Viešumo kaina renkama ne komentaruose: kai tavo vaikas nesutinka būti tavo turinyje

Su viešais žmonėmis kalbėtis apie neapykantą komentaruose nuobodu, nes atsakymas visada tas pats: man nesvarbu, aš neskaitau, jie nieko apie mane nežino. Kristina Meseguer atsakė būtent taip, ir dar tvirčiau, nei tikėjausi.

„Mes skirtingam lygmeny. Mes niekada nebūsim kažkur tai arti vieni kitų."

29:00 laidoje

Aš ja patikėjau. Žmogus, kuris viešumoje vadinamas blondine su geliuku ir kuris tuo pat metu turi teisės bakalaurą ir magistrą, dirbo Alytaus kalėjime ir dabar studijuoja psichologiją, tikrai turi pakankamai atsparumo svetimų nuomonei. Tik paskui pokalbyje atsirado tema, kurioje tie patys šarvai nustojo veikti.

Ji tikrai moka nepaisyti svetimų

Prieš einant prie tos temos, verta pasakyti, kiek daug ji tų šarvų iš tikrųjų turi, nes kitaip atrodys, kad kalbame apie jautrų žmogų, kurį lengva užgauti. Kalėjime ji dirbo skirtinguose sektoriuose, nuo lengvesnės grupės ir reabilitacijos nuo priklausomybių iki baudos izoliatoriaus. Vienas nuteistasis prieš ją pateikė skundą.

„Vienas pasiskundė, kad aš prie jo seksualiai priekabiauju, nors jie uždaryti kamerose, aš net neįeinu į vidų. Tyrimas ten prasidėjo, tyrėjas iš policijos mane apklausė."

12:31 laidoje

Apie tą istoriją ji pasakoja ramiai, beveik pašaipiai, kaip apie žmogų, kuris tiesiog norėjo dėmesio. Melagingas kaltinimas ir policijos apklausa yra kur kas rimtesnis dalykas už komentarą internete, ir jei ji tai nusipurto, tai ne poza. Būtent todėl ir svarbu, kur ji nusipurtyti nebegali.

Sūnus, kuris uždraudė

Jos sūnui dvidešimt dveji. Kai ji buvo išvažiavusi gyventi į užsienį, jis liko gyventi su tėvu, ir ryšys, jos pačios žodžiais, susilpnėjo. Dabar jis mamos turinyje nefigūruoja, ir tai ne atsitiktinumas.

„Aš jo ir negaliu rodyti kažkur su savim, nei nuotraukų, nieko. Jisai nesutinka."

7:32 laidoje

Čia svarbu sustoti. Visą pokalbį ji kalba kaip žmogus, kuris pats sprendžia, ką rodyti ir ko nerodyti, kur pabūti kvailiuke blondine ir kur pasilikti sau. Ir yra tiksliai vienas žmogus, kurio sprendimo ji negali apeiti.

Priežastis, kuri nuginkluoja

Aš tikėjausi išgirsti įprastą dvidešimtmečio gėdą dėl mamos. Priežastis pasirodė kita ir kur kas šaltesnė.

„Aš nenoriu, kad žinotų, kad tu mano mama, kaip ir turtinga, ir kad prie manęs lįstų barakūdos dėl pinigų. Man reikia, kad mane mylėtų, o ne pinigus."

8:02 laidoje

Tai ne užgaida. Tai nuosekli pozicija, ir, kas įdomiausia, ji sukonstruota iš tos pačios medžiagos kaip ir motinos šarvai. Kristina sako, kad svetimi jos nepažįsta, todėl jų nuomonė nieko nekeičia. Sūnus sako, kad svetimi jo nepažins, jei matys tik pinigus, todėl geriau tegul nemato nieko. Ta pati logika, tik nukreipta į ją.

Ir dėl to komentarų technika čia netinka. Svetimam galima pasakyti, kad jūs skirtingame lygmenyje. Savo vaikui to nepasakysi, nes su juo tu esi tame pačiame lygmenyje, ir būtent todėl skauda.

Įdomu ir tai, kad turinio ribas ji apskritai jaučia gerai. Pokalbyje ji pati aiškina, kaip filtruoja dieną: kur pasilieka sau asmeninį gyvenimą, o kur gali dar pabūti ta kvailiuke blondine ir įdėti kažką apie nieką. Tai sąmoningas darbas, o ne atsitiktinumas. Tik visas tas filtras yra jos rankose, ir vienintelė vieta, kur sprendžia ne ji, yra jos vaikas.

Ko nenuperka nė vienas kursas

Ji dabar studijuoja psichologiją. Jei pavyks, aukštųjų bus ketveri. Kai paklausiau, ar dėl nutrūkusio ryšio su sūnumi nesmagu, ji atsakė taip, kaip atsako žmogus, kuris jau bandė problemą išsispręsti mokslais.

„Aš pati mokausi, galvoju, biškį pati čia išspręsiu savo problemas. Bet nė velnio."

50:41 laidoje

Čia yra viso pokalbio vieta, kur ji nustoja būti personažu. Ir tas pats pokytis matosi jos pinigų srityje. Žmogus, kuris viešumoje asocijuojasi su prabangos ženklais, apie juos dabar kalba taip:

„Anksčiau man buvo negaila tiem brendiniam leisti, negaila buvo. Dabar man pasidarė gaila."

58:08 laidoje

Pinigai persikėlė iš daiktų į kursus. Tik kursai neišsprendžia to, dėl ko jie pirkti.

Mano kampas

Man labiausiai užkliuvo, kokį neteisingą klausimą aš pats visą laiką užduodavau viešiems žmonėms. Klausiu apie hate'ą, nes tai patogi ir įdomi tema, o realią sąskaitą jiems atneša ne svetimi. Svetimų nuomonė nieko nekainuoja būtent todėl, kad tie žmonės nieko nereiškia. Kainuoja tie, kurie reiškia, ir jie sąskaitą pateikia tyliai, be komentarų skilties.

Nesutikčiau tik su vienu dalyku jos pozicijoje. Nereagavimas yra puikus įrankis prieš svetimus, bet jis lengvai tampa įpročiu, ir tada jį neštis į namus. O namuose neveikia, nes ten kito žmogaus nuomonė nėra triukšmas, kurį galima išjungti.

Jei iš to imti kažką praktiško, tai vienas klausimas kiekvienam, kuris kuria turinį apie savo gyvenimą: kas iš tavo artimųjų tavo turinyje yra be savo sutikimo. Vaikai, tėvai, partneriai. Jų sutikimas nėra duotybė, jis turi būti paklaustas, ir jis gali būti atšauktas. Kristinos sūnus savo atšaukė, ir jis turėjo tam teisę.

Visas pokalbis su Kristina Meseguer: https://tapkgeresniu.lt/laida/QNg6r8CaWVg