13 liepos 2026
Apie šią laidą
Transkriptas
Kuo gražesnė moteris, tuo sunkesnis jos charakteris. Kiek porų gyvena be sekso? Oho, ant sekso tu šeimos [muzika] neišlaikysi. Telefonas kaip trečias partneris. [juokas] Kaip pirmas jau. Darius Ražauskas, psichologas, porų konsultantas ir santykių ekspertas, turintis 12 metų patirtį ir pravedęs virš 1000 paskaitų. Mes santykiuose norim tik mėgautis, mėgautis, mėgautis. Kažkokio dydžio [muzika] atšalimas būna. Visada tai yra normalu. Vienas kenčia tyliai, kitas nežino. Tikėtis, kad partneris atstos tau visą pasaulį, yra mažų mažiausiai kvaila. [muzika] Turišnekėt konfliktus, negali jų kišt po kilimo.
Kas pirmas turėtų imtis iniciatyvą? Kaip išdrįsti juos imtis? Išdrįsti, jeigu tau bent kažkiek svarbūs [muzika] santykiai, tu išdrįsi. Bičiuliai, jeigu turite žmonių savo aplinkoje, kuriems ši tema yra aktuali arba gali būti įdomi, pasidalinkite su jais šiuo video ir spauskite mygtuką prenumeruoti. Tai padėsite mums augti ir kurti šį prasmingą, nuostabų turinį. O dabar laikas mūsų rėmėjams, kurių dėka ši laida pasiekė jus. Žinau, šis papildas gali skambėti kaip dar vienas pažadas ar koks prieskonio pavadinimas, bet aš į jį žiūriu labai paprastai.
Kai jautiesi be energijos, be [muzika] noro ir viskas erzina, tu turi du pasirinkimus apsimesti, kad praeis arba padaryti vieną mažą, bet logišką [muzika] bandymą. Superfoods maka. Maisto papildą tradiciškai naudojama libido energijos ir ištvermės palaikymui [muzika] tiek vyrams, tiek moterims. Tai augalas, kuris šimtmečius buvo vertinamas dėl to, kad [muzika] padeda palaikyti hormonų balansą, nuotaiką ir fizinį bei protinį pajėgumą. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad maka grąžina tą vidinę jėgą, kai kūnas yra lyg visuomet pasiruošęs. Na, žinot, atsikelė ir nori daryt.
be dirbtinių šuolių, kaip nuo [muzika] kofeino, o natūraliai. Ir gera žinia ta, kad manovaistinė.lt su kodu tap geresniu taiko 40% nuolaidą maką ir visai superfoods linijai. Labas, dariau. Labas. [juokas] Su tokia šypsena. Senai matytas. Senai matytas. Nu tu išsikrausti į Indiją, supranti, mes ten su tavim nenufilmuosim, bet kai tu tik atvažiuoji, taip mes išgaudom progą. Ir šiandien aš su tavim noriu nufilmuoti laidą apie 10 didžiausių porų santykių problemų 2026 me. Pirmoji problema telefonas kaip trečias partneris.
[juokas] Kaip pirmas jau. Jo, čia kaip pirmas pagal laiką jau pirmas. Jo, jau viskas jau pakeitė esminį partnerį. Tai prieš 15 metų šios problemos nebuvo, o šiandien 51% suaugusių jautėsi ignoruojami partnerio dėl telefono. Nors telefono problema slypi ne tame, kad žmogus kažką svarbaus praleidžia, o tame, kad ekranas kasdien po truputį vagia dėmesį ir laiką iš mūsų partnerio. Tyrimai rodo, kad neto gulėjimas ant stalo be jokio naudojimo jau sumažina pokalbio gylį ir intymumą. Tiesiog jo egzistavimas šalia.
Nes tu kreipi dėmesį, tu į jį taip pasidėjęs. Taip. Tai iš esmės kada žinoti, jogas tampa santykiuose problema? Na, nes telefono mes neatsisakysim, jis tiesiog yra mūsų gyvenime pas vieną ir kitą dar net kartais po du. Bet kaip suprasti tą ribą? Idealiu atveju, kiek aš dabar žiūriu naujausius tyrimus, išvis reiktų, kai tu bendrauji su kažkokiu žmogum gyvai, idealus atvejis būtų išmesti tą telefoną kažkur, net net nelaikyti turbūt ant stalo šalia. Va kaip mes dabar su tavim sėdim, mes neturim telefono jokio, ane?
Dėmesio neblaško. Nes jeigu dabar telefonas būtų čia ir aš esu susidūręs su keliais pašnekovais, kurie sako: "Nu, man reikia va čia pasidėti." ir jam vibruoja ir jisai filmavimo metu, nu, man reik pasižiūrėti. Tai man tas tada jausmas toksai, tau nėra čia svarbu, žinai, tau tada ir turbūt santykiuose irgi tas svarbumo jausmas, a kad partneris nesijaučia toks svarbus, kad telefonas yra svarbesnis. Nu, kad aš esu prioritetas, o o ne visi tie kiti dalykai. Tai čia vienas dalykas, nu, toks konkurencija, pavydas jau.
Konkurencija su telefonu, [juokas] jo, konkurencija su, nu, su visais soctinklais, viskuo, ar ne? Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, am žmonės tą galima irgi pastebėt, kai jie vat kažkur išjungia, padėję ten krautis ar panašiai, neturi po ranka, e, jų tada tas vat dėmesys, akių kontaktas, kūno kalba su tavimi yra tokia grynesnė, yra tas sukibimas tvirtesnis, nes kaip tu sakai, jeigu padėta čia vienas, čia kitas ir aš laikas nuo laiko, kad ir Va, kalbėsiu su tavim, kažką darysiu, aš vis žvilgtelsiu.
O gal, o gal mirksi, o gal atėjo nauja žinutė, o gal kažkas, kad ir trumpai, bet tai kitam žmogui jo viduje vat sudaro tą jausmą, kad aš esu, nu, vat, e, kad žmogus nėra pilnai santykia ir kažko laukia, kažko tikisi jam jam jam kažkas ten verda, kažkokie reikalai vyksta, nes reikalai visada vyksta pas mus visada. Ir ir ir vat ką dabartiniai psichologijos profesoriai dažnai sako, a išmokim nusinulint, išmokim detoksikuot, išmokim nu ta prasme pabūt ilgesnį laiką be jokių ekranų.
Bet žinai, dar kitas pavojus ekranuose, ką aš žinau, jog ten sulaukiama daug dėmesio. Nu įsivaizduokime, kad gal tai labiau turbūt merginas liečia, nes jos ir vaikinai ir vaikai, tai aš sakau, gal tiktai daugiau, žinai, kad procentiškai daugiau turbūt jos sulaukia tų laikų a jeigu įdeda kokią ten, nežinau, atviresnę nuotrauką tų komentarų, komplimentų ir tuomet a tas žmogus, kuris sulaukia to perteklinio dėmesio iš a na galima sakyt fiktyvaus pasaulio, iš tų kažkokių tai nežinomų žmonių, jis tą tą dėmesį perneša į gyvenimą.
Ir jis tada sako savo partneriui: "Na, tu man sakai per mažai komplimentų, tu man mane per retai giri, nes man internete aš sulaukiu 100 pagyrimų į dieną." Ką tyrėjai sako? Praktiškai joks partneris, tiek vyras, tiek moteris, negali konkuruot su rimtu soctinklu. Jeigu tu ten esi matomas, jeigu tu ten esi žinomas, aktyviai dalyvaujantis ir turi, nu, ten ne 10, o jau tūkstančiai sekėjų, tu nuolat susilauksi dėmesio, komentarų. Jeigu tu ten aktyviai kažką kelsi, darysi, tavo bus kažkokie ten storiai, rilsai, nu žodžiu, tavo ten tu būsi matomas.
arba matoma, tu susilauksi natūraliai, nes žmonės tiesiog sėdi, žiūri, kažką veikia, komentuoja, laikina ir tavo smegenys tai nuolat generuos, kad aš esu mėgstamas, mėgstama, mylimas, mane čia visi ant rankų nešioja. Taip, nes nemato tavo charakterio, nemato tavo nešvarumų, nemato tavo visų blogybių. su tavim negyvena, o tas, kuris gyvena, su juo laiks nuo laiko arba tas, su kuria tu gyveni, su ja reikės laiks nuo laiko konfliktuot aiškintis ryškintis konfliktus, ar ne? Nu, vat, kaip žiūrėjau, labai fainą laidą turėjot su profesoriu Laurinaičiu.
Va, rekomenduoju visiem perklausyt, kas nematė šitam kanale, ar ne? Tai vat, kaip profesorius Laurinaitis labai gražiai sako, nu, turi iššnekėt konfliktus, negali jų kišt po kilimo, turi iškalbėt, reiškia, su gyvu žmogum, su kuriuo tu gyveni. Net jeigu tai tobulas, jokių traumų neturintis su saugiu prieru, nu, toks tobulas žmogus, ar ne, kuris niekaip rimtai netraumuotas, neturės jokių nuoskaudų vaikystėj, ten tėvai auksiniai buvo, jis vis tiek turės savo charakterį, jis turės savo įsitikinimus ir jūs vis tiek turėsit šlifuotis, šlifuotis ir laiks nuo laiko kalbėtis nemaloniai, negražiai.
O internete taigi nuolat dažniausiai maloniai, gražiai. Stenikeli gražią nuotrauką. Visi vau. O a o ir tada galvoja, aš įdėjau šitą nuotrauką apsirengus ar apsirengęs su šitu kostiumėliu ar tenais su šitu maudimuku. O mano bičas man net nepasakė, kad aš gražiai atrodau. O internete 100 komentarų, kokia aš gražuolė ir jau 10 kvietimų į pasimatymą ir jau trys siuntimai gėlių į namus ir dar 10.000 širdučių, ar ne? Taip. Ir tada, nu, tai bono, tai tu reiškia partneris visiškas e ir jį reikia keist kuo greičiau.
Ir vat čia yra, ką tyrėjai pastebi. Labai yra nerealu, nes tu paklausei, kaip tai spręst. O jie ir sako praktiškai nėra kaip įrankių, kaip tu galėtum pakonkuruot. Aišku, jeigu abu blaivūs, abu žmonės ten studijuoja, mokosi, šnekasi, jie gali suprast, kad nereikia kreipti dėmesio per daug į tą visą virtualų, nes iš tų 10.000, tūkstan kurie palaikino, nu, realybėj ten gal 15 ir gyventų su tavim, ar ne? Ir tie, kurie vat su tais 15, jeigu tu pagyventum, paaiškėtų, kad su visais, pavyzdžiui, po pusmečio arba po metų tu turėtum konfliktus.
Jie lygiai taip pat nepasakytų, kad tas maudimukas gražus ir užsišlifuotų akis praėjus laikui, ar ne? Ir ir įvyktus įvykus atitinkam kiekiui konflikto, ar ne? Ir paaiškėtų, kad dalis dar jų smurtautų, dalis naudotų psichologinį smurtą. nuo dalies tu pabėgtum po dviejų dienų ir liktų gal vienas, du, kurie kažkiek priliktų tavo dabartiniam partneriui, bet juos visus vėliau palyginus, nes aš turėjau klientų situacijų tokių nemažai. Labai dažnu atveju, kai žmonės pasiduoda ir nueina su tais fanais į santykius, jie paskui gailisi, skiriasi po kurio laiko ir grįžta, bando grįžti į senus santykius.
Ne visada pavyksta. Mhm. Mhm. Todėl, nu, mano įsitikinimu, [juokas] tie vat tūkstančiai žmonių, kurie tave seka, rodo tau dėmesį, ten varvina seilę ir sako: "Koks tu gražus, kokia tu graži, realybėj beveik nei vienas jų ilgam laikotarpy su tavim negalėtų išgyvent." Nu taip, čia žinai, čia labai daug yra paslėptų vandenų, neaišku. Jie neįsivaizduoja, koks tu esi. A koks, kiek tu tvarkingas, koks tavo charakteris, koks tavo gyvenimo režimas, a kokie tavo pomėgiai. Jie mato tiktai tą fasadą, vitriną, a kurią pagal kurią jie susikuria savo iliuziją apie tave ir dėl to tave garbina.
Taip. Tai ir jina nereali. Nereali jinai neturi koreliacijos su tikrove, nes jie mato tik 5% labai primena draugystės pradžią. A žinai, kai mes pradedam su kažkuo tai bendrauti draugauti ta žinaieliai o nu ateinam su manim pašokti. Jo jo. Ta pati pradžia, žinai, kai viskas atrodo fantastika ir pradeda lįsti tie tarakonai viens po kito, kai tu pradedi kvestionuoti hm ar čia tikrai tas santykis, kurį aš noriu turėti, nes va jau jau šitas nepatinka, jau šitas nepatinka, žinai.
OK, tai dabar a pereikim prie to nepatikimo ir antros problemos a kurią aš išsigryninau, žinai, skaitydamas, tai yra seksualinis atšalimas. Mhm. Ir įdomi tokia statistika, kad nuo 1996 iki 2024 metų porų, turinčių seksą bent kartą per savaitę, skaičius nukrito nuo 59 iki 49%. Ir šiandien 31% porų ieškančių terapijos seksualinį nepasitenkinimą nurodo kaip pagrindinę problemą. Tačiau tikroji problema ne statistika, o tai, kad pora apie tai nekalba. Vienas kenčia tyliai, kitas nežino, distancija auga, o naujų veiksmų ekrano prieš miegą, chronišką nuovargį, dopamino išeikvojimą prieš 20 metų tiesiog nebuvo.
Ir šiandien ir tas stresas ir sekso mažėja. A tai vat įdomu, žinai, jau iš tavo grynai praktikos, kiek porų tikrai Lietuvoje a gyvena be sekso ir apie tai net nekalbu. M bent trečdaliui porų seksas yra rimta problema. Kokią labai keistą tendenciją pastebėjau vat pastaruosius du metus. Nu, anksčiau tai būdavo, kad pas mane ateitų m moteris ir sakytų: "Man reikia žymiai dažniau, o mano vyrui viskas gerai, mes gražūs santykiai, mes nesipykstam, mes gražiai gyvenam ten 10 metų, bet jam va ten, nu, kartai į mėnesį, kartai dvi savaites arba kartais į savaitę, o man ten kas antrą dieną, kas trečią dieną, nu žodžiu, žymiai daugiau, ar ne?"
Tai anksčiau tai būdavo labai reta. Aš turėdavau tokį atvejį, nu, vieną į metus. pas mane dabar kažkas nutiko pastaraisiais metais. Aš vat gal čia tiesiog sutapimas, nes taip gali būt, bet pastaraisiais metais aš turiu nu per mėnesį kartais du tris atvejus, kai merginos, moterys man rašo ir sako: "Vat mes norim ateit pasikonsultuot." Viena iš pagrindinių mūsų problemų, kad man reikia žymiai dažniau, vyrui nebereikia. Nu reikia, bet retai. Ir ir aš tikrai žinau, kad jis kitų neturi.
Jis ten dažnai būna namie, jis ten į komandiruotes nevažinėja, mes ten turim bendrus telefonus, pasvardus, viską, viską. Žinau, kur jis būna, kur jis važiuoja, taip toliau. Aš ten jį trekinu ir panašiai. Jis kitos neturi. Čia ne tai, kad meilužė problema, nes, nu, gali kilt iškart toks įtarimas ir dažniausiai tokio įtarimo nėra. Ir ir aš kol kas neturiu atsakymo, kas čia per fenomenas prasidėjęs, ar ne? Žinai, man tai bet kad seksas problema, tai tikrai [atsikrenkščia] daliai šeimų tai yra vau problema.
O nėra a gal dabar čia tiek seksistiškai iš mano pusės gali nuskambėti, jog aš vėl bandysiu čia taikyti į kažkokias kategorijas vyrai, moterys, bet na pripažimkim, kad pastaruoju metu a moteriška lytis a nekalbu apie tą lygybę ten atlyginimų, taip toliau. Tai yra visiškai normalu ir tas turėjo seniai būti ir lygios teisės turi būti bendram gyvenime visiškai vienodos. Ir tas po truputį vyksta situacija, gė, bet bet va tas a moterų noras a kartais dominuoti, daryti viską pačiom, žinai, garsiai kalbėti apie tai, kad tu gali viską pati, vyras nereikalingas.
Ar nėra taip, kad šiek tiek pamina vyriškumą ir jeigu vyras pradeda jausti santykiuose tą, a, moterų klaida yra manyti, kad vyras emociškai yra nesubrendęs ir vyrui emociniai dalykai nenumuša seksualinio poreikio. Gali būti tai, kad jeigu vyras jaučia, kad moteris pradeda šeimoje viską galėt pati ir vyras toksai tampa, nu, nebereikalingas, jis nebejaučia seksualinio potraukio moteriai. Ką tu palietei? Labai aštrus ir įdomus kampas, žinai. Ar nėra taip, kad vyrukai vat kai kai merginos vis daugiau viską aš pati aš pati vis vis vis viską aš pati, kad jis pasijaučia poroje, šeimoje toj ląstelėj, ar ne, toks nu nereikalingas ar mažiau svarbus, ar ne?
E, yra kai kurie tyrimai, kurie sako, kad tai gali veikti vyrų savivertę, pasitikėjimą savimi ir tą tokį vidinį tarsi reikalingumo jausmą, nes ne visiem vyrai labai skirtingi. Nu vat vyrų yra daugybė tip skirtingi, taipž jo. Vyrų yra daug tipažų ir ir kai kuriem iš jų tikrai yra tas momentas, kad man labai svarbu jaustis reikalingam poroje ir šeimoje. tik kaip a nu tiesiog, kad dviese linksmiau ar pigiau butą nuomot ar dar kažką ar ten nežinau paskolą mokėt dviese pigiau, bet aš taip pat reikalingas nu kaip kažkoks, nežinau, ten [juokas] didvyris, šeimos gelbėtojas, herojus ar dar kažkas, ar ne?
Tai šito tu teisus mažėja, nes merginos ir moterys iš tikrųjų jos vis labiau tampa, nu jos ta prasme Lietuvoj mano žiniomis pradeda dominuot universitetus. Žinau, vat dabartiniais dešimtmečiais labai matosi, kad universitetuose a visur visur pradeda mugumai profesorius profesijų su labai retom išimtim merginos vyrautį. jų dauguma, ar ne? A nei blogai čia, nei gerai, bet principas toks, kad porų ir šeimų susidarymui ateity tai tampa šiokia tokia problema pagal tyrimus, nes merginos visada ieško sau vienodo išsilavinimo partnerio, arba su aukštesniu išsilavinimu ir socialine padėtim.
O gaunasi, kad dabar mes visuomenėj turim ir ateity turėsim labai daug išsilavinusių moterų, bet vis mažiau ir mažiau išsilavinusių vyrų ir bus vis mažiau ir mažiau iš ko rinktis. Ir vis mažiau iš ko rinktis, ar ne? O o merginos, nu ieško, bando, bando ten paskui kai kurios net depresija serga ateina skundžiasi guodžiasi nu kaip man tą surasti? Ir mes ten bandom visaip kaip pakelti jos savivertę ir panašiai, kad nu tu nenuleisk rankų, tu tikėk savim ir panašiai.
Tai dabar grįžtant prie to aštraus tavo kampo, nu taip negalim tiesiogiai teigti, bet padaryt prielaidą, kad galbūt tai įtakoja pagal kai kuriuos, ką aš esu matęs, mokslinius tyrimus galima, nes kai kuriem vyrų tipažam, jiem tikrai labai svarbu toks, kad na aš kažkoks labai toks ypatingas, fainas, neatstojamas, reikalingas, manęs labai laukia, mane labai myli ir taip toliau, taip toliau. Žinai, va čia prie pastabų ir kritikos dar yra tokių kelių a gal sakyčiau frazių rinkinys, kuris kartais gali a ir įžeisti, bet tuo pačiu galbūt ir gali būt pasakytas a neapgalvojus.
Ir [atsikrenkščia] ką skaičiau, irgi čia bus aštrus kampas. Atrodytų santykiai puikūs. Gal vyras ir dominuoja. Įsivaizduokim taip. Vyras gerai uždirba, gal geriau. A, viskas ten tvarkoj, jisai, jisai galima sakyt gerai jaučiasi. Bet, pavyzdžiui, dėl tam tikrų priežasčių, kalbant apie seksualinį gyvenimą, moteris kartais pasakys ten, nežinau, gal vyras a ilgą laiką neinicijavo sekso pirmas. Nu, jisai irgi laukia, kada moteris bus seksuali, moteriška ten galbūt paims kažką tai, žinai, parodys norą tą norą užsiimti seksu ir taip toliau.
Ir to sekso nėra ir nėra. Ir tada moterys sakys: "Man reikia vyriško vyro." Arba vyras sakys: "Aš norėčiau moteriškos moters kaip tokį priekaištą, žinai, arba a ten jeigu tu padarytum tą, tai gal aš tada tą, žinai." Ir va tokios neapgalvotos frazės. Kaip tu galvoji, čia jau a čia jau yra ta riba, kai jau yra tikrai blogai santykiai. A ar tos ar tos frazės yra nu tokios nereikšmingos ir reiktų į tai nekreipti dėmesio. A va tokie pasakymai: vyriškas vyras, moteriška moteris.
A, liks tokių priekaištų, nes čia koks gali būt ir kaip pažeminimas, žinai. Tai ta prasme, kam tu esi tada su manim, jeigu tau reikia kažkokio kito vyro, o ne manęs? Arba tau reikia kitos moters, kuri čia raitytųsi, žinai, tai kam tu esi su manim? Sklandomi tai, kad žmonės juos renkasi tada, kai sportas yra rimta gyvenimo dalis. Ir šitas mitas yra teisingas. Swedish supplements maisto papildus aš sieju su tuo, kai nori tikrai žinoti, kad treniruotė bus sėkmingesnė nei vakar.
Ir, pavyzdžiui, [muzika] jų prevorkautas The Butcher, vienas žinomiausių stipresnių prevorkautų Skandinavijoje. Būkite atsargūs. Yra ir Way Lifestyle baltymai. Tiems, kas nori tiesiog gero baltymų produkto be papildomo šlamšto. Atsistatymui po sporto daug kas renkasi Zama+, BCA Engine ir EAA Engine. O jėgos tikslams Swedish Supplements turi krepjų ir kreatiną, plačiai pripažintą kreatino formą, kurią renkasi daug patyrusių sportuojančių. Ir jeigu jūs norite pajausti, kas čia per rimti reikaliukai, visą Swedish Supplements liniją rasite misbiceps.lt nuoroda aprašyme. Tu teisus. Nu, ta prasme dažnai tai tampa įžeidimu, bet ne visada.
Jeigu santykis saugus, jeigu santykis sveikas, jeigu ten yra geras ryšys ir a ne vieno poreikiai nėra pažeisti, abiejų poreikiai yra patenkinti, nu žodžiu, jie gyvena tokį darnų, artimą ir geram ryšy gyvenimą. Tai iš tokių vat pasakymų gali kitas kaip tik nu sureaguot, pamatyt, o gal kažkas po to slepiasi, gal jam kažko trūksta, gal čia kažkas, gal pasikalbam, pasijuokiam, tai gali virsti humoru, tai gali virst giliu pokalbiu, tai gali virsti nuostabių vakaru su su arbata ir pokalbiu ten penkias valandas apie praeitį, ateitį ir tokiu gi giliu susijungimu, po kuriuo gali sekti ir ir seksas ir taip toliau.
Taip. Vat ir čia tokie pasakymai, ar ne? Iš principo aišku, kad tai nėra gerai, bet jeigu kartais mum kažkas išsprūsta neapgalvotai, ne, nepamatuotai, ar ne, ir taip toliau, tai aišku sveikam santyky iš to nekių ten skandalų ar neaiškumų, nes kitas pajaus, pamatys, kad m čia kažkaip įdomiai pasakė, gal po to kažkas slepiasi, paklausiu, pažiūrėk, nes jie bus saugūs, jie jie viens kitą klaus, jie nebijos. Matau, kad tu linksti prie tos saugios. Kiek, kaip tu galvoji, kiek saugių yra tokių santykių, apie kuriuos tu dabar kalbi?
Nu, nedaug. Turbūt kokia kas penkta pora. Gerai, tai vat kas ketvirta pora, kai tai išgirs, tai jie šiek tiek kitaip reaguos, ar ne? Taip, taip, taip. kaip spręsti, nu, išgirdau, bet aš nesu saugiuose santykiuose. Tai man čia yra alarmas ar čia, nes tai, ką tu sakai, aš puikiai suprantu, bet tokių kalbančių, racionaliai mąstančių, saugių santykių, nu, tikrai reta, kurie atsisės ir pasikalbės ir iš to nekonfliktas kaip įžeidimas, žinai, nes gali atsisėst, pakalbėt ir sakyt eik tu na ir iš karto pro duris, žinai, bam, užtrenks, išeis ir viskas, žinai.
A kaip reaguoti, jeigu tai nėra saugus santykis? Saugus ar nesaugus, geras ar blogas konfliktas, vis tiek reikės apie tai kalbėtis. Vis tiek reikės apie tai kalbėtis. Todėl jeigu kažkas nutiko, kas man vat nepatiko, užgavo, vat pasakė: "Aš norėčiau vyriško vyro ir tu jauti, kad oi, bet nu tai man kažkaip skauda, aš atrodo save laikau vyriško, ar ne?" Nu tai aišku rodo ir mano nesaugumą ir kažkokį, jeigu tai mane užgauna. Ir tada eit ir ramiai, gražiai, aišku, be konflikto klausti, žinai, kodėl tu taip sakai?
O, o iš kur tai kyla? Gal čia pasąmonė? Nes tai, kas ant liežuvio gal kažkur giliai malasi, gal čia kažkoks užslopintas jau daug metų tavo poreikis, gal aš kažko negirdžiu, nedarau arba va galbūt sekso trūksta, o galbūt dėmesio, galbūt gėlių, o galbūt dar daug dalykų gali ko trūkt, kad moteris ar vyras vat pradėtų taip sakyt, ar ne? Ok. Jeigu išgirsta ir, tarkim pasako, žinai, a, man trūksta dėmesio. Na, turbūt čia klasika iš moterų pusės, iš vyrų pusės, kas galėtų būti?
Turbūt patys įvairiausi dalykai. Tai jam jam gali trūkt pagarbos, jam gali trūkt palaikymo, domėjimosi jo darbo arba karaip jisai, kaip jisai kaip jam sekasi, ane? Kas vakarą paklaus, kaip jam sekasi, įvertintim įvertinimu, jo, kad ir pz seksualinių sugebėjimų, nes, nu, vyras gali niekada nepasakyt, nes vyram kai kuriem tai yra a aštri arba kukli labai tokia tema, ar ne? Bet jis vat galvoja, nu, niekada mano partnerė nepasakė, koks aš geras lovoj, žinai. galvoja hm čia jo, jis tada g jis gali visą laiką savim abejot, nes jisai niekada neišgirdo.
OK. A tai tarkime mes šitą pasakome, ane? Tarkim, partneris išgirdo priežastį. Yra laiko tarpas, yra kažkoks yra kažkoks modelis, kiek laiko reikia laukti, kad suprasti, kad jau niekas nesikeis. O gal vyksta pokyčiai ir į gerą, nes gali, žinai pasakyti m, aš norėčiau vyriško vyro. Kodėl? Nu, tarkim, išsiaiškina ir sako: "Norėčiau tas, kuris visą laiką inicijuotų seksą ir rodytų man dėmesį, bet vyras, pavyzdžiui, nesutinka, jis irgi nori tokio dalyko, ane? Ir tada kaip šitą dalyką spręsti?" Ir tada taip sveikai ir nu vat čia ir bus tas, kur ieškosim kompromiso, kalbėsimės ir ir vat kaip kaip sako, ar ne, ir profesoriai, aukosimės viens dėl kito aukosimės.
O jeigu nepasiruošę aukotis, tada jau Bet čia ir bėda, kad daugelis šiuolaikinių žmonių mes santykiuose norim tik mėgautis, mėgautis, mėgautis. Pas mus dingo tas suvokimas, normalus mokslinis suvokimas, kad kiekvienam santyky, kai pasibaigs karštis ir įsimylėjimas, nu, kai praeis pirma banga didžioji, gražioji, reikės kažką po truputį laiks nuo laiko aukot. Reikės kažkur šlifuotis, reikės kažką mokytis, aukot savo laiką, pastangą. Kitaip sakant, reikės paprakaituot. Čia nėra taip, kad užtenka nusipirkt abonimentą į sporto salę. Reikės ten eiti, eiti, eiti ir dar daryti, ką treneris sako.
Vat, žinai, a čia turim vieną labai derantį klausimą nuo mūsų rėmėjo Apolo Kino ir, beje, Apolo Kinas jums dovanoja pakvietimą, tai rašykite komentarą po šio video ir vienam iš jūsų padovanos a pakvietimus į kiną. Taigi, jisai klausimus užduoda remiantis filmais ir dabar kino teatruose rodo biografinę dramą "Terese prieš tampant šventąja". Mhm. Apie moterį, kuri pasirinko visišką atsiribojimą nuo pasaulio ir vidinį gyvenimą vietoj išorinio. Poroje dažnai nutinka kažkas panašaus. Vienas iš partnerių emociškai pasitraukė į vienuolyną kabutėse.
Pora nebeturi sekso šešis mėnesius. Abu tai žino, abu supranta. Mhm. Niekas nekelia temos. Apie tai nekalbėjo šešis mėnesius nei karto, bet vis dar gyvena ta pačiame bute. Kodėl tyla tokiais atvejais yra tokia stabili ir kaip galima iš to sugrįžti? Kas pirmas turėtų imtis iniciatyvos? Kaip išdrįsti jos imtis? Mdrįsti. Tai jeigu tau bent kažkiek svarbūs santykiai, tu išdrįsi. Mhm. Tai ką tie šeši mėnesiai rodė, kad jie yra nesvarbūs nei vienam, nei kitam? Tai rodo, kad abu yra principingi, užsispyrę, labai valingi, kur nereikia žmonės.
Nes būt santykiuose užsispyrusiam ir principingam, tai tiesus kelias į savęs sunaikinimą, į ligas, į skyrybas, įvairiausius sutrikimus, depresijas, į ką nori, nes tu vaikštai labai plonu ir aštriu ašmeniu. Jeigu tu ignoruoji partnerį ar partnerę, nesikalbi, užsidarai ir įjungi nekalbavaitę, nekalbamėnesį, kad ir kelis nekalbadienius, tai yra žala santykiams. Tai yra žala, žala, žala. Taip, kad kai kuriom porom, kai kuriem žmonių tipažam reikia pusdienį atvėst. Nu įvyko konfliktas, kažkas pusdienį, dieną atvėst, susidėliot mintis, ten susirinkti viduj tokią ramybę, nu pasportuot, pamedituot, išeit, pravėdint galvą.
Va, klientai sako, ne, ne, ne, ne savaitę ir ir net ne dvi tris dienas, ta prasme. OK, rimtai susipyko, sporbačiai į lauką, prasibėgai, prasiėjai ten, nežinau, įlindai į eketę, nuėjai į pirtį, e, grįžai, pakvėpavai, įsikvepei drąsos ir eini kalbi, nes tas ilgas tylėjimas rodo, kad abu yra ožiai, kad abu yra užsispyrėliai, kad tai niekur neveda. Tai yra vienas kito naikinimas, nes atrodo, oi, aš nekalbu, aš čia, oi, aš čia gerai laikausi, aš čia laimėsiu tylos varžybas.
Jeigu šeimoje vyksta tylos varžybos, tai šitos varžybos yra būdas, kaip pasakyti sau ir kitiems, kad žiūrėk, a, aš esu kvailas, aš esu kvaila. OK, bet vat kaip pasikalbėti po to apie tą seksualinį atšalimą netgi gerai tiesiog, pavyzdžiui, nežinau, moteris ir vyras a jaučia, kad na seksualiai nebetraukia partneris, nu nejaučia tos meilės, nejaučia to seksualinio potraio, nu, tiesiog vat žiūri ir m Instagrame mato kitas, va ten žavisi, mato kitus vyrus, sako: "Blemba, va čia tai." O vat savas partneris atrodo, nu viskas, aš nebežaviu.
Nu tiesiog vat [atsikrenkščia] atrodo, nu, tai turi būt po kurio laiko bet kuriam santyky didesnis ar tik nu skirtingai būna, bet kažkokio dydžio atšalimas būna visada. Tai yra normalu. Ir kaip apie jį kalbėti su partneriu, kad neižeisti, kad tas nepasijaustų nereikalingas. Pirmiausia, pirmiausia suprast, kad tai ir mano darbas, kad jeigu partneris mane traukia mažiau, aš turiu pradėt dirbt su tuo, reiškia, ieškoti jo gerų pusių. matyti, galvoti, taikyti kažkokius pratimus technikas reiškia įvairinti ten tą mūsų seksualinį gyvenimą, daugiau praleisti laiko kartu, ieškoti, nu ne, nes skirtingi dalykai skirtingom porom suveiks.
Vieniem reikės daugiau ten kelionių ar laiko kartu, kitiem reikės daugiau žiūrėt viens kitam į akis, padėti telefonus ten kas vakarą ir taip toliau, taip toliau. Tai e bet pavyzdžiui tokių, bet priežasčių gal dabar tiesiog apie patį pokalbį pagalvokim tiesiog va taip su partneriu sakyt, žinai, ten nu nebejaučiu aš tau tokios meilės, kaip anksčiau. Taip gerai sakyti apie arba pavyzdžiui, nu, nejaučiu aš tau tokio seksualinio poreikio, kaip anksčiau, nežinau kodėl, nežinau priežasčių, žinai, taip atvirai kalbėt gerai.
Ar visgi toks pokalbis gali labai stipriai įžeist ir atvirkščiai pasukti dar viską blogesne kryptim? Jis gali įžeist, bet mes vis tiek turim rizikuot eiti ir aišku kiek įmanoma ramiai, gražiai, vat taip, kaip tu pasakei, žinai, ramiu balsu, visa kita, ne nedramatizuojant to, nedarant iš to skandalo, bet stengtis taip, nu vat labai noriu pasikalbėt, labai jaučiu, kad man vat yra toks įdomus klausimas, įdomus pastebėjimas. Gal galim tai vat kažkaip ramiai aptarti, ar ne? Vat, nu ir nu o tai kokia problema?
Nu vat kažkaip jaučiu, kad man čia silpsta kažkas, nežinau kodėl, nesuprantu kas. Aišku, aš ir ir kartu ieškot, žiūrėt, galvot, siūlyt sprendimus, nes esmė yra, jeigu tau tikrai rūpi, tu turi ne tik kelt problemas, bet ir ieškot, galvot ir siūlyt įvairiausius sprendimus. Žinai, va čia jau mes kalbam šiek tiek apie tą emocinį šalimą. Gal aš sakyčiau užbėgau šiek tiek, nes trečioji problema, kurią aš išskyriau, tai yra emocinis atšalimas. Aha. Nebeeksualinis, o jau toksai vidinis, žinai, kuris gali būti padarytas įvairių gal a tokių am emocinių diskomforto santykiuose a priežasčių.
Tai šiandien 35% parų, ieškančių terapijos kaip pagrindinę problemą nurodo emocinę izoliaciją ir vienatvę. Ir tai yra kitokia problema nei prieš 20 metų. Tada pora ateidavo su konkrečiu įvykiu. Išdavystė, alkoholis, pinigai. Na, sakydavo: "Svarbu nemuša, svarbu negeria ir ten, žinai, dar kažkas." Tai jau geras vyras, žinai. O šiandien ateina ir sako: "Nežinau, kas negerai, bet kažkas negerai, nes nėra dramatiškų konfliktų, nėra krizių, tiesiog tyla rutina ir abejingumas. Gyvena kartu, bet lyg ir ne kartu. Ir būtent tai daro šią problemą sunkiausiai diagnozuojama ir sunkiausiai gydoma."
partneris, tarkim, nu, santykiuose toks vis surūgęs, blemba, emociškai atšalęs, nenori ten prisilietimų, nenori šalia sėdėt, jau net nenori ten nieko iš viso, tiesiog nori būt vienas būti. Va ta vienatvė, žinai, jau atrodo po vienu stogu, bet geriau vienam. Bet kai nueina į darbą, ten kokia kita čika darbuotoja, žinai, kažką šneka ir nuotaika gera, nueina į sportą tenai, žinai, gera nuotaika, kur tik išeina, visur su nuotaika, bet namo grįžta nuotaikos nėra. Taip taip taip. Ką tai sako?
Nu tai jau yra išmokta aplinka. Mes toj aplinkoj jau turim išmokimą. Mes jau išmokom, kad to nu [sušnarpščia] tie namai ir tas santykis mum primena skausmą, mum primena neišspręstas problemas, mum primena mano ir jos blogus. Nu mes gi oožiukai du, ar ne? Primena mūsų charakterio va tuos tokius nekalbadienius ar nekalbasavaites ir visus kitus dalykus. Visos tos čikitos ar ten sporto klubai, visokie barai ir taip toliau. Ten žmonės yra, su kuriais tu negyveni. Ir kadangi tu su jais negyveni ir negyvenai bent keletos metų, kol nepraėjo visos audros, ane, a [sušnarpščia] gražiosios, tai tu visiškai nežinai, su kuo turi reikalą.
Tu tik matai fasadą, kuris, nu, žinai, gali būt, kad ten prieš metus va kažkas atvažiavo, namą nušpakliavo, nudažė, nupurškė, pardavimui, padarė. ten pagyveni kelis metus ir pradeda viskas gabalai skristi, nes padaryta pardavimui nekokybiškai ir taip toliau. Tai vat žmonių be problemų praktiškai nėra. pas tik jų dydis gali būt labai jau toksišk labai toksiškas žmogus gali būt su su su nu nu nu su su su kuriuo nu jau tikrai niekas nesugyvens ir bet didžioji dalis visuomenės žmonių vaikštančių gatvėj jie visi yra sakykim taip normal adekvatūs ir panašiai, bet kiekvienas jų turi savo niuansus ir savo problemytes.
Aš visiškai tau pritariu, kad, žinai, tas fasadas jisai yra trumpalaikis ir kad einant giliau tu pamatai iš tikrųjų kas tai yra per žmogus. Bet žinai, šitoj vietoj turbūt širdžiai labai sunku įsakyti. Nu net širdžiai čia žinai sau sau neįsakysi, neįsakysi. Kai kurie mano dėstytojai sako: "Va, būtent dėl to visus pagrindinius sprendimus reikia daryt prieš tai, kol įsimyli." Ir tada skamba kvailai: "Palauk, palauk, aš dar iki galo neįsimylėjau. O jau turi nuspręst čia su tuo žmogum. Pradėsiu, nepradėsiu, gyvensiu, negyvensiu."
Nes tarsi, nu, ten mintis buvo tokia m vieno vieno profesoriaus, kad jeigu tu įsimylėjimui leidi jau stipriai įsivažiuot ir kai jis jau rimtai įsivažiavo, viskas, šaukštai po pietų. Nu, o gali būti santykiai be įsimylėjimo, pavyzdžiui, sutikti partnerį, kuris, kurį tu racionaliai įvertini, blemba, geras vyras. A, nu man kaip adekvatus fainas jo, blemba, seksualiai gal netraukia taip manęs, bet nebus tai, kad po to peilis bus ateity, kad tas vyras kai kai tu prie jo priprasi, kai tie visi racionalūs, adekvatūs dalykai, kuriuos tu įvertinai kaip partneryje žinai, kad, nu, potencialo turi, geras, mandagus, taip toliau, bet, blemba, nu nejaučiu aš jam tos aistros ryte atsikėlus į jį, aš žiūriu ir aš nenoriu ant jo šokti, žinai.
Aš vat, nu, man kaip kažkaip vat nei 100 nei 10, žinai. Ar nebus tai, kad šitas dalykas taps priežastim vėliau skirtis, nes taip ir neatsiras, nes rinkaisi tik racionalų, nebuvo aistros, nebuvo to susižavėjimo ir įsimylėjimo. M būna bet dažniau į priešingai, į geresnę pusę. Tuoj paaiškinsiu statistiškai, kiek aš esu žiūrinėjęs, tos vadinamos santuokos arba poros išskaičiavimo iš va tokių visokių racionalių išvedžiojimų, kad aha čia tas gerai, čia tas gerai ir protingas ir fainas ir man patinka jo logika, man patinka jo bajeriai.
Nu gal vat sekso biškį kažkaip to va draivo trūksta, ar ne? Ten tas anas, tai a poros išskaičiavimo, jos vidutiniškai tempia ilgiau, gyvena geriau ir skiriasi rečiau m negu tos, kurios prasideda iš pure aistros. O meile, kaip aš tavęs noriu. Nes tas noriu, jisai labai užkelia lūkesčius. Jis labai sukuria iliuziją, kad taip visada bus. O nieada taip nelieka, kaip būna pradžioj tiek to karščio ir tiek toks ir visko. Nu tai taip pas nieką nebūna. Praeina kažkiek laiko ir ten dalykai keičiasi.
O pas tave jaus lūkestis susiformavęs, kad bus taip visada. O kai tu pradedi vat gražiai, lėtai, be ten kažkokio ypatingo sekso, bet matai, kad aš jaučiu žmogui spontanišką pagarbą. Man jisai patinka kaip asmenybė. Man įdomu būt su juo. Man patinka jo protas arba man patinka jos mąstymas, jos idėjos, man patinka jos tikslai. Tai vat šitie dalykai a pasirodo ilgalaikėj perspektyvoj yra svarbūs rišantys klijai. irgi jeigu visiškai nėra sekso, tai dažniausiai šeimai baigsis liūdnai, ar ne? Bet ką rodo realybė, praktika?
Net jeigu tau žmogus nėra pats fainiausias ir patraukliausias, tai tau laiks nuo laiko bus pliūpsniai aistros, bus pliūsniai kažkokie potraukio ir taip toliau. A, o pagrindas yra, ar dera jūsų vertybės, ar dera jūsų pasaulio matymas, tikslai ilgalaikiai, ar patinka viens kito mąstymas, ar turit apie ką šnekėt? Nes aš turėjau krūvą klientų, kurie išsiskyrė, nes jie turėjo nuostabų seksą, buvo įstringi partneriai, bet kai jie pamatė per N metų, kad jie neturi apie ką šnekėt, jie viens kito nesupranta, jie jie skirtingai mąsto, jie skirtingai nori ten gyventi, pirkti, vaikus auklėti ir taip toliau, bet nuostabus, nu vat laukinis, nuostabus seksas, aistra begalinė, metai du, trys, keturi ir jie supranta, kad ant sekso tu šeimos neišlaikysi.
Tai atsakymas idealus atvejis yra, jeigu mes randam balansuotą partnerį, kurio ir humoras patinka, ir tas, ir anas, ir kažkiek yra aistros, kažkiek yra traukos, kažkiek traukia fiziškai žodžiu. Taip, taip. Nes jeigu mes renkamės žmogų, nu, kuris šlykštus mum, greičiausiai ilgai neištempsim. Gal tave kartais aplanko jausmas, kad tavo automobilis nebe toks, [muzika] koks buvo anksčiau. Mažiau galios, riyaja daugiau tepalų, keisti garsai. Visa tai yra variklio senėjimo [muzika] požymiai. Su laiku varikliai dyla ir dauguma žmonių apie tai sužino tik tada, kai jau kviečia evakuatorių.
O remontas, kaip žinai, kainuoja [muzika] didelius pinigus. Mūsų partneris Kado Maximum, tai revitalizantas, kurį tiesiog supili į alyvos sistemą. Jokių mechanikų, jokių demontavimų. Jis atkuria variklį iš vidaus ir grąžina prarastą galią, [muzika] sumažina triukšmą ir, aišku, alyvos sąnaudas. Yra du variantai. Vienas iki 5 l alyvos, kitas nuo 5 iki 10. Tiesiog pasirenki pagal savo automobilį ir prevenciją visada pigiau už remontą. Todėl rinkis Sadoximum. Nuorodą rasi aprašyme. OK. A mes turime mūsų partnerio Volfo Engelman ne alkoholinio, a tokį vyram taikytą klausimą a apie džentelmeniškumą.
Ir džentelmenas žodis, kuris šiandien skamba senoviškai. A bet džentelmeniškumas santykiuose nėra apie patį mandagumą. Tai yra apie tai, kad vyras elgiasi su moterimi tada, kai niekas nemato. Kaip tu trumpai apibrėžtum džentelmeniškumą poroje 26 metais? Gentleman. Mhm. Švelnus gentle vyras. Vyras džentelmenas. Iššifruokim tą žodį, ar ne? A švelnus kame? Tai ne tai, kad jis skystas, nesportuoja, negali ten, žinai, moters ant rankų pakelti ir pernešti per kokią balą ar ten kažkur. Ne, gentle čia turima galvoj, kad tai yra vyras įvaldęs tą savo pavojingą, gyvulišką, medžiotojišką pradą.
Tai reiškia, kai jis yra su moterim, jis moka atsakyt ramiai, negrubiai. Kai jis yra su moterim, jis moka ją išklausyt. Nu kas šiaip vyrui taip nu per daug nebūdinga mokėt sugerti ilgą laiką emocijas, jas ramiai išklausyt, jas priimti, ar ne? Tai reiškia, jis yra švelnus jos jautriems dalykams, jis yra švelnus jos pykčiui. Jis yra švelnus jos kažkokiem aštriem pasisakymam. Jis yra švelnus jos tokiam vat spaudimui kažkokiam negražiam, ar ne? Ir taip toliau. Tai jisai sukuria tą tokį saugumą.
Džentelmenas jisai sukuria moterį saugumą emocinį. Aš galiu išsiverkt, aš galiu išsisakyt, aš galiu jį pasiųst ant trijų raidžių, aš galiu ir jisai manęs nepaliks. Jis mane rems, jisai su manim bus, jis mane globos. Ne ir aš galėsiu būt kaip upė, aš galėsiu būt saugi, aš galėsiu tekėt, aš galėsiu patvint, aš galėsiu nuslukt ir taip toliau. Jis mane palaikys. Jis mane bal toj vietoj, jeigu moteris pasakytų: "Man reikia vyriško vyro, džentelmenas neįsižeistų." Ne, džentelmenas, jis pirmiausia suprastų, kad jeigu moteris kažką sako, tai po tuo greičiausiai slepiasi kažkokia mintis, idėja, poreikis, kažkoks nepatenkintas jausmas, tos akimirkos emocija.
Taip. Ir yra gerai, kad žmogus vat man kažką sako, nes mes dabar turim medžiagos ateity, ką galim analizuot, patyrinėt, [atsikrenkščia] jo, su kuo galim dirbt. Nes jeigu aš sėdžiu iliuzijoj, kad pas mane santykiuose viskas idealu, nors mes jau gyvenam ne pirmus metus, nu tai taip neįmanoma. Mhm. Yra vis tiek kažkokie kabliukai, nes joks vyras negali atspėt visų moters svajonių, poreikių. Apie tai reikia kalbėtis, apie tai reikia diskutuot. Tai pirmiausia džentelmenas yra tas, kuris atlaiko moters emocijas gražiai.
Ne tai, kad nu rėk ant manęs, nu kažką sakyk, nu čia dabar emociškai išsipilk. Ne, ne. Tas, kuris jas sugeba išklausyt ir atliept. Ne tai, kad sugeria, kaupia viduj, o paskui sprogsta ten ant vaikų, ant bendradarbių ar ant tos pačios žmonos ar draugės atgal. Žodžiu, džentelmenas neturi būt ožys a santykiuose žinai tas kuris jis neturi būti savanaudis, narcistiškas, užsispyręs toksai individualistas, kuris tik galvoja apie save, apie savo poreikius. Ypač turbūt tai aktualu vyresnėm porom, kurie susieina būdami jau suaugę, subrendę, nugyvenę gyvenimą, jau išsiskyrę, turintys vaikų, kai jau žino, pripratę prie savo gyvenimo būdo, rutinos, įpročių ir taip toliau ir susiranda partnerį, kuris yra visiškai priešingybė bandyt rasti balansą, nes ir tai patogu.
Tau 40, tau 50 ir staiga čia atsiranda žmogus, kur reiktų man derintis čia dabar, a, kažką tai keistis. O iš tikrųjų jau tokiam amžiuj keistis labai sunku, nes, nu, tu jeigu tuos 50 metų tuos įpročius turėjai, dabar staiga juos keisti reikia dėl kažkokio žmogaus, tai kodėl aš turiu keist? Kodėl jis nenoriu keist, žinai? A ir tada atsiranda tas toksai a aš svarbesnis efektas dėl to, kad jau tiesiog nu toks, žinai, įdirbis savyje yra didžiulis, kad tau sunku paminti savo ego ir kažką tai keisti.
Keliaukime prie kito mūsų a probleminio dalyko. Tai yra pornografijos. ir iškraipytų lūkesčių. Ir čia labai tinka tam tavo a seksualiniam poreikiu, kad jeigu mes iš to kabutėse išskaičiavimo, bet racionaliai išsirenkam partnerį, kuris mus gal seksualiai taip netraukia, bet tu sakai to reikia vis tiek. Bet įsivaizduokime, kad vyras žiūri namie pornografiją, ane? Moteris žino, bet nieko nesako. A kas vyksta abiejų žmonių viduje toje poroje, kad moteris tyli, o vyras mėgaujasi pornografiją, nors galėtų tiesiog a paimti, nueiti į miegamą ir turėt realų seksą.
Tai klausimas, ar galėtų, nes vienas dalykas dalyje šeimų, kuriose e vyk nu kuriose vyras turi, pavyzdžiui, priklausomybę pornografijai, ar ne? Nes pornografija gali tapti ir pakankamai dažna, ir ir visa kita ir tai gali tapt priklausomybė. Ir tokių atvejų tikrai būna. Tai ne visada tas vyras gali nueiti. Vienas dalykas, nes kartais pornografija rodo, kad nėra ryšio, nėra santykio, yra atšalimas ar ten yra nekalbadieniai, ar dar kažkas. Kitaip sakant, nėra to gero santykio ir nėra tų šiltų lytinių santykių, ar ne?
Bet čia, žinai, a gal aš labai taip labai jau su a suprimityvinsiu. Mhm. A nes tu taip iš aukščiau žiūri. Dabar aš labai suprimityvinsiu, nes aš tikrai a skaičiau komentarus ir buvo daug anonimų tokių rašančių, kurie matosi, žinai, rašo apie problemą, bet a am nori išsisakyt ir labai primityvūs buvo komentarai. Pavyzdžiui, pornografija formuoja lūkesčius, ane, kaip turi atrodyti moteris, kaip turi atrodyti jos kūnas, a kaip turi atrodyti seksas. Na, ir įsivaizduokime, tarkim, vyrui tikrai patinka didelė krūtinė.
žiūri tą pornografiją, va ten didelė krūtinė, žinai, jis taip norėtų, o jo partnerė su maža krūtine, pavyzdžiui, negražia krūtine ir jisai ats nu ir jo visiškai vat netraukia tą partnerį, nu jisai vat, nu jam nu žinai kaip tas toksai vat vat ir tai skundžiasi, sako ir aš gi negaliu pasakyt dabar savo draugei, kad jinai įsidėtų krūtinę, nu tai pažemintų, bet sako man pornografijoj didesnis malonumas žiūrėt. Arba tenai, žinai, mano a moteris a buvo menopauzė, priaugo svorio, manęs jinai seksualiniai nebetraukė.
Man pornografijoj yra gražiau žiūrėti moteris ir aš ten jaučiu didesnį pasitenkinimą. M, na, aš visiškai su tai rodo labai gilias problemas, nes matai, e, aš girdžiu, ką tu sakai ir taip yra, kad jo, vat vyras gal norėtų ten, nežinau, didesnės, kur čia ir yra pornografijos žala, kai tu matai ten visokių vau vau, vau, jo vau, vau, vau merginų, ar ne? Ir paskui tarsi norėtum tą gaut. Bet kokia vis dėlto kokia yra tikroji tiesa? Joks ekranas, kad ir su nuostabiausiais ten 3D akiniais ir taip toliau, nedalytės niekada mūsų nervų sistemai ir mūsų kūnui nesukurs tokio vat ryšio per visus feromonus, hormonus, kvapus, prisilietimus, oda, oda ir taip toliau ir nesukurs tokio malonumo.
Nes jeigu tu sakai, kad pornografija jau žmogui teikia žymiai didesnį džiaugsmą ir malonumą negu vat seksualinis ryšys, kad ten su kažkokia sustorėjusia ar ten žinai su mažesne krūtine partnere, kamon. Tai tu gali visiškoj aklinnoj tamsoj mylėtis. ten tu ta tos tavo akys tuo metu ten labai nematys, bet tu jauti, ta prasme, čia jau tai rodo, kad yra kažkokie neišspręsti konfliktai, kažkokie tavo dar gilesnės, jos gilesnės traumos, nes esmė tokia, kad kai kurie žmonės netgi būdami labai vyresniam amžiuj, labai susiraukšlėja, sustorėja ten, kai praradę visą kūno grožį, nu, nes dešimtmečiai veikia, ar ne?
Tu tu kai sutinki kažkokį fainą, gražiai atrodantį žmogų, kai tu su juo paragy tris keturis dešimtmečius, jis visiškai kitaip atrodys. Aš suprantu, kad tu dabar kalbi apie ilgalaikius santykius. Tokių santykių dabar 5% pasaulyje turbūt. Nu jie vis retni. Jo, tai labai retas dalykas. Dabar santykiai vidurkis, metai du, nu penki gal. A, ar tikrai per trumpą laiką galima taip prisirišti prie žmogaus, kaip vat tai, ką tu kalbi 30 metų ir nekeisčiau niekada, nes mes perėjom ugnį, vėjus ten ir taip toliau, žinai, palyginti su dviem metais santykių, du metai santykių, nu, tai va tiek du metai dar yra nedaug jau tu žmogų kažkiek pažįsti, jau truputį matai, bet negi tu dėl jo va taip va jau ten ne uždengsi, investuosi, a, jeigu tu matai, jeigu esi protingas,
taip, didžioji dalis žmonių mums trūksta mums trūksta tą psichologinį išsilavinimą. Tu supranti, kad jeigu a aš vat nu tapau dalininku kažkokio verslo, nusipirkau ten nežinau 30% akcijų, tai lygiai tas pats yra poroje. Tai kad tau su kažkuo buvo gerai metus ar du, tai dar nieko nereiškia. Jeigu tu nori vėliau, kad tai nedingtų ir sukurti tą, tu turėsi eiti ir investuoti, ir sakyti, žiūrėti, praeiti ir blogus laikus, ir atšalimus, nes kiekvienoj poroj bus laiks nuo laiko atšalimai, konfliktai, tai tai neišvengiama.
Ir vat ką tu tada darysi? Ar tu pabėgsi, ar tu suprasi, kad ne, aš čia investavau į šitą verslą, tai dabar, kai atėjo kažkokia ekonominė krizė, bėgti yra kvaila, nes galbūt mes ją pragyvensim, 90% konkurentų subankrutuos ir tada imsim visą rinką. Penkta problema. Šiaip iš tikrųjų turbūt labai daugelis porų galvoja, kad tai yra, na, vis dar tas tiesioginis toksai suvokimas, tai yra neištikimybė, kai yra išduodama. Ir prieš 20 metų neištikimybė reikalavo fizinio susitikimo. Tai reiškia, sutikau kažką, permiegojau, taip, išdaviau, ane?
Šiandien emocinis romanas gali trukti metus per telefoną be nei vieno susitikimo. Žmogus gali nieko nedaryti ir vis tiek sunaikinti santykius. 32% porų terapijoje nurodo pasitikėjimo eroziją dėl melo ar paslapčių kaip pagrindinę problemą. Neištikimybė beveik paveikia 20-4% porų besilankiančių terapijose. Ir riba tarp neištikimybės išdavystės 26 metais yra neaiškesnė nei bet kada, nes fizinė išdavystė, emocinis romanas, žinutėmis, Instagram sekimas su buvusiu, visas šiandien visa tai šiandien yra ta pati zona. Tai dabar, žinai, a kai dabar atrodo, kad netgi laikas gali būti kažkam tai signalas, jog tai yra neištikimybė, [sušnarpščia] būna mes gyvenam tokiam, žinai, a šiek tiek be ribų su tuo žodžiu neištikimybe.
Ir įsivaizduokim situaciją dabar, a moteris darbe, bendradarbis ją kabina. Nu taip, žinai, čia [atsikrenkščia] kokėtina, taip toliau. Jisai žino, kad jinai yra vedusi. Mhm. A vis tiek jai rašo, kviečia kažkur nueiti, a sako komplimentus. Ji neatmetinėja to, ji neina, bet jinai priima tą, jinai su juo taip toliau bendrauja, mėgaujasi dėmesio ir sako: "Taigi čia nieko neatsitiko, mes tiesiog bendraujam kaip kolegos. Tai jau išdavystė ar dar ne? Tai va čia tas slidi, slidi pilka zona per vidurį, nes jeigu tu priimi tą dėmesį ir mėgaujies ir nepadarai ryšio profesionalaus, nes nu a labai labai daug žmonių išardo savo gerus santykius, užmezgę vat darbinius tokius virtualius romaniukus.
Nu ne tai, kad virtualius darbe jie gyvai bendrauja, bet nu turėkim omeny, kad nėra seksualinio ryšio. Nėra nėra seksualinio ryšio, bet yra vat dažnas pasikalbėjimas, pasimirksėjimas, pajuokavimas ir abiem tai kartais kažkoks toks prilietimas, apsikabinimas, humoras viens kito palaikymas, išsikalbėjimas ir taip toliau. Tai tai padaro tokį įdomų efektą, kad tu galvoji, kad čia viskas gerai. Aš gi su niekuo nemiegu, aš tiesiog vat turiu tokią nemokamą psichoterapiją. Bet ta psichoterapija, kame yra visas pavojus, yra iš priešingos lyties atstovo, kuris dažnai dar yra netgi pats vienišas arba vieniša.
Ir kas su laiku gaunasi? Ateina toks laikas kažkada ateina toks laikas, kai vyksta, nu, tiesiog eilinis normalus nesusikalbėjimas ar rimtesnis konfliktas, atšalimas tavo šeimoj. O tada tu jau turi vat per metus ar per pusmetį užaugintą žmogų, kuris nuolat tave išklauso, jūs pasišnekat, pajuokaujat, jis ten tau komplimentų numeta ir taip toliau. Ir tada tavo smegenys labai lengvai, labai lengvai, ką aš esu matęs daug dešimčių kartų įjungia neplanuotai. Tu niekada nenorėjai ir neplanavai neištikimybės. Tu neplanavai ardyt šeimos, tu neplanavai skirtis.
Tau kaip ir viskas OK šeimoj. Nu, tipo, niekada nenorėjau skirtis ar palikt savo šeimos vaikų ar taip toliau, bet kadangi dabar šeimoj yra atšalimas, o čia mes turim psichoterapeutą ar terapeutę, kuris nuolat kasdien man po akim maišosi, mes šnekam, geriam kavutę, aš priimu tą dėmesį, priimu komplimentus, aišku, neinu į pasimatymus, bet mes bendravom jam gan atvirai, gan intymiai. Mhm. Ir tada pasąmonei tampa tikrai lengva įjungti įsimylėjimo mechanizmą, įjungti hormonus, kai jie stipriai įsijungia su laiku gali tada jau lengvai ir lova atsiras.
O čia žiūrėk team buildingas, vakarėlis, kažkur tai išėjot, išvažiavot į sodybą, vienas kitas kokteilis ir e ir tai pakankamai dažnas atvejis. Dėl ko aš sakau, kad darbe turim profesionaliai visada su priešinga lytim palaikyti tokią ribą. Bet čia jeigu darbe, o jeigu dabar yra, nu, paimkim [sušnarpščia] iš vyriškos pusės, aš čia taip moterį, žinai, paėmiau, kad jinai čia a koketina ir taip toliau, žinai, su kažkokia kolega kolega. A, bet yra, pavyzdžiui, a, emocinė, tarkime, emocinis prisirišimas prie susirašinėjimo su kažkuo.
Na, įsivaizduokime, turi vyrukas a ten Instagramą Facebooką nu toks įsivaizduokime, turbūt visi jau turi, a, ir, nu, ka su kažkuo susirašė, su kokia ten mergina, žinai, komentare tada patiko komentaras, parašė: "Nu, fainai, tu čia parašei, žinai, žinutę po žinutės, čia laikas po laiko. Jau žiūrėk, turi su kuo susirašinėti. diena iš dienos susirašinėja jau staiga jam yra toks vidinis jausmas laukia jau tos žinutės. Kai čia parašys, parašo jai, nu tai ko jinai čia neatrašo, norisi sulaukt žinutės, ane?
Ir kas greičiau sunaikina dabartinius santykius ar va toksai va emocinis prisirišimas prie visiškai, o gal net susitiko kažkur netyčia, žinai, mieste, nes, nu, Lietuva jinai maža, tu gali tą žmogų susitikti Akropolyj kažkur ir įvyko net gyvas susitikimas ir gal jisai buvo net ir labai teigiamas ir fainas ir tu tame žmoguje pamatei kažko kitokio negu nematai savo partneryje, tai kas pavojingiau ar tas vienas kartas permiegot girtam klube su kažkuo, kur tu, žinai, permiegoji arba toksai va tęstinis metus laiko bendravimas žinutėmis, koketinimas per socialinius tinklus.
A, ir tas, ir tas pavojinga, ir tas, ir tas blogai. Ir dėl to, ir dėl to sugriūna ir santykiai, ir šeimos, ir savivertės, ir, a, aš ir vat dažnai atrodo, kad nu va gerai tas nekaltas permiegojimas ten vienos nakties nuotykis ar panašiai. Kiek aš daug turėjau vyrų pas save kabinete, kurie paskui vyras, kuris permiegojo su tavo moterim kažkur ten, nežin, kurios daugiau nematė. Jo, komandiruotė, klubas, kažkur išėjo, kažkas, nu, žodžiu, am ir jis paskui metų metais kai kurie kai kurie vyrai negali atsigaut dėl to, ką padarė.
Nu, tarkim, nieks nežino, žmona nežino, taip toliau, bet tiesiog aš taip blogai jaučiuos, man kasdien vis labiau graužia, man vis blogiau. nu kasdien kaltės jausmą aš negaliu tylėt jo, aš jaučiuos kažkas blogai, jaučiuos purvinas, jaučiu, kad ir santykiai kažkaip vis labiau įsitempia, nežinau, ką daryti ir panašiai. Tai a ką aš noriu pasakyt, kad nu pirmiausia niekam nerekomenduoju tų vienadienių nuotykių, nes jie dažnai būna labai išbalansuoja psichiką kai kuriem vyram. Vėlgi ne nežinai, kaip bus, bet aš žodžiu nepatariu.
O dabar kas yra blogiau, jau priklauso nuo konkrečios poros, nuo jų praeities, nuo daug įvairių dalykų, bet nei to ilgalaikio susirašinėjimo ten su romantinio susirašinėjimo su priešingais lyties atstovais aš nerekomenduoju, nes tik laiko klausimas, vis tiek po metų ar dviejų ar panašiai pamatys žinutes ir tavo dabartinis partneris sužinos ir pamatys, kad jūs ten gražiai, šiltai susirašinėjat, meilius dalykus sakot, ten gal širdutes viens kitam siuntinėjat ir taip toliau. Nu ir kaip tas žmogus pasijaus? Jis pasijaus blogai.
M labai blogai. Ar tai pagerins jūsų santykį? Ne, tai nepagerins jūsų santykio ir tai nieko gero nesukurs. Todėl geriau tuos dalykus yra raugti, baigti ir susirasti mokamą. Dar geriau, kad nekiltų jokių protui su laiku iliuzijų savo lyties ten psichologą, psichoterapeutą ir eiti ir kalbėtis savo vaikystę, paauglystę, žiūrėti, ko kalbėtis ko trūksta poroje, rinktis psichologą ir psichoterapeutą ne pagal grožį, [juokas] neis, kaip žinai, būna filmuose rodo ateina pas psichologe vyras ir dar ta gražuolė, nu tai ten jau garantuotas romanas, žinai [juokas] nu negarantuotas, nes gal filmas filmuose dažnai būna garantuot.
Bet būna tą ir statistika rodo ir tikrai pakankamai dažnai tiek psichologų, tiek terapeutų šeimos skiriasi. Viena iš priežasčių kartais būna vat užmegzti romanai su klientais. Aha. O klausyk, vat jeigu, pavyzdžiui, žmogus yra neištikimas, a nu tarkim imkime neištikimas emociškai, galbūt jau ten du metus susirašinėja ir a gal net sekso žinutes siuntinėja savo nuogus ten kažkokias kūno dalis ir taip toliau. kitas gal permiegojo, bet kokiu atveju, žodžiu, yra neištikimas ir prisipažįsta, kiek a atvejų tą prisipažinimą priima ir tos poros visgi išgyvena ir kiek atvejų jos galų gale vis tiek, kad ir kiek bandytų susieiti, galų gale išsiskiria.
Jeigu žmogus suprato, kad padarė klaidą, kad vat darė tą bendravimą, buvo ten ar emociškai, ar dar kažkaip neištikimas, tai pirmiausia ką jis turi padaryt, tai yra visiškai nutraukti tai tai tą tą ryšį, tą bendravimą, nors dar nieks apie tai nesužinojo. Ir tada reikia žiūrėt pagal aplinkybes, nes aš sakyčiau, mano patirtis yra taip 5050 a esu turėjęs atvejų, kur prisipažino, pasakė ir kaip tu sakai m nu jie bandė, jie dirbo, jie ėjo, konsultavosi, terapinosi ir jiem nieks nepavyko, vis tiek tas įsižeidimas, supykimas liko.
[sušnarpščia] Turiu a turiu atvejų a žinau, kur žmogus nutraukia, neprisipažino, bet suprato, kad daro klaidą. Jis nutraukė tuos visus ryšius. Partneris nesužinojo apie tą neištikimybę. A ir jisai pradėjo, nu, stipriai dirbt su savim, kad tai išsivalyti, kad užmiršti. Žodžiu, pradėjo investuoti daugiau dėmesio, laiko ir visko į savo šeimą, į savo santykį ir išplaukė. Mes turime mūsų vieno iš klausytojų a situaciją kaip ir klausimą ir jisai laimi ir gauna dovanų Wellman maisto papildus. A taigi Mindaugas Raudžius rašo, kad kai su žmona aptaria vienas kito meilės kalbas Mhm.
kaip kiekvienas iš jų nori priimti meilę, viskas labai stipriai pasikeitė. Na, tai mes apie šitą knygą jau kalbėjom su tavim ir kitose laidose. Tai yra tos penkios meilės kalbos. Ar meilės kalbos yra realus įrankis, ar per daug supaprastintas įrankis keisti santykių galbūt eigą? Jinai suveikia ir suveikia gerai. Todėl t, nes ten yra viena paprasta bazinė mintis, kad žiūrėk, kitas gali matyt tą patį įvykį, tą patį dalyką ir tą patį elgesį suprast skirtingai negu tu ir skirtingai interpretuot.
Ir kad pasijustų mylimas arba svarbus arba labai ten gerbiamas, jam gali reikėt visai kitokio dalyko negu tau. O tu darysi, nu ir aš pats va toks esu. Man man labai svarbu palaikymas žodžiais, pagyrimai, pasakymas, koks aš geras, koks aš fainas, koks aš geras specas. Nu, man asmeniškai svarbu, ar ne? Tai jeigu tau pasakytų, nu, tu ir nevyriškas vyras, tai čia tau būtų visiška priežingybė tavo meilės kalbai. Jo, tai tai kažkiek mane kabintų. Nu ne tai, kad jau ten būtų kažkoks rimtas konfliktas, bet man mane tai labai stipriai sudomintų, o kas, kodėl ir kaip.
M, bet kadangi aš turiu tokią meilę kalb tokią meilės kalbą, sakykim, nu ne visai čia gal teisinga sąvoka, bet žodžiu aš taip jaučiu, aš taip suprantu tą dėmesį, man tai yra vienas iš tų mano kanalų. Tai aš dažniausiai iš įpročio ir naudoju tą kanalą kitiem žmonėm. A taip ką mes ką mes kai aš noriu savo žmonai kažką gero pasakyt, padaryt, nu žodžiu, parodyt meilę, aš sakau tais žodžiais. Jai žodžiai patinka, bet jos yra, nu, aš jau per tiek metų irgi virš dešimtmečio jau kiek pas mus 12 metų, tai aš jau matau ir suprantu, kad, nu, ne, vienu žodžiu neužteks.
Žodžiai gerai. Kas pas ją yra? Žodžiai gerai. Pas ją yra miksas, pas ją yra ir a laiko leidimas kartu. Mhm. ir paslaugėlės, ar ne? Ir truputį, nu, čia jau žemesnis prioritetas, bet irgi dovanos. Žodžiai jie bus ten žemiau iš viso giliai, giliai. Jie, jo, jie jie jie irgi reikalingi, bet jie tiesiog pas kiekvieną yra tie prioritetai. Bet tai žiūrėk, tada išeina taip, jeigu, pavyzdžiui, žmogus yra visiškas intravertas, o a nu toks visiškas visiškas, žinai, kuriam labai svarbu pabūt vienam, o jo partneris yra tas, kurio meilės kalba yra buvimas kartu, žinai, ir dar ypatingai jeigu tai užima didelę tos meilės kalbos dalį, nes ten, aš žinau, laiptelis yra ir būna, kad labai didelė proporcija, tai tokiai porai labai sunku, nes tas jausis visą laiką, dieve, kiek
mes galim būt kartu. Tas, kuriam kartu buvimas svarbus, jis galvos: "Vau, va čia tai santykiai, o tas kankinsis, žinai." Tai tokiai porai bus labai sudėtinga, reiškia, ane, santykyje būt sudėtinga, bet jie su laiku gali rast balansą, nes jie gi pabus atskirai, nu nereikia tada kartu dirbt aišku nu tada jau reikia į ofisą, iš namų geriau nedirbti, kad kartu nebūti. Taip, viską galima gyvenime balansuot. E, bet taip tu teisus. Čia jau bus toksai, jeigu jau labai priešingai bus.
Žodžiu, kaip įrankis tu sakai visai neblogai. Nu tai aš mes įdėsim jo visai neblogai. Aš ne nėra tas dalykas, kurį atmesčiau. Kartais aš tą knygą rekomenduoju. OK, tai mes įdėsime žmonėm pamatyti, kas tai per knyga, galės pasižiūrėti. Na, ir keliaujam prie kito kitos problemos, tai komunikacija be gylio. Labai daug parų, žinai, santykiuose grįžę vakare sako arba paklausia, žinai, kaip diena normaliai. Kas lipi po šiu trumpu atsakymu, kodėl porose mes su laiku dažnai nustojame eiti į gilius pokalbius, dalintis savo dienos įspūdžiais?
Mes norime kuo greičiau baigti tą bendravimą ir eiti į savo reikalus, nes mes norim džiaugtis ir mėgautis. ten, kas teikia mum dopaminą, ten vat visokie ekranai, soctinklai, taip toliau. O turim su partneriu dažnai skausmingą negatyvią patirtį gilių pokalbiu, nes labai retas žmogus moka kalbėtis ir priimti kitą, kai kitas atsiveria giliai, nes kitas žmogus matys ir jaus kai kuriuos dalykus kitaip ir tada grius mūsų iliuzija, iliuzija, kad mes tokie pat. Mes čia vienodai mąstom, vienodai mylim, vienodai jaučiam.
Nieks vienodai visko nemąstys, kai jeigu mums ten sutampa kokios politinės pažiūros, ten buitis, kažkas ten mėgstam tuos pačius saldainius, mašinas ar kažką. OK, mes tai žinom, galim pasišnekėt ir tai nėra baisu ir nėra pavojinga ir lengva. Protui nereikia įsitempt, bet kai tu pradedi susikaupi ir kalbėt gilius dalykus, ką aš jaučiu, ką aš pamačiau, kas mane šiandien darbe nuliūdino, kur mane, kas mane praeitą savaitę ką užgavo, kas man buvo sunku, kur aš pasijutau svetimas ar svetimas su tavim, kai tu taip pasielgei ten su draugų kompanija, kai mes buvom nuėję.
Čia jau yra gilios temos ir mes dažnai turim patirtį, kad kai mes pradedam giliai eiti ir kalbėt, kad liekam nesuprasti, atstumti arba tai virsta į konfliktą. Mhm. Ir kai taip įvyksta vieną, du, tren 25 kartus, su laiku pasąmonė pradeda vengt to skausmo ir tiesiog nekelti tų temų, o va tai kas malonu, paprasta, lengva, kur mes neužstringam, nu tai ką pirksim, ką valgysim, kur važiuosim, nes mes ten kažkaip nu sutariam galų gale. Mhm. Nu jo. Ir tas vat neėjimas į gylį, jisai su laiku atsisuka prieš tą porą, nes tu taip gali metus, du, penkis, 10 ir paskui paaiškėja, kad jūs nepažįstat viens kito.
Labai pradeda slopti jausmai, seksas, viskas krenta, nes, e, nėra lengva ir malonu išklausyt kartais kitą, kai jis atveria viską, viską. Nu, bet tai yra būtina. Tai kaip kaip vanduo augalui. O negali būti, kad, pavyzdžiui, vienas auga, o kitas tiesiog yra, žinai, stagnacijos būsenoj? Vat aš aš aš, žinai, Instagrame a susirašiau su keliais žmonėm ir tiesiog tokį random daviau, žinai, pasakyk top penkias problemas santykiuose. Ir buvo ir labai dažnai pasikartoja, kad a na aš ten labai daug domiuosi, aš skaitau, aš žiūriu filmus, žiūriu serialus, aš žiūriu YouTubeą, ten man įdomu viskas nuo to iki to, žinai, ir man viskas įdomu, aš noriu apie tai su kažkuo pasišnekėt, pabendraut, o mano partneris, jisai tik jam darbas ir viskas, jis tik apie darbą.
Mes tik kalbam apie jo darbą. Jisai niekuo kito neturi pasidalint, tik į darbą. Per pietus apie darbą, ryte apie darbą, vakare apie darbą. Sako, man užkniso apie jo darbą klausyt. Aš nebenoriu vien tik apie jo darbą klausyt. Aš norėčiau kažką daugiau iš jo išgirsti. Jis niekuo nesidomi. Ar ar tokia pora gali sugyventi? Ar visgi turi kartu augti, kartu domėtis? Gali. Tiesiog ką mes kalbėjom. Tai o kam tau giminės, draugai? O kur tavo draugių ratas? Tu kasdien pabendrauk su draugėm.
Taip, su partneriu tu paskui irgi pralauši kažkuriuo metu kažkokį ryšį sukursi. Bet bet e e tikėtis, kad partneris atstos tau visą pasaulį yra mažų mažiausiai kvaila. O tai kur tavo, nu, nežinau, psichologas, psichologe, kur tavo draugai, kur tavo giminės? Žodžiu, visgi suprasti, kad skirtingi žmonės skirtingiem bendravimam. Taip, jeigu, pavyzdžiui, kalbama apie tą komunikaciją be gylio, dar man iškart tokia yra tokia asociacija su ginču ir būna, žinai, kaip pykstasi, va čia vat kalbam apie konfliktus a jau nuolatos šioj laidoj vienas užsidaro tyli, o kitas a pakelia balsą, rėkia, išsikalbėt nori.
Tai dabar kaip reiktų teisingai elgtis ir kas yra blogiau, ar tylėti, ar kalbėti. yra labai daug panašios literatūros, kuri gali mus pamokyti šeimoje truputį kitaip formuluot savo sakinius, idėjas, tiesiog technikos. Bet gerai, tai ką aš girdžiu, a tam, kad nesikartot šitą mes jau žinai aptarėm, tai aš girdžiu, kad tylėjimas tai iš viso yra blogis, reiškia, ane? Jo, nes jis nieko nesprendžia. Tu gali patylėt pusdienį, kad atvėsti atlaus, bet tu turi pasakyti partneriui, kad žiūrėk, aš turiu atvėst.
Ar tu tiesiog a užtylę užsisuki, nueini į kambarį, užsidarai, trenki durėm ir viskas. Ir tada tas kitas lieka tokioj nežinioj. Ar visgi turi kažkaip tai iškomunikuoti tą, ką tu pusdienį turi atvėsti? Idealus atvejis yra iš aišku, jeigu tu ilgai gyveni su žmogum, tu jį jau pažįsti, tu žinai, kad jis degtukas, tu žinai, kad jam reikės truputį laiko atau taužt, o po to jau bus galima gražiai pasikalbėt, atsiprašyt iš abiejų pusių, nes poroje, nu taip, ten nebus idealiai, bet mes turim išmokt du dalykus.
Atsiprašyt ir atleist. Atsiprašyt ir atleist. Jeigu šitų dviejų neišmoksit, tau su jokiu žmogum tu neišgyvensi. su jokiu, nes nebus žmogaus, su kuriuo anksčiau ar vėliau neįvyktų rimtas didelis konfliktas. Ir jeigu tu nemoki atsiprašyt, jeigu tu nemoki atleist, viskas, mes atvažiavom. Čia bus vienas iš tų, kur jau kelio toliau nėra. Mhm. Jau čia viskas, ta priežastis, kai galima jau paskui dėl vieno įvykusio kvailo konflikto tu gali visą gyvenimą strigt ir vis blogėt, blogėt tas santykis, nes ant jo vis naujus dėsi, dėsi, o nieks ne niekas nesisprendžia.
Septinta problema, tai nu turbūt labai dabar tokia populiari ir g šiaip socialiniuose tinkluose, tai lyčių vaidmenų konfliktas. A ir mes apie tai pradžioje šiek tiek užsiminėm per mano aštrų kampą. Tai prieš 30 metų vaidmenys buvo aiškūs. Ne visada teisingi, bet aiškūs. Šiandien abu dirba, abu augina vaikus, abu yra pavargę. Ir tyrimai rodo, kad net kai abu partneriai dirba pilną darbo dieną, moterys vidutiniškai atlieka dvigubai daugiau namų ruošos darbų. Tai vadinama antrąja pamaina ir yra vienas dažniausių slaptų pasipiktinimų šaltinių poroje, nes nes feminizmas pakeitė lūkesčius, bet nepakeitė kasdienės realybės namuose.
Rezultatas yra tas, kad pora nesutaria, kas už ką atsakingas. Moteris jaučiasi viena, daranti viską. vyras jaučiasi, kad nesvarbu, ką darytų, jai negana ir abu jaučiasi neįvertinti. vyras šiais laikais, nu, vis tiek turbūt tas vyras, vyriškas vyras, jisai a nori būti stiprus, atsagingas, vertinamas, ane? Bet jau dabar tai šiek tiek galima sakyti, asocijuojasi su tokiu seksizmu, ane? Nu, kas turi būt taip ir a kaip vyrui orientuotis tarp to, ko nori moteris ir tarp to, kaip įsivaizduoja, kas yra vyras.
Mhm. Nes, na, mūsų vyruose mum mums šitie kriterijai yra labai svarbūs. Mes norime taip jaustis, nes čia mūsų, nu, genuose užšifikruota, ane? Tai čia atsakymas labai paprastas. Vyras turi eit savo keliu nesižvalgydamas ten atgal ar dar kažkur. Jis, jeigu jis jaučia, kad jam reikia vat, nu, aktyviai, fiziškai judėt, kad jam reikia ten, nežinau, karjeros, kad jam reikia ten to, ano, jis tai turi dalyt tiesiog. a šiuolaikinis vat džentelmenas arba šiuolaikinis vyras, jis taip pat turi pajaust ir suprast, kad jam taip pat reikia kažkiek ir žinių, ir psichologinių, ir santykių, ir kad, na, jam nereikia būt kelmu, kad jisai tur, žodžiu, čia tas pokytis įvyko per 20 metų, tai kad anksčiau gal to išvis nereikėjo, vyras galėjo tiesiog be visų šitų psichologinių žinių egzistuoti.
Dabar jau to reikia, nes emociškai irgi mes turime šiek tiek paaugti ir tai yra labai naudinga visuomenei, moterim, visiem. Ta prasme, kuo vyras labiau apsišvietęs, kuo jis labiau supranta ir mokosi kurt santykį, tuo yra geriau, bet jam labai svarbu neprarasti vat fizinio aktyvumo, neprarasti ten tikslų siekimo, karjeros, neprarasti savo kažkokios vidinės misijos. Šitų dalykų jokiu būdu nereikia. girdėjau labai dažnai iš moterų lūkestį, nu, sakyčiau, čia tos moterys, kuriom 35 45, tai sakyčiau seno to kirpimo, a, iš jų jų lūkestis į vyrą potencialo jausmas, kad vyras turėtų potencialo.
sako, man nereikia, kad jisai būtų dabar turtingas arba ten kažkoks, sako, man reik matyt ir žinot, kad jisai turi potencialą ir kad jisai įdomus, kad jisai namie nesėdės ant sofos susidėjęs, kad aš dirbsiu, jisai ant namie ant sofos sėdės, ten išvertę savo pilvą žinai. Jis nebūtinai turi būt ką pasiekęs, bet turi būt jausmas, kad jisai gali, kad jis auga. Tas vat kai kurie tyrimai tą rodo, kad smegenyse tarsi yra va tas toksai, jeigu tu matai kažkokį augimą, vat partnerio pokytį, keitimąsi, kažkokį tobulėjimą ten ar nežinau, nesvarbu kur karjeroj, finansuose, žiniose ar kažkokiose ten fizinėj plotmėj, tada tau susidaro toks jausmas, kad nu nors jis palyginus nėra nieko daug pasiekęs, bet vat nu potencialas vatistengiasi, jisai daro ir tas stengiasi daro labai vat kai kurio moterim
labai imponuoja. O pradžioj vat pažinties pradžioj, kai dabar sakai yra tokie lūkesčiai, a kai pažindinasi poros yra ypač vyresnės. Čia turbūt ir reiktų kalbėt apie vyresnes, nes tos jaunos poros, jos savaime kažkaip tai jau turbūt auga toj pačioj a srity floroj faunoj žinai ja bet ten būna tarp jų, vau, tokių. Jo, bet vat, pavyzdžiui, vyresnės poros, kur kur žinai, susipažįsta ten 45 metų vyras, kuriam tas lygių lyčių judėjimas yra labai svetimas, žinai, nes jisai augęs visai kitoj aplinkoj ir jam visa tai yra nauja.
Mhm. A, na, ir moteris 35 metų, kuri visą laiką nuolatos girdi realsus, tu gali viską pati, tu negalvok, kad negali, tu čia tokia ir tokia, žinai, įneša tokio pasitikėjimo, kad tas vyras visai nereikalingas, kad aš viską galiu. Ir dabar du tokie susitinka, ane, kaip jiem susiderinti tą vat gyvenimą, kai vyras nori [atsikrenkščia] parodyti, kad va verslas, aš čia galiu aprūpinti, taip toliau. A, kad mano baziniai va šitie dalykai, o moteris ta, kuri, nu, tipo ir aš viską pati galiu, tai, tipo, man tu čia nereikalingas dėl to, žinai.
Ir va čia toksai tai tiesa, kad jinai ir gali, nu, ta prasme, tai teisybė tokia ir yra. Taip. Tai a čia mes ir turėsim va tuos įdomius momentus, įdomias istorijas, įdomius žus, jeigu susitinka skirtingos kartos, skirtingai augintos šeimos su skirtingais požiūriais ir panašiai. Labai įdomūs būna tie susikirtimai. A tai bus galimybė abiem paaugti, išmokt naujų dalykų. Nebūtinai tai gali būti sėkminga pora, bet gali būt. Būtinai gali būt sėkmingos skyrybos, bet jo, bet tu gali pamatyt, kad ir suprast, kad vau, pasauly yra ir gali būt visai kitaip negu aš galvoju, kad moteris gali būt labai aktyvi, labai tokia viską valdanti kontroliuojanti daranti žinai.
E nors pas jį galvo visai kitoks įsivaizdavimas. Dabar kaip atsakyt, kaip čia jiems sėkmingai gyvent, nėra jokio lengvo atsakymo. Yra tik kelios mažos rekomendacijos. Pirma tai yra nuolat vat apdeitintis, kalbėtis ir išsikalbėt savo lūkesčius, poreikius ir ypač prieš pradedant gyvent, ypač prieš susipažįstant kuo daugiau, kaip tu įsivaizduoji buitį, kaip mes darysim, kaip mes vaikus dalinsimės, kiek laiko leisim pas tavo tėvus, pas mano tėvus, kaip dažnai lankysim gimines, kaip spręsim finansinius klausimus, ar turėsim bendrą biudžetą, kaip mes investuosim, kaip mes pirksim, ar turėsim bendrą turtą, kaip mes dalinsimės buitikas, kaip mes dalinsimės ten šiukšles ir visa kita.
A tiesiog tyrimai tai rodo. Kuo daugiau žmonės tokių atrada neįdomių klausimų aptaria prieš pradėdami net nesinori aptar. Tu labiau pamatai tada kitą žmogų ir ir jeigu tu nusprendi su juo draugauti ir eiti į porą, tu jau eini su tokiu vidiniu supratimu ir pasiruošimu, nu, kad čia bus visokių įdomių situacijų, bus visokių reikalų, nes mes biškį skait supranti, ko tikėtis, bet ir turi suprasti, kad jis nepasikeis arba labai ilgai užtruks, e žinai, arba tu žinai kaip būna, žmonės keičiasi, bet tu esi teisus.
Žmonės keičiasi dažniausiai gerokai lėčiau negu mes tikimės. Iš pradžių. Tu ką tik apie finansus pasakei ir aštuntą problemą aš išskyriau finansus, a, finansinį stresą. Ir kas įdomu, kad galbūt dabar tai nėra apie pačius pinigus, nes anksčiau tai prieš 20 metų buvo a labai aiškiai išreikšta, žinai, nes a mūsų ekonominis a augimas nebuvo toks didelis, mes nebuvome tiek ekonomiškai stabilūs. Buvo labai didelė atskirtis tarp turtingų ir vidutinės klasės. Dabar vidutinės klasės mes daugiau turim. A jeigu imtume Vilniuj didžiuosius miestus, tikrai turime labai nemažai uždirbančių žmonių ir ypač, na, turbūt čia laik reiktų pabrėžti uždirbančių moterų ir vyrų panašias pajamas, nes dabar ta lygybė, ką atnešė, tai, kad mes visi uždirbam ir kas labai gerai, a, už tas pačias pareigas vienodai, ko nebuvo prieš 20- 30 metų,
tikrai buvo akivaizdžiai. Vyrai uždirbdavo daugiau, moterys mažiau. Ir dabar tas toksai finansinis neapiprėžtumas ateina dar iš to, jog turime visi skausmingos patirties. Skyrybų beveik 60% jau yra išsiskyrusių, kurie galbūt neturėjo vedybinių sutarčių, kažką prarado, kažką dalino, įsijungė saugikliai, jau nebenori naujuose santykiuose dalintis, jau nenori atskleisti, kiek uždirba, jau atsiranda tas toksai paslaptingumas. kada suvokti arba atpažinti, kad finansinis nerimas poroje jau tapo problema ir nuodas jų santykiams, kada tai jau yra a yra didelė problema. Finansai šiaip labai svarbi tema.
M ir aš visada poroms sakau nuo pirmų dienų, kai susipažįstat, kalbėkit, jeigu gyvensim kartu, jeigu būsim kartu, hipotetiškai, kaip tvarkysim finansus? Du atskiri visiškai biudžetai, žinosim viens kito pinigus, nežinosim, turėsim bendrą biudžetą, kaip balsuosim, kaip spręsim, turėsim kažkokius saugiklius, limitus, ar investuosim, taupysim, nu žodžiu, va šitie klausimai, ar ne? Pas ką gyvensim, kaip mokėsim ten paskolas komunalinius ir taip toliau. Kuo anksčiau visus tuos klausimus, nes ai tai čia neromantiška, čia neįdomu, čia norėjau sakyti ne ne ne, nu vat čia yra kvaila.
reikia apie viską, apie buitę, apie šeimas, apie laisvaltkę ir ypač apie finansus, finansus, finansus ir kaip viską ten dalinsimės, kaip darysim nuo pat pirmų dienų kalbėt, nes tada tu su laiku atrandi iš anksto apsikalbėjęs, nu aišku ne kartą ten reikės kalbėtis, tu maždaug lengviau tada surandi kažkokį balansą, randat bendrą modelį. Idealus atvejis, jeigu poroje abu pasitiki viens kitu, susikuria pora ir jie abu nusprendžia, nu tai turėsim bendrą biudžetą, matysim viens kito įplauką, žinosim viens kito, nežinau, ten loginus, kodus, taip toliau, taip toliau.
Tai tai sukuria abiem pasitikėjimo jausmą, tai sukuria atvirumą, skaidrumą. Viens kito žino ten, žinai, investicijas, santaupas ir visa kita. Tai nereiškia, kad jeigu kažkuris ten arba abu, jeigu turi savo ten prikauptų dalykų, verslų, akcijų, visko, kad jie negali pasirašyt kažkokios prieš tapdami ten, nežinau, vyras ar žmona sutarties, kad, žinai, nu, tavo, tavo akcijos tavo, mano akcijos mano, ten užgyvensim kažką bendrai, nu, tai dalinsim per pusę, žinai, ir taip toliau. Galima tokius dalykus pasi, nu, kad tiesiog būtų vidinis kažkoks saugumo jausmas, galima pasirašyt.
E, bet vat labai kažkaip aš retai sutinku dabar m klientų tarpe bendrus biudžetus, bendrus finansus, bendrą finansų valdymą. Visi kažkaip individualiai viską, kas mane stebina, nes, nu, tu matai, kad tie, kurie turi tuos bendrus biudžetus, juos bendrai valdo, nuolat apie tai kalbasi, žino, mato tuos ten tas visas sąskaitas, gali prisijungti, ar ne, gali apie tai kalbėtis, nu, kad jie kažkaip man toks įspūdis susidaro, nu, geriau jaučiasi jie jie ne ne, nes kai man kliento vat, kurie gyvena ten, tarkim, 10 metų, paklausi kažkurio, sakai, o tai tavo partneris, nu, Nu jis turi santaupų, jis ten, nes žmogus sako: "Nu, aš esu ten kelis tik tūkstančius susikaupęs ten savo pagalvę."
Sakau, kaip tavo partneris? Kokia jis? Aš nežinau, aš nematau jo sąskaitų, jis man nesako. Ir tada tu supranti vau vau vau. Bet va tas vat nesak, jeigu žmogus neatsiveria, jeigu jūs gyvenat kartu, o o čia tokios paslaptys, tai nerodo iki galo tikro tokio emocinio saugumo, tokio vat nerodo tikro iki galo ryšio saugaus. Tai reiškia jau mes turim apie ką pasikalbėti. Ar galima vadinti tai, kad žmogus, kai turi tik sau santuopas ir, pavyzdžiui, leidžia pinigus nepasitaręs būdamas santykiuose, a, kaip tokia finansinė išdavystė?
Na, gal taip žiauriai nereiktų vadint, bet aš visada esu už skaidrumą ir už tai, kad, nu, pasitarti, ta prasme, pasitarti, padiskutuoti, nes, e, kuo tu daugiau slapukauji šeimoje, tuo su laiku tai kuria bėgant metams tokį jausmą pas kitą žmogų, kad nu aš nežinau, nežinau, nežinau nei kiek turim, nei kada, nors žinau, kad jis gerai dirba, žinau, kad gerai uždirba, greičiausiai nėra ten ant kazino visko pastatęs ar ten į kokias neaiškias ten dodgecoinus, bitcoinus ar kažką suinvestavęs, kur gali sudegt, ar ne?
Bet nu ką aš žinau, nu vat man nieko nesako ir taip toliau. Taigi gali dabar kazino ir online žaisti gali statymus daryti. O gal turi kokį hobį, kuriam išleidi, nežinau, tenai kokias nors, nežinau, a sekso skambučiai, kurie brangiai kainuoja, velnias žino. Dabar tų gali išlaidų turėti, apie kurias nieks nesužinos sėdėdamas internete tiesiog ir didžiulius pinigus leisti. Taip [atsidūsta] taip. Mes gyvenam tokioj visuomenėj, kur dabar viskas yra žymiai lengviau slepiama ir prieinama. Tai mano mintis yra tokia, kad a aš nežinau, ar jinai teisinga, bet iš to, ką aš stebiu pas šeimas, poras, kad jeigu jie turi finansinį skaidrumą ir tariasi ir mato ir žino viską, kad tai nemaišo, o padeda.
Žinai, va čia apie santykius, tai prie tėvystės noriu pereiti devintos problemos, kur labai tie santykiai pasimato, kai vyksta skyrybos. Mhm. Ir am kažkodėl labai dažnai girdžiu a jog moterys skundžiasi, kad išsiskyrus vyrai neprižiūri vaikų. Labai daug konfliktų skyrybų metu dėl vaikų priežiūros, dėl vaikų auginimo, dėl vaikų elementų ir panašiai. [sušnarpščia] Taip. Kas yra, jog vyrai a kai išsiskiria, vaiko nepriima kaip savo? Kodėl jie taip nenori tuo vaiku rūpintis? A ir nesupranta, kad tai tiek pat yra jo dalis, kaip ir tos moters.
Mano akimis jų nėra didžioji dalis, kurie nes, nu, kurie po skyrybų skiria labai mažai dėmesio ir laiko savo vaikams. Kartais tai būna traumuoti žmones, kurie a tą vat išgyventą skyrybas, tą patirtą visą skyrybų traumą suprojektuoja į moterį. Žodžiu, tu čia dėl visko kalta, tu pati blogiausia. O kadangi vaikai, tai čia kaip ir mūsų tęsinys, nu tai aš žodžiu ir ant tavęs pykstu ir tuo pačiu pykstu ant vaikų ir nuo jų atsitolinu ir blokuojos kai kurie taip tokį labai kvailą padaro sprendimą.
M [sušnarpščia] su kitais vyrais būna tai, kad jie įsivelia į naujus santykius, karštus naujus bent jau pradžioj santykius ir juos apakina ir atitolina aistra, visi hormonai ir taip toliau. jie pasineria į naujus santykius ir tada jiem natūraliai smegenyse vat toks atšalimas, atitolimas įvyksta nuo vaikų, ne tik nuo buvusios partnerės, bet ir nuo vaikų, kas aišku nėra gerai, nes vėlgi jeigu jau įvyko skyrybos, tai vaikai turi ir iš tėčio, ir iš mamos kuo daugiau gaut bendravimo, dėmesio, gyvo kontakto, kuo kuo daugiau tokio kokybiško laiko kartu, kažkokie žygiai, buvimas gamtoj, nu vat gyvas akių kontaktas.
Kuo mažiau ekranų, kuo daugiau gyvo kontakto, sporto, žaidimo su vaikais, vat žaidimo kartu, nes tai irgi labai jiems padeda, juos stabilizuoja, ugdo, vysto jų kognityviką ir taip toliau. Tai vat taip pat dar būna, kad vyrai e kai išsiskiria jie m kai kurie turi, nu, bet jau čia sakyčiau, grynai va toks klaidingas įsitikinimas, turi tokį mąstymą, kad nu tai žodžiu, mes kadangi išsiskyrėm, tai vat aš žmonai palieku žodžiu vaikus, lai jinai čia su jais vargsta, o aš kaip tik mažai vaidensiuos, kad nu kad vaikų neišbalansuot, kad jiem nedaryt kažkokios, nekelti streso, ane?
nežinau, žalos ar blogų prisiminimų ar kažko, bet tyrimai rodo atvirkščiai. Kuo dažniau, nu aišku, jeigu tas tėvas ne ne koks ten girtas pasirodo ar p jeigu tėtis atvažiuoja ir būna su vaikais, su jais žaidžia, eina kažkur kažką veikia, vaikam tai yra gerai. Bet tas būdas vat filmuose dažnai rodo, kai moteris a turi vaikus ir vyro neprileidžia, ane? Va, tipo, va tu ten man blogas buvai, manipuliuoja. Tai čia manipuliacija per vaikus, ane? Jo, manipuliuoja. Tai jeigu partneris adekvatus ir jeigu, kaip aš sakau, jisai atvažiuoja su gerais ketinimais, blaivus, norėdamas vat su tais vaikais ten pasivaikščiot parke, pasportuot, praleist laiko, taip toliau, nu žodžiu, jis yra adekvatus tėtis ir tuo metu jis ten, žodžiu, į striptizo barą su tais vaikais nevažiuos, ar ne?
O o su jais ten, nu, leis laiką kažkaip gražiai gamtoje. Tai neduoti tėčiui leisti to laiko su vaikais, tai yra tiesiogiai apiplėšinėti, apvaginėti tiesiogiai. Tai yra žala vaikams, tai yra tiesioginė skriauda vaikams, nes yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad vaiko va tas kokybiškas laiko leidimas, kai mes kartu kažką linksminamės darom žaidžiam sportuojam, dėliojam ir nesvarbu koks amžius su tėčiu ir su mama yra labai vertingas laikas, kuris labai gerai atsiliepia jų visai raidai. Todėl, nu, mielos moterys, nesvarbu, kad buvo skaudžios skyrybos, nesvarbu, kad jisai ir jūs abu ten pridarėt klaidų ir skaudžiai išsiskyrėt.
Vis tiek reikia m rūpintis ir vaikų gerove. Ir jeigu tėtis yra daugmaž adekvatus ir normalus, tai vaikams praleisti su juo laiką yra tiesiog būtina. nuo vaikų pereisime prie vaikų pradžios. Tai yra įsipareigojimo baimės, paskutinė mūsų santykių problema. Ir klasikinis anksčiau variantas prieš 20 metų buvo, porą metų draugauju, santuoka, vaikai, a, namai, medis [juokas] ir taip toliau, žinai, visa programa. A dabar būna poros gyvena trejus metus, vyras nesiperša, o gal ir kartais 10 metų. A jokios santuokos, nieko.
A kas pasitikėte? Ar čia ar čia baimė įsipareigoti? Ar mums vėybos tapo nebešventas dalykas ir visiškai toks nereikšmingas? A kodėl a kodėl kartais tai trunka dešimtmečius, kol mes priimam tą sprendimą? Tai kai kurie išvis jo nebepriima, vyrai. Am jo vat pastaruosius kokius tris metus vis dažniau ir dažniau iš moterų girdžiu skunda ir vis dažniau ateina į konsultaciją su ta situacija, kad žiūr ilgai kartu, 10 metų, 15, nu kai kurioms ten ir penki septyni metai jau labai ilgai ir aš sutinku, tai yra jau labai ilgas, penki metai jau yra labai ilgas laiko tarpas ir jis man nieko nesako, nieko nežada, nors aš jam nuo pradžių, nuo pirmos dienos minėjau, kad aš norėčiau vestuvių, kad man būtų faina, kad aš Aš nu svajoju, taip toliau, o jis
iš aplinkui tą temą ir viskas ir ne žodžio. Tai panašu, kad tuo daugėja. Kame čia tikros priežastys, aišku, mes nežinom, nes jų kaip visada yra daug. Nebūna vienas veiksnys, visada yra daug veiksnių, bet panašu, kad vyrai vis labiau ir labiau bijo ir vengia įsipareigoti ir kurti tą šeimą. Vienas iš priežasčių tai aišku yra tų vat daug nesėkmingų santykių, nu ta prasme, kad žmonės mato, kad visi skiriasi, kad yra daug skyrybų, kad tos skyrybos dažnai ne negražios, neteisingos, visokios kokios ten po jų lieka visokių traumų ar ten finansinių skolų ir taip toliau.
Tai kai tu, nu, ar tu eitum ir investuotum į kažkokią rinką, verslą ar panašiai, jo, kur tu žinai, kad vat jeigu tu ten investuoji, tai apie 60% vat panašių investicijų ar verslų būna nesėkmingi, ar ne? Nu ir tada tu toks ok, nu čia reikia labai pasverti, ar ne? Tai dalis vyrų tiesiog vat elementariai vengia, bijo, nes jau yra nudegę nuo santykių, ar ne? Turėję ilgalaikius nesėkmingus santykius, kurie nepavyko ir jie klaidingai sau įdiegė tokią programėlę, kad tipo ok, tai jeigu aš dabar vesiu, kažką pažadėsiu, tai bus kaip praeitais kartais, tipo vat vedžiau gyvenam gyvenam viskas blogai, išsiskiriam.
Nu išsiskiriat ne todėl, kad tu vedei, išsiskiriat todėl, kad jūs nedirbat dėl to santykio, santykis atvieso, atšalo ir taip toliau. Čia ne ne vestuvės yra problema, bet vyrai galvoja, kad vestuvės yra problema, įsipareigojimai ir taip toliau. Tai jo, šito yra vis daugiau, a, vis labiau atidedamas ten visokie vat santuokos, žinai, liudijimai ir taip toliau. Aš [sušnarpščia] dar girdžiu, žinai, kai būna žmonės santykyje Mhm. ir draugauja Mhm. bet a būna taip už nugaros draugų tarpe ar panašiai sako: "Nu, žinai, aš kažkaip nejaučiu, kad čia tas žmogus, bet vis tiek būna su juo ir eina metai.
Tai ieško idealo, ieško ko čia to žmogaus kabutėse. Tai vat mes visi turim kažkokių tų mistinių svajonių ir neatsiduodam normaliai ir giliai santykiams ir liekam tokie apvogę save čia. Ta prasme, jeigu tau žmogus po metų dviejų neatrodo tas, tai jis tau niekada tas ir neatrodys. Arba tu turi save pradirbti, tikinti ir ir tą santykį pagerint, kad, nu, tu jaustumės, kad ok, nu čia čia mano santykiai. Turi [sušnarpščia] turi eit all in, nes jeigu tu taip, nu aš čia biškį kažką pažiūrėsiu, o čia metus du, nu dar penkis, nu dar 10 pagyvensiu.
Ir kaip įdomu, vat a kadangi sakiau, kad vis daugiau ir daugiau, metai iš metų aš susiduriu su moterim, kurios ateina ir labai skundžiasi ir labai pyksta, kad nu kaip galima, mes jau tiek metų kartu gyvenam ir jokio pasiūlymo, jokio, jokių sužadėtuvių, jokių vestuvių. Ir aš jom visada sakau, kad nu reikia imtis priemonių, reikia pradėt sakyt, sakyt, sakyt, spaust, kad žiūrėk, man tai metai eina, aš tai nejaunėju, aš tai negražėju, aš tai šiaip noriu vaikų turėt su savo vyru ateity.
Ir norėčiau, nu, jeigu merginai noras, pavyzdžiui, jos santuokoj turėt ir ir, nu, tai žiūrėk, sprendžiam šitus dalykus jau ne romantiniu keliu. Čia taip ultimatumas jau toksai, žinai, jo tok nu su prašymais nereikia iš kradžių ultimatumai, bet tu tiesiog pradedi gražiai, bet po to jau eini garsini, įgarsini poreikį, įgarsini sau, kad man, nu aš suprantu, gal tau nėra tokio, bet man labai svarbu va turėt šeimą, turėt vaiką, aš noriu vestuvių, aš noriu vaiko, vaiko, taip toliau, taip toliau, nes jeigu tu tylėsi ir neįgarsinsi savo poreikių, tai tu darai didelę klaidą poreikius savo reikia.
vyras greičiausiai to ir nesiims. Jis galvos ir sėdės dar 10 ar 20 metų, tai gal tai jinai nesako, kad nori vaikų, tai jai nereikia vaikų, o jai labai Bet yra tiesos, kad vyram patogu taip. A kai kuriems taip, o kai kurie tiesiog nežino, neįtaria. Aš pasišneku ir sako, nu jinai šiaip niekada to, nes tai kaip aš jam sakysiu? Tai jis turi pats susiprast. Ne, ne, neturi, nes, nu, kai kai kurie vyrai, jie tiesiog nejaučia, nesupranta. Tai tu, o dar į šitą tiksliai reaguoja, a, žinai, kai sako aš tai norėčiau, kad jis, kad vyriškas vyras arba ten tikras vyras arba ten vat mano įsivaizduojamas vyras, jisai gi turi suprasti, ko aš noriu.
Jisai gi turi suprasti, atspėti, nujausti, nu, jis turi būt chiromantas, astrologas ir tuo pačiu ekstrasensas. Tokių vyrų nėra. Bet mes vyrai kartais irgi to tikimės iš moterų, nes mums atrodo tikra moteris turėtų žinoti kaip jai elgtis tenai toj situaci visus mano įgeidžius ir visus mano jausti, ko aš noriu žinai ne jinai dažnai nejaučia ir nenori. Ir aš kai būnu vat nustebęs, kai sėdi kabinete pora, kurie ne vieną dešimtmetį kartu mes kalbamės, aš jiem uždavinėju aštrius klausimus, aš juos, nu, lukštenu, nu, ir tu matai, kad tokie nustebę, ane, kad jo, jie nustebę, jie nėra apie tai pasikalbėję, o pragyvenę nu ne vieną dešimtmetį ir ir tada vat supranti, kad ok, vis dėlto mes tos gilios kalbėjimosi, kultūros nu dar neturim.
Bet [sušnarpščia] žinai, dabar yra toks metas, kai tie santykiai eina vieni po kitų. A tarkim, automatų, automatų. Du trys metai su vienu vestuvių nėra išsiskyrę, du trys metai su kitu vestuvių nėra išsiskyrę. Ir čia aš kalbu apie abi puses. Ir gali būti, kad tie patys žmonės taip eina per gyvenimą ir po du tris metus ta pati mergina su kitu vyru, tas pats vyras su kita moterim, tos pačios merginos, tie pat vyrai su kitais ir tai po trumpas draugystes, bet taip santuokų ir nėra, ir nėra, ir nėra vaikų nėra, nėra, nėra.
Kas čia yra psichologiškai? A ar baimė? Čia viskas vis dar baimė, ane? Taip, baimė. a, savivertės trūkumas, nes tu bijai ateities, tu nežinai, kas bus, tu lauki idealaus princo ir princesės ant balto žirgo ar ten ant nežinau ant ko, ant sof ant fotelio, bet nebus, nes mes jau kalbėjom, idealių žmonių nėra, idealus partneris neegzistuoja, teks imti tai, kas yra realu, kas yra apčiuopiama. O dažniausiai, kadangi mūsų iliuzijas dar Instagramas, Facebookas ir visi užkelia, nes ten matom gražius gyvenimus, gražias poras, negražių dalykų nematom, kas vyksta tarp jų.
Ir mes irgi ieškom tokio ir gražaus, ir aukšto, ir turtingo, ir tokios nuostabios, ir modelio, ir su geru charakteriu, ir ir kaip man patinka vat vieno mano dėstytojo žodžiai. sako: "Žinai, a aš ne vieną, ne du jau virš trijų dešimtmečių dirbu su žmonėm konsultuodamas juos, nu, ir dėstydamas, ir paskaitas vesdamas, žinai, ir daug tūkstančių žmonių per mano rankas praėjo, ar ne? Ir kadangi esu žinomas specialistas, ar ne? Vat ir dėstytojas, tai pas mane dažnai atsiranda ir visokie turtingi, ir įžymūs žmonės."
Tai jis sako ir vyrai kažkaip vat jie galvoja, ypač kai jie turi kažkokių vat žinai ten ar tai turto, ar įžymumo, ar ten kažkokios valdžios, kad nu vat jam tiesiog svarbiausia yra susirast nu vat labai fainą, labai gražią, kuri būtų labai graži ir jis labai jam patiktų ir jis jaustų labai daug aistros jai. Nu vat vyrai kažkaip taip galvoja ir jis sako: "Aš kaip specialistas galiu labai drąsiai ir atsakingai pasakyt, kad kuo gražesnė moteris, tuo sunkesnis jos charakteris."
Tiksliau, jinai turės daugiau visokių įdomių niuansų, su kuriais tau reikės spręsti, dylintis, su kuriais tau reikės šlifuotis, nes kažkaip pas vyrus yra ta tokia iliuzija, kad jeigu graži, jeigu labai gražis, tai su ja viskas idealiai. Nu, reiškia, jos elgesys, jos charakteris, jos norai, viskas ten bus čiki piki. Čia va tas įdomus labai fenomenas ir jo ir dažnai tiktais man tai pasako tik vyresnio amžiaus verslininkai, kurie jau būna turėję ne vieną santuoką ir ir turėjo tų draugių ir atsitrankė daug kartų į tas super gražias moteris ragus.
Aš nesakau, kad visos, kurios yra labai gražios ten kaip sunkio ten kaip sako, vat kaip pagal 10 balės sistemą ten 10 iš 10, čia jaunimas mėgsta taip skirstyt, nu, kad tos visos kur va 10 balų nu kurių ten jau tik 1% tokių moterų, kad nu jos visos nu jau jų charakteriai, norai, pageidavimai tokie jau labai kažkokie ten. Ten irgi yra išimčių. O ten yra išimčių, bet jos retos. Klausyk, a yra žmonių, kurie nesukurti santykiams. Išvis egzistuoja tokių, kurie tiesiog nėra sukurti ilgalaikiems santykiams.
Jie tiesiog yra tam, kad Tinderis sėdėti, linksmintis, turėti metų dviejų kažkokius santykius, keisti pas Jem gresia depresija anksčiau ar vėliau. Mhm. Nes tokiu keliu einant tu po kelių dešimtmečio kartais ir greičiau pajusi didelę tuštumą savo galvoj. Kita kategorija, kur tu labiau taikei ir klausei, tai yra žmonės, kuriem, nu, nesiseka, kurie yra savanaudžiai, egoistai, savo egoizmo nenori paleist, nori, kad viskas poroje arba šeimoje būtų pagal jį. Nu ir su tokiu žmogum nieks ilgai neišgyvena. Pusmetis, metai, ate, bye, baby.
Tai a čia jau žmogus tada turi nu dirbti su savim, ta prasme šlifuoti savo ego, mokytis nebūt tokiu egoistu ir savanaudžių, kad matyt, girdėt ir jaust kažkiek ir kitą žmogų, ar ne? Ar žmogui, kuris a niekaip negali sukurti santykių, reiktų ieškotis priežasties tik savyje, ar visgi tai yra netinkamų partnerių pasirinkimas ir kiek normalu žmonių? Pradėk nuo savęs. Pradėk nuo kiek žmogui normalu nesurasti ilgalaikių santykių, a jeigu tai yra sveikas, normalus žmogus, kuris to nori? Ne. Čia unikalu, nes miestas, aplinkybės, žinai, draugų ratas, ant kiek tu įtrauki visus, ar tu esi labai kuklus ir niekam nesakai, nieko neprašai, pats ten tyliai po kilimui ieškai tos antros pusės.
Čia yra daug niuansų, todėl nėra nėra niekas nei aprašęs, nei nustatęs, nei pasakęs, kad jeigu per pusmetį metus ar 10 nesusirandi, esmė yra, kad jeigu tu nori antros pusės jos ieškot ir dirbt su tuo, su kuo gali. Dirbt gali tik su savim. Žinai kodėl klausiu? Nes yra tokių dalykų, kai moteris susipažįsta su vyresniu vyru, jam 40 metų, jisai, pavyzdžiui, ne niekada nevedęs. A ir sako sakau, juo kažkas negerai, jeigu jisai nebuvo vedęs. Nebūtinai, nebūtinai. E, aišku, jinai turi pasidomėt jo ankstesnių santykių istorija ir gali būt, kad ten, na, merginos dėl kažkokių priežasčių nuo jo pabėgdavo.
A kartais O kaip tuo pasidomėti? Ką jis galvoja pats papasakos? Domėtis. Nu, šiais ieškoti ieškoti buvusių santykių archyvo. [juokas] Taip, taip. ieškoti. Nu čia aš tik galiu nejuokaudamas pasakyt ieškoti, nes nu tu turi domėtis savo partnerio praeitimi. Turi domėtis, turi e ir kartais ne taip sunku atrasti tą žmogų, su kuriuo jis anksčiau bendravo, draugavo ar panašiai ir galbūt tas žmogus nu šiek tiek atsivers, papasakos apie tuos santykius, kas ir kaip ten buvo. Būtų labai keista parašyti a galimo, būsimo partnerio buvusiam partneriui Bet labai įdomu.
Labai įdomu ir niekada nežinai atsakys, neatsakys, tiesą atsakys ar pameluos įdomus patarimas dariau. Bet jeigu surandi kelis ir iš kelių išgirsti tą patį, tai jau yra pasikartojimas. Į tai reikia atkreipt dėmesį. Reiškia, mes turim kažkokias problemines sritis, bet vėlgi, nu, tu žiūri į faktinę realybę, kad idealių partnerių nėra, taip man praeis įsimylėjimas ir kažkur aš ten pyksiu. Nu, ir turbūt reikia suprasti, kad a tai, kas buvo su tais partneriais, nebūtinai gali būti tavo santykiai, nes tu esi kitas žmogus.
Taip, tu esi kitas žmogus, bet polinkis, kad problemos kažkuria prasme kartosis yra didžiulis ir tau reikia nusiteikti ir iš anksto apie tai kalbėt, žiūrėt, o ką mes darysim? O gal gal iš gal einam iš anksto pasiterapint, gal važiuojam į kažkokią stovyklą porų, tai pradėjom pažinti, varom į terapiją. Jo, varom į parų savaitgalį. Čia protingi žingsniai, nes kuo anksčiau, kuo anksčiau, tuo geriau. Taip, tuo daugiau įrankių, patarimų gausi iš šono. Kitiem vėl gerai. Na, ta prasme, čia labai paprasta.
Kuo tu anksčiau pradedi gydyt vėžį, tuo yra didesnė tikimybė, kad tu gali jį išgydyt, nes pirma ir ketvirta stadija skiriasi labai. Ką? Ačiū, Dariau. Palinkėsime, kad niekas nedaeitų iki ketvirtos, sustotų ties pirma ir pradėtų viską tą tvarkyti būtent ten. A turbūt neįmanoma santykiuose nesusirgti vėžiu. A visi vienu ar kitu atveju, pavadinkim švelniau slogomis, ta prasme, gyvenant šitoj visuomenėj kažkada peršalim. Jo, peršalimu bus, bet mieli žiūrovai, nežinau, kuri kamerą, peršalimas nėra mirtina liga. Konfliktai poroje yra natūralu ir normalu.
Tiesiog nekiškim jų po kilimų. Po truputį spręskim, domėkimės, aukim kartu. Ir mes visi galim palaipsniui po truputį užaugti. Taip. Ačiū, Dariau. Ačiū visiems, kurie žiūrėjote. Nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką prenumeruoti. Mūsų beveik 150.000. Dėka jūsų. ir rašykite komentarą. O su jumis susitiksime jau kitą savaitę. Iki. [muzika] เฮ