Ar Lietuvoje vis dar yra reketas: ką pasakoja kriminalinių tyrimų žurnalistas Dailius Dargis

Kol Lietuva žiūri serialus ir filmus apie devyniasdešimtųjų mafiją, kažkur Kaune trisdešimtmetis atiduoda trisdešimt tūkstančių eurų grynais ir apie tai nepraneša niekam. Šitą istoriją Dailius Dargis papasakojo tarp kitko, tarsi tai būtų smulkmena šalia didesnių temų.

Dargis yra kriminalinių tyrimų žurnalistas, parašęs kelias knygas apie Lietuvos nusikalstamą pasaulį. Kalbėjomės apie tai, kaip tas pasaulis atrodo 2026 metais. Jo pagrindinė mintis buvo tokia: tikros mafijos, tos su hierarchija ir teritorijomis, nebėra, liko gangsteriai, ir dauguma jų užsiima ne reketu.

„Kas antras, kuris užsiiminėja kriminaline veikla, šiai dienai prekiauja narkotikais arba veža tuos narkotikus iš Lietuvos į kitas valstybes."

29:53 laidoje

Bet tada jis papasakojo apie pokalbį su dviem žinomais žmonėmis, kurių pavardžių nesakė būtent todėl, kad pokalbis buvo privatus. Pasak Dargio, jie prisipažino mokėję po dvidešimt ir po trisdešimt tūkstančių eurų grynais gaujoms, kurios juos gąsdino.

Pirmas Dargio klausimas jiems buvo toks pat, koks būtų mano.

„Tai kodėl jūs nesikreipėt į teisėsaugą? Tai tu žinai, seni, aš čia kreipsiuos į teisėsaugą, tai čia atvažiuos pas mane, dar dvigubai pakels, susimokėt."

37:55 laidoje

Aritmetika, kuri neišeina iš galvos

Dargis jiems bandė paaiškinti, ką jie iš tikrųjų atiduoda.

„Įsivaizduokit, 30 000, tai reiškia beveik pradinis įnašas butui."

37:21 laidoje

Antroji priežastis, kurią jis įvardijo, yra ne apie pinigus, o apie aplinką. Į teisėsaugą nesikreipiama todėl, kad kreipimasis pačioje bendruomenėje laikomas prastesniu dalyku nei mokėjimas.

„Kaune, kaip sakoma, nelabai gerai ožint, vienas ant kito. Tai geriau mokėt po trisdešimtuką."

37:29 laidoje

Trečia galima priežastis, kurią Dargis paminėjo pats ir kurios neatmetė, yra paprastesnė: aukos gali turėti ir savų šešėlių, dėl kurių policija joms nėra patogus adresas.

Kodėl tai svarbu

Reketas šioje istorijoje nėra grįžtantis devyniasdešimtųjų verslo modelis. Jis yra šalutinė veikla žmonių, kurių pagrindinės pajamos ateina iš kito šaltinio. Būtent todėl jis ir gali veikti tyliai: niekam nereikia užimti miesto, užtenka rasti kelis žmones, kurie nepraneš.

Ir čia yra dalykas, kurį verta pasakyti garsiai. Tai, apie ką nepranešama, neegzistuoja jokioje statistikoje. Kai kalbame apie tai, ar nusikalstamumas mažėja, mes iš tikrųjų kalbame tik apie tai, apie ką žmonės sutiko pranešti. Reketas šia prasme yra patogiausias nusikaltimas: jo auka pati priima sprendimą, kad jo nebuvo.

Dar viena priežastis, kodėl tai lieka nematoma, yra ta, kad sumos nėra didelės valstybės mastu. Dvidešimt ar trisdešimt tūkstančių eurų nesukelia jokios antraštės. Bet konkrečiam žmogui tai yra pradinis įnašas butui, o gaujai, kuri surenka juos iš kelių, tai yra pajamos be jokios rizikos.

Verta atkreipti dėmesį, kas tie mokėtojai. Ne devyniasdešimtųjų verslininkai su turgaus praeitimi, o trisdešimties penkiasdešimties metų nesulaukę žmonės, gerai žinomi internetinėje erdvėje. Būtent todėl Dargis ir sakė esąs šokiruotas: jis šitą pasaulį aprašinėja dešimtmečius, bet po to pokalbio pripažino nebesuprantantis kai kurių šių laikų dalykų.

Garsi praeitis ir tyli dabartis

Toje pačioje pokalbio vietoje paklausiau Dargio, kodėl Lietuvoje devyniasdešimtųjų nusikalstamas pasaulis taip romantizuojamas. Apie tą laikotarpį rašomos knygos, kuriami serialai, filmai ir memai, ir visa tai puikiai perkama. Jo atsakymas buvo dalykiškas: tema įdomi visame pasaulyje, nuo Amerikos iki Europos, ir ji paprasčiausiai garantuoja žiūrimumą bei komercinę naudą.

Man šitas gretinimas ir yra visos laidos esmė. Apie tą reketą, kuris jau seniai baigėsi, mes žiūrime filmus. Apie tą, kuris vyksta dabar, nežinome nieko, nes tie, kurie moka, nekalba.

Skirtumas su devyniasdešimtaisiais yra ir kitas, apie kurį pats pasakiau pokalbyje. Tada policija mafijos bijojo. Šiandien priemonė veikia: gavai smūgį gatvėje, parašei pareiškimą, ir bylos ratas pajuda. Įrankis yra, tik juo nesinaudojama.

Ką man tai pasakė

Man labiausiai užkliuvo ne suma, o tai, kaip ramiai ji buvo sumokėta. Trisdešimt tūkstančių eurų yra metai taupymo daugumai šalies. Žmogus juos atidavė, nes apskaičiavo, kad pareiškimas kainuos brangiau.

Kartu privalau pasakyti tai, ko Dargis ir pats neslėpė: čia yra jo perpasakotas privatus pokalbis, be pavardžių, be bylos ir be teismo sprendimo. Tai nėra įrodytas faktas, tai yra žurnalisto liudijimas apie tai, ką jam papasakojo. Man tai atrodo verta dėmesio ne todėl, kad tai sensacija, o todėl, kad pats Dargis, apie šitą pasaulį rašantis dešimtmečiais, po to pokalbio sakė nebesuprantantis šitų laikų.

Jis bandė tuos žmones prikalbinti papasakoti viešai. Jie atsisakė. Šitas atsisakymas ir yra visa sistema.

Visas pokalbis su Dailiumi Dargiu apie STT tyrimą, Epsteino failus ir šiandienos nusikalstamą pasaulį: https://tapkgeresniu.lt/laida/IAmXnzlTwmw