Ką gerti po antibiotikų: kodėl probiotikų kapsulė gali atstatyti žarnyną lėčiau nei maistas

Kiekvieną kartą, kai gaudavau antibiotikų receptą, vaistinėje man kartu pasiūlydavo ir probiotikų pakuotę. Niekada gyvenime to nekvestionavau. Kalbindamas biochemijos mokslų daktarę Indrę Aleknavičienę paklausiau, ką reikia daryti su žarnynu po antibiotikų kurso, ir laukiau atsakymo, kurį probiotiką rinktis. Vietoj to išgirdau, kad kapsulė gali ne padėti, o trukdyti.

Jos teiginys paprastas ir nemalonus tiems, kurie pardavinėja papildus: po antibiotikų svarbiausia ne tai, ką įmesi papildomai, o tai, ką valgysi. Ir tai ne nuomonė. Yra tyrimas, kuriame būtent probiotiką vartojusi grupė atsigavo lėčiau už tą, kuri nevartojo nieko.

Trisdešimt procentų įvairovės ir viskas, kas vyksta po to

Pirmiausia reikia suprasti, ką apskritai sugadina antibiotikų kursas. Jis nenužudo blogųjų bakterijų ir nepalieka gerųjų. Jis sumažina įvairovę, o įvairovė ir yra tas rodiklis, apie kurį šioje srityje kalbama.

„Po antibiotikų kurso mikrobiotos įvairovė gali sumažėti apie 30 procentų. Ir ar ji atsistatys, ar neatsistatys, absoliučiai priklauso nuo to, kaip mes elgsimės po to antibiotikų kurso."

48:13 laidoje

Kodėl matuojama būtent įvairovė, geriausiai paaiškina jos pateiktas palyginimas su gentimis, kurios iki šiol medžioja ir renka maistą.

„Hadzos gentis, kurie vis dar laikosi tų archaiškų principų, medžioja, renka gėrybes: jų mikrobiotos įvairovė yra bent 40 procentų didesnė negu vakarietiško pasaulio žmonių."

9:09 laidoje

Tai nėra pasakojimas apie prarastą rojų. Tai skaičius, rodantis, kiek per kelis dešimtmečius pasikeitusi mityba nutolino mus nuo to, prie ko organizmas buvo pripratęs. Bakterijos evoliucionuoja greitai, per valandą gali praeiti kelios jų kartos, tad jos prisitaiko prie mūsų valgiaraščio greičiau, nei mes spėjame suprasti, ką pakeitėme.

Aleknavičienė apskritai atmeta skirstymą į geras ir blogas bakterijas. Jos pavyzdys: Clostridium difficile, kurios visi bijo, ramiai gyvena sveiko žmogaus žarnyne ir tampa pavojinga tik tada, kai balansas sutrinka, dažniausiai kaip tik po antibiotikų. Vadinasi, tikslas yra ne įdėti kažko gero, o susigrąžinti pusiausvyrą.

„Kol žarnynas balanse, kol įvairovė yra didelė, ta sistema susireguliuoja savaime."

6:16 laidoje

Tyrimas, kuris apverčia probiotikų logiką

Čia ir atsiranda tas kontrintuityvus dalykas. 2018 metais Izraelio mokslininkai paėmė žmones po antibiotikų kurso ir suskirstė juos į grupes. Viena vartojo daugiakultūrį probiotiką, kita rėmėsi vien maistu. Rezultatas buvo priešingas tam, ko tikėtųsi bet kuris vaistinės lankytojas.

„Tie, kurie vartojo berods 12 skirtingų kultūrų bakterijų papildą, jų mikrobiota atsistatinėjo lėčiau negu tų, kurie išvis nieko nevartojo, tiktai maistą."

48:45 laidoje

Mechanizmas, kurį ji siūlo, yra logiškas. Papildo bakterijos nėra tavo bakterijos. Jos ateina iš laboratorijos, o ne iš tavo organizmo, ir užimdamos vietą gali sulėtinti tų rūšių, kurios ten iš tikrųjų gyveno, sugrįžimą.

„Tos naujos rūšys, kurias mes įdėdavome į burną, gal netgi trikdė kitų bakterijų, kurios buvo man reikalingos, atsistatymą."

49:02 laidoje

Kad tai skamba įtikinamai, padeda dar vienas jos pateiktas skaičius. Dviejų pirmą kartą susitikusių žmonių žarnyno mikrobiota sutampa maždaug 10 ar 13 procentų. Visa kita yra unikalu. Jei mano žarnynas beveik nieko bendro neturi su tavo, sunku tikėtis, kad universali kapsulė tiksliai atkurs būtent mano sudėtį.

Kas tada veikia

Vietoj papildo ji nurodo Stanfordo mokslininkų tyrimą, kuris truko šešiolika savaičių ir matavo dalyvius keliuose taškuose. Veikiantis dydis pasirodė esantis ne kapsulių skaičius, o porcijų skaičius.

„Penkios porcijos fermentuoto maisto produktų per dieną reikšmingai ne tik padidina mikrobiotos įvairovę, bet ir sumažina bendrą uždegiminį organizmo foną."

1:04:16 laidoje

Sąrašas, kurį ji vardija, nekainuoja beveik nieko: rauginti kopūstai, rauginti agurkai, kimchi, kefyras, jogurtas, kombucha. Prie to pridedamos skaidulos ir augalinė įvairovė, nes bakterijoms reikia ne tik atkeliauti, bet ir turėti ką ėsti.

Kaip pačiam pamatyti, ar atsistato

Klausimas, kurį uždaviau toliau, buvo praktinis: iš ko žmogus apskritai supranta, kad žarnyne kažkas ne taip. Atsakymas nuvylė savo paprastumu, nes svarbiausias rodiklis yra tas, kurio niekas nelaiko rodikliu. Aleknavičienė sako, kad konsultacijose paklausus, ar žmogus reguliariai tuštinasi, neretai išgirsta, kad taip, reguliariai, kas tris dienas.

„Mūsų išmatų gali net iki 70 procentų sudaryti gerosios žarnyno bakterijos."

17:53 laidoje

Todėl tuštinimosi dažnis nėra gėdingas smulkmenų klausimas, o tiesioginis atsakas apie tai, kas žarnyne vyksta. Prie to ji prideda pilvo pūtimą, skrandžio spazmus ir silpnesnį imunitetą, ir pastarasis susijęs ne netiesiogiai: bent 70 procentų imuninės sistemos ląstelių yra susitelkusios būtent žarnyne.

Mano kampas

Man labiausiai užkliuvo ne pats tyrimas, o tai, kaip lengvai aš buvau nusipirkęs istoriją apie gerąsias bakterijas buteliuke. Ji patogi, nes leidžia problemą išspręsti pirkimu. Penkios fermentuoto maisto porcijos per dieną yra kur kas nepatogesnis atsakymas, nes reikalauja keisti tai, kas guli šaldytuve.

Kartu noriu būti sąžiningas dėl to tyrimo. Aleknavičienė pati pasakė, kad imtis buvo maža, iš viso 21 tiriamasis, ir iš tokio skaičiaus tvirtų taisyklių nedaroma. Todėl aš iš to nedarau išvados, kad probiotikai yra apgaulė. Darau kitą išvadą: probiotikas nėra automatinis atsakymas, kurį galima išgerti negalvojant, o maistas veikia ta pačia kryptimi, kainuoja mažiau ir rizikos neturi.

Praktiškai tai reiškia tris dalykus. Pirma, po antibiotikų kurso pirmas sprendimas yra ne kapsulė, o savaitės valgiaraštis. Antra, fermentuoto maisto dedi kasdien ir po truputį, o ne vieną kartą daug. Trečia, jei probiotiką vartoji, žinok, kodėl būtent jį, ir turėk terminą, kada baigsi, o ne gerk metų metus iš inercijos.

Visas pokalbis su Indre Aleknavičiene: https://tapkgeresniu.lt/laida/2zWwlQqnYIc