Pagrindinis / Straipsniai

Kiek uždirba Lietuvos olimpietis: kodėl už olimpinį normatyvą nebemokama nieko

19 rugsėjo 2026 4 min. skaitymo Artur Lebedenko

Trišuolininkė Diana Zagainova skaičiais parodo, kaip veikia sporto finansavimas: pinigai mokami tik už vietą didžiajame finale, o pasiruošimas eina iš santaupų.

Klausimą uždaviau paprastą: kiek Lietuvoje uždirba olimpinė sportininkė. Laukiau skundo dėl sumos. Diana Zagainova vietoj sumos ėmė aiškinti tvarką, ir tvarka pasirodė keistesnė už bet kokį skaičių.

Trumpai teiginys skamba taip: pasiekti aukščiausią rezultatą savo šalyje ir negauti už jį nieko yra ne išimtis, o tai, kaip sistema sukonstruota. 2019 metais Zagainova laimėjo Europos U23 čempionatą ir tame pačiame sezone nušoko 14,43 metro, Lietuvos moterų trišuolio rekordą.

„Už jį aš nieko negavau, nei cento. Nors anksčiau už jį duodavo pinigus."

52:31 laidoje

Kaip buvo anksčiau

Iki reformos stipendijas mokėjo olimpinis komitetas, ir jos turėjo keturias pakopas. Žemiausia buvo skirta jauniems sportininkams, kurie dar nieko nepasiekė, bet jau matyti, kad gali.

„Pirma pakopa į rankas 850, antra kokie 650, trečia 450 ir paskutinė gal 250. Ir tie 250 buvo atėjo jaunimas, kuris labai perspektyvus."

53:24 laidoje

Zagainova tą sistemą vadina protinga būtent dėl žemiausios pakopos: ji leido pragyventi tiems, kurie dar tik ruošiasi, ir nereikalavo iš jų rezultato, kurio dar negali būti. Įvykdžiusi olimpinį normatyvą ji gaudavo tai, ką pati įvardija be užuolankų.

„Kad aš patekau, padariau olimpinį normatyvą, aš gaudavau į rankas po mokesčių 700 eurų."

52:52 laidoje

Septyni šimtai eurų šalyje, kurioje vidutinis atlyginimas didesnis, nėra dosni parama, bet tai buvo bent jau prognozuojamos pajamos. Svarbiausia, kad jos ateidavo tada, kai buvo reikalingos: pasiruošimo metu.

Kaip yra dabar

Po reformos pinigai iš olimpinio komiteto perėjo ministerijai ir buvo susieti tik su vieta didžiajame finale: top 24 olimpinėse žaidynėse, top 16 pasaulio čempionate, top 8 Europos čempionate. Viskas, kas yra iki to, finansavimo nebeduoda.

„Rytoj aš dalyvauju varžybose, aš pasišoku normatyvą olimpinį, aš nieko negaunu."

55:01 laidoje

„Ruošiesi už savo pinigus su perspektyva, kad jeigu tu pateksi į olimpiadą ir tenai laimėsi top 24, tada gausi pinigų."

55:16 laidoje

Čia ir yra visa esmė, ir ji yra apie eiliškumą, ne apie sumas. Valstybė moka po rezultato. Rezultatas pasiekiamas per ciklą, kurio valstybė nebefinansuoja. Zagainova sako naudojusi savo santaupas ir mini, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl grįžo iš Portugalijos, kur ruošėsi už savo pinigus.

„Jeigu aš rytoj pasišoku Lietuvos rekordą, aš vis tiek negaunu. Toks absurdas yra."

56:03 laidoje

Iš karto pasakau, ko šiame tekste nėra: aš netikrinau šių taisyklių ministerijoje ir nesiūlau jų kaip teisinės tiesos. Tai yra tvarka taip, kaip ją mato ir patiria sportininkė, kuri pagal ją gyvena.

Ką reiškia ruoštis už savo pinigus

Frazė apie pasiruošimą iš savo lėšų skamba abstrakčiai tol, kol nežinai, koks tai darbo kiekis. Zagainova jį įvardija tiksliai.

„Kai aš dirbau su savo praeitu treneriu, aš per savaitę turėjau 11 treniruočių. Tai yra kiekvieną dieną po dvi treniruotes plius šeštadienis ryte."

31:37 laidoje

Laisvas likdavo tik sekmadienis, ir tas laisvadienis atrodė ne taip, kaip įsivaizduoja žmonės. Pirmaisiais mėnesiais su tuo treneriu ji miegodavo du kartus per dieną, nes kitaip nespėdavo atsigauti.

„Aš miegodavau per dieną po dvi valandas, nes aš negalėjau atsigaut."

32:29 laidoje

Vienuolika treniruočių per savaitę yra pilna darbo diena, tik neapmokama. Prie jos reikia pridėti mitybą, medicininę priežiūrą, sportinę bazę, keliones į varžybas ir stovyklas. Būtent šitą sąrašą turi finansuoti pats sportininkas, kol dar nėra rezultato, už kurį mokama. Ir būtent todėl kalbėti apie sumas atskirai nuo tvarkos beprasmiška.

Kas man labiausiai užkliuvo

Kalbėdamas su sportininkais esu pripratęs prie pasakojimų apie krūvius ir traumas. Tam esu pasiruošęs. Nebuvau pasiruošęs tam, kad apie finansavimą Zagainova kalbės kaip apie riziką, kurią prisiima pati, tarsi būtų smulkusis verslas: investuoji savo, o grąža ateina tik tuo atveju, jei pateksi tarp dvidešimt keturių geriausių pasaulyje.

Man labiausiai kliūva ne pati taisyklė, o jos pasekmė. Tokia tvarka atrenka ne stipriausius, o tuos, kurie turi iš ko laukti. Sportininkas be santaupų ir be šeimos pagalbos iškrenta anksčiau, nei paaiškėja, ką jis galėjo. Tai nebūtinai buvo tikslas, bet būtent taip tai veikia.

Ką su tuo daryti

Kitą kartą, kai per žinias pasakys, kad lietuviai olimpiadoje pasirodė prasčiau, nei tikėtasi, verta žinoti, kaip atrodė ketveri metai iki tos savaitės. O jei svarstote, kur kryptų rėmimo pinigai, atsakymas iš šito pokalbio aiškus: naudingiausi jie ne po medalio, o ciklo viduryje, kai dar niekas nežino, ar pavyks.

Visas pokalbis su Diana Zagainova, įskaitant treniruočių krūvius, antidopingo taisykles ir jaudulio valdymą: https://tapkgeresniu.lt/laida/P7TtY86V1dg

Dalintis
FacebookWhatsAppLinkedInEl. paštu

Šis tekstas parašytas pagal pokalbį „DIANA ZAGAINOVA: Nutylimi sporto UŽKULISIAI, LT atletų SKURDAS, režimas".

Visas pokalbis su transkriptu