tai galėsit panaudoti? Jo, CERNAS yra panašiai kaip mėnulio programa. Tai yra mėnulis, tai yra inžinerija ir žmonių sugebėjimas nuskrist į mėnulį ir ten galbūt apsigyvent. Cernas yra mokslas dėl mokslo, fundamentalus mokslas. Mes bandom paaiškint iš kur visata atsirado, kaip dalelės veikia, kaip, e, kokia yra eiga ir kaip visada baigsis, kaip medžiaga visatoje atsirado ir kodėl yra medžiaga, bet nėra antimedžiagos. Tokius visiškai fundamentalius klausimus.

Ir jie atrodo, nu, tada irgi vat kartais kalbant sako: "A tai man ten duonos kepalą ant ant stalo atneš, ane, kad jūs žinosit, kas yra antimaterija." Am tiesiogiai gal ir ne, bet tiktai darydami tokį visiškai proveržinį mokslą, tai yra nu visiškai mūsų suvokimo, a, pats pats pakraštys, kaip žmonijos. Aš aš kaip mūsų sakau, tai vat ir tavo ir mano, ir visos žmonijos per visą 100.000 1000 metų egzistavimo. E kažkas turi tai daryt. Nu, žmonija turi tai daryt.

Ir labai gerai, kad mes tai darom centralizuotai dabar, nes po vieną nebegalim. Po vieną tai aš kalbu, Amerika atskirai negali dalelių fizikos kokybiškai daryt, Vokietija atskirai negali daryt. Per brangu yra. Per brangu ir per mažai ekspertizės. Tai mes sukaupiam kelis tuos ekspertus iš viso pasaulio. Nu kelis gerai 17.000. koks skirtumas vis tiek mažai palyginus su tuo, kiek yra, nežinau, ten bankininkų, kiek yra kitų profesijų atstovų pasaulyje milijonai bus. O mūsų vat yra bendruomenė, nu visai gal ir atrodo nemaža, bet paėmus 8 milijardus žmonių, tai 17.000 nėra daug.

Ir jie tiesiog yra tie, kurie aiškinasi, kaip viskas čia veikia. Em, kokia nauda iš to? Atliekant ant tiek sudėtingus mokslinius tyrimus, mes turim turėt pažangiausias technologijas, kompiuterinius dalykus, pažangiausius algoritmus, programavimą, mašininį mokymąsi, dirbtinis intelektas ar net 30 metų jau egzistuoja. Jo, čia dabar kažkaip labai išpopuliarėjo. Am matematika, statistika, viskas turi ties galimybių riba dirbti, kad galėtumėm atlikti dalelių fizikos tyrimus. Tai, pavyzdžiui, Cerno prieš tai buvusio greitintuvo Large Electron Poson Collider Lab, a, toks kaip ir šalutinis produktas buvo internetas.

Mes tiesiog pradėjom rinkti tiek daug skaitmeninių duomenų ir mum reikėjo jais dalintis, kad mes sakom, nu nebepatogu čia dviračių vežioti per fakortus ir panašiai ir juosteles magnetines. Ir Cerno mokslininkas a sukūrė tą World Wide web, nu pasaulinį žini ir o iki to nereikėjo ir niekam kitam nereikėjo. Ok, tai dabar žiūrėk, aš jau girdžiu naudą, nes žinai, pavyzdžiui, ar pats žiūri Formulės 1 lenktyvas? Žiūrim su J. Tai, pavyzdžiui, formulės 1 bolidai tai yra realiai eksperimentiniai bolidai, kuriuose išbando naujausias technologijas, kurios vėliau gali būti pritaikytos žmonių automobiliams.

Mhm. A mes žinome, kad skrydis į kosmosą atnešė labai daug naudingų dalykų. Dar apie tai grįšim, pakalbėsim. Tai išeina taip, kad jūsų realiai darbas a tai nėra tiktai apie tai suprasti, kaip atsirado visa tai ir kas yra dalelės, bet jūsų veikla, kai jūs esat ten tų tiek mokslininkų, tiek visko daroma, tai jūs a į pasaulį atnešat naujų technologijų, kurios vėliau tik atsiranda pas žmones, bet jūs jau juos net bandot naudot. Vat, pavyzdžiui, sakai dirbtinis intelektas 30 metų jau naudojat, mes, jei neklystu, trys metai.

Čia kaip skaičiuosi šiaip jisai nu žmonės įprastai čia GPT atsirado prieš tris metus. Jo. A nu tai čia galima sakyt tas pradinis taškas, kai mes pradėjom plačiai naudoti. Jūs jau 30 metų, 27 metus jūs naudojatės tuo, ką žmonės tik dabar naudoja. Ką jūs dar dabar naudojat tokio, ko žmonės, pavyzdžiui, iki šiol gal net nesuvoktų, kad tai galima naudoti? Ką mes dabar turim iš iš tokių dalykų, kuriuos kurie cer atsirado, tai tarkim yra rengeno aparatai, kurie yra trimačiai.

Tai 3D rentgeno nuotrauką padaro ir jinai būna spalvota. Dabar rengeno nuotraukos ne ekspertu yra sudėtingos šiek tiek. Ten viskas vienoj plokštumoj ir nu reikia jo ten kontrastas sudėtingas. Jo, dažnai žmogus nesupranta. Nu, nebent tai yra kaulas, tai kaulą dar supranta, kad kaulas yra arba kaulas lūžo. A bet jeigu ten plaučių žiūrim ar ką, tai iš kurios ten pusės žiūrėti, aš pats nesuprantu. Pavyzdžiui, nu mano žmon, nu dažniausiai tada eina rezonansą magnetinį daryti, kad kažką pamatytų ten, nervų šaknes, tai išeina jūs jau turite rentgeną, jo, kuris daro 3D spalvotą.

Jo, jo. Tai va ir spalvotas tai yra jisai išskiria skirtingus audinius dar pagal spalvą. Tai mes matom, pavyzdžiui, čia kaulas, čia raumuo eina, čia kažkokia sausgyslė, e, ten kraujagyslės. Tai padės tikrai ir atsiras, nežinau po kiek laiko, bet atsiras medicinoje šiaip yra inercija tam tikra, kol ligoninėse atsiranda dalykai, tai reikia visokius ten aprubalus pereit ir viską. Taip, tai va, bet bus toks dalykas šitas iš CERNo. Tada kitas dalykas, kuris labai svarbus turbūt labai svarbus dabartiniam vat energetikos kontekste ir panašiai, a, tai yra a super laidūs kabeliai.

paprastas dalykas tiesiog kabeliai yra problema, kad mes perduodami energiją ten iš kažkokios elektrinės, a, prarandam labai labai daug tos energijos, nes tiesiog šildom orą, ypač žiemą, tai yra dideli nuostoliai perdavimų ir geriausias variantas būtų kiekvienam po savo elektrinę turėt, bet a taip nėra ir ir nebus, ane? Tai mes kažkaip bandom nu kuo mažiau sumažint tuos nuostolius, bet laidas vis tiek jisai šyla. Jeigu yra megavatinė ten linija, tai išvis jisai šviečia žiemą ten, nu tiesiog šildom orą.

Ir nežinau kiek procentų, bet ten keliolik ar ar kelias% mes prarandam, nesvarbu kaip pagamintos energijos su vėjo malūnais ten su saule, su kažkuo, kol iki namų ateina jau mes gaunam daug mažiau. Tai CERNAS ką padarė, tai yra a super laidžius a laidus ir beveik be nuostolių, beveik be šilimo ir beveik be varžos mes galėsim perduoti elektros energiją. Jeigu taip grįžtant šiek tiek istoriją atgal, mes 19IX amžiaus pabaigoj a jau manėme, kad fizika baigta su savo išradimais.

Tada atėjo reliatityvumas, kvantinė mechanika. Dabar praėjo 100 metų. A fizika pažengus, ką aš klausau iš tavęs, tai atrodo iš viso dar reikės čia po laidos biškį sugeneruot visą tai, suvirškint, ką tu kalbi. Bet yra tokių dalykų, kur tu sakytum, pavyzdžiui, po 20, 30, ten 50 metų tie am gal dėsniai galiojantys dabar, kurie yra dabar, jie bus paneigti, nes tiesiog, na, vat fizika jinai keičiasi, ane? Jūs atrandat vis kažko tai ir o gal jau dabar yra tokių dėsnių, kur su dabartinėm a Cerno galimybėm, su tavo tyrimais jūs jau paneigėt tuos dėsnius, kurie buvo prieš 50 metų?

Ar taip ar taip stipriai nesik keičia fizika. Jo, tikrai taip stipriai nesikeičia ir tas yra gerai. Iš tikrųjų mes tiesiog reiškia, kad mes pakankamai gerai suprantam dalykus. Am dažniausiai mes ieškom kažkokių kraštutinių atvejų, kur kažkas neveikia, bet irgi vienas svarbus dalykas yra, kad fizika ir beveik visi kiti mokslai, jie veikia tam tikruose rėžiuose. Tie mūsų atveju tai yra energijų riežiai. Tarkim, mes ten, e, suprantam, kaip dalykai, mes labai labai gerai suprantam, kaip dalykai veikia kambario temperatūroj.

Vat žmonės, kur gyvena ir panašiai. Mechanika žiauriai gerai suprantam. E, labai ne tai, kad nedaug, bet dar daug nesuprantam apie, tarkim, labai labai šaltus dalykus. Ten beveik prie absoliutinio nulio min 273, ką ten tas atomas daro, dar yra ką veikti. Čia vat įdomi sritis. Ten labai fokusuojasi fizikai. Nedaug suprantam apie 5en trilijonus laipsnių ten Celsus, kvarkų gliionų plazmą. ten irgi fokusuojasi fizikai, bet mes tiesiog bet kokį parametrą paimkim, skalę, dydį, temperatūrą tenai ir mes po truputį, po truputį va taip atveriam tą tokį nu objektyvą.

Mes labai gerai matom centre ir kažkur kraštutinumas yra, kur vat kur dar kažko nesuprantam. Tai va, a kad radikaliai kažką paneigsim, aš taip negalvoju, e nes mūsų teorijos, jos tikrai yra veikiančios. bent jau, e ten, kur jos turi veikt. Dar vieną radau teiginį, kad Bostromas matematiškai sako, kad tikimybė, kad esame tikroje realybėje yra artima nuliui. Tai tu, fizikas, kuris matuoja visą visą šitą, ką tu su šia informacija darai? Ar tu manai, kad visa tai yra tiesiog a Simsai, simuliacija?

Simuliacija, kad kažkas klikina dabar ir valdo mus? Čia yra du dalykai. Aš aš, pavyzdžiui, kažkodėl asmeniškai nemanau, kad mes simuliacijoj. A vienas dalykas yra, kad jeigu simuliacija, nu čia tiesiog su a prasidėjo tokia tokios, nežinau, idėjos, kai mūsų kompiuteryje pradėjo šiek tiek šiek tiek gerėt. Tikrai ne ne dabar jos pakankamai senos. Tai kai jau pradėjom kažką matyt ekranuose ir kažką apskaičiuot kompiuteriais, iš karto žmonėm kilo idėja, kad o jeigu mes vat idealiai apskaičiuosim kiekvieną atomą, kiekvieną dalelę ir kiekvieną žmogų ir jo ten charakterį ir viską ir visiškai susimuliuosim va tokią nu visuomenę arba netgi visą visatą po to a tai kas bus, aišku, mes iki to niekad neprieisim ir bet kažką simuliuoti galim.

Nu va dabar su dirbtiniu intelektu kažkas vyksta, ane? Tai jeigu po 80 metų mes turėtumėm intelektą, kuris kažkiek apie save supranta, a ką tai reikštų, ane? Įdomu, mes į kompiuterį įdedam kažką, kas apie save supranta. Nu tokia kaip ir etinė dilema prasideda. Bet a bet tai aš kaip girdžiu, čia labai tolima yra. Tu sakai po 80 metų. Čia labai optimistiškai aš pasakiau. Turbūt turbūt niekad nebus. Bet reiškia tie, kurie dabar yra gyvenantys gyvi žmonės, tai realiai su tuo nesusidurs.

Mes mes tai ką skaitom va čia Bostromo ta tikimybė ir taip toliau tai ta tikimybė jis jisai toks kartais tiesiog tokį teiginį pasako, kad būtų nu populiarus teiginys. Jisai yra nu validus. Viskas gerai, galima sakyt teiginius, nieks nedraudžia, ane, laisva šalis. Nu ir tada galim pradėt galvot, kad gal čia labai gero kompiuterio simuliacija, tiesiog tų bitreitas didelis ir ir tų bitų daug ir didelis ramas, ar taip yra? Nu, man atrodo ne. Ir nestringa vaizdo, nu kartais būna išgeri pas žiūrint kiek išgeri, jo tada asfaltas atsistoja ir tada jau būna blu skrynas.

Trys trys stulpai vietoj vieno vidurinis tikras apeinam, žinai. Jo jo. Tai va, tai a ir yra tas visada nu teiginys, kad kas yra, jeigu šita simuliacija neatskiriaama nuo realybės ir mano tada atsakymas būtų koks tada skirtumas? Mum tada jokio skirtumo. Nu, jeigu jinai neatskira nuo realybės. Ir čia irgi toks dalykas, į kurį atsakymo negalima surasti. Taip realiai net ką tas atsakymas duotų, kas nuo to pasikeistų. O kaip tu žiūri į Elono Masko, a norą kolonalizuoti Marsą ir kaip tu galvoji, vat sakai, jeigu mes būtume vykdę a Apollo misiją ir toliau tuos 55 metus, tikėtina gal būtum jau Marse.

A su dabartiniam turbūt su dabartiniu entuziazmu tiek Masko, tiek naujų IPO surinktais pinigais, a galbūt atsiras vėl čia varžybos tarp Kinijos ir Amerikos. Kaip tu manai, per kiek metų gali įvykti šita fantazija aprašyta įvairiose knygose ir panašiai, kad mes nuskrisime į Marsą? Mhm. Aš tikiuosi sulaukti dar to savo gyvenime. Tai vat tie tiek tikiuosi. Tiksliai įvardint sudėtinga. Nu, kad ten šiek tiek apkarpė. Pirma jisai buvo labai entuziastingas, jau galvojo, kad iki ten 30ų nuskris. Bet dabar sakė, kad fokusas yra Mėnulis.

Mėnulyje bus pinigai ir komercializavimas ir dato centrai galbūt. Jo, kažkas tokio. Tai va. Nu tai logiška, kad jam reikia į tą mėnulį nukrypt. A į Marsą. O kodėl Marsas? Klausyk, galiu aš t Kodėl tiesiog artima planeta kita, kuri yra tiktai jo, mūsų kaimynas ir panaši planeta į Žemę savo parametrais. Ten mes kažkiek netgi turbūt ir galėtumėm išgyvent. ten į Merkurijų jeigu nuskrisim, tai turėtumėm tiktai ant a paros, ant dienos linijos būti, nes vienoj pusėj min 17, kitoj pusėj pli 17 ar kažkas tokio.

O Mars ne. Mars yra nu nelabai patogu, bet dar sąlyginai normalios tos temperatūros ir viskas kita. Tai temperatūros, deguonės yra šiek tiek Marsio, bet labai nedaug. O ar mes kaip a su kažkokiom technologijom pasigamint galėtume tą deguonį ar mes reikėtų gaminti savo deguonį. Jo, ir užpildyti ar tiesiog turėtume vaikščiot su kažkaip tai su kažkokiais aparatais? Teroformingas, jeigu teroforingas, galima jį daryt, bet tai užtruks matyt 100 arba tūkstančius metų ir ar mes sugebėsim vat nu nepadaryt antro čia Putino perliuko per savo žodžiu savo istoriją to tūkstančių metų ir ir išgyventi kaip kažkokia nu normali civilizacija, kuri siekia ten teraformint Marsą?

Ar Mes išsibombinsim tiesiog. Man atrodo tas, nu nežinau, nu čia ar ta vienybė, ane, kad ar ar mes vienybę galėsime sugyventi skirtingos tautos ir nekariauti tenai. Jeigu visos šalys nustotų kariaut ir leisti pinigus dėl kažkokių ne netgi ne karinių, bet ekonominių varžytinių ir ir panašiai, tai mes Marse jau būtumėm, kad ir dabar ta prasme nebūtų problemų ir teraforbint galėtumėm pradėt, bet žmonių, matyt, ta esybė net ne tokia, ane? Jo. A klausyk, žinai, a vis tiek su tavim noriu dar paliesti šiek tiek, gal ne pasaulio pabaigą, bet a tai, kas galėtų rūpėti žmonėm, kuriem dabar yra 20 40, na, tikėtina nuo to 30 metų dar nugyvens, ane?

Mhm. Iš tiek papaišyti ateitį. Tai tarkim, paimkime dabar asteroidai, dirbtinis intelektas, pandemijos, branduolinis karas, klimato didžiulė kaita, ane? A tu kaip fizikas, kuris supranta skaičius ir mato šitas grėsmes, kurios nu šiaip realios yra iš to, kas vyksta pasaulyje, taip? A kurios iš jų kelia tau daugiausia nerimo per ateinančius 50 metų? Kurios yra iš tikrųjų didelis pavojus iš ten, kad erdvėlaikis suplyš ar ar kažkas kito? arba nežinau kažkokia gal kometa skrenda link mūsų, apie kurią nieks nekalba.

Kometa kometų aš nebijočiau. Jos visata pakankamai tuščia ir tos kometos pakankamai retos. Tai šitas jo, čia armagedono greitai nebus. Man atrodo, kometos mažiausia bijot reikia. A sakau, nėra jokio fizikinio ar gamtinio reiškino, kurio reikėtų bijoti daugiau negu Putino. Žiūrėk, nu mes jau atrodo tiek vat jūs ten jau 20 metų atgal su dirbtiniu intelektu dirbot. Ar jau radot atsakymą apie juodąją skylę, kas slepiasi joje? Mes iš tikrųjų a irgi labai daug apie jas žinom. E žinom, kad ten žmogui patekt būtų sudėtinga.

Čia nenoriu per daug užhaipint, bet yra juodųjų skylių tam tikros kategorijos. Jeigu jos labai labai didelės ir dar sukasi, tai e galima galėtų teoriškai žmogaus dydžio objektas per įvykių horizontą pereiti vientisas. Kodėl aš sakau vientisas? Nes į normalią juodąją skylę, nu ne tai, kad normalią, bet didžiąją daugumą juodųjų skylių, jeigu žmogus pradėtų keliauti, tai kas pasiektų juodosios sky skylės tą paviršių, įvykių horizontą, būtų a dalelių spindulys po vieną dalelę, va toks vat ištysęs ir tu tai kaip protonų pluoštas sukristum į tą skylę po vieną dalelę, kaip lais kaip žmogus iširčiau, ane?

Ne tik, kad iširtum, bet išilgėtum į vientisą tokią liniją. Tai vadinasi moksliškai spagification, spagetifikacija, kaip spagetis liktų. Tai va, tai dėl to dėl to nelabai ten patartina skristi net ir rusam, nu nors rusai gali pabandyt, bet nu mes netgi zondo kažkokio ten nusiųst negalim, a bet mes galim bandyt aprašyti ir ir suprasti iš to, ką mes matom nu aplinkui, kai kaip medžio sakai negali nusiųsti zondo. Pabandysi gal zondų tas pats, nu, tas pats bus. Jisai spagetifikuosis ir viskas.

Bet jūs tą žinot tiktai iš teorijos. Ar jau yra buvę pabandyta padaryt? Juodoji skylė artimiausia yra labai, labai, labai toli, ane, kai mes kalbėjom apie radijo signalus, tai mes iki juos skristumėm tenai 100 t.000 metų. Tai tikrai tikrai tikrai ne. Tikrai ne. Gaila. Darvis Intersteller filmas yra labai labai to. Jo jo jisai jisai geras. Cerno mokslininkas buvo konsultantas mokslinis. Labai geras filmas. Man atrodo kuriamas antras yra. A tai tikiuosi, kad bus tiek pat įspūdingas kaip ir pirmas.

A bet tikrai geras. Labai rekomenduoju visiem pažiūrėt. Tai galbūt, žinai, pabaigai tiesiog noriu iš tavęs išgirsti vieną sakinį, a, na, kaip tokį perspėjimą žmonijai per ateinančius 50 metų. Kuo mes galime tikėtis iš fizikos, iš mokslo ir a galbūt tu jau kažką žinai, kas labai nustebins visą žmoniją, a nes nu daug dalykų yra nepasakyta. Gal šiandien galima kažką tai ir pasakyt. Tai matyt mano būtų toksai paskatinimas ir palinkėjimas, kad reikia dėmesį kreipti į mokslą, nes kol kas mokslas mum atnešė tik gerus dalykus, nu o blog, kuriuos atnešė mokslas ten į ruošimą ir panašiai, mes patys padarėm.

Tai va, mes su mokslu mes įgaunam didžiulę galią, supratimą apie save, supratimą apie apie visatą ir panašiai. Ir mes tobulėjam kaip civilizacija ir kaip visuomenė. Turim atsakingi būt. Ne, netgi kaip namie naudojam LLMą, nu, turim būt atsakingi, nes jeigu visą savo protą perduosim LLMui, o pats jau visiškai nežinosi kaip batus užsirišt, irgi problema. Ir ta atsakomybė jau ant mūsų krenta. Ką tu nori pasakyt? Mokslas sukuria, mokslas duoda, bet mūsų pačių atsakomybė kaip mes tuo naudojamės. Paprasčiausias pavyzdys, kad būtų aišku a tenka su mokytojais padirbti su su švietimo sistema, kuri ten sudėtinga Lietuvoj, bet nieko.

Ir visi mokiniai namų darbus daro su chat GPT. Visi beveik, nu, vienas kitas ten be. Ir jau būna, kad netgi paima tą PDFą, pauploadina iš karto ir iš karto padaro ir iš karto įkelia mokytojui ir visiškai nepraeina netgi pro akis uždaviniai, net nežino kokie tie uždaviniai buvo. Ir taip galima padaryti jokių problemų. Matematikos bet kokius nuomų darbus padarys chat JPD be problemų ir be klaidų. Jau dabar e tai atsakomybė ne pas mokytoją ir ne pas tėvus, o pas tą mokinį septintoką, šeštoką, aštuntoką.

Gerai, daryk su tuo LLMu, bet tada jo paprašyk, jeigu nesiseka, detaliai paaiškinti, ką čia padarei. O dažniausiai to nedarom. Paima ten, įmeta čia įmetė, viskas į vieną dėžę, į kitą, viskas. Nu tai ką tu dabar sakai, tai aišku bijau, kad mokslininkų, kurie Cerne galės dirbti po 2030 metų, bus mažiau. Čia čia labiau charakteris toks mūsų. Tai mes ar su, ar be llmais, mes vis tiek dirbam. Tai jo ir ir yra tų vat gabus ir tas užsispyręs vaikas yra tas, kuris naudoja visus įmanomus įrankius, bet pats išsiaiškina, ane?

Tai va. O o o o ne tiesiog nu ne, nes čia yra tas pats, kas nusirašyt nuo draugo. Vis visada visi nusirašinėja nuo draugo. Ir tada tu žiūri, jeigu tu 10% nusirašei, nu tai 10% kursą praleidai. Jeigu 100% nusirašei ir ateini į egzaminą ten ir žiūri, ką šitos raidės reiškia, nu tai tai va šitas procesas intensyvės. OK. Jo, super. Ačiū, ačiū tau labai, Mindaugai, kad atėjai. A buvo tikrai įdomus pokalbis. A manau, kad daugelis po šios laidos dar dabar galvos ir bandys suvirškyt informaciją, kurią išgirdo.

Tai ačiū jum visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, parašyti komentarų ir, aišku, paspausti mygtuką prenumeruoti. O mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. เฮ