Ar lietuvių kalba apsaugo nuo balso klastočių: kodėl ši apsauga laikina

Klausiau Jono Lekevičiaus paprasto dalyko: kiek realiai turime laiko, kol kas nors Lietuvoje gaus skambutį mano balsu ir paprašys pinigų. Tikėjausi atsakymo apie programas, apie nustatymus, apie tai, ką vertėtų įsijungti telefone. Gavau visai kitą: kol kas mus saugo ne technologija ir ne įstatymai, o tai, kad mūsų mažai.

Tai ir yra tas teiginys, kurį iš laidos išsinešiau. Vienintelė reali kliūtis tarp lietuvio ir jo paties balso klastotės šiandien yra duomenų trūkumas. Ne tai, kad technologija dar nemoka. Ji moka. Tik ne lietuviškai, ir tik todėl, kad neturėjo iš ko išmokti.

„Kol kas mus dar saugo ta lietuvių kalba, nes, laimė, dirbtinis intelektas, ypač balso sintezės klausimu, lietuvių kalba dar neveikia taip gerai kaip anglų kalba."

1:59 laidoje

Prieš tą sakinį Lekevičius aiškino, kaip pasikeitė sukčiavimo mastelis. Anksčiau apgavikas skambindavo po vieną žmogų. Dabar pakanka algoritmo, kuris paskambins tūkstančiams ir kiekvienam kalbės taip, tarsi žinotų, su kuo kalba. Vienintelis dalykas, kurio tokiam algoritmui Lietuvoje trūksta, yra pakankamai gera lietuviška balso sintezė.

„Tai čia irgi mus saugo tai, jog mūsų yra mažai. Mūsų kalba mus saugo."

4:20 laidoje

Kodėl ši apsauga tikrai baigsis

Svarbiausia čia ne pati apsauga, o jos priežastis. Jeigu lietuvių kalba būtų kuo nors technologiškai ypatinga, galėtume tikėtis, kad ji liks kliūtimi ilgai. Bet priežastis yra kita ir daug paprastesnė.

„Didesnė problema yra duomenų kiekis, ir mes matome, jog dirbtinio intelekto kokybė gerėja, kuo daugiau jam duodi duomenų. O lietuviškai mes esame tiek jų sukūrę, kiek trys milijonai žmonių per, nežinau, šimtą metų rašydami knygas ir būdami internete. Tai nėra tiek jau daug duomenų."

3:20 laidoje

Kitaip tariant, mus saugo statistika, o ne siena. Statistika keičiasi kas mėnesį. Kiekvienas lietuviškas podkastas, vaizdo įrašas ir viešas įrašas socialiniuose tinkluose tą trūkumą mažina. Tarp jų ir mano paties laidos: keli šimtai valandų švarios lietuviškos šnekamosios kalbos su transkriptais. Nesu tikras, kad tai geras dalykas, bet tai tikrai faktas.

Kas tuos duomenis renka

Kai paklausiau, iš kur apskritai imami duomenys tokiems modeliams treniruoti, Lekevičius atsakė be jokių atsargumo išlygų. Į dietą įeina ne tik interneto tekstai, bet ir išleistos knygos bei vaizdo įrašų transkripcijos.

„Jau galima drąsiai sakyti, jog visas internetas yra suvalgytas."

5:08 laidoje

Prie to prisideda ir viešai atviri socialinių tinklų profiliai su nuotraukomis, vaizdo įrašais ir istorijomis. Jeigu profilis prieinamas be prisijungimo, jis greičiausiai jau susiurbtas. Tai reiškia, kad duomenų trūkumą lietuvių kalba mažina ne kokia nors atskira įmonė, o mes patys, kasdien ir nemokamai.

Slovakijos pavyzdys rodo, kokia plona ta apsauga

Lekevičius pateikė atvejį, kuris iš viso pokalbio man buvo nemaloniausias. Slovakijoje prieš rinkimus buvo paleistas dirbtinio intelekto sukurtas garso įrašas, kuriame vienas iš kandidatų netikrame pokalbyje pasakė kažką labai kompromituojančio. Ataką surengę žmonės pasirinko ne bet kokias dienas, o būtent tas, kai agitacija jau uždrausta, todėl kandidatas negalėjo viešai atsikirsti.

„Jų kalba nėra kažkuo labai populiaresnė negu mūsų. Tai mes galim įsivaizduoti, jog ir mūsų kalba pavyktų sukurt panašią ataką."

37:26 laidoje

Tai nėra prognozė apie tolimą ateitį. Tai jau įvykęs dalykas šalyje, kurios kalbą vartoja panašus žmonių skaičius kaip ir mūsų. Ir jame svarbiausia ne technologija, o taiklus laiko pasirinkimas: puolama tada, kai atsakyti neįmanoma.

Kas man labiausiai užkliuvo

Kalbindamas Lekevičių pagavau save prie įpročio, kuris, įtariu, būdingas ne tik man. Kai girdžiu, kad kokia nors rizika Lietuvos dar nepasiekė, išgirstu tai kaip žinią, kad jos ir nebus. O jis visą laiką kartojo du žodžius: kol kas ir dar. Tai nėra raminimas, tai terminas be datos.

Antras dalykas, su kuriuo sunkiau susitaikau. Jis pats yra programuotojas ir sako per savaitę parašantis mažiau nei dešimt minučių kodo, nes viską padaro promptais ir agentais. Žmogus, kuris apie savo paties profesiją kalba be jokių iliuzijų, tuo pačiu metu ramiai sako, kad mūsų apsauga laikina. Toks derinys man skamba rimčiau nei bet kuri antraštė apie dirbtinį intelektą.

Ką su tuo daryti šiandien

Pirma, šeimoje susitarti dėl vieno klausimo, kurio atsakymo nėra internete. Ne slaptažodžio, o klausimo apie tai, kas nutiko tik jums. Jeigu kas nors skambina jūsų vaiko ar tėvo balsu ir skuba, tas klausimas užtrunka penkias sekundes ir viską išsprendžia.

Antra, prieš patikint vaizdo įrašu pasižiūrėti, kas jį įkėlė ir ar tai tikras kanalas. Lekevičius tai vadina pirmu žingsniu, ir jis vis dar veikia geriau nei bandymas iš vaizdo atspėti klastotę.

Trečia, darbo informacijai naudoti mokamą planą. Nemokamuose planuose duomenys gali būti panaudoti treniravimui, įmonių planuose to žadama nedaryti. Tai vienintelė vieta šiame pokalbyje, kur skirtumas tarp saugumo ir nesaugumo matuojamas pinigais.

Visas pokalbis: https://tapkgeresniu.lt/laida/8lWquIRu-FA