Kas nutinka nustojus vartoti Ozempic: ką apie tai sako gydytoja dietologė

Atsinešiau į studiją liekninamųjų vaistų pakuotę ir padėjau ant stalo. Prekės ženklo neminėjome, nes jo minėti nereikia: šiandien beveik kiekvienas žino, kaip tai atrodo. Paklausiau gydytojos dietologės Dalios Petrauskienės paprasto dalyko: kam šitas vaistas iš tikrųjų skirtas ir kada jį vartoti yra bloga mintis.

Atsakymas prasidėjo nuo fakto, kuris viešoje kalboje beveik dingęs. Vaistas nebuvo sukurtas svoriui mesti.

„Ozempikas iš principo realybėje nebuvo skirtas svorio mažinimui. Jisai yra sukurtas antro tipo cukrinio diabeto gydymui ir pradėta stebėti, kad automatiškai mažėja svoris."

52:05 laidoje

Tai nėra smulkmena istorijos mėgėjams. Iš to paties fakto plaukia viskas, kas vyksta toliau: ir indikacijos, ir šalutiniai poveikiai, ir tai, kas nutinka žmogui, kai jis vaistą nustoja vartoti.

Kam vaistas skirtas pagal indikacijas

Petrauskienė nurodo ribas, kurios yra visai konkrečios ir kurių socialiniuose tinkluose beveik niekada nematyti.

„Vaistas yra skirtas sergantiems nutukimu. Tai yra, kai mūsų kūno masės indeksas yra virš 30 arba tiems, kurie turi antsvorį, tai yra kūno masės indeksas 27 ir turi bent vieną papildomą gretutinę ligą."

55:40 laidoje

Prie gretutinių ligų ji priskiria cukrinį diabetą, hipertenziją, miego apnėją. Atskirai mini atvejį, kuris oficialioje indikacijoje neužrašytas, bet klinikoje pasitaiko: žmogus atrodo lieknas, o platesni tyrimai rodo labai didelį riebalinio audinio kiekį ir mažą raumenų masę.

Kai paklausiau apie tuos, kurie prieš vasarą nusprendžia truputį pasitempti, atsakymas buvo be išlygų.

„Sveikiems žmonėms, be abejo, kad šitas vaistas nėra indikuotinas, ir turbūt čia ir atsiranda didžioji problema tų komplikacijų, apie kurias daug kas kalba, nes tiesiog vaistas yra naudojamas ne pagal indikacijas."

58:45 laidoje

Kas nutinka nutraukus

Čia yra vieta, kurios dėlei apskritai verta apie tai kalbėti. Gydytoja į vaistą žiūri kaip į lėtinės ligos gydymą, o lėtinė liga nedingsta.

„Vienus nutraukus tas svorio grįžimas yra 15 procentų, kitus gali net iki 30 procentų svorio grįžimo būti."

57:23 laidoje

Ji lygina tai su vaistais nuo kraujospūdžio: jie taip pat skiriami ilgam, tik skirtingomis dozėmis, o ne trims mėnesiams iki atostogų. Grįžta, jos teigimu, ne vien svoris.

„Nustojus vartoti vaistą, tavo jutimas tam emociniam valgymui jisai vėl grįžta. Ir yra dalis žmonių, kurie sako, kad man atrodo, kad tas apetitas dvigubai grįžo. Nu tai nedvigubai grįžo, jis tiesiog vėl pradėjo jausti tą patį, ką jautė prieš tai."

1:03:21 laidoje

Ši detalė man pasirodė svarbiausia visame pokalbyje. Žmogui atrodo, kad vaistas jį sugadino ir apetitas tapo dvigubai stipresnis. Iš tikrųjų grįžo tas pats apetitas, kuris buvo visą laiką, tiesiog žmogus jo kelis mėnesius nejautė ir spėjo pamiršti, kaip tai atrodo.

Kodėl sveikam žmogui tai veikia kitaip

Paklausiau ir apie tai, kas matoma nuotraukose: sukritę veidai, išnykę raumenys smilkiniuose ir skruostuose. Gydytoja tai priskiria vartojimui ne pagal indikacijas arba per didelėms dozėms. Bet dar aiškesnis jos paaiškinimas buvo apie gliukozę.

„Jeigu aš esu, pavyzdžiui, labai liekna ir pradedu naudoti tokį vaistą, greičiausiai mano gliukozė bus labai žemose ribose ir aš jausiuosi labai prastai. Man skaudės galvą, aš neturėsiu energijos, mano nuotaikos lygis kris."

59:32 laidoje

Logika paprasta: vaistas dirbtinai stumia žemyn tai, kas pas sveiką žmogų ir taip veikia normaliai. Todėl gauname ne pagerėjimą, o sutrikimą. Petrauskienė tai apibendrina viena eilute.

„Visų pirma, jeigu tau nereikia, tai reiškia ir nereikia."

1:00:51 laidoje

Ką tai reiškia praktiškai

Petrauskienė nesako, kad vaistas blogas. Priešingai, ji sako, kad pagal indikacijas jis veikia ir kad nemaža dalis pacientų po jo gyvena puikiai arba svoris toliau mažėja. Skirtumas tas, ar per tą laiką žmogus išmoko ką nors, ką galės daryti be recepto: kada valgo, kiek baltymų gauna, ką daro su emociniu valgymu.

Ir čia pat ji pasako nemalonų dalyką: jeigu ta dalis nesutvarkyta, visas rezultatas laikosi ant vaisto. Tada klausimas nebėra, ar svoris grįš, o tik kada.

Kodėl man tai užkliuvo

Man šitas pokalbis buvo apie ne apie vaistus, o apie lūkestį. Mes visi kažkiek norime sprendimo, kuris veiktų be mūsų. Aš irgi. Ir kai kalbėjomės, supratau, kad didžiausia rizika čia yra ne šalutinis poveikis, o nusivylimas: žmogus pusmetį matė save tokį, kokio norėjo, o paskui pamato, kad viskas juda atgal, ir nusprendžia, kad tai jo silpnumas.

Tai nėra silpnumas. Tai yra numatomas lėtinės ligos gydymo nutraukimo rezultatas, apie kurį reikėjo pasakyti prieš pradedant. Praktinė išvada čia viena ir ji nuobodi: šitas sprendimas priimamas su gydytoju, kuris tave apžiūrėjo, o ne su influenceriu, kuris parodė nuotraukas prieš ir po. Šis tekstas nėra medicininė rekomendacija.

Visą pokalbį su gydytoja dietologe Dalia Petrauskiene apie 2026 metų maisto piramidę, insulino atsparumą ir ilgaamžiškumą rasi čia: https://tapkgeresniu.lt/laida/DsRuSD4Wzq0