Kodėl televizija neišnyks: Rytis Zemkauskas apie interaktyvumo mitą ir algoritmus

Rytis Zemkauskas filmus lietuviškai pradėjo įgarsinti dar pogrindyje, iki Kovo 11-osios, kai vakarietiška vaizdajuostė buvo didesnis stebuklas nei šiandien naujausias telefonas. Vėliau jis dešimtmečius dirbo televizijoje kaip vedėjas ir prodiuseris. Todėl kai paklausiau, kokia bus televizijos rolė ateities kartoms, tikėjausi nostalgijos ar pripažinimo, kad jo terpė nyksta. Išgirdau priešingai.

Zemkausko teiginys: televizija niekur nedings, nes ji niekada nebuvo nei bokštas, nei studija. Ji yra įprotis, ir tas įprotis persikėlė į mūsų telefonus.

Mitas, ant kurio buvo statomas verslas

Pirmiausia jis priminė laikotarpį, kurį daugelis jau pamiršo: kai atsirado interaktyvumas ir buvo manoma, kad žiūrovas nuo šiol pats kurs savo programą.

„Žmonės yra tingūs ir mėgsta tiesiog stebėti. Kurį laiką mes turėjome mitą, kad atsiranda interaktyvumas ir dabar visi galės pasirinkti, ką norės, ir puls rinktis. Labai daug verslo buvo pastatyta ant to."

58:40 laidoje

„Nieko jie nepuola rinktis. Jie visai ramiai atsisėda ir laukia, kol jiems parinks."

59:00 laidoje

Jis nesako, kad žmonės niekada nesirenka. Dalį dalykų renkamės patys. Bet didelėje dalyje gyvenimo mums visai gerai, kad parinktų kiti. Ir būtent ta dalis, jo žodžiais, yra televizija.

Televizija kaip veiksmas, ne kaip daiktas

Čia pokalbis pasuko ten, kur, mano galva, yra visa jo mintis. Zemkauskas pasiūlė apibrėžti televiziją ne pagal techniką, o pagal tai, ką žmogus daro.

„Televizija tai nėra Vilniaus televizijos bokštas ir tai nėra televizijos studija. Televizija yra pasyvus stebėjimas vaizdų, kuriuos parenka kiti."

59:40 laidoje

Pagal šį apibrėžimą YouTube, Facebook ir Instagram yra ne televizijos priešai, o jos tęsinys. Turinį ten parenka algoritmas, šiek tiek atsižvelgdamas į mūsų poreikius, o mes žiūrime. Iš kokios platformos ateis signalas, jo vertinimu, nebeturi reikšmės. Net ekranas greičiausiai liks ant sienos, nes taip žiūrėti tiesiog patogiau kaklui.

Dar įdomesnė jo pastaba buvo apie tai, kad algoritmas nėra naujas išradimas.

„Negalvokime, kad televizijos kompanijų sprendimus priimantys žmonės prieš 50 metų nebuvo tie patys algoritmai kaip dabar, tiktai tai buvo žmogiškasis algoritmas. Telemetrai egzistavo visada."

1:00:30 laidoje

Televizijos visada darė tyrimus ir pagal juos rodė tai, kas bus žiūrima. Skirtumas, pasak jo, ne toks didelis, kaip mums atrodo: anksčiau žiūrovą sekė kitais būdais, dabar seka Google.

Chaoso generatoriaus mygtukas

Paklaustas apie ateitį, Zemkauskas pasakė prognozę, kurią laidoje iš karto pavadinau geru kampu.

„Su laiku vis dažniau bus įvedamas mygtukas chaoso generatorius, nes žmonės panorės numušti algoritmą."

1:00:00 laidoje

Jo logika tokia: mes pamažu suprasime, kad vieni kitiems pernelyg viską sukramtėme, ir tai mums nusibos. Tada norėsime atsitiktinių vaizdų, kurių niekas mums neparinko.

Visa tai jis sieja su platesniu požiūriu į internetą, kurį išsakė anksčiau pokalbyje. Kaip garo mašinos laikais luditai laužė stakles, taip šiandien girdime, kad internetas yra šiukšlynas ir kvailina žmones.

„Internetas tai mūsų tęsinys, mūsų galvų tęsinys. Nieko jame nėra, kas nėra žmogiška."

24:05 laidoje

Iš čia kyla ir jo atsakymas į populiarų nerimą, kad didžiulės auditorijos kvailėja nuo to, ką žiūri. Jis tuo abejoja. Pasak jo, žmonės greičiausiai tiesiog renkasi tuos, kurie panašūs į juos pačius, ir tai, kad kažkas balsuoja už mums nepriimtiną figūrą, nebūtinai reiškia, kad tas žmogus kvailas. Tai reiškia, kad jis panašiai mąsto.

„Demokratija taip ir veikia: tai yra nuolatinis ginčas, kurio niekas niekada iki galo neturi laimėti."

25:50 laidoje

Algoritmas šita prasme tik pagreitina tai, ką žmonės visada darė: randa panašius į save. O televizijos žmonės, jo pasakojimu, visada laikė svarbiausiu gebėjimu nuspėti, ko nori auditorija. Tą patį dabar daro mašina.

Mano kampas

Kaip žmogus, kuris kuria podkastą ir kasdien žiūri į jo statistiką, šitą mintį pajutau labai asmeniškai. Aš ilgai galvojau, kad žmonės mus randa ieškodami. Iš tikrųjų didelę dalį žiūrovų atveda ne paieška, o tai, ką platforma nusprendžia jiems parodyti. Zemkausko žodžiais, mes irgi kuriame televiziją, tik bokštas pakeistas algoritmu.

Su vienu jo teiginiu vis dėlto nesutinku, ir jis kyla iš jo paties argumento. Jei žmonės tingūs ir mėgsta, kad jiems parinktų, sunku patikėti, kad jie masiškai spaus chaoso generatoriaus mygtuką. Manau, jį spaus mažuma, ta pati, kuri visada rinkosi pati. Dauguma liks ten, kur patogu.

Išvada čia ne patarimas, o klausimas sau. Kitą kartą, kai vakare atsidursi prie nesibaigiančio vaizdo įrašų srauto, verta prisiminti, kad tai nėra laisvas pasirinkimas, kurį tau suteikė internetas. Tai ta pati televizija, tik rodanti daugiau tavęs paties.

Visas pokalbis su Ryčiu Zemkausku: https://tapkgeresniu.lt/laida/HhqKK4hCLwg