Kaip suprasti, ar santykiai tinkami: muzikanto Deivido Alejūno ramybės testas

Paklausiau Deivido Alejūno labai paprasto dalyko: iš ko atpažįsti, kad šalia yra tinkamas žmogus. Tikėjausi išgirsti apie kibirkštį, apie bendras vertybes arba bent jau apie tai, kad reikia daug kalbėtis. Jis atsakė sakiniu, kuris iš pradžių skamba kaip pokštas.

„Jeigu tu, būdamas su savo žmogum, labai nori miegot, tai reiškia viskas."

12:59 laidoje

Deividas Alejūnas yra vienas iš trijų grupės „8 kambarys“ narių, scenoje žinomas Corsalis vardu. Jis yra praėjęs santuoką ir skyrybas, o po jų, kaip pats sako, ilgai nešiojosi juodąją skylę, kuri kartais išlenda iki šiol. Todėl jo atsakymas man pasirodė vertas atskiro teksto: rodiklis, kurį jis siūlo, yra ne jausmas, o jausmo nebuvimas.

Rodiklis yra ne aistra, o nerimo nebuvimas

Mes įpratę santykius matuoti tuo, kas juose vyksta: kiek stipriai traukia, kiek daug bendrų planų, kaip gerai sutariama. Alejūnas matuoja tuo, kas juose nebevyksta. Jeigu šalia žmogaus kūnas nustoja būti įsitempęs ir tave paprasčiausiai migdo, tai jau yra atsakymas. Jis pats tai vadina indikacija, kad jautiesi saugiai.

Svarbu, kad jis šito nesako abstrakčiai. Jis turi su kuo palyginti.

„Aš labai stipriai nepasiilgau to nerimo jausmo, kurį jaučiau. Po karantino turėjau labai labai daug nerimo, ir tai taip vargina, tai per visur kerta."

13:29 laidoje

To nerimo, jo teigimu, nebeturi jau metus. Ir būtent nuo čia pokalbis pasuko į vietą, kurios nesitikėjau. Alejūnui ramybė nėra tai, ką gauni, kai pasiseka su žmogumi. Tai yra tai, ką privalai duoti.

„Mūsų kaip žmonių atsakomybė aš manau ir yra duoti tą ramybę ir tos pačios ramybės tikėtis iš žmogaus. Kas pasirinks būti kartu, kai gauna pastovų nerimą, stresą ir blogą emociją?"

14:09 laidoje

Čia ir yra kontrintuityvi vieta. Populiarus pasakojimas apie santykius remiasi drama: aistra, pyktis, susitaikymas, vėl aistra. Alejūnas sako, kad įtampa nėra stiprumo ženklas, o tiesiog nesveika. Jis net paminėjo girdėjęs, kad kai kam tos ugnies reikia, ir iš karto pasakė mananti, jog tai nesveika. Jo modelyje ramybė nėra nuobodulys, kuris ateina po aistros. Ji yra pats rodiklis.

Du klausimai prieš dedant tašką

Paklausiau, ką jis pasakytų žmonėms, kurie jaučia, kad santykiai baigėsi, bet tempia gumą. Atsakymas buvo neįprastai konkretus: ne patarimas, o du klausimai.

„Reikėtų paklausti savęs: ar padarei viską, ką galėjai, kad būtumėt kartu. Ir ar yra toks didžiulis noras būti kartu, kad per tą ar per tą aš praeisiu, aš su tuo susitaikysiu. Jeigu jo nėra, tai nebėra klausimų: kad ir kaip gali būt sunku, po to reikia dėt tašką."

31:40 laidoje

Atkreipkite dėmesį į eiliškumą. Pirmas klausimas yra apie tave, ne apie kitą žmogų. Tik atsakius į jį eina antras, apie norą. Ir tas noras aprašytas ne kaip jausmas, o kaip pasiryžimas kažką pakęsti.

Kur aš su juo nesutikau

Tiesiai pasakiau jam, ką pagalvojau: daugelis atsakys, kad padarė viską, nors nedarė nieko. O dar viena žmonių kategorija tiesiog pasirinks lengvesnį kelią ir pabėgs, prisidengdama tuo pačiu klausimu. Testas, kurį pats sau darai, turi akivaizdžią silpnybę: vertintojas ir vertinamasis yra tas pats žmogus.

Alejūnas su tuo nesiginčijo. Jis pasuko į rūpestį: kad santykiuose apsileidžiama lygiai taip pat, kaip apsileidžiama su savo kūnu, ir kad būti atsakingam prieš savo žmogų yra kasdienis darbas, o ne vienkartinis sprendimas. Man tai pasirodė sąžiningesnis atsakymas nei bandymas apginti savo testą.

Nesutinku su juo ir dėl kito dalyko. Jam vestuvės nieko nekeitė.

„Vestuvės man visiškai nesvarbu, man tai nieko nekeičia. Jausmo man tai nepakeičia, man kažkokio statuso tai neduoda."

26:38 laidoje

Jo logika nuosekli: du žmonės pasirenka būti kartu iki tol, kol nebepasirenka, o popieriai, jo teigimu, skiriantis tik pridaro problemų dalinantis. Aš su tuo nesutinku iki galo, nes matau, kad daliai žmonių viešai pasakytas įsipareigojimas kaip tik ir veikia. Bet jei rodiklis yra būsena, tai jo pozicija bent jau logiška: popierius tos būsenos tikrai nepagerina.

Ką su tuo daryti

Jei ieškote paprasto testo, jis toks: prisiminkite, kaip jaučiasi jūsų kūnas šalia to žmogaus vakare, kai nieko nevyksta. Ne per šventę, ne po kivirčo, ne kelionėje. Paprastą trečiadienį. Alejūno rodiklis matuoja būtent tą nuobodžią kasdienybę, o ne pikus, ir tuo jis skiriasi nuo daugumos patarimų.

Antra. Jeigu perskaitę du klausimus iš karto atsakėte, kad padarėte viską, duokite sau savaitę ir surašykite, ką konkrečiai darėte per pastaruosius tris mėnesius. Sąrašas atsako tiksliau nei jausmas, o būtent dėl to šitas testas dažniausiai ir neveikia.

Visas pokalbis su Deividu Alejūnu: https://tapkgeresniu.lt/laida/MDxJBHQg6Ts