Kodėl socialinių tinklų vartotojai tampa „papūgomis“: žurnalisto Lino Kontrimo paaiškinimas

Prieš kalbindamas Liną Kontrimą mačiau jo laidą, kurioje jis Lietuvos viešąją erdvę padalijo į nuomonės formuotojus ir „papūgas“. Galvojau, kad kalbėsime apie influencerius, kurie perpasakoja svetimas mintis. Jis nuo to ir pradėjo.

„Papūgos dažniausiai yra tie žmonės, kurie patys nieko nesukuria, patys nelabai ką nors sugalvoja, bet kopijuoja ir retransliuoja kitų sukurtą turinį."

1:52 laidoje

Iki čia viskas skambėjo kaip kritika kitiems. Bet po minutės jis apvertė kryptį, ir kitas sakinys jau taikėsi į kiekvieną, kuris šiandien atsidarė telefoną.

„Didelė dalis vis dėlto tos skaitmeninės erdvės vartotojų šiandien yra tapę paprasčiausiomis papūgomis. Jie net nereflektuoja tą, ką gauna, nepersijoja per savo galvą ir iš karto atiduoda kitiems."

2:30 laidoje

Kur dingo filtras

Kontrimo argumentas ne moralinis, o mechaninis. Anksčiau informacijai reikėjo pastangos: laikraštį ar žurnalą turėjai nusipirkti, skirti jam laiko ir vietos. Ir pati ta pastanga, anot jo, dažnai iškeldavo klausimą: ką aš čia veikiu, kodėl tai skaitau ir ką iš to gausiu.

Skaitmena šią pastangą panaikino. Atsidarai programėlę, ir srautas eina pats. Pasirinkimo praktiškai nebereikia daryti, nes srautas nustato, ką matysi. O pasirinkimo jausmas lieka.

„Skaitmena sukuria labai apgaulingą situaciją. Atrodo, kad tu pats valdai ją, nes aš įjungiu gi įrankį, bet kadangi tu turinio nebefiltruoji, tu netgi praktiškai atsisakai tokio svarbaus savo smegenų ir minčių apsaugos šydo."

4:01 laidoje

Man tai buvo svarbiausia pokalbio vieta. Papūga čia nėra charakterio bruožas ir ne žema kvalifikacija. Tai būsena, į kurią patenka bet kas, atidavęs atranką srautui ir tada persiunčiantis tai, ką gavo, vien todėl, kad gavo.

Kodėl papūgauti apsimoka

Antra dalis paaiškina, kodėl tokių žmonių daugėja. Kontrimas sako, kad socialiniuose tinkluose atlygis yra komentarai, sekėjai ir patiktukai, ir tas atlygis veikia per dopaminą. O daugiausia jo gauna ne tas, kuris sukūrė, o tas, kuris laiku pakartojo.

„Kai tu esi papūga ir tu papūguoji populiarią kažkokią nuomonę arba retransliuoji tai, kas jau yra trendas, tai automatiškai tu susilauki daugiau dėmesio, tau dopaminas yra didesnis. Tu galvoji: jėga, darau kažką gerai, nors galbūt tu jokios vertės nekuri."

7:43 laidoje

Tie, kurie kuria patys, rizikuoja atvirkščiai: gali savaitę dirbti prie vieno dalyko, ir jo niekas nepamatys. Kontrimas mano, kad tokius žmones laiko ne dopaminas, o klausimas, kokią prasmę turi tai, ką jie daro. Dopaminą prieš prasmės pajautimą jis palygino su aguonos grūdeliu prieš Cheopso piramidę.

Jis pastebi ir gerą ženklą: kokybiško turinio kūrėjų Lietuvoje daugėja. Influencerio etiketė, jo manymu, jau nuvertinta ir asocijuojasi su kremų reklamomis, todėl žmonės, kurie nuo jos traukiasi, dažnai jau yra pakeliui iš papūgų į kūrėjus.

Vienatvė kaip filtras

Mintis, kurios nesitikėjau, buvo apie vienatvę. Esame tiek įpratę būti tarp žmonių, kad vienatvė daugeliui tampa kančia. Kontrimas siūlo priešingą kryptį.

„Mes turėtumėme kaip tik galbūt net daugiau laiko praleisti vieni, kad susitikę kits kito nekankintumėme tuštybėmis, bet kažką galbūt naujo pasakytumėme."

11:25 laidoje

Tai tiesiogiai susiję su papūgomis. Kas niekada nebūna vienas, neturi kada persijoti to, ką gavo. Kontrimas pats sakė nepretenduojantis į savo minčių autorystę: jos surinktos iš knygų, bet patikrintos jo paties patirtimi, ir tik todėl jis už jas gali laiduoti. Man tai ir yra tikslus skirtumas tarp persiuntimo ir nuomonės.

Jis pridūrė dar vieną dalyką, kuris, man atrodo, išsklaido didžiausią socialinių tinklų iliuziją. Net tūkstančių ar milijonų sekėjų turinčiam kūrėjui gali susidaryti įspūdis, kad su juo bendrauja minių minios. Iš tikrųjų, anot Kontrimo, bendrauja tik keli žmonių tipai, nes ir mes patys gebame bendrauti tik su keliais. Masinis bendravimas su visais yra mitas.

Drąsa savo burbule

Vėliau pokalbyje ta pati mintis grįžo kita forma, kai kalbėjome, ar lietuviai bijo garsiai reikšti nuomonę. Kontrimas mano, kad bijo. Jo argumentas tiesiogiai susijęs su papūgomis: daugelis tų, kurie sako nebijantys, yra drąsūs tik savo burbule, kur prie stalo visi galvoja taip pat. Ten nuomonės reikšti nereikia, užtenka pakartoti tai, ką jau sako visi. O žmogus, kuris tą patį pasako erdvėje, kur nuomonės skiriasi, dažnai iš karto atšaukiamas. Mažai valstybei, jo teigimu, kaip tik reikėtų dėti pastangas, kad kitoniškumas galėtų reikštis, nes tik taip galima mokytis.

Mano kampas

Klausydamas galvojau ir apie save. Kuriu turinį ir puikiai žinau pagundą padaryti tai, kas jau veikia pas kitus, nes tai beveik garantuotai surinks daugiau dėmesio. Papūgavimas nėra tik kitų problema. Tai spaudimas, kurį jauti kiekvieną kartą, kai matai skaičius.

Su vienu dalyku nesutikčiau iki galo. Kontrimo žodžiuose skamba prielaida, kad žmogus gali tiesiog nuspręsti filtruoti. Bet srautas sukurtas būtent tam, kad to nedarytum, ir vien valios čia nepakanka. Man atrodo, labiau padeda ne pastanga būti protingesniam, o sugrąžinta trintis: pačiam pasirinkti šaltinius, kuriuos skaitai, užuot laukus, ką atneš rekomendacijos.

Ką su tuo daryti

Prieš persiųsdami kitą įrašą, užduokite sau tą patį klausimą, kurį anksčiau užduodavo laikraščio kaina: kodėl aš tai skaitau ir ką iš to gavau. Jei atsakymo nėra, greičiausiai dalinatės ne savo nuomone, o srautu.

Visas pokalbis su Linu Kontrimu: https://tapkgeresniu.lt/laida/W4Bh7WNOzJk