Disciplina mityboje nėra valia: kodėl Ignas Bakėjus pradeda nuo vienos stiklinės vandens

Su Ignu Bakėjumi susitikome atsitiktinai, rytą Gedimino prospekte. Tarp paniurusių veidų ir telefonų jis ėjo šypsodamasis, ir aš laidą pradėjau nuo paprasto klausimo: ką tu darai, kad visą laiką toks esi. Tikėjausi išgirsti apie meditaciją ar tikėjimą. Pirmas atsakymas buvo apie maistą, ir jis sugriovė mano supratimą, kas yra disciplina.

Ignas, pardavimų srities verslininkas ir sveikos gyvensenos treneris, sako, kad jo santykis su maistu nėra kasdienė kova. Jis ne sukanda dantis prie kepinių vitrinos. Jis tiesiog nenori. Ir tai, jo žodžiais, ne charakterio savybė, o išmoktas dalykas.

Penkeri metai ir kruasanai

Istorija prasideda ne nuo mitybos, o nuo alkoholio, kurio jis atsisakė beveik prieš dvidešimt metų. Jis tai lygina su stovėjimu vidury triukšmingiausios Indijos gatvės, kur savęs išgirsti neįmanoma.

„Alkoholis slopina viską, ką tu viduje turi."

2:01 laidoje

Po to atėjo mokytoja, kuri jį mokė, ką valgyti, kada valgyti, kiek vandens gerti ir kada miegoti. Ignas neslepia, kad pirmus metus tam stipriai priešinosi. Rezultatas atsirado ne per mėnesį ir ne per metus.

„Šitas penkių metų mokymasis ir praktikavimas leido padaryti taip, kad aš nueinu pro kruasanus, ir nesvarbu, kad kvapas."

4:05 laidoje

Paklausiau tiesiai: vadinasi, tai nėra valios dalykas, tavo kūnas tiesiog nenori? Jis patvirtino ir paaiškino kodėl: jei valgai reguliariai, gauni pakankamai baltymų, išgeri vandens ir išsimiegi, organizmas nesijaučia badaujantis, todėl ir noras suvalgyti ką nors saldaus nebeturi tokios jėgos. O jei noras vis dėlto ateina, užtenka kąsnio.

„Man ramu, aš chemiškai nenoriu."

5:20 laidoje

Tai ir yra kontrintuityvi vieta. Mes įpratę galvoti, kad sveikai maitinasi tie, kurie turi geležinę valią. Ignas aprašo priešingą mechanizmą: valios reikia tol, kol kūnas alkanas ir išsiderinęs. Kai bazė sutvarkyta, pagunda tiesiog praranda jėgą.

Ne dešimt tūkstančių, o penki šimtai

Klausimas, kurį uždaviau toliau, buvo apie žmogų, kuris disciplinos nėra turėjęs niekada: nei mityboje, nei sporte, nei darbe. Nuo ko jam pradėti. Ignas nepasiūlė jokios programos. Jis pasiūlė vieną dalyką savaitei.

„Tu dabar savaitę laiko gersi stiklinę vandens sąmoningai, tada eisi 500 žingsnių sąmoningai. Ne 1000, ne 10 000, bet 500, ir tai yra tavo pradžia."

7:55 laidoje

Kitą etapą jis aprašo taip pat mažą. Mėnesį žmogus sąmoningai keičia tik pusryčius, o visa kita diena lieka tokia, kokia buvo: nieko neskaičiuoja, nieko nedraudžia sau per pietus ar vakarienę. Svarbiausia, pasak Igno, po mėnesio grįžti ir pasižiūrėti, kas pasikeitė, nes žmonės patys dažnai sako, kad niekas, kol neparodai, jog dalis pradžioje surašytų nusiskundimų išnyko.

„Kai jis taip truputį po truputį daro, ne per daug, ne per stipriai ir ne visko vienu metu, jis dar turi šeimą, dar turi įsipareigojimų, tada jis gali tai padaryti ir dar gali pamatyti rezultatą."

9:35 laidoje

Šitame sakinyje yra visa logika. Suaugęs žmogus su darbu ir vaikais neturi laisvos valios atsargos dešimčiai naujų įpročių. Jis turi vietos vienam. Todėl pradžia turi būti tokia, kurios neįmanoma nepadaryti.

Atsakomybė, kurios nenumesi kitiems

Vėliau pokalbyje Ignas grįžo prie to paties iš kitos pusės. Jis papasakojo, kad metus mokėsi koučingo ir ten suprato, kaip ilgai visą nepatogų darbą numesdavo kitiems.

„Netenkina, kad negaliu atsispirti maistui, negaliu savęs disciplinuoti, netenkina, kad išgėręs kažkoks tampu. Aš galiu kažką su tuo padaryti arba galiu nieko nedaryti."

34:05 laidoje

Tai svarbus papildymas. Maži žingsniai nėra nuolaida sau. Jie yra būdas prisiimti atsakomybę taip, kad jos svoris būtų pakeliamas.

Mano kampas

Aš ilgai tikėjau, kad disciplina yra raumuo, kurį reikia treniruoti kentėjimu. Po šio pokalbio man labiausiai užkliuvo, kad žmogus, kuris iš šalies atrodo labiausiai disciplinuotas, apie valią beveik nekalbėjo. Jis kalbėjo apie miegą, vandenį ir pusryčius.

Nesutinku su juo dėl vieno dalyko, ir jis pats tai pasakė nejučia. Ignas turėjo mokytoją penkerius metus. Ir apie savo klientus jis sako, kad kai savijauta pagerėja, kažkas jiems turi priminti, kitaip ateina penktadienis ir viskas paleidžiama. Vadinasi, mažas žingsnis veikia tada, kai šalia yra žmogus, kuris po savaitės paklaus, kaip sekėsi. Be to net stiklinė vandens lengvai pasimiršta.

Praktinė išvada todėl dviguba. Pirma, pasirink vieną dalyką, kurį tikrai padarysi šią savaitę, net jei jis atrodo juokingai mažas. Antra, susirask žmogų, kuriam po savaitės pasakysi, ar padarei. Valios čia reikia mažiausiai.

Visas pokalbis su Ignu Bakėjumi: https://tapkgeresniu.lt/laida/5Jso9dMWVhA